Pācittiyakathāvaṇṇanā · 巴吉帝亚论解释

847 段 · CSCD 巴利原典

Pācittiyakathāvaṇṇanā巴吉帝亚之义疏

§889

889. Evaṃ nātivitthārasaṅkhepato nissaggiyavinicchayaṃ dassetvā idāni tadanantaraṃ niddiṭṭhassa pācittiyakaṇḍassa vinicchayaṃ dassetuṃ ‘‘sampajānamusāvāde’’tiādi āraddhaṃ. Sampajānamusāvādeti attano vacanassa musābhāvaṃ ñatvā, adiṭṭhaṃ ‘‘diṭṭha’’ntiādinā nayena musāvāde sampajānantassa musābhaṇanetipi attho gahetabbo. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘jānitvā jānantassa ca musābhaṇane’’ti (pāci. aṭṭha. 2). ‘‘Musāvāde’’ti hi nimittatthe bhummaṃ, musāvādanimittanti attho.

八八九、如是以不过广不过略之方式显示尼萨耆亚之抉择后,今为显示其后所说巴吉帝亚篇之抉择,故说『知而妄语』等。『知而妄语』者,知自己言语之虚妄性,以『未见』说为『已见』等方式,知而妄语者之妄说,此义亦应取。如注疏中所说『知而知者之妄说』。『妄语』者,为目的义之地格,义为『以妄语为目的』。

Davā bhaṇantassāti yojanā. Anupaparikkhitvā vegena diṭṭhampi ‘‘adiṭṭhaṃ me’’ti vadantassāti attho. Yathāha ‘‘davā bhaṇati nāma sahasā bhaṇatī’’ti padabhājanīaṭṭhakathāyaṃ ‘‘sahasā bhaṇatīti avīmaṃsitvā anupadhāretvā vegena diṭṭhampi ‘adiṭṭhaṃ me’ti bhaṇatī’’ti (pāci. aṭṭha. 11). Ravā bhaṇantassāti ‘‘cīvara’’nti vattukāmassa ‘‘cīra’’nti vacanaṃ viya mandattā momūhattā ‘‘aññaṃ bhaṇissāmī’’ti aññaṃ bhaṇantassa. Yathāha ‘‘ravā bhaṇati nāma ‘aññaṃ bhaṇissāmī’ti aññaṃ bhaṇatī’’ti.

『急说者』,应连读。义为未审察而急速地,即使已见亦说『我未见』者。如言『急说者,名为急速说』,于词句分别注疏中说『急速说者,未思惟、未审察而急速地,即使已见亦说「我未见」』。『误说者』,如欲说『衣』却因迟钝、愚痴而说成『破布』,欲说『将说他语』而说他语者。如所说『误说者,名为「将说他语」而说他语』。

§890

890.Aññatthāti catutthapārājikādīsu. Attanā aladdhaṃ uttarimanussadhammaṃ ‘‘laddhaṃ mayā’’ti musā yassa bhaṇati, tena taṅkhaṇameva sutvā tadatthe ñāte pārājikassa, aññāte kālantarena ñāte ca pariyāyavacane ca ñāte thullaccayassa, pariyāyavacane aviññāte dukkaṭassa, duṭṭhadosasikkhāpade pārājikaṃ anāpannassa ‘‘āpanno’’ti musābhaṇane saṅghādisesassa, omasavādasikkhāpade dubbhāsitassa ca vuttattā āha ‘‘musāvādassa kāraṇā pañca āpattiyo’’ti. Imāya pācittiyā saddhiṃ cha āpattikkhandhā honti.

八九〇、『于他处』者,于第四巴拉基咖等。自己未得上人法而妄说『我已得』,彼人听闻时,若当时即知其义则犯巴拉基咖;若后时才知则犯土喇吒亚;若以譬喻语说而知则犯土喇吒亚;若譬喻语未知则犯恶作。于恶心学处中,未犯巴拉基咖而妄说『已犯』则犯桑喀地谢萨。于轻毁语学处中说有恶说罪,故说『因妄语之缘有五种罪』。与此巴吉帝亚合为六罪聚。

Sampajānamusāvādakathāvaṇṇanā. · 故意妄语之义疏。

§891-3

891-3. Vuttesu jātiādīsu dasasu akkosavatthūsūti yojanā, padabhājane vuttesu jātināmagottakammasippaābādhaliṅgakilesaāpattiakkosānaṃ vasena dasasu akkosavatthūsūti attho . Tesu kilesaṃ vinā sabbete hīnukkaṭṭhavasena dvippakārā honti. Yathāha padabhājane ‘‘jāti nāma dve jātiyo hīnā ca jāti ukkaṭṭhā ca jātī’’tiādi.

八九一至三、『于所说生等十种辱骂事中』,应连读。于词句分别中所说,义为『于以生、名、姓、业、技艺、病、相、烦恼、罪、辱骂之十种辱骂事中』。其中除烦恼外,一切皆以卑劣与高尚之方式成二种。如词句分别中所说『生者,名为二种生:卑劣生与高尚生』等。

Tattha caṇḍālādijāti hīnā, khattiyabrāhmaṇajātiyo ukkaṭṭhā. Nāmesu avakaṇṇakajavakaṇṇakādināmāni dāsanāmattā hīnāni, buddharakkhitādināmāni ukkaṭṭhāni. Kosiyādigottaṃ hīnaṃ, gotamādigottaṃ ukkaṭṭhaṃ. Kammesu vaḍḍhakimaṇikārādikammāni hīnāni, kasivāṇijjāgorakkhakammāni ukkaṭṭhāni. Sippesu naḷakārakumbhakārādisippaṃ hīnaṃ, muddāgaṇanādisippaṃ ukkaṭṭhaṃ. Ābādhesu sabbepi ābādhā hīnā, apica madhumeho pīḷājanakattābhāvā ukkaṭṭho. Liṅgesu atidīghatādayo hīnā, nātidīghatādayo ukkaṭṭhā. Sabbepi kilesā hīnā. Sabbāpattiyopi hīnā, apica sotāpattisamāpatti ukkaṭṭhā. Akkosesu ‘‘oṭṭhosi meṇḍosi goṇosī’’tiādiko hīno, ‘‘paṇḍitosi byattosī’’tiādiko ukkaṭṭho.

其中,旃陀罗等生为卑劣,刹帝利婆罗门生为高尚。名中,阿瓦刊那咖、嘉瓦刊那咖等名及奴隶名为卑劣,佛护等名为高尚。国西亚等姓为卑劣,果德玛等姓为高尚。业中,理发师、陶工等业为卑劣,农业、商业、牧牛业为高尚。技艺中,芦苇工、陶工等技艺为卑劣,印章、算数等技艺为高尚。病中,一切病皆卑劣,然糖尿病因不生苦恼故为高尚。相中,过长等为卑劣,不过长等为高尚。一切烦恼皆卑劣。一切罪亦卑劣,然入流定为高尚。辱骂中,『汝是骆驼、汝是羊、汝是牛』等为卑劣,『汝是智者、汝是善巧者』等为高尚。

Aññatraññāpadesenāti pariyāyakathanena vinā. Omasantassāti vacanapatodena ovijjhantassa. Sambuddhena pakāsitāti ‘‘caṇḍālosi venosi nesādosi rathakārosi pukkusosī’ti bhaṇati, āpatti vācāya vācāya pācittiyassā’’ti sāmaṃ sabbadhammāvabodhato ‘‘sambuddho’’ti paññātena bhagavatā desitā.

『除以他语』者,除譬喻说外。『轻毁者』,以言语鞭打而刺伤者。『由正自觉者所宣说』者,『汝是旃陀罗、汝是竹工、汝是猎人、汝是车匠、汝是贱民』,如是说时,每一语犯巴吉帝亚,此由自觉一切法故名为『正自觉者』之世尊所说。

§894

894.Tehevāti jātiādīhi akkosavatthūheva. Aññāpadesena bhūtena vā…pe… āpannameva vā anupasampannaṃ akkosantassa dukkaṭaṃ sambuddhena pakāsitanti sambandho. Idha bhūtābhūtapadāni tehīti apekkhitvā bahuvacanantāni yojetabbāni. Etena ‘‘santi idhekacce’’tiādidutiyavāratthaṃ (pāci. 26) dassentena dukkaṭasādhanatthena tadekakāriyaṃ tatiyaṃ yenūnavārañca catutthaṃ na mayantiādivārañca saṅgahitanti daṭṭhabbaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘santi idhekacce’ti vāre pana pariharitvā vuttabhāvena dukkaṭaṃ. Eseva nayo ‘yenūna…pe… na maya’nti vāresupī’’ti (pāci. aṭṭha. 26).

「以彼等」者,即以生等为辱骂之事。「以他方式,以真实……或以虚妄」,对未达上者辱骂,恶作由正自觉者所显示,此为连结。此处「真实」「虚妄」二词,应依「以彼等」而作复数词尾连接。由此应见:以显示「此中有一类」等第二段之义,为成立恶作之故,彼单一作用之第三段「以不足」段,及第四段「非我等」段皆被摄入。如注疏中所说:「然于『此中有一类』段,因已说之故而除外,恶作。此同一方式,于『以不足……非我等』诸段亦然。」「以离经文之词」者,此处亦应同样连结「以真实」等诸词。「汝是贼,汝是破结者」等,名为离经文之词。「一切处」者,于一切四段中,及于离经文之词中。已说:「然于未达上者,于四段中皆仅恶作。然以『汝是贼,汝是破结者』等言词,于达上者及未达上者,一切段中皆仅恶作。」「未达上者」,以此摄入注疏中所说之未达上者:「于此学处中,除比库外,比库尼等一切有情皆住于未达上者之位。」因此于此处亦将说:「于此,比库尼住于已入之未达上者位。」

Pāḷimuttapadehipīti etthāpi tatheva ‘‘bhūtena vā’’tiādīni padāni sambandhitabbāni. ‘‘Corosi, gaṇṭhibhedakosī’’tiādi pāḷimuttapadaṃ nāma. Sabbatthāti sabbesu catūsu vāresu, pāḷimuttapadesu ca. Vuttañhi ‘‘anupasampanne pana catūsupi vāresu dukkaṭameva. ‘Corosi, gaṇṭhibhedakosī’tiādivacanehi pana upasampannepi anupasampannepi sabbavāresu dukkaṭamevā’’ti (pāci. aṭṭha. 26). ‘‘Anupasampanna’’nti iminā ‘‘imasmiñca sikkhāpade ṭhapetvā bhikkhuṃ bhikkhuniādayo sabbe sattā anupasampannaṭṭhāne ṭhitā’’ti (pāci. aṭṭha. 26) aṭṭhakathāyaṃ vuttā anupasampannā saṅgahitā. Tenevetthāpi vakkhati ‘‘paviṭṭhānupasampannaṭṭhāne idha ca bhikkhunī’’ti.

「以离经文之词」者,此处亦应同样连结「以真实」等诸词。「汝是贼,汝是破结者」等,名为离经文之词。「一切处」者,于一切四段中,及于离经文之词中。已说:「然于未达上者,于四段中皆仅恶作。然以『汝是贼,汝是破结者』等言词,于达上者及未达上者,一切段中皆仅恶作。」「未达上者」,以此摄入注疏中所说之未达上者:「于此学处中,除比库外,比库尼等一切有情皆住于未达上者之位。」因此于此处亦将说:「于此,比库尼住于已入之未达上者位。」

§895

895.Davakamyatāti ettha ‘‘paṭisaṅkhā yoniso’’tiādīsu (ma. ni. 1.22, 23, 422; a. ni. 6.58; 9.9; mahāni. 206; vibha. 518) viya ya-kāralopo. Sabbatthāti sabbesu vuttapācittiyavatthūsu ca dukkaṭavatthūsu cāti sabbattheva. Dubbhāsitamudīritanti ‘‘caṇḍālosi…pe… pukkusosī’ti bhaṇati, āpatti vācāya vācāya dubbhāsitassā’’ti (pāci. 32) vuttanti attho. Parammukhā pana pācittiyavatthūhi ca dukkaṭavatthūhi ca akkosane dukkaṭameva. Tathā davakamyatāya parammukhā vadantassāpi dubbhāsitamevāti ācariyā vadanti.

「欲离间」者,此处如「如理省察」等中,ya音脱落。「一切处」者,于一切所说之巴吉帝亚事及恶作事中,即一切处。「所发起者为恶说」者,义为:「『汝是旃陀罗……汝是补羯娑』,彼如是说,一语一语犯恶说」,如是所说。然离开巴吉帝亚事及恶作事而辱骂,仅恶作。同样,离开欲离间而说者,亦仅恶说,诸老师如是说。

§896-7

896-7. Atthaṃ purakkhatvā vadato bhikkhussa anāpattīti yojanā. Dhammo nāma ‘‘caṇḍālosī’’tiādipāḷiyeva. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘pāḷiṃ vācento dhammapurekkhāro’’ti (pāci. aṭṭha. 35). Anusāsanī nāma ‘‘idānipi caṇḍālosi, mā pāpadhammaṃ akāsi, mā tamo tamaparāyano ahosī’’tiādinā (pāci. aṭṭha. 35) nayena aṭṭhakathāyaṃ vuttasarūpāyeva anusāsanīpurekkhatāya ṭhatvā vadantassa cittassa lahuparivattitabhāvato antarā kodhe uppannepi anāpatti.

「以义为先而说之比库无犯」,此为连接。「法」者,名为「汝是旃陀罗」等经文本身。如注疏中所说:「诵经文者,以法为先。」「教诫」者,名为以「今亦汝是旃陀罗,莫作恶法,莫成暗者趣向暗者」等方式,如注疏中所说之相,住于以教诫为先而说者,因心之轻易转变性,虽于中间生起嗔恨,亦无犯。

Etthāti imasmiṃ omasavādasikkhāpade. Paṭighasampayuttacitteneva āpajjitabbattā mānasikadukkhavedanāva hoti.

「此处」者,于此轻蔑语学处中。因唯以嗔相应心而应犯,故仅有意所作之苦受。

Omasavādakathāvaṇṇanā. · 轻毁语之义疏。

§898

898. Duvidhākārato bhikkhupesuññe āpatti siyāti yojanā. Pisatīti pisuṇā, vācā , samagge satte avayavabhūte vagge bhinne karotīti attho. Pisuṇā eva pesuññaṃ, tāya vācāya samannāgato puggalo sahacariyanayena pisuṇo, tassa kammaṃ pesuññaṃ, bhikkhūnaṃ pesuññaṃ bhikkhupesuññaṃ, tasmiṃ bhikkhupesuññe. Padabhājane ‘‘upasampanno upasampannassa sutvā upasampannassa pesuññaṃ upasaṃharati ‘itthannāmo taṃ ‘caṇḍālo…pe… pukkuso’ti bhaṇatī’ti āpatti…pe… pācittiyassā’’ti (pāci. 39) vuttattā sayaṃ upasampanno hutvā upasampannassa jātiādīsu dasasu akkosavatthūsu aññatarena aññaṃ upasampannaṃ parammukhā akkosantassa sutvā tassa santikaṃ gantvā vakkhamānasarūpesu attano piyakāmatābhedādhippāyasaṅkhātesu dvīsu kāraṇesu aññatarakāraṇaṃ paṭicca ‘‘asuko tuyhaṃ evaṃ vadatī’’ti pesuññaṃ harati, tassa pesuññakathananimittaṃ pācittiyaṃ hotīti attho.

「以二种方式,于比库离间语有犯」,此为连接。「离间」者,离间语,于和合之有情、成为部分之群体中,作分裂,此为义。离间即离间语,以彼语具足之人,以共行之方式为离间者,彼之业为离间语,比库们之离间语为比库离间语,于彼比库离间语中。于词句分析中:「达上者,闻达上者之语后,向达上者传离间语『某某说汝「旃陀罗……补羯娑」』,犯……巴吉帝亚」,如是所说之故,自己为达上者,闻达上者于生等十种辱骂事中以某一事于背后辱骂另一达上者后,往彼处,于将说之相中,依自己之爱欲破坏意图所摄之二种原因中之某一原因,传离间语「某某如是说汝」,彼离间语说之因缘为巴吉帝亚,此为义。

Duvidhākāratoti ettha ākāra-saddo kāraṇapariyāyo. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘dvīhākārehīti dvīhi kāraṇehī’’ti (pāci. aṭṭha. 38). Ettha kāraṇaṃ nāma adhippāyaviseso. Taṃ kāraṇaṃ adhippāyamukhena dassetumāha ‘‘attano’’tiādi. Attano piyakāmassāti attano piyabhāvakāmassa pesuññaṃ bhaṇantassa, attano piyabhāvaṃ kāmayantassāti attho, tādisena adhippāyenāti vuttaṃ hoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘evaṃ ahaṃ etassa piyo bhavissāmī’’ti attano piyabhāvaṃ patthayamānassā’’ti (pāci. aṭṭha. 38). Parabhedatthinopi vāti akkosakassa ca attano pesuññavacanaṃ suṇantassa cāti ubhinnaṃ bhedaṃ icchantassāti attho, bhedādhippāyenāti vuttaṃ hoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘parassa parena bhedaṃ icchantassā’’ti (pāci. aṭṭha. 38).

「二种行相」者,此中「行相」一词是「原因」的同义语。如注疏中所说:「以二行相者,以二原因」。此中所谓「原因」,名为意趣之差别。为了以意趣之门显示彼原因,故说「自己」等。「自己欲亲爱者」,即自己欲求亲爱状态而说离间语者,欲求自己之亲爱状态之义,以如是之意趣而说。如注疏中所说:「如是我将成为彼之所爱,如是希求自己之亲爱状态者」。「或欲破坏他人者」,即欲求被骂者与听闻自己离间语者二者之破坏之义,以破坏之意趣而说。如注疏中所说:「欲求他人与他人之破坏者」。

§899

899. Pariyāyanayena akkosantassa vacanassa…pe… dukkaṭanti yojanā, pariyāyaakkosavacanaṃ sutvā parassa santikaṃ gantvā vadantassa bhikkhuno dukkaṭaṃ hotīti attho. Yathāha ‘‘itthannāmo santi idhekacce caṇḍālā…pe… bhaṇati, na so aññaṃ bhaṇati, taṃyeva bhaṇatīti āpatti vācāya vācāya dukkaṭassā’’tiādi (pāci. 41). Pāḷimuttanayena akkosantassa vacanassa…pe… dukkaṭanti yojanā. Ettha ‘‘corosi, gaṇṭhibhedakosī’’tiādinā dassito pāḷimuttanayo nāma.

「以转述方式骂者之语……乃至……恶作」,应作连接,即比库听闻转述骂语后前往他人之处而说者,有恶作之义。如所说:「某某名者,此中确有某些旃陀罗……乃至……说,彼不说其他,唯说彼,以语以语有恶作之罪」等。「以原文方式骂者之语……乃至……恶作」,应作连接。此中以「汝是贼,汝是破结者」等所示者,名为原文方式。

§900

900. Anupasampannassa akkosaṃ upasampannaṃ haratopi ca tathā dukkaṭanti yojanā. Ca-saddena upasampannassa akkosaṃ anupasampannaṃ haratopi ca, anupasampannassa akkosaṃ anupasampannaṃ haratopi ca tathā dukkaṭanti vikappadvayañca samuccinoti. ‘‘Idhāpi bhikkhuniṃ ādiṃ katvā sabbe anupasampannā nāmā’’ti (pāci. aṭṭha. 38) aṭṭhakathāvacanato ‘‘bhikkhunī’’ti upalakkhaṇaṃ.

「将未达上者之骂语传给达上者,亦如是恶作」,应作连接。以「及」字,将达上者之骂语传给未达上者亦,将未达上者之骂语传给未达上者亦如是恶作,此二种变化亦合集。因注疏之语「此中亦以比库尼为首,一切未达上者名为」,故「比库尼」是举例。

§901

901.Na ceva piyakāmassāti piyabhāvaṃ akāmayantassa ca. Na bhedatthinopi cāti bhedaṃ anicchantassa ca. Pāpānaṃ garahatthāyāti ettha ‘‘kevala’’nti seso. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘ekaṃ akkosantaṃ, ekañca khamantaṃ disvā ‘aho nillajjo, īdisampi nāma āyasmantaṃ puna vattabbaṃ maññissatī’ti evaṃ kevalaṃ pāpagarahitāya bhaṇantassa anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 38).

「非欲亲爱者」,即不欲求亲爱状态者及。「亦非欲破坏者」,即不欲求破坏者及。「为呵责诸恶者」,此中应补「唯」。如注疏中所说:「见一人骂,一人忍受,『啊,无惭者,如是亦将认为应再对具寿说』,如是唯为呵责恶而说者,无罪」。

Pesuññakathāvaṇṇanā. · 离间语之义疏。

§903

903.Aññenāti sāmaṇerādinā. ‘‘Yañca padaṃ yañca anupadaṃ yañca anvakkharaṃ yañca anubyañjanaṃ, sabbametaṃ padaso nāmā’’ti (pāci. 46) padabhājane vuttattā avayave samudāyopacāravasena ‘‘piṭakattaya’’nti tadekadesapadādi eva vuttoti gahetabbo. Ettha padādisarūpaṃ aṭṭhakathāya veditabbaṃ. Vuttañhi tattha ‘‘padanti eko gāthāpādo adhippeto. Anupadanti dutiyo pādo. Anvakkharanti ekekamakkharaṃ. Anubyañjananti purimabyañjanena sadisaṃ pacchābyañjana’’nti (pāci. aṭṭha. 45). Idaṃ gāthāmayadesanaṃ sandhāya vuttaṃ. ‘‘Yaṃ kiñci vā ekamakkharaṃ anvakkharaṃ, akkharasamūho anubyañjanaṃ, akkharānubyañjanasamūho padaṃ, paṭhamapadaṃ padameva, dutiyaṃ anupadanti evamettha nānākaraṇaṃ veditabba’’ntipi (pāci. aṭṭha. 45) vuttaṃ. Idaṃ cuṇṇiyadesanaṃ sandhāya vuttaṃ.

「以其他」者,以沙玛内拉等。因于分别句中所说「凡句、凡随句、凡随字、凡随文,此一切名为句」,故于部分以整体之假名应取唯「三藏」之彼一部分之句等而说。此中句等之自相应从注疏了知。于彼中确已说:「句者,意指一偈句。随句者,第二句。随字者,每一字。随文者,与前文相似之后文」。此是就偈颂式教说而说。亦说:「凡任何一字为随字,字之集合为随文,字与随文之集合为句,第一句即是句,第二为随句,如是应知此中之种种作法」。此是就散文式教说而说。

Dhammanti buddhabhāsitādipāḷidhammaṃ. Paṭisambhidāyañhi dhammapañcake pāḷipi dhammoti vuttā. Dhammapañcakaṃ nāma phalanibbattako hetu, ariyamaggo, bhāsitaṃ, kusalākusalaṃ ceti ete dhammasaññitāti niddiṭṭhaṃ. Ettha hi bhāsitanti pāḷi vuttā. Aṭṭhakathānissitopi ettheva saṅgahaṃ gacchati. So ca pubbe magadhabhāsāya ṭhito saṅgītittayāruḷho gahetabbo.

「法」者,佛所说等之圣典法。于无碍解中,于法五种中,圣典亦说为法。所谓法五种,名为能生果之因、圣道、所说、善与不善,此等名为法而指示。此中确以「所说」而说圣典。依注疏者亦于此处入于摄集。而彼先前以马嘎达语而住,经三次结集而传承者应取。

‘‘Saha bhaṇantassa pācittiyaṃ siyā’’ti iminā ‘‘ekato paṭṭhapetvā ekato osāpentī’’tiādinā (pāci. 46) padabhājanāgatanayena anupasampannena saddhiṃ ārabhitvā ekato uccāraṇavasena padaṃ vā anupadaṃ vā anvakkharaṃ vā anubyañjanaṃ vā vadato padādigaṇanāvasena pācittiyanti vuttaṃ hoti.

「与彼同诵者,巴吉帝亚」者,以此,依「一方开始,一方结束」等(巴吉帝亚 46)之词句分析所来之方法,与未达上者一起开始,以一同发声之方式,说词、或随词、或随字、或随文者,以词等计数之方式,成巴吉帝亚,如是已说。

§904

904.Saṅgītiṃ anāruḷhesu dhammesu rājovādādayo suttantā āpattijanakāyevāti mahāpaccariyādisu vuttāti yojanā. Rājovādo nāma eko suttanto. Ādi-saddena tikkhindriyādisuttantā gahitā.

「于未入合诵之诸法中,王教诫等诸经,生罪过」者,于大品等中已说,如是应连接。王教诫者,名为一经。以「等」字,摄取利根等诸经。

§905

905. Bhikkhusmimpi bhikkhuniyāpi ca anupasampannasaññino, vimatissa vā bhikkhussa tathā padasodhamme dukkaṭaṃ hotīti yojanā.

「于比库,于比库尼,以及未达上想者,或于疑者比库,如是于词共诵法,恶作」,如是应连接。

§906-7

906-7.Ekato uddisāpetīti ekato uddesaṃ gaṇhantehi anupasampannehi saddhiṃ uccāraṇavasena uddisāpeti. Sajjhāyaṃ vā karotīti tathā ekato sajjhāyati.

「一同令诵」者,与一同取诵之未达上者,以发声之方式令诵。「或作诵习」者,如是一同诵习。

‘‘Sace ekagāthāya eko pādo na āgacchati, sesaṃ āgacchati, ayaṃ yebhuyyena paguṇagantho nāma. Esa nayo suttepi veditabbotī’’ti (pāci. aṭṭha. 48) aṭṭhakathāvacanato paguṇaganthanti ettha ‘‘yebhuyyenā’’ti seso. Opātetīti ‘‘evaṃ bhaṇāhī’’ti ekato bhaṇati. Uddesanti uddisitabbaṃ. Tenāti anupasampannena.

「若于一偈中,一句不来,余者来,此名为多分连结。此方法于经中亦应知」,依注疏之语,于「多分连结」中,「多分」为省略。「令诵出」者,「如是诵」,一同诵。「诵」者,应诵之物。「以彼」者,以未达上者。

§908

908. Yasmā idaṃ padasodhammasikkhāpadaṃ vācato ca samuṭṭhāti, vācācittadvayāpi ca samuṭṭhāti, tasmā idaṃ samuṭṭhānaṃ padasodhammasaññitanti vuttanti yojanā.

「因此词共诵法学处,从语生起,亦从语心二者生起,故此生起名为词共诵」,如是已说,如是应连接。

Padasodhammakathāvaṇṇanā. · 逐句说法之义疏。

§909-10

909-10. Sabbacchannasabbaparicchanne senāsane tissannaṃ pana rattīnaṃ yo pana bhikkhu rattiyaṃ ṭhapetvā bhikkhuṃ aññena sace nipajjeyya, tassa pācittiyaṃ siyāti yojanā. ‘‘Yaṃ kiñci paṭicchādanasamatthaṃ idha chadanañca paricchannañca veditabba’’nti (pāci. aṭṭha. 51) aṭṭhakathāyaṃ vuttattā chadanārahaṃ iṭṭhakāsilāsudhātiṇapaṇṇādīnaṃ yena kenaci sabbaso chāditaṃ senāsanaṃ sabbacchannaṃ. ‘‘Bhūmito paṭṭhāya yāva chadanaṃ āhacca pākārena vā aññena vā kenaci antamaso vatthenapi parikkhitta’’nti (pāci. aṭṭha. 51) aṭṭhakathāyaṃ vuttattā yena kenaci parikkhipitvā paṭicchāditasenāsanaṃ sabbaparicchannaṃ. ‘‘Chadanaṃ anāhacca sabbantimena pariyāyena diyaḍḍhahatthubbedhena pākārādinā parikkhittāpi sabbaparicchannāyevā’’ti (pāci. aṭṭha. 51) kurundaṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ, taṃ ‘‘diyaḍḍhā’’tiādinā vakkhati.

【909-10】「在完全有顶盖且完全有围障的住所中,若比库除比库外与他人共宿三夜,若于夜间卧,则犯巴吉帝亚」,此为连接。因注疏中说「凡能遮覆者,此处应知为有顶盖且有围障」,故以砖、石、灰泥、草、叶等任何堪为顶盖之物完全覆盖的住所,名为完全有顶盖。因注疏中说「从地面起直至顶盖,以围墙或其他任何物,乃至以布围绕」,故以任何物围绕遮蔽的住所,名为完全有围障。《库伦迪注疏》中说「未达顶盖,以一切边际方式,以二肘半高度的围墙等围绕者,亦为完全有围障」,此将以『二肘半』等语说明。

Evaṃ sabbacchannasabbaparicchanne ekasmiṃ senāsane yo bhikkhu upasampannato aññena ekena vā anekehi vā tirattaṃ sahaseyyaṃ kappetvā catuttharattiṃ ādiṃ katvā sabbarattīsu sūriyatthaṅgamato paṭṭhāya sakalarattiyaṃ paṭhamaṃ vā pacchā vā apubbācarimaṃ vā piṭṭhiṃ pasāretvā sace ekasenāsane seyyaṃ kappeti, tassa devasikaṃ pācittiyaṃ hotīti idaṃ vidhānaṃ ‘‘apicettha ekāvāsādikampi catukkaṃ veditabba’’ntiādinā (pāci. aṭṭha. 51) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

如是在完全有顶盖且完全有围障的一个住所中,若比库与受具足外的一人或多人共宿三夜后,从第四夜开始,于一切夜晚从日落时起,于整夜中,或先或后,或非先非后,伸展背脊,若于同一住所作卧,则每日犯巴吉帝亚。此规定于注疏中以「此处亦应知一住所等四句」等语说明。

‘‘Yebhuyyena paricchanne channe’’ti imināpi evameva yojetvā attho veditabbo. ‘‘Yassā pana upari bahutaraṃ ṭhānaṃ channaṃ, appaṃ acchannaṃ, samantato ca bahutaraṃ parikkhittaṃ, appaṃ aparikkhittaṃ, ayaṃ yebhuyyenachannā yebhuyyenaparicchannā nāmā’’ti (pāci. aṭṭha. 51) aṭṭhakathāyaṃ vuttanayena yebhuyyena channaparicchannaṃ veditabbaṃ. Attho vuttanayoyeva. ‘‘Yebhuyyena paṃsukā’’ti etassa aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 86) tīsu dve yebhuyyaṃ nāma, idha pana padasodhamme ‘‘yebhuyyena paguṇaṃ gantha’’nti etassa aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 48) ‘‘ekagāthāyā’’tiādivivaraṇe viya catūsu tayopi bhāgā yebhuyyaṃ nāmāti veditabbaṃ.

「于大部分有围障且有顶盖者」,以此亦应如是连接而知义。依注疏中所说方式「若其上方大部分处有顶盖,少分无顶盖,四周大部分有围障,少分无围障,此名为大部分有顶盖、大部分有围障」,应知大部分有顶盖围障。义如前述方式。关于「大部分为尘堆衣」,注疏中说三中之二为大部分,但此处于词句法中,如注疏中对「大部分为结」之「一偈颂」等解释,应知四中之三分亦名为大部分。

§911

911. Methunassa pahonakaṃ yaṃ pana vatthu paṭhamapārājikāya niddiṭṭhaṃ antamaso tiracchānagatenapi, tena paṭhamapārājikavatthunā puggalena saha nipajjitvā āpatti sahaseyyāpatti hotīti yojanā.

【911】「适于淫欲之对境」,即第一巴拉基咖中所说者,乃至与畜生,与彼第一巴拉基咖对境之人共卧,则有共宿罪之犯,此为连接。

§912-3

912-3. ‘‘Ubho vā nipajjantī’’ti vikappassa paṭhamagāthādvayeneva atthato dassitattā pubbāpariyavasenapi sambhavantaṃ dassetuṃ ‘‘anupasampanne’’tiādinā (pāci. 52-54) nayena dassitapakkhadvayaṃ nidassetumāha ‘‘nipanne’’tiādi. ‘‘Uṭṭhahitvā’’ti idaṃ vicchāvasena gahetabbaṃ. Anupasampannagaṇanāyapi vāti bahūsu anupasampannesu tesaṃ gaṇanāya ca. Anupasampannesu bahūsu tesaṃ gaṇanāya ekassa bhikkhuno bahū āpattiyo hontīti evaṃ dassanena upasampannesu bahūsu ekasmiṃ anupasampanne sati tesañca tassa payogagaṇanāya āpajjitabbā bahū āpattiyo ca ubhosupi bahūsu ekekasseva upasampannassa anupasampannagaṇanāya bahū āpattiyo ca hontītipi dassitaṃ hoti.

【912-3】因「或二者皆卧」之选择已于前二偈以义理显示,为显示以前后次第亦可能发生,故以「未受具足者」等方式所示之二种情况,说「已卧」等以指出。「起立后」,此应以间断而取。「于未受具足者之计数中亦」,即于众多未受具足者中,于彼等之计数。于众多未受具足者中,于彼等之计数,一位比库有众多罪,以此显示,于众多受具足者中,有一位未受具足者时,于彼等与彼之行为计数中,应犯众多罪,且于二者皆众多时,每一位受具足者于未受具足者之计数中有众多罪,亦已显示。

§914

914. Ekeneva dvārena vaḷañjitabbato ekūpacāre satagabbhepi senāsane upasampanno ekasmiṃ gabbhe vasanto attanā sayanagabbhe dvāraṃ pidahitvā vā apidahitvā vā catuttharattiyaṃ sayati ce, uparimatale, avasesagabbhesu ca sayantehi anupasampannehi pubbe vuttaāpattiniyamoyevāti dassanatthamāha ‘‘sace pidhāyā’’tiādi. Gabbhadvāraṃ uttarapadalopena ‘‘gabbha’’nti vuttaṃ. Catutthadivase atthaṅgate sūriye nipajjati, āpatti siyāti yojanā. ‘‘Anupasampannena sahā’’ti pakaraṇato labbhati. Āpatti pācittiyaṃ.

【914】因仅以一门应关闭,故于一入口处,即使百房之住所,受具足者住于一房中,于自己卧房中关门或不关门,若于第四夜卧,则于上层及其余房中卧之未受具足者,有前述罪之规定,为显示此而说「若关闭」等。以省略后词,「房」即房门。第四日日落时卧,则有罪,此为连接。「与未受具足者共」,从文脉中得知。罪为巴吉帝亚。

§915

915.Diyaḍḍhahatthubbedhenāti vaḍḍhakiratanena diyaḍḍharatanubbedhena. Pākāro nāma niṭṭhito. Cayanaṃ nāma vippakatapākārotipi vadanti. Iminā ca āḷindassa aggahaṇatthaṃ ‘‘dasahatthubbedhāpi jagati parikkhepasaṅkhyaṃ na gacchatī’’ti (pāci. aṭṭha. 51) aṭṭhakathā pamāṇanti vadanti. Jagatīti āḷindaṃ. Ādi-saddena bhittipaṇṇāvaraṇādigahaṇaṃ.

「以二肘半之高」者,以木工绳墨,二肘半之高度也。『围墙』者,谓已完成者。『堆积』者,谓未完成之围墙,亦有如是说者。以此为不取阳台之故,「即使十肘之高,地基亦不入围绕之数」,注疏说此为量也。「地基」者,阳台也。以「等」字,摄取墙壁、板遮蔽等。

§916

916.Dussakuṭiyanti vatthakuṭiyaṃ.

「布屋」者,衣布之屋也。

§917

917. ‘‘Sabbacchannaparicchannādippabhedato yebhuyyādippabhedato’’ti ādi-saddo paccekaṃ yojetabbo. Paṭhamena ādi-saddena sabbacchannayebhuyyaparicchannasabbacchannaupaḍḍhaparicchannasabbaparicchannayebhuyyacchanna- sabbaparicchannaupaḍḍhacchannasaṅkhātāni cattāri senāsanāni gahitāni. Gāthāya sarūpena vuttasabbacchannasabbaparicchannena saddhiṃ pañca senāsanāni dassitāni honti. Dutiyena ādi-saddena yebhuyyacchannayebhuyyaparicchanna yebhuyyacchannaupaḍḍhaparicchanna yebhuyyaparicchannaupaḍḍhacchannasaṅkhātāni tīṇi senāsanāni gahitāni. Ime aṭṭha vikappā labbhanti. Kasmā vuttaṃ ‘‘satta pācittiyānī’’ti? Mahāaṭṭhakathāya vuttattā. Yathāha ‘‘mahāaṭṭhakathāyaṃ pana ‘sabbacchanne yebhuyyenaparicchanne pācittiyaṃ, sabbacchanne upaḍḍhaparicchanne pācittiyaṃ, yebhuyyenacchanne upaḍḍhaparicchanne pācittiyaṃ, sabbaparicchanne yebhuyyenacchanne pācittiyaṃ, sabbaparicchanne upaḍḍhacchanne pācittiyaṃ , yebhuyyenaparicchanne upaḍḍhacchanne pācittiyaṃ, pāḷiyaṃ vuttapācittiyena saddhiṃ satta pācittiyānī’ti vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 53).

「从全覆全围等之差别,从大部分等之差别」,「等」字应各别连结。以第一「等」字,摄取全覆大部分围、全覆半围、全围大部分覆、全围半覆,名为四种住所。与偈颂中所说之全覆全围一起,显示五种住所。以第二「等」字,摄取大部分覆大部分围、大部分覆半围、大部分围半覆,名为三种住所。得此八种分别。何故说「七巴吉帝亚」?因大注疏中所说故。如说:「然于大注疏中说:『全覆大部分围,巴吉帝亚;全覆半围,巴吉帝亚;大部分覆半围,巴吉帝亚;全围大部分覆,巴吉帝亚;全围半覆,巴吉帝亚;大部分围半覆,巴吉帝亚;与圣典中所说之巴吉帝亚一起,说七巴吉帝亚』」。

Kasmā pana aṭṭhakathāyaṃ ‘‘aṭṭha pācittiyānī’’ti vatvā ‘‘sattā’’ti gaṇanaparicchedo katoti? Nissandehe tāva ‘‘seyyā nāma sabbacchannā sabbaparicchannā, yebhuyyenacchannā yebhuyyenaparicchannā’ti (pāci. 52) pāḷiyaṃ āgatesu dvīsu vikappesu ekasmiṃ vuttapācittiyaṃ gahetvā pāḷiyaṃ vuttena pācittiyena ‘sattā’ti vutta’’nti parihāro dassito. Sāratthadīpaniyañca ‘‘satta pācittiyānī’ti pāḷiyaṃ vuttapācittiyadvayaṃ sāmaññato ekattena gahetvā vuttaṃ. Visuṃ pana gayhamāne sabbacchanne sabbaparicchanne pācittiyaṃ, yebhuyyenacchanne yebhuyyenaparicchanne pācittiyanti aṭṭheva pācittiyāni hontī’’ti (sārattha. ṭī. pācittiya 3.53) parihāro vutto.

然何故于注疏中说「八巴吉帝亚」后,作「七」之数量限定耶?首先于无疑者,「『床座』者,谓全覆全围、大部分覆大部分围」,于圣典中所来之二种分别中,取一所说之巴吉帝亚,与圣典中所说之巴吉帝亚,说「七」,显示此解释。于义理光明中说:「『七巴吉帝亚』者,取圣典中所说之二巴吉帝亚以共通为一而说。然若别别取之,全覆全围,巴吉帝亚;大部分覆大部分围,巴吉帝亚,则有八巴吉帝亚」,说此解释。

Sabbayebhuyyaupaḍḍhapadesu channaparicchannapadehi yojitesu nava vikappā sambhavanti, tesu navame upaḍḍhacchannaupaḍḍhaparicchannavikappe dukkaṭassa dassitattā pārisesato itaresu aṭṭhasu aṭṭha pācittiyāneva sambhavanti. Aṭṭhakathāyaṃ pana appakaṃ ūnamadhikaṃ vā guṇanūpagaṃ na hotīti katvā ‘‘sattā‘‘ti vuttanti gahetabbaṃ. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade.

于全、大部分、半之语,与覆、围之语连结时,生九种分别,于彼等中,第九半覆半围之分别,因显示恶作故,从余者,于其余八中,仅生八巴吉帝亚。然于注疏中,应取作「少许不足或过多,不达于倍数,故说『七』」。「于此」者,于此学处中。

§918

918. ‘‘Aḍḍhacchanne aḍḍhaparicchanne’’ti yojanā. ‘‘Sabbaparicchanne cūḷacchanne’’ti yathākkamena yojanā. Iminā aṭṭhakathāgatesu pañcasu vikappesu tatiyavikappaṃ dassetvā ādi-saddena sabbacchannādayo sesavikappā gahitā. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sabbacchanne cūḷakaparicchanne dukkaṭaṃ, yebhuyyenacchanne cūḷakaparicchanne dukkaṭaṃ, sabbaparicchanne cūḷakacchanne dukkaṭaṃ, yebhuyyenaparicchanne cūḷakacchanne dukkaṭaṃ, pāḷiyaṃ āgatadukkaṭena saha pañca dukkaṭānīhi vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 53). Pāḷiyaṃ āgatadukkaṭaṃ nāma imissāyeva gāthāya ādimhiyeva vuttadukkaṭaṃ. Yathāha ‘‘upaḍḍhacchanne upaḍḍhaparicchanne āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 53).

「半覆半围」,应如是连结。「全围少覆」,应依次第连结。以此,于注疏中所来之五种分别中,显示第三分别后,以「等」字,摄取全覆等其余诸分别。如于注疏中说:「全覆少围,恶作;大部分覆少围,恶作;全围少覆,恶作;大部分围少覆,恶作;与圣典中所来之恶作一起,说五恶作」。「圣典中所来之恶作」者,谓于此偈颂之最初所说之恶作。如说:「半覆半围,犯恶作」。

Cūḷacchannādīni cettha evaṃ veditabbāni – yassa catūsu bhāgesu eko channo, sesā acchannā, idaṃ cūḷakacchannaṃ. Yassa tīsu bhāgesu dve channā, eko acchanno, idaṃ yebhuyyenacchannaṃ. Yassa dvīsu bhāgesu eko channo, eko acchanno, idaṃ upaḍḍhacchannaṃ nāma senāsanaṃ. Cūḷaparicchannādīni iminā nayena veditabbāni. Channādīhipīti sahatthe karaṇavacanaṃ. Pi-saddo samuccayattho. Sabbacūḷaparicchannachannādīhi catūhipi saha aḍḍhacchannaparicchanne pañcadhā dukkaṭaṃ paridīpitanti yojanā.

「小覆盖」等,在此应如是了知:若于四部分中,一部分有覆盖,其余无覆盖,此为「小覆盖」。若于三部分中,二部分有覆盖,一部分无覆盖,此为「多分覆盖」。若于二部分中,一部分有覆盖,一部分无覆盖,此名为「半覆盖」住所。「小围绕」等应以此方式了知。「有覆盖等」者,与手共作具格。「亦」字为集合义。应连结为:与一切小围绕、有覆盖等四者一起,于半覆盖围绕处,五种恶作被阐明。

§920

920.Sabbacchannādiketi ettha ādi-saddena ‘‘sabbaparicchanne sabbaacchanne yebhuyyenaacchanne yebhuyyenaaparicchanne’’ti (pāci. 54) pāḷiyaṃ vuttā anāpattivārasesā ca aṭṭhakathāyaṃ vuttā ‘‘upaḍḍhacchanne cūḷakaparicchanne, upaḍḍhaparicchanne cūḷakacchanne , cūḷakacchanne cūḷakaparicchanne’’ti (pāci. aṭṭha. 53) tayo anāpattivārā ca gahitā.

「一切覆盖等」,在此以「等」字,摄取经文中所说「一切围绕、一切无覆盖、多分无覆盖、多分无围绕」之无犯情况之余,以及注疏中所说「半覆盖小围绕、半围绕小覆盖、小覆盖小围绕」三种无犯情况。

§921

921.Nipannepīti ettha pi-saddena ‘‘bhikkhu nipanne anupasampanno nisīdati, ubho vā nisīdantī’’ti (pāci. 54) pāḷiyaṃ vuttapakārantare samuccinoti.

「卧时亦」,在此以「亦」字,集合经文中所说另一种情况「比库卧时未达上者坐,或二者皆坐」。

Sahaseyyakathāvaṇṇanā. · 同宿之义疏。

§922

922.Api-saddena pageva mahattariyāti dasseti. Sahaseyyaṃ pakappeyyāti yathāvuttalakkhaṇaṃ sabbacchannasabbaparicchannādisenāsanaṃ pavisitvā sūriyatthaṅgamato paṭṭhāya pubbe vuttappakāreneva piṭṭhippasāraṇalakkhaṇaṃ seyyaṃ kappeyya.

以「亦」字显示更何况长辈女人。「应准备共宿」者,进入如前所说特征之一切覆盖、一切围绕等住所后,从日落开始,以前述方式,应准备具有伸展背部特征之卧。

§923-4

923-4.Deviyāti devitthiyā. Tiracchānagatitthiyāti godhādikāya. ‘‘Methunavatthubhūtāyā’’ti iminā methunadhammassa avatthubhūtāya sahaseyyāya dosābhāvaṃ dasseti. Vatthūnaṃ gaṇanāyāti mātugāmassa gaṇanāya ca tāsañca attano ca payogagaṇanāya ca. Assāti bhikkhussa. Mātugāmena tayo divase sahaseyyāya iminā sikkhāpadena āpattiṃ āpajjitvā catutthadivase sahaseyyāya dvīhipi sikkhāpadehi āpattiṃ āpajjatīti ettha dukkaṭavatthubhūtāya itthiyā tattheva sahaseyyāya iminā sikkhāpadena dukkaṭaṃ āpajjitvā catutthadivase rattiyaṃ sahaseyyāya iminā sikkhāpadena āpajjitabbadukkaṭena saha purimasikkhāpadena pācittiyaṃ āpajjatīti veditabbaṃ.

「天女」者,天界女人。「畜生道女」者,如蜥蜴等。以「成为交合对象者」,显示与非交合对象者共宿无过失。「于对象之计算」者,于女人之计算,以及于彼等与自己之行为计算。「有」者,对比库而言。与女人三日共宿,以此学处犯罪后,于第四日共宿,以二学处犯罪,在此应如是了知:于成为恶作对象之女人,于彼处共宿,以此学处犯恶作后,于第四日夜共宿时,与以此学处应犯之恶作一起,以前学处犯巴吉帝亚。

Dutiyasahaseyyakathāvaṇṇanā. · 第二同宿事之注释。

§926

926. Chappañcavācāhi uddhaṃ itthiyā dhammaṃ bhaṇantassāti sambandho. Itthiyāti ‘‘mātugāmo nāma manussitthī, na yakkhī, na petī, na tiracchānagatā, viññū paṭibalā hoti subhāsitadubbhāsitaṃ duṭṭhullāduṭṭhullaṃ ājānitu’’nti pāḷiyaṃ vuttamanussitthiyā. Bhaṇantassāti vakkhamānalakkhaṇaṃ dhammaṃ chahi padehi uttari bhaṇantassa. Viññuṃ purisaviggahaṃ vināti ‘‘viññū nāma purisaviggaho paṭibalo hoti subhāsitadubbhāsitaṃ duṭṭhullāduṭṭhullaṃ ājānitu’’nti (pāci. 64) pāḷiyaṃ vuttasavanūpacāragatamanussapurisaṃ vinā. Dhammanti vakkhamānappakārasarūpaṃ desanādhammaṃ.

「超过五六语向女人说法者」为连结。「女人」者,经文中所说「『女人』者,人类女人,非亚卡女,非饿鬼女,非畜生道女,有智能够了知善说恶说、粗鄙非粗鄙」之人类女人。「说者」者,超过六句,正在说具有所说特征之法者。「无有智男子」者,经文中所说「『有智』者,男子身,能够了知善说恶说、粗鄙非粗鄙」之处于听闻范围内之人类男子不在。「法」者,具有所说方式自性之教法。

§927

927. Gāthāmayā, cuṇṇiyaganthamayāti duvidhā desanā, tattha gāthāmayadesanāya vācā nāma gāthāpādalakkhaṇāti dassetumāha ‘‘gāthāpādo’’tiādi. Cuṇṇiyadesanāyaṃ pana vācāparicchedo vibhatyantavasena veditabbo. Tenāha gaṇṭhipade ‘‘eko gāthāpādo’ti idaṃ gāthābandhameva sandhāya vuttaṃ, aññattha pana vibhattiantapadameva gahetabba’’nti. Padasodhammaṃ niddiṭṭhaṃ dhammanti piṭakattayaṃ. ‘‘Aṭṭhakatha’’nti iminā saṅgītittayāruḷhaṃ porāṇaṭṭhakathaṃ gahetabbaṃ. Teneva gaṇṭhipade vuttaṃ ‘‘aṭṭhakathaṃ dhammapadajātakādivatthuñcā’’ti. Imināpi porāṇakaṃ saṅgītiāruḷhameva aṭṭhakathaṃ vuttanti vadanti. Aṭṭhakathādipāṭhaṃ ṭhapetvā damiḷādibhāsantarena yathāruci kathetuṃ vaṭṭatīti.

927. 说法有二种:偈颂式与散文式。其中,对于偈颂式说法的语言,为了显示其特征是偈句,故说「偈句」等。然而,在散文式说法中,语言的区分应依词尾变化来理解。因此在《义疏》中说:「『一偈句』者,此唯就偈颂结构而说;但在其他情况下,应取以词尾变化结束的词。」与句同等者,已说示为法,法者即三藏。「注疏」一词,应取经三次结集所传承的古注疏。因此在《义疏》中说:「注疏、法句因缘、本生因缘等。」依此,他们说所说的注疏即是古代经结集所传承者。除注疏等文本外,可随意以达米拉语等其他语言来说。

§928

928. Padādīnaṃ vasā channaṃ vācānaṃ upari dhammaṃ desentassāti yojanā. Desentassāti padasodhamme vuttalakkhaṇapadādisarūpāhi chahi vācāhi uttari dhammaṃ desentassa. Padādigaṇanāyāti yathāvuttalakkhaṇapadaanupadaanvakkharaanubyañjanagaṇanāya.

928. 对于以上述六种语言说上法者,应如此连接。「说者」,即以具有如句等法中所说特征的句等形式的六种语言说上法者。「依句等计算」,即依如前所说特征的句、非句、音节、非音节来计算。

§929

929.Purisaviggahanti manussapurisavesaṃ. Ettha tiracchānagatā nāma vesanimmānārahā iddhimantā nāgasupaṇṇā.

929. 「男子形」者,人类男子的外相。此中,「畜生」者,指有能力变化外相、具神通的龙与金翅鸟。

§931

931.Vadatoti adhikaṃ dhammaṃ bhāsato.

931.『说法者』者，宣说殊胜之法者也。

§932

932.Itthirūpanti manussitthivesaṃ. Tiracchānagatitthiyāti vuttasarūpāya tiracchānagatitthiyā.

932. 「女人形」者,人类女子的外相。「畜生女」者,如前所说形式的畜生女。

§933

933. Sayaṃ uṭṭhāya nisīditvā puna dhammaṃ desentassa anāpatti pakāsitāti sambandho. Mātugāmassa vā tathāti ettha ‘‘tathā’’ti iminā vuttappakārassa gahitattā uṭṭhāya nisinnassa mātugāmassa puna dhammaṃ desentassa anāpatti pakāsitāti vuttaṃ hoti. ‘‘Uṭṭhāyā’’tiādinā iriyāpathaparivattanadassanena nānāiriyāpathepi anāpattiṃ dīpeti.

933. 自己起立后坐下再说法者无犯,此为所显示的关联。「或对女人亦如是」,此中「如是」一词,因已取前述方式,故说:起立后坐下的女人再说法者无犯。以「起立」等显示威仪变换,表明在各种威仪中皆无犯。

§934

934.Aññissā puna aññissāti ettha ‘‘āgatāgatāyā’’ti seso. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘aññassa mātugāmassāti ekissā desetvā puna āgatāgatāya aññissāpi desetīti evaṃ ekāsane nisinno mātugāmasatasahassannampi desetīti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 66). Avuttasamuccayatthena ca-saddena ‘‘pañhaṃ puṭṭho kathetī’’ti (pāci. 66) idaṃ samuccinoti. ‘‘Dīghanikāyo kimatthiyo bhante’’ti pañhaṃ pucchato mātugāmassa sabbaṃ dīghanikāyaṃ vadatopi anāpatti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘pañhaṃ pucchati, pañhaṃ puṭṭho kathetīti mātugāmo ‘dīghanikāyo nāma bhante kimatthaṃ dīpetī’ti pucchati, evaṃ pañhaṃ puṭṭho bhikkhu sabbaṃ cepi dīghanikāyaṃ katheti, anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 66). Ettha ca sabbaṃ cepi dīghanikāyaṃ kathetīti yāva na niṭṭhāti, tāva punadivasepi katheti.

934.「对另一位,又对另一位」者,此处应补「来来去去」。如注疏中所说:「『对另一位女人』者,对一位说已,又对来来去去的另一位也说,如是坐于一座,即使对十万女人说,也是此义。」以未说的集合义之『及』字,集合『被问问题而说』此句。对问『长老,长部有何义』之问题的女人,即使说全部长部,也无犯。如注疏中所说:「『问问题,被问问题而说』者,女人问『长老,名为长部者,显示何义』,如是被问问题的比库,即使说全部长部,也无犯。」此中,「即使说全部长部」者,乃至未完结,即使次日也说。

§935

935. Dhammassa desanāya, viññumanussapurisassa asannihitakaraṇena ca āpajjitabbato kriyākriyaṃ.

935. 因说法,及因未使有智男子在场而应犯,故为作与不作。

Dhammadesanākathāvaṇṇanā. · 说法事之注释。

§936

936.Mahaggataṃ rūpārūpajjhānaṃ. Paṇītaṃ lokuttaradhammaṃ. Padhānabhāvaṃ nītanti paṇītaṃ. Ārocentassāti ‘‘paṭhamaṃ jhānaṃ samāpajjāmī’’tiādinā (pārā. 201) nayena catutthapārājike vuttanayena vadantassa. Parinibbānakāle ca puṭṭhakāle ca bhikkhubhikkhunīnaṃ attanā laddhassa uttarimanussadhammassa ārocetabbattā ‘‘ṭhapetvā bhikkhuniṃ bhikkhu’’nti vuttaṃ. ‘‘Aññassā’’ti seso. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘upasampannassa bhūtaṃ ārocetīti uttarimanussadhammameva sandhāya vuttaṃ. Parinibbānakāle, hi antarā vā atikaḍḍhiyamānena upasampannassa bhūtaṃ ārocetuṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 77). Bhūteti ettha ‘‘uttarimanussadhamme ārocite’’ti vattabbaṃ, nimittatthe bhummaṃ, attano santāne imasmiṃ attabhāve siddhauttarimanussadhammassa ārocananimittanti attho.

936. 广大者,色界无色界禅那。殊胜者,出世间法。导至最上之状态,故为殊胜。「对……宣说者」,以「我证得初禅」等方式,依第四巴拉基咖中所说之方式而说者。因在般涅槃时及被问时,比库比库尼应宣说自己所得之上人法,故说「除比库尼外,比库」。应补「对另一位」。如注疏中所说:「『对受具者宣说真实』者,唯就上人法而说。因在般涅槃时,或中间被极度拖延时,对受具者宣说真实是允许的。」「真实」者,此处应说「在宣说上人法时」,为目的义之地格,义为:宣说在自己相续中、在此自体中已成就之上人法之目的。

§937

937.Noce jānāti so vuttanti yassa āroceti, so sace sutakkhaṇeyeva vuttanayeneva ‘‘esa paṭhamajjhānassa lābhī’’tiādinā nayena vuttaṃ no jānāti. Pariyāyavacaneti ‘‘yo te vihāre vasati, so paṭhamassa jhānassa lābhī’’ti evamādipariyāyavacane. Yassa uttarimanussadhammaṃ āroceti, so sace sutasamanantaraṃ ‘‘esa evaṃ vadatī’’ti vuttaṃ no jānāti, tādisassa ārocentassa bhikkhuno hoti āpatti dukkaṭanti sambandho. Assa bhūtassa pariyāyavacane ca bhikkhuno āpatti dukkaṭaṃ hotīti yojanā.

937.「若彼不了知所说」者,对其宣说者,若彼在听闻之刹那,以所说之方式,即「此人是初禅之得者」等方式所说,不了知。「间接说」者,「住于汝寺者,是初禅之得者」等如是间接说。对其宣说上人法者,若彼在听闻之后立即,不了知「此人如是说」,对如是宣说之比库,有恶作之犯,是关联。对彼真实以间接说,比库有恶作之犯,是连结。

§938

938.Tathārūpekāraṇe satīti parassa kāraṇabhāvaṃ ñatvāpi paṭipattiyā amoghabhāvadassanasamuttejanasampahaṃsanādikarasaṅkhāte kāraṇe sati. Sabbassāpīti upasampannānupasampannassa sabbassa. Sīlādinti sīlasutapariyattiguṇaṃ. Vadatoti ettha ‘‘bhikkhuno’’ti pakaraṇato labbhati.

938.「在有如是之理由时」者,知他人之理由状态后,在有名为以不空之行道之显示、激励、鼓舞等作用之理由时。「对一切」者,对受具者与未受具者一切。「戒等」者,戒、多闻、教理之德。「说」者,此处从文脉得「比库」。

§939

939.Tadasambhavāti diṭṭhisampannassa ummādādīnaṃ asambhavā. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘diṭṭhisampannānaṃ ummādassa vā cittakkhepassa vā abhāvāti. Mahāpaccariyampi hi vicārita’’nti (pāci. aṭṭha. 77). Ummattakapadassa avacane kāraṇaṃ vadanteneva khittacittādipadānaṃ avacane kāraṇañca upalakkhaṇato dassitamevāti daṭṭhabbaṃ. Ettha ca maggaphaladiṭṭhiyā samannāgatānaṃ ariyānameva hi ummattakādibhāvo natthi. Jhānalābhino pana tasmiṃ sati jhānā parihāyanti, tasmā tesaṃ abhūtārocanapaccayā anāpatti vattabbā, na bhūtārocanapaccayā.

939.「彼之不可能」者,见具足者之疯狂等不可能。如注疏中所说:「见具足者无疯狂或心乱。大品也已详察。」应见:在说不说疯狂句之理由时,即已从标示显示不说心乱等句之理由。此中,唯具足道果见之圣者确实无疯狂等状态。但禅那得者在有彼时从禅那退失,故对彼等应说因虚妄宣说之缘故无犯,非因真实宣说之缘故。

§940

940. Imissāpattiyā aññatra jhānamaggādilābhīnaṃ aññassa asambhavā ‘‘kusalābyākateheva dvicitta’’nti vuttaṃ. Idañca ukkaṭṭhaparicchedena ariyapuggaleyeva sandhāya vuttaṃ. Paṇṇattiṃ ajānantā pana jhānalābhī puthujjanā nānāvatthumhi lobhavasena akusalacittenāpi na ārocentīti natthi, tasmā ‘‘ticitta’’nti vattabbaṃ siyā, tathāpi bahulena kusalābyākatānameva sambhavoti evaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ. Dvivedanaṃ sukhopekkhāvasena. Idañca sikkhāpadaṃ paṇṇattiajānanavasena acittakasamuṭṭhānaṃ hoti. Ariyā cettha paṇṇattiṃ jānantā vītikkamaṃ na karonti, puthujjanā pana paṇṇattiṃ jānitvāpi vītikkamaṃ karonti. Te ca satthuno āṇāvītikkamacetanāya balavaakusalabhāvato jhānā parihāyantīti daṭṭhabbaṃ.

940. 关于此罪,除了获得禅那、道等者之外,对其他人不可能发生,故说「唯以善与无记二心」。此乃就最高限度而言,仅就圣者而说。然而,获得禅那的凡夫不了知制定,以贪欲之力在不同对象上也以不善心告知,并非不存在,因此应说「三心」,尽管如此,应视为因多数情况下唯善与无记二者发生,故如是说。二受者,依乐受与舍受。此学处因不了知制定之力而成为无心所生起。圣者于此了知制定故不作违犯,凡夫虽了知制定亦作违犯。应视彼等因违犯导师教令之思强力不善性故退失禅那。

Bhūtārocanakathāvaṇṇanā. · 告知真实〔上人法〕事之注释。

§941

941. Bhikkhuno duṭṭhullaṃ āpattiṃ bhikkhusammutiṃ ṭhapetvā anupasampanne ārocentassa bhikkhuno āpattīti yojanā. Duṭṭhullaṃ āpattinti saṅghādiseso. Nanu ca ‘‘duṭṭhullā nāma āpatti cattāri ca pārājikāni terasa ca saṅghādisesā’’ti (pāci. 79) padabhājane pārājikasaṅghādisesā dassitā, kasmā idha saṅghādisesova gahitoti? Vuccate – pārājikaṃ duṭṭhullasaddatthadassanatthaṃ vuttaṃ, idha pana saṅghādisesoyeva bhagavatā adhippetoti aṭṭhakathāyaṃ vicāritametaṃ. Vuttañhi tattha ‘‘pārājikāni duṭṭhullasaddatthadassanatthaṃ vuttāni, saṅghādisesaṃ pana idha adhippeta’’nti (pāci. aṭṭha. 78). Vakkhati ca ‘‘idha saṅghādisesāva, duṭṭhullāpattiyo matā’’ti. Anupasampanneti ‘‘bhikkhuñca bhikkhuniñca ṭhapetvā avaseso anupasampanno’’ti (pāci. 80) padabhājane niddiṭṭhaanupasampannassa ārocentassāti vuttaṃ hoti.

941. 「比库向未达上者告知比库的粗重罪,除比库许可外」,应连接为「比库之罪」。「粗重罪」者,桑喀地谢萨。既然在词句分析中「所谓粗重罪者,四巴拉基咖与十三桑喀地谢萨」已显示巴拉基咖与桑喀地谢萨,为何此处唯取桑喀地谢萨?答曰:巴拉基咖是为显示粗重一词之义而说,然此处世尊所意指者唯桑喀地谢萨,此在注疏中已考察。彼处已说「巴拉基咖是为显示粗重一词之义而说,然此处所意指者为桑喀地谢萨」。且将说「此处唯桑喀地谢萨被认为是粗重罪」。「未达上者」,在词句分析中「除比库与比库尼外,其余为未达上者」所指示之未达上者,说为向其告知者。

Ṭhapetvā bhikkhusammutinti ‘‘atthi bhikkhusammuti āpattipariyantā na kulapariyantā’’tiādinā (pāci. 80) padabhājane dassitaṃ abhiṇhāpattikassa bhikkhuno āyatiṃ saṃvaratthaṃ hirottappajananatthaṃ āpattiyo vā upāsakakulāni vā ubhayameva vā paricchinditvā vā aparicchinditvā vā āpattiyo ārocetuṃ saṅghena saṅghamajjhe tikkhattuṃ sāvetvā katasammutiṃ ṭhapetvāti vuttaṃ hoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘abhiṇhāpattikaṃ bhikkhuṃ disvā ‘evamesa paresu hirottappenāpi āyatiṃ saṃvaraṃ āpajjissatī’ti tassa bhikkhuno hitesitāya tikkhattuṃ apaloketvā saṅghena kātabbā’’ti (pāci. aṭṭha. 80).

「除比库许可」者,在词句分析中以「有比库许可限定罪而非限定家族」等所显示,为使频犯罪之比库未来防护,为生起惭愧之故,僧团在僧团中三次告知后,限定罪或近事男家族或二者,或不限定而作许可告知罪,除此许可外,如是说。如注疏中说「见频犯罪之比库,『如是此人以对他人之惭愧亦将于未来达到防护』,为彼比库之利益,三次求听后应由僧团作」。

§942

942.Ghaṭetvā vadantassevāti evakāro yathāṭhāne yojetabbo. Evakārena byavacchinnamatthaṃ vakkhati ‘‘vatthu’’ntiādinā. ‘‘Asuciṃ mocetvā’’ti iminā vatthumāha, ‘‘saṅghādisesa’’nti iminā āpattiṃ. Vajjameva vajjatā. ‘‘Pācittiyāpattī’’ti imassāyaṃ pariyāyo. ‘‘Ayaṃ asuciṃ mocetvā saṅghādisesaṃ āpanno’’ti vatthunā saddhiṃ ghaṭetvā āpattiṃ vadantassa vajjatā pācittiyāpatti hotīti yojanā.

942. 「结合而说者」,应字应置于适当处。以应字将分别之义,将以「对象」等说。以「放出不净」此说对象,以「桑喀地谢萨」此说罪。过失即过失性。「巴吉帝亚罪」,此为其同义语。「此人放出不净而犯桑喀地谢萨」,结合对象而说罪者之过失性成为巴吉帝亚罪,应如是连接。

§943

943.Suddhassāti pārājikamanāpannassa. Vadanti vadanahetu, vatthunā saddhiṃ saṅghādisesassa kathanatoti attho.

943. 「清净者」,未犯巴拉基咖者。「说」者,说之因,义为与对象结合而说桑喀地谢萨。

§944

944.Aduṭṭhullāyāti saṅghādisesato aññāya āpattiyā. Duṭṭhullasaññinoti saṅghādisesasaññino. Sesā āpattiyopi vāti saṅghādisesaṃ vinā sese chaḷāpattikkhandhe.

944. 「于非粗重罪」者,于桑喀地谢萨以外之罪。「粗重想者」,桑喀地谢萨想者。「其余罪亦或」者,除桑喀地谢萨外之其余六罪聚。

§945

945.Tathāti dukkaṭaṃ atidisati. Pañcadhā mataṃ anupasampannassa duṭṭhullaṃ ajjhācāraṃ ārocentassa tathā dukkaṭanti yojanā. Anupasampannassa pañcadhā mataṃ duṭṭhullaṃ ajjhācāranti ca pāṇātipātādipañcasikkhāpadavītikkamā gahitā. Keci pana ‘‘sukkavissaṭṭhiādayo pañcā’’ti vadanti, taṃ na gahetabbaṃ. Pāṇātipātādīni hi daseva sikkhāpadāni sāmaṇerānaṃ paññattāni. Tesaṃ paññattesuyeva ca sikkhāpadesu duṭṭhullāduṭṭhullavicāraṇā kātabbā, na ca sukkavissaṭṭhiādīni visuṃ tesaṃ paññattāni atthīti.

【945】「如是」者,恶作也。对未达上者宣说五种死法之粗重恶行者,如是恶作,此为连结。「未达上者之五种死法之粗重恶行」者,即取杀生等五学处之违犯。然而有些人说「漏精等五种」,此不应取。因为杀生等十学处正是为沙玛内拉所制定。对于为他们所制定之学处,应作粗重与非粗重之考察,而漏精等并非单独为他们所制定。

Atha bhikkhuno duṭṭhullasaṅkhātāni sukkavissaṭṭhiādīni anupasampannassa kiṃ nāma hontīti? Ajjhācāro nāma hontīti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sukkavissaṭṭhi…pe… ajjhācāro nāmāti vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 82). Imināpi cetaṃ siddhaṃ ‘‘anupasampannassa sukkavissaṭṭhiādi duṭṭhullaṃ nāma na hotī’’ti. ‘‘Ajjhācāro nāmā’’ti hi vadanto anupasampannassa sukkavissaṭṭhiādi kevalaṃ ajjhācāro nāma hoti, na pana duṭṭhullo nāma ajjhācāroti dīpeti. ‘‘Ajjhācāro nāmā’’ti ca aṭṭhakathāyaṃ vuttattā, akattabbarūpattā ca anupasampannassa sukkavissaṭṭhiādīni daṇḍakammavatthupakkhaṃ bhajanti. Tāni ca aññassa anupasampannassa avaṇṇakāmatāya ārocento bhikkhu dukkaṭaṃ āpajjatīti vadanti. Idha pana anupasampannaggahaṇena sāmaṇerasāmaṇerisikkhamānānaṃ gahaṇaṃ veditabbaṃ.

那么,对比库而言称为粗重之漏精等,对未达上者名为何耶?名为恶行也。如注疏中所说「漏精……乃至……名为恶行」。由此亦成立「对未达上者,漏精等不名为粗重」。因为说「名为恶行」时,显示对未达上者,漏精等仅名为恶行,而非名为粗重恶行。又因注疏中说「名为恶行」,且因对未达上者而言漏精等属不应作之性质,故归属于惩罚甘马之事项。对其他未达上者以欲毁坏名誉之意宣说彼等之比库,犯恶作,如是说。此处以「未达上者」之取,应知取沙玛内拉、沙玛内莉、在学尼。

Aduṭṭhullaṃ ajjhācāranti yojanā. ‘‘Anupasampannassā’’ti ca ajjhāharitabbāni. Anupasampannassa yathāvuttehi pañcasikkhāpadehi aññaṃ vikālabhojanādiṃ aduṭṭhullaṃ ajjhācāraṃ vā. Yathāha ‘‘anupasampannassa duṭṭhullaṃ vā aduṭṭhullaṃ vā ajjhācāra’’ntiādi (pāci. 82).

「非粗重恶行」者,为连结。「未达上者之」应补入。未达上者除前述五学处外之非时食等非粗重恶行。如所说「未达上者之粗重或非粗重恶行」等。

§946

946.Kevalaṃvatthuṃ vā ārocentassāti ‘‘ayaṃ sukkavissaṭṭhiṃ āpanno’’tiādinā nayena vatthumattaṃ ārocentassa. Kevalaṃ āpattiṃ vā ārocentassāti ‘‘ayaṃ pārājikaṃ āpanno, ayaṃ saṅghādisesaṃ āpanno’’tiādinā nayena āpattimattaṃ ārocentassa ca. Bhikkhusammutiyāti ettha vatthunā ghaṭetvā āpattiṃ ārocentassāti gahetabbaṃ. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘anāpattī’’ti etaṃ parāmasati.

【946】「或仅宣说事项者」,以「此人犯漏精」等方式仅宣说事项者。「或仅宣说罪过者」,以「此人犯巴拉基咖,此人犯桑喀地谢萨」等方式仅宣说罪过者。「比库共许」者,此处应取以事项结合而宣说罪过者。以「如是」此语,指涉「无罪」。

Duṭṭhullārocanakathāvaṇṇanā. · 告知粗重罪事之注释。

§948

948.Akappiyaṃ pathavinti padabhājane ‘‘dve pathaviyo jātā ca pathavī ajātā ca pathavī’’ti (pāci. 86) uddisitvā –

【948】「不净地」者,在词句分析中,举出「地有二种:生地与非生地」后——

‘‘Jātā nāma pathavī suddhapaṃsu suddhamattikā appapāsāṇā appasakkharā appakathalā appamarumbā appavālikā yebhuyyenapaṃsukā yebhuyyenamattikā, adaḍḍhāpi vuccati jātā pathavī. Yopi paṃsupuñjo vā mattikāpuñjo vā atirekacātumāsaṃ ovaṭṭho, ayampi vuccati jātā pathavī’’ti (pāci. 86) ca,

「『生地』者,纯尘、纯土、少石、少砾、少瓦片、少碎屑、少沙粒,多为尘、多为土,未烧者亦称为生地。又尘堆或土堆经四月以上覆盖者,此亦称为生地」

‘‘Ajātā nāma pathavī suddhapāsāṇā suddhasakkharā suddhakathalā suddhamarumbā suddhavālikā appapaṃsu appamattikā yebhuyyenapāsāṇā yebhuyyenasakkharā yebhuyyenakathalā yebhuyyenamarumbā yebhuyyenavālikā, daḍḍhāpi vuccati ajātā pathavī. Yopi paṃsupuñjo vā mattikāpuñjo vā ūnacātumāsaṃ ovaṭṭho, ayampi vuccati ajātā pathavī’’ti (pāci. 86) ca –

「『未生地』者,谓纯石、纯砾、纯瓦片、纯碎石、纯沙,少尘、少土,大部分是石、大部分是砾、大部分是瓦片、大部分是碎石、大部分是沙,烧过的也称为未生地。或者尘堆或土堆覆盖未满四个月的,这也称为未生地」,以及——

Niddiṭṭhāsu dvīsu pathavīsu jātapathavisaṅkhātaṃ akappiyapathaviṃ.

在所说的两种地中,称为生地的,即是不净地。

Ettha pāsāṇādīnaṃ lakkhaṇaṃ aṭṭhakathāyaṃ ‘‘muṭṭhippamāṇato upari pāsāṇāti veditabbā, muṭṭhippamāṇā sakkharā. Kathalāti kapālakhaṇḍāni. Marumbāti kaṭasakkharā. Vālikāti vālukāyevā’’ti vuttanayeneva veditabbaṃ. Yebhuyyenapaṃsukādīnaṃ lakkhaṇaṃ ‘‘yebhuyyenapaṃsukāti tīsu koṭṭhāsesu dve koṭṭhāsā paṃsu, eko pāsāṇādīsu aññataro koṭṭhāso’’ti (pāci. aṭṭha. 86) ca ‘‘adaḍḍhāpīti uddhanapattapacanakumbhakārāvāpādivasena tathā tathā adaḍḍhā’’tiādi aṭṭhakathāto ca veditabbaṃ. ‘‘Appapaṃsuappamattikā’’ti dvīsupi padesu niddesarūpena yebhuyyenapāsāṇādipadapañcakaṃ vuttaṃ, tatthāpi attho yebhuyyenapaṃsupadādīsu vuttavipallāsena veditabbo. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tesaṃyeva hi dvinnaṃ pabhedadassanameta’’nti (pāci. 86).

此中,石等的特相,应依注疏所说「应知拳头大小以上为石,拳头大小为砾。瓦片者,谓破碎的陶片。碎石者,谓坚硬的砾石。沙者,即是细沙」之方式而知。大部分是尘等的特相,应从「『大部分是尘』者,三份中两份是尘,一份是石等中的任一」,以及「『未烧过的』者,依烧炉、烧砖、烧陶罐、烧窑等方式而未如是烧过」等注疏而知。「少尘少土」二句中,以解说的形式说了大部分是石等五句,其中义理应以与大部分是尘等句所说相反的方式而知。如注疏中说「这是显示这两者的差别」。

Khaṇeyya vāti evarūpaṃ akappiyapathavipadesaṃ antamaso pādaṅguṭṭhenāpi sammuñjanisalākāyapi sayaṃ vā khaṇati. Khaṇāpeyya vāti aññena vā ‘‘idaṃ khaṇāhī’’tiādinā akappiyavohārena khaṇāpeyya. Bhedāpeyyāti tatheva bhedāpeyya. Bhindeyya vāti passāvadhārādīhipi bhindeyya. Adhikāravasena vā-saddassa sabbakiriyāpadehi sambandho labbhatīti bhedāpeyya cāti ettha ca-saddo idha avuttassa ‘‘dahati vā, dahāpeti vā’’ti padadvayassa samuccayakoti veditabbo. Antamaso pattampi pacanto sayaṃ vā dahati, aññena vā dahāpetītiādi imesaṃ padānaṃ aṭṭhakathāvasena (pāci. aṭṭha. 87) veditabbaṃ. Pācittiyaṃ siyāti khaṇantassa, bhindantassa ca pahāre pahāre pācittiyaṃ.

「或掘」者,对于这样的不净地处,乃至以足趾或以扫帚柄,自己掘。「或使掘」者,或以「掘此」等不净语使他人掘。「使破」者,同样使他人破。「或破」者,以锄刀等破。依统摄之义,『或』字与所有动词相连,故「使破以及」中的『以及』字,应知是结合此处未说的「或烧、或使烧」二句。乃至煮钵时自己烧,或使他人烧等,这些句子的义理应依注疏而知。「应巴吉帝亚」者,掘者、破者,每一击都是巴吉帝亚。

§949

949. Āṇāpentassa āṇattigaṇanāya, dahantassa aggipātagaṇanāya hotīti idaṃ ‘‘pahāre pahāre pācittiya’’ntiādiaṭṭhakathāvacanavasena veditabbaṃ, imameva dassetumāha ‘‘sayamevā’’tiādi.

命令者依命令次数计算,烧者依火落次数计算,这应依「每一击都是巴吉帝亚」等注疏之语而知。为显示此义,故说「自己」等。

§950

950.Āṇāpentassāti sakiṃ āṇāpentassa.

「命令者」,谓一次命令者。

§951

951. ‘‘Khaṇāpeyyā’’ti sāmaññavacanassa apavādadassanatthaṃ ‘‘khaṇa pokkharaṇi’’ntiādimāha. Koci doso na vijjatīti ettha pokkharaṇiāvāṭādisaddānaṃ pathavipariyāyattābhāvato evaṃvacanena anāpattīti adhippāyo.

「可挖掘」者,为显示通称之例外,故说「挖掘莲池」等。「无有任何过失」者,此中之意趣为:因「莲池」、「围墙」等词不是地之同义语,故以此说而无犯。

§952

952. ‘‘Imaṃ idhā’’tiādīnaṃ padānaṃ paccakkhabhūtādhippetabhūmivācakattā tehi yojetvā vuttassa tasseva payogassa āpattikarabhāvaṃ dassetumāha ‘‘ima’’ntiādi.

「此」「此处」等诸词,因其表示现前之地或所意指之地,故为显示与彼等连用而说之用法成为有犯,乃说「此」等。

§953

953.Kandanti tālādikandaṃ. Kurundanti kulacocarukkhaṃ. Thūṇanti thambhaṃ. Khāṇukanti sākhāviṭaparahitaṃ rukkhāvayavaṃ. Mūlanti pathaviyā suppatiṭṭhitabhāvakaraṃ rukkhāvayavaṃ. Vaṭṭatīti aniyametvā vacanena anāpattibhāvato vaṭṭati.

「块茎」者,谓棕榈等之块茎。「库伦德」者,谓家族守护树。「柱」者,谓支柱。「树干」者,谓离枝条与细枝之树之部分。「根」者,谓令树于地中善安住之树之部分。「允许」者,因以不限定之说而无犯,故允许。

§954

954.Imanti paccakkhaparāmāsapadena niyametvā vacanato āpatti hotīti āha ‘‘niyametvāna vattuṃ pana na vaṭṭatī’’ti.

「此」者,因以现前指示之词限定而说,故有犯,乃说「若限定而说则不允许」。

§955

955.Ghaṭehi ussiñcitunti ghaṭehi gahetvā avasiñcituṃ. Tanukaddamoti jambālo. Bahalaṃ kaddamaṃ bhikkhunā apanetuṃ na ca vaṭṭatīti yojetabbaṃ.

「以瓶浇灌」者,谓以瓶取而浇灌。「稀泥」者,谓泥浆。应连接为「比库不允许除去浓厚之泥」。

§956

956.Nadiyādīnanti ettha ādi-saddena gaṅgākandarādīnaṃ gahaṇaṃ. ‘‘Taṭa’’nti iminā sambandho. Vaṭṭhanti vuṭṭhīhi ovaṭṭhañca. Cātumāsanti vikopanakiriyāya accantasaṃyoge upayogavacanaṃ, cātumāsabbhantare vikopetuṃ vaṭṭatīti attho.

「河流等」者,此中以「等」字摄取恒河岸等。「岸」者,以此为关联。「覆盖」者,谓以雨水覆盖。「四个月」者,此为关于破坏行为之完全连接之用法之说,意为「允许于四个月之内破坏」。

§957

957. Sace toyasmiṃ patati taṭanti yojanā, sace kūlaṃ bhijjitvā antoudake patatīti. Deve vuṭṭhepīti pajjunnadeve vuṭṭhepi. Vuṭṭha-saddo kattusādhano. Cātumāsamatikkantepīti yojanā. Tattha hetudassanatthamāha ‘‘toye devo hi vassatī’’ti.

【第957条】若落于水中,则成岸:此为连接。若岸崩裂而落于内水中之义。即使天降雨:即使雷雨天降雨。「降」字为作者语态。即使过四月:此为连接。于此,为示因由而说「因天于水中降雨」。

§958

958.Soṇḍinti pāsāṇapokkharaṇiṃ. Tattha tūti udakarahite tasmiṃ soṇḍiāvāṭe.

【第958条】「索迪」:石池。于此,「图」:于无水之彼索迪围场中。

§959

959. Antocātumāsaṃ sodhetuṃ bhinditunti yojanā. ‘‘Sodhetuṃ bhindituṃ vikopetu’’nti kiriyāpadehi ‘‘raja’’nti kammapadaṃ ānetvā sambandhitabbaṃ. Taṃ rajorāsiṃ deve vuṭṭhe pacchā udakassa chinnattā bahalabhūmisukkhampi vuṭṭhipātadivasato paṭṭhāya antocātumāse kopetuṃ bhindituṃ vaṭṭatīti attho.

【第959条】于四月内清除、破坏:此为连接。应以「清除、破坏、扰动」等作业语,引来「尘」此业语而连接。彼尘堆,天降雨后,因水断绝,即使厚地干燥,从降雨日起,于四月内扰动、破坏是允许的,此为义。

§960

960.Puṇṇe soṇḍimhi taṃ rajaṃ vikopetuṃ vaṭṭati cātumāsato uddhanti yojanā.

【第960条】池满时,扰动彼尘,从四月以上是允许的:此为连接。

§961

961.‘‘Phusāyante’’ti etena ‘‘devo’’ti idaṃ bhummavasena vipariṇāmetvā ‘‘deve phusāyante’’ti yojetabbaṃ, pajjunnadeve vuṭṭhipātaṃ karonteti attho. Piṭṭhipāsāṇaketi pāsāṇapiṭṭhe. Tampīti tathā pāsāṇapiṭṭhe laggaṃ tampi rajaṃ.

