Āpattisamuṭṭhānakathāvaṇṇanā · 罪等起论解释
Āpattisamuṭṭhānakathāvaṇṇanā罪生起论释
§405
405.Ādināti paṭhamena kāyasaṅkhātena samuṭṭhānena.
「最初」者,以身为行相之生起。
§406-7
406-7.Dukkaṭādayoti ādi-saddena thullaccayasaṅghādisesā gahitā. Yathāha – ‘‘payoge dukkaṭaṃ . Ekaṃ piṇḍaṃ anāgate āpatti thullaccayassa. Tasmiṃ piṇḍe āgate āpatti saṅghādisesassā’’ti (pari. 277). Vikāle pana pācittīti vikālabhojanapācitti. Aññātihatthatoti aññātikāya bhikkhuniyā antaragharaṃ paviṭṭhāya hatthato. Gahetvāti khādanīyaṃ vā bhojanīyaṃ vā sahatthā paṭiggahetvā. ‘‘Pañca imā āpattiyo’’ti padacchedo.
「恶作等」者,以『等』字摄取土喇吒亚、桑喀地谢萨。如所说:『在加行时为恶作。一团食未至时,犯土喇吒亚。彼团食至时,犯桑喀地谢萨。』又『非时则巴吉帝亚』者,非时食之巴吉帝亚。『从非亲里手』者,从已入村落间之非亲里比库尼手。『取而』者,以自手受取副食或主食。『此五种罪』为句读。
§408
408.Dutiyenāti vācāsaṅkhātena samuṭṭhānena.
「以第二」者,以语为行相之生起。
§409-10
409-10.Samādisati katheti ce. Sabbathā vipannanti adesitavatthukatādinā sabbappakārena vipannappadesaṃ. Kuṭinti saññācikāya kuṭiṃ. Yathāha parivāre ‘‘tassa kuṭiṃ karonti adesitavatthukaṃ pamāṇātikkantaṃ sārambhaṃ aparikkamana’’nti (pari. 278). Padasodhammaṃ mūlaṃ samuṭṭhānaṃ yassa pācittiyassāti tathā vuttaṃ, tena padasodhammamūlena, sahatthe cetaṃ karaṇavacanaṃ.
「教令若说」者。『一切败坏』者,以未指示地点等一切方式败坏之处。『小屋』者,有想之小屋。如《篇集》所说:『为彼造小屋,未指示地点、超过量、有破坏、未巡视。』『足以洗涤』为根本、为生起,彼巴吉帝亚之,如是所说,以彼足以洗涤为根本,与此同手,此为造作之语。
§411
411.Tatiyena samuṭṭhānenāti kāyavācāsaṅkhātena samuṭṭhānena.
「以第三生起」者,以身语为行相之生起。
§412
412.Saṃvidahitvānāti saddhiṃ vidahitvā, ‘‘kuṭiṃ karomā’’ti aññehi saddhiṃ mantetvāti attho.
「共同安排而」者,与共同安排,『我等造小屋』,与他人共同商议之义。
§413
413.Vatvāti attano atthāya viññāpetvā. Bhikkhuninti bhikkhūnaṃ bhuñjanaṭṭhāne ṭhatvā ‘‘idha sūpaṃ detha, idha odanaṃ dethā’’ti vosāsamānaṃ upāsakānaṃ vatvā dāpentiṃ bhikkhuniṃ. Na nivāretvāti ‘‘apasakka tāva, bhagini, yāva bhikkhū bhuñjantī’’ti anapasādetvā bhuñjatoti yojanā.
「说已」者,为自己之利益而告知。「比库尼」者,站在比库们用食之处,对正在分配「此处给汤,此处给饭」的近事男们说话后令其施与的比库尼。「未制止」者,未以「姊妹,请稍退,待比库们用食」而令其退避,即用食之义。
§414
414. Catutthena kāyacittasamuṭṭhānena kati āpattiyo siyunti yojanā.
以第四身心生起,有多少罪过?此为连结之义。
§417
417.Pañcamenāti vācācittasamuṭṭhānena. Vadanti vadanto samudācaranto.
「以第五」者,以语心生起。「说者」,正在说,正在行。
§418
418.Kuṭinti nidassanamattaṃ, adesitavatthukaṃ pamāṇātikkantaṃ sārambhaṃ aparikkamanaṃ senāsanampi gahaṇaṃ veditabbaṃ.
「小屋」者,仅为例示,应知亦摄取未指定用途之、超过量度之、有施工之、未巡视之住所。
§419
419.Vāceti padaso dhammanti ettha ‘‘anupasampanna’’nti seso. Yathāha – ‘‘bhikkhu akappiyasaññī anupasampannaṃ padaso dhammaṃ vācetī’’ti (pari. 281). Davakamyatā vadantassāti jātiādīhi akkosavatthūhi kīḷādhippāyena vadantassa. Davakamyatāti ca ‘‘paṭisaṅkhā yoniso’’tiādīsu (ma. ni. 1.22, 24, 422; a. ni. 6.58; 8.9; mahāni. 199, 206; dha. sa. 1355; vibha. 518) viya ya-kāralopena niddeso.
