7. Tissametteyyasuttaniddeso · 7. 帝萨弥勒经分别义注
6. Jarāsuttaniddesavaṇṇanā6. 老经义释之解释
§39
39. Chaṭṭhe jarāsutte appaṃ vata jīvitaṃ idanti idaṃ vata manussānaṃ jīvitaṃ appakaṃ parittaṃ ṭhitiparittatāya sarasaparittatāyāti guhaṭṭhakasuttepi vuttanayametaṃ. Oraṃ vassasatāpi miyyatīti vassasatā oraṃ kalalādikālepi miyyati. Aticcāti vassasataṃ atikkamitvā. Jarasāpi miyyatīti jarāya miyyati. Ito paraṃ guhaṭṭhakasuttavaṇṇanāya vuttanayeneva gahetabbaṃ.
第39节 在《老死经》第六品中说：人寿命实在有限，这就是说人类的寿命是短暂的。人命是有限的，因为它受到保护与维持、稳定与持续的限制，正如《覆藏经》中所说。有人说，一百年是人的寿命，因为一百年的时候即使是蝌蚪等也会死亡。所谓超过，是指已超过一百年。因衰老而死者，是指由老而死了。以上内容皆应依照《覆藏经》的解释来理解。
Appanti mandaṃ. Gamanīyo samparāyoti paraloko gantabbo. Kalalakālepīti ettha kalalakālaṃ nāma paṭisandhikkhaṇe tīhi jātiuṇṇaṃsūhi katasuttagge ṭhitatelabinduppamāṇaṃ acchaṃ vippasannakalalaṃ hoti. Yaṃ sandhāya vuttaṃ –
有限是缓慢的。生命的持续是应当到达彼岸的，也就是应往生他方世界。其中关于蝌蚪生活的时期，指的是在三种生命状态相继转变交接时，存在于某种液体状物质中的清净生命。这时形成的“肮脏的污浊”，其实是有良好澄清、清净的浊水，按照经文赞叹说—
‘‘Tilatelassa yathā bindu, sappimaṇḍo anāvilo;
“就如乳沫中水珠纯净，浑圆无杂质；
Evaṃ vaṇṇappaṭibhāgaṃ, kalalaṃ sampavuccatī’’ti. (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.235; vibha. aṭṭha. 26 pakiṇṇakakathā);
如此色彩分布，故称之为浊水。” 这是引用《增支部》《杂集论》等译注文献的解释。
Tasmiṃ kalalakālepi. Cavatīti jīvitaṃ gaḷati. Maratīti jīvitaviyogaṃ āpajjati. Antaradhāyatīti adassanaṃ pāpuṇāti. Vippalujjatīti chijjati. ‘‘Aṇḍajayoniyā cavati. Jalābujayoniyā marati. Saṃsedajayoniyā antaradhāyati. Opapātikayoniyā vippalujjatī’’ti evameke vaṇṇayanti. Abbudakālepīti abbudaṃ nāma kalalato sattāhaccayena maṃsadhovanaudakavaṇṇaṃ hoti, kalalanti nāmaṃ antaradhāyati. Vuttampi cetaṃ –
在蝌蚪期，死亡意味着生命的毁坏。死亡导致生命的断绝。消失是指看不见了。腐烂是指分解。经文描述说：“胚胎由卵生成时死去，水生体生成时死亡，集合体生成时消失，超生体生成时腐烂”，诸如此类。一些论述称“濁”是指由七天左右形成的肉团和血水色，也就是说，浊是指消失。经文又说—
‘‘Sattāhaṃ kalalaṃ hoti, paripakkaṃ samūhataṃ;
“七天内出现污浊，聚合成熟的整体；
Vivaṭṭamānaṃ tabbhāvaṃ, abbudaṃ nāma jāyatī’’ti. (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.235);
现象因其本性而展现，称为水坑（池塘）产生。
Tasmiṃ abbudakālepi. Pesikālepīti tasmāpi abbudā sattāhaccayena vilīnatipusadisā pesi nāma sañjāyati. Sā maricaphāṇitena dīpetabbā. Gāmadārikā hi supakkāni maricāni gahetvā sāṭakante bhaṇḍikaṃ katvā pīḷetvā maṇḍaṃ ādāya kapāle pakkhipitvā ātape ṭhapenti, taṃ sukkhamānaṃ sabbabhāgehi muccati. Evarūpā pesi hoti, abbudanti nāmaṃ antaradhāyati. Vuttampi cetaṃ –
在那水坑形成的时期，称为芦苇芽时。因此，在水坑由周日消褪到消失的这一段时间，也被称为芦苇芽，需用灯芯草点灯照明。村中少女采选成熟的胡椒，剥下果皮后，把胡椒用手捣碎，盛于小盘，再倒在头顶，放置在太阳下晒干，这样放置的胡椒粒会均匀松散地散开。像这样的芦苇芽，名为水坑。对此有言：
‘‘Sattāhaṃ abbudaṃ hoti, paripakkaṃ samūhataṃ;
「水坑持续七日，众芽皆成熟；
Vivaṭṭamānaṃ tabbhāvaṃ, pesi nāma pajāyatī’’ti. (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.235);
现象因其本性而展现，芦苇芽产生。」
Tasmiṃ pesikālepi. Ghanakālepīti tatopi pesito sattāhaccayena kukkuṭaṇḍasaṇṭhāno ghano nāma maṃsapiṇḍo nibbattati, pesīti nāmaṃ antaradhāyati. Vuttampi cetaṃ –
在该芦苇芽时期，称为厚芽时。此时出现由鸡冠状颗粒聚集而成，肉质饼状的厚块，称为厚芽，意味着这种现象的消失。对此有言：
‘‘Sattāhaṃ pesi bhavati, paripakkaṃ samūhataṃ;
「厚芽持续七日，众芽皆成熟；
Vivaṭṭamānaṃ tabbhāvaṃ, ghanoti nāma jāyati.
