Saṅghādisesakathāvaṇṇanā · 桑喀地谢萨论解释
Saṅghādisesakathāvaṇṇanā桑喀地谢萨论述注解。
§2011
2011. Evaṃ bhikkhunivibhaṅge āgataṃ pārājikavinicchayaṃ vatvā idāni tadanantaruddiṭṭhaṃ saṅghādisesavinicchayaṃ dassetumāha ‘‘yā pana bhikkhunī’’tiādi. Ussayavādāti kodhussayamānussayavasena vivadamānā. Tatoyeva aṭṭaṃ karoti sīlenāti aṭṭakārī. Ettha ca ‘‘aṭṭo’’ti vohārikavinicchayo vuccati, yaṃ pabbajitā ‘‘adhikaraṇa’’ntipi vadanti. Sabbattha vattabbe mukhamassā atthīti mukharī, bahubhāṇīti attho. Yena kenaci narena saddhinti ‘‘gahapatinā vā gahapatiputtena vā’’tiādinā (pāci. 679) dassitena yena kenaci manussena saddhiṃ. Idhāti imasmiṃ sāsane. Kirāti padapūraṇe, anussavane vā.
2011. 如是在比库尼分别中已说巴拉基咖决断后,今为显示紧接其后所说的桑喀地谢萨决断,故说「若比库尼」等。『诤讼者』,谓依忿恨缠、随眠缠而诤论者。由此而造诤讼者,即『造诤者』。于此,『诤讼』者,谓世俗裁判,出家者亦称之为『诤事』。于一切处应说之义有口者,即『多口者』,义为多言者。『与任何男子共』者,依「与家主或家主子」等所示,谓与任何人共。『于此』者,于此教法中。『据说』者,为充足句,或为传闻。
§2012
2012.Sakkhiṃvāti paccakkhato jānanakaṃ vā. Aṭṭaṃ kātuṃ gacchantiyā pade pade tathā dukkaṭanti yojanā.
2012. 『或证人』者,或直接所知之事。于前往造诤之比库尼的每一步,皆如是恶作,应如是连接。
§2013
2013.Vohāriketi vinicchayāmacce.
2013.『世俗谛官』者，即司法裁断之大臣也。
§2014
2014.Anantaranti tassa vacanānantaraṃ.
2014.『紧接其后』者，即紧接其言说之后也。
§2015
2015.Itaroti aṭṭakārako. Pubbasadisova vinicchayoti paṭhamārocane dukkaṭaṃ, dutiyārocane thullaccayanti vuttaṃ hoti.
2015. 『另一方』者,造诤者。『如前之决断』者,谓已说初次告知为恶作,第二次告知为土喇吒亚。
§2016
2016. ‘‘Tava, mamāpi ca kathaṃ tuvameva ārocehī’’ti itarena vuttā bhikkhunīti yojanā. Yathākāmanti tassā ca attano ca vacane yaṃ paṭhamaṃ vattumicchati, taṃ icchānurūpaṃ ārocetu.
2016. 应连接为:被另一方说「你的,我的也,如何?你独自告知」之比库尼。『随意』者,于彼女及自己之言中,最初欲说者,依意欲相应而告知。
§2018-9
2018-9. Ubhinnampi yathā tathā ārocitakathaṃ sutvāti yojanā. Yathā tathāti pubbe vuttanayena kenaci pakārena. Tehīti vohārikehi. Aṭṭe pana ca niṭṭhiteti aṭṭakārakesu ekasmiṃ pakkhe parājite. Yathāha ‘‘parājite aṭṭakārake aṭṭapariyosānaṃ nāma hotī’’ti. Aṭṭassa pariyosāneti ettha ‘‘tassā’’ti seso. Tassa aṭṭassa pariyosāneti yojanā.
「听闻双方如实告知之语」,应连接。「如实」者,依前述方式,以某种方法。「由彼等」者,由诉讼者。「然而,于讼事已终结时」者,于诉讼者中一方败诉时。如所说:『诉讼者败诉时,名为讼事终结。』「讼事之终结」,此处应补「彼女之」。应连接为「彼讼事之终结」。
§2020-23
2020-23. Anāpattivisayaṃ dassetumāha ‘‘dūtaṃ vāpī’’tiādi. Paccatthikamanussehi dūtaṃ vāpi pahiṇitvā sayampi vā āgantvā yā pana ākaḍḍhīyatīti yojanā. Aññehīti gāmadārakādīhi aññehi. Kiñci paraṃ anodissāti yojanā. Imissā odissa vutte tehi gahitadaṇḍe tassā ca gīvāti sūcitaṃ hoti. Yā rakkhaṃ yācati , tattha tasmiṃ rakkhāyācane tassā anāpatti pakāsitāti yojanā. Aññato sutvāti yojanā. Ummattikādīnanti ettha ādi-saddena ādikammikā gahitā.
为显示无犯之范围,故说「或遣使」等。应连接为「由敌对之人遣使,或自己前来,而被拖走之女」。「由其他人」者,由村童等其他人。应连接为「不指向任何他人」。于此所说,意指彼等持杖时及彼女之颈。「请求保护之女」,于彼请求保护时,彼女无犯,已显示。应连接为「从他处听闻」。「痴狂者等」,此处以「等」字摄取初业者。
Samuṭṭhānaṃ kathinena tulyanti yojanā. Sesaṃ dassetumāha ‘‘sakiriyaṃ ida’’nti. Idaṃ sikkhāpadaṃ. Kiriyāya saha vattatīti sakiriyaṃ aṭṭakaraṇena āpajjanato. ‘‘Samuṭṭhāna’’nti iminā ca samuṭṭhānādivinicchayo upalakkhitoti daṭṭhabbo.
