Bhikkhunīvibhaṅgo · 比库尼分别

209 段 · CSCD 巴利原典

Bhikkhunīvibhaṅgo比库尼分别

1. Pārājikakaṇḍaatthayojanā

一、巴拉基咖篇集义疏

Evaṃ bhikkhuvibhaṅgassa, katvāna yojanānayaṃ;

如是已作比库分别之义疏,

Bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa, karissaṃ yojanānayaṃ.

今将作比库尼分别之义疏。

Yoti vibhaṅgo. Vibhaṅgassāti vibhaṅgo assa. Assāti hoti. Tassāti bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa. Yatoti yasmā. Ayaṃ panettha yojanā – bhikkhūnaṃ vibhaṅgassa anantaraṃ bhikkhunīnaṃ yo vibhaṅgo saṅgahito assa, tassa bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa saṃvaṇṇanākkamo patto yato, tato tassa bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa apubbapadavaṇṇanaṃ kātuṃ tāva pārājike ayaṃ saṃvaṇṇanā hotīti. Apubbānaṃ padānaṃ vaṇṇanā apubbapadavaṇṇanā, taṃ.

『分别』者,分别也。『分别之』者,分别属于彼。『属于』者,即是。『彼之』者,比库尼分别之。『因为』者,由于。此处之义疏如下:紧接比库分别之后所摄集的比库尼分别,因为已到了应当阐述彼比库尼分别之次第,故为了先作彼比库尼分别之未曾解说诸句之阐释,首先对巴拉基咖有此阐述。『未曾解说诸句之阐释』者,对未曾解说之诸句的阐释,即是此。

1. Paṭhamapārājikasikkhāpadaṃ一、第一巴拉基咖学处

§656

656. ‘‘Tena…pe… sāḷho’’ti ettha ‘‘etthā’’ti pāṭhaseso yojetabbo. Dabbaguṇakiriyājātināmasaṅkhātesu pañcasu saddesu sāḷhasaddassa nāmasaddabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘sāḷhoti tassa nāma’’nti. Migāramātuyāti visākhāya. Sā hi migāraseṭṭhinā mātuṭṭhāne ṭhapitattā migāramātā nāma. Navakammaṃ adhiṭṭhātīti navakammikanti dassento āha ‘‘navakammādhiṭṭhāyika’’nti. ‘‘Paṇḍiccena samannāgatā’’tiiminā paṇḍā vuccati paññā, sā sañjātā imissāti paṇḍitāti vacanatthaṃ dasseti. Veyyattikenāti visesena añjati pākaṭaṃ gacchatīti viyatto, puggalo, tassa idaṃ veyyattikaṃ, ñāṇaṃ, tena. ‘‘Paṇḍā’’ti vuttapaññāya ‘‘medhā’’ti vuttapaññāya visesabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘pāḷigahaṇe’’tiādi. ‘‘Medhā’’ti hi vuttapaññā ‘‘paṇḍā’’ti vuttapaññāya viseso hoti satisahāyattā. Tatrupāyāyāti aluttasamāso ‘‘tatramajjhattatā’’tiādīsu (dha. sa. aṭṭha. yevāpanakavaṇṇanā) viya. ‘‘Kammesū’’ti iminā tasaddassa visayaṃ dasseti . Kattabbakammupaparikkhāyāti kattabbakammesu vicāraṇāya. Casaddena ‘‘katākata’’nti padassa dvandavākyaṃ dasseti. Parivesanaṭṭhāneti paribhuñjituṃ visanti pavisanti etthāti parivesanaṃ, tameva ṭhānaṃ parivesanaṭṭhānaṃ, tasmiṃ. Nikūṭeti ettha kūṭasaṅkhātasikharavirahite okāseti dassento āha ‘‘koṇasadisaṃ katvā dassite gambhīre’’ti. Vityūpasaggo vikāravācako, sarasaddo saddavācakoti āha ‘‘vippakārasaddo’’ti. Carati anenāti caraṇaṃ pādo, tasmiṃ uṭṭhito gilāno etissāti caraṇagilānāti dassento āha ‘‘pādarogena samannāgatā’’ti.

六五六、『彼时……乃至……萨喇』此处应连接『在此』之文句余部。为了显示在称为物质、功德、作业、种姓、名称之五种声中,萨喇声具有名称声之性质,故说『萨喇者,彼之名称』。『弥嘎拉母』者,维萨卡之。彼因被弥嘎拉长者置于母亲之位,故名为弥嘎拉母。为了显示『监督新建工程』即『新建工程监督者』,故说『新建工程之监督者』。以『具足聪慧』此语显示如下义理:『聪慧』者,称为慧,彼已生于此女,故为聪慧者,显示此语之义。『以善巧』者,特别地照明、显现者为善巧,即人,彼之此为善巧,即智,以彼。为了显示所说『聪慧』之慧与所说『智慧』之慧的差别性质,故说『于受持经文』等。因为所说『智慧』之慧由于具有念之助伴,故成为所说『聪慧』之慧的殊胜。『于彼等之方法』者,不分离复合词,如『于彼处之中立性』等处。以『于诸业』此语显示彼声之范围。『于应作业之考察』者,于应作诸业之审察。以『与』声显示『已作与未作』一句为并列复合词。『布施处』者,为了受用而进入、入于此处,即布施,彼即处所为布施处,于彼。『无角』此处为了显示在称为顶峰之尖端不存在的场所,故说『作成如角相而显示之深处』。『变』前缀表示变化之义,『声』声表示声音,故说『变化之声』。『以此而行』者为行,即足,从彼生起之病者为此女之,故为足病者,为了显示此,故说『具足足病』。

§657

657. ‘‘Tintā’’ti iminā avassutasaddo idha kilinnatthe eva vattati, na aññattheti dasseti. Assāti ‘‘avassutā’’tipadassa. Padabhājane vuttanti sambandho. Tatthāti padabhājane. Vatthaṃ raṅgajātena rattaṃ viya, tathā kāyasaṃsaggarāgena suṭṭhu rattāti yojanā. ‘‘Apekkhāya samannāgatā’’ti iminā apekkhā etissamatthīti apekkhavatīti atthaṃ dasseti. Paṭibaddhaṃ cittaṃ imissanti paṭibaddhacittāti dassento āha ‘‘paṭibandhitvā ṭhapitacittā viyā’’ti. Dutiyapadavibhaṅgepīti ‘‘avassuto’’ti dutiyapadabhājanepi. Puggalasaddassa sattasāmaññavācakattā purisasaddena viseseti. Adhoubbhaiti nipātānaṃ chaṭṭhiyā samasitabbabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘akkhakānaṃ adho’’tiādi. Nanu yathā idha ‘‘akkhakānaṃ adho’’ti vuttaṃ, evaṃ padabhājanepi vattabbaṃ, kasmā na vuttanti āha ‘‘padabhājane’’tiādi. Padapaṭipāṭiyāti ‘‘adho’’ti ca ‘‘akkhaka’’nti ca padānaṃ anukkamena. Etthāti adhakkhakaubbhajāṇumaṇḍalesu. Sādhāraṇapārājikehīti bhikkhubhikkhunīnaṃ sādhāraṇehi pārājikehi. Nāmamattanti nāmameva.

六五七、以『染着』此语显示未离欲声在此处唯以染着之义而用,非其他义。『属于』者,『未离欲』一句之。『于句分别中所说』者,此为关联。『于彼处』者,于句分别中。如衣以染料种类染成红色,如是以身接触之染而极度染着,此为义疏。以『具足期望』此语显示如下义理:期望属于此女,故为具期望者。『心系缚于此女』者,为了显示系缚之心,故说『如系缚而安置之心』。『于第二句分别中亦』者,于『未离欲』第二句分别中亦。因为人声表示有情之共相,故以男子声特别指明。『于睾丸之下』者,为了显示诸不变词应与第六格相配,故说『于睾丸之下』等。岂非如此处说『于睾丸之下』,在句分别中亦应如是说,为何未说?故说『于句分别』等。『以句之次第』者,『下』与『睾丸』诸句依次序。『此处』者,于睾丸之下、睾丸之上、膝轮中。『以共通之诸巴拉基咖』者,以比库与比库尼共通之诸巴拉基咖。『仅名称』者,唯名称而已。

§659

659.Evanti imāya pāḷiyā vibhajitvāti sambandho. Tatthāti ‘‘ubhatoavassute’’tiādivacane. ‘‘Ubhatoavassute’’ti pāṭho mūlapāṭhoyeva, nāññoti dassentena visesamakatvā ‘‘ubhatoavassuteti ubhato avassute’’ti vuttaṃ. Ubhatoti ettha ubhasarūpañca tosaddassa chaṭṭhyatthe pavattiñca dassetuṃ vuttaṃ ‘‘bhikkhuniyā ceva purisassa cā’’ti. Tattha bhikkhunīpurisasaddehi ubhasarūpaṃ dasseti. ‘‘Yā’’ti ca ‘‘sa’’iti ca dvīhi saddehi topaccayassa chaṭṭhyatthaṃ, ubhinnaṃ avassutabhāve satīti attho. Bhāvapaccayena vinā bhāvattho ñātabboti āha ‘‘avassutabhāve’’ti. Yathāparicchinnenāti ‘‘adhakkhakaṃ, ubbhajāṇumaṇḍala’’nti yena yena paricchinnena. Attanoti bhikkhuniyā. Tassa vāti purisassa vā. Idhāpīti kāyapaṭibaddhena kāyāmasanepi.

「如是」者,与「以此句分别」相连。「于彼」者,指「两边流出」等语句中。「两边流出」之文句即是根本文句,非其他,为显示此义故,作特别说明而说「『两边流出』者,两边流出」。「两边」者,于此为显示「两」之形态及「之」声在属格义中之运用,故说「比库尼与男子」。其中以比库尼与男子二词显示「两」之形态。以「彼女」及「彼」二词显示「之」接尾词之属格义,意为「两者皆有流出状态时」。应知离开状态接尾词则不知状态义,故说「流出状态」。「如所限定」者,指「腋下」「膝盖圆周以上」等所限定之处。「自己」者,指比库尼。「或彼」者,或指男子。「于此亦」者,即使在与身体相连之身体接触中。

Tatrāti tesu bhikkhubhikkhunīsu. Na kāretabbo ‘‘kāyasaṃsaggaṃ sādiyeyyā’’ti avuttattāti adhippāyo. Acopayamānāpīti acālayamānāpi, pisaddo sambhāvanattho, tena copayamānā pagevāti dasseti. Evaṃ pana satīti citteneva adhivāsayamānāya sati pana. Kiriyasamuṭṭhānatāti imassa sikkhāpadassa kiriyasamuṭṭhānabhāvo. Tabbahulanayenāti ‘‘vanacarako (ma. ni. aṭṭha. 2.201; 3.133), saṅgāmāvacaro’’tiādīsu (ma. ni. 2.108) viya tassaṃ kiriyāyaṃ bahulato samuṭṭhānanayena. Sāti kiriyasamuṭṭhānatā.

「于彼」者,指于彼等比库与比库尼中。不应使作「应受用身触」,因未说之故,此为意趣。「即使不被推动者」者,即使不被驱使者,「或」声表可能性,由此显示「被推动者更不用说」。「然而如是存在时」者,然而仅以心默许时存在。「作业所起性」者,此学处之作业所起性。「以彼多数法」者,如「林行者」「战场行者」等中,以从彼作业多数所起之法。「彼」者,指作业所起性。

§660

660.Etthāti ubbhakkhakaadhojāṇumaṇḍalesu.

「于此」者,指在腋下与膝盖圆周以下处。

§662

662.‘‘Ekato avassute’’ti etthāpi topaccayo chaṭṭhyatthe hoti. Sāmaññavacanassāpi visese avaṭṭhānato, visesatthinā ca visesassa anupayojitabbato āha ‘‘bhikkhuniyā evā’’ti. Tatrāti ‘‘ekato avassute’’tiādivacane. ‘‘Tathevā’’tiiminā kāyasaṃsaggarāgena avassutoti atthaṃ atidisati. Catūsūti methunarāga kāyasaṃsaggarāgagehasitapema suddhacittasaṅkhātesu catūsu. Yatthāti yasmiṃ ṭhāne.

「一边流出」者,于此「之」接尾词亦为属格义。因共通语词于特殊义中不停留,且以特殊义者不应使用特殊义,故说「唯比库尼」。「于彼」者,指「一边流出」等语句中。以「同样」一词,超越显示「以身触染而流出」之义。「于四」者,指于欲染、身触染、家坐爱、清净心所称之四者中。「于何处」者,于何处所。

§663

663. Ayaṃ puriso iti vā itthī iti vā ajānantiyā vāti yojanāti. Paṭhamaṃ.

「此男子或女人不知者」,此为连接。第一。

2. Dutiyapārājikasikkhāpadaṃ二、第二巴拉基咖学处

§664

664. Dutiye kacci no sāti ettha nosaddo nusaddatthoti āha ‘‘kacci nu sā’’ti. Parivāravipattīti parijanassa vināsanaṃ. ‘‘Akittī’’ti ettha sammukhā nindaṃ gahetvā ‘‘ayaso’’tiiminā parammukhā nindā gahetabbāti dassetuṃ vuttaṃ ‘‘parammukhagarahā vā’’ti.

第二中「岂非彼女」者,于此「不」声为「或」声之义,故说「岂或彼女」。「眷属之失坏」者,指眷属之毁灭。「无名声」者,于此取当面诃责,为显示以「无名誉」一词应取背后诃责,故说「或背后诃责」。

§666

666. ‘‘Yā pārājikaṃ āpannā’’tiiminā ‘‘sā vā’’ti ettha tasaddassa visayaṃ dasseti. Catunnanti niddhāraṇatthe cetaṃ sāmivacanaṃ, catūsūti attho. Pacchāti sabbapārājikānaṃ pacchā. Imasmiṃ okāseti paṭhamatatiyapārājikānamantare ṭhāne. Ṭhapitanti saṅgītikārehi nikkhittaṃ. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Tatrāti duṭṭhullasikkhāpadeti. Dutiyaṃ.

「凡犯巴拉基咖者」,以此显示「彼或」一句中「彼」字之所指范围。「四」者,此为属格之排除义,意为「于四者之中」。「之后」者,一切巴拉基咖之后。「于此场合」者,于第一与第三巴拉基咖之间的位置。「安置」者,由结集者所设立。「于此」者,于此学处中。「于彼」者,于恶粗学处中。第二竟。

3. Tatiyapārājikasikkhāpadaṃ三、第三巴拉基咖学处

§669

669. Tatiye assāti ‘‘dhammena vinayenā’’ti padassa. Padabhājanaṃ vuttanti sambandho. Ñattisampadā ceva anusāvanasampadā ca satthusāsanaṃ nāmāti dassento āha ‘‘ñatti…pe… sampadāya cā’’ti. Satthusāsanenāti ca satthu āṇāya. Kammanti ukkhepanīyakammaṃ. Tatthāti saṅghe. ‘‘Vacanaṃ nādiyatī’’tiādīsu viya saṅghaṃ vā nādiyatīti ettha nādiyanaṃ nāma nānuvattanamevāti āha ‘‘nānuvattatī’’ti. Tatthāti saṅghādīsu. Ayaṃ tāva saṃvāsoti saha bhikkhū vasanti etthāti saṃvāsoti atthena ayaṃ ekakammādi saṃvāso nāma. ‘‘Saha ayanabhāvenā’’tiiminā saha ayanti pavattantīti sahāyāti vacanatthaṃ dasseti. Teti bhikkhū. Yehi cāti bhikkhūhi ca. Tassāti ukkhittakassa. Tenāti ukkhittakena. Attanoti ukkhittakassāti. Tatiyaṃ.

于第三中,「应」者,「依法依律」一句之。「已说词之分析」,此为连接。为显示「白之成就与告白之成就名为师教」,故说「白……乃至……与成就」。「以师教」者,以师之命令。「甘马」者,举罪甘马。「于彼」者,于僧团中。如「不受语」等句中,「不受僧团」,于此「不受」者,即是不随顺,故说「不随顺」。「于彼」者,于僧团等中。「此共住」者,比库们共住于此,以此义故名为共住,此即一甘马等共住。「以共同存在性」,以此显示「共同前进」即「共同前进者」之词义。「彼等」者,比库们。「以及彼等」者,以及比库们。「彼」者,被举罪者。「以彼」者,以被举罪者。「自己」者,被举罪者。第三竟。

4. Catutthapārājikasikkhāpadaṃ四、第四巴拉基咖学处

§675

675. Catutthe methunarāgena avassutā nādhippetā, kāyasaṃsaggarāgena avassutāvādhippetāti āha ‘‘kāyasaṃsaggarāgena avassutā’’ti . ‘‘Purisapuggalassā’’tipadaṃ na hatthasaddena sambandhitabbaṃ, gahaṇasaddeneva sambandhitabbanti dassento āha ‘‘yaṃ purisapuggalenā’’tiādi. Tanti gahaṇaṃ, ‘‘hatthaggahaṇa’’nti vuttavacanaṃ upalakkhaṇamattamevāti āha ‘‘aññampī’’tiādi. Tattha ‘‘aññampī’’ti hatthagahaṇato itarampi. Apārājikakkhetteti ubbhakkhake adhojāṇumaṇḍale. Assāti ‘‘hatthaggahaṇa’’ntipadassa. Etthāti ‘‘asaddhammassa paṭisevanatthāyā’’tipade. Kāyasaṃsaggoti kāyasaṃsaggo eva. Tena vuttaṃ ‘‘na methunadhammo’’ti. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Etthāti kāyasaṃsaggagahaṇe. Sādhakanti ñāpakaṃ.

于第四中,非指以交媾欲未满足者,而是指以身触欲未满足者,故说「以身触欲未满足」。「男子人」一词不应与「手」字相连,应与「执取」字相连,为显示此,故说「凡以男子人」等。「彼」者,执取,「手之执取」所说之语仅为标示而已,故说「其他亦」等。其中「其他亦」者,手之执取以外者。「非巴拉基咖处」者,膝盖以下之圆周。「应」者,「手之执取」一句之。「于此」者,于「为受用非法之义」一句中。「身触」者,即身触。以此故说「非交媾法」。「因为」者,真实,或因为。「于此」者,于身触之执取中。「能立」者,能显示。

Tissitthiyoti bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Tīsu itthīsūti hi attho, tisso itthiyo upagantvāti vā yojetabbo. Eseva nayo paratopi. Yaṃ methunaṃ atthi, taṃ na seveti yojanā. Na seveti ca na sevati. Tikārassa hi ekāro. Tayo puriseti tīsu purisesu, te vā upagantvā. Tayo ca anariyapaṇḍaketi tīsu anariyasaṅkhātesu ubhatobyañjanakesu ca paṇḍakesu ca, te vā upagantvāti yojanā. Na cācare methunaṃ byañjanasminti attano nimittasmiṃ methunaṃ na ca ācarati. Idaṃ anulomapārājikaṃ sandhāya vuttaṃ. Chejjaṃ siyā methunadhammapaccayāti methunadhammakāraṇā chejjaṃ siyā, pārājikaṃ bhaveyyāti attho. Kusalehīti pañhāvisajjane chekehi, chekakāmehi vā. Ayaṃ pañho aṭṭhavatthukaṃ sandhāya vutto.