正在展开之彼体性，得名『块』之生起。
‘‘Yathā kukkuṭiyā aṇḍaṃ, samantā parimaṇḍalaṃ;
『犹如母鸡之卵，四周浑圆具足；』
Evaṃ ghanassa saṇṭhānaṃ, nibbattaṃ kammapaccayā’’ti. (saṃ. ni. aṭṭha. 1.1.235);
『如是块之形状，由业为缘而成。』（相应部注 1.1.235）
Tasmiṃ ghanakālepi. Pasākhakālepīti pañcame sattāhe dvinnaṃ dvinnaṃ hatthapādānaṃ sīsassa catthāya pañca pīḷakā jāyanti, yaṃ sandhāya vuttaṃ – ‘‘pañcame, bhikkhave, sattāhe pañca pīḷakā saṇṭhahanti kammato’’ti. Tasmiṃ pasākhakālepi. Tato paraṃ chaṭṭhasattamādīni sattāhāni atikkamma desanaṃ saṅkhipitvā dvācattālīsasattāhe pariṇatakāle kesalomanakhādīnaṃ uppattikālañca. Tassa ca nābhito uṭṭhito nāḷo mātu udarapaṭalena ekābaddho hoti, so uppaladaṇḍako viya chiddo, tena āhāraraso saṃsaritvā āhārasamuṭṭhānarūpaṃ samuṭṭhāpeti. Evaṃ so dasamāse yāpeti, taṃ sabbaṃ avatvā ‘‘sūtighare’’ti āha. Yaṃ sandhāya vuttaṃ –
在此结块生成之时，称为『结块时』。于第五个七天时分，两手两足指端各有五层脓包出现，此乃所说：『第五个七天时，五层脓包依业力集结』。尔后至第六、第七及以后数周，言语简短教化，至四十二七天时为成熟期，而毛发、指甲等亦始生起。当时脐带上侧连结腹膜，如断裂般，其内流动着食物之汁液，即食物聚集形态。如此状态持至第十个月，至期终止，称为『胎房』。此句详译当呈现胎芽内诸组织形成与变化过程，连结器解剖形状及功能流转之详述。
‘‘Kesā lomā nakhāni ca’’;
此即所谓『毛发、鬃毛、指甲』等之生成，为前文所指胎芽诸构造的具体现象。
‘‘Yañcassa bhuñjatī mātā, annaṃ pānañca bhojanaṃ;
『其母所食之食饮』，指母亲摄取之饮食，此为胎中营养之源泉。
Tena so tattha yāpeti, mātukucchigato naro’’ti. (saṃ. ni. 1.235; kathā. 692);
由此，即谓此处所成者，谓依母腹而成之人也。（《相应部·卷一·第二三五经》；《论疏》第六百九十二）
Tattha sūtighareti sūtikaghare, vijāyanaghareti attho. ‘‘Sūtikāghare’’ti vā pāṭho, sūtikāyāti padacchedo. Addhamāsikopīti jātadivasato paṭṭhāya addhamāso etassa atthīti addhamāsiko. Dvemāsikādīsupi eseva nayo. Jātadivasato paṭṭhāya ekaṃ saṃvaccharaṃ etassa atthīti saṃvacchariko. Upari dvevassikādīsupi eseva nayo.
此中“乳母室”义即“乳母之家”，亦称“哺育之家”“哺养之家”之意。『乳母之家』为不同读本异文分歧。半月期者，指自出生日算起至半月者义及此。例如，从出生日起计算一整个月，此谓“月期”。从以上“两个月中”的读法亦同。
Yadā jiṇṇo hotīti yasmiṃ kāle jarājiṇṇo bhavati jajjarībhūto. Vuddhoti vayovuddho. Mahallakoti jātimahallako. Addhagatoti tayo addhe atikkanto. Vayoanuppattoti tatiyaṃ vayaṃ anuppatto. Khaṇḍadantoti antarantarā patitā dantā phālitā ca jarānubhāvena khaṇḍā dantā jātā assāti khaṇḍadanto. Palitakesoti paṇḍarakeso. Vilūnanti luñcitvā gahitakesā viya khallāṭasīso . Khalitasiroti mahākhallāṭasīso. Valinanti sañjātavali. Tilakāhatagattoti setatilakakāḷatilakehi vikiṇṇasarīro. Bhoggoti bhaggo, imināpissa vaṅkabhāvaṃ dīpeti. Daṇḍaparāyaṇoti daṇḍapaṭissaraṇo daṇḍadutiyo. So jarāyapīti so puggalo jarāyapi abhibhūto marati. Natthi maraṇamhā mokkhoti maraṇato muñcanupāyo natthi nupalabbhati.
“老”者，即在某时成为老年衰败状态之谓。老生病者称之为“衰老者”。年长者谓之“青年老”。“年大者”即指年龄已长者。加龄者，谓超越年岁数。“年少未至者”谓未到第三年者。“断牙”者，指牙齿间断脱落而成，一般因衰老所致断牙者。“凋白者”即指发白者。“秃顶者”谓大秃顶之人。“腐坏者”谓发丧而断发。“卷缩者”谓头发卷曲似被拉扯而乱。“头秃者”谓头顶大秃者。“润泽者”谓滋生生发。额上印记色斑聚合者谓之。“畸形”形体乃体态弯曲之义。“杖依者”谓以杖为倚靠之意。此人受衰老所侵，必死无疑。死者非即解脱，死亡非解脱之法，无死亡之法可得也。
Phalānamiva pakkānaṃ, pāto patanato bhayanti paripākagatānaṃ sithilavaṇṭānaṃ panasaphalādipakkānaṃ paccūsakāle avassaṃ patissantīti phalasāmikānaṃ bhāyamānānaṃ viya. Evaṃ jātāna maccānaṃ, niccaṃ maraṇato bhayanti evameva uppannānaṃ sattānaṃ maccusaṅkhātamaraṇato satataṃ kālaṃ bhayaṃ.
如果实般地熟透下垂者，因熟透者且果蒂松软故堕落，似是此类果实终将落下。生物亦然，凡已生者皆常恐死亡。生有之物，因其生法本质即是死亡常存，故时常生起恐惧。
Yathāpikumbhakārassāti yathā nāma mattikābhājanaṃ karontassa. Kataṃ mattikabhājananti (su. ni. 582) tena niṭṭhāpitabhājanaṃ. Sabbaṃ bhedanapariyantanti pakkāpakkaṃ sabbaṃ bhedanaṃ bhijjapariyantaṃ avasānaṃ assāti bhedanapariyantaṃ. Evaṃ maccāna jīvitanti evameva sattānaṃ āyusaṅkhāraṃ.
如陶匠所作陶器，谓其所造陶器终将碎裂。由此所知，世间万物皆变化摧坏而终结。这即生物寿命流转之义。
Daharāca mahantā cāti taruṇā ca mahallakā ca. Ye bālā ye ca paṇḍitāti ye ca assāsapassāsāyattā jīvitā bālā ye ca paṇḍiccena samannāgatā buddhādayo. Sabbe maccuvasaṃ yantīti ete vuttappakārā daharādayo sabbe maccuno issariyaṃ upagacchanti.
所谓幼小与年长者，亦谓青年与长者。愚者与智者，及受呼吸生存之众生。愚者与智者，包括授具智慧之佛及诸圣者。皆为必然面对死亡者。此等句式表明幼者如是诸生无不须经大死亡苦难。
Tesaṃ maccuparetānanti etesaṃ maccunā parivāritānaṃ. Gacchataṃ paralokatoti ito manussalokato paralokaṃ gacchantānaṃ. Na pitā tāyate puttanti pitā puttaṃ na rakkhati. Ñātī vā pana ñātaketi mātāpitipakkhikā ñātī vā teyeva ñātake rakkhituṃ na sakkonti.