应连接为「起源与咖提那衣相等」。为显示其余,故说「此为有行」。此学处。与行俱转,故为有行,因由诉讼而犯。以「起源」一词,应见起源等之决断已被标示。
Aṭṭakārikākathāvaṇṇanā. · 关于提起诉讼者的论述注解。
§2024-5
2024-5.Jānantīti ‘‘sāmaṃ vā jānāti, aññe vā tassā ārocentī’’ti (pāci. 684) vuttanayena jānantī. Corinti yāya pañcamāsagghanakato paṭṭhāya yaṃ kiñci parasantakaṃ avaharitaṃ, ayaṃ corī nāma. Vajjhaṃ viditanti ‘‘tena kammena vadhārahā aya’’nti evaṃ viditaṃ. Saṅghanti bhikkhunisaṅghaṃ. Anapaloketvāti anāpucchā. Rājānaṃ vāti raññā anusāsitabbaṭṭhāne taṃ rājānaṃ vā. Yathāha ‘‘rājā nāma yattha rājā anusāsati, rājā apaloketabbo’’ti. Gaṇameva vāti ‘‘tumheva tattha anusāsathā’’ti rājūhi dinnaṃ gāmanigamamallagaṇādikaṃ gaṇaṃ vā. Mallagaṇaṃ nāma pānīyaṭṭhapanapokkharaṇikhaṇanādipuññakammaniyutto janasamūho. Eteneva evameva dinnagāmavarā pūgā ca seniyo ca saṅgahitā. Vuṭṭhāpeyyāti upasampādeyya. Kappanti ca vakkhamānalakkhaṇaṃ kappaṃ. Sā corivuṭṭhāpananti sambandho. Upajjhāyā hutvā yā coriṃ upasampādeti, sā bhikkhunīti attho. Upajjhāyassa bhikkhussa dukkaṭaṃ.
「知」者,依「自己知,或他人告知彼女」所说之方式而知。「贼女」者,凡从五马萨咖价值起,盗取任何他人之物者,此名为贼女。「知为应处死」者,如是知「以彼业应受死刑」。「僧团」者,比库尼僧团。「不求听」者,不询问。「或王」者,于王应教诫之处,或彼王。如所说:『名为王者,于王教诫之处,应求听王。』「或仅众」者,王等所给予「汝等于彼处教诫」之村、镇、马喇众等众。马喇众者,名为从事设置饮水、掘池等福业之人群。以此,如是所给予之村长、众及军队亦被摄取。「应令出家」者,应授达上。「适合」者,具有所应说之相,为适合。「彼贼女之出家」,为连接。作为老师而授贼女达上之比库尼,为义。老师比库为恶作。
§2026
2026.Pañcamāsagghananti ettha pañcamāsañca pañcamāsagghanakañca pañcamāsagghananti ekadesasarūpekasesanayena pañcamāsassāpi gahaṇaṃ. Atirekagghanaṃ vāpīti etthāpi eseva nayo.
「五马萨咖价值」,此处以部分相似余留法,五马萨咖与五马萨咖价值为五马萨咖价值,亦摄取五马萨咖。「或超过价值」,此处亦为此法。
§2027
2027. Pabbajitaṃ pubbaṃ yāya sā pabbajitapubbā. Vuttappakāraṃ corakammaṃ katvāpi titthāyatanādīsu yā paṭhamaṃ pabbajitāti attho.
「先前已出家」者,彼女先前已出家。义为:作了所说方式之盗贼业后,于外道处等先前已出家之女。
§2028-30
2028-30. Idāni pubbapayogadukkaṭādiāpattivibhāgaṃ dassetumāha ‘‘vuṭṭhāpeti ca yā cori’’ntiādi. Idha ‘‘upajjhāyā hutvā’’ti seso. Idaṃ kappaṃ ṭhapetvāti yojanā. Sīmaṃ sammannati cāti abhinavaṃ sīmaṃ sammannati, bandhatīti vuttaṃ hoti. Assāti bhaveyya. ‘‘Dukkaṭa’’nti iminā ca ‘‘thullaccayaṃ dvaya’’nti iminā ca yojetabbaṃ.
今为显示前行恶作等罪之分别,故说「令出罪者,若盗女」等。此中应补「作为依止师」之语。应连接「除此开缘」。「同意结界」者,谓同意新结之界,即结缚之义。「应有」者,谓应成。应以「恶作」与「二土喇吒亚」相连接。
Kammanteti upasampadakammassa pariyosāne, tatiyāya kammavācāya yyakārappattāyāti vuttaṃ hoti.
「甘马之终」者,谓于达上甘马之终了时,即于第三次甘马语达到『亚』字之时,如是说也。
§2031
2031.Ajānantīti coriṃ ajānantī. (Idaṃ sikkhāpadaṃ.)
「不知」者,谓不知其为盗女。此为学处。
§2032
2032.Corivuṭṭhāpanaṃ nāmāti idaṃ sikkhāpadaṃ corivuṭṭhāpanasamuṭṭhānaṃ nāma. Vācacittatoti khaṇḍasīmaṃ agantvā karontiyā vācācittehi. Kāyavācādito cevāti gantvā karontiyā kāyavācācittato ca samuṭṭhāti. Yathāha ‘‘kenacideva karaṇīyena pakkantāsu bhikkhunīsu agantvā khaṇḍasīmaṃ vā nadiṃ vā yathānisinnaṭṭhāneyeva attano nissitakaparisāya saddhiṃ vuṭṭhāpentiyā vācācittato samuṭṭhāti, khaṇḍasīmaṃ vā nadiṃ vā gantvā vuṭṭhāpentiyā kāyavācācittato samuṭṭhātī’’ti (pāci. aṭṭha. 683). Kriyākriyanti anāpucchāvuṭṭhāpanavasena kiriyākiriyaṃ.
