Sekhiyakathāvaṇṇanā · 应学法论解释
Sekhiyakathāvaṇṇanā应学法之义注
§1870
1870. Evaṃ pāṭidesanīyavinicchayaṃ dassetvā tadanantaraṃ uddiṭṭhānaṃ sekhiyānaṃ vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘yo anādariyenevā’’tiādi. Yoti thero vā navo vā majjhimo vā. Ettha anādariyaṃ nāma sañcicca āpattiāpajjanaṃ, nivāsanādivatthassa uggahaṇe nirussāhañca. Pacchatopi vāti ettha vā-saddena ‘‘passatopi vā’’ti idaṃ saṅgaṇhāti. Tassa cāti ettha ca-saddo vakkhamānasamuccayo.
1870. 如是显示了应悔过的决择之后,为了显示紧接其后所诵出的应学法的决择,故说「凡不恭敬地……」等。「凡」者,长老、新比库或中年比库。此中,「不恭敬」者,名为故意犯罪,以及在学习下衣等衣的穿着时不努力。「或在后面」者,此中以「或」字摄取「或见到」这一句。「其」中的「且」字是将要说的连接词。
§1871
1871. Na kevalaṃ vuttanayena nivāsentasseva hoti, khandhakāgatahatthisoṇḍādiākārenāpi nivāsentassa dukkaṭaṃ hotīti āha ‘‘hatthisoṇḍādī’’tiādi. Hatthisoṇḍādinivāsanaṃ parato khuddakavatthukkhandhake (cūḷava. 280) āvi bhavissati. Parimaṇḍalanti samantato maṇḍalaṃ katvā. Vatthabbanti nivatthabbaṃ nivāsetabbanti attho.
1871. 不仅以所说方式穿着者有罪,以篇集中所说的象鼻等方式穿着者也有恶作,为显示此义故说「象鼻等」等。象鼻等穿着法将在后面的小事篇集中显现。「周圆地」者,作成周围圆满。「应穿」者,应被穿着、应穿上之义。
§1872
1872.Jāṇumaṇḍalatoheṭṭhāti ettha ‘‘jaṅghaṭṭhisīsato paṭṭhāyā’’ti seso. Aṭṭhaṅgulappamāṇakanti vaḍḍhakiaṅgulena aṭṭhaṅgulamattanti ācariyā. ‘‘Yo pana sukkhajaṅgho vā mahāpiṇḍikamaṃso vā hoti, tassa sāruppatthāya jāṇumaṇḍalato aṭṭhaṅgulādhikampi otāretvā nivāsetuṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 576) aṭṭhakathaṃ saṅgaṇhitumāha ‘‘tato ūnaṃ na vaṭṭatī’’ti.
1872. 「从膝盖圆周以下」者,此中「从小腿骨顶开始」是省略的部分。「八指量」者,诸老师说:以木匠指八指之量。为了摄取「然而若是瘦小腿者或大腿肚肉者,为了其适当,从膝盖圆周垂下超过八指来穿着也是允许的」这一注释所说,故说「少于那个不允许」。
§1873
1873. Asañcicca aparimaṇḍalaṃ nivāsentassa anāpattīti yojanā. Evamuparipi. Asañciccāti ‘‘aparimaṇḍalaṃ nivāsessāmī’’ti evaṃ asañcicca, atha kho ‘‘parimaṇḍalaṃyeva nivāsessāmī’’ti virajjhitvā aparimaṇḍalaṃ nivāsentassa anāpatti. Asatissāpīti aññavihitassāpi tathā nivāsentassa anāpatti. Ajānantassāti kevalaṃ parimaṇḍalaṃ nivāsetuṃ ajānantassa anāpatti. Apica nivāsanavattaṃ uggahetabbaṃ. Uggahitavattopi sace ‘‘āruḷha’’nti vā ‘‘oruḷha’’nti vā na jānāti, tassāpi anāpattiyeva. Gilānassāti yassa jaṅghāya vā pāde vā vaṇo hoti, tassa ukkhipitvā vā otāretvā vā nivāsentassa anāpatti. Pādoti cettha pādasamīpaṃ adhippetaṃ. Āpadāsūti vāḷā vā corā vā anubandhanti, evarūpāsu āpadāsu anāpatti.
1873. 非故意地不周圆穿着者无罪,这是连接。如是在上面也是。「非故意」者,非故意地「我将不周圆穿着」,而是「我将周圆地穿着」却失败而不周圆穿着者无罪。「对无念者也」者,对其他所规定者也如是穿着者无罪。「对不知者」者,对仅仅不知如何周圆穿着者无罪。而且应学习穿着法。已学习法者,若不知「已上升」或「已下降」,对他也确实无罪。「对病者」者,凡小腿或脚有伤者,提起或垂下穿着者无罪。「脚」者,此中意指脚的附近。「在危难时」者,野兽或盗贼追逐,在这样的危难时无罪。
Parimaṇḍalakathāvaṇṇanā. · 圆满之义注。
§1874
1874.Ubho koṇe samaṃ katvāti pārupanassa ekaṃse katassa piṭṭhipasse, udarapasse ca olambamāne ubho kaṇṇe hatthipiṭṭhe gaṇḍā viya samaṃ katvā. Parimaṇḍalaṃ katvāti etasseva atthapadaṃ. Sādaranti bhāvanapuṃsakaniddeso. Sādaraṃ vā pārupitabbanti yojanā, sādaraṃ pārupanaṃ kattabbanti attho. Evaṃ akarontassāti pārupanavatte ādaraṃ janetvā evaṃ apārupantassa.
1874. 「使两角平等」者,对于披在一肩上的上衣,在背后面和腹前面垂下时,使两边如象背上的耳朵一样平等。「作成周圆」者,即此义的同义词。「恭敬地」者,修习中性词的指示。「应恭敬地披着」是连接,应作恭敬的披着之义。「不如是作者」者,在披着法中生起恭敬而不如是披着者。
§1875
1875. ‘‘Parimaṇḍalaṃ nivāsessāmīti sikkhā karaṇīyā’’ti (pāci. 576) vā ‘‘parimaṇḍalaṃ pārupissāmīti sikkhā karaṇīyā’’ti (pāci. 577) vā ‘‘antaraghare’’ti avisesetvā vuttattā āha ‘‘avisesena vutta’’nti. Idaṃ sikkhāpadadvayaṃ yasmā avisesena vuttaṃ, tasmā ghare, vihāre vā kātabbaṃ parimaṇḍalanti yojanā. Ghareti antaraghare. Vihāre vāti buddhupaṭṭhānādikālaṃ sandhāya vuttaṃ. Parimaṇḍalaṃ kattabbanti parimaṇḍalameva nivāsetabbaṃ pārupitabbanti attho.
1875. 因为「应学习我将周圆地穿着」或「应学习我将周圆地披着」中未区别「在俗家中」而说,故说「无区别地说」。因为此二学处是无区别地说的,所以应在家中或寺院中作成周圆,这是连接。「家」者,在俗家中。「或在寺院」者,是关于礼敬佛陀等时而说。「应作成周圆」者,应仅周圆地穿着、披着之义。
Dutiyaṃ. · 第二。
§1876
1876. Ubho koṇe samaṃ katvāti sambandho. Gīvameva ca anuvātena chādetvāti yojanā.
「使两角平齐」者,此为连接。「以领覆盖」者,应如是结合。
§1877
1877.Tathā akatvāti yathāvuttavidhānaṃ akatvā. Jattūnipīti ubho aṃsakūṭānipi. Urampi cāti hadayampi. Vivaritvāti appaṭicchādetvā. Yathākāmanti icchānurūpaṃ. Gacchatoti ettha ‘‘antaraghare’’ti seso. Antaragharaṃ nāma gāme vā hotu vihāre vā, pacitvā bhuñjitvā gihīnaṃ vasanaṭṭhānaṃ.
「如是不作」者,不依如前所说之规定而作。「肩角」者,两肩角也。「及胸」者,心脏也。「敞开」者,不覆盖。「随意」者,随其所欲。「行」者,此处应补「在俗家间」。俗家间者,无论在村落或在寺院,煮食、食用后,居士之住处也。
Tatiyaṃ. · 第三。
§1878-9
1878-9.‘‘Maṇibandhato’’ti imināpi ‘‘heṭṭhā’’ti yojetabbaṃ. Vāsūpagassāti ettha ‘‘kāyaṃ vivaritvā nisīdato’’ti seso. Vāsūpago nāma rattivāsatthāya upagato, etena vāsatthāya antaragharaṃ upagacchantena suppaṭicchanneneva upagantabbanti dīpitaṃ hoti, eteneva vāsūpagatassa santikaṃ upagatassa yathākāmaṃ gamane na dosoti ca vuttameva hoti. Tenāha gaṇṭhipade ‘‘ekadivasampi vāsūpagatassa santikaṃ yathāsukhaṃ gantuṃ vaṭṭati, ko pana vādo catupañcāhaṃ vāsamadhiṭṭhāya vasitabhikkhūnaṃ santika’’nti.