所说被死亡包围之人，谓即那些被死亡环绕者。所谓“往生他界”，这里指从人间世界而往他界去者。父亲不能护持子女，子女亦不能护持父亲。亲属虽称为亲属，惟母父秉执方亲属，亲属亦无力护持彼此。
Pekkhataññeva ñātīnanti vuttavidhānaṃyeva ñātīnaṃ pekkhantānaṃyeva olokentānaṃyeva. Passa lālappataṃ puthūti passāti ālapanaṃ. Lālapantānaṃ vilapantānaṃ puthūnaṃ nānappakārānaṃ. Ekamekova maccānaṃ, govajjho viya niyyatīti sattānaṃ ekameko vadhāya niyyamānagoṇo viya maraṇāya niyyati pāpuṇīyati. Evamabbhāhato lokoti evameva sattaloko bhusaṃ āhato. Maccunā ca jarāya cāti maraṇena ca jarāya ca abhibhūto.
「亲属」二字，只指那些见彼此亲属者，是依照言教所说而称。见「言语喧哗」即视为大声言论。喧哗者，哀号者，言语多种多样。众生各有寿命，犹如牛生的牛犊，众生各自注定，宛如注定造作以死去，必将迈向死亡。如此众生之躯体被困厄，众生世界亦如被屑碎物击打。被死亡及老病击溃。
§40
40.Mamāyiteti mamāyitavatthukāraṇā. Vinābhāvaṃ santamevidanti santaṃ vijjamānaṃ vinābhāvameva idaṃ, na sakkā avinābhāvena bhavitunti vuttaṃ hoti.
第四十条「属于我」者，是指属于我的缘起。诸法无自性实无自体，此处谓无自性的究竟真实，不能以无自性断言不存在，此说成立。
Socantīti cittena socanaṃ karonti. Kilamantīti kāyena kilamathaṃ pāpuṇanti. Paridevantīti nānāvidhaṃ vācāvilāpaṃ bhaṇanti. Urattāḷiṃ kandantīti uraṃ tāḷetvā tāḷetvā kandanti. Sammohaṃ āpajjantīti sammohabhāvaṃ pāpuṇanti.
「悲痛」者是以心而生悲痛。「怨恨」者以身感怨恨。「忧伤」者多说种种悲哀之辞。「痛哭」者以胸膛拍击而哭泣。「迷悟昏乱」者是陷于迷惑之相。
Aniccoti hutvā abhāvaṭṭhena. Saṅkhatoti paccayehi saṅgamma kato. Paṭiccasamuppannoti paccayasāmaggiṃ paṭicca na paccakkhāya saha sammā ca uppanno. Khayadhammoti khayaṃ gamanasabhāvo. Vayadhammoti vayaṃ gamanasabhāvo, bhaṅgavasena bhaṅgagamanasabhāvoti attho. Virāgadhammoti virajjanasabhāvo. Nirodhadhammoti nirujjhanasabhāvo. Yvāyaṃ pariggahoti yo ayaṃ pariggaho. ‘‘Yāya pariggaho’’tipi pāṭho, ayameva padacchedo. Niccoti satatakāliko. Dhuvoti thiro. Sassatoti acavano. Avipariṇāmadhammoti pakatiajahanasabhāvo. Sassati samaṃ tatheva ṭhassatīti candasūriyasinerumahāsamuddapathavīpabbatādayo viya tiṭṭheyya.
「无常」者，是因生灭与无存在而生灭之相。「因缘」者，是因缘和合而成。「缘起」者，谓依缘和合非因缘而异起之正起。 「灭法」者，是消亡离散之性相。「衰法」者，是衰败而趋向消亡之性相，亦即破坏、凋零之相。「离欲法」者，是离欲而消退之相。「涅槃法」者，是灭尽熄灭之相。「是根本」是谓此为根本。经中三种“根本”的解读，谓此即分割所指。 「常」者，是永恒持久之义。「坚固」者，是稳定不变。「常住」者，谓不变易。「无变法」者，是明示不变故灭之相。 「常住」亦谓持久如月、日、星辰、大海、山岳等恒常屹立。
Nānābhāvoti jātiyā nānābhāvo. Vinābhāvoti maraṇena viyogabhāvo. Aññathābhāvoti sabbhāvato aññathābhāvo. Purimānaṃ purimānaṃ khandhānanti anantare pure uppannānaṃ khandhānaṃ. Vipariṇāmaññathābhāvāti pakatibhāvaṃ jahitvā aññathābhāvena. Pacchimā pacchimā khandhādayo pavattanti uppajjantīti sambandho.
「各种无常」是指依生而起各种无常。 「无存」是指因死亡而离散。 「另种无常」是指一切诸法以不同因缘而异起。 早前诸蕴，谓间或先前所生之蕴。 「变迁他无常」是因现象变化而表明诸法弃舍异种之故。 之后诸蕴等轮转生灭，是因果关系。
Sabbaṃ gharāvāsapalibodhanti sakalaṃ gihibhāvajaṭaṃ. Ñātimittāmaccapalibodhanti mātāpitupakkhikā ñātī, mittā sahāyā, amaccā bhaccā. Sannidhipalibodhanti nidhānajaṭaṃ chinditvā. Kesamassuṃ ohāretvāti kese ca massūni ca oropayitvā. Kāsāyāni vatthānīti kasāyarasapītāni vatthāni.
一切房舍皆生于世间家庭之中。亲族关系、友伴关系和外道之类也生于母亲、父亲及其羽翼之下。居住聚合于财产之中，如割断了财产的聚集。头发与毛发，亦当舍弃与修整。袈裟是用染料浸染过的布料。
§41
41.Māmakoti mama upāsako bhikkhu vāti saṅkhaṃ gato, buddhādīni vā vatthūni mamāyamāno.