「名为令盗女出罪」者,此学处名为由令盗女出罪而生起。「由语与心」者,谓不前往断界而行者,由语与心而生起。「由身语心」者,谓前往而行者,由身语心而生起。如所说:「诸比库尼因某事而离去时,不前往断界或河流,于原坐处与自己所依止之众一起令出罪者,由语与心而生起;前往断界或河流而令出罪者,由身语心而生起。」「作与不作」者,谓以不请问而令出罪之方式,作与不作也。
Corivuṭṭhāpanakathāvaṇṇanā. · 关于为女贼授达上的论述注解。
§2033-4
2033-4.Gāmantaranti aññaṃ gāmaṃ. Yā ekā sace gaccheyyāti sambandho. Nadīpāranti etthāpi eseva nayo. Nadiyā pāraṃ nadīpāraṃ. ‘‘Ekā vā’’ti uparipi yojetabbaṃ. Ohīyeyyāti vinā bhaveyya. Idha ‘‘araññe’’ti seso. Araññalakkhaṇaṃ ‘‘indakhīla’’iccādinā vakkhati. ‘‘Ekā vā rattiṃ vippavaseyya, ekā vā gaṇamhā ohīyeyyā’’ti sikkhāpadakkamo, evaṃ santepi gāthābandhavasena ‘‘rattiṃ vippavaseyyā’’ti ante vuttaṃ . Teneva vibhāgavinicchaye desanāruḷhakkameneva ‘‘pureruṇodayāyevā’’tiādiṃ vakkhati. Sā paṭhamāpattikaṃ garukaṃ dhammaṃ āpannā siyāti yojanā. Paṭhamaṃ āpatti etassāti paṭhamāpattiko, vītikkamakkhaṇeyeva āpajjitabboti attho. ‘‘Garukaṃ dhamma’’nti iminā sambandho. Sakagāmā nikkhamantiyāti bhikkhuniyā attano vasanagāmato nikkhamantiyā.
「村间」者,另一村也。「若一人前往」,应如是连接。「河彼岸」者,此处亦同此理。河之彼岸为河彼岸。「一人」亦应连接于上。「应离」者,谓应无也。此中应补「在阿兰若」。阿兰若之相,将以「因德基喇」等说之。「一人应离宿一夜,或一人应离众」,此为学处之次第,虽如是,因偈颂结构之故,于末尾说「应离宿一夜」。因此,于分别决断之教说次第中,将说「于黎明前」等。应连接「彼应犯初次所犯之重法」。「初次所犯」者,谓于违越之刹那即应犯,此为其义。应以「重法」相连接。「从自村出」者,谓比库尼从自己所住之村出时。
§2035
2035.Tato sakagāmato.
「从彼」者,从彼自村也。
§2036-7
2036-7. Ekena padavārena itarassa gāmassa parikkhepe atikkante, upacārokkame vā thullaccayanti yojanā. Atikkante okkanteti ettha ‘‘parikkhepe upacāre’’ti adhikārato labbhati.
「以一足步」者,连接「越过另一村之界限时,或踏入近行地时,为土喇吒亚」。「越过」「踏入」,此处从「界限」「近行地」之增加格而得。
§2038-9
2038-9.Nikkhamitvāti attano paviṭṭhagāmato nikkhamitvā. Ayameva nayoti ‘‘ekena padavārena thullaccayaṃ, dutiyena garukāpattī’’ti ayaṃ nayo.
「出去后」者,从自己所入之村出去后。「此即方法」者,「以一足步为土喇吒亚,以第二足为重罪」,此即方法。「或以有缺口」「或以有破损之围墙」者,为连接。以「如是」一词,显示「围墙」处亦应连接「或」字。因将说「比库住处之地,对彼等为不净」,故「住处之地」者,取比库尼住处之地。以「因已入故为净」一词,显示将说之理由。「任何过失」者,所说土喇吒亚与桑喀地谢萨,即任何过失。
Vaticchiddena vā khaṇḍapākārena vāti yojanā. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘pākārenā’’ti etthāpi vā-saddassa sambandhanīyataṃ dasseti. ‘‘Bhikkhuvihārassa bhūmi tāsamakappiyā’’ti vakkhamānattā vihārassa bhūminti bhikkhunivihārabhūmi gahitā. ‘‘Kappiyanti paviṭṭhattā’’ti iminā vakkhamānassa kāraṇaṃ dasseti. Koci dosoti thullaccayasaṅghādiseso vuccamāno yo koci doso.
「彼等之」者,比库尼等之。以「不净」一词,说明在彼处亦对已入者因村间之缘而有罪之生起。
§2040
2040.Tāsanti bhikkhunīnaṃ. ‘‘Akappiyā’’ti iminā tatthāpi paviṭṭhāya gāmantarapaccayā āpattisambhavamāha.
因已说「越过第一足」,故说「象……乃至……无罪或有罪,但以足步行则」。
§2041
2041. ‘‘Paṭhamaṃ pādaṃ atikkāmentiyā’’ti (pāci. 692) vuttattā ‘‘hatthi…pe… anāpatti siyāpatti, padasā gamane panā’’ti vuttaṃ.
「凡任何……乃至……入者有罪」,因所说义之总结,故无重复之过失。
§2042
2042.‘‘Yaṃ kiñci…pe… āpatti pavisantiyā’’ti vuttassevatthassa upasaṃhārattā na punaruttidoso.