「令诵」者,「逐句法」,此中「未达上者」为省略。如所说:「比库,作非法想,令未达上者逐句诵法」。「戏弄欲」者,以种姓等辱骂之事,以游戏之意图而说者。「戏弄欲」者,如「如理省察」等处,以省略亚字母而说示。
§420
420. Chaṭṭhena kāyavācācittasamuṭṭhānena. Saṃvidahitvānāti saṃvidhāya, ‘‘tvañca ahañca ekato avaharissāmā’’ti sammantanaṃ katvā. Bhaṇḍaṃ haratīti ‘‘bhāriyaṃ tvaṃ ekaṃ passaṃ gaṇha, ahaṃ ima’’nti vatvā tena saha ṭhānā cāveti ce.
以第六身语心生起。「约定已」者,约定,作「汝与我一起搬运」之商议。「搬运物品」者,若说「汝取一重担,我取此」而与彼一起从处所移动。
§423
423.Idha imasmiṃ sāsane. Vimatūparamaṃ paramanti ettha ‘‘kappiyaṃ nu kho, akappiya’’nti vā ‘‘āpatti nu kho, anāpattī’’ti vā ‘‘dhammo nu kho, adhammo’’ti vā evamādinā nayena vividhenākārena pavattā vimati vicikicchā vimati. Vimatiṃ uparameti vināsetīti vimatūparamaṃ. Paramaṃ uttamaṃ. Uttaranti vibhaṅgakhandhakāgatānaṃ nidānādivinicchayānaṃ pañhauttarabhāvena ṭhitattā uttaraṃ. Imaṃ uttaraṃ nāma pakaraṇaṃ yo uttarati paññāya ogāhetvā pariyosāpeti. Idha ‘‘uttaraṃ uttara’’nti padadvaye ekaṃ guṇanidassanaṃ, ekaṃ satthanidassananti gahetabbaṃ. Sunayena yuto so puggalo vinayaṃ piṭakaṃ uttaratīti sambandho. Kiṃ visiṭṭhanti āha ‘‘sunaya’’ntiādi . Suṭṭhu cārittavārittadaḷhīkaraṇasithilakaraṇabhedā paññattianaupaññattādinayā etthāti sunayo, taṃ. Suṭṭhu nīyati vinicchayo etenāti sunayo, uttaravinicchayo, tena. Vinicchayāvabodhena saṃyutto samannāgato. Dukkhena uttarīyatīti duttaraṃ. Pātimokkhasaṃvarasīladīpakattena samādhipaññānibbānasaṅkhātauttarappattiyā patiṭṭhābhāvato uttaraṃ uttarati ogāhetvā pariyosānaṃ pāpuṇātīti attho.
在此者,在此教法中。「疑灭最上」与「上」者,于此处,以「是净耶?非净耶?」或「是犯耶?非犯耶?」或「是法耶?非法耶?」等方式,以种种行相而生起的疑惑、犹豫,即是疑。令疑灭、令疑除灭者,即是疑灭。最上者,最胜也。上者,因以问答之状态而安立于分别、篇集所含的因缘等决择中,故为上。凡以慧深入、完成此名为上的论书者。于此「上上」二词中,应取一为德之显示,一为教之显示。具足善方法之人,通达律藏,此为连结。何为殊胜?故说「善方法」等。善巧地行持、禁止、坚固、放宽之别,以制定与非制定等方法于此者,即是善方法,彼也。以此善巧地引导决择者,即是善方法,上之决择,以彼。具足决择之了知、具备者。难以通达者,即是难上。因以巴帝摩卡律仪戒为灯明,成为定、慧、涅槃所称之上达之基础,故通达上、深入而达到完成,此为义。
Idha yo vimatūparamaṃ paramaṃ uttaraṃ uttaraṃ nāma pakaraṇaṃ uttarati, sunayena yuto so puggalo sunayaṃ duttaraṃ uttaraṃ vinayaṃ uttaratīti yojanā. Ca-saddena satthantarasamuccayatthena imamatthaṃ dīpeti. Seyyathidaṃ, idha yo sunayaṃ duttaraṃ uttaraṃ vinayaṃ uttarati, sunayena yuto so puggalo vimatūparamaṃ paramaṃ uttaraṃ uttaraṃ nāma pakaraṇaṃ uttaratīti. Iminā yo uttaraṃ jānāti, so vinayaṃ jānāti. Yo vinayaṃ jānāti, so uttaraṃ jānātīti uttarapakaraṇassa vinayapiṭakajānane accantūpakāritā vibhāvitāti daṭṭhabbaṃ.
于此,凡通达名为疑灭最上之上之论书者,具足善方法之人,通达善方法、难上、上之律,此为连结。以「及」字,以教之外的集合义,显示此义。即是说,于此,凡通达善方法、难上、上之律者,具足善方法之人,通达名为疑灭最上之上之论书。以此应见:凡知上者,彼知律;凡知律者,彼知上,如是上论书于律藏之了知中的极大助益性已被阐明。
Iti uttare līnatthapakāsaniyā · 如是，以上为隐含义之阐明
Āpattisamuṭṭhānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 罪生起论释已毕。