「于三女人」者,此为处格之用法语。意为「于三女人中」,或应连接为「接近三女人」。以下亦同此法则。「凡有交媾,彼不受用」,此为连接。「不受用」者,即不受用。「提」之元音为「伊」。「三男子」者,于三男子中,或接近彼等。「三与非圣般哒咖」者,于三非圣所称之两性人与般哒咖中,或接近彼等,此为连接。「不行交媾于自相」者,于自己之相中不行交媾。此依随顺巴拉基咖而说。「应有断除因交媾法缘」者,因交媾法之缘故应有断除,意为应成巴拉基咖。「于善巧者」者,于善巧解答问题者,或于欲善巧者。此问依八事而说。

Pañhāvisajjanatthāya cintentānaṃ sedamocanakāraṇattā ‘‘sedamocanagāthā’’ti vuttā. Virujjhatīti ‘‘na methunadhammo’’ti vacanena ‘‘chejjaṃ siyā methunadhammapaccayā’’ti vacanaṃ virujjhati, na sametīti attho. Iti ce vadeyya, na virujjhati. Kasmā? Methunadhammassa pubbabhāgattāti yojanā. Iminā methunadhammassa pubbabhāgabhūto kāyasaṃsaggova upacārena tattha methunadhammasaddena vutto, na dvayaṃdvayasamāpattīti dīpeti. Hisaddo vitthārajotako. Parivāreyeva vuttānīti sambandho. Vaṇṇāvaṇṇoti sukkavisaṭṭhi. Dhanamanuppādānanti sañcarittaṃ . ‘‘Iminā pariyāyenā’’ti iminā lesena samīpūpacārenāti attho. Etenupāyenāti ‘‘hatthaggahaṇaṃ sādiyeyyā’’tipade vuttaupāyena. Sabbapadesūti sabbesu ‘‘saṅghāṭikaṇṇaggahaṇaṃ sādiyeyyā’’tiādīsu padesu. Api cāti ekaṃsena, visesaṃ vakkhāmīti adhippāyo. ‘‘Evaṃnāmakaṃ ṭhāna’’nti iminā ‘‘itthaṃnāmaṃ imassa ṭhānassā’’ti vacanatthaṃ dīpeti.

为解答问题而思惟者,因出汗之缘故,称为「出汗偈」。「相违」者,「非交媾法」之语与「应有断除因交媾法缘」之语相违,意为不一致。若如是说,则不相违。为何?因为是交媾法之前分,此为连接。以此显示:交媾法之前分所成之身触,以近似故于彼处以交媾法之语说之,非指二二之等至。「因为」字显示详说。「于篇集中已说」,此为连接。「好坏」者,精液之流出。「财之不生」者,行淫。「以此方式」者,以此少分、近似之义。「以此方便」者,以「应受手之执取」一句中所说之方便。「于一切句」者,于一切「应受桑喀帝衣角之执取」等句中。「又」者,决定,意欲说特别之义。「如是名之处」,以此显示「如是名为此处」之语义。

§676

676.Ekantarikāya vāti ettha vāsaddena dvantarikādīnipi saṅgayhanti. Yena tenāti yena vā tena vā. Dviticatuppañcachavatthūni peyyālavasena vā vāsaddena vā gahetabbāni. Api cāti kiñca bhiyyo, vattabbavisesaṃ vakkhāmīti adhippāyo. Etthāti ‘‘āpattiyo desetvā’’ti vacane. Hīti saccaṃ. Vuttanti parivāre vuttaṃ. Tatrāti purimavacanāpekkhaṃ. Desitā āpatti gaṇanūpikāti yojanā. Ekaṃ vatthuṃ āpannā yā bhikkhunīti yojanā. Dhuranikkhepaṃ katvāti ‘‘imañca vatthuṃ, aññampi ca vatthuṃ nāpajjissāmī’’ti dhuranikkhepaṃ katvā. Yā pana saussāhāva desetīti yojanāti. Catutthaṃ.

「或以一间隔」者,于此以「或」字亦摄取二间隔等。「以何以彼」者,或以何或以彼。二、三、四、五、六事应以略说方式或以「或」字执取。「又」者,何更多,意欲说应说之特别义。「于此」者,于「说罪已」之语中。「因为」者,真实。「已说」者,于篇集中已说。「于彼」者,依前语。「所说之罪为计算」,此为连接。「凡比库尼犯一事」,此为连接。「舍弃重担」者,作「我不犯此事,亦不犯其他事」之舍弃重担。「凡彼以热诚而说」,此为连接。第四竟。

Sādhāraṇāti bhikkhunīhi sādhāraṇā. Etthāti ‘‘uddiṭṭhā kho ayyāyo’’tiādivacane.

「共通」者,与比库尼共通也。「在此」者,在「诸圣尼,已诵」等语中。

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya · 如是于《善见律注》中

Bhikkhunivibhaṅge pārājikakaṇḍavaṇṇanāya yojanā samattā. · 比库尼分别中巴拉基咖篇章的义理连结已完成。

2. Saṅghādisesakaṇḍaṃ

二、桑喀地谢萨篇集

1. Paṭhamasaṅghādisesasikkhāpada-atthayojanā一、第一桑喀地谢萨学处义理连结

Pārājikānantarassāti pārājikānaṃ anantare ṭhapitassa, saṅgītassa vā, saṅghādisesakaṇḍassāti sambandho. Ayaṃ īdisā anuttānatthavaṇṇanā anuttānānaṃ padānaṃ atthassa vaṇṇanā dāni imasmiṃkāle bhavissatīti yojanā.

「巴拉基咖之后」者,置于巴拉基咖之后,或结集之桑喀地谢萨篇集,此为连结。此如是不明显义理之解释,即不明显诸词之义理的解释,将在此时出现,此为连结。

§678

678. Paṭhame udakaṃ vasitaṃ acchādanaṃ anena katanti udositoti vacanatthena bhaṇḍasālā udositaṃ nāmāti dassento āha ‘‘udositanti bhaṇḍasālā’’ti. Ettha hi udasaddo udakapariyāyo. Saṃyogo na ydttoyeva. Bhaṇḍasālāti yānādīnaṃ bhaṇḍānaṃ ṭhapanasālā. Accāvadathāti ettha atītyūpasaggo atikkamanattho, ātyūpasaggo dhātvatthānuvattakoti āha ‘‘atikkamitvā vadathā’’ti.

六七八、第一,水已洒,已覆盖,以此而作,以「已洒」之语义,示「已洒者,名为库房」,故说「『已洒』者,库房也」。于此,「伍达」一词是水之同义词。连结不仅于此。「库房」者,车辆等物品之储藏室。「越过而说」者,于此「阿提」前缀是超越之义,「阿」前缀是随顺词根义,故说「超越而说」。

§679

679. Ussayavasena vadanaṃ ussayavādo, soyeva ussayavādikāti dassento āha ‘‘ussayavādikā’’tiādi. ‘‘Mānussayavasena kodhussayavasenā’’ti iminā ussayabhedaṃ dasseti. Sāti ussayavādikā. Atthatoti sarūpato. Etthāti padabhājane. Aḍḍanaṃ abhiyuñjanaṃ aḍḍoti katvā dvinnaṃ janānaṃ aḍḍo vohārikānaṃ vinicchayakāraṇaṃ hoti, tasmā vuttaṃ ‘‘aḍḍoti vohārikavinicchayo vuccatī’’ti, muddhajatatiyakkharoyeva. Yanti aḍḍaṃ. Yatthāti yasmiṃ kismiṃci ṭhāne. Dvinnaṃ aḍḍakārakānaṃ vohāraṃ jānantīti vohārikā, akkhadassā, tesaṃ. Dvīsu janesūti aḍḍakārakesu janesu dvīsu. Yo kocīti aḍḍakārako vā añño vā yo koci.

六七九、依据依凭而说,为依凭说,彼即依凭说者,示此故说「依凭说者」等。以「依人依凭,依嗔依凭」,以此示依凭之分别。「彼」者,依凭说者。「已达」者,从形相。「在此」者,在词句分析中。「阿达」是「阿比云迦那」之「阿达」,作为「阿达」,二人之阿达是诉讼者之判决因,故说「『阿达』者,称为诉讼者判决」,仅是「穆达迦德提亚卡」三字。「去」者,去阿达。「在何处」者,在任何处所。「知二阿达作者之诉讼」者为诉讼者,即判案者,彼等之。「在二人中」者,在阿达作者二人中。「任何」者,阿达作者或其他任何人。

Etthāti ‘‘ekassa ārocetī’’tiādivacane. Yattha katthacīti yaṃkiñci ṭhānaṃ āgatepīti sambandho. Athāti pacchā. Sāti bhikkhunī. Soti upāsako.

「在此」者,在「向一人告知」等语中。「在何处任何」者,任何处所,即使已来,此为连结。「然后」者,之后。「彼」者,比库尼。「彼」者,近事男。

‘‘Kappiyakārakenā’’tipadaṃ ‘‘kathāpetī’’tipade kāritakammaṃ. Tatthāti kappiyakārakaitaresu . Vohārikehi kateti sambandho. Gatigatanti cirakālapattaṃ. Sutapubbanti pubbe sutaṃ. Athāti sutapubbattā eva. Teti vohārikā, dentīti sambandho.

「由净人」一词,在「使说」一词中是使役业。「于彼」者,于净人等中也。与「由俗人所作」相连。「去去」者,经长时到达也。「先闻」者,先前已闻也。「然」者,正因先前已闻故也。「彼等」者,俗人们,与「给与」相连。

Paṭhamanti samanubhāsanato pubbaṃ. Āpattīti āpajjanaṃ. Etassāti saṅghādisesassa. Ayaṃ hīti ayaṃ eva, vakkhamāno evāti attho. Etthāti padabhājane. Saha vatthujjhācārāti vatthujjhācārena saha, vākyameva, na samāso. Vatthujjhācārāti karaṇatthe nissakkavacanaṃ daṭṭhabbaṃ . Tena vuttaṃ ‘‘saha vatthujjhācārenā’’ti. Bhikkhuninti āpattimāpannaṃ bhikkhuniṃ. Saṅghatoti bhikkhunisaṅghamhā. Anīyasaddo hetukattābhidhāyakoti āha ‘‘nissāretīti nissāraṇīyo’’ti. Bhikkhunisaṅghato nissarati, nissāriyati vā anenāti nissāraṇīyoti karaṇatthopi yuttoyeva. Tatthāti padabhājane. Yanti saṅghādisesaṃ. Soti saṅghādiseso. Padabhājanassa attho kāraṇopacārena daṭṭhabbo. Hīti saccaṃ. Kenacīti puggalena, na nissārīyatīti sambandho. Tena dhammena karaṇabhūtena, hetubhūtena vā. Soti dhammo.

「最初」者,在共同诵说之前也。「罪」者,犯也。「此之」者,桑喀地谢萨之也。「此即」者,此正是,正在说之义也。「于此」者,在词句分析中也。「与事由行」者,与事由行俱,仅是句子,非复合词也。「事由行」者,应见为作格义之离格语也。由此说「与事由行俱」也。「比库尼」者,犯罪之比库尼也。「从僧团」者,从比库尼僧团也。「驱出」一词是因作者之表示,故说「应驱摈者,应驱摈也」。从比库尼僧团驱出,或由此被驱摈,故为应驱摈,作格义亦适当也。「于彼」者,在词句分析中也。「彼」者,桑喀地谢萨也。「此」者,桑喀地谢萨也。词句分析之义应以因缘譬喻见之。「即」者,真实也。「由任何」者,由人,与「不被驱摈」相连。由彼法为作者,或为因也。「此」者,法也。

Aḍḍakārakamanussehi vuccamānāti yojanā. Sayanti sāmaṃ. Tatoti gamanato, paranti sambandho. Bhikkhuniyā vā kataṃ ārocetūti yojanā.

「由半作者之人们所说」是连接也。「自」者,自己也。「彼」者,从去,与「或」相连。「或由比库尼所作而告知」是连接也。

Dhammikanti dhammena sabhāvena yuttaṃ. Yathāti yenākārena. Tanti ākāraṃ. Tatthāti ‘‘anodissa ācikkhatī’’ti vacane.

「如法」者,以法、以自性相应也。「如」者,以何行相也。「彼」者,行相也。「于彼」者,在「不指定而告知」一语中也。

Dhuttādayoti ādisaddena corādayo saṅgaṇhāti. Sāti ācikkhanā. Tanti ācikkhanaṃ. Tesanti gāmadārakādīnaṃ. Daṇḍanti dhanadaṇḍaṃ. Gīvā hotīti iṇaṃ hoti. Adhippāye satipīti yojanā. Tassāti anācāraṃ carantassa.

「恶人等」者,以「等」字摄取盗贼等也。「彼」者,告知也。「彼」者,告知也。「彼等之」者,村童等之也。「罚」者,财罚也。「成为颈」者,成为债也。「在有意图时」是连接也。「彼之」者,行非行者之也。

Kevalaṃ hīti kevalameva. Tanti rakkhaṃ. Kāraketi anācārassa kārake. Tesa+?Nti kārakānaṃ.

「唯」者,唯独也。「彼」者,守护也。「作者」者,非行之作者也。「彼等之」者,作者们之也。

Tesanti harantānaṃ. ‘‘Anatthakāmatāyā’’ti iminā bhayādinā vutte natthi dosoti dasseti. Hīti laddhadosajotako. Attano vacanakaraṃ…pe… vattuṃ vaṭṭatīti attano vacanaṃ ādiyissatīti vutte vacanaṃ anādiyitvā daṇḍe gahitepi natthi doso daṇḍagahaṇassa paṭikkhittattā. Dāsadāsīvāpiādīnanti ādisaddena khettādayo saṅgayhanti.

「彼等」者,搬运者之义。以「因无利益之欲」此语所说,显示以恐怖等所说者无罪。「实」者,显示已得罪之义。「自己之言……乃至……应说」者,于所说「将接受自己之言」中,即使不接受其言而执杖,亦无罪,因执杖被禁止故。「奴婢等」者,以「等」字摄取田地等。

Vuttanayenevāti atītaṃ ārabbha ācikkhane vuttanayena eva. ‘‘Āyatiṃ akaraṇatthāyā’’ti iminā anāgataṃ ārabbha odissa ācikkhanaṃ dasseti. ‘‘Kena evaṃ kata’’nti pucchāya atīte katapubbaṃ pucchati. Sāpīti pisaddo vuttasampiṇḍanattho. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

「以所说之方式」者,关于过去而告知,以所说之方式。以「为未来不作之义」此语,显示关于未来而指向告知。以「由谁如是作」之问,询问过去曾作。「彼亦」者,「亦」字为所说集合之义。「实」者,真实,或因为。

Vohārikā daṇḍentīti sambandho. Daṇḍentīti vadhadaṇḍena ca dhanadaṇḍena ca āṇaṃ karonti.

「法官处罚」者,此为连接。「处罚」者,以杀罚及财罚而作命令。

Yo cāyanti yo ca ayaṃ. Bhikkhunīnaṃ yo ayaṃ nayo vutto, eseva nayo bhikkhūnampi nayoti yojanā. ‘‘Eseva nayo’’ti vuttavacanameva vitthārento āha ‘‘bhikkhunopi hī’’tiādi. ‘‘Tathā’’tiiminā ‘‘odissā’’tipadaṃ atidisati. Te cāti te ca vohārikā. Hīti saccaṃ, yasmā vāti. Paṭhamaṃ.

「凡此」者,凡此。凡此对比库尼所说之方式,此方式对比库亦为方式,此为连接。「此方式」者,所说之语句本身详说,故说「比库亦实」等。以「如是」此语,超越「指向」一词。「彼等及」者,彼等及法官。「实」者,真实,或因为。第一。

2. Dutiyasaṅghādisesasikkhāpadaṃ二、第二桑喀地谢萨学处

§682

682. Dutiye varitabbaṃ icchitabbanti varaṃ, tameva bhaṇḍanti varabhaṇḍanti dassento āha ‘‘mahagghabhaṇḍa’’nti. ‘‘Muttā’’tiādinā tassa sarūpaṃ dasseti.

六八二、于第二,「应选择」者,欲求应选择者为选,彼本身为物,显示「选物」,故说「贵重物」。以「珍珠」等显示其相。

§683

683. Āpubbo lokasaddo abhimukhaṃ lokanattho hoti, upubbo uddhaṃ lokanattho, opubbo adho lokanattho, vipubbo ito cito ca vītiharaṇalokanattho, apapubbo āpucchanattho. Idha pana apapubbattā āpucchanatthoti āha ‘‘anāpucchitvā’’ti. Mallagaṇa bhaṭiputta gaṇādikantiādīsu mallagaṇo nāma nārāyanabhattiko gaṇo. Bhaṭiputtagaṇo nāma kumārabhattiko gaṇo. Ādisaddena aññampi gāmanigame anusāsituṃ samatthaṃ gaṇaṃ saṅgaṇhāti. Atha vā mallagaṇoti mallarājūnaṃ gaṇo. Te hi gaṇaṃ katvā kusinārāyaṃ rajjaṃ anusāsanti, te sandhāya vuttaṃ ‘‘mallagaṇo’’ti. Bhaṭiputtagaṇoti licchavigaṇo pariyāyantarena vutto. Licchavirājūnañhi pubbarājāno bhaṭināmakassa jaṭilassa puttā honti, tesaṃ vaṃse pavattā etarahi licchavirājānopi bhaṭiputtāti vuccanti. Jaṭilo pana bārāṇasirañño putte nadisotena vuyhamāne nadito uddharitvā attano assame puttaṃ katvā bharaṇattā posanattā bhaṭīti vuccati, tassa puttattā licchavigaṇo bhaṭiputtoti vuccati. Tepi gaṇaṃ katvā vesāliyaṃ rajjaṃ anusāsanti, taṃ sandhāya vuttaṃ ‘‘bhaṭiputtagaṇo’’ti. Dhammagaṇo nāma sāsanadhammabhattiko gaṇo. Gandhikaseṇīti gandhakārānaṃ samajātikānaṃ sippikānaṃ gaṇo. Dussikaseṇīti dussakārānaṃ samajātikānaṃ pesakārānaṃ gaṇo. Ādisaddena tacchakaseṇirajakaseṇiādayo saṅgayhanti. Yattha yatthāti yasmiṃ yasmiṃ ṭhāne. Hīti saccaṃ. Te evāti gaṇādayo eva. Puna teti gaṇādayo. Idanti ‘‘gaṇaṃ vā’’tiādivacanaṃ. Etthāti rājādīsu. Saṅghāpucchanameva padhānakāraṇanti āha ‘‘bhikkhunisaṅgho āpucchitabbovā’’ti. Kappagatikanti kappaṃ gacchatīti kappagatā, sā eva kappagatikā, taṃ.