【第961条】「触及时」:以此应将「天」此语依地面而转换,连接为「天触及时」,雷雨天作降雨之义。「背石上」:于石背上。「彼亦」:如是附着于石背上之彼尘亦。

§962

962.Akatapabbhāro nāma yathā heṭṭhābhāgo vuṭṭhiphusitehi na temīyati, tathā namitvā ṭhitapabbatappadeso. Idaṃ anovassakaṭṭhāne uṭṭhitavammikānaṃ upalakkhaṇaṃ.

【第962条】「未作斜坡者」名为:如下部不为雨所触及而湿润,如是倾斜而立之山坡处。此为无雨处所生起之蚁塔之标识。

§963

963. Abbhokāse vuṭṭhito vammiko sace ovaṭṭho, kaṃ cātumāsaṃ vikopetuṃ vaṭṭatīti sambandho. Cātumāsanti vikopanakiriyāya accantasaṃyoge upayogavacanaṃ. Rukkheti ca thambhapāsāṇādīnaṃ upalakkhaṇaṃ. Upacikādīnanti ādi-saddena kāḷakipillikādīnaṃ gahaṇaṃ. So nayoti ‘‘ovaṭṭhadivasato uttari cātumāsabbhantare kopetuṃ vaṭṭatī’’ti yathāvutto nayo.

【963】「露地生起的蚁丘,若已覆盖,何时允许挖掘四个月?」此为连结。「四个月」者,于挖掘行为之极度连结中,为用途之语。「树」者,乃柱、石等之标示。「泥土等」者,以「等」字摄取黑蚁等。「彼规则」者,「从覆盖之日起,超过四个月之内允许挖掘」,此为所说之规则。

§964

964.Mūsikukkiraṃ nāma mūsikāhi uddhaṭapaṃsu. Mūsikānaṃ ukkiro mūsikukkiroti viggaho. Gokaṇṭakaṃ nāma gunnaṃ khurānaṃ uṭṭhitamattikā. Gaṇḍuppādamalaṃ nāma bhūlatāya malamattikā. Sambandhaṃ pana pakatibhūmiṃ akopentena matthakato gaṇhituṃ vaṭṭati.

【964】「鼠土」者,名为被鼠挖起之土。「鼠之挖起」为「鼠土」,此为分析。「牛刺土」者,名为牛蹄踏起之土块。「疮疖污土」者,名为地面之污土块。然而连结者,不挖掘原本地面,从顶部取得允许。

§965

965.Kasīti kasitaṭṭhānaṃ, tattha naṅgalena uddhaṭamattikā kasinaṅgalamattikā. ‘‘Acchinnā’’tiiminā khaṇḍākhaṇḍikaṃ katvā āyataṃ hutvā ṭhitamattikāpaṭalampi ajātapathavī siyāti āsaṅkānivattanatthamāha ‘‘bhūmisambandhā’’ti. Sāti kasinaṅgalamattikā.

【965】「耕地」者,耕作之处,于彼处以犁挖起之土块为「犁耕土」。「未断」者,以此为遮止疑虑,恐谓「切成碎块后,成为延展而住立之土层,亦可能是未生之地」,故说「与地连结」。「彼」者,犁耕土也。

§966

966.Senāsananti ettha ‘‘purāṇa’’nti pāṭhaseso gahetabbo. Ovaṭṭhaṃ cātumāsato uddhaṃ na vikopayeti yojanā.

【966】「住所」者,于此应取「旧」之读法余部。「覆盖四个月以上不得挖掘」,此为结合。

§967

967.Tatoti ovaṭṭhadivasato paṭṭhāya cātumāsātikkantagehato. ‘‘Gopānasi’’nti iminā gopānasimatthake ṭhitaupacikāpaṃsumhi bhijjantepi anāpattibhāvaṃ dīpeti. ‘‘Bhitti’’nti iminā tadekadesaṃ bhittipādādidārumāha. Idampi bhittimattikaṃ upacikāmattikaṃ sandhāya vuttaṃ. ‘‘Thambha’’nti idampi taṃsambandhapākārabhūmimattikāupacikādipaṃsuṃ sandhāya vuttaṃ. Padarattharanti atthatapadaraṃ. Idampi padarānaṃ upari mattikāupacikāpaṃsuṃ sandhāya vuttaṃ. ‘‘Gopānasi’’ntiādīhi padehi ‘‘gaṇhissāmī’’ti paccekaṃ yojanīyaṃ. ‘‘Gaṇhissāmī’’ti iminā vikopanādhippāyābhāvaṃ dīpeti.

【967】「于彼」者,从覆盖之日起,超过四个月之屋。「门楣」者,以此显示门楣顶上住立之泥土尘土,即使破裂亦无犯。「墙」者,以此说彼之一部分,墙脚等木。此亦关联墙土、泥土而说。「柱」者,此亦关联与彼连结之围墙地面土块、泥土尘土等而说。「阶梯」者,已铺设之阶梯。此亦关联阶梯之上的土块、泥土尘土而说。以「门楣」等诸语,应各别结合「我将取」。「我将取」者,以此显示无挖掘之意图。

§968

968.Gaṇhantassāti ettha anādare sāmivacanaṃ, ‘‘suddhacittenā’’ti pāṭhaseso. Iṭṭhakāti chadaniṭṭhakā. Ādi-saddena pāsāṇasamuddapheṇādīnaṃ gahaṇaṃ. Patatīti suddhacittena gaṇhante sace mattikā chijjitvā patati, anāpattīti attho. Mattikanti bhittiyaṃ, chadane ca cātumāsādhikovaṭṭhamattikaṃ, anovaṭṭhaṃ ce, gaṇhituṃ vaṭṭatīti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sace yā yā atintā, taṃ taṃ gaṇhāti, anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 86). Yadi gaṇhati, āpatti siyāti yojanā.

【968】「取者」者,于此为无关心之主格语,「以清净心」为读法余部。「砖」者,屋顶砖。以「等」字摄取石、海沫等。「落下」者,若以清净心取时,若土块破裂而落下,无犯,此为义。「土块」者,墙中、屋顶中超过四个月之覆盖土块,若未覆盖,允许取得。如注疏中所说:『若彼彼已过,取彼彼,无犯』。若取,应有犯,此为结合。

§969

969.Atintoti vassodakena atinto, iminā vinicchitabbavatthuṃ dasseti. Tassa antogehe ca bahi ca sambhavato antogehe ṭhitassa tāva vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘antogehe sace siyā’’ti. Vassodakena tintātintesu dvīsu mattikāpuñjesu atintaṃ tāva dassetumāha ‘‘anovaṭṭho cā’’ti.

「未浸透者」,即未被雨水浸透者,以此显示应判定之事。为了首先显示对于在屋内与屋外两处生起之〔泥土〕,住立于屋内者之判定,故说「若在屋内」。为了显示在被雨水浸透与未浸透之两种泥堆中,首先〔显示〕未浸透者,故说「且未覆盖者」。

§970

970. Vassodakena tinte vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘vuṭṭhe puna cā’’tiādi. ‘‘Vuṭṭhe’’ti iminā ‘‘mattikāpuñjo’’ti padaṃ bhummavasena vipariṇāmetvā vuṭṭhe mattikāpuñjeti yojetabbaṃ, ‘‘ekadivasampī’’ti seso, gehasminti ettha ‘‘ṭhite’’ti vattabbaṃ, gehasmiṃ ṭhite mattikāpuñje vassodakena ekadivasampi tinteti vuttaṃ hoti. Vakkhamānanayena aññattha paharitvā uṭṭhitena tena atemitvā ujukaṃ patitehi vassaphusitehi tinteti gahetabbaṃ. Sace sabbo tinto hotīti yojanā. ‘‘Mattikāpuñjo’’ti iminā sambandho.

为了显示对被雨水浸透者之判定,故说「又于雨后」等。以「雨后」一词,应将「泥堆」一词依地格转换而连接为「雨后之泥堆」,「乃至一日」为省略,「在屋中」,此处应说「住立」,即说在屋中住立之泥堆被雨水浸透乃至一日。依所说之方式,应理解为:被〔雨水〕击打他处后升起者,以彼〔雨水〕不触及而直接落下、被雨水触及者为浸透。若全部浸透,此为连接。以「泥堆」一词为关联。

§971

971. ‘‘Sabbo’’ti iminā visesanena byavacchinnaṃ ekadesatinte vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘yattaka’’ntiādi. Tu-saddo imameva visesaṃ joteti. Yattakanti heṭṭhā anotaritvā matthakato, pariyantakato ca yattakappamāṇaṃ. Tatthāti mattikāpuñje. ‘‘Akappiya’’nti etassa ‘‘cātumāsaccayenā’’ti anuvattati. ‘‘Atintaṃ…pe… kappiya’’nti iminā akappiyaṭṭhānaṃ pariharitvā vā kappiyakārakehi kappiyavacanena harāpetvā vā atintaṃ ṭhānaṃ yathākāmaṃ vaḷañjetabbanti ayamattho dassito hoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘kappiyakārakehī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 86).

以「全部」此限定词所排除之一部分浸透之判定,故说「多少」等。「然」字显示此特别之义。「多少」者,从下方未渗入,从顶部、从周边,多少之量。「于彼处」,即于泥堆中。对于「不净」,「且四月过后」相续。以「未浸透……乃至……净」,显示此义:避开不净之处,或令净作者以净之言语取走,未浸透之处随意掘取。如注疏中所说「令净作者」等。

§972

972.Vārināti ujukaṃ ākāsato patitavassodakena. Aññattha paharitvā tattha patitvā temite vaṭṭati. So mattikāpuñjo. Tato paranti ekābaddhakālato uttariṃ so mattikāpuñjo vārinā temito bhūmiyā ekābaddho ce hoti, tato paraṃ sā jātā pathavī eva, kopetuṃ na vaṭṭatīti yojanā.

「以水」者,以直接从空中落下之雨水。击打他处后落于彼处而湿润者允许。彼泥堆,从彼以后,即从一次连续之时以后,彼泥堆若以水湿润与地一体,从彼以后,彼所生者即是大地,不允许掘取,此为连接。

§973

973.‘‘Ovaṭṭho’’ti iminā anovaṭṭhapākāro kappiyoti byatirekavasena dasseti. ‘‘Mattikāmayo’’ti visesanena iṭṭhakapākārādiṃ byavacchindati. Tassa pana kappiyabhāvaṃ vakkhati ‘‘sace iṭṭhakapākāro’’tiādinā. ‘‘Cātumāsaccaye’’ti iminā tato anto vikopanīyabhāvaṃ dasseti.

以「覆盖」一词,以排除之方式显示未覆盖之窑为净。以「泥制」之限定词排除砖窑等。然而将说彼之净性,以「若砖窑」等。以「四月过后」,显示从彼之前可掘取性。

§974

974.Tatthāti ovaṭṭhe mattikapākāre. Aghaṃsantovāti pākāramattikaṃ akopento. Mattaso chupitvāti pamāṇato mudukaṃ katvā hatthatalaṃ ṭhapetvā. Allahatthenāti udakatintena hatthatalena. Hatthekadeso hattho nāma.

「于彼处」,即于覆盖之泥窑。「不触及」者,不掘取窑之泥土。「按量触及」者,依量作软,置手掌。「以湿手」者,以水浸润之手掌。手之一部分名为手。

§975

975.Yebhuyyakathaleṭhāneti pubbe vuttanayena yassā tīsu bhāgesu dve bhāgā kathalā honti, tādise kappiyapathaviṭṭhāne.

「多分硬地」者,依前述方式,于三分中有二分是硬地者,于如是净地处。

§976

976.Abbhokāseti upalakkhaṇattā antogehepi thambhaṃ cāletvā jātapathaviṃ vikopetuṃ na vaṭṭatīti daṭṭhabbaṃ. Dvīsupi ṭhānesu suddhacittena niddosabhāvaṃ yathāvuttena ‘‘thambhaṃ vā padarattharaṃ. Gaṇhissāmī’ti saññāya, gahetuṃ pana vaṭṭatī’’ti iminā nayenāha. Pathavinti akappiyapathaviṃ.

「露地」者,应知以标示故,即使在屋内,亦不允许摇动柱子而破坏生地。于二处中,以清净心无过失性,依所说「以『我将取柱或地毯』之想而取,则允许」,以此方式而说。「地」者,不净地。

§977

977. Ujumuddharato na dosoti yojanā.

「直接掘起无过」,此为连结。

§978

978.Uccāletvāti ukkhipitvā cāletvā parivattetvā. Pavaṭṭatīti pavaṭṭetvā pavaṭṭetvā netīti attho. Suddhacittassāti ‘‘bhūmi bhijjatī’’ti asallakkhetvā ‘‘pāsāṇaṃ pavaṭṭetvā pavaṭṭetvā harissāmī’’ti suddhacittavato.

「举起摇动」者,举起后摇动、翻转。「转动」者,意为转动转动而运送。「清净心者」,不觉察『地被破坏』,而以『我将转动转动石头而搬运』之清净心者。

§979

979. Bhūmiyaṃ dārūni phālentānampi bhūmiyaṃ sākhādīni kaḍḍhato cāti yojanā.

「于地上劈木者亦」,于地上拖拉树枝等者,此为连结。

§980

980.Kaṇṭakanti rukkhakaṇṭakaṃ, macchakaṇṭakañca. Sūci nāma ayomayadantamayatambamayakaṭṭhamayādisūcīnaṃ aññatarā. Aṭṭhiṃ vāti gomahiṃsādīnaṃ aṭṭhiṃ vā. Hīraṃ vāti nāḷikerādihīraṃ vā. Ākoṭetunti yathā ekakoṭi bhūmiṃ pavisati, tathā tāḷetuṃ. Pavesetunti bhūmiṃ gamayituṃ.

「刺」者,树刺与鱼刺。「针」者,名为铁制、象牙制、铜制、木制等针中之任一种。「或骨」者,或牛、水牛等之骨。「或宝石」者,或椰子等之宝石。「敲击」者,如一端进入地中般地敲打。「插入」者,使进入地中。

§981

981.Passāvaṃ muttaṃ. Medaninti ettha akappiyapathavimāha. Bhindissāmīti ettha ‘‘evaṃ cintetvā’’ti seso.

「粪、尿、泥」者,此处说的是不净地。「我将破坏」者,此处应补「如是思量后」。

§982

982.Karontassāti suddhacittena passāvaṃ karontassātiyojetabbaṃ. ‘‘Sammajjato’’ti idaṃ ‘‘sammajjantenā’’ti gahetabbaṃ , ‘‘sammajjaniyā’’ti seso, anantaraṃ medanīpadaṃ upayogavasena ‘‘medani’’nti gahetabbaṃ, ‘‘visama’’nti seso, ‘‘samaṃ kātu’’nti iminā yojetabbaṃ, sammajjantena uccaṭṭhānaṃ madditvā, āvāṭaṭṭhānaṃ pavesetvā samaṃ kātuṃ sammajjaniyā ghaṃsetuṃ na vaṭṭatīti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘visamaṃ bhūmiṃ samaṃ karissāmīti sammajjaniyā ghaṃsitumpi na vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 86).

「正作者」,应连接为「以清净心正排粪者」。「正扫」者,应理解为「以扫帚」,应补「扫帚」,紧接着「泥」一词应依用途理解为「泥地」,应补「不平」,应与「使平」连接,意思是:以扫帚正扫者,踩踏高处,填入低处以使平整,不允许以扫帚摩擦。如注疏中所说:「欲使不平之地平整,亦不允许以扫帚摩擦。」

§983

983.Pādaṅguṭṭhena vāti ettha samuccayatthena vā-saddena aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ ‘‘kattarayaṭṭhiyā bhūmiṃ koṭṭentī’’ti idaṃ saṅgaṇhāti. Likhitumpīti rājiṃ kātumpi bhūmiṃ bhindantenāti yojanā. Pādehīti pādatalehi.

「或以足拇指」者,此处以表示集合义的「或」字,摄取注疏中所说「以锄柄击地者」。「乃至划」者,连接为:乃至作线、破坏地者。「以足」者,以足底。

§985

985.Bhūminti akappiyabhūmiṃ. Dahati dahāpetīti ettha ‘‘yo’’ti ca ‘‘tassā’’ti ca sambandhavasena labbhati. Pattaṃ dahantassāti chaviyā thirabhāvatthaṃ dhūmaṃ gāhāpetvā tiṇukkādīhi pattaṃ gaṇhantassa.

「地」者,不净地。「烧、使烧」者,此处依关系可得「凡」与「彼」。「正烧钵者」,为使皮革坚固,令其受烟熏,以草火等取钵者。

§986

986.Tattakānevāti ṭhānappamāṇāneva. Idhāpi ‘‘yo’’ti ca ‘‘tassā’’ti ca sāmatthiyā labbhati.

「仅彼处」者,仅彼处所之量。此处亦依能力可得「凡」与「彼」。

§987

987.Bhūmiyanti akappiyabhūmiyaṃ. Pattaṃ pacīyati etthāti pattapacanaṃ, kapālaṃ, tasmiṃ kapāle.

「于地」者,于不净地。「钵于此处被烧」,故为钵烧处,即瓦片,于彼瓦片。

§988

988.So aggi tāni dārūni dahanto gantvā ce ekaṃsena bhūmiṃ dahati, tasmā dārūnaṃ upari aggiṃ ṭhapetuṃ na vaṭṭatīti yojanā.

彼火燃烧那些木材而行,若必然燃烧地面,因此不允许将火置于木材之上——此为连结义。

§989

989. Iṭṭhakā āvapīyanti paccanti etthāti iṭṭhakāvāpo, so eva iṭṭhakāvāpako, iṭṭhakāpacanaṭṭhānaṃ. Ādi-saddena kumbhakārāvāpādiṃ saṅgaṇhāti.

『砖被投入、被烧于此处』者,砖窑也,即砖窑,烧砖之处。以『等』字摄取陶工窑等。

§990

990. Upādīyatīti upādānaṃ, indhanaṃ, na upādānaṃ anupādānaṃ, indhanato aññaṃ, tato anupādānatoti attho. Khāṇuketi matakhāṇuke ca sukkharukkhe ca bhūmigataṃ adatvā ‘‘nibbāpessāmī’’ti aggidānaṃ vaṭṭati. Pacchā ussāhe katepi na nibbāyati, na dosoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sace pana bhūmiṃ appattamevā’’tiādi (pāci. aṭṭha. 87).

『被执取』者,薪也,即燃料;『非薪』者,非燃料,异于燃料者,此为其义。『于树桩』者,于死树桩及干树,未给与而落于地面者,『我将灭之』,允许给火。后来虽作努力而不灭,无罪。如注疏中所说:『然而若未到达地面』等。

§991

991.Tiṇukkanti tiṇena baddhaukkaṃ. Tiṇukkanti upalakkhaṇaṃ. Nāḷikerapaṇṇādīhi baddhāpi saṅgayhanti.

『草炬』者,以草束缚之炬。『草炬』者,标举也。以椰叶等束缚者亦摄取。

§992

992.Tassa aggissa patitaṭṭhāne indhanaṃ datvā puna taṃ aggiṃ kātuṃ vaṭṭatīti mahāpaccariyaṃ rutaṃ kathitanti yojanā.

于彼火落下之处给与燃料后,再作彼火,允许——此为大传承所传所说,此为连结义。

§993

993. ‘‘Tassa apathaviya’’nti padacchedo. Vimatissubhayatthāpīti pathaviapathavidvayepi vematikassa. Tattha jātā pathavī, itarā apathavī.

『于彼非地』者,句之分解。『于疑惧二义』者,于地与非地二者有疑者。其中,已生者为地,其余者为非地。

§994

994.Imanti āvāṭaṃ, mattikaṃ, paṃsuṃ vā.

「此」者,坑穴、泥土或尘土。

Pathavīkhaṇanakathāvaṇṇanā. · 掘地事之注释。

Musāvādavaggo paṭhamo. · 妄语品第一。

§995

995.Bhavantassāti jāyantassa, vaḍḍhamānassa ca. Bhūtassāti jātassa, vaḍḍhitassa cāti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘bhavanti ahuvuñcāti bhūtā, jāyanti vaḍḍhanti, jātā vaḍḍhitā cā’’ti (pāci. aṭṭha. 90). Ettha ca ‘‘bhavantī’’ti iminā viruḷhamūle nīlabhāvaṃ āpajjitvā vaḍḍhamānake taruṇagacche dasseti. ‘‘Ahuvu’’nti iminā pana vaḍḍhitvā ṭhite mahante rukkhagacchādike dasseti. ‘‘Bhavantī’’ti imassa vivaraṇaṃ ‘‘jayanti vaḍḍhantī’’ti, ‘‘ahuvu’’nti imassa ‘‘jātā vaḍḍhitā’’ti. Evaṃ bhūta-saddo paccuppannātītavisayoti dasseti. ‘‘Bhavantassa bhūtassā’’ti iminā padadvayena ‘‘bhūtagāmassā’’ti padassa tulyādhikaraṇatādassanena gāma-saddassa diṭṭhigatavanantādisaddānaṃ diṭṭhivanādisaddatthe viya bhūtasaddatthe vuttipakkhamāha. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 90) ‘‘bhūtā eva vā gāmo bhūtagāmo, patiṭṭhitaharitatiṇarukkhādīnametaṃ adhivacana’’nti. Bhūtānaṃ devatānaṃ gāmo nivāsoti vā bhūtagāmo. Bhūmiyaṃ patiṭṭhahitvā hi haritabhāvamāpannā tiṇarukkhagacchādayo devatāhi parigayhantīti. Jāyantassa vaḍḍhantassa vā sampattavuddhimariyādassa vā rukkhādinoti attho.

「正生者」者,正在生起者、正在增长者。「已生者」者,已生起者、已增长者,此为义。如注疏中所说:「『已生』者,生起且已生起,生且增长,已生且已增长。」于此,以「正生」一词,显示于根已扎入而呈现青色、正在增长的幼树。而以「已生」一词,显示已增长而住立的大树等。「正生」一词的解释为「生起、增长」,「已生」一词的解释为「已生、已增长」。如是显示「已生」一词通于现在与过去之义。以「正生者与已生者」此二词,通过显示与「植物」一词的同格关系,说明「植物」一词如同「见处」「林」等词于「见」「林」等义中运用一般,于「已生」义中运用之立场。如注疏中所说:「已生者即为聚,植物者,此为已安立的青草树木等之增上语。」或者,已生诸天人之聚为植物。因为安立于地而获得青色的草木树等,为诸天人所守护。正在生起、正在增长,或已达增长之限度的树木等,此为义。

Pātabyatānimittanti ettha pātabyabhāvo pātabyatā, ‘‘chedanabhedanādīhi yathāruci paribhuñjitabbatāti attho’’ti aṭṭhakathāvacanato pātabyatā-saddassa paribhuñjitabbatāti attho veditabbo, sā nimittaṃ hetu yassa pācittiyassa taṃ pātabyatānimittaṃ. Rukkhādīnaṃ chedanaphālanādivasena vikopanīyatāsaṅkhātapātabyatānimittaṃ paribhuñjitabbatāhetu pācittiyaṃ udīritaṃ vuttanti attho.

「可损坏相」者,于此,可损坏性为可损坏状态。从注疏所说「以切断、破坏等随意受用之状态」之义,应知「可损坏性」一词之义为「可受用性」。彼为因、为相,以此为因而有巴吉帝亚,彼为可损坏相。树木等以切断、劈开等方式之可破坏性,名为可损坏相,以可受用性为因而制定巴吉帝亚,此为所说之义。

§996-7

996-7.Soti bhūtagāmo. Tilabījādikoti tilabījamettha sukhumapaṇṇasevālādiko. Ādi-saddena ca tādisā itarā sevālajāti gahitā. ‘‘Upari khuddānukhuddakapaṇṇaṅkuro, heṭṭhā khuddānukhuddakamūlaṅkuro sevālo tilabījaṃ nāmā’’ti gaṇṭhipade vuttanti. Vikopentassa taṃ sabbanti bhūmiyaṃ patiṭṭhāya udake jāyamānakasevālādiṃ bhūmiyā uppāṭanacchedanavasena jale eva patiṭṭhitaṃ sukhumapaṇṇanīlikādiṃ udakato uddharaṇacchedanavasena taṃ sabbaṃ sevālaṃ vikopentassāti attho.

「彼」者,植物。「胡麻种子等」者,此中胡麻种子为细叶苔藓等类。以「等」字摄取其他如是之苔藓种类。于论典中所说:「上有细微之叶芽,下有细微之根芽,苔藓名为胡麻种子。」损坏彼一切者,安立于地而生于水中的苔藓等,以从地拔起、切断之方式;仅安立于水中的细叶蓝藻等,以从水中提起、切断之方式,损坏彼一切苔藓者,此为义。

§998

998.Hatthenaviyūhitvāti jalato amocetvā hatthena dūrato apanetvā. ‘‘Hotī’’tiādi tassa hetusandassanatthaṃ. Sakalaṃ anavasesaṃ sabbaṃ jalaṃ tassa yasmā ṭhānaṃ hoti, tasmāti attho.

「不以手移开」者,不从水中取出而以手从远处移开。「有」等,为显示彼之因。完全的、无余的、一切的水,因为是彼之处所,故此为义。

§999

999.Ceccāti jānanto. Taṃ sevālajātikaṃ jalā uddharituṃ udakena vinā bhikkhussa na vaṭṭatīti yojanā. Ṭhānasaṅkamanañhi tanti hetudassanaṃ. Taṃ tathākaraṇaṃ yasmā ṭhānasaṅkamanaṃ ṭhānato cāvanaṃ, tasmā taṃ na vaṭṭatīti yojanā.

「若」者,若知。彼苔藓类,比库不允许无水而从水中提起,此为连接。「因为是处所移转」者,显示因。彼如是作为,因为是处所移转、从处所移动,故彼不允许,此为连接。

§1000

1000. Yathāvuttassa byatirekaṃ dassetumāha ‘‘udakenā’’tiādi. Tattha udakenāti sahatthe karaṇavacanaṃ. Taṃ sevālajātikaṃ. Vārisūti ettha vāsaṃ vārayantīti vārī, tesu.

1000. 为显示与前述之差别,故说「以水」等。其中「以水」者,是工具格之现前义。彼即苔藓之类。「在水中」者,此中「水」者,遮止住处故为水,在彼等中。

§1001

1001.Jale vallitiṇādīnīti jalamatthake valliñca jāyamānakaravallitiṇādīni ca. Uddharantassāti bhūmiyaṃ patiṭṭhitaṃ bhūmito, udake patiṭṭhitaṃ udakato ca uddharantassa. Tattha antapakkhaṃ dassetumāha ‘‘toyato’’ti. Vikopentassāti khaṇḍanādivasena kopentassa. Tatthāti tasmiṃ udake, eva-kāro luttaniddiṭṭho ‘‘tatthevā’’ti (pāci. aṭṭha. 92) aṭṭhakathāvacanato.

1001. 「水中之蔓草等」者,水面上生起之蔓及正生起之蔓草等。「拔起者」者,从地上拔起立于地者,从水中拔起立于水者。其中为显示后者,故说「从水」。「破坏者」者,以切断等方式破坏者。「在彼处」者,在彼水中,省略「如是」之词,从注疏之语「在彼处如是」可知。

§1002

1002.Etthāti udake eva. Vikopentassāti kappiyaṃ akārāpetvā chedanādiṃ karontassa. Tānīti tathā parehi uppāṭitattā bhūtagāmabhāvato muttāni vallitiṇādīni. Bījagāmenāti mūlabījagāmādivasena.

1002. 「在此」者,即在水中。「破坏者」者,不令作净而行切断等者。「彼等」者,如是被他人拔起故,从有情村性质解脱之蔓草等。「以种子村」者,以根种子村等方式。

§1003

1003. Evaṃ udakaṭṭhe saṅkhepato vinicchayaṃ dassetvā idāni itaratrāpi vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘thalaṭṭhe’’tiādi. Haritakhāṇukoti ettha ‘‘yo’’ti seso. ‘‘Tassā’’ti iminā sambandho, kakudhakarañjādīnaṃ chinnāvasiṭṭhakhāṇukoti vuttaṃ hoti. ‘‘Bhūtagāmena saṅgaho’’ti iminā taṃvikopane pācittiyabhāvaṃ dīpeti. Evamuparipi.

1003. 如是略示水处之判定后,今为显示其余处之判定,故说「陆地处」等。「青树桩」者,此中应补「凡」字。「彼之」者,以此显示关系,谓咖库达、咖兰迦等被切断后残留之树桩。「以有情村摄」者,以此显示破坏彼时成巴吉帝亚。如是于下亦然。

§1004

1004.Nāḷikerādikānaṃkhāṇūti etthāpi ‘‘upariharito’’ti sāmatthiyā labbhati. ‘‘Bījagāmena saṅgaho’’ti iminā dukkaṭavatthutamāha. Evamuparipi. Kiñcāpi hi tālanāḷikerādīnaṃ khāṇu uddhaṃ avaḍḍhanako bhūtagāmassa kāraṇaṃ na hoti, tathāpi bhūtagāmasaṅkhātanibbattapaṇṇamūlabījato sambhūtattā bhūtagāmato uppanno nāma hotīti bījagāmena saṅgahaṃ gacchati.

1004. 「椰子等之树桩」者,此中亦以「上述青色」之语势可得。「以种子村摄」者,以此说恶作之事。如是于下亦然。虽然多罗、椰子等之树桩向上不增长,非有情村之因,然而因从有情村所摄之已生叶根种子而生起故,名为从有情村生起,故以种子村摄取。

§1005

1005.Tathāpakāsitoti ‘‘bījagāmo’’ti vutto.

1005. 「如是已显示」者,谓已说「种子村」。

§1006

1006. Phalitā kadalī yāva nīlapaṇṇā, tāva sā ca bhūtagāmoti pakāsitāti yojanā. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘kadalī pana phalitā yāva nīlapaṇṇā, tāva bhūtagāmeneva saṅgahitā’’ti (pāci. aṭṭha. 92). Naḷanti khuddakaveḷu. Veḷūti mahāveḷu. Tiṇādīnanti ādi-saddena sassādayo gahitā.

【1006】芭蕉树自结果至叶片青绿期间,彼树即被摄于『生物类』,此为应连结之义。如注疏中所说:「芭蕉树自结果至叶片青绿期间,即被摄于生物类」。『那喇』者,小竹也。『韦卢』者,大竹也。『草等』者,以『等』字摄取谷物等。

§1007

1007. Yo ayaṃ pana veḷu aggato paṭṭhāya yadā sussati, tadā so bījagāmena saṅgahito nāma hotīti yojanā. Bījagāmenāti phaḷubījagāmena. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘katarabījagāmena? Phaḷubījagāmenā’’ti.

【1007】然此竹自顶端开始,当其枯萎时,彼竹即名为被摄于『种子类』,此为应连结之义。『以种子类』者,以果实种子类也。如注疏中所说:「以何种子类?以果实种子类」。

§1008

1008.Indasālo sallakī. Ādi-saddena sobhañjanādīnaṃ saṅgaho. Tu-saddena aṭṭhakathāyaṃ ‘‘kiñcāpi rāsikatadaṇḍakehi ratanappamāṇāpi sākhā nikkhamantī’’ti (pāci. aṭṭha. 92) vuttavisesaṃ joteti. Chinditvā ṭhapitadaṇḍakesu ratanamattāsupi sākhāsu uṭṭhitāsu bhūtagāmaṃ ahutvā bījagāmameva hoti aviruḷhamūlakattāti ayaṃ vinicchayo vinayaññunā ñāto kukkuccakānamupakārāya hotīti āha ‘‘viññeyyo vinayaññunā’’ti. Imamevatthaṃ ‘‘mūlamattepi vā’’tiādinā vakkhati.

【1008】『因德萨罗』者,娑罗树也。以『等』字摄取苏帕嘉那等。以『然』字显示注疏中所说之特殊性:「虽以堆积之木段,乃至宝石量之枝条亦生出」。于截断后置放之木段上,乃至宝石大小之枝条生起时,因根未扎入,不成生物类,唯成种子类,此决断应由通晓律者了知,为利益疑虑者而说「应由通晓律者了知」。此同一义理,将以「乃至根部」等语宣说。

§1009

1009.Maṇḍapādīnamatthāyāti maṇḍapavatipākārādīnamatthāya. Sace te nikkhaṇantīti yadi te indasālādidaṇḍake bhūmiyaṃ nikhaṇanti. Niggate mūlapaṇṇasminti tathā nikhātadaṇḍato mūle ca paṇṇe ca jāte. Bhūtagāmena saṅgahoti ettha ‘‘tesa’’nti sāmatthiyā labbhati, ‘‘viññeyyo’’ti adhikāro.

【1009】『为凉亭等之目的』者,为凉亭、围墙等之目的也。『若彼等埋入』者,若彼等将因德萨罗等木段埋入地中。『根叶生出』者,如是从埋入之木段生出根与叶。『被摄于生物类』者,此处以『彼等』之语势可得,『应了知』为统摄。

§1010

1010.Niggatepīti tatiyena pi-saddena atikhuddakataṃ sūceti.

【1010】『即使生出』者,以第三个『即使』字指示极微小性。

§1011

1011.Sakandā tālaṭṭhīti sakandatālabījaṃ. Pattavaṭṭīti sūcisaṇṭhānā aṅkurapattavaṭṭi. Na ca bījagāmoti vuccatīti yojanā. ‘‘Bhūtagāmo’’ti idaṃ yathāvuttassa byatirekavasena dasseti.

【1011】『带核之棕榈核』者,带核之棕榈种子也。『叶卷』者,针状形之芽叶卷也。不名为种子类,此为应连结之义。『生物类』者,此以与前述相反之方式显示。

§1012

1012.Nāḷikeratacanti nāḷikeraphalachalliṃ. Dantasūcīvāti dantamayasūci iva. Sopīti nāḷikeropi. Rukkhatacasaddānaṃ phalesu vattamānakālesupi taṃliṅgatā na virujjhatīti ‘‘so’’ti āhāti viññāyati.

「那利盖拉德吒」者,那利盖拉果之壳也。「齿针瓦」者,如齿制之针。「索比」者,那利盖拉亦然。树壳诸词,于果实存在之时亦用,以其相同故不相违,故说「索」,即应知。

§1013

1013.Migasiṅgasamānāyāti haritavisāṇasadisāya. Pattavaṭṭiyāti aṅkurapattavaṭṭiyā. Satiyāti vijjamānāya. Bhūtagāmoti vuccatīti amūlakabhūtagāmoti vuccati. Idaṃ nāḷikerassa āveṇikaṃ katvā vuttaṃ.

「弥嘎新嘎萨玛那亚」者,与绿角相似也。「巴德瓦提亚」者,于芽叶卷也。「萨提亚」者,存在也。「被称为有情村」者,被称为无根有情村也。此为那利盖拉之特殊而说。

Catubhāṇavāravaṇṇanā niṭṭhitā. · 四诵段的解说已结束。

§1015-6

1015-6.Ambaṭṭhīti ambabījaṃ. Jambuṭṭhīti jambubījaṃ. Ādi-saddena madhukapanasādibījānaṃ gahaṇaṃ. Vandākāti rukkhādanī. Aññaṃ vāti bhaṇḍakadalimanorahaṃ vā. Assāti vandākādino. Amūlavallīti evaṃnāmikā valli.

「安巴提」者,芒果种子也。「占布提」者,阎浮种子也。以「等」字,摄取蜜树、波罗蜜等种子。「万达咖」者,树食者也。「或其他」者,或盘陀迦、芭蕉、摩诺拉哈也。「阿萨」者,从万达咖等。「阿穆拉瓦利」者,如是名之藤也。

§1017

1017. So sevāloti yojanā.

「索谢瓦拉」者,连接也。

§1018

1018.Ghaṃsitvāti yena kenaci ghaṃsitvā. Taṃ sevālaṃ. Tasmāti tasmā pākārā.

「刚西德瓦」者,以任何方式摩擦也。「彼谢瓦拉」者,彼苔藓也。「德萨」者,从彼方式。

§1019

1019.Sevāle apanīte. Antoti pānīyaghaṭādīnaṃ antokucchimhi. Kaṇṇakaṃ abbohāranti yojanā. Pānīyaghaṭādīnaṃ bahi sevālo udake aṭṭhitattā, bījagāmānulomattā ca dukkaṭavatthūti vadanti. Kaṇṇakaṃ nīlavaṇṇampi abbohārikameva.

「于苔藓被除去时」。「安德」者,于水瓶等之内腹中。「应取出刺」者,连接也。水瓶等之外苔藓,因住于水中故,及因随顺种子村故,说为恶作事也。刺即使是青色,亦应取出。

§1020

1020.Pāsāṇadaddūti manussasarīre rogākārena pāsāṇe jāyamānassetaṃ adhivacanaṃ. Sevālanti pāsāṇasevālaṃ. Seleyyakā nāma silāya sambhūtā ekā sugandhajāti. Apattānīti paṇṇarahitāni.

「石疮癞」者,此是对于在人身上以病相生起于石上者的称呼。「苔」者,石苔。「石生」名为生于石上的一种香料种类。「无叶」者,无叶之物。

§1021

1021.Pupphitanti vikasitaṃ. Taṃ ahicchattaṃ. Makulanti avikasitaṃ.

「已开花」者,已开敷。彼为蛇伞。「花苞」者,未开敷。

§1022

1022. Allasmiṃ rukkhe tacaṃ vikopetvā yathā gahetuṃ na vaṭṭati, tathā pappaṭikampi niyyāsampi vikopetvā gahetuṃ na vaṭṭatīti yojanā, pācittiyamevāti adhippāyo. Pappaṭikampīti allatacamatthake sukkhatacapaṭalampi. ‘‘Allasmi’’nti iminā byatirekena matarukkhe dosābhāvaṃ dīpeti. ‘‘Tacaṃ vikopetvā’’ti vacanato rukkhatacampi pappaṭikampi sālakapitthādiniyyāsampi rukkhe allatacaṃ avikopetvā matthakato chinditvā gahetuṃ vaṭṭati.

如同在湿树上破坏树皮而取不适宜,如是破坏树皮片或树脂而取亦不适宜,此为连结,意趣为巴吉帝亚。「树皮片」者,在湿树皮顶上的干树皮层亦然。以「在湿」此语,通过差别显示在死树上无罪。从「破坏树皮」之语,树皮、树皮片、沙罗树毕他树等之树脂,在树上不破坏湿树皮而从顶端切断而取是适宜的。

§1023

1023. Akkharacchindanārahesu nuhikadaliādīsu rukkhesu, tatthajātesu tālapaṇṇādikesu vā akkharaṃ likhato pācittiyamudīrayeti yojanā. ‘‘Tatthajātesū’’ti iminā rukkhato apanītapaṇṇesu likhituṃ vaṭṭatīti byatirekato dīpeti.

在值得刻字的努希咖芭蕉等树上,或在彼处生的多罗叶等上刻字者,激起巴吉帝亚,此为连结。以「在彼处生」此语,通过差别显示在从树取下的叶上书写是适宜的。

§1024

1024.‘‘Pakkameva vā’’ti visuṃ vacanato ‘‘phalaṃ vā’’ti iminā apakkaṃ phalaṃ gahitaṃ.

从「或仅熟」之单独语,以「或果」此语,未熟果被摄取。

§1025

1025.Phaliniṃsākhanti khādanārahaphalavatiṃ jambusākhādikaṃ sākhaṃ. Gaṇhato anupasampannassāti gahetabbaṃ. Sayaṃ khāditukāmo ceti tathā onamitvā sākhato ocinitvā dinnaphalaṃ sace sayaṃ khāditukāmo hoti. Evaṃ dātunti yathāvuttappakāraṃ nāmetvā dātuṃ.

「有果之枝」者,有值得食用之果的阎浮枝等之枝。「对未达上者取」者,应被取。「自己欲食」者,如是弯下从枝上摘下所给之果,若自己欲食。「如是给与」者,如所说方式呼唤而给与。

§1026

1026.Paraṃ kañci ukkhipitvāti aññaṃ kañci anupasampannaṃ ukkhipitvā. Pupphāni ocinantesūti kusumāni lunantesu. Ayameva vinicchayoti sāmaññaniddesepi ettha attano nāmetvā dinnasākhāya pupphāni pānīyavāsatthāya na gahetabbāni. Anupasampannaṃ ukkhipitvā pupphāni ocināpetvā gahitapupphāni gahetabbānīti ayamettha viseso. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tehi pana pupphehi pānīyaṃ na vāsetabbaṃ. Pānīyavāsatthikena sāmaṇeraṃ ukkhipitvā ocināpetabbānī’’ti (pāci. aṭṭha. 92).

「举起其他某人」者,举起其他某个未达上者。「在采花者」者,在摘取花朵者。「此即决断」者,即使在共通说明中,此处以自己的名义给予的树枝之花,不应为了香水而取。举起未达上者,令其采花,所采之花应当取,此即此处的差别。如注疏中所说:「然而以那些花不应制作香水。为了香水目的者,应举起沙玛内拉令其采摘。」

§1027

1027.‘‘Sākhā’’ti bhinditvā vā chinditvā vā mocitā vuccati. Sākhīnanti rukkhānaṃ. Tanti yathāvuttarukkhato mocitasākhaṃ. Yesaṃ rukkhānaṃ sākhā ruhati, tesaṃ sākhīnaṃ taṃ sākhaṃ kappiyaṃ akārāpetvā vikopentassa dukkaṭanti yojanā. ‘‘Yesaṃ rukkhānaṃ sākhā ruhatī’’ti vuttattā yesaṃ sākhā na ruhati, tesaṃ tassā kappiyakaraṇakiccaṃ natthīti vadanti.

「树枝」者,称为破开或切断而分离者。「树枝的」者,树木的。「那」者,如前所述从树上分离的树枝。那些树木的树枝会生长,对于那些有树枝者,那树枝未作净而破坏者,恶作,此为连结。因说「那些树木的树枝会生长」,故那些树枝不生长者,对于那些,彼之作净事不存在,如是说。

§1028

1028.Allasiṅgiverādikesupīti ādi-saddena vacalasuṇādīnaṃ gahaṇaṃ.

「在湿生姜等中」者,以「等」字摄取瓦吒喇、蒜等。

§1029

1029. Aniyāmato vaṭṭatevāti yojanā. Niyāmasarūpaṃ dassetuṃ ‘‘imaṃ rukkha’’ntiādivakkhamānattā aniyāmatoti sāmaññaniddese ‘‘ima’’nti niyāmavacanābhāvatoti gahetabbaṃ.

「从不限定而转」者,此为连结。为显示限定的形式,因说「此树」等语,应理解为在共通说明中「此」字无限定语之故为不限定。

§1032

1032.Ucchukhaṇḍānanti pūraṇayoge sāmivacanaṃ, ucchukhaṇḍehīti vuttaṃ hoti. Sabbamevāti pacchiyaṃ ṭhitaṃ sabbaṃ khaṇḍaṃ. Kataṃ hotīti kataṃ kappiyaṃ hoti. Ekasmiṃ kappiye kateti pacchiyaṃ sabbakhaṇḍesu phusitvā ṭhitesu ekasmiṃ khaṇḍe kappiye kate. ‘‘Anujānāmi bhikkhave pañcahi samaṇakappehi phalaṃ paribhuñjituṃ aggiparijitaṃ satthaparijitaṃ nakhaparijitaṃ abījaṃ nibbaṭṭabījaṃyeva pañcama’’nti (cūḷava. 250) iti vuttesu aggisatthanakhesu aññatarena tatta ayokhaṇḍena vā jalitagginā vā sūcimukhena vā nakhacchedanena vā satthakadhārāya vā manussasīhādīnaṃ uppāṭitānuppāṭitaapūtinakhena vā vijjhitvā vā chinditvā vā kappiyaṃ kātabbaṃ. Karontena ca anupasampannena bhikkhunā ‘‘kappiyaṃ karohī’’ti vutteyeva ‘‘kappiya’’nti paṭhamaṃ vatvā pacchā aggiparijitādi kākabbanti gahetabbaṃ. Vakkhati ca ‘‘kappiyanti…pe… vaṭṭatī’’ti. ‘‘Kappiya’’nti vacanaṃ pana yāya kāyaci vācāya vattuṃ vaṭṭatīti vadanti. Paṭhamaṃ aggiṃ nikkhipitvā nakhādīhi vā vijjhitvā vā chinditvā vā kappiyaṃ kātabbaṃ. Karontena ca taṃ anuddharitvāva ‘‘kappiya’’nti vatvā pacchā uddharituṃ vaṭṭatīti vadanti, ‘‘kappiya’’nti vattukāmo ‘‘kappa’’nti ce vadati, vaṭṭatīti keci.

「甘蔗段」者,在充满格中的属格,说为「以甘蔗段」。「一切」者,后面所置的一切段。「已作」者,已作净。「在一处作净时」者,后面一切段接触而置时,在一段作净时。「诸比库,我允许以五种沙门净受用果实:火所损、刀所损、爪所损、无种子、去种子为第五」,如是所说的火、刀、爪中,应以其中之一,以热铁块或燃火或针尖或爪切断或刀刃或人狮子等拔出未拔出未腐爪,刺穿或切断而作净。作者,未达上者对比库说「请作净」时,首先说「净」,之后应理解为作火所损等。将说「净……乃至……允许」。然而「净」之语,以任何语言说皆允许,如是说。首先放置火,或以爪等刺穿或切断而应作净。作者,不取出彼而说「净」,之后取出允许,如是说。欲说「净」者,若说「净」,允许,某些如是说。

§1033

1033.Dārunti ucchūhi saddhiṃ ekatobaddhadāruṃ. Dāruṃ vijjhatīti ettha jānitvāpi vijjhati vā vijjhāpeti vā, vaṭṭatiyeva. ‘‘Ekasitthepī’’ti etthāpi eseva nayo.

「木」者,与甘蔗一起绑在一处的木。「刺穿木」者,此处即使知道而刺穿或令刺穿,皆允许。「即使在一堆中」者,此处亦此法则。

§1034

1034.Tāni ucchudārūni. Tanti valliṃ, rajjuṃ vā.

「那些甘蔗茎」者,「那些」指藤蔓或绳索。

§1035

1035.Maricapakkehīti pariṇatehi maricapakkehi. Apariṇatānaṃ pana abījattā kappiye akatepi vaṭṭati. Idañca setalasuṇatacalasuṇādīhi missabhattassa upalakkhaṇaṃ. Ettha ca bhattasitthasambandhavasena ekābaddhatā veditabbā, na phalādīnameva aññamaññasambandhavasena.

「以成熟的胡椒果」者,以已成熟的胡椒果。然而对于未成熟者,因无种子性,即使未作净也允许。此乃与白葱、蒜、红葱等混合食物的标示。于此处应知,依食物煮熟的关联而为一体结合,非仅依果实等彼此之间的关联。

§1036

1036.Tilataṇḍulakādisūti kappiyaṃ kātabbatilehi missataṇḍulādīsu. Ādi-saddena kappiyaṃ kātabbavatthūhi missitāni itaravatthūni gahitāni. Ekābaddhe kapitthepīti kaṭāhena baddhabīje pariṇatakapitthaphalepi. Kaṭāheti baddhamiñje kapāle.

「于芝麻、米等」者,于应作净的芝麻所混合的米等。以「等」字摄取与应作净之物混合的其他物品。「于一体结合的咖毕他果」者,于种子已被壳包裹的成熟咖毕他果。「壳」者,包裹种子的硬壳。

§1037

1037.Kaṭāhaṃ muñcitvāti sukkhattā samantato kaṭāhaṃ muñcitvā. Miñjakanti pariṇatakapitthaphalamiñjaṃ. Taṃ kapitthaṃ bhindāpetvāti kapitthakaṭāhaṃ bhindāpetvā, idaṃ bījato muttassa kaṭāhassa bhājanagatikattā vuttaṃ.

「脱离壳」者,因干燥而从四周脱离壳。「种子」者,成熟咖毕他果的种子。「令破开那咖毕他」者,令破开咖毕他的壳,此乃为说明已从种子脱离之壳的容器状态而说。

§1038

1038. ‘‘Abhūtagāmaabījesū’’ti padacchedo, abhūtagāme ca abīje cāti attho. Nanu ca ‘‘abīje bījasaññī, vematiko, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 92) pāṭhaṃ vinā ‘‘abhūtagāme bhūtagāmasaññī’’ti pāṭho natthīti abhūtagāmaggahaṇaṃ kasmā katanti? Vuccate – tasmiṃ pāṭhe bījaṃ bhūtagāmañca bījagāmaṃ bījañca bījabījanti vattabbe ekasesanayena ‘‘bīja’’nti gahetvā vinicchitanti ubhayaṃ vibhajitvā dassanatthaṃ vuttaṃ. Tattha tasmiṃ abhūtagāmaabījagāmadvaye. Imissā gāthāya ‘‘abhūtagāme bhūtagāmasaññino dukkaṭaṃ, vematikassa dukkaṭaṃ, abījagāme bījagāmasaññino dukkaṭaṃ, vematikassa dukkaṭa’’nti cattāri dukkaṭāni dassitāni. Tattha abhūtagāmanti bījagāmaṃ gahetabbaṃ. Abījagāmanti no bījaṃ.

「于非生物村与无种子」,此为词句分解,义为:于非生物村与于无种子。然而,若无「于无种子有种子想,或疑者,犯恶作」之文句,则无「于非生物村有生物村想」之文句,为何要摄取非生物村?答曰:于彼文句中,应说「种子与生物村」为「种子村」,「种子与种子」为「种子种子」,但以省略法摄取为「种子」而决定,为显示两者分别而说。于彼非生物村与无种子村二者中。此偈显示四种恶作:「于非生物村有生物村想者恶作,疑者恶作,于无种子村有种子村想者恶作,疑者恶作。」其中,「非生物村」者,应取为种子村。「无种子村」者,非种子。

§1039

1039.Tattha tasmiṃ bhūtagāmabījagāmadvaye. ‘‘Atathāsaññino’’tiādīsu ‘‘bhūtagāmaṃ vikopentassā’’ti seso, anāpatti pakāsitāti sambandho, abhūtagāmaṃ, abījanti vā saññino bhūtagāmaṃ bījampi vikopentassa anāpatti pakāsitāti attho gahetabbo. Yathāha pāḷiyaṃ ‘‘bīje abījasaññī chindati vā…pe… anāpattī’’ti.

「于彼」者,于彼生物村与种子村二者中。于「非如实想者」等中,「破坏生物村者」为省略,「无罪已显示」为关联,应取此义:于非生物村、或无种子有想者,破坏生物村或种子,无罪已显示。如律典所说:「于种子有无种子想而切断或……无罪。」

Asañcicca bhūtagāmaṃ vikopentassa anāpattīti yojanā. Evamuparipi yojetabbaṃ. Gacchantassa pādesu gahetvā vā ālambaṇakattarayaṭṭhiyā ghaṃsitvā vā tiṇādīsu chijjesupi ‘‘imaṃ chindissāmī’’ti amanasikatattā anāpattīti attho. Asatissāti aññavihitasatissa vā aññena kathayato vā pādaṅguṭṭhādīhi tiṇādīni chindantassa. Ca-kārena idha avuttaṃ ‘‘ajānantassā’’ti idaṃ samuccitaṃ. ‘‘Imaṃ bhūtagāma’’nti vā ‘‘imasmiṃ aggimhi patite imaṃ ḍayhatī’’ti vā ‘‘iminā idaṃ bhijjati chijjatī’’tiādiṃ vā ajānantassa anāpattīti attho.

「无意损坏植物者无罪」,应如是连接。如是于上文亦应连接。行走时,脚踩住而拉扯,或因拄杖而摩擦,草等被切断时,因未作意「我将切断此」,故无罪,此为其义。「不念者」,谓心念住于他处,或与他人交谈时,以足趾等切断草等。以「及」字,此处未说之「不知者」亦被摄入。不知「此是植物」,或「此落入此火中,此被烧」,或「以此,此被破坏、被切断」等者,无罪,此为其义。

§1040

1040.Idaṃcāti idaṃ bhūtagāmasikkhāpadañca. Tisamuṭṭhānanti kāyacittavācācittakāyavācācittavasena tisamuṭṭhānaṃ. Chedanādikiriyāya āpajjanato kriyaṃ. Ticittanti paṇṇattiṃ ajānitvā cetiyādīsu tiṇagahanādikaṃ karontassa akhīṇāsavassa kusalaṃ, khīṇāsavassa kiriyaṃ, phalapupphādilobhena vikopentānaṃ sekhaputhujjanānaṃ akusalanti ticittaṃ.

「此及」者,此植物学处及。「三起」者,依身心、语心、身语心之方式为三起。因切断等行为而犯,故为业。「三心」者,不知制定而于塔等处作取草等者,若未尽漏者为善,若已尽漏者为唯作,因贪求花果等而损坏者,有学凡夫为不善,此为三心。

Bhūtagāmakathāvaṇṇanā. · 植物类事的解说。

§1041

1041. Aññavādavihesake kammasmiṃ saṅghena kateti yojanā, aññavādakavihesakāropanakamme ñattidutiyāya kammavācāya paccekaṃ saṅghena kateti attho. ‘‘Aññaṃ vadatīti aññavādakaṃ, aññenaññaṃ paṭicaraṇassetaṃ nāmaṃ. Vihesetīti vihesakaṃ, tuṇhībhūtassetaṃ nāma’’nti (pāci. aṭṭha. 98) vacanato saṅghamajjhe vatthunā, āpattiyā vā codanāya katāya taṃ avattukāmo hutvā ‘‘ko āpanno, kiṃ āpanno, kismiṃ āpanno’’tiādinā (pāci. 94) padabhājanānukkamena pucchitaṃ ṭhapetvā aññassa avacanaṃ aññenaññaṃ paṭicaraṇaṃ, taṃ karonto aññavādako. Idha pana bhāvappadhānavasena kiriyā gahitā.

「于异语恼乱之甘马,由僧团作」,应如是连接,于异语者恼乱者之举罪甘马,以白二甘马语,各别由僧团作,此为其义。因有「说异者为异语者,此是以异说异之名。恼乱者为恼乱者,此是沉默者之名」之语,故于僧团中,以事或以罪作举罪时,不欲说彼而以「谁犯?犯何?于何犯?」等之词句分析次第所问之外,说异者,以异说异,作此者为异语者。然此处,依行为为主之方式,取业。

Tatheva codiyamāno hutvā pucchitaṃ avattukāmo hutvā āpattibhīrukatāya aññenaññaṃ paṭicaraṇaṃ akatvā saṅghaṃ vihesetuṃ tuṇhībhūto vihesako nāma. Etthāpi bhāvappadhānavasena kiriyāva gahetabbā. Idha pana tabbhāvāropanakammaṃ vuccatīti saṃkhepo. Puna tathā karontassāti punapi teneva pakārena aññavādakavihesakāni visuṃ visuṃ karontassa. Pācittiyadvayaṃ hotīti padabhājane ‘‘ropite aññavādake’’tiādinā (pāci. 100) nayena ca ‘‘ropite vihesake’’tiādinā (pāci. 100) nayena ca visuṃ visuṃ pācittiyassa vuttattā ekekasmiṃ vatthumhi ekekāya āpattiyā sambhavato pācittiyadvayaṃ hotīti gahetabbaṃ.

如是被举罪而不欲说所问,因怖罪而不作以异说异,沉默以恼乱僧团者,名为恼乱者。此处亦应依行为为主之方式,仅取业。然此处,说彼行为之举罪甘马,此为略说。「再如是作者」,谓再以彼方式,各别作异语者、恼乱者。「有二巴吉帝亚」者,因于词句分析中,以「举罪异语者」等之方式,及以「举罪恼乱者」等之方式,各别说巴吉帝亚,故于各各事中,因各各罪之生起,应取有二巴吉帝亚。

§1042

1042.Dhammeti ettha ‘‘kamme’’ti seso. Dhammakamme dhammakammasaññī, vematiko, adhammakammasaññīti tīsu vikappesu. Adhammeti etthāpi eseva nayo. Kamme aropiteti aññavādakakammāropane akate. Evaṃ vadantassāti ‘‘ko āpanno’’tiādīni vadantassa. Vadantassa cāti ettha cakārena kamme aropite evaṃ vihesantassa ca dukkaṭanti samuccinoti. Imasmiṃ pakkhe kamme aropiteti vihesakakālamāha.

「法」者,此处「甘马」为余。于法甘马,法甘马想、疑、非法甘马想,于三种分别中。「非法」者,此处亦此为方式。「于甘马未举罪」者,于异语者甘马举罪未作时。「如是说者」,谓说「谁犯?」等者。「及说者」者,此处以「及」字,于甘马举罪时,如是恼乱者亦恶作,被摄入。于此支分,「于甘马举罪」者,说恼乱者之时。

§1043

1043.Āpannanti attanā āpannaṃ. Bhaṇḍanaṃ bhavissatīti saññissāti mayā imasmiṃ vutte saṅghassa bhaṇḍanakalahādayo hontīti saññāya tuṇhī bhavantassa. Gilānassāti vattuṃ asakkuṇeyyamukharogādiyuttassa.

「犯」者,自己所犯。「将有诤论」,谓想,我说此时,僧团将有诤论、争吵等之想而沉默者。「病者」者,谓具有不能说之口病等者。

§1044

1044.Kriyākriyanti aññenaññapaṭicaraṇaṃ kriyaṃ. Tuṇhībhāvo akriyaṃ.

「作与不作」者,以他法行持为作。沉默为不作。

Aññavādakakathāvaṇṇanā. · 顾左右而言他事的解说。

§1045-6

1045-6.Sammatassāti khandhakāgatasenāsanapaññāpakasammutiādīsu terasasu sammutīsu ekaṃ vā katipayā vā sabbā vā dātuṃ saṅghena ñattiṃ ṭhapetvā kammavācaṃ vatvā dinnasammutikassa. ‘‘Upasampannaṃ saṅghena sammata’’nti (pāci. 106) vacanato bhikkhunoti upasampannamāha, ayasaṃ kattukāmoti sambandho. Vadantoti ‘‘chandena itthannāmo senāsanaṃ paññāpeti, chandena bhattāni uddisatī’’tiādiṃ bhaṇanto. ‘‘Upasampanne’’ti idaṃ ‘‘ujjhāpetī’’ti kiriyamapekkhitvā kammani upayogabahuvacanaṃ. Ayañhettha attho – ujjhāpeti avaññāya olokāpeti, lāmakato vā cintāpeti, khīyatīti ‘‘chandena itthannāmo senāsanaṃ paññapetī’’tiādiṃ kathento pakāsetīti. Imasmiṃ pakkhe ‘‘upasampannāna’’nti vattabbe sāmiatthe upayogavasena ‘‘upasampanne’’ti vuttaṃ, upasampannānaṃ santike pakāsetīti attho.

「被认可者」者,在篇集所说的卧坐处分配认可等十三种认可中,僧团以白之外的甘马语给予一种、若干种或全部认可的被给予认可者。因「由僧团认可的达上者」之语,故说「比库」为达上者,应连接「欲作诽谤」。「说者」者,说「某某以意欲分配卧坐处,以意欲分配食物」等。「达上者」此处期待「诽谤」之业,故用业格复数。此处之义为:诽谤者,轻蔑地使观察,或使思惟为卑劣,或说「某某以意欲分配卧坐处」等而显示。在此解释中,应说「达上者们的」,但以所属义之用法说「达上者」,义为在达上者们面前显示。

‘‘Pācittiyadvayaṃ hotī’’ti idaṃ ‘‘ujjhāpanake khiyyanake pācittiya’’nti (pāci. 105) dvinnaṃ vatthūnaṃ ekato vuttattā idhāpi ekato vuttaṃ, visuṃ visuṃ pana gahetabbaṃ. Dhammeti ettha ‘‘kamme’’ti seso, upasampannassa sammatassa saṅghena dinnasammutikammaṃ sace dhammakammaṃ hotīti attho. Adhammeti etthāpi eseva nayo.

「有二巴吉帝亚」者,因「诽谤者、诋毁者为巴吉帝亚」二事合说,故此处亦合说,但应分别理解。「如法」者,此处应补「甘马」,义为:若达上者被认可者由僧团所给予的认可甘马是如法甘马。「非法」者,此处亦同此理。

§1047-8

1047-8.Bhikkhunoti sammatassa bhikkhuno. Asammatassa bhikkhussa avaṇṇaṃ bhāsatoti yojanā. Yassa kassacīti ettha ‘‘santike’’ti seso, upasampannassa ca anupasampannassa ca yassa kassaci santiketi attho. Upasampannakāle sammataṃ pacchā sāmaṇerabhāvaṃ upagataṃ sandhāya ‘‘sammatassa sāmaṇerassā’’ti vuttaṃ. Avaṇṇaṃ vadatoti yojanā.

「比库」者,被认可的比库。应连接:对未被认可的比库说诽谤。「任何人」者,此处应补「面前」,义为:在达上者或未达上者任何人面前。指达上时被认可、后来成为沙玛内拉状态者,故说「被认可的沙玛内拉」。应连接:说诽谤。

§1049

1049.Karontaṃ sammataṃ. Bhaṇatoti ujjhāpayato, khīyato. Attho pana vuttanayova. Ujjhāpanakhīyanakiriyāhi āpajjanato kriyaṃ. Yasmā ujjhāpanaṃ, khīyanañca musāvādavaseneva pavattaṃ, tasmā ‘‘ādikammikassa anāpattī’’ti pācittiyaṭṭhāne, dukkaṭaṭṭhāne ca iminā ca anāpattidassanatthaṃ vuttanti gahetabbaṃ. Evañca katvā ujjhāpentassa, khīyantassa ca ekakkhaṇe dve dve āpattiyo hontīti āpannaṃ.

「作者」为被认可者。「说」者,从诽谤者、诋毁者。但义如前所说。因以诽谤、诋毁之作而犯,故为作。因诽谤、诋毁仅以妄语方式进行,故应理解为:在巴吉帝亚处说「初业者无犯」,在恶作处亦为显示此无犯而说。如是作时,诽谤者、诋毁者在一刹那有二二罪,故为所犯。

Ujjhāpanakakathāvaṇṇanā. · 煽动讥嫌事的解说。

§1050

1050. Saṅghassa mañcādinti sambandho. ‘‘Saṅghikaṃ mañcaṃ vā pīṭhaṃ vā bhisiṃ vā kocchaṃ vā’’ti pāḷiyaṃ dassitaṃ saṅghasantakaṃ mañcādiṃ. Ettha ca mañco nāma pāḷiyaṃ ‘‘cattāro mañcā masārako bundikābaddho kuḷīrapādako āhaccapādako’’ti (pāci. 111) ca dassito catubbidho mañco. Tattha masārako nāma mañcapāde vijjhitvā tattha aṭanisikhāhi āvuṇitvā katamañco. So idāni vattamāno vettamañco. Bundikābaddho nāma aṭanisīsesu bundikarantarato mañcapāde ḍaṃsāpetvā kato vettamañcapadaramañco daṭṭhabbo. Kuḷīrapādako nāma pādabunde assakhurādiākāraṃ dassetvā kakkaṭapādehi viya vaṅkapādehi yojitamañco. Āhaccapādako nāma aṭaniyo vijjhitvā aṭanichidde pādasīse sikhaṃ katvā taṃ pavesetvā aṭaniyā upari nikkhante pādasikhāmatthake tiriyaṃ vijjhitvā āṇiṃ pavesetvā katamañco.

应连接「僧团的床等」。「僧团所有的床、椅、褥、枕」在圣典中所示的僧团所有的床等。此中,床者,在圣典中「四种床:马萨拉咖床、本迪咖绑床、库离拉足床、阿哈吒足床」所示的四种床。其中,马萨拉咖床者,穿透床足,在那里以钉尖穿孔而作的床。此即现今流行的藤床。本迪咖绑床者,应见为在钉头的本迪咖孔中咬住床足而作的藤床样式的床。库离拉足床者,在足本迪咖显示马蹄等形状,以如蟹足般的弯足连接的床。阿哈吒足床者,穿透钉,在钉孔的足头作尖,插入那个,在钉上方出来的足尖顶端横向穿透,插入钉而作的床。

Pīṭhaṃ nāma evameva kataṃ tannāmakameva catubbidhaṃ;

「座」者,即如是所作之物,其名即为座,有四种。

Bhisi nāma ‘‘pañca bhisiyo uṇṇabhisi coḷabhisi vākabhisi tiṇabhisi paṇṇabhisī’’ti gabbhavasena dassitā pañca bhisiyo. Tattha uṇṇā nāma manussalomaṃ ṭhapetvā avasesalomāni. Coḷā nāma pilotikā. Vākaṃ nāma makacivākādikaṃ. Tiṇaṃ nāma dabbatiṇādi. Paṇṇaṃ nāma tamālapaṇṇaṃ ṭhapetvā avasesapaṇṇaṃ.

「褥」者,以胎藏而示五种褥,即「五种褥:羊毛褥、布褥、树皮褥、草褥、叶褥」。其中,「羊毛」者,除人毛外之其余诸毛。「布」者,破布。「树皮」者,树皮纤维等。「草」者,古巴草等。「叶」者,除多摩罗叶外之其余诸叶。

Kocchanti pāḷiyaṃ ‘‘kocchaṃ nāma vākamayaṃ vā usīramayaṃ vā muñjamayaṃ vā pabbajamayaṃ vā anto saṃveṭhetvā baddhaṃ hotī’’ti (pāci. 111) dassitaṃ vākaṃ vā usīraṃ vā muñjatiṇaṃ vā eḷakalomāni vā pabbajatiṇaṃ vā ādāya ubhohi koṭīhi vitthataṃ katvā majjhe pīḷetvā saṅkucitvā taṃ bandhitvā sīhacammādīhi veṭhanabandhanāni paṭicchādetvā pādapuñchanī viya nisajjatthāya kataṃ āsananti vadanti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘heṭṭhā ca upari ca vitthataṃ, majjhe saṃkhittaṃ, paṇavasaṇṭhānaṃ katvā baddhaṃ hoti, taṃ kira majjhe sīhabyagghacammaparikkhittampi karonti. Akappiyacammaṃ nāmettha natthī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 111). Santharāpetvāti upasampannena vā anupasampannena vā santharāpetvā. Ettha vinicchayaṃ vakkhati. Santharitvāti sayaṃ santharitvā vā.

「高差」者,于律藏中示为「『高差』者,以树皮所作、或以伍西拉草所作、或以蒙迦草所作、或以芭蕉纤维所作,内部卷裹而缚者」。彼等言:取树皮、或伍西拉草、或蒙迦草、或羊毛、或芭蕉纤维,由两端展开,于中间压紧收束,缚之,以狮皮等之卷裹缚物覆盖,如拭足物,为坐而作之座。如注疏中所说:「下与上展开,中间收束,作鼓形而缚之。彼等于中间亦以狮虎皮围裹而作。此中无所谓不净皮」等。「令铺设」者,由已达上者或未达上者令铺设。于此将说决断。「铺设」者,或自己铺设。

§1051

1051.Nevuddhareyyāti paññattaṭṭhānato uddharitvā na paṭisāmeyya. Na uddharāpeyya vāti aññena vā tathā na kārāpeyya. Tanti mañcādiṃ. Pakkamantoti ettha ‘‘yo bhikkhū’’ti labbhati, mañcādīnaṃ atthataṭṭhānato thāmamajjhimassa purisassa thāmappamāṇena hatthaṃ pasāretvā khittapāsāṇassa patanaṭṭhānaṃ atikkamma gacchantoti attho. Yathāha pāḷiyaṃ ‘‘majjhimassa purisassa leḍḍupātaṃ atikkamantassā’’ti.

「不应收起」者,从所设处收起而不应收藏。「或不应令收起」者,或不应令他人如是作。「彼」者,床等。「离去者」者,此中得「诸比库」,从床等之所在处,以强壮中等人之力量伸手所掷石之落处为量,超越而去者,是其义。如律藏中所说:「中等人之掷石处」。

§1052

1052.Vassike caturo māseti antovassaṃ cātumāse. Sace devo na vassatīti ettha ‘‘katthaci janapade’’ti seso. Teneva ‘‘sace’’ti sāsaṅkamāha. ‘‘Yesu janapadesu vassakāle na vassati, tesupi cattāro māse nikkhipituṃ na vaṭṭatiyevā’’ti (pāci. aṭṭha. 110) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Tathā cāpīti te cattāro māse avassantepi.

「雨季四月」者,雨季内之四月。「若天不降雨」者,此中「于某地方」为省略。以此故以疑虑而说「若」。注疏中说:「于诸不降雨之地方,于彼等处亦不许放置四月」。「即使如是」者,即使彼四月不降雨。

§1053

1053.Yatthāti yasmiṃ laṅkādīpasadise dese. Yattha aparepi hemante cattāro māse devo vassati, tattha aṭṭha māse ajjhokāse mañcādiṃ ṭhapetuṃ na vaṭṭatīti yojanā. Gimhāne pana cattāro māse bahi ṭhapetuṃ vaṭṭatīti byatirekato dasseti.

「于何处」者,于兰卡岛等之地方。于何处于冬季另有四月天降雨,于彼处不许八月于露地放置床等,是其结合。然于夏季四月许于外放置,以超过而示之。

§1054

1054.Nivāsasminti rukkhe kulāvakaṃ katvā nirantaravāse sati. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘yasmiṃ pana dhuvanivāsena kulāvake katvā vasantī’’ti (pāci. aṭṭha. 110). Kadācipīti anovassakālepi.

「住处」者,于树上作巢而有常住之住处。如注疏中所说:「于彼以常住而作巢而住」。「有时」者,即使在非雨季时。

§1055-6

1055-6. Saṅghikaṃ yaṃ kiñci mañcādīti yojanā. Santhataṃ yadīti anāṇattena yadi atthataṃ, paññattanti vuttaṃ hoti. Yattha katthaci ṭhāneti rukkhamūlamaṇḍapaabbhokāsādimhi yattha katthaci ṭhāne. Yena kenacīti saddhivihārikena vā antevāsikena vā aññena vā. Bhikkhunāti upasampannena. Soti yassatthāya paññattaṃ, so bhikkhu.

「属僧团的任何卧具等」,应如是连接。「铺设者,若」,以不异之义,若已铺设,即说为已设。「于任何处所」者,于树下、亭、露地等任何处所。「由任何人」者,由共住弟子、依止弟子或其他人。「比库」者,已达上者。「彼」者,为彼而设,即彼比库。

§1057

1057.Tanti taṃ saṅghikaṃ vettamañcādiṃ. Santharāpita-saddo kattusādhano, santharituṃ niyojakasseva bhikkhunoti attho.

「彼」者,即彼属僧团的藤卧具等。「令铺设」一词为使役态,意为令铺设者即比库之义。

§1058

1058.Bhikkhunāti ettha ‘‘āṇāpako’’ti vakkhamānattā āṇattena bhikkhunā upasampannenāti labbhati. Tassevāti āṇattiyā āsanapaññāpakassa tasseva bhikkhuno. ‘‘Nisīdatī’’ti vacanassa upalakkhaṇattā āgantvā thavikaṃ vā cīvaraṃ vā yaṃ kiñcideva ṭhapeti, ‘‘mayhameva bhāro’’ti vā vadati, paññāpako muccatīti gahetabbo.

「比库」者,此处因将说「命令者」,故得知为由命令而由比库、由已达上者。「彼之」者,即命令设座者彼比库之。因「坐」一词为标示,应理解为:来而放置坐垫或衣或任何物,或说「此是我之责」,则设座者得免。

§1059-60

1059-60.Anāpucchāti ettha ‘‘yo bhikkhu vā sāmaṇero vā ārāmiko vā lajjī hoti, attano palibodhaṃ viya maññatī’’ti (pāci. aṭṭha. 113) aṭṭhakathāya vuttasarūpaṃ yaṃ kañci anāpucchāti attho. ‘‘Bhikkhu vā sāmaṇero vā ārāmiko vā lajjī hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 113) vuttattā alajjiṃ āpucchitvā gantuṃ na vaṭṭatīti vadanti. ‘‘Mayaṃ gamissāmā’’ti vatvā anumatigahaṇaṃ āpucchanaṃ nāma, taṃ anāpattiyā kathaṃ aṅgaṃ hotīti ce? Gamanassa anumatiyā laddhattā. ‘‘Kappaṃ labhitvā gantabba’’nti vacanato anumatidāyakena vattāvattaṃ sampaṭicchitaṃ viya hotīti laddhakappattā evaṃ gacchati ce, vaṭṭati. Aniyyātetvāti niyyātanaṃ akatvā vattāvattaṃ appaṭiyādetvā, asampaṭicchāpetvāti vuttaṃ hoti. Vāreti padavāre.

「不告知」者,此处意为不告知注疏中所说相同者,即「比库或沙玛内拉或园民若有惭者,视为自己之障碍」。因说「比库或沙玛内拉或园民若有惭者」,故有人说不得告知无惭者而去。若谓:说「我等将去」而取得许可,名为告知,彼如何为无犯之要素?答:因已得去之许可。若谓:因说「得许可应去」,由给予许可者如同已接受职责,故因已得许可而如是去,则可。「不交付」者,不作交付,不交代职责,即说为不令接受。「阻止」者,于门口。

§1062

1062.Tasmā ṭhānāti attanā ṭhatvā āṇāpitabhojanasālato. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘bhojanasālato nikkhamitvā aññattha gacchatī’’ti (pāci. aṭṭha. 111).

「从彼处」者,从自己站立而命令之食堂。如注疏中所说:「从食堂出而往他处」。

§1063

1063. Saṅghike saṅghikasaññivematikapuggalikasaññīnaṃ vasena tikapācittiyaṃ. Tikātītenāti akusalamūlattikādito savāsanasamucchedappahānavasena atikkantena. Tikadukkaṭanti ‘‘puggalike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī aññassa puggalike āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 112) vacanato dukkaṭattayaṃ hoti.

1063. 僧团物、僧团物想、疑、个人物想者,依此三种而成三种巴吉帝亚。「以三种已过」者,以不善根三法等,依有残余断除与舍断之方式而超越。「三种恶作」者,因「于个人物作僧团物想者、疑者、个人物想者,于他人之个人物上有恶作罪」此语,故有三种恶作。

§1064-5

1064-5.Cimilikaṃ nāma parikammakatāya bhūmiyā chavirakkhanatthaṃ attharitabbapilotikaṃ. Taṭṭikā nāma tālapaṇṇādīhi katataṭṭikā. Cammaṃ sīhacammādi. Senāsanaparikkhāre akappiyacammaṃ nāma natthi. Yathāha ‘‘aṭṭhakathāsu hi senāsanaparibhoge paṭikkhittacammaṃ nāma na dissati, tasmā sīhacammādīnaṃ pariharaṇeyeva paṭikkhepo veditabbo’’ti (pāci. aṭṭha. 112). Imassa ca aṭṭhakathāpāṭhassa sāratthadīpaniyā (sārattha. ṭī. pācittiya 3.112) evaṃ attho vaṇṇito –

1064-5. 「吉米离咖」者,为保护已作准备之地面的皮肤,应铺设之毛毡。「塔提咖」者,以棕榈叶等所作之席。「皮」者,狮皮等。于住所用具中,不存在不许可之皮。如所说:「于诸注疏中,于住所受用上被禁止之皮不可见,因此应知仅禁止携带狮皮等」。此注疏文句之义,于《义明灯》中如是解释其义——

‘‘Sīhacammādīnaṃ pariharaṇeyeva paṭikkhepo veditabbo’’ti iminā ‘‘na bhikkhave mahācammāni dhāretabbāni sīhacammaṃ byagghacammaṃ dīpicammaṃ, yo dhāreyya, āpatti dukkaṭassā’’ti evaṃ vuttāya khandhakapāḷiyā adhippāyaṃ vibhāveti. Idaṃ vuttaṃ hoti – ‘‘antopi mañce paññattāni honti, bahipi mañce paññattāni hontī’’ti (mahāva. 255) imasmiṃ vatthusmiṃ sikkhāpadassa paññattattā mañcapīṭhesu attharitvā paribhogoyeva paṭikkhitto, bhūmattharaṇavasena paribhogo pana appaṭikkhittoti. Yadi evaṃ ‘‘pariharaṇeyeva paṭikkhepo’’ti idaṃ kasmā vuttanti? Yathā ‘‘anujānāmi bhikkhave sabbaṃ pāsādaparibhoga’’nti (cūḷava. 320) vacanato puggalikepi senāsane senāsanaparibhogavasena niyamitaṃ suvaṇṇaghaṭādikaṃ paribhuñjituṃ vaṭṭamānampi kevalaṃ attano santakaṃ katvā paribhuñjituṃ na vaṭṭati, evamidaṃ bhūmattharaṇavasena paribhuñjiyamānampi attano santakaṃ katvā taṃ taṃ vihāraṃ haritvā paribhuñjituṃ na vaṭṭatīti dassanatthaṃ ‘‘pariharaṇeyeva paṭikkhepo veditabbo’’ti vuttanti.

「应知仅禁止携带狮皮等」者,以此阐明「诸比库,不应持大皮,狮皮、虎皮、豹皮,若持者,有恶作罪」如是所说之篇集巴利之意趣。此所说者:因于「于床内亦制定,于床外亦制定」此事中制定学处,故仅禁止铺于床椅上之受用,但以地面铺设之方式受用则不被禁止。若如是,为何说「仅禁止携带」?如「诸比库,我允许一切宫殿受用」此语,即使于个人住所中,依住所受用之方式,虽许可受用如金瓶等所限定之物,但仅作为自己所有而受用则不许可;如是,此虽以地面铺设之方式受用,但作为自己所有而携至彼彼精舍受用则不许可,为显示此义,故说「应知仅禁止携带」。

‘‘Phalaka’’nti iminā pāṭhāgataṃ phalakapīṭhameva dassitaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘phalakapīṭhaṃ nāma phalakamayaṃ pīṭha’’nti (pāci. aṭṭha. 112). Pādapuñchaninti kadalivākādīhi kataṃ pādapuñchanikaṃ. Bhūmattharaṇaṃ nāma cimilikāya sati tassā upari, asati suddhabhūmiyaṃ attharitabbā kaṭasārakādivikati. Uttarattharaṇaṃ nāma saṅghikamañcapīṭhādīnaṃ upari attharitabbapaccattharaṇaṃ.

「帕喇咖」者,以此显示文中所来之帕喇咖椅。如注疏中所说:「帕喇咖椅者,以木板所作之椅」。「足拭」者,以芭蕉树皮等所作之足拭物。「地面铺设物」者,有吉米离咖时于其上,无时于纯地面上应铺设之席、草等二十种。「上铺物」者,于僧团床椅等上应铺设之覆盖物。

Pattādhārakanti pattavalayādhārakaṃ. Taṃ yathāvuttaparikkhāraṃ. Gacchatoti leḍḍupātaṃ atikkamma gacchato. Sace pana dāyakehi dānakāleyeva sahassagghanakampi kambalaṃ ‘‘pādapuñchaniṃ katvā paribhuñjathā’’ti dinnaṃ, tatheva paribhuñjituṃ vaṭṭati. Tasmā imaṃ mañcapīṭhādisenāsanampi ‘‘abbhokāsepi yathāsukhaṃ paribhuñjathā’’ti dāyakehi dinnaṃ ce, sabbasmimpi kāle abbhokāse nikkhipituṃ vaṭṭatīti vadanti.

「钵架」者,钵环之架。彼如所说之用具。「行者」,超越投石之距离而行者。然而若施主于布施时即施与价值千金之毛毯,说「作为足拭而受用」,如是受用则许可。因此,此床椅等住所亦若施主施与说「于露地亦随意受用」,于一切时于露地放置亦许可,如是说。

§1066

1066. Āraññakenāpi sace gantabbaṃ hoti, anovassake nosati mañcapīṭhādiṃ rukkhasmiṃ laggetvā yathāsukhaṃ gantabbanti yojanā.

1066. 阿兰若比库亦若须前往,于不下雨时,将床椅等挂于树上而随意前往,此为连结。

§1067

1067.Upacikādīhīti ettha ādi-saddena mūsikā gahitā. Na lujjatīti na nassati. Taṃ sabbanti mañcādikaṃ sakalaṃ.

「伍巴吉咖等」者,此中以「等」字摄取老鼠。「不损坏」者,不毁灭也。「彼一切」者,床等全部也。

§1068

1068.Attano santaketi attano puggalike mañcādivisaye. Ruddheti vuḍḍhabhikkhunā vā issarādīhi vā yakkhasīhādīhi vā mañcādike ruddhe ajjhāvutthe, abhibhavitvā gahiteti attho . Āpadāsupīti brahmacariyantarāyādīsu ca santesu. Gacchato bhikkhuno anāpattīti yojanā.

