Ekuttaranayakathāvaṇṇanā · 增一法论解释
Ekuttaranayakathāvaṇṇanā增一理趣论注释
§424
424.Ito paranti ito samuṭṭhānavinicchayakathāya paraṃ. Paranti uttamaṃ. Ekuttaraṃ nayanti ekekaaṅgātirekatāya ekuttarasaṅkhātaṃ ekakadukādinayaṃ.
「从此以后」者,从此因缘决择论之后。「以后」者,最上之义。「一增法」者,以每一支分递增一之方式,称为一增,即一法、二法等之次第。
§425-7
425-7.Ke āpattikarā dhammā…pe… kā cādesanagāminīti ekekapañhavasena uttānatthoyeva.
「何者为造罪法……乃至……何者为导向指示」者,以一一问之方式,其义自明。
§428
428.Samuṭṭhānānīti ādiko vissajjanasaṅkhāto uttaravādo. Tattha samuṭṭhānāni…pe… dīpitāti yasmā etesaṃ vasena puggalo āpattiṃ karoti āpajjati, tasmā ‘‘āpattikarā’’ti vuttā.
「诸因缘」者,此为开始之解答,称为后说。其中「诸因缘……乃至……已显示」者,因为依此等之方式,补特伽罗造罪、犯罪,故说为「造罪」。
§429
429.Tatthāti tāsu āpattīsu. Lahukāti lahukena vinayakammena visujjhanato lahukā. Garukena vinayakammena visujjhanato saṅghādisesāpatti, kenaci ākārena anāpattibhāvaṃ upanetuṃ asakkuṇeyyato pārājikāpatti ca garukāpatti nāma, tā pana lahukāsu vuttāsu tabbipariyāyato ñātuṃ sakkāti vissajjane visuṃ na vuttā.
「其中」者,在彼诸罪中。「轻」者,因以轻之调伏甘马而清净,故为轻。以重之调伏甘马而清净者为桑喀地谢萨罪,以任何方式皆不能使之成为无罪者为巴拉基咖罪,此等名为重罪。然而,因彼等已于轻罪中说,依其反面可知,故于解答中未别说。
§431
431. Duṭṭhuṃ kucchitabhāvaṃ paramajegucchaṃ nindanīyabhāvaṃ ulati gacchatīti duṭṭhullaṃ, pārājikasaṅghādisesaṃ. Tenāha ‘‘duvidhāpatti ādito’’ti.
「恶」者,卑劣之状态、极可厌恶、应呵责之状态,「到达」者行至,故为「恶劣」,即巴拉基咖与桑喀地谢萨。因此说「二种罪从初」。
§432
432.Pañcānantariyasaṃyuttāti mātughātakapitughātakaarahantaghātakehi āpannā manussaviggahapārājikāpatti ca lohituppādakasaṅghabhedakānaṃ abhabbatāhetukā kāyavacīdvārappavattā akusalacetanāsaṅkhātā pārājikā ca anantarameva apāyuppattihetutāya ime pañca anantarasaṃyuttā nāma. Tā pana micchattaniyatesu antogadhattā ‘‘niyatā’’ti vuttā.
「与五无间相应」者,杀母者、杀父者、杀阿拉汉者所犯之人形巴拉基咖罪,以及出血者、破僧者之不能为因,从身门语门而转起,称为不善思之巴拉基咖,此等因为是无间即生无间地狱之因,故名为与五无间相应。然而,彼等因摄于邪性决定中,故说为「决定」。
Parivāre (pari. 321) pana aññepi antarāyikādī bahū ekakā dassitā, te pana ganthabhīrukajanānuggahena ācariyena idha na dassitā. Atthikehi parivāreyeva (pari. 321) gahetabbā. Ettha ca sattapi āpattiyo sañcicca vītikkantā saggantarāyañceva mokkhantarāyañca karontīti antarāyikā. Ajānantena vītikkantā pana paṇṇattivajjāpatti neva saggantarāyaṃ, na mokkhantarāyaṃ karotīti anantarāyikā. Antarāyikaṃ āpannassapi desanāgāminiṃ desetvā vuṭṭhānagāminito vuṭṭhāya suddhipattassa, sāmaṇerabhūmiyaṃ ṭhitassa ca avārito saggamaggamokkhamaggoti.
然而在《附随》中,显示了许多其他障碍等单独的情况,但老师为了照顾畏惧繁文者,在此未显示。有需要者应从《附随》中取得。此中,七种罪故意违犯,造成天界障碍与解脱障碍,故称为「障碍」。但无知而违犯的制定违犯罪,既不造成天界障碍,也不造成解脱障碍,故称为「非障碍」。即使犯了障碍罪者,说示趣向说示之法后,从趣向出起而得清净者,以及住于沙玛内拉位者,天道与解脱道并不被阻碍。
Ekakakathāvaṇṇanā. · 一法论注释。
§435
435.Addhavihīno nāma ūnavīsativasso. Aṅgavihīno nāma hatthacchinnādibhedo. Vatthuvipanno nāma paṇḍako, tiracchānagato, ubhatobyañjanako ca. Avasesā theyyasaṃvāsakādayo aṭṭha abhabbaṭṭhānappattā dukkaṭakārino nāma, imasmiṃyeva attabhāve dukkaṭena attano kammena abhabbaṭṭhānappattāti attho. Aparipuṇṇoti aparipuṇṇapattacīvaro. No yācatīti upasampannaṃ na yācati. Paṭisiddhāti ‘‘dve puggalā na upasampādetabbā’’tiādinā (pari. 322) vāritā.
「时分缺者」,即未满二十岁者。「肢体缺者」,即手断等类别。「事物败坏者」,即般哒咖、畜生趣、二根者。其余偷住等八种达到不能位者称为「恶作行者」,意思是在此生中,以恶作业自己达到不能位。「不圆满」,即钵与衣不圆满者。「不乞求」,即不乞求达上。「被禁止」,即以『二种人不应令达上』等所遮止者。
§436
436.Haveti ekaṃsatthe nipāto. Laddhasamāpattissa bhikkhuno dīpitā āpatti atthi have attheva. No laddhasamāpattissāti aladdhasamāpattissa dīpitā āpatti atthevāti yojanā.
「有」是表示确定义的不变词。对于得定的比库,所显示的罪确实存在。「对于未得定者」,意思是对于未得定者,所显示的罪确实存在,应如此连接。
§437
437.Bhūtassāti attani santassa uttarimanussadhammassa. Abhūtārocanāpattīti catutthapārājikāpatti. Asamāpattilābhino niddiseti yojanā.
「实有的」,即自身存在的上人法。「虚妄宣说罪」,即第四巴拉基咖罪。应连接为:未得定者宣说。
§438
438.‘‘Atthisaddhammasaṃyuttā’’tiādīsu atthi-saddo paccattekavacanantehi paccekaṃ yojetabbo.
在「有真法相应」等中,「有」字应与各个单数词尾逐一连接。
§439
439.Padasodhammamūlādīti ādi-saddena ‘‘uttarichappañcavācādhammadesanā’’ti āpattīnaṃ gahaṇaṃ.
「句清净法根本等」,以「等」字摄取『超过五、六句法说示』等罪。
§440
440.Bhogeti paribhoge. ‘‘Saparikkhārasaṃyutā’’ti idañca nidassanamattaṃ. ‘‘Pattacīvarānaṃ nissajjane, kiliṭṭhacīvarānaṃ adhovane, malaggahitapattassa apacane’’ti evamādikā ayuttaparibhogā āpattiyopi sakaparikkhārasaṃyuttāyeva.
「受用」者,指诸受用。「与自己的资具相连」,此仅为举例。「在舍弃钵与衣时,在不洗污秽衣时,在不煮取垢的钵时」等如是不适当的受用,即使在罪过中,也是与自己的资具相连的。
§441
441.Mañcapīṭhādinti ādi-saddena bhisiādīnaṃ gahaṇaṃ. Ajjhokāsattharepi cāti ajjhokāse atthare attharāpane sati. Anāpucchāva gamaneti anāpucchitvā vā gamane. Vā-saddena anuddharitvā vā anuddharāpetvā vā gamanaṃ saṅgaṇhāti. Parasantakasaṃyutāti paraparikkhārapaṭibaddhā.
「床座等」,以「等」字摄取褥垫等。「即使在露地的敷具上」者,在露地的敷具上使敷具被敷设时。「不告知而去」者,或不告知而去。以「或」字摄取不收起或不使收起而去。「与他人的财物相连」者,与他人的资具相系属。
§443
443. ‘‘Sikharaṇīsī’’ti yaṃ vacanaṃ saccaṃ, taṃ bhaṇato garukaṃ duṭṭhullavācāsaṅghādiseso siyāti yojanā.
「火焰峰」,若所说的言语是真实的,说者有重罪,即粗恶语桑喀地谢萨,此为连结。
§445
445.Garukāpattīti uttarimanussadhammapārājikāpatti. Bhūtassārocaneti bhūtassa uttarimanussadhammassa anupasampannassa ārocane. Saccaṃ vadatoti saccaṃ vacanaṃ vadantassa. Lahukāti pācittiyāpatti.
「重罪」者,上人法巴拉基咖罪。「对真实者的告知」者,在对未达上者告知真实的上人法时。「说真实者」,说真实言语者。「轻罪」者,巴吉帝亚罪。
§447
447.Vikopetunti vaggakaraṇena vikopetuṃ. Hatthapāsaṃ jahanti antosīmāya eva hatthapāsaṃ jahanto, hatthapāsaṃ jahitvā ekamantaṃ nisīdantoti attho. Phuseti bhūmigato phuseyya.
「为了破坏」者,为了以造成分裂而破坏。「舍弃手的范围」者,在界内舍弃手的范围,舍弃手的范围后坐于一边,此为义理。「触及」者,落地者应触及。
§448
448. Vehāsakuṭiyā upari āhaccapādakaṃ mañcaṃ vā pīṭhaṃ vā abhinisīdanto vehāsagato āpajjatīti yojanā. Sace taṃ bhūmiyaṃ paññapetvā nisajjeyya, na āpajjeyya. Tena vuttaṃ ‘‘na bhūmito’’ti.
「在楼阁屋的上层,坐于有脚的床或座时,在空中者犯罪」,此为连结。若将那个设置在地上而坐,则不犯。因此说「不从地上」。
§449
449.Pavisantoti ārāmaṃ pavisanto. Nikkhamanti tato eva nikkhamanto. Tanti ārāmaṃ.
「入者」,谓入园林。「出」,谓从彼处出。「彼」,谓园林。
§450
450.Vattamapūretvānāti sīsato chattāpanayanaṃ, pādato upāhanāmuñcanavattaṃ akatvā. Nikkhamanti bahi nikkhamanto chattupāhanaṃ dhārentopi na āpajjati.
「未行其事」,谓未行从头除伞、从足脱鞋之事。「出」,谓出至外。即使持伞持鞋而出,亦不犯。
§451
451.‘‘Nikkhamanto’’ti idaṃ ‘‘nikkhama’’nti etassa atthapadaṃ. Pavisaṃ na cāti yaṃ ārāmaṃ sandhāya gato, taṃ pavisanto na āpajjeyya.