「从腕」者,此亦应与「以下」相连结。「住宿者之」者,此处应补「敞开身体而坐者之」。住宿者者,为住宿而前往者,以此显示:为住宿而前往俗家间者,应以善覆盖而前往。以此即已说:对已住宿者之近处,随意而行无过失。故于义疏中说:「即使一日,往已住宿者之近处,随意而行是许可的,何况往住四五日而决意住者之近处。」
Catutthaṃ. · 第四。
§1880
1880.Suvinītenāti hatthapādānaṃ akīḷāpaneneva suṭṭhu vinītena.
「善调伏」者,以手足不嬉戏而善调伏。
Pañcamaṃ. · 第五。
§1881
1881. Gāthābandhavasena ‘‘satīmatā’’ti dīgho kato. Avikārenāti taṃtadavalokāsahitena . Yugaṃ mattā pamāṇaṃ etassāti yugamattaṃ, rathayugaṃ catuhatthappamāṇaṃ, tattakaṃ padesaṃ. Pekkhināti olokentena. ‘‘Bhikkhunā okkhittacakkhunā’’ti padacchedo.
「具念者」,依偈颂之连结,长音化作「具念者」。「不变动」者,与彼彼观察相应。「轭量」者,以轭为量者为轭量,车轭四肘之量,如是之地域。「观者」者,观察者。「比库应垂目」者,此为句之分解。
§1882
1882. Antaraghare yattha katthacipi ekasmimpi ṭhāne ṭhatvāti yojanā. Evaṃ vuttepi tathārūpe antarāye sati gacchatopi oloketuṃ labbhati. Ekasmiṃ pana ṭhāne ṭhatvāti ettha gacchantopi parissayābhāvaṃ oloketuṃ labbhatiyeva. ‘‘Tathā gāme pūja’’nti gaṇṭhipadesu vuttaṃ. Pi-saddo pana-saddattho, oloketuṃ pana vaṭṭatīti vuttaṃ hoti.
「在俗家间,无论何处,即使在一处站立」者,应如是结合。虽如是说,若有如是之障碍,行者亦得观察。然而「在一处站立」者,此处行者为观察无危险亦得观察。「如是在村落供养」者,于义疏中所说。「亦」字者,「然而」之义,然而得观察,如是所说。
§1883
1883.Olokento tahaṃ tahanti yo anādariyaṃ paṭicca taṃ taṃ disābhāgaṃ pāsādaṃ kūṭāgāraṃ vīthiṃ olokento.
「向彼处彼处观看」者,由于不恭敬而向彼彼方向观看楼阁、重阁、街道。
Sattamaṃ. · 第七。
§1884
1884.Ekatovāpīti ekaaṃsakūṭato vā. Ubhato vāpīti ubhayaṃsakūṭato vā. Indakhīlakato antoti gāmadvārindakhīlato anto, ghareti vuttaṃ hoti.
「从一侧」者,从一肩顶也。「从两侧」者,从两肩顶也。「门柱以内」者,村门门柱以内,即所说的屋内。
Navamaṃ. · 第九。
§1885
1885.Tathā nisinnakālepīti indakhīlassa anto nisinnakālepi. Kuṇḍikaṃ nīharantena ca cīvaraṃ anukkhipitvā dātabbā kuṇḍikāti yojanā. Kuṇḍikanti ca upalakkhaṇamattaṃ. Dhammakaraṇādīsupi eseva nayo.
「如是坐时亦」者,在门柱以内坐时亦。「由取出水瓶者」,应连接为:不应投掷衣而应给予水瓶。「水瓶」者,仅是举例。在法器等中亦是此法。
Dasamaṃ. · 第十。
Paṭhamo vaggo. · 第一品。
§1886
1886. Gantuñceva nisīdituñca na vaṭṭatīti yojanā. Ca-saddo kiriyāsamuccayo. Hasanīyasmiṃ vatthusminti hāsajanake kāraṇe. Sitamattanti mandahāsaṃ.
「既不应去亦不应坐」,应如是连接。「及」字是行为的合并。「在可笑的事物中」者,在引生笑的原因中。「仅微笑」者,轻微的笑。
Paṭhamadutiyāni. · 第一、第二。
§1887
1887.Appasaddenāti ‘‘kittāvatā appasaddo hoti? Dvādasahatthe gehe ādimhi saṅghatthero, majjhe dutiyatthero, ante tatiyattheroti evaṃ nisinnesuyaṃ saṅghatthero dutiyattherena saddhiṃ manteti, dutiyatthero tassa saddañceva suṇāti, kathañca vavatthapeti. Tatiyatthero pana saddameva suṇāti, kathaṃ na vavatthapeti. Ettāvatā appasaddo hotī’’ti (pāci. 588) vuttaappasaddayuttena. Sace pana tatiyatthero kathañca vavatthapeti, mahāsaddo nāma hotīti.
「以小声」者,以如是所说的小声相应:「何等程度为小声?在十二肘的屋中,僧团长老在前端,第二长老在中间,第三长老在末端,如是而坐时,此僧团长老与第二长老商议,第二长老既听闻其声,亦辨别其语。然而第三长老仅听闻声,不辨别语。此程度为小声。」若第三长老亦辨别语,则名为大声。
Tatiyaṃ. · 第三。
§1888
1888.Kāyappacālakaṃ katvāti kāyaṃ cāletvā cāletvā. Uparipi eseva nayo. Hatthassa vuttalakkhaṇattā ‘‘bāhū’’ti maṇibandhato yāva aṃsakūṭā gahetabbā.
「作摇动身体」者,摇动摇动身体。在上面亦是此法。由于手的所说特相,「臂」应从腕关节直至肩顶而取。
§1889
1889.Ujuṃ paggahetvāti ujuṃ ṭhapetvā. Āsitabbanti nisīditabbaṃ. ‘‘Samena iriyāpathena tū’’ti padacchedo.
「端正地持取」者,端正地安置也。「应坐」者,应坐下也。「以平等的威仪」,此为句读。
§1890
1890. Itthambhūte karaṇavacanaṃ. Gamanapaṭisaṃyuttesu sikkhāpadesu gamanassa asambhavoti āha ‘‘nisīdanena yuttesū’’ti.
在如此情况下为工具格表达。在与行走相应的学处中,行走不可能,故说「在适合坐具的」。
Pañcamachaṭṭhasattamaṭṭhamanavamāni. · 第五、第六、第七、第八、第九。
Dutiyo vaggo. · 第二品。
§1891
1891.Khambhaṃ katvāti kaṭiyā ekapasse vā dvīsu vā passesu kapparasandhito ābhujitvā hatthaṃ ṭhapetvā. Yathāha – ‘‘khambhakato nāma kaṭiyaṃ hatthaṃ ṭhapetvā katakhambho’’ti (pāci. aṭṭha. 596). Ukkuṭikāya vā gacchatoti yojanā. Ukkuṭikā vuccati paṇhiyo ukkhipitvā aggapādehi vā aggapāde ukkhipitvā paṇhīhi eva vā bhūmiṃ phusantassa gamanaṃ.
「作叉腰」者,在腰部一侧或两侧,从衣带结处弯曲而安置手。如所说:「叉腰者,名为在腰部安置手而作叉腰」。或以蹲踞而行,此为连接。蹲踞者,称为抬起脚跟以脚尖,或抬起脚尖仅以脚跟触地而行走。
§1892
1892.Dussapallatthikāyāti āyogapallatthikāya. Antaraghare nisīdantassa tassa dukkaṭaṃ hotīti yojanā.
「以恶盘腿」者,以不如法盘腿。在俗家中坐者,有恶作,此为连接。
§1893
1893.Dutiyecāti ‘‘na khambhakato antaraghare nisīdissāmī’’ti (pāci. 597) sikkhāpade ca. Catutthe cāti ‘‘na oguṇṭhito antaraghare nisīdissāmī’’ti (pāci. 599) sikkhāpade ca. Chaṭṭheti ‘‘na pallatthikāya antaraghare’’iccādi (pāci. 601) sikkhāpade ca. Iti evaṃ sāruppā samaṇācārānucchavikā chabbīsati sikkhāpadāni pakāsitāni.