「属于自己所有的」者,属于自己个人的床等对象。「被占据」者,被长老比库或主人等,或被亚卡、狮子等占据床等,即被侵占、被夺取之义。「在危难等」者,在梵行障碍等存在时。应连接为「行去的比库无罪」。

§1069

1069. Kāyavācato, kāyavācācittato ca samuṭṭhānaṃ kathinasamuṭṭhānaṃ nāma. Paññattiṃ ajānitvā sayaṃ anuddharantassa kāyena hoti, anāpucchantassa vācāya hoti, paññattiṃ jānitvā evaṃ akarontassa sacittakena teneva dvayena samuṭṭhātīti veditabbaṃ. Leḍḍupātātikkamo kriyaṃ. Mañcādīnaṃ anuddharaṇādi akriyaṃ.

从身、语生起,及从身、语、心生起者,名为咖提那衣生起。应知:不知规定而自己不移去者,从身生起;不询问者,从语生起;知道规定而不如是作者,从有心者以此二者生起。超越界标为作。不移去床等为不作。

Paṭhamasenāsanakathāvaṇṇanā. · 第一坐卧处事的解说。

§1070-3

1070-3.Bhisīti paṭhamasikkhāpade vuttapañcappakārā imissā aṭṭhakathāya ‘‘mañcakabhisi vā pīṭhakabhisi vā’’ti (pāci. aṭṭha. 116) evaṃ dassitabhisi ca. Paccattharaṇaṃ nāma pāvāro kojavo vā. ‘‘Ettakameva vuttanti aṭṭhakathāsu vuttaṃ. ‘Idañca aṭṭhakathāsu tathāvuttabhāvadassanatthaṃ vuttaṃ, aññampi tādisaṃ mañcapīṭhesu attharitabbaṃ paccattharaṇamevā’ti tīsupi gaṇṭhipadesu vutta’’nti (sārattha. aṭṭha. pācittiya 3.116) sāratthadīpaniyā likhitaṃ. Nisīdananti nisīdanacīvaraṃ.

「毕西」者,在第一学处中所说的五种,及在此注疏中以「床毕西或椅毕西」如是所示的毕西。「敷具」者,名为地毯或毛毯。「仅此所说」者,在诸注疏中所说。「此在诸注疏中如是所说,为显示如是所说之状态而说,其他类似的应敷于床椅的敷具亦然」,如是在三部结集典籍中所说,沙拉塔帝巴尼亚中如是记载。「坐具」者,坐具衣。

Tiṇasanthāro erakādīni tiṇāni dvīsu tīsu ṭhānesu gopetvā katasanthāro. Paṇṇasanthāro nāma nāḷikerādipaṇṇe tatheva gopetvā katasanthāro. Sayanti etthāti seyyā. ‘‘Sabbacchannaparicchanne’’ti idaṃ sahaseyyakathāya vuttatthameva.

「草敷具」者,以伊拉咖等草在二三处保护而作的敷具。「叶敷具」者,名为以椰子等叶如是保护而作的敷具。「卧处」者,在此卧也。「一切覆盖围绕的」者,此即在共卧说中所说之义。

Dasavidhaṃ seyyanti dasavidhāsu seyyāsu aññataranti vuttaṃ hoti. Santharitvāpi vāti ettha pi-saddo sampiṇḍanattho, so santharāpetvāpīti imaṃ sampiṇḍeti. Vā-saddaṃ ‘‘sayaṃ anuddharitvā’’ti ettha ‘‘anuddharitvā vā’’ti yojetvā ‘‘anuddharāpetvā vā’’ti ayaṃ vikappo saṅgayhati. Taṃ seyyaṃ.

「十种卧处」者,所说为在十种卧处中的任一种。「敷设后亦或」者,此中「亦」字为合并之义,彼合并「令敷设后亦」此句。「或」字连接于「自己不移去」此处为「不移去或」,此选择摄取「不令移去或」。彼卧处也。

Ārāmassūpacāranti ‘‘aparikkhittassa upacāro nāma senāsanato dve leḍḍupātā’’ti aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ upacāramāha. Assāti vihārassa parikkhittassa.

「园之近处」者,此说近处,即注疏中所说「未围绕者之近处,名为从卧坐处二石掷之距离」。「之」者,围绕之住处之。

§1074

1074.Ubhayesanti senāsanaseyyānaṃ. Antogabbhe santharitvā gacchatoti sambandho.

「于两者」者,于卧坐处与卧具。「铺于内室而去」,此为连结。

§1075

1075.Upacāre vihārassāti ettha vihāro nāma antogabbhādisabbaparicchannaguttasenāsanaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘vihāroti antogabbho vā aññaṃ vā sabbaparicchannaṃ guttasenāsanaṃ veditabba’’nti (pāci. aṭṭha. 117). Tattha upacāro nāma taṃsamīpaṃ ṭhānaṃ. Yathāha ‘‘upacāreti tassa bahi āsanne okāse’’ti. Maṇḍapo nāma paricchannāparicchannasannipātamaṇḍapo. Yathāha ‘‘maṇḍape vāti aparicchanne paricchanne vāpi bahūnaṃ sannipātamaṇḍape’’ti. Ādi-saddena upaṭṭhānasālārukkhamūlāni saṅgahitāni. Upaṭṭhānasālā nāma aguttā bhojanasālā. Yathāha ‘‘upaṭṭhānasālāyaṃ vāti bhojanasālāyaṃ vā’’ti (pāci. aṭṭha. 117). Aguttatā ca ‘‘ṭhānassa aguttatāyā’’ti (pāci. aṭṭha. 117) aṭṭhakathāvacanato veditabbāti.

「住处之近处」者,此中住处,名为内室等一切围绕守护之卧坐处。如注疏中所说「住处者,应知为内室或其他一切围绕之守护卧坐处」。于彼中,近处,名为彼附近之处所。如所说「近处者,于彼外邻近之场所」。堂,名为围绕或未围绕之集会堂。如所说「或于堂者,于未围绕或围绕之众人集会堂」。以「等」字,摄取侍奉堂、树下等。侍奉堂,名为无守护之食堂。如所说「或于侍奉堂者,或于食堂」。而无守护性,应从注疏之语「由于处所之无守护性」而知。

§1076

1076.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘saṅghike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī’’ti vārattaye pācittiyattayaṃ vuttaṃ. Dasavatthūsu bhavaṃ tadantogadhattāti dasavatthukaṃ, dasannaṃ vā vatthu dasavatthu, taṃyeva dasavatthukanti bhisiādikaṃ aññataraṃ seyyābhaṇḍaṃ. Tassāti santhārakassa. ‘‘Puggalike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī aññassa puggalike āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 117) tikadukkaṭaṃ dīpitaṃ.

「于三巴吉帝亚中所说」者,「于僧团物作僧团物想、疑、作个人物想」,于三次中所说三巴吉帝亚。「于十事物中」者,有于彼中,由于含摄于彼中故为十事物,或十之事物为十事物,彼即十事物,即毡等某一卧具。「彼之」者,敷具之。「于个人物作僧团物想、疑、作个人物想,于他人之个人物,犯恶作罪」,显示三恶作。

§1077

1077.Uddharitvāti atthataseyyaṃ yathā upacikāhi na khajjati, tathā paṭisāmetvā, ‘‘gacchato’’ti iminā sambandho. Aññena vuddhabhikkhuissarādinā. Palibuddheti senāsane paribuddhe nivārite.

「举起」者,将已敷之卧具如使虫不啃食般收藏后,以「去时」此语连结。「由他人」者,由长老比库等。「被禁止」者,于卧坐处被围绕、被阻止。

§1078

1078.Sāpekkhova ca gantvāti ‘‘ajjeva gantvā idaṃ paṭisāmessāmī’’ti apekkhāsahitova gāmantarādiṃ gantvā. Yathāha ‘‘ajjeva āgantvā paṭijaggissāmī’ti evaṃ sāpekkho nadīpāraṃ vā gāmantaraṃ vā gantvā’’ti (pāci. aṭṭha. 118). Tattha ṭhatvāti gataṭṭhāne ṭhatvā, tato bahi gacchāmīti citte uppanneti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘yatthassa gamanacittaṃ uppannaṃ, tattheva ṭhito’’ti (pāci. aṭṭha. 118). Taṃ pucchatīti sambandho. Taṃ seyyaṃ kañci pesetvā āpucchatīti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘kañci pesetvā āpucchatī’’ti (pāci. aṭṭha. 118). Ettha ca purimasikkhāpade mañcādīnaṃ paññattaṭṭhānato antovihāre vā hotu bahi vā, leḍḍupātātikkamena, idha upacārātikkamena pācittiyanti ayaṃ viseso veditabbo.

「有期待而去」者,「今日去后将收藏此」,具期待而去村外等。如所说「『今日回来后将守护』,如是有期待而去河对岸或村外」。「住于彼处」者,住于所去之处,从彼外出之心生起,此为所说。如所说「于彼去心生起之处,即住于彼处」。「询问彼」,此为连结。派遣某人而询问彼卧具,此为所说。如所说「派遣某人而询问」。此中,于前学处,床等从指定处所,无论于内住处或外,由超越石掷距离,此处由超越近处而巴吉帝亚,此为应知之差别。

Abbhokāsamhi mañcādiṃ, vihāre seyyamattakaṃ;

「在露地的床座等,在精舍中仅卧具;舍弃而离去者之过失,即砖块投掷之近处。」

Hitvā vajantassa doso, leḍḍupātūpacāratoti.

「在露地的床座等,在精舍中仅卧具;舍弃而离去者之过失,即砖块投掷之近处。」

Dutiyasenāsanakathāvaṇṇanā. · 第二坐卧处事的解说。

§1079

1079.Yo bhikkhu saṅghikāvāse pubbupagataṃ bhikkhuṃ jānaṃ anupakhajja seyyaṃ kappeyya ce, assa bhikkhuno pācittiyaṃ siyāti yojanā. Pubbupagato nāma vassaggena pāpetvā dinnaṃ senāsanaṃ gahetvā vasanto. Jānanti ‘‘anuṭṭhāpanīyo aya’’nti jānanto. Anuṭṭhāpanīyā nāma vuddhādayo. Yathāha padabhājane ‘‘jānāti nāma vuḍḍhoti, gilānoti, saṅghena dinnoti jānātī’’ti (pāci. 121). Anupakhajjāti anupavisitvā, tassa paṭhamaṃ paññattaṃ mañcādīnaṃ āsannataraṃ vakkhamānalakkhaṇaṃ upacāraṃ pavisitvāti attho. Seyyaṃ kappeyyāti dasavidhāsu seyyāsu aññataraṃ attharitvā sayanaṃ kareyya, nipajjeyyāti vuttaṃ hoti. Vakkhati ca ‘‘dasasvaññataraṃ seyya’’ntiādi. ‘‘Nisajjaṃ vā’’ti seso. Yathāha padabhājane ‘‘abhinisīdati vā abhinipajjati vā’’ti.

「若比库在僧团住所,知先到比库而侵逼卧具,若彼比库应有巴吉帝亚」,此为结合句。『先到』者,谓除去瓦萨而取得所给予之卧具而住者。『知』者,谓知「此不应令起」。『不应令起』者,谓长老等。如《词句分别》所说:「『知』者,谓知是长老、知是病者、知是僧团所给予。」『侵逼』者,谓侵入而坐,进入彼先前所设之床座等之最近处、具有欲进入之特相之近处,此为其义。『卧具』者,谓在十种卧具中铺设任一而作卧,谓卧下,如是所说。又将说「在十种中之任一卧具」等。「或坐」为省略。如《词句分别》所说:「或坐下或卧下。」

§1080-2

1080-2. Uddiṭṭhamatthaṃ niddisitukāmo paṭhamaṃ ‘‘anupakhajjaseyyaṃ kappeyyā’’ti ettha vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘pādadhovanapāsāṇā…pe… dukkaṭa’’nti. Senāsanaṃ pavisantassa bhikkhuno pādadhovanapāsāṇā yāva taṃ mañcaṃ vā pīṭhaṃ vā nikkhamantassa pana mañcapīṭhato yāva passāvaṭṭhānaṃ, etthantare tu yaṃ ṭhānaṃ, idameva upacāroti vuccatīti yojanā. Tattha upacāreti yojanā. Bādhetukāmassāti ‘‘yassa sambādho bhavissati, so pakkamissatī’’ti evaṃ uppannacittassa. Sayanti etthāti viggaho.

为欲解说已诵之义,首先为显示「侵逼卧具」此处之判别,说「从洗足石……乃至……恶作」。对进入卧具处之比库,从洗足石直至彼床或椅;但对离开者,则从床椅直至便所;而在此中间之任何处所,唯此称为近处,此为结合句。在彼处,「近处」为结合。『欲恼害者』,谓如是生起心念:「对谁将成为逼迫,彼将离去。」『在此卧』,此为分析。

§1983

1983. ‘‘Pācittiyassā’’ti uddesato vuttaṃ niddisitumāha ‘‘nisīdantassā’’tiādi. Tatthāti tathā anupakhajja atthatāya seyyāya. ‘‘Pācittiyadvaya’’nti idaṃ ‘‘dvepi karontassā’’ti imaṃ pacchimavikappaṃ sandhāya vuttaṃ. Purimavikappadvaye pana ‘‘nisīdantassa vā pācittiyaṃ, nipajjantassa vā pācittiya’’nti vattabbaṃ. Imasmiṃ vikappattaye paccekaṃ ‘‘tikapācittiyaṃ tikadukkaṭa’’nti ubhayassāpi vattabbatā aṭṭhakathāyaṃ vuttā. Kathaṃ? Saṅghike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī nisajjaṃ kappeti, pācittiyanti nisajjāya tikapācittiyaṃ, evaṃ seyyāya tikapācittiyaṃ, ubhayattha tikapācittiyadvayanti evaṃ vikappadvaye dvādasa pācittiyāni. Puggalike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī aññassa puggalike nisajjaṃ kappeti, dukkaṭanti nisajjāya tikadukkaṭaṃ, evaṃ seyyāya tikadukkaṭaṃ, ubhayattha tikadukkaṭadvayanti dvādasa dukkaṭāni ca veditabbāni.

「巴吉帝亚之」,从诵文所说,为欲解说说「坐者之」等。『在彼处』者,谓如是侵逼而铺设之卧具。「二巴吉帝亚」,此是关联「作二者之」此最后选项而说。但在前二选项中,应说「坐者或巴吉帝亚,卧者或巴吉帝亚」。在此三选项中,各别「三巴吉帝亚、三恶作」,因二者皆应说,故在注疏中说。如何?在僧团所有作僧团所有想、疑惑、私人所有想而设坐具,巴吉帝亚,如是坐具三巴吉帝亚;如是卧具三巴吉帝亚;在二处三巴吉帝亚之二,如是在二选项中十二巴吉帝亚。在私人所有作僧团所有想、疑惑、私人所有想而为他人在私人所有设坐具,恶作,如是坐具三恶作;如是卧具三恶作;在二处三恶作之二,应知十二恶作。

§1084

1084.Karontassāti ettha ‘‘nisīdanādi’’nti pakaraṇato labbhati. Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘saṅghike saṅghikasaññī, vematiko, puggalikasaññī’’ti vikappattaye tikapācittiyaṃ pāḷiyaṃ (pāci. 122) vuttaṃ. Evaṃ puggalikepi tikadukkaṭaṃ vuttaṃ. Tenāha ‘‘puggale tikadukkaṭa’’nti. Iminā yathāvuttapācittiyadukkaṭāni sāmaññena tike pakkhipitvā evaṃ vuttānīti veditabbaṃ.

『作者之』,此处从「坐具等」之文脉可得。「三巴吉帝亚所说」者,「在僧团所有作僧团所有想、疑惑、私人所有想」,在三选项中三巴吉帝亚在经文中所说。如是在私人所有亦三恶作所说。故说「在私人所有三恶作」。以此应知,如所说之巴吉帝亚与恶作,以总相摄入三中,如是所说。

§1085-6

1085-6.‘‘Vuttūpacāra’’ntiādigāthādvaye vihārassa vuttūpacāraṃ muñcitvā upacāre vā abbhokāsepi vā santharatopi vā santharāpayatopi vā tattha nisīdato vā dukkaṭaṃ vuttaṃ. Tattha sabbattheva tassa nivāso vāritoti yojanā. Tattha vihārassāti yathāvuttasenāsanassa. Upacāreti avidūre. Abbhokāseti tassa senāsanassa naccāsanne aṅgaṇappadese.

「已说近处」等二偈中,已说舍弃住处的近处,或在近处、或在露地、或铺设、或令铺设,于彼处坐者,有恶作。于此,一切处皆禁止彼之住止,此为连结。于此,「住处之」者,如前所说之卧坐处。「近处」者,不远处。「露地」者,彼卧坐处之非极近之庭院处所。「坐者或」者,以「或」之取,取「卧者或」,及「作二者」,如是摄取。如律文所说:「坐下或卧下,有恶作罪」。「于彼处」者,于先前已到达之卧坐处。「一切处」者,从如前所说之近处,内与外,乃至露地,一切处。「彼之」者,对不满意者侵扰而设卧坐之彼异类人。「住止被禁」者,因与扰乱他人者共住有大害之故,此为意趣。如注疏所说:「实以如是异类人,住于同一住处或同一庭院,无有利益,是故一切处禁止彼之住止」。

Nisīdato vāti vāggahaṇena nipajjato vā dvepi karontassa vāti saṅgaṇhāti. Yathāha pāḷiyaṃ ‘‘abhinisīdati vā abhinipajjati vā, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 122). Tatthāti tasmiṃ pubbūpagatassa patte senāsane. Sabbatthevāti yathāvuttūpacārato anto ca bahi ca antamaso ajjhokāsepīti sabbattheva. Tassāti anattamanassa anupakhajja seyyaṃ kappayato tassa visabhāgapuggalassa. Nivāso vārito paraviheṭhakena sahavāsassa mahānatthakarattāti adhippāyo. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘evarūpena hi visabhāgapuggalena ekavihāre vā ekaṅgaṇe vā vasantena attho natthi, tasmā sabbatthevassa nivāso vārito’’ti (pāci. aṭṭha. 122).

『或坐者』——以『或』字摄取『或卧者』，即将两种情形皆摄收于内。如律文所说：『或靠近而坐，或靠近而卧，犯恶作罪。』（巴吉帝亚第一二二条）『于彼处』者，谓于彼先前已前往占用之坐卧具处。『一切处』者，如前所述之近行范围内，无论室内、室外，乃至露天之处，皆包括在内，故云『一切处』。『彼者』者，谓彼心生不满、侵占他处而安卧之异类人。禁止其住宿，乃因与此扰恼他人之异类人共住，有极大之害处，此为其义趣所在。如注疏所言：『与此类异类人同住一寺或同处一庭院，实无任何利益，故于一切处皆禁止其住宿。』（巴吉帝亚注疏第一二二条）

§1087

1087. ‘‘Sītādiupapīḷitassā’’ti padacchedo, sītādīhi upapīḷitassa bādhitassāti attho. Ādi-saddena ‘‘uṇhena vā’’tiādikaṃ saṅgaṇhāti. Yathāha ‘‘sītena vā uṇhena vā pīḷito pavisatī’’ti. Ettha āpadā nāma bahi sayantassa jīvitabrahmacariyantarāyāpajjanaṃ.

「为寒等所逼迫者」,此为句之分解,为寒等所逼迫者、被恼害者,此为义。以「等」字,摄取「或以热」等。如所说:「为寒所逼或为热所逼而入」。于此,「难事」者,名为在外而卧者之生命梵行障碍之遭遇。

§1088

1088.Idaṃ sikkhāpadaṃ dukkhavedanaṃ hotīti yojanā.

此学处为苦受,此为连结。

Anupakhajjakathāvaṇṇanā. · 不侵扰事之解释。

§1089

1089.Nikkaḍḍheyyāti nīhareyya. Nikkaḍḍhāpeyya vāti nīharāpeyya vā.

「应拖出」者,应拉出。「或应令拖出」者,或应令拉出。

§1990

1990. Bahū bhūmiyo vālikātalasaṅkhātā yassa so bahubhūmo, pāsādo. Samāsantavidhivasena ‘‘bahubhūmo’’ti vuccati.

「多地」者,具有多地,即沙地、平地所计数者,楼阁。依复合词之法则,称为「多地」。

§1091

1091.Ṭhapetvā ṭhapetvāti tasmiṃ tasmiṃ ṭhāne gatinivattiṃ katvā katvā.

「除去、除去」者,于彼彼处所作往返之后。

§1092

1092.Ayaṃ nayoti ‘‘nikkhamā’ti ekavacanena gacchante anekepi dvārakoṭṭhake atikkante āṇāpakassa ekāva āpatti hoti, ṭhitaṭṭhānato ṭhatvā ṭhatvā nīharantassa dvārakoṭṭhagaṇanāya hotī’’ti ayaṃ nayo. Āṇattiyā khaṇeyevāti ‘‘imaṃ nikkaḍḍhāhī’’ti āṇattikkhaṇeyeva.

「此法」者,「『出去』以单数而言,即使多人出去,越过多个门阈,对命令者只有一个罪」,「从站立处站立又站立而驱出者,依门阈数计算而有罪」,此为法。「于命令之刹那」者,于「将此人拖出」之命令刹那。

§1093

1093.Ekāvāti ettha ‘‘pācitti hotī’’ti vattabbo. Bahukāni ceti ettha ‘‘dvārānī’’ti vattabbaṃ, atikkāmetīti sambandho. ‘‘Ettake dvārakoṭṭhake atikkamāpetvā nikkaḍḍhāhī’’ti ca ‘‘yāva pariyantadvārakoṭṭhakā nikkaḍḍhāhī’’ti ca ‘‘bahū dvārakoṭṭhake atikkāmetvā nikkaḍḍhāhī’’ti ca āṇattattā bahū dvārakoṭṭhake atikkāmetvā sace nikkaḍḍhatīti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sace pana ettakāni dvārāni nikkaḍḍhāhī’ti vā ‘yāva mahādvāraṃ, tāva nikkaḍḍhāhī’ti vā evaṃ niyametvā āṇatto hoti, dvāragaṇanāya pācittiyānī’’ti (pāci. aṭṭha. 126). Bahūni pācittiyāni hontīti yojanā.

「一个」者,此处应说「有巴吉帝亚罪」。「多个」者,此处应说「门」,与「越过」相连。「越过如此多门阈而拖出」、「直至边界门阈而拖出」、「越过多个门阈而拖出」,因如此命令,越过多个门阈而拖出之义。如注疏中所说:「若如此命令『拖出如此多门』或『直至大门,拖出至此』,如此限定而命令者,依门数计算有诸巴吉帝亚罪」。应连接为「有多个巴吉帝亚罪」。

§1094

1094.Upaṭṭhānasālādīti ettha nissakkatthe paccattavacanato upaṭṭhānasālāditoti attho gahetabbo. ‘‘Upacārato’’ti iminā samānādhikaraṇattā vihārassa upaṭṭhānasālādito upacāratoti vuttaṃ hoti. Yathāha gaṇṭhipade ‘‘upacāro nāma upaṭṭhānasālādimattamevā’’ti. Kāyenapi vācāyapi tathā nikkaḍḍhane ca dukkaṭanti vakkhamānena saha yojanā. Tassāti upasampannassa. Ādi-saddena maṇḍapādayo gahitā. Yathāha ‘‘vihārassa upacārā vā upaṭṭhānasālāya vā maṇḍapā vā rukkhamūlā vā ajjhokāsā vā nikkaḍḍhati vā nikkaḍḍhāpeti vā, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 127). ‘‘Vācāyā’’ti iminā ‘‘nikkhamā’’ti ca ‘‘imaṃ nikkaḍḍhāhī’’ti āṇāpanañca gahitaṃ. ‘‘Tathā’’ti iminā ekena payogena ekāpatti, nānāpayogesu payogagaṇanāya, dvāragaṇanāya vā hotīti vuttameva pakāraṃ upasaṃharati.

「从侍奉堂等」者,此处因离格表示离开之义,应取「从侍奉堂等」之义。以「从近处」一词,因同格关系,说为「从住处之侍奉堂等近处」。如义疏中所说:「近处者,仅指侍奉堂等」。「以身或以语,如是拖出时有恶作罪」,应与将说之文连接。「彼之」者,达上者之。以「等」字摄取凉亭等。如所说:「从住处近处、或从侍奉堂、或从凉亭、或从树下、或从露地拖出或令拖出者,有恶作罪」。以「以语」一词,摄取「出去」之语及「将此人拖出」之命令。以「如是」一词,总摄已说之方式:以一个行为有一罪,于多种行为时依行为数计算,或依门数计算而有罪。

§1095

1095. ‘‘Tathā’’ti idaṃ ‘‘itaraṃ nikkaḍḍhantassa dukkaṭa’’nti imināpi yojetabbaṃ. Yathā vihārūpacārato upaṭṭhānasālādito upasampannaṃ nikkaḍḍhantassa, nikkaḍḍhāpentassa ca dukkaṭaṃ hoti, tathā anupasampannassa vihārato ca vihārūpacārato ca nikkaḍḍhanādiṃ karontassa bhikkhuno dukkaṭaṃ hotīti attho. Tathā vihārassūpacārā vā vihārā vā sabbesampi parikkhāraṃ nikkaḍḍhantassa dukkaṭanti yojanā. Sabbesanti upasampannānupasampannānaṃ. Parikkhāranti antamaso rajanachallipi saṅgayhati. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘antamaso rajanachallimpī’’ti (pāci. aṭṭha. 126).

「如是」一词,亦应与「拖出其他者有恶作罪」连接。如从住处近处、从侍奉堂等拖出达上者、令拖出者有恶作罪,如是对未达上者从住处及从住处近处作拖出等之比库有恶作罪之义。如是应连接为:从住处近处或从住处拖出一切资具者有恶作罪。「一切」者,达上者与未达上者之。「资具」者,乃至染色布片亦摄入。如注疏中所说:「乃至染色布片」。

§1096

1096.‘‘Asambaddhesū’’ti iminā byatirekato asithilabaddhesu parikkhāresu ekissāyeva āpattiyā sambhavaṃ dasseti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘gāḷhaṃ bandhitvā ṭhapitesu pana ekāva āpattī’ti mahāpaccariyaṃ vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 126). Sithilabandhanaṃ pana sammā bandhanaṃ na hotīti asambaddhavacanena gahitanti daṭṭhabbaṃ. Assa bhikkhussa vatthūnaṃ gaṇanāya dukkaṭaṃ paridīpayeti yojanā, parikkhāraṃ nīharantassa, nīharāpentassa ca assa bhikkhunoti vuttaṃ hoti.

以「于未系缚者」一词,显示于非松散系缚之资具中,仅有一罪之可能。如注疏中所说:「然于牢固系缚而安置者,仅有一罪,大注疏中如是说」。然松散系缚非正确系缚,故应见为以「未系缚」一词所摄。应连接为:显示依彼比库之物品数计算有恶作罪,对拖出资具者、令拖出者,说为「彼比库之」。

§1097-8

1097-8.Antevāsinti ca saddhivihārikanti ca ettha ‘‘asammāvattanta’’nti seso. Yathāha anāpattivāre ‘‘antevāsikaṃ vā saddhivihārikaṃ vā na sammā vattantaṃ nikkaḍḍhatī’’tiādi (pāci. 128). Nikkaḍḍhantassāti ettha ‘‘nikkaḍḍhāpentassā’’ti seso. Asammāvattantaṃ antevāsiṃ vā alajjiṃ vā tathā asammāvattantaṃ saddhivihārikaṃ vā ummattakaṃ vā tesaṃ antevāsiādīnaṃ parikkhāraṃ vā attano vasanaṭṭhānā vā tathā vissāsikassa vasanaṭṭhānā vā nikkaḍḍhantassa, nikkaḍḍhāpentassa vā upasampannaṃ vā anupasampannaṃ vā saṅghikavihārā nikkaḍḍhantassa sayaṃ ummattakassa vā anāpatti pakāsitāti yojanā.

「弟子」与「共住弟子」,此处应补「不如法行者」。如无犯段所说:「驱逐不如法行之弟子或共住弟子」等。「驱逐者」,此处应补「令驱逐者」。驱逐不如法行之弟子或无惭者,或驱逐如是不如法行之共住弟子或疯狂者,或驱逐彼等弟子等之资具,或从自己住处,或从信赖者之住处驱逐,或令驱逐,或从僧团住处驱逐已达上者或未达上者,或自己疯狂者,无犯,此为结合。

Aṭṭhakathāyaṃ ‘‘alajjīādayo pana attano vasanaṭṭhānatoyeva nikkaḍḍhitabbā’’ti (pāci. aṭṭha. 128) vuttaṃ, pāḷiyañca ‘‘attano puggalike anāpattī’’ti (pāci. 127) vuttaṃ, ‘‘attano vissāsikassa vasanaṭṭhānā’’ti idaṃ kasmā vuttanti ce? Imasseva pāṭhassa anulomato vuttaṃ. Antevāsikantiādīsu paṭhamaṃ asammāvattanādibhāvena ‘‘nikkaḍḍhissāmī’’ti cintetvā nikkaḍḍhantassa cittalahuparivattitāya kope uppannepi anāpatti.

注疏中说「无惭者等应仅从自己住处驱逐」,经文中说「从自己私人处无犯」,为何说「从自己信赖者之住处」?此乃顺应此文而说。于「弟子」等中,最初因不如法行等而思「我将驱逐」后驱逐者,即使因心轻转而生起愤怒,亦无犯。

§1099

1099.‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘nikkaḍḍhantassā’’ti ca tattheva sesaṃ ‘‘nikkaḍḍhāpentassā’’ti (pāci. aṭṭha. 126) ca ‘‘tassa parikkhāraṃ vā’’ti ca yathāvuttaṃ upasaṃharati. ‘‘Saṅghārāmāpi sabbasmā’’ti idaṃ kalahakārakeneva yojetabbaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘bhaṇḍanakārakakalahakārakameva sakalasaṅghārāmato nikkaḍḍhituṃ labhati. So hi pakkhaṃ labhitvā saṅghampi bhindeyyā’’ti (pāci. aṭṭha. 128). Idaṃ tūti ettha visesatthajotakena tu-saddena vuttavisesanaṃ vinā avasesavinicchayo anantarasadisoyevāti dīpeti. Tisamuṭṭhānaṃ kāyacittavācācittakāyavācācittato samuṭṭhānatoti.

以「如是」一词,于此处应补「驱逐者」,及于彼处应补「令驱逐者」,及「彼之资具」,如前所说而摄取。「从一切僧园」,此应仅与诤论制造者相结合。如注疏中说:「仅得驱逐制造争执之诤论制造者从整个僧园。彼若得势,甚至可能破僧」。「然而此」,此处以表示差别义之「然而」一词,显示除前述差别外,其余判定与前相同。三起,从身心、语心、身语心起之故。

Nikkaḍḍhanakathāvaṇṇanā. · 拖出事之解释。

§1100-1

1100-1.Majjhimāsīsaghaṭṭāyāti sīsaṃ na ghaṭṭetīti asīsaghaṭṭā, majjhimassa asīsaghaṭṭā majjhimāsīsaghaṭṭā, tāya, pamāṇamajjhimassa purisassa sīsāghaṭṭanappamāṇubbedhaheṭṭhimatalāyāti attho. Vehāsakuṭiyāti padarādīhi upari acchannatalāya dvibhūmikādibhedāya kuṭiyā. Uparīti matthake, akatapadarādiattharaṇāya tulāmattayuttāya uparimataleti vuttaṃ hoti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘yāhi kāhici upari acchannatalā dvibhūmikakuṭi vā tibhūmikādikuṭi vā ‘vehāsakuṭī’ti vuccati, idha pana asīsaghaṭṭā adhippetā’’ti (pāci. aṭṭha. 131). Āhaccapādakemañceti ‘‘āhaccapādako nāma mañco aṅge vijjhitvā ṭhito hotī’’ti pāḷiyaṃ dassite aṭanisīsāni vijjhitvā pādasikhaṃ āvuṇitvā uparisikhāya anākoṭitaāṇimhi ṭhitamañceti attho. Āhaccapādake pīṭheti sambandho. Yathāha pāḷiyaṃ ‘‘āhaccapādakaṃ nāma pīṭhaṃ aṅge vijjhitvā ṭhitaṃ hotī’’ti (pāci. 131). Soyevattho.

「中等不触头」者,不触头为不触头,中等者之不触头为中等不触头,依彼,义为:量度为中等人之头不触及之高度下层地面。「空中小屋」者,于阶梯等之上方有覆盖地面之二层等别之小屋。「上方」者,于顶上,于未作阶梯等铺设之仅有横梁之上层地面,此为所说。如注疏中说:「凡以何等于上方有覆盖地面之二层小屋或三层等小屋,称为『空中小屋』,然此处意指不触头者」。「穿孔脚床」者,经文中显示「名为穿孔脚床者,穿透肢体而立」,义为:穿透床钉头,缠绕脚尖,于上端未敲打之钉上所立之床。「穿孔脚」与「椅」相连。如经文中说:「名为穿孔脚椅者,穿透肢体而立」。义同。

Tasmiṃ āhaccapādake mañce vā pīṭhe vā nisīdantassa vā nipajjantassa vā tassa bhikkhuno payogagaṇanāya pācittiyo siyunti yojanā.

于彼穿孔脚床或椅上坐或卧之彼比库,依加行计算,应有巴吉帝亚,此为结合。

§1102-3

1102-3. Saṅghike saṅghikasaññivematikapuggalikasaññīnaṃ vasena tikapācittiyaṃ. Puggaleti puggalike vihāre. Vehāsakuṭiyā…pe… gaṇanāyeva tassa tikadukkaṭanti yojanā. Puggalike saṅghikasaññivematikaaññapuggalikasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ.

于僧团物,依僧团物想、疑、私人物想之三,为三巴吉帝亚。「私人」者,于私人住处。于空中小屋……乃至仅计算,彼为三恶作,此为结合。于私人物,依僧团物想、疑、其他私人物想之三,为三恶作。

Heṭṭhā aparibhoge vāti dārusambhārādīnaṃ vasena heṭṭhimatale avalañje vā. Sīsaghaṭṭāya vāti sīsaghaṭṭanappamāṇatalāya kuṭiyā vā. Avehāsavihāre vāti avehāsakuṭiyā bhūmiyaṃ katapaṇṇasālādīsu. Etthāpi ‘‘vissāsikavihāre’’ti idaṃ ‘‘attano puggalike anāpattī’’ti (pāci. 132) imassa anulomanato vuttaṃ.

「在下方不受用处」者,谓在木材堆积等之下方地面,或在未悬挂处。「或在头触处」者,谓在头触量之高度的小屋中。「或在无檐屋」者,谓在无檐小屋的地面上所作的叶棚等处。此处亦说「在可信赖屋」,此依「在自己个人所有处无罪」此句之顺从而说。

§1104

1104.Yattha paṭāṇi vā dinnāti yasmiṃ mañce pādasīsānaṃ upari aṭanimatthakato tiriyaṃ āṇi pavesitā hoti, tattha abhinisīdato, abhinipajjato vā na dosoti yojanā. Tatthāti pubbe vuttaapavesitapaṭāṇimhi mañce vā pīṭhe vā. ‘‘Ṭhatvā’’ti iminā nipajjanaṃ nivatteti. Lagetīti uparibaddhaaṅkusasikkādīsu yaṃ kiñci parikkhāraṃ lageti. Idaṃ sikkhāpadaṃ samuṭṭhānato eḷakalomena sikkhāpadena samaṃ matanti yojanā.

「凡已给予横木之处」者,谓在彼床之脚与头上方,从横木顶端横向插入木钉之处,在彼处坐或卧无罪,此为连结。「在彼处」者,谓在前述已插入横木之床或椅。「站立」者,以此遮止躺卧。「触及」者,谓在上方悬挂钩学处等中,触及任何用具。此学处从起源而言,与羊毛学处相同,此为连结。

Vehāsakuṭikathāvaṇṇanā. · 空中屋事之解释。

§1105

1105.Yāva dvārassa kosamhāti ettha ‘‘mahallakassa vihārassā’’ti seso, ‘‘mahallako nāma vihāro sassāmiko vuccatī’’ti (pāci. 136) pāḷiyaṃ vuttattā kārāpetānaṃ dāyakānaṃ sambhavato mahallakassa ‘‘vihāro nāma ullitto vā hoti avalitto vā ullittāvalitto vā’’ti dassitabhedassa vihārassa dvārakosasaṅkhātapiṭṭhasaṅghāṭassa ‘‘samantā hatthapāsā’’ti (pāci. 136) pāḷiyaṃ vuttadvārakavāṭaputhulappamāṇadvārabāhasamīpaṃ avadhiṃ katvāti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘dvārakoso nāma piṭṭhasaṅghāṭassa samantā kavāṭavitthārappamāṇo okāso’’ti (pāci. aṭṭha. 135).

「直至门框」者,此处「大屋」为省略,因律文中说「大屋者,谓有主之屋」,从建造者施主之可能性而言,大屋「谓屋或已涂或未涂或已涂未涂」,如所示之种类的屋之门框,即称为背板合处,以律文所说「周围一手距」之门扇宽度量的门边附近为界限,此为义。如注疏中说「门框者,谓背板合处周围门扇宽度量之空间」。

Aggaḷaṭṭhapanāyāti ettha aggaḷasahacariyena taṃsahitadvārakavāṭena yuttadvārabāhānameva vuttattā dvārabāhānaṃ niccalatthāyāti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sakavāṭassa dvārabandhassa niccalabhāvatthāyāti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 135). Limpitabbanti ettha ‘‘punappuna’’nti seso. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘punappunaṃ limpitabbo vā lepāpetabbo vā’’ti (pāci. aṭṭha. 135). Tiṇamattikānaṃ upari punappunaṃ mattikālepo kātabboti attho.

「为安置门闩」者,此处因说门闩相伴,与彼俱之门扇相应之门边,故义为使门边坚固。如注疏中说「义为使自己门扇之门栓坚固不动」。「应涂」者,此处「反复」为省略。如注疏中说「应反复涂或使涂」。义为在草泥之上应反复作泥涂。

§1106-7

1106-7. Yo ñeyyo, ayaṃ nayoti sambandho, ‘‘punappunaṃ limpitabbaṃ vā lepāpetabbameva vā’’ti yo vutto, ayaṃ nayo veditabboti attho. Ālokaṃ sandheti pidhetīti ālokasandhi, vātapānakavāṭānametaṃ adhivacanaṃ. Yathāha ‘‘ālokasandhīti vātapānakavāṭakā vuccantī’’ti (pāci. aṭṭha. 135). Ettha kavāṭassa sāmantā kavāṭadvāraphalakavitthārappamāṇaṃ lepaṭṭhānaṃ. Yathāha ‘‘sabbadisāsu kavāṭavitthārappamāṇo okāso’’ti (pāci. aṭṭha. 135).

「应知者,此为方法」者,此为连结,「应反复涂或唯应使涂」,凡如是所说,此方法应知,此为义。「遮光合处」者,遮光合,此为窗扇之同义语。如说「遮光合处者,谓称为窗扇」。此处门扇周围门扇门板宽度量为涂处。如说「一切方向门扇宽度量之空间」。

Etthāyamadhippāyo – vātapānakavāṭassa sāmantā dvāraphalakavitthārappamāṇe ṭhāne tiṇṇaṃ mattikānaṃ uparipi yattakaṃ bahalaṃ icchati, tattake ṭhāne ālokasandhi parikammatthāya limpitabbo vā lepāpetabbo vāti. ‘‘Punappunaṃ chādāpesi punappunaṃ lepāpesī’’ti (pāci. 134) imasmiṃ vatthusmiṃ uppannadosena sikkhāpadassa paññattattā lepaṃ anujānantena ca dvārabandhanassa sāmantā aḍḍhateyyahatthappamāṇeyeva padese punappunaṃ lepassa anuññātattā tato aññattha punappunaṃ limpentassa vā limpāpentassa vā bhittiyaṃ mattikāhi kattabbakiccaṃ niṭṭhāpetvā puna catutthalepe dinne pācittiyena bhavitabbanti vadanti. Gaṇṭhipadesu pana tīsupi punappunaṃ lepadānassa vuttappamāṇato aññattha paṭikkhittamattaṃ ṭhapetvā pācittiyassa avuttattā dukkaṭaṃ anurūpanti vuttaṃ.

此处此为意趣——在窗扇周围门板宽度量之处,在三层泥之上,欲多厚即多厚之处,在如是量之处,为修整遮光合处应涂或应使涂。因「反复使覆盖,反复使涂」此事件中,以所生之罪而制定学处,且允许涂时,在门栓周围仅二又半手量之处所允许反复涂,故在彼之外反复涂或使涂者,在墙上以泥完成应作之事后,再给予第四次涂时,应有巴吉帝亚罪,如是说。然在义疏句中,三次反复给涂,除了所说量之外被禁止之外,因未说巴吉帝亚,故说恶作为相应。

Chadanassāti padabhājane vuttānaṃ iṭṭhakāsilāsudhātiṇapaṇṇacchadanānaṃ aññatarassa. Dvattipariyāyanti ettha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘pariyāyenāti parikkhepena, evaṃ chadanaṃ pana tiṇapaṇṇehi labbhatī’’ti (pāci. aṭṭha. 136) vuttattā pariyāyanti tiṇehi vā paṇṇehi vā parikkhipitvā chadanameva gahetabbaṃ. Iṭṭhakāya vā silāya vā sudhāya vā chadane labbhamānaṃ maggena chadanaṃ pana upalakkhaṇavasena labbhati. Dvattipariyāyena chadanañca ‘‘sabbampi cetaṃ chadanaṃ chadanūpari veditabba’’nti (pāci. aṭṭha. 136) aṭṭhakathāvacanato uparūpari chadanavasena veditabbaṃ. Haritaṃ nāma pubbaṇṇādi. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘haritanti cettha sattadhaññabhedaṃ pubbaṇṇaṃ, muggamāsatilakulatthaalābukumbhaṇḍādibhedañca aparaṇṇaṃ adhippeta’’nti (pāci. aṭṭha. 135). Imesu aññatarassābhāvena aharitaṃ nāma.

「屋顶者」,即在词句分析中所说的砖、石、灰泥、草、叶屋顶之任一种。「二三次」者,此处注疏中说「『次』者,以围绕之义,如是屋顶可以草或叶得之」,故「次」应理解为以草或以叶围绕而盖之屋顶本身。以砖或石或灰泥盖屋顶时可得,但以道路盖屋顶则以标示之义而得。「二三次盖屋顶」,依注疏所说「凡此一切屋顶,应知为屋顶之上的屋顶」,故应知为上上屋顶之义。「青物」者,谓初谷等。如注疏中说「『青物』者,此处意指七种谷类之初谷,以及绿豆、黑豆、芝麻、豌豆、扁豆、葫芦、南瓜等类之后谷」。此等不存在时,名为「非青物」。

Adhiṭṭheyyanti vidhātabbaṃ. Tato uddhanti tīhi pariyāyehi vā tīhi maggehi vā uddhaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tiṇṇaṃ maggānaṃ vā pariyāyānaṃ vā uparī’’ti (pāci. aṭṭha. 136). Pācittiyaṃ hotīti vakkhamānadūratāya yutte aharitaṭṭhāne ṭhatvā saṃvidahitvā tikkhattuṃ chādāpetvā tatiyavāre ‘‘evaṃ karohī’’ti āṇāpetvā pakkamitabbaṃ. Apakkamantena tuṇhībhūtena ṭhātabbaṃ, tato uttari catutthavāre chadanatthaṃ vidahantassa iṭṭhakādigaṇanāya, tiṇesu tiṇagaṇanāya, paṇṇesu paṇṇagaṇanāya pācittiyanti vuttaṃ hoti. Yathāha pāḷiyaṃ ‘‘maggena chādentassa dve magge adhiṭṭhahitvā tatiyāya maggaṃ āṇāpetvā pakkamitabba’’ntiādi (pāci. 136). Tatiyāya magganti ettha tatiyāyāti upayogatthe sampadānavacanaṃ, tatiyaṃ magganti attho. Tatthāti harite, ‘‘sace harite ṭhito adhiṭṭhāti, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 137) vacanato adhiṭṭhānāya tiṭṭhatoti labbhati. Bījaropanato paṭṭhāya yāva sassaṃ tiṭṭhati, tāva haritaṃ nāma. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘yasmimpi khette vuttaṃ bījaṃ na tāva sampajjati, vasse pana patite sampajjissatī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 135).

「应决意」者,应施设之义。「从彼以上」者,从三次或从三道以上。如注疏中说「三道或三次之上」。「成巴吉帝亚」者,应站在适合说话距离的非青物处,安排后,令盖三次,第三次时命令「如是作」后应离去。不离去者应默然而立,从彼更进第四次为盖屋顶而施设时,砖等以砖等计数,草以草计数,叶以叶计数,成巴吉帝亚,如是所说。如经文中说「以道路盖者,决意二道后,命令第三道后应离去」等。「第三道」者,此处「第三」为目的格表用途义,意为「第三道」。「于彼处」者,于青物处,依「若站在青物处决意,犯恶作」之语,得知为「为决意而立」之义。从种子种植开始,乃至作物存在期间,名为「青物」。如注疏中说「于任何田中,所说之种子虽尚未成熟,但雨季来临时将会成熟」等。

§1108-9

1108-9. Aharitaṭṭhānepi tiṭṭhato paricchedaṃ dassetumāha ‘‘piṭṭhivaṃse’’tiādi. ‘‘Piṭṭhivaṃse’’ti idaṃ vaṃsayuttasenāsanavasena vuttaṃ. Kaṇṇikaṃ gāhāpetvā katasenāsanassāpi upalakkhaṇaṃ hoti. Piṭṭhivaṃseti ca ‘‘gaṅgāyaṃ ghoso’’tiādīsu viya sāmīpikādhāre bhummaṃ. Kutoyaṃ viseso labbhatīti? Aṭṭhakathāyaṃ ‘‘piṭṭhivaṃsassa vā kūṭāgārakaṇṇikāya vā upari, thupikāya vā passe nisinno hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 135) vuttavidhānato labbhati. ‘‘Nisinno’’ti aṭṭhakathāvacanato ṭhitoti ettha gatinivattisāmaññena nisinno ca vuttoti gahetabbo. Yasmiṃ ṭhāneti ettha ‘‘aharite’’ti pakaraṇato labbhati. ‘‘Ṭhātu’’nti idaṃ adhiṭṭhānakaraṇatthāya ṭhānaṃ gahetvā vuttanti ‘‘tassa anto aharitepi ṭhatvā adhiṭṭhātuṃ na labbhatī’’ti (pāci. aṭṭha. 136) aṭṭhakathāvacanato viññāyati.

为显示即使站在非青物处之限定,故说「背梁」等。「背梁」者,此依与梁相连之住所而说。对于取角材而造之住所亦为标示。「背梁」者,如「恒河中之声」等中,为近处依处之处格。此差别从何得知?从注疏中所说「坐于背梁之上,或尖顶屋角材之上,或塔旁」之施设而得知。注疏说「坐」,故此处「立」应以来去之共通性理解为亦说「坐」。「于何处」者,此处从「非青物」之文脉而得知。「立」者,此说为取立处以作决意之义,从注疏所说「其内即使站在非青物处亦不得决意」而了知。

Patanokāsatoti ettha paṭhamatthe to-paccayo. Tañhi ṭhānaṃ vihārassa patanokāsoti yojanā. Hīti hetuatthe vattamānato yasmā aharite patantassa vihārassetaṃ ṭhānaṃ patanokāso, tasmā tattha ṭhātuṃ na vaṭṭatīti gahetabbaṃ.

「落下之处」者,此处第一义有多义后缀。彼处即住所之落下处,如是连接。「因」者,从因义之现在式,应理解为:因为此处是落在非青物处之住所的落下处,故不应站在彼处。

§1111

1111. Imasmiṃ sikkhāpade ādo tāva vihārapadassa padabhājane ‘‘vihāro nāma ullitto vā’’tiādivuttattā (pāci. aṭṭha. 136) tabbipariyāyato tiṇeheva katachadanabhittikā kuṭi tiṇakuṭikāti viññāyatīti tiṇachadanā kuṭikā tiṇakuṭikā.

此学处中,首先住所一词,在词句分析中说「住所者,谓涂抹的」等,故从其反面,以草造屋顶与墙之小屋名为「草小屋」,应知草屋顶之小屋即草小屋。

Dvattipariyāyakathāvaṇṇanā. · 二三方式事之解释。

§1112

1112.Jānanti toyassa sappāṇakabhāvaṃ jānanto. Siñceyya siñcāpeyyāti ettha ‘‘tena udakenā’’ti vattabbaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tena udakena sayaṃ vā siñceyyā’’tiādi (pāci. aṭṭha. 140).

「知」者,知彼水有有情性。「应洒或应令洒」者,此处应说「以彼水」。如注疏中说「以彼水自己洒或」等。

§1113

1113. Yo pana dhāraṃ acchinditvā sace mattikaṃ siñceyya, evaṃ siñcato tassāti yojanā.

1113. 若有人截断水渠后,若浇灌土块,如是浇灌者之……应如是连接。

§1114-5

1114-5.Sandamānakanti toyavāhiniṃ. Mātikaṃ āḷiṃ. Sammukhaṃ karontassāti udakaṃ nhāyitumicchitaṃ yadi, sayaṃ abhimukhaṃ karontassa. Tattha tattha bandhato assa bhikkhussa payogagaṇanāya āpatti siyāti yojanā. Payogagaṇanāti payogagaṇanāya, udakaṃ bandhitvā bandhitvā yathicchitadisābhimukhakaraṇapayogānaṃ gaṇanāyāti attho.

1114-5. 「桑达玛那咖」者,水流也。「马提咖阿离」者,畦垄也。「正对着作者」者,若欲以水沐浴,自己正对着作者。于彼彼处结缚者,彼比库因行为计数而有罪……应如是连接。「行为计数」者,因行为计数,即结缚水后又结缚,随所欲方向正对着作之行为的计数之义。

§1116-7

1116-7. Yaṃ jalaṃ tiṇādimhi pakkhitte sace khayaṃ vā āvilattaṃ vā gacchati, tādise udake mattikaṃ, tiṇameva vā sace sakaṭapuṇṇampi ekato pakkhipeyya, evaṃ pakkhipantassa ekā pācitti. Ekekaṃ mattikaṃ, tiṇameva vā. Vā-saddena kaṭṭhagomayādiṃ vā pakkhipantassa payogagaṇanāya pācittiyanti yojanā. Āvilattanti pāṇakā yathā nassanti, tathā āluḷitabhāvaṃ. Iminā evaṃ avinassamānapāṇake mahāudake tiṇādiṃ pakkhipantassa anāpattibhāvaṃ dīpeti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘idaṃ pana mahāudakaṃ…pe… sandhāya vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 140).

1116-7. 若水在投入草等时,若趋向损耗或浑浊,于如是之水中,若投入土块,或仅草,即使满车一起投入,如是投入者,一巴吉帝亚。每一土块,或仅草。以「或」字,投入木柴、牛粪等者,因行为计数而有巴吉帝亚……应如是连接。「浑浊」者,如众生灭亡,如是搅动之状态。以此显示,于如是不灭亡众生之大水中投入草等者,无罪之状态。如注疏中所说:『然此大水……乃至……依此而说』。

§1118

1118.Dukkaṭaṃ hotīti āṇāpanapaccayā dukkaṭaṃ hoti. Ekā pācitti.

1118. 「有恶作」者,因命令之缘故有恶作。一巴吉帝亚。

§1119

1119.Sabbatthāti sappāṇake ca appāṇake ca. Vimatissāti sahacariyena vimatisahitamāha.

1119. 「一切处」者,有众生处与无众生处。「维玛提萨」者,以同行之故,与疑俱而说。

§1120

1120.‘‘Sabbatthāpāṇasaññissā’’tiādīsu adhikārato labbhamānaṃ ‘‘siñcanādīsu yaṃ kiñci karontassā’’ti idaṃ paccekaṃ sambandhanīyaṃ. Sabbatthāti sappāṇake, appāṇake ca. Apāṇasaññissāti evaṃ katena payogena nassamānā pāṇakā na santītisaññissa. Asañciccāti yathā pāṇakā na nassanti, evaṃ ghaṭādīhi gahitaṃ sappāṇakaudakaṃ udakeyeva osiñcantassa vā osiñcāpentassa vā vaṭṭitvā tasmiṃ udake tiṇādimhi patite asañcicca kataṃ nāma hoti. Asatissāti asatiyā karontassa. Ajānatoti pāṇakānaṃ atthibhāvaṃ ajānitvā karontassa.

1120. 于『一切处无众生想者』等中,从增加而得『于浇灌等作任何事者』,此应各别连接。「一切处」者,有众生处与无众生处。「无众生想者」者,以如是所作之行为,灭亡之众生不存在之想者。「非故意」者,如众生不灭亡,如是以瓶等取得有众生之水,仅于水中浇灌或令浇灌,转而于彼水中草等落下,非故意作名为。「无念」者,无念而作者。「不知」者,不知众生之存在而作者。

§1121-2

1121-2. Vadhakacitte sati sattame sappāṇakavagge paṭhamasikkhāpadassa visayabhāvato tato visesetumāha ‘‘vinā vadhakacittenā’’ti. Imasmiṃ sikkhāpade pāḷiyaṃ (pāci. 140) ‘‘sappāṇakaṃ udaka’’nti iminā aṭṭhakathāgataṃ paṭhamaṅgañca ‘‘jāna’’nti iminā dutiyaṅgañca ‘‘siñceyya vā siñcāpeyya vā’’ti iminā catutthaṅgañca vuttaṃ, na vuttaṃ tatiyaṅgaṃ. Tañca kho vadhakacittassa sattamavagge paṭhamasikkhāpadena pācittiyavacanato ettha tadabhāvalakkhaṇaṃ tatiyaṅgaṃ vuttameva hotītiadhippāyena aṭṭhakathāyaṃ vuttanti āha ‘‘vinā vadhakacittenā’’ti. Tenevāha ‘‘cattārevassa aṅgāni, niddiṭṭhāni mahesinā’’ti. Assāti imassa sikkhāpadassa.

1121-2. 在具有杀害心的情况下,由于第七品第一学处的对象性,为了与之区别,故说「无杀害心」。在此学处的圣典中(巴吉帝亚140),以「有生命之水」这一词说明了注疏中所述的第一支,以「知道」说明了第二支,以「浇或使浇」说明了第四支,未说第三支。而那第三支,由于在第七品第一学处中以巴吉帝亚之语说明了杀害心,在此处以其不存在为特征的第三支实已被说明——以此意趣,在注疏中说「无杀害心」。因此说「此学处有四支,由大仙所指示」。「此学处之」者,即此学处的。

§1123

1123. Sappāṇakasaññissa ‘‘paribhogena pāṇakā marissantī’’ti pubbabhāge jānantassāpi siñcanasiñcāpanaṃ ‘‘padīpe nipatitvā paṭaṅgādipāṇakā marissantī’’ti jānantassa padīpujjalanaṃ viya vināpi vadhakacetanāya hotīti āha ‘‘paṇṇattivajjaṃ ticitta’’nti. Ettha kismiñci kupitassa vā kīḷāpasutassa vā siñcato akusalacittaṃ, mālāgacchādiṃ siñcato kusalacittaṃ, paṇṇattiṃ ajānato khīṇāsavassa abyākatacittanti ticittaṃ veditabbaṃ. Tassāti sattamavagge paṭhamasikkhāpadassa. Assa cāti imassa siñcanasikkhāpadassa ca. Idaṃ visesananti idaṃ nānākaraṇaṃ. Ettha imasmiṃ pakaraṇe niddiṭṭhaṃ pakāsitanti attho. Taṃ lokavajjaṃ, idaṃ paṇṇattivajjaṃ. Taṃ akusalacittaṃ, idaṃ ticittaṃ. Taṃ dukkhavedanaṃ, idaṃ tivedananti vuttaṃ hoti.

1123. 对于有生命想者,即使在前阶段知道「由于使用,生命将死」而进行浇或使浇,也如同知道「飞蛾等生命将落入灯中而死」而点灯一样,即使无杀害思也会发生,故说「除制定外,三心」。在此,对某事愤怒者或游戏放逸者浇时是不善心,浇花树等时是善心,不知制定的漏尽者是无记心——应知此为三心。「彼之」者,第七品第一学处的。「此之及」者,及此浇水学处的。「此为差别」者,此为不同之处。在此,在此处所指示者,意为已显示。彼为世间罪,此为制定罪。彼为不善心,此为三心。彼为苦受,此为三受——如是所说。

Sattamavagge dutiyassa imassa ca ko visesoti ce? Imassa sikkhāpadassa ‘‘siñceyya vā siñcāpeyya vā’’ti bāhiraparibhogavasena paṭhamaṃ paññattattā ‘‘sappāṇakaṃ udakaṃ paribhuñjeyyā’’ti (pāci. 388) sikkhāpadaṃ attano nahānapānādiparibhogavasena paññattanti veditabbaṃ. Tasmiṃ vā paṭhamaṃ paññattepi attano paribhogavaseneva paññattattā puna idaṃ sikkhāpadaṃ bāhiraparibhogavasena paññattanti gahetabbaṃ.

若问:第七品第二学处与此学处有何差别?应知此学处以「浇或使浇」,由于外在使用而首先制定,而「应使用有生命之水」(巴吉帝亚388)学处是由于自己沐浴饮用等使用而制定。或者,即使在彼学处首先制定时,由于仅就自己使用而制定,故应理解此学处是就外在使用而再次制定。

Sappāṇakakathāvaṇṇanā. · 有生命事之解释。

Senāsanavaggo dutiyo. · 住所品第二。

§1124-6

1124-6.Aṭṭhaṅgayuttassāti ettha ‘‘sīlavā’’tiādi ekamaṅgaṃ, ‘‘bahussuto’’tiādi dutiyaṃ, ‘‘ubhayāni kho panassā’’tiādi tatiyaṃ, ‘‘kalyāṇavāco hotī’’tiādi catutthaṃ, ‘‘yebhuyyena bhikkhunīnaṃ piyo hoti manāpo’’ti pañcamaṃ, ‘‘paṭibalo hoti bhikkhuniyo ovaditu’’nti chaṭṭhaṃ, ‘‘na kho panetaṃ bhagavantaṃ uddissā’’tiādi sattamaṃ, ‘‘vīsativasso vā hoti atirekavīsativasso vā’’ti aṭṭhamanti etāni pāṭhāgatāni aṭṭha aṅgāni nāma. Bhikkhunīnaṃ ovādo, tadatthāya sammutīti viggaho. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade. Ñatti catutthī yassa kammassāti viggaho. ‘‘Kammenā’’ti seso.

1124-6. 「具足八支之」者,在此「具戒」等为第一支,「多闻」等为第二,「而彼之两者」等为第三,「善于言说」等为第四,「大多为比库尼们所喜爱、所欢喜」为第五,「有能力教诫比库尼」为第六,「而且不是针对世尊」等为第七,「满二十岁或超过二十岁」为第八——这些是圣典中所述的八支。「比库尼之教诫」,为此目的之认可,是复合词的分解。「在此」者,在此学处中。「白四」,其甘马,是复合词的分解。「以甘马」是省略的补充。

Aṭṭhaṅgayuttassa bhikkhussa mahesinā ñatticatutthena kammena yā bhikkhunovādakasammuti idha anuññātā, tāya asammato yo bhikkhūti yojanā.

具足八支的比库,由大仙以白四甘马所作的比库尼教诫者认可,在此被允许,未被那认可的比库——是连接。

Garudhammehi aṭṭhahīti ‘‘vassasatūpasampannāya bhikkhuniyā tadahupasampannassa bhikkhuno abhivādanaṃ paccupaṭṭhānaṃ añjalikammaṃ sāmīcikammaṃ kātabba’’ntiādīhi (pāci. 149) pāḷiyaṃ āgatehi aṭṭhahi garudhammehi. Ekaṃ bhikkhuniṃ, sambahulā vā bhikkhuniyoti idaṃ pakaraṇato labbhati. Osārentovāti pāḷiṃ uccārentova. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘osāretabbāti pāḷi vattabbā’’ti (pāci. aṭṭha. 149). Te dhammeti pubbe vutte te aṭṭha garudhamme. Ovadeyyāti aṭṭhagarudhammapāḷibhāsanasaṅkhātaṃ ovādaṃ kareyya.

「以八重法」者,以圣典中所述的八重法,如「受具足百岁的比库尼,应对当日受具足的比库作礼敬、起迎、合掌、恭敬业」等(巴吉帝亚149)。「一位比库尼,或众多比库尼」者,此从文脉可得。「诵说或」者,即诵说圣典。如注疏中所说「应诵说者,应说圣典」(巴吉帝亚注疏149)。「彼法」者,前述的彼八重法。「应教诫」者,应作名为诵说八重法圣典的教诫。

Kiṃ vuttaṃ hoti? Pāṭipade ovādatthāya āgantvā vanditvā ekamantaṃ nisinnā bhikkhuniyo ‘‘tena bhikkhunā’’tiādinā pāṭhāgatanayena ‘‘samaggattha bhaginiyo’’ti pucchitvā ‘‘samaggamhayyā’’ti yadi vadeyyuṃ, ‘‘vattanti bhaginiyo aṭṭha garudhammā’’ti punapi pucchitvā ‘‘vattantayyā’’ti yadi vadeyyuṃ, ‘‘eso bhaginiyo ovādo’’ti niyyādeyya. ‘‘Na vattantayyā’’ti yadi vadeyyuṃ, ‘‘vassasatūpasampannāyā’’tiādinā aṭṭhagarudhammapāḷibhāsanavasena ovādaṃ kareyyāti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘osārentova te dhamme ovadeyyā’’ti.

「何所说耶?」为了在布萨日教诫之故而来,礼敬后坐于一面的比库尼们,以「由彼比库」等所来之文句方式,问「诸姊妹和合否?」若答「我等和合,尊者」,再问「诸姊妹行八敬法否?」若答「我等行之,尊者」,应以「诸姊妹,此即教诫」而遣回。若答「我等不行之,尊者」,应以「百岁达上者」等八敬法文句诵说之方式作教诫,此为所说之义。如所说「降下彼等法而应教诫」。

§1127

1127.Aññena dhammenāti suttantena vā abhidhammena vā. Ekatoupasampannanti bhikkhunisaṅgheyeva upasampannaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘bhikkhunīnaṃ santike ekatoupasampannāyā’’ti. Tathāti ovadantassa dukkaṭanti dasseti.

「以其他法」者,以经或阿毗达摩也。「于一处达上者」者,唯于比库尼僧团达上者也。如注疏中所说「于比库尼们近处一处达上者」。「如是」者,显示教诫者恶作也。

§1128

1128.Bhikkhūnaṃ santikeyeva upasampannanti mahāpajāpatiyā gotamiyā saddhiṃ pabbajitā pañcasatā sākiyāniyo saṅgaṇhāti. Liṅgavipallāse upasampannabhikkhuno liṅgaparivattane sati tathā pācitti eva pakāsitāti attho.

「唯于比库们近处达上者」者,摄取与玛哈巴嘉巴娣果德弥共同出家之五百释迦女也。于性别转变时达上之比库性别转变时,如是亦巴吉帝亚被显示,此为义也。

§1129

1129.Ovādaṃaniyyādetvāti ‘‘vattanti bhaginiyo aṭṭha garudhammā’’ti pucchitvā ‘‘vattantayyā’’ti vutteti etthāpi soyevattho.

「不遣回教诫」者,问「诸姊妹行八敬法否?」答「我等行之,尊者」,于此亦彼义也。

§1130

1130. Garudhammehi ovadato dukkaṭanti yojanā.

「以敬法教诫者恶作」,此为连结也。

§1131

1131.Agaṇhantassa ovādanti ettha ovādatthaṃ yācanasandeso tadatthatāya ovādoti gahitoti ovādasāsanaṃ asampaṭicchantassāti attho. Apaccāharatopi tanti taṃ attanā gahitaṃ ovādasāsanaṃ uposathagge ārocetvā pātimokkhuddesakena dinnaṃ paṭisāsanaṃ bhikkhunisaṅghassa netvā avadantassāpi. Bālanti sāsanasampaṭicchanañca uposathaggaṃ netvā ārocanañca paṭisāsanaṃ haritvā pāṭipade bhikkhunisaṅghagaṇapuggalānaṃ yathānurūpaṃ paccārocanañca kātuṃ ajānanatāya bālaṃ. Gilānanti uposathaggaṃ gantvāpi ārocanassa bādhakena gelaññena samannāgataṃ gilānaṃ. Gamikanti pāṭipadaṃ anisīditvā gantabbaṃ accāyikagamanaṃ gamikañca ṭhapetvā dukkaṭaṃ siyāti sambandho.

「不受者之教诫」者,于此「为教诫之故请求之信息,为彼故之教诫」,此被取,义为不接受教诫教示者也。「亦不回报者」者,自己所受之教诫教示,于伍波萨他堂宣告后,由巴帝摩卡诵者所给之回示,持往比库尼僧团而说者亦也。「愚者」者,因不知如何接受教示、往伍波萨他堂宣告、持回示、于布萨日向比库尼僧团众人如理回报,故为愚者。「病者」者,虽往伍波萨他堂,具有妨碍宣告之疾病者为病者。「行者」者,不坐于布萨日而应去之紧急行程为行者,除此之外有恶作,此为连结也。

§1132

1132.Kammasminti ettha kamma-saddena bhikkhunovādakassa ñatticatutthena kammena dinnaṃ sammutikammaṃ adhippetanti aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Ñattiṃ, kammavācañca parihāpetvā, parivattetvā vā kataṃ ce, adhammakammaṃ nāma. Vaggeti chandārahānaṃ chandassa anāharaṇena vā sannipatitānaṃ ukkoṭena vā vagge sati. Tikapācittiyaṃ siyāti ‘‘adhammakamme adhammakammasaññī vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī ovadati, vematiko ovadati, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 150) adhammakamme adhammakammasaññipakkhe vuttapācittiyattayaṃ hoti.

1132.「从甘马」者,此处以「甘马」一词,意指以白四甘马授予比库尼教诫师的认可甘马,此于注疏中已说。若舍弃白与甘马语,或颠倒而作,名为非法甘马。「别众」者,因有求听者之求听未被带来,或因集会者被驱逐,而有别众时。「有三巴吉帝亚」者,「于非法甘马,作非法甘马想,教诫别众比库尼僧团,作别众想而教诫,疑而教诫,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚」,于非法甘马之作非法甘马想一方,有所说之三巴吉帝亚。

§1133

1133. Adhamme pana kammasmiṃ vematikassāpīti yojanā. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘vagge bhikkhunisaṅghasmiṃ, tikapācittiyaṃ siyā’’ti idaṃ saṅgaṇhāti. Kiṃ vuttaṃ hoti? Adhammakamme vematikapakkhe ‘‘vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 150) adhammikakammeyeva vimativāre vuttatikapācittiyaṃ hotīti vuttaṃ hoti. ‘‘Dhammakammanti saññino’’ti imināpi ‘‘adhamme pana kammasmi’’nti idaṃ yojetabbaṃ, ‘‘tathā’’ti sambandho, tena ‘‘vagge’’tiādikaṃ saṅgaṇhāti. ‘‘Adhammakamme dhammakammasaññī vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī ovadati, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 150) vuttaṃ tikapācittiyaṃ hoti. Evametā pācittiyo sandhāyāha ‘‘nava pācittiyo vuttā’’ti.

1133. 然而,于非法甘马,即使疑者,亦如是,此为连结。「如是」者,以此摄取「于别众比库尼僧团,有三巴吉帝亚」此义。何所说耶?于非法甘马之疑一方,「教诫别众比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚」,于非法甘马本身之疑门所说之三巴吉帝亚,此所说也。「作法甘马想者」,以此亦应连结「然而,于非法甘马」此义,「如是」为关联,由此摄取「于别众」等。「于非法甘马,作法甘马想,教诫别众比库尼僧团,作别众想而教诫,疑而教诫,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚」,有所说之三巴吉帝亚。如是关联此等巴吉帝亚而说「已说九巴吉帝亚」。

Imasmiṃ viya adhammakammavāre ‘‘samagge bhikkhunisaṅghasmi’’nti vikappe ca evameva nava pācittiyo hontīti atidisanto ‘‘samaggepi ca tattakā’’ti āha. Yathāha ‘‘adhammakamme adhammakammasaññī samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassa. Adhammakamme vematiko samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassa. Adhammakamme dhammakammasaññī samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 150).

如于此非法甘马门,于「和合比库尼僧团」之选项中,亦同样有九巴吉帝亚,显示此而说「于和合亦有同等数」。如所说「于非法甘马,作非法甘马想,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚。于非法甘马,疑,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚。于非法甘马,作法甘马想,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯巴吉帝亚」。

§1134

1134.Dvinnaṃ navakānaṃ vasāti yathādassitaṃ vagganavakaṃ, samagganavakanti dvinnaṃ navakānaṃ vasena. Tāti pācittiyo.

1134.「依二九之力」者,依如所显示之别众九与和合九,二九之力。「彼等」者,诸巴吉帝亚。

‘‘Dhammakamme adhammakammasaññī vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme vematiko vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme dhammakammasaññī vaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti dukkaṭassā’’ti vaggapakkhe nava dukkaṭāni. ‘‘Dhammakamme adhammakammasaññī samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme vematiko samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko, samaggasaññī ovadati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme dhammakammasaññī samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ vaggasaññī, vematiko ovadati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme dhammakammasaññī samaggaṃ bhikkhunisaṅghaṃ samaggasaññī ovadati, anāpattī’’ti (pāci. 151) ettha ante vuttaṃ anāpattivāraṃ vinā avasesesu aṭṭhasu vāresu samaggapakkhe aṭṭha dukkaṭāni. Evaṃ purimāni nava, imāni aṭṭhāti dhammakammapakkhe sattarasa dukkaṭāni hontīti āha ‘‘dukkaṭaṃ dhammakammepi, sattarasavidhaṃ siyā’’ti.

「于法甘马,作非法甘马想,教诫别众比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯恶作。于法甘马,疑,教诫别众比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯恶作。于法甘马,作法甘马想,教诫别众比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯恶作」,于别众一方有九恶作。「于法甘马,作非法甘马想,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯恶作。于法甘马,疑,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑,作和合想而教诫,犯恶作。于法甘马,作法甘马想,教诫和合比库尼僧团,作别众想,疑而教诫,犯恶作。于法甘马,作法甘马想,教诫和合比库尼僧团,作和合想而教诫,无犯」,此处除末尾所说之无犯门外,于其余八门中,于和合一方有八恶作。如是前九,此八,于法甘马一方有十七恶作,故说「于法甘马亦有恶作,十七种」。

§1135

1135. ‘‘Osārehī’’ti vutto katheti vāti yojanā. ‘‘Aṭṭhagarudhammaṃ kathehī’’ti vutto taṃ katheti vā. Pañhaṃ puṭṭho katheti vāti aṭṭhagarudhammavisaye pañhaṃ puṭṭho tameva vadati vā. Sikkhamānāya katheti vāti sambandho. Sikkhamānāya aṭṭhagarudhamme katheti vā, neva dosoti attho. Ummattakādino kathayato neva dosoti yojanā.

1135.「被告以『教诫』而说」者,此为连结。被告以「说八重法」而说彼。「被问问题而说」者,于八重法事被问问题而说彼本身。「对在学尼说」者,为关联。对在学尼说八重法,无过失,此为义。对痴狂等说者,无过失,此为连结。

§1136

1136. Idāni tiṇṇampi bahussutānaṃ lakkhaṇe ekattha dassite bhikkhunovādakassa viseso suviññeyyo hotīti taṃ dassetumāha ‘‘vācuggatāva kātabbā’’tiādi. Dve mātikā paguṇā vācuggatā kātabbāti yojanā. Bhikkhubhikkhunivibhaṅge mātikā paguṇā vācuggatāva kātabbāti yojanā, bhikkhubhikkhunivibhaṅgamātikā paguṇā katvā tāsaṃ aṭṭhakathaṃ uggahetvā pāḷito, atthato ca vacanapathāruḷhā vohārakkhamāyeva kātabbāti vuttaṃ hoti. Cattāro bhāṇavārā paguṇā vācuggatāva kātabbāti pakāsitāti yojanā. ‘‘Paguṇā’’ti iminā pāḷiyaṃ paguṇaṃ katvā dhāretvā paripucchitabbanti dasseti. ‘‘Vācuggatāva kātabbā’’ti iminā tadatthaṃ sutvā dhāretvā paripucchitabbamevāti dasseti.

1136. 现在,为了显示三种多闻者的特征虽在一处已显示,但比库教诫者的差别应善知,故说「应仅口诵」等。应连接为:二摩帝咖应熟习而仅口诵。应连接为:比库比库尼分别的摩帝咖应熟习而仅口诵,即将比库比库尼分别的摩帝咖熟习后,学习其义注,从经文、从义理、从语言惯用的表达方式,应仅作保护。应连接为:四诵品应熟习而仅口诵,如是显示。以「熟习」一词,显示应在经文中熟习后受持而遍问。以「应仅口诵」一词,显示应为此义而听闻、受持、遍问。

§1137

1137.Parikathatthāyāti sampattānaṃ dhammakathanatthāya. Kathāmaggoti mahāsudassanakathāmaggo. Maṅgala…pe… anumodanāti aggassa dānādimaṅgalesu bhattānumodanāsaṅkhātā dānakathā ca, kumāramaṅgalādīsu mahāmaṅgalasuttādimaṅgalānumodanā ca, amaṅgalaṃ nāma kālakiriyā, tattha matakabhattādīsu tirokuṭṭādikathā cāti evaṃ tissoyevānumodanā.

1137. 「为了遍说之义」者,为了对已来者说法之义。「说法之道」者,大善见说法之道。「祝福……乃至……随喜」者,在最上的布施等祝福中,名为饭食随喜的布施说,以及在童子祝福等中的大祝福经等祝福随喜,以及名为非祝福者即死亡,在彼处,在死者饭食等中的墙外等说,如是此三种随喜。

§1138

1138.Uposathādiatthāyāti ettha ādi-saddena pavāraṇādīnaṃ saṅgaho. Kammākammavinicchayoti kammavagge vuttavinicchayo, parivāre kammavagge āgatakhuddānukhuddakakammavinicchayoti vuttaṃ hoti. ‘‘Kammaṭṭhāna’’nti iminā ‘‘uttamatthassa pāpaka’’nti vakkhamānattā vipassanākammaṭṭhānamāha. Vipassanāvasena uggaṇhantena ca dhātuvavatthānamukhena uggahetabbanti gaṇṭhipadesu vuttaṃ. Uttamatthassāti arahattassa.

1138. 「为了伍波萨他等之义」者,此处以「等」字摄取自恣等。「甘马与非甘马的判别」者,在甘马品中所说的判别,在附随中说为在甘马品中所来的小小甘马判别。以「业处」一词,因将说「为了最上义的恶」,故说观业处。以观的方式学习者,应以界差别之门而学习,在结使句中已说。「最上义」者,阿拉汉。

§1139

1139.Ettakaṃ uggahetvāna bahussutoti yathāvuttadhammānaṃ uggahitattā bahussuto. Pañcavassoti upasampadato paṭṭhāya paripuṇṇapañcasaṃvaccharo. ‘‘Dasavasso’’ti etthāpi eseva nayo. Saṃvaccharavasena pañcavassesu paripuṇṇesu vutthavassavasena aparipuṇṇesupi pañcavassoyeva. Itarathā ūnapañcavassoti veditabbo. Paripuṇṇavīsativassūpasampadādīsu viya keci saṃvaccharagaṇanaṃ avicāretvā ‘‘pañcavasso’’tivacanasāmaññena vutthavassagaṇanameva gaṇhanti, tadayuttaṃ. Tathā gahaṇesu yutti vā maggitabbā. Muñcitvā nissayanti nissayavāsaṃ jahitvā. Issaroti nissayācariyavirahena issaro, iminā nissayamuttalakkhaṇaṃ dassitaṃ.

1139. 「学习如是量后为多闻者」者,因学习如所说之法故为多闻者。「五瓦萨」者,从达上开始满五年。「十瓦萨」者,此处也是此法。以年计算,在五瓦萨满时,以度过瓦萨计算,即使未满也是五瓦萨。否则应知为不足五瓦萨。某些人不考察年的计算,仅以「五瓦萨」语词的共性而取度过瓦萨的计算,如在满二十岁达上等中,此不相应。在如是取中,应寻求理由。「舍离依止」者,舍离依止住。「自在」者,因离依止老师而自在,以此显示依止解脱的特征。

§1140

1140.Dvevibhaṅgāti bhikkhubhikkhunivibhaṅgadvayaṃ. Idha ‘‘vācuggatā’’ti idaṃ paripucchampi sandhāyāhātipi vuttaṃ. Tenāha sāratthadīpaniyaṃ ‘‘dve vibhaṅgā paguṇā vācuggatā kātabbā’tiidaṃ paripucchāvasena uggahaṇampi sandhāya vutta’nti vadantī’’ti (sārattha. ṭī. pācittiya 3.145-147). Byañjanāditoti ettha byañjanaṃ nāma padaṃ, ādi-saddena saṅgahitaṃ anubyañjanaṃ nāma akkharaṃ, padakkharāni aparihāpetvāti vuttaṃ hoti. Catūsvapi nikāyesūti dīghamajjhimasaṃyutta aṅguttaranikāyesu, niddhāraṇe bhummaṃ. Eko vā nikāyo potthakopi ca ekoti yojanā. Api-saddena khuddakanikāyassāpi saṅgaho veditabbo. ‘‘Pi vā’’ti iminā khuddakanikāye jātakabhāṇakena sāṭṭhakathaṃ jātakaṃ uggahetvāpi dhammapadaṃ saha vatthunā uggahetabbamevāti dassite dve potthake samuccinoti, cattāri khandhakavattāni vā.

1140. 「二分别」者,比库比库尼分别二者。此处说「口诵」者,此也关联遍问而说。故在义利灯中说:「二分别应熟习而口诵,此也关联以遍问方式的学习而说,如是说者」。「文字等」者,此处名为文字者即句,以「等」字所摄的名为随文字者即字母,即不舍弃句与字母,如是所说。「在四部中」者,在长部、中部、相应部、增支部中,排除时为地格。应连接为:一部或一书也是一。以「也」字,应知摄取小部。以「或」一词,显示在小部中,本生诵者即使学习有义注的本生,也应学习法句连同因缘,如是显示时,合集二书,或四篇集事。

§1142

1142.Disāpāmokkho yattha yattha vasati, tassā tassādisāya pāmokkho padhāno. Yenakāmaṃgamoti yattha katthaci disābhāge yathākāmaṃ vuttiko hotīti attho . Parisaṃ upaṭṭhāpetuṃ kāmaṃ labhate issaroti yojanā, issaro hutvā bhikkhuparisāya attānaṃ upaṭṭhāpetuṃ yathāruciyā labhatīti attho. Ettāvatā parisūpaṭṭhāpakalakkhaṇaṃ vuttaṃ.

1142. 「方之最上」者,无论住在何处,在彼彼方为最上、为主要。「随欲而行」者,义为在任何方所,随欲而住。应连接为:得欲令众集会而自在,义为成为自在者,随意得令比库众集会自己。至此说众集会者的特征。

§1143

1143.Vācugganti vācuggataṃ. Ettha ca ‘‘idāni ayaṃ bhaṇḍapāthāvidhi na hotīti mihakaparipucchanakathānurūpato atthakaraṇaṃ na vācuggatakaraṇaṃ nāmāti viññāyatī’’ti nissandehe vuttaṃ. Iminā yathāvuttaṃ dutiyaṅgameva saṅgahitaṃ.

「瓦咕嘎」者,瓦咕嘎德(语过失)也。于此,「今此物品施与之法不成,故依米哈咖询问之说而作义理,非作瓦咕嘎德」,如是无疑而说。由此,如所说之第二支即被摄取。

§1144

1144.Assāti imassa sikkhāpadassa. Asammatatādīni tīṇi aṅgānīti attano asammatatā, bhikkhuniyā paripuṇṇūpasampannatā, ovādavasena aṭṭhagarudhammabhaṇananti imāni tīṇi aṅgāni.

「阿萨」者,此学处之。「阿桑玛德塔阿迪尼提尼昂嘎尼」者,三支也,即自己之未被认可性、比库尼之具足达上性、以教诫之方式宣说八敬法,此等为三支。

Ovādakathāvaṇṇanā. · 教诫论注释。

§1146

1146.Tikapācittiyanti ‘‘atthaṅgate sūriye atthaṅgatasaññī, vematiko, anatthaṅgatasaññī’’ti vikappattaye. Ekatoupasampannanti bhikkhunisaṅghe upasampannaṃ. ‘‘Bhikkhusaṅghe upasampannaṃ pana ovadato pācittiyamevā’’ti aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

「提咖巴吉帝亚」者,「日没时有日没想、疑、无日没想」,依此三分别。「艾咖德伍巴桑般那」者,于比库尼僧团中达上者。「然而于比库僧团中达上者,从教诫而言,仅为巴吉帝亚」,如是于注疏中说。

§1148

1148.Uddesādinayenāti ‘‘anāpatti uddesaṃ dento, paripucchaṃ dento’’tiādinā anāpattivāranayena. Assāti bhikkhussa.