2042.『凡有……乃至……入时犯戒』——此乃对前所说义之归摄总结，故无重复之失。
§2043-4
2043-4.Lakkhaṇenupapannāyāti ‘‘nadī nāma timaṇḍalaṃ paṭicchādetvā yattha katthaci uttarantiyā bhikkhuniyā antaravāsako temiyatī’’ti (pāci. 692) vuttalakkhaṇena samannāgatāya nadiyā. Yā pāraṃ tīraṃ gacchatīti yojanā.
「具足相者」,即具足「河,名为覆盖三圆圈,比库尼于任何处渡越时,下衣被浸湿」此所说之相的河。「渡越彼岸者」,应连结为:前往彼岸。
Paṭhamaṃ pādaṃ uddharitvāna tīre ṭhapentiyāti ‘‘idāni padavārena atikkamatī’’ti vattabbakāle paṭhamaṃ pādaṃ ukkhipitvā paratīre ṭhapentiyā. ‘‘Dutiyapāduddhāre saṅghādiseso’’ti (pāci. aṭṭha. 692) aṭṭhakathāvacanato ‘‘atikkame’’ti iminā uddhāro gahito.
「提起第一足置于岸上者」,即于应说「现在以足步跨越」之时,提起第一足置于彼岸上。由注疏之语「提起第二足时,桑喀地谢萨」,故以「跨越」一词摄取提起之义。
§2045
2045.Antaranadiyanti nadivemajjhe. Bhaṇḍitvāti kalahaṃ katvā. Orimaṃ tīranti āgatadisāya tīraṃ. Tathā paṭhame thullaccayaṃ , dutiye garu hotīti attho. Iminā sakalena vacanena ‘‘itarissā pana ayaṃ pakkantaṭṭhāne ṭhitā hoti, tasmā paratīraṃ gacchantiyāpi anāpattī’’ti aṭṭhakathāpi ulliṅgitā.
「河中央」者,河之中间。「争吵后」者,作争执后。「此岸」者,来时方向之岸。如是,于第一次为土喇吒亚,于第二次为重罪,此为其义。以此全部之语,注疏亦已暗示:「然而,对于另一位,此女住于出发处,故即使前往彼岸,亦无犯。」
§2046
2046.Rajjuyāti valliādikāya yāya kāyaci rajjuyā.
「以绳」者,以藤蔓等任何绳索。
§2047
2047.Pivitunti ettha ‘‘pānīya’’nti pakaraṇato labbhati. Avuttasamuccayatthena api-saddena bhaṇḍadhovanādiṃ saṅgaṇhāti. Athāti vākyārambhe nipāto. ‘‘Nahānādikiccaṃ sampādetvā orimameva tīraṃ āgamissāmī’’ti ālayassa vijjamānattā āha ‘‘vaṭṭatī’’ti.
「为饮」者,此处由「饮料」之文脉可得知。以未说之并列义之「亦」字,摄取洗衣物等。「然而」者,句首之语助词。因存在「完成沐浴等事务后,我将返回此岸」之意图,故说「允许」。
§2048
2048. Padasānadiṃ otaritvānāti yojanā. Setuṃ ārohitvā tathā padasā uttarantiyā anāpattīti yojanā.
「下至足踝而渡」,应如是连结。「登上桥梁,如是以足踝渡越者,无犯」,应如是连结。
§2049
2049.Gantvānāti ettha ‘‘nadi’’nti seso. Uttaraṇakāle padasā yātīti yojanā.
「已前往」者,此处「河」为省略之词。应连结为:渡河之时以足行去。
§2050
2050.Vegenāti ekeneva vegena, antarā anivattitvāti attho.
「以速度」者,仅以一速度,中间不返回,此为其义。
§2051
2051.‘‘Nisīditvā’’ti idaṃ ‘‘khandhe vā’’tiādīhipi yojetabbaṃ. Khandhādayo cettha sabhāgānameva gahetabbā. Hatthasaṅghātane vāti ubhohi baddhahatthavalaye vā.
「已坐」者,此应与「蕴或」等连结。此处蕴等应取同类者。「或于手结合处」者,或于两手所缚之手腕环。
§2052-3
2052-3.Pāsanti hatthapāsaṃ. ‘‘Ābhogaṃ vinā’’ti iminā ‘‘gamissāmī’’ti ābhoge kate ajānantiyā aruṇe uṭṭhitepi anāpattīti dīpitaṃ hoti. Yathāha ‘‘sace sajjhāyaṃ vā savanaṃ vā aññaṃ vā kiñci kammaṃ kurumānā ‘purearuṇeyeva dutiyikāya santikaṃ gamissāmī’ti ābhogaṃ karoti, ajānantiyā eva cassā aruṇo uggacchati, anāpattī’’ti (pāci. aṭṭha. 692). Nānāgabbhe vattabbameva natthīti dassetumāha ‘‘ekagabbhepi vā’’ti. Ekagabbhepi vā dutiyikāya hatthapāsaṃ atikkamma aruṇaṃ uṭṭhapentiyā bhikkhuniyā āpatti siyāti yojanā.
「手投」者,手之投掷距离。「无意向」者,以此显示:若作「我将前往」之意向,于不知晓之黎明升起时,无犯。如所说:「若彼女正作诵习、或听闻、或其他某事,作『我将于黎明前往第二人之近处』之意向,于彼女不知晓之时黎明升起,无犯」。为显示于不同胎中不应说,故说「或于同一胎中」。应连结为:或于同一胎中,比库尼越第二人之手投距离而令黎明升起者,有犯。
§2054
2054.Dutiyāpāsanti dutiyikāya hatthapāsaṃ. ‘‘Gamissāmī’’ti ābhogaṃ katvā gacchantiyā sace aruṇaṃ uṭṭheti, na dosoti yojanā.