「出」者,此为『出』一词之义释。「入则不」,谓为彼园林而去者,入时不应犯。
§453
453. Yā kāci bhikkhunī atigambhīraṃ udakasuddhikaṃ ādiyantī āpattiṃ āpajjatīti yojanā.
「任何比库尼取过深水净」,犯罪,此为连结。
§457
457.Vattaṃ panattanoti yaṃ attano netthāravattaṃ vuttaṃ, so taṃ asamādiyantova āpajjati nāmāti yojanā.
「然制其事」,谓所说自己引导之事,彼不受持者即犯,此为连结。
§460
460.Itarassa ācariyassa, tathā saddhivihārikassa ca.
「其余老师,以及同住弟子亦然。」
§462
462.Dadamānoti pārivattakaṃ vinā dadamāno.
「施与」者,不经转施者而施与。
§463
463.Mudūti mudupiṭṭhiko. ‘‘Lambīādino’’ti padacchedo. Ādi-saddena ‘‘hatthena upakkamitvā asuciṃ mocentassa, ūrunā aṅgajātaṃ pellantassa, attānaṃ vadhitvā vadhitvā rodantiyā bhikkhuniyā āpattī’’ti evamādīnaṃ saṅgaho. Attāti ettha nissitāti uttarapadalopo, vibhattilopo ca niruttilakkhaṇena daṭṭhabbo. Sesāti methunadhammakāyasaṃsaggapahāradānādīsu vuttāpatti. Paranissitāti paraṃ nissāya āpajjitabbāti attho.
「柔软」者,背部柔软者。「兰比等」者,此为词句分解。以「等」字摄取「以手触摸而排不净者、以大腿推触肢体者、自击自身而哭泣之比库尼有罪」等如是诸事。「自」者,此处应依语法规则见「所依」之后词省略及格位省略。「其余」者,于交媾法、身相触、击打施与等中所说之罪。「依他」者,依他而应犯之义。
§465
465. ‘‘Na , bhikkhave, ovādo na gahetabbo’’ti vacanato ovādaṃ na gaṇhanto na paṭiggaṇhanto vajjataṃ āpajjati nāma.
因「诸比库,不应受教诫」之语,不受教诫、不接受者,名为犯应呵责。
§470
470.Aruṇuggeti aruṇuggamane. Naaruṇuggameti aruṇuggamanato aññasmiṃ kāle.
「明相出」者,于明相出现时。「非明相出」者,于明相出现以外之时。
§471
471. Ekarattātikkame chārattātikkame sattāhātikkame dasāhātikkameti yojanā. Ādi-saddena māsādīnaṃ saṅgaho. Vuttamāpattinti sabbattha nissaggiye pācittiyāpattiṃ. ‘‘Āpajjati aruṇuggame’’ti padacchedo.
「过一夜、过六夜、过七日、过十日」为连结。以「等」字摄取月等。「所说之罪」者,一切处为尼萨耆亚巴吉帝亚罪。「犯于明相出」为词句分解。
§473
473. Parasantakaṃ rukkhalatādiṃ theyyāya chindantassa pārājikaṃ, chindantassa pācittimattaṃ hotīti āha ‘‘bhūtagāmaṃ chindanto pārājikañca pācittiñca phuse’’ti.
盗断他人所有之树藤等者为巴拉基咖,断者仅为巴吉帝亚,故说「断生物村者触巴拉基咖及巴吉帝亚」。
§475
475.Chādento panāti ettha ‘‘kā āpattī’’ti seso. Tatra āha ‘‘āpattiṃ chādento naro āpajjatī’’ti.
「覆藏者」,此处省略「何罪」。对此说「覆藏罪者,人犯罪」。
Acchinnoti acchinnacīvaro. Nacchādentoti tiṇena vā paṇṇena vā sākhābhaṅgādinā yena kenaci attano hirikopinaṃ appaṭicchādento. Yathāha – ‘‘tiṇena vā paṇṇena vā paṭicchādetvā āgantabbaṃ, na tveva naggena āgantabbaṃ. Yo āgaccheyya, āpatti dukkaṭassā’’ti (pārā. 517).
「未遮」者,未遮衣者。「不覆藏」者,不以草、叶、枝折等任何物遮覆自己的羞耻处。如所说:「应以草或叶遮覆后来,不应裸形而来。若来者,犯恶作罪」。
§476
476.Kusacīrādinti ādi-saddena vākacīraphalakacīrādīnaṃ titthiyadhajānaṃ gahaṇaṃ. Dhārento koci āpajjatīti seso. Tatrāha – ‘‘kusacīrādīni dhārento dhārento āpajjatī’’ti (pari. aṭṭha. 322).
「吉祥草衣等」,以「等」字摄取树皮衣、木板衣等外道标帜。「持者某人犯」,此处省略。对此说「持吉祥草衣等者,持时犯罪」。
§477
477. Yaṃ nissaṭṭhapattaṃ ‘‘ayaṃ te bhikkhu patto yāvabhedanāya dhāretabbo’’ti dinnaṃ, taṃ sakkaccaṃ adhārento cadosavā hoti āpajjati āpattiṃ. Sacittakācittakadukassa saññāvimokkhadukaṃ yathākkamaṃ pariyāyoti āha ‘‘sacittakaduka’’ntiādi.
「凡被舍弃之钵」,即被给予「比库,此钵汝应持至破损」者,不恭敬持者,从第四次起犯罪。「有心二法」等,依次为有心无心恶作二法、想解脱二法之方式,故说「有心二法」等。
Dukakathāvaṇṇanā. · 二法论注释。
§478
478. Yā āpatti nāthe tiṭṭhante hoti, no parinibbute, sā āpatti atthi. Yā āpatti nāthe parinibbute hoti, na tu tiṭṭhante, sāpi atthi. Yā āpatti nāthe tiṭṭhantepi hoti parinibbutepi, sā āpatti atthīti yojanā.
「凡罪在导师住世时有,非般涅槃后,彼罪存在。凡罪在导师般涅槃后有,非住世时,彼罪亦存在。凡罪在导师住世时亦有、般涅槃后亦有,彼罪存在」,如是连结。
§479
479. Sā katamāti āha ‘‘ruhiruppādanāpattī’’tiādi. Tattha theramāvusavādena, vadato parinibbuteti ‘‘yathā kho panānanda, etarahi bhikkhū aññamaññaṃ āvusovādena samudācaranti, na kho mamaccayena evaṃ samudācaritabbaṃ…pe… navakatarena bhikkhunā therataro bhikkhu ‘bhante’ti vā ‘āyasmā’ti vā samudācaritabbo’’ti (dī. ni. 2.216) vacanato theraṃ āvusovādena samudācaraṇapaccayā āpattiṃ parinibbute bhagavati āpajjati, no tiṭṭhanteti attho.
「彼何者」,说「出血罪」等。其中,以长老具寿称呼,说时般涅槃后,即「阿难,如今比库们以具寿称呼相互交往,我灭度后不应如是交往……新受戒比库应以『尊者』或『具寿』称呼长老比库」之语故,因以具寿称呼称呼长老之缘,世尊般涅槃后犯罪,非住世时,此为义。
§481
481. Kathaṃ kāleyeva āpatti siyā, na vikāle. Kathaṃ vikāleyeva āpatti siyā, kāle na siyā. Kathaṃ kāle ceva vikāle cāti ubhayattha siyāti pañhe.
481. 如何唯在时中有罪,而非在非时?如何唯在非时中有罪,而在时中无罪?如何在时与非时两者中皆有罪?此为诸问。
§482
482. Yathākkamaṃ vissajjento āha ‘‘bhuñjato’’tiādi.
482. 依次第解答,说「食用者」等。
§483
483. Avasesaṃ pana sabbaṃ āpattiṃ kālavikālesu sabbadā āpajjati, tattha ca saṃsayo natthīti yojanā.
483. 然而其余一切罪,在时与非时中恒常犯之,于此无有疑惑,此为连结。
§484
484. ‘‘Atthāpatti rattiṃ āpajjati, no divā, atthāpatti divā āpajjati, no rattiṃ, atthāpatti rattiñceva āpajjati divā cā’’ti (pari. 323) vuttaṃ tikaṃ dassetumāha ‘‘rattimevā’’tiādi.
484. 为显示「有罪于夜犯之,非于昼;有罪于昼犯之,非于夜;有罪于夜亦犯之,于昼亦犯之」所说之三分,故说「唯于夜」等。
§486
486. Atthāpatti dasavasso āpajjati, no ūnadasavasso, sā kathaṃ siyā. Atthāpatti ūnadasavasso āpajjati, no dasavasso, sā kathaṃ hoti. Atthāpatti dasavassopi āpajjati ūnadasavassopīti ubhayatthapi āpatti kathaṃ hotīti yojanā.
486. 有罪十瓦萨者犯之,非不足十瓦萨者,彼如何有?有罪不足十瓦萨者犯之,非十瓦萨者,彼如何有?有罪十瓦萨者亦犯之,不足十瓦萨者亦犯之,于两者中之罪如何有?此为连结。
§487
487. Tattha vissajjanamāha ‘‘upaṭṭhāpetī’’tiādi. ‘‘Bālo’’ti etassa hi atthapadaṃ ‘‘abyatto’’ti.
487. 于此解答说「令侍奉」等。『愚者』此之义词为『无能者』。
§488
488. Ūnadasavasso evaṃ ‘‘ahaṃ paṇḍito’’ti parisaṃ gaṇhati, tathā āpattiṃ āpajjatīti yojanā. ‘‘Dasavasso ūno’’ti padacchedo. Dasavasso, ūnadasavasso cāti ubhopete parisupaṭṭhāpanāpattito aññaṃ āpattiṃ āpajjatīti yojanā. Ettha ca ‘‘āpajjante’’ti vattabbe gāthābandhavasena na-kāralopo.
488. 「不足十瓦萨者如是『我是智者』而摄受众,如是犯罪」,此为连结。「十瓦萨不足」,此为词句分解。十瓦萨者与不足十瓦萨者,此二者皆从不善照顾罪之外犯其他罪,此为连结。于此处,应说「诸犯」,但因偈颂结构之故,省略那字母。
§489
489. Kathaṃ kāḷe āpattiṃ āpajjati, na juṇhe, kathaṃ juṇhe āpattiṃ āpajjati, na kāḷasmiṃ, kathaṃ kāḷe ca juṇhe cāti ubhayatthapi āpajjatīti yojanā.
489. 如何于黑分犯罪而非白分?如何于白分犯罪而非黑分?如何于黑分与白分二者皆犯罪?此为连结。
§490
490. Vissajjanamāha ‘‘vassa’’ntiādi. ‘‘Āpajjate appavārento’’ti padacchedo. Juṇheti purimapakkhe. Kāḷaketi aparapakkhe.
490. 说明解答:「瓦萨」等。「不作布萨而犯」,此为词句分解。白分者,于前半月。黑分者,于后半月。
§491
491.Avipattināti catubbidhavipattirahitattā avipattinā bhagavatā paññattaṃ. Avasesanti vassaṃ anupagamanāpattiyā ca pavāraṇāpattiyā ca avasesaṃ sabbaṃ āpattiṃ.
491. 「无过失」者,因离四种过失故,由无过失之世尊所制定。「其余」者,除瓦萨不入罪与自恣罪之外,其余一切罪。
§492
492. Vassūpagamanaṃ kāḷe kappati, juṇhe no kappati, pavāraṇā juṇhe kappati, kāḷe no kappati, sesaṃ anuññātaṃ sabbaṃ saṅghakiccaṃ kāḷe ca juṇhe cāti ubhayatthapi kappatīti yojanā.