“我是自己的护持者，是比库。”这是比库行持的象征，如同乐器、佛像等物是我的象征。
Tesaṃ tesaṃ sattānanti anekesaṃ sattānaṃ sādhāraṇaniddeso. ‘‘Yaññadattassa maraṇaṃ, somadattassa maraṇa’’nti evañhi divasampi kathiyamāne neva sattā pariyādānaṃ gacchanti, na sabbaṃ aparattadīpanaṃ sijjhati. Imehi pana dvīhi padehi na koci satto apariyādinno hoti, na kiñci aparattādīpanaṃ na sijjhati. Tamhā tamhāti ayaṃ gativasena anekesaṃ nikāyānaṃ sādhāraṇaniddeso. Sattanikāyāti sattānaṃ nikāyā, sattaghaṭā sattasamūhāti attho. Cutīti cavanavasena vuttaṃ. Ekacatupañcakkhandhāya cutiyā sāmaññavacanametaṃ. Cavanatāti bhāvavacanena lakkhaṇanidassanaṃ. Bhedoti cutikhandhānaṃ bhaṅguppattiparidīpanaṃ. Antaradhānanti ghaṭassa viya bhinnassa bhinnānaṃ khandhānaṃ yena kenaci pariyāyena ṭhānābhāvaparidīpanaṃ. Maccumaraṇanti maccusaṅkhātaṃ maraṇaṃ, na khaṇikamaraṇaṃ. Kālo nāma antako, tassa kiriyāti kālaṃkiriyā. Ettāvatā sammutimaraṇaṃ dīpitaṃ. Idāni paramatthena dīpetuṃ ‘‘khandhānaṃ bhedo’’tiādimāha. Paramatthena hi khandhāyeva bhijjanti, na satto nāma koci marati. Khandhesu pana bhijjamānesu satto marati, bhinnesu ‘‘mato’’ti vohāro hoti.
“诸众生”指多数众生的总称。如说“某某死了，某某死了”，即使每日如此说，也无众生能够永远不灭。没有任何众生未曾灭亡，也没有不灭亡的现象可说。此处的“各种那样”乃是指众多部派佛教的通说。众生集合，即众多众生的聚合；“群集”即群、聚会之义。“灭”乃用爪般破坏之义。这里“断”指如同破碎器皿般的五蕴分解。这里的“隐没”像破碎的器皿分裂时，其各部分乃消失原处。生死乃称为生灭成死，而非短暂之死。时间名为终结者，时辰的运作。到此大家共同承认的生死已被开示。现今正是以究竟意涵开示“五蕴破灭”等。究竟义即是断蕴，而非众生死亡。众生在破灭的五蕴中灭亡，因而称为“死亡”。
Ettha ca catuvokārapañcavokāravasena khandhānaṃ bhedo, ekavokāravasena kaḷevarassa nikkhepo. Catuvokāravasena vā khandhānaṃ bhedo, sesadvayavasena kaḷevarassa nikkhepo veditabbo. Kasmā? Kāmarūpabhavadvayepi rūpakāyasaṅkhātassa kaḷevarassa sabbhāvato. Yasmā vā cātumahārājikādīsu khandhā bhijjanteva, na kiñci nikkhipanti, tasmā tesaṃ vasena khandhānaṃ bhedo, manussādīsu kaḷevarassa nikkhepo. Ettha ca kaḷevarassa nikkhepakaraṇato maraṇaṃ ‘‘kaḷevarassa nikkhepo’’ti vuttaṃ. Jīvitindriyassupacchedoti iminā indriyabaddhasseva maraṇaṃ nāma hoti, anindriyabaddhassa maraṇaṃ nāma natthīti dasseti. ‘‘Sassaṃ mataṃ, rukkho mato’’ti idaṃ pana vohāramattameva. Atthato pana evarūpāni vacanāni sassādīnaṃ khayavayabhāvameva dīpenti. Rūpagatanti rūpameva rūpagataṃ. Vedanāgatantiādīsupi eseva nayo.
此处说明以四分法或五分法分解五蕴的各别层面，以单部分分解表显躯体之丧失。四分法为五蕴分解，二或三部分剩余时即为躯体丧失，应明证。何故如此？因有形身为欲界成生之二法所构成。四大王及诸天的五蕴虽分解却无舍弃，所以五蕴分解便是人间躯体的丧失。此处“躯体丧失”乃死因的实相，称为“躯体丧失”。对生命感官之断绝即是所说的死亡，对无感官束缚则非死亡。况且“树是生命”之说，不过是譬喻而言。其实此类语词表彰生命中蕴法不断灭亡之实相。色受想等皆随之。
Tattha pubbeva maccanti maccaṃ vā bhogā pubbeva paṭhamataraññeva vijahanti. Macco vā te bhoge pubbataraṃ jahati. Kāmakāmīti corarājānaṃ ālapati. Ambho kāme kāmayamāna kāmakāmi bhogino nāma loke asassatā, bhogesu vā naṭṭhesu jīvamānā ca abhogino honti. Bhoge vā pahāya sayaṃ nassanti, tasmā ahaṃ mahājanassa sokakālepi na socāmīti attho.
这里前述及当下皆有灭亡，财产亦会首先被弃舍。死亡者放弃先前的财产。盗贼王如此言说。世上因欲求而多为盗欲之人，然若无财产，则生者也无所供养。放弃财产后，自己也会灭亡。因此我即使在大众哀悼的时候，也不为之哀伤。
Viditāmayā sattuka lokadhammāti corarājānaṃ ālapanto āha. Ambho sattuka mayā lābho alābho yaso ayasotiādayo lokadhammā viditā. Yatheva hi cando udeti ca pūrati ca puna ca khīyati, yathā ca sūriyo andhakāraṃ vidhamento mahantaṃ lokappadesaṃ tapitvāna puna sāyaṃ atthaṃ paleti atthaṃ gacchati na dissati, evameva bhogā uppajjanti ca vinassanti ca, tattha kiṃ sokena, tasmā na socāmīti attho.
盗贼王论及众生之现实法则：“获得或失去、声誉、财富等，都是世间之常事，我等皆知。正如月亮升起、圆满又渐缺，太阳驱散黑暗照耀大地，暮时又隐没不现；世间之财物亦然生灭无常。于是何必为此而忧伤？故我不哀伤。”
Taṇhāmaññanāya maññatīti taṇhāya janitamānamaññanāya maññati. Mānaṃ karoti diṭṭhimaññanāyāti diṭṭhiṃ upanissayaṃ katvā uppannāya maññanāya. Mānamaññanāyāti sahajātamānamaññanāya. Kilesamaññanāyāti vuttappakārāya upatāpanaṭṭhena kilesamaññanāya maññati.
『渴爱他见』者，谓以渴爱为生者自以为是。『自我见』者，以已生者为我。谓以见为凭依而生者自以为是。『自我见』者，即与生俱来的自我见。『烦恼见』者，谓如经所说，由于修习断烦恼而生的烦恼见自以为是。
Kuhāti vimhāpakā. Thaddhāti khāṇu viya thaddhā. Lapāti paccayanimittena lapanakā.
『泄』者，如流出之义。『变软』者，谓如果壳破裂般变软。『缚』者，因缘牵引而缚住。
§42
42.Saṅgatanti samāgataṃ, diṭṭhaṃ phuṭṭhaṃ vā. Piyāyitanti piyakataṃ.