「在第二」者,在「我不应叉腰在俗家中坐」学处中。「在第四」者,在「我不应覆头在俗家中坐」学处中。「第六」者,在「不应盘腿在俗家中」等学处中。如是,已阐明二十六条适当的、符合沙门行仪的学处。
Paṭhamadutiyatatiyacatutthapañcamachaṭṭhāni. · 第一、第二、第三、第四、第五、第六。
§1894
1894. Viññunā bhikkhunā sakkaccaṃ satiyuttena, pattasaññinā ca hutvā samasūpova piṇḍapāto gahetabboti yojanā. Evaṃ etāya gāthāya sikkhāpadattayaṃ saṅgahitaṃ. Sakkaccanti satiṃ upaṭṭhapetvā. ‘‘Satiyuttenā’’ti idaṃ ‘‘sakkacca’’nti etassa atthapadaṃ. ‘‘Satiṃ upaṭṭhapetvā’’ti (pāci. aṭṭha. 602) hi aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Patte saññā pattasaññā, sā assa atthīti pattasaññī, anaññavihitena attano bhājaneyeva upanibaddhasaññināti attho.
有智的比库应恭敬地、具念地、具钵想而平等地受取钵食,此为连接。如是,以此偈颂摄集三学处。「恭敬地」者,建立念。「具念地」者,此为「恭敬地」的义词。因为在注疏中说「建立念」。钵中之想为钵想,彼有此故为具钵想者,意为对非他物所作的自己的容器具有系缚想。
§1895
1895.Bhattacatubbhāgoti bhattassa catubbhāgappamāṇo. Tato adhikaṃ gaṇhato dukkaṭaṃ.
「食之四分」者,食物四分之量也。取超过此量者,恶作。
§1896
1896. ‘‘Rasarase’’ti vattabbe ‘‘raserase’’ti gāthābandhavasena vuttaṃ. Dve sūpe ṭhapetvā avasesāni oloṇisākasūpeyyamaccharasamaṃsarasādīni rasarasāti veditabbāni. Ettha ca ‘‘oloṇīti dadhikataṃ gorasa’’nti keci. ‘‘Ekā byañjanavikatī’’ti apare. ‘‘Yo koci suddho kañjikatakkādiraso’’ti aññe. Sākasūpeyyaggahaṇena yā kāci sūpeyyasākehi katā byañjanavikati vuttā. Maṃsarasādīnīti ādi-saddena avasesā sabbāpi byañjanavikati saṅgahitāti daṭṭhabbaṃ. Ñātakādīnanti ettha ‘‘santakaṃ gaṇhantassā’’ti seso. Aññatthāyāti ettha ‘‘kataṃ gaṇhantassā’’ti seso. Dhanenāti ettha ‘‘attano’’ti ca ‘‘kīta’’nti ca ‘‘gaṇhantassā’’ti ca seso. Ñātakādīnaṃ santakaṃ gaṇhantassa, aññatthāya kataṃ gaṇhantassa, attano dhanena kītaṃ gaṇhantassa anāpattīti attho.
「味味」者,应说「味味」,然依偈颂之结构而说为「味味」。除二汤外,其余之盐汤、菜汤、汤品、鱼汤、肉汁等,应知为「味味」。于此,有人说:「盐汤者,酸乳所作之乳味」。另有人说:「一种副食调制品」。又有人说:「任何纯净之酸浆、酪浆等味」。以「菜汤品」之摄取,说明任何以汤品菜蔬所作之副食调制品。「肉汁等」者,以「等」字,应见摄取其余一切副食调制品。「亲族等」者,于此,「取其所有之」为省略。「为他事」者,于此,「取其所作之」为省略。「以财」者,于此,「自己之」、「所购之」、「取」为省略。取亲族等所有之,取为他事所作之,取以自己财物所购之,无犯,此为义也。
Sattamaṭṭhamanavamāni. · 第七、第八、第九。
§1897
1897. Adhiṭṭhānūpagassa pattassa mukhavaṭṭiyā antolekhāpamāṇena pūritova gahetabboti yojanā.
应以决意后之钵,以口缘内侧之刻线为量而充满取之,此为连结。
§1898
1898. Anāpattivisayaṃ dassetvā āpattivisayaṃ dassetumāha ‘‘tatthā’’tiādi. Tatthāti adhiṭṭhānūpage patte. Thūpīkataṃ katvāti ettha ‘‘diyyamāna’’nti seso. Yathāvuttalekhātikkamo yathā hoti, evaṃ thūpīkataṃ diyyamānaṃ gaṇhato āpatti dukkaṭanti sambandho. Iminā paṭhamaṃ thūpīkatassa adhiṭṭhānūpagapattassa pacchā paṭiggahaṇañca paṭhamapaṭiggahitapatte pacchā bhojanassa thūpīkatassa paṭiggahaṇañca nivāritanti veditabbaṃ.
示无犯之范围后,为示有犯之范围而说「于彼」等。「于彼」者,于决意后之钵。「作堆积」者,于此,「正被给与之」为省略。如所说刻线之超越如何发生,如是取正被给与之作堆积者,有犯恶作,此为连结。以此应知:禁止先堆积决意后之钵后再受取,以及先受取钵后再受取食物之堆积。
§1899
1899. Kālikattayameva ca thūpīkataṃ vaṭṭatevāti yojanā. Seseti anadhiṭṭhānūpage patte. Sabbanti catubbidhaṃ kālikaṃ thūpīkataṃ vaṭṭatīti yojanā.
三种时限食本身作堆积亦许可,此为连结。「其余」者,于未决意后之钵。「一切」者,四种时限食作堆积许可,此为连结。
§1900
1900.Pesetīti ettha ‘‘bhikkhū’’ti seso. Bhikkhu bhikkhūnaṃ yadi pesetīti yojanā. ‘‘Vihāraṃ pesetuṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 605) aṭṭhakathāya adhippāyaṃ dassetuṃ ‘‘bhikkhūna’’nti vacanena paṭiggahaṇaṃ avijahitvā bhikkhunā eva pesitaṃ gaṇhantānaṃ bhikkhūnaṃ anāpattīti dīpitaṃ hoti. Aññathā ‘‘pūretuṃ vaṭṭatī’’ti ettakameva vattabbanti viññāyati.
「送」者,于此,「比库们」为省略。比库若送与比库们,此为连结。为示注疏「送至住处许可」之意趣,以「比库们」之语,不舍受取,显示:由比库本身所送之,取之比库们无犯。否则,应知仅说「充满许可」即足够。
§1901
1901.Pakkhippamānanti mukhavaṭṭito uccaṃ katvā majjhe pakkhipiyamānaṃ. Phalādikanti ādi-saddena odanādimpi saṅgaṇhāti. Heṭṭhāorohatīti samantā okāsasambhavato cāliyamānaṃ mukhavaṭṭippamāṇato heṭṭhā bhassati.
「被投掷」者,从口边高举后投入中央。「果等」者,以「等」字摄取饭等。「向下落」者,从周围可能的空间被移动,从口边的量度向下掉落。
§1902
1902.Takkolakādīnanti ettha ādi-saddena pūgaphalādīnaṃ saṅgaho. Ṭhapetvāti bhattamatthake nikkhipitvā. Vaṭaṃsakanti avaṭaṃsakaṃ.
「多咖喇咖等」者,此中以「等」字摄取槟榔果等。「除去」者,在饭食顶端放置后。「花环」者,非花环。
§1903
1903.Pūvassāti vikārasambandhe sāmivacanaṃ, pūvavaṭaṃsakanti vuttaṃ hoti. Pūvassa yāvakālikattā āha ‘‘idaṃ thūpīkataṃ siyā’’ti.
「糕之」者,变化关系的属格,即说为「糕的花环」。因糕是时限食,故说「此若堆积则可」。
§1904
1904. Paṇṇānaṃ visuṃ bhājanattā āha ‘‘vaṭṭatī’’ti.
因叶片是分别的容器,故说「允许」。
§1905
1905.Assāti bhikkhussa. Taṃ tu sabbanti ‘‘thūpīkatattā na vaṭṭatī’’ti vuttaṃ taṃ pana sabbaṃ. Gahitaṃ sugahitanti virādhetvā paṭiggahitaṃ ce, suppaṭiggahitaṃ.
「对他」者,对比库。「然而那一切」者,所说「因堆积故不允许」,然而那一切。「已取、善取」者,若违犯而受取,则为善受取。
Dasamaṃ. · 第十。
Tatiyo vaggo. · 第三品。
§1906
1906. ‘‘Upari odhi’’nti padacchedo. Uparīti bhattassa upari. Odhinti paricchedaṃ. Paṭipāṭiyāti attano disāya pariyantato paṭṭhāya anukkamena.
「向上界限」是词的分解。「向上」者,在饭食之上。「界限」者,限度。「依次第」者,从自己方向的边际开始,依顺序。
§1907
1907.Aññesanti ettha ‘‘dento’’ti seso. Attano bhattaṃ aññesaṃ dento aññassa bhājane ākiraṃ ākiranto pana paṭipāṭiṃ vināpi tahiṃ tahiṃ omasati ce, natthi dosoti yojanā. Uttaribhaṅgakaṃ tathā ākiranto tattha tattha omasati, natthi dosoti yojanā . Bhuñjanatthāya gaṇhantopi cettha vattabbo. Uttaribhaṅgaṃ nāma byañjanaṃ.