六八三、以阿为前之世间词,有面向世间之义;以伍为前,有向上世间之义;以奥为前,有向下世间之义;以维为前,有从此至彼搬运世间之义;以阿巴为前,有询问之义。然于此,因有阿巴为前故为询问义,故说「未询问」。「马喇伽那、帕提子伽那等」中,马喇伽那者,名为那拉亚那信徒之伽那。帕提子伽那者,名为王子信徒之伽那。以「等」字摄取其他于村镇有能力教诫之伽那。或者,马喇伽那者,马喇诸王之伽那。彼等实作伽那而于库西那拉教诫王国,指向彼等而说「马喇伽那」。帕提子伽那者,以异门所说之离车伽那。离车诸王之先王等,实为名为帕提之结发者之子,于彼等世系中进行之今时离车诸王亦被称为帕提子。然结发者从河流中救起被河流冲走之巴拉纳西王之诸子,于自己之庵中作为子而因养育故、因抚养故被称为帕提,因为其子故,离车伽那被称为帕提子。彼等亦作伽那而于韦萨离教诫王国,指向彼而说「帕提子伽那」。达摩伽那者,名为教法信徒之伽那。「甘地咖谢尼」者,香料制作者同类工匠之伽那。「杜西咖谢尼」者,布料制作者同类织工之伽那。以「等」字摄取木匠谢尼、染工谢尼等。「于何处何处」者,于何处何处之地。「实」者,真实。「彼等」者,伽那等。「再彼等」者,伽那等。「此」者,「伽那或」等之语句。「于此」者,于王等。「僧团之询问为主要原因」,故说「比库尼僧团应被询问或」。「咖巴伽提咖」者,去咖巴者为咖巴伽德,彼即咖巴伽提咖,彼。

Kenaci karaṇīyena khaṇḍasīmaṃ agantvā kenaci karaṇīyena bhikkhunīsu pakkantāsūti yojanā. Nissitakaparisāyāti antevāsikaparisāya. Vuṭṭhāpentiyāti upasampādentiyāti. Dutiyaṃ.

「因某事未前往界分,因某事前往比库尼众中」者,此为连结。「依止众」者,弟子众也。「令出」者,令达上也。第二。

3. Tatiyasaṅghādisesasikkhāpadaṃ三、第三桑喀地谢萨学处

§692

692. Tatiye dutiyena pādena atikkantamatteti sambandho. Parikkhepārahaṭṭhānaṃ nāma gharūpacārato paṭhamaleḍḍupāto. Saṅkhepato vuttamatthaṃ vitthārato dassento āha ‘‘api cetthā’’tiādi. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Upacāre vāti aparikkhittassa gāmassa parikkhepārahaṭṭhāne vā. Tatoti gāmantarato, khaṇḍapākārena vā vatichiddena vā pavisitunti sambandho.

第三中,与第二句相连结为「超越之量」。「围墙应有处」者,名为从村落近处第一块砖落下之处。略说之义,详细显示而说「于此若」等。「于此」者,于此学处中。「近处或」者,于未围绕之村落的围墙应有处或。「彼」者,从村落之间,或以破损围墙或以门洞而进入,此为连结。

Sambaddhā vati etesanti sambaddhavatikā, dve gāmā. Vihāranti bhikkhunivihāraṃ. Tato pana gāmatoti tato itaragāmato pana, nikkhantāya bhikkhuniyā ṭhātabbanti sambandho. Ussāraṇā vāti manussānaṃ ussāraṇā vā.

「相连或」者,「于此等」,相连或者,二村也。「住处」者,比库尼住处也。「然而从彼村落」者,然而从另一村落,对已出发之比库尼应站立,此为连结。「呼唤或」者,人们之呼唤或。

Janāti gāmabhojakā janā. Ekaṃ gāmanti yaṃkiñci icchitaṃ ekaṃ gāmaṃ. Tatoti gāmato. ‘‘Kasmā’’ti imāya pucchāya ‘‘viharato ekaṃ gāmaṃ gantuṃ vaṭṭatī’’ti vacanassa kāraṇaṃ pucchati. ‘‘Vihārassa catugāmasādhāraṇattā’’tiiminā visajjanena taṃ pucchaṃ visajjeti.

「人」者,村落食者人也。「一村」者,任何所欲之一村。「从彼」者,从村落。「为何」者,以此问「住者前往一村是允许的」此语之原因而问。「因住处为四村共有」,以此回答而答彼问。

Yatthāti yassaṃ nadiyaṃ. Uttarantiyā ekadvaṅgulamattampi antaravāsako temiyati, sā nadī nāmāti yojanā. Yathā nivasiyamānāya timaṇḍalapaṭicchādanaṃ hoti, evaṃ nivatthāyāti yojanā . Bhikkhuniyā uttarantiyā antaravāsakoti sambandho. Yattha katthacīti yasmiṃ kismiṃci ṭhāne. ‘‘Setunā gacchati, anāpattī’’tiiminā padasā uttarantiyā eva āpattīti dasseti. Uttaraṇakāleti nadito uttaraṇakāle. Ākāsagamananti iddhiyā gamanaṃ. Ādisaddena hatthipiṭṭhiādayo saṅgaṇhāti. Akkamantiyāti atikkamantiyā. Etthāti dvīsu tīsu bhikkhunīsu. Orimatīramevāti apāratīrameva. Tameva tīranti orimatīrameva. Paccuttaratīti paṭinivattitvā uttarati.

「于何处」者,于何河。「渡越时即使一二指量之下衣亦湿」,彼河名为河,此为连结。「如着时有三圆覆盖,如是着」,此为连结。「比库尼渡越时之下衣」,此为连结。「于何处任何处」者,于任何某处。「以桥而行,无罪」,以此句显示唯渡越时有罪。「渡越时」者,从河渡越时。「空行」者,以神通而行。以「等」字摄取象背等。「踏越」者,超越也。「于此」者,于二三比库尼。「此岸即」者,非彼岸即。「彼岸」者,此岸即。「返回渡」者,返回而渡越。

Kurumānā bhikkhunī karotīti yojanā. Assāti bhikkhuniyā ajānantiyā eva cāti sambandho, anādare cetaṃ sāmivacanaṃ. Atha panāti athasaddo yadipariyāyo, kiriyāpadena yojetabbo. Atha acchati, atha na otaratīti attho. Acchatīti vasati. Hīti saccaṃ. Idhāti ‘‘ekā vā rattiṃ vippavaseyyā’’tipade.

「作者比库尼作」,此为连结。「若」者,唯于比库尼不知时,且,此为连结,此为轻蔑之主格语。「然而」者,「然而」字是「若」之同义,应与动词连结。然而住,然而不渡,此为义。「住」者,居住也。「实」者,真实也。「于此」者,于「一人或应别宿」句中。

Evaṃ vuttalakkhaṇamevāti evaṃ abhidhammapariyāyena vuttalakkhaṇameva. Taṃ panetanti taṃ pana araññaṃ. Tenevāti āpannahetunā eva. Aṭṭhakathāyanti mahāaṭṭhakathāyaṃ. Bhikkhunīsu pavisantīsūti sambandho, niddhāraṇatthe cetaṃ bhummavacanaṃ. Etthāti dassanūpacārasavanūpacāresu. Yattha okāse ṭhitaṃ dutiyikā passati, so okāso dassanūpacāro nāmāti yojanā. Sāṇipākārantarikāpīti sāṇipākārena byavahikāpi. Yattha okāse ṭhitā…pe… saddaṃ suṇāti, so okāso savanūpacāro nāmāti yojanā. Maggamūḷhasaddenāti magge mūḷhānaṃ saddena. Dhammassavanārocanasaddenāti dhammassavanatthāya ārocanānaṃ saddena. Maggamūḷhasaddena saddāyantiyā saddaṃ suṇāti viya ca dhammassavanārocanasaddena saddāyantiyā saddaṃ suṇāti viya ca ‘‘ayye’’ti saddāyantiyā saddaṃ suṇātīti yojanā. Saddāyantiyāti saddaṃ karontiyā. Nāmadhātu hesā. Evarūpeti ‘‘maggamūḷhasaddena viyā’’tiādinā vutte evarūpe.

「如是所说之相」者,即如是以阿毗达摩方式所说之相。「然而彼」者,即彼阿兰若。「以此故」者,即以犯罪之因故。「于注疏中」者,于大注疏中。「于比库尼众中进入者」,此为连结,此地格语词为排除之义。「于此」者,于见近行与闻近行中。应连结为:「于何处所站立之第二者能见,彼处所名为见近行」。「乃至以墙隔开者」者,即以墙隔开而分离者。应连结为:「于何处所站立……乃至……能闻声,彼处所名为闻近行」。「以道迷之声」者,以于道中迷失者之声。「以说法听闻告知之声」者,以为说法听闻而告知者之声。应连结为:「如以道迷之声而发声者能闻声,如以说法听闻告知之声而发声者能闻声,如以『尊姊』而发声者能闻声」。「发声者」者,作声者。此为名词词根。「如是种类」者,于以『如以道迷之声』等所说之如是种类中。

Titthāyatanaṃ saṅkantā vāti titthīnaṃ vāsaṭṭhānaṃ saṅkantā vā. Iminā ‘‘pakkhasaṅkantā’’ti ettha pakkhasaddassa paṭipakkhavācakattā tena sāsanapaṭipakkhā titthiyā eva gahetabbāti dasseti. Titthiyā hi sāsanassa paṭipakkhā hontīti. Tatiyaṃ.

「或转入外道住处」者,或转入外道之住所。以此显示:于此『转入派别』中,因派别之词为对立方之表示词,故应取为以彼教法对立之外道。外道确实为教法之对立方。第三学处。

4. Catutthasaṅghādisesasikkhāpadaṃ四、第四桑喀地谢萨学处

§694

694. Catutthe pādassa ṭhapanakaṃ pīṭhaṃ pādapīṭhaṃ. Pādassa ṭhapanakā kathalikā pādakathalikāti dassento āha ‘‘pādapīṭhaṃ nāmā’’tiādi. Anaññāyāti ettha yakāro tvāpaccayassa kāriyoti āha ‘‘ajānitvā’’ti. Netthāravatteti ukkhepanīyakammato nittharaṇakāraṇe vatte. ‘‘Vattamāna’’ntiiminā ‘‘vattanti’’nti ettha antapaccayaṃ nayena dassetīti. Catutthaṃ.

六九四、于第四学处中,足之安置处为座,即足座。为显示足之安置处为小床,即足小床,故说『名为足座』等。「不知」者,于此处,为显示 ya 字为 tvā 后缀之作用,故说『不了知』。「于驱逐羯磨之运转中」者,于举罪羯磨之驱逐因缘之运转中。以此『运转』,以方法显示于此『运转』中之 anta 后缀。第四学处。

5. Pañcamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ五、第五桑喀地谢萨学处

§701

701. Pañcame ‘‘ekato avassute’’ti ettha heṭṭhā vuttanayena ‘‘ekato’’ti sāmaññato vuttepi bhikkhuniyā eva gahetabbabhāvañca topaccayassa chaṭṭhutthe pavattabhāvañca avassubhapade bhāvatthañca dassetuṃ vuttaṃ ‘‘bhikkhuniyā avassutabhāvo daṭṭhabbo’’ti. Etanti ‘‘bhikkhuniyā avassutabhāvo’’ti vacanaṃ. Tanti avacanaṃ. Pāḷiyāti imāya sikkhāpadapāḷiyāti. Pañcamaṃ.

七〇一、于第五学处中,于『一起漏泄』中,虽然以下述方式以『一起』为通说而说,但为显示应取唯比库尼,及 ta 后缀于第六格之运转,及于漏泄词中之存在义,故说『应见比库尼之漏泄性』。「此」者,『比库尼之漏泄性』之语词。「彼」者,无语词。「于文句中」者,于此学处文句中。第五学处。

6. Chaṭṭhasaṅghādisesasikkhāpadaṃ六、第六桑喀地谢萨学处

§705

705. Chaṭṭhe yato tvanti ettha kāraṇatthe topaccayoti āha ‘‘yasmā’’ti. Kassā hontīti uyyojikāuyyojitāsu kassā bhikkhuniyā hontīti yojanā. Nadetīti uyyojikā uyyojitāya na deti. Na paṭiggaṇhātīti uyyojitā uyyojikāya hatthato na paṭiggaṇhāti. Paṭiggaho tena na vijjatīti teneva kāraṇena uyyojikāya hatthato uyyojitāya paṭiggaho na vijjati. Āpajjati garukaṃ, na lahukanti evaṃ santepi uyyojikā garukameva saṅghādisesāpattiṃ āpajjati, na lahukaṃ. Tañcāti taṃ āpajjanañca. Paribhogapaccayāti uyyojikāya paribhogasaṅkhātā kāraṇāti ayaṃ gāthāyattho.

七〇五、于第六学处中,于『因何故』中,为因缘义之 ta 后缀,故说『因为』。「属于谁」者,应连结为:于使唤者与被使唤者中,属于谁比库尼。「不给」者,使唤者不给被使唤者。「不受取」者,被使唤者不从使唤者之手受取。「以彼故受取不存在」者,即以彼因缘故,从使唤者之手对被使唤者之受取不存在。「犯重,非轻」者,即使如是,使唤者犯重罪,即桑喀地谢萨罪,非轻罪。「而彼」者,而彼犯罪。「以受用为缘」者,以使唤者之受用为因。此为偈颂之义。

Itarissā panāti uyyojitāya pana bhikkhuniyā. Paṭhamasikkhāpadeti pañcamasikkhāpade. Pañcamasikkhāpadañhi iminā sikkhāpadena yugaḷabhāvena sadisattā imaṃ upādāya paṭhamanti vuttanti. Chaṭṭhaṃ.

「然而对于另一者」者,然而对于被使唤之比库尼。「第一学处」者,于第五学处中。第五学处确实以此学处为双对而相似故,依此而说为第一。第六学处。

7. Sattamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ七、第七桑喀地谢萨学处

§709

709. Sattame yāvatatiyakapadatthoti ‘‘yāvatatiyaka’’nti uccāritassa padassa attho veditabboti sambandhoti. Sattamaṃ.

第七条。「『乃至第三次』之词义」者,应知「乃至第三次」这一所说之词的意义,此为关联。第七条。

8. Aṭṭhamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ八、第八桑喀地谢萨学处

§715

715. Aṭṭhame kismiṃcideva adhikaraṇeti niddhāraṇīyassa niddhāraṇasamudāyena avinābhāvato āha ‘‘catunna’’nti. Kasmā pana niddhāraṇasamudāyaniddhāraṇīyabhāvena vuttaṃ, nanu padabhājane cattāripi adhikaraṇāni vuttānīti āha ‘‘padabhājane panā’’tiādīti. Aṭṭhamaṃ.

第八条。「于某一诤事中」者,因所抉择者与抉择之总体不相离故,说「四种」。然而为何以抉择之总体与所抉择者之关系而说?难道在词句分配中不是说了四种诤事吗?故说「然而在词句分配中」等。第八条。

9. Navamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ九、第九桑喀地谢萨学处

§723

723. Navame saṃsaṭṭhasaddo missapariyāyoti āha ‘‘missībhūtā’’ti. ‘‘Ananulomenā’’tiiminā ‘‘ananulomikenā’’ti ettha ikasaddo svatthoti dasseti. Koṭṭanañca pacanañca gandhapisanañca mālāganthanañca. Ādisaddena aññepi ananulomike kāyike saṅgaṇhāti. Sāsanāharaṇañca paṭisāsanaharaṇañca sañcarittañca. Ādisaddena aññepi ananulomike vācasike saṅgaṇhāti. Etāsanti bhikkhunīnaṃ. Silokoti yasoti. Navamaṃ.

第九条。「混合」一词是「混」之同义语,故说「成为混合者」。以「不顺从的」这一词,显示在「不顺从的」中,「伊咖」音是自义。舂米、煮饭、磨香、结花鬘。以「等」字摄取其他不顺从的身业。传信、传回信、往来。以「等」字摄取其他不顺从的语业。「这些」者,比库尼们的。「名声」者,名誉也。第九条。

10. Dasamasaṅghādisesasikkhāpadaṃ十、第十桑喀地谢萨学处

§727

727. Dasame evācārāti ettha niggahitalopavasena sandhīti āha ‘‘evaṃācārā’’ti. ‘‘Yādiso’’tiādinā evaṃsaddassa nidassanādīsu (abhidhānappadīpikāyaṃ 1186 gāthāyaṃ) ekādasasu atthesu upamatthaṃ dasseti. Sabbatthāti ‘‘evaṃsaddā evaṃsilokā’’ti sabbesu padesu. Uññāyāti ettha okāraviparīto ukāroti āha ‘‘avaññāyā’’ti. ‘‘Nīcaṃ katvā jānanāyā’’ti iminā avasaddo nīcattho, ñādhātu avabodhanatthoti dasseti. ‘‘Paribhavaññāyā’’ti vattabbe uttarapadalopavasena ‘‘paribhavenā’’ti vuttanti āha ‘‘paribhavitvā jānanenā’’ti. Akkhantiyāti ettha sahanakhantiyevādhippetā, neva anulomakhanti, na diṭṭhinijjhānakkhantīti dassento āha ‘‘asahanatāyā’’ti. Vebhassiyāti ettha visesena bhāseti obhāsetīti vibhāso ānubhāvo, vibhāso imassa saṅghassa atthīti vibhasso saṅgho, bahvatthe ca atisayatthe ca sapaccayo hoti. Kasmā? Mantupaccayatthattā ‘‘lomaso’’tiādīsu (jā. 1.14.57) viya, bahuānubhāvo atisayaānubhāvo saṅghoti vuttaṃ hoti, saṃyogaparattā ākārassa rasso. Vibhassassa bhāvo vebhassiyaṃ, bahuānubhāvo atisayaānubhāvoyeva. Iti imamatthaṃ dassento āha ‘‘balavabhassabhāvenā’’ti. Tattha balavaiti padena mantuatthe pavattassa sappaccayassa bahvatthañca atisayatthañca dasseti, bhāvaiti padena ṇiyapaccayassa bhāvatthaṃ, enaiti padena nissakkavacanassa karaṇatthe pavattabhāvaṃ dasseti. Tamevatthamāvikaronto āha ‘‘attano balavappakāsanenā’’ti. Tattha attanoti attasaṅkhātassa saṅghassa. Balavappakāsanenāti bahuānubhāvappakāsanena, atisayaānubhāvappakāsanena vā. Balavappakāsanaṃ nāma atthato paresaṃ samutrāsanamevāti āha ‘‘samutrāsanenāti attho’’ti. Dubbalabhāvenāti ettha bhāvaitipadena ṇyapaccayassa bhāvatthaṃ, enaitipadena nissakkavacanassa karaṇatthaṃ dassetīti daṭṭhabbaṃ. Sabbatthāti ‘‘uññāyā’’tiādīsu sabbesu padesu. Casaddo luttaniddiṭṭhoti āha ‘‘evaṃ samuccayattho daṭṭhabbo’’ti. Viviccathāti ettha vītyūpasaggo vināsaddattho, vicadhātu sattatthoti āha ‘‘vinā hothā’’ti. Dasamaṃ.