「第二人之手投」者,第二人之手投距离。应连结为:若作「我将前往」之意向而前往者,若黎明升起,无过失。
§2055-6
2055-6. Aññattha pañcadhanusatikassa (pārā. 654) pacchimassa āraññakasenāsanassa vuttattā tato nivattetumāha ‘‘indakhīlamatikkammā’’tiādi. Etthāti imasmiṃ sikkhāpade. Dīpitanti aṭṭhakathāya ‘‘araññeti ettha nikkhamitvā bahi indakhīlā sabbametaṃ arañña’’nti (pāci. aṭṭha. 692) evaṃ vuttalakkhaṇameva araññaṃ dassitanti attho.
「越因陀柱」等,因于五百弓距离最后之阿兰若住处已说,故为从彼返回而说。「此处」者,于此学处中。「已显示」者,注疏中说「阿兰若者,此处出去后,因陀柱外一切皆为阿兰若」,如是已显示所说之相,此为其义。
Dutiyikāya dassanūpacāraṃ vijahantiyā tassāti yojanā. ‘‘Jahite’’ti idaṃ apekkhitvā ‘‘upacāre’’ti vibhattivipariṇāmo kātabbo.
「舍弃对第二人的见近行」,此处应连接为「对彼女」。「已舍弃」,预期此语,应作格位转换为「近行」。
§2057
2057.Sāṇipākārapākārataruantarite ṭhāne asati dassanūpacāre satipi savanūpacāre āpatti hotīti yojanā.
当无墙垣、围墙、树木等隔离之处时,即使有见近行,若有闻近行,亦有罪,此为连接。
§2058-60
2058-60.Ettha kathanti yattha dūrepi dassanaṃ hoti, evarūpe ajjhokāse āpattiniyamo kathaṃ kātabboti attho. Anekesu ṭhānesu ‘‘savanūpacārātikkame’’ti vuccamānattā tattha lakkhaṇaṃ ṭhapetumāha ‘‘magga…pe… evarūpake’’ti. Ettha ‘‘ṭhāne’’ti seso. Kūjantiyāti yathāvaṇṇavavatthānaṃ na hoti, evaṃ abyattasaddaṃ karontiyā.
此中「如何」者,义为:在远处亦有见之空旷处,罪之限定应如何作?因在诸多处说「闻近行之超越」,故为确立其特征而说「道……乃至……如是之处」。此中应补「处」。「呼叫」者,非如字音之确定,如是作不清晰之声。
Evarūpake ṭhāne dhammassavanārocane viya ca maggamūḷhassa saddena viya ca ‘‘ayye’’ti kūjantiyā tassā saddassa savanātikkame bhikkhuniyā garukā āpatti hotīti yojanā. ‘‘Bhikkhuniyā garukā hotī’’ti idaṃ ‘‘dutiyikaṃ na pāpuṇissāmī’’ti nirussāhavasena veditabbaṃ. Teneva vakkhati ‘‘ohīyitvātha gacchantī’’tiādi. Etthāti ‘‘gaṇamhā ohīyeyyā’’ti imasmiṃ.
在如是之处,如宣说法之时,以及如迷路者以声音,如是呼叫『尊尼』,对彼女之声音的闻之超越,比库尼有重罪,此为连接。「比库尼有重罪」,此应以「我将不能到达第二人」之无努力之意而知。因此将说「舍弃而后行」等。「此中」者,在「我应从众中舍弃」此处。
§2061
2061. Atha gacchantī ohīyitvāti yojanā. ‘‘Idāni ahaṃ pāpuṇissāmi’’ iti evaṃ saussāhā anubandhati, vaṭṭati, dutiyopacārātikkamepi anāpattīti vuttaṃ hoti.
「然后舍弃而行」,此为连接。「现在我将到达」,如是有努力而随行,可行,即使超越第二人近行亦无罪,此为所说。
§2062
2062. ‘‘Gacchatu ayaṃ’’ iti ussāhassacchedaṃ katvā ohīnā ce, tassā āpattīti ajjhāhārayojanā.
「让此人去」,如是作努力之断绝而舍弃,若彼女,有罪,此为内摄连接。
§2063
2063.Itarāpīti gantuṃ samatthāpi. Ohīyatu ayanti cāti nirussāhappakāro sandassito. Vuttatthameva samatthayitumāha ‘‘saussāhā na hoti ce’’ti.
「其余者亦」者,指有能力前往者。「舍弃她吧」与「让她去吧」,显示了无努力之态。为了证成所说之义,故说「若无努力者」。
§2064-5
2064-5. Purimā ekakaṃ maggaṃ yātīti yojanā. Ekameva ekakaṃ. Tasmāti yasmā ekissā itarā pakkantaṭṭhāne tiṭṭhati, tasmā. Tatthāti tasmiṃ gaṇamhāohīyane. Pi-saddo evakārattho. Anāpatti eva pakāsitāti yojanā.
前者独自行于道路,此为结合。一个即是独自。「因此」者,因为当一人前往时,另一人停留在出发处,因此。「于彼」者,于彼舍弃伴侣中。「亦」字是「即」之义。应知结合为:即无罪被显示。
§2066-7
2066-7.Gāmantaragatāyāti gāmasīmagatāya. ‘‘Nadiyā’’ti iminā sambandho. Āpattiyocatassopīti rattivippavāsa gāmantaragamana nadipāragamana gaṇamhāohīyana saṅkhātā catasso saṅghādisesāpattiyo. Gaṇamhāohīyanamūlakāpattiyā gāmato bahi āpajjitabbattepi gāmantarokkamanamūlakāpattiyā antogāme āpajjitabbattepi ekakkhaṇeti gāmūpacāraṃ sandhāyāha.