「给予他人」者,此处应补「施与者」。施与自己的食物给他人时,若在他人的钵中倾倒堆积,即使不按次序,在此处彼处倾倒,亦无过失,此为连结。同样地,倾倒额外的副食时,在此处彼处倾倒,亦无过失,此为连结。为了食用而取用者,在此处亦应说明。额外副食者,即副食也。
Tatiyaṃ. · 第三。
§1908
1908. Matthakaṃ omadditvā paribhuñjato dosoti yojanā. ‘‘Thūpakatoti matthakato, vemajjhato’’ti (pāci. aṭṭha. 610) aṭṭhakathāvacanato matthakanti ettha bhattamatthakamāha. Omadditvāti hatthena bhattaṃ avamadditvā.
「从顶端压下而食用」者,有过失,此为连结。「『顶端』者,从顶端,从中间」,依注疏之语,此处「顶端」者,指食物之顶端。「压下」者,以手压下食物。
§1909
1909.Sesake parittepi cāti avasiṭṭhe appakepi ca. Saṃkaḍḍhitvānāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne ṭhitaṃ saṃharitvā. Ekato pana madditvā bhuñjato anāpattīti yojanā.
「即使剩余少许」者,即使所剩甚少。「拉拢后」者,将置于彼彼处者收拢。然而,压拢至一处而食用者,无过失,此为连结。
Pañcamaṃ. · 第五。
§1910
1910.Bhiyyokamyatāhetūti puna gaṇhitukāmatāhetu. Sūpaṃ vāti muggādisūpaṃ vā. Byañjanaṃ vāti uttaribhaṅgaṃ vā.
「因欲更多之故」者,因欲再次取用之故。「或汤」者,或绿豆等之汤。「或副食」者,或额外副食。
Chaṭṭhaṃ. · 第六。
§1911
1911.Viññattiyanti sūpodanaviññattiyaṃ. ‘‘Ñātakānaṃ vā pavāritānaṃ vā aññassa atthāya vā attano dhanena vā’’ti idaṃ anāpattiyaṃ adhikaṃ. Gilānopi hutvā paresaṃ pattaṃ ujjhānasaññāya olokentassa āpatti hotīti āha ‘‘ujjhāne gilānopi na muccatī’’ti. Ujjhāneti nimittatthe bhummaṃ.
「告知」者,于汤与饭之告知。「或亲属,或已邀请者,或为他人之利益,或以自己之财物」,此为无过失之附加说明。即使是病人,若以轻蔑想观看他人之钵,亦有过失,故说「在轻蔑中,病人亦不得免」。「轻蔑」者,为目的义之处格。
§1912
1912.Dassāmīti imassa bhattaṃ oloketvā ‘‘yaṃ tattha natthi, taṃ dassāmī’’ti vā ‘‘dāpessāmī’’ti vā. Avamaññitvā ujjhāyanacittaṃ ujjhānaṃ, ujjhāne saññā ujjhānasaññā, sā assa atthīti viggaho. Naujjhānasaññino ca anāpattīti ñātabbanti yojanā.
「我将给予」者,观看此人之食物后,「将给予彼处所无之物」,或「将令给予」。轻视而生轻蔑之心为轻蔑,于轻蔑中之想为轻蔑想,彼有此想,此为分析。无轻蔑想者无过失,应如是知,此为连结。
Sattamaṭṭhamāni. · 第七、第八。
§1913
1913.‘‘Tesaṃ majjhappamāṇenā’’ti iminā asāruppavasena khuddakapaṭikkhepo katoti veditabbo. ‘‘Nātimahanta’’nti ca atimahantasseva paṭikkhittattā khuddake āpatti na dissatīti. Kabaḷoti ālopo.
「以彼等中量」者,应知以此依不相应之方式作小者之遮止。又「非过大」者,因唯过大者被遮止,故于小者不见罪。「团」者,即一口。
§1914
1914. Mūlakhādanīyādike sabbattha khajjake panāti yojanā. Phalāphaleti khuddake, mahante ca phale.
于根类副食等一切处,应连接「可嚼食」。「果与非果」者,小果与大果。
Navamaṃ. · 第九。
§1915
1915. Dasame natthi kiñci vattabbaṃ.
于第十,无任何应说者。
Dasamaṃ. · 第十。
Catuttho vaggo. · 第四品。
§1916
1916.‘‘Anāhaṭe’’ti etassa atthapadaṃ ‘‘mukhadvāraṃ appatte’’ti. Yathāha ‘‘anāhaṭeti anāharite, mukhadvāraṃ asampāpiteti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 617). ‘‘Mukhadvāraṃ vivarantassā’’ti ettake vutte mukhadvāra-saddassa sambandhisaddattā kassāti apekkhāya ‘‘mukhadvāraṃ vivarissāmī’’ti attanopadekavacanena byañjitamevatthaṃ pakāsetuṃ attano-gahaṇaṃ katanti veditabbaṃ. Ca-saddo evakārattho, appatte vāti yojetabbo, asampatteyevāti attho.
「未至」者,此之义句为「未到达口门」。如所说「『未至』者,未被带来,意为未到达口门」。「正开口门者」者,于说此许时,因口门之词为关系词,故为显示期待『谁之』而以自己之指示语「我将开口门」所表示之义,应知作自己之取。『及』字为『即』之义,应连接『或未到达』,意为『即未到达』。
Paṭhamaṃ. · 第一。
§1917
1917.Sakalaṃhatthanti ettha hattha-saddo tadekadesesu aṅgulīsu daṭṭhabbo. ‘‘Hatthamuddā’’tiādīsu viya samudāye pavattavohārassa avayavepi pavattanato ekaṅgulimpi mukhe pakkhipituṃ na vaṭṭati.
「全手」者,此处手之词应见于彼之一分诸指。如于「手印」等中,因于集合转起之用语亦于部分转起,故即使一指亦不许投入口中。
§1918
1918.Assāti bhikkhuno. Byāharantassāti kathentassa.
「其」者,比库之。「正说话者」者,正说者之。
Dutiyatatiyāni. · 第二、第三。
§1920
1920.Piṇḍukkhepakanti piṇḍaṃ ukkhipitvā ukkhipitvā. Idhāpi khajjakaphalāphalesu anāpatti. Kabaḷacchedakampi vāti kabaḷaṃ chinditvā. Idha khajjakaphalāphalehi saddhiṃ uttaribhaṅgepi anāpatti. Gaṇḍe katvāti ettha phalāphalamatteyeva anāpatti.
「抛团食者」,谓抛掷食团而食。此处对于可嚼食与果实无犯。「或截断食团者」,谓截断食团而食。此处对于可嚼食与果实,乃至进一步破坏亦无犯。「作颊囊者」,此处仅对果实无犯。
Catutthapañcamachaṭṭhāni. · 第四、第五、第六。
§1921-2
1921-2.Hatthaṃ niddhunitvānāti hatthaṃ niddhunitvā bhattaṃ bhuñjatoti ca sambandho. Sitthāvakārakanti sitthāni avakiritvā avakiritvā. Jivhānicchārakaṃ vāpīti jivhaṃ nicchāretvā nicchāretvā. Capu capūti vāti ‘‘capu capū’’ti evaṃ saddaṃ katvā. Sattameti ‘‘na hatthaniddhunaka’’nti sikkhāpade. Aṭṭhameti ‘‘na sitthāvakāraka’’nti sikkhāpade. Kacavarujjhaneti kacavarāpanayane.
「抖手而食者」,应连结为『抖手而食饭食』。「撒落饭粒者」,谓撒落饭粒而食。「或伸舌者」,谓伸出舌头而食。「或作『咂咂』声者」,谓作『咂咂』之声而食。第七者,指『不抖手食』学处。第八者,指『不撒落饭粒食』学处。「刮舌者」,指刮除舌苔。
Sattamaṭṭhamanavamadasamāni. · 第七、第八、第九、第十。
Pañcamo vaggo. · 第五品。
§1923
1923. ‘‘Suru surū’’ti evaṃ saddaṃ katvā na bhottabbanti yojanā. Hatthanillehakaṃ vāpīti hatthaṃ nillehitvā nillehitvā.
应连结为『不应作『嘶嘶』之声而食』。「或舔手者」,谓舔手而食。
§1924
1924. Phāṇitaṃ , ghanayāguṃ vā aṅgulīhi gahetvā aṅguliyo mukhe pavesetvāpi taṃ bhottuṃ vaṭṭatīti yojanā.
应连结为『以手指取糖浆或浓粥,将手指送入口中而食亦可』。
§1925
1925. Ekāya aṅgulikāyapi patto na lehitabbova. Jivhāya ekaoṭṭhopi na nillehitabbakoti yojanā. Bahi oṭṭhañca jivhāya na lehitabbaṃ. Oṭṭhe laggaṃ sitthādiṃ yaṃ kiñci ubhohi oṭṭhamaṃsehiyeva gahetvā anto kātuṃ vaṭṭati.