492. 瓦萨之入于黑分允许,于白分不允许;自恣于白分允许,于黑分不允许;其余所允许之一切僧团事务,于黑分与白分二者皆允许,此为连结。
§493
493. Atthāpatti hemante hoti, itarautudvaye gimhānavassānasaṅkhāte na hoti, atthāpatti gimheyeva hoti, na sesesu vassānahemantasaṅkhātesu, atthāpatti vasse hoti, no itaradvaye hemantagimhasaṅkhāteti yojanā.
493. 有罪于冬季生起,于其余二季即称为热季与雨季者不生起;有罪唯于热季生起,非于其余称为雨季与冬季者;有罪于雨季生起,非于其余二者即称为冬季与热季,此为连结。
§494-6
494-6. Sā tividhāpi āpatti katamāti āha ‘‘dine pāṭipadakkhāte’’tiādi. Tattha dine…pe… puṇṇamāsiyāti aparakattikapuṇṇamāsiyā kāḷapakkhapāṭipadadivase paccuddharitvā vikappetvā ṭhapitaṃ pana taṃ vassasāṭikacīvaraṃ sace hemante nivāseti, hemante āpajjatīti yojanā.
494-6. 彼三种罪,何者为何?故说「于日、巴帝巴德日所说」等。其中,于日……乃至……于满月日者,于后咖提咖月满月日,除去黑分巴帝巴德日而确定保留之瓦萨萨提咖衣,若于冬季穿用,则于冬季犯罪,此为连结。
Pacchimeti ettha sāmivacanappasaṅge bhummaṃ. Pacchimassa kattikassa yasmiṃ puṇṇame divase vassikasāṭikacīvaraṃ paccuddharitabbaṃ, tasmiṃ divase taṃ apaccuddharitvāva pāṭipade aruṇaṃ uṭṭhāpento apaccuddharaṇapaccayā āpatti hemanteyeva āpajjati, itare gimhānavassānautudvaye na āpajjatīti kurundaṭṭhakathāyaṃ (pari. aṭṭha. 323) niddiṭṭhanti yojanā. ‘‘Anujānāmi, bhikkhave, vassikasāṭikaṃ vassānaṃ catumāsaṃ adhiṭṭhātuṃ, tato paraṃ vikappetu’’nti (mahāva. 358) vuttapāḷiyā kurundaṭṭhakathāvacanassa avirujjhanato ‘‘tampi suvutta’’nti (pari. aṭṭha. 323) samantapāsādikāya vuttattā ‘‘hemante āpajjatī’’ti vacanassa ubhayampi attho hotīti gahetabbaṃ.
「最后」者,此处于所有格连接时为处格。最后咖提咖月之满月日,应除去瓦萨萨提咖衣之日,于彼日不除去而于巴帝巴德日令晨曦升起者,因不除去之缘故,罪于冬季即犯,于其余热季、雨季二时不犯,此于库伦德注疏中所说,此为连结。因「诸比库,我允许确定瓦萨萨提咖衣四个月雨季,过此应分配」所说之文句,与库伦德注疏之言不相违,且因《善见》中说「彼亦善说」,故应取「于冬季犯」之言有二义。
§497
497. Gimhānamāsānaṃ sambandhini gimhike utumhi. Māsato atireko atirekamāsoti katvā atirekamāso kālo sesoti vattabbe kāle. Pariyesantoti aññātikaappavāritaṭṭhānato satuppādakaraṇena vassikasāṭikaṃ pariyesanto ca atirekamāso sesoti katvā nivāsento ca gimhe āpattiṃ āpajjati. ‘‘Na tu eva itarautudvaye’’ti padacchedo. Gimhe pariyesanto purimamāsattaye āpajjatīti katvā nivāsento aḍḍhamāsādhike gimhamāsattaye āpajjati. Nissandehe ‘‘gimhānaṃ pacchimamāsato purimesu sattasu māsesū’’ti vuttaṃ, tadayuttaṃ ‘‘gimhāneyeva āpajjatī’’ti gimhāpattiyā dassitattā, ‘‘itarautudvaye’’ti paṭisiddhattā ca. Ettha ca gāthāya pariyesanāpattiyāyeva dassanaṃ nidassanamattanti katvā nivāsanāpattiyā ca gimheyeva sambhavoti sāpi dassitā.
497. 于热季诸月相关者,于热季之时。月之过度为过度月,作如是而余时者,应说余,于时。寻求者,从非亲里未受邀之处,以有因之作而寻求瓦萨萨提咖衣,且作余过度月而于热季穿用,犯罪。「然非于其余二时」,此为句分。于热季寻求,于前三月犯,作如是而穿用,于半月以上之热季三月犯。无疑「从热季最后月,于前七月」所说,彼不相应,因「唯于热季犯」,已示热季之罪,且因「于其余二时」被禁止。于此,以偈颂仅示寻求罪为例示,穿用罪亦唯于热季可能,故彼亦已示。
§498
498.Idha pana imasmiṃ sāsane yo bhikkhu vassikasāṭikacīvare vijjamāne naggo kāyaṃ ovassāpeti, so have ekaṃsena vasse vassānautumhi āpajjatīti yojanā.
498. 然于此,于此教法中,凡比库于瓦萨萨提咖衣存在时,裸身令身淋雨者,彼实一向于雨季、雨季之时犯,此为连结。
§499
499. ‘‘Atthāpatti saṅgho āpajjati, na gaṇo na puggalo, atthāpatti gaṇo āpajjati, na saṅgho na puggalo, atthāpatti puggalo āpajjati, na saṅgho na gaṇo’’ti (pari. 323) vuttattikaṃ dassetumāha ‘‘āpajjati hi saṅghovā’’tiādi.
499. 为示「有罪僧团犯,非众非个人,有罪众犯,非僧团非个人,有罪个人犯,非僧团非众」所说之三,故说「僧团或犯」等。
§500
500. Kathamāpajjatīti āha ‘‘adhiṭṭhāna’’ntiādi. Adhiṭṭhānanti adhiṭṭhānuposathaṃ karonto pārisuddhiuposathaṃ vāti sambandho. Idha attano yathāpattamuposathaṃ akatvā apattauposathakaraṇaṃ āpajjitabbāpattidassanassa adhippetattā, attakaraṇadosassa visuṃ visuṃ vakkhamānattā ca na gaṇo na ca puggaloti ettha adhiṭṭhānaṃ karonto puggalo ca pārisuddhiṃ karonto gaṇo ca nāpajjatīti yathālābhayojanā kātabbā. Yathākkamaṃ yojanaṃ karomīti vipariyāyavikappo na kātabbo. Evamuparipi vipariyāyavipakkhaṃ katvā yathālābhayojanāva kātabbā.
500. 如何犯?故说「确定」等。确定者,作确定伍波萨他或作清净伍波萨他,此为连结。此处,不作自己如法之伍波萨他而作非罪伍波萨他,为示应犯之罪之意趣,且因自作之过将各别说,故「非众非个人」者,此处作确定之个人与作清净之众不犯,应作如所得之连结。我作次第连结,不应作相反之异说。如是于上亦作相反之对反,应作如所得之连结。
§501
501.‘‘Uposatha’’nti idaṃ ‘‘suttuddesamadhiṭṭhāna’’nti padehi paccekaṃ yojetabbaṃ.
「伍波萨他」者,此应与「诵经」「行清净」「决意」诸词分别相连。
§502
502.Suttuddesaṃ karonto vāti ettha vā-saddena pārisuddhiṃ gaṇhāti. Suttuddesaṃ, pārisuddhiṃ vā uposathaṃ karonto puggalo āpattiṃ āpajjati, suttuddesaṃ karonto saṅgho ca nāpajjati, pārisuddhiṃ karonto gaṇo ca na āpajjatīti yojanā.
「正在诵经者」者,此处以「或」字摄取清净。正在诵经或正在行清净而作伍波萨他之补特伽罗犯罪,正在诵经之僧团不犯,正在行清净之众不犯,此为连结。
§503
503. Kathaṃ pana gilānova āpattiṃ āpajjati, na agilāno, kathaṃ agilānova āpattiṃ āpajjati, no gilāno, kathaṃ gilāno ca agilāno ca ubhopi āpajjantīti yojanā.
然而如何唯病者犯罪而非无病者,如何唯无病者犯罪而非病者,如何病者与无病者二者皆犯,此为连结。
§504
504. Yo pana akallako gilāno aññena pana bhesajjena atthe sati tadaññaṃ tato aññaṃ bhesajjaṃ viññāpeti, so āpajjati pācittiyāpattinti yojanā.
然而若不适当之病者,虽有其他药物可用于事,却请求异于彼之另一药物者,彼犯巴吉帝亚罪,此为连结。
§505
505. Bhesajjena atthe avijjamānepi sace bhesajjaṃ viññāpeti, agilānova viññattipaccayā āpattiṃ āpajjati. Sesaṃ pana āpattiṃ gilānaagilānā ubhopi āpajjanti.
即使药物于事不存在,若请求药物,唯无病者因请求之缘故犯罪。然而其余之罪,病者无病者二者皆犯。
§506
506. Atthāpatti antova āpajjati, na bahiddhā, tathā atthāpatti bahi eva āpajjati, na anto, atthāpatti anto, bahiddhāti ubhayatthapi āpajjatīti yojanā.
有罪唯于内犯而非于外,如是有罪唯于外犯而非于内,有罪于内于外二处皆犯,此为连结。
§507
507. Kevalaṃ antoyeva āpajjatīti yojanā.
「仅在内部犯」者,此为连结。
§508
508.Mañcādinti saṅghikamañcādiṃ.
「床等」者,僧团的床等。
§509
509. ‘‘Antosīmāya eva āpatti’’nti padacchedo. Kathaṃ antosīmāya eva āpattiṃ āpajjati, neva bahisīmāya āpattiṃ āpajjati, kathaṃ bahisīmāya eva āpattiṃ āpajjati, no antosīmāya āpattiṃ āpajjati, kathaṃ antosīmāya ca bahisīmāya cāti ubhayatthapi āpajjatīti yojanā.
「仅在界内犯」,此为句分。如何仅在界内犯罪,而不在界外犯罪?如何仅在界外犯罪,而不在界内犯罪?如何在界内与界外两处皆犯?此为连结。
§510
510.Sachattupāhano bhikkhūti chattupāhanasahito āgantuko bhikkhu. Pavisanto tapodhanoti āgantukavattaṃ adassetvā saṅghārāmaṃ pavisanto.
「持伞鞋之比库」者,持伞与鞋之客比库。「入热水堂」者,未示客比库之义务而入僧园。
§511
511. ‘‘Upacārassa atikkame’’ti padacchedo.
「于近行之超越」,此为句分。
§512
512.Sesaṃ sabbaṃ āpattiṃ antosīmāya ca bahisīmāya ca āpajjatīti yojanā. Ettha ca kiñcāpi vassacchedāpattiṃ bahisīmāgato āpajjati, bhikkhunīārāmapavesanāpattiṃ antosīmāya āpajjati, tadubhayaṃ pana āgantukagamikavattabhedāpattīhi ekaparicchedanti upalakkhaṇato eteneva viññāyatīti visuṃ na vuttanti gahetabbaṃ. Evaṃ sabbattha īdisesu ṭhānesu vinicchayo veditabbo.