42.『集』者，谓聚合、现见或显现。『所爱者』者，谓所喜悦之处。
Saṅgatanti sammukhībhūtaṃ. Samāgatanti samīpaṃ āgataṃ. Samāhitanti ekībhūtaṃ. Sannipatitanti piṇḍitaṃ. Supinagatoti supinaṃ paviṭṭho. Senābyūhaṃ passatīti senāsannivesaṃ dakkhati. Ārāmarāmaṇeyyakanti pupphārāmādīnaṃ ramaṇīyabhāvaṃ. Vanarāmaṇeyyakādīsupi eseva nayo. Petanti ito paralokaṃ gataṃ. Kālaṅkatanti mataṃ.
『集』者，谓现前在面。『聚』者，谓来到近处。『专注』者，谓成为一体。『汇聚』者，谓集合成团。『入睡』者，谓进入睡眠状态。『观军列』者，观察军营营地。『寺院美好』者，指花园等蓊郁悦目之景。『林中美好等』亦同此义。『饿鬼』者，指往彼彼岸世界者。『污秽』者，谓被污染之物。
§43
43.Nāmaṃyevāvasissati, akkheyyanti sabbaṃ rūpādidhammajātaṃ pahīyati, nāmamattameva tu avasissati ‘‘buddharakkhito dhammarakkhito’’ti evaṃ akkhātuṃ kathetuṃ.
43.『名』者唯一留下。谓称呼一切形色等法皆已消失，仅存名之称呼，谓『佛护法护法』，如此说称。
Yecakkhuviññāṇābhisambhūtāti ye sayaṃ cakkhuviññāṇena abhisambhūtā rāsikatā diṭṭhā catusamuṭṭhānikā rūpā. Sotaviññāṇābhisambhūtāti paratoghosena sotaviññāṇena rāsikatā sutā dvisamuṭṭhānikā saddā.
『由眼识生』者，谓由自眼识所生之见，乃是可感官所见之四种色。『由耳识生』者，由外境耳识所生，乃是可闻之二种声。
§44
44.Munayoti khīṇāsavamunayo. Khemadassinoti nibbānadassino.
「44.无漏者之无漏。」是为无漏的本质。「具足安全目者」是指证得涅槃境界的智慧眼目。
Sokoti sokaniddese – byasatīti byasanaṃ, hitasukhaṃ khipati viddhaṃsetīti attho. Ñātīnaṃ byasanaṃ ñātibyasanaṃ, corarogabhayādīhi ñātikkhayo ñātivināsoti attho. Tena ñātibyasanena. Phuṭṭhassāti ajjhotthaṭassa, abhibhūtassa samannāgatassāti attho. Sesesupi eseva nayo. Ayaṃ pana viseso – bhogānaṃ byasanaṃ bhogabyasanaṃ, rājacorādivasena bhogakkhayo bhogavināsoti attho. Rogoyeva byasanaṃ rogabyasanaṃ. Rogo hi ārogyaṃ byasati vināsetīti byasanaṃ. Sīlassa byasanaṃ sīlabyasanaṃ, dussilyassetaṃ nāmaṃ. Sammādiṭṭhiṃ vināsayamānā uppannā diṭṭhiyeva byasanaṃ diṭṭhibyasanaṃ. Ettha ca purimāni dve anipphannāni, pacchimāni tīṇi nipphannāni tilakkhaṇabbhāhatāni. Purimāni ca tīṇi neva kusalāni nākusalāni, sīladiṭṭhibyasanadvayaṃ akusalaṃ.
『忧』者，指引起忧虑的缘由——即灾难。其意在于，灾难会折损安乐，使安乐迟滞损毁。曰：亲属之灾为亲属灾难，如盗贼、疾病、恐怖等，致使亲族灭亡，亲属破坏。由此亲属灾难而言，『被触之』指被使从下方打击和压倒，兼具压制称义。残余的亦同此法。此处之特殊，谓财物的灾难为财物灾难，如盗贼所致财物灭失。疾病即为灾难，疾病将健康折损毁灭故为灾难。戒律之灾为戒律灾难，是恶劣之事。正见被破坏时所现生之见，即为见之灾难。此内有古今两种未彻底消除者，以及后三种完全消除的诸三相。古者三种非善非恶，是戒、见，见戒二灾难之合，为不善。
Aññataraññatarenāti gahitesu vā yena kenaci aggahitesu vā mittāmaccabyasanādīsu yena kenaci. Samannāgatassāti samanubandhassa aparimuccamānassa. Aññataraññatarena dukkhadhammenāti yena kenaci sokadukkhassa uppattihetunā. Sokoti socanakavasena soko. Idaṃ tehi kāraṇehi uppajjanakasokassa sabhāvapaccattaṃ. Socanāti socanākāro. Socitattanti socitabhāvo. Antosokoti abbhantarasoko. Dutiyapadaṃ upasaggena vaḍḍhitaṃ. So hi abbhantaraṃ sukkhāpento viya parisukkhāpento viya uppajjatīti ‘‘antosoko antoparisoko’’ti vuccati. Antodāhoti abbhantaradāho. Dutiyapadaṃ upasaggena vaḍḍhitaṃ. Cetaso parijjhāyanāti cittassa jhānanākāro. Soko hi uppajjamāno aggi viya cittaṃ jhāpeti dahati, ‘‘cittaṃ me jhāmaṃ, na me kiñci paṭibhātī’’ti vadāpeti. Dukkhito mano dummano, tassa bhāvo domanassaṃ. Anupaviṭṭhaṭṭhena sokova sallanti sokasallaṃ.
『有异者，即某些特定类别中所具别样者；可指亲友之灾等某些结缘所具之异。』『具足者』谓有连带而未解脱者。『有异苦法』即指由某种忧苦缘起的苦。『忧』者，如忧伤之状。此忧由这等因缘自然生起。『忧』是忧伤之体，忧伤之态。『内忧』即内在忧苦。第二字以前缀加重，意谓如内在之苦火，心焚烧搅乱，“我心糟糕，无所觉察”之语。忧心苦闷者，心理烦乱，苦态为忧苦。无所畅达地忧苦如同忧苦病痛。
Paridevaniddese – ‘‘mayhaṃ dhītā, mayhaṃ putto’’ti evaṃ ādissa ādissa devanti rodanti etenāti ādevo. Taṃ taṃ vaṇṇaṃ parikittetvā parikittetvā devanti etenāti paridevo. Tato parāni dve dve padāni purimadvayasseva ākārabhāvaniddesavasena vuttāni. Vācāti vacanaṃ. Palāpoti tucchaṃ niratthakavacanaṃ . Uppaḍḍhabhaṇitaaññabhaṇitādivasena virūpo palāpo vippalāpo. Lālappoti punappunaṃ lapanaṃ. Lālappanākāro lālappanā. Lālappitassa bhāvo lālappitattaṃ. Macchariyādīni vuttatthāneva.