第十条。「如是行」者,此处以鼻音脱落之连音故,说「如是行」。以「如何」等词,显示「如是」一词在举例等十一种意义中的譬喻义。「一切处」者,在「如是言说、如是名声」等一切词句中。「知」者,此处「欧咖拉」转为「伍咖拉」,故说「阿瓦知」。以「低下地知」这一词,显示「阿瓦」音是低下义,「知」界是觉知义。应说「轻蔑知」,但以后词脱落故说「轻蔑」,故说「轻蔑而知」。「忍」者,此处所意指的正是共同忍,既非顺从忍,亦非见审察忍,为显示此故说「不共住性」。「威势」者,此处特别地照耀、光耀,故为「威光」即威力,僧团有威光故为「有威光僧团」,「萨」接尾词用于多义与殊胜义。为何?因为「曼都」接尾词之义,如「多毛者」等,所说为多威力、殊胜威力之僧团,因连结之故「阿咖拉」成短音。威光之状态为「威势」,即多威力、殊胜威力。如是为显示此义故说「以强力光耀性」。其中以「强力」一词,显示用于「曼都」义的「萨」接尾词之多义与殊胜义;以「状态」一词显示「尼亚」接尾词之状态义;以「以」一词显示具格第三格用于作具义之状态。重述同义故说「以自己的强力显现」。其中「自己」者,名为自己即僧团的。「以强力显现」者,以多威力显现,或以殊胜威力显现。所谓强力显现,从义理上正是对他人的恐吓,故说「以恐吓,此为义」。「以弱小性」者,此处应见以「状态」一词显示「尼亚」接尾词之状态义,以「以」一词显示具格第三格之作具义。「一切处」者,在「知」等一切词句中。「且」字被省略而指示,故说「如是应见总集义」。「远离」者,此处「维」前缀是「离」音之义,「维吒」界是七义,故说「离开」。第十条。

Anantarā pakkhipitvāti sambandho. Mahāvibhaṅgato āharitāni imāni tīṇi sikkhāpadānīti yojanā. Nava paṭhamāpattikā veditabbāti sambandho. Sabbepi dhammāti yojanā. Etthāti ‘‘uddiṭṭhā kho’’tiādipāṭhe. Taṃ panāti pakkhamānattaṃ panāti.

「紧接着插入」为关联。应知这三条学处是从大分别中引来的,此为配合。应知九条是初次犯者,此为关联。「一切法」为配合。「此处」者,在「已诵」等文句中。「然而那」者,「然而」是边、限之义。

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya · 如是，于《一切善见》律注释中

Bhikkhunivibhaṅge

在比库尼分别中

Sattarasakavaṇṇanāya yojanā samattā. · 十七组解说的释义联结已完成。

3. Nissaggiyakaṇḍaṃ

3. 尼萨耆亚篇

1. Paṭhamanissaggiyapācittiyasikkhāpada-atthayojanā一、第一尼萨耆亚巴吉帝亚学处的义释联结

Tiṃsa nissaggiyā ye dhammā bhikkhunīnaṃ bhagavatā pakāsitā, tesaṃ dhammānaṃ dāni imasmiṃ kāle ayaṃ saṃvaṇṇanākkamo bhavatīti yojanā.

世尊对比库尼们宣说的三十尼萨耆亚法,现在在此时,对这些法的解释次第如是,应如是连接。

§733

733. Paṭhame āmattikāpaṇanti ettha āmattasaddo bhājanapariyāyoti āha ‘‘bhājanānī’’ti. Bhājanāni hi amanti paribhuñjitabbabhāvaṃ gacchantīti ‘‘amattānī’’ti vuccanti. Amattāni vikkiṇantīti ‘‘āmattikā’’ti vacanatthaṃ dassento āha ‘‘tānī’’tiādi. Tesanti āmattikānaṃ. Taṃ vāti āmattikāpaṇaṃ vā.

733. 在第一条中,「阿玛提咖巴那」一词,此处「阿玛提」一词是容器的同义语,故说「诸容器」。诸容器因为进入被使用的状态,故称为「阿玛提」。为显示「贩卖阿玛提者」的词义,故说「彼等」等。「彼等之」者,阿玛提咖们的。「或彼」者,或阿玛提咖巴那。

§734

734. ‘‘Sannidhi’’nti iminā saṃnipubbo cisaddo ucinanatthoti dasseti. Hisaddo visesajotako. Tatthāti mahāvibhaṅge. Idhāti bhikkhunivibhaṅge.

734. 以「桑尼迪」一词,显示带前缀「桑」的词根「吉」有积聚之义。词根「希」表示特殊性。「于彼处」者,在大分别中。「在此」者,在比库尼分别中。

Idampīti idaṃ sikkhāpadampi. Pisaddo mahāvibhaṅgasikkhāpadaṃ apekkhatīti. Paṭhamaṃ.

「此亦」者,此学处亦。「亦」字指向大分别学处。第一条。

2. Dutiyanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ二、第二尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§738

738. Dutiye ahatacoḷānampi sedamalādikilinne virūpattā ‘‘jiṇṇacoḷā’’ti vuttaṃ. ‘‘Api ayyāhī’’tiiminā ‘‘apa ayyāhī’’tipadavibhāgaṃ nivatteti.

738. 在第二条中,即使是未洗的衣服,因汗垢等污染而变丑陋,故说「旧衣」。以「阿比阿亚亚希」一词,排除「阿巴阿亚亚希」的词语分析。

§740

740. Sabbampi etaṃ cīvaranti yojanā. Evaṃ paṭiladdhanti evaṃ nissajjitvā laddhaṃ. Yathādāneyevāti yathā dāyakehi dinnaṃ, tasmiṃ dāneyeva upanetabbaṃ, akālacīvareyeva pakkhipitabbanti atthoti. Dutiyaṃ.

740. 「一切此衣」者,连结也。「如是获得」者,如是舍弃后所得。「如所施而已」者,如施者所施,应于彼施物中受用,应置于非时衣中也,此为义也。第二。

3. Tatiyanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ三、第三尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§743

743. Tatiye handasaddo vavassaggatthe nipātoti āha ‘‘handāti gaṇhā’’ti. Bahūni nissaggiyānīti sambandho. Saṃharitvāti visuṃ visuṃ saṅgharitvāti. Tatiyaṃ.

743. 于第三中,「来」声是表示接受义之不变词也,故说「『来』者,取也」。「众多尼萨耆亚」者,连结也。「收集后」者,各各收集后也。第三。

4. Catutthanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ四、第四尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§748

748. Catutthe kiṇāti anenāti kayanti vacanatthena mūlaṃ kayaṃ nāmāti āha ‘‘mūlenā’’ti. Sāti thullanandā, āha kirāti sambandho. Ñādhātuyā avabodhanatthato aññampi ñādhātuyā yācanatthaṃ dassento āha ‘‘yācitvā vā’’ti.

748. 于第四中,「以此购买」者,以根本购买也,以语词义故根本名为购买也,故说「以根本」。「彼」者,图拉南达,「据说」者,连结也。从知根义之了知义,为显示知根亦有乞求义,故说「或乞求后」。

§752

752.Yanti sabbitelādi. Taññevāti sabbitelādimeva. Yamakanti sabbiṃ saha telena yugaḷaṃ katvā. Vejjenāti bhisakkena. So hi āyubbedasaṅkhātaṃ vijjaṃ jānātīti vejjoti ca rogañca tassa nidānañca bhesajjañca vidati jānātītipi vejjoti ca vuccati. Tatoti vejjena vuttakāraṇā. Kahāpaṇassāti kahāpaṇena, ābhatanti sambandhoti. Catutthaṃ.

752. 「去」者,一切油等也。「彼即」者,即一切油等也。「成对」者,将一切与油一起作成双。「以医者」者,以医师。彼知名为寿吠陀之明故为医者,又彼知病及其因与药故亦称为医者也。「于彼」者,以医者所说之理由。「以咖哈巴纳」者,以咖哈巴纳,「取来」者,连结也。第四。

5. Pañcamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ五、第五尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§753

753. Pañcame sāti sikkhamānā. Ayanti sikkhamānā. Addhāti ekaṃsena. ‘‘Cetāpetvā’’ti ettha citisaddo jānanatthoti āha ‘‘jānāpetvā’’ti. Pañcamaṃ.

753. 于第五中,「彼」者,在学尼。「此」者,在学尼。「确实」者,一向也。「令堆积后」者,于此中堆积声是知义也,故说「令知后」。第五。

6. Chaṭṭhanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ6. 第六尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§758

758. Chaṭṭhe chandaṃ uppādetvā gahitaṃ chandakanti vacanatthaṃ dassento āha ‘‘chandaka’’ntiādi. Dhammakiccanti puññakaraṇīyaṃ. Dhammasaddo hettha puññavācako. Yanti vatthuṃ. Paresanti attanā aññesaṃ. ‘‘Eta’’nti ‘‘chandaka’’nti etaṃ nāmaṃ. ‘‘Aññassatthāya dinnenā’’tiiminā aññassa attho aññadattho, dakāro padasandhikaro, tadatthāya dinno aññadatthikoti vacanatthaṃ dasseti. ‘‘Aññaṃ uddisitvā dinnenā’’tiiminā aññaṃ uddisitvā dinnaṃ aññuddisikanti vacanatthaṃ dasseti. ‘‘Saṅghassa pariccattenā’’ti iminā saṅghassa pariccatto saṅghikoti vacanatthaṃ dasseti.

758. 于第六中,为显示「生起意欲后所取为意欲物」之语词义,故说「意欲物」等。「法事」者,福德所作。法声于此处是福德之语。「去」者,物也。「为他人」者,为自己以外之人。「此」者,「意欲物」,此名也。「以为他人之利益所施」者,以此显示语词义:他人之利益为他利,达声是词连接,为彼利益所施为他利物也。「指定他人后所施」者,以此显示语词义:指定他人后所施为他指定物也。「舍与僧团」者,以此显示语词义:舍与僧团为僧团物也。

§762

762.Yadatthāyāti yesaṃ cīvarādīnaṃ atthāya. Yasaddena samāsabhāvato pubbe niggahitāgamo hoti. Tanti cīvarādikaṃ. Tumhehīti dāyake sandhāya vuttaṃ. Upaddavesūti dubbhikkhādiupasaggesu. Yaṃ vā taṃ vāti cīvaraṃ vā aññe vā piṇḍapātādiketi yaṃ vā taṃ vāti. Chaṭṭhaṃ.

【第六】「为何义」者,为何等衣等之义。由「何」(ya)一词,因复合词之性质,于前有鼻音之来。「彼」者,衣等。「汝等」者,指向施主而说。「于灾难中」者,于饥馑等灾患中。「或此或彼」者,或衣,或其他钵食等,故说「或此或彼」。第六。

7. Sattamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ7. 第七尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§764

764. Sattame saññācikenāti ettha saṃsaddassa sayamatthe pavattibhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘sayaṃ yācitakenā’’ti. Etadevāti ‘‘saññācikenā’’ti padameva. Etthāti imasmiṃ sikkhāpadeti. Sattamaṃ.

【第七】「以自己乞求者」,于此为显示「共」(saṃ)一词之自义(saya)之用法,故说「以自己乞求者」。「即此」者,即「以乞求者」一词。「于此」者,于此学处中。第七。

8. Aṭṭhamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ8. 第八尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§769

769. Aṭṭhame gaṇassāti bhikkhunigaṇassa. Iminā ‘‘mahājanikenā’’ti ettha bhikkhunigaṇova mahājanoti adhippetoti dīpetīti. Aṭṭhamaṃ.

【第八】「众之」者,比库尼众之。以此显示:于「大众者」一词中,所意指者唯比库尼众为大众。第八。

9. Navamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ9. 第九尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§774

774. Navame itoti imasmā aṭṭhamasikkhāpadato. Adhikataranti atirekataranti. Navamaṃ.

【第九】「由此」者,由此第八学处。「更多」者,更超过。第九。

10. Dasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ10. 第十尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§778

778. Dasame ‘‘vinassatī’’tiiminā ‘‘undriyatī’’ti ettha udidhātuyā nassanatthaṃ dasseti dhātūnamanekatthattā. Paripatatīti parigalitvā patati. Iminā nassanākāraṃ dasseti. Ettakamevāti etaṃ parimāṇaṃ dvipadamevāti. Dasamaṃ.

【第十】「将坏」,以此显示:于「将破」一词中,由于诸词根有多义性,故「ud」词根有坏灭之义。「将落下」者,破裂后落下。以此显示坏灭之相。「唯此量」者,唯此二足之量。第十。

11. Ekādasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ11. 第十一尼萨耆亚巴吉帝亚学处

§784

784. Ekādasame garupāvuraṇaṃ nāma sītakāle pāvuraṇavatthanti dassento āha ‘‘sītakāle pāvuraṇa’’nti. Sītakāle hi manussā thūlapāvuraṇaṃ pārupanti. ‘‘Catukkaṃsaparama’’nti ettha kaṃsasaddo bhuñjanapatte ca suvaṇṇādilohavisese ca catukahāpaṇe cāti tīsu atthesu dissati, idha pana catukahāpaṇe vattatīti dassento āha ‘‘kaṃso nāma catukkahāpaṇiko hotī’’ti. Catukkaṃsasaṅkhātaṃ paramaṃ imassāti catukkaṃsaparamaṃ, soḷasakahāpaṇagghanakaṃ pāvuraṇanti atthoti. Ekādasamaṃ.

【第十一】为显示「重覆衣」者名为寒时之覆衣,故说「寒时之覆」。于寒时,人们披厚覆衣。于「最多四咖萨」一词中,「咖萨」(kaṃsa)一词见于三义:食器、金等金属之种类、四咖哈巴那。然于此为显示用于四咖哈巴那之义,故说「咖萨者名为四咖哈巴那」。「最多四咖萨」者,此之最多为四咖萨所计,义为价值十六咖哈巴那之覆衣。第十一。

12. Dvādasamanissaggiyapācittiyasikkhāpadaṃ十二、第二十尼萨耆亚巴吉帝亚学处。

§789

789. Dvādasame lahupāvuraṇaṃ nāma uṇhakāle pāvuraṇavatthanti dassento āha ‘‘uṇhakāle pāvuraṇa’’nti. Uṇhakāle hi manussā sukhumapāvuraṇaṃ pārupantīti. Dvādasamaṃ.

第十二【学处】,名为「轻覆衣」,为显示「热季覆衣布」之义,故说「热季覆衣」。因为在热季,人们披着薄覆衣布。第十二竟。

Nissaggiyānaṃ tiṃsabhāvaṃ dassento āha ‘‘mahāvibhaṅge’’tiādi. Cīvaravaggato apanetvāti sambandho. Aññadatthikānīti aññadatthikapadena vuttāni sikkhāpadāni. Itīti evaṃ. Ekatopaññattānīti ekasseva paññattāni, ubhatopaññattānīti ubhayesaṃ paññattāni. Etthāti ‘‘uddiṭṭhā kho’’tiādivacaneti.

为显示尼萨耆亚诸学处有三十之数,故说「在大分别」等。应连接为「除去衣品」。「为他义者」,即以「为他义」一词所说之诸学处。「如是」,即此义。「一边制定者」,即仅为一方所制定;「两边制定者」,即为两方所制定。「于此」,即「已诵出」等语句。

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya · 如是，于《普悦》律释中，

Bhikkhunivibhaṅge

比库尼分别

Tiṃsakavaṇṇanāya yojanā samattā. · 三十法解释的义理连接已经完毕。

4. Pācittiyakaṇḍaṃ

四、巴吉帝亚篇

1. Lasuṇavaggo

第一品：大蒜品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处的义理连接。

Tiṃsakānantaraṃ tiṃsakānaṃ anantare kāle chasaṭṭhisatasaṅgahā chauttarasaṭṭhiadhikasatehi sikkhāpadehi saṅgahitā ye dhammā saṅgītikārehi saṅgītā, dāni imasmiṃ kāle tesampi dhammānaṃ ayaṃ vaṇṇanā hotīti yojanā.

「三十之后」,即在三十【学处】之后的时期,由六十六百所摄、由一百六十六所含摄的诸法,即由结集者们所结集的那些法,现在在此时,对那些法也有此解释。应如是连接。

§793

793.Tatthāti tesu chasaṭṭhisatasaṅgahesu sikkhāpadesu, paṭhamasikkhāpadeti sambandho. ‘‘Dve tayo’’ti ettha vāsaddo luttaniddiṭṭhoti āha ‘‘dve vā tayo vā’’ti. Phoṭalaketi kande, miñje vā. Etanti ‘‘gaṇḍike’’ti etaṃ nāmaṃ. ‘‘Pamāṇa’’ntiiminā mattasaddo pamāṇatthova, na appattho, nāpi avadhāraṇatthoti dasseti. Lasuṇanti setavaṇṇamūlaṃ mahākandaṃ. Mahākando hi byañjanasampākādīsu āmagandhānaṃ abhibhavanattā lasīyati kantīyatīti lasuṇanti vuccati.

「于彼」者,于彼六十三百所摄诸学处中,与第一学处相关。「二或三」者,此处「或」字依略说而示,故说「二或三」。「疖」者,于块、于茎也。「此」者,「疖」此名也。「量」者,以此显示量词唯量义,非少义,亦非限定义。「蒜」者,白色根之大块。大块者,因于调味料等中能压伏生腥气之香味,故称为蒜,谓能辉耀、能悦意也。

Suvaṇṇahaṃsayoninti suvaṇṇamayena pattena yuttaṃ haṃsayoniṃ. Jātissaroti jātiṃ bhavaṃ sarati jānātīti jātissaro. Athāti jātissarassa nipphannattā. Nipphannattho hi athasaddo. Pubbasinehenāti pubbe manussabhave bhāvitena sinehena. Tāsanti pajāpatiyā ca tissannaṃ dhītarānañca. Taṃ panāti pattaṃ pana.