「往村间者」,指往村界者。与「河」相连结。「罪之四种亦」者,夜别离、往村间、渡河彼岸、舍弃伴侣,此等名为四种桑喀地谢萨罪。虽然舍弃伴侣为根本之罪应于村外犯,而往村间为根本之罪应于村内犯,但说「一刹那」者,是指向村近处。
§2068-9
2068-9. Yā saddhiṃ yātā dutiyikā, sā ca pakkantā vā sace hoti, vibbhantā vā hoti, petānaṃ lokaṃ yātā vā hoti, kālakatā vā hotīti adhippāyo, pakkhasaṅkantā vā hoti, titthāyatanasaṅkantā vā hotīti adhippāyo, naṭṭhā vā hoti, pārājikāpannā vā hotīti adhippāyo. Evarūpe kāle gāmantarokkamanādīni…pe… anāpattīti ñātabbanti yojanā. Ummattikāyapi evaṃ cattāripi karontiyā anāpattīti yojanā.
与之同行之伴侣,若她已离去,或已还俗,或已往死者之世界,或已命终,此为意趣;或已转向他派,或已转向外道处,此为意趣;或已失踪,或已犯巴拉基咖,此为意趣。应知结合为:于如是之时,往村间等……无罪。对于痴狂者亦如是,作此四者时无罪,此为结合。
§2070
2070.‘‘Agāmake araññe’’ti idaṃ gāmābhāvena vuttaṃ, na viñjhāṭavisadisatāya.
「于无村之林野」,此是以无村而说,非以如荒野森林之相似性。
§2071
2071. Gāmabhāvato nadipāragamanagaṇamhāohīyanāpatti na sambhavati, tassāpi sakagāmattā gāmantaragamanamūlikāpatti ca divasabhāgattā rattivippavāsamūlikāpatti ca na sambhavatīti āha ‘‘sakagāme…pe… na vijjare’’ti. Yathākāmanti yathicchitaṃ, dutiyikāya asantiyāpīti attho.
因有村之性质,渡河彼岸与舍弃伴侣之罪不可能发生,对她而言,因是自己之村故,往村间为根本之罪不可能发生,且因是日分故,夜别离为根本之罪亦不可能发生,故说「于自村……不存在」。「随意」者,随所欲,即使无伴侣亦可,此为义。
§2072
2072. Samuṭṭhānādayo paṭhamantimavatthunā tulyāti yojanā.
「由生起等,以初后事为同等」者,此为连结。
Gāmantaragamanakathāvaṇṇanā. · 关于前往另一村落的论述注解。
§2073
2073.Sīmāsammutiyā cevāti ‘‘samaggena saṅghena dhammena vinayena ukkhittaṃ bhikkhuniṃ kārakasaṅghaṃ anāpucchā tasseva kārakasaṅghassa chandaṃ ajānitvā osāressāmī’’ti navasīmāsammannane ca. Dvīhi kammavācāhi duve thullaccayā hontīti yojanā.
「以界之认可」者,谓「和合僧团依法依律举罪之比库尼,不问彼作甘马之僧团,不知彼作甘马僧团之意欲,我将解举」,于新界之认可中。以二甘马语有二土喇吒亚,此为连结。
§2074
2074.Kammassapariyosāneti osāraṇakammassa avasāne. Tikasaṅghādisesanti ‘‘dhammakamme dhammakammasaññā osāreti, āpatti saṅghādisesassa. Dhammakamme vematikā, dhammakamme adhammakammasaññā osāreti, āpatti saṅghādisesassā’’ti (pāci. 697) tikasaṅghādisesaṃ vuttaṃ. Kammanti ca ukkhepanīyakammaṃ. Adhamme tikadukkaṭanti ‘‘adhammakamme dhammakammasaññā osāreti, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme vematikā, adhammakammasaññā osāreti, āpatti dukkaṭassā’’ti tikadukkaṭaṃ vuttaṃ.
「甘马之终了时」者,谓解举甘马之终结时。「三桑喀地谢萨」者,谓「如法甘马作如法甘马想而解举,犯桑喀地谢萨。如法甘马有疑,如法甘马作非法甘马想而解举,犯桑喀地谢萨」,如是说三桑喀地谢萨。「甘马」者,谓举罪甘马。「非法之三恶作」者,谓「非法甘马作如法甘马想而解举,犯恶作。非法甘马有疑,作非法甘马想而解举,犯恶作」,如是说三恶作。
§2075
2075.Gaṇassāti tasseva kārakagaṇassa. Vatte vā pana vattantinti tecattālīsappabhede nettāravatte vattamānaṃ. Tecattālīsappabhedaṃ pana vattakkhandhake (cūḷava. 376) āvi bhavissati. Nettāravatteti kammato nittharaṇassa hetubhūte vatte.
「群之」者,谓彼作甘马之群。「或于转而转者」,谓于四十三种分别之导出转中转者。四十三种分别于转篇集中将显现。「导出转」者,谓从甘马导出之因之转。
§2077
2077. Osāraṇaṃ kriyaṃ. Anāpucchanaṃ akriyaṃ.
「解举」为作。「不问」为不作。
Catutthaṃ. · 第四。
§2078-9
2078-9.Avassutāti methunarāgena tintā. Evamuparipi. ‘‘Manussapuggalassā’’ti iminā yakkhādīnaṃ paṭikkhepo. ‘‘Udake…pe… dukkaṭa’’nti vakkhamānattā āmisanti aññatra dantaponā ajjhoharaṇīyassa gahaṇaṃ. Payogatoti payogagaṇanāya.