『忡』者，谓『我的女儿，我的儿子』等因情而悲泣，称为忡切。描述该情形为忡苦。继而以前两字组成的状态，表明言语或无意义的空话。『空言』指无意义之语。『杂说』涵盖破坏性言语及多变、不顺畅言辞。『重复言语』所谓重复叨扰。忡苦之相随称述于文中。
§45
45. Sattamagāthā evaṃ maraṇabbhāhate loke anurūpapaṭipattidassanatthaṃ vuttā. Tattha patilīnacarassāti tato tato patilīnaṃ cittaṃ katvā carantassa. Bhikkhunoti kalyāṇaputhujjanassa vā sekkhassa vā. Sāmaggiyamāhu tassa taṃ, yo attānaṃ bhavane na dassayeti tassetaṃ patirūpamāhu, yo evaṃpaṭipanno nirayādibhede bhavane attānaṃ na dassaye. Evañhi so imamhā maraṇā mucceyyāti adhippāyo.
「45.此七偈颂，为表现生死苦海中相应之行持与示现而说。书中所谓『往来游动者』是指时常心向异处散乱行者。比库乃指善行之凡夫或在学修士。『和合』谓不显露自心于世，者称为闭合心行持。如此者，即在苦趣等诸有中，不现自我心。」此谓此在死亡时能解脱之道。
Patilīnacarā vuccantīti tato tato līnacittācārā kathīyanti. Satta sekkhāti adhisīlādīsu tīsu sikkhāsu sikkhantīti sotāpattimaggaṭṭhaṃ ādiṃ katvā yāva arahattamaggaṭṭhā satta sekkhā. Arahāti phalaṭṭho. So niṭṭhitacittattā patilīno. Sekkhānaṃ patilīnacaraṇabhāve kāraṇaṃ dassento ‘‘kiṃ kāraṇā’’tiādimāha. Te tato tatoti te satta sekkhā tehi tehi ārammaṇehi cittaṃ patilīnentāti attano cittaṃ nilīnentā. Patikuṭentāti saṅkocentā. Pativaṭṭentāti kaṭasārakaṃ viya ābhujentā. Sanniruddhantāti sannirujjhantā. Sannigaṇhantāti niggahaṃ kurumānā. Sannivārentāti vārayamānā. Rakkhantāti rakkhaṃ kurumānā. Gopentāti cittamañjūsāya gopayamānā.
「往来游动者」即指在各时心志流动散乱之人。『七在学』指于律、戒等三种修行之修学，从初果入道至阿拉汉道共七修学者。阿拉汉为果报已成者。此因显现其游动心行，于七学中说明原因何在。谓于各学科对象心志游离，心意收敛内敛，收缩缩紧，如持刀剑般紧握。阻遏防护，守护护卫，心意呵护妥贴地防御。
Idāni dvāravasena dassento ‘‘cakkhudvāre’’tiādimāha. Tattha cakkhudvāreti cakkhuviññāṇadvāre. Sotadvārādīsupi eseva nayo. Bhikkhunoti puthujjanakalyāṇakassa vā bhikkhuno, sekkhassa vā bhikkhunoti bhikkhusaddassa vacanatthaṃ avatvā idhādhippetabhikkhuyeva dassito. Tattha puthujjano ca so kilesānaṃ asamucchinnattā, kalyāṇo ca sīlādipaṭipattiyuttattāti puthujjanakalyāṇova puthujjanakalyāṇako, tassa puthujjanakalyāṇakassa. Adhisīlādīni sikkhatīti sekkho, tassa sekkhassa vā sotāpannassa vā sakadāgāmino vā anāgāmino vā.
今当以门口为例而说“眼门”等。此中“眼门”者，指的是眼识之门。耳门等亦同理。‘比库’一词，从字面意义看，是指普通人中善根成熟者或比库，用以表明对受具戒沙门的尊称，故此处专指已具戒的比库。彼时普通人者，谓其烦恼未断；善者者，谓其行为合于戒律等法。故普通人与善者谓为“普通善者”，即指普通人的善者。具戒者，则指受戒弟子，包括初学者、须陀洹果者、斯陀含果者、阿那含果者等。
Āsanti nisīdanti etthāti āsanaṃ. Yatthāti yesu mañcapīṭhādīsu. Mañcotiādīni āsanassa pabhedavacanāni. Mañcopi hi nisajjāyapi okāsattā idha āsanesu vutto, so pana masārakabundikābaddhakuḷīrapādakaāhaccapādakānaṃ aññataro. Pīṭhampi tesaṃ aññatarameva. Bhisīti uṇṇabhisi coḷabhisi vākabhisi tiṇabhisi paṇṇabhisīnaṃ aññatarā. Taṭṭikāti tālapaṇṇādīhi vinitvā katā. Cammakhaṇḍoti nisajjāraho yo koci cammakhaṇḍo. Tiṇasanthārādayo tiṇādīni gumbetvā katā. Asappāyarūpadassanenāti asappāyānaṃ iṭṭharūpānaṃ olokanena. Rittanti abbhantarato tucchaṃ. Vivittanti bahiddhāpavesanena suññaṃ. Pavivittanti koci gahaṭṭho tattha natthīti atirekena suññaṃ. Asappāyasaddassavanepi eseva nayo. Pañcahi kāmaguṇehīti itthirūpasaddagandharasaphoṭṭhabbehi pañcahi kāmakoṭṭhāsehi. Vuttampi cetaṃ –
“坐下”、“坐着”等语，意指“坐具”。“坐具”，指床榻等物。床榻等是坐具的不同称谓。榻亦可指椅凳等。此时“榻”等词用来区别各种坐具。坐或坐着亦可指某些细节，如用手支撑，手指踩于地面。椅子是某种树叶铺设而成。席指用草、稻草、叶子等材料编织而成的坐具。木板则是用椰子叶等铺设而成。皮革坐具者，是无须支撑即可坐之者。茅草和席类，则多以铺盖形态出现。无盖之空坐则为空无处。葦席等坐具若空缺，则无人座。坐具之空缺亦可称为空无的地方或空地。听到无盖坐具声亦同理。所谓“五根欲乐”，是指色、声、味、香、触这五种感官乐趣。此义在《增支部·尼迦经》中有所述：‘色、声、味、香、触为世间五种感官乐趣，在此女色中显现。’
‘‘Rūpā saddā rasā gandhā, phoṭṭhabbā ca manoramā;
『色、声、味、香，触皆美好；』
Pañca kāmaguṇā loke, itthirūpasmiṃ dissare’’ti. (a. ni. 5.55);
此五种感官乐趣，世间现现于女人色相之中。——《增支部·尼迦经》第五十五经。
Bhajatoti cittena sevanaṃ karontassa. Sambhajatoti sammā sevantassa. Sevatoti upasaṅkamantassa. Nisevatoti nissayaṃ katvā sevantassa. Saṃsevatoti suṭṭhu sevantassa. Paṭisevatoti punappunaṃ upasaṅkamantassa.