「其余一切」者,在界内与界外皆犯罪,此为连结。于此,虽然破瓦萨之罪在界外犯,入比库尼园之罪在界内犯,然而此二者以客比库义务与行者义务之破坏罪为一章节,故由标示即可了知,不另说明,应如是理解。如是,于一切此类处所,应知此抉择。
Tikakathāvaṇṇanā. · 三法论注释。
§515
515.Vacīdvārikamāpattinti musāvādapesuññaharaṇādivasena vacīdvāre āpajjitabbāpattiṃ. Paravācāya sujjhatīti saṅghamajjhe ekavācikāya tiṇavatthārakakammavācāya sujjhati.
「语门罪」者,通过妄语、两舌、粗恶语等方式在语门所应犯之罪。「以他人之语而清净」者,在僧团中以单白的铺草席甘马语而清净。
§516
516. Vajjameva vajjatā, taṃ, pācittiyanti attho.
「过失即是过失性」,其义为巴吉帝亚。
§518-9
518-9.Taṃdesetvā visujjhantoti taṃ desetvā visuddho honto. Yāvatatiyakaṃ panāti yāvatatiyena samanubhāsanakammena āpannaṃ saṅghādisesāpattiṃ pana. Parivāsādīti ādi-saddena mānattamūlāyapaṭikassanaabbhānāni gahitāni.
「说彼而清净」者,说彼而成为清净者。「乃至第三次」者,以乃至第三次的劝告甘马所犯的桑喀地谢萨罪。「别住等」者,以「等」字摄取僧悦、退回原本、出罪。
§522
522.Kāyadvārikamāpattinti kāyadvārena āpajjitabbaṃ pahāradānādiāpattiṃ.
「身门罪」者,通过身门所应犯之罪,如施予打击等罪。
§523
523.Kāyeneva visujjhatīti tiṇavatthārakaṃ gantvā kāyasāmaggiṃ dento visujjhati.
「唯以身而清净」者,前往铺草席处,给予身和合而清净。
§526
526. Yo sutto āpattiṃ āpajjati, so kathaṃ paṭibuddho visujjhati. Yo paṭibuddhova āpanno, so kathaṃ sutto sujjhatīti yojanā.
「睡眠者犯罪,如何觉醒而清净。觉醒而犯者,如何睡眠而清净」,此为连结。
§528
528.Sagāraseyyakādinti mātugāmena sahaseyyādiāpattiṃ.
「与共卧等」者,与女人共卧等之罪。
§529
529.Jaggantoti jāgaranto niddaṃ vinodento.
「醒者」者,醒着者,驱除睡眠者。
§531
531.Paṭibuddhoti aniddāyanto.
「已觉」者,不睡眠者。
§532
532.Acittoti ‘‘sikkhāpadaṃ vītikkamissāmī’’ti cittā bhāvena acitto.
「无心」者,无『我将违越学处』之心故,为无心。
§535
535.Sacittakāpattinti vikālabhojanādiāpattiṃ. Tiṇavatthāre sayanto niddāyanto tiṇavatthārakakamme kariyamāne ‘‘imināhaṃ kammena āpattito vuṭṭhāmī’’ti cittarahito vuṭṭhahanto acittako visujjhati.
「有心之罪」者,非时食等之罪。卧于草敷具而睡眠者,于草敷具之甘马正在作时,无『我以此甘马从罪中出起』之心而出起者,为无心者,得清净。
§536
536.Pacchimaṃ tu padadvayanti –
「然最后之二句」者——
‘‘Āpajjitvā acittova, acittova visujjhati;
「犯已无心,无心而清净;犯已有心,有心而清净。」
Āpajjitvā sacittova, sacittova visujjhatī’’ti. –
此为二句。「不混合」者,不与无心、有心二句如是混合而作。「在此」者,在前二句中。「依所说之随顺」者,依所说之方法随顺。
Padadvayaṃ . Amissetvāti acittasacittapadehi evameva missaṃ akatvā. Etthāti purimapadadvaye. Vuttānusārenāti vuttanayānusārena.
此为二句。「不混合」者,不与无心、有心二句如是混合而作。「在此」者,在前二句中。「依所说之随顺」者,依所说之方法随顺。
§539
539.Kammatoti samanubhāsanakammato.
「从甘马」者,从共同告白甘马。
§540
540.Āpajjitvā akammatoti samanubhāsanakammaṃ vināva āpajjitvā.
「犯已无甘马」者,无共同告白甘马而犯。
§541
541. Samanubhāsane āpajjitabbaṃ saṅghādisesāpattiṃ samanubhāsanamāha kāraṇūpacārena.
「应在共同告白中犯」者,以原因之近因而说应在共同告白中犯之桑喀地谢萨罪。
§542
542.Avasesanti musāvādapācittiyādikaṃ.
「其余」者,妄语巴吉帝亚等也。
§543
543.Visujjhati asammukhāti saṅghassa asammukhā visujjhati. Idañca sammukhāvinayena ceva paṭiññātakaraṇena ca samentaṃ āpattādhikaraṇaṃ sandhāya vuttaṃ. Tattha puggalasammukhatāya sabbhāvepi saṅghassa asammukhatāya āpajjati vā visujjhati vāti ‘‘asammukhā’’ti vuttaṃ.
「不现前而清净」者,于僧团不现前而清净。此乃关于以现前调伏及自认行法二者相应之罪诤而说。其中,虽有人现前性,然因僧团不现前性,故犯或清净,是故说「不现前」。
§551
551. ‘‘Acittakacatukkaṃ ajānantacatukka’’nti kusalattikaphassapañcakādivohāro viya ādipadavasena vutto.
「无心四法、不知四法」者,如善三法、触五法等之用语,以「等」字而说。
§552-3
552-3. Atthāpatti āgantuko āpajjati, na cetaro āvāsiko āpajjati, atthāpatti āvāsikova āpajjati, na cetaro āgantuko āpajjati, atthāpatti āgantuko ca āvāsiko ca te ubhopi āpajjanti, ubho sesaṃ na āpajjanti atthīti yojanā.
「有罪,客比库犯,其余住处比库不犯;有罪,唯住处比库犯,其余客比库不犯;有罪,客比库与住处比库二者皆犯,二者其余不犯」,应如是连结。
§555
555.Itaroti āvāsiko. Āvāsavattanti āvāsikena āgantukassa kātabbavattaṃ. Āvāsīti āvāsiko.
「其余」者,住处比库也。「住处之事」者,住处比库对客比库应作之事也。「住处者」,住处比库也。
§556
556.Na cevāgantukoti taṃ āvāsikavattaṃ akaronto āgantuko na ceva āpajjati . Sesaṃ kāyavacīdvārikaṃ āpattiṃ. Ubhopi āgantukaāvāsikā. Bhikkhubhikkhunīnaṃ asādhāraṇaṃ āpattiṃ na āpajjanti.
「客比库不」者,不作彼住处比库之事之客比库不犯。「其余」者,身语二门之罪。「二者」者,客比库与住处比库。「比库与比库尼不共之罪」者,不犯。
§557
557.Vatthunānattatāti vītikkamanānattatā. Āpattinānattatāti pārājikādīnaṃ sattannaṃ āpattikkhandhānaṃ aññamaññanānattatā.
「事之异性」者,越度之异性也。「罪之异性」者,巴拉基咖等七罪聚之相互异性也。
§563
563.‘‘Pārājikānaṃ…pe… nānabhāvo’’ti idaṃ nidassanamattaṃ saṅghādisesānaṃ aniyatādīhi vatthunānatāya ceva āpattinānatāya ca labbhamānattā.
「巴拉基咖诸罪……乃至……异性」者,此仅为示例,因桑喀地谢萨诸罪与不定等,以事之异性及罪之异性而得成立故。
§565
565.Ayameva vinicchayoti na kevalaṃ pārājikāpattīsuyeva sādhāraṇāpattiyo ekato ca visuñca āpajjantānaṃ yathāvuttavinicchayo, atha kho avasesasādhāraṇāpattiyopi vuttanayena āpajjati, ayameva vinicchayo yojetabbo.
「此即决断」者,非仅于巴拉基咖罪中,共通罪一起犯与分别犯者,如所说之决断;实则于其余共通罪亦以所说之方式而犯,此即决断应予配合。
§577
577.Ādiyanto gaṇhanto. Payojentoti gaṇhāpento.
「取者」,执取也。「令取者」,令他执取也。
§579
579.Ūnakaṃpādaṃ…pe… lahuṃ phuseti thullaccayaṃ, dukkaṭañca sandhāyāha.
「不足一巴达……乃至……触轻罪」者,指土喇吒亚与恶作而说。
§580
580.Eteneva upāyena, sesakampi padattayanti yo ayaṃ paṭhamavinicchaye vuttanayo, eteneva nayena ūnapādaṃ ādiyanto lahukāpattiṃ āpajjati, pādaṃ vā atirekapādaṃ vā gahaṇatthaṃ āṇāpento garuṃ pārājikāpattiṃ āpajjati, pādaṃ vā atirekapādaṃ vā gaṇhanto ca gahaṇatthāya āṇāpento ca garuke pārājikāpattiyaṃyeva tiṭṭhati, ūnapādaṃ gaṇhanto ca gahaṇatthāya āṇāpento ca lahuke thullaccaye, dukkaṭe vā tiṭṭhatīti evaṃ sesakampi imaṃ padattayaṃ. Atthasambhavatoyevāti yathāvuttassa atthassa sambhavavaseneva.
「以此同样方式,其余三句亦然」者,于第一决断中所说之方式,以此同样方式,取不足一巴达者犯轻罪,为取一巴达或超过一巴达而令取者犯重罪巴拉基咖,取一巴达或超过一巴达且为取而令取者,住于重罪巴拉基咖中,取不足一巴达且为取而令取者,住于轻罪土喇吒亚或恶作中。如是其余三句亦然。「唯依义理可能性」者,唯依如所说义理之可能性而已。
§581-2
581-2. Kathaṃ kāleyeva āpatti siyā, no vikāle, vikāleyeva āpatti siyā, na ca kāle, atthāpatti kāle ca pakāsitā vikāle ca, atthāpatti neva kāle ca pakāsitā neva vikāle cāti yojanā.
「如何有罪在时而非非时,有罪在非时而非在时,有罪在时显露亦在非时显露,有罪既非在时显露亦非在非时显露」,此为连结。
§586-7
586-7. Kāle paṭiggahitaṃ kiṃ kāle kappati vikāle tu no kappati, vikāle gahitaṃ kiṃ vikāle kappati, no kāle kappati, kāle ca vikāle ca paṭiggahitaṃ kiṃ nāma kāle ca vikāle ca kappati, kāle ca vikāle ca paṭiggahitaṃ kiṃ nāma kāle ca vikāle ca na kappati, vada bhadramukhāti yojanā.
「在时受取者,何者在时许可而在非时不许可?在非时受取者,何者在非时许可而在时不许可?在时与非时受取者,何者名为在时与非时皆许可?在时与非时受取者,何者名为在时与非时皆不许可?请说,善面者」,此为连结。
§589
589. Vikāleyeva kappati, aparajju kālepi na kappatīti yojanā.
「唯在非时许可,至翌日时亦不许可」,此为连结。
§592
592.Kuladūsanakammādinti ādi-saddena abhūtārocanarūpiyasaṃvohāraviññattikuhanādīnaṃ saṅgaho.