「未漏尽者」,谓为欲染所染。如是于上亦然。「于人类个体」,以此排除亚卡等。「于水中……乃至……恶作」,因将说故,「利得」者,除齿木外,取可吞咽者。「努力时」者,为努力之计算。
§2080
2080.Ekatovassuteti pumitthiyā sāmaññena pulliṅganiddeso. Kathametaṃ viññāyatīti? ‘‘Ekatoavassuteti ettha bhikkhuniyā avassutabhāvo daṭṭhabboti mahāpaccariyaṃ vuttaṃ. Mahāaṭṭhakathāyaṃ panetaṃ na vuttaṃ, taṃ pāḷiyā sametī’’ti (pāci. aṭṭha. 701) vuttattā viññāyati. Ettha ca etaṃ na vuttanti ‘‘bhikkhuniyā avassutabhāvo daṭṭhabbo’’ti etaṃ niyamanaṃ na vuttaṃ. Tanti taṃ niyametvā avacanaṃ. Pāḷiyā sametīti ‘‘ekatoavassute’’ti (pāci. 701-702) avisesetvā vuttapāḷiyā, ‘‘anavassutoti jānantī paṭiggaṇhātī’’ti (pāci. 703) imāya ca pāḷiyā sameti. Yadi hi puggalassa avassutabhāvo nappamāṇaṃ, kiṃ ‘‘anavassutoti jānantī’’ti iminā vacanena. ‘‘Anāpatti ubho anavassutā honti, anavassutā paṭiggaṇhātī’’ti ettakameva vattabbaṃ siyā. Ajjhohārapayogesu bahūsu thullaccayacayo thullaccayānaṃ samūho siyā, payogagaṇanāya bahūni thullaccayāni hontīti adhippāyo.
「一方漏泄者」,以男女共通之通性而作阳性指示。如何了知此义?「『一方漏泄者』,于此应见比库尼之无漏泄性」,此于大疏中如是说。然于大义注中未说此义,「彼与巴利相合」,如是说故,得以了知。于此,「此未说」者,「应见比库尼之无漏泄性」,此限定未说。「彼」者,彼限定之不说。「与巴利相合」者,与「一方无漏泄」如是不作区别而说之巴利相合,且与「知为无漏泄者而受取」此巴利相合。若人之无漏泄性非量准,何以「知为无漏泄者」此语为用?「无罪,二者皆为无漏泄者,受取无漏泄者」,仅说此许即可。于诸多吞咽加行中,土喇吒亚聚者,土喇吒亚之集合,以加行计数故有众多土喇吒亚,此为意趣。
§2081
2081. Sambhave, byabhicāre ca visesanaṃ sātthakaṃ bhavatīti ‘‘manussaviggahāna’’nti idaṃ visesanaṃ yakkhapetatiracchānapadehi yojetabbaṃ. Ubhatoavassute sati manussaviggahānaṃ yakkhapetatiracchānānaṃ hatthato ca paṇḍakānaṃ hatthato ca tathāti yojanā. Tathā-saddenettha ‘‘yaṃ kiñci āmisaṃ paṭiggaṇhāti, dukkaṭaṃ. Ajjhohārapayogesu thullaccayacayo siyā’’ti yathāvuttamatidisati.
于生起与通行中,限定词有意义,故「人身者」此限定词应与亚卡、饿鬼、畜生诸语相连。于双方漏泄时,人身之亚卡、饿鬼、畜生之手,及般哒咖之手,亦如是,此为连结。以「如是」之语,于此「凡受取何等食物,恶作。于吞咽加行中,土喇吒亚聚」,如所说而显示。
§2082
2082.Etthāti imesu yakkhādīsu. Ekatoavassute sati āmisaṃ paṭiggaṇhantiyā dukkaṭaṃ. Sabbatthāti sabbesu manussāmanussesu ekato, ubhato vā anavassutesu. Udake dantakaṭṭhaketi udakassa, dantakaṭṭhassa ca gahaṇe. Paribhoge cāti paṭiggahaṇe ceva paribhoge ca.
「于此」者,于此等亚卡等中。于一方漏泄时,受取食物者,恶作。「一切处」者,于一切人与非人中,一方或双方无漏泄者。「水与齿木」者,于水之受取与齿木之受取。「及于受用」者,于受取及受用。
§2083-4
2083-4.Ubhayāvassutābhāveti bhikkhuniyā, puggalassa ca ubhinnaṃ avassutatte asati yadi āmisaṃ paṭiggaṇhāti , na dosoti yojanā. Ayaṃ purisapuggalo. Na ca avassutoti neva avassutoti ñatvā. Yā pana āmisaṃ paṭiggaṇhāti, tassā ca ummattikādīnañca anāpatti pakāsitāti yojanā. ‘‘Yā gaṇhāti, tassā anāpattī’’ti vuttepi paribhuñjantiyāva anāpattibhāvo daṭṭhabbo.
「双方无漏泄性之不存在」者,比库尼与人二者之无漏泄性不存在时,若受取食物,无罪,此为连结。此为男子人。「非无漏泄」者,非知为无漏泄。然而受取食物者,彼女及疯狂者等,无罪已显示,此为连结。虽说「受取者,彼女无罪」,应见受用者亦无罪性。
Pañcamaṃ. · 第五。
§2085
2085.Uyyojaneti ‘‘kiṃ te ayye eso purisapuggalo karissati avassuto vā anavassuto vā, yato tvaṃ anavassutā, iṅgha ayye yaṃ te eso purisapuggalo deti khādanīyaṃ vā bhojanīyaṃ vā, taṃ tvaṃ sahatthā paṭiggahetvā khāda vā bhuñja vā’’ti (pāci. 705) vuttanayena niyojane. Ekissāti uyyojikāya. Itarissāti uyyojitāya. Paṭiggaheti avassutassa hatthato āmisapaṭiggahaṇe. Dukkaṭāni cāti uyyojikāya dukkaṭāni. Bhogesūti uyyojitāya tathā paṭiggahitassa āmisassa paribhogesu. Thullaccayagaṇo siyāti uyyojikāya thullaccayasamūho siyāti attho.