「伍迭萨阿迪那耶那」者,依「无罪,给予诵经,给予询问」等无罪条款之方式。「阿萨」者,比库之。

Atthaṅgatasūriyakathāvaṇṇanā. · 日没论注释。

§1149

1149. ‘‘Sace asammato’’ti vakkhamānattā ovadantassāti ettha ‘‘sammatassā’’ti labbhati. Bhikkhunupassayanti bhikkhunivihāraṃ. Aññatra kālāti ‘‘tatthāyaṃ samayo , gilānā hoti bhikkhunī’’ti vuttakālato aññatra. ‘‘Gilānā nāma bhikkhunī na sakkoti ovādāya vā saṃvāsāya vā gantu’’nti (pāci. 161) dassite gilānakāle anāpattīti vuttaṃ hoti.

「若未被认可」者,因将说「教诫者」,于此得「被认可者」。「比库努巴萨亚」者,比库尼住处也。「阿尼亚德拉咖拉」者,「于此,此时,比库尼病」,如是所说之时以外。「名为病之比库尼,不能为教诫或共住而去」,如是于所示之病时无罪,如是说也。

§1150

1150.Pācittiyadvayaṃ hotīti paṭhamasikkhāpadena, iminā ca sikkhāpadena dve pācittiyāni hontīti. ‘‘Tīṇipi pācittiyānī’’ti yojetabbā, paṭhamadutiyatatiyehi sikkhāpadehi tīṇi pācittiyāni hontīti attho.

「巴吉帝亚德瓦亚洪德」者,由第一学处与此学处,有二巴吉帝亚也。「亦三巴吉帝亚」应连结,由第一、第二、第三学处,有三巴吉帝亚,此为义也。

§1151

1151.Aññena dhammenāti garudhammato aññena buddhavacanena. Dukkaṭadvayanti asammatabhikkhunupassayagamanamūlakaṃ dukkaṭadvayaṃ. Bhikkhunoti asammatassa ‘‘sammatassāpī’’ti vakkhamānattā. ‘‘Aṭṭhahi vā garudhammehi aññena vā dhammena ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 155) atthaṅgatasikkhāpade vuttattā ‘‘rattihetuka’’nti āha, rattiovādanamūlanti attho.

「以其他法」者,以不同于重法的其他佛语。「二恶作」者,以前往未经认可的比库尼住所为根本的二恶作。「比库尼」者,因将说「即使是已认可者」之故。因在「以八重法或以其他法教诫,犯巴吉帝亚」的已灭学处中说过,故说「以夜为因」,意为以夜间教诫为根本。

§1152

1152.Pācittiyadvayanti dutiyatatiyamūlakaṃ. Garudhammena ovādo garudhammo, so nidānaṃ yassa pācittiyassāti viggaho. Sammatattā garudhammanidānassa pācittiyassa abhāvatoti sambandho. Iminā paṭhamasikkhāpadena anāpattibhāvaṃ dasseti.

「二巴吉帝亚」者,以第二、第三为根本。「以重法教诫」即重法,彼为何巴吉帝亚之因,此为分析。因已认可故,以重法为因的巴吉帝亚不存在,此为关联。以此第一学处显示无罪之状态。

§1153

1153.Tassevāti sammatasseva. Dukkaṭaṃ iminā tatiyasikkhāpadena. Anāpatti paṭhamasikkhāpadena, tenevāha ‘‘sammatattā’’ti. Pācitti dutiyasikkhāpadena, tenevāha ‘‘rattiya’’nti.

「彼之」者,唯已认可者之。「恶作」以此第三学处。「无罪」以第一学处,故说「因已认可」。「巴吉帝亚」以第二学处,故说「因夜间」。

§1154

1154.Tikapācittiyaṃvuttanti ‘‘upasampannāya upasampannasaññī, vematiko, anupasampannasaññī bhikkhunupassayaṃ upasaṅkamitvā aññatra samayā ovadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 162) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Itaradvayeti ‘‘anupasampannāya upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampannāya vematiko, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 162) dassite itaradvaye. Ovadantassāti yena kenaci ovadantassa.

「三句巴吉帝亚所说」者,「对已达上者有已达上想,有疑,有未达上想,前往比库尼住所后,除适时外教诫,犯巴吉帝亚」,此三句巴吉帝亚已说。「其余二」者,「对未达上者有已达上想,犯恶作。对未达上者有疑,犯恶作」,在所示的其余二句中。「教诫者」者,以任何方式教诫者。

§1155

1155. Tikapācittiyaṃ, dukkaṭaṭṭhāne dukkaṭameva hotīti dassetumāha ‘‘tathā’’ti. Bhikkhunupassayaṃ gantvā aññena dhammena ovadantassa tathāti yojanā.

「三句巴吉帝亚,在恶作处唯有恶作」,为显示此而说「如是」。前往比库尼住所后以其他法教诫者亦如是,此为连接。

Bhikkhunupassayakathāvaṇṇanā. · 比库尼住处论注释。

§1156

1156.Cīvarādīnanti ādi-saddena piṇḍapātādiitarapaccayattayañca sakkāragarukāramānanavandanapūjanāni ca saṅgahitāni. Sammateti bhikkhunovādakasammutiyā sammate.

「衣等」者,以「等」字摄取钵食等其余三资具,以及恭敬、尊重、敬奉、礼拜、供养。「已认可」者,以比库尼教诫者认可而认可。

§1157

1157.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘dhammakamme dhammakammasaññī, vematiko, adhammakammasaññī evaṃ vadati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 167) tikapācittiyaṃ pāḷiyaṃ dassitameva. Idha kammaṃ nāma yathāvuttaṃ sammutikammaṃ. Adhammakamme dhammakammasaññivematikaadhammakammasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ. Vīsativasso vā atirekavīsativasso vāti sammutiyā aṅgāni.

「三句巴吉帝亚已说」者,「于如法甘马作如法甘马想,疑,作非法甘马想,如是说者,犯巴吉帝亚」,此三句巴吉帝亚于圣典中已显示。此中,『甘马』者,名为如前所说的僧团决议甘马。于非法甘马作如法甘马想者、疑者、作非法甘马想者,依此三种,犯恶作。「二十岁或超过二十岁」者,是僧团决议的要素。

§1158

1158. ‘‘Sammataṃ anupasampanna’’nti kaṃ sandhāyāhāti ce? Sammatena hutvā sikkhaṃ paccakkhāya sāmaṇerabhāvamupagataṃ sandhāya vuttaṃ. Āmisatthāyāti cīvarādīnamatthāya.

「已被认可的未达上者」,此依何而说耶?依已被认可后舍弃学处而成为沙玛内拉状态者而说。「为了利养」者,为了衣等之利益。

Āmisakathāvaṇṇanā. · 物资论注释。

§1162

1162.Bhikkhuniyā dinnanti ettha ‘‘bhikkhussā’’ti vattabbaṃ. Bhikkhunā dinnanti yojanā. ‘‘Bhikkhuniyā’’ti seso . Tatthāti cīvarapaṭiggahaṇasikkhāpade. Sūcitāti pakāsitā.

「由比库尼所给」,此处应说「由比库」。连接为「由比库所给」。「比库尼」是余文。「于彼处」者,于衣受持学处中。「已指示」者,已显示。

Cīvaradānakathāvaṇṇanā. · 施衣论注释。

§1163

1163. Aññātikāya bhikkhuniyā cīvaranti yojanā.

连接为「非亲里比库尼之衣」。

§1164

1164.Etthāti imasmiṃ sikkhāpade.

「此中」者,于此学处中。

§1165

1165. Sūciṃ cīvaraṃ pavesetvāti sambandho. Sūcinīharaṇeti cīvarato.

连接为「穿针入衣」。「针之取出」者,从衣中。

§1166

1166.Payogassa vasāti ekakkhaṇe bahū āvuṇitvā sūciyā nīharaṇapayogagaṇanāya. Bahū pācittiyoti yojanā, payogappamāṇāpattiyo hontīti attho.

「用功之数」者,为计算一次穿入多针后以针引出之用功数。应连接为「多巴吉帝亚」,意为「有用功量之罪」。

§1169

1169. Anekā pācittiyāpattī hontīti yojanā. Ārapatheti sūcimagge. Dutiye patheti ettha āra-saddo gāthābandhasukhatthaṃ luttoti veditabbo.

应连接为「有多巴吉帝亚罪」。「在针道上」者,在针之路径上。「在第二道上」者,此处应知「阿拉」一词为韵律结合之便而省略。

§1170

1170.Kā hi nāma kathāti ‘‘anekāpattiyo hontī’’ti ettha kiṃ vattabbanti attho. Tikapācittiyanti ‘‘aññātikāya aññātikasaññī, vematiko, ñātikasaññī cīvaraṃ sibbati vā sibbāpeti vā, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 178) vuttaṃ tikapācittiyaṃ.

「何以故说」者,此处「有多罪」之义为何应说之意。「三巴吉帝亚」者,如所说「对非亲里者作非亲里想,或疑,或作亲里想,缝衣或使缝衣,犯巴吉帝亚」,此所说之三巴吉帝亚。

§1172

1172.Aññaṃ parikkhāranti upāhanatthavikādiṃ. Sibbatoti ettha ‘‘sibbāpayato’’ti adhikārato labbhati. Sikkhamānasāmaṇeriyo sikkhamānādikā nāma.

「其他资具」者,鞋袋等物。「缝」者,此处从「使缝」之增益而得。「在学尼、沙玛内莉」者,名为在学尼等。

§1173

1173. Sibbanakiriyāya āpajjitabbato kriyaṃ.

「作」者,因由缝之作业而应犯故为作业。

Cīvarasibbanakathāvaṇṇanā. · 缝衣论注释。

§1174-5

1174-5.Saṃvidhāyāti ‘‘ajja yāma, sve yāmā’’tiādinā nayena saṃvidahitvā. Yathāha ‘‘ajja vā hiyyo vā pare vā gacchāmāti saṃvidahatī’’ti (pāci. 183). Magganti ekaddhānamaggaṃ, antamaso gāmantarampi. Aññatra samayāti ‘‘tatthāyaṃ samayo, satthagamanīyo hoti maggo sāsaṅkasammato sappaṭibhayo’’ti (pāci. 182) vuttakālavisesā aññatrāti vuttaṃ hoti. Satthavāhehi vinā agamanīyo maggo satthagamanīyo nāma. Corānaṃ sayitanisinnaṭṭhitakhāditapītaṭṭhānāni yattha dissanti, tādiso maggo sāsaṅko nāma. Corehi hatamāritaghātaviluttamanussā yattha paññāyanti, so sappaṭibhayo nāma. Idhāti imasmiṃ bhikkhuniyā saddhiṃ katasaṃvidhānaṃ avirādhetvā tāya ekaddhānamaggaṃ paṭipajjanakāleti attho.

「约定」者,以「今日去、明日去」等方式约定。如所说「约定『今日或昨日或后日去』」。「道路」者,一程之道路,乃至村与村之间。「除时」者,所说「此处此时,道路应与商队同行,被认为有危险、有恐怖」之时节特殊情况以外,故说除外。「应与商队同行之道路」者,名为无商队护卫则不可行之道路。「有危险」者,名为见有盗贼卧、坐、立、食、饮之处所之道路。「有恐怖」者,名为显现有被盗贼杀害、死亡、伤害、劫掠之人之处。「此处」者,意为在此比库尼与之所作约定不违背而与彼同行一程道路之时。

Añño gāmo gāmantaraṃ, tattha okkamanaṃ upagamanaṃ gāmantarokkamo, tasmiṃ kateti attho. Agāmake araññe addhayojanātikkame vāti yojanā, gāmarahitaṃ araññamaggampi dvigāvutaṃ atikkante vāti attho.

「另一村」者,村与村之间也。「于彼进入、前往」者,即村际进入,于彼所作之义也。「或于无村之旷野超过半由旬」者,由旬也。「或于离村之旷野道路超过二伽伍德」者,其义也。

§1176

1176. ‘‘Āpatti hotī’’ti sāmaññato dassitaāpattiyā bhedābhedaṃ dassetumāha ‘‘etthā’’tiādi. Etthāti imasmiṃ sikkhāpadavinicchaye, pakaraṇe vā. Dukkaṭaṃ dīpitanti sambandho. Akappiyabhūmaṭṭhoti ettha akappiyā bhūmi nāma antogāme bhikkhunupassayadvārakoṭṭhakoti evamādi. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sace pana antogāme bhikkhunupassayadvāre rathikāya, aññesu vā catukkasiṅghāṭakahatthisālādīsu saṃvidahanti, bhikkhuno āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. aṭṭha. 182-183). Ettha ca catunnaṃ maggānaṃ sambandhaṭṭhānaṃ catukkaṃ. Tiṇṇaṃ maggānaṃ sambandhaṭṭhānaṃ siṅghāṭakaṃ.

「有罪」者,为显示总说之罪的分别与不分别,故说「于此」等。「于此」者,于此学处决断中,或于此论题中也。「显示恶作」者,是连结。「不净地所立」者,于此所谓不净地者,名为村内比库尼住处门阁等如是等也。如注疏中说:「然若于村内比库尼住处门、街道、或于其他四衢道、象厩等处约定者,比库有恶作罪」也。于此,四道之会合处为四衢。三道之会合处为路口。

§1177

1177.Kappiyabhūmi nāma bhikkhunupassayādi. Yathāha ‘‘sace ubhopi bhikkhunupassaye vā antarārāme vā āsanasālāya vā titthiyaseyyāya vā ṭhatvā saṃvidahanti, anāpatti. Kappiyabhūmi kirāyaṃ. Tasmā ettha saṃvidahanapaccayā dukkaṭāpattiṃ na vadantī’’ti (pāci. aṭṭha. 182-183). Tenevāha ‘‘na vadantassa dukkaṭa’’nti. ‘‘Na vadanti assā’’ti padacchedo.

「净地」者,名为比库尼住处等。如说:「若二者皆于比库尼住处、或园林中间、或坐堂、或外道卧处站立而约定者,无罪。此实为净地。是故于此,因约定之缘故,不说恶作罪」也。以此故说「不说者无恶作」也。「不说者」是词之分解。

§1178

1178.Ubhayatthāti akappiyabhūmiyaṃ ṭhatvā saṃvidhāya gamane, kappiyabhūmiyaṃ ṭhatvā saṃvidhāya gamane cāti ubhayavikappe. Gacchantassevāti evakārena nikkhantassa jotakaṃ. Yathāha ‘‘nikkhamane anāpattī’’ti. ‘‘Bhikkhuno’’ti iminā bhikkhuniyā anāpattibhāvaṃ dīpeti. Āpattikhettaniyamanatthamāha ‘‘anantarassā’’tiādi.

「于二处」者,于不净地站立而约定后行去,及于净地站立而约定后行去,此二种选择也。「正行去者」者,以『正』字显示已出发者。如说「于出发时无罪」也。以「比库」此语,显示比库尼之无罪性。为限定罪之领域故说「非不相邻」等。

§1179

1179.Tatrāpīti kappiyabhūmiupacārokkamanepi. Udīritanti mahāpaccariyaṃ. Yathāha ‘‘mahāpaccariyaṃ vutta’’nti.

「于彼亦」者,于净地边界进入时亦然。「已说」者,大注疏也。如说「大注疏中已说」也。

§1180

1180.Antarāti attano nikkhantagāmassa, anantaragāmassa ca vemajjhe. Yathāha ‘‘gāmato nikkhamitvā pana yāva anantaragāmassa upacāraṃ na okkamati, etthantare saṃvidahitepi bhikkhuno dukkaṭa’’nti (pāci. aṭṭha. 182-183). Imasmiṃ sikkhāpade kāladvāramaggānaṃ vasena tayo saṅketavisaṅketāti tesu maggadvāravisaṅketepi āpatti hotevāti dassetumāha ‘‘dvāra…pe… vuccatī’’ti. Kālavisaṅkete pana anāpattiṃ vakkhati. Āpatti pācitti.

「中间」者,自己已出发之村与相邻村之间中也。如说「然从村出发后,乃至未进入相邻村之边界,于此中间虽约定,比库亦有恶作」也。于此学处中,依时、门、道之三种,有约定与非约定,为显示于彼等道门非约定时亦有罪故,说「门……乃至……称为」也。然于时非约定时,将说无罪。罪为巴吉帝亚。

§1181

1181.Asaṃvidahite kāleti ‘‘purebhattaṃ gamissāmā’’tiādinā katasaṃvidhānānaṃ pacchābhattādi asaṃvidahitakālaṃ nāma, tasmiṃ. Bhikkhusseva vidhānasminti bhikkhuniyā saṃvidhānaṃ vinā bhikkhusseva vidhāne sati āpatti dukkaṭaṃ.

「于未约定之时」者,「我们将于午前去」等如是作约定者,午后等为未约定之时,于彼时。「仅于比库之约定」者,无比库尼之约定,仅于比库之约定存在时,犯恶作。

§1182

1182. Samaye vidahitvā gacchato vā asamaye vidahitvā visaṅketena gacchato vā āpadāsu vidahitvā gacchato vā anāpattīti yojanā. Tathāti ‘‘vidahitvā gacchato anāpattī’’ti idaṃ atidisati.

于约定之时而去者,或于非时约定以不同标记而去者,或于危难时约定而去者,无犯,此为连结。「如是」者,指出「约定而去者,无犯」此义。

Tattha samayo nāma yathāvuttakālaviseso. Visaṅketo nāma kālavisaṅketo, ‘‘asukasmiṃ divase asukavelāya gamissāmā’’ti saṃvidahitvā gamanakāle tassa kālasaṅketassa vibhavananti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘kālavisaṅketeyeva anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 185). Āpadā nāma raṭṭhabhede janapadānaṃ palāyanakālo. Yathāha ‘‘raṭṭhabhede cakkasamāruḷhā janapadā pariyāyanti, evarūpāsu āpadāsū’’ti (pāci. aṭṭha. 185). Ettha ca raṭṭhabhedeti raṭṭhavilope. Cakkasamāruḷhāti iriyāpathacakkaṃ, sakaṭacakkaṃ vā samāruḷhā. Ummattakādinoti ādi-saddena khittacittādayo gahitā.

其中,「时」者,如前所说之时间差别。「不同标记」者,时间标记之不同,「我们将于某日某时去」如是约定,至去时彼时间标记已变异,如是所说。如云「唯于时间标记不同时,无犯」。「危难」者,国土破坏时,人民逃亡之时。如云「国土破坏时,人民登上车轮逃散,于如是等危难时」。此中「国土破坏」者,国土毁灭时。「登上车轮」者,登上威仪路之轮,或登上车之轮。「痴狂者等」者,以「等」字摄取心乱者等。

§1183

1183.Kāyavācādikattayāti ettha ādi-saddena cittaṃ gahitaṃ, kāyavācācittāti vuttaṃ hoti.

「身语等三」者,此中以「等」字摄取心,即说身语心。

Saṃvidhānakathāvaṇṇanā. · 约定谈论之解释。

§1184

1184. Uddhaṃ javatīti ujjavanī, paṭisotagāminī nāvā, taṃ. Adho javanato ojavanī, anusotagāminī nāvā, taṃ. Abhiruheyyāti ettha ‘‘saṃvidhāyā’’ti seso. Yathāha ‘‘yo pana bhikkhu bhikkhuniyā saddhiṃ saṃvidhāya ekaṃ nāvaṃ abhiruheyyā’’ti (pāci. 186). Lokassādasaṅkhātamittasanthavena taṃ nāvaṃ āruyha kīḷanacittaṃ pubbaṅgamaṃ katvā aññamaññaṃ saṃvidhāyāti attho. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘lokassādamittasanthavavasena kīḷāpurekkhāro saṃvidahitvā’’ti (pāci. aṭṭha. 188).

「向上行」者,逆流而行之船,彼船。「向下行」者,顺流而行之船,彼船。「登上」者,此中「约定」为省略。如云「若比库与比库尼约定而登上同一船」。以世间嬉戏之名义,以朋友交往之缘故,登上彼船,以嬉戏之心为先导,互相约定,此为义。如注疏中云「以世间嬉戏、朋友交往之缘故,以嬉戏为前导而约定」。

§1185

1185. Sagāmatīrapassena gamane gāmantaravasena vā pācitti, agāmatīrapassena gamane addhayojane pācitti addhayojanātireke ṭhāne gāme vijjamānepi avijjamānepi.

沿有村之岸边而行,或经由村与村之间而行,犯巴吉帝亚。沿无村之岸边而行,半由旬犯巴吉帝亚,超过半由旬之处,无论有村或无村,皆犯。

§1186

1186. Yojanaputhulāya nadiyā majjhena gacchato addhayojanavasena āpattidassanatthamāha ‘‘tathā’’tiādi. ‘‘Ūnayojanaputhulāya nadiyā majjhaṃ ubhayabhāgaṃ bhajatīti tādisikāya nadiyā majjhena gacchantassa gāmantaragaṇanāya, addhayojanagaṇanāya ca āpattī’’ti vadanti.

1186. 对于渡过一由旬宽之河流中央者,为显示半由旬之罪过,故说「如是」等。「若河流宽度不足一由旬,其中央两边均属之,对于渡过如是河流中央者,就村落间之计算而言,就半由旬之计算而言,有罪」,如是说。

§1187

1187.Yathāsukhaṃ samuddasminti ettha ‘‘gantabba’’nti seso. ‘‘Sabbaaṭṭhakathāsū’’tiādinā yathāsukhagamanānuññāya hetuṃ dasseti. Imināva asandamānodakesu vāpitaḷākādīsu anāpattīti viññāyati.

1187. 于「随意于海中」此处,应补「应行」。以「于一切注疏中」等,显示允许随意而行之理由。由此即知,于无法测量之水域、池塘等处,无罪。

§1188

1188.Titthasampādanatthāyāti paratitthaṃ pāpetuṃ. Taṃ nāvaṃ. Yuttāti nāvāpājakā.

1188. 「为达渡口」者,为使达彼岸渡口。「彼船」者,该船。「适当者」,船夫也。

§1189

1189.‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘anāpatti pakāsitā’’ti imaṃ saṅgaṇhāti. Asaṃvidahitvā bhikkhuniyā saddhiṃ ekaṃ nāvaṃ abhiruheyya vā, tiriyaṃ taraṇāya bhikkhuniyā saddhiṃ saṃvidahitvāpi ekaṃ nāvaṃ abhiruheyya vā, āpadāsu bhikkhuniyā saddhiṃ saṃvidahitvāpi ekaṃ nāvaṃ abhiruheyya vā, tathā anāpatti pakāsitāti yojanā.

1189. 以「如是」此语,摄取「无罪已显示」此义。未约定而与比库尼共登一船,或为横渡而与比库尼约定后共登一船,或于危难时与比库尼约定后共登一船,如是无罪已显示,此为连结。

‘‘Anantarasamo’’ti iminā ‘‘asaṃvidahite kāle’’tiādinā vuttavinicchayaṃ saṅgaṇhāti. Idhāpi kālavisaṅkete anāpatti, titthanāvāvisaṅkete āpattiyeva. Yathāha ‘‘idhāpi kālavisaṅketeneva anāpattī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 191). ‘‘Lokassādamittasanthavavasena kīḷāpurekkhāro saṃvidahitvā’’ti (pāci. aṭṭha. 188) vacanato keci ‘‘imaṃ sikkhāpadaṃ akusalacittaṃ lokavajja’’nti vadanti, taṃ na gahetabbaṃ. Kīḷāpurekkhāratāya hi abhiruhitvā gāmantarokkamane, addhayojanātikkame vā kusalābyākatacittasamaṅgīpi hutvā āpattiṃ āpajjati. Yadi hi so saṃvegaṃ paṭilabhitvā arahattaṃ vā sacchikareyya, niddaṃ vā okkameyya, kammaṭṭhānaṃ vā manasi karonto gaccheyya, kuto tassa akusalacittasamaṅgitā, yenidaṃ sikkhāpadaṃ ‘‘akusalacittaṃ, lokavajja’’nti vuccati, tasmā paṇṇattivajjaṃ, ticittanti siddhaṃ.

以「同前」此语,摄取以「于未约定之时」等所说之判定。此处亦,于时间有疑惑者无罪,于渡口与船有疑惑者则有罪。如所说「此处亦唯于时间有疑惑者无罪」等。因「以世间之友谊交往为缘,以游戏为先而约定」之语,有些人说「此学处是不善心、世间所呵责」,此不应取。因以游戏为先而登船后,于下至村落间、或超过半由旬时,即使具足善或无记心,亦犯罪。若彼获得悚惧而证得阿拉汉果,或入睡眠,或作意业处而行,何来其具足不善心,而此学处被称为「不善心、世间所呵责」?故此是制定所呵责,三心,已成立。

Nāvābhiruhanakathāvaṇṇanā. · 登船谈论之解释。

§1190

1190. Gihisamārambhaṃ hitvā bhikkhuniyā paripācitaṃ bhattaṃ ñatvā bhuñjato bhikkhuno pācitti hotīti yojanā. Paripācitaṃ nāma bhikkhuno sīlasutādiguṇaṃ kulānaṃ vatvā nipphāditaṃ. Yathāha ‘‘bhikkhuniyā paripācitaṃ, guṇappakāsanena nipphāditaṃ laddhabbaṃ katanti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 194). Gihisamārambhanti bhikkhuniyā paripācanato pubbeyeva gihipaṭiyattaṃ. Yathāha ‘‘bhikkhuniyā paripācanato paṭhamameva yaṃ gihīnaṃ paṭiyāditaṃ bhatta’’nti (pāci. aṭṭha. 194). Vakkhati hi ‘‘gihisampāditampi vā vinā’’ti.

1190. 舍弃在家人之准备,知是比库尼所劝化之食而食用之比库,有巴吉帝亚,此为连结。「所劝化」者,谓向诸俗家宣说比库之戒、多闻等功德而获得者。如所说「比库尼所劝化,以功德宣说而获得、应得之物,已作,此为义」。「在家人之准备」者,于比库尼劝化之前,在家人已准备者。如所说「于比库尼劝化之前,即在家人已准备之食」。因将说「或无在家人所成办者」。

§1191

1191. ‘‘Tassā’’ti vakkhamānattā ‘‘yaṃ bhojana’’nti yojetabbaṃ. Tassāti pañcadhā vuttassa bhojanassa. Sabbesuajjhohāresūti sabbesu paragalakaraṇappayogesu.

「其」者,应与「何食」连结而说。「其」者,指五种所说之食。「于一切吞咽」者,于一切使入喉咙之努力中。

§1192

1192. Bhikkhuniyā paripācitaṃ bhuñjato dosoti yojanā.

「比库食比库尼所煮之食有罪」,此为连结。

§1193

1193.Ubhosūti paripācitepi aparipācitepi. Sabbatthāti imesu dvīsu paribhuñjato ajjhohāravaseneva dukkaṭanti yojanā.

「于二者」者,于已煮与未煮二者。「于一切处」者,于此二者中受用者,仅以吞咽之方式即为恶作,此为连结。

§1195

1195. Pañcabhojanaṃ ṭhapetvā aññaṃ pana yaṃ kiñci yāgukhajjaphalādikaṃ bhuñjantassa anāpattīti yojanā.

「除五种食外,然而食用任何其他粥、副食、果等,无罪」,此为连结。

Paripācitakathāvaṇṇanā. · 煮熟谈论之解释。

§1197

1197. Idaṃ sabbaṃ dasamaṃ sikkhāpadaṃ samuṭṭhānanayādinā dutiyāniyateneva sadisaṃ matanti yojanā. Idaṃ sikkhāpadanti ‘‘yo pana bhikkhu bhikkhuniyā saddhiṃ eko ekāya raho nisajjaṃ kappeyya, pācittiya’’nti (pāci. 199) vuttaṃ rahonisajjasikkhāpadaṃ.

「此一切第十学处,以生起方式等,与第二不定法相同」,此为所认为之连结。「此学处」者,即「若比库与比库尼一对一秘密坐,巴吉帝亚」所说之秘密坐学处。

Rahonisajjakathāvaṇṇanā. · 独坐谈论之解释。

Bhikkhunivaggo tatiyo. · 比库尼品第三。

§1198

1198.Ekoti ekadivasiko. Āvasatho piṇḍoti puññatthikehi ekaṃ pāsaṇḍaṃ anuddissa yāvadatthaṃ dātuṃ sālādīsu paññattaṃ pañcasu bhojanesu aññataraṃ bhojanaṃ. Yathāha ‘‘āvasathapiṇḍo nāma pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataraṃ bhojanaṃ sālāya vā maṇḍape vā rukkhamūle vā ajjhokāse vā anodissa yāvadattho paññatto hotī’’ti (pāci. 206). Agilānenāti ettha ‘‘agilāno nāma sakkoti tamhā āvasathā pakkamitu’’nti vutta padabhājaniyaaṭṭhakathāyaṃ ‘‘addhayojanaṃ vā yojanaṃ vā gantuṃ sakkotī’’ti (pāci. aṭṭha. 206) vuttattā tamhā āvasathā addhayojanaṃ vā yojanaṃ vā gantuṃ samatthena agilānenāti attho. Tato uddhanti dutiyadivasato uttari.

「一」者,一日之。「施处食」者,由求福德者为供养某一派别,于堂等处设置,于五种食中任一食物,施与所需之量。如所说:「施处食者,名为五种食中任一食物,于堂、于棚、于树下、于露地,不指定而设置所需之量」。「无病者」者,于此处,于词句分析注疏中说「无病者,名为能从彼施处离去」,又因说「能行半由旬或一由旬」,故从彼施处能行半由旬或一由旬之有能力之无病者,此为义。「从彼以上」者,从第二日以上。

§1199

1199. Anodisseva paññatte piṇḍeti yojanā, ‘‘imesaṃyeva vā’’ti aññataraṃ pāsaṇḍaṃ vā ‘‘ettakānaṃyeva vā’’ti tattha puggalaparicchedaṃ vā akatvā sabbasādhāraṇaṃ katvā paññatte āvasathapiṇḍeti attho. Yāvadatthe eva piṇḍe paññatteti yojanā, yāvatā attho kucchipūraṇādikaṃ payojanamettha piṇḍeti viggaho, ‘‘ettakaṃ dātabba’’nti aparicchinditvā ‘‘bhuñjantānaṃ yāvadatthaṃ dātabba’’nti paññatte piṇḍe evāti attho. Bhuñjitabbanti kammasādhanaṃ vā bhāvasādhanaṃ vā. ‘‘Bhojana’’nti ajjhāharaṇīyaṃ. Sakinti ekavāraṃ. Tatthāti āvasathe.

1199.「于不指定而施设之食」者,连结为:未作「唯此等」之任何派别,或「唯此许多」之于彼处人数限定,而作为一切共通而施设于住处之食,此为义。「于为所需而施设之食」者,连结为:于此,凡所需者,充满腹等目的为此食之利益,分解为:未限定「应施与此许多」,而于「应施与正食者所需」而施设之食,此为义。「应食」者,为业成就或状态成就。「食」者,可吞咽者。「一次」者,一回。「于彼处」者,于住处。

§1200

1200.Tassa piṇḍassa. Ajjhohāresu sabbesūti sabbesu ajjhohārappayogesu katesu. Tassa ajjhohārakassa. Pācittiyo payogagaṇanāya.

1200. 彼食之。「于一切吞咽中」者,于一切吞咽之运用作已。彼吞咽者之。诸巴吉帝亚以运用计数。

§1201

1201. ‘‘Ekena kulena nānekaṭṭhānabhedesu paññatte’’ti, ‘‘nānākulehi vā nānekaṭṭhānabhedesu paññatte’’ti cāti yojanā. ‘‘Piṇḍe’’ti adhikāro. Nānā ca eko ca nānekā, ṭhānānaṃ bhedā ṭhānabhedā, nānekā ca te ṭhānabhedā cāti viggaho, tesu. Ekabhogoti ekapiṇḍaparibhogo. Evakārena dutiyadivasādiparibhogaṃ nivatteti.

1201.「以一家于诸多处所差别中施设」,及「以诸多家于诸多处所差别中施设」,此为连结。「食」为贯通。诸多与一为诸多,处所之差别为处所差别,诸多与彼等处所差别,此为分解,于彼等中。「一受用」者,一食之受用。以「唯」字遮止第二日等之受用。

§1204

1204.Gilānassāti vuttalakkhaṇena gilāno hutvā punappunaṃ bhuñjantassa gacchato vā āgacchantassa vā anāpattīti yojanā, antamaso addhayojanampi gacchato, gantvā āgacchato vā antarāmagge ca gataṭṭhāne ca ekasmiṃ divase bhuñjantassa anāpattīti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘yo gacchanto antarāmagge ekadivasaṃ, gataṭṭhāne ca ekadivasaṃ bhuñjati, tassāpi anāpatti. Āgacchantepi eseva nayo’’ti (pāci. aṭṭha. 208). Odissa paññatteti ettha ‘‘bhikkhū’’ti seso. Yathāha ‘‘bhikkhūnaṃyeva atthāya uddisitvā paññatto hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 208). Paritteti udarapūraṇāya appahonake thoke bhojane. Yathāha ‘‘yāvadatthaṃ paññatto na hoti, thokaṃ thokaṃ labbhati, tādisaṃ niccampi paribhuñjituṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 208). Sakinti yāvadatthaṃ paññattaṃ vuttanayena ekavāraṃ bhuñjato anāpatti.

1204.「病者」者,连结为:成为所说相之病者而反复食者,或行者或来者,无犯。乃至行半由旬者,行已而来者,或于中途道路及所至处,于一日中食者,无犯,如是所说。如所说:「凡行者于中途道路一日,及于所至处一日食者,彼亦无犯。来者亦此法」。「指定而施设」者,于此「诸比库」为省略。如所说:「唯为诸比库之利益而指定施设」。「少许」者,于充满腹之不足、少量食物中。如所说:「非施设所需,得少许少许,如是者恒常受用亦可」。「一次」者,如所说法,于施设所需一回食者,无犯。

§1205

1205.Yāguādīnīti ādi-saddena pañcabhojanato aññesaṃ ajjhoharaṇīyānaṃ gahaṇaṃ.

1205.「粥等」者,以「等」字摄取五种食物以外之其他可吞咽物。

Āvasathakathāvaṇṇanā. · 住所谈论之解释。

§1206

1206. Vuttā samayā aññatrāti yojanā, ‘‘tatthāyaṃ samayo, gilānasamayo cīvaradānasamayo cīvarakārasamayo addhānagamanasamayo nāvābhiruhanasamayo mahāsamayo samaṇabhattasamayo’’ti (pāci. 217) vuttā sattavidhakālā aññatra.

1206. 所说诸时除外,此为连结。「于此,此为时:病时、施衣时、作衣时、道路行时、乘船时、大集会时、沙门食时」,所说七种时除外。

Tattha yadā pādānaṃ phalitattā na sakkoti piṇḍāya carituṃ, ayaṃ gilānasamayo. Atthatakathinānaṃ pañca māsā, itaresaṃ kattikamāsoti ayaṃ cīvaradānasamayo. Yadā cīvare kariyamāne kiñcideva cīvare kattabbaṃ karoti, ayaṃ cīvarakārasamayo. Yadā addhayojanampi gantukāmo vā hoti, gacchati vā, gato vā, ayaṃ addhānagamanasamayo. Nāvābhiruhanasamayepi eseva nayo. Yadā gocaragāme cattāro bhikkhū piṇḍāya caritvā na yāpenti, ayaṃ mahāsamayo. Yadā yo koci pabbajito bhattena nimanteti, ayaṃ samaṇabhattasamayo. Gaṇo katamoti āha ‘‘gaṇo’’tiādi.

其中,当因足部裂开而不能行乞食时,此为病时。对已行咖提那衣者为五个月,对其余者为咖提咖月,此为施衣时。当正在制作衣时,对衣做任何应做之事,此为作衣时。当欲行半由旬,或正行,或已行,此为道路行时。于登船时亦同此理。当于乞食村中四位比库行乞食后不能维持,此为大众时。当任何出家者以食邀请时,此为沙门食时。何为众?说『众』等。

§1207

1207. Gaṇabhojanaṃ nāma kinti āha ‘‘ya’’ntiādi. Yaṃ pañcannaṃ aññataraṃ nimantanato, viññattito vā laddhaṃ, taṃ idha bhojananti adhippetaṃ hotīti yojanā. Nimantanatoti ‘‘bhojanāna’’ntiādinā vakkhamānappakārena kataṃ akappiyanimantanamāha. Viññattitopi vāti ‘‘sacepī’’tiādinā vakkhamānanayena katamakappiyaviññattimāha.

何名众食?说『凡』等。凡从五者之任一,由邀请或由告知而得者,此处所指即是食,此为连结。由邀请者,说以『诸食』等将说之方式所作的不如法邀请。由告知亦或者,说以『即使』等将说之方式所作的某种如法告知。

§1208-11

1208-11.Bhojanānanti niddhāraṇe sāmivacanaṃ, ‘‘aññatarassā’’ti seso, ‘‘odano sattu kummāso, maccho maṃsañca bhojana’’nti saṅgahitānaṃ pañcannaṃ bhojanānaṃ aññatarassa. Nāmanti vakkhamānaṃ odanādināmaṃ. Bhikkhū nimantetīti ettha ‘‘ekato, nānato vā’’ti seso. Yathāha ‘‘ekato nimantitā. Nānato nimantitā’’ti (pāci. aṭṭha. 217-218). Ekato nimantanaṃ nāma sabbesaṃ bhikkhūnaṃ ekato ṭhitānaṃ nimantanaṃ. Nānato nimantanaṃ nāma bhikkhūnaṃ visuṃ visuṃ vasanaṭṭhānaṃ gantvā vā ekato ṭhitaṭṭhānaṃ gantvā vā anekehi nimantanaṃ. Yathāha ‘‘cattāri pariveṇāni vā vihāre vā gantvā nānato nimantitā, ekaṭṭhāne ṭhitesuyeva vā eko puttena, eko pitarāti evampi nānato nimantitā’’ti (pāci. aṭṭha. 217-218).

『诸食』,属格用于排除,『某一』为省略,即五种食中之某一,此五种食以『饭、麨、干粮、鱼、肉为食』所摄。『名』者,将说之饭等之名。『邀请比库们』,此处『一处或异处』为省略。如说『一处受邀。异处受邀』。一处邀请者,名为对一切比库于一处站立时之邀请。异处邀请者,名为前往比库们各各住处,或前往一处站立之处,由多人所作之邀请。如说『前往四个住处或寺院而异处受邀,或即于一处站立时,一人由儿子,一人由父亲,如是亦为异处受邀』。

Vevacanaṃ nāma odanādisabbapadānaṃ, sampaṭicchathātiādikiriyāpadānañca pariyāyavacanaṃ. Bhāsantaraṃ nāma māgadhavacanato aññaṃ sīhaḷadamiḷādivohārantaraṃ. Vevacanehi eva vā bhāsantarena vā nimantetīti sambandho.

『或』字者,名为饭等一切词之异名,及『你们接受』等动作词之同义语。异语者,名为从马嘎达语之外的僧伽罗、达米拉等方言之间。以或字本身或以异语邀请,此为连结。

Tato nimantanānantaraṃ. Nimantananti yathāvuttaṃ akappiyanimantanaṃ. Ekato gaṇhantīti aññamaññassa dvādasahatthaṃ amuñcitvā ṭhitā vā nisinnā vā ekato gaṇhanti.

『其后』,邀请之后。邀请者,如前所说之不如法邀请。『一处取』者,彼此不离十二手肘而站立或坐着,一处取食。

‘‘Gaṇabhojanakāraṇa’’nti idaṃ bhojanapaccayā pācittiyaṃ evaṃ gahaṇamantarena na hotīti vuttaṃ.

『众食之因』,此说因食而得巴吉帝亚,不以如是取之间隔而成。

§1212

1212. Ekato, nānato vāpi yaṃ gamanaṃ, bhojanampi vā, taṃ gaṇabhojane na kāraṇantipi viññū bhaṇantīti yojanā. Ekato nānato vāpīti ettha ‘‘ṭhitā vā nisinnā vā’’ti seso.

「一处或各处,无论是前往,或是食物,彼于众食中非为因缘」,诸智者如是说,此为连结。「一处或各处」,此处「站立或坐」为省略。

§1213-4

1213-4.Viññāpetvāti ‘‘amhākaṃ catunnampi bhattaṃ dehī’’tiādinā ekato vā ‘‘mayhaṃ dehi, mayhaṃ dehī’’ti pāṭekkaṃ vā viññāpetvā. Evampīti viññattitopi.

「令知」者,以「给我等四人食」等一处,或「给我,给我」各别令知。「如是亦」者,从令知亦。

§1215

1215.Duvidhassāti nimantakassa, viññāpakassa ca.

「二种之」者,邀请者与令知者。

§1216

1216. Sattasupi samayesu bhuñjataṃ anāpattīti yojanā, ‘‘gaṇabhojana’’nti pakaraṇato labbhati, yathāvuttesu gilānādīsu sattasu kālesu lesaṃ vinā bhuñjantānanti attho. ‘‘Ekato’’ti idaṃ ‘‘gahetvā’’ti iminā yojetabbaṃ. Bhuñjatanti bhuñjantānaṃ. Tathāti ‘‘anāpattī’’ti idaṃ paccāmasati.

「于七种时节中食者无罪」为连结。从「众食」之文脉得知,于如所说病人等七种时节中,无过失而食者之义。「一处」此语应与「取」连结。「食者」,食诸人之。「如是」,此「无罪」回应。

§1217

1217. Anupasampanno ca cārī ca patto ca animantito ca anupasampanna…pe… nimantitā, te catutthe katvāti attho , anupasampannaṃ vā piṇḍacāriṃ vā catutthassa pattaṃ vā animantitaṃ vā catutthaṃ katvā ekato gahetvā bhuñjantānaṃ gaṇabhedo muninā pakāsito, gaṇassa aparipuṇṇatā dīpitāti vuttaṃ hoti. Piṇḍāya carati sīlenāti piṇḍacārī, so idha pubbapadalopena ‘‘cārī’’ti vutto, piṇḍapātiko. So hi nimantanaṃ asādiyanto gaṇabhojanako gaṇakhādako na hotīti adhippāyo. Patto nāma vihāre nisīditvā catutthena attanā laddhabbabhojanatthāya pesito patto. Animantito nāma paṭhamaṃ akappiyanimantanāya nimantite anantogadho upasampanno. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Api-saddo heṭṭhā dassitaṃ dvinnaṃ, tiṇṇaṃ vā vasena vuttavinicchayaṃ apekkhati.

「未达上者、行者、钵、未邀请者」,未达上者……乃至……被邀请者,以彼等作为第四之义。以未达上者、或乞食行者、或第四之钵、或未邀请者作为第四,一处取而食诸人之众破,牟尼已开示。众之不圆满已显示,如是所说。「以乞食行为戒者」为乞食行者,彼于此处以前词省略说为「行者」,乞食者。彼不接受邀请故非众食者、非众食者,此为意趣。「钵」者,名为坐于精舍,为以自己作第四所应得食物之故而遣送之钵。「未邀请者」者,名为最初以不如法邀请而邀请时,不入其中之达上者。「于此」者,于此学处中。「亦」字期待下文所示二人或三人之方式所说之判别。

§1218

1218.Samayaladdhānanti gilānādayo sattasamayā laddhā yehi te samayaladdhā, tesaṃ, niddhāraṇe sāmivacanaṃ. ‘‘Aññatarassā’’ti seso, ‘‘vasenā’’ti iminā sambandho. Neva gaṇabhedoti yojanā. Samayaladdhakassa attano anāpattibhāvamantarena taṃ catutthaṃ katvā gaṇabhojanaṃ gaṇhantānaṃ pana āpattisambhavato āha ‘‘āpatti pana veditabbā’’ti. Yathāha mahāpaccariyaṃ ‘‘samayaladdhako sayameva muccati, sesānaṃ gaṇapūrakattā āpattikaro hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 220).

「时节所得者」,病人等七种时节所得,由彼等为时节所得者,彼等之,于排除中为属格。「某者之」为省略,「以……方式」与此连结。「非众破」为连结。除时节所得者自己之无罪性外,以彼作第四而取众食诸人则有罪之可能故说「然应知有罪」。如大义疏说「时节所得者自己得脱,余者因为众之圆满者故成为有罪者」。

§1219

1219. Pañcabhojanesu aññatarassa nāmaṃ gahetvā nimantetvā tesuyeva aññaṃ diyyamānaṃ gaṇhantassa visaṅketābhāvaṃ dassetumāha ‘‘bhojanānañcā’’tiādi. Bhojanānanti niddhāraṇe sāmivacanaṃ, aññatarassa vasenāti vuttaṃ hoti. Taṃ visaṅketaṃ, odanādīnaṃ nāmena nimantetvā diyyamānaṃ yāguādiṃ gaṇhantassa gaṇabhojanaṃ na hotīti vuttaṃ hoti.

1219. 为了显示:受邀时取五种主食中某一种之名,而接受其中另一种时,无有约定,故说「诸主食」等。「诸主食」者,属格用于分离义,意为「以某一种之方式」。彼无约定者,意为:受邀时以饭等之名,而接受所给予的粥等时,不成为众食。

§1221

1221.‘‘Niccabhatta’’nti dhuvabhattaṃ vuccati. ‘‘Niccabhattaṃ gaṇhathā’’ti vadanti, bahūnampi ekato gahetuṃ vaṭṭati. Salākabhattādīsupi eseva nayo.

1221.「常食」者,称为固定食。说「你们取常食」时,即使多人一起取亦可。在筹食等中,此理亦同。

Gaṇabhojanakathāvaṇṇanā. · 众食论述之注释。

§1223-4

1223-4.Bahūhi manussakehīti visuṃ visuṃ nimantitehi anekehi manussehi. Pañcasu yassa kassāti ettha ‘‘sahadhammikesū’’ti seso, niddhāraṇe bhummaṃ, pañcasu sahadhammikesu yassa kassacīti attho. ‘‘Hitvā’’tiādinā kimāhāti? Yassa vikappeti, tasmiṃ sannihite ‘‘mayhaṃ bhattapaccāsaṃ tuyhaṃ dammī’’ti sammukhā vikappanavasena vā tasmiṃ asannihite tassa nāmaṃ gahetvā ‘‘mayhaṃ bhattapaccāsaṃ itthannāmassa dammī’’ti asammukhā vikappanavasena vā paṭhamanimantanāya vikappanaṃ hitvā, taṃ avikappetvāti vuttaṃ hoti.

1223-4.「被众多人」者,被各各邀请的众多人。「于五种中任何」,此处应补「于如法者中」,属格用于分离义,意为「于五种如法者中任何」。以「舍」等所说何义?对谁作选择,在彼在场时以「我将我的食物份额给你」之当面选择方式,或在彼不在场时取其名以「我将我的食物份额给某名者」之不当面选择方式,舍弃对最初邀请的选择,意为不作彼选择。

Bhattanti ettha ‘‘yo bhuñjatī’’ti seso. Nimantito yo pacchā nimantitaṃ bhattaṃ bhuñjati, tassa pācittiyanti yojanā. Uppaṭipāṭiyā ekasitthampi bhuñjato tassa pācittiyaṃ siyāti yojanāti. Kiṃ vuttaṃ hoti? Pacchā nimantitānaṃ bhojanaṃ paṭhamaṃ bhuñjitvā paṭhamaṃ nimantitānaṃ bhojanaṃ pacchā bhuñjantassa ca ekapatteyeva heṭṭhā paṭhamaṃ nimantitānaṃ bhojanaṃ pakkhipitvā itaraṃ upari pakkhipitvā heṭṭhā hatthaṃ otāretvā heṭṭhā ṭhitabhojane ekasitthampi paṭhamaṃ abhuñjitvā upari ṭhitaṃ paṭhamaṃ bhuñjantassa cāti vuttaṃ hoti. Teneva yathā uppaṭipāṭi na hoti, tathā missīkataṃ bhojanaṃ bhuñjantassa na dosoti mahāpaccariyaṃ vinicchayo byatirekato dassito hoti. Yathāha ‘‘dve tīṇi kulāni nimantetvā ekasmiṃ ṭhāne nisīdāpetvā ito cito ca āharitvā bhattaṃ ākiranti, sūpabyañjanaṃ ākiranti, ekamissakaṃ hoti, ettha anāpattīti mahāpaccariyaṃ vutta’’nti (pāci. aṭṭha. 229).

「食」者,此处应补「凡食者」。受邀者,凡食后来所邀之食者,彼为巴吉帝亚,此为连结。意为:以颠倒次序,即使食一口,彼亦为巴吉帝亚。所说何义?食后来所邀者之食物在先,而后食最初所邀者之食物者;以及在一钵中,将最初所邀者之食物置于下,将另一食物置于上,伸手向下,对置于下之食物,最初未食一口,而先食置于上者,如是说。由此,如同不颠倒次序,食混合之食物者无罪,此大注疏之判决以特别方式显示。如所说:「邀请二三家,令坐于一处,从此从彼取来而倾注食物,倾注汤菜,成为一混合物,于此无犯,大注疏如是说。」

§1225-6

1225-6. Paramparabhojanassa sarūpaṃ padabhājane vuttanayena dassetumāha ‘‘bhojanānampī’’tiādi. Tesameva pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataraṃ bhojanaṃ paribhuñjatīti yojanā. Mahesinā paridīpitanti padabhājane ‘‘paramparabhojanaṃ nāma pañcannaṃ bhojanāna’’ntiādinā (pāci. 227) nayena vuttaṃ.

1225-6. 为了以词句分析中所说之方式显示次第食之相,故说「诸主食亦」等。连结为:食彼等五种主食中之某一主食。「被大仙阐明」者,在词句分析中以「次第食者,名为五种主食」等方式所说。

§1227

1227.Yatthāti anekehi ekabhājane pakkhitte yasmiṃ bhojaneti vuttaṃ hoti ekeneva dinne vicāraṇābhāvā. Sabbamekarasaṃ siyāti visuṃ visuṃ viññāyamānarasaṃ ahutvā ekarasameva hoti.

1227.「于何处」者,意为:于众多者置于一钵中之何处食物,因仅由一人给予而无需考察。「一切成为一味」者,非各各可识之味,而成为唯一味。

§1230

1230.‘‘Gāmenā’’ti iminā gāmaṭṭhāyeva vuttā. ‘‘Nimantitassa doso na vijjatī’’ti idaṃ gāmapūganigamehi paccekaṃ yojetabbaṃ. Gāma-saddena ‘‘gāmā vā araññā vā’’ti (pārā. 91) ettha viya nagarampi saṅgahitaṃ. Pūgo nāma visuṃ visuṃ samūhā hutvā puññakārino dhammikamanussā. Nigamo nāma sāpaṇo mahāgāmo. Sakalagāmena nimantito hutvā sampatte yattha katthaci gehe bhuñjantassa anāpattīti attho. Pūgādīsupi eseva nayo. Yathāha ‘‘sakalena gāmena ekato hutvā nimantitasseva yattha katthaci bhuñjato anāpatti. Pūgepi eseva nayo’’ti (pāci. aṭṭha. 229). Niccabhatte doso na vijjatīti anekaṭṭhānato diyyamānaṃ niccabhattampi uppaṭipāṭiyā bhuñjantassa na dosoti vuttaṃ hoti.

「以村」者,以此仅说村落。「受邀者无罪」者,此应分别与村、众、镇相配。以「村」一词,如「村或林野」(巴拉基咖91)中所示,城市亦被摄入。「众」者,名为分别聚集而行福业的如法之人。「镇」者,名为有市场的大村。受全村邀请后,到达时在任何房屋中食用,无罪,此为义。于众等亦同此理。如所说「受全村一起邀请者,在任何处食用,无罪。于众亦同此理」(巴吉帝亚注疏229)。「常食无罪」者,从多处给予的常食,轮流食用者无罪,如是所说。

§1231

1231. Kāyo vācā kāyavācācittanti imehi āpajjanaṃ kathinasamuṭṭhānaṃ nāma. Idha kriyaṃ nāma bhojanaṃ, akriyaṃ nāma paṭhamanimantanassa avikappanaṃ, idaṃ dvayamevāha ‘‘bhojanañcāvikappana’’nti.

「身、语、身语意」者,以此等所犯,名为咖提那衣生起。此中「作」者,名为食物;「不作」者,名为初次邀请时的不转让,此二者即说为「食物与不转让」。

Paramparabhojanakathāvaṇṇanā. · 展转食论述之注释。

§1232-3

1232-3.Pūvāti atirasādayo rasā. Paheṇakatthāyāti paṇṇākāratthāya. Paṭiyattāti sampāditā. Pātheyyatthāyāti gamikassa sambalatthāya. Paṭiyattā manthā vāti sambandho. Manthā nāma baddhasattuabaddhasattutilataṇḍulādayo. Yathāha ‘‘baddhasattuabaddhasattutilataṇḍulādi sabbaṃ idha manthotveva saṅkhaṃ gacchatī’’ti (pāci. aṭṭha. 233). Ye pūvā, manthā vāti yojanā. Hīti nipātamattaṃ. Tattha paṭiyattesu tesu pūvesu vā manthesu vā. Bhikkhunāti ettha ‘‘ākaṅkhamānenā’’ti seso.

「糕」者,极美味等美味。「为送礼之故」者,为叶包之故。「备办」者,已准备。「为路粮之故」者,为行者的资粮之故。「备办的团食」者,此为连接。「团食」者,名为炒胡麻、未炒胡麻、芝麻、米等。如所说「炒胡麻、未炒胡麻、芝麻、米等,一切在此皆称为团食」(巴吉帝亚注疏233)。「糕或团食」者,此为配合。「或」者,仅为语助词。「于彼」者,于彼备办的糕或团食中。「比库」者,此处「若欲求者」为省略。

Dvattipattāti dve vā tayo vā pattāti viggaho. Pūrāti mukhavaṭṭiyā heṭṭhimarājisamaṃ puṇṇā. Yathāha ‘‘mukhavaṭṭiyā heṭṭhimalekhāya samapūre patte gahetvā’’ti (pāci. aṭṭha. 233). ‘‘Dvattipattā pūrā’’ti cettha parimāṇaṃ dassitaṃ, parimāṇaparimeyyānaṃ abhedopacārena pūvamanthā gahetabbā yathā ‘‘dve tisso taṇḍulanāḷiyo’’ti. Pūvehi vā sattūhi vāti yojanā. Sattūti baddhasattuabaddhasattūnaṃ gahaṇaṃ, imināva tilādīni upalakkhitāni. Tatiyapattassa mukhavaṭṭiyā heṭṭhārājiyā uddhaṃ katvā pakkhittañcetaṃ ‘‘tato uttari’’nti iminā ca gayhati. Yathāha ‘‘sace tatiyaṃ pattaṃ thūpīkataṃ gaṇhāti, pūvagaṇanāya pācittiya’’nti (pāci. aṭṭha. 233).

「二三钵」者,分析为二或三钵。「满」者,与口缘下边齐平而满。如所说「取与口缘下线齐平满的钵」(巴吉帝亚注疏233)。「二三钵满」者,此中显示限量,以限量与所限量无别的方便,应取糕与团食,如「二三那利米」。「以糕或以粉」者,此为配合。「粉」者,取炒胡麻与未炒胡麻,以此芝麻等亦被标示。第三钵从口缘下边向上放入者,以「超过彼」此被取。如所说「若取第三钵堆高者,以糕计算,巴吉帝亚」(巴吉帝亚注疏233)。

§1237

1237.Tattha tesu pūvesu vā manthesu vā dve ce pattapūrā laddhāti yojanā. Eko pattapūro padātabboti yojanā. Ekatoti ekapattapūrato na padātabboti yojanā, kiñcipi akāmā na dātabbanti attho. Yathāha ‘‘yena eko gahito, na tena kiñci akāmā dātabbaṃ. Yathāruci kātabba’’nti (pāci. aṭṭha. 233). Evaṃ dadantena āsanasālāya vā attano nibaddhavāsaṭṭhāne vā diṭṭhassa bhikkhusaṅghassa sādhāraṇaṃ katvā dānamantarena na mittānameva dātabbaṃ. Yathāha ‘‘yathāmittaṃ pana dātuṃ na labbhatī’’ti (pāci. aṭṭha. 233).

「于彼」者,于彼糕或团食中,若得二钵满,此为配合。「一钵满应施」者,此为配合。「从一」者,从一钵满不应施,此为配合,即使少许亦不应不愿而施,此为义。如所说「以所取的一者,不应不愿而施任何。应随意而作」(巴吉帝亚注疏233)。如是施者,在集会堂或在自己固定住处,对所见比库僧团作共同后,不应仅施予友人而不施他人。如所说「然不得随友而施」(巴吉帝亚注疏233)。

§1238-9

1238-9. Apaheṇakaṃ apātheyyaṃ dentānanti sambandho. Yathāha ‘‘na paheṇakatthāya na pātheyyatthāya paṭiyattaṃ dentī’’ti (pāci. 235). Tatoti paheṇakapātheyyato. Vā-saddena idha avuttaṃ ‘‘gamane paṭippassaddhe dentī’’ti (pāci. 235) anāpattivāre vuttaṃ saṅgaṇhāti. Tadūnakanti tato dvattipattato ūnakaṃ. Yathāha ‘‘ūnakadvattipattapūre paṭiggaṇhātī’’ti (pāci. 235). Apātheyyādiatthāya paṭiyāditanti saññāya pātheyyādiṃ gaṇhantassāpi āpattiyeva acittakattā sikkhāpadassa. Attanoyeva gahaṇatthaṃ ‘‘imassa hatthe dehī’’ti vacanenāpi āpajjanato vacīkammaṃ.

「施非送礼、非路粮者」,此为连接。如所说「施非为送礼之故、非为路粮之故备办者」(巴吉帝亚235)。「从彼」者,从送礼与路粮。以「或」字,此处未说的「行程停止时施者」(巴吉帝亚235),在无罪情况中所说者被摄入。「少于彼」者,少于彼二三钵。如所说「受取少于二三钵满」(巴吉帝亚235)。以为非路粮等之故备办的想而取路粮等者,亦有罪,因学处无心之故。为自己取之故,以「施于此人手中」之语亦犯,故为语业。

Kāṇamātukathāvaṇṇanā. · 卡那母论述之注释。

§1240

1240.Aññenāti taddhitalopena niddeso, aññatarenāti attho, pavāritoti sambandho. Bhojanānanti niddhāraṇe bhummaṃ. Pavāritoti ‘‘gaṇhatha bhante yāva icchathā’ti evaṃ yāvadatthapavāraṇāya, sayañca ‘alaṃ āvuso thokaṃ thokaṃ dehī’ti evaṃ paṭikkhepapavāraṇāyā’’ti aṭṭhakathāya vuttappakāradvayena pavāritoti attho . Vikappadvaye pakāradvaye pavārita-sadde vara-dhātussa patthanavāraṇatthavasenāyamattho veditabbo, ‘‘pācitti anatiritta’’nti padacchedo. ‘‘Anatirittaṃ bhojana’’nti visesitabbamapekkhitvā ‘‘aññenā’’ti ettha vibhattiṃ vipariṇāmetvā ‘‘pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataraṃ bhojana’’nti yojetabbaṃ, vakkhamāne anatirittakatabhojananiddese vuttesu pañcasu bhojanesu aññataraṃ bhojananti attho. ‘‘Khādanīyaṃ vā bhojanīyaṃ vā’’ti (pāci. 236, 238) saha desitattā ekayogañāyena ‘‘khādanīyaṃ vā’’ti ca gahetabbaṃ. Pañca bhojanāni, kālikattayañca ṭhapetvā sabbaṃ yāvakālikaṃ khādanīyanti vuttaṃ.

「以其他」者,以次第语尾省略而说,意为「以其中任一」,与「已施食」相连。「诸食物」者,于分离义中为主格。「已施食」者,意为以注疏中所说二种方式已施食:一者「诸具寿,请取至所欲」如是以随意施食,二者自己「够了,友,少少给」如是以拒绝施食。于二种选择、二种方式中,「已施食」一词中「施」字根应以请求与拒绝之义理解。「巴吉帝亚,非剩余」者,为句读。期待「非剩余食物」之限定,于「以其他」处转换格位,应连接为「五种食物中之任一食物」,意为于将说之非剩余食物说明中所说五种食物中之任一食物。因与「或副食或主食」一同宣说,以一瑜伽智应取「或副食」。五种食物,除时限三种外,一切时分食物称为副食,如是所说。

§1241

1241.Asananti ettha vippakatabhojanaṃ dissati, bhuñjamāno ce puggalo hoti, bhojanakiriyānupacchinnā vattatīti attho. Bhojananti pavāraṇapahonakaodanādi hatthādīsu dissati. Hatthapāsoti pavāraṇapahonakaṃ bhojanaṃ dātuṃ abhiharitvā ṭhitokāso aḍḍhateyyahatthappamāṇo hotīti vuttaṃ hoti. Abhiharaṇaṃ abhihāro, so eva abhihāratā, tathā dātuṃ ṭhitassa kāyena kato abhihāro dissatīti vuttaṃ hoti. Kāyavācāpaṭikkhepoti tathā abhihaṭe bhojane paṭiggāhakassa hatthavikārādiko kāyiko vā ‘‘ala’’ntiādiko vācasiko vā paṭikkhepo paññāyatīti attho.

「未食」者,于此显示未煮熟之食物,若人正在食用,意为食用行为未中断而持续。「食物」者,显示于手等中之可施食之饭等。「手范围」者,所说为:可施食之食物持来欲施之处所,有二肘半手之量。「持来」为「持至」,即「持至性」,如是显示所说为:欲施而立者以身体所作之持至。「身语拒绝」者,意为:于如是持至之食物,受取者之手部变化等身体的,或「够了」等语言的拒绝显现。

§1242

1242.Nippapañcenāti saha vāsanāya pahīnataṇhādipapañcattayarahitena tathāgatena.

「以无戏论」者,以连同习气已断渴爱等三种戏论之如来。

§1243

1243.Tatthāti odanādīsu. Sattannanti ‘‘sālī’’tiādinā vakkhamānānurūpānaṃ.

「于彼」者,于饭等中。「七种」者,适合以「稻」等将说者。

§1244

1244.Odakoti udake bhavo. Etthāti pañcaṅgapavāraṇāya. Ayaṃnicchayoti vakkhamānavidhippakāraṃ vinicchayaṃ dasseti.

「水生」者,生于水中。「于此」者,于五支施食中。「此决定」者,显示将说规定方式之决定。

§1245

1245.Sālīti sabbasālijāti. Vīhīti sabbavīhijāti. Kaṅgūti setarattakāḷabhedā sabbā kaṅgujāti. Varako setavarako. Dhaññena sambhatapuññasambhārena bhagavatā.

「稻」者,一切稻类。「粳」者,一切粳类。「粟」者,白、红、黑三种区别之一切粟类。「稗」者,白稗。「以谷」者,以积集福德资粮之世尊。

§1246

1246.Tiṇanti tiṇabījameva vuttaṃ. Dīpitaṃ saṅgahitaṃ. Varakacorakoti sukhumavarako.

1246.「草」者,即说草种。已显示,已摄取。「细糠盗贼」者,微细糠秕。

§1248

1248. Aṅgasampattiṃ dassetumāha ‘‘hatthenā’’tiādi.

1248. 为显示肢体具足,故说「以手」等。

§1249

1249.Tanūti tanukā.

1249.「『纤细』者，细薄也。」

§1250

1250.Na rakkhati pavāraṇaṃ.

1250.不守护自恣。

§1251-2

1251-2.Dhaññarasādīnīti ādi-saddena dadhiādayo gahitā. Āropetvāti uddhanaṃ āropetvā. Phalanti elāḷukādiphalaṃ. Paṇṇanti sūpasākaṃ. Kaḷīranti veḷuādīnaṃ kaḷīraṃ. Bahūnīti tesameva visesanaṃ. Tattha cāti pakkhittapaṇṇādimhi takkādike. Odhiṃ dassetīti ettha ‘‘paribhogakāle’’ti seso. Sañjanetīti ettha ‘‘phalādiyāgū’’ti labbhati.

1251-2.「谷汁等」者,以「等」字摄取酪等。「投入后」者,投入提升物后。「果」者,葫芦等果。「叶」者,菜汤。「笋」者,竹等之笋。「诸多」者,即彼等之形容词。「于其中」者,于所投入之叶等、豆粥等中。「显示下限」者,此处「于受用时」为省略部分。「生起」者,此处得「果等粥」之义。

§1253-4

1253-4.Raseti maṃsādirase. ‘‘Yāguṃ gaṇhathā’’ti vā ‘‘yāgu’’nti vā vatvāti yojetabbā. Yāgu saṅgahitāti ettha odhipaññāyanaapaññāyanavikappadvaye yāguyā samo vinicchayoti adhippāyo.

1253-4.「汁」者,肉等之汁。「取粥」或「粥」,如是说后应连接。「粥已摄取」者,此处于下限显示与不显示之二种分别中,粥之决定相同,此为所指之义。

§1255

1255.Chupantīti samphusanti. Chupa samphasseti dhātu, pakkhipantīti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘yattha macchamaṃsaṃ pakkhipantī’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239). Sāsapamattampi macchamaṃsaṃ vā sace paññāyatīti yojanā. Pavāraṇanti ettha ‘‘janetī’’ti seso. Yāguyāti padaṃ paccattavasena vipariṇāmetvā yāgu janetīti yojetabbaṃ.

1255.「触」者,接触也。「触」是接触之义,即「投入」之义。如所说「于彼处投入鱼肉」。应连结为:若有芝麻许之鱼肉可识知。「令生」者,此处应补「令生起」。「粥」一词应依个别情况转换,连结为「令粥生起」。

§1256

1256.Saṃsaṭṭhoti parissāvito na sañjanetīti yojanā.

1256.「混合」者,应连结为:已渗透者不令生起。

§1257

1257. Sabbaso ṭhapetvāti sambandho. Maṃsādipakkhittaodanādippakaraṇāvasesato aṅgaṃ dassetumāha ‘‘sabbaso’’ti. Sabbaso na pavāretīti yojanā. Veḷutaṇḍulanti veḷuvīhīnaṃ taṇḍulaṃ. Ādi-saddena kandamūlaṃ saṅgahitaṃ. Yathāha ‘‘veṇutaṇḍulādīhi vā kandamūlaphalehi vā yehi kehici katabhatta’’nti.

1257. 应连结「除一切」。为显示除肉等所投入之饭等制作之余者之部分,故说「一切」。应连结为:一切不令生起。「竹米」者,竹稻之米。以「等」字摄取根茎。如所说「以竹米等,或以根茎果实,或以任何所作之饭」。

§1258

1258.Tatoti sāliādito, veḷuādito ca, tato nibbattā puthukā vāti attho. Tāhīti puthukāhi. Suddhāti puthukādīhi amissā na pavārentīti sambandho.

1258.「从彼」者,义为:从稻等、从竹等,从彼生起之炒米也。「以彼等」者,以炒米等。「纯」者,应连结为:不与炒米等混合者不令生起。

§1259

1259.Bhaṭṭhānanti bhajjitānaṃ. Sattūhi saṅgahitaṃ sattusaṅgahitaṃ.

1259.「炒者」者,已炒之物。以炒粉所摄者,即炒粉所摄。

§1261

1261.Sattūnaṃ modakoti sattubaddhaṃ, baddhasattūti attho.

1261.「炒粉之团食」者,炒粉所结,义为结合之炒粉。

§1263

1263.Tehevāti lājehi eva. Suddhaṃ khajjakaṃ vāti vakkhamānanayena macchādīhi asammissaṃ khajjakaṃ.

「以彼等」者,即以炒米等。「或纯粹的副食」者,依所说之方式,不与鱼等混合的副食。

§1264

1264.‘‘Pūrita’’ntiādinā tabbipariyāyaṃ dasseti. Tanti kuṇḍakādi.

以「充满」等语,显示彼之同义词。「彼」者,即钵等。

§1266

1266.Akappiyaṃ maṃsaṃ. Avatthuttāti akappiyamaṃsānaṃ vāretabbattā pavāraṇāya avatthuttā.

不净肉。「因不成立」者,因不净肉应被拒绝,故于邀请中不成立。

§1267

1267.Vatthukattāti kappiyamaṃsassa pavāraṇāya vatthubhūtattā. Pavāretīti ettha ‘‘khādiyamānassa ca maṃsattā’’ti seso daṭṭhabbo. Yathāha ‘‘yaṃ pana khādati, taṃ kiñcāpi paṭikkhipitabbaṭṭhāne ṭhitaṃ, khādiyamānaṃ pana maṃsabhāvaṃ na jahatī’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239).

「因为是对象」者,因净肉是邀请的对象故。于「邀请」此处,应见「及正被食用者之肉性」之补充。如所说:「然而,凡所食者,虽立于应被拒绝之处,但正被食用时不舍肉之性质。」

§1268

1268.Kiñci kappiyabhojananti pañcasu bhojanesu yaṃ kiñci kappiyabhojanaṃ.

「某种净食」者,于五种食中,任何净食。

§1269

1269.Akappiyaṃ maṃsaṃ aññanti akappiyamaṃsato avasesaṃ kuladūsanādivasena uppannabhojanaṃ gahitaṃ. Yathāha ‘‘kuladūsanavejjakammauttarimanussadhammārocanasāditarūpiyādīhi nibbattaṃ buddhapaṭikuṭṭhaṃ anesanāya uppannaṃ akappiyabhojanaṃ paṭikkhipati, na pavāretī’’ti.

「不净肉以外」者,取除不净肉之外,以败坏家族、医疗行为、宣说上人法、获得之银钱等方式生起的食物。如所说:「以败坏家族、医疗行为、宣说上人法、获得之银钱等所生之物、佛所呵责者、非寻求而得者、不净食,应拒绝,不应邀请。」

§1270-1

1270-1. Asanaṃ bhojananti aṅgadvaye vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘sace ajjhohaṭa’’ntiādi. Ajjhohaṭanti paragalagataṃ hoti. ‘‘Patte’’ti iminā thālakādibhājanañca gahitaṃ. Katthaci bhojanaṃ natthīti yojanā. Patte, hatthe, mukhe vā yattha katthaci pañcannaṃ bhojanānaṃ kiñci na vijjati, gandhamattaṃ paññāyatīti vuttaṃ hoti.

「食物与食事」者,为显示于此二支之决断,故说「若已吞咽」等。「已吞咽」者,谓已入喉也。以「钵中」一词,亦摄取盘等器皿。应连接为「某处无食物」。于钵中、手中、口中,或于五种食物中任何一处,若无任何食物,仅显现气味,如是所说。

§1272

1272.Ādāyāti ettha ‘‘aññatra bhuñjitu’’nti seso. ‘‘Yopi aññatra gantvā bhuñjitukāmo mukhe bhattaṃ gilitvā sesaṃ ādāyā’’tiādinā (pāci. aṭṭha. 238-239) mahāpaccariyaṭṭhakathāyaṃ vuttavacanassa pamāṇattā āha ‘‘na pavāretī’’ti.

「取而」者,此处应补「往他处食」。因玛哈巴吉帝亚注疏中所说「若欲往他处食者,吞咽口中之饭,取余者」等语句为量,故说「不受请」。

§1273

1273. ‘‘Mukhe bhattaṃ gilitaṃ, hatthe bhattaṃ vighāsādassa dātukāmo, patte bhattaṃ bhikkhussa dātukāmo, sace tasmiṃ khaṇe paṭikkhipati, na pavāretī’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239) evamāgataṃ kurundaṭṭhakathaṃ saṅgahetuṃ ‘‘mukhe ca bhatta’’ntiādivacanato ca ‘‘asanassa upacchedā’’tiādinā vakkhamānāya yuttiyā asanāvasāne yujjamānattā ca imissā gāthāya ‘‘bhottukāmo’’ti pāṭhaṃ aggahetvā ‘‘dātukāmo’’ti pāṭho gahetabbo.

为摄取如是而来之库伦德注疏「口中饭已吞,手中有饭欲施与残食者,钵中有饭欲施与比库,若于彼时拒绝,则不受请」,及从「口中与饭」等语,并因以「从食事之断绝」等将说之理,于食事终了时相应,故此偈颂不取「欲食者」之读法,应取「欲施者」之读法。

§1274

1274.‘‘Asanassa upacchedā’’ti iminā tasmiṃyeva āsane yathānisinneneva kātabbe asane āsāvacchedo dīpito. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tasmiṃ pana āsane na bhuñjitukāmo, vihāraṃ pavisitvā bhuñjitukāmo, aññassa vā dātukāmo’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239). Kurundaṭṭhakathāyaṃ tassa vinicchayassa dassitattā ‘‘mahāpaññā’’ti kurundaṭṭhakathācariyaṃ sandhāyāha. Kāraṇākāraṇaññunoti ‘‘pavāraṇassa idaṃ kāraṇaṃ, idaṃ akāraṇa’’nti jānantā. ‘‘Kāraṇākāraṇaññunā’’ti katthaci potthake likhanti. Tattha mahāpaññā kāraṇākāraṇaññuno ācariyā asanassa…pe… soti hi kāraṇaṃ kathayantīti yojanā.

「从食事之断绝」者,以此显示于彼食事中,应以如是而坐之状态作,于食事中之座位断绝。如注疏中说「然于彼座位不欲食,欲入精舍而食,或欲施与他人」。因库伦德注疏中已显示彼决断,故指库伦德注疏阿阇梨而说「大慧者」。「知因与非因者」,谓知「此是受请之因,此非因」。某些写本中写作「知因与非因者」。于彼处应连接为:大慧者、知因与非因者之诸阿阇梨说「从食事……乃至……此实为因」。

§1275

1275. Hatthapāsaṅge vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘gaṇhato…pe… pasārita’’nti. Gaṇhatoti yena iriyāpathena samannāgato hutvā gaṇhāti, evaṃ gaṇhato. Pacchimaṃ aṅganti dāyakena dinnassa paṭiggāhakassa yo avayavo parabhāge hoti , taṃ ṭhānādiiriyāpathasamannāgatassa paṭiggāhakassa paṇhiādiṃ pacchimaṃ aṅgaṃ. Dadato pasāritaṃ hatthaṃ vinā purimaṃ aṅganti yojanā. Pasāritaṃ hatthanti ettha ‘‘dātu’’nti seso. Ubhinnanti ettha ‘‘antare’’ti seso. Paṭiggāhakadāyakānaṃ pacchimapurimānaṃ ubhinnaṃ aṅgānaṃ antare okāse. Aḍḍhaṃ upaḍḍhaṃ hatthaṃ teyyaṃ tatiyaṃ yassāti viggaho, atirekavidatthidviratanappamāṇanti attho.

为显示手触范围之决断,故说「取时……乃至……伸出」。「取时」者,以何种威仪具足而取,如是取时。「最后肢体」者,施者所施之受者,其肢体在后分者,彼处即具足立等威仪之受者之足等最后肢体。应连接为「施者伸出之手以外之前肢体」。「伸出之手」者,此处应补「为施」。「二者」者,此处应补「之间」。于受者与施者、后与前、二者肢体之间之空间。分析为「半、半手、第三者之」,义为超过一张手一肘尺之量。

§1276

1276. Abhihāraṅge vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘tasmi’’ntiādi. Aḍḍhateyye tasmiṃ ṭhāne ṭhatvāti yojanā, dviratanavidatthipamāṇe tasmiṃ ṭhāne ṭhatvāti attho. Abhihaṭanti upanītaṃ. Tādisanti abhihaṭasadisaṃ, pavāraṇapahonakānaṃ pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataranti attho.

为显示送至范围之决断,故说「于彼」等。应连接为「于彼半第三处立而」,义为于彼二肘尺一张手量之处立而。「送至」者,谓已送来。「如是」者,如送至之相似,义为五种食物中任一堪能受请者。

§1277-8

1277-8.Ādhārake vāpīti valayādipattādhārakepi. Ūrūsūti dvinnaṃ ūrūnaṃ majjhe, aṅketi attho. Āharitvāti abhiharitvā. Bhattaṃ gaṇhātīti ettha ‘‘ito’’ti seso, ‘‘ito bhattaṃ gaṇhā’’ti anantare nisinno ca bhāsatīti yojanā. Bhattanti upalakkhaṇaṃ, pañcasu bhojanesu yaṃ kiñcīti attho. Tanti tathā gaṇhituṃ vuttabhattādibhojanaṃ. Abhihārassa cāti ettha ca-saddo padapūraṇattho, evakārattho vā, abhāvā evāti yojanā.

「在支撑物上或池中」者,在手镯等衣物支撑物上亦然。「在两腿上」者,在两腿之间,意为膝上。「拿来后」者,持来后。「取食」者,此处应补「从此」,「从此取食」,意为坐在近处而说。「食」者,是举例,意为五种食物中的任何一种。「那」者,如是所说应取的食物等食物。「以及持来的」者,此处『以及』一词是补足语词,或是强调之义,意为因无持来之故。

§1279

1279.‘‘Bhattapacchi’’nti idaṃ upalakkhaṇaṃ.

「食后」者,此是举例。

§1280

1280.Dīyamāneti ettha ‘‘bhojane’’ti seso. Itaroti hatthapāse nisinno. Abhihāraṅgassa abhāvā so na pavāritoti.

「正被给予」者,此处应补「在食物中」。「其他」者,坐在手臂范围内。因无持来支分之故,彼未作限食。

§1281

1281. Paṭikkhepaṅge vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘kāyenā’’tiādi. Vācābhihārassa anaṅgattā āha ‘‘kāyenābhihaṭa’’nti. Yathāha ‘‘vācāya abhihaṭaṃ paṭikkhipato pavāraṇā natthī’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239). Abhihaṭabhojanaṃ paṭikkhipituṃ aṅguliyo vā hatthaṃ vā hatthagatassa kassaci calanādiṃ yaṃ kañci kāyavikāraṃ karonto, bhamuṃ ukkhipanto, kujjhitvā olokento vā kāyena paṭikkhipatīti vuccati. ‘‘Ala’’nti vā ‘‘na gaṇhāmī’’ti vā ‘‘āgamehī’’ti vā ‘‘adhivāsehī’’ti vā ‘‘mā ākirā’’ti vā ‘‘apagacchāhī’’ti vā evamādikaṃ vadanto vācāya paṭikkhipatīti vuccati.

为显示拒绝支分的判定,说「以身」等。因语言持来非支分,故说「以身持来」。如所说「拒绝以语言持来者,无限食」。拒绝已持来的食物时,移动手指或手,或对手中所持之物作任何移动等身体变化,或举眉,或怒视,如是者称为以身拒绝。说「够了」或「我不取」或「请来」或「请忍耐」或「勿倾倒」或「请离去」等如是等语者,称为以语言拒绝。

§1282-3

1282-3.Ākirāti etthāpi ‘‘iti cā’’ti yojetabbaṃ. Evaṃ vadantassa nivāretukāmatācitte satipi nivāraṇavacanena hontaṃ pavāraṇaṃ ākirātiādividhivacane na hotīti āha ‘‘na pana’nti pavāraṇā’’ti. Pavāraṇā pana na atthīti yojanā.

「倾倒」者,此处亦应连接「以及」。如是说者虽有欲制止之心,然以制止之语言而有的限食,在倾倒等方式的语言中则无,故说「然而无限食」。意为然而无限食。

§1284

1284. ‘‘Rasaṃ gaṇhathā’’ti vadeti sambandho. Taṃ sutvāti taṃ vacanaṃ sutvā.

「取味」者,说之连接。「闻彼后」者,闻彼语言后。

§1285

1285.‘‘Sāra’’nti idaṃ vaṇṇabhaṇanamattaṃ. ‘‘Ida’’nti sāmaññena macchamaṃsaṃ vadati, pavāraṇaṅgaṃ hoti. Maccharasaṃ maṃsarasanti ettha dvandasamāsassapi sambhavato ‘‘macchaṃ, maṃsaṃ gaṇhā’’ti ca vuttaṃ hoti, tañca aṅgaṃ hoti.

1285.「萨拉」者,此仅是字音之称说。「伊达」者,以共通性而言鱼肉,成为邀请之支分。因鱼汁与肉汁于此处亦有并列复合词之可能性,故说为「取鱼、取肉」,彼亦成为支分。

§1286

1286. ‘‘Rasaṃ gaṇhā’’ti vutte panassa vikappassa abhāvā pavāraṇassa aṅgaṃ na hoti. Tenevāha ‘‘atthi ca maṃsaṃ ce’’ti.

1286. 若说「取汁」,则因彼无选择性,故不成为邀请之支分。因此说「若有肉」。

§1287

1287.Muhuttaṃāgamehīti kañci kālaṃ olokehi.

1287.「须臾来此」者,观察某时。

§1288

1288.Panasādīhīti ādi-saddena vettaṅgādīnaṃ gahaṇaṃ.

1288.「般那萨等」者,以「等」字摄取韦德昂伽等。

§1290

1290.Macchasūpaṃ maṃsasūpanti ettha samāsavikappā ‘‘maccharasaṃ maṃsarasa’’nti ettha viya daṭṭhabbā.

1290.「鱼汤肉汤」者,于此处复合词之选择应如「鱼汁肉汁」中所见。

§1291

1291.Karambakanti macchamaṃsena vā aññena vā missasseva sūpavisesassa nāmaṃ. Teneva ca ‘‘maṃsakarambakaṃ gaṇhatha, macchakarambakaṃ gaṇhathā’’ti vutte nisedhena pavāraṇā hoti, ‘‘karambakaṃ gaṇhathā’’ti vutte aniyatavacanattā na hoti. Kaḷīrasūpādīhi samānavinicchayabhāvaṃ dassetumāha ‘‘eseva nayo vutto’’ti.