即使以一指亦不应舔钵。应连结为『即使一唇亦不应以舌舔』。外唇不应以舌舔。凡粘附于唇上的饭粒等任何物,仅以两唇肉夹取而纳入口中即可。
Paṭhamadutiyatatiyacatutthāni. · 第一、第二、第三、第四。
§1926-8
1926-8.Na ca gahetabbaṃ, paṭikkūlavasena paṭikkhittanti yojanā. Hi-iti ‘‘yasmā’’ti etassa atthe, teneva vakkhati ‘‘tasmā’’ti. ‘‘Pānīyathālaka’’nti idaṃ upalakkhaṇamattaṃ saṅkhādīnampi tathā nagahetabbattā. Sarāvaṃ vāti taṭṭakaṃ vā.
应连结为『不应取,因厌恶而禁止』。『希』者,此为『因为』之义,故以此说『因此』。『饮水器』者,此仅为标示,因螺贝等亦同样不应取。「或碗」,谓盘子。
Anāmisena hatthenāti āmisarahitena hatthekadesena. Yathāha ‘‘sace pana hatthassa · 「以无染之手」者，以无染污之手的一部分也。如所说：「然而若手之……」
Ekadeso āmisamakkhito na hoti, tena padesena gahetuṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 631). Āmisamakkhiteneva hatthena ‘‘dhovissāmī’’ti vā ‘‘dhovāpessāmī’’ti vā gaṇhantassa pana anāpatti.
「一部分未涂抹食物者,不成(犯),以该部分执取,是允许的。」然而,以涂抹食物的手,作「我将洗」或「我将令洗」而执取者,无犯。
Pañcamaṃ. · 第五。
§1929
1929.Uddharitvāti sasitthakā pattadhovanā sitthakāni uddharitvā taṃ pattadhovanodakaṃ gharā bahi antaraghare chaḍḍentassa anāpatti. Bhinditvāti sasitthake pattadhovane sitthakāni madditvā udakena sambhinditvā udakagatikāneva katvā taṃ udakaṃ gharā bahi antaraghare chaḍḍentassa anāpatti. Gahetvāti sasitthakaṃ pattadhovanodakaṃ gahetvā paṭiggahe chaḍḍentassa anāpatti. Sasitthakaṃ pattadhovanodakaṃ gharā bahi nīharitvā antaraghare chaḍḍentassa anāpattīti ajjhāhārayojanā veditabbā. Ettha paṭiggaho nāma kheḷamallādiko ucchiṭṭhahatthadhovanabhājanaviseso.
【1929】「取出后」者:对于有饭粒的钵洗水,取出饭粒后,将该钵洗水于屋外、屋内弃舍者,无犯。「碎散后」者:对于有饭粒的钵洗水,压碎饭粒,以水混合碎散,仅作水流状,将该水于屋外、屋内弃舍者,无犯。「执取后」者:执取有饭粒的钵洗水,于受器中弃舍者,无犯。应知此处的补充解释为:将有饭粒的钵洗水从屋内取出,于屋内弃舍者,无犯。此中,受器者,名为痰盂等、残食手洗器之特别容器。
Chaṭṭhaṃ. · 第六。
§1930
1930.Chattaṃ yaṃ kiñcīti ‘‘chattaṃ nāma tīṇi chattāni setacchattaṃ kilañjacchattaṃ paṇṇacchattaṃ maṇḍalabaddhaṃ salākabaddha’’nti (pāci. 634) vuttesu tīsu chattesu aññataraṃ. Ettha ca setacchattanti vatthapaliguṇṭhitaṃ paṇḍaracchattaṃ. Kilañjacchattanti vilīvacchattaṃ. Paṇṇacchattanti tālapaṇṇādīhi yehi kehici kataṃ. ‘‘Maṇḍalabaddhaṃ salākabaddha’’nti idaṃ pana tiṇṇampi chattānaṃ pañjaradassanatthaṃ vuttaṃ. Tāni hi maṇḍalabaddhāni ceva honti salākabaddhāni ca. ‘‘Yaṃ kiñcī’’ti anavasesapariggahavacanena ‘‘yampi ca tatthajātadaṇḍena kataṃ ekapaṇṇacchattaṃ hoti, tampi chattamevā’’ti (pāci. aṭṭha. 634) aṭṭhakathāya vuttaṃ chattavisesaṃ gaṇhāti. Hatthenāti ettha ‘‘amuñcitvā’’ti seso. Sarīrāvayavenāti ettha ‘‘gahetvā’’ti seso. Vā-saddo api-saddattho. Aṃsakūṭādisarīrāvayavena gahetvāpi hatthena amuñcitvā dhārentassāti attho.
【1930】「伞、任何」者:「伞者,名为三种伞:白伞、布伞、叶伞,圆形编制的、条状编制的」,如是所说三种伞中的任何一种。此中,「白伞」者,以布包裹的白色伞。「布伞」者,油布伞。「叶伞」者,以棕榈叶等任何所作的。「圆形编制的、条状编制的」者,此是为显示三种伞的编制而说的。因为它们既是圆形编制的,也是条状编制的。「任何」者,以无余摄取之语,摄取注疏中所说的伞之特别种类:「即使是以当地生长的杆所作的单叶伞,那也仅是伞。」「以手」者,此处应补充「不放下」。「以身体部分」者,此处应补充「执取」。「或」字是「亦」字之义。义为:以肩头等身体部分执取,亦以手不放下而持者。
Sace panassa añño chattaṃ dhāreti, chattapādukāya vā ṭhitaṃ hoti, passe vā ṭhitaṃ hoti, · 然而若他人为其持伞，或立于伞柄旁，或立于侧边，
Hatthato apagatamatte chattapāṇi nāma na hoti, tassa dhammaṃ desetuṃ vaṭṭati. ‘‘Na chattapāṇissa agilānassā’’ti vacanato, idha ‘‘sabbattha agilānassā’’ti vakkhamānattā ca ettha ‘‘agilānassā’’ti labbhati. Dhammaparicchedo cettha padasodhamme vuttanayeneva veditabbo. Evamuparipi.
从手离去之时,名为持伞者不成,对彼说法是允许的。因「不对持伞的非病者」之语,此处因将说「一切处对非病者」,故此处得「对非病者」。此中法的区分,应以在词句法中所说的方式而知。如是于下亦然。
Sattamaṃ. · 第七。
§1931
1931.Daṇḍapāṇimhīti ettha daṇḍo pāṇimhi assāti viggaho. Kittakappamāṇo daṇḍoti āha ‘‘catuhatthappamāṇo’’tiādi. Majjhimahatthatoti pamāṇamajjhimassa purisassa hatthato, yo ‘‘vaḍḍhakihattho’’ti vuccati.
【1931】「持杖者」中:此处的分析为「杖在手中者」。多大尺量的杖?说「四手肘量」等。「中等手」者,从中等人的手量,即所谓「木匠手」。
Aṭṭhamaṃ. · 第八
§1932
1932.Satthapāṇissāti etthāpi viggaho vuttanayova. Vakkhamānaṃ sakalaṃ dhanuvikatiṃ, saravikatiñca ṭhapetvā avasesaṃ khaggādi satthaṃ nāma. Khaggaṃ sannahitvā ṭhitopi satthapāṇi nu khoti āsaṅkāya nivattanatthamāha ‘‘satthapāṇī’’tiādi. ‘‘Na hoti asi’’nti padacchedo.
【1932】「持刀者」中:此处的分析亦如前述方式。将说的完整弓之变形、箭之变形除外,其余刀剑等名为刀。为遣除「即使佩刀而立者,是否为持刀者?」之疑虑,故说「持刀者」等。「不成,刀」是词句分解。
Navamaṃ. · 第九
§1933-5
1933-5. Sarena saddhiṃ dhanuṃ vā suddhadhanuṃ vā suddhasaraṃ vā sajiyaṃ dhanudaṇḍaṃ vā nijiyaṃ dhanudaṇḍaṃ vā gahetvā ṭhitassāpi vā nisinnassāpi vā nipannassāpi vā sace yo tathā padasodhamme vuttalakkhaṇaṃ saddhammaṃ deseti, tassa āpatti dukkaṭaṃ hotīti yojanā. Sace panassa dhanu khandhe paṭimukkaṃ hoti, yāva na gaṇhāti, tāva vaṭṭati. Jiyāya saha vattatīti sajiyaṃ.