“奉事”者，意指以心侍奉；“和事”者，意指正确侍奉；“侍奉”者，正面走近而供养。“依事奉”，是指以依托之处侍奉；“共事奉”，是指妥善侍奉；“复事奉”，是指一再走近侍奉。
Gaṇasāmaggīti samaṇānaṃ ekībhāvo samaggabhāvo. Dhammasāmaggīti sattatiṃsabodhipakkhiyadhammānaṃ samūhabhāvo. Anabhinibbattisāmaggīti anibbattamānānaṃ anuppajjamānānaṃ anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbutānaṃ arahantānaṃ samūho. Samaggāti kāyena aviyogā. Sammodamānāti cittena suṭṭhu modamānā tussamānā. Avivadamānāti vācāya vivādaṃ akurumānā. Khīrodakībhūtāti khīrena saṃsaṭṭhaudakasadisā.
“团体调合”者，谓沙门众统一而调和；“法团调合”，是指三十七道品同归合一。“不断灭团合”，指未灭尽、未生起、无余依的涅槃根本之阿拉汉众合一。调合者，谓身心不分离；欢喜者，谓心中纯净欢喜；不争执者，谓言语不生争吵。“乳与水和合”，谓用乳汁调匀水乳状。
Te ekato pakkhandantīti te bodhipakkhiyadhammā ekaṃ ārammaṇaṃ pavisanti. Pasīdantīti tasmiṃyeva ārammaṇe pasādamāpajjanti. Anupādisesāyāti upādivirahitāya.
这诸法从同一对境起作用者，谓诸觉支法，进入同一依凭体。所谓“安然”，是指于此依凭体中生起安乐。所谓“无缚”，即是断除缚着的意思。
Nibbānadhātuyāti amatamahānibbānadhātuyā. Ūnattaṃ vāti ettha unabhāvo ūnattaṃ, aparipuṇṇabhāvoti attho. Puṇṇattaṃ vāti paripuṇṇabhāvo puṇṇattaṃ, puṇṇabhāvo vā na paññāyati natthīti attho.
所谓涅槃界，即无死涅槃大境界之意。“衰败”者，指此处因断灭而有缺损，谓不圆满状态。“圆满”者，指俱足完整。所谓圆满乃因无明之慧难显而成不显现功德，此义也。
Nerayikānanti niraye nibbattanakakammānaṃ atthibhāvena. Nirayaṃ arahantīti nerayikā, tesaṃ nerayikānaṃ. Nirayo bhavananti nirayo eva tesaṃ vasanaṭṭhānaṃ gharaṃ. Tiracchānayonikānantiādīsupi eseva nayo. Tassesā sāmaggīti tassa khīṇāsavassa esā nibbānasāmaggī. Etaṃ channanti etaṃ anucchavikaṃ. Patirūpanti sadisaṃ paṭibhāgaṃ, asadisaṃ appaṭibhāgaṃ na hoti. Anucchavikanti etaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ vā dhammānaṃ, maggaphalanibbānasāsanadhammānaṃ vā anucchavikaṃ. Tesaṃ chaviṃ chāyaṃ sundarabhāvaṃ anveti anugacchati, atha kho santikāva tehi dhammehi anucchavikattā eva ca anulomaṃ. Tesañca anulometi, atha kho na vilomaṃ na paccanīkabhāve ṭhitaṃ.
所谓地狱者，实则是指由恶业所成之永灭之苦境。谓阿拉汉境界名为地狱，即指彼地狱者，谓其境域。所谓地狱即众生之所住之所，乃所居之室。所谓烦恼道者，皆属此类相；此中“同一”者指共通之义，即是断尽烦恼者，此乃涅槃共通义。谓此为遮盖，或谓为附着。所谓相称者，即是相似相对，非相似则不可相称。所谓附着者，谓此乃沙门婆罗门诸法、道果、涅槃教法之附属。其影及影像虽美妙，但依之而行。由此，彼对应诸法中所非逆转而顺行者，谓之随顺；随顺者非逆转非倒行矣。
§46
46. Idāni ‘‘yo attānaṃ bhavane na dassaye’’ti evaṃ khīṇāsavo vibhāvito, tassa vaṇṇabhaṇanatthaṃ ito parā tisso gāthāyo āha. Tattha paṭhamagāthāya sabbatthāti dvādasasu āyatanesu. Na piyaṃ kubbati nopi appiyanti niddese piyāti citte pītikarā. Te vibhāgato dassento ‘‘katame sattā piyā, idha yassa te hontī’’ti āha. Tattha yassa teti ye assa te. Hontīti bhavanti. Atthakāmāti vaḍḍhikāmā. Hitakāmāti sukhakāmā. Phāsukāmāti sukhavihārakāmā. Yogakkhemakāmāti catūhi yogehi khemaṃ nibbhayaṃ kāmā. Mamāyatīti mātā. Piyāyatīti pitā. Bhajatīti bhātā. Bhaginīti etthāpi eseva nayo. Puṃ tāyati rakkhatīti putto. Kulavaṃsaṃ dhāretīti dhītā. Mittā sahāyā. Amaccā bhaccā. Ñātī pitupakkhikā. Sālohitā mātipakkhikā. Ime sattā piyāti ime sattā pītijanakā. Vuttavipariyāyena appiyā veditabbā.
第四十六。现在论述‘若不见我身’时，断尽烦恼者释义为此，故后有三偈说明其意义。首偈云“遍于十二处”。谓不爱者不恶，心中生喜悦。彼断患示现，言“诸众生谁为可爱？此处所有即为所爱”。所谓彼“是者”，即为诸众生。所谓生者，谓存在。所谓欲益者，谓增长利益。所谓欲利者，谓希求安乐。所谓欲乐者，谓希求乐住。所谓安乐者，谓藉四禅得安稳无畏之乐。所谓“我母”，谓母亲。所谓“爱父”，谓父亲。谓“兄弟”，亦如是说。谓“子弟”，谓儿子为护持。谓“族属”，谓女儿承宗。谓“朋友”“伙伴”，谓亲密同伴。谓“亲族”，谓父方亲戚。谓“外亲”，谓母方亲戚。此诸众生谓之亲生父母子女。由言辞相反，应知不爱之意。
§47
47.Yadidaṃ diṭṭhasutamutesu vāti ettha pana yadidaṃ diṭṭhasutaṃ, ettha vā mutesu vā dhammesu; evaṃ muni na upalimpatīti evaṃ sambandho veditabbo.