「金鹅座」者,具金制钵之鹅座。「宿命者」者,忆念生、有,了知,故为宿命者。「于是」者,因宿命者之成就。成就义者,「于是」词也。「以先前之爱」者,以先前人有中所修之爱。「彼等」者,巴嘉巴娣及三女之。「然彼」者,然钵也。

§795

795.Magadhesūti magadharaṭṭhe ṭhitesu janapadesu. Hīti saccaṃ, yasmā vā. Idhāti ‘‘lasuṇaṃ khādeyyā’’tipade. Tampīti māgadhakampi. Gaṇḍikalasuṇamevāti gaṇḍo phoṭo etassatthīti gaṇḍikaṃ. Gaṇḍasaddo hi phoṭapariyāyo, bahutthe ikapaccayo. Bahugaṇḍikalasuṇanti hi vuttaṃ hoti. Gaṇḍasaddo hi phoṭe ca kapole cāti dvīsu atthesu vattati, idha pana phoṭe vattatīti daṭṭhabbaṃ. Potthakesu pana oṭṭhajena catutthakkharena pāṭho atthi, so vīmaṃsitvā gahetabbo. Bahūsu hi pubbapotthakesu kaṇṭhajo tatiyakkharo ca oṭṭhajo catutthakkharo cāti dve akkharā aññamaññaṃ parivattitvā tiṭṭhanti. Na ekadvitimiñjakanti ekamiñjo palaṇḍuko na hoti, dvimiñjo bhañjanako na hoti, timiñjo haritako na hotīti attho. Kurundiyaṃ pana vuttanti sambandho. Saṅkhāditvāti dantehi cuṇṇavicuṇṇaṃ katvā.

「于马嘎达诸国」者,于马嘎达国所住诸聚落。「实」者,真实,或因。「于此」者,于「应食蒜」句中。「彼亦」者,马嘎达蒜也。「唯疖蒜」者,疖、疖块,此为其义,故为疖蒜。疖词者,疖块之同义语,多数义之伊咖后缀。谓说多疖蒜也。疖词者,于疖与颊二义中转,然于此应见于疖中转。然于诸写本中有唇音第四字母之读法,彼应审察而取。于众多古写本中,喉音第三字母与唇音第四字母此二字母互相转换而住。「非一二三茎」者,一茎之葱非是,二茎之姜非是,三茎之诃梨勒非是,此为义也。「然于古伦地中所说」者,相关也。「嚼碎」者,以齿作粉末、细粉。

§797

797.Palaṇḍukoti sukandako eko lasuṇaviseso. Bhañjanakādīni lokasaṅketopadesato daṭṭhabbāni. Hīti saccaṃ. Tassāti cāpalasuṇassa. Sabhāvenevāti sūpasampākādiṃ vinā attano sabhāvato eva. Tanti māgadhakaṃ, pakkhipitunti sambandho. Hīti saccaṃ. Yattha katthacīti yesu kesucīti. Paṭhamaṃ.

「葱」者,细块,一种蒜类。「姜等」者,应依世间共许之教示而见。「实」者,真实。「彼」者,茶巴蒜之。「以自性」者,离汤、调味料等,唯从自性。「彼」者,马嘎达蒜,与「投入」相关。「实」者,真实。「于何处何时」者,于何等诸处也。第一竟。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处。

§799

799. Dutiye saṃdassanaṃ bādhati nisedheti asmiṃ ṭhāneti sambādhanti vacanatthena paṭicchannokāso sambādho nāmāti dassento āha ‘‘paṭicchannokāse’’ti. Ubho upakacchakāti dve bāhumūlā. Te hi upari yaṃkiñci vatthuṃ kacati bandhati etthāti upakacchakāti vuccanti. Muttakaraṇanti passāvamaggo. So hi muttaṃ karoti anenāti muttakaraṇanti vuccati. Lomo kattīyati chindīyati imāyāti kattari, tāya vā, suṭṭhu daḷhaṃ lomaṃ ḍaṃsatīti saṇḍāso, soyeva saṇḍāsako, tena vā, khurati lomaṃ chindatīti khuro, tena vā saṃharāpentiyāti sambandho. Saṃharāpentiyāti apanentiyāti. Dutiyaṃ.

「于第二中」者,显示、妨碍、禁止,于此处,以「狭窄」词义,被覆之空间名为狭窄,显示此故说「被覆之空间」。「两腋」者,两臂根。彼等者,于上方缚、系何等物,于此故称为腋。「尿道」者,小便道。彼者,作尿,以此故称为尿道。「毛被切、被断,以此」者,以剃刀,或以彼,善咬、坚固咬毛,故为镊子,彼即镊子,以彼,或剃、切毛,故为剃刀,以彼,或「令除去」者,相关也。「令除去」者,令离去也。第二竟。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处。

§803

803. Tatiye muttakaraṇatalaghātaneti muttakaraṇassa talaṃ hananaṃ paharaṇaṃ muttakaraṇatalaghātanaṃ, tasmiṃ muttakaraṇatalaghātane nimittabhūte. Tāva mahantanti ativiya mahantaṃ. Kesarenāpīti kiñjakkhenāpi. So hi ke jale sarati pavattatīti kesaroti vuccati.

「于第三中,尿道底击打」者,尿道之底、打击、击打为尿道底击打,于彼尿道底击打之因相中。「如是大」者,极大也。「以花粉」者,以花蕊也。彼者,于水中流、转,故称为花粉。

§805

805.Gaṇḍaṃ vāti pīḷakaṃ vā. Vaṇaṃ vāti aruṃ vāti. Tatiyaṃ.

「疮」者,脓疱也。「伤」者,创也。第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ4. 第四学处

§806

806. Catutthe rañño orodhā rājorodhā, purāṇe rājorodhā purāṇarājorodhāti vacanatthaṃ dassento āha ‘‘purāṇe’’tiādi. ‘‘Gihibhāve’’ti iminā purāṇeti ettha ṇapaccayassa sarūpaṃ dasseti. Cirāciranti nipātapaṭirūpakaṃ. Tena vuttaṃ ‘‘cirena cirenā’’ti. ‘‘Sakkothā’’ti iminā kathaṃ tumhe rāgacittaṃ paṭihanitvā attānaṃ dhāretha dhāretuṃ sakkothāti atthaṃ dasseti. Anārocitepīti bhūtato anārocitepi.

第四中,「王之内宫」为「王内宫」。为显示古时之王内宫即古王内宫之语义,故说「古时」等。以「在家状态」一词,显示「古时」一词中那巴后缀之同形。「久不久」为不变词之类。由此而说「久、以久」。以「能」一词,显示「汝等如何能击退贪心而持守自己,能持守」之义。「虽未告知」者,虽实际上未告知。

§807

807.Jatunāti lākhāya. Paṭṭhadaṇḍaketi paṭubhāvena ṭhāti pavattatīti paṭṭho, soyeva daṇḍo paṭṭhadaṇḍo, tassa pavesanaṃ paṭṭhadaṇḍakaṃ, tasmiṃ nimittabhūte. Etanti ‘‘jatumaṭṭhake’’ti etaṃ vacananti. Catutthaṃ.

「以胶」者,以紫胶也。「硬杖」者,以坚硬而立、而转起,故为「硬」,此即为杖,故为「硬杖」,其插入为「硬杖插入」,在作为相之彼处。「此」者,即「在胶涂之处」此语也。第四。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ5. 第五学处

§810

810. Pañcame ‘‘atigambhīra’’ntipadaṃ kiriyāvisesananti āha ‘‘atianto pavesetvā’’ti. ‘‘Udakena dhovanaṃ kurumānā’’ti iminā ‘‘udakasuddhika’’ntipadassa udakena suddhiyā karaṇanti atthaṃ dasseti.

第五中,「极深」一词为动作之修饰语,故说「极度地插入」。以「以水作洗涤」一词,显示「水净」一词之义为「以水作清净」。

§812

812.Dvaṅgulapabbaparamanti ettha dve aṅgulāni ca dve pabbāni ca dvaṅgulapabbaṃ, uttarapade pubbapadalopo. Dvaṅgulapabbaṃ paramaṃ pamāṇaṃ etassa udakasuddhikassāti dvaṅgulapabbaparamaṃ. Vitthārato dvaṅgulaparamaṃ, gambhīrato dvipabbaparamanti vuttaṃ hoti. Tenāha ‘‘vitthārato’’tiādi. Aṅgulaṃ pavesentiyāti sambandho. Hīti saccaṃ. ‘‘Catunnaṃ vā’’ti idaṃ ukkaṭṭhavasena vuttaṃ, tiṇṇampi pabbaṃ na vaṭṭati, catunnaṃ pana pagevāti atthoti. Pañcamaṃ.

「二指节为限」中,二指与二节为「二指节」,后词中前词省略。二指节为限度、为量度,此水净之,故为「二指节为限」。详说为「宽度以二指为限,深度以二节为限」。故说「宽度」等。「插入指」为连结。「或」者,真实也。「或四」者,此依最高而说,三节亦不许,然四则更甚之义也。第五。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ6. 第六学处

§815

815. Chaṭṭhe bhattassa vissajjanaṃ bhattavissaggoti vutte bhattakiccanti dassento āha ‘‘bhattakicca’’nti. Pānīyasaddena pānīyathālakaṃ gahetabbaṃ , vidhūpanasaddena bījanī gahetabbā, upasaddo samīpatthoti sabbaṃ dassento āha ‘‘ekena hatthenā’’tiādi. ‘‘Accāvadatī’’tipadassa atikkamitvā vadanākāraṃ dasseti ‘‘pubbepī’’tiādinā.

第六中,说「食之施与」为「食施」时,为显示「食事」,故说「食事」。以「饮水」一词应取「饮水器」,以「熏香」一词应取「扇」。「伍巴」为「近」义。为显示一切,故说「以一手」等。以「先前亦」等,显示「越说」一词之「超越而说话之相」。

§817

817. ‘‘Suddhaudakaṃ vā hotū’’tiādinā ‘‘pānīyenā’’ti vacanaṃ upalakkhaṇaṃ nāmāti dasseti. Dadhimatthūti dadhimaṇḍaṃ dadhino sāro, dadhimhi pasannodakanti vuttaṃ hoti. Rasoti maccharaso maṃsaraso. ‘‘Antamaso cīvarakaṇṇopī’’ti iminā ‘‘vidhūpanenā’’ti vacanaṃ nidassanaṃ nāmāti dasseti.

【817】以「清净水或」等语,显示「以饮料」一词是举例之义。「酸奶水」者,酸奶之浆,酸奶之精华,即所谓酸奶中之清澄水。「汁」者,鱼汁、肉汁。以「乃至衣角」一语,显示「以熏香」一词是例示之义。

§819

819.Detīti sayaṃ deti. Dāpetīti aññena dāpeti. Ubhayampīti pānīyavidhūpanadvayampīti. Chaṭṭhaṃ.

【819】「给予」者,自己给予。「令给予」者,令他人给予。「二者」者,饮料与熏香二者也。第六。

7. Sattamasikkhāpadaṃ7. 第七学处

§822

822. Sattame ‘‘payogadukkaṭaṃ nāmā’’ti iminā heṭṭhā vuttesu aṭṭhasu dukkaṭesu pubbapayogadukkaṭaṃ dasseti. Na kevalaṃ pubbapayogadukkaṭaṃ ettakameva, atha kho aññampi bahu hotīti dassento āha ‘‘tasmā’’tiādi. Saṅghaṭṭanesupīti viloḷanesupi. Dantehi saṅkhādatīti dantehi cuṇṇavicuṇṇaṃ karoti. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade, aññāya bhikkhuniyā kārāpetvāti sambandho. ‘‘Aññāyā’’tipadaṃ ‘‘viññāpetvā’’ti pade kāritakammaṃ. Mātarampīti ettha pisaddo aññaṃ viññāpetvā bhuñjantiyā pagevāti dasseti. Tāya vāti viññāpitabhikkhuniyā vā. Tanti āmakadhaññaṃ. Tanti mahāpaccariyaṃ vuttavacanaṃ. Pubbāparaviruddhanti pubbāparato viruddhaṃ. ‘‘Aññāya…pe… dukkaṭamevā’’ti pubbavacane dukkaṭameva vuttaṃ, puna ‘‘aññāya…pe… dukkaṭa’’nti ca pacchimavacane pācittiyañca dukkaṭañca vuttaṃ, tasmā pubbāparaviruddhanti vuttaṃ hoti. Hīti saccaṃ, yasmā vā.

【822】第七中,以「方便恶作」一语,显示前文所说八种恶作中之前行方便恶作。非仅前行方便恶作如此而已,实尚有其他众多,为显示此义故说「是故」等。「于摩擦时」者,于揉搓时也。「以齿磨碎」者,以齿研为粉末。「于此」者,于此学处中,与「令其他比库尼作」相连。「其他」一词,于「令知」一词中作使役业。「母亲」者,此处「亦」字显示对令知其他人而食者亦同。「或由彼」者,或由被令知之比库尼。「谷」者,生谷。「谷」者,大注疏所说之语。「前后相违」者,与前后相违。前文说「其他……乃至……仅恶作」,仅说恶作,后文又说「其他……乃至……恶作」,说巴吉帝亚与恶作,故说前后相违。「实」者,真实,或因。

§823

823. Labbhamānaṃ āmakadhaññanti sambandho. Aññaṃ vā yaṃkiñcīti muggamāsādīhi vā lābukumbhaṇḍādīhi vā aññaṃ yaṃkiñci tilādiṃ vāti. Sattamaṃ.

【823】「所得之生谷」,应连读。「或其他任何」者,或以绿豆芝麻等,或以葫芦南瓜等,或其他任何胡麻等。第七。

8. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ8. 第八学处

§824

824. Aṭṭhame nibbiṭṭharājabhaṭoti ettha uttarapadassa chaṭṭhīsamāsañca pubbapadena bāhiratthasamāsañca dassento āha ‘‘nibbiṭṭho’’tiādi. Tattha ‘‘rañño bhatī’’ti iminā rañño bhaṭo rājabhaṭoti chaṭṭhīsamāsaṃ dasseti, ‘‘etenā’’ti iminā bāhiratthasamāsaṃ. Nibbiṭṭhoti niviṭṭho patiṭṭhāpitoti attho. Keṇīti rañño dātabbassa āyassetamadhivacanaṃ. Etenāti brāhmaṇena. Tatoti ṭhānantarato. Bhaṭasaṅkhātāya keṇiyā pathattā kāraṇattā ṭhānantaraṃ bhaṭapathanti āha ‘‘taṃyeva ṭhānantara’’nti.

【824】第八中「被安置之王兵」,为显示此复合词之后词为属格复合,与前词为外义复合,故说「被安置」等。其中,以「王之兵」显示「王兵」为属格复合,以「以此」显示外义复合。「被安置」者,被安顿、被设立之义。「税」者,此为应给予王之收入之同义语。「以此」者,以婆罗门。「从彼」者,从彼处。因名为兵之税之道路故,因其原因故,彼处即兵道,故说「即彼处」。

§826

826.Cattāripi vatthūnīti uccārādīni. Pāṭekkanti paṭivisuṃ ekekameva. Uccāraṃ vātiādīsu vāsaddena dantakaṭṭhādayopi gahetabbāti āha ‘‘dantakaṭṭha…pe… pācittiyamevā’’ti. Sabbatthāti sabbesu uccārādīsūti. Aṭṭhamaṃ.

【826】「四种事」者,大便等。「各别」者,分别地,各各单独。于「大便或」等中,以「或」字,齿木等亦应摄取,故说「齿木……乃至……仅巴吉帝亚」。「一切处」者,于一切大便等中。第八。

9. Navamasikkhāpadaṃ9. 第九学处

§830

830. Navame ropimaharitaṭṭhāneti ropimaṭṭhāne ca haritaṭṭhāne ca. Ropiyati asminti ropiyaṃ, taṃyeva ropimaṃ yakārassa makāraṃ katvā. Etānīti uccārādīni. Sabbesanti bhikkhubhikkhunīnaṃ. Yattha panāti yasmiṃ khetteti. Navamaṃ.

第九【种植与青菜处】:「种植处与青菜处」者,种植处及青菜处也。「被种植于此」故为「被种植之物」,即是「种植物」,将 ya 音转为 ma 音而成。「这些」者,指呼唤等。「一切」者,指比库与比库尼。「然而在……」者,「在田地中」之义。第九竟。

10. Dasamasikkhāpadaṃ十、第十学处

§835

835. Dasame soṇḍā vāti surāsoṇḍā vā. Moroti mayūro. Suvoti suko. Makkaṭoti vānaro. Ādisaddena sappādayo saṅgaṇhāti, makkaṭādayopi naccantūti sambandho. Asaṃyatabhikkhūnanti vācasikakamme asaṃyatānaṃ bhikkhūnaṃ, dhammabhāṇakagītaṃ vā hotūti yojanā. Tantiyā guṇena baddhā tantibaddhā. ‘‘Bhi’’ntisaṅkhāto rāsaddo etissāti bheri. Kuṭena katā bheri kuṭabheri, tāya vāditaṃ kuṭabherivāditaṃ, taṃ vā. Udakabherīti udakena pakkhittā bheri, tāya vāditampi hotūti sambandho.

第十【酒醉者等】:「酒醉者或」者,饮酒醉者或也。「孔雀」者,孔雀也。「鹦鹉」者,鹦鹉也。「猕猴」者,猴也。以「等」字摄取蛇等,关联为「猕猴等亦不应舞」。「不摄护诸比库」者,于语业不摄护之诸比库,应结合为「或为法师之歌」。「以绳索系缚」为「绳系」。「称为『响』之声属于此」故为「鼓」。「以皮制作之鼓」为「皮鼓」,以彼所奏为「皮鼓之奏」,或即彼也。「水鼓」者,以水投入之鼓,关联为「以彼所奏亦可」。

§836

836.Tesaṃyevāti yesaṃ naccaṃ passati, tesaṃyeva. Yadi pana naccagītavādite visuṃ visuṃ passati suṇāti, pāṭekkā āpattiyoti dassento āha ‘‘sace panā’’tiādi. Aññatoti aññato desato, passatīti sambandho. ‘‘Oloketvā’’ti pade apekkhite upayogatthe topaccayo hoti. Aññaṃ oloketvāti hi attho. Aññato vādente passatīti yojanā. Bhikkhunī na labhatīti sambandho. Aññe vattumpīti sambandho. Upahāranti pūjaṃ. Upaṭṭhānanti pāricariyaṃ. Sabbatthāti sabbesu sayaṃ naccādīsu.

「彼等之」者,凡观看舞蹈者,即彼等也。然而若于舞蹈、歌唱、音乐各别观看、听闻,则各别有罪,为示此故说「然而若」等。「从他处」者,从他处、从他方,应关联「观看」。于「回顾」一词中,以期待义用 tum 后缀。意为「回顾他物」。应结合为「观看从他处奏乐者」。关联为「比库尼不得」。关联为「说其他」。「供养」者,礼敬也。「侍奉」者,服侍也。「一切处」者,于一切自己舞蹈等中。

§837

837.Antarārāme vāti ārāmassa antare vā. Bahiārāme vāti ārāmassa bahi vā. Aññena vāti salākabhattādīhi aññena vā. Tādisenāti yādiso corādiupaddavo, tādisenāti. Dasamaṃ.

「或在园内」者,或在园之内。「或在园外」者,或在园之外。「或以他」者,或以筹食等他法。「如是之」者,如何之盗贼等灾难,即如是之。第十竟。

Lasuṇavaggo paṭhamo. · 蒜品第一。

2. Andhakāravaggo

二、黑暗品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处释义

§839

839. Andhakāravaggassa paṭhame appadīpeti upalakkhaṇavasena vuttattā aññepi ālokā gahetabbāti dassento āha ‘‘padīpacandasūriyaaggīsū’’tiādi. Assāti ‘‘appadīpe’’tipadassa.