1291.「咖兰巴咖」者,是与鱼肉或其他混合之汤特类之名。正因如此,若说「取肉咖兰巴咖、取鱼咖兰巴咖」,则以否定而成邀请;若说「取咖兰巴咖」,则因言词不确定故不成。为显示与咖离拉汤等具同等判定之状态,故说「此即所说之理」。

§1292

1292.Vuttasminti vutte.

「已说」者,在已说之处。

§1293

1293.Yenāti bhattena. Āpucchitoti ‘‘gaṇhathā’’ti vutto. Tassa bhattassa. Atthitāya yāguyā vijjamānattā. Iti kāraṇanti idaṃ pavāraṇakāraṇaṃ.

「以何」者,以饭食。「被询问」者,被说『取之』。「彼饭食之」。「有粥之」,因粥存在之故。「如是因」者,此乃布萨之因。

§1294

1294. ‘‘Yāgumissakaṃ gaṇhā’’ti vutte sā yāgu tattha tasmiṃ abhihaṭe bhājane pakkhittabhattena samā vā bahutarā vā ce hoti, so evaṃ vatvā abhihaṭaṃ paṭikkhepaṃ bhikkhu na pavāreti kirāti yojanā. Kirāti aruciṃ sūceti. Teneva vakkhati ‘‘kāraṇaṃ pana duddasa’’nti.

当说『取混粥』时,若彼粥在彼所持来之钵中与所投入之饭食等量或更多,如是说后,比库不布萨所持来之拒绝,如是连结。「如是」者,表示不悦。以此故将说『然因难见』。

§1295

1295.Sabbatthāti sabbaaṭṭhakathāsu.

「一切处」者,在一切注疏中。

§1296

1296.Visuṃ katvāti ekasitthampi yathā na hoti, tathā rasaṃ vā khīraṃ vā bhattato viyojetvā.

「分离而作」者,如是作使无一粒,如是将汁或乳从饭食分离。

§1297

1297.Gacchantenevāti yāva bhojananiṭṭhānaṃ, tāva gacchanteneva. Yathāha ‘‘gacchantena nadipūraṃ pattenapi aṭṭhatvā naditīre gumbaṃ parikkhipitvā vicarantena nāvaṃ vā setuṃ vā āruḷhena aṭṭhatvā vaṭṭetvā vicarantenā’’ti.

「正行时即」者,直至食事终了,于此期间正行时即。如所说『正行者到达河满处后站立,在河岸围绕丛林而行走者,登上船或桥后站立、转身而行走者』。

§1298

1298.Soti gacchanto. Tatoti ṭhānato, gamanairiyāpathassa vikopitattāti adhippāyo.

「去」者,行去也。「彼处」者,从站立之处,意谓行走威仪被破坏。

§1299

1299.Āsanaṃavicāletvāti nisajjāvasena phuṭṭhaṭṭhānaṃ acāletvā, anuṭṭhahitvāti vuttaṃ hoti. ‘‘Adinnādāne viya ṭhānācāvanaṃ gahetabba’’nti gaṇṭhipade vuttaṃ.

「不移动座位」者,不移动以坐姿所触之处,意谓不起立。于结集文句中说:「如同不与取,应取从处所移动。」

§1300

1300.Tatoti pavāritakālato uddhaṃ, tato nisinnaṭṭhānato vā. Ito, etto vā. Īsakampi saṃsaritunti nisinnaṭṭhānato ito cito ca thokampi saṃsarituṃ, apagantunti attho.

「彼处」者,从受邀食之时以后,或从彼所坐之处。「从此」或「从这里」。「即使少许移动」者,从所坐之处从此处到彼处,即使少许移动,意谓离去。

§1301

1301.Sabbatthāti pīṭhakādisaṃhārime sabbasmiṃ āsane. ‘‘Vinayaññunā’’ti iminā ‘‘sace pana naṃ saha mañcena ukkhipitvā aññatra nenti, vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 238-239) aṭṭhakathāyaṃ ‘‘pīṭhakādīsupi ayameva vinicchayo’’ti vuttabhāvaṃ jānantenāti vuttaṃ hoti.

「一切处」者,于凳子等可搬运之一切座位。以「知律者」此语,意谓知晓注疏中所说「然而若与床一起举起而移往他处,则允许」,「于凳子等亦此决断」之所说义。

§1302

1302.Nipajjitvāti ettha ‘‘parivattantena yena passena nipanno, tassa ṭhānaṃ nātikkametabba’’nti vacanato pubbasayitaṭṭhānaṃ avijahitvā sayitvāyevāti attho. Tathevāti ukkuṭiko hutvāvāti vuttaṃ hoti. ‘‘Tassa pana heṭṭhā palālapīṭhaṃ vā kiñci vā nisīdanakaṃ dātabba’’nti (pāci. aṭṭha. 238-239) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

「卧下」者,于此处,依「辗转者,以所卧之侧,不应越过彼处」之语,意谓不离先前所卧之处而卧。「如是」者,意谓蹲踞而住。注疏中说:「然而应给予其下方草席或某种坐具。」

§1303

1303. Atirittaṃ karontena sikkhunā bhājanaṃ onametvāna bhojane dassite atha ‘‘alametaṃ sabba’’nti vattabbanti yojanā. Tattha atirittaṃ karontenāti ‘‘atirittaṃ nāma kappiyakataṃ hoti, paṭiggahitakataṃ hoti, uccāritakataṃ hoti, hatthapāse kataṃ hoti, bhuttāvinā kataṃ hoti, bhuttāvinā pavāritena āsanā avuṭṭhitena kataṃ hoti, ‘alametaṃ sabba’nti vuttaṃ hoti, gilānātirittaṃ hotī’’ti (pāci. 239) vuttesu aṭṭhasu ākāresu antaṃ vinā purimehi sattahi vinayakammākārehi atirittaṃ karontenāti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘imehi sattahi vinayakammākārehi yaṃ atiritta’’ntiādi (pāci. aṭṭha. 238-239).

「作额外者,学人应倾斜钵,于食物被示时,然后应说『此已足,一切』」,此为连结。其中「作额外者」者,于注疏中所说八种方式:「额外者,名为已作净,已作受取,已作唱出,已作在手范围内,已作由已食者,已作由已食已受邀而未从座起者,已说『此已足,一切』,为病人额外」,除最后外,以前七种律行方式作额外者,如是所说。如说:「以此七种律行方式,凡额外」等。

Idha atirittaṃ kātuṃ abhihaṭabhojanaṃ kappiyañca nāma hoti, kappiyakatena siṅgiveralasuṇādivatthunā yuttatāya ca akappiyamaṃsābhāvena ca kuladūsanādīhi anuppannabhāvena ca katañca nāma hoti. ‘‘Alametaṃ sabba’’nti atirittakatabhāvato evaṃ kappiyañca taṃ kataṃ cāti kappiyakatanti vuttaṃ hoti. Evamuparipi kata-saddassa attho ca samāsaviggaho ca veditabbo . Avasiṭṭhapadesu bhikkhunā paṭiggahitaṃ paṭiggahitaṃ nāma. Taṃ kārāpetvā āgatena bhikkhunā thokaṃ uccāretvā, otāretvā vā dassitaṃ uccāritakataṃ nāma. Kappiyaṃ kārāpetumāgatassa aḍḍhateyyahatthappamāṇahatthapāsabbhantaragatena atirittakataṃ ‘‘hatthapāse kata’’nti vuccati. Antamaso pavāraṇajanakaṃ yaṃ kiñci bhojanaṃ kusaggenāpi gahetvā bhuttattā bhuttāvinā. Yathāha ‘‘pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataraṃ bhojanaṃ antamaso kusaggenāpi bhuttaṃ hotī’’ti. Bhuñjanto pavārito hutvā yo āsanaṃ na kopeti, so bhuttāvī pavārito ‘‘āsanā avuṭṭhito’’ti vuccati, tena kataṃ ‘‘bhuttāvinā…pe… avuṭṭhitena kata’’nti vuttaṃ. ‘‘Alametaṃ sabba’’nti vacībhedaṃ katvā vuttaṃ ‘‘alametaṃ sabbanti vuttaṃ hotī’’ti dassitaṃ. Ayaṃ sattavidho vinayakammākāro nāma.

在此,所谓「净作」者,是指被带来的过剩食物,因与姜、蒜等适宜物质相结合而成为「净」,又因无不净肉等而成为「净」,又因未生起坏族等过失而成为「作」。因「此一切足矣」之语而成为过剩作,故说「净且作」,即「净作」。如是,在以下诸处,亦应知「作」字之义与复合词之分析。在剩余诸词中,「比库所受」者,名为「受作」。令作彼后,比库来到,稍微倾出或倒出而示之,名为「倾出作」。对于来令作净者,在一肘半量之手臂范围内所作之过剩,称为「手范围内作」。凡任何食物,乃至以草尖所取而食者,因已食故为「已食者」。如所说:「五种食物中之任何一种食物,乃至以草尖所食者。」食时受劝止后而不离座者,是「已食者、已受劝止、未离座者」,由彼所作,故说「已食者所作……乃至……未离座者所作」。以「此一切足矣」之语破而说,故示以「说『此一切足矣』」。此名为七种律作法。

Gilānātirittakaṃ pana imissā gāthāya avuttampi anatirittasandassanatthaṃ vakkhamānāya ‘‘kata’’ntiādigāthāya ‘‘na gilānātirittañcā’’ti imassa vipariyāyato veditabbaṃ. Gilānato atirittaṃ, tassa aññadinesu bhuñjanatthāya upaṭṭhāpitampi gilānātirittaṃ nāma.

然而,「病人过剩」虽未在此偈中说,但为显示非过剩之义,在将说之「作」等偈中,应从「非病人过剩」此语之相反而知。病人之过剩,为其他日食用而储存者,亦名「病人过剩」。

‘‘Tena bhikkhunā’’ti iminā ‘‘bhuttāvinā’’ti ca ‘‘bhuttāvinā pavāritena āsanā vuṭṭhitenā’’ti ca vuttappakārena visiṭṭhaṃ teneva pākaṭaṃ bhikkhuṃ parāmasati, pavāraṇajanakānaṃ pañcannaṃ bhojanānaṃ aññataraṃ appamattakampi bhuttāvinā, bhuttāvī pavāritopi hutvā āsanā avuṭṭhitena vā bhikkhunāti vuttaṃ hoti. Onamitvāna bhājaneti ettha ‘‘dassite bhojane’’ti seso, ‘‘athā’’ti iminā sambandho. Kappiyakaraṇārahāni siṅgiverādīni kappiyaṃ kāretvā paṭiggahāpetvā āgantvā hatthapāsabbhantare patvā atirittaṃ kārāpentena bhikkhunā bhājanaṃ thokaṃ onāmetvā uccāretvā dassitakālānantarāti vuttaṃ hoti. Uttari kātabbaṃ dassetumāha ‘‘ala’’ntiādi.

「由彼比库」者,以此及「已食者」与「已食者、已受劝止、已离座者」等所说方式,特指彼明显之比库,即:五种生劝止之食物中任何一种,乃至少许已食之已食者,或已食且已受劝止而未离座之比库,如是所说。「倾斜容器」者,此处应补「在所示食物」,以「然后」连接。应作净之姜等,令作净后令受取,来到手范围内后,令作过剩之比库,稍微倾斜容器而倾出,在示之时刻之后,如是所说。为示应更作,故说「足矣」等。

Ettāvatā ‘‘tena bhikkhunā’’ti iminā ‘‘bhuttāvinā kataṃ, bhuttāvinā pavāritena āsanā avuṭṭhitena kata’’nti aṅgadvayaṃ saṅgahitaṃ. ‘‘Onametvāna bhājana’’nti iminā ‘‘uccāritakataṃ hotī’’ti idaṃ saṅgahitaṃ. ‘‘Kappiyakataṃ, paṭiggahitakataṃ, hatthapāsekata’’nti idaṃ tayaṃ anantariyavācinā atha-saddena saṅgahitaṃ. ‘‘Alametaṃ sabba’’nti idaṃ panettha sarūpeneva dassitanti daṭṭhabbaṃ.

至此,以「由彼比库」摄取「已食者所作、已食者已受劝止未离座者所作」二支。以「倾斜容器」摄取「倾出作」。「净作、受作、手范围内作」此三者,以表示紧接之「然后」字摄取。「此一切足矣」此语,应见为在此处以自身形式显示。

§1304

1304. Patte ṭhitabhojanameva atirittaṃ kātabbanti natthi, pacchiādīsu yattha katthaci bhājane ṭhitampi kātabbanti dassetumāha ‘‘kappiyaṃ panā’’ti. Kuṇḍeti bhaṇḍukkhaliyaṃ. Bhājaneti yaṃ kiñci bhājanaṃ gahitaṃ.

为示非仅钵中所置食物应作过剩,在后方等处,在任何容器中所置者亦应作,故说「然而净」等。「昆迪」者,即研钵。「容器」者,取任何容器。

§1305

1305.Etanti atirittakataṃ etaṃ bhojanaṃ. Taṃ ekameva ṭhapetvāti yojanā. ‘‘Vaṭṭatevā’’ti vuttepi abbhaṅgādīnamatthāyāti gaṇheyyunti āha ‘‘bhuñjitabba’’nti, tamekaṃ vinā parehi paribhuñjitabbanti attho.

「此」者,此过剩作之食物。应连接为「唯置此一」。虽说「允许」,为涂油等之用途,故应取,故说「应食」,义为:除彼一外,应由他人享用。

§1306-7

1306-7.Kappiyaṃ kāretvāti atirittaṃ kāretvā. Ākiranti ceti yadi pakkhipanti. Puna tathā atirittaṃ kāretvā bhuñjitabbanti yojanā.

「作净已」者,作为余剩已。「若投入」者,若投入。应连接为:再如是作为余剩后应食。

Taṃ kena atirittaṃ kātabbanti āha ‘‘yenā’’tiādi. Tanti atirittakataṃ bhojanaṃ. Yena akatanti yena bhikkhunā paṭhamaṃ atirittaṃ na kataṃ, tena kātabbanti sambandho. Yathāha ‘‘yena akatanti aññena bhikkhunā yena paṭhamaṃ na kataṃ, tena kātabba’’nti (pāci. aṭṭha. 238-239). Yaṃ vā akataṃ, taṃ visuṃ tena vā kātabbanti yojanā. Yaṃ vā akatanti tasmiṃ atirittakatabhojane apakkhittaṃ yaṃ bhojanaṃ atirittaṃ na kataṃ. Taṃ visuṃ tena vā kātabbanti pacchā pakkhittaṃ bhojanaṃ atirittaṃ katena yathā amissaṃ hoti, tathā aññassa bhājanassa gahaṇavasena visuṃ kāretvā tena paṭhamaṃ katātirittenāpi atirittaṃ kātabbaṃ. Yathāha – ‘‘yañca akatanti yena paṭhamaṃ kappiyaṃ kataṃ, tenāpi yaṃ akataṃ, taṃ kātabbaṃ. Paṭhamabhājane pana kātuṃ na labbhati. Tattha hi kariyamānaṃ paṭhamaṃ katena saddhiṃ kataṃ hoti, tasmā aññasmiṃ bhājane kātuṃ vaṭṭatīti adhippāyo’’ti.

为示「彼应由谁作为余剩」,故说「由谁」等。「彼」者,作为余剩之食物。「由未作者」,应连接为:由最初未作余剩之比库应作。如所说:「『由未作者』,由另一比库,由最初未作者,应由彼作。」或应连接为:凡未作者,应由彼单独作。「凡未作者」,在彼作为余剩之食物中,凡未投入而未作余剩之食物。「应由彼单独作」者,后来投入之食物,应以取另一容器之方式单独作,使与作为余剩者不混合,亦应由最初作余剩者作为余剩。如所说:「『凡未作者』,由最初作净者,凡未作者,应作。但在最初容器中不得作。因为在其中作时,与最初所作一起成为已作,故在另一容器中作为适当,此为意趣。」

§1308

1308.Akappiyādīhisattahīti ‘‘anatirittaṃ nāma akappiyakataṃ hoti, appaṭiggahitakataṃ hoti, anuccāritakataṃ hoti, ahatthapāse kataṃ hoti, abhuttāvinā kataṃ hoti, bhuttāvinā ca pavāritena āsanā vuṭṭhitena kataṃ hoti, ‘alametaṃ sabba’nti avuttaṃ hotī’’ti (pāci. 239) vuttehi sattahi vinayakammākārehi. Atirittaṃ katanti yojanā. ‘‘Hoti anatirittaka’’nti padacchedo.

「由不净等七」者,由「所谓非余剩者,是未作净者,是未受者,是未唱令者,是在手掌范围外作者,是由未食者作者,是由已食已拒食已离座者作者,是未说『此足矣,一切』者」所说之七种律行方式。应连接为:作为余剩。句读为「成为非余剩」。

§1309

1309. Upakaṭṭhavelāyapi atirittaṃ karontena ‘‘ahaṃ pātova bhuñji’’nti vā ‘‘thokaṃ paribhuñji’’nti vā acintetvā kātabbanti dassetumāha ‘‘yopī’’tiādi. Upakaṭṭhūpanītampīti upakaṭṭhavelāya upanītampi bhojanaṃ.

为示即使在近时亦应作余剩,不应思惟「我早晨已食」或「我少食」而作,故说「即使」等。「近时所持来者亦」,近时所持来之食物亦。

§1310

1310.Yāmādikālikanti yāmasattāhayāvajīvikakālikaṃ. Anāmissanti āmisena amissaṃ. Taṃ yāmādikālikaṃ paribhuñjatoti sambandho.

「时分等限」者,时分限、七日限、尽形寿限。「不混」者,不与利养混。应连接为:食用彼时分等限物。

§1312

1312. Gilānassa bhuttātirittaṃ viya kadāci bhuñjissatīti uddissa ṭhapitampi gilānātirittaṃ nāmāti aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 238-239 atthato samānaṃ) vuttaṃ. ‘‘Vihārādīsu gilānassa pāpuṇanakoṭṭhāsampi gilānātirittaṃ nāmā’’ti vadanti.

「如病者之食余剩,为『或许何时将食』而置放者,亦名病者余剩」,在注疏中如是说。有说:「在寺院等处,病者之到达处、储藏处亦名病者余剩。」

§1313

1313.Kathinenāti paṭhamakathinena.

1313. 「以咖提那衣」者,以第一咖提那衣。

Paṭhamapavāraṇakathāvaṇṇanā. · 第一拒食论述之注释。

§1314

1314.Anatirittenāti ettha ‘‘khādanīyena vā bhojanīyena vā’’ti seso. Ettha ‘‘khādanīyaṃ nāma pañcabhojanāni yāmakālikaṃ sattāhakālikaṃ yāvajīvikaṃ ṭhapetvā avasesa’’nti (pāci. 239) vuttaṃ pañcabhojanato aññaṃ sabbaṃ yāvakālikaṃ khādanīyaṃ nāma. ‘‘Bhojanīyaṃ nāma pañca bhojanāni odano kummāso sattu maccho maṃsa’’nti (pāci. 239) vuttaṃ. Ettha vinicchayo anantarasikkhāpade vutto. Pavāreyyāti ettha ‘‘abhihaṭṭhu’’nti seso. Abhihaṭṭhuṃ pavāreyyāti abhiharitvā ‘‘handa bhikkhu yāvatakaṃ icchasi, tāvatakaṃ gahetvā khāda vā bhuñja vā’’ti evaṃ pavāreyya. ‘‘Pavārita’’ntipadaṃ vuttatthameva. Jānanti sutvā vā disvā vā tassa pavāritabhāvaṃ jānanto. Āsādanāpekkhoti āsādanaṃ codanaṃ maṅkukaraṇabhāvaṃ apekkhamāno. Bhutteti tassa payogena itarena bhuñjitvā pariyosāpite. Tassāti yo tassa pavāritabhāvaṃ ñatvā ‘‘bhuñjā’’ti niyojesi, tassa.

1314. 「未超过」者,此处应补「以副食或主食」。此中,「副食者,除五种主食、时分药、七日药、尽形寿药外之其余」,如是所说,除五种主食外一切日中时分之食名为副食。「主食者,五种主食:饭、粥、炒粮、鱼、肉」,如是所说。此中之判定已于后续学处中说。「应请」者,此处应补「应持来」。「应持来请」者,持来后应如是请:「来,比库,汝欲多少,取而食之或受用之」。「已请」一词,义如所说。「知」者,闻或见而知彼已被请之状态。「期待诘责」者,期待诘责、举罪、令羞愧之状态。「已食」者,以彼之加行,由他人受用而完成。「彼之」者,知彼已被请之状态而命令「受用」者,彼之。

§1315-6

1315-6. Ekassa bhuñjanena aññassa pācitti hotīti kathametanti āsaṅkāya tathā vuttattā pariharitumāha ‘‘dukkaṭaṃ…pe… dassita’’nti. Itarassa gahaṇeti pavāritabhikkhuno bhuñjanatthāya paṭiggahaṇe. Ajjhohārapayogesu cāti etthāpi ‘‘itarassā’’ti sambandho. Sabbaṃ dukkaṭaṃ, pācittiyañca. Dassitanti ‘‘abhiharati, āpatti dukkaṭassa. Tassa vacanena ‘khādissāmi bhuñjissāmī’ti paṭiggaṇhāti, āpatti dukkaṭassa. Ajjhohāre ajjhohāre āpatti dukkaṭassa. Bhojanapariyosāne āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 244) desitaṃ bhagavatāti attho.

1315-6. 因说「一人受用,另一人得巴吉帝亚」,为除疑「如何」之疑虑,为避免如是,故说「恶作……乃至……已示」。「他人之取」者,为已被请之比库受用而接受。「于吞咽之加行中」者,此处亦应连接「他人之」。一切为恶作,及巴吉帝亚。「已示」者,义为「持来,犯恶作。以彼之言而『我将食、我将受用』而接受,犯恶作。每一吞咽,犯恶作。食事完毕,犯巴吉帝亚」,如是由世尊所示。

§1317

1317.Ubhayatthāpi vimatissāti pavārite ca apavārite ca vimatissa. Dukkaṭaṃ paridīpitanti ‘‘pavārite vematiko. Appavārite vematiko, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 245) desitaṃ.

1317. 「于两者皆疑」者,于已请与未请皆疑。「已阐明恶作」者,已示「于已请疑,于未请疑,犯恶作」。

§1318

1318.Kārāpetvāti ettha ‘‘bhuñjāhī’’ti seso. Aññassatthāyāti ettha ‘‘abhiharanto gacchāhī’’ti seso.

1318. 「令作」者,此处应补「受用」。「为他人」者,此处应补「持来而去」。

§1319

1319.Omasavādatulyāvāti idaṃ adinnādānasamuṭṭhānaṃ sandhāyāha.

1319. 「如触恼语」者,此说关于由不与取所生起者。

Dutiyapavāraṇakathāvaṇṇanā. · 第二拒食论述之注释。

§1320

1320.Khādanīyaṃ vāti pañca bhojanāni ca kālikattayañca vinā avasesesu yaṃ kiñci vā. Bhojanīyaṃ vāti pañcasu bhojanesu aññatarampi. Vikāleti vigate kāle. Kālo nāma aruṇuggamanato yāva majjhantikā, tadañño vikālo. Yathāha ‘‘vikālo nāma majjhantike vītivatte yāva aruṇuggamanā’’ti (pāci. 249). Ṭhitamajjhantikopi kāleyeva saṅgayhati. Yathāha ‘‘ṭhitamajjhantikopi kālasaṅgahaṃ gacchati. Tato paṭṭhāya pana khādituṃ vā bhuñjituṃ vā na sakkā, sahasā pivituṃ pana sakkā bhaveyya. Kukkuccakena pana na kātabbaṃ. Kālaparicchedajānanatthañca kālatthambho yojetabbo, kālabbhantareva bhattakiccaṃ kātabba’’nti (pāci. aṭṭha. 248-249). Dosanti pācittiyaṃ.

「副食或」者,除五种主食及三种时限食外,其余任何食物。「主食或」者,五种主食中任何一种。「非时」者,时已过。所谓时,从黎明升起至日中为止,其余为非时。如所说:『非时者,日中过后至黎明升起。』日中正立时亦摄入时中。如所说:『日中正立时亦入时之摄。然从彼时起,不能食副食或主食,但可急速饮用。然有疑者不应为之。为知时之界限,应设置时标,应于时限内完成食事。』「罪」者,巴吉帝亚。

§1321

1321. ‘‘Khādanīyaṃ vā bhojanīyaṃ vā’’ti ettha bhojanīyassa pavāraṇasikkhāpade dassitasarūpattā khādanīyaṃ tāva sarūpato dassetumāha ‘‘yamāmisagata’’ntiādi. Etthāti etesu khādanīyabhojanīyesu. Yaṃ pana vanamūlaphalādikaṃ āmisagataṃ āmise yāvakālike pariyāpannaṃ, taṃ khādanīyanti yojanā. Kālikesvasamohatthanti ettha gāthābandhavasena ma-kāralopo, asammohatthanti vuttaṃ hoti. Idanti vakkhamānaṃ sandhāyāha.

「副食或主食或」,此中,主食之相已于限食学处中显示,故先就相显示副食,说「凡肉类所成」等。「此中」者,于此等副食主食中。凡森林根果等肉类所成者,于肉类中摄入时限食者,彼为副食,如是应连接。「为于时限食不迷惑故」,此中依偈颂结构,省略 ma 字,即说为不迷惑之义。「此」者,指向将说之内容。

§1322

1322.Mūlanti yaṃ kiñci rukkhalatānaṃ mūlaṃ. Kandanti rukkhalatānameva kandaṃ. Muḷālanti padumagacchamūlakandaṃ. Matthakanti tālanāḷikerādīnaṃ matthakaṃ, veḷukaḷīrapallavaṅkurānañca ettheva saṅgaho. Khandhakanti ucchuādikhandhakaṃ. Tacanti challi. Pattanti paṇṇaṃ. Pupphanti kusumaṃ. Phalanti rukkhalatādīnaṃ phalaṃ. Aṭṭhīti rukkhalatādibījaṃ. Piṭṭhanti dhaññādipiṭṭhaṃ. Niyyāsanti silesaṃ. ‘‘Khādanīya’’nti sabbattha pakaraṇato labbhati.

「根」者,树木藤蔓之任何根。「块茎」者,树木藤蔓之块茎。「球茎」者,莲茎根块茎。「顶」者,棕榈椰子等之顶,竹笋嫩芽亦摄于此中。「茎干」者,甘蔗等之茎干。「皮」者,树皮。「叶」者,树叶。「花」者,花朵。「果」者,树木藤蔓等之果实。「核」者,树木藤蔓等之种子。「粉」者,谷物等之粉末。「树脂」者,树液。「副食」一词,从文脉处处可得。

§1323

1323. Evaṃ khādanīyānaṃ mātikaṃ nikkhipitvā te sarūpato dassetumāha ‘‘mūlakhādanīyādīna’’ntiādi. Tattha rukkhamūlameva khādanīyaṃ, taṃ ādi yesanti viggaho. Mukhamattanidassanaṃ nibodhathāti ettha ‘‘mayā kariyamāna’’nti seso. Mukhamattanti pavesadvāramattaṃ, niravasesato dassane papañcabhīrukānaṃ pubbe bhayaṃ hotīti saṅkhepato khādanīyāni dassissanti vuttaṃ hoti. Tathā dassane payojanamāha ‘‘nāmatthesu bhikkhūnaṃ pāṭavatthāyā’’ti, mūlakhādanīyādīnaṃ nāmesu ca tadatthesu ca bhikkhūnaṃ pāṭavuppādanatthanti attho.

如是列举副食之目录后,为就相显示彼等,说「根副食等」等。其中,树根即副食,以彼为首者,如是分析。「仅示入口,当知」,此中「由我所作」为省略。「仅入口」者,仅入门之量,若详尽显示,畏繁者先前会生恐惧,故将略说副食,如是所说。如是显示之目的,说「为比库们于名与义之通达」,即为令比库们于根副食等之名称及其义理生起通达之义。

§1324-5

1324-5. Mūlakamūlādīni upadesatoyeva veditabbāni. Na hi tāni pariyāyantarena vuccamānānipi sakkā viññātuṃ. Pariyāyantarenapi hi vuccamāne taṃ taṃ nāmaṃ ajānantānaṃ sammohoyeva siyā, tasmā tattha na kiñci vakkhāma. Sākānanti sūpeyyapaṇṇānaṃ. Idhāti imasmiṃ sikkhāpade. Āhāratthanti āhārena kattabbapayojanaṃ, āhārakiccanti vuttaṃ hoti. ‘‘Āmisattha’’ntipi likhanti. Pharantīti vitthārenti.

根咖、根等,应仅依教授而知。实不能以其他方式说明而令人了知。即使以其他方式说明,不知彼彼名称者,只会生起迷惑,故于彼处我们不说任何。「菜蔬」者,可作汤之叶类。「此中」者,于此学处中。「为食之义」者,以食应作之目的,即说为食之作用。亦有写作「为肉类之义」者。「扩展」者,详说。

§1326

1326.Jaraṭṭhanti purāṇakandaṃ. Yaṃ taṃ jaraṭṭhanti sambandho. Sesānaṃ jaraṭṭhaṃ yāvakālikanti yojanā. Sesānanti mūlakādīni vuttāni. Yathāha ‘‘mūlakakhārakajajjharīmūlānaṃ pana jaraṭṭhānipi āmisagatikānevā’’ti (pāci. aṭṭha. 248-249).

「老熟」者,陈旧之块茎。「凡彼老熟」,如是连接。其余之老熟者为时限食,如是应连接。「其余」者,所说之根咖等。如所说:『根咖、卡拉咖、嘉基哩根之老熟者,亦唯为肉类所成。』

§1331

1331.Dhototi nibbattitapiṭṭho.

「已洗」者,已生成之背也。

§1332

1332. Adhoto khīravalliyā kandoti yojanā. Vākyapathātītāti ‘‘asuko vā asuko vā’’ti vatvā pariyantaṃ pāpetuṃ asakkuṇeyyattā vacanapathātītā.

「未洗之乳蔓藤根」者,此为连结。「超越语句之道」者,因无法说『某某或某某』而达至边际,故为超越言说之道。

§1333

1333.Puṇḍarīkaṃ setaṃ. Padumaṃ rattaṃ.

「本杜利咖」者,白色。「巴杜玛」者,红色。

§1334

1334.Sambhavaṃ jātaṃ.

「生起」者,已生。

§1338

1338.Jaraṭṭhabundoti kandassa heṭṭhā atīva pariṇataṭṭhānaṃ.

「老熟之根束」者,根之下方极度成熟之处。

§1339

1339.Pathaviyaṃ gatoti antopathaviyaṃ gato, pathaviyaṃ nimujjitvā gatataruṇadaṇḍoti vuttaṃ hoti.

「入于地中」者,入于地内,沉入地中而去之幼嫩杖,如是所说。

§1340

1340. Evaṃ antobhūmiyaṃ gato. ‘‘Paṇṇadaṇḍo uppalādīna’’nti padacchedo. Sabboti taruṇopi pariṇatopi. Uppalādīnaṃ, padumajātiyā ca sabbo paṇṇadaṇḍo yāvakālikoti yojanā.

1340. 如是进入内地。「叶柄,睡莲等的」,此为词句分解。『一切』者,幼嫩的与成熟的皆是。睡莲等的,以及莲花种类的一切叶柄,应结合为「直至时限」。

§1345

1345.Pattakhādanīyaṃnāmāti pattasaṅkhātaṃ khādanīyaṃ nāma.

1345. 『名为叶副食』者,名为计为叶的副食。

§1348

1348.Mūlakādīnanti ‘‘mūlakaṃ khārakañcevā’’tiādikāya gāthāya vuttamūlakādīnaṃ.

1348. 『萝卜等』者,以「萝卜与苦瓜」等偈颂所说的萝卜等。

§1349

1349.Kaṇṇikāti padumakaṇṇikā.

1349.『花蕊』者，谓莲花之花蕊也。

§1360

1360.Ketakādīnanti ettha ādi-saddena timbarusakaṃ gahitaṃ. Tālaphalaṭṭhīti taruṇaphalānaṃ aṭṭhi.

1360. 『露兜树等』者,此处以「等」字摄取酸角。『棕榈果核』者,幼嫩果实的核。

§1361

1361.‘‘Punnāgamadhukaṭṭhīnī’’ti ca ‘‘punnāgamadhukaṭṭhicā’’ti ca potthakesu ubhayathā pāṭho dissati, attho pana ekoyeva. ‘‘Selu aṭṭhī’’ti padacchedo. Anāmiseti yāvajīvike.

1361. 「普那嘎树与蜜树之核」与「普那嘎树蜜树核」,在诸写本中两种读法皆可见,然义理唯一。「石榴核」,此为词句分解。『无肉』者,直至维生。

§1363

1363.Dhotaṃtālapiṭṭhanti tālaphegguṃ koṭṭetvā udake madditvā parissāvetvā kalale bhājanatalaṃ otiṇṇe pasannodakaṃ apanetvā gahitatālapiṭṭhanti vuttaṃ hoti. Tathā khīravalliyā piṭṭhanti yojanā, tatheva koṭṭetvā parissāvetvā gahitakhīravalliyā piṭṭhanti attho.

「已洗之棕榈粉」者,谓捣碎棕榈果实,于水中揉搓,滤过,当浆液沉淀于容器底部时,除去清水,取得棕榈粉,如是所说。「乳藤之粉」之结合亦同,同样捣碎、滤过,取得乳藤之粉,此为其义。

§1364

1364.Adhotaṃ vuttavipariyāyato gahetabbaṃ. ‘‘Āhāratthamasādhentaṃ, sabbaṃ taṃ yāvajīvika’’nti vacanato tesu tesu janapadesu manussānaṃ āhārakiccaṃ akarontaṃ mūlādi yāvajīvikaṃ, tadaññaṃ yāvakālikanti saṅkhepalakkhaṇaṃ kātabbanti.

「未洗」者,应从所说之相反而取。依「不能成就食物之义者,一切彼等为尽形寿物」之语,于彼彼诸国土中,不作人们食物之用者,根等为尽形寿物,其余者为时限物,应作此简略之相。

Vikālabhojanakathāvaṇṇanā. · 非时食论述之注释。

§1369

1369.Bhojanaṃ sannidhiṃ katvā khādanaṃ vāti ettha bhojanakhādanīyāni yathāvuttabhedasarūpāneva. Sannidhiṃ katvāti paṭiggahetvā ekarattampi atikkāmetvā, sannidahitvāti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘paṭiggahetvā ekarattampi vītināmitassetaṃ adhivacana’’nti (pāci. aṭṭha. 253). Tadeva vakkhati ‘‘saya’’ntiādinā. Khādananti kammasādhanoyaṃ, ‘‘khajja’’nti iminā samānattho.

「储存主食而食副食」者,于此,主食与副食即如所说之区别与自性。「储存」者,谓受取后,经过一夜,储藏之,如是所说。如所说「受取后经过一夜,此为其同义语」。彼即将以「自己」等语说明。「副食」者,此为业具格,与「可嚼食」同义。

§1371

1371. ‘‘Sannidhiṃ katvā’’ti ettha niddesaṃ dassetumāha ‘‘saya’’ntiādi.

「储存」者,为显示解说,故说「自己」等。

§1372

1372. ‘‘Taṃ na vaṭṭatī’’ti ettha atthaṃ dassetumāha ‘‘tato’’tiādi. Tatoti sannidhikatabhojanato. Suddhacittenāti savāsanasakalakilesappahānato nimmalacittena. Tādināti aṭṭhasu lokadhammesu nibbikārabhāvena tādinā. Atha vā yādisā purimakā sammāsambuddhā rūpārūpaguṇehi ahesuṃ, tādisena bhagavatā.

「彼不允许」者,于此,为显示义理,故说「从彼」等。「从彼」者,从储存之主食。「以清净心」者,以离垢之心,因断除有随眠之一切烦恼故。「以如是者」者,以于八世间法中无变异性而如是者。或者,以如前诸正自觉者以色无色之功德所具有者,如是之世尊。

§1373

1373. Odanādīsu pañcasu bhojanesu tāva akappiyamaṃsena sannidhivasena pācittiyañca āpattivisesañca dassetumāha ‘‘akappiyesū’’tiādi. Pācittīti sannidhipācittiyamāha. Itareti sīhādimaṃsamhi. Dukkaṭena saha pācittīti yojanā.

于饭等五种主食中,首先为显示以不净肉、以储存之缘故,巴吉帝亚与罪过之差别,故说「于不净」等。「巴吉帝亚」者,说储存之巴吉帝亚。「其余」者,于狮子等肉中。应结合为「与恶作俱之巴吉帝亚」。

§1374

1374.Yāmakālikasaṅkhātaṃ paribhuñjatoti ettha ‘‘sannidhiṃ katvā’’ti adhikārato labbhati . ‘‘Dukkaṭena sahā’’ti avatvā ‘‘pācittī’’ti vuttattā sati paccaye paribhuñjatoti gahetabbaṃ. Yathāha ‘‘yāmakālikaṃ sati paccaye ajjhohārato pācittiyaṃ. Āhāratthāya ajjhohārato dukkaṭena saddhiṃ pācittiya’’nti (pāci. aṭṭha. 253).

「食用名为夜分药者」,此处应得「作储藏后」之增益语。因未说「与恶作俱」而说「巴吉帝亚」,故应取为「有因缘而食用」。如所说:「夜分药,有因缘而吞咽者,巴吉帝亚。为食之目的而吞咽者,与恶作俱巴吉帝亚。」

§1375

1375. Annanti etthāpi ‘‘sannidhikata’’nti idaṃ pure viya labbhati, ‘‘pakati’’nti idaṃ ‘‘anna’’nti etassa visesanaṃ, manussamaṃsādīhi asammissaṃ nātirittakataṃ annamattanti attho. Pācittiyadvayanti anatirittapaccayā ca sannidhipaccayā ca dve pācittiyāni.

「食物」,此处亦如前得「已作储藏」之语。「本性」者,此为「食物」之限定语,意为:未与人肉等混合、未作过分之食物而已。二巴吉帝亚者,即未过分因缘与储藏因缘之二巴吉帝亚。

§1376

1376. ‘‘Dve , dvaya’’nti ubhayatthāpi ayamevattho.

「二」与「双」,于二义中皆为此义。

§1377

1377.Sāmisena mukhena dveti ettha ‘‘pañca bhojanāni yāmakālikaṃ sattāhakālikaṃ yāvajīvikaṃ ṭhapetvā avasesaṃ khādanīyaṃ nāmā’’ti (pāci. 254) vuttattā khādanīyāsaṅgahitena yāmakālikena ca tena sammissattā sannidhināmena mukhagataāmisamūlakena ca sannidhipācittiyāni dve hontīti attho. Sāmisena mukhenāti upalakkhaṇattā yathākathañci āmise missībhūte ettakā āpattiyoti daṭṭhabbaṃ. Nirāmisaṃ yāmakālikaṃ bhuñjato ekameva pācittiyanti yojanā, yena kenaci ākārena asammissaṃ yāmakālikaṃ paribhuñjato ekameva pācittiyaṃ hotīti attho.

「以有味之口二」,此处因说「除五种主食、夜分药、七日药、终生药外,其余名为副食」,故由与副食所摄之夜分药混合,及由名为储藏之口中所入味之根本,有二储藏巴吉帝亚之义。「以有味之口」者,因为标示,应见为:以任何方式与味混合时,有如是之罪。「食用无味之夜分药者,仅一巴吉帝亚」为连结,意为:以任何方式食用未混合之夜分药者,仅有一巴吉帝亚。

§1378

1378.Tamevāti sannihitameva kālikaṃ. Tesu dvīsu vikappesūti sāmisanirāmisavikappadvaye. Kevalaṃ dukkaṭaṃ vaḍḍhatīti paṭhamavikappe dvīhi pācittiyehi saddhiṃ dukkaṭaṃ, dutiyavikappe pācittiyena saddhiṃ dukkaṭaṃ hotīti vuttaṃ hoti.

「彼即」者,即已储藏之时分药。「于彼二选择中」者,于有味与无味选择之二者中。「仅恶作增加」者,所说为:于第一选择中,与二巴吉帝亚俱有恶作;于第二选择中,与巴吉帝亚俱有恶作。

§1379

1379.Suddhanti ettha ‘‘sannidhikataṃ bhojana’’nti seso. Idaṃ ‘‘pakatibhojane’’ti (pāci. aṭṭha. 253) aṭṭhakathāyaṃ, idha ca ‘‘na doso yāmakālike’’ti yāmakālikassa visuṃ vakkhamānattā viññāyati, akappiyamaṃsayāmakālikehi amissaṃ bhojananti vuttaṃ hoti.

「纯净」,此处应补「已储藏之主食」。此于注疏中「本性主食」处,及此处因说「于夜分药无过失」而分别宣说夜分药,故可知,所说为:未与不净肉及夜分药混合之主食。

§1380

1380.Maṃseti ettha ‘‘akappiye’’ti idaṃ thullaccayādivacaneneva labbhati. Vaḍḍhatīti pubbe vuttehi pācittiyadvayehi saddhiṃ manussamaṃse thullaccayañca sīhādimaṃse dukkaṭañca vaḍḍhati. Manussamaṃse ca sese sīhamaṃsādike akappiyamaṃse ca yathānukkamato thullaccayañceva dukkaṭañcāti dvayaṃ vaḍḍhatīti yojanā.

「肉」者,此中「不适宜」一词,仅以「土喇吒亚等」之语即可得知。「增长」者,与前述二巴吉帝亚一起,在人肉上增长土喇吒亚,在狮子等肉上增长恶作。在人肉及其余狮子肉等不适宜肉上,依次序增长土喇吒亚及恶作,此二者增长,如是连结。

§1381

1381.Anatirittampi bhojanaṃ vikāle paribhuñjato bhikkhuno tannimittako doso yathāvuttesu sabbavikappesu natthīti yojanā. ‘‘Vikāla…pe… kālike’’ti yāmakālikassa visuṃ vakkhamānattā ca atirittakārāpanañca bhojaneyeva sambhavatīti anatirittanti ettha ‘‘nihitabhojana’’nti seso. ‘‘Anatirittapaccayā pana vikāle sabbavikappesu anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 253) aṭṭhakathāvacanato dosoti anatirittapaccayā pācittiyamāha. Teneva vakkhati ‘‘tannimittako’’ti, anatirittanimittakoti attho. Sabbavikappesūti ‘‘suddhaṃ vā manussamaṃsamissaṃ vā sīhādimaṃsamissaṃ vā yāmakālikamissaṃ vā’’ti sabbesu vikappesu. ‘‘Tannimittako’’ti vacaneneva vāritavikālādinimittassa dosassa sambhavaṃ dasseti.

「即使非剩余食物,比库于非时受用食物,由彼为缘之罪过,在如所说一切种类中皆不存在」,如是连结。「非时……乃至……时限」者,因将说明夜分药之区别,且令作剩余及食物二者方可能发生,故此中「非剩余」者,「已放置之食物」为余义。「然而,以非剩余为缘,于非时在一切种类中无罪」,依注疏之语,「罪过」者,谓以非剩余为缘之巴吉帝亚。因此说「由彼为缘」者,意为「以非剩余为缘」。「在一切种类中」者,在「纯人肉或混人肉或混狮子等肉或混夜分药」等一切种类中。以「由彼为缘」一语,即显示由所禁非时等为缘之罪过的发生。

§1382-3

1382-3.Vikālapaccayā vāti ettha vā-saddena ‘‘anatirittapaccayā’’ti idaṃ samuccitaṃ. Api-saddo ‘‘yāmakālikepī’’ti yojetabbo. Sattāhakālikaṃ, yāvajīvikaṃ āhārasseva atthāya paṭiggaṇhato gahaṇe, yathāvuttassa sattāhakālikayāvajīvikabhedena duvidhassa tu ajjhohārapayogesu nirāmise vā dukkaṭanti yojanā. Tu-saddo eva-kārattho.

「或以非时为缘」者,此中以「或」字,「以非剩余为缘」一词被合并。「亦」字应连结为「在夜分药中亦」。「七日药、终生药,为食物之义而接受时,在接受时,如所说以七日药、终生药为二种区分,然而在吞咽之运用中,于非肉食则恶作」,如是连结。「然而」字为「即」之义。

§1384

1384.Athāti vākyārambhe nipāto. Āmisasaṃsaṭṭhaṃ sattāhakālikaṃ, yāvajīvikaṃ vāti yojanā. Gahetvāti paṭiggahetvā. Ṭhapitanti aruṇaṃ atikkāmetvā ṭhapitaṃ. Pācittīti sannidhipācitti.

「然后」者,句首之不变词。「与肉食相杂之七日药或终生药」,如是连结。「取得」者,接受后。「放置」者,超越黎明而放置。「巴吉帝亚」者,蓄藏巴吉帝亚。

§1385

1385.Kāloti aruṇuggamanādimajjhantikāvasāno kālo. Yāmoti majjhantikādidutiyaaruṇuggamanāvasāno. Taṃ taṃ kālaṃ kālikaṃ atikkāmayato tu dosoti yojanā. Tu-saddo evakārattho. Taṃ vā kālikanti yathākkamaṃ yāvakālikaṃ yāmakālikaṃ sattāhakālikanti vuttaṃ hoti.

「时」者,从黎明升起至中午终了之时。「夜分」者,从中午至第二次黎明升起终了。「然而,超越彼彼时之时限者之罪过」,如是连结。「然而」字为「即」之义。「或彼时限」者,依次序说为「尽时药、夜分药、七日药」。

§1386

1386. Yāvakālikaṃ attanā sambhinnāni itarāni tīṇi kālikāni attanoyeva sabhāvaṃ upanetīti yojanā. Sako bhāvo sabhāvo, taṃ.

「尽时药,由自身破坏,其余三种时限药,引向自身之自性」,如是连结。自己之状态为自性,即彼。

§1387-8

1387-8.Evamevaviniddiseti ‘‘purimaṃ purimaṃ kālikaṃ attanā sammissaṃ pacchimaṃ pacchimaṃ attano sabhāvameva gāhāpetī’’ti katheyyāti vuttaṃ hoti.

「如是阐明」者,解说为「前前时分与自身混合,后后时分仅取自身本性」,如是已说。

Imesūtiādīsu niddhāraṇe bhummaṃ. Antovutthaṃ hotīti akappiyakuṭiyaṃ ṭhapetvā aruṇuṭṭhāpanena antovutthaṃ nāma hoti. Sannidhi ca hotīti paṭiggahetvā paṭiggahaṇaṃ avijahitvā aruṇuṭṭhāpanena sannidhi ca nāma hoti. Potthakesu ‘‘sannidhi’’nti sānunāsiko pāṭho dissati, ‘‘hotī’’ti kiriyāya sambandhattā sannidhi-saddo paṭhamekavacanantoti anunāsiko āgamasandhijoti veditabbo. Ubhayampīti yathāvuttaṃ antovutthaṃ, sannidhi cāti ubhayampi. Na hotevāti purimakālikadvayena amissaṃ na hoteva.

「于此等」等句中,「于」为处格。「内宿」者,除储食净屋外,以日出而成为内宿。「积蓄」者,受取后不舍弃受取,以日出而成为积蓄。诸写本中见「积蓄」一词带鼻音之读法,因与「成为」之作用相连,应知「积蓄」一词为主格单数,鼻音为增音连声。「二者」者,如前所说之内宿与积蓄二者。「不成为」者,与前时分二者不混合,故不成为。

§1389

1389. Kappiyakuṭināmena akataṃ, asammataṃ, apariggahaṃ, pākārādīhi parikkhittaṃ senāsanaṃ akappiyakuṭi nāmāti saṅkhepato gahetabbaṃ. Antadvayenāti sattāhakālikayāvajīvikena, sahatthe karaṇavacanaṃ. ‘‘Missita’’nti seso. Gahitanti paṭiggahitaṃ. Taṃ pubbaṃ dvayanti yāvakālikayāmakālikadvayaṃ. Purimakālikadvaye yaṃ kiñci tadahupaṭiggahitampi akappiyakuṭiyāyeva ṭhapetvā aruṇaṃ uṭṭhāpitena pacchimakālikadvaye yena kenaci sammissaṃ antovutthaṃ nāma hotīti vuttaṃ hoti.

以「储食净屋」之名,应略取:未作、未认可、无所属、以围墙等围绕之住所,名为非储食净屋。「以二边」者,以七日药与尽形寿药,「于手中」为具格。「混合」为省略。「取」者,已受取。「彼前二者」者,时分药与夜分药二者。于前时分二者中,任何于当日受取者,亦除储食净屋外,以日出而与后时分二者中任何一者混合,成为内宿,如是已说。

§1390

1390. Antovutthena pacchimakālikadvayena saṃsaṭṭhaṃ yadidaṃ purimakālikadvayaṃ, ayaṃ mukhasannidhi nāma hotīti aṭṭhakathāyaṃ (mahāva. aṭṭha. 295 atthato samānaṃ) vuttaṃ. Mahāpaccariyaṃ pana antovutthaṃ hoti, na kappati iti daḷhaṃ katvā vuttanti yojanā.

「与内宿之后时分二者相杂者,即此前时分二者,此名为口积蓄」,于注疏中如是说。然而「大过失」者,坚定地说「成为内宿,不允许」,此为连接。

Tattha ‘‘mukhasannidhī’’ti ca ‘‘antovuttha’’nti ca nāmamattameva nānākaraṇaṃ, soyevatthoti ubhinnaṃ aṭṭhakathāvacanānaṃ anatthantaratā veditabbā. Tathā hi mukha-saddo anto-saddapariyāyo, sannidhi-saddo parivuttha-saddapariyāyo. Mukhe sannidhi mukhasannidhīti kammasādhanaṃ. Bahi sannidhinivattanatthaṃ aṭṭhakathāsu mukha-ggahaṇaṃ, anto-gahaṇañca kataṃ. Bahīti ca paṭiggahetvā akappiyakuṭiyā bahi yattha katthaci parivutthaṃ pacchimakālikadvayaṃ purimena kālikadvayena saṃsaṭṭhaṃ adhippetaṃ. Mukhasannidhiantovutthapadānaṃ anatthantarabhāvo samantapāsādikāyaṃ vutto.

于此,「口积蓄」与「内宿」仅名称不同,应知二者注疏之语无义理差别,因其义相同。如是「口」一词为「内」一词之同义语,「积蓄」一词为「宿」一词之同义语。「于口之积蓄」为「口积蓄」,此为业处格复合词。为遮止外积蓄之义,于诸注疏中取「口」一词与「内」一词。「外」者,意指受取后,于储食净屋外任何处所宿过之后时分二者,与前时分二者相杂。「口积蓄」与「内宿」二词无义理差别,于《善见律毗婆沙》中已说。

Yathāha ‘‘sāmaṇero bhikkhussa taṇḍulādikaṃ āmisaṃ āharitvā kappiyakuṭiyaṃ nikkhipitvā punadivase pacitvā deti, antovutthaṃ na hoti. Tattha akappiyakuṭiyaṃ nikkhittasappiādīsu yaṃ kiñci pakkhipitvā deti, mukhasannidhi nāma hoti. Mahāpaccariyaṃ pana ‘antovutthaṃ hotī’ti vuttaṃ, tattha nāmamattameva nānākaraṇa’’nti (mahāva. aṭṭha. 295). Nissandehe pana aññathā vutto viya viññāyati, tatthapi ayameva nayo veditabbo.

如云:「沙玛内拉为比库取来米等资具,置于储食净屋,翌日煮后给与,不成为内宿。于此,置于非储食净屋之酥油等中,投入任何物后给与,名为口积蓄。然而『大过失』中说『成为内宿』,于此仅名称不同」。于《律藏注》中虽似说为不同,于彼处亦应知此同一方法。

§1391

1391.Nadosoti sannidhidoso na hoti. Nidahitvāti paṭiggahetvā paṭiggahaṇaṃ avijahitvā sakasakakālabbhantareyeva nidahitvā. Ettha ca heṭṭhimantato sannidhiṃ dassetuṃ ‘‘pattaṃ dhovitvā puna tattha acchodakaṃ vā āsiñcitvā aṅguliyā vā ghaṃsitvā nisnehabhāvo jānitabbo’’ti (pāci. aṭṭha. 253) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Etena nirapekkhena paṭiggahaṇaṃ avissajjetvāva sayaṃ vā aññena vā tucchaṃ katvāna sammā dhovitvā niṭṭhāpite patte laggampi avijahitapaṭiggahitameva hotīti tattha āpatti vuttāti gaṇṭhipadesu vuttaṃ. Etena nirapekkhena paṭiggahaṇe vissaṭṭhe tādisepi patte doso natthīti siddhaṃ.

「无过失」者,储藏之过失不存在。「储藏」者,受取之后,不舍弃受取,在各自时限之内储藏。此中,为了显示最低限度的储藏,注疏中说:「洗钵之后,再于其中注入净水,或以指摩擦,应知无油腻状态。」依此,即使在不舍弃无期待之受取的情况下,由自己或由他人倒空,正确洗净完成之钵中,即使残留物也是未舍弃之受取物,于此有罪,如是在结集文句中所说。依此,在舍弃无期待之受取时,即使在如是之钵中也无过失,此已成立。

Sannidhikathāvaṇṇanā. · 储存食物事注释。

§1393

1393.Paṇītāni bhojanānīti pāḷiyaṃ ‘‘seyyathidaṃ? Sappi navanītaṃ telaṃ madhu phāṇitaṃ maccho maṃsaṃ khīraṃ dadhī’’ti (pāci. 259) uddisitvā –

「上等食物」者,在圣典中列举:「即:酥、生酥、油、蜜、糖、鱼、肉、乳、酪。」

‘‘Sappi nāma gosappi vā ajikāsappi vā mahiṃsasappi vā, yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ sappi. Navanītaṃ nāma tesaññeva navanītaṃ. Telaṃ nāma tilatelaṃ sāsapatelaṃ madhukatelaṃ eraṇḍakatelaṃ vasātelaṃ. Madhu nāma makkhikāmadhu. Phāṇitaṃ nāma ucchumhā nibbattaṃ. Maccho nāma odako vuccati. Maṃsaṃ nāma yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ maṃsaṃ. Khīraṃ nāma gokhīraṃ vā ajikākhīraṃ vā mahiṃsakhīraṃ vā, yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ khīraṃ. Dadhi nāma tesaññeva dadhī’’ti (pāci. 260) –

「酥」者,牛酥、山羊酥、水牛酥,凡其肉许可者,彼等之酥。「生酥」者,彼等之生酥。「油」者,胡麻油、芥子油、蜜树油、蓖麻油、脂油。「蜜」者,蜜蜂之蜜。「糖」者,从甘蔗生成者。「鱼」者,称为水生者。「肉」者,凡其肉许可者,彼等之肉。「乳」者,牛乳、山羊乳、水牛乳,凡其肉许可者,彼等之乳。「酪」者,彼等之酪。如是解说九种上等食物,此为其义。「无病」者,所说:「无病者,即无上等食物也能安适者。」「无病」者,此中应补「成为」。

Niddiṭṭhāni nava paṇītabhojanānīti attho. Agilānoti ‘‘agilāno nāma yassa vinā paṇītabhojanāni phāsu hotī’’ti (pāci. 260) vutto. Agilānoti ettha ‘‘hutvā’’ti seso.

「无病」者,所说:「无病者,即无上等食物也能安适者。」「无病」者,此中应补「成为」。

§1394

1394.Sappinā dehītiādi viññāpanappakāro. Sappibhattanti ettha kiñcāpi sappisaṃsaṭṭhaṃ bhattaṃ, sappi ca bhattañca sappibhattanti viññāyati, aṭṭhakathāsu pana ‘‘sālibhattaṃ viya sappibhattaṃ nāma natthī’’ti (pāci. aṭṭha. 259) kāraṇaṃ vatvā dukkaṭasseva daḷhataraṃ katvā vuttattā na sakkā aññaṃ vattuṃ. Aṭṭhakathācariyā eva hi īdisesu ṭhānesu pamāṇaṃ.

「以酥给我」等,此为请求之方式。「酥饭」者,此中虽然理解为与酥混合之饭,以及酥与饭为酥饭,但在诸注疏中说明理由:「如米饭一般,名为酥饭者不存在」,因为只是更强调恶作而说,故不能说其他。在如是之处,注疏诸师确实是量准。

§1395

1395.Pācitti pariyāputāti ‘‘ajjhohāre ajjhohāre āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 260) evaṃ ajjhohāragaṇanāya pācitti vuttā.

「巴吉帝亚罪」者,「每一吞咽,每一吞咽,有巴吉帝亚罪」,如是以吞咽计数而说巴吉帝亚罪。

§1396

1396.Suddhānīti annena amissāni. Sekhiyesūti sikkhākaraṇīye vuttanti attho.

「诸净者」,谓不与其他混合者。「在应学法中」,谓在应学法中所说,此为义也。

§1397

1397. Yasmā suddhānaṃ paṇītabhojanānaṃ viññāpetvā paribhuñjanaṃ dukkaṭavisayaṃ, tasmā. Sattadhaññamayanti sāliādīnaṃ sattannaṃ dhaññānaṃ aññatarassa vikārabhūtaṃ.

因为请求诸净的上妙食后而受用,是恶作的范围,故如是。「七谷所成者」,谓由稻米等七种谷物中任一所变成者。

§1398

1398. Sace dadātīti yojanā. Visaṅketanti anāpatti hotīti vuttaṃ hoti.

「若施与」,此为连接。「无违约」,谓无犯,如是说也。

§1399

1399. Deti ceti sambandho. Aññatarenāti sahatthe karaṇavacanaṃ. ‘‘Bhatta’’nti adhikārato labbhati. Assa bhikkhussa. Visaṅketanti aññaṃ yācitassa aññassa dinnattā saṅketassa virādhanena anāpattīti vuttaṃ hoti.

「施与」,此为连接。「以任一」,谓以自手,为具格义。「食」,从前文得来。「彼比库的」。「无违约」,谓因所请求者与所施与者不同,由于违背约定,故无犯,如是说也。

§1400

1400.Yena yena hīti etthāpi tatheva karaṇavacanaṃ. ‘‘Viññatta’’nti idaṃ adhikatassa ‘‘bhatta’’nti etassa visesanaṃ. Yenayenāti aniyamena paṇītena. Tena sappiādi visuṃ visuṃ gahitameva, sappiādīnaṃ gosappiādibhedo ca saṅgahito. Tasmiṃ laddhepīti yāciteyeva laddhe sati. Tassa tassa mūlepi laddheti vicchāvasena yojanā.

「以任何」,在此亦同样为具格义。「所请求的」,此为前文「食」的限定词。「以任何」,谓以不定的上妙物。由此,熟酥等各别取得,且熟酥等的牛熟酥等之别亦被摄入。「即使在彼得到时」,谓唯在所请求者得到时。「即使在彼彼根源得到」,以分别方式连接。何所说耶?「以熟酥施食」如是以总相请求者,若施与彼熟酥本身,或「以此制成熟酥后取之」如是施与生酥等任一,或施与母牛,或施与根源,「以牛熟酥施食」如是以具特相方式请求者,若施与彼牛熟酥本身,或施与牛生酥等,或施与母牛,或「施与此后取熟酥」如是施与根源,则无违约,如实际情况而犯罪,如是说也。

Kiṃ vuttaṃ hoti? ‘‘Sappinā bhattaṃ dehī’’ti sāmaññena viññāpentassa tameva vā ‘‘iminā sappiṃ katvā gaṇhathā’’ti navanītādīsu aññataraṃ vā dhenuṃ vā mūlaṃ vā deti ce, ‘‘gosappinā bhattaṃ dehī’’ti visesayuttaṃ katvā viññāpentassa tameva vā gonavanītādīni vā gāviṃ vā ‘‘idaṃ datvā sappiṃ gaṇhathā’’ti mūlaṃ vā sace deti, visaṅketaṃ na hoti, yathāvatthukameva āpattiṃ āpajjatīti vuttaṃ hoti.

何所说耶?「以熟酥施食」如是以总相请求者,若施与彼熟酥本身,或「以此制成熟酥后取之」如是施与生酥等任一,或施与母牛,或施与根源,「以牛熟酥施食」如是以具特相方式请求者,若施与彼牛熟酥本身,或施与牛生酥等,或施与母牛,或「施与此后取熟酥」如是施与根源,则无违约,如实际情况而犯罪,如是说也。

Na aññathāti sappiṃ yācitavato ‘‘imaṃ gahetvā sappiṃ katvā gaṇhathā’’ti avatvā ‘‘sappi natthi, idaṃ gaṇhathā’’ti vatvā vā tuṇhībhūtena vā navanītādīsu kismiñci dinne visesaviññāpakassa tadaññadānepi visaṅketameva hotīti attho. Pāḷiyā anāgatepi dinne visaṅketameva hoti. ‘‘Sace pana aññaṃ pāḷiyā āgataṃ vā anāgataṃ vā deti, visaṅketa’’nti (pāci. aṭṭha. 259) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

「不异」者,对向人乞酥者,未说「取此制成酥后取之」,而说「无酥,取此」,或默然而给予生酥等任何一物时,对于特别告知者,即使给予彼之外的其他物,亦仅是不犯也,此为其义。依律文,即使给予未来之物,亦仅是不犯。注疏中说:「然而,若给予律文中已来或未来的其他物,则不犯。」

§1401

1401.Pāḷiyanti pubbe dassitaṃ ‘‘sappi nāma gosappī’’tiādiṃ niddesapāḷimāha. Yathāha ‘‘pāḷiyaṃ āgatanavanītādīni ṭhapetvā’’tiādi (pāci. aṭṭha. 259). Aññehi navanītādīhi. Sahatthe karaṇavacanaṃ.

「律文」者,说前已示之「酥者,谓牛酥」等指示律文。如说「除律文中已来的生酥等」等。以其他生酥等。「手中」为作具格。

§1402

1402.‘‘Viññāpetvā’’ti imassa kammabhūtaṃ ‘‘bhatta’’nti adhikataṃ. Gāthābandhavasena vā-saddassa rasso kato. Ekato vāti yojanā, ‘‘nānato’’tipi gahitameva, ekaṭṭhānato vā nānaṭṭhānato vāti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘sace pana sabbehipi sappiādīhi ekaṭṭhāne vā nānaṭṭhāne vā viññāpetvā’’tiādi (pāci. aṭṭha. 259). Teneva bhuñjatīti ettha parikappasūcakaṃ ‘‘ce’’ti idañca avakaṃsasandassanatthaṃ ‘‘kusaggena ekabindumpī’’ti idañca ajjhāharitabbaṃ. Matāti aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 259) vuttaṃ sandhāyāha. Ekato vā nānato vā ṭhānā bhattaṃ viññāpetvā ekarasaṃ katvā antamaso kusaggena ekabindumpi bhuñjati ce, nava pācittiyo matāti yojanā.

「告知后」之业格为「食」,此为所增。或因偈颂结构,长音「瓦」(vā)被缩短。应连接为「从一处」,「从多处」亦已摄取,即说从一处或从多处也。如说「然而,若以一切酥等,从一处或从多处告知后」等。于「以彼食」此处,应加入表示假设的「若」(ce)字,及为示减损之「乃至以草尖一滴」此语。「已说」者,依注疏中所说而说。应连接为:从一处或从多处告知食后,制成一味,乃至以草尖一滴而食者,九巴吉帝亚已说也。

§1403

1403. Akappiyena sappinā dehīti vuttepīti yojanā, sahatthe karaṇavacanaṃ. ‘‘Bhatta’’nti adhikataṃ. ‘‘Yesaṃ maṃsaṃ kappati, tesaṃ sappī’’ti (pāci. 260) vuttappakārassa vipariyāyato akappiyaṃ daṭṭhabbaṃ. Tena ce detīti yadi tena yācitena teneva akappiyena saddhiṃ odanaṃ detīti.

应连接为:即使说「以不净酥给」。「手中」为作具格。「食」为所增。「凡肉净者,其酥」等所说种类之相反,应见为不净。「若以彼给」者,若以彼所乞之彼不净与饭一起给也。

§1404

1404.Tathāsaññissāti tathāsaññino, gilānomhītisaññinoti attho. Yathāha ‘‘gilāno gilānasaññī, anāpattī’’ti (pāci. 261).

「如是想者」,谓如是想者,有病者想之义。如说「病者有病者想,不犯」。

§1405

1405. Gilānakāle viññattaṃ agilānassa bhuñjato anāpatti pakāsitāti yojanā. Evamitarehipi dvīhi padehi yojetabbaṃ. Yathāha ‘‘anāpatti gilāno hutvā viññāpetvā agilāno bhuñjatī’’tiādi (pāci. 262). Ñātakādīnanti ettha ‘‘āyatta’’nti seso. Ādi-saddena ‘‘pavāritānaṃ aññassatthāya attano dhanena ummattakassa ādikammikassā’’ti idaṃ saṅgaṇhātīti.

应连接为:病时告知,非病者食,不犯,已显示。以其余二句亦应如是连接。如说「不犯:成为病者后告知,非病者食」等。「亲属等」此处,「依止」为省略。以「阿迪」(ādi)字,摄取「已施食者、为他之利益、以自己之财、对疯狂者、初作业者」此义。

§1406

1406. Cattāri samuṭṭhānāni dassetumāha ‘‘kāyato’’tiādi.

【1406】为显示四种起源,故说「从身」等。

Paṇītabhojanakathāvaṇṇanā. · 胜妙食物事注释。

§1407

1407.‘‘Adinna’’nti iminā adinnādānasikkhāpade (pārā. 91 ādayo) viya parapariggahitaṃ avatvā appaṭiggahitameva vattabbaṃ. Yathāha ‘‘adinnaṃ nāma appaṭiggahitakaṃ vuccatī’’ti (pāci. 266). Mukhadvāranti mukhe dvāraṃ mukhadvāraṃ, galanāḷikā, iminā pana vacanena yaṃ kiñci ajjhoharaṇīyaṃ, taṃ mukhena vā pavisatu nāsikāya vā, galabilaṃ paviṭṭhameva āpattikaranti dīpeti. Āhāranti udakadantaponehi aññaṃ ajjhoharitabbaṃ yaṃ kiñci yāvakālikādiṃ. Yathāha ‘‘āhāro nāma udakadantaponaṃ ṭhapetvā yaṃ kiñci ajjhoharaṇīya’’nti (pāci. 266).

【1407】「不与」者,以此词表示,如不与取学处(巴拉基咖91等)中所说,不应说他人所守护之物,而应仅说未被接受之物。如所说:「『不与』者,谓未被接受之物」(巴吉帝亚266)。口门者,口中之门为口门,即咽喉管道。然以此语显示:凡任何应吞咽之物,无论从口进入或从鼻进入,一旦进入咽喉孔即成犯。食者,除水与齿木外,任何应吞咽之物,即时限食等。如所说:「『食』者,除水与齿木外,任何应吞咽之物」(巴吉帝亚266)。

Āhareyyāti mukhadvāraṃ paveseyya, iminā paragalaṃ akatvā mukhena paṭiggahitaggahaṇepi natthi dosoti sūcitaṃ. Tenevāha ‘‘dantaponodakaṃ hitvā’’ti. Teneva vuttaṃ gaṇṭhipade ‘‘bhagavato dantakaṭṭhassa mukhadvāraṭhapane anāpattivacaneneva yaṃ kiñci vatthuṃ paragalaṃ akatvā mukhe ṭhapane anāpattibhāvo vutto’’ti. Udakañhi yathāsukhaṃ pātuṃ, dantakaṭṭhañca dantaponaparibhogena paribhuñjituṃ vaṭṭati, tassa pana rasaṃ gilituṃ na vaṭṭati. Sacepi dantakaṭṭharaso ajānantassa anto pavisati, pācittiyameva. Dante punanti nimmale karonti etenāti dantaponaṃ.

「应食」者,应使进入口门。以此表示:即使以口接受而未使入他人咽喉,亦无过失。故说「除齿木与水」。故于结集本中说:「世尊以齿木置于口门时无犯之语,即已说明:任何物品未使入他人咽喉而置于口中,皆无犯」。水可随意饮用,齿木可以齿木之受用方式受用,然不可吞咽其汁液。即使齿木之汁液于不知时进入体内,亦为巴吉帝亚。「齿木」者,以此使齿清净,故名齿木。

§1408-9

1408-9. Byatirekamukhena adinnalakkhaṇaṃ, padabhājane ca vuttanayena paṭhamaṃ dinnalakkhaṇaṃ dassento āha ‘‘hatthapāso’’tiādi. Hatthapāsoti pavāraṇasikkhāpade –

【1408-9】以相反方式显示不与之相,又以词句分析中所说之方式,首先显示与之相,故说「手范围」等。手范围者,于劝请学处中:

‘‘Gaṇhato pacchimaṃ aṅgaṃ, dadato purimaṃ pana;

「取者之最后肢体,与者之最初肢体;若二者相距半身量,则不伸手」

Ubhinnaṃ aḍḍhateyyaṃ ce, vinā hatthaṃ pasārita’’nti. (vi. vi. 1275) –

『若二人合计达二又二分之一，除去伸出之手』——（律藏·律分别第一二七五条）

Vuttalakkhaṇo hatthapāso. Abhinīhāroti tattheva vuttanayena abhimukhaṃ katvā haraṇañca. Majjhimuccāraṇakkhamoti paṭiggahetabbabhārassa ukkaṭṭhaparicchedena thāmamajjhimena purisena ukkhipanārahatā. Bhāvappadhānoyaṃ niddeso. Avakaṃso pana ‘‘antamaso rathareṇumattampī’’ti (pāci. aṭṭha. 269) aṭṭhakathāvacanato veditabbo. Uccāraṇaṃ ukkhipanaṃ. ‘‘Amanusso’’ti iminā tadaññasattasāmaññena tiracchānagatāpi veditabbā. ‘‘Pakkhī vā’’tiādivakkhamānena vā veditabbā. Kāyādināti kāyakāyapaṭibaddhanissaggiyānaṃ aññatarena. Tenevāha ‘‘tidhā’’ti.

「具前述特征的手臂范围」者,即手臂所及之范围。「伸出」者,依前述方式,向前伸出并取来。「能以中等力量举起」者,以所应受取之物的最高限度,以中等力量之人能够举起。此为就本质而作的解说。然而,下限应从注疏所说「乃至车轮尘许」而知。「举起」者,即提起。「非人」者,由此以彼之外的众生之共性,应知亦包括畜生。或应从所说「或鸟」等而知。「以身等」者,以身、身所系尼萨耆亚之任一。因此说「三种」。

Dvidhāti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā. Pañcaṅgasaṃyogeti ettha ‘‘hatthapāso’’ti paṭhamaṅgaṃ, ‘‘abhinīhāro’’ti dutiyaṃ, ‘‘majjhimuccāraṇakkhamo’’ti tatiyaṃ, ‘‘manusso…pe… tidhā’’ti catutthaṃ, ‘‘paṭiggaṇhāti…pe… dvidhā’’ti pañcamanti imāni pañca aṅgāni, pañcannaṃ aṅgānaṃ saṃyogo samāgamo sannipāto pañcaṅgasaṃyogo, tasmiṃ. Gahaṇanti paṭiggahaṇaṃ. Tassa bhikkhuno. Rūhati sampajjati.

「二种」者,以身或以身所系。「五支具足」者,于此,「手臂范围」为第一支,「伸出」为第二,「能以中等力量举起」为第三,「人……乃至……三种」为第四,「受取……乃至……二种」为第五,此等为五支。五支之结合、会合、聚集,即五支具足,于彼。「取得」者,即受取。彼比库之。「成就」者,即达成。

§1410-12

1410-12.Itaroti paṭiggāhako. Tassa aṅgassa. Na gacchatīti nago, ‘‘nago’’ti rukkhopi pabbatopi vuccati. Evarūpeti īdise uccanīcaṭṭhāne.

「其他」者,即受取者。「彼支」者,即彼之肢体。「不去」者,即不动者。「不动者」,树木或山岩亦称为不动者。「如是」者,于如是高低之处。

§1413

1413.Soṇḍāyāti hatthena.

「以鼻」者,以象鼻。

§1415-6

1415-6.Īsakaṃ onatvā thokaṃ nāmetvā tena bhikkhunā taṃ heṭṭhimaṃ bhājanaṃ ekadesenāpi paṭicchitabbanti yojanā.

「稍微倾斜,略微倾下,彼比库应以一部分受取彼下方之容器」,此为连结。

§1417

1417.Ugghāṭetvā uccāretvā, bhājanāni visuṃ visuṃ oropetvāti vuttaṃ hoti.

「打开后举起,将诸容器分别放下」,此为所说之义。

§1418

1418.Kājabhattanti bhattakājaṃ, bhattabharitaṃ piṭakanti vuttaṃ hoti. Onatvā detīti sayaṃ onamitvā byābhaṅgiṃ deti.

「咖迦帕德」者,食之作务也,即谓盛满食物之篮。「减少后给与」者,自己减少后给予缺口。

§1419

1419.‘‘Tiṃsahattho’’ti idaṃ tiṃsaratanamatto ce hoti, ‘‘dūra’’nti na parisaṅkitabboti dassanatthamāha. Gahitekasminti ubhayakoṭīsu ṭhapite dve ghaṭe paṭiggahāpetuṃ hatthapāse ṭhitena dāyakena diyyamānaṃ tiṃsahatthaveṇuṃ paṭiggaṇhantena yena kenaci kāyappadesena vā kāyapaṭibaddhena vā ‘‘imaṃ gaṇhāmī’’ti ābhogaṃ katvā mañcādīsu yattha katthaci phusitvā paṭiggahiteti vuttaṃ hoti. Taṃ sabbanti tesu dvīsu ghaṭesu pakkhittaṃ sabbameva. Gahitamevāti paṭiggahitameva hoti, dāyakassa hatthapāsabbhantare gatattā idaṃ tassa kāyapaṭibaddhanti ‘‘dūra’’nti saṅkā na kātabbāti evakārena dīpeti. ‘‘Dvīsu ghaṭesu bhūmiyaṃ ṭhapitesupi tattha bandhanaveḷuyaṃ paṭiggaṇhanamatteneva paṭiggahitaṃ hotī’’ti gaṇṭhipade vuttaṃ.

「三十肘」者,此说若为三十罗德那之量,则「远」不应疑虑,为显示此义而说。「取一端时」者,谓于两端置二瓶,由立于施者手范围内之施者所施与之三十肘竹,受取者以任何身分或身所系物,作「我取此」之意向,触及床座等任何处所而受取,如是所说。「彼一切」者,置于彼二瓶中之一切。「唯取」者,唯受取也,因入于施者手范围内,此为彼身所系,故「远」之疑虑不应作,以如是方式阐明。「即使二瓶置于地上,仅以受取系缚之竹即为受取」,如是于结集本中所说。

§1420-24

1420-24.‘‘Kaṭasārake’’ti iminā doṇiphalakādayo upalakkhitā. ‘‘Nisīdatī’’ti idaṃ ‘‘tiṭṭhatī’’tiādīnaṃ upalakkhaṇaṃ. Mañcādīni phusitvāti ettha ‘‘aṅguliyāpī’’ti seso. Yathāha ‘‘paṭiggahaṇasaññāya mañcādīni aṅguliyāpi phusitvā ṭhitena vā nisinnena vā nipannena vā’’tiādi (pāci. aṭṭha. 265). Pattesūti tathā ṭhapitesu sabbesu pattesuyeva. Yañca dīyatīti ettha ‘‘tathā ṭhitenā’’ti sāmatthiyā labbhati.

「咖德萨拉咖」者,以此标示槽板等。「坐」者,此为「立」等之标示。「触及床座等」者,此处「乃至以指」为省略。如所说「以受取之想,乃至以指触及床座等,立者、坐者或卧者」等。「于诸钵中」者,于如是置之一切诸钵中。「凡所施与」者,此处以相应性得「由如是立者」。

Mañcādīsu aṅguliādinā yena kenaci phuṭṭhamattepi paṭiggahaṇassa ruhaṇabhāvaṃ dassetvā idāni tadārohaṇenāpi sijjhatīti dassetumāha ‘‘paṭiggahessāmī’’tiādi. Sace pana paṭiggahessāmicceva mañcādīni āruhitvā nisīdati, dāyakopi hatthapāse ṭhatvāna deti ce, taṃ sabbaṃ gahitaṃ hotīti yojanā.

显示即使以指等任何触及床座等,受取即成立后,今为显示以登彼亦成就,故说「我将受取」等。然若仅「我将受取」而登床座等而坐,施者亦立于手范围内而施与,则彼一切为已取,如是连结。

Kucchiyā kucchiṃ āhacca ye pattā bhūmiyaṃ ṭhitā, tesu yaṃ yaṃ pattaṃ aṅguliyāpi vā sūciyāpi vā phusitvā nisinno, tattha tattheva dīyamānampi paṭiggaṇhāti, vaṭṭatīti yojanā.

腹对腹而置立于地之诸钵,于彼等中,乃至以指或以针触及任何钵而坐者,于彼彼处所施与者亦受取,允许,如是连结。

§1425

1425. Kaṭasārādayo sace mahantā, paṭiggahaṇaṃ na ruheyyāti vikappo siyāti tannivattanatthamāha ‘‘kaṭasārake’’tiādi. ‘‘Mahantasmi’’nti iminā kaṭasārakassa puna vacane hetumāha. Hatthattharaṃ nāma hatthipiṭṭhe attharitabbaṃ attharaṇaṃ. Ādi-saddena assatthararathattharādiṃ saṅgaṇhāti. Ṭhitapattesu diyyamānaṃ gaṇhato paṭiggahaṇaruhaṇahetuṃ dasseti ‘‘hatthapāsasmiṃ vijjamāne tū’’ti. Tu-saddo vuttavisesameva joteti.

若咖德萨拉等巨大,受取不成立之疑虑可能生起,为遣除彼故说「咖德萨拉咖」等。「于巨大」者,以此说咖德萨拉再次言说之因。「哈他塔拉」者,名为应铺于象背之铺具。以「等」字摄取马铺、车铺等。显示立钵时施与而取者之受取成立之因,说「然于手范围存在时」。「然」字唯显示所说之差别。

§1426

1426.Tatthajātakapaṇṇesūti rukkheyeva ṭhitesu paṇṇesu. Gahetunti paṭiggahetuṃ. ‘‘Na panetānī’’tiādi yena hetunā na vaṭṭati, tassa dassanaṃ. Hi-saddo pasiddhiṃ sūceti.

「在那些生于树上的叶中」者,即在树上生长的叶中。「为了拿取」者,为了接受。「然而这些不……」等,是显示由何因故不允许之理由。『嘿』字表示确定之义。

§1427

1427. Thāmamajjhimena purisena ukkhipituṃ asakkuṇeyyaṃ asaṃhāriyaṃ. Tādiseti tathārūpe, asaṃhāriyeti vuttaṃ hoti. Khāṇubaddheti bhūmiyaṃ nikhātakhāṇuke baddhe.

「强壮的中等人无法举起、无法搬运」。「如是」者,在如此之物,即所说的「无法搬运」。「系于桩」者,系于埋入地中的桩。

§1428

1428.Tintiṇikāti ciñcā. Ādi-saddena tathā khuddakānaṃ kadambapupphapaṇṇādīnaṃ gahaṇaṃ. ‘‘Tintiṇikādipaṇṇesū’’ti vacanato sākhāsu paṭiggahaṇaṃ ruhatīti daṭṭhabbaṃ. Bhūmiyaṃ patthaṭesūti yojetabbaṃ. Yathāha ‘‘bhūmiyaṃ atthatesu sukhumesu tintiṇikādipaṇṇesupi paṭiggahaṇaṃ na ruhatī’’ti (pāci. aṭṭha. 265).

「丁丁伊咖」者,即芦苇。以『等』字,摄取如是细小的咖丹巴花、叶等。从「在丁丁伊咖等叶中」之语,应知在枝上接受是允许的。应连接「在地上铺展者」。如所说:「在地上铺展的细小丁丁伊咖等叶中,接受亦不允许。」

§1429

1429.Parivesakoti dāyako.

「施者」者,即布施者。

§1430

1430. Asesato puñchitvāti yojanā.

「完全擦拭后」,应如是连接。

§1431

1431.Paṭiggahetvāvāti pattaṃ paṭiggahetvāva. Bhikkhā gahetabbāti sambandho.

「接受后」者,即接受钵后。应连接「应拿取食物」。

§1432

1432.Apaṭiggahiteti ettha ‘‘patte’’ti seso. Taṃ pacchā paṭiggahetvā paribhuñjato anāpattīti yojanā.

「未受取」者,此处应补「钵中」。其义为:彼后受取而食用者,无罪。

§1433

1433.Anādiyitvāti aggahetvā, tasmiṃ vacane ādaraṃ akatvāti vuttaṃ hoti.

「不经意」者,未取,于彼语不作恭敬,如是说。

§1435

1435.Aññassa anupasampannassa.