第四十七。谓此乃见闻诸未来世事中之事；此处所谓见闻，或作未来诸法。如此圣者不迷失之，应知依此而联结。
Udakathevoti udakassa thevo. ‘‘Udakatthevako’’tipi pāṭho. Padumapatteti paduminipatte.
所谓水天，即水之天神。亦有读为“水天王”者。名为莲王，即莲花王。
§48
48.Dhono na hi tena maññati, yadidaṃ diṭṭhasutamutesu vāti atrāpi yadidaṃ diṭṭhasutaṃ, tena vatthunā na maññati, mutesu vā dhammesu na maññatīti evameva sambandho veditabbo. Na hi so rajjati, no virajjatīti bālaputhujjano viya na rajjati, kalyāṇaputhujjanasekkhā viya na virajjati, rāgassa khīṇattā ‘‘viratto’’tveva saṅkhaṃ gacchati. Sesaṃ pākaṭamevāti.
48. 『不以财富为念』者，不是认为此有形的财物，或此等闻见的物为财也。据此观法不以财物为念，不以有形法为念，是应当如此理解。愚痴凡夫如同不生垢尘，贤劫凡夫如同不现垢尘，因贪欲断灭而称“断欲人”，即达到清净之境。余法皆显而易见，如此断欲法理明了。
Tāyapaññāya kāyaduccaritanti sampayuttāya pubbabhāgāyeva vā paññāya pariggahetabbe pariggaṇhanto yogī tividhaṃ kāyaduccaritaṃ samucchedavasena dhunāti. Ayañca puggalo vipannadhammaṃ desanādhammesu dhunantesu taṃdhammasamaṅgīpuggalopi dhunāti nāma. Te ca dhamme paññāya attano pavattikkhaṇe dhunitumāraddho dhutāti vuccati, yathā bhuñjitumāraddho bhuttoti vuccati. Lakkhaṇaṃ panettha saddasatthato veditabbaṃ. Dhutanti kattusādhanaṃ. Dhutaṃ paṭhamamaggena. Dhotaṃ dutiyamaggena. Sandhotaṃ tatiyamaggena. Niddhotaṃ catutthamaggena.
此处所谓以智慧观身为恶行者，是指具足智慧之人依止前部分经文所教，分别智慧把身恶行三种分别断除而称“断恶行”。所谓此人，于经训及法相证中不断恶行者也是断恶行者。此断恶行者，可比作为修行戒律，破除恶业的勇猛者。如同人准备享用食物前先使其圣洁洁净，此亦复如是。断（dhuta）者，是先行，如修习净除；漂洗（dhota）者，是次行；复洗（sandhota）者，是第三步；浸洗（niddhota）者，是第四步。
Dhono diṭṭhaṃ na maññatīti arahā maṃsacakkhunā diṭṭhaṃ dibbacakkhunā diṭṭhaṃ rūpāyatanaṃ na maññati tīhi maññanāhi, kathaṃ? Rūpāyatanaṃ subhasaññāya sukhasaññāya ca passanto na tattha chandarāgaṃ janeti na taṃ assādeti nābhinandati, evaṃ diṭṭhaṃ taṇhāmaññanāya na maññati. ‘‘Iti me rūpaṃ siyā anāgatamaddhāna’’nti vā panettha nandiṃ na samannāneti. Rūpasampadaṃ vā ākaṅkhamāno dānaṃ na deti, sīlaṃ na samādiyati, uposathakammaṃ na karoti. Evampi diṭṭhaṃ taṇhāmaññanāya na maññati, attano pana parassa ca rūpasampattivipattiṃ nissāya mānaṃ na janeti. ‘‘Imināhaṃ seyyosmīti vā, sadisosmīti vā, hīnosmīti vā’’ti evaṃ diṭṭhaṃ mānamaññanāya na maññati. Rūpāyatanaṃ pana ‘‘niccaṃ dhuvaṃ sassata’’nti na maññati. Attānaṃ ‘‘attaniya’’nti na maññati. Maṅgalaṃ ‘‘amaṅgala’’nti na maññati. Evaṃ diṭṭhaṃ diṭṭhimaññanāya na maññati. Diṭṭhasmiṃ na maññatīti rūpasmiṃ attānaṃ samanupassananayena amaññanto diṭṭhasmiṃ na maññati. Yathā vā thane thaññaṃ, evaṃ rūpasmiṃ rāgādayoti amaññantopi diṭṭhasmiṃ na maññati. Tasmiṃyeva panassa diṭṭhimaññanāya amaññite vatthusmiṃ sinehaṃ mānañca na uppādayato taṇhāmānamaññanāpi natthīti veditabbā. Evaṃ diṭṭhasmiṃ na maññati. Diṭṭhato na maññatīti ettha pana diṭṭhatoti nissakkavacanaṃ. Tasmā saupakāraṇassa attano vā parassa vā yathāvuttappabhedato diṭṭhato upapatti vā niggamanaṃ vā diṭṭhato vā añño attāti amaññamāno diṭṭhato na maññatīti veditabbo. Ayamassa na diṭṭhimaññanā. Tasmiṃyeva panassa diṭṭhimaññanāya amaññite vatthusmiṃ sinehaṃ mānañca na uppādayato na taṇhāmānamaññanāpi veditabbā.
财富见而不念，阿拉汉不会通过肉眼、神通眼见色境而生执着。何以故？见色界时，依善观乐观观其美妙欢喜，未生贪嗔，不渴求、不欢喜，故不生贪欲。对色界生起“这是我的未来相”者无怨喜。虽念及色的成就，亦不布施、不守戒、不行比库戒律。如此见色虽生渴爱念，但不为我我所有之见所迷，非我我所生起傲慢。“不应为我，是同类，是卑下”等见也不念。不会生起“常、恒、永远”的断见。不会生起“自我”之见。不会生起“吉祥即不吉祥”的观念。如此，对所见之色不生我见，亦不以见色为我财产。譬如一物见另一物，虽然不喜欢，却亦不弃舍。对色有情若不以我见对待，爱贪、妄念及执著皆不生起，彼亦无我慢。故此处见色为“见”者，须理解为依缘生起之法的称谓。若说“见”是附属法，此种观色人，虽不能自证，是他或相对法所显，如此不念我见。且此见色无我见，故不生贪爱慢心，不轻视恶见。
Diṭṭhā meti na maññatīti ettha pana ‘‘etaṃ mamā’’ti taṇhāvasena amamāyamāno diṭṭhaṃ taṇhāmaññanāya