「毁坏家族之业等」,以「等」字摄取诬告、金银交易、示相、诈现威仪等。
§593-4
593-4. Katamā āpatti paccantimesu desesu āpajjati, na majjhime, katamā āpatti majjhime pana desasmiṃ āpajjati, na ca paccantimesu, katamā āpatti paccantimesu ceva desesu āpajjati majjhime ca, katamā āpatti paccantimesu ceva desesu na āpajjati na majjhime cāti yojanā.
「何种罪在边地诸方犯而不在中地犯?何种罪在中地方犯而不在边地诸方犯?何种罪在边地诸方犯亦在中地犯?何种罪在边地诸方不犯亦不在中地犯」,此为连结。
§596
596. ‘‘So guṇaṅguṇupāhana’’nti padacchedo. So bhikkhūti attho.
「彼具绳鞋」,此为词句分解。「彼比库」为义。
§599
599. Evaṃ ‘‘āpajjati, nāpajjatī’’ti padavasena paccantimacatukkaṃ dassetvā ‘‘neva kappati, na kappatī’’ti padavasena dassetumāha ‘‘paccantimesū’’tiādi.
如是以「犯、不犯」之句显示边际四句后,为以「不允许、允许」之句显示,故说「在边际诸」等。
§601
601.Vuttanti ‘‘gaṇena pañcavaggenā’’tiādigāthāya heṭṭhā vuttaṃ.
「已说」者,在「以五群僧团」等偈颂之下已说。
§603
603.Evaṃ vattunti ‘‘na kappatī’’ti vattuṃ. Pañcaloṇādikanti ‘‘anujānāmi, bhikkhave, loṇānī’’tiādi.
「如是说」者,为说「不允许」。「五种盐等」者,「诸比库,我允许诸盐」等。
§608
608. Anuññātaṭṭhānassa anto no āpajjati, taṃ atikkamanto bahiyeva ca āpajjatīti yojanā.
「在允许处之内不犯,超越彼者在外则犯」,此为连结。
§612
612.Sekkhapaññattīti sekhiyapaññatti.
「有学制定」者,应学法制定。
§613
613.Agaṇāti adutiyā. Ettha hi ekāpi gaṇo nāma.
「无伴」者,无第二人。于此,即使一人亦名为伴。
§614
614.Ubhayatthapi asādhāraṇamāpattinti bhikkhunīnaṃ niyatāpaññatti veditabbā.
「于二者皆为不共堕」者,应知此为比库尼之决定制定。
§616
616. Gilāno ca nāpajjati, agilāno ca nāpajjatīti evaṃ ubhopi nāpajjantīti yojanā. Tikādīsu dassitānaṃ padānaṃ catukkādidassanavasena punappunaṃ gahaṇaṃ.
「病者不犯,非病者不犯」者,如是结合为「二者皆不犯」。于三法等中所示之词句,因四法等之显示而反复受持。
§618
618. ‘‘Āpajjati agilānovā’’ti padacchedo.
「犯者为非病者」,此为词句分解。
Catukkakathāvaṇṇanā. · 四法论注释。
§620
620. ‘‘Garuthullaccaya’’nti vattabbe ‘‘garu’’nti niggahītāgamo.
「土喇吒亚」者,应说时,「土喇」,此为随韵增音。
§621
621. Pañca kathinānisaṃsā heṭṭhā vuttāyeva.
「五种咖提那衣利益」者,于下文已说。
§626
626.Aggisatthanakhakkantanti aggisatthanakhehi akkantaṃ phuṭṭhaṃ, pahaṭanti attho. Abījanti nobījaṃ. Ubbaṭṭabījakanti nibbaṭṭabījakaṃ.
「为火刀爪所侵」者,为火、刀、爪所侵,所触,已击之义。「无种子」者,非种子。「已出种子」者,已离种子。
§628
628.Pavāraṇāpīti paṭikkhepapavāraṇāpi. Odanādīhīti ādi-saddena sattukummāsamacchamaṃsānaṃ gahaṇaṃ. Kāyādigahaṇenāti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā gahaṇena. ‘‘Dātukāmābhihāro ca, hatthapāseraṇakkhama’’nti imehi catūhi aṅgehi saddhiṃ tesaṃ dvinnamekaṃ gahetvā paṭiggahaṇā pañceva honti.
「巴瓦拉那」者,亦指拒绝巴瓦拉那。「饭食等」者,以「等」字摄取炒粉、粥、鱼、肉。「以身等受取」者,以身或以与身相连之物受取。「欲施者之携来、手、投掷、置放」,与此四支相应,取其中任二,受取即有五种。
§629-30
629-30.Vinayaññukasminti vinayadhare puggale. Sakañca sīlanti attano pātimokkhasaṃvarasīlañca. Surakkhitaṃ hotīti āpattānāpattikappiyākappiyānaṃ vijānantatāya asevitabbaṃ pahāya sevitabbaṃyeva sevanavasena suṭṭhu rakkhitaṃ hoti. Kukkuccamaññassa nirākarotīti aññassa sabrahmacārino kappiyākappiyavisaye uppannaṃ kukkuccaṃ nivāreti. Visārado bhāsati saṅghamajjheti kappiyākappiyānaṃ vinicchayakathāya uppannāya nirāsaṅko nibbhayo voharati. Veribhikkhūti attapaccatthike puggale. Dhammassa ceva ṭhitiyā pavattoti ‘‘vinayo nāma sāsanassa āyu, vinaye ṭhite sāsanaṃ ṭhitaṃ hotī’’ti (pārā. aṭṭha. 1.paṭhamamahāsaṅgītikathā; dī. ni. aṭṭha. 1.paṭhamamahāsaṅgītikathā; khu. pā. aṭṭha. 5.maṅgalasuttavaṇṇanā; theragā. aṭṭha. 1.251) vacanato saddhammaṭṭhitiyā paṭipanno hoti. Tasmā kāraṇā. Tattha vinayaññubhāve. Dhīro paññavā bhikkhu.
「知律者」者,指通达律藏之人。「自己之戒」者,指自己之巴帝摩卡律仪戒。「善守护」者,由于了知犯与不犯、如法与不如法,舍弃应不行者而唯行应行者之方式,极善守护。「除他人之疑悔」者,遣除其他同梵行者于如法与不如法境上所生之疑悔。「于僧团中无畏而说」者,当如法与不如法之决断论生起时,无疑、无怖而说。「怨敌比库」者,指敌对自己之人。「为法之住立与流传」者,由「律者,乃教法之寿命;律住立时,教法即住立」之语,行于正法住立之道。以此为因。于彼处,于知律之状态。「贤者」者,有慧之比库。
Pañcakakathāvaṇṇanā. · 五法论注释。
§631-2
631-2.Chaḷabhiññenāti cha abhiññā etassāti chaḷabhiñño, tena. Atikkantapamāṇaṃ mañcapīṭhaṃ, atikkantapamāṇaṃ nisīdanañca tathā atikkantapamāṇaṃ kaṇḍuppaṭicchādivassasāṭikacīvarañca sugatassa cīvare pamāṇikacīvaranti cha.
「以六神通」者,此人有六神通,故为六神通者,以彼。超过量之床座,超过量之坐具,以及超过量之覆疮衣、雨浴衣等衣,于善逝之衣中为有量衣,共六种。
§633-4
633-4. Aññāṇañca kukkuccañca aññāṇakukkuccā, tehi, aññāṇatāya ceva kukkuccapakatatāya cāti vuttaṃ hoti. Viparītāya saññāya kappiye akappiyasaññāya, akappiye kappiyasaññāya.
「无知与疑悔」者,由无知与疑悔,以彼等,谓由无知性与疑悔性。「颠倒之想」者,于如法有不如法想,于不如法有如法想。
Tattha kathaṃ alajjitāya āpajjati? Akappiyabhāvaṃ jānantoyeva madditvā vītikkamaṃ karoti (kaṅkhā. aṭṭha. nidānavaṇṇanā). Vuttampi cetaṃ –
于彼处,如何以无惭而犯?知不如法性而践踏、作违越。此亦已说——
‘‘Sañcicca āpattiṃ āpajjati;
「故意犯罪;
Āpattiṃ parigūhati;
覆藏罪过;
Agatigamanañca gacchati;
行于非道;
Ediso vuccati alajjī puggalo’’ti. (pari. 359);
如是者,称为无惭之人。
Kathaṃ aññāṇatāya āpajjati? Aññāṇapuggalo mando momūho kattabbākattabbaṃ ajānanto akattabbaṃ karoti, kattabbaṃ virādheti. Evaṃ aññāṇatāya āpajjati.
如何因无知而犯?无知之人,愚钝痴迷,不知应作与不应作,作不应作,废弃应作。如是因无知而犯。
Kathaṃ kukkuccapakatatāya āpajjati? Kappiyākappiyaṃ nissāya kukkucce uppanne vinayadharaṃ pucchitvā kappiyaṃ ce, kattabbaṃ siyā, akappiyaṃ ce, na kattabbaṃ, ayaṃ pana ‘‘vaṭṭatī’’ti madditvā vītikkamatiyeva. Evaṃ kukkuccapakatatāya āpajjati.
如何因追悔所迫而犯?依于净与不净而生追悔时,问持律者,若净,则应作;若不净,则不应作。然而此人以『可行』之想而轻率越犯。如是因追悔所迫而犯。
Kathaṃ kappiye akappiyasaññāya āpajjati? Sūkaramaṃsaṃ ‘‘acchamaṃsa’’nti khādati, kāle vikālasaññāya bhuñjati. Evaṃ kappiye akappiyasaññāya āpajjati.
如何于净而作不净想而犯?以猪肉为『熊肉』而食,于时而作非时想而食。如是于净而作不净想而犯。
Kathaṃ akappiye kappiyasaññāya āpajjati? Acchamaṃsaṃ ‘‘sūkaramaṃsa’’nti khādati, vikāle kālasaññāya bhuñjati. Evaṃ akappiye kappiyasaññāya āpajjati.
如何于不允许有允许想而犯?食熊肉以为「猪肉」而食,于非时有时想而食。如是于不允许有允许想而犯。
Kathaṃ satisammosāya āpajjati? Sahaseyyacīvaravippavāsādīni satisammosāya āpajjati.
如何因念失而犯?共宿、衣离等因念失而犯。
§635-8
635-8. ‘‘Bhikkhunā upaṭṭhapetabbo’’ti padacchedo. Dhammacakkhunāti pātimokkhasaṃvarasīlasaṅkhāto paṭipattidhammova cakkhu etassāti dhammacakkhu, tena chahi aṅgehi yuttena dhammacakkhunā pana bhikkhunā upasampādanā kātabbā, nissayo ceva dātabbo, sāmaṇero upaṭṭhāpetabboti yojanā. Āpattiṃ jānāti, anāpattiṃ jānāti, garuṃ āpattiṃ jānāti, lahuṃ āpattiṃ jānātīti yojanā. Assa bhikkhuno ubhayāni pātimokkhāni vitthārā svāgatāni bhavanti, atthato suvibhattāni bhavanti, suttaso anubyañjanaso suvinicchitāni bhavanti, dasavasso vā hoti, atirekadasavasso vāti yojanā.