「持箭与弓」或「持净弓」或「持净箭」或「持已上弦之弓杆」或「持已下弦之弓杆」,如是持已而立者、或坐者、或卧者,若有人对彼如《巴德索达摩》中所说特相之正法进行宣说,则有恶作罪——此为连结义。然而,若其弓搁置于肩上,只要未握持,则允许。「与弦俱转」故为「已上弦」。
Dasamaṃ. · 第十
Chaṭṭho vaggo. · 第六品
§1936
1936.Pādukāruḷhakassāti pādukaṃ āruḷho pādukāruḷho, soyeva pādukāruḷhako, tassa. Kathaṃ āruḷhassāti āha ‘‘akkamitvā’’tiādi. Akkamitvā ṭhitassāti chattadaṇḍake aṅgulantaraṃ appavesetvā kevalaṃ pādukaṃ akkamitvā ṭhitassa. Paṭimukkassa vāti paṭimuñcitvā ṭhitassa. Etaṃ dvayampi ‘‘pādukāruḷhakassā’’ti etassa atthapadaṃ. Yathāha ‘‘na pādukāruḷhassa agilānassa dhammo desetabbo. Yo anādariyaṃ paṭicca akkantassa vā paṭimukkassa vā omukkassa vā agilānassa dhammaṃ deseti, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 638).
「对穿鞋者」:穿着鞋即为「穿鞋者」,此即「穿鞋者」,对彼。「如何为已穿着」,故说「已踏入」等。「已踏入而立者」:于伞杆等未插入指间,仅踏入鞋而立者。「或已脱者」:已脱下而立者。此二者皆为「对穿鞋者」之义词。如所说:「不应对穿鞋之无病者说法。若因不恭敬而对已踏入、或已脱下、或已垂下之无病者说法,有恶作罪。」
Paṭhamaṃ. · 第一
§1937-40
1937-40.Upāhanagatassāpīti akkantādiākārena upāhanāruḷhassa ca. Yathāha ‘‘akkantassa vā paṭimukkassa vā’’ti. Sabbatthāti chattapāṇiādīsu sabbasikkhāpadesu. Agilānassāti idaṃ yojetabbanti seso. Yāne vā gatassa agilānassa dhammaṃ deseti, dukkaṭanti yojanā. Tattha yāne vā gatassāti sace dvīhi janehi hatthasaṅghātena gahito, sāṭake vā ṭhapetvā vaṃsena vayhati, ayutte vā vayhādike yāne, visaṅkharitvā vā ṭhapite cakkamattepi nisinno hoti, yānagatotveva saṅkhyaṃ gacchati.
「对穿履者亦」:以踏入等方式穿着履者。如所说「已踏入或已脱下」。「一切处」:于持伞等一切学处中。「对无病者」:此应连结——此为余义。「对乘车之无病者说法,恶作」——此为连结义。其中「对乘车者」:若由二人以手相握而抬持,或除去布而以竹竿抬运,或于未套轭之车辆等乘具中,或虽已拆解放置仅坐于车轮上,亦算作「乘车者」。
Sayanepi vā antamaso kaṭasārake vā chamāya vā nipannassāpi agilānassāti yojanā. Yathāha ‘‘sayanagatassāti antamaso kaṭasārakepi pakatibhūmiyampi nipannassā’’ti (pāci. aṭṭha. 641). Ucce pīṭhe vā ucce mañcepi vā nisinnena, ṭhitena vā nipannassa desetuṃ na vaṭṭatīti yojanā. ‘‘Ṭhatvā’’ti iminā ‘‘nisīditvā’’ti idañca saṅgahitameva. Sayanesu gatassa ca desentena sayanesu gatenāpi samāne vāpi ucce vā nipanneneva vaṭṭatīti yojanā.
「或于床上,乃至于草席上,或于地上卧之无病者」——此为连结义。如所说:「『对卧床者』:乃至于草席上、于平地上卧者。」「以高座或高床坐者,对立者或卧者不应说法」——此为连结义。以「立」此词,「坐」此词亦已摄入。「对卧于床上者,说法者亦卧于床上,或同等,或于高处,唯卧者方允许」——此为连结义。
§1941
1941.‘‘Tathevacā’’ti iminā ‘‘vaṭṭatī’’ti idaṃ gahitaṃ.
「亦如是」:以此词,「允许」此义已摄取。
Dutiyatatiyacatutthāni. · 第二、第三、第四
§1942
1942. ‘‘Pallatthikāya nisinnassā’’ti vattabbe gāthābandhavasena yakārassa lopaṃ katvā ‘‘pallatthikā nisinnassā’’ti vuttaṃ, āyogapallatthikāya vā hatthapallatthikāya vā dussapallatthikāya vā yāya kāyaci pallatthikāya nisinnassāti attho. Veṭhitasīsassāti dussaveṭhanena vā moliādīhi vā yathā kesanto na dissati, evaṃ veṭhitasīsassa.
「对抱膝坐者」:应说之处,因偈颂结构之故,省略「亚」字而说「抱膝坐者」,义为:以脚抱膝而坐、或以手抱膝而坐、或以布抱膝而坐,以任何方式抱膝而坐者。「对缠头者」:以布缠裹、或以头巾等,使发际不可见,如是缠头者。
§1943
1943. Yadi kesantaṃ vivarāpetvā deseti, vaṭṭatīti yojanā. ‘‘Ayameva vinicchayo’’ti iminā ‘‘sīsaṃ vivarāpetvā deseti, vaṭṭatī’’ti anāpattivāropi vutto hoti.
1943. 若将头发末端露出而说法,是允许的——此为连接。以「此即决断」这句话,也说出了「露出头部而说法,是允许的」这一无犯条款。
Pañcamachaṭṭhasattamāni. · 第五、第六、第七。
§1944-5
1944-5. Aṭṭhame ‘‘āsane nisinnassāti antamaso vatthampi tiṇānipi santharitvā nisinnassā’’ti (pāci. aṭṭha. 645) idañca navame ‘‘ucce āsaneti antamaso bhūmippadesepi unnate ṭhāne nisinnassa desetuṃ na vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 647) idañca dasame ‘‘sacepī’’tiādinā vakkhamānavinicchayañca ṭhapetvā vattabbavisesābhāvā āha ‘‘aṭṭhame navamevāpi, dasame natthi kiñcipī’’ti. Ettha ‘‘vattabba’’nti seso. Therupaṭṭhānaṃ gantvāna ṭhitaṃ daharaṃ āsane nisinno thero ce pañhaṃ pucchatīti ajjhāhārayojanā. Kathetabbamupāyaṃ dassetumāha ‘‘tassa passe panaññassa, kathetabbaṃ vijānatā’’ti. Ettha ‘‘ṭhitassā’’ti seso . Tassa samīpavattino kassaci abhāve sajjhāyaṃ adhiṭṭhahitvāpi vattuṃ vaṭṭati.
1944-5. 在第八条中「对坐于座者」,即「至少铺设衣或草而坐者」(巴吉帝亚注疏 645),以及在第九条中「在高座」,即「即使在地面高起之处坐者,也不允许为其说法」(巴吉帝亚注疏 647),以及在第十条中以「即使」等语将要说的决断——除此之外,因无应说的差别,故说「在第八、第九条中,在第十条中则无任何」。此处「应说」为省略。前往长老处而站立的年轻者,坐于座上的长老若问问题——此为补充连接。为显示应说的方法,故说「然而对其旁边的另一人,应由知者说」。此处「对站立者」为省略。在其附近无其他人时,即使确立诵习也允许说。
Aṭṭhamanavamadasamāni. · 第八、第九、第十。
Sattamo vaggo. · 第七品。
§1946
1946.Gacchato puratoti ettha ‘‘pacchato gacchantenā’’ti seso. Pacchato gacchantena purato gacchato pañhaṃ na vattabbanti yojanā. Sace purato gacchanto pañhaṃ pucchati, kiṃ kātabbanti āha ‘‘pacchimassā’’tiādi.
1946. 对行走者在前,此处「由后行者」为省略。由后行者不应对前行者说问题——此为连接。若前行者问问题,应作何为?故说「对后者」等。
§1947
1947. Uggahitaṃ dhammaṃ purato gacchantena saddhiṃ pacchato gacchanto sajjhāyati, vaṭṭatīti yojanā. Samameva gacchato yugaggāhaṃ kathetuṃ vaṭṭatīti yojanā. Yugaggāhanti aññamaññaṃ. Aññamañña-saddapariyāyo hi yugaggāha-saddo.
1947. 后行者与前行者一起诵习已学得的法,是允许的——此为连接。与同样行走者互相说法是允许的——此为连接。「互相」者,彼此也。互相一词即是「互相」一词的同义语。
Paṭhamaṃ. · 第一。
§1948
1948. Sakaṭamagge ekekassa cakkassa pathena gacchanto ekekassa cakkassa pathena samaṃ gacchato dhammaṃ desetuṃ vaṭṭati. Uppathenāpi gacchanto uppathena samaṃ gacchantassa dhammaṃ desetuṃ vaṭṭatīti ajjhāhārayojanā. Uppathenāti amaggena. Evaṃ anāpattivisaye dassite tabbipariyāyato āpattivisayo dassitoyevāti veditabbo.