黑暗品第一【无灯】:「无灯」者,为示因以标相而说故亦应摄取其他光明,故说「于灯、月、日、火」等。「有」者,属于「无灯」一词。

§841

841. Narahoassādāpekkhā hutvā ca rassādato aññavihitāva hutvā cāti yojanā. Iminā ‘‘santiṭṭhati vā sallapati vā’’ti pade kiriyāvisesanabhāvaṃ dasseti. Dānena vā nimittabhūtena, pūjāya vā nimittabhūtāya mantetīti yojanāti. Paṭhamaṃ.

「不应期待味着,而应从味着中离去,以其他方式安住」,如是连接。以此显示在「站立或交谈」一句中作为动作的限定。「以布施为相,或以供养为相而思量」,如是连接。第一。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§842

842. Dutiye idameva padaṃ nānanti sambandhoti. Dutiyaṃ.

在第二中,「此即」一词与「不同」相连接。第二。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处

§846

846. Tatiye ‘‘idamevā’’ti padaṃ anuvattetabbaṃ. Tādisamevāti paṭhamasadisamevāti atthoti. Tatiyaṃ.

在第三中,应使「此即」一词贯通。「如是即」者,意为「与第一相同即」。第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ四、第四学处

§850

850. Catutthe kaṇṇassa samīpaṃ nikaṇṇaṃ, tameva nikaṇṇikanti vutte kaṇṇamūlanti āha ‘‘kaṇṇamūlaṃ vuccatī’’ti. ‘‘Kaṇṇamūle’’ti iminā ‘‘nikaṇṇika’’nti ettha bhummatthe upayogavacananti dasseti. Āharaṇatthāyāti āharāpanatthāyāti. Catutthaṃ.

在第四中,耳之近处为「尼咖那」,说此即为「尼咖尼咖」时,说「耳根」,故说「称为耳根」。以「在耳根」一词,显示在「尼咖尼咖」一词中,处格用于地点义。「为了取食」者,为了使取来。第四。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ

五、第五学处

§854

854. Pañcame tesanti gharasāmikānaṃ. Gharampīti na kevalaṃ āsanameva, gharampi sodhemāti attho. Tatoti parivitakkanato, paranti sambandho.

在第五中,「彼等」者,家主们。「家也」者,不仅仅是座位,意为「我们也清扫家」。「那里」者,从思量而来,「其他」是连接。

§858

858. Corā vā uṭṭhitā hontīti yojanāti. Pañcamaṃ.

八五八、「盗贼已起」者,连接也。第五。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ6. 第六学处

§860

860. Chaṭṭhe abhinisīdeyyāti ettha abhisaddo upasaggamattovāti dassento āha ‘‘nisīdeyyā’’ti. Eseva nayo abhinipajjeyyāti etthāpi. Dve āpattiyoti sambandhoti. Chaṭṭhaṃ.

八六〇、第六中「应坐下」者,此处「阿毗」一词仅为前缀而已,故说「应坐」。此同理亦适用于「应卧下」处。「二罪」者,连接也。第六。

7. Sattamasikkhāpadaṃ7. 第七学处

§864

864. Sattame sabbanti sakalaṃ vattabbavacananti. Sattamaṃ.

八六四、第七中「一切」者,应说之语的全部也。第七。

8. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ8. 第八学处

§869

869. Aṭṭhame anuttānavacanaṃ natthīti. Aṭṭhamaṃ.

八六九、第八中无不显露之语。第八。

9. Navamasikkhāpadaṃ第九学处

§875

875. Navame abhisapeyyāti ettha sapadhātussa akkosanatthaṃ antokatvā karadhātuyā atthaṃ dassento āha ‘‘sapathaṃ kareyyā’’ti. Niraye nibbattāmhīti ahaṃ niraye nibbattā amhīti yojanā. Niraye nibbattatūti esā bhikkhunī niraye nibbattatūti yojanā. Īdisā hotūti mama sadisā hotūti attho. Kāṇāti ekakkhikāṇā, dvakkhikāṇā vā. Kuṇīti hatthapādādivaṅkā.

八七五、第九中「应诅咒」者,此处「萨巴」语根取咒骂之义,置于内部,而显示「咖拉」语根之义,故说「应作诅咒」。「我将生于地狱」者,我已生于地狱也,如是连接。「愿生于地狱」者,此比库尼愿生于地狱也,如是连接。「愿成如此」者,愿成如我一般也,此为义。「独眼」者,一眼独眼,或二眼独眼。「驼背」者,手足等弯曲。

§878

878.Edisāti virūpādijātikā. Viramassūti viramāhi. Addhāti dhuvanti. Navamaṃ.

八七八、「如此」者,丑陋等种类。「应停止」者,应停止。「确实」者,必定也。第九。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§879

879. Dasame anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dasamaṃ.

第十经中,无不明之处。第十经。

Andhakāravaggo dutiyo. · 第二黑暗品

3. Naggavaggo

三、裸形品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处之义理连结

§883

883. Naggavaggassa paṭhame brahmacariyena ciṇṇenāti ciṇṇena brahmacariyena kiṃ nu kho nāmāti attho. ‘‘Brahmacariyassa caraṇenā’’ti iminā ciṇṇasaddassa caraṇaṃ ciṇṇanti vacanatthaṃ dasseti. ‘‘Na aññaṃ cīvara’’nti iminā evatthaṃ dasseti, aññatthāpohanaṃ vāti. Paṭhamaṃ.

第八八三经。裸形品第一经中,「以所行梵行」者,以所行之梵行,究竟何名耶?此为义也。「以梵行之行」者,以此显示「已行」一词之「行」即「已行」之语义。「非其他衣」者,以此显示唯此之义,或为排除其他之义。第一经。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§887

887. Dutiye anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dutiyaṃ.

第八八七经。第二经中,无不明之处。第二经。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处

§893

893. Tatiye anantarāyikinīti ettha natthi antarāyo etissāti anantarāyā, sā eva anantarāyikinīti vacanatthaṃ dassento āha ‘‘anantarāyā’’ti. Tatiyaṃ.

第八九三经。第三经中,「无障碍女」者,于此「于彼无障碍」故为「无障碍」,彼即「无障碍女」,显示此语义故说「无障碍」。第三经。

4. Catutthasikkhāpadaṃ四、第四学处

§898

898. Catutthe pañcāhanti samāhāradigu, ṇikapaccayo svattho. Saṅghāṭicārotiettha kenaṭṭhena saṅghāṭi nāma, cārasaddo kimatthoti āha ‘‘paribhogavasena vā’’tiādi. Tattha saṅghaṭitaṭṭhenāti saṃharitaṭṭhena. Iminā ‘‘kenaṭṭhena saṅghāṭi nāmā’’ti pucchaṃ visajjeti. ‘‘Parivattana’’nti iminā ‘‘cārasaddo kimattho’’ti codanaṃ pariharati. Pañcasūti ticīvaraṃ udakasāṭikā saṃkaccikāti pañcasūti. Catutthaṃ.

第八九八经。第四经中,「五日」者,为集合数词,尼咖语尾,其义自明。「盗桑喀帝」者,于此以何义而名为「桑喀帝」?「盗」一词何义耶?故说「以受用之义」等。其中,「以合集之义」者,以收摄之义。以此解答「以何义而名为桑喀帝」之问。「转换」者,以此遣除「盗一词何义」之诘难。「于五衣」者,三衣、水浴衣、腰带,此为五衣。第四经。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ五、第五学处

§903

903. Pañcame ‘‘cīvarasaṅkamanīya’’ntiettha saṅkametabbaṃ paṭidātabbanti saṅkamanīyanti kamudhātussa paṭidānatthañca anīyasaddassa kammatthañca, ‘cīvarañca taṃ saṅkamanīyañce’ti cīvarasaṅkamanīyanti visesanaparapadabhāvañca dassento āha ‘‘saṅkametabbaṃ cīvara’’nti. Tattha ‘‘saṅkametabbaṃ cīvara’’nti iminā kammatthañca visesanaparapadabhāvañca dasseti. ‘‘Paṭidātabbacīvara’’nti iminā kamudhātuyā atthaṃ dasseti adhippāyavasenāti. Pañcamaṃ.

903. 第五【衣可施与】:此中「可施与」者,「应施与」、「应给予」之义为「可施与」,显示「kam」词根之给予义与「anīya」词之业义,以及「衣且彼可施与」为「衣可施与」,显示限定词与后词之性,故说「应施与之衣」。其中,以「应施与之衣」显示业义与限定词后词之性。以「应给予之衣」显示「kam」词根之义,依意趣而言。第五竟。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ六、第六学处

§909

909. Chaṭṭhe ‘‘aññaṃ parikkhāra’’ntiettha parikkhārassa sarūpaṃ dassento āha ‘‘yaṃkiñcī’’tiādi. Yaṃkiñci aññataranti sambandho. Kittakaṃagghanakanti kiṃ pamāṇena agghena arahaṃ cīvaraṃ. Dātukāmatthāti tumhe dātukāmā bhavathāti attho. Katipāhenāti katipayāni ahāni katipāhaṃ, yakāralopo. Katipayasaddohi dvitivācako rūḷhīsaddo , tena katipāhena. Samagghanti appagghaṃ. Saṃsaddo hi appatthavācakoti. Chaṭṭhaṃ.

909. 第六【其他资具】:此中显示资具之同类,故说「任何」等。「任何」与「某种」相连。「何价值」者,以何量之价值应得之衣。「欲施者」者,汝等欲施者之义。「几日」者,若干日为几日,「ya」音脱落。「若干」词从二三之表示成为惯用词,故为「几日」。「同价」者,少价。「saṃ」词确为少义之表示。第六竟。

7. Sattamasikkhāpadaṃ7. 第七学处

§911

911. Sattame ‘‘vipakkamiṃsū’’ti ettha vividhaṃ ṭhānaṃ pakkamiṃsūti dassento āha ‘‘tattha tattha agamaṃsū’’ti. Amhākampi āgamananti sambandho.

911. 第七【离去】:此中显示「往各处离去」,故说「往彼彼处」。「我等之来」亦相连。

§915

915.Katipāhena uppajjissatīti katipāhena cīvaraṃ uppajjissati. Tatoti tasmiṃ cīvaruppajjanakāleti. Sattamaṃ.

915. 「几日将生起」者,几日衣将生起。「彼时」者,于彼衣生起之时。第七竟。

8. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ8. 第八学处

§916

916. Aṭṭhame ye nāṭakaṃ nāṭenti, te naṭā nāmāti yojanā. Iminā naṭakaṃ nāṭentīti naṭāti vacanatthaṃ dasseti. Ye naccanti, te nāṭakā nāmāti yojanā. Iminā sayaṃ naṭantīti nāṭakāti vacanatthaṃ dīpeti. Vaṃsavarattādīsūti ettha vaṃso nāma veṇu. Varattā nāma naddhikā. Ādisaddena rajjuādayo saṅgaṇhāti. Ye laṅghanakammaṃ karonti, te laṅghakā nāmāti yojanā. Māyākārāti ettha māyā nāma mayanāmakena asurena sure calayituṃ katattā mayassa esāti māyā, taṃ karotīti māyākāro, mayanāmako asuroyeva. Aññe pana rūḷhīvasena ‘‘māyākārā’’ti vuccanti. Sokena jhāyanaṃ ḍayhanaṃ sokajjhāyaṃ, surānaṃ sokajjhāyaṃ karotīti sokajjhāyiko, mayanāmako asuroyeva. Aññe pana rūḷhīvasena ‘‘sokajjhāyikā’’ti vuccanti. Iti imamatthaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘sokajjhāyikā nāma māyākārā’’ti. Kumbhathuṇikā nāmāti ettha vissaṭṭhattā thavīyatīti thuṇo, saddo. Kumbhassa thuṇo kumbhathuṇo. Tena kīḷantīti kumbhathuṇikā, iti imamatthaṃ dasseti ‘‘ghaṭakena kīḷanakā’’ti iminā. Bimbisakanti caturassaambaṇatāḷanaṃ, taṃ vādentīti bimbisakavādakāti. Aṭṭhamaṃ.

916. 第八:演戏剧者,彼等名为「演员」,此为连接。以此显示「演戏剧故为演员」之词义。自己舞蹈者,彼等名为「戏剧者」,此为连接。以此阐明「自己舞蹈故为戏剧者」之词义。「竹竿绳索等」:此中「竹」名为竹子。「绳索」名为绳带。以「等」词摄取绳索等。作跳跃业者,彼等名为「跳跃者」,此为连接。「幻术师」:此中「幻术」者,因名为「摩耶」之阿修罗为动摇天人而作,故为「摩耶之此」为「幻术」,作彼者为「幻术师」,即名为「摩耶」之阿修罗本身。然其他依惯用称为「幻术师」。「以忧燃烧」为「忧燃」,令天人忧燃者为「忧燃者」,即名为「摩耶」之阿修罗本身。然其他依惯用称为「忧燃者」。如是为显示此义,故说「忧燃者名为幻术师」。「瓶击者」:此中因散布故被击为「击」,即声音。瓶之击为「瓶击」。以彼游戏者为「瓶击者」,如是以「以瓶游戏者」显示此义。「铜钹」者,四角之铜钹击打,奏彼者为「铜钹奏者」。第八竟。

9. Navamasikkhāpadaṃ9. 第九学处

§921

921. Navame tesanti ye ‘‘na mayaṃ ayye sakkomā’’ti vadanti, tesaṃ. Dassatīti acchādessatīti. Navamaṃ.

921. 第九:「彼等」者,说「我等尊者不能」之彼等。「将示」者,将覆盖之义。第九竟。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§927

927. Dasame yassāti kathinassa. Ubbhāramūlakoti uddhāramūlako. Saddhāparipālanatthanti kathinuddhāraṃ yācantassa saddhāya paripālanatthanti. Dasamaṃ.

927. 第十中,「其」者,指咖提那衣。「伍巴拉根本」者,即举起为根本。「为护持信」者,为护持请求举起咖提那衣者之信也。第十。

Naggavaggo tatiyo. · 裸体品第三。

4. Tuvaṭṭavaggo

4. 图瓦德品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā1. 第一学处义释

§933

933. Tuvaṭṭavaggassa paṭhame ‘‘tuvaṭṭa nipajjāya’’nti dhātupāṭhesu (saddanītidhātumālāyaṃ 18 ṭakārantadhātu) vuttattā ‘‘tuvaṭṭeyyunti nipajjeyyu’’nti vuttanti. Paṭhamaṃ.

933. 图瓦德品之第一中,「图瓦德躺卧」者,因于词根集(《词义论词根鬘》第十八,塔咖尾词根)中已说,故说「图瓦德耶云者,应躺卧也」。第一。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ2. 第二学处

§937

937. Dutiye ekattharaṇapāvuraṇantiettha uttarapadānaṃ dvandabhāvaṃ, pubbapadena ca bāhiratthasamāsabhāvaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘eka’’ntiādi. Tattha ceva, casaddehi dvandabhāvaṃ dīpeti, ‘‘etāsa’’ntiiminā bāhiratthasamāsabhāvaṃ. Etanti ‘‘ekattharaṇapāvuraṇā’’ti etaṃ nāmanti. Dutiyaṃ.

937. 第二中,「一敷具与覆具」者,此处为显示后词之并列复合,及与前词之外境义复合,故说「一」等。于彼处,以「及」字显示并列复合,以「此等」显示外境义复合。「此」者,即名为「一敷具与覆具」也。第二。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ3. 第三学处

§941

941. Tatiye uḷārakulāti jātiseṭṭhakulā, issariyabhogādīhi vā vipulakulā. Guṇehīti sīlādiguṇehi. ‘‘Uḷārāti sambhāvitā’’ti iminā itilopatulyādhikaraṇasamāsaṃ dasseti.

941. 第三中,「伍拉拉家族」者,种姓最胜之家族,或以自在、财富等而广大之家族。「以德」者,以戒等德。以「伍拉拉者,受尊敬也」此句,显示省略『如』之同格复合。

‘‘Abhibhūtā’’ti iminā ‘‘apakatā’’ti ettha karadhātu sabbadhātvatthavācīpi idha apapubbattā visesato abhibhavanatthe vattatīti dasseti. Etāsanti bhikkhunīnaṃ. ‘‘Saññāpayamānā’’ti iminā saññāpanaṃ saññattīti vacanatthaṃ dasseti. Hetūdāharaṇādīhīti ettha ādisaddena upamādayo saṅgaṇhāti. ‘‘Vividhehi nayehi ñāpanā’’ti iminā vividhehi ñāpanaṃ viññattīti vacanatthaṃ dasseti.

以「被制伏」此句,显示于「被作」此处,虽然『作』词根表一切词根义,然此处因有『阿巴』前缀,特别表制伏义。「此等」者,指比库尼众。以「令知」此句,显示『令知』即『令知』之语义。「以因、举例等」者,此处以『等』字摄取譬喻等。以「以种种方法之告知」此句,显示『以种种方法告知』即『告知』之语义。

§943

943. Caṅkamane padavāragaṇanāya āpattiyā na kāretabboti āha ‘‘nivattanagaṇanāyā’’ti. Padādigaṇanāyāti padaanupadādigaṇanāyāti. Tatiyaṃ.

943. 「不应以经行时的足步计数而制罪」者,故说「以往返计数」。「足等计数」者,即以足、非足等计数也。第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ4. 第四学处

§949

949. Catutthe anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Catutthaṃ.

949. 第四中无不明了之处。第四。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ5. 第五学处

§952

952. Pañcame āṇattā bhikkhunīti yojanā. Idañca paccāsannavasena vuttaṃ yaṃkiñcipi āṇāpetuṃ sakkuṇeyyattāti. Pañcamaṃ.

952. 第五中,「受比库尼命令」为连接。此依近似而说,即「能命令任何事」之义。第五。

6-9. Chaṭṭhādisikkhāpadaṃ6-9. 第六等学处

§955

955. Chaṭṭha-sattama-aṭṭhama-navamesu anuttānavacanaṃ natthīti. Chaṭṭha sattama aṭṭhama navamāni.

955. 第六、第七、第八、第九中无不明了之语。第六、第七、第八、第九。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§973

973. Dasame ahundarikāti tasmiṃ kāle, dese vā sambādhassa nāmametanti āha ‘‘ahundarikāti sambādhā’’ti.

973. 第十中,「阿洪达利咖」者,彼时或彼处狭窄之名也,故说「『阿洪达利咖』者,狭窄也」。

§975

975. Yathā ‘‘uttarichappañcavācāhī’’ti (pāci. 62-65) ettha pañcasaddo na koci attho, vācāsiliṭṭhatthaṃ lokavohāravasena vutto, na evamidha, idha pana attho atthi, pañca yojanāni gacchantiyāpi anāpattiyevāti āha ‘‘pavāretvā…pe… anāpattī’’ti. Paccāgacchatīti paṭinivattetvā āgacchatīti. Dasamaṃ.