「比库应侍奉」者,句之分解。「具法眼者」,称为巴帝摩卡律仪戒之实践法即是眼,具此者为法眼,然具此法眼且具足六支之比库应行达上,应给予依止,应令沙玛内拉侍奉,此为连结。知犯,知不犯,知重犯,知轻犯,此为连结。彼比库之两部巴帝摩卡详细地已善通达,于义理已善分别,于经文及随文已善决择,或为十瓦萨,或为超过十瓦萨,此为连结。
Chakkakathāvaṇṇanā. · 六集论的注释。
§639
639.Sattasāmīciyo vuttāti ‘‘so ca bhikkhu anabbhito, te ca bhikkhū gārayhā, ayaṃ tattha sāmīci, yuñjantāyasmanto sakaṃ, mā vo sakaṃ vinassāti ayaṃ tattha sāmīci, ayaṃ te bhikkhu patto yāva bhedanāya dhāretabboti, ayaṃ tattha sāmīci, tato nīharitvā bhikkhūhi saddhiṃ saṃvibhajitabbaṃ, ayaṃ tattha sāmīci, aññātabbaṃ paripucchitabbaṃ paripañhitabbaṃ, ayaṃ tattha sāmīci, yassa bhavissati, so harissatīti, ayaṃ tattha sāmīcī’’ti cha sāmīciyo bhikkhupātimokkhevuttā, ‘‘sā ca bhikkhunī anabbhitā, tā ca bhikkhuniyo gārayhā, ayaṃ tattha sāmīcī’’ti bhikkhunipātimokkhe vuttāya saddhiṃ satta sāmīciyo vuttā. Satteva samathāpi cāti sammukhāvinayādisamathāpi satteva vuttā. Paññattāpattiyo sattāti pārājikādayo paññattāpattiyo satta vuttā. Sattabojjhaṅgadassināti satisambojjhaṅgādayo satta bojjhaṅge yāthāvato passantena bhagavatā.
「说七适宜」者,「彼比库无罪,彼等比库应呵责,此为其中之适宜;诸具寿应努力自己之,勿令汝等自己之坏失,此为其中之适宜;此比库应得持至破裂为止,此为其中之适宜;从彼取出后应与诸比库共分,此为其中之适宜;应知、应遍问、应遍询,此为其中之适宜;属谁者,彼将取,此为其中之适宜」,此六适宜于比库巴帝摩卡中所说,「彼比库尼无罪,彼等比库尼应呵责,此为其中之适宜」,与比库尼巴帝摩卡中所说者合为七适宜已说。「七止诤亦」者,现前调伏等止诤亦说为七。「制定之罪为七」者,巴拉基咖等制定之罪说为七。「见七觉支者」者,由如实见念觉支等七觉支之世尊。
Sattakakathāvaṇṇanā. · 七集论的注释。
§640-1
640-1. Idha kuladūsako bhikkhu ājīvasseva kāraṇā pupphena, phalena, cuṇṇena, mattikāya, dantakaṭṭhehi, veḷuyā, vejjikāya, jaṅghapesanikenāti imehi aṭṭhahi ākārehi kulāni dūsetīti yojanā. ‘‘Pupphenā’’tiādinā pupphādinā dānameva upalakkhaṇato dasseti. Pupphenāti pupphadānenāti attho gahetabbo. Pupphadānādayo kuladūsane vuttā.
此处败坏家族之比库为活命之因,以花、以果、以粉、以土、以齿木、以竹、以医药、以腿按摩,以此八种方式败坏诸家族,此为连结。以「以花」等,以花等之施与即为标示而显示。「以花」者,应取以花之施与之义。花之施与等于败坏家族中所说。
§642-5
642-5. ‘‘Aṭṭhadhānatirittāpi, atirittāpi aṭṭhadhā’’tidvīsu aṭṭhakesu aṭṭha anatiritte tāva dassetumāha ‘‘akappiyakatañcevā’’tiādi . Gilānānatirittakanti niddiṭṭhā ime aṭṭheva anatirittakā ñeyyāti yojanā. Akappiyakatādayo pavāraṇasikkhāpadakathāvaṇṇanāya vuttā.
「八种不过量,过量亦八种」,于此二种八法中,为显示八种不过量,先说「不允许所作及」等。「病人之不过量」者,此等八种即应知为不过量,此为连结。不允许所作等于自恣学处之解释中所说。
§646
646.Ñātañattisūti ñātadukkaṭaṃ, ñattidukkaṭañca. Paṭisāvaneti paṭissave. Aṭṭhadukkaṭānaṃ vinicchayo dutiyapārājikakathāvaṇṇanāya vutto.
「知白」者,知恶作与白恶作。「回答」者,于回答时。八恶作之判决已于第二巴拉基咖之解释中说。
§648-9
648-9.Ehibhikkhūpasampadāti yasakulaputtādīnaṃ ‘‘ehi bhikkhū’’ti vacanena bhagavatā dinnaupasampadā. Saraṇagamanena cāti paṭhamabodhiyaṃ tīhi saraṇagamanehi anuññātaupasampadā. Pañhābyākaraṇovādāti sopākassa pañhābyākaraṇopasampadā, mahākassapattherassa dinnaovādapaṭiggahaṇopasampadā ca. Garudhammapaṭiggahoti mahāpajāpatiyā gotamiyā anuññātagarudhammapaṭiggahaṇopasampadā.
「以『来,比库』达上」者,世尊以『来,比库』之语,给予亚萨良家子等之达上。「以及以归依」者,于初觉时,以三归依所允许之达上。「问答与教诫」者,索巴咖之问答达上,以及大咖萨巴长老之受教诫达上。「受持重法」者,玛哈巴嘉巴娣果德弥所允许之受持重法达上。
Ñatticatutthena kammenāti idāni bhikkhuupasampadā. Aṭṭhavācikāti bhikkhunīnaṃ santike ñatticatutthena kammena, bhikkhūnaṃ santike ñatticatutthena kammenāti aṭṭhahi kammavācāhi bhikkhunīnaṃ upasampadā aṭṭhavācikā nāma. Dūtena bhikkhunīnanti aḍḍhakāsiyā gaṇikāya anuññātā bhikkhunīnaṃ dūtena upasampadā.
「以白四甘马」者,此即比库达上。「八语」者,于比库尼处以白四甘马,于比库处以白四甘马,以八甘马语,比库尼之达上名为八语。「以使者比库尼」者,阿达咖西亚妓女所允许之比库尼以使者达上。
§650
650.Suddhadiṭṭhināti suṭṭhu savāsanakilesānaṃ pahānena parisuddhā samantacakkhusaṅkhātā diṭṭhi etassāti suddhadiṭṭhi, tena samantacakkhunā sammāsambuddhena.
「清净见者」者,以善断随眠烦恼而清净,名为一切智之见属于彼者为清净见者,以彼一切智之正自觉者。
§651
651.Pāpicchā nāma asantaguṇasambhāvanicchā.
「恶欲者」者,名为希求不存在之功德之欲。
§652-3
652-3.Naca majjapo siyāti majjapo na siyā majjaṃ pivanto na bhaveyya, majjaṃ na piveyyāti attho. Abrahmacariyāti (a. ni. aṭṭha. 2.3.71) aseṭṭhacariyato methunā virameyya. Rattiṃ na bhuñjeyya vikālabhojananti uposathaṃ upavuttho rattibhojanañca divāvikālabhojanañca na bhuñjeyya. Na ca gandhamācareti gandhañca na vilimpeyya. Mañce chamāyaṃ va sayetha santhateti kappiyamañce vā sudhādiparikammakatāya bhūmiyā vā tiṇapaṇṇapalālādīni santharitvā kate santhate vā sayethāti attho. Etañhi aṭṭhaṅgikamāhuposathanti etaṃ pāṇātipātādīni asamācarantena upavutthaṃ uposathaṃ aṭṭhahaṅgehi samannāgatattā ‘‘aṭṭhaṅgika’’nti vadanti. Dukkhantagunāti vaṭṭadukkhassa antaṃ amatamahānibbānaṃ gatena pattena buddhena pakāsitanti yojanā.
「不应饮酒」者,不应为饮酒者,不应成为饮酒者,不应饮酒之义。「非梵行」者,从非最胜行,应离欲。「夜不食非时食」者,受持伍波萨他者,不应食夜食与日中非时食。「不涂香」者,不应涂香。「应卧床或地上铺具」者,应卧于如法之床,或于以水等作净之地上,铺草叶稻草等所作之铺具,此为义。「此名为八支伍波萨他」者,不行杀生等而受持之伍波萨他,因具足八支,故说为『八支』。「苦尽功德」者,应连结为:已到达轮回苦之尽头不死大涅槃者、已证得者、佛陀所显示。
§654
654. Bhikkhunovādakabhikkhuno aṭṭhaṅgāni bhikkhunovādakathāvaṇṇanāya dassitāneva.
654. 比库尼教诫比库的八支,已在比库尼教诫的解释中显示。
Aṭṭhakakathāvaṇṇanā. · 八集论的注释。
§655
655.Bhojanāni paṇītāni nava vuttānīti paṇītāni hi bhojanasikkhāpade vuttāni. Dasasu akappiyamaṃsesu manussamaṃsavajjitāni nava maṃsāni khādantassa dukkaṭaṃ niddiṭṭhanti yojanā.
655. 「九种上等食物已说」者,上等食物在食物学处中已说。在十种不允许肉中,除去人肉的九种肉,食用者有恶作罪,如是应连结。
§656
656.Pātimokkha…pe… paridīpitāti bhikkhūnaṃ pañcuddesā, bhikkhunīnaṃ aniyatuddesehi vinā cattāroti uddesā nava dīpitā. Uposathā navevāti divasavasena tayo, kārakavasena tayo, karaṇavasena tayoti nava uposathā. Etthāti imasmiṃ sāsane. Saṅgho navahi bhijjatīti navahi puggalehi saṅgho bhijjatīti yojanā. Yathāha –
656. 「巴帝摩卡……乃至……已阐明」者,比库有五诵,比库尼除不定诵外有四诵,如是九诵已阐明。「九种伍波萨他」者,依日有三,依作者有三,依作法有三,如是九种伍波萨他。「在此」者,在此教法中。「僧团以九而破裂」者,僧团以九人而破裂,如是应连结。如所说:
‘‘Ekato , upāli, cattāro honti, ekato cattāro, navamo anussāveti, salākaṃ gāheti ‘ayaṃ dhammo, ayaṃ vinayo, idaṃ satthusāsanaṃ, imaṃ gaṇhatha, imaṃ rocethā’ti. Evampi kho, upāli, saṅgharāji ceva hoti saṅghabhedo ca. Navannaṃ vā, upāli, atirekanavannaṃ vā saṅgharāji ceva hoti saṅghabhedo cā’’ti (cūḷava. 351).
「伍巴离,一边有四人,一边有四人,第九人宣告,取筹『这是法,这是律,这是导师的教诫,你们取此,你们认可此』。伍巴离,如是既有僧诤,亦有僧破。伍巴离,或者九人,或者超过九人,既有僧诤,亦有僧破」。
Navakakathāvaṇṇanā. · 九集论的注释。
§657
657. Dasa akkosavatthūni vakkhati. Dasa sikkhāpadāni pākaṭāneva. Manussamaṃsādīni dasa akappiyamaṃsāni heṭṭhā vuttāneva. Sukkāni ve dasāti nīlādīni dasa sukkāni.