「其他未达上者」。

§1436

1436. Pubbābhogassa anurūpavasena ‘‘sāmaṇerassa taṃ datvā…pe… pana vaṭṭatī’’ti vuttaṃ. Yasmā pana taṃ ‘‘aññassa dassāmī’’ti cittuppādamattena parasantakaṃ nāma na hoti, tasmā tassa adatvāpi paṭiggahetvā paribhuñjituṃ vaṭṭati.

依先前受用之相应,说「给与沙玛内拉彼……乃至……然而允许」。然而因彼仅以「我将给与他人」之心生起,不名为他人所有,故即使未给与彼,受取而食用亦允许。

§1437-9

1437-9.Bhikkhunoti aññassa bhikkhussa. Bhattassāti kañjikādidravamissabhattamāha. Uplavatīti upari plavati. Kañjikanti āranālaṃ, imassa upalakkhaṇattā khīratakkādidravaṃ saṅgahitaṃ. Pavāhetvāti matthakato palāpetvā. Anto paviṭṭhaṃ sace tanti taṃ rajaṃ yadi bhattassa anto paviṭṭhaṃ hoti. Paṭiggahetabbanti anupasampanne asati hatthato amocenteneva yattha anupasampanno atthi, taṃ tattha netvā paṭiggahetabbaṃ.

「比库之」者,其他比库之。「饭食之」者,说混合羹汁等液体之饭食。「浮起」者,浮于上。「羹汁」者,米汤,因此之标示,摄取乳酪等液体。「流出」者,从顶部流出。「若入内」者,若彼尘入于饭食之内。「应受取」者,若无未达上者,不从手放下,应将彼带至有未达上者之处,于彼处受取。

§1440

1440.Apanīyāvāti ettha ‘‘thūla’’nti idaṃ ‘‘sukhumaṃ ce’’ti vakkhamānavipariyāyato labbhati. Sabhattaṃ apanīyāti sambandho. Yathāha ‘‘uparibhattena saddhiṃ apanetabbaṃ, paṭiggahetvā vā bhuñjitabba’’nti (pāci. aṭṭha. 265).

「应除去」者,此处「粗」一词,从将说「若细」之相反而得。「连饭食应除去」为连结。如说「应与上面之饭食一同除去,或受取而食用」。

§1441

1441.Thevoti bindu. Thevo…pe… vaṭṭatīti ettha yathā paṭhamataraṃ patitatheve doso natthi, tathā ākiritvā apanentānaṃ pacchā patitathevepi abhihaṭattā nevatthi doso.

「滴落」者,滴。滴落……乃至……是允许的。此中,如同最初落下时无过失,如是对于撒布后移除者,因后来落下亦已被带来,故无过失。

§1442-4

1442-4.Carukenāti khuddakaukkhaliyā. Tato carukato. Masīti jallikāādikā bhasmā. Bhājaneti bhājanapattādibhājane. Tassa cāti tassa masiādino ca.

「以小锅」者,以小铜锅。从彼小锅。「灰」者,灰烬等之灰。「于容器」者,于容器、钵等容器中。「及彼」者,及彼灰等。

Anantarassa bhikkhussa dīyamānaṃ yaṃ pattato uppatitvā itarassa bhikkhuno patte sace patati, taṃ paṭiggahitameva hoti, tasmā vaṭṭatevāti yojanā. ‘‘Dīyamāna’’nti ettha ‘‘bhattādikaṃ yaṃ kiñcī’’ti pakaraṇato labbhati. Vaṭṭatevā yanti ettha ‘‘vaṭṭateva aya’’nti padacchedo na kātabbo ‘‘aya’’nti iminā sambandhanīyassa abhāvato. Tasmā va-kāro gāthāchandavasena dīghaṃ katvā vuttoti veditabbo.

正在给予紧邻比库之物,若从钵中跳起而落入另一比库之钵中,彼即是已受取,故是允许的,此为连结。「正在给予」此中,从文脉得知「任何饭食等」。「是允许的」此中,不应作「允许此」之词分解,因无以「此」连结之物。故应知,瓦字因偈颂韵律而延长为长音而说。

§1445-6

1445-6.Pāyāsassāti ettha pūraṇayoge sāmivacanaṃ, pāyāsenāti vuttaṃ hoti. Uṇhatoti uṇhattā. Na sakkatīti na sakkoti. Mukhavaṭṭiyaṃ vaṭṭatīti mukhavaṭṭiṃ ukkhipitvā hatthe phusāpite gaṇhituṃ vaṭṭati. Tathā mukhavaṭṭiyā gahetuṃ na sakkā ce, ādhārakenapi gahetabboti yojanā.

「粥」此中,于充满用法中为属格,说为「以粥」。「热」者,因热。「不能」者,不能够。「于口边是允许的」者,举起口边,触于手中而取是允许的。如是若不能以口边取,亦应以托器取,此为连结。

§1447-8

1447-8. Āhariyamānaṃ vā neva jānāti, dīyamānaṃ vā na jānātīti yojanā. Gāthābandhavasena ‘‘jānatī’’ti rasso kato. Ābhoganti ‘‘gaṇhāmī’’ti ābhogaṃ. Yathāha mahāpaccariyaṃ ‘‘ābhogamattameva hi ettha pamāṇa’’nti (pāci. aṭṭha. 265). ‘‘Kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā paṭiggaṇhātī’’ti (pāci. aṭṭha. 265) vuttattā pattaṃ gahetvā nisinnattā ‘‘kāyapaṭibaddhena gaṇhissāmī’’ti ābhogaṃ katvātipi yujjateva.

「正被带来或不知,正被给予或不知」,此为连结。因偈颂结构,「知」作短音。「意向」者,「我取」之意向。如大注疏所说:「此中唯意向量即是标准」。因说「以身或以身所系而受取」,故坐时持钵,作「我将以身所系而取」之意向,亦确实合理。

§1449

1449.‘‘Hatthena muñcitvā’’ti idaṃ ‘‘ādhārakampi vā’’ti imināpi yojetabbaṃ. ‘‘Pādena pelletvā’’ti iminā pana ‘‘ādhāraka’’nti idameva yojetabbaṃ. Yathāha ‘‘hatthena ādhārakaṃ muñcitvā pādena pelletvā niddāyatī’’ti (pāci. aṭṭha. 265). Pelletvāti pīḷetvā, akkamitvāti vuttaṃ hoti.

「以手放开」此句,亦应与「或以托器」连结。然「以足推开」此句,则仅应与「托器」连结。如所说:「以手放开托器,以足推开而睡眠」。「推开」者,说为压迫、践踏。

§1450

1450. Kami-dhātussa majjhe ‘‘akka’’iti padacchedo yatihīnadosoti.

1450. 上节『咖』字之分词，在于『凡是』『低劣』『过失』也。

‘‘Siloke niyataṭṭhānaṃ, padacchedaṃ yatiṃ vidū;

「在诗颂中,固定位置的词分割,智者称为音步;」

Tadapetaṃ yatibbhaṭṭhaṃ, savanubbejanaṃ yathā’’ti. –

「缺乏那个音步者,如同带有断裂的韵律。」

Daṇḍinā vuttalakkhaṇato siddhatāya doso yathā na hoti, tathā vicāretvā gahetabbaṃ. Keci panettha i-kārāgamassa paccayabhāvattā taṃsahito ma-kāro taggahaṇena saṅgayhatīti ubhayapakkhabhāgīti dhātupaccayānaṃ majjhe yatiyā icchitattā na dosoti pariharanti. Jāgarassāpīti aniddāyantassāpi. Anādaroti anādarabhāvo.

依丹丁(诗学家)所说的特相,因已成立之故,过失如何不成立,应如是审察而取。然而,有些人在此回避说:因为 i 音的增加具有后缀的性质,与之结合的 ma 音由于『达』(ta)的摄取而被包含,故两方面都有份,因为在词根与后缀之间需要音步,所以不是过失。「即使对于醒者」,即对于不睡眠者也。「不恭敬」,即不恭敬的状态。

§1451

1451.Tasmāti tathā gahaṇassa anādarabhāvato. Tanti taṃ ādhārakaṃ pādena akkamitvā paṭiggahaṇañca. Dīyamānanti dāyakena paṭiggahāpiyamānaṃ. Patatīti paṭiggāhakassa hatthaṃ aphusitvā rajorahitāya suddhabhūmiyā vā paduminipaṇṇādīsu vā patati. Yathāha ‘‘yaṃ diyyamānaṃ dāyakassa hatthato parigaḷitvā suddhāya bhūmiyā vā paduminipaṇṇavatthakaṭasārakādīsu vā patati, taṃ sāmaṃ gahetvā paribhuñjituṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 265). Sarajāya bhūmiyā patite rajaṃ puñchitvā vā dhovitvā vā paṭiggahāpetvā vā paribhuñjitabbanti idaṃ aṭṭhakathāyaṃ pana ‘‘sarajāya bhūmiyaṃ patatī’’tiādinā dassitaṃ. Gahetunti ettha ‘‘bhuñjitu’’nti ca vaṭṭatīti ettha ‘‘pariccattaṃ dāyakehī’’ti ca seso. Yathāha ‘‘anujānāmi bhikkhave yaṃ diyyamānaṃ patati, taṃ sāmaṃ gahetvā paribhuñjituṃ. Pariccattaṃ taṃ bhikkhave dāyakehī’’ti (cūḷava. 273). ‘‘Yaṃ diyyamānaṃ patatī’’ti avisesena vuttattā catūsupi kālikesu ayaṃ nayo veditabbo.

1451. 「因此」,即因为如是取受的不恭敬状态。「那个」,即用脚踩踏那个支撑物而接受。「正被给予」,即被施者令其接受。「掉落」,即未触及接受者的手,而掉落在无尘的清净地面上,或在莲叶等上。如所说:「凡正被给予时,从施者手中滑落而掉落在清净地面上,或在莲叶、布、木板、树心等上者,自己取而受用是允许的。」(《巴吉帝亚注疏》265)。若掉落在有尘的地面上,擦去尘土,或洗净,或令人接受后受用,这在注疏中以「掉落在有尘的地面上」等显示。「取」,在此「受用」也是允许的,「被施者舍弃」是省略的。如所说:「诸比库,我允许凡正被给予时掉落者,自己取而受用。诸比库,那是被施者舍弃的。」(《小品》273)。因为以「凡正被给予时掉落」无差别地说,故在四种时限食中,应知此规则。

§1452

1452. Abbohārikanayaṃ dassetumāha ‘‘bhuñjantāna’’nti.

1452. 为显示简略的方式,说「对于正受用者」。

§1453-4

1453-4.Taṃ malaṃ. Tesūti ucchuādīsu vatthūsu. Tanti malamissakaṃ ucchuādikaṃ vatthu. Na paññāyatīti na pana paññāyati. Tasminti ucchuādivatthusmiṃ.

「彼垢」者。「于彼等」者,于甘蔗等诸事物中。「彼」者,杂垢之甘蔗等事物。「不明了」者,然而不明了。「因此」者,于甘蔗等事物中。

§1455

1455.Nisadodukkhalādīnanti ādi-saddena nisadapotamusalādīnaṃ gahaṇaṃ.

「尼萨多、杵臼等」者,以「等」字摄取尼萨多、舂器、杵等。

§1456

1456. Vāsiyā upalakkhaṇattā tajjātikaṃ yaṃ kiñci satthampi gahetabbaṃ. Khīreti anupasampannena tāpitakhīre, idaṃ upari āmakassa visuṃ gahaṇena viññāyati. Nīlikāti nīlavaṇṇaṃ. Satthake viya nicchayoti satthena uṭṭhitamale ucchukhaṇḍe viya paṭiggahetvā paribhuñjitabbanti vinicchayo veditabbo.

「刀」者,因为是标示,凡属彼类之任何刀器皆应摄取。「乳」者,由未达上者所煮之乳,此由上文对生者之别别摄取而得知。「尼利嘎」者,青色。「如刀上之决定」者,应知决定为:如以刀所起垢之甘蔗段,受取后应受用。

§1457

1457.Tanti taṃ aggisantattavāsiādiṃ, tāpavatthuto vāsi gahetabbā.

「彼」者,彼火烧热之刀等,从加热事物而言应摄取刀。

§1459

1459.Tanti taṃ hatthādikāyāvayavaṃ vā cīvaraṃ vā dhovitvā patitakiliṭṭhajalamissamodanaṃ. Rukkhamūlādīsu nisīditvā bhuñjantassa pattādīsu rukkhapaṇṇādiṃ dhovitvā patitakiliṭṭhodakepi eseva vinicchayoti dassetumāha ‘‘esevā’’tiādi.

「彼」者,彼手等身体支分或衣,洗涤后落下之杂污水混合之饭。于树根等处坐而食者,于钵等中,洗涤树叶等后落下之杂污水中亦同此决定,为显示此故说「亦同此」等。

§1460

1460. Jalaṃ sace suddhaṃ patati, vaṭṭatīti yojanā, ‘‘rukkhato’’ti labbhati. Abbhokāse ca sace suddhaṃ toyaṃ patati, vaṭṭatīti ettha ‘‘ākāsato’’ti labbhati. Ubhayatthāpi rukkhapaṇṇesu, ākāse ca rajassa paṭhamameva vassodakena dhovitattā āha ‘‘suddha’’nti.

「水若清净而落,则允许」,此为连结,「从树」应补入。「于露地,若清净之水落,则允许」,此处应补入「从空中」。于两处,于树叶中、于空中,因尘垢最初即已被雨水洗净,故说「清净」。

§1461

1461.Acchupantenāti aphusantena. Tassa sāmaṇerassa.

「未触者」,谓未触之。彼沙玛内拉之。

§1462

1462.Pattanti anupasampannassa pattaṃ. Chupitvāti anupasampannapattagatodanaṃ phusitvā. Taṃ attano patte bhattaṃ. Yathāha ‘‘appaṭiggahite odanaṃ chupitvā puna attano patte odanaṃ gaṇhantassa uggahitako hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 265).

「钵」,谓未达上者之钵。「触已」,谓触未达上者钵中之饭已。「彼自己钵中之食」。如所说:「于未受取之饭触已,复于自己钵中取饭者,有取得」。

§1464

1464.Pacchāti tasmiṃ gahitepi agahitepi pacchā. Taṃ paṭiggahitabhojanaṃ.

「后」,谓于彼取或未取之后。彼已受取之食。

§1467

1467.Tassa attano pattagatassa bhattassa.

「彼自己钵中之食」之。

§1468

1468.Parenāti appaṭiggahitapattena.

「他人」,谓以未受取之钵。

§1469-70

1469-70. ‘‘Yāguādīnaṃ pacane bhikkhūnaṃ bhājane’’ti sambandho. Pacanti etthāti pacanaṃ, bhājanaṃ. Bhājanūpari hatthesu sāmaṇerassāti bhājanassa upari katesu sāmaṇerassa hatthesu. Patitaṃ hatthato tasminti tassa sāmaṇerassa hatthato parigaḷitvā tasmiṃ bhājane patitaṃ.

「于粥等之煮与比库们之分配」,此为连结。「煮于此」者,煮,分配。「于容器上之手中,沙玛内拉之」,谓于容器之上所作之沙玛内拉之手中。「从手落于彼」,谓从彼沙玛内拉之手滑落已,落于彼容器中。

§1471

1471. ‘‘Na karoti akappiya’’nti ettha kāraṇamāha ‘‘pariccattañhi ta’’nti. Tañhi yasmā pariccattaṃ, tasmā akappiyaṃ na karotīti vuttaṃ hoti. Evaṃ akatvāti yathāvuttapakārena akatvā. Ākirateva ceti sace bhājane ākirati eva. Taṃ tathā pakkhittaṃ bhattabhājanaṃ. Nirāmisaṃ katvāti tattha patitaṃ āmisaṃ yathā na tiṭṭhati, evaṃ dhovitvā bhuñjitabbanti sambandho.

1471.「不作不净」者,此中说明理由:「因为那是已舍弃的」。因为那已被舍弃,所以说不作不净。如是不作者,依如前所说的方式不作。若仅倾倒者,若仅倾倒于钵中。那如是放置的饭钵。作无食物者,使落入其中的食物不留存,如是洗净后应食,此为连结。

§1472-3

1472-3.Kuṭanti ghaṭaṃ. Āvajjetīti kuṭaṃ nāmetvā yāguṃ āsiñcati.

1472-3. 瓶者,罐也。应转向者,称呼瓶而倾注粥。

§1474

1474.Hattheti dve hatthe. Tatthāti tattha bhūmiyaṃ ṭhapitesu dvīsu hatthatalesu.

1474. 手者,两手。在那里者,在那里置于地上的两手掌中。

§1475-6

1475-6.Ekassa gahaṇūpagaṃ ce bhāranti thāmamajjhimena ekena purisena ukkhipanappamāṇaṃ bhāraṃ sace bhaveyya. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘ekassa gahaṇūpagaṃ bhāra’’nti idaṃ paccāmasati.

1475-6. 若是一人可取的重量者,若有一个力量中等的人可举起的程度的重量。以「如是」一词,回应「一人可取的重量」此语。

§1477

1477.Laggentīti olambanti. Tatthāti tasmiṃ mañcapīṭhe. Vaṭṭatevāti uggahitakaṃ na hotīti dīpeti.

1477. 悬挂者,垂挂也。在那里者,在那床椅上。允许者,阐明不成为已取。

§1478

1478.Sammujjantoti sammajjanto. Ghaṭṭetīti asañcicca sammajjaniyā phusati.

1478. 扫者,正在扫。触碰者,以扫帚无意地触及。

§1479

1479.Taṃ ñatvāti paṭiggahitabhāvaṃ ñatvā. Ṭhapetuṃ vaṭṭati uggahitakaṃ na hotīti adhippāyo.

「知彼」者,知已受取之状态。「允许放置」者,意趣为:已拿取者不成。

§1480

1480.Tanti paṭiggahitasaññāya gahitaṃ taṃ appaṭiggahitaṃ. Aññathā pana na kattabbanti apihitaṃ pidhātuñca pihitaṃ vivarituñca na vaṭṭatīti attho.

「彼」者,以受取想而拿取之彼,为未受取。「否则不应作」者,意为:不允许打开已覆盖者以覆盖,不允许打开已关闭者以开启。

§1481

1481.Bahiṭhapeti ceti yadi pubbe ṭhapitaṭṭhānato bahi ṭhapeti. Tenāti bahi ṭhapetvā muttahatthena tena bhikkhunā. Tanti bahi ṭhapitaṃ hatthato muttaṃ. Ñatvāti appaṭiggahitabhāvaṃ ñatvā. Taṃ tathā ñatvā ṭhapitaṃ.

「置于外」者,若从先前放置之处置于外。「以彼」者,以置于外后、手已离之彼比库。「彼」者,置于外、从手离者。「知」者,知未受取之状态。知彼如是而放置。

§1482-3

1482-3.Uṭṭheti yadi kaṇṇikāti sace kaṇṇikā sañjāyati. Siṅgiverādiketi ettha ādi-saddena pipphaliādīnaṃ gahaṇaṃ. Mūleti pañcamūlādike mūle. Ghuṇacuṇṇanti ghuṇapāṇakehi uppāditacuṇṇaṃ. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘uṭṭhetī’’ti kiriyaṃ paccāmasati. Taṃsamuṭṭhānatoti paṭiggahitatelādīsu samuppannattā. Taññevāti pavuccatīti paṭhamapaṭiggahitaṃ tameva telādikanti vuccati. Tenāha ‘‘paṭiggahaṇa…pe… na vijjatī’’ti.

「生芽」者,若芽生起。「生姜等」者,此处以『等』字摄取毕拨等。「根」者,于五根等之根。「虫粉」者,由虫类生物产生之粉末。「如是」者,以此回应『生芽』之行为。「由彼生起故」者,因于受取之油等中生起故。「即彼」者,所说者,最初受取之即彼油等被称为。故说「受取……乃至……不存在」。

§1484-5

1484-5.Kocipuggaloti sāmaṇeragamikādīsupi yo koci satto. Tālapiṇḍinti tālakaṇṇikaṃ phalaṃ. Añño bhūmaṭṭhoti bhūmiyaṃ ṭhito añño koci puggalo itthī vā puriso vā.

「某人」者,于沙玛内拉、俗人等中之任何有情。「棕榈果」者,棕榈之芽果。「另一地上者」者,立于地上之另一某人,或女或男。

§1486

1486.Chinditvāti chindaṃ katvā. Vatinti hatthapāsappahonakabahalavatiṃ. Yathāha ‘‘hatthapāse satī’’ti (pāci. aṭṭha. 265). Daṇḍake aphusitvāvāti yattakena gamanavego nibbāyati, ettakaṃ, paharaṇato vatidaṇḍake vā appaharitvāti vuttaṃ hoti. Paharitvā ṭhatvā gacchati ce, na vaṭṭati. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘mayaṃ pana ‘yaṃ ṭhānaṃ pahaṭaṃ, tato sayaṃ patitamiva hotī’ti takkayāma. Tasmimpi aṭṭhatvā gacchante yujjati suṅkaghātakato pavaṭṭetvā bahi patitabhaṇḍaṃ viyā’’ti (pāci. aṭṭha. 265).

「切断」者,作切断。「绳」者,手臂范围内可及之粗绳。如所说「在手臂范围内」。「未触杖」者,以行走之势力消失之程度,此许,或于击打时未击打绳杖,此为所说。若击打后停住而行,不允许。如注疏中所说:「然我等推论:『此处所击打者,从彼自己落下如是』。于彼处停住而行者,亦适宜,如从税关击出后落于外之货物」。

§1487-8

1487-8.Pākāroti ettha ‘‘vatiṃ vā’’ti (pāci. aṭṭha. 265) aṭṭhakathāyaṃ āgatattā idaṃ adhikārato gahetabbaṃ. ‘‘Na puthulo’’ti ettha adhippetappamāṇaṃ dassetumāha ‘‘anto…pe… pahoti ce’’ti. ‘‘Uddhaṃ hatthasataṃ gantvā’’ti iminā dāyakassa dātumicchāya ākāsaṃ taṃ ukkhipitvā vissaṭṭhabhāvaṃ ñāpeti. Sampattanti hatthappattaṃ. Gaṇhatoti paṭiggahaṇasaññāya gaṇhato.

「巴咖罗」者,此处因注疏中已说「瓦丁瓦」(《巴吉帝亚注疏》第265页),故应从增上取之。「不粗大」者,为显示所意欲之量,故说「内……乃至……能者」。「向上行至一手百」者,以此表示施者以欲施之心将其抛向空中而放舍之状态。「到达」者,手所到达。「取」者,以接受之想而取者。

§1489

1489.‘‘Sāmaṇera’’nti idaṃ upalakkhaṇanti gihinopi gahaṇaṃ. Tatthevāti khandhe eva. Nisinno sāmaṇero.

「沙玛内拉」者,此为标相,在家人亦摄取。「于彼处」者,即于蕴。坐着的沙玛内拉。

§1491-2

1491-2.Phaliniṃ sākhanti phalavatiṃ sākhaṃ. ‘‘Khāditu’’nti idaṃ ‘‘citte samuppanne’’ti iminā yojetabbaṃ. Sace phalaṃ khādati, evaṃ khādituṃ vaṭṭatīti yojanā. Makkhikānaṃ nivāratthanti makkhikānaṃ nivāretuṃ.

「有果之枝」者,有果实之枝。「食」者,此应与「心生起时」相连结。若食果实,如是食为允许,此为连结。「为遮止苍蝇」者,为遮止苍蝇。

§1493

1493. Chāyatthañca makkhikā nivāretuñca gayhamānā phalasākhā sukhaparibhogatthāya kappiyaṃ kārāpetvā paṭiggahitā ce, khāditumicchāya sati puna appaṭiggahitāpi vaṭṭatīti dassetumāha ‘‘kappiyaṃ pana kāretvā’’tiādi.

为遮荫及遮止苍蝇而取之果枝,若为安乐受用之故令作净而接受者,有欲食之心时,即使再次未接受亦允许,为显示此故说「然而令作净」等。

§1494-5

1494-5. ‘‘Taṃ so paṭiggahāpetvā’’ti vakkhamānattā ‘‘gahetvā’’ti idaṃ appaṭiggahāpetvā gahaṇaṃ sandhāya vuttanti gahetabbaṃ. Taṃ paṭiggahitanti ettha ‘‘ce pubbamevā’’ti seso.

「彼令其接受」者,因将说之故,「取」者,此应理解为关联未令接受而取。「彼已接受」者,此处「若先前已」为省略。

§1496-9

1496-9. Bhikkhussa pātheyyataṇḍuleti sambandho. Soti sāmaṇero. Itarehīti bhikkhunā gahitehi attano taṇḍulehi.

「比库之路粮米」者,为连结。「彼」者,沙玛内拉。「以其余」者,以比库所取之自己的米。

Dvīsu pattesūti upalakkhaṇaṃ. Bahūsupi eseva nayo. Attanā laddhaṃ bhikkhūnaṃ datvā tehi laddhaṃ attanā gahetvā aññesaṃ dānavasena bahunnampi dātuṃ vaṭṭatīti aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 265 atthato samānaṃ) vuttaṃ tameva dassetumāha ‘‘yāguṃ bhikkhussā’’tiādi. ‘‘Āvuso tuyhaṃ yāguṃ mayhaṃ dehī’ti evaṃ therehi paṭipāṭiyā yācitvāpi pivituṃ vaṭṭati, sabbehi sāmaṇerassa santakameva bhuttaṃ hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 265) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Sāmaṇerassa pītattāti ettha ‘‘yāguyā’’tiidaṃ adhikārato labbhati.

「于二钵中」者,此为举例。于多钵中亦同此理。自己所得施与比库们,由彼等所得自己取后以布施之方式施与他人,即使多人亦可施与,此于注疏中所说,为显示彼义故说「粥施与比库」等。「具寿,汝之粥施与我」如是由长老们依次乞求后亦可饮用,一切皆为沙玛内拉所有而食,此于注疏中所说。「沙玛内拉饮已」者,于此处「以粥」此语从余处得知。

§1500

1500.Imassāti pātheyyataṇḍulahārakassa. ‘‘Na visesatā’’ti iminā visuṃ avattabbataṃ dīpeti.

「此之」者,路粮米持来者之。「无差别」者,以此显示无须别说。

§1501

1501.Assa visesassāti yathāvuttavinicchayavisesassa visuṃ vattabbabhāveti seso. Tassāti sāmaṇerataṇḍulahārakassa bhikkhussa. Sālayabhāvanti attanā haṭataṇḍulesu parikkhīṇesu ‘‘idaṃ amhākampi padassatī’’ti sālayabhāvo. Chāyādīnamatthāya gayhamānāya sākhāya imissā phalaṃ khāditukāmatāya sati khādanārahanti ālayassa kātuṃ sakkuṇeyyattā ayampi avisesoti viññāyati, tattha sambhavantaṃ pana visesaṃ dassetumāhāti vattuṃ yujjati.

「彼差别之」者,如所说决择之差别应别说之义,余者可知。「彼之」者,沙玛内拉米持来者之比库。「贪着性」者,自己所搬运之米已尽时,「此亦应显示我等」如是之贪着性。为荫等之目的而取之树枝,若有欲食此之果实而食用之资格者,因贪着可作故此亦无差别,应如是了知,然为显示于彼处生起之差别故说,如是说为适当。

§1502-4

1502-4.Niccāletuṃ na sakkotīti niccāletvā sakkharā apanetuṃ na sakkoti. Celakoti cūḷasāmaṇero. Pakkakālasmiṃ vivaritvā pakkatā ñātabbāti yojanā. Pi-saddo pana-saddatthe. Oropetvāti uddhanato oropetvā. Pubbataṇḍuladhovanatthāya katapaṭiggahaṇasseva pamāṇattā āha ‘‘na pacchassa paṭiggahaṇakāraṇa’’nti. Assāti bhojanassa.

「不能移动」者,移动后不能除去砂石。「小者」者,小沙玛内拉。「于煮熟时开启后应知已熟」者,此为连结。「亦」字为「然」字之义。「取下后」者,从炉上取下后。因仅为先前米洗涤之目的所作受取之量故说「非后之受取为因」。「彼之」者,食物之。

§1505

1505. Kāritantassa dvikammakattā āha ‘‘uddhanaṃ suddhabhājana’’nti, uddhaneti vuttaṃ hoti.

「使作者」具二业作者故说「炉与净钵」,即说炉也。

§1506

1506.Kocīti anupasampanno. Tena bhikkhunāti uddhanaṃ suddhabhājanaṃ āropetvā yena aggi kato, tena bhikkhunā. Idañca upalakkhaṇaṃ aññenapi na kātabbattā.

「某人」者,未达上者。「由彼比库」者,置炉与净钵于其上而作火者,由彼比库。此亦为举例,因他人亦不应作故。

§1507

1507.Pacchāti taṇḍulapakkhepato pacchā. Taṃ yāguṃ. Sace pacatīti aggiṃ karonto pacati. Sāmapākā na muccatīti taṃ yāguṃ pivanto sāmapākadukkaṭato na muccati.

「之后」者,投入米粒之后。「那粥」者,指该粥。「若煮」者,指生火者煮之。「自煮不免」者,饮用该粥者,不免于自煮之恶作。

§1508

1508. Valliyā saha tattha valliyaṃ jātaṃ phalaṃ kiñci īsakampi cāleti, tato laddhaṃ kiñci phalaṃ tasseva bhikkhuno na vaṭṭatīti yojanā, taṃ paribhuñjato durupaciṇṇadukkaṭaṃ hotīti adhippāyo. Tassevāti evakārena aññesaṃ vaṭṭatīti dīpeti.

「连藤一起」者,于彼处,即使稍微摇动藤上所生之果实,由此所得之任何果实,对该比库不适宜,此为连结之义。受用该果者,有难行之恶作,此为意趣。「对该」者,以「唯」字显示对其他人则适宜。

§1509

1509.Parāmaṭṭhunti āmasituṃ. Apassayitunti avalambituṃ, apassanaṃ vā kātuṃ. ‘‘Kirā’’ti iminā kevalaṃ mahāpaccariyaṃ (pāci. aṭṭha. 265) vuttabhāvaṃ sūceti.

「触摸」者,为触碰。「依靠」者,为攀附,或为作依靠。以「据说」一词,仅指示大注疏中所说之义。

§1510-1

1510-1.Tatthāti tasmiṃ tele. Hatthena saṇḍāsaggahaṇaṃ amuñcantena. Taṃ telaṃ.

「于彼」者,于该油中。「以手不放开钳子之把持」者。「该油」者。

§1515-6

1515-6.Loṇakiccanti alavaṇaṭṭhāne loṇena kātabbakiccaṃ. Sannihitasesakālikasammissaṃ yāvajīvikaṃ viya samuddodakassa asannidhibhāvaṃ dassetumāha ‘‘yāvajīvikasaṅkhāta’’ntiādi. Kālavinimmuttanti akālikaṃ, catūsu kālikesu asaṅgahitanti attho.

「盐之作用」者,于无盐之处,以盐应作之作用。为显示海水如尽形寿药一般,与已储存之剩余时限药混合时之不储存性,故说「称为尽形寿」等。「时限解脱」者,非时限药,意为不摄于四种时限药中。

§1517

1517.Himassa karakāti himodakassa muttā viya patthinasakkharā. Bahalampi cāti pakkhittaṭṭhāne mukhe vā kaddamavaṇṇassa apaññāyanappamāṇabahalaṃ pānīyañca. Appaṭiggahitaṃ vaṭṭati. Sace kaddamavaṇṇaṃ paññāyati, na vaṭṭatīti. Yathāha ‘‘sace pana mukhe ca hatthe ca laggati, na vaṭṭati, paṭiggahetvā paribhuñjitabba’’nti (pāci. aṭṭha. 265).

「冰之碎片」者,如冰水之滴落一般之溶化糖块。「即使浓厚」者,于投入处或口中,泥色不显现之程度浓厚之饮料。未受取者适宜。若泥色显现,则不适宜。如所说:「然而,若于口中及手中附着,则不适宜,应受取后受用。」

§1518

1518.Kasitaṭṭhāneti kaṭṭhaṭṭhāne. Na vaṭṭati appaṭiggahitaṃ. Evaṃ sabbattha.

「咖西德塔那」者,薪柴之处也。未受持者不允许。一切处皆如是。

§1519

1519.Sobbho dukkhogāhanajalāsayo. ‘‘Āvāṭo’’ti keci. Kakudhoti ajjuno.

「索波」者,苦难深入之水池也。有人说「阿瓦德」。「咖库德」者,阿朱诺也。

§1520

1520.Pānīyassa ghaṭeti pānīyaghaṭe. Taṃ pānīyaghaṭaṃ.

「巴尼亚萨伽德」者,饮水瓶也。即彼饮水瓶。

§1521

1521. Vāsatthāya pupphāni vāsapupphāni. Tatthāti tasmiṃ pānīyaghaṭe. Kamallikāsūti pāṭalikusumādīhipi saha kaṇṭakamallikāsu. Dinnāsūti pānīye pakkhittāsu.

「瓦萨塔亚普帕尼瓦萨普帕尼」者,为香气之花,即香花也。「达塔」者,在彼饮水瓶中也。「咖玛利咖苏」者,与巴嗒利花等一起,在有刺茉莉花中也。「定那苏」者,投入饮水中也。

§1522

1522.Visatīti antogalaṃ pavisati. Teneva aṭṭhakathāyaṃ ‘‘appaṭiggahetvā ṭhapitaṃ paṭiggahetabba’’nti (pāci. aṭṭha. 265) vuttaṃ. Idaṃ aṭṭhakathāvacanaṃ ‘‘aññatra udakadantaponā’’ti (pāci. 266) pāḷiyā virujjhatīti ce? Na virujjhati. Sā hi kevalaṃ dantakiccaṃ sandhāya vuttā, idaṃ rasaṃ sandhāya vuttanti. Teneva tadanantaraṃ ‘‘ajānantassa rase paviṭṭhepi āpattiyeva. Acittakañhi idaṃ sikkhāpada’’nti (pāci. aṭṭha. 265) vuttaṃ. Tassa sikkhāpadassa acittakatā ‘‘appaṭiggahitake paṭiggahitasaññī’’tiādikāya pāḷiyā kappiyasaññinopi pācittiyassa vuttattā viññāyati. Pasannodakassa pana appaṭiggahetvāpi pātabbatāya dantakaṭṭhena sadisattā ekayoganiddiṭṭhānaṃ saheva pavattīti viññāyati. Udakassa ca dantaponassa ca tulyadosena bhavitabbanti.

「维萨帝」者,进入喉内也。因此在注疏中说「未受持而放置者应受持」。若问此注疏之语与「除水及齿木」之经文相违耶?不相违也。彼经文唯就齿木之作用而说,此就味道而说也。因此紧接其后说「不知者,即使味道进入,亦有罪。因为此学处是无心的」。彼学处之无心性,由「于未受持物有受持想」等经文,即使有净想者亦说巴吉帝亚,故可知也。然而清净之水,即使未受持亦可饮用,因与齿木相似,故知一轭所说者同时进行也。水与齿木应以同等过失而有也。

§1523

1523. Muttodakasiṅghāṇikādidravaassukhīrādidravassa āpodhātuppakārattā, kaṇṇamalādino ghanadabbassa pathavidhātuppakārattā ‘‘sarīraṭṭhesu bhūtesū’’ti iminā khīrādimāha. ‘‘Ki’’nti idaṃ na vaṭṭatīti padenapi yojetabbaṃ. Kappākappiyamaṃsānanti ettha ‘‘sattāna’’nti sāmatthiyā labbhati.

「穆多达咖辛喀尼咖阿迪德拉瓦阿苏基拉阿迪德拉瓦」者,尿水、鼻涕等流质,因是水界之种类;「咖纳玛拉阿迪诺伽纳达巴萨」者,耳垢等固体物,因是地界之种类,故以「身体处所之诸元素」此句说乳等也。「奇」者,此亦应与「不允许」一词连接。「咖帕咖毕亚曼萨纳尼」者,此处以「众生之」一词之义理可得。

§1524

1524.Loṇanti ettha ‘‘etaṃ sabbampī’’ti idaṃ adhikārato labbhati.

「盐」者,于此,「此一切」这一句,从增益而得。

§1525

1525.Etthāti etesu yathāvuttesu kaṇṇamalādīsu.

「于此」者,于这些如前所说的耳垢等之中。

§1528

1528.Cattārivikaṭānīti mahāvikaṭaṃ nāma gūthaṃ, mattikā, muttaṃ, chārikā cāti vuttāni cattāri vikaṭāni. Tāni hi viruddhāni sappavisāni katāni vihatānīti ‘‘vikaṭānī’’ti vuccanti. Natthi dāyako etthāti nadāyakaṃ, ṭhānaṃ, tasmiṃ. ‘‘Na a no mā alaṃ paṭisedhe’’ti vuttattā paṭisedhavācinā na-saddena samāso, ‘‘adāyake’’ti iminā anatthantaraṃ. Idha dubbaco ca asamattho ca asanto nāmāti aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 265; kaṅkhā. aṭṭha. dantaponasikkhāpadavaṇṇanā, atthato samānaṃ) vuttaṃ. Idaṃ kālodissaṃ nāma.

「四种变坏物」者,所谓大变坏物,即粪、泥土、尿、灰烬,这四种被称为变坏物。因为它们是相违的、有蛇毒的、被制作的、被破坏的,故称为「变坏物」。「无施者」者,无施者,即处所,在那里。因为说「那、阿、诺、玛、阿兰是在否定中」,故以表示否定的那字复合,以「无施者」这一词,无别义。于此,在注疏中说「难教者、无能力者、不善者,名为」。此名为时节指定。

§1529

1529.Pathavinti akappiyapathaviṃ. Tarunti allarukkhaṃ. Iminā sappadaṭṭhakāle asati kappiyakārake vikaṭatthāya attanā ca kattabbanti dasseti.

「地」者,不净地。「树」者,湿树。以此显示,在被蛇咬时,若无净人,为了变坏物,应由自己作。

§1530

1530.Acchedagāhatoti vilumpitvā gaṇhanato. ‘‘Tassā’’ti idaṃ sabbehi hetupadehi yujjati. Tassāti appaṭiggahitassāti attho. Aparassa abhikkhukassa dānena cāti yojanā. ‘‘Abhikkhukassā’’ti pana visesanena upasampannassa dinne paṭiggahaṇaṃ na vijahatīti dīpeti. Sabbanti yathāvuttaṃ kāyena gahaṇādippakārassa kalyaṃ gahitaṃ. Evanti iminā niyāmena.

「截取」者,从撕裂而取。「其」这一词,与一切因格相应。「其」者,未受取的,是义。应连接为「以及对其他比库的施与」。然而以「对非比库」这一限定词,显示对已达上者所施与的受取,不舍弃。「一切」者,如前所说,以身取等方式的善取。「如是」者,以此为限定。

§1531

1531.Durupaciṇṇeti duṭṭhu upaciṇṇe durāmaṭṭhe, appaṭiggahitassa āmisabhattabhājanādino kīḷāvasena hatthena parāmasane ca tatthajātakaphaliniṃ sākhāya vā valliyā vā gahetvā cālane cāti attho. Uggahitassa gahaṇeti appaṭiggahitabhāvaṃ ñatvāva gahitassa kassaci vatthuno paṭiggahaṇe ca. Antovutthe cāti akappiyakuṭiyā anto ṭhapetvā aruṇaṃ uṭṭhāpite ca. Sayaṃpakke cāti yattha katthaci attanā pakke ca. Antopakke cāti akappiyakuṭiyā antoyeva pakke ca. Dukkaṭaṃ niddiṭṭhanti sambandho.

「恶行」者,恶劣地行,难以接近,对未受取的资具、食物、钵等,以游戏方式用手触摸,以及抓住那里生长的果实的枝或蔓而摇动,是义。「已取的取」者,知道未受取的状态后,对已取的某物的受取。「以及置于内」者,置于不净屋内,以及在黎明升起时。「以及自煮」者,以及在任何地方由自己煮。「以及内煮」者,以及在不净屋内煮。「恶作被指出」是连接。

§1532-3

1532-3. Paṭiggahitake tasmiṃ paṭiggahitasaññissāti sambandho. Dantaponaṃ dantakaṭṭhaṃ.

「于已受取者」,与「已受取想」相连。「齿木」者,即齿杖。

§1534

1534.Bhikkhunīnanti bhikkhuno ca bhikkhuniyā ca bhikkhunīnaṃ, ekadesasarūpekaseso. Ettha imasmiṃ sikkhāpade. Vinicchayo navamajjhimatherabhikkhunīnaṃ yato avisesena icchitabbako, tato tasmā hetunā sakalo ayaṃ vinicchayo asamāsato mayā kathitoti yojanā. Kusalattikādīsu viya atthasākalyassa atthasaṅkhepatova vattuṃ sakkuṇeyyattā ‘‘sakalo’’ti vatvāpi kathāya vitthāritabhāvaṃ dassetumāha ‘‘asamāsato’’ti.

「诸比库尼」者,比库与比库尼及诸比库尼,一分相似一余。此中,在此学处中。判定:由于对新、中、长老比库尼无差别地应欲求,因此,由彼因故,此全部判定由我不略说而说,此为连接。如于善三法等,因为能说义之完整即义之摄略,故虽说「全部」,为示说之详说状态,故说「不略」。

Dantaponakathāvaṇṇanā. · 齿木事注释。

Bhojanavaggo catuttho. · 第四品：食物品。

§1535

1535.‘‘Acelakādīna’’ntiādīsu ‘‘acelako nāma yo koci paribbājakasamāpanno naggo’’ti (pāci. 271) padabhājane vuttaṃ, tadaṭṭhakathāya ‘‘paribbājakasamāpannoti pabbajjaṃ samāpanno’’ti (pāci. aṭṭha. 269) vuttaṃ, tasmā acelakapabbajjamupagatoyevettha acelako nāma. Ādi-saddena ‘‘paribbājakassa vā paribbājikāya vā’’ti (pāci. 270) mātikā-gate dve saṅgaṇhāti. Imesu ca dvīsu ‘‘paribbājako nāma bhikkhuñca sāmaṇerañca ṭhapetvā yo koci paribbājakasamāpanno’’ti (pāci. 271) vutto paribbājako nāma. ‘‘Bhikkhuniñca sikkhamānañca sāmaṇeriñca ṭhapetvā yā kāci paribbājikasamāpannā’’ti (pāci. 271) vuttā paribbājikā nāmāti gahetabbā. Paribbājakā panettha channāyeva gahetabbā. Dentassāti ettha ‘‘bhikkhussā’’ti pakaraṇato labbhati, ettha ‘‘kāyādinā’’ti seso. Yathāha ‘‘dadeyyāti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā nissaggiyena vā detī’’ti (pāci. 271).

「裸行者等」等中,于词句分析中说「裸行者者,凡任何游方者所成就之裸者」,于彼注释中说「游方者所成就者,成就出家」,因此,此中唯成就裸行者出家者名为裸行者。以「等」字摄取摩帝咖所说之「游方者或游方女」二者。于此二者中,应取所说之「游方者者,除比库与沙玛内拉,凡任何游方者所成就者」名为游方者。应取所说之「除比库尼与在学尼与沙玛内莉,凡任何游方女所成就者」名为游方女。然此中游方者唯应取有衣者。「施与者」中,此中从「比库」之文脉得,此中「以身等」为余。如说「应施者,以身或以身所系或以舍弃而施」。

§1536

1536.Tikapācittiyanti titthiye titthiyasaññī, vematiko, atitthiyasaññīti tike pācittiyattayaṃ.

「三巴吉帝亚」者,外道、外道想,疑,非外道想,此三中之三巴吉帝亚。

§1537

1537. Atitthiye titthiyasaññissa, vematikassa ca tassa bhikkhuno dukkaṭanti yojanā.

于非外道有外道想者,及于疑者,彼比库恶作,此为连接。

§1538-9

1538-9.Tesanti titthiyānaṃ. Bahilepananti bahisarīre limpitabbaṃ kiñci dentassa. Tesaṃ titthiyānaṃ santike samīpe attano bhattapattādikaṃ bhojanaṃ ṭhapetvā ‘‘bhojanaṃ gaṇhathā’’ti vadantassa ca anāpattīti yojanā. ‘‘Samuṭṭhānaṃ eḷakūpama’’nti padacchedo.

「彼等」者,诸外道。「外涂药」者,施与应涂于外身之某物者。于彼等外道近处、附近,除自己之钵食等食物,说「取食」者,亦无犯,此为连接。「起源如鹿井」,此为词句分离。

Acelakakathāvaṇṇanā. · 裸行者事注释。

§1540-2

1540-2. Bhikkhu bhikkhuno yaṃ kiñci āmisaṃ dāpetvā vā adāpetvā vāti yojanā. Kiṃ vuttaṃ hoti? ‘‘Ehāvuso, gāmaṃ vā nigamaṃ vā piṇḍāya pavisissāmā’’ti (pāci. 275) sikkhāpade vuttanayeneva vatvā yena saddhiṃ gāmaṃ piṇḍāya paviṭṭho, tassa bhikkhussa khādanīyādibhedaṃ yaṃ kiñci āmisaṃ dāpetvā vā adāpetvā vāti.

「比库令比库施与或不施与任何资具」者,此为连结。何所说耶?如「学处」中所说方式,说「来吧,具寿,我们入村或镇行乞」后,与彼比库共入村行乞,令彼比库施与或不施与副食等任何资具之分类者。

Taṃ bhikkhuṃ ‘‘gacchā’’ti vatvā uyyojetīti yojanā. Kiṃ vuttaṃ hoti? Evaṃ yo bhikkhu tena saddhiṃ gāmaṃ paviṭṭho, taṃ ‘‘gacchāvuso, na me tayā saddhiṃ kathā vā nisajjā vā phāsu hoti, ekakassa me kathā vā nisajjā vā phāsu hotī’’ti (pāci. 275) vatvā tappaccayā tesaṃ itthiyāsaddhiṃ vacanādīnaṃ anācārānaṃ paccayā gantuṃ niyojetīti. Tappaccayāti ‘‘uyyojanamattasmi’’nti visesanaṃ. Paṭhamena cāti ettha ca-saddo aṭṭhānappayutto ‘‘uyyojanamattasmiñcā’’ti yojetabbo. Tassāti uyyojakassa.

「令彼比库『去吧』而驱遣」者,此为连结。何所说耶?如是与彼共入村之比库,对彼说「去吧,具寿,与你共语或共坐于我不安,独自于我语或坐方安」后,以彼为缘,以彼等与女人共语等非行为缘,令其前往而驱遣之义。「以彼为缘」者,「仅于驱遣」之限定语。「以第一」者,此处「及」字用于处所义,应连结为「仅于驱遣及」。「彼之」者,驱遣者之。

Assāti uyyojitassa, avayavasambandhe sāmivacanaṃ. Upacārasmiṃ atikkanteti vakkhamānalakkhaṇe dassanūpacāre vā savanūpacāre vā atikkanteti attho, bhāvalakkhaṇe bhummaṃ. Puna assāti upacārassa. Dvādasaratanapariyosānaṃ, tadantogadhaṃ pākārādi eva vā upacārassa sīmā nāma.

「彼之」者,被驱遣者之,部分关系之属格。「超越近处」者,于将说之特征,于见近处或闻近处超越之义,于事相特征则为地格。「复彼之」者,近处之。十二罗德那为终,其内所含之围墙等即近处之界限。

§1543

1543. Taṃ sarūpato dassetumāha ‘‘dassane’’tiādi. Ajjhokāse dassane upacārassa dvādasa hatthā pamāṇaṃ desitāti yojanā. Savane ca ajjhokāse evaṃ savanūpacārassa ajjhokāse dvādasa hatthā pamāṇaṃ desitāti yojanā, savane ca upacārassa avadhi dvādasahatthappamāṇamevāti vuttanti attho. Na cetareti itarasmiṃ anajjhokāse evaṃ upacārassa pamāṇaṃ dvādasahatthā na ca desitā, kiṃ nu byāvadhākarā kuṭṭādayo upacārassa pamāṇanti desitāti vuttaṃ hoti. Vuttañcetaṃ aṭṭhakathāyaṃ ‘‘sace pana antarā kuṭṭadvārapākārādayo honti, tehi antaritabhāvoyeva dassanūpacārātikkamo, tassa vasena āpatti veditabbā’’ti (pāci. aṭṭha. 276). Idha upacāradvaye samānepi uyyojitamavadhiantaṃ sandhāya asavanūpacāraṃ vuttanti viññāyati.

为如实显示彼,说「于见」等。「于露地见,近处之量说为十二肘」者,此为连结。「于闻及」者,于露地如是闻近处之量于露地说为十二肘,于闻及近处之界限唯十二肘之量已说之义。「非其他」者,于其他非露地如是近处之量非十二肘已说,岂非障碍物如墙等近处之量已说耶,如是所说。此于注疏中已说:「若于中间有墙、门、围墙等,以彼等所隔绝即超越见近处,依彼应知罪」。此处于二种近处虽同,依被驱遣者界限之终而说非闻近处,应知。

§1544

1544.‘‘Tikapācittīti upasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīhi tikapācittiyaṃ . Itareti anupasampanne. Tikadukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ. ‘‘Itareti sāmaṇereyevā’’ti nissandehe likhitaṃ. Etassevatthassa vajirabuddhināpi vuttabhāvo dassito. Tathādassanaṃ pañcasahadhammikesu idhādhippetamanupasampannaṃ sandhāya vuttaṃ ce, yujjati. Aññathā pāḷiaṭṭhakathāsu ‘‘anupasampanne’’ti sāmaññena niddiṭṭhattā gahaṭṭhānupasampannampi tathā uyyojentassa anāpatti na vattabbāti amhākaṃ khanti.

「三巴吉帝亚」者,于达上者,以达上者想、疑、非达上者想,三巴吉帝亚。「其他」者,于非达上者。「三恶作」者,于非达上者,以达上者想、疑、非达上者想之故,三恶作。「其他者,唯沙玛内拉」,于无疑中书写。此义之所说状态,瓦基拉佛陀亦已显示。如是见,于五同法者中,此处所意图之非达上者而说者,则相应。否则,于巴利注疏中以「于非达上者」之通称指示故,对在家非达上者亦如是驱遣者无罪不应说,此我等之意见。

Ubhinnanti upasampannānupasampannānaṃ. Nissandehe pana ‘‘bhikkhusāmaṇerāna’’nti likhitaṃ. Kalisāsanāropaneti ettha kalīti kodho, tassa sāsanaṃ āṇā kalisāsanaṃ, tassa āropanaṃ pavattanaṃ kalisāsanāropanaṃ, tasmiṃ, kodhavasena ṭhānanisajjādīsu dosaṃ dassetvā ‘‘passatha bho imassa ṭhānaṃ nisajjaṃ ālokitaṃ vilokitaṃ, khāṇuko viya tiṭṭhati, sunakho viya nisīdati, makkaṭo viya ito cito ca viloketī’’ti evaṃ ‘‘appeva nāma imināpi ubbāḷho pakkameyyā’’ti amanāpavacanassa bhaṇaneti vuttaṃ hoti.

「二者」者,达上者与非达上者之。于无疑中则书写「比库与沙玛内拉之」。「嗔教令之施设」者,此处「嗔」者,忿怒,彼之教令、命令为嗔教令,彼之施设、运作为嗔教令施设,于彼,以忿怒故于站立坐卧等显示过失,「诸君看此人之站立、坐、观视、环视,如木桩般站立,如狗般坐,如猕猴般到处观视」,如是「或许以此亦被恼而离去」,说不悦语之言说,如是所说。

§1545

1545.Uyyojentassakiccenāti vihārapālakādīnaṃ bhojanaharaṇādikiccena pesentassa, imassa upalakkhaṇattā ‘‘anāpatti ‘ubho ekato na yāpessāmā’ti uyyojetī’’tiādinā (pāci. 278) anāpattivārāgatā sabbepi pakārā gahetabbā.

「以派遣之事」者,以派遣寺院守护者等携带食物等事。因此为标示,应以「无犯『我们二人一起不能维持』而派遣」等(巴吉帝亚 278)无犯条文所来之一切方式来理解。

Uyyojanakathāvaṇṇanā. · 遣走事注释。

§1546

1546.Khuddaketi ettha ‘‘sayanighare’’ti seso upari ‘‘asayanighare tassa, sayanigharasaññino’’ti vakkhamānattā labbhati. ‘‘Mahallake’’ti etthāpi eseva nayo. Piṭṭhisaṅghāṭato aḍḍhateyyahatthappamāṇaṃ yassa vemajjhe hoti, īdise khuddake sayanighareti attho. Piṭṭhivaṃsanti piṭṭhivaṃsena niyamitaṃ gehamajjhaṃ. Tenāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘piṭṭhivaṃsaṃ atikkamitvā’ti iminā majjhātikkamaṃ dassetī’’ti (pāci. aṭṭha. 280). Sabhojaneti saha bhojanehīti sabhojanaṃ, tasmiṃ sabhojane. Atha vā sabhojaneti sabhoge. Rāgapariyuṭṭhitassa purisassa hi itthī bhogo, itthiyā ca puriso, methunarāgena sārattapurisitthisahiteti vuttaṃ hoti. Yathāha padabhājane ‘‘sabhojanaṃ nāma kulaṃ itthī ceva hoti puriso ca, itthī ca puriso ca ubho anikkhantā honti, ubho avītarāgā’’ti (pāci. aṭṭha. 281). Iminā pariyuṭṭhitassa methunarāgaggino taṅkhaṇe nibbattabhāvo dīpito. Kuleti ghare.

「小的」者,此处「在卧室」之余文,因于上文将说「在非卧室,有卧室想」故得成。「在大的」者,此处亦是此法则。意思是:在小的卧室中,其中央从背墙算起有二肘半之量。「背墙」者,以背墙所限定之房屋中央。因此注疏中说:「以『越过背墙』此语显示越过中央」(巴吉帝亚注疏 280)。「有食者」者,与食物一起为有食,在彼有食中。或者「有食者」者,有受用者。因为被贪欲缠缚之男子,女人是受用;对女人而言男子亦然。所说是:与被欲贪染着之男女一起。如词句分别中说:「有食者,名为家中既有女人亦有男子,女人与男子二者皆未出离,二者皆未离贪」(巴吉帝亚注疏 281)。以此显示被缠缚者之欲贪火在彼时刻生起之状态。「家」者,在房屋中。

§1547

1547.Hatthapāsanti aḍḍhateyyaratanappamāṇadesaṃ. Piṭṭhisaṅghāṭakassa cāti dvārasabandhassa ca. Sayanassāti sayanti etthāti sayanaṃ, tassa, āsanne ṭhāne yo nisīdati sabhojane kule, ‘‘tassā’’ti iminā yojetabbaṃ, sayanassa samīpe ṭhāne yo nisīdatīti attho. Mahallaketi pubbe vuttappamāṇato mahante sayanighare. ‘‘Īdisañca sayanigharaṃ mahācatusālādīsu hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 280) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

「手臂距离」者,二肘半宝石之量的地方。「背墙与」者,与门栓。「床的」者,「床」者,在此处睡为床,其,在有食之家中,在近处之地方坐者,应以「对她」此语连接,意思是:在床的附近之地方坐者。「大的」者,在前面所说之量更大的卧室中。注疏中说:「如此之卧室在大四方堂等中有」(巴吉帝亚注疏 280)。

§1548

1548. Sayanametassa atthīti sayanī, sayanī ca taṃ gharañcāti viggaho. Tatthāti sayanighare.

「有床之家」者,有床为有床者,有床者且彼家,此为复合词之分解。「在那里」者,在卧室中。

§1549-50

1549-50.Dutiye satīti dutiye bhikkhumhi sati. Yathāha anāpattivāre ‘‘bhikkhu dutiyo hotī’’ti (pāci. 283). Vītarāgesūti vītarāgapariyuṭṭhānesu. Vuttalakkhaṇaṃ padesanti khuddakamahantasenāsane vuttalakkhaṇapadesa. Anatikkamma nisinnassāti anatikkamitvā nisīdato.

「有第二者时」者,有第二比库时。如无犯条文中说「比库为第二者」(巴吉帝亚 283)。「离贪者」者,离贪欲缠缚者。「所说特征之地方」者,在小的与大的住所中所说特征之地方。「未越过而坐者」者,未越过而坐者。

Sabhojanakathāvaṇṇanā. · 关于有食家之论的注释。

§1552

1552.Tesanti dvinnaṃ aniyatasikkhāpadānaṃ. Esanti imesaṃ dvinnaṃ rahopaṭicchannarahonisajjasikkhāpadānaṃ, ayameva visesoti anantarasikkhāpadena samuṭṭhānabhāvasaṅkhāto ayaṃ viseso dīpitoti yojanā.

「彼等的」者,二不定学处的。「此」者,此二秘密覆蔽与秘密坐卧学处,此即差别,意思是:以与前学处之生起状态为差别,此差别被显示,此为连接。

Rahopaṭicchannarahonisajjakathāvaṇṇanā. · 关于隐蔽处秘密坐与秘密独坐之论的注释。

§1553-6

1553-6.Vuttoti nimantito. Santaṃ bhikkhunti ‘‘kulaṃ upasaṅkamissāmī’’ti yasmiṃ padese cittaṃ uppannaṃ, tassa sāmantā dvādasahatthabbhantare ṭhitaṃ bhikkhunti attho. Yathāha ‘‘yattha ṭhitassa kulāni payirupāsanacittaṃ uppannaṃ, tato paṭṭhāya yaṃ passe vā abhimukhe vā passati, yassa ca sakkā hoti pakativacanena ārocetuṃ, ayaṃ santo nāmā’’ti (pāci. aṭṭha. 298). Ettha yaṃ dvādasahatthabbhantare ṭhitena sotuṃ sakkā bhaveyya, taṃ pakativacanaṃ nāma. Anāpucchāti ‘‘ahaṃ itthannāmassa gharaṃ gacchāmī’’ti vā ‘‘cārittaṃ āpucchāmī’’ti vā īdisena vacanena anāpucchitvā. Cārittaṃ āpajjeyya ceti yadi sañcareyyāti vuttaṃ hoti. Aññatra samayāti ‘‘tatthāyaṃ samayo, cīvaradānasamayo cīvarakārasamayo’’ti (pāci. 299) sikkhāpade anupaññattivasena vuttā duvidhā samayā aññasmiṃ kāle.

「已说」者,已被邀请也。「现前比库」者,意为:于「我将前往俗家」之心生起之处所,从其周围十二手张范围内站立之比库也。如云:「于站立处生起亲近俗家之心之处,从彼处开始,凡所见者或于面前所见者,且能以常态语声告知者,此名为现前」。此中,凡站立于十二手张范围内者所能听闻者,名为常态语声。「未告知」者,未以「我前往某某之家」或「我求告行」等如是语句告知也。「应犯行」者,若行走,如是说也。「除时」者,于戒条中以随制方式所说「此中有时,衣施与时、衣制作时」之二种时,于其他时也。

Āpattibhedaṃ dassetumāha ‘‘ṭhapetvā’’tiādi. ‘‘Avītivatte majjhanhe’’ti iminā purebhattaṃ, pacchābhattañca saṅgahitaṃ. Ettha ca purebhattaṃ pacchābhattanti yena bhattena nimantito, tasmiṃ abhutte vā bhutte vāti attho. Yathāha ‘‘purebhattaṃ nāma yena nimantito, taṃ abhuttāvī. Pacchābhattaṃ nāma yena nimantito, taṃ antamaso kusaggenapi bhuttaṃ hotī’’ti (pāci. 300) padabhājane vuttaṃ. Aññassa gharanti nimantitato aññassa gehaṃ. Gharūpacārokkamane dukkaṭanti sambandho, attanā gatagehassa upacārokkamane dukkaṭanti attho. Paṭhamena pādenāti sambandho.

为显示罪相之差别,故说「除去」等。以「未过中午」此语,摄取食前与食后也。此中,食前、食后者,意为:于彼所邀请之食,未食或已食也。如于词句分析中所说:「食前者,名为于彼所邀请者,未食也。食后者,名为于彼所邀请者,乃至以草尖亦已食也」。「他家」者,异于所邀请者之家也。「踏入家之近处,恶作」,此为连结,意为:踏入自己所去之家之近处,恶作也。「以第一足」,此为连结也。

Gharummāreti aññassa gehummāre. Gharūpacāre dukkaṭaṃ sandhāya ‘‘aparampi cā’’ti vuttaṃ. ‘‘Samatikkame’’ti iminā saha ‘‘gharummāre’’ti padaṃ ‘‘gharummārassā’’ti vibhattivipariṇāmena yojetabbaṃ.

「家之界」者,他家之界也。关联「家之近处,恶作」,故说「又另」。「越过时」,应以格位转换将此语与「家之界」一词连结为「家之界」也。

§1557

1557.Ṭhitaṭṭhāneti yattha ṭhitassa gamanacittaṃ uppannaṃ, tasmiṃ ṭhāne dvādasahatthabbhantareti idaṃ yathāvuttaniyāmeneva gahetabbaṃ. Oloketvāti ubhayapassaṃ, abhimukhañca oloketvā. ‘‘Yaṃ passe vā abhimukhe vā passatī’’ti (pāci. aṭṭha. 298) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ.

「站立处」者,于站立者生起行走之心之处所,于彼处所十二手张范围内,此应以如前所说之规定而取也。「观察」者,观察两侧及面前也。于注疏中说:「凡所见者或于面前所见者」。

§1558

1558.Dūreti dvādasahatthato dūramevāha. Ito cito ca gavesitvā ārocane kiccaṃ natthīti yojanā.

「远」者,说从十二手张更远也。连结为:从此处及彼处寻求而告知,无义务也。

§1559

1559.Na dosoti anāpatti. Samayeti ettha ‘‘anāpucchato’’ti seso. Ettha ca upari ca ‘‘na doso’’ti paccekaṃ yujjati. Santaṃ bhikkhunti sambandho. Gharenāti aññassa gharena, ettha ‘‘gharūpacārena cā’’ti seso. Ārāmaṃ gacchatoti ettha tena maggenāti vuttaṃ hoti.

「无过」者,无罪也。「时」者,此中「从未告知」为省略也。此中及以上,「无过」各别相应也。「现前比库」,此为连结也。「以家」者,以他家,此中「以家之近处」为省略也。「前往园林」者,此中说以彼道路也。

§1560

1560. ‘‘Tena maggenā’’ti ca ‘‘gacchato’’ti ca padadvayaṃ ‘‘titthiyānaṃ passaya’’nti ca ‘‘bhikkhunipassaya’’nti ca ubhayattha tathā-saddena labbhati. Tena gharena, gharūpacārena vā gantabbamaggena titthiyārāmaṃ vā bhikkhunipassayaṃ vā gacchato anāpattīti attho. Āpadāya gacchatīti yojanā. Jīvitabrahmacariyantarāyā āpadā. Āsanasālaṃ vāti sīhaḷadīpe viya bhikkhūnaṃ bhuñjanatthāya yattha dānapatīhi āsanāni paññāpīyanti, taṃ āsanasālaṃ vā, bhojanasālanti attho. ‘‘Āpadāyāsanasāla’’nti vattabbe gāthābandhavasena yakāralopo. Bhattiyassa gharanti nimantitagharaṃ vā salākabhattadāyakānaṃ vā gharaṃ.

1560. 「以那条路」与「行者」这两个词,以及「外道住处」与「比库尼住处」,在两处都以『如是』一词获得。意思是:以那房屋,或以房屋附近应行之路,前往外道园或比库尼住处者,无罪。连接为「为难事而行」。生命与梵行的障碍即是难事。「或座堂」者,如在狮子岛,为比库们受食之故,施主们在那里设置座位,那座堂,或者说食堂之意。应说「为难事座堂」,因偈颂结构而省略了『亚』字。「受食者之家」者,受邀请之家,或给予筹食者之家。

§1561

1561. Pavesanaṃ kriyaṃ. Anāpucchanaṃ akriyaṃ. Acittakasamuṭṭhānamissakattā ‘‘acitta’’nti vuttaṃ. Kusalākusalābyākatānaṃ aññataracittasamaṅginā āpajjitabbaṃ sandhāya ‘‘ticittañcā’’ti vuttaṃ.

1561. 「告知」是作为。「不告知」是不作为。因为是无心生与杂的缘故,说「无心」。关于应以善、不善、无记中任一心相应而犯,说「三心」。

Cārittakathāvaṇṇanā. · 关于串访俗家之论的注释。

§1562

1562.‘‘Sabbā’’ti idaṃ vivaranto ‘‘catumāsapavāraṇā punapavāraṇā niccapavāraṇā’’ti pavāraṇattayaṃ dasseti. Ettha ca ‘‘catumāsapaccayapavāraṇā sāditabbāti gilānapaccayapavāraṇā sāditabbā’’ti (pāci. 307) padabhājane vuttaṃ. Punapavāraṇā ca cattāroyeva māse bhesajjena pavāraṇaṃ. Tenāha aṭṭhuppattiyaṃ ‘‘tena hi tvaṃ mahānāma saṅghaṃ aparampi catumāsaṃ bhesajjena pavārehī’’ti. Niccapavāraṇā nāma yāvajīvaṃ bhesajjeheva pavāraṇā. Vuttampi cetaṃ bhagavatā aṭṭhuppattiyaṃ ‘‘tena hi tvaṃ mahānāma saṅghaṃ yāvajīvaṃ bhesajjena pavārehī’’ti (pāci. 303).

1562. 解释「一切」时,显示三种邀请:「四月邀请、再邀请、常邀请」。于此,在词句分析中说「应受用四月资具邀请,应受用病人资具邀请」。再邀请者,仅四个月以药物邀请。因此在因缘中说「那么,大名,你再以四个月用药物邀请僧团」。常邀请者,名为尽形寿仅以药物邀请。世尊在因缘中也说此「那么,大名,你尽形寿以药物邀请僧团」。

Sabbā cetā pavāraṇā bhesajjapariyantarattipariyantatadubhayapariyantaapariyantavasena catubbidhā honti. Yathāha –

一切这些邀请,依药物为限、夜为限、两者为限、无限,成为四种。如说——

‘‘Bhesajjapariyantā nāma bhesajjāni pariggahitāni honti ‘ettakehi bhesajjehi pavāremī’ti. Rattipariyantā nāma rattiyo pariggahitāyo honti ‘ettakāsu rattīsu pavāremī’ti. Bhesajjapariyantā ca rattipariyantā ca nāma bhesajjāni ca pariggahitāni honti rattiyo ca pariggahitāyo honti ‘ettakehi bhesajjehi ettakāsu rattīsu pavāremī’ti. Nevabhesajjapariyantā narattipariyantā nāma bhesajjāni ca apariggahitāni honti rattiyo ca apariggahitāyo hontī’’ti (pāci. 307).

「药物为限者,名为药物已被接受『我以这些药物邀请』。夜为限者,名为夜已被接受『我在这些夜邀请』。药物为限且夜为限者,名为药物已被接受且夜已被接受『我以这些药物在这些夜邀请』。非药物为限非夜为限者,名为药物未被接受且夜未被接受」。

§1563

1563. ‘‘Sāditabbā’’ti vutte sādiyanappakāre dassetumāha ‘‘viññāpessāmī’’tiādi. Bhesajjampi sati me paccaye viññāpessāmīti yojanā, ‘‘sāditabbā’’ti iminā sambandho. Tadeva byatirekato dassetumāha ‘‘na paṭikkhipitabbā’’ti. Paṭikkhepakāraṇaṃ dassetumāha ‘‘rogodāni na meti cā’’ti. Sā tividhā pavāraṇā.

1563. 说「应受用」时,为显示受用之方式而说「我将告知」等。连接为「若我有资具,我将告知药物」,以「应受用」与此相连。以相反方式显示而说「不应拒绝」。为显示拒绝之因而说「病今不存在」。那三种邀请。

§1564

1564.Tikapācittiyaṃvuttanti ‘‘tatuttari tatuttarisaññī, vematiko, natatuttarisaññī bhesajjaṃ viññāpeti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 309) vuttaṃ pācittiyattayaṃ. Idha tatuttarīti ettha yehi bhesajjehi pavārito, yāsu ca rattīsu pavārito, tato ce uttari adhikanti attho. Yathāha ‘‘bhesajjapariyante yehi bhesajjehi pavārito hoti, tāni bhesajjāni ṭhapetvā aññāni bhesajjāni viññāpeti, āpatti pācittiyassā’’ti ca ‘‘rattipariyante yāsu rattīsu pavārito hoti, tā rattiyo ṭhapetvā aññāsu rattīsu viññāpeti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 308) ca. Tattha vematikassa ca dukkaṭaṃ vuttanti yojanā.

「三巴吉帝亚中所说」者,即「超过彼、认为超过彼者,疑者,不认为超过彼者请求药,犯巴吉帝亚」所说的三种巴吉帝亚。此中「超过彼」者,于此,以何等药被邀请,于何等夜被邀请,若超过彼、更多之义。如所说「于药之限度,以何等药被邀请,除去彼等药,请求其他药,犯巴吉帝亚」及「于夜之限度,于何等夜被邀请,除去彼等夜,于其他夜请求,犯巴吉帝亚」。其中,对疑者亦说恶作,应连结。

§1565

1565. Tato catumāsato uttari atirekaṃ tatuttari, tatuttari na hotīti natatuttari, natatuttarīti saññā assa atthīti natatuttarisaññī, bhikkhu, tassa anāpattīti yojanā. Yehi bhesajjehi pavārito, tāni viññāpentassa anāpattīti saha sesena yojetabbaṃ. Yathāha ‘‘anāpatti yehi bhesajjehi pavārito hoti, tāni bhesajjāni viññāpetī’’ti (pāci. 310). Yena vā yehi bhesajjehi yāsu vā rattīsu pavārito, tato aññampi yathātathaṃ ācikkhitvā bhiyyo viññāpentassa anāpattīti saha sesena yojetabbaṃ. Yathātathaṃ ācikkhitvā bhiyyo viññāpentassāti ettha ‘‘imehi tayā bhesajjehi pavāritamha, amhākañca iminā ca iminā ca bhesajjena attho’ti ācikkhitvā viññāpeti, ‘yāsu tayā rattīsu pavāritamha, tāyo ca rattiyo vītivattā, amhākañca bhesajjena attho’ti ācikkhitvā viññāpetī’’ti (pāci. 310) vacanato yathātathaṃ vatvā adhikaṃ viññāpentassāti attho.

从彼四月超过、过度者为超过彼,超过彼不存在者为不超过彼,有『不超过彼』之想者为不认为超过彼者,比库,对彼无犯,应连结。以何等药被邀请,请求彼等者无犯,应与其余连结。如所说「无犯,以何等药被邀请,请求彼等药」。或者,以何等药、于何等夜被邀请,除彼之外,如实告知后更多请求者无犯,应与其余连结。「如实告知后更多请求者」,于此,「以此等药汝被我等邀请,我等需要此药及此药」如是告知后请求,「于何等夜汝被我等邀请,彼等夜已过去,我等需要药」如是告知后请求,从此语,如实说后请求更多者之义。

§1566

1566. Aññassa bhikkhussa atthāya vā viññāpentassa bhikkhussa anāpattīti yojanā. Ñātakānaṃ viññāpentassa anāpattīti ettha ñātakānaṃ santakaṃ viññāpentassa anāpattīti attho. Attano vā dhanena viññāpentassa anāpattīti yojanā. Ettha dhanaṃ nāma taṇḍulādi kappiyavatthu.

为其他比库之利益而请求之比库无犯,应连结。向亲属请求者无犯,于此,向有亲属请求者无犯之义。以自己之财请求者无犯,应连结。此中,财者,名为米等如法物。

§1567

1567.‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘viññāpentassā’’ti idaṃ paccāmasati. Ummattakādīnanti visesitabbamapekkhitvā ‘‘viññāpentāna’’nti bahuvacanaṃ kātabbaṃ.

「如是」者,以此「请求者」此语回溯。应期待特别说明,「请求者等」应作复数。

Bhesajjakathāvaṇṇanā. · 关于药物之论的注释。

§1568

1568.Uyyuttanti saṅgāmatthāya katauyyogaṃ, gāmato nikkhamma gacchantaṃ vā ekattha sanniviṭṭhaṃ vā. Yathāha ‘‘uyyuttā nāma senā gāmato nikkhamitvā niviṭṭhā vā hoti payātā vā’’ti (pāci. 314). Aññatra paccayāti ṭhapetvā tathārūpapaccayaṃ.

「出征」者,为战斗而作准备,从村出发而行者,或集合于一处者。如所说「出征者,名为军队从村出发后驻扎或出发」。「除因缘外」者,除去如是之因缘。

§1569

1569.Dassanassupacārasminti ettha dassanūpacāraṃ nāma yasmiṃ ṭhāne ṭhitassa senā paññāyati, taṃ ṭhānaṃ. Yathāha ‘‘yattha ṭhito passati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 314). Upacāraṃ vimuñcitvā passantassāti yathāvuttadassanopacāraṭṭhānaṃ ettha ṭhatvā oloketuṃ na sukarantiādinā kāraṇena taṃ ṭhānaṃ pahāya aññattha vilokentassāti vuttaṃ hoti. Kenaci paṭicchannaṃ hutvā adissamānampi ninnaṃ ṭhānaṃ otiṇṇaṃ apaññāyamānampi paññāyantampi oloketuṃ na sakkā evameva vinicchayo veditabbo. Yathāha ‘‘kenaci antaritā vā ninnaṃ oruḷhā vā na dissatī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 314). Payogatoti yathāvuttadassanapayogagaṇanāya.

「于观看之近处」者,于此,观看近处者,名为站立于何等处所,军队显现,彼处所。如所说「站立于何处见,犯巴吉帝亚」。「离开近处而观看者」者,如前所说观看近处之处所,站立于此处观看不容易等因缘,舍弃彼处所,于他处观看者,如是所说。被任何遮蔽而不可见,亦低下之处所,下降而不显现,亦显现,观看不能,如是决断应知。如所说「被任何遮隔或下降而不见」等。「为计算」者,为如前所说观看之计算。

§1570

1570. Idāni caturaṅgasenālakkhaṇaṃ dassetumāha ‘‘ārohā pana cattāro’’tiādi. Ārohāti ettha hatthārohā daṭṭhabbā. Tappādarakkhakāti tassa pādarakkhakāti viggaho. Dve dveti ekekaṃ pādaṃ rakkhantā dve dve. Dvādasaposoti dvādasa posā etassāti viggaho. Dvādasapurisayutto eko hatthī nāma.

1570. 现在为了显示四支军队的特征,说「然而骑乘者有四种」等。「骑乘者」者,在此应见为象骑者。「其足守护者」者,分析为「彼之足守护者」。「二二」者,守护各各一足的二二。「十二人者」者,分析为「十二人属于此」。一头象名为配备十二人者。

§1571

1571.Ārohoti ettha assāroho vuccati. Tipurisoti tayo purisā assāti viggaho. Hayoti asso. Eko sārathīti rathacāriko. ‘‘Yodho eko’’ti padacchedo. Āṇirakkhāti rathacakkadvayassa agaḷanatthaṃ akkhakassa ubhosu koṭīsu ākoṭitā dve āṇiyo rakkhanakā.

1571. 「骑乘者」者,在此说马骑者。「三人者」者,分析为「三人属于马」。「马」者,即马。「一驾车者」者,车行者。「一战士」者,词句分解。「轴守护者」者,为了车轮二者之轴不脱落,在轴的两端敲入的二轴钉守护者。

§1572

1572.Catuposoti cattāro posā yassāti viggaho. Catusaccavibhāvināti catunnaṃ ariyasaccānaṃ desakena bhagavatā. Padahatthāti āvudhahatthā. Pajjate gamyate anena pare hanitunti padaṃ, āvudhaṃ, padāni hatthesu yesaṃ te padahatthāti bhinnādhikaraṇo bāhiratthasamāso yathā ‘‘vajirapāṇī’’ti. Pattipadāti-saddo anatthantarā, manussasenāya adhivacanaṃ.

1572. 「四人者」者,分析为「四人属于彼」。「四谛阐明者」者,由世尊以部分阐明四圣谛。「手持足者」者,手持武器者。「由此前往、行进以击打他人者为足」,即武器,「足在手中的那些人为手持足者」,这是异依主持业释复合词,如「手持金刚者」。「步兵足」者,「足」一词无别义,是人类军队的同义语。

§1573

1573.Caturaṅgasamāyuttāti catūhi aṅgehi avayavehi samāyuttāti viggaho.

1573. 「配备四支者」者,分析为「配备四支、四部分者」。

§1574

1574.Hatthiādīsūti yathāvuttalakkhaṇahatthiassarathapadātināmakesu catūsu aṅgesu, niddhāraṇe bhummaṃ. Ekekanti ekekaṃ aṅgaṃ. Etesu avakaṃsato ekaṃ purisāruḷhamapi hatthiñca tathā assañca ekaṃ padahatthapurisañca ekamekaṃ katvā āha ‘‘ekekaṃ dassanatthāya gacchato’’ti. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘antamaso ekapurisāruḷhaṃ ekampi hatthimpī’’tiādi (pāci. aṭṭha. 315). Anuyyuttepīti saṅgāmaṃ vinā aññena kāraṇena nikkhante. Yathāha ‘‘anuyyuttā nāma rājā uyyānaṃ vā nadiṃ vā gacchati, evaṃ anuyyuttā hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 315).

1574. 「在象等中」者,在如前所说特征的象、马、车、步兵名为四支中,处格表示分离。「各各」者,各各一支。在这些中减少一个,即使只有一人骑乘的象,以及如是的马,以及一个手持足的人,各作为一一,说「为了显示各各而前往者」。如注疏中说「至少即使一头只有一人骑乘的象」等。「在随行中也」者,除了战斗之外以其他原因出发者。如说「随行者名为国王前往园林或河流,如是为随行者」。

§1575

1575.Sampattanti ettha ‘‘sena’’nti pakaraṇato labbhati. Āpadāsūti jīvitabrahmacariyantarāye sati ‘‘ettha gato muccissāmī’’ti gacchato anāpatti. Tathārūpe paccaye gilānāvalokanādike gamanānurūpapaccaye sati anāpattīti yojanā.

1575. 「到达」者,在此从「军队」一词的语境中得知。「在危难中」者,当生命或梵行有障碍时,「前往此处将得解脱」而前往者无罪。在如是原因中,当有看护病人等适合前往的原因时无罪,这是连接。

Uyyuttakathāvaṇṇanā. · 关于前往观看出征军队之论的注释。

§1576-7

1576-7. ‘‘Siyā ca tassa bhikkhuno kocideva paccayo senaṃ gamanāya, dirattatirattaṃ tena bhikkhunā senāya vasitabba’’nti (pāci. 318) anuññātattā kenaci karaṇīyena saṅgāmatthaṃ uyyuttāya senāya dirattatirattaṃ paṭipāṭiyā vasitvā catuttharattiyaṃ vasantassa pana bhikkhuno āpattiṃ dassetumāha ‘‘catutthe’’tiādi. Anāpattivāre ‘‘gilāno vasatī’’ti (pāci. 321) vuttattā āha ‘‘arogavā’’ti. Senāyāti ettha parikkhepārahaṭṭhānena vā sañcaraṇapariyantena vā senā paricchinditabbā, evaṃ paricchinnāya senāya antovāti attho.

「若彼比库有某种因缘需前往军队,该比库可在军队中住二夜或三夜」,因有此开许,故若比库因某种应作之事而前往已集结准备战斗的军队,连续住满二夜或三夜后,于第四夜仍住者,为显示其罪,故说「第四」等语。在无罪情形中,因说「病者住」,故说「健康者」。此处「军队中」,应以围栏或驻扎地,或以巡逻范围来界定军队,意为在如是界定之军队范围内。

Tikapācittiyanti ‘‘atirekatiratte atirekasaññī, vematiko, ūnakasaññī senāya vasati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 320) pācittiyattayaṃ vuttaṃ.

「三巴吉帝亚」者,即「超过三夜而有超过想,或疑,或不足想而住于军队中者,犯巴吉帝亚」,如是说三种巴吉帝亚。

Senāvāsakathāvaṇṇanā. · 关于住于军中之论的注释。

§1580

1580.Uyyodhikaṃ nāma saṅgāmaṭṭhānaṃ. Yathāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘uggantvā uggantvā ettha yujjhantīti uyyodhikaṃ, sampahāraṭṭhānassetaṃ adhivacana’’nti (pāci. aṭṭha. 322). Balagganti ‘‘ettakā hatthī’’tiādinā (pāci. 324) padabhājanāgatanayena balassa gaṇanaṭṭhānaṃ balaggaṃ. Yathāha ‘‘balassa aggaṃ jānanti etthāti balaggaṃ, balagaṇanaṭṭhānanti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 322). Senābyūhanti ‘‘ito hatthī hontu, ito assā, ito rathā, ito pattī hontū’’ti (pāci. 324) padabhājane vuttasenāsannivesaṭṭhānaṃ senābyūhaṃ. Yathāha ‘‘senāya viyūhaṃ senābyūhaṃ, senāsannivesassetaṃ adhivacana’’nti (pāci. aṭṭha. 322).