975. 如「以超过五语」(巴吉帝亚 62-65)中,「五」字无任何义理,仅依世间言说为语句连贯而说,此处非如是,此处实有义理,即使行五由旬亦无罪也,故说「邀请后……乃至……无罪」。「返回来」者,即转回而来也。第十。

Tuvaṭṭavaggo catuttho. · 图瓦德品第四。

5. Cittāgāravaggo

5. 吉德阿咖拉瓦咖

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处义释

§978

978. Cittāgāravaggassa paṭhame rañño kīḷanaṭṭhānaṃ agāraṃ rājāgāranti vacanatthaṃ dassento āha ‘‘rañño kīḷanaghara’’nti. Cittaṃ agāraṃ cittāgāraṃ. Ārāmanti nagarato nātidūraārāmoti āha ‘‘upavana’’nti. Uyyānanti sampannapupphaphalatāya uddhaṃ ulloketvā manussā yanti gacchanti etthāti uyyānaṃ. Pokkharaṇinti pokkharaṃ padumaṃ netīti pokkharaṇī. Pañcapīti rājāgārādīni pañcapi. Sabbatthāti dassanatthāya gamane ca gantvā passane cāti sabbesu.

978. 为显示吉德阿咖拉瓦咖第一条中「王之游戏处所之屋」即「王宫」之语义,故说「王之游戏屋」。吉德阿咖拉者,吉德为屋,吉德之屋为吉德阿咖拉。「园」者,为显示「离城不远之园」,故说「近园」。伍亚那者,因具足花果之故,人们向上仰望而前往、前去于此处,故为伍亚那。波卡拉尼者,引导莲花之处,故为波卡拉尼。「五者」,即王宫等五种。「一切处」者,为了观看而前往,以及前往后观看,于一切处。

§981

981. ‘‘Ajjhārāme’’tiādinā ārāme ṭhitāya ārāmato bahi kate rājāgārādike passantiyāpi anāpattīti dasseti. Tānīti rājāgārādīnīti. Paṭhamaṃ.

981. 以「在园中」等语,显示即使站立于园中之比库尼,观看于园外所作之王宫等,亦无罪。「彼等」者,即王宫等。第一条。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§982

982. Dutiye anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Dutiyaṃ.

982. 第二条中,无不明显之处。第二条。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处

§988

988. Tatiye yattakanti yattakaṃ suttanti sambandho. Añchitanti kaḍḍhitaṃ. Tasminti tattake sutteti sambandho. Takkamhīti ettha takkoti eko ayomayo suttakantanassa upakaraṇaviseso. So hi takīyati suttaṃ bandhīyati ettha, etenāti vā takkoti vuccati, tasmiṃ. Kantanatoti kantīyate kappāsādibhāvassa chindīyate kantanaṃ, tato.

988. 第三条中,「若干」者,应连结为「若干线」。「牵引」者,被拉扯。「从彼」者,应连结为「从彼若干线」。「在纺车上」者,此中「纺车」者,是铁制纺线之用具之一种。因为在此处纺车被转动、线被系缚于此,或以此而转动,故称为纺车,在彼纺车上。「从纺织」者,被纺织、棉花等之状态被切断为纺织,从彼纺织。

§989

989.Dasikasuttādinti ettha dasāti vatthassāvayavo. So hi diyyati avakhaṇḍīyatīti dasāti vuccati, tassaṃ dasāyaṃ pavattaṃ dasikaṃ, tameva suttaṃ dasikasuttaṃ. Ādisaddena vakkhamānaṃ dukkantitasuttādiṃ saṅgaṇhātīti. Tatiyaṃ.

989. 「达西咖线等」者,此中「达萨」者,是布之部分。因为它被给予、被分离,故称为达萨,在彼达萨中进行者为达西咖,即彼线为达西咖线。以「等」字摄取将要说之恶纺线等。第三条。

4. Catutthasikkhāpadaṃ四、第四学处

§992

992. Catutthe ādiṃ katvāti dhovanādīni ādiṃ katvā. Khādanīyādīsūti pūvakhādanīyādīsu. Rūpagaṇanāyāti pūvādīnaṃ saṇṭhānagaṇanāya.

992. 第四【学处】中,「作为开端」者,以洗涤等作为开端。「于副食等」者,于糕饼副食等。「为色之计算」者,为糕饼等形状之计算。

§993

993.Yāgupānetta yāgusaṅkhāte pāne. Tesanti manussānaṃ. Veyyāvaccakaraṭṭhāne ṭhapetvāti mātāpitaro attano veyyāvaccakaraṭṭhāne ṭhapetvāti. Catutthaṃ.

993. 「于粥饮」者,于名为粥之饮料。「彼等」者,人们。「除置于服侍之处」者,除置母亲父亲于自己服侍之处。第四【学处】。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ五、第五学处

§996

996. Pañcame vinicchinantīti adhikaraṇaṃ vinicchinantī bhikkhunīti yojanāti. Pañcamaṃ.

996. 第五【学处】中,「判决」者,判决诤事之比库尼,应连接【为】。第五【学处】。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ6. 第六学处

§999

999. Chaṭṭhe anuttānavacanaṃ natthīti.

999. 第六【学处】中,无不答之语。

7. Sattamasikkhāpadaṃ7. 第七学处

§1007

1007. Sattame ‘‘puna pariyāye’’ti ettha pariyāyasaddo vāravevacanoti āha ‘‘puna vāre’’ti. Mahagghacīvaranti mahagghaṃ āvasathacīvaranti. Sattamaṃ.

1007. 第七【学处】中,「又于次第」,此处次第之词是次数之同义语,故说「又于次数」。「高价衣」者,高价之住处衣。第七【学处】。

8. Aṭṭhamasikkhāpadaṃ8. 第八学处

§1008

1008. Aṭṭhame anissajjitvāti ettha brahmadeyyena na anissajjanaṃ, atha kho tāvakālikamevāti dassento āha ‘‘rakkhanatthāyā’’tiādi.

1008. 第八【学处】中,「不舍弃」,此处非以梵施而不舍弃,而是仅为暂时,为显示此故说「为守护之故」等。

§1012

1012.Paṭijaggikanti rakkhaṇakaṃ. Vacībhedanti ‘‘paṭijaggāhī’’ti vacībhedaṃ. Raṭṭheti vijite. Tañhi raṭhanti gāmanigamādayo tiṭṭhanti etthāti raṭṭhanti vuccatīti. Aṭṭhamaṃ.

「守护者」者,守护之人也。「语之差别」者,『守护者』此一语之差别也。「国」者,征服之地也。彼实以『拉塔』(车)之故,村落、城镇等住立于此,故称为『拉塔』(国)也。第八。

9. Navamasikkhāpadaṃ9. 第九学处

§1015

1015. Navame sippasaddo paccekaṃ yojetabbo ‘‘hatthisippañca assasippañca rathasippañca dhanusippañca tharusippañcā’’ti. Tattha tharusippanti asikīḷanasippaṃ. Mantasaddopi paccekaṃ yojetabbo ‘‘āthabbaṇamanto ca khīlanamanto ca vasīkaraṇamanto ca sosāpanamanto cā’’ti. Tattha āthabbaṇamantoti āthabbaṇavedena vihito parūpaghātakaro manto. Khīlanamantoti sāradārukhīlaṃ mantena jappitvā pathaviyaṃ nikhaṇitvā dhāraṇamanto. Vasīkaraṇamantoti mantena jappitvā parassa ummattabhāvamāpannakaraṇo manto. Sosāpanamantoti parassa maṃsalohitādisosāpanamanto. Agadapayogoti bhusavisassa payojanaṃ. Ādisaddena aññepi parūpaghātakaraṇe sippe saṅgaṇhāti. Yakkhaparittanti yakkhehi samantato tāṇaṃ. Nāgamaṇḍalanti sappānaṃ pavesananivāraṇatthaṃ maṇḍalabandhamanto. Ādisaddena visapaṭihananamantādayo saṅgaṇhātīti. Navamaṃ.

第九中,「技」之语应逐一连接:『象技、马技、车技、弓技、刀技』。其中,「刀技」者,刀剑游戏之技也。「咒」之语亦应逐一连接:『阿塔巴那咒、契拉那咒、瓦西咖拉那咒、索萨巴那咒』。其中,「阿塔巴那咒」者,以阿塔巴那吠陀所制定、作害他人之咒也。「契拉那咒」者,以咒诵契拉那咒后,将沙罗木桩埋入地中之持咒也。「瓦西咖拉那咒」者,以咒诵后,令他人达至疯狂状态之咒也。「索萨巴那咒」者,令他人肉、血等干枯之咒也。「蛇药之应用」者,蛇毒之应用也。以「等」字,摄取其他作害他人之技也。「亚卡护卫」者,从亚卡处得周遍之守护也。「龙曼荼罗」者,为防止蛇类进入而结缚曼荼罗之咒也。以「等」字,摄取解毒咒等也。第九。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§1018

1018. Dasame anuttānavacanaṃ natthīti. Dasamaṃ.

第十中,无「不平坦」之语也。第十。

Cittāgāravaggo pañcamo. · 吉德阿嘎拉品第五。

6. Ārāmavaggo

六、园林品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处义释

§1025

1025. Ārāmavaggassa paṭhame upacāranti aparikkhittassa ārāmassa parikkhepārahaṭṭhānaṃ upacāraṃ.

园品之第一中,「近处」者,未围绕之园林应围绕之处,此近处也。

§1027

1027. ‘‘Sīsānulokikā’’ti sāmaññato vuttepi bhikkhunīnameva sīsanti āha ‘‘bhikkhunīna’’nti. Yatthāti yasmiṃ ṭhāneti. Paṭhamaṃ.

「观头者」者,虽以共通而说,然唯比库尼之头也,故说『比库尼之』。「于何处」者,于何地也。第一。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§1028

1028. Dutiye abbhantaroti abbhantare pariyāpanno, jāto vā. ‘‘Saṅkāmesī’’ti iminā saṃharīti ettha haradhātuyā saṅkamanatthaṃ dasseti. Nhāpitāti kappakā. Te hi nahāpenti socāpentīti nhāpitāti vuccanti. Tanti kāsāvanivāsananti. Dutiyaṃ.

1028. 第二条中,「内部」者,被包含于内部,或生于内部。「欲渡者」,以此显示「收取」一词中,动词词根「取」具有渡越之义。「理发师」者,即剃发者。彼等因使人沐浴、使人清洁,故称为理发师。「线」者,即袈裟下衣。第二条。

3-4. Tatiya-catutthasikkhāpadaṃ三至四、第三、第四学处

§1036

1036. Tatiyacatutthesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Tatiyacatutthāni.

1036. 第三、第四条中,无不明显之处。第三、第四条。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ五、第五学处

§1043

1043. Pañcame ‘‘kule maccharo’’ti ettha maccharanaṃ maccharoti vacanattho kātabbo. ‘‘Taṃ kulaṃ assaddhaṃ appasanna’’nti kulassa avaṇṇaṃ bhāsatīti yojanā. ‘‘Bhikkhuniyo dussīlā pāpadhammā’’ti bhikkhunīnaṃ avaṇṇaṃ bhāsatīti yojanā.

1043. 第五条中,「于家族悭吝」者,此处应作「悭吝」之语义为「行悭吝」。「彼家族无信、不净信」者,连结为:说家族之过失。「比库尼等恶戒、恶法」者,连结为:说比库尼等之过失。

§1045

1045. ‘‘Santaṃyeva ādīnava’’nti sambandhiyā sambandhaṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘kulassa vā bhikkhunīnaṃ vā’’ti iminā dvīsu aññatarameva na sambandho hoti, atha kho dvayampīti dassetīti. Pañcamaṃ.

1045. 「实有过失」者,为显示与关联者之关联而说。以「家族或比库尼等」此语显示:非仅与二者中之任一者有关联,而是与二者皆有关联。第五条。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ六、第六学处

§1048

1048. Chaṭṭhe ovādāyāti ettha na yo vā so vā ovādo hoti, atha kho garudhammoyevāti āha ‘‘garudhammatthāyā’’ti. Saha vasati ettha, etenāti vā saṃvāsoti vacanatthena uposathapavāraṇā saṃvāso nāmāti āha ‘‘uposathapavāraṇāpucchanatthāyā’’ti. ‘‘Pucchanatthāyā’’ti iminā ‘‘saṃvāsāyā’’ti ettha uttarapadalopabhāvaṃ dasseti. Etthāti bhikkhunivibhaṅge, sikkhāpade vā pāḷiyaṃ vāti. Chaṭṭhaṃ.

1048. 第六条中,「为教诫」者,此处非任何教诫,而唯是重法,故说「为重法之义」。「共住」者,于此处,以此或以语义「共住」,名为伍波萨他、自恣之共住,故说「为伍波萨他、自恣、询问之义」。以「询问之义」此语,显示「共住之义」一词中后词之省略状态。「此处」者,于比库尼分别,或于学处,或于圣典中。第六条。

7-9. Sattama-aṭṭhama-navamasikkhāpadaṃ七至九、第七、第八、第九学处

§1053

1053. Sattamaṭṭhamanavamesu anuttānavacanaṃ natthi. Kevalaṃ pana ‘‘imissāpī’’ti padaṃ viseso, imissāpi pāḷiyāti atthoti. Sattamaṭṭhamanavamāni.

1053. 第七、第八、第九条中,无不明显之语。唯「此亦」一词为差别,义为:此圣典亦。第七、第八、第九条。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§1062

1062. Dasame dve kāyā uparimakāyo heṭṭhimakāyoti. Tattha kaṭito uddhaṃ uparimakāyo, heṭṭhā heṭṭhimakāyo. Tattha ‘‘pasākhe’’ti idaṃ heṭṭhimakāyassa nāmanti āha ‘‘adhokāye’’ti. Hīti saccaṃ. Tatoti adhokāyato. Iminā pañcamībāhiratthasamāsaṃ dasseti. Rukkhassa sākhā pabhijjitvā gatā viya ubho ūrū pabhijjitvā gatāti yojanā.

1062. 第十条中,「两身」者,上身与下身也。其中,腰以上为上身,以下为下身。其中,「于支」者,此乃下身之名,故说「于下身」。「于」者,真实也。「彼」者,从下身也。以此显示第五格外义复合词。如树之枝折断而去,两股折断而去,此为连结。

§1065

1065.Phālehīti ettha itisaddo ādyattho. Tena ‘‘dhovā’’tiādīni cattāri padāni saṅgaṇhāti. Āṇattidukkaṭānīti heṭṭhā vuttesu aṭṭhasu dukkaṭesu vinayadukkaṭameva. Sesesūti bhindanato sesesu phālanādīsūti. Dasamaṃ.

1065. 「以劈」者,此中「伊帝」词为初义。由此摄取「洗」等四词。「命令恶作等」者,于下文所说八种恶作中,唯律恶作也。「于余」者,从破之余,于劈等也。第十条。

Ārāmavaggo chaṭṭho. · 园林品第六

7. Gabbhinivaggo

7. 怀孕品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处之义释

§1069

1069. Gabbhinivaggassa paṭhame kucchiṃ paviṭṭho satto etissā atthīti kucchipaviṭṭhasattā. ‘‘Kucchi’’ntipi pāṭho. Iminā gabbhinīti ettha gabbhasaddo kucchiṭṭhasattavācakoti dasseti. Gabbhasaddo (abhidhānappadīpikāyaṃ 944 gāthāyaṃ) hi kucchiṭṭhasatte ca kucchimhi ca ovarake ca vattatīti. Paṭhamaṃ.

1069. 怀孕品之第一条中,「入腹之有情存在于此女」,故为「腹中入住有情」。亦有「腹」之读法。以此显示「怀孕女」中,「胎」词为表示住腹有情之语。「胎」词于《称名灯》第944偈中,用于住腹有情、腹中及胞衣也。第一条。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§1073

1073. Dutiye thaññaṃ pivatīti pāyanto, dārako, so etissā atthīti pāyantīti dassento āha ‘‘thaññaṃ pāyamāni’’nti. Dutiyaṃ.

1073. 第二条中,「饮乳」者,饮者,婴儿,此存在于此女,故为「饮者」,显示此故说「饮乳者」。第二条。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处

§1077

1077. Tatiye nittharissatīti vaṭṭadukkhato nittharissati.

1077. 第三条中,「将出离」者,将从轮回苦出离也。

§1079

1079.Pāṇātipātā veramaṇinti ettha pāṇātipātā viramati imāyāti veramaṇīti atthena sikkhāpadaṃ veramaṇi nāmāti āha ‘‘pāṇātipātā veramaṇisikkhāpada’’nti. Yaṃ taṃ sikkhāpadanti sambandho. Sabbatthāti ‘‘adinnādānā veramaṇi’’ntiādīsu sabbesu vākyesu. Pabbajitāya sāmaṇeriyāti sambandho. Etāsūti chasu sikkhāsūti. Tatiyaṃ.

「离杀生」者,此中「离杀生」,以「从杀生离去」之义,学处名为「离」,故说「离杀生学处」。此与「学处」相连。「一切处」者,在「离不与取」等一切句中。与「已出家的沙玛内莉」相连。「于此等」者,于六学处中。第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ四、第四学处

§1084

1084. Catutthe ‘‘vuṭṭhānasammutī’’ti padaṃ ‘‘hotī’’ti pade kattā, ‘‘dātabbāyevā’’ti pade kammanti. Catutthaṃ.

第四中,「起床认可」一词,在「是」一词中为作者,在「应给」一词中为业。第四。

5-9. Pañcamādisikkhāpadaṃ第五等学处

§1095

1095. Pañcamādīsu navamapariyosānesu sikkhāpadesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Pañcamachaṭṭhasattamaṭṭhamanavamāni.

第五至第九学处中,无不明显之处。第五、第六、第七、第八、第九。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§1116

1116. Dasame vūpakāseyyāti ettha kāsadhātuyā gatyatthaṃ dassento āha ‘‘gaccheyyā’’ti. Dasamaṃ.

第十中,「应远离」者,此中显示「咖萨」界根之行义,故说「应去」。第十。

Gabbhinivaggo sattamo. · 孕妇品第七

8. Kumāribhūtavaggo

八、童女住品

1-2-3. Paṭhama-dutiya-tatiyasikkhāpada-atthayojanā第一、第二、第三学处之义理连结

§1119

1119. Kumāribhūtavaggassa paṭhamadutiyatatiyesu yā pana tā mahāsikkhamānāti sambandho. Sabbapaṭhamā dve mahāsikkhamānāti gabbhinivagge sabbāsaṃ sikkhamānānaṃ paṭhamaṃ vuttā dve mahāsikkhamānā. Tā panāti mahāsikkhamānā pana. Sikkhamānāicceva vattabbāti sammutikammesu sāmaññato vattabbā. ‘‘Gihigatā’’ti vā ‘‘kumāribhūtā’’ti vā na vattabbā, vadanti ce, sammutikammaṃ kuppatīti adhippāyo. Gihigatāyāti ettha gihigatā nāma purisantaragatā vuccati. Sā hi yasmā purisasaṅkhātena gihinā gamiyittha, ajjhācāravasena, gihiṃ vā gamittha, tasmā gihigatāti vuccati. Ayaṃ sikkhamānāti sambandho. Kumāribhūtā nāma sāmaṇerā vuccati. Sā hi yasmā agihigatattā kumārī hutvā bhūtā, kumāribhāvaṃ vā bhūtā gatā, tasmā kumāribhūtāti vuccati. Tissopīti gihigatā kumāribhūtā mahāsikkhamānāti tissopi. Sikkhamānāti sikkhaṃ mānetīti sikkhamānāti. Paṭhama dutiya tatiyāni.