657. 将说十种辱骂事。十种学处是明显的。人肉等十种不允许肉,已在下文说。「十种白色」者,青色等十种白色。
§659
659. Rañño antepurappavesane dasa ādīnavā evaṃ pāḷipāṭhena veditabbā –
659. 进入王宫内院的十种过患,应依圣典文句如是了知:
‘‘Dasayime, bhikkhave, ādīnavā rājantepurappavesane. Katame dasa? Idha, bhikkhave, rājā mahesiyā saddhiṃ nisinno hoti, tatra bhikkhu pavisati, mahesī vā bhikkhuṃ disvā sitaṃ pātukaroti, bhikkhu vā mahesiṃ disvā sitaṃ pātukaroti, tattha rañño evaṃ hoti ‘addhā imesaṃ kataṃ vā karissanti vā’ti. Ayaṃ, bhikkhave, paṭhamo ādīnavo rājantepurappavesane.
「诸比库,王宫内院有此十种过患。何等为十?诸比库,于此,国王与王后共坐,比库进入其处,王后见比库而露齿微笑,或比库见王后而露齿微笑,于此国王如是想:『确实此二人已作或将作』。诸比库,此为王宫内院之第一过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rājā bahukicco bahukaraṇīyo aññataraṃ itthiṃ gantvā na sarati, sā tena gabbhaṃ gaṇhāti, tattha rañño evaṃ hoti ‘na kho idha añño koci pavisati aññatra pabbajitena, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, dutiyo ādīnavo rājantepurappavesane.
「复次,诸比库,国王多事多务,与某女人交往后不记得,彼女因此怀孕,于此国王如是想:『此处除出家者外无他人进入,或许是出家者所为』。诸比库,此为王宫内院之第二过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rañño antepure aññataraṃ ratanaṃ nassati, tattha rañño evaṃ hoti ‘na kho idha añño koci pavisati aññatra pabbajitena, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, tatiyo ādīnavo rājantepurappavesane.
「复次,诸比库,国王内院中某宝物遗失,于此国王如是想:『此处除出家者外无他人进入,或许是出家者所为』。诸比库,此为王宫内院之第三过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rañño antepure abbhantarā guyhamantā bahiddhā sambhedaṃ gacchanti, tattha rañño evaṃ hoti ‘na kho idha añño koci pavisati aññatra pabbajitena, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, catuttho ādīnavo rājantepurappavesane.
「复次,诸比库,国王内院中的内部密谋于外泄露,于此国王如是想:『此处除出家者外无他人进入,或许是出家者所为』。诸比库,此为王宫内院之第四过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rañño antepure pitā vā puttaṃ pattheti, putto vā pitaraṃ pattheti, tesaṃ evaṃ hoti ‘na kho idha añño koci pavisati aññatra pabbajitena, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, pañcamo ādīnavo rājantepurappavesane.
「复次,诸比库,国王内院中父欲害子,或子欲害父,彼等如是想:『此处除出家者外无他人进入,或许是出家者所为』。诸比库,此为王宫内院之第五过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rājā nīcaṭṭhāniyaṃ ucce ṭhāne ṭhapeti, yesaṃ taṃ amanāpaṃ, tesaṃ evaṃ hoti ‘rājā kho pabbajitena saṃsaṭṭho, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, chaṭṭho ādīnavo rājantepurappavesane.
「复次,诸比库,国王将卑贱地位者置于高位,对此不满者如是想:『国王与出家者亲近,或许是出家者所为』。诸比库,此为王宫内院之第六过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rājā uccaṭṭhāniyaṃ nīce ṭhāne ṭhapeti, yesaṃ taṃ amanāpaṃ, tesaṃ evaṃ hoti ‘rājā kho pabbajitena saṃsaṭṭho, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, sattamo ādīnavo rājantepurappavesane.
「再者,诸比库!国王将出家者置于高位,对那些不喜此事者,他们如是想:『国王与出家者亲近,或许是出家者的甘马吧。』诸比库!此为进入王宫内院的第七过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rājā akāle senaṃ uyyojeti, yesaṃ taṃ amanāpaṃ, tesaṃ evaṃ hoti ‘rājā kho pabbajitena saṃsaṭṭho, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, aṭṭhamo ādīnavo rājantepurappavesane.
「再者,诸比库!国王于非时出兵,对那些不喜此事者,他们如是想:『国王与出家者亲近,或许是出家者的甘马吧。』诸比库!此为进入王宫内院的第八过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rājā kāle senaṃ uyyojetvā antarāmaggato nivattāpeti, yesaṃ taṃ amanāpaṃ, tesaṃ evaṃ hoti ‘rājā kho pabbajitena saṃsaṭṭho, siyā nu kho pabbajitassa kamma’nti. Ayaṃ, bhikkhave, navamo ādīnavo rājantepurappavesane.
「再者,诸比库!国王于适时出兵后,于中途令其返回,对那些不喜此事者,他们如是想:『国王与出家者亲近,或许是出家者的甘马吧。』诸比库!此为进入王宫内院的第九过患。
‘‘Puna caparaṃ, bhikkhave, rañño antepuraṃ hatthisammaddaṃ assasammaddaṃ rathasammaddaṃ rajanīyāni rūpasaddagandharasaphoṭṭhabbāni, yāni na pabbajitassa sāruppāni, ayaṃ, bhikkhave, dasamo ādīnavo rājantepurappavesane. Ime kho, bhikkhave, dasa ādīnavā rājantepurappavesane’’ti (a. ni. 10.45; pāci. 497).
「再者,诸比库!国王的内院有象群、马群、车队,有令人染着的色、声、香、味、触,这些不适合出家者。诸比库!此为进入王宫内院的第十过患。诸比库!这些是进入王宫内院的十种过患。」
Tattha ca pitā vā puttaṃ patthetīti puttaṃ māretumicchatīti attho. Eseva nayo putto pitaraṃ patthetīti. Hatthisammaddanti hatthīnaṃ sammaddo saṃsaṭṭho etthāti hatthisammaddaṃ. Evaṃ ‘‘assasammadda’’ntiādīsupi.
其中,「父亲希求儿子」者,意为父亲想要杀害儿子。「儿子希求父亲」亦同此理。「象群」者,『象群』,即诸象的聚集、混杂之处,故为象群。「马群」等亦同此。
Dasākārehīti –
「以十种方式」者——
‘‘Āpattinukkhittamanantarāya-
「罪覆藏者无障碍——
Pahuttatāyo tathasaññitā ca;
丰足性与如是想;
Chādetukāmo atha chādanāti;
欲覆藏者及覆藏——
Channā dasaṅgeharuṇuggamamhīti. –
此十支中说覆藏。」——
Gahitehi dasahi aṅgehi.
以所取的十支。
§660
660.Dasa kammapathā puññāti pāṇātipātāveramaṇiādayo dasa kusalakammapathā. Apuññāpi tathā dasāti pāṇātipātādayo dasa akusalakammapathāva. Dasa dānavatthūni vakkhati. Daseva ratanāni cāti –
「十业道为福」者,离杀生等十善业道。「非福亦如是为十」者,杀生等十不善业道。将说十施事。「十宝」者——
‘‘Muttā maṇī veḷuriyā ca saṅkhā;
「珍珠、摩尼、琉璃与螺贝;
Silā pavāḷaṃ rajatañca hemaṃ;
石、珊瑚、银与金;
Lohītakañcāpi masāragallā;
红铜以及玛瑙石;
Dasseti dhīro ratanāni jaññā’’ti. –
智者应知,此等为宝。」
Niddiṭṭhāni dasa ratanāni.
已说示十种宝。
§662
662. Munindena avandiyā dasa puggalā dīpitāti yojanā. Kathaṃ? ‘‘Dasayime, bhikkhave, avandiyā. Pure upasampannena pacchā upasampanno avandiyo, anupasampanno avandiyo, nānāsaṃvāsako vuḍḍhataro adhammavādī avandiyo, mātugāmo avandiyo, paṇḍako avandiyo, pārivāsiko avandiyo, mūlāyapaṭikassanāraho avandiyo, mānattāraho avandiyo, mānattacāriko avandiyo, abbhānāraho avandiyo. Ime kho, bhikkhave, dasa avandiyā’’ti (cūḷava. 312).
六六二、应连接为:牟尼主已阐明十种不应礼敬之人。如何?「诸比库,此十种不应礼敬。先达上者不应礼敬后达上者,未达上者不应礼敬,别住者中年长而说非法者不应礼敬,女人不应礼敬,般哒咖不应礼敬,行别住者不应礼敬,应退回原本者不应礼敬,应行僧悦者不应礼敬,正行僧悦者不应礼敬,应出罪者不应礼敬。诸比库,此等十种不应礼敬。」
§663-4
663-4.Sosānikanti susāne chaḍḍitaṃ. Pāpaṇikanti āpaṇadvāre chaḍḍitaṃ. Undūrakkhāyitanti undūrehi khāyitaṃ pariccattaṃ pilotikaṃ. Gokhāyitādīsupi eseva nayo. Thūpacīvarikanti balikammatthāya vammike parikkhipitvā pariccattavatthaṃ. Ābhisekiyanti rājūnaṃ abhisekamaṇḍape pariccattavatthaṃ. Gatapaccāgatañcāti susānagatamanussehi paccāgantvā nahāyitvā chaḍḍitaṃ pilotikaṃ.
「冢间衣」者,弃于冢间者。「店门衣」者,弃于店门者。「鼠啮衣」者,为鼠所啮、所舍弃之破布。于「牛啮衣」等亦同此理。「塔庙衣」者,为供养业故围绕蚁塔而舍弃之衣。「灌顶衣」者,诸王于灌顶堂中所舍弃之衣。「往返衣」者,往冢间之人返回后沐浴而弃之破布。
§665
665.Sabbanīlādayo vuttā, dasa cīvaradhāraṇāti ‘‘sabbanīlakāni cīvarāni dhārentīti vuttavasena dasā’’ti (pari. aṭṭha. 330) kurundiyaṃ vuttaṃ. Ettha imasmiṃ dasake saṃkaccikāya vā udakasāṭikāya vā saddhiṃ ticīvarāni nāmena adhiṭṭhitāni nava cīvarāni ‘‘dasacīvaradhāraṇā’’ti vuttāni. Yathāha – ‘‘navasu kappiyacīvaresu udakasāṭikaṃ vā saṃkaccikaṃ vā pakkhipitvā dasāti vutta’’nti (pari. aṭṭha. 330).
「说全青等十种持衣」者,于《库伦迪》中说:「依『持全青色衣』等所说之方式为十种」。此中,于此十种中,与缩水衣或浴衣一起,以三衣之名所确定之九种衣,被称为「十种持衣」。如所说:「于九种如法衣中,加入浴衣或缩水衣,故说为十」。
Dasakakathāvaṇṇanā. · 十集论的注释。
§666
666. Paṇḍakādayo ekādasa abhabbapuggalā pana upasampāditāpi anupasampannā hontīti yojanā.
「般哒咖等十一种不能者」,应连接为:即使被授达上,亦为未达上者。
§667
667. ‘‘Akappiyā’’ti vuttā pattā ekādasa bhavantīti yojanā. Dārujena pattenāti dārumayena pattena. Ratanubbhavāti ratanamayā dasa pattā ekādasa bhavantīti yojanā. Dārujena cāti ettha ca-saddena tambalohamayapattassa saṅgaho. Yathāha ‘‘ekādasa pattāti tambalohamayena vā dārumayena vā saddhiṃ dasaratanamayā’’ti. Idha ratanaṃ nāma muttādidasaratanaṃ.