「使令」者,「尊姊,此男子人将为汝作何事,漏泄或无漏泄?既然汝为无漏泄者,来吧尊姊,此男子人所与汝之副食或主食,汝以自手受取而食或受用」,如是说之方式而使令。「一者」,使令者。「另一者」,被使令者。「受取」者,从无漏泄者之手受取食物。「诸恶作」者,使令者之诸恶作。「于诸受用」者,被使令者如是受取之食物之诸受用。「土喇吒亚群」者,使令者之土喇吒亚集合,此为义。
§2086-7
2086-7.Bhojanassāvasānasminti uyyojitāya bhojanapariyante. Saṅghādisesatāti uyyojikāya saṅghādisesāpatti hoti.
「于食之终了时」者,被使令者之食事终结时。「桑喀地谢萨性」者,使令者有桑喀地谢萨罪。
Yakkhādīnanti ettha ādi-saddena petapaṇḍakatiracchānagatā gahitā. Tatheva purisassa cāti avassutassa manussapurisassa. ‘‘Gahaṇe uyyojane’’ti padacchedo. Gahaṇeti uyyojitāya gahaṇe. Uyyojaneti uyyojikāya attano uyyojane. Tesanti udakadantaponānaṃ. Paribhogeti uyyojitāya paribhuñjane. Dukkaṭaṃ parikittitanti uyyojikāya dukkaṭaṃ vuttaṃ.
「亚卡等」者,此中以「等」字摄取饿鬼、般哒咖、畜生。「如是男子」者,指未漏失之人类男子。句读为「于取、于使用」。「取」者,于被使用者之取。「使用」者,于使用者自己之使用。「彼等」者,指水、齿木、竹签。「受用」者,于被使用者之受用。「恶作已被说示」者,于使用者恶作已被说。
§2088
2088.Sesassāti udakadantaponato aññassa paribhuñjitabbāmisassa. ‘‘Gahaṇuyyojane’’tiādi vuttanayameva.
「其余」者,指水、齿木、竹签以外应受用之食物。「于取、使用」等,如前所说之方式。
§2089-90
2089-90.Yā pana bhikkhunī ‘‘anavassuto’’ti ñatvā uyyojeti, ‘‘kupitā vā na paṭiggaṇhatī’’ti uyyojeti, ‘‘kulānuddayatā vāpi na paṭiggaṇhatī’’ti uyyojeti, tassā ca ummattikādīnañca anāpatti pakāsitāti yojanā. Yathāha ‘‘anāpatti ‘anavassuto’ti jānantī uyyojeti, ‘kupitā na paṭiggaṇhatī’ti uyyojeti, ‘kulānuddayatāya na paṭiggaṇhatī’ti uyyojetī’’tiādi (pāci. 708).
然而,若比库尼知「未漏失」而使用,或知「彼因愤怒而不接受」而使用,或知「彼因怜悯诸家而不接受」而使用,对彼女及痴狂者等无犯,此为所显示之连结。如所说「无犯:知『未漏失』而使用,知『因愤怒而不接受』而使用,知『因怜悯诸家而不接受』而使用」等。
Chaṭṭhaṃ. · 第六。
§2091
2091.Sattamanti ‘‘yā pana bhikkhunī kupitā anattamanā evaṃ vadeyya buddhaṃ paccakkhāmī’’tiādinayappavattaṃ (pāci. 710) sattamasikkhāpadañca. Aṭṭhamanti ‘‘yā pana bhikkhunī kismiñcideva adhikaraṇe paccākatā’’tiādinayappavattaṃ (pāci. 716) aṭṭhamasikkhāpadañca.
「第七」者,即「若比库尼愤怒、不悦而如是说『我舍弃佛』」等方式进行之第七学处。「第八」者,即「若比库尼于任何诤事中被驳回」等方式进行之第八学处。
Sattamaṭṭhamāni. · 第七与第八。
§2092
2092.Navameti ‘‘bhikkhuniyo paneva saṃsaṭṭhā viharantī’’tiādisikkhāpade (pāci. 722) ca. Dasameti ‘‘yā pana bhikkhunī evaṃ vadeyya saṃsaṭṭhāva ayye tumhe viharatha, mā tumhe nānā viharitthā’’tiādisikkhāpade (pāci. 728) ca.
「第九」者,于「诸比库尼共住」等学处中。「第十」者,于「若比库尼如是说『尊者,汝等共住,汝等莫别住』」等学处中。
Navamadasamāni. · 第九与第十。
§2093
2093. Tena mahāvibhaṅgāgatena duṭṭhadosadvayena ca tattheva āgatena tena sañcarittasikkhāpadena cāti imehi tīhi saddhiṃ idhāgatāni cha sikkhāpadānīti evaṃ nava paṭhamāpattikā . Ito bhikkhunivibhaṅgato cattāri yāvatatiyakāni tato mahāvibhaṅgato cattāri yāvatatiyakānīti evaṃ aṭṭha yāvatatiyakāni, purimāni nava cāti sattarasa saṅghādisesasikkhāpadāni mayā cettha dassitānīti adhippāyo.
由大分别所来之二种嗔恚过失,及于彼处所来之媒嫁学处,与此处所来之六学处,如是九条初犯。从此比库尼分别四条至第三,从大分别四条至第三,如是八条至第三,加前九条,共十七桑喀地谢萨学处,此为我于此所显示之意趣。
Iti vinayatthasārasandīpaniyā vinayavinicchayavaṇṇanāya · 如是，在《律义精要阐明》的《律抉择注释》中，
Saṅghādisesakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于桑喀地谢萨的论说之注释已终。