童女住品的第一、第二、第三中,「然而彼等大在学尼」相连。「最初二大在学尼」者,在怀孕品中,于一切在学尼之最初所说的二大在学尼。「然而彼等」者,然而大在学尼。「应说为在学尼」者,在认可甘马中应以共通性说。若说「已至俗家者」或「童女住者」,则认可甘马破坏,此为意趣。「已至俗家者」者,此中已至俗家者名为已至男子间者。因为她被名为俗家的男子所行,以行为之故,或去至俗家,故称为已至俗家者。此与「在学尼」相连。「童女住者」名为沙玛内莉。因为她由于未至俗家故,成为童女而住,或已至童女状态,故称为童女住者。「此三者」者,已至俗家者、童女住者、大在学尼,此三者。「在学尼」者,学习学故为在学尼。第一、第二、第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ4. 第四学处

§1136

1136. Catutthe anuttānavacanaṃ natthīti. Catutthaṃ.

第四【学处】中,无不明显之语。第四竟。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ5. 第五学处

Pañcame ettha sikkhāpade ‘‘saṅghena paricchinditabbā’’ti yaṃ vacanaṃ vuttaṃ, tassāti yojanāti. Pañcamaṃ.

第五【学处】中,于此学处所说『应由僧团限定』之语,【注释书说】『彼之』者,应连接【理解】。第五竟。

6-7-8. Chaṭṭha-sattama-aṭṭhamasikkhāpadaṃ第六、第七、第八学处

Chaṭṭhasattamaṭṭhamesu anuttānaṭṭhānaṃ natthīti. Chaṭṭhasattamaṭṭhamāni.

第六、第七、第八【学处】中,无不明显之处。第六、第七、第八竟。

9. Navamasikkhāpadaṃ第九学处

§1158

1158. Navame antoti abbhantare. Iminā ātyūpasaggassatthaṃ dasseti. ‘‘Soka’’ntiādinā anto vāseti pavesetīti āvāsā. Sokaṃ āvāsā sokāvāsāti vacanatthaṃ dasseti. Gharaṃ gharasāmikā āvisanti viya, evaṃ ayampi sokaṃ āvisatīti yojanā. Itīti evaṃ. Yanti sokaṃ. Svāssāti so assā. Soti soko. Assāti sikkhamānāya. Āvāsoti āvāsokāso. ‘‘Edisā aya’’nti iminā ‘‘ajānantī’’ti ettha ajānanākāraṃ dassetīti. Navamaṃ.

第九【学处】中,『内』者,内部也。以此【词】显示前缀『阿』之义。以『忧』等【词】,『内』【与】『令住』【与】『令入』,故为『住处』。【此】显示『令忧住于内,故为忧住处』之语义。如屋主进入屋,如是此【在学尼】亦进入忧,应如是连接。『如是』者,即如此也。『去』者,去往忧也。『彼女之』者,即彼女也。『彼』者,忧也。『女之』者,在学尼之也。『住处』者,住处之机会也。以『如此之此【女】』【一语】,显示『不知』中不知之相。第九竟。

10. Dasamasikkhāpadaṃ10. 第十学处

§1162

1162. Dasame anāpucchāti ettha tvāpaccayo lopoti āha ‘‘anāpucchitvā’’ti. Dvikkhattunti dve vāre. Sakinti ekavāraṃ.

第十【学处】中,『未问』者,于此【词】,【注释书】说『去除前缀瓦』,故说『未问而』。『二次』者,两回也。『一次』者,一回也。

§1163

1163. Apubbaṃ samuṭṭhānasīsaṃ imassāti apubbasamuṭṭhānasīsaṃ. Dvīsupi ṭhānesūti vācāto ca kāyavācāto cāti dvīsu ṭhānesupi. Ananujānāpetvāti mātāpitūhi ca sāmikena ca na anujānāpetvāti. Dasamaṃ.

『此【学处】之前未生起之首』者,即前未生起之首也。『于二处』者,于从语与从身语二处也。『未令许可』者,未令父母与主人许可也。第十竟。

11. Ekādasamasikkhāpadaṃ第十一学处

§1167

1167. Ekādasame tatthāti ‘‘pārivāsiyachandadānenā’’ti vacane. Aññatrāti aññaṃ ṭhānaṃ.

1167. 第十一【条】中,「于彼」者,在「以别住者之欲而给与」之语句中。「除外」者,其他处所。

Ekaṃ ajjhesantīti ekaṃ bhikkhuṃ dhammakathanatthāya niyyojenti. Aññaṃ panāti uposathikato aññaṃ pana.

「请求一人」者,为说法之故,指派一位比库。「然而另一」者,然而除伍波萨他者外之另一人。

Tatrāti tesu bhikkhūsu. Subhāsubhaṃ nakkhattaṃ paṭhatīti nakkhattapāṭhako. Dāruṇanti kakkhaḷaṃ. Teti bhikkhū. Tassāti nakkhattapāṭhakassa bhikkhussa. ‘‘Nakkhattaṃ paṭimānentaṃ, attho bālaṃ upaccagā’’tijātakapāḷi (jā. 1.1.49). Ayaṃ panettha yojanā – nakkhattaṃ paṭimānentaṃ bālaṃ attho hitaṃ upaccagā upasamīpe atikkamitvā agāti. Ekādasamaṃ.

「于彼」者,于彼等比库中。「读诵吉凶星宿」者,星宿读诵者。「严厉」者,粗恶。「彼等」者,诸比库。「彼之」者,星宿读诵者比库之。「读诵星宿者,利益越过愚者」,此为本生藏文句。然而此处之连结为:读诵星宿之愚者,利益越过、接近而超越后去。第十一【条】。

12. Dvādasamasikkhāpadaṃ第十二学处

§1170

1170. Dvādasame nappahotīti bhikkhuniyo nivāsāpetuṃ na sakkotīti. Dvādasamaṃ.

1170. 第十二【条】中,「不能」者,不能令比库尼等穿着。第十二【条】。

13. Terasamasikkhāpadaṃ第十三学处

§1175

1175. Terasame ekaṃ vassanti ettha vassasaddo saṃvaccharapariyāyo, upayogavacanañca bhummatthe hotīti āha ‘‘ekasmiṃ saṃvacchare’’ti. Terasamaṃ.

1175. 第十三【条】中,「一瓦萨」者,此处瓦萨之语词为年之同义语,且用法语词在地格中,故说「于一年中」。第十三【条】。

Kumāribhūtavaggo aṭṭhamo. · 童女品第八。

9. Chattupāhanavaggo

9. 伞与鞋品

1. Paṭhamasikkhāpada-atthayojanā一、第一学处义释

§1181

1181. Chattavaggassa paṭhame kaddamādīnīti cikkhallādīni. Ādisaddena udakādīni saṅgaṇhāti. Gacchādīnīti khuddapādapādīni. Ādisaddena aññānipi chattaṃ dhāretuṃ asakkuṇeyyāni sambādhaṭṭhānāni saṅgaṇhātīti. Paṭhamaṃ.

1181. 伞品第一中,「泥泞等」者,即泥沼等。以「等」字摄取水等。「行走等」者,即小径等。以「等」字摄取其他不能持伞的狭窄处所。第一。

2. Dutiyasikkhāpadaṃ二、第二学处

§1184

1184. Dutiye yānenāti yanti icchitaṭṭhānaṃ sukhena gacchanti anenāti yānanti. Dutiyaṃ.

1184. 第二中,「以乘具」者,『乘具』者,以此安乐地前往所欲之处,故名乘具。第二。

3. Tatiyasikkhāpadaṃ三、第三学处

§1191

1191. Tatiye ‘‘vippakiriyiṃsū’’ti kiriyāpadassa kattunā avinābhāvato kattāraṃ dassetuṃ vuttaṃ ‘‘maṇayo’’ti. Maṇayoti ca ratanānīti. Tatiyaṃ.

1191. 第三中,「他们散布」者,为显示动词『散布』与作者不相离之作者,故说「宝珠」。「宝珠」者,即宝石。第三。

4. Catutthasikkhāpadaṃ四、第四学处

§1194

1194. Catutthe sīsūpagādīsūti ādisaddena gīvūpagādayo saṅgaṇhāti. Yaṃ yanti alaṅkāranti. Catutthaṃ.

1194. 第四中,「头上等」者,以「等」字摄取颈上等。「所去之庄严」者,即庄严。第四。

5. Pañcamasikkhāpadaṃ五、第五学处

§1199

1199. Pañcame gandhena cāti gandheti attano vatthuṃ sūceti pakāsetīti gandho. Vaṇṇakena cāti vilepanena ca. Tañhi vaṇṇayati chavisobhaṃ pakāsetīti vaṇṇakanti vuccati. Casaddena samāhāradvandavākyaṃ dīpetīti. Pañcamaṃ.

1199. 第五中,「以香」者,『香』者,显示自己的对象、显现,故名香。「以颜料」者,即以涂料。因其显现肤色之美、显现,故称为颜料。以「与」字显示集合复合词句。第五。

6. Chaṭṭhasikkhāpadaṃ6. 第六学处

§1202

1202. Chaṭṭhe anuttānavacanaṃ natthīti. Chaṭṭhaṃ.

1202. 第六中,「无不说之语」者,即无。第六。

7. Sattamasikkhāpadaṃ7. 第七学处

§1208

1208. Sattame ummaddaneti uppīḷitvā maddane. Saṃbāhanepīti punappunaṃ bāhanepīti. Sattamaṃ.

1208. 第七条中,「揉按」者,压迫而揉按也。「按摩」者,反复按摩也。第七条。

8-10. Aṭṭhamādisikkhāpadaṃ8-10. 第八等学处

§1210

1210. Aṭṭhamādīsu tīsu anuttānavacanaṃ natthīti. Aṭṭhamanavamadasamāni.

1210. 第八条等三条中,无「不应」之语。第八、第九、第十条。

11. Ekādasamasikkhāpadaṃ11. 第十一学处

§1214

1214. Ekādasame abhimukhamevāti abhimukhe eva. Mukhassa hi abhi abhimukhanti vacanattho kātabbo, sattamiyā aṃkāro. Iminā puratoti ettha topaccayo bhummatthe hotīti dasseti. Upacāranti dvādasahatthūpacāranti. Ekādasamaṃ.

1214. 第十一条中,「正对面」者,即在面前也。因为「面之对面」,应作「对面」之语义,处格之「阿」音。以此显示「在前」一词中,「德」后缀用于地方义。「近处」者,十二手肘之近处也。第十一条。

12. Dvādasamasikkhāpadaṃ12. 第十二学处

§1219

1219. Dvādasame ‘‘anokāsakata’’ntipadassa ayuttasamāsabhāvañca visesanaparapadabāhirasamāsabhāvañca dassetuṃ vuttaṃ ‘‘akataokāsa’’nti. Okāso na kato yenāti anokāsakato, bhikkhu, taṃ. ‘‘Aniyametvā’’ti iminā ‘‘anodissā’’ti padassa tvāpaccayantabhāvaṃ dassetīti. Dvādasamaṃ.

1219. 第十二条中,为显示「未作空间」一词之不当复合性及修饰语后词外复合性,故说「未作空间」。「空间未被作,由彼」,故为「未作空间者」,即比库,彼。以「未限定」一词,显示「未指定」一词之「德瓦」后缀终结性。第十二条。

13. Terasamasikkhāpadaṃ13. 第十三学处

§1226

1226. Terasame upacārepīti aparikkhittassa gāmassa parikkhepārahaṭṭhānasaṅkhāte upacārepi.

1226. 第十三条中,「近处」者,即在未围绕之村的围绕应及之处所称为近处中。

§1227

1227. ‘‘Acchinnacīvarikāyā’’ti sāmaññato vuttepi visesoyevādhippetoti āha ‘‘saṅkaccikacīvaramevā’’ti. Samantato purisānaṃ dassanaṃ kantīyati chindīyati etthāti saṅkacci, adhakkhakaubbhanābhiṭṭhānaṃ, saṅkacce nivasitabbanti saṃkaccikaṃ, tameva cīvaranti saṅkaccikacīvaranti. Terasamaṃ.

1227. 「未截衣者」,虽以一般性说,然所意欲者唯特殊,故说「桑咖吉衣」。「周围男子之见被切断、被截断于此处」,故为「桑咖吉」,即下身围绕处;「应着于桑咖吉」,故为「桑咖吉咖」;即彼衣,故为「桑咖吉咖衣」。第十三条。

Chattupāhanavaggo navamo. · 伞与鞋品第九。

Sabbāneva sikkhāpadānīti sambandho. Tatoti tehi aṭṭhāsītisatasikkhāpadehi, apanetvāti sambandho.

「一切学处」者,此为连结。「于彼」者,于彼八十八百学处,「除去」者,此为连结。

Tatrāti tesu khuddakesu. Etthāti dasasu sikkhāpadesūti.

「于彼」者,于彼诸微细学处中。「于此」者,于十学处中也。

Bhikkhunivibhaṅge khuddakavaṇṇanāya · 比库尼分别中，小事注释之

Yojanā samattā. · 连结已完成。

5. Pāṭidesanīyasikkhāpada-atthayojanā五、应悔过学处义理连结

Khuddakānaṃ anantarā pāṭidesanīyā nāma aṭṭha ye dhammā saṅkhepeneva saṅgahaṃ ārūḷhā saṅgītikārehi, tesaṃ aṭṭhannaṃ pāṭidesanīyanāmakānaṃ dhammānaṃ saṅkhepeneva esā vaṇṇanā pavattateti yojanā.

微细学处之后,有名为应悔过之八法,彼等诸法由结集者仅以略说而摄入,对彼八种名为应悔过之法,仅以略说而此解释得以进行,此为连结。

§1228

1228.Yāni sabbitelādīnīti sambandho. Hīti vitthāro. Etthāti aṭṭhasu pāṭidesanīyesu. Pāḷivinimuttakesūti pāḷito vinimuttakesu. Sabbesūti akhilesu sabbitelādīsūti.

「凡一切『说』等」者,此为连结。「此」者,详说也。「于此」者,于八应悔过中。「于脱离经文者」者,于脱离经文者中。「于一切」者,于全部一切『说』等中也。

Bhikkhunivibhaṅge pāṭidesanīyavaṇṇanāya yojanā samattā. · 比库尼分别中，应悔过注释之连结已完成。

Panāti pakkhantarajotako. Ye dhammā uddiṭṭhāti sambandho. Tesanti pāṭidesanīyānaṃ. Puna tesanti sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ.

「然」者,表示另一方面。「凡诸法已被宣说」者,此为连结。「彼等」者,应悔过之。「复彼等」者,应学法、止诤法之。

Tanti atthavinicchayaṃ, vidū vadantīti sambandho. Yakāro padasandhikaro. Ayaṃ panettha yojanā – tesaṃ pāṭidesanīyānaṃ anantarā ye ca sekhiyā pañcasattati ye ca dhammā, casaddo luttaniddiṭṭho, adhikaraṇavhayā adhikaraṇasamathanāmakā satta ye ca dhammā bhagavatā uddiṭṭhā, tesaṃ sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ yo atthavinicchayo vibhaṅge mayā vutto, tādisameva taṃ atthavinicchayaṃ bhikkhunīnaṃ vibhaṅgepi vidū vadanti yasmā, tasmā tesaṃ dhammānaṃ sekhiyaadhikaraṇasamathadhammānaṃ yā atthavaṇṇanā tattha mahāvibhaṅge visuṃ mayā na vuttā. Imā atthavaṇṇanā idhāpi bhikkhunīnaṃ vibhaṅgepi, pisaddo luttaniddiṭṭho, mayā na vuttāyevāti. Nakāro dvīsu kiriyāsu yojetabbo.

「彼」者,义理之决择,「智者说」者,此为连结。『亚』字为词之连接。然此处之连结为:彼等应悔过之后,凡应学法七十五,凡诸法,『吒』字为省略所示,以止诤之名而名为止诤之七法,凡诸法由世尊所宣说,彼等应学法止诤法之义理决择,于分别中由我所说,如是同样彼义理决择于比库尼分别中亦智者说,因此,彼等法应学法止诤法之义理解释,于彼大分别中由我未别说。此义理解释于此亦于比库尼分别中亦,『毗』字为省略所示,由我未说也。『那』字应连结于二业中。

‘‘Sabbāsavapahaṃ maggaṃ, puññakammena ciminā;

「以此福业为路径,生起能断一切漏之道,」

Uppādetvā sasantāne, sattā passantu nibbuti’’nti.

「于自相续中生起已,愿诸有情见于寂灭。」

Ayaṃ gāthā etarahi potthakesu natthi, ṭīkāsu pana atthi. Tasmā evamettha yojanā veditabbā – iminā puññakammena ca vibhaṅgavaṇṇanāya katena iminā puññakammena ca aññena puññakammena ca. Casaddo hi avuttasampiṇḍanattho. Sattā sabbe sattā sabbāsavapahaṃ sabbesaṃ āsavānaṃ vighātakaṃ maggaṃ arahattamaggaṃ sasantāne attano niyakajjhatte uppādetvā janetvā nibbutiṃ khandhaparinibbānaṃ ñāṇālocanena passantūti.

此偈颂于今时诸写本中不存,然于诸复注中存在。是故于此处应如是理解其连结——「以此福业」者,以此于分别解释中所作之福业,及以此福业与其他福业。「及」字者,具有摄集未说之义。「诸有情」者,一切有情。「能断一切漏」者,能破坏一切诸漏。「道」者,阿拉汉道。「于自相续中」者,于自己之所属相续中。「生起」者,生起已。「寂灭」者,诸蕴般涅槃。「愿见」者,愿以智眼而见。

Iti samantapāsādikāya vinayasaṃvaṇṇanāya · 如是《一切善见》律藏注释中

Bhikkhunivibhaṅgavaṇṇanāya · 在《比库尼分别注释》中。

Yojanā samattā. · 语义连结的解释已完成。

Jādilañchitanāmena, nekānaṃ vācito mayā;

「以老所标记之名,我已为诸多人诵说,」

Bhikkhunīnaṃ vibhaṅgassa, samatto yojanānayoti.

「比库尼分别之连结方法,已完成。」

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa · 礼敬彼世尊、阿拉汉、正自觉者