「战场」者,名为战斗之处。如注疏中说:「反复前往而在此处战斗,故名战场,此为交战处之同义语」。「阅兵场」者,依「如此多象」等语句分配之方式,为军队点数之处。如说:「知军队之点数在此处,故名阅兵场,意为军队点数之处」。「军阵」者,在「此处应有象,此处应有马,此处应有车,此处应有步兵」等语句分配中所说的军队布置之处,名为军阵。如说:「军队之布列为军阵,此为军队驻扎之同义语」。

§1581

1581.Purimeti anantarasikkhāpade. ‘‘Dvādasapuriso hatthī’’iti yo hatthī vuttoti yojanā. Tenāti tena hatthinā hetubhūtena.

「前」者,指前一学处。「十二人之象」者,应连接为「所说之象」。「由彼」者,由彼象作为原因。

§1582

1582.‘‘Sesesū’’ti iminā assānīkarathānīkapattānīkā gahitā. Pattānīkaṃ nāma ‘‘cattāro purisā padahatthā pattī pacchimaṃ pattānīka’’nti (pāci. 324) senaṅgesu paṭiniddesena nibbisesaṃ katvā vuttaṃ. Tiṇṇanti etesaṃ uyyuttādīnaṃ.

「余者中」,以此摄取马队、车队、步兵队。「步兵队」者,名为「四人持武器之步兵为最后之步兵队」,在军队组成中以指定方式无差别地说。「三」者,指这些已集结等。

Uyyodhikakathāvaṇṇanā. · 清扫故事之解释。

Acelakavaggo pañcamo. · 裸行者品第五。

§1583

1583.Piṭṭhādīhīti ettha ādi-saddena pūvādiṃ saṅgaṇhāti. Yathāha ‘‘surā nāma piṭṭhasurā pūvasurā odanasurā kiṇṇapakkhittā sambhārasaṃyuttā’’ti (pāci. 328). Ettha ca piṭṭhaṃ bhājane pakkhipitvā tajjaṃ udakaṃ datvā pakkhipitvā katā piṭṭhasurā. Evaṃ pūve, odane ca bhājane pakkhipitvā tajjaṃ udakaṃ datvā madditvā katā ‘‘pūvasurā, odanasurā’’ti vuccati. ‘‘Kiṇṇā’’ti pana tassā surāya bījaṃ vuccati, ye ‘‘surāmodakā’’tipi vuccanti, te pakkhipitvā katā kiṇṇapakkhittā. Harītakisāsapādinānāsambhārehi saṃyojitā sambhārasaṃyuttā.

「面粉等」,此处以「等」字摄取糕饼等。如说:「酒者,名为面粉酒、糕饼酒、饭酒、投入酒曲者、配合诸料者」。此中,将面粉投入容器中,加入其所生之水后投入而制成者为面粉酒。如是,将糕饼、饭投入容器中,加入其所生之水后揉制而成者,称为「糕饼酒、饭酒」。「酒曲」者,称为彼酒之种子,亦称为「酒丸」,投入彼而制成者为投入酒曲者。以诃梨勒、芥子等种种材料配合者为配合诸料者。

Pupphādīhīti ettha ādi-saddena phalādīnaṃ gahaṇaṃ. Yathāha ‘‘merayo nāma pupphāsavo phalāsavo madhvāsavo guḷāsavo sambhārasaṃyutto’’ti (pāci. 328). Tattha ca pupphāsavo nāma madhukapupphādīnaṃ jātirasakato ceva tālanāḷikerapupphānañca raso ciraparivāsito. Phalāsavo pana muddikāpanasaphalādīni madditvā tesaṃ rasena kato. Madhvāsavo nāma muddikānaṃ jātirasena kato. Makkhikāmadhunāpi karīyatīti vadanti. Ucchuraso guḷāsavo. Harītakāmalakakaṭukabhaṇḍādinānāsambhārānaṃ raso ciraparivāsito sambhārasaṃyutto. Āsavo merayaṃ hotīti yojanā.

「以花等」者,此中以「等」字摄取果等。如所说:「酒者,谓花酿、果酿、蜜酿、糖酿、配料酿」。其中,花酿者,谓由摩度咖花等之天然汁液,以及多罗、椰子花之汁液久置而成。果酿者,则以捣碎木瓜、波罗蜜果等,由其汁液而制成。蜜酿者,谓以木瓜之天然汁液制成。有说亦以蜜蜂之蜜制成。甘蔗汁即糖酿。诃梨勒、余甘子、苦药等种种配料之汁液久置者,即配料酿。酿即是酒,如是应连结。

§1584

1584.Bījato paṭṭhāyāti sambhāre paṭiyāditvā cāṭiyaṃ pakkhittakālato paṭṭhāya tālanāḷikerādīnaṃ puppharase pupphato gaḷitābhinavakālatoyeva ca paṭṭhāya. Pivantassāti ettha ‘‘kusaggenā’’tipi seso. Ubhayampi cāti suraṃ, merayañcāti ubhayampi. Bījato pana paṭṭhāya kusaggena pivantassapi bhikkhuno pācittiyaṃ hotīti yojetabbaṃ. Payogabāhullena āpattibāhullaṃ dassetumāha ‘‘payoge ca payoge cā’’ti. Idañca vicchinditvā vicchinditvā pivantassa bhikkhuno payoge ca payoge ca pācittiyaṃ hotīti yojetabbaṃ. Yathāha ‘‘vicchinditvā vicchinditvā pivato payogagaṇanāya āpattiyo’’ti (pāci. aṭṭha. 328). Ekeneva payogena bahumpi pivantassa ekaṃ eva āpattiṃ byatirekato dīpeti. Yathāha ‘‘ekena pana payogena bahumpi pivantassa ekā āpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 328).

「从种子开始」者,从准备配料、投入瓮中之时开始,从多罗、椰子等之花汁、从花落下之新鲜时水开始。「饮者」,此中亦应补入「以草尖」。「二者皆」者,谓谷酒与酒二者皆。然而,从种子开始,即使比库以草尖饮,亦得巴吉帝亚,应如是连结。为以行为之多显示罪之多,故说「于行为与行为」。此应连结为:比库间断间断而饮者,于行为与行为得巴吉帝亚。如所说:「间断间断而饮者,依行为之计算而得诸罪」。以一行为而饮多者,仅得一罪,由超过而显示。如所说:「然以一行为而饮多者,得一罪」。

§1585

1585.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘majje majjasaññī, majje vematiko, majje amajjasaññī pivati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 328) tikapācittiyaṃ vuttaṃ.

「说三句巴吉帝亚」者,「于酒有酒想而饮,于酒有疑而饮,于酒有非酒想而饮,得巴吉帝亚罪」,说此三句巴吉帝亚。

§1586

1586. ‘‘Anāpatti namajjaṃ hoti majjavaṇṇaṃ majjagandhaṃ majjarasaṃ, taṃ pivatī’’ti (pāci. 328) vuttattā āha ‘‘amajjaṃ majjavaṇṇa’’ntiādi. Ariṭṭhaṃ nāma āmalakaphalarasādīhi kato āsavaviseso. Loṇasovīrakaṃ nāma aṭṭhakathāyaṃ –

因说「无罪者,非酒而有酒色、酒香、酒味,饮彼」,故说「非酒而有酒色」等。阿利德者,谓以余甘子果汁等制成之酿之特种。盐酸饮者,于义注中——

‘‘Harītakāmalakavibhītakakasāve, sabbadhaññāni, sabbaaparaṇṇāni, sattannampi dhaññānaṃ odanaṃ, kadaliphalādīni sabbaphalāni, vettaketakakhajjūrikaḷīrādayo sabbakaḷīre, macchamaṃsakhaṇḍāni, anekāni ca madhuphāṇitasindhavaloṇatikaṭukādīni bhesajjāni pakkhipitvā kumbhimukhaṃ limpitvā ekaṃ vā dve vā tīṇi vā saṃvaccharāni ṭhapenti, taṃ paripaccitvā jamburasavaṇṇaṃ hoti. Vātakāsakuṭṭhapaṇḍubhagandalādīnañca siniddhabhojanabhuttānañca uttarapānaṃ bhattajīraṇakabhesajjaṃ tādisaṃ natthi. Taṃ panetaṃ bhikkhūnaṃ pacchābhattampi vaṭṭati, gilānānaṃ pākatikameva. Agilānānaṃ pana udakasambhinnaṃ pānaparibhogenā’’ti (pārā. aṭṭha. 2.192) –

「以诃梨勒、余甘子、毗醯勒之煎汁,一切谷类,一切叶类,七种谷类之饭,芭蕉果等一切果类,藤、露兜树、枣椰、枣等一切枣类,鱼肉块,以及众多蜜、糖、岩盐、辛辣等药物投入,封闭瓮口,置放一年、二年或三年,彼完全成熟后,成阎浮果汁之色。对于风病、痰病、癞病、黄疸病、瘘管等,以及食油腻食物者之餐后饮,作为饭后消化之药,无有如此者。然此对比库们,餐后亦许可,对病者则为常法。然对无病者,则以水混合而作饮用」——

Vibhāvito bhesajjaviseso. Suttaṃ nāma anekehi bhesajjehi abhisaṅkhato amajjabhūto āsavaviseso.

如是阐明之药之特种。线者,谓以众多药物调制之非酒之酿之特种。

§1587

1587.Vāsagāhāpanatthāyāti sugandhibhāvagāhāpanatthaṃ. Īsakanti majjavaṇṇagandharasā yathā na paññāyanti, evaṃ appamattakaṃ. Yathāha ‘‘anatikkhittamajjeyeva anāpatti. Yaṃ pana atikkhittamajjaṃ hoti, yattha majjassa vaṇṇagandharasā paññāyanti, tasmiṃ āpattiyevā’’ti (pāci. aṭṭha. 329). Sūpādīnaṃ tu pāketi ettha ādi-saddena maṃsapākādayo saṅgahitā. Yathāha ‘‘sūpasampāke maṃsasampāke telasampāke’’ti (pāci. 328).

「为了摄取香气」者,为了摄取香味之义。「少许」者,酒的颜色、香气、味道不显现的程度,如此微少。如所说:『未过度的酒,无罪。但若是过度的酒,其中酒的颜色、香气、味道显现者,于彼有罪。』在汤等的煮制中,此处以「等」字摄取肉煮等。如所说:『在汤的煮制、肉的煮制、油的煮制』。

§1588

1588. Vatthuajānanā acittanti sambandho. Yathāha ‘‘vatthuajānanatāya cettha acittakatā veditabbā’’ti (pāci. aṭṭha. 329). Vatthuajānanatā ca nāma ‘‘majja’’nti ajānanabhāvo. Idanti idaṃ sikkhāpadaṃ. Ca-saddena aññāni ca giraggasamajjādisikkhāpadāni samuccinoti. Akusalenevāti akusalacitteneva. Pānatoti pātabbato. Lokavajjakanti sādhulokena vajjetabbanti attho. Lokavajjameva lokavajjakaṃ.

「由于不知事物而无心」,此为连结。如所说:『此处由于不知事物性,应知为无心所作。』所谓不知事物性者,即不知「是酒」之状态。「此」者,此学处。以「及」字,并集其他山顶酒等学处。「唯以不善」者,唯以不善心。「饮用」者,从应饮之义。「世间所呵责」者,为善世间所应呵责之义。世间所呵责即是世间所呵责者。

Nanu cettha vatthuajānanatāya acittakatte taṃvatthuajānanaṃ kusalābyākatacittasamaṅginopi sambhavati, kasmā ‘‘akusaleneva pānato lokavajjaka’’nti vuttanti? Vuccate – yasmā amajjasaññāya pivato, majjasaññāya ca pivato majjaṃ vatthuniyāmena kilesuppattiyāva paccayo hoti, yathā majjaṃ pītaṃ ajānantassāpi akusalānameva paccayo hoti, na kusalānaṃ, tathā ajjhoharaṇakālepi vatthuniyāmena akusalasseva paccayo hotīti katvā vuttaṃ ‘‘akusaleneva pānato lokavajjaka’’nti. Yathā taṃ niḷinijātake (jā. 2.18.1 ādayo; jā. aṭṭha. 5.18.1 ādayo) bhesajjasaññāya itthiyā magge aṅgajātaṃ pavesentassa kumārassa ‘‘itthī’’ti vā ‘‘tassā magge methunaṃ paṭisevāmī’’ti vā saññāya abhāvepi kāmarāguppattiyā sīlādiguṇaparihāni vatthuniyāmato ca ahosi, evamidhāpi daṭṭhabbo.

岂非此处由于不知事物性而无心所作时,彼事物之不知也可能伴随善无记心,为何说『唯以不善饮用世间所呵责』耶?答曰:因为对于以非酒想而饮者,以及以酒想而饮者,酒由事物决定性唯为烦恼生起之缘,如同即使不知已饮酒者,也唯为不善之缘,非为善之缘,如是在吞咽时也由事物决定性唯为不善之缘,故说『唯以不善饮用世间所呵责』。如同在尼离尼本生中,以药想在道中插入肢体于女人的童子,虽无『女人』或『我在她道中行欲』之想,但由于欲贪生起而有戒等功德损减,由事物决定性而如是,此处也应如是见。

Keci pana ‘‘akusaleneva pānato’’ti idaṃ imassa sikkhāpadassa sacittakapakkhaṃ sandhāya vuttaṃ, aññathā pāṇātipātādīsupi atippasaṅgoti maññamānā bahukāraṇaṃ, niyamanañca dassesuṃ. Vinayaṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 329), pana khuddakapāṭhaṭṭhakathāyaṃ (khu. pā. aṭṭha. sikkhāpadavaṇṇanā), vibhaṅgaṭṭhakathādīsu ca ‘‘ticitta’’nti avatvā ‘‘akusalacitta’’micceva vuttattā, sikkhāpadassa sāmaññalakkhaṇaṃ dassentena pakkhantaralakkhaṇadassanassa ayuttattā ca aṭṭhakathāsu yathārutavaseneva atthaggahaṇe ca kassaci virodhassa asambhavato sacittakapakkhameva sandhāya akusalacittatā, lokavajjatā cettha na vattabbā. ‘‘Vatthuṃ jānitvāpi ajānitvāpi majjaṃ pivato bhikkhussa pācittiyaṃ. Sāmaṇerassa pana jānitvāva pivato sīlabhedo, na ajānitvā’’ti (māhāva. aṭṭha. 108 atthato samānaṃ) yaṃ vuttaṃ, tattha kāraṇaṃ maggitabbaṃ. Sikkhāpadapaññattiyā buddhānameva visayattā na taṃ maggitabbaṃ, yathāpaññatteyeva vattitabbaṃ. Idaṃ pana sikkhāpadaṃ akusalacittaṃ, sukhopekkhāvedanānaṃ vasena duvedanañca hoti. Vinayaṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 329), pana mātikaṭṭhakathāyañca (kaṅkhā. aṭṭha. surāpānasikkhāpadavaṇṇanā) ‘‘tivedana’’nti pāṭho dissati, khuddakapāṭhavaṇṇanāya (khu. pā. aṭṭha. sikkhāpadavaṇṇanā), vibhaṅgaṭṭhakathādīsu (vibha. aṭṭha. 703 ādayo) ca ‘‘sukhamajjhattavedanāvasena duvedana’’nti ca ‘‘lobhamohamūlavasena dvimūlaka’’nti ca vuttattā so ‘‘pamādapāṭho’’ti gahetabbo.

然而某些人认为『唯以不善饮用』此语是关联此学处的有心方面而说,否则在杀生等中也会有过度扩展,他们显示了多种理由和限定。但在律注疏中、在小部注疏中、在分别注疏等中,因为未说『三心』而唯说『不善心』,因为显示学处的共通特相者显示其他方面特相不合理,以及在注疏中按照如实所说理解义理对任何人都不可能有矛盾,故唯关联有心方面,此处不应说不善心性、世间所呵责性。『比库饮酒,无论知事物或不知事物,皆巴吉帝亚。但沙玛内拉唯知而饮时破戒,非不知时』,如是所说,其中应寻求理由。因为学处制定唯是诸佛之领域,不应寻求彼,应按所制定而行。然而此学处是不善心,依乐受与舍受而为二受。在律注疏中、在目录注疏中见『三受』之读法,但在小部注疏、在分别注疏等中说『依乐受中舍受而为二受』及『依贪痴根而为二根』,故彼『三受读法』应取为『错误读法』。

Surāpānakathāvaṇṇanā. · 饮酒故事之解释。

§1589

1589.Yenakenaci aṅgenāti aṅguliādinā yena kenaci sarīrāvayavena. Hasādhippāyinoti hase adhippāyo hasādhippāyo, so etassa atthīti viggaho, tassa, iminā kīḷādhippāyarahitassa anāpattiṃ byatirekato dīpeti. Vakkhati ca ‘‘anāpatti nahasādhippāyassā’’ti. Phusato phusantassa.

「以任何肢体」者,以手指等任何身体部分。「意图嬉笑」者,嬉笑的意图为嬉笑意图,彼有此为分析,对于彼,以此显示离开游戏意图者无罪。且将说『无嬉笑意图者无罪』。「触者」,正触者。

§1590

1590.Sabbatthāti sabbesu upasampannānupasampannesu. Kāyapaṭibaddhādike nayeti ‘‘kāyena kāyapaṭibaddhaṃ āmasati, āpatti dukkaṭassā’’tievamādinā (pāci. 332) dassite naye. Anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tīṇi dukkaṭāni vuttānīti āha ‘‘tathevānupasampanne, dīpitaṃ tikadukkaṭa’’nti. Ettha ca ‘‘tathevā’’ti iminā upasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikapācittiyassa vuttabhāvo dīpito hoti. Yathā upasampanne tikapācittiyaṃ dīpitaṃ, tatheva anupasampanne tikadukkaṭaṃ dīpitanti yojanā.

「一切处」者,在一切已达上者与未达上者。「在身相连等的方式中」者,在『以身触身相连者,犯恶作』等所显示的方式中。对于未达上者,依未达上想、疑、已达上想而说三恶作,故说『同样对未达上者,已显示三恶作』。此中以『同样』此语,显示对已达上者依已达上想、疑、未达上想而说三巴吉帝亚之已说状态。如同对已达上者显示三巴吉帝亚,同样对未达上者显示三恶作,此为连结。

§1591

1591.Ettha…pe… bhikkhunīti ettha bhikkhupi bhikkhuniyā anupasampannaṭṭhāne ṭhitoti veditabbo.

「在此……乃至……比库尼」者,在此应知,比库亦立于比库尼之未达上位。

§1592

1592.Nahasādhippāyassa phusatoti hasādhippāyaṃ vinā vandanādīsu pādādisarīrāvayavena paraṃ phusantassa. Kicce satīti piṭṭhiparikammādikicce sati.

「无笑意图而触」者,离笑意图,于礼敬等时以足等身体支分触他人。「有事时」者,有背部按摩等事时。

Aṅgulipatodakakathāvaṇṇanā. · 指戳故事之解释。

§1593

1593.Jaleti ettha ‘‘uparigopphake’’ti seso. Yathāha ‘‘uparigopphake udake’’ti (pāci. 337). Nimujjanādīnanti ettha ādi-saddena ummujjanaplavanāni gahitāni. Yathāha ‘‘uparigopphake udake hasādhippāyo nimujjati vā ummujjati vā palavati vā’’ti (pāci. 337). ‘‘Kevala’’nti iminā nahānādikiccena otarantassa anāpattīti dīpeti.

「水中」者,在此应补「踝上」。如所说「在踝上之水中」。「沉没等」者,在此以「等」字摄取浮出、游泳。如所说「在踝上之水中,有笑意图而沉没、或浮出、或游泳」。以「唯」字显示:因沐浴等事而入者无罪。

§1594

1594.Uparigopphake jaleti gopphakānaṃ uparibhāgappamāṇe jale. Nimujjeyyapi vāti antojalaṃ pavisanto nimujjeyya vā. Tareyya vāti plaveyya vā.

「踝上之水中」者,在踝之上部量度之水中。「亦应沉没」者,进入水内者应沉没。「或应渡」者,或应游泳。

§1595-6

1595-6. Antoyevodake nimujjitvāna gacchato tassa hatthapādapayogehi pācittiṃ paridīpayeti yojanā.

「在水内沉没而行者,以手足之运用而显示巴吉帝亚」,此为连结。

§1597

1597. Hatthādisakalasarīrāvayavaṃ saṅgaṇhituṃ ‘‘yena yenā’’ti aniyamāmeḍitamāha. Jalaṃ tarato bhikkhuno yena yena pana aṅgena taraṇaṃ hotīti yojanā.

为摄取手等一切身体支分,故说「以任何」之不定限定。「比库渡水时,以任何肢体而有渡越」,此为连结。

§1598

1598.Taruto vāpīti rukkhatopi vā. Tikapācittiyanti udake hasadhamme hasadhammasaññivematikaahasadhammasaññīnaṃ vasena tikapācittiyaṃ. ‘‘Tikadukkaṭa’’nti pāṭho dissati, ‘‘udake ahasadhamme hasadhammasaññī, āpatti dukkaṭassa. Udake ahasadhamme vematiko, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 338) vatvā ‘‘udake ahasadhamme ahasadhammasaññī, anāpattī’’ti (pāci. 338) tatiyavikappe pāḷiyaṃ anāpatti vuttāti so pamādapāṭho, ‘‘dvikadukkaṭa’’nti pāṭhoyeva gahetabbo.

「从树或井」者,从树也可,从井也可。「三句巴吉帝亚」者,依「在水中、非戏法、戏法想」、「疑」、「非戏法想」三种情况而成三句巴吉帝亚。有「三句恶作」的读法可见,即「在水中、非戏法而戏法想者,犯恶作。在水中、非戏法而疑者,犯恶作」,如是说后,在第三种情况中,圣典说「在水中、非戏法而非戏法想者,无犯」,故彼为错误读法,应取「二句恶作」的读法。

§1599

1599. Nāvaṃ tīre ussārentopi vāti sambandho. Ussārentoti tīramāropento. ‘‘Kīḷatī’’ti idaṃ ‘‘pājento’’ti imināpi yojetabbaṃ.

「或将船拉上岸者」,此为连接。「拉上」者,使登上岸。「戏耍」一词,也应与「使沉没」连接。

§1600

1600.Kathalāya vāti khuddakakapālikāya vā. Udakanti ettha ‘‘bhājanagataṃ vā’’ti seso. ‘‘Bhājanagataṃ udakaṃ vā’’ti (pāci. 338) hi padabhājane vuttaṃ.

「或以瓢」者,或以小碗片。「水」者,此处应补「或容器中的」。因为在词句分析中说「或容器中的水」。

§1601

1601.Kañcikaṃvāti dhaññarasaṃ vā. Api-saddo ‘‘khīraṃ vā takkaṃ vā rajanaṃ vā passāvaṃ vā’’ti (pāci. 338) pāḷiyaṃ āgate sampiṇḍeti. Cikkhallaṃ vāpīti udakakaddamaṃ vā. Ettha visesajotakena api-saddena ‘‘apica uparigopphake vuttāni ummujjanādīni ṭhapetvā aññena yena kenaci ākārena udakaṃ otaritvā vā anotaritvā vā yattha katthaci ṭhitaṃ udakaṃ antamaso binduṃ gahetvā khipanakīḷāyapi kīḷantassa dukkaṭamevā’’ti (pāci. aṭṭha. 336) aṭṭhakathāgataṃ vinicchayavisesaṃ sampiṇḍeti. Vikkhipanti vikkhipitvā.

「或以谷汁」者,或以谷物汁液。「或」字总摄圣典中所说的「或乳、或酪、或染料、或尿」。「或以泥」者,或以水泥。此处以表示特殊的「或」字总摄注疏中所说的决择特殊义:「再者,除了上述膝以上所说的潜入等之外,以任何其他方式,或入水或不入水,在任何处所取已存在的水,乃至取一滴而作投掷戏耍者,仅犯恶作」。「投掷」者,投掷后。

§1602

1602. Sati kicce jalaṃ vigāhitvā nimujjanādikaṃ karontassa anāpattīti yojanā. Kiccaṃ nāma nahānādikaṃ.

「有事务时,入水而作潜入等者,无犯」,此为连接。事务者,谓沐浴等。

§1603

1603.Anantarassāti aṅgulipatodakasikkhāpadassa. Visesova visesatā, koci viseso natthīti attho.

「无间隔」者,指指戳学处。「特殊即特殊性」者,意为无任何特殊之处。

Hasadhammakathāvaṇṇanā. · 戏笑法故事之解释。

§1604-5

1604-5. Yo bhikkhu bhikkhunā paññattena vuccamāno assa vacanaṃ akattukāmatāya ādaraṃ pana sace na karoti, tassa tasmiṃ anādariye pācittiyamudīrayeti yojanā, iminā vākyena puggalānādaramūlakaṃ pācittiyaṃ vuttaṃ. Yathāha ‘‘anādariyaṃ nāma dve anādariyāni puggalānādariyañca dhammānādariyañcā’’ti (pāci. 342), ‘‘puggalānādariyaṃ nāma upasampannena paññattena vuccamāno ‘ayaṃ ukkhittako vā vambhito vā garahito vā imassa vacanaṃ akataṃ bhavissatī’ti anādariyaṃ karoti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 342) ca.

「若比库被已达上者所告知而以不欲作其言之心不恭敬,则于彼不恭敬中宣说巴吉帝亚」,此为连接。以此句说示了以人不恭敬为根本之巴吉帝亚。如所说:「『不恭敬』者,有二种不恭敬:人不恭敬与法不恭敬」,以及「『人不恭敬』者,被已达上者所告知而作不恭敬,谓『此人被举罪、被呵责、被诃责,我将不作其言』,犯巴吉帝亚」。

Dhammameva vā asikkhitukāmo yo bhikkhu bhikkhunā paññattena vuccamāno assa vacanaṃ akattukāmatāya ādaraṃ pana sace na karoti, tassa tasmiṃ anādariye pācittiyamudīrayeti yojanā, iminā dhammānādariyamūlakaṃ pācittiyaṃ vuttaṃ. Yathāha ‘‘dhammānādariyaṃ nāma upasampannena paññattena vuccamāno kathāyaṃ nasseyya vā vinasseyya vā antaradhāyeyya vā, taṃ nasikkhitukāmo anādariyaṃ karoti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 342). Anādariyeti nimittatthe bhummaṃ.

「或不欲学法者,若比库被已达上者所告知而以不欲作其言之心不恭敬,则于彼不恭敬中宣说巴吉帝亚」,此为连接。以此说示了以法不恭敬为根本之巴吉帝亚。如所说:「『法不恭敬』者,被已达上者所告知而于谈话中若失去、若消失、若隐没,不欲学彼而作不恭敬,犯巴吉帝亚」。『不恭敬』者,为表示原因之处格。

§1606

1606.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī, vematiko, anupasampannasaññī anādariyaṃ karoti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 343) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Tikātītenāti lokattikamatikkantena. Anupasampannānādare tikadukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ.

「说三句巴吉帝亚」者,「于已达上者有已达上想、有疑、有未达上想而作不恭敬,犯巴吉帝亚」,此为所说之三句巴吉帝亚。「以三超越」者,超越世间三法。「于未达上者不恭敬为三恶作」者,于未达上者有已达上想、有疑、有未达上想之故,为三恶作。

§1607

1607.Suttenevābhidhammenāti ettha evakāro ‘‘dukkaṭa’’nti iminā yojetabbo. ‘‘Suttenaabhidhammenā’’ti padadvayena abhedopacārato suttābhidhammāgato pariyattidhammo vutto. Apaññattenāti paññattasaṅkhātavinayato aññattā apaññattena. ‘‘Apaññattenā’’ti idaṃ ‘‘suttena abhidhammenā’’ti padadvayavisesanaṃ. Bhikkhunā vuttassa tasmiṃ bhikkhumhi vā dhamme vā anādaraṃ karoto dukkaṭameva. Sāmaṇerena ubhayenapi paññattena vā apaññattena vā vuttassa tasmiṃ sāmaṇere vā paññatte vā apaññatte vā dhamme anādaraṃ karoto bhikkhussa dukkaṭamevāti yojanā.

「仅以经或阿毗达摩」者,此处『仅』字应与『恶作』连接。以「经」「阿毗达摩」二词,因不分别之用法,说示了来自经与阿毗达摩之教法。「以未告知者」者,除了名为告知之律以外,以未告知者。「以未告知者」,此为「经」「阿毗达摩」二词之限定语。对比库所说之言,于彼比库或法作不恭敬者,仅为恶作。对沙玛内拉以二者,无论以告知者或未告知者所说之言,于彼沙玛内拉或已告知或未告知之法作不恭敬者,对比库仅为恶作,此为连接。

§1608

1608.Dosoti pācittiyadukkaṭasaṅkhāto koci doso.

「罪」者,名为巴吉帝亚或恶作之某种罪。

§1609

1609.Etthāti imasmiṃ ācariyānaṃ gāhe. Gārayho ācariyuggaho neva gahetabboti yojanā. Gārayho ācariyuggahoti ettha ‘‘yasmā ucchuraso sattāhakāliko, tassa kasaṭo yāvajīviko, dvinnaṃyeva samavāyo ucchuyaṭṭhi, tasmā vikāle ucchuyaṭṭhiṃ khādituṃ vaṭṭati guḷaharītake viyā’’ti evamādiko sampati nibbatto gārayhācariyavādo. Kataro pana gahetabboti? Paveṇiyā āgato ācariyuggahova gahetabbo.

「于此」者,于此诸老师之偈颂中。「应呵责之老师执取不应执取」,此为连接。「应呵责之老师执取」者,此处如「因为甘蔗汁为七日限,其糖为终生限,二者之结合为甘蔗杖,故于非时食甘蔗杖为允许,如糖与诃梨勒」,如是等现今生起之应呵责老师之说。然而何者应执取?仅来自传承之老师执取应执取。

Kurundiyaṃ pana ‘‘lokavajje ācariyuggaho na vaṭṭati, paṇṇattivajje pana vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 344) vuttaṃ. Mahāpaccariyaṃ ‘‘suttaṃ, suttānulomañca uggahitakānaṃyeva ācariyānaṃ uggaho pamāṇaṃ, ajānantānaṃ kathā appamāṇa’’nti (pāci. aṭṭha. 344) vuttaṃ. ‘‘Taṃ sabbaṃ paveṇiyā āgate samodhānaṃ gacchatī’’ti (pāci. aṭṭha. 344) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ. Ettha lokavajje ācariyuggaho na vaṭṭatīti lokavajjasikkhāpade āpattiṭṭhāne yo ācariyavādo, so na gahetabbo, lokavajjamatikkamitvā ‘‘idaṃ amhākaṃ ācariyuggaho’’ti vadantassa uggaho na vaṭṭatīti adhippāyo. Suttānulomaṃ nāma aṭṭhakathā. Paveṇiyā āgate samodhānaṃ gacchatīti ‘‘paveṇiyā āgato ācariyuggahova gahetabbo’’ti (pāci. aṭṭha. 344) evaṃ vutte mahāaṭṭhakathāvādeyeva saṅgahaṃ gacchatīti adhippāyo.

然而,在《咖伦地亚》中说:「在世间罪中,不允许执取老师之说;但在制定罪中,则允许。」在《大注疏》中说:「对于已把握经典及顺经者之老师们,其执取是量;对于不知者之言说,则非量。」在注疏中说:「凡此一切,当传承到来时,即归于会通。」此中,「在世间罪中不允许执取老师之说」者,意谓:在世间罪学处的犯处中,凡老师之说,不应执取;超越世间罪而说「此是我们老师之执取」者,其执取不允许,此为意趣。「顺经」者,名为注疏。「当传承到来时归于会通」者,当如是说「应执取传承到来之老师执取」时,意谓:即归摄于大注疏说,此为意趣。

Anādariyakathāvaṇṇanā. · 不恭敬故事之解释。

§1610-1

1610-1. ‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhuṃ bhiṃsāpeyya, pācittiya’’nti (pāci. 346) mātikāvacanato bhayasañjananatthāyāti ettha ‘‘bhikkhussā’’ti seso. Teneva vakkhati ‘‘itarassa tu bhikkhussā’’ti. Rūpādinti rūpasaddagandhādiṃ. Upasaṃhareti upaṭṭhapeti , dassetīti vuttaṃ hoti. Bhayānakaṃ kathanti corakantārādikathaṃ. Yathāha ‘‘corakantāraṃ vā vāḷakantāraṃ vā pisācakantāraṃ vā ācikkhatī’’ti (pāci. 348). Parasantiketi ettha ‘‘paro’’ti vuttanayena labbhamāno upasampanno gahetabbo.

「凡比库恐吓比库者,巴吉帝亚」,从母句之言,「为生起恐怖之义」,此中应补「对比库」。以此故将说「然而对其他比库」。「色等」者,色、声、香等。「令近」者,令现前、令显示,如是说。「恐怖之语」者,盗贼险处等之语。如说:「告知盗贼险处、猛兽险处、或非人险处。」「对他」者,此中以「他」之所说方式,应取已达上者。

Disvā vāti upaṭṭhāpitaṃ taṃ rūpādiṃ disvā vā. Sutvā vāti taṃ bhayānakaṃ kathaṃ sutvā vā. Yassa bhayadassanatthāya taṃ upaṭṭhāpesi, so bhāyatu vā mā vā bhāyatu. Itarassāti tadupaṭṭhāpakassa bhikkhussa. Taṅkhaṇeti upaṭṭhāpitakkhaṇe.

「或见」者,或见彼所现前之色等。「或闻」者,或闻彼恐怖之语。为令谁见恐怖而现前彼者,彼或恐怖或不恐怖。「对其他」者,对彼现前者比库。「彼刻」者,在现前之刻。

§1612

1612.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī, vematiko, anupasampannasaññī bhiṃsāpeti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 348) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Tikadukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ. ‘‘Anupasampannaṃ bhiṃsāpetukāmo’’tiādike dukkaṭavāre anupasampannaggahaṇena gihinopi saṅgayhamānattā ‘‘sāmaṇeraṃ gahaṭṭhaṃ vā’’ti āha. Sāmaṇeraṃ…pe… bhikkhuno tatheva bhiṃsāpentassa tikadukkaṭaṃ vuttanti yojanā.

「说三巴吉帝亚」者,说「对已达上者作已达上者想、疑惑者、作未达上者想而恐吓,犯巴吉帝亚」之三巴吉帝亚。「三恶作」者,依对未达上者作已达上者想、疑惑者、作未达上者想之三者,为三恶作。在「欲恐吓未达上者」等恶作段中,以未达上者之摄取故,在家人亦被摄取,故说「沙玛内拉或在家人」。应结合:「对沙玛内拉……乃至……比库如是恐吓者,说三恶作。」

Bhiṃsāpanakathāvaṇṇanā. · 恐吓事注释。

§1614

1614.Jotinti aggiṃ. Tappetukāmoti visibbetukāmo. ‘‘Tena kho pana samayena bhikkhū padīpepi jotikepi jantāgharepi kukkuccāyantī’’ti (pāci. 352) uppannavatthumhi ‘‘anujānāmi bhikkhave tathārūpapaccayā jotiṃ samādahituṃ samādahāpetu’’nti (pāci. 352) vuttattā ettha ‘‘tathārūpaṃ paccaya’’nti iminā padīpujjalanañca pattapacanasarīrasedanādikammañca jantāgharavattañca gahetabbaṃ. Ettha ca jotikepīti pattapacanasedanakammādīsu jotikaraṇeti attho.

「火」者,火。「欲令热」者,欲令温暖。在所生起之事缘中说「尔时诸比库对灯火、对火种、对暖房而生疑虑」,「诸比库,我允许以如是因缘而燃火、令燃火」,故此中以「如是因缘」此句,应取点灯、煮钵、暖身等业及暖房之事。此中,「对火种」者,在煮钵、暖身等业中作火,此为义。

§1615

1615.Sayaṃsamādahantassāti attanā jālentassa.

「自己燃者」者,自己点燃者。

§1616

1616.Jālāpentassa…pe… dukkaṭanti āṇattiyā āpajjitabbaṃ dukkaṭaṃ sandhāyāha. Āṇattiyā jalite āpajjitabbāpatti ‘‘jāluṭṭhāne panāpatti, pācitti parikittitā’’ti anuvattamānattā siddhāti visuṃ na vuttā.

「网烧者……乃至……恶作」者,此指因命令而应犯的恶作。因命令而点燃时应犯之罪,因随顺「然而在网所在处有罪,巴吉帝亚已被围绕」之故而成就,故未另外说明。

§1617

1617.Gilānassāti ‘‘gilāno nāma yassa vinā agginā na phāsu hotī’’ti (pāci. 354) vuttassa gilānassa. Avijjhātaṃ alātaṃ ukkhipantassāti gahaṇena bhaṭṭhaṃ anibbutālātaṃ aggino samīpaṃ karontassa, yathāṭhāne ṭhapentassāti vuttaṃ hoti.

「对病者」者,指「病者,名为不依火则不安乐者」所说之病者。「举起未熄灭之火把者」,以此取得之语,意谓使燃烧的未熄灭火把接近火,或置于适当处。

§1618-9

1618-9.Vijjhātaṃ alātanti nibbutālātaṃ. Yathāvatthukaṃ pācittiyanti vuttaṃ hoti. Aññena vā kataṃ visibbentassa anāpattīti yojanā. Visibbentassāti tappentassa. Aṅgāranti vītaccikaṃ aṅgāraṃ. Padīpujjalanādiketi ādi-saddena ‘‘jotike jantāghare tathārūpapaccayā’’ti (pāci. 352) āgataṃ saṅgaṇhāti. Ettha ca tathārūpapaccayāti ṭhapetvā padīpādīni aññenapi tathārūpena paccayena.

「已熄灭之火把」者,已熄灭之火把。意谓「依事而有巴吉帝亚」。「或由他人所作而使温暖者无罪」,此为连结。「使温暖者」,谓使加热者。「炭」者,无焰之炭。「灯之点燃等」者,以「等」字摄取「在灯、在暖房、以如是因缘」所来之义。于此中,「以如是因缉」者,除灯等外,亦以其他如是之因缘。

Jotisamādahanakathāvaṇṇanā. · 燃火事注释。

§1620-1

1620-1.Majjhime deseti jambudīpe yattha bodhimaṇḍalaṃ hoti, tasmiṃ navayojanasatāvaṭṭe majjhimamaṇḍale, iminā idaṃ sikkhāpadaṃ tattheva desodissakatāya niyatanti dasseti. Teneva vakkhati anāpattivāre ‘‘paccantimepi vā dese’’ti. Cuṇṇanti sirīsacuṇṇādikaṃ cuṇṇaṃ. Abhisaṅkharatoti paṭiyādentassa.

「在中国说」者,在阎浮提中有菩提道场处,在彼九百由旬围之中国地域,以此显示此学处唯在彼处因地域指定而确定。因此将在无罪段说「或在边地」。「粉」者,合欢粉等之粉。「准备」者,谓备办者。

§1622-3

1622-3. ‘‘Māse ūnasaññino’’ti padacchedo. Atirekaddhamāse ūnasaññino vā atirekaddhamāse vimatissa vā dukkaṭanti yojanā. Atirekaddhamāse nhāyantassa anāpattīti yojanā. Samayesu ca nhāyantassa anāpattīti ettha ‘‘uṇhasamayo pariḷāhasamayo gilānasamayo kammasamayo addhānagamanasamayo vātavuṭṭhisamayo’’ti (pāci. 363) dassitesu chasu samayesu aññatare sampatte samaye satiṃ paccupaṭṭhapetvā ūnamāsepi nahāyantassa anāpattīti attho.

「于月有减想者」,此为句之分解。「于超过半月有减想,或于超过半月有疑者,恶作」,此为连结。「于超过半月沐浴者无罪」,此为连结。「于诸时沐浴者无罪」者,于此中,在「热时、炎热时、病时、作业时、道路行时、风雨时」所示之六时中,任一时到来时,现起念而于未满月亦沐浴者无罪,此为义。

Tattha jeṭṭhamāso ca āsāḷhimāsassa purimapakkho cāti diyaḍḍhamāso uṇhasamayo nāma. Yathāha ‘‘uṇhasamayo nāma diyaḍḍho māso seso gimhāna’’nti (pāci. 364), vassānassa paṭhamo māso pariḷāhasamayo nāma. Yathāha ‘‘pariḷāhasamayo nāma vassānassa paṭhamo māso’’ti (pāci. 364). ‘‘Yassa vinā nahānā na phāsu hotī’’ti (pāci. 364) vutto samayo gilānasamayo nāma. ‘‘Antamaso pariveṇampi sammaṭṭhaṃ hotī’’ti (pāci. 364) vutto kammasamayo nāma. ‘‘Addhayojanaṃ gacchissāmī’ti nahāyitabba’’nti (pāci. 364) vutto addhānagamanasamayo nāma. ‘‘Bhikkhū sarajena vātena okiṇṇā honti, dve vā tīṇi vā udakaphusitāni kāye patitāni hontī’’ti (pāci. 364) vutto vātavuṭṭhisamayo nāma.

其中,「揭德月与阿萨拉月之前半月」,此二月半名为热时。如所说「热时,名为二月半,余为夏季」。「瓦萨之第一月名为炎热时」。如所说「炎热时,名为瓦萨之第一月」。「不依沐浴则不安乐者」所说之时,名为病时。「乃至扫除住处」所说者,名为作业时。「将行半由旬应沐浴」所说者,名为道路行时。「诸比库被带尘之风所覆,有二三滴水落于身」所说者,名为风雨时。

Nadīpāraṃ gacchatopi ūnakaddhamāse nhāyantassa anāpattīti yojanā. Vālikaṃ ukkiritvānāti ettha sukkhāya nadiyā vālikaṃ ukkiritvā. Katāvāṭesupi ūnakaddhamāse nhāyantassapi anāpattīti. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘nhāyantassa anāpattī’’ti idaṃ paccāmasati.

「即使前往河对岸者,若于不足半月内沐浴,亦无犯」,应如是连结。「掘沙」者,于此指在干涸之河中掘沙。「即使在已筑堤坝处,若于不足半月内沐浴,亦无犯」。以「如是」一词,回应「沐浴者无犯」此义。

§1624

1624.Paccantimepi vā deseti jambudīpe yathāvuttamajjhimadesato bahi paccantimesu janapadesu, khuddakesu ca dīpesu. Sabbesanti laddhasamayānaṃ, aladdhasamayānañca sabbesaṃ bhikkhūnaṃ. Āpadāsūti bhamaraanubandhādiāpadāsu. Yathāha ‘‘bhamarādīhi anubaddhassa udake nimujjituṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 366). Kāyacittasamuṭṭhānaṃ eḷakalomasamuṭṭhānaṃ nāma.

「或在边地」者,开示于阎浮提中,从如前所说之中部地区以外之边地诸国,以及诸小岛。「一切」者,指已得时机者与未得时机者,一切比库。「于诸难中」者,于蜂群追逐等诸难中。如所说:「为蜂等追逐者,入水中浸没是允许的」。身生与心生之身毛竖立,名为羊毛竖立。

Nhānakathāvaṇṇanā. · 沐浴事注释。

§1625-7

1625-7. ‘‘Navaṃ nāma akatakappaṃ vuccatī’’ti (pāci. 369) pāḷivacanato ca ‘‘paṭiladdhanavacīvarenāti attho’’ti (pāci. aṭṭha. 368) aṭṭhakathāvacanato ca cīvaranti ettha ‘‘nava’’nti seso. Kappiyaṃ binduṃ adatvā navaṃ cīvaraṃ bhikkhu paribhuñjati, tassevaṃ paribhuñjato pācittīti sambandho. Channanti khomādīnaṃ, niddhāraṇe sāmivacanaṃ. Aññataraṃ navaṃ cīvaranti niddhāretabbaṃ. Yattha katthacīti ‘‘catūsu vā koṇesu tīsu vā dvīsu vā ekasmiṃ vā koṇe’’ti (pāci. aṭṭha. 368) aṭṭhakathāvacanato cīvarakoṇesu yattha katthaci.

从「『新』者,名为未作净」此圣典之语,以及从「『以新得之新衣』,此为义」此注疏之语,于「衣」一词中,应补「新」字。比库未施与如法之点记而受用新衣,彼如是受用时,为巴吉帝亚,应如是连结。「除」者,指除麻布等,于排除时用属格。应排除「某一新衣」。「于任何处」者,从「或于四角,或于三处,或于二处,或于一角」此注疏之语,指于衣之诸角中任何处。

Kaṃsanīlenāti cammakāranīlena. Cammakāranīlaṃ nāma pakatinīlaṃ. Gaṇṭhipade pana ‘‘cammakārā udake tiphalaṃ, ayogūthañca pakkhipitvā cammaṃ kāḷaṃ karonti, taṃ cammakāranīla’’nti vuttaṃ. Mahāpaccariyaṃ pana ‘‘ayomalaṃ lohamalaṃ, etaṃ kaṃsanīlaṃ nāmā’’ti (pāci. aṭṭha. 368) vuttaṃ. Pattanīlena vāti ‘‘yo koci nīlavaṇṇo paṇṇaraso’’ti (pāci. aṭṭha. 368) aṭṭhakathāya vuttena nīlapaṇṇarasena. Yena kenaci kāḷenāti aṅgārajallikādīsu aññatarena yena kenaci kāḷavaṇṇena. ‘‘Kaddamo nāma odako vuccatī’’ti (pāci. 369) vuttattā kaddamenāti udakānukaddamasukkhakaddamādiṃ saṅgaṇhāti.

「以铜青」者,以皮匠青。皮匠青者,名为天然青色。然于《义注》中说:「皮匠将诃梨勒果与铁锈投入水中,使皮革成黑色,此为皮匠青」。然《大疏钞》中说:「铁垢、铜垢,此名为铜青」。「或以叶青」者,以注疏中所说「任何青色之叶汁」,即以青叶之汁液。「以任何黑色」者,以炭灰等中任何一种黑色。因说「『泥』者,名为湿土」,故「以泥」者,摄取水混泥、干泥等。

‘‘Maṅgulassa piṭṭhippamāṇakaṃ mayūrassa akkhippamāṇaka’’nti yathākkamena yojanā.

「猫之背部大小,孔雀之眼部大小」,应依次连结。

§1628

1628. ‘‘Pāḷikappo kaṇṇikākappo’’ti yojanā, muttāvali viya pāḷiṃ katvā appitakappo ca kaṇṇikākārena appitakappo cāti attho. Katthacīti ettha ‘‘yathāvuttappadese’’ti seso. ‘‘Catūsu vā koṇesu tīsu vā’’ti (pāci. aṭṭha. 368) vuttattā ‘‘anekaṃ vā’’ti āha. Vaṭṭameva vaṭṭakaṃ, iminā aññaṃ vikāraṃ na vaṭṭatīti dasseti. Yathāha ‘‘ṭhapetvā ekaṃ vaṭṭabinduṃ aññena kenacipi vikārena kappo na kātabbo’’ti (pāci. 368).

应连结为「行列净、耳净」,义为如珠串般作成行列而缝附之净,以及作成耳形而缝附之净。「于任何处」者,于此应补「于如前所说之处」。因说「或于四角,或于三处」,故说「或多处」。仅圆点即为圆点,以此显示不允许其他变形。如所说:「除一圆点外,不应以任何其他变形作净」。

§1629

1629.‘‘Anāpatti pakāsitā’’ti idaṃ ‘‘vimatissacā’’ti ettha ca-saddena samuccitaṃ ‘‘ādinne ādinnasaññino’’ti tatiyavikappaṃ sandhāya vuttaṃ. Yathāha ‘‘ādinne ādinnasaññī, anāpattī’’ti.

「无犯已显示」者,此与「由于疑惑」中之『与』字相连结,就第三种情况而说,即「于已取物作已取想」。如所说:「于已取物作已取想者,无犯。」

§1630

1630.‘‘Kappe naṭṭhepi vā’’tiādīhi ca yojetabbaṃ. Pi-saddena ‘‘kappakatokāse jiṇṇe’’ti idaṃ sampiṇḍeti. Yathāha ‘‘kappakatokāso jiṇṇo hotī’’ti. Tena kappakatenāti sahatthe karaṇavacanaṃ. Saṃsibbitesūti ettha ‘‘akappakatesū’’ti seso. Yathāha ‘‘kappakatena akappakataṃ saṃsibbitaṃ hotī’’ti. Nivāsanapārupanaṃ kriyaṃ. Kappabinduanādānaṃ akriyaṃ.

「于净施物、失坏物等」等应相连结。以『等』字摄集「于净施处已坏」此义。如所说:「净施处已坏。」「以净施物」者,此为与手共作之作具格。「于缝合物」者,此处应补「于非净施物」。如所说:「以净施物缝合非净施物。」着下衣与披上衣是作。不取净施点是不作。

Dubbaṇṇakaraṇakathāvaṇṇanā. · 坏色处理事注释。

§1631-4

1631-4. ‘‘Vikappanā nāma dve vikappanā sammukhāvikappanā ca parammukhāvikappanā cā’’ti (pāci. 374) vuttattā ‘‘vikappanā duve’’tiādimāha. Itīti nidassane, evanti attho. Kathaṃ sammukhāvikappanā hotīti āha ‘‘sammukhāya…pe… niddise’’ti. Ekassāti ettha ‘‘byattassā’’ti seso. Idha byatto nāma vikappanapaccuddhāraṇavidhiṃ jānanto.

因说「净施有二种:对面净施与背面净施」,故说「净施有二」等。『如是』者,示例之词,义为『如此』。如何为对面净施?乃说「对面……乃至……指示」。「于一人」者,此处应补「于能者」。此中,能者者,谓知净施与取回之法者。

Yathāvacanayogatoti ‘‘imaṃ cīvara’nti vā, ‘imāni cīvarānī’ti vā, ‘etaṃ cīvara’nti vā, ‘etāni cīvarānī’ti vā’’ti (pārā. aṭṭha. 2.469) aṭṭhakathāya vuttaṃ anatikkamma, vacanasambandhakkamenāti attho. Tadekadesasarūpaṃ dasseti ‘‘imaṃ cīvara’’nti.

「依语之连结」者,不越注疏所说「『此衣』或『此诸衣』或『这衣』或『这诸衣』」,义为依语词连结之次第。显示其一部分之形式,即「此衣」。

‘‘Apaccuddhaṭato’’ti iminā ‘‘na kappatī’’ti etassa hetuṃ dasseti.

以「未取回」显示「不成净施」之因。

§1635

1635.‘‘Santaka’’miccādi paccuddharaṇappakāro. Yathāpaccayaṃ karohīti tuyhaṃ ruccanakaṃ karohīti attho.

「现有」等是取回之方式。「随所需而作」者,义为「作汝所喜者」。

§1636

1636. Sammukhāvikappantaraṃ dassetumāha ‘‘aparā sammukhā vuttā’’tiādi. Attanā abhirucitassa yassa kassaci nāmaṃ gahetvāti yojanā. Sahadhamminanti ettha ‘‘pañcanna’’nti seso, niddhāraṇe sāmivacanaṃ.

1636. 为显示现前调伏之间的差别,故说「另一种现前调伏已说」等。应连接为:取任何自己所喜欢者之名。「同法者」,此处应补「五人之」,属格用于限定。

§1639

1639.Evanti vakkhamānāpekkhaṃ. Api-saddo pana saddassatthe.

1639. 「如是」,关于将要说的。而「亦」字,是为了词的意义。

§1640

1640.Mittoti daḷhamitto, ‘‘tena vattabbaṃ ‘ko te mitto vā sandiṭṭho vā’’ti (pāci. 374) vacanato idaṃ upalakkhaṇaṃ. Puna tenapi bhikkhunā vattabbanti yojanā.

1640. 「友」者,坚固的朋友,从「应对彼说『谁是你的朋友或相识?』」之语,此为举例说明。应连接为:又应由那位比库说。

§1641-2

1641-2. ‘‘Ahaṃ tissassa bhikkhuno dammī’ti vā…pe… ‘tissāya sāmaṇeriyā dammī’ti vā’’ti (pārā. aṭṭha. 2.469) sesaaṭṭhakathāpāṭhena ‘‘ida’’miccādipāṭho yojetabbo.

1641-2. 应以其余注疏的文句「『我施与帝萨比库』或……乃至……『我施与帝萨沙玛内莉』」来连接「此」等文句。

§1643

1643.Dvīsūti niddhāraṇe bhummaṃ, ettha ‘‘vikappanāsū’’ti pakaraṇato labbhati.

1643. 「二者中」,属格用于限定,此处从文脉可得「在诸差别中」之义。

§1644-5

1644-5.Idhapana imasmiṃ sāsane yena pana bhikkhunā saha cīvarasāmikena taṃ vinayakammaṃ kataṃ, tassa avissāsena vissāsabhāvaṃ vinā so vinayakammakato bhikkhu taṃ cīvaraṃ paribhuñjeyya, tassa bhikkhuno pācittīti yojanā. Chandānurakkhanatthaṃ ‘‘vinayaṃkamma’’nti anussārāgamo veditabbo, vinayakammanti attho. Taṃ cīvaraṃ adhiṭṭhahantassa vā vissajjantassa vā dukkaṭanti yojanā.

1644-5. 然而在此教法中,与那位衣的所有者比库一起作了那调伏甘马的比库,若无彼之不信任而成信任,那作调伏甘马的比库受用那衣,那位比库得巴吉帝亚,应如是连接。为了保护意欲,应知「调伏甘马」有随韵词增加,意为调伏甘马。应连接为:对那衣作决意或舍弃者,得恶作。

§1646

1646.Paccuddhārakavatthesūti paccuddhaṭavatthesu. Apaccuddhārasaññinoti apaccuddhaṭasaññino. Tatthāti apaccuddhaṭavatthesu. Vematikassāti ‘‘paccuddhaṭāni nu kho mayā, apaccuddhaṭānī’’ti saṃsayāpannassa.

「在应收藏物中」者,在已收藏物中。「非收藏想者」,持非已收藏想者。「在彼处」者,在未收藏物中。「疑惑者」者,陷入『我等已收藏耶?未收藏耶?』之疑惑者。

§1647

1647.Paccuddhāraṇasaññissāti paccuddhaṭamidanti saññissa. Vissāsāti yassa vā cīvaraṃ vikappesi, tena apaccuddhaṭampi tassa vissāsā paribhuñjato ca. Yathāha ‘‘tassa vā vissasanto paribhuñjatī’’ti (pāci. 376).

「收藏想者」者,持『此已收藏』想者。「信赖」者,或对彼已作净施衣者,由彼之信赖,即使未收藏亦受用。如所说『或信赖彼而受用』。

Vikappanakathāvaṇṇanā. · 净施事注释。

§1648-9

1648-9. ‘‘Patto nāma dve pattā ayopatto mattikāpatto’’ti (pāci. 379) jātiyā kappiyapattānaṃ vuttattā āha ‘‘adhiṭṭhānupagaṃ patta’’nti. Tādisanti adhiṭṭhānupagaṃ. Sūcigharaṃ nāma sasūcikaṃ vā asūcikaṃ vā. Kāyabandhanaṃ nāma paṭṭikā vā sūkarantakaṃ vā. Nisīdanaṃ nāma sadasaṃ vuccati.

「钵者,谓二钵:铁钵、陶钵」,因说种类上许可之钵,故说「达决意之钵」。「如是者」,谓达决意者。「针筒」者,谓有针或无针者。「身缚」者,谓带或绳端。「坐具」者,谓称为有边者。

‘‘Pattaṃ vā’’tiādīhi upayogantapadehi ‘‘apanetvā nidhentassā’’ti paccekaṃ yojetabbaṃ. Nidhentassāti etassa ‘‘hasāpekkhassā’’ti visesanaṃ. Yathāha ‘‘hasāpekkhopīti kīḷādhippāyo’’ti (pāci. 379). ‘‘Kevala’’nti iminā dunnikkhittassa paṭisāmanādhippāyādiaññādhippāyābhāvaṃ dīpeti. Vakkhati ca ‘‘dunnikkhittamanāpatti, paṭisāmayato panā’’ti.

以「钵或」等用途语,应各别连接「取去而藏者」。「藏者」者,此之限定语为「期待笑者」。如所说『期待笑者,谓游戏意图』。以「唯」此语,显示错置者无回复意图等其他意图之不存在。且将说『错置者无罪,然从回复时』。

§1650

1650.Tenāpīti āṇattena. Tassāti āṇāpakassa. Tikadukkaṭaṃ vuttanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ vuttaṃ, iminā ca upasampannasantake tikapācittiyanti idañca vuttameva hoti.

「由彼亦」者,由命令。「彼之」者,命令者之。「说三恶作」者,说对未达上者持达上想、疑惑、持未达上想者之三恶作,以此,在达上者为终点之三巴吉帝亚,此亦已说。

§1651

1651.Aññanti pāḷiyaṃ anāgataṃ pattatthavikādiparikkhāraṃ.

「其他」者,律文中未来应得之钵等资具。

§1652

1652.Sabbesūti pāḷiyaṃ āgatesu ca anāgatesu ca sabbesu parikkhāresu.

「一切」者,于律文中所来及未来的一切资具。

§1653

1653.Dhammakathaṃ katvāti ‘‘samaṇena nāma anihitaparikkhārena bhavituṃ na vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 377) aṭṭhakathāgatanayena dhammakathaṃ katvā. Anihitaparikkhārenāti appaṭisāmitaparikkhārena. Nidheti ce, tathā anāpattīti yojanā. Avihesetukāmassāti vihesādhippāyarahitassa. Akīḷassāti kīḷādhippāyarahitassa kevalaṃ vattasīsena ‘‘paṭisāmetvā dassāmī’’ti apanidhentassa.

「说法后」者,依「沙门不应成为未藏资具者」这一注疏所来之理说法后。「未藏资具者」,即未收藏资具者。若藏之,则如是无犯,此为连结。「无欲加害者」,离加害意图者。「无戏弄者」,离戏弄意图者,仅以衣边「收藏后将示之」而不藏者。

§1654

1654. Adinnādānasamuṭṭhānāpattīnaṃ akusalādivasenapi sacittakattā āha ‘‘idaṃ akusaleneva sacitta’’nti.

不与取所生诸犯,依不善等亦有心故,说「此唯以不善有心」。

Cīvarāpanidhānakathāvaṇṇanā. · 藏衣事注释。

Surāpānavaggo chaṭṭho. · 饮酒品第六。

§1655

1655.‘‘Tiracchānagataṃ pāṇa’’nti iminā ‘‘yo pana bhikkhu sañcicca pāṇaṃ jīvitā voropeyya, pācittiya’’nti (pāci. 383) imasmiṃ sikkhāpade adhippetaṃ pāṇaṃ dasseti. Āpattinānattābhāvā āha ‘‘mahantaṃ khuddakampi vā’’ti. Yathāha ‘‘imasmiñca sikkhāpade tiracchānagatoyeva ‘pāṇo’ti veditabbo, taṃ khuddakampi mahantampi mārentassa āpattinānākaraṇaṃ natthi, mahante pana upakkamamahantattā akusalaṃ mahantaṃ hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 382). ‘‘Mārentassa assā’’ti padacchedo. ‘‘Khuddakampi vā mārentassā’’ti iminā aṭṭhakathāyaṃ ‘‘antamaso mañcapīṭhaṃ sodhento maṅgulabījakepi pāṇasaññī nikkāruṇikatāya taṃ bhindanto apaneti, pācittiyaṃ. Tasmā evarūpesu ṭhānesu kāruññaṃ upaṭṭhapetvā appamattena vattaṃ kātabba’’nti vuttavinicchayopi saṅgahito.

「畜生类命」者,以此显示「若比库故意夺命,巴吉帝亚」这一学处中所意指之命。因犯无差别故,说「大或小」。如说「于此学处中,应知唯畜生类为『命』,杀小或大者,无犯之差别,然于大者,因加行大故,不善为大」。「杀者有」,此为句读。「或杀小者」者,以此摄入注疏中所说决断:「乃至清扫床椅时,于芥子虫亦有命想,以无悲悯心破坏而除之,巴吉帝亚。是故于如是诸处,应生起悲悯,不放逸而行」。

§1656

1656.Ubhayatthacāti pāṇe vā apāṇe vāti ubhayatthāpi. Avasesavinicchayo panettha manussaviggahe vuttanayeneva veditabbo.

「两义」者,于命或非命,两义皆可。然此处余决断,应依人形所说之理而知。

Sañciccapāṇakathāvaṇṇanā. · 故意杀生语之解释。

§1658

1658.Sappāṇakanti saha pāṇakehīti sappāṇakaṃ. Ye paribhogena maranti, evarūpā idha ‘‘pāṇakā’’ti adhippetā. Assāti bhikkhuno.

「有命者」者,与命者俱,为有命者。凡以受用而死者,如是类于此意指为「命者」。「有」者,比库之。

§1659

1659.‘‘Avicchijjā’’ti iminā vicchedeneva payoganānattaṃ hotīti dīpeti. Pattapūrampīti ettha pi-saddo byatireke.

「不断」者,以此显示:仅由断绝,用途即有差别。「乃至满钵」者,此处「亦」字表示超越。

§1660-1

1660-1. Assa pācitti paridīpitāti sambandho. Tādisenāti sappāṇakena. Āviñchitvānāti paribbhamitvā. Yāguyoti ettha ‘‘uṇhā’’ti sāmatthiyā labbhati. Idañca pāṇīnaṃ māraṇatthaṃ yaṃ kiñci uṇhavatthuṃ sappāṇakena udakena anibbāpetuṃ upalakkhaṇaṃ. Taṃ sappāṇakaṃ udakaṃ. Nhāyatopi vāti ettha pi-saddena aṭṭhakathāyaṃ –

「彼有巴吉帝亚」者,此为连结。「以如是」者,以有生命者。「转动」者,回旋。「粥」者,此处以「热」字由适宜性而得。此乃为杀生命者,凡任何热物以有生命之水不灭之,为标示。彼有生命之水。「或洗浴」者,此处以「亦」字,在注疏中——

‘‘Udakasoṇḍiṃ vā pokkharaṇiṃ vā pavisitvā bahi nikkhamanatthāya vīciṃ uṭṭhāpayatopi. Soṇḍiṃ vā pokkharaṇiṃ vā sodhentehi tato gahitaudakaṃ udakeyeva āsiñcitabbaṃ. Samīpamhi udake asati kappiyaudakassa aṭṭha vā dasa vā ghaṭe udakasaṇṭhānakappadese āsiñcitvā tattha āsiñcitabbaṃ. ‘Pavaṭṭitvā udake patissatī’ti uṇhapāsāṇe udakaṃ nāsiñcitabbaṃ. Kappiyaudakena pana pāsāṇaṃ nibbāpetvā āsiñcituṃ vaṭṭatī’’ti (pāci. aṭṭha. 387) –

「或入水池或入莲池,为出外而起波浪亦然。由清洁水池或莲池者,从彼取之水应倾注于水中。近处无水时,应倾注于净水之八瓶或十瓶,倾注于水相似之处,应倾注于彼处。『流转后将落于水中』故,不应将水倾注于热石上。然以净水灭石后,倾注为允许」——

Vuttavinicchayaṃ sampiṇḍeti.

集合所说之判决。

§1662

1662.Ubhayatthapīti sappāṇakepi appāṇakepīti ubhayattheva.

「于二者」者,于有生命者与无生命者,即于二者。

§1664-6

1664-6. Pāṇapaṭibaddhatāya kāraṇaṃ dassetumāha ‘‘patana’’ntiādi. Salabhādīnanti paṭaṅgādīnaṃ . Ñatvāti ettha pi-saddo luttaniddiṭṭho. Evamuparipi. Padīpujjalananti ettha ‘‘viyā’’ti seso. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Sappāṇabhāvova sappāṇabhāvatā, taṃ. Bhuñjatoti bhuñjitabbato.

为显示由系属于生命之原因,说「落下」等。「蝗虫等」者,飞蛾等。「知」者,此处「亦」字为省略所说。如是于上亦然。「点灯」者,此处「如」为省略。「于此」者,于此学处。有生命性即有生命性,彼。「食」者,从应食。

Salabhādīnaṃ patanaṃ ñatvāpi suddhena cetasā padīpujjalanaṃ viya sapāṇabhāvaṃ ñatvāpi jalasaññāya bhuñjitabbato ettha paṇṇattivajjatā ñeyyāti yojanā.

「即使知道飞蛾等的坠落,仍以清净心点灯,犹如知道有有情生命,仍以水想而饮用」——应知此处应理解为:除去施设之外,不违犯。此为连结之义。

Evaṃ sante siñcanasappāṇakasikkhāpadānaṃ ubhinnampi ko visesoti āha ‘‘siñcane’’tiādi. Siñcanaṃ siñcanasikkhāpadaṃ siñcane vuttaṃ siñcanavisaye paññattaṃ, idaṃ pana sappāṇakasikkhāpadaṃ paribhoge vuttaṃ ajjhohāravisaye paññattanti ayameva tassa ceva assa ca visesoti yojanā.

「如是,洒水有情学处与此二者有何差别?」故说「在洒水」等。洒水,即洒水学处,在洒水中所说,在洒水范围内所制定;然而此有情学处,在受用中所说,在吞咽范围内所制定——此即彼与此之差别。此为连结之义。

Sappāṇakakathāvaṇṇanā. · 有生命者语之解释。

§1667

1667.Yathādhammanti yo yassa adhikaraṇassa vūpasamanāya dhammo vutto, teneva dhammenāti attho. ‘‘Kiccādhikaraṇa’’nti iminā itarāni adhikaraṇāni upalakkhitāni. Yathāha ‘‘adhikaraṇaṃ nāma cattāri adhikaraṇāni vivādādhikaraṇaṃ anuvādādhikaraṇaṃ āpattādhikaraṇaṃ kiccādhikaraṇa’’nti (pāci. 394). Apalokanakammādīni cattāri saṅghakiccaṃ nāma, tadeva samathehi adhikaraṇīyattā vūpasametabbattā adhikaraṇanti kiccādhikaraṇaṃ. Puna nīhātabbanti puna nīharitabbaṃ, vūpasametabbanti attho. Iminā ‘‘akataṃ kamma’’ntiādinā pāḷiyaṃ dassitā dvādasa ukkoṭā upalakkhitāti daṭṭhabbā. Ukkoṭentassāti tassa tassa bhikkhuno santikaṃ gantvā ‘‘akataṃ kamma’’ntiādīni vatvā uccālentassa yathāpatiṭṭhitabhāvena patiṭṭhātuṃ na dentassa. Ettha ca patiṭṭhātuṃ na dentassāti tassa pavattiākāradassanatthaṃ vuttaṃ. Yaṃ pana dhammena adhikaraṇaṃ nihaṭaṃ, taṃ sunihaṭameva.

「如法」者,为平息某诤事所说之法,即以该法之义。以「事务诤」一词,标示其余诸诤。如所说:「诤事者,有四诤事:诤论诤、非难诤、罪诤、事务诤。」求听甘马等四种,名为僧团事务,该事务因应以止诤法平息,因应被平息,故为诤事,即事务诤。「应再提出」者,应再被提出,应被平息之义。以此应知,经文中以「未作甘马」等所示之十二种翻动,已被标示。「翻动者」,前往该比库处,说「未作甘马」等,使之动摇,不令其如实安住。此处「不令安住」,是为显示其运作方式而说。然而,以法所平息之诤事,确实已善平息。

§1668

1668. ‘‘Akataṃ kammaṃ, dukkaṭaṃ kammaṃ, puna kātabbaṃ kamma’’nti vadatā vadantena bhikkhunā taṃ kammaṃ uccāletuṃ na vaṭṭatīti yojanā.

「未作甘马、恶作甘马、应再作甘马」——以此言说之比库,不应翻动该甘马。此为连结之义。

§1669

1669.Vippakateti āraddhāniṭṭhite. Tanti paṭikkosantaṃ. Saññāpetvāti katakammassa anavajjabhāvaṃ ñāpetvā. Na panaññathāti tathā asaññāpetvā.

「已分离」者,已开始而未完成。「彼」者,正在反对者。「令知」者,令知已作甘马之无过失性。「非以其他方式」者,未如是令知。

§1670

1670.Adhamme pana kammasminti yathāpāḷiāgate kammasmiṃ. Ubhayatthāpīti dhammakamme, adhammakamme vāti ubhayattha.

「然而在非法甘马中」者,在如经文所述之甘马中。「在两种情况下」者,在法甘马中,或在非法甘马中——在两种情况下。

§1671

1671.Na ca kammārahassa vāti ettha ca-saddo ‘‘vaggena cā’’ti yojetabbo. Ca-saddo vā-saddatthe daṭṭhabbo. ‘‘Adhammena, vaggena vā na kammārahassa vā kata’’nti jānato ukkoṭane doso natthīti yojanā.

「不应对不值得作甘马者」,此处「及」字应与「或以群体」连接。或者「及」字应视为「或」字之义。「以非法,或以群体,不应对不值得作甘马者,或已作」,知此而揭发者,无罪,此为连接。

Ukkoṭanakathāvaṇṇanā. · 掘地语之解释。

§1673

1673. ‘‘Duṭṭhullā nāma āpatti cattāri ca pārājikāni terasa ca saṅghādisesā’’ti (pāci. 399) vacanato pārājikānampi duṭṭhullattā, idha ca pārājikassa anadhippetattā idhādhippetameva dassetuṃ ‘‘saṅghādisesa’’nti iminā duṭṭhulla-padaṃ visesitaṃ. Yathāha ‘‘ettha cattāri pārājikāni atthuddhāravasena dassitāni, saṅghādisesāpatti pana adhippetā’’ti (pāci. aṭṭha. 399). Ñatvāti sāmaṃ vā aññato vā jānitvā. Chādayato tassa pariyāputāti ‘‘imaṃ jānitvā codessanti, sāressanti, nārocessāmī’’ti paṭicchādentassa tassa pariyāputā desitā.

因「『粗重』者,罪即四巴拉基咖及十三桑喀地谢萨」之语,巴拉基咖亦为粗重,但此处未意指巴拉基咖,为显示此处所意指者,以「桑喀地谢萨」一词限定「粗重」一词。如所说:「此处四巴拉基咖以提取义理而显示,然所意指者为桑喀地谢萨罪」。「知」者,自己知或从他人处知。「覆藏者,对彼已说明遮止」者,「知此将被举罪、被忆念,我不应告知」,如是覆藏者,对彼已说明遮止。

§1674-5

1674-5.Dhuraṃ nikkhipitvāti ‘‘aññassa na ārocessāmī’’ti dhuranikkhepaṃ katvā. Tassāti duṭṭhullassa. Paṭicchādanaṃ hetu kāraṇaṃ yassa ārocanassāti viggaho. Paṭicchādanahetukanti ārocanakiriyāya visesanaṃ, ‘‘itthannāmo itthannāmaṃ saṅghādisesaṃ āpanno, aññassa na ārocehī’’ti vatvā ārocanaṃ karotīti vuttaṃ hoti. Itīti vuttanidassane, hīti evakāratthe, evameva vadatīti attho.

「舍弃重担」者,作舍弃重担「我不应告知他人」。「彼」者,粗重罪。「以覆藏为因、为缘者,彼告知之」,此为分析。「以覆藏为因」者,告知行为之限定词,「某名者犯某名桑喀地谢萨,不应告知他人」,如是说而作告知,此为所说之义。「如是」者,显示所说之例,「实」者,如是之义,「如是说」,此为义理。

Yāva koṭi na chijjati, tāva evaṃ bhikkhūnaṃ satampi sahassampi taṃ āpattiṃ āpajjati evāti yojanā.

「乃至未断绝,如是比库百人或千人,皆犯彼罪」,此为连接。

§1676

1676.Mūlenāti saṅghādisesaṃ āpannapuggalena. Ārocitassa dutiyassāti samānādhikaraṇaṃ. Mūlena ‘‘mama āpattiṃ āpannabhāvaṃ aññassa na ārocehī’’ti ārocitassa dutiyabhikkhussa santikā suṇantena tatiyena nivattitvā tasseva dutiyassa pakāsite ārocanassa koṭi chinnāti vuccatīti yojanā. Koṭīti ārocanakiriyāvasānaṃ vuccati.

「以根本」者,以犯桑喀地谢萨之人。「被告知之第二者」,同一所缘。「以根本『不应告知他人我之所犯罪、犯罪状态』而被告知之第二比库处,听闻者第三人转回,对彼第二者本身显露告知之断绝,称为断绝」,此为连接。「断绝」者,称为告知行为之终结。

§1677

1677.Duṭṭhullāya ca duṭṭhullasaññīti ettha ‘‘ārocento’’ti pakaraṇato labbhati. Itaresu pana dvīsūti duṭṭhullāya vematiko, aduṭṭhullasaññīti dvīsu.

「于粗重而有粗重想」,此处从「告知者」之文脉而得。「然于其余二」者,于粗重而疑,于非粗重想,此为二。

§1678

1678.Aduṭṭhullāyāti pañcavidhāya lahukāpattiyā. Sabbatthāti sabbesu vikappesu. Tikadukkaṭaṃ niddiṭṭhanti aduṭṭhullāya duṭṭhullasaññivematikaaduṭṭhullasaññīnaṃ vasena dukkaṭattayaṃ pāḷiyaṃ (pāci. 400) dassitanti attho. Sabbatthāti sabbesu. Anupasampannavāresūti tīsu anupasampannavikappesu. Dukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭanti attho.

「于非土喇吒亚」者,于五种轻罪。「于一切处」者,于一切疑惑。「三恶作已说」者,意为:于非土喇吒亚,依非土喇吒亚想、疑、非土喇吒亚想之三恶作,已于经文中显示。「于一切处」者,于一切。「于未达上诸项」者,于三种未达上疑惑。「恶作」者,意为:于未达上者,依达上想、疑、未达上想之三恶作。

§1679-80

1679-80. ‘‘Saṅghassa bhedanādīni bhavissantī’’tiādīhi sabbehi padehi ‘‘na āroceti ce, doso natthī’’ti idaṃ paccekaṃ yojetabbaṃ. Sabhāgaṃ vā na passatīti tathā apassanto na āroceti ce, doso natthi. Kakkhaḷo ayanti na āroceti ce, doso natthi.

「僧团将破裂等」等一切句,应各别连结「若不告知,无罪」此句。「不见同分」者,如是不见而不告知,无罪。「粗暴者」,不告知,无罪。

§1681

1681. Aññassa anārocanena āpajjitabbato ‘‘akriya’’nti vuttaṃ. ‘‘Ārocetabba’’nti anuññātassa anārocanaṃ anādaramantarena na hotīti āha ‘‘dukkhavedana’’nti. Ettha ca mātikaṭṭhakathāyaṃ ‘‘samanubhāsanasadisānevā’’ti (kaṅkhā. aṭṭha. duṭṭhallasikkhāpadavaṇṇanā) vuttaṃ, idha ‘‘dhuranikkhepatulyāvā’’ti, ubhayattha nāmamattameva viseso, ekameva samuṭṭhānanti veditabbaṃ.

因由他人不告知而应犯,故说「不作」。说「应告知」者,对所允许之不告知,非不恭敬则不成,故说「苦受」。于此,在论母注释中说「如同劝谏相似」,此处说「如同舍弃重担相似」,两处仅名称有别,应知为同一生起。

Duṭṭhullakathāvaṇṇanā. · 粗恶语之解释。

§1682

1682.Ūnavīsativassanti ettha ‘‘jāna’’nti seso, ‘‘ūnavīsativasso’’ti jānantoti attho. Ūnavīsativasso nāma paṭisandhito paṭṭhāya aparipuṇṇavīsatisaṃvaccharo. Yoti yo bhikkhu upajjhāyo hutvā. Kareyyāti kārāpeyya. Upasampajjatīti upasampado, taṃ. Yo jānaṃ ūnavīsativassaṃ puggalaṃ upasampadaṃ upasampannaṃ kareyya, tassa evaṃ upasampādentassa bhikkhuno pācittiyaṃ hotīti yojanā. Sesānanti ‘‘gaṇassa ca ācariyassa ca āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 404) pāḷiyaṃ dassitānaṃ gahaṇaṃ.

「未满二十岁」者,此处「知」为省略,意为:知为未满二十岁者。未满二十岁者,名为从结生起未满二十年者。「若」者,若比库成为依止师。「令」者,令作。「达上」者,达上,彼。若知未满二十岁之人,令达上已达上,如是令达上之比库有巴吉帝亚,此为连结。「其余」者,摄取「对众及老师有恶作罪」于经文中所显示者。

§1683

1683. Ūnavīsativassabhāvaṃ jānatā vā ajānatā vā bhikkhunā yo puggalo ce upasampādito, so anupasampannova hoti, puna so paripuṇṇavīsativasso samāno upasampanno kātabbo upasampādetabboyevāti yojanā.

若比库知或不知未满二十岁之状态,若人被令达上,彼仍为未达上,再者,彼满二十岁时,应令达上,应令达上,此为连结。

§1684

1684.Dasavassaccayena paripuṇṇadasavasso hutvā upajjhāyassa sato assa bhikkhupaṭiññassa aññesaṃ upasampādane koci doso ce ekaṃsena natthi na vijjatīti yojanā.

十年过后,成为满十岁,对具念之依止师,对彼比库之承诺,于令他人达上,若无任何过失,决定无、不存在,此为连结。

§1685

1685.Taṃ bhikkhunti ūnavīsativasso hutvā upasampajjitvā paripuṇṇadasavasso upajjhāyo hutvā upasampādentaṃ taṃ bhikkhupaṭiññaṃ. Gaṇo ce paripūratīti majjhimadese dasavaggo, paccantimesu janapadesu pañcavaggo gaṇo sace anūno hoti. Teti upasampāditā. Sūpasampannāti suṭṭhu upasampannā.

「彼比库」者,指未满二十岁而达上,成为满十岁的依止师后为人授达上的彼比库。「若众满」者,在中部地区,十人众若不缺;在边地诸国,五人众若不缺。「彼等」者,被授达上者。「善达上」者,完全达上。

§1686-7

1686-7. Yo bhikkhu upajjhāyo hutvā ‘‘ūnavīsativassapuggalaṃ upasampādayissāmi’’iti gaṇampi vā ācariyampi vā pattampi vā pariyesati, māḷakañca sammannati baddhasīmaṃ bandhati, tassa sabbesu payogesu dukkaṭaṃ. Tathā ñattiyā dukkaṭaṃ. Tathā dvīsu kammavācāsupi dukkaṭanti yojanā.

若比库作为依止师,以「我将为未满二十岁之人授达上」之意,寻求众、老师、钵,准备座位,结界,在所有这些准备行为中犯恶作。同样,在单白时犯恶作。同样,在两次甘马语时也犯恶作,应如是连结。

§1688-9

1688-9. Vīsati ca tāni vassāni cāti vīsativassāni, ūnāni vīsativassāni yassa so ūnavīsativasso, ūnavīsativassoti saññā ūnavīsativassasaññā, sā etassa atthīti ‘‘ūnavīsativassasaññī’’iti vattabbe nipātanalakkhaṇena vassa-saddalopaṃ katvā ‘‘ūnavīsatisaññī’’ti vuttaṃ, tassa ūnavīsatisaññissa. Paripuṇṇāni vīsativassāni etassāti ‘‘paripuṇṇavīsativasso’’ti vattabbe nipātanalakkhaṇena vīsativassa-saddalopaṃ katvā ‘‘paripuṇṇo’’ti puggalo vuccati, tasmiṃ paripuṇṇe, paripuṇṇavīsativasse puggaleti attho. Ubhayatthāti ūnavīsatiparipuṇṇavīsativassesu ubhosu puggalesu.

「二十及彼等岁」者,二十岁;「未满二十岁」者,其岁未满二十者为未满二十岁者;「未满二十岁想」者,未满二十岁之想;「彼有此」者,应说「未满二十岁想者」,但依语法特性,省略「岁」字而说「未满二十想者」,指彼未满二十想者。「满二十岁者」者,应说「满二十岁者」,但依语法特性,省略「二十岁」字而说「满者」,此人被称为满者,在彼满者,意为满二十岁之人。「于两者」者,于未满二十岁与满二十岁两种人。

Ūnavīsativassakathāvaṇṇanā. · 未满二十岁语之解释。

§1691

1691.Theyyasatthenasaddhinti ‘‘theyyasattho nāma corā katakammā vā honti akatakammā vā’’tiādinā (pāci. 409) padabhājane vuttasarūpena satthasaṅkhātena janasamūhena sahāti vuttaṃ hoti. Sahādiyoge karaṇavacanaṃ. Jānantoti ‘‘theyyasattho’’ti jānanto. Saṃvidhāyāti ‘‘gacchāmāvuso, gacchāma bhante, gacchāmāvuso, ajja vā hiyyo vā pare vā apare vā gacchāmā’’ti padabhājane vuttanayena saṃvidahitvāti attho. Magganti ekaddhānamaggaṃ, ettha ‘‘antamaso gāmantarampī’’ti seso. Yathāha ‘‘ekaddhānamaggaṃ paṭipajjeyya antamaso gāmantarampī’’ti. Pācittiyaṃ siyāti ‘‘gāme gāmantare gāmantare āpatti pācittiyassa. Agāmake araññe addhayojane addhayojane āpatti pācittiyassā’’ti vuttappakāraṃ pācittiyaṃ bhaveyya.