1948. 在车道上,各自沿一个车轮的路径行走者,可为沿另一车轮路径同样行走者说法。沿小径行走者也可为沿小径同样行走者说法——此为补充连接。「沿小径」者,沿非道也。如是显示无犯范围后,应知以其相反方式,犯罪范围即已显示。
Dutiyaṃ. · 第二。
§1949
1949.Tatiye natthi vattabbanti ‘‘na ṭhito agilāno uccāraṃ vā passāvaṃ vā karissāmī’’ti (pāci. 651) etassa vinicchayo yathārutavasena suviññeyyoti katvā vuttaṃ. Sace paṭicchannaṃ ṭhānaṃ gacchantassa sahasā uccāro vā passāvo vā nikkhamati, asañcicca kato nāma, anāpatti. Ayamettha viseso daṭṭhabbo. Siṅghāṇikāya kheḷeneva saṅgahitattepi bāttiṃsakoṭṭhāsesu visuṃyeva dassito eko koṭṭhāsoti sikkhāpadesu avuttampi saṅgahetvā āha ‘‘uccārādicatukka’’nti.
1949. 在第三条中「无应说」者,「站立的无病者『我将大便或小便』」(巴吉帝亚 651)这一条的决断,因按文句即可清楚了知,故如是说。若前往隐蔽处者突然大便或小便排出,名为非故意所作,无犯。此处应见此差别。虽然在喷嚏中仅以痰涎摄取,但在三十四项中特别显示为一项,故摄取律中未说者而说「大便等四法」。
§1950
1950. Ettha haritaṃ nāma idanti dassetumāha ‘‘jīvarukkhassā’’tiādi. Rukkhassāti upalakkhaṇaṃ jīvamānakatiṇalatādīnampi hariteyeva saṅgahitattā. ‘‘Dissamānaṃ gacchatī’’ti vacaneneva adissamānagataṃ aharitanti byatirekato viññāyati. Sākhā vā bhūmilaggā dissamānā gacchati, taṃ sabbaṃ haritamevāti yojanā.
1950. 此中,为显示「绿色者,即此」,故说「基瓦树之」等。「树之」者,是举例,因草、藤等活生之物亦摄于绿色中。以「所见者去」之语,即知不见而去者为非绿色,此由差别而了知。或枝触地而所见者去,彼一切皆是绿色,如是连结。
§1951
1951. Sahasā vaccaṃ nikkhamatevāti sambandho. Assa bhikkhuno. Vaccanti upalakkhaṇaṃ passāvādīnampi dassitattā. Vaṭṭatīti ettha ‘‘gilānaṭṭhāne ṭhitattā’’ti seso.
1951. 「突然大便出来」,此为连结。彼比库之。「大便」者,是举例,因亦已显示小便等。「允许」者,此中「因住于病人处」为省略之补语。
§1952
1952.Palālaṇḍupake vāpīti palālacumbaṭakepi. Ettha ‘‘appaharitaṃ alabhantenā’’ti seso. Kismiñcīti sukkhatiṇādimhi kismiñci. Taṃ vaccaṃ pacchā haritaṃ ottharati, vaṭṭatīti yojanā.
1952. 「或于稻草堆」者,即于稻草堆中。此中「未得少许绿色者」为省略之补语。「于某物」者,于干草等某物。彼大便后以绿色覆盖,允许,如是连结。
§1953
1953.Etīti pavisati. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. ‘‘Kheḷena eva cā’’ti padacchedo.
1953. 「入」者,进入。「此中」者,于此学处中。「仅以唾液及」,此为词句分解。
Tatiyacatutthāni. · 第三、第四。
§1954
1954.Vaccakuṭisamuddādiudakesūti ettha ādi-saddena sabbaṃ aparibhogajalaṃ saṅgaṇhāti. Teneva ‘‘tesaṃ aparibhogattā’’ti aparibhogattameva kāraṇamāha.
1954. 「大便小屋、海等水中」者,此中以「等」字摄取一切非受用水。由此故说「彼等之非受用性」,即以非受用性为理由。
§1955
1955.Udakogheti ettha ‘‘jāte’’ti seso. Ajalanti ajalaṭṭhānaṃ. Jaleti paribhogārahajale. Idhāpi thalakato udakaṃ ottharati, anāpatti.
1955. 「水流」者,此中「生起」为省略之补语。「无水」者,无水之处。「水」者,于应受用之水中。此中亦从陆地覆盖水,无罪。
Pañcamaṃ. · 第五。
Aṭṭhamo vaggo. · 第八品。
§1956-7
1956-7. Pakiṇṇakavinicchayaṃ dassetumāha ‘‘samuṭṭhānādayo’’tiādi. Ñeyyāti vakkhamānanayena veditabbā. Etthāti etesu sekhiyesu. Ujjagghikā ādi yesanti viggaho, tagguṇasaṃviññāṇoyaṃ bāhiratthasamāso, ujjagghikāappasaddapaṭisaṃyuttāni cattāri sikkhāpadānīti attho. Chamā ca nīcāsanañca ṭhānañca pacchā ca uppatho ca chamānīcāsanaṭṭhānapacchāuppathā, te saddā etesaṃ sikkhāpadānaṃ atthīti tappaṭisaṃyuttāni sikkhāpadāni chamā…pe… uppathavā, chamādipadavantāni pañca sikkhāpadānīti attho. Ettha ṭhāna-saddena ṭhā-dhātusseva rūpattā sikkhāpadāgato ṭhita-saddo gahito. ‘‘Dasasū’’ti vattabbe vaṇṇalopena, vibhattivipallāsena vā ‘‘dasā’’ti vuttaṃ. Samanubhāsane samuṭṭhānādīhi etesu dasasu sikkhāpadesu samuṭṭhānādayo tulyā vuttāti yojanā.
为显示杂决择,故说「起等」等。『应知』者,以将说之理应当了知。『于此』者,于此诸应学法中。『伍基咖等之』者,此为分解,此为外义相应之依主复合词,义为:与伍基咖等词相应之四学处。『地与低座与站立与后与非道』者,地、低座、站立、后、非道,此诸词与此诸学处相应,故为与彼相应之学处,即地……乃至……非道,义为:具地等词之五学处。于此,以『站立』词,因仅为立字根之形态,故取学处中所来之『站立』词。应说『于十』,因字母省略,或因格位颠倒,故说『十』。于同类中,以起等,于此十学处中,起等相同,如是应连结。
Kiṃ vuttaṃ hoti? Imāni dasa sikkhāpadāni samanubhāsanasamuṭṭhānāni, ekekamettha kiriyaṃ, saññāvimokkhaṃ, sacittakaṃ, lokavajjaṃ, kāyakammaṃ, vacīkammaṃ, akusalacittaṃ, dukkhavedananti vuttaṃ hoti.
何所说耶?此十学处为同类起,各各于此为作,为想解脱,为有心,为世间罪,为身业,为语业,为不善心,为苦受,如是所说。
§1958-9
1958-9.‘‘Chatta’’ntiādīni sikkhāpadānaṃ upalakkhaṇapadāni. Etāni ekādasa sikkhāpadāni samuṭṭhānādinā pana dhammadesanena tulyāva sadisā evāti yojanā. Idaṃ vuttaṃ hoti – imāni ekādasa sikkhāpadāni dhammadesanāsamuṭṭhānāni, kiriyākiriyāni, saññāvimokkhāni, sacittakāni, lokavajjāni, vacīkammāni, akusalacittāni, dukkhavedanānīti.
『伞』等为诸学处之标示词。此十一学处,以起等之法说而言,相同、相似,如是应连结。此所说者:此十一学处为法说起,为作与非作,为想解脱,为有心,为世间罪,为语业,为不善心,为苦受。
Sūpodanena viññattīti sūpodana-saddena lakkhitaṃ viññattisikkhāpadaṃ. Viññattisikkhāpadānaṃ bahuttā idameva visesitaṃ. Theyyasatthasamaṃ matanti samuṭṭhānādīhi theyyasatthasikkhāpadena samānaṃ matanti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – sūpodanaviññattisikkhāpadaṃ theyyasatthasamuṭṭhānaṃ, kiriyaṃ, saññāvimokkhaṃ, sacittakaṃ, lokavajjaṃ, kāyakammaṃ, vacīkammaṃ, akusalacittaṃ, dukkhavedananti.