「说不如法」之钵有十一种,应如是连接。「以木制钵」者,以木所造之钵。「以宝」者,以宝所造之十钵为十一种,应如是连接。「及以木制」者,此中「及」字摄取铜锡制钵。如所说:「十一钵者,与铜锡制或木制一起之十种宝制者」。此中,宝者,名为珍珠等十种宝。
§668
668. Akappiyā pādukā ekādasa hontīti yojanā. Yathāha ‘‘ekādasa pādukāti dasa ratanamayā, ekā kaṭṭhapādukā. Tiṇapādukamuñjapādukapabbajapādukādayo pana kaṭṭhapādukasaṅgahameva gacchantī’’ti.
「不如法之履有十一种」,应如是连接。如所说:「十一履者,十种宝制者,一种木履。草履、蔺草履、棕榈履等,则归入木履之摄」。
§669-70
669-70. Atikhuddakā atimahantāti yojanā. Khaṇḍanimittakā chāyānimittakāti yojanā. Bahiṭṭhena sammatāti sīmāya bahi ṭhitena sammatā. Nadiyaṃ, jātassare, samudde vā tathā sammatāti yojanā. Sīmāya sambhinnā sīmāya ajjhotthaṭā sīmāti yojanā. Imā ekādasa asīmāyo siyunti yojanā.
「过小、过大」,应如是连接。「有缺相、有影相」,应如是连接。「以外立者认可」者,以立于界外者所认可。「于河中、于湖中、于海中亦如是认可」,应如是连接。「界破坏、界覆盖于界」,应如是连接。「此等十一种为非界」,应如是连接。
§671
671. Ekādaseva pathavī kappiyā, ekādaseva pathavī akappiyāti yojanā.
「十一种地是净的,十一种地是不净的」,此为连结。
Tattha ekādasa kappiyapathavī nāma suddhapāsāṇā, suddhasakkharā, suddhakathalā, suddhamarumbā, suddhavālukā, yebhuyyenapāsāṇā, yebhuyyenasakkharā, yebhuyyenakathalā, yebhuyyenamarumbā, yebhuyyenavālukāti imā dasa daḍḍhāya pathaviyā vā catumāsovaṭṭhakapaṃsupuñjena vā mattikāpuñjena vā saddhiṃ ekādasa. ‘‘Appapaṃsukā, appamattikā’’ti (pāci. 86) aparāpi pathaviyo vuttā, tā yebhuyyenapāsāṇādīsu pañcasuyeva saṅgahitā.
其中,十一种净地者,名为:纯石、纯砾、纯砂砾、纯红土、纯沙、多分石、多分砾、多分砂砾、多分红土、多分沙,此十种与坚固地或四月以上堆积的尘堆或土堆合为十一种。「少尘、少土」等所说的其他地,彼等仅摄于多分石等五种中。
Ekādasa akappiyapathavī nāma ‘‘suddhapaṃsu suddhamattikā appapāsāṇā appasakkharā appakathalā appamarumbā appavālukā yebhuyyenapaṃsukā yebhuyyenamattikā, adaḍḍhāpi vuccati jātā pathavī. Yopi paṃsupuñjo vā mattikāpuñjo vā atirekacātumāsaṃ ovaṭṭho, ayampi vuccati jātapathavī’’ti (pāci. 86) vuttā ekādasa.
十一种不净地者,名为:「纯尘、纯土、少石、少砾、少砂砾、少红土、少沙、多分尘、多分土,未坚固者亦称为生地。凡尘堆或土堆超过四月堆积者,此亦称为生地」,如是所说的十一种。
Gaṇṭhikākappiyā vuttā, ekādasa ca vīdhakāti ettha kappiyā gaṇṭhikā vidhakā ca ekādasa vuttāti yojanā. Te pana –
「已说结净与十一种钻孔」,此处连结为:已说净的结与十一种钻孔。然而彼等——
‘‘Veḷudantavisāṇaṭṭhi-kaṭṭhalākhāphalāmayā;
「竹、牙、角、骨、木、树脂、果实所成;」
Saṅkhanābhimayā sutta-naḷalohamayāpi ca;
「螺、脐所成、线、芦苇、铁所成亦然;」
Vidhā kappanti kappiyā, gaṇṭhiyo cāpi tammayā’’ti. –
「种种方式是如法的,结亦是由此而成。」
Imāya gāthāya saṅgahitāti veditabbā.
应知此偈所摄。
§674-5
674-5.Ukkhittassānuvattikā bhikkhunī ubhinnaṃ bhikkhubhikkhunīnaṃ vasā saṅghādisesesu aṭṭha yāvatatiyakāti ime ekādasa yāvatatiyakāti pakāsitāti yojanā.
「随举比库尼」「对比库与比库尼二者」「在桑喀地谢萨中有八条至三次」,此等十一条「至三次」,如是显示,此为连接。
§676
676. Nissayassa paṭippassaddhiyo dasekāva ekādaseva vuttāti yojanā. Chadhācariyato vuttāti –
「依止的止息有十或十一」,如是所说,此为连接。「依六种行相而说」者——
‘‘Pakkante pakkhasaṅkante, vibbhante cāpi nissayo;
「离去、转派、还俗,依止止息;」
Maraṇāṇattupajjhāya-samodhānehi sammatī’’ti. –
「死亡、异界、师承、和合,亦由认可。」
Ācariyato chadhā nissayapaṭippassaddhiyo vuttā. Upajjhāyā tu pañcadhāti tāsu upajjhāyasamodhānaṃ vinā avasesāhi pañcadhā upajjhāyapaṭippassaddhiyo vuttāti ime ekādasa.
从老师方面说,有六种依止的止息。但从戒师方面说,则有五种。在这些当中,除了与戒师相等的情况之外,以其余的方式说有五种戒师依止的止息。这些共有十一种。
Ekādasakakathāvaṇṇanā. · 十一集论的注释。
§677
677.Teraseva dhutaṅgānīti paṃsukūlikaṅgādīni dhutaṅgāni teraseva honti.
『十三头陀支』者,粪扫衣支等头陀支,正好有十三种。
Paramāni ca cuddasāti ‘‘dasāhaparamaṃ atirekacīvaraṃ dhāretabbaṃ, māsaparamaṃ tena bhikkhunā taṃ cīvaraṃ nikkhipitabbaṃ, santaruttaraparamaṃ tena bhikkhunā tato cīvaraṃ sāditabbaṃ, chakkhattuparamaṃ tuṇhībhūtena uddissa ṭhātabbaṃ, navaṃ pana bhikkhunā santhataṃ kārāpetvā chabbassāni dhāretabbaṃ chabbassaparamatā dhāretabbaṃ, tiyojanaparamaṃ sahatthā haritabbāni, dasāhaparamaṃ atirekapatto dhāretabbo, sattāhaparamaṃ sannidhikārakaṃ paribhuñjitabbāni, chārattaparamaṃ tena bhikkhunā tena cīvarena vippavasitabbaṃ, catukkaṃsaparamaṃ, aḍḍhateyyakaṃsaparamaṃ, dvaṅgulapabbaparamaṃ ādātabbaṃ, aṭṭhaṅgulaparamaṃ mañcapaṭipādakaṃ, aṭṭhaṅgulaparamaṃ dantakaṭṭha’’nti iti imāni cuddasa paramāni.
『以及十四种最高限』者:『应持不超过十日的长衣,那位比库应放置那件衣不超过一个月,那位比库应从那里受用衣不超过敷具与覆具,应默然站立为人不超过六次,比库制作新的敷具后应持用六年,应持用不超过六年,应亲手携带不超过三由旬,应持不超过十日的长钵,应受用储藏食物不超过七日,那位比库应离那件衣不超过六夜,最多四指宽,最多二指半宽,应取不超过二指节,床脚最多八指高,牙签最多八指长』,如是这些是十四种最高限。
Soḷaseva tu ‘‘jāna’’nti paññattānīti ‘‘jāna’’nti evaṃ vatvā paññattāni soḷasa. Te evaṃ veditabbā – jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ attano pariṇāmeyya, jānaṃ pubbupagataṃ bhikkhuṃ anupakhajja seyyaṃ kappeyya, jānaṃ sappāṇakaṃ udakaṃ tiṇaṃ vā mattikaṃ vā siñceyya vā siñcāpeyya vā, jānaṃ bhikkhuniparipācitaṃ piṇḍapātaṃ paribhuñjeyya, jānaṃ āsādanāpekkho, bhuttasmiṃ pācittiyaṃ, jānaṃ sappāṇakaṃ udakaṃ paribhuñjeyya, jānaṃ yathādhammaṃ nihaṭādhikaraṇaṃ puna kammāya ukkoṭeyya, jānaṃ duṭṭhullaṃ āpattiṃ paṭicchādeyya, jānaṃ ūnavīsativassaṃ puggalaṃ upasampādeyya, jānaṃ theyyasatthena saddhiṃ saṃvidhāya ekaddhānamaggaṃ paṭipajjeyya, jānaṃ tathāvādinā bhikkhunā akatānudhammena, jānaṃ tathānāsitaṃ samaṇuddesaṃ, jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmeyya, jānaṃ pārājikaṃ dhammaṃ ajjhāpannaṃ bhikkhuniṃ nevattanā paṭicodeyya, jānaṃ coriṃ vajjhaṃ viditaṃ anapaloketvā, jānaṃ sabhikkhukaṃ ārāmaṃ anāpucchā paviseyyāti.
『但十六种是以「知道」而制定的』者,以『知道』这样说而制定的有十六种。它们应如此了知:知道而将已分配给僧团的利养转分配给自己,知道而侵占先到比库的卧坐处,知道而浇灌或使人浇灌有生物的水或草或土,知道而受用比库尼所劝化的钵食,知道而期待被供养,在已食后为巴吉帝亚,知道而受用有生物的水,知道而重新提起如法已平息的诤事,知道而覆藏粗重罪,知道而授具足戒给未满二十岁的人,知道而与盗贼队伍约定同行一段路程,知道而与如是说的比库未作如法羯磨,知道而如是未驱摈沙玛内拉,知道而将已分配给僧团的利养转分配给个人,知道而不亲自谴责犯巴拉基咖法的比库尼,知道而不求听已知的应处死的盗贼,知道而不询问即进入有比库的园林。
§678
678.Idha imasmiṃ sāsane yo bhikkhu anuttaraṃ sauttaraṃ uttarapakaraṇena sahitaṃ sakalampi vinayavinicchayaṃ jānāti, mahattare ativipule anuttare uttaravirahite uttame vinayanaye vinayāgate āpattianāpattigarukalahukakappiyaakappiyādivinicchayakamme. Atha vā vinayanaye vinayapiṭake pavattamāno so bhikkhu niruttaro bhavati paccatthikehi vattabbaṃ uttaraṃ atikkamitvā ṭhito, seṭṭho vā bhavati, tassa ceva paresañca saṃsayo na kātabboti yojanā. Jānatīti gāthābandhavasena rasso.
『在此』者,在此教法中。那位比库知道无上的、有上的、与上品相应的、完整的律的决断,在极大的、极广的、无上的、离上的、最胜的律的规则中,在律中所说的有罪无罪、重轻、如法不如法等决断的甘马中。或者,在律的规则中、在律藏中进行时,那位比库成为无上者,超越了对手所应说的上,而安住,或者成为最胜者,不应对他自己和他人产生疑惑,这是连接。『知道』者,因偈颂的关系而短音。
Iti uttare līnatthapakāsaniyā · 如是，上述为阐明省略义之〔说明〕。
Ekuttaranayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 增一法说示之解释已毕。