「与盗贼队」者,如在词句分析中所说「盗贼队者,名为盗贼,或已作业或未作业」等,与称为队的人群一起,如是所说。在「与」等连结中为具格。「知」者,知「盗贼队」。「约定」者,如在词句分析中所说方式,以「贤友,我们走吧;尊者,我们走吧;贤友,我们走吧;今天或昨天或明天或后天我们走吧」等约定,意为约定。「道路」者,一段行程的道路,此处「乃至村间」为省略。如所说「若行一段行程的道路,乃至村间」。「应为巴吉帝亚」者,如所说「从村到村间,从村间到村间,犯巴吉帝亚罪;在非村的森林中,每半由旬每半由旬,犯巴吉帝亚罪」,应为此类巴吉帝亚。

§1692

1692.Na uddhaṭoti idha na vutto.

「未说」者,此处未说。

§1693-4

1693-4.Maggāṭavivisaṅketeti maggavisaṅkete, aṭavivisaṅkete ca. Yathāvatthukamevāti pācittiyameva. Tesūti satthikesu. Asaṃvidahantesūti saṃvidhānaṃ akarontesu. Sayaṃ vidahatopi cāti attanā saṃvidahantassa ca. Ubhayatthāti theyyasatthe vā atheyyasatthe vāti dvīsu.

「道路与森林之疑」者,道路之疑与森林之疑。「如实」者,仅巴吉帝亚。「于彼等」者,于有队者。「不约定者」者,不作约定者。「自己约定者亦」者,自己约定者亦。「于两者」者,于盗贼队或非盗贼队两者。

§1695

1695.Atheyyasatthasaññissāti ettha ‘‘ubhayatthā’’ti anuvattetabbaṃ. Kālassāyanti kāliko, visaṅketo, tasmiṃ, kālasambandhini visaṅkete ca anāpattīti attho. ‘‘Kālike’’ti iminā visaṅketavisesanena maggāṭavivisaṅketepi āpattiyevāti dīpeti.

「于盗贼军队想」者,此处应连读「两者」。「于时」者,时节性的,危险,于彼,于时节相关的危险中无罪,此为义。以「时节性的」这一危险的限定词,显示即使在道路森林的危险中也有罪。

§1696

1696. Kāyacittato , kāyavācācittato ca samuṭṭhānato idaṃ sikkhāpadaṃ theyyasatthasamuṭṭhānaṃ kathitanti yojanā.

从身心生起,从身语心生起,此学处从盗贼军队生起而说,此为连结。

Theyyasatthakathāvaṇṇanā. · 盗贼队伍事之解释。

§1697

1697.Sattamanti ‘‘yo pana bhikkhu mātugāmena saddhiṃ saṃvidhāyā’’tiādinā (pāci. 413) uddiṭṭhaṃ sattamasikkhāpadaṃ. Bhikkhuniyā saddhiṃ saṃvidhānenāti bhikkhuniyā saddhiṃ saṃvidhānasikkhāpadena. Samuṭṭhānādināti samuṭṭhānādinā vinicchayena. Tulyanti sadisaṃ. Kocipīti appamattakopi.

「第七」者,以「若比库与女人约定」等所说的第七学处。「与比库尼约定」者,以与比库尼约定的学处。「以生起等」者,以生起等的判定。「相同」者,相似。「任何」者,即使少许。

Saṃvidhānakathāvaṇṇanā. · 约定同行事之解释。

§1698

1698. Ete pañca dhammā antarāyakarāti pakāsitāti yojanā. Idha ayaṃ antarāyakara-saddo pāḷiyaṃ āgatena antarāyika-saddena samānattho. Tasmā kammantarāyikā, kilesantarāyikā, vipākantarāyikā, upavādantarāyikā, āṇāvītikkamantarāyikāti ime pañca antarāyikā dhammā bhagavatā pakāsitāti vuttaṃ hoti.

「这五法为障碍者」,已显示,此为连结。此处这个「障碍者」一词,与巴利文中所来的「障碍性」一词同义。因此,业障碍性、烦恼障碍性、果报障碍性、诽谤障碍性、违越命令障碍性,这五种障碍性法已被世尊显示,如是所说。

Tattha taṃtaṃsampattiyā vibandhanavasena sattasantānassa antare vemajjhe eti āgacchatīti antarāyo, diṭṭhadhammikādianattho, anatikkamanaṭṭhena tasmiṃ antarāye niyuttā, antarāyaṃ vā phalaṃ arahanti, antarāyassa vā karaṇasīlāti antarāyikā (sārattha. ṭī. pācittiya 3.417; kaṅkhā. abhi. ṭī. ariṭṭhasikkhāpadavaṇṇanā).

其中,以对各各成就的障碍之义,于有情相续的中间、中央来、到达,故为障碍,现法利等的无利益,以不超越之义,致力于彼障碍,或应得障碍为果,或以造作障碍为性,故为障碍性。

Pañcānantariyakammāneva kammantarāyikā, tathā bhikkhunidūsakakammaṃ. Taṃ pana mokkhasseva antarāyaṃ karoti, na saggassa. Idañca micchācāralakkhaṇassa abhāvato vuttaṃ. Na hi bhikkhuniyā dhammarakkhitabhāvo atthi. Pākatikabhikkhunivasena cetaṃ vuttaṃ. Ariyāya pana pavattaṃ apāyasaṃvattanikameva. Nandamāṇavako (ma. ni. aṭṭha. 3.7; dha. pa. aṭṭha. 1.68 uppalavaṇṇattherīvatthu; a. ni. aṭṭha. 2.3.34) cettha nidassanaṃ. Ubhinnaṃ samānacchandatāvasena vā na saggantarāyikatā, mokkhantarāyikatā pana mokkhatthāya paṭipattiyā vidūsanato. Abhibhavitvā pana pavattiyā saggantarāyikatāpi na sakkā nivāretunti vadanti.

五无间业即是业障碍性,同样污染比库尼的业。然而那只造作解脱的障碍,不造作天界的障碍。此因无欲邪行相的缘故而说。因为比库尼无法护性。此依普通比库尼而说。但对圣者而行,则唯导向恶趣。难德学童于此为例证。或以两者同意之故,无天界障碍性,但解脱障碍性则因对为解脱而行道的破坏。然而以压制而行之故,天界障碍性也不能遮止,如是说。

Ahetukadiṭṭhiakiriyadiṭṭhinatthikadiṭṭhisaṅkhātā micchādiṭṭhidhammā niyatabhāvappattā kilesantarāyikā nāma. Paṇḍakatiracchānagataubhatobyañjanakānaṃ paṭisandhicittuppādadhammā vipākantarāyikā nāma. Paṇḍakādiggahaṇañcettha nidassanamattaṃ sabbāyapi ahetukapaṭisandhiyā vipākantarāyikabhāvato . Ariyūpavādā upavādantarāyikā nāma. Te pana yāva ariye na khamāpenti, tāvadeva, na tato paraṃ. Sañcicca āpannā sattāpattikkhandhā āṇāvītikkamantarāyikā nāma. Tepi yāva bhikkhubhāvaṃ vā paṭijānāti, na vuṭṭhāti vā na deseti vā, tāvadeva, na tato paraṃ.

称为无因见、无作见、虚无见的邪见法,已达决定性,名为烦恼障。般哒咖、畜生、二根人的结生心生起法,名为果报障。此处举般哒咖等,仅为示例,因一切无因结生皆有果报障性。诽谤圣者,名为诽谤障。然而,只要未向圣者忏悔,才是如此,非其后。故意犯下的七巴拉基咖聚,名为违令障。这些也只要未承认比库身份,或未还俗,或未告知,才是如此,非其后。

§1699-700

1699-700.

‘‘Anantarāyikā ete;

「这些无障者,

Yathā honti tathā ahaṃ;

如其所是,我

Desitaṃ muninā dhammaṃ;

对牟尼所说法,

Ājānāmīti yo vade’’ti. –

了知」,若如是说。

Evaṃ dutiyagāthā vattabbā. Tathā avutte ‘‘tikkhattu’’ntiādigāthā paṭhamagāthāya saddhiṃ ghaṭanā eva na siyā. Tasmā etthāyaṃ gāthā parihīnāti viññāyati.

如是应说第二偈。若不如是说,则「三次」等偈与第一偈一起连结即不可能。因此,应知此处此偈已失。

Eteti ‘‘antarāyikā’’ti bhagavatā pakāsitā pañca dhammā ‘‘yathā anantarāyikā honti, tathā ahaṃ muninā desitaṃ dhammaṃ ājānāmī’’ti yo bhikkhu vadeyya, so pana bhikkhu tikkhattuṃ vattabboti sambandho. Kehi kathaṃ vattabboti āha ‘‘ye passantī’’tiādi. Ye tathāvāditaṃ bhikkhuṃ passanti, ‘‘asuko āyasmā evaṃvādī’’ti parato suṇanti ca, tehi. So pana bhikkhu ‘‘mā āyasmā evaṃ avacā’’ti tikkhattuṃ vattabboti yojanā.

「此等」者,世尊所阐明的「障碍」五法,若比库说「我了知牟尼所说之法,如何为无障碍」,则彼比库应被告知三次,此为连结。由谁如何告知?说「见者」等。由彼等见如是说之比库,或从他人听闻「某具寿如是说」者。而彼比库应被告知三次「具寿勿如是说」,此为连结。

§1701

1701.Avadantassāti taṃ disvā vā sutvā vā yathāvuttanayena avadantassa. Dukkaṭanti ñātadukkaṭaṃ. Taṃ duladdhiṃ. Anissajatoti bhikkhūhi evaṃ vuttepi anissajantassa. Tathā dukkaṭanti atidisati.

「对说者」,见彼或闻彼,依如前所说之方式对说者。「恶作」者,已知之恶作。「难得」者,彼难得。「不舍」者,虽被诸比库如是说,仍不舍者。如是恶作,超越显示。

§1702

1702.Kammavācāyāti tatiyāya kammavācāya. Osāneti pariyosāne, yyakāre patteti adhippāyo. Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘dhammakamme dhammakammasaññī na paṭinissajjati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme vematiko na paṭinissajjati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme adhammakammasaññī na paṭinissajjati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 421) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Adhamme tikadukkaṭaṃ vuttanti adhammakamme dhammakammasaññivematikaadhammakammasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ vuttaṃ.

「以甘马语」者,以第三甘马语。「达到」者,在终结时,于双辅音处,意为达到。「说三巴吉帝亚」者,说「于如法甘马作如法甘马想而不舍,犯巴吉帝亚。于如法甘马有疑而不舍,犯巴吉帝亚。于如法甘马作非法甘马想而不舍,犯巴吉帝亚」,说三巴吉帝亚。「于非法说三恶作」者,于非法甘马,依如法甘马想、疑、非法甘马想之方式,说三恶作。

§1703

1703. ‘‘Anāpatti akatakammassā’’ti padacchedo. Kammaṃ nāma samanubhāsanakammaṃ. Yathāha ‘‘anāpatti asamanubhāsantassā’’ti (pāci. 422).

「无犯于未作甘马者」,此为句分。甘马者,名为劝谏甘马。如说「无犯于未劝谏者」。

Ariṭṭhakathāvaṇṇanā. · 阿利吒事之解释。

§1704

1704.Ñatvāti anosāritabhāvaṃ sayameva vā parato vā tassa vā santikā ñatvā. Akatānudhammenāti akato osāraṇasaṅkhāto anudhammo yassa so akatānudhammo, tena, sahayoge karaṇavacanaṃ. Tathāvādikabhikkhunāti ‘‘tathāhaṃ bhagavatā dhammaṃ desitaṃ ājānāmī’’tiādiṃ vadantena bhikkhunā. ‘‘Akatānudhammenā’’ti iminā samānādhikaraṇaṃ. Saṃvaseyyāti uposathādikaṃ saṅghakammaṃ kareyya. Bhuñjeyya cāti āmisasambhogaṃ vā dhammasambhogaṃ vā kareyya. Saha seyya vāti nānūpacārepi ekacchanne nipajjeyya.

「知」者,自己或从他人或从彼处知其未被达到之状态。「以未作随法」者,彼未作随法,即称为达到,以彼,工具格表伴随。「如是说之比库」者,说「我如是了知世尊所说之法」等之比库。「以未作随法」,与此同格。「应共住」者,应作伍波萨他等僧团甘马。「应受用」者,应作资具共享或法共享。「应共卧」者,即使非近处,亦应于同一屋顶下卧。

§1705

1705. Idāni yathāvuttapācittiyassa khettaniyamaṃ dassetumāha ‘‘uposathādikaṃ kamma’’ntiādi. Ādi-saddena pavāraṇaṃ gahitaṃ. Yathāha ‘‘uposathaṃ vā pavāraṇaṃ vā’’ti (pāci. 425). Tena sahāti ukkhittakena saha. ‘‘Kammassa pariyosāne’’ti idaṃ saṃvāsena āpattikhettanidassanaṃ.

1705. 现在为了显示如前所说的巴吉帝亚之界限,说「伍波萨他等甘马」等。以「等」字摄取自恣。如所说「伍波萨他或自恣」。「与彼共」者,与被举者共。「于甘马之终了时」,此是以共住显示罪之界限。

§1706

1706. Ekeneva payogena bahuṃ yāmakālikādiāmisaṃ gaṇhato ekaṃ pācittiyaṃ. Tathā ekeneva payogena bahuṃ āmisaṃ dadatopi ekaṃ pācittiyaṃ. Bahūsu payogesu bahūni pācittiyānīti yojanā. Iminā ca āmisasambhogena tulyaphalaṃ dhammasambhogampi sahacariyena āhāti veditabbaṃ. Tattha pana padādīhi uddisantassa vā uddisāpentassa vā padasodhamme vuttanayena āpatti veditabbā.

1706. 以一次加行取多种时限药等资具者,一巴吉帝亚。同样,以一次加行施与多种资具者,亦一巴吉帝亚。于多次加行则多巴吉帝亚,应如是结合。以此应知,与资具共享同等果报的法共享,亦以共行而说。然于其中,诵者或令诵者,以句等,应知如句清净中所说方式之罪。

§1707

1707.Itaroti pakatatto. Itarasminti ukkhittake. Paroti pakatatto. Ubhopi vāti pakatattaukkhittā dvepi vā. ‘‘Ekattha ekato nipajjantī’’ti seso. Imesu tīsupi ṭhānesu ‘‘pācittī’’ti pakaraṇato labbhati.

1707. 「其他」者,本性者。「于其他」者,于被举者。「另一」者,本性者。「或二者」者,本性者与被举者二者。「于一处从一方卧」,余者省略。于此三处,从文脉得「巴吉帝亚」。

§1708

1708. Uṭṭhahitvā punappunaṃ nipajjantassa nipajjanapayogānaṃ vasena āpattiyo siyunti ajjhāhārayojanā kātabbā. ‘‘Ukkhittake nipannasmi’’ntiādinā vuttāpattivinicchayo kattha hotīti āha ‘‘ekanānūpacāresu, ekacchanne vinicchayo’’ti. Nānūpacāresūti ettha pi-saddo ca ‘‘vinicchayo’’ti ettha ayanti ca yojetabbo. Eko upacāro assāti ekūpacāraṃ, nānā upacāro assāti nānūpacāraṃ, ekūpacārañca nānūpacārañca ekanānūpacārāni ekadesasarūpekasesena, tesu. Ekato channāni ekacchannāni, tesu ekacchannesūti vattabbe vaṇṇalopena vā vacanavipallāsena vā ‘‘ekacchanne’’ti vuttaṃ. Ekanānūpacāresupi senāsanesu ekacchannesu ayaṃ yathāvuttaāpattivinicchayo daṭṭhabboti attho.

1708. 起已再三卧者,依卧之加行而有诸罪,应作此内摄结合。「于被举者已卧」等所说之罪决判于何处生起?说「于不同近行处、于一覆盖处之决判」。「于不同近行处」,此处「亦」字与「决判」处之「生起」应结合。一近行者为一近行处,不同近行者为不同近行处,一近行处与不同近行处为一与不同近行处,以部分相同余者为异,于彼等中。一方覆盖者为一覆盖,于彼等一覆盖处,应说时,以字母省略或语词颠倒而说「于一覆盖处」。于一与不同近行处之住所中,于一覆盖处,应见此如前所说之罪决判,此为义。

§1709

1709.Ubhayatthāpīti ukkhittānukkhittesu dvīsupi.

1709. 「于二者」者,于被举与未被举二者。

§1710

1710. ‘‘Saññissa osāritoti cā’’ti padacchedo.

1710. 「有想者之放下与」,此为句分。

Ukkhittakathāvaṇṇanā. · 被举罪者事之解释。

§1712

1712.Tathā vināsitanti ‘‘ajjatagge te āvuso samaṇuddesa na ceva so bhagavā satthā apadisitabbo, yampi caññe samaṇuddesā labhanti bhikkhūhi saddhiṃ dirattatirattaṃ sahaseyyaṃ, sāpi te natthi, cara pire vinassā’’ti (pāci. 429) vuttanayena nāsitaṃ. ‘‘Tathā nāsitaṃ samaṇuddesa’’nti (pāci. 428) vacanato ‘‘samaṇuddesa’’nti seso. Jānanti vuttanayena ‘‘nāsito aya’’nti jānanto. Upalāpeyyāti ‘‘upalāpeyya vāti tassa pattaṃ vā cīvaraṃ vā uddesaṃ vā paripucchaṃ vā dassāmī’’ti (pāci. 430) padabhājane āgatanayena saṅgaṇheyya. Tenāti nāsitena. Upaṭṭhāpeyya vāti tena diyyamānāni cuṇṇamattikādīni sādiyanto tena attano upaṭṭhānaṃ kārāpeyya vā. ‘‘Tenā’’ti idaṃ sahatthe karaṇavasena ‘‘sambhuñjeyyā’’tiādīhi ca yojetabbaṃ. Vāti ettha gāthābandhavasena rasso. Sambhogasahaseyyā anantarasikkhāpade vuttanayā eva. Tasmā āpattiparicchedopettha tasmiṃ vuttanayeneva veditabbo.

「如是被灭摈」者,依「友,从今日起,汝沙玛内拉不得指称彼世尊为导师,凡其他沙玛内拉所得与比库共住二三夜者,汝亦无此,去!汝被灭摈!」所说之方式而被灭摈。从「如是被灭摈之沙玛内拉」之语,「沙玛内拉」为省略。「知」者,依已说之方式知「此人被灭摈」。「应劝诱」者,依「『应劝诱』者,『我将给予彼之钵或衣或教授或询问』」在词句分析中所来之方式而摄取。「由彼」者,由被灭摈者。「或应令侍奉」者,接受由彼所给予之齿木、黏土等,或令彼作对自己之侍奉。「由彼」此语应以作具格之意义与「应共受用」等连结。「或」者,此处因偈颂结构而短音。「共受用、共卧」如次学处所说之方式。因此,此处之罪之区分应依彼处所说之方式而知。

§1713

1713. Atthuddhāravasena aṭṭhakathāyaṃ (pāci. aṭṭha. 428) vuttā tisso nāsanā dassetumāha ‘‘saṃvāsena…pe… tisso’’ti. Tattha tīsu katamā adhippetāti āha ‘‘etthā’’tiādi. Daṇḍakammena nāsanā ettha adhippetāti yojanā. Etāsaṃ vibhāgo ca ‘‘tattha āpattiyā adassanādīsu ukkhepanā saṃvāsanāsanā nāma. ‘Dūsako nāsetabbo, mettiyaṃ bhikkhuniṃ nāsethā’ti ayaṃ liṅganāsanā nāma. ‘Ajjatagge te āvuso samaṇuddesa na ceva so bhagavā satthā apadisitabbo’ti ayaṃ daṇḍakammanāsanā nāmā’’ti (pāci. aṭṭha. 428) aṭṭhakathāya vutto.

为显示注疏中依义理抉择所说之三种灭摈,说「由共住……乃至……三种」。其中,此中意指何者?说「此中」等。此中意指由惩罚甘马之灭摈,此为连结。此等之分别,「其中,于罪之不见等之举罪,名为共住灭摈。『污染者应被灭摈,应灭摈美提亚比库尼』,此名为相灭摈。『友,从今日起,汝沙玛内拉不得指称彼世尊为导师』,此名为惩罚甘马灭摈」,如是在注疏中所说。

§1715

1715. ‘‘Vuttā samanubhāsane’’ti (vi. vi. 1703) tattha vuttattā āha ‘‘ariṭṭhena samā matā’’ti.

「在劝说中所说」者,因在彼处已说,故说「与阿利德同等」。

Kaṇṭakakathāvaṇṇanā. · 甘塔咖事之解释。

Sappāṇakavaggo sattamo. · 有生命品第七。

§1716-7

1716-7.Yo bhikkhu sikkhāpadaṃ vītikkamanto taṃ vītikkamaṃ ye passanti, suṇanti ca, tehi bhikkhūhi sikkhāpadena vuccamāno ‘‘māvuso evaṃ akāsi, na kappati etaṃ bhikkhussā’’ti sikkhāpade vuttanayena vuccamāno ‘‘etasmiṃ sikkhāpade yena maṃ tumhe vadetha, etasmiṃ sikkhāpadatthe yāva aññaṃ viyattaṃ bahussutaṃ pakataññuṃ vinayadharaṃ na pucchāmi, tāva ahaṃ na sikkhissāmī’’ti bhaṇati, tassa evaṃ bhaṇantassa pācittiyaṃ siyāti sādhippāyayojanā.

任何比库违犯学处,由见、闻彼违犯之诸比库,依学处对彼说「友,勿如是作,此对比库不适宜」,依学处所说之方式对彼说时,彼说「关于此学处,汝等对我所说者,关于此学处之义,我不询问其他明了、多闻、有识、持律者之前,我不学」,对如是说者有巴吉帝亚,此为含义之连结。

§1718-9

1718-9. Anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena anupasampanne satthunā tikadukkaṭaṃ dīpitanti yojanā, iminā ca upasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena upasampanne tikapācittiyaṃ dīpitaṃ hoti. Apaññattena ovadanappakāraṃ dassetumāha ‘‘na sallekhāyidaṃ hotī’’ti. Ubhohipi upasampannānupasampannehi . ‘‘Idaṃ sallekhāya na hotī’’ti apaññattena vuccamānassa ‘‘na tāvāha’’ntiādīni vadato tassa bhikkhuno dukkaṭaṃ hotīti yojanā. ‘‘Na doso ummattakādīna’’nti padacchedo.

对未达上者,依对未达上者有达上想、疑、未达上想之方式,由导师显示三种恶作,此为连结。由此,对达上者,依对达上者有达上想、疑、未达上想之方式,显示三种巴吉帝亚。为显示以未制定之教诫方式,说「此非为损减」。由达上与未达上二者。对被以未制定者说「此非为损减」而说「我不……」等之彼比库有恶作,此为连结。「对疯狂者等无罪」为词句分割。

Sahadhammikakathāvaṇṇanā. · 关于受如法劝诫之事的解释。

§1720

1720. ‘‘Yo pana bhikkhu pātimokkhe uddissamāne evaṃ vadeyyā’’tiādisikkhāpadapāṭhato (pāci. 439) uddiṭṭhehīti ettha ‘‘khuddānukhuddakehi sikkhāpadehī’’ti seso. Pārājikaṃ ṭhapetvā avasesā upādāyupādāya khuddānukhuddakāti niddiṭṭhā. Ettha kinti paṭikkhepe, etehi kiṃ, payojanaṃ natthīti vuttaṃ hoti. Etehīti samīpatthe vacanasāmaññena ‘‘imehī’’ti etassa pariyāyo. ‘‘Kiṃ panimehī’’ti (pāci. 439) sikkhāpadapāṭhe paṭikkhepassa kāraṇaṃ dasseti ‘‘kukkuccādinidānato’’ti. Ettha ādi-saddena vihesāvilekhā gahitā. Ettha kukkuccaṃ nāma ‘‘kappati nu kho, na kappati nu kho’’ti kukkuccakaraṇaṃ. Vihesā nāma vippaṭisāro. Vilekhā nāma vicikicchāsaṅkhātā manovilekhatā manovilekhā, imehi sakalehi padehi sikkhāpadavivaṇṇakappakāro dassito. ‘‘Iti sikkhāpadavivaṇṇane’’ti iti-saddo ajjhāharitvā yojetabbo. Vivaṇṇaneti nimittatthe bhummaṃ.

从「任何比库于巴帝摩卡诵时如是说」等学处文句,「被诵出」者,此处「细微学处」为省略。除巴拉基咖,其余逐一被指为细微。此中「何」者,于拒绝中,「此等有何用?无利益」,如是所说。「此等」者,以近处格之语词共性,为「这些」之同义语。在「何用这些」学处文句中,显示拒绝之原因「从追悔等之因缘」。此中「等」字摄取恼害与恼乱。此中追悔者,名为「适宜耶?不适宜耶?」之追悔作。恼害者,名为后悔。恼乱者,名为疑之意恼乱性、意恼乱,以此等全部词句显示学处解说之方式。「如是在学处解说中」,「如是」字应引入而连结。「解说」者,为目的格之地格。

Kukkuccādinidānato etehi khuddānukhuddakehi sikkhāpadehi uddiṭṭhehi kiṃ iti sikkhāpadavivaṇṇane pācittiyāpatti hotīti yojanā.

「由追悔等之因缘」者,此处连接为:「由这些细小琐碎的学处所说,在学处解说中,何故有巴吉帝亚罪?」

§1721

1721.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī vinayaṃ vivaṇṇeti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko…pe… anupasampannasaññī…pe… pācittiyassā’’ti (pāci. 441) tīṇi pācittiyāni vuttāni. Taṃ vinayaṃ sace pana anupasampannassa santike vivaṇṇeti, tikadukkaṭanti yojanā.

「说三种巴吉帝亚」者,即「对已达上者,有已达上者想而解说律,犯巴吉帝亚罪。对已达上者有疑……乃至……有未达上者想……乃至……巴吉帝亚罪」,如是说了三种巴吉帝亚。此处连接为:若在未达上者面前解说律,则为三种恶作。

§1722-4

1722-4.Ubhinnampīti upasampannānaṃ, anupasampannānaṃ ubhinnampi, ‘‘santike’’ti seso. Aññadhammavivaṇṇaneti vinayato aññesaṃ suttābhidhammānaṃ vivaṇṇane.

「对两者」者,对已达上者与未达上者两者,「面前」为省略之词。「解说其他法」者,在解说律以外的经与阿毗达摩时。

Anāpattivisayaṃ dassetumāha ‘‘navivaṇṇetukāmassā’’tiādi. Navivaṇṇetukāmassa ‘‘handa suttantaṃ pariyāpuṇa, pacchāpi vinayaṃ pariyāpuṇissasi’’ iti evaṃ vadantassa anāpattīti yojanā. Sadisā eva sādisā.

为显示无罪之范围,故说「对无意解说者」等。对无意解说者说「来,学习经典,之后也将学习律」,如是说者无罪,此为连接。「相似」即相同。

Vilekhanakathāvaṇṇanā. · 关于嫌责学处、称其徒增困扰之事的解释。

§1725

1725. Mohanakathāyaṃ tāva –

首先在迷惑语中——

‘‘Anvaḍḍhamāsaṃ yo bhikkhu;

「每半月,比库若……」

Pātimokkhe asesato;

于巴帝摩卡中无余地;

Uddissamāne aññāṇa-

诵出时,因无知—

Tāya pucchati attano’’ti. –

由彼而询问自己。

Paṭhamagāthāya bhavitabbaṃ. Evañhi sati ‘‘aññāṇenā’’tiādigāthā paripuṇṇasambandhā siyāti viññāyati.

应属于第一偈颂。如是则可知『因无知』等偈颂具足连贯。

Aññāṇenāti ettha vā ‘‘āpannattā’’ti seso. Āpattimokkhoti āpattiyā mokkho. Aññāṇena āpannattā āpattimokkho neva vijjatīti yojanā. Kiṃ kātabbanti āha ‘‘kāretabbo’’tiādi. Yathā dhammo ṭhito, tathā bhikkhu kāretabboti sambandho. Dhamma-saddo pāḷivācako, pāḷiyaṃ yathā vuttaṃ, tathā kāretabboti attho, desanāgāminī āpatti ce, desāpetabbo, vuṭṭhānagāminī ce, vuṭṭhāpetabboti vuttaṃ hoti. Yathāha ‘‘yathādhammo kāretabbo’’ti (pāci. 444). Aññāṇena āpannattā tassa āpattiyā mokkho natthi. Yathā pana dhammo ca vinayo ca ṭhito, tathā bhikkhu kāretabbo, desanāgāminiṃ ce āpanno hoti, desāpetabbo, vuṭṭhānagāminiṃ ce, vuṭṭhāpetabboti attho.

『因无知』者,此处或应补『因犯』。『罪脱』者,罪之解脱。连接为:因无知而犯,罪之解脱实不存在。何所应作?乃说『应令作』等。连接为:如法所立,应如是令比库作。『法』一词指示圣典,意为:如圣典中所说,应如是令作。若是趣向说示之罪,应令说示;若是趣向出罪之罪,应令出罪,如是所说。如所说『应如法令作』。因无知而犯,彼罪之解脱不存在。然而如法与律所立,应如是令比库作,若犯趣向说示者,应令说示;若趣向出罪者,应令出罪,此为其义。

§1726

1726.Uttarinti yathādhammakaraṇato uttariṃ. Dutiyenevāti ñattidutiyeneva. Ninditvāti ‘‘tassa te āvuso alābhā’’tiādinā garahitvā.

『更进』者,超过如法作之外。『仅以第二』者,仅以白二。『呵责后』者,以『具寿,汝之不利』等呵责后。

§1727

1727.Evaṃāropite moheti yathādhammakaraṇato upari yathāvuttanayena taṃ puggalaṃ garahitvā ñattidutiyāya kammavācāya tassa evaṃ mohe āropite. Puna yadi mohetīti yojanā. Tasmiṃ mohanake puggale pācitti vuttāti yojanā.

【如是诬告时】者,依如法行事,于上述方式如所说之法呵责彼人后,以白二甘马语对彼如是诬告痴迷。若再次痴迷,此为连接。对彼痴迷之人,说有巴吉帝亚,此为连接。

§1728

1728.Dīpitaṃ tikadukkaṭanti ‘‘adhammakamme dhammakammasaññī moheti, vematiko, adhammakammasaññī moheti, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 447) tikadukkaṭaṃ dassitaṃ. Etassa vipariyāyato tikapācittiyaṃ veditabbaṃ. Yathāha ‘‘dhammakamme dhammakammasaññī moheti, vematiko, adhammakammasaññī moheti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 447). Ettha kammanti mohāropanakammaṃ adhippetaṃ. Yathāha ‘‘dhammakammetiādīsu mohāropanakammaṃ adhippeta’’nti (pāci. aṭṭha. 447).

【已显示三恶作】者,『于非法甘马作法甘马想而痴迷,疑惑,作非法甘马想而痴迷,犯恶作』,此显示三恶作。由此相反,应知三巴吉帝亚。如所说『于法甘马作法甘马想而痴迷,疑惑,作非法甘马想而痴迷,犯巴吉帝亚』。此中『甘马』者,意指诬告痴迷之甘马。如所说『于法甘马等中,意指诬告痴迷之甘马』。

§1729-30

1729-30.‘‘Na ca mohetukāmassā’’tiādīhi ‘‘anāpattīti viññeyya’’nti idaṃ paccekaṃ yojetabbaṃ. ‘‘Vitthārena asutassā’’ti padacchedo. Ettha ‘‘pātimokkha’’nti kammapadaṃ apekkhitabbaṃ. Vitthārena ūnakadvattikkhattuṃ sutassa cāti yojanā. Tathāti iminā ‘‘anāpattīti viññeyya’’nti idaṃ paccāmasati.

【非欲痴迷者】等至【应知无犯】,此应各别连接。【详细未闻者】,此为词句分解。此中『巴帝摩卡』者,应期待甘马词。详细闻不足二三次者,此为连接。【如是】者,以此回应【应知无犯】。

Mohanakathāvaṇṇanā. · 关于诈作无知之事的解释。

§1731-2

1731-2.Kuddhoti kupito. Pahāraṃ detīti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā nissaggiyena vā antamaso uppalapattenāpi pahāraṃ deti. Yathāha ‘‘pahāraṃ dadeyyāti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā nissaggiyena vā antamaso uppalapattenāpi pahāraṃ detī’’ti (pāci. 451). Ettha ‘‘aññassa bhikkhussā’’ti seso. Tassāti apekkhitvā ‘‘yo’’ti labbhati.

【忿怒】者,已怒。【给予打击】者,以身或以身所系物或以可舍物,乃至以莲花瓣给予打击。如所说『应给予打击者,以身或以身所系物或以可舍物,乃至以莲花瓣给予打击』。此中『对其他比库』为补充。期待『彼』,得『谁』。

Aṭṭhakathāgataṃ vinicchayaṃ dassetumāha ‘‘sampaharitukāmenā’’tiādi, iminā maraṇādhippāyena pahaṭe pārājikanti vuttaṃ hoti.

为显示注疏中所至之决断,说【欲打击者】等,以此说明以死亡意图而打击时为巴拉基咖。

§1733

1733. ‘‘Iti evaṃ kate ayaṃ saṅghamajjhena virocatī’’ti virūpakaraṇāpekkho virūpakaraṇe apekkhavā tassa ca apekkhitassa bhikkhussa kaṇṇaṃ vā nāsaṃ vā yadi chindati, dukkaṭanti yojanā.

【如是作时此于僧团中显露】者,期待丑化,期待于丑化中,若切断彼所期待之比库之耳或鼻,为恶作,此为连接。

§1734

1734.Anupasampanneti sāmivacanatthe bhummaṃ. ‘‘Itthiyā’’tiādīhi padehi yathārahaṃ yojetabbaṃ ‘‘anupasampannāya itthiyā anupasampannassa purisassā’’ti. Tiracchānagatassapīti ettha ‘‘antamaso’’ti seso. Yathāha ‘‘antamaso tiracchānagatassapī’’ti (pāci. aṭṭha. 452).

「未达上者」,此为主格之义的地格形式。应与「女人」等词语随宜连接为「未达上的女人、未达上的男子」。「乃至畜生」者,此处应补「乃至」之语。如所说「乃至畜生」。

§1735

1735. ‘‘Sace paharati itthiñcā’’ti padacchedo. Rattena cetasāti kāyasaṃsaggarāgena rattena cittena. Viniddiṭṭhāti ‘‘yo pana bhikkhu otiṇṇo vipariṇatena cittena mātugāmena saddhiṃ kāyasaṃsaggaṃ samāpajjeyyā’’tiādinā (pārā. 270) dassitā.

「若殴打女人且」,此为句读。「以染着心」者,以身触染着之心。「已明示」者,已由「若比库以沉溺、变异之心与女人身触」等语明示。

§1736

1736.Mokkhādhippāyoti tato attano mokkhaṃ patthento. Doso na vijjatīti dukkaṭādikopi doso natthi.

「意图解脱」者,希求从彼处自己解脱。「无罪」者,连恶作等罪亦无。

§1737-9

1737-9. Heṭhetukāmamāyantaṃ corampi vā paccatthikampi vā antarāmagge passitvāti yojanā. Disvā kathaṃ paṭipajjitabbanti āha ‘‘mā idhāgacchupāsakā’’tiādi, āgamanapaṭikkhepena tattheva tiṭṭhāti vuttaṃ hoti. Āyantanti evaṃ vutte taṃ anādiyitvā āgacchantaṃ. Yathāha ‘‘vacanaṃ anādiyitvā āgacchanta’’nti (pāci. aṭṭha. 453).

「见到怀恶意、欲行诈骗的盗贼或敌人在中途」,此为连接。见已,如何应行?说「莫来此,近事男」等,以拒绝其来而令其住于彼处,此为所说之义。「来者」,如是说已,不听从而来者。如所说「不听从言语而来者」。

Eseva nayoti ‘‘mā āgacchā’ti vuttepi āgacchantaṃ pahaṭe matepi anāpattī’’ti ayaṃ nayo.

「此即方法」者,「虽说『莫来』而来者,殴打之,即使死亡亦无罪」,此为方法。

§1740

1740.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī, vematiko, anupasampannasaññī pahāraṃ deti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 452) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Seseti anupasampanne. Tikadukkaṭanti ‘‘anupasampanne upasampannasaññī, vematiko , anupasampannasaññī pahāraṃ deti, āpatti dukkaṭassā’’ti (pāci. 452) tikadukkaṭaṃ vuttaṃ. Anāṇattikattā āha ‘‘kāyacittasamuṭṭhāna’’nti. Kāyacittānaṃ sukhopekkhāpi sambhavantīti tato visesetumāha ‘‘dukkhavedana’’nti.

「三句巴吉帝亚已说」者,「于达上者作达上想、疑惑、作未达上想而施殴打,犯巴吉帝亚」,此三句巴吉帝亚已说。「余者」,谓未达上者。「三句恶作」者,「于未达上者作达上想、疑惑、作未达上想而施殴打,犯恶作」,此三句恶作已说。因非不同故说「身心所生」。身心亦有乐受与舍受生起,为区别于彼故说「苦受」。

Pahārakathāvaṇṇanā. · 关于殴击之事的解释。

§1741

1741.Kāyanti kāyekadesaṃ hatthādiavayavamāha. Vāti dutiyatthasampiṇḍane. Kāyabaddhanti kāyapaṭibaddhaṃ paharaṇayoggāyoggesu kattarayaṭṭhisatthādīsu aññataraṃ. Sace uccāreyyāti sace paharaṇākāraṃ dassetvā ukkhipeyya, idaṃ ‘‘kāyaṃ vā kāyapaṭibaddhaṃ vā’’ti imehi padehi paccekaṃ yojetabbaṃ. Tassāti uccāritakāyādikassa. Uggiraṇapaccayāti ukkhipanakāraṇā.

「身」者,说身之一部分,即手等肢节。「或」者,于第二义之集合。「身所系」者,身所系属,于可打击与不可打击之中,刀、杖、剑等任一。「若举起」者,若示打击之相而举起,此应与「身或身所系」此等语各别相应。「彼之」者,所举起之身等。「因举起」者,因举起之缘故。

§1742

1742.Asampaharitukāmenāti pahāradānaṃ anicchantena. Dinnattāti pahārassa dinnattā. Appaharitukāmattā purimasikkhāpadena pācittiyaṃ na hoti, uggiritukāmatāya katapayogassa uggiraṇamatte aṭṭhatvā pahārassa dinnattā imināpi pācittiyaṃ na hoti, ajjhāsayassa, payogassa ca asuddhattā anāpattiyāpi na bhavitabbanti dukkaṭaṃ vuttaṃ.

「不欲打者」,不欲给予打击者。「因已给予」者,因打击已给予。因不欲打之故,依前学处不成巴吉帝亚;因欲举起而作加行者,止于举起之时,因打击已给予,依此亦不成巴吉帝亚;因意图与加行不清净之故,亦不应成无犯,故说恶作。

§1743

1743. Sace tena pahārena bhikkhuno hatthādīsupi yaṃ kiñci aṅgaṃ bhijjati, pahaṭassa pahāradāyakassa dukkaṭanti sambandho.

若以彼打击,比库之手等任何肢体破裂,被打者之施打者恶作,此为连结。

§1744

1744.Seso vinicchayo ‘‘mokkhādhippāyo’’tiādiko idha avutto vinicchayo samuṭṭhānādinā saddhiṃ anantare vuttanayena vinayaññunā veditabboti yojanā. ‘‘Tiracchānādīnaṃ vaccakaraṇādiṃ disvāna palāpetukāmatāya kujjhitvāpi uggirantassa mokkhādhippāyo evā’’ti vadanti.

「其余决断」者,「解脱意图」等,此处未说之决断,应与起源等一起,依后面所说之方式,由知律者了知,此为连结。彼等说:「见畜生等之排泄等而欲驱逐,虽嗔而举起者,唯有解脱意图。」

Talasattikathāvaṇṇanā. · 关于举掌威吓之事的解释。

§1745

1745.Amūlakenāti diṭṭhādimūlavirahitena, ettha ‘‘bhikkhu’’nti seso. Saṅghādisesenāti terasannaṃ aññatarena. Tassāti codakassa, codāpakassa vā pāpabhikkhuno. Sace cuditako tasmiṃ khaṇe ‘‘esa maṃ codetī’’ti jānāti, pācittiyaṃ siyāti yojanā, iminā ‘‘sace evaṃ na jānāti, cirena vā jānāti, dukkaṭaṃ hotī’’ti siddhaṃ.

「以无根」者,以离见等根,此处「比库」为省略。「以桑喀地谢萨」者,以十三之任一。「彼之」者,举罪者或令举罪者之恶比库。若被举罪者于彼刹那知「此人举罪于我」,应成巴吉帝亚,此为连结;依此,「若如是不知,或久后方知,成恶作」,此已成立。

§1746

1746.Tatthāti upasampanne. Tikapācittiyanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseti, āpatti pācittiyassa. Vematiko…pe… anupasampannasaññī amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseti, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 462) tikapācittiyaṃ . Diṭṭhācāravipattiyā codako dukkaṭāpattīti amūlikāya diṭṭhivipattiyā vā ācāravipattiyā vā anuddhaṃsentassa dukkaṭāpatti hotīti attho. Sese cāti anupasampanne. Tikadukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tīṇi dukkaṭāni hontīti attho.

「于彼」者,于达上者。「三巴吉帝亚」者,「于达上者有达上者想,以无根之桑喀地谢萨诽谤,犯巴吉帝亚。疑者……乃至……有非达上者想,以无根之桑喀地谢萨诽谤,犯巴吉帝亚」,此为三巴吉帝亚。「以见行过失举罪者恶作罪」者,以无根之见过失或行过失诽谤者,成恶作罪,此为义。「于其余」者,于非达上者。「三恶作」者,于非达上者,依有达上者想、疑者、有非达上者想之故,有三恶作,此为义。

§1747

1747. ‘‘Tathāsaññissa anāpattī’’ti padacchedo. Tathāsaññissāti samūlakasaññissa.

「对于如是想者,无罪」,此为句读。「如是想者」,即对于具根想者。

Amūlakakathāvaṇṇanā. · 关于无根据指控之事的解释。

§1748-9

1748-9.Sañciccāti tassa paripuṇṇavīsativassādibhāvaṃ jānantoyeva. Bhikkhunoti ettha ‘‘aññassā’’ti seso . Ūnavīsativasso tvaṃ maññeti ettha ‘‘maññe’’ti iminā parikappatthavācinā nipātena ‘‘udakaṃ maññe āditta’’ntiādīsu (pārā. 383) viya musāvādāpattiyā avisayataṃ dīpeti. Hitesitāya anusiṭṭhidānādike tathārūpe aññasmiṃ paccaye kāraṇe asati ‘‘ūnavīsativasso tvaṃ maññe’’ iti evamādinā aññassa bhikkhuno yo bhikkhu sace sañcicca kukkuccaṃ uppādeyya, tassa evaṃ kukkuccaṃ uppādentassa bhikkhuno vācāya vācāya pācitti hotīti yojanā.

「故意」者,即知彼具足二十岁等之状态。「比库」,此处应补「对另一」。「你未满二十岁,我认为」,此处以「我认为」这一表示思量义的不变词,显示如「我认为水在燃烧」等处一般,不属妄语罪之范围。在为利益而教诫、授学等如是情况下,若无其他因缘,若有比库对另一比库故意以「你未满二十岁,我认为」等如是言语令生追悔,则对如是令生追悔之比库,每一语即有一巴吉帝亚,此为连结。

§1750

1750.Tikapācittiyaṃ vuttanti ‘‘upasampanne upasampannasaññī sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassa. Vematiko…pe… anupasampannasaññī sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassā’’ti (pāci. 467) tikapācittiyaṃ vuttaṃ. Sese cāti anupasampanne ca. Tikadukkaṭanti anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena tikadukkaṭaṃ. Vajjameva vajjatā.

「于三句巴吉帝亚中所说」者,即「于已达上者作已达上想,故意令生追悔,犯巴吉帝亚。于疑者……乃至……于已达上者作未达上想,故意令生追悔,犯巴吉帝亚」,此为三句巴吉帝亚中所说。「于其余」者,即于未达上者。「三句恶作」者,于未达上者,依已达上想、疑、未达上想,有三句恶作。应呵责者即为应呵责性。

§1751

1751. Hitesitāya bhāsatoti sambandho. Mā evanti ettha ‘‘karohī’’ti seso, punapi mā evaṃ karohīti attho. ‘‘Ahaṃ taṃ itthiyā saha nisinnaṃ maññe, tayā vikāle bhuttaṃ maññe, puna mā evaṃ karohi’’ iti hitesitāya bhāsato anāpatti pakāsitāti yojanā.

「为利益而说」,此为连结。「勿如是」,此处应补「作」,意为「勿再如是作」。「我认为你与女人共坐,我认为你非时食,勿再如是作」,为利益而如是说者无罪,此义已显示,此为连结。

Sañciccakathāvaṇṇanā. · 故意之论释

§1753

1753.Bhaṇḍanaṃ nāma kalaho, bhaṇḍanaṃ jātaṃ yesanti viggaho, jātabhaṇḍanānanti attho, ‘‘vacana’’nti seso. Sotuṃ upassutiṃ tiṭṭheyyāti yojanā. Upecca suyyati etthāti hi upassuti, ṭhānaṃ, yaṃ ṭhānaṃ upagatena sakkā hoti kathentānaṃ saddaṃ sotuṃ, tatthāti attho. Yo pana bhikkhu bhaṇḍanajātānaṃ bhikkhūnaṃ vacanaṃ sotuṃ upassutiṃ sace tiṭṭheyya, tassa pācittiyaṃ siyāti yojanā.

「诤论」者,即争吵。「诤论已生者」,即斗诤,意为已生诤论者,应补「言语」。「为听闻而立于听处」,此为连结。「于此处立于听处而听闻」,此即听处,即立于何处能听闻说话者之声音,意为于彼处。若有比库为听闻诤论已生之诸比库之言语而立于听处,则彼有巴吉帝亚,此为连结。

§1754

1754. Codetukāmatāya gacchato assāti yojanā.

「为欲举罪而行者听闻」,此为连结。

§1755

1755.Sotunti pacchato gacchantānaṃ bhaṇḍanajātānaṃ vacanaṃ sotuṃ. Ohīyantassāti pakatigamanaṃ hāpetvā osakkantassa. Purato gacchato bhikkhussa dukkaṭanti yojanā. Gacchato turitaṃ vāpīti purato gacchantānaṃ bhaṇḍanajātānaṃ vacanaṃ sotuṃ pacchato sīghaṃ gacchantassāpi. Ayameva vinicchayoti pade pade ayaṃ eva vinicchayo.

「为听闻」者,为听闻后行诸比库之争论语。「退落者」,舍弃本来行相而退落者。应连接「前行比库恶作」。「行时急速亦」者,为听闻前行诸争论者之语,于后急速行者亦。「此即决断」者,于句句皆此即决断。

§1756

1756. Attano ṭhitokāsanti sambandho. Ukkāsitvāpi vāti ukkāsitasaddaṃ katvā vā. Ettha ahanti vā vatvā ñāpetabbanti yojanā.

「自己立处」者,连接。「咳嗽亦或」者,或作咳嗽声。于此应连接「应说『啊』或而令知」。

§1757

1757.Tikapācittiyaṃ vuttaṃ upasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena. Sese cāti anupasampanne. Tikadukkaṭaṃ anupasampanne upasampannasaññivematikaanupasampannasaññīnaṃ vasena.

「三巴吉帝亚」,依于达上者有达上想、疑、无达上想而说。「其余且」者,于未达上者。「三恶作」,依于未达上者有达上想、疑、无达上想。

§1758

1758.Oramissanti mayā gahitaduggāhato viramissāmi.

「我将舍」者,我将离于所执之恶执。

§1759

1759. Kāyacittato ca kāyavācācittato ca samuṭṭhānato theyyasatthasamuṭṭhānaṃ. Siyā kiriyaṃ sotukāmatāya gamanavasena, siyā akiriyaṃ ṭhitaṭṭhānaṃ āgantvā mantayamānaṃ ajānāpanavasena, tenāha ‘‘idaṃ hoti kriyākriya’’nti. Gamanena sijjhanato kāyakammaṃ. Tuṇhībhāvena sijjhanato vacīkammaṃ. Sadosanti sāvajjaṃ, akusalacittanti vuttaṃ hoti.

「从身心且从身语心」者,从生起而言,盗贼众之生起。或有作为,依欲听闻而行之故;或有非作为,依来至立处而议论不令知之故,故说『此有作为非作为』。依行而成就故为身业。依沉默而成就故为语业。「有罪」者,有过,谓不善心。

Upassutikathāvaṇṇanā. · 产妇之论释

§1760

1760.Dhammikānanti dhammena vinayena satthusāsanena katānaṃ. Kammānanti apalokanakammaṃ, ñattikammaṃ, ñattidutiyakammaṃ, ñatticatutthakammanti imesaṃ catunnaṃ kammānaṃ. Khīyatīti aruciṃ pakāseti.

「如法诸」者,依法、依律、依师教而作诸。「甘马诸」者,此四甘马:求听甘马、单白甘马、白二甘马、白四甘马。「被轻毁」者,显示不喜。

§1761

1761.Ubhayatthāti adhamme, dhamme ca.

「两方面」者,于非法与于法。

§1762

1762.Adhammenāti ettha ‘‘kammenā’’ti seso, dhammaviruddhena kammenāti attho. ‘‘Kammasmi’’nti idaṃ vibhattiṃ vipariṇāmetvā ‘‘kammenā’’ti anuvattetabbaṃ. Vaggenāti ‘‘chandārahānaṃ chando āhaṭo hoti, sammukhībhūtā na paṭikkosantī’’ti (mahāva. 387) vuttasāmaggilakkhaṇassa viruddhattā asamaggena, ettha ‘‘saṅghenā’’ti seso. ‘‘Tathā akammārahassā’’ti padacchedo. ‘‘Adhammena kammena ime kammaṃ karontī’’ti ca ‘‘asamaggena saṅghena ime kammaṃ karontī’’ti ca ‘‘adhammena kammena vaggena saṅghena ime kammaṃ karontī’’ti ca tathā ‘‘akammārahassa ime kammaṃ karontī’’ti ca ñatvā yo khīyati, tassa ca anāpatti pakāsitāti yojanā.

「以非法」者,此处应补「以甘马」,意为以违法之甘马。应将「甘马」之格位转换为「以甘马」来连接。「以非法」者,因与「欲者之欲已被带来,现前者不反对」所说之和合相违,故为不和合,此处应补「以僧团」。「如是对于不应作甘马者」为句读。知「彼等以非法甘马作甘马」、「彼等以不和合僧团作甘马」、「彼等以非法甘马、以非法僧团作甘马」,以及「彼等对不应作甘马者作甘马」,而诽谤者,彼无罪,如是已显示,此为连接。

Kammapaṭibāhanakathāvaṇṇanā. · 业障之论释

§1764-5

1764-5. Ārocitaṃ vatthu yāva na vinicchitaṃ vāti yojanā, ‘‘codakena ca cuditakena ca attano kathā kathitā, anuvijjako sammato, ettāvatāpi vatthumeva ārocitaṃ hotī’’ti (pāci. aṭṭha. 481) aṭṭhakathāya vuttattā ārocitaṃ vatthu yāva na vinicchitaṃ hotīti attho. Ñatti vā ṭhapitā , kammavācā niṭṭhaṃ yāva na gacchati, etasmiṃ…pe…hoti āpatti dukkaṭanti yojanā.

「所举事直至未判决」为连接。因注疏中说「举罪者与被举者已说自己之言说,审查者已被认可,仅此所举之事即已成立」,故所举事直至未判决之意。「单白已立,甘马语直至未完成」,于此……有恶作罪,此为连接。

§1766

1766. Chandaṃ adatvā hatthapāse jahite tassa pācittiyaṃ siyāti yojanā.

「未给欲而离开手臂所及处,彼有巴吉帝亚」,此为连接。

§1767-9

1767-9. Adhammepi kammasmiṃ dhammakammanti saññino dukkaṭanti yojanā. Dhammakamme ca adhammakammasaññino anāpatti idha na vuttā, pāḷiyaṃ pana vuttattā idhāpi yojetabbā. ‘‘Saṅghassa bhaṇḍanādīni bhavissantī’’ti saññino gacchato ca yo vā gilāno hoti, tassa gacchato ca gilānassa karaṇīye sati gacchato ca kammaṃ nakopetukāmassa gacchato ca passāvanādinā pīḷitassa gacchato ca ‘‘āgamissāmi’’iti evaṃ gacchatopi na dosatāti yojanā. Tattha doso eva dosatā, āpatti, nadosatā anāpatti. Hatthapāsaṃ vijahitvā gamanena, chandassa adānena ca āpajjanato kriyākriyaṃ.

「于非法甘马亦想为法甘马者,恶作」,此为连接。于法甘马而想为非法甘马者无罪,此处虽未说,但因在圣典中已说,故此处亦应连接。想「僧团将有诤论等」而离去者,或病者离去,或有病者之事务而离去,或不欲破坏甘马而离去,或为大小便所逼迫而离去,或「我将回来」如是离去者亦无罪,此为连接。其中,罪即罪性,为罪;无罪性,为无罪。以离开手臂所及处之行去,以未给欲,而犯罪,故为作与不作。

Chandaṃadatvāgamanakathāvaṇṇanā. · 不给欲而去之论释

§1770-1

1770-1.Samaggena saṅghena saddhinti samānasaṃvāsakena samānasīmāyaṃ ṭhitena saṅghena saddhiṃ. Vuttañhi ‘‘samaggo nāma saṅgho samānasaṃvāsako samānasīmāyaṃ ṭhito’’ti (pāci. 486). Cīvaranti vikappanupagamāha. Yathāha ‘‘cīvaraṃ nāma channaṃ cīvarānaṃ aññataraṃ cīvaraṃ vikappanupagaṃ pacchima’’nti (pāci. 486). Sammatassāti senāsanapaññāpakādisammutiṃ pattesu aññatarassa. Khīyatīti ‘‘yo yo mitto, tassa tassa dentī’’tiādinā nayena avaṇṇaṃ bhaṇati.

「与和合僧团共」者,与同一住处、住于同一界之僧团共。已说「和合者名为僧团,同一住处、住于同一界」。「衣」者,说可入分配。如说「衣者名为六衣中任一衣,可入分配,最后」。「被认可者」者,于得住处分配者等认可中之任一者。「诽谤」者,以「给与彼彼亲友」等方式说恶言。

Dhammakamme dhammakammasaññivematikaadhammakammasaññīnaṃ vasena tikapācittiyaṃ vuttaṃ.

关于法业,依法业想、疑、非法业想三者,说三句巴吉帝亚。

§1772-4

1772-4. Saṅghenāsammatassāpi cīvaraṃ, aññameva vā tatheva samaggena saṅghena datvā khīyati, tassa dukkaṭanti yojanā. Anupasampanne tatheva samaggena saṅghena dinne sabbattha cīvare, aññaparikkhāre ca dukkaṭanti yojanā. Anupasampanneti sampadānatthe bhummaṃ, anupasampannassāti attho.

【1772-4】即使对僧团未认可者,若衣由和合僧团如是给予后又毁坏,彼有恶作。应连结为:对未达上者,若由和合僧团如是给予,于一切衣及其他资具,皆有恶作。『未达上』者,为与格之义,意为『对未达上者』。

Sabhāvato chandādīnaṃ vaseneva karontaṃ khīyantassa ca anāpattīti yojanā. Nayā vinicchayakkamā.

应连结为:依本性、依欲等而作者及毁坏者,无犯。依理路决择之次第。

Dubbalakathāvaṇṇanā. · 羸弱之论释

§1775

1775. Idaṃ dvādasamanti sambandho, ‘‘yo pana bhikkhu jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmeyya, pācittiya’’nti (pāci. 490) imaṃ dvādasamaṃ sikkhāpadanti attho. Tiṃsakakaṇḍasmiṃ nissaggiyakaṇḍe. Antimenāti ettha ‘‘sikkhāpadenā’’ti pakaraṇato labbhati. Ca-saddo evakārattho. ‘‘Yo pana bhikkhu jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ attano pariṇāmeyya, nissaggiyaṃ pācittiya’’nti (pārā. 658) iminā antimeneva sikkhāpadena sabbathā sabbaṃ vattabbaṃ tulyanti yojanā. Ayameva visesatāti ettha visesoyeva visesatā, ayameva visesoti attho.

【1775】『此为第十二』者,连结为:『若比库明知僧团之利得已转归,而转归于个人,巴吉帝亚』,此为第十二学处之义。在三十篇集中的尼萨耆亚篇集。『以最后』者,此处从文脉得『以学处』。『及』字为『即』之义。应连结为:『若比库明知僧团之利得已转归,而转归于自己,尼萨耆亚巴吉帝亚』,以此最后学处,一切处一切皆应说为相等。『唯此为差别』者,此处差别即为差别性,意为『唯此为差别』。

§1776

1776.Tatthāti tasmiṃ nissaggiyāvasāne sikkhāpade. Attano pariṇāmanāti attano pariṇāmanahetu.

【1776】『于彼』者,于彼尼萨耆亚末尾之学处。『转归于自己』者,为转归于自己之因。

Pariṇāmanakathāvaṇṇanā. · 回向之论释

Sahadhammikavaggo aṭṭhamo. · 与法者品第八。

§1777-8

1777-8.Yo pana bhikkhu deviyā vāpi rañño vāpi aviditāgamano appaṭisaṃviditāgamano sayanīyagharā rājasmiṃ anikkhante, deviyā anikkhantāya tassa sayanīyagharassa ummāraṃ indakhīlaṃ sace atikkameyya, tassa bhikkhuno paṭhame pāde dukkaṭaṃ siyā, dutiye pāde pācittiyaṃ siyāti yojanā.

【1777-8】应连结为:若比库于王后或于王未告知来、未通知来,在王未离开、王后未离开彼卧室之家时,若越过彼卧室之家的门槛、门柱,彼比库第一足有恶作,第二足有巴吉帝亚。

§1779

1779.Paṭisaṃviditeti attano āgamane nivedite. Nevapaṭisaṃviditasaññinoti aniveditasaññino. Tatthāti tasmiṃ paṭisaṃviditāgamane. Vematikassāti ‘‘paṭisaṃviditaṃ nu kho, na paṭisaṃviditaṃ nu kho’’ti saṃsayamāpannassa.

「已告知」者,自己的到来已被告知。「未告知想者」,未被告知想者。「于彼」者,于彼已告知的到来。「疑惑者」,生起『是已告知耶?是未告知耶?』之疑惑者。

§1780-1

1780-1. Neva khattiyassa appaṭisaṃviditepi vā na khattiyābhisekena abhisittassa appaṭisaṃviditepi vā pavisato na dosoti yojanā, evarūpānaṃ aniveditepi pavisantassa anāpattīti attho.

「即使对刹帝利未告知,或对未以刹帝利灌顶而受灌顶者未告知而进入,无罪」,此为连结。意思是:对如是之人,即使未告知而进入者,无犯。

Ubhosu rājini ca deviyā ca sayanigharato bahi nikkhantesu pavisatopi vā ubhinnaṃ aññatarasmiṃ nikkhante pavisatopi vā na dosoti yojanā. Kathinenāti ettha ‘‘samuṭṭhānādinā sama’’nti seso, idaṃ sikkhāpadaṃ samuṭṭhānādivasena kathinasikkhāpadena samānanti vuttaṃ hoti. Sayanīyagharappaveso kriyaṃ. Appaṭisaṃvedanaṃ akriyaṃ.

「当国王与王后两者从卧室出外时进入,或当两者中任一者出外时进入,无罪」,此为连结。「以咖提那衣」者,此处「与起源等相同」为省略,此学处以起源等方面与咖提那衣学处相同,如是所说。进入卧室为作。未告知为不作。

Antepurakathāvaṇṇanā. · 前庭事之解释。

§1782

1782. Rajataṃ , jātarūpaṃ vā attano atthāya uggaṇhantassa, uggaṇhāpayatopi vā tassa nissaggiyāpattīti yojanā.

「为自己之利益而取银或金,或令取者,彼有尼萨耆亚罪」,此为连结。

§1783

1783. Gaṇapuggalasaṅghānaṃ atthāya cetiye navakammassa atthāya uggaṇhāpayato, uggaṇhatopi vā dukkaṭaṃ hotīti yojanā. Jātarūparajatānaṃ sarūpaṃ nissaggiye vuttanayeneva veditabbaṃ.

「为众、个人、僧团之利益,为塔之新作之利益而令取,或取者,有恶作」,此为连结。金银之相应,应以尼萨耆亚中所说之方式而知。

§1784

1784. Muttādiratanampi vuttasarūpameva. Saṅghādīnampīti ettha ādi-saddena gaṇapuggalacetiyānaṃ saṅgaho.

「珍珠等宝物亦是所说之相应。『僧团等之』」者,此处以「等」字摄取众、个人、塔。

§1785-6

1785-6. Yaṃ kiñci gihisantakaṃ sace kappiyavatthu vā hotu, akappiyavatthu vāpi hotu, mātukaṇṇapiḷandhanaṃ tālapaṇṇampi vā hotu, bhaṇḍāgārikasīsena paṭisāmayato tassa pācittiyāpatti hotīti yojanā.

「任何在家人的财物」,无论是如法物品,或是不如法物品,即使是母亲的耳环、贝叶,若以库藏主的身份约定接受,则有巴吉帝亚罪。此为连结之义。

§1787

1787.Na nidhetabbamevāti na paṭisāmetabbameva.

「不应藏匿」者,即不应约定接受。

§1788

1788. Eso hi yasmā palibodho nāma, tasmā ṭhapetuṃ pana vaṭṭatīti yojanā.

「此实为障碍」,因此允许放置。此为连结之义。

§1789

1789.Anuññāte ṭhāneti ettha ‘‘patita’’nti seso. Ettha anuññātaṭṭhānaṃ nāma ajjhārāmo vā ajjhāvasatho vā. Yathāha ‘‘anujānāmi bhikkhave ratanaṃ vā ratanasammataṃ vā ajjhārāme vā ajjhāvasathe vā uggahetvā vā uggahāpetvā vā nikkhipituṃ ‘yassa bhavissati, so harissatī’’ti (pāci. 504). Ettha ca ajjhārāmo nāma parikkhittassa antoparikkhepo, aparikkhittassa dvinnaṃ leḍḍupātānaṃ anto. Ajjhāvasatho nāma parikkhittassa antoparikkhepo, aparikkhittassa musalapātabbhantaraṃ. ‘‘Uggahetvā’’ti idaṃ upalakkhaṇaṃ, uggahāpetvātipi vuttaṃ hoti.

「在许可之处」,此处应补「落下」之语。此中,所谓许可之处,即内园或内住处。如所说:「诸比库,我允许将宝或视同宝之物,在内园或内住处,自取或令取后放置,『属于谁的,他将取去』。」此中,所谓内园者,若有围墙,则围墙之内;若无围墙,则两次土块投掷距离之内。所谓内住处者,若有围墙,则围墙之内;若无围墙,则杵落之范围内。「自取」此为标示,亦说「令取」。

§1790-1

1790-1.Anuññāte pana ṭhāne yathāvuttaajjhārāmādike ṭhāne ratanaṃ vā ratanasammataṃ vā manussānaṃ upabhogaparibhogaṃ vā sayanabhaṇḍaṃ vā gahetvā nikkhipantassa, ratanasammataṃ vissāsaṃ gaṇhantassa ca tāvakālikameva vā gaṇhantassa ubhayattha ummattakādīnañca na dosoti yojanā.

然而,在许可之处,即如前所说的内园等处,取宝或视同宝之物、人们的受用资具、卧具用品后放置者,取视同宝之物作为信托者,以及仅为暂时取用者,对于两种情况,疯狂者等无罪。此为连结之义。

Sañcarittasamodayanti ettha ‘‘samuṭṭhānādinā idaṃ sikkhāpada’’nti vattabbaṃ, idaṃ sikkhāpadaṃ samuṭṭhānādinā sañcarittasamajātikanti attho.

「行筹与集会」,此处应说「此学处以起源等」,意为:此学处以起源等属于行筹集会类。

Ratanakathāvaṇṇanā. · 宝事之解释。

§1792

1792.Pureti pubbabhāge.

「在前分中清净」者,在前分中清净也。

§1793-4

1793-4.Santanti cārittasikkhāpade vuttasarūpaṃ. Anāpucchāti ‘‘vikāle gāmappavesanaṃ āpucchāmī’’ti anāpucchitvā. Paccayaṃ vināti tādisaṃ accāyikaṃ karaṇīyaṃ vinā. Parikkhepokkameti parikkhepassa antopavese. Upacārokkameti etthāpi eseva nayo.

「寂静」者,在行仪学处中所说之相也。「未请问」者,未请问「我请问非时入村」也。「无因缘」者,无如是急迫应作之事也。「越围墙」者,在围墙之内侧越入也。「越近行处」者,于此亦是此理也。

§1795

1795.Athāti vākyantarārambhe.

「尔时」者,句之开始也。

§1796

1796.Tato aññanti paṭhamaṃ vikāle gāmappavesanaṃ āpucchitvā tato paviṭṭhagāmato aññaṃ gāmaṃ. Puna tatoti dutiyagāmamāha. Katthaci potthake ‘‘āpucchane kicca’’nti pāṭho dissati, ‘‘āpucchanakicca’’nti pāṭhoyeva pana yuttataro. Yathāākaṅkhitapamāṇaṃ dassetumāha ‘‘gāmasatepi vā’’ti.

「从彼至他」者,首先请问非时入村后,从彼已入之村至他村也。「又从彼」者,说第二村也。于某些写本中见有「请问作」之读法,然「请问作」之读法更为合理也。为示所欲之量,故说「即使百村」也。

§1797

1797.Passambhetvānāti paṭivinodetvā. Antarā aññaṃ gāmaṃ pavisanti ceti yojanā.

「使安息后」者,使止息也。「中间入他村」者,此为连结也。

§1798-9

1798-9. Kulaghare vā aññattha āsanasālāya vā bhattakiccaṃ katvā yo bhikkhu sappibhikkhāya vā telabhikkhāya vā sace caritukāmo siyāti yojanā.

「于俗家或于他处食堂作食事后,若比库欲行乞熟酥或乞油」者,此为连结也。

Passeti pakativacanasavanārahe attano samīpe, eteneva ettakā ṭhānā dūrībhūto asanto nāma hotīti byatirekato labbhatīti dasseti. Asanteti avijjamāne vā vuttappamāṇato dūrībhūte vā. Natthīti ettha ‘‘cintetvā’’ti seso.

「见」者,显示在自己附近、值得以自然语言呼唤之处,由此超越如此诸处而远离、不存在者,即从差别而得知。「不存在」者,或是不存在,或是从所说量度远离。「没有」者,此处应补「思量后」。

§1802

1802.Anokkammāti anupasakkitvā. Maggāti gantabbamaggā.

「未跨越」者,未超越。「道」者,应行之道。

§1803

1803.Tikapācittiyanti vikāle vikālasaññivematikakālasaññīnaṃ vasena tikapācittiyaṃ vuttaṃ.

「三巴吉帝亚」者,依非时、非时想、疑、时想之方式,说三巴吉帝亚。

§1804

1804.Accāyike kicce vāpīti sappadaṭṭhādīnaṃ bhesajjapariyesanādike acirāyitabbakicce sati gacchato.

「或在紧急事务」者,在被蛇咬等之药物寻求等不可延迟之事务存在时前往者。

§1805

1805.Antarārāmanti gāmabbhantare saṅghārāmaṃ. Bhikkhunīnaṃ upassayanti bhikkhunivihāraṃ. Titthiyānaṃ upassayanti titthiyārāmaṃ.

「中间园」者,村落内部之僧团园。「比库尼之住处」者,比库尼住所。「外道之住处」者,外道园。

§1806-7

1806-7. Antarārāmādigamane na kevalaṃ anāpucchā gacchatoyeva, kāyabandhanaṃ abandhitvā, saṅghāṭiṃ apārupitvā gacchantassāpi anāpatti.

「前往中间园等时,不仅未请假而前往者,未系腰带、未披桑喀帝而前往者亦无罪。」

Āpadāsupīti sīho vā byaggho vā āgacchati, megho vā uṭṭheti, añño vā koci upaddavo uppajjati, evarūpāsu āpadāsupi bahigāmato antogāmaṃ gacchato anāpattīti attho.

「于诸灾难中亦」者,狮子或虎来,或云起,或其他任何灾难生起,于如是诸灾难中,从外村往内村者亦无罪,此为义也。

Vikālagāmappavesanakathāvaṇṇanā. · 非时入村事之解释。

§1808

1808. Aṭṭhidantamayaṃ vāpi visāṇajaṃ vāpi sūcigharanti yojanā. Aṭṭhi nāma yaṃ kiñci aṭṭhi. Dantoti hatthidanto. Visāṇaṃ nāma yaṃ kiñci visāṇaṃ.

「骨牙制或角生或针屋」者,连结也。骨者,任何骨。牙者,象牙。角者,任何角。

§1809

1809.Lābheti paṭilābhe. Bhedanakanti bhedanameva bhedanakaṃ, taṃ assa atthīti bhedanakaṃ, paṭhamaṃ bhinditvā pacchā desetabbattā taṃ bhedanakaṃ assa pācittiyassa atthīti bhedanakaṃ, pācittiyaṃ, assatthiatthe a-kārapaccayo.

「得」者,于获得。「破坏者」者,破坏即破坏者,彼有此故为破坏者,因先破后应说故,彼巴吉帝亚有此故为破坏者,巴吉帝亚也,于「有此」义中有 a 音接尾词。

§1810-1

1810-1. ‘‘Anāpatti araṇike’’ti padacchedo. Araṇiketi araṇidhanuke. Vidheti kāyabandhanassa vidhake. Añjanikāti añjanināḷikā. Dakapuñchaniyāti nahātassa gatte udakapuñchanapesikāya. Vāsijaṭeti vāsidaṇḍake.

「无罪于火钻」者,句分也。「火钻」者,于火钻木。「钻」者,于身缚之钻。「眼药器」者,眼药管。「水拭布」者,于已浴者身上拭水之布。「剃刀柄」者,于剃刀杆。

Sūcigharakathāvaṇṇanā. · 针筒事之解释。

§1812-3

1812-3. Mañcapīṭhasarūpaṃ dutiye bhūtagāmavagge catutthasikkhāpade vuttameva. ‘‘Sugataṅgulena aṭṭhaṅgulapādaka’’nti aṭṭhaṅgulapādakassa āgatattā ‘‘aṭṭhaṅgulappamāṇenā’’ti ettha ‘‘pādenā’’ti seso.

「床座相」于第二生类品第四学处已说。「以善逝指八指足」者,因八指足已来故,于此「八指量」中,「足」为省略。

Heṭṭhimāṭaninti aṭaniyā heṭṭhimatalaṃ. Aṭaniyā heṭṭhimaṃ heṭṭhimāṭanī, taṃ ṭhapetvā, aññatra heṭṭhimāya aṭaniyāti vuttaṃ hoti. Desanāpubbabhāgiyena mañcapādacchedena saha vattatīti sacchedā. Taṃ pamāṇaṃ. Atikkamatoti atikkāmayato, gāthābandhavasena ya-kāralopo.

「下缘」者,缘之下边。缘之下者为下缘,除此,于除下缘外,如是说也。「与说前分床足截断共行故为截断」者,彼量也。「超越」者,令超越,依偈颂法故 ya 音脱落。

§1815

1815.Pamāṇena karontassāti aṭaniyā heṭṭhā vaḍḍhakiratanappamāṇena pādena yojetvā karontassa, eteneva ‘‘ūnakaṃ karontassā’’ti idaṃ upalakkhitaṃ. Tassāti tassa appamāṇikassa. Chinditvāti aṭanito heṭṭhā vaḍḍhakiratanātirittaṃ ṭhānaṃ chinditvā.

「以量作者」:在垫子以下,以增加一手张量的脚连接而作者。以此,「作不足者」这一说法被标示。「其」:那不合量者的。「截断后」:从垫子以下截断超过增加一手张量的部分。

§1816

1816.Pamāṇato nikhaṇitvāti ettha ‘‘adhika’’nti sāmatthiyā labbhati, pamāṇato adhikaṃ ṭhānaṃ nikhaṇitvā, antobhūmiṃ pavesetvāti vuttaṃ hoti. Uttānaṃ vāpīti uddhaṃ pādaṃ katvā bhūmiyaṃ vā dārughaṭikāsu vā ṭhapetvā. Aṭṭaṃ vā bandhitvā paribhuñjatoti ukkhipitvā tulāsaṅghāṭe ṭhapetvā aṭṭaṃ bandhitvā paribhuñjantassa anāpatti.

「从量掘入后」:此处以「过量」之义理得知,从量掘入过量的部分后,使其进入地下,如是说。「或平放」:向上作脚后,放置在地上或木板上。「或悬挂后受用」:举起后放置在秤钩上,悬挂后受用者,无罪。

Mañcakathāvaṇṇanā. · 床事之解释。

§1817

1817. Tūlaṃ onaddhametthāti tūlonaddhaṃ, tūlaṃ pakkhipitvā upari cimilikāya onaddhaṃ, ‘‘tūlaṃ nāma tīṇi tūlāni rukkhatūlaṃ latātūlaṃ poṭakitūla’’nti (pāci. 528) vuttatūlānaṃ aññataraṃ pakkhipitvā upari pilotikāya sibbitvā katanti vuttaṃ hoti. Poṭakitūlanti erakatūlādi yaṃ kiñci tiṇajātīnaṃ tūlaṃ. Uddālanameva uddālanakaṃ, taṃ assa atthīti uddālanakanti vuttanayameva. Atikkantā īti upaddavo yena so anīti, bhagavā, tena anītinā.

「此处棉花覆盖」:棉花覆盖者,投入棉花后,在上面以细布覆盖。「棉花者,有三种棉花:树棉、藤棉、草棉」,如是所说的棉花中的任何一种投入后,在上面以布片缝制而作,如是说。「草棉」:羊毛棉等,任何草类的棉花。「破坏即破坏物」,其有此故为「有破坏物」,如是所说之理。「已超越」:以前缀「阿」使其成为「未」,世尊,以那「未」之义。

§1818

1818.Āyogeti āyogapatte. Bandhaneti kāyabandhane. Aṃsabaddhaketi aṃsabandhanake. Bibbohaneti upadhāne. Thavikāti pattathavikā. Thavikādīsūti ādi-saddena sipāṭikādīnaṃ saṅgaho. Thavikādīsu tūlonaddhesu paribhuttesu bhikkhuno anāpattīti yojanā.

「轭」:轭板。「绳」:身绳。「肩带」:肩绑带。「枕」:靠垫。「袋」:钵袋。「袋等」:以「等」字摄取席垫等。在袋等棉花覆盖物受用时,比库无罪,如是连接。

§1819

1819.Aññena ca katanti ettha ‘‘mañcaṃ vā pīṭhaṃ vā’’ti pakaraṇato labbhati. Uddāletvāti pilotikaṃ uppāṭetvā tūlaṃ apanetvā. Nayāti samuṭṭhānādayo.

「或以其他作」:此处从「床或椅」之文句得知。「拆开后」:撕开布片后,除去棉花。「理」:起源等。

Tūlonaddhakathāvaṇṇanā. · 棉絮阐释之解释。

§1820

1820.Nisīdananti nisīdanacīvaraṃ. Pamāṇatoti ‘‘tatridaṃ pamāṇaṃ, dīghaso dve vidatthiyo sugatavidatthiyā, tiriyaṃ diyaḍḍhaṃ , dasā vidatthī’’ti (pāci. 531) vuttapamāṇato. Pamāṇātikkame payoge tassa dukkaṭaṃ siyāti yojanā.

「坐具」:坐具衣。「从量」:「此处此量:长二手张,以善逝手张,宽一又半,边缘一手张」,如是所说之量。在超越量的努力中,其有恶作,如是连接。

§1821

1821.Sacchedanti pamāṇato atirittapadesassa chedanakiriyāsahitapaṭikammaṃ pācittiyamudīritanti attho. Tassāti nisīdanassa. Dvīsu ṭhānesu phāletvā tisso dasā kātabbā siyunti yojanā.

「若截断」者,意为:对超过量度的部分,行截断之作业,与应悔过罪相应之对治。「其」者,坐具之。应作连结为:「在两处破开,应作三个十指宽」。

§1822

1822.Tadūnakanti tato pamāṇato ūnakaṃ. Vitānādiṃ karontassāti ettha ādi-saddena attharaṇasāṇipākārabhisibibbohanānaṃ saṅgaho. ‘‘Sañcarittasamā nayā’’ti idaṃ vuttatthameva.

「小于彼」者,小于彼量度。「作天盖等者」,此中以「等」字摄取铺具、缝针、袋、覆盖、浸染等。「与游行相同之理」者,此即所说之义。

Nisīdanakathāvaṇṇanā. · 坐具阐释之解释。

§1823

1823.Rogeti kaṇḍupiḷakādiroge sati. Yathāha ‘‘anujānāmi bhikkhave yassa kaṇḍu vā piḷakāvā assāvo vā thullakacchu vā ābādho, tassa kaṇḍupaṭicchādi’’nti (mahāva. 354). Ettha kaṇḍūti kacchu. Piḷakāti lohitatuṇḍikā sukhumapiḷakā. Assāvoti arisabhagandalamadhumehādivasena asucipaggharaṇaṃ. Thullakacchu vā ābādhoti mahāpiḷakābādho vuccati. Pamāṇatoti ‘‘tatridaṃ pamāṇaṃ, dīghaso catasso vidatthiyo sugatavidatthiyā, tiriyaṃ dve vidatthiyo’’ti (pāci. 538) vuttappamāṇato.

「病」者,有疥癣疮等病时。如所说:「诸比库,我允许有疥或疮或流液或粗疥或病者,彼有疥癣覆布」。此中「疥」者,疥癣。「疮」者,血疱、细疮。「流液」者,因痔疮、瘤、糖尿病等而有不净流出。「粗疥或病」者,称为大疮病。「从量度」者,从所说量度:「此中此为量度:长四指宽,以善逝指宽,宽二指宽」。

Kaṇḍupaṭicchādikathāvaṇṇanā. · 疮疾覆盖阐释之解释。

§1825

1825.Pamāṇenevāti ‘‘tatridaṃ pamāṇaṃ, dīghaso cha vidatthiyo sugatavidatthiyā, tiriyaṃ aḍḍhateyyā’’ti (pāci. 543) vuttappamāṇeneva. Pamāṇātikkameti vassikasāṭikāya yathāvuttapamāṇato atikkamane, nimittatthe cetaṃ bhummaṃ. Tassa bhikkhussa. Nayoti chedanapācittiyādiko vinicchayanayo.

「唯以量度」者,唯以所说量度:「此中此为量度:长六指宽,以善逝指宽,宽二指宽半」。「超越量度」者,在雨浴衣超越如所说量度时,此为标相义之地。「彼比库之」。「理」者,截断应悔过罪等之决断理。

Vassikasāṭikakathāvaṇṇanā. · 雨浴衣阐释之解释。

§1826

1826. Sugatassa cīvarena tulyappamāṇaṃ cīvaraṃ yo bhikkhu sace kāreyya, tassa cīvarassa karaṇe tassa bhikkhussa dukkaṭaṃ siyāti yojanā. Tulyaṃ pamāṇaṃ yassāti viggaho.

「若比库作与善逝衣等量之衣,在作彼衣时,彼比库有恶作罪」,应作连结。「等量」者,其量度,为分析。

§1827

1827. Attano vatthānaṃ karaṇakārāpanaṃ vinā aññato paṭilābho nāma natthi, sūcikammapariyosāne cīvarasarūpassa paṭilābhoyevettha paṭilābhoti viññāyati.

「除自己布料之作与令作外,从他处无所谓获得,在针线作业完成时,衣相之获得,此中唯此被理解为获得」。

§1828

1828.Tassāti yaṃ ‘‘sugatassa cīvarenā’’ti vuttaṃ, tassa sugatacīvarassa. Dīghaso pamāṇena sugatassa vidatthiyā nava vidatthiyo, tiriyaṃ pamāṇena cha vidatthiyo viniddiṭṭhā sikkhāpadeyeva kathitāti yojanā.

「彼之」者,即前述「以善逝衣」之彼善逝衣。长度方面,以善逝之一张手量,规定为九张手;宽度方面,规定为六张手,此于学处中已说,应如是连结。

Nandakathāvaṇṇanā. · 难德阐释之解释。

Rājavaggo navamo. · 王品第九。

Iti vinayatthasārasandīpaniyā vinayavinicchayavaṇṇanāya · 如是，在《律义精要阐明》这一《律抉择》注释中，

Pācittiyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 巴吉帝亚论注释终了。

Paṭhamo bhāgo niṭṭhito. · 第一部分终了。

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa · 礼敬彼世尊、阿拉汉、正自觉者

Vinayapiṭake · 律藏中

Vinayavinicchaya-ṭīkā (dutiyo bhāgo) · 《律抉择疏》（第二部分）