『以汤饭之表白』者,以汤饭词所标示之表白学处。因表白学处之多数,唯此被特别指出。『与盗军相同之见解』者,义为:以起等与盗军学处相同之见解。此所说者:汤饭表白学处为盗军起,为作,为想解脱,为有心,为世间罪,为身业,为语业,为不善心,为苦受。
§1960
1960.Avasesā tipaññāsāti avasesāni tepaññāsasikkhāpadāni. Samānā paṭhamena tūti paṭhamena pārājikena samuṭṭhānādito samānānīti attho, paṭhamapārājikasadisasamuṭṭhānānīti vuttaṃ hoti. ‘‘Anāpatti āpadāsū’’ti padacchedo. Parimaṇḍalaṃ nivāsetvā, pārupitvā carantānaṃ corupaddavādi āpadā nāma. Api-saddena nadisantaraṇādiṃ saṅgaṇhāti. Sekhiyesu sabbesūti yebhuyyavasena vuttaṃ.
『其余五十三』者,其余五十三学处。『与第一相同』者,义为:与第一巴拉基咖从起等相同,所说为:与第一巴拉基咖相似之起。『无犯于难』者,此为句分解。圆满着下衣、披覆而行者,盗贼之难等名为难。以『亦』词摄取渡河等。『于一切应学法』者,依多数而说。
§1961
1961. ‘‘Na ujjhānasaññī paresaṃ pattaṃ olokessāmī’’tiādīnaṃ (pāci. 614) imassa anāpattivārassa asambhavato na panāgatoti pāḷiyaṃ na vutto. Tassāpi yathāvatthukāva āpattiyo daṭṭhabbā.
『我将不以挑剔想观看他人之钵』等,此无犯句之不可能性,故未来不来,于圣典中未说。彼之诸犯亦应见如其事。
Iti vinayatthasārasandīpaniyā · 如是律义精要阐明中
Vinayavinicchayavaṇṇanāya
律决择注释
Sekhiyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 应学法论释已毕。
§1962
1962. Yo imaṃ vinicchayaṃ viditvā ṭhito, so hi yasmā vinaye visārado hoti, vinītamānaso ca hoti, parehi duppadhaṃsiyo ca hoti, tato tasmā kāraṇā samāhito satataṃ imaṃ vinayavinicchayaṃ sikkheyyāti yojanā.
一九六二、凡知此决择而住者,彼于律中成为通达者,心得调伏,且不为他人所轻易摧伏,因此之故,应恒常学习此律决择——此为连结。
Tattha imaṃ vinicchayaṃ viditvāti sabbalokiyalokuttaraguṇasampattinidānaṃ imaṃ vinayavinicchayaṃ atthato, ganthato, vinicchayato ca sakkaccaṃ ñatvā. Visāradoti sārajjanaṃ sārado, vigato sārado assāti visārado, vinayapariyattiyā, āpattādivibhāge ca nibbhayo nirāsaṅkoti vuttaṃ hoti. Na kevalaṃ imassa jānane esova ānisaṃso, atha kho vinītamānaso ca hoti, saṃyatacitto hotīti attho. Soti imaṃ vinicchayaṃ sakkaccaṃ viditvā ṭhito bhikkhu. Parehīti imaṃ ajānantehi aññehi. Duppadhaṃsiyo ca hotīti anabhibhavanīyo ca hoti.
其中「知此决择」者,即从义理、文句、决择三方面恭敬地了知此律决择,此乃一切世间出世间功德成就之因。「通达者」,有怯弱者为怯弱者,离怯弱故为通达者,于律藏教理及犯等分别中无畏无疑——此为所说之义。非仅知此有此利益,且「心得调伏」,意为心得制御。「彼」者,恭敬了知此决择而住之比库。「他人」者,不知此之其他人。「不为所轻易摧伏」者,不可被征服。
Tatoti tasmā vinaye visāradatādisabbaguṇasampannahetuttā. Hīti yasmāti attho. Sikkheti sajjhāyanasavanādivasena sikkheyya, uggaṇheyyāti attho. ‘‘Satata’’nti iminā sabbatthakakammaṭṭhāne viya etthāpi satatābhiyogo kātabboti dasseti. Vikkhittassa yathābhūtapaṭivedhābhāvato tappaṭipakkhāya ekaggatāya niyojento āha ‘‘samāhito’’ti, sammā vinayavinicchaye āhito patiṭṭhito ekaggacittoti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘avikkhittassāyaṃ dhammo, nāyaṃ dhammo vikkhittassā’’ti.
「因此」者,因具足于律中通达等一切功德之故。「恒」者,意为「因」。「应学」者,应通过诵习听闻等而学习,意为应受持。以「恒常」一词显示:如一切处之业处,此处亦应恒常精勤。因散乱者无如实通达,为对治彼而令趣向一境性,故说「专注」,意为善于律决择中安置、确立、心一境性。如所说:「此法为不散乱者之法,此法非散乱者之法。」
§1963
1963. Evaṃ imāya gāthāya vuttamevatthaṃ pakārantarenāpi dassetumāha ‘‘ima’’ntiādi. Teti apekkhitvā ‘‘ye’’ti labbhati. Ye therā vā navā vā majjhimā vā. Paramanti amatamahānibbānappattiyā mūlakāraṇassa sīlassa pakāsanato uttamaṃ. Asaṃkaranti nikāyantaraladdhīhi asammissaṃ. Saṃkaranti vuttappakāraguṇopetattā kāyacittasukhakāraṇaṃ sammukhaṃ karotīti saṃkaraṃ. Savanāmatanti saddarasādiyogena kaṇṇarasāyanaṃ. Amatanti tatoyeva amataṃ sumadhuraṃ. Amatamahānibbānāvahattā vā phalūpacārena amataṃ. Imaṃ vinayavinicchayaṃ. Aveccāti sakkaccaṃ viditvā. Adhiketi adhisīlādisikkhattayappakāsanena ukkaṭṭhe. Hiteti lokiyalokuttarasukhahetuttena hite. Hinoti attano phalanti ‘‘hita’’nti sukhahetu vuccati. Kalisāsaneti lobhādikilesaviddhaṃsane. Sāsaneti vinayapariyattisaṅkhātasāsanekadese. Paṭuttanti byattabhāvaṃ. Na yanti na gacchanti. Ke teti katame te. ‘‘Na keci santi cā’’ti nissandehe imissā gāthāya attho likhito.
一九六三、为以别的方式显示此偈所说之义,故说「此」等。依「彼等」而得「诸」。诸长老或新学或中等者。「最上」者,因显示戒为证得不死大涅槃之根本因,故为最上。「无杂」者,不与其他部派所得混杂。「悦」者,因具足所说方式之功德,能令身心之乐现前,故为悦。「听闻甘露」者,以声音味等相应而为耳之甘露。「甘露」者,由此而为甘露,极甜美。或因能带来不死大涅槃,以果之近行而为甘露。「此律决择」。「了知」者,恭敬地知。「增上」者,以显示增上戒等三学而为殊胜。「利」者,因为世间出世间乐之因而为利。「利」者,自己之果故称为「利」,乐因之谓。「教法之垢」者,于破坏贪等烦恼垢。「教法」者,于称为律藏教理之教法一分。「通达」者,善巧之状态。「不去」者,不前往。「彼等为何人」者,何等彼等。「无有任何人」者,此偈之义无疑地被书写。
Evaṃ ettha atthayojanā veditabbā – paramaṃ uttamaṃ asaṃkaraṃ nikāyantaraladdhīhi asammissaṃ saṃkaraṃ sakalalokiyalokuttarasukhābhinipphādakaṃ savanāmataṃ sotarasāyanaṃ imaṃ vinicchayappakaraṇaṃ avecca sakkaccaṃ viditvā adhike adhisīlādisikkhattayappakāsanena ukkaṭṭhe hite lokiyalokuttarasukhahetubhūte kalisāsane sakalasaṃkilesaviddhaṃsake sāsane vinayapiṭakasaṅkhāte pariyattisāsane ye paṭuttaṃ na yanti, te ke nāmāti yojanā, ye imaṃ pakaraṇaṃ avecca viditvā ṭhitā, te ekaṃsato vinayapiṭake paṭuttaṃ pāpuṇanti yevāti adhippāyo.
如是此处应知义理连结:最上——殊胜,无杂——不与其他部派所得混杂,悦——能生起一切世间出世间乐,听闻甘露——耳之甘露,此决择论——了知——恭敬地知,增上——以显示增上戒等三学而为殊胜,利——成为世间出世间乐之因,教法之垢——破坏一切杂染,教法——称为律藏之教理教法,诸不去通达者,彼等为何人——此为连结。凡了知此论而住者,彼等决定于律藏中达到通达——此为意趣。
Iti vinayatthasārasandīpaniyā · 如是律义精要阐明中
Vinayavinicchayavaṇṇanāya
律决择注释
Bhikkhuvibhaṅgakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 比库分别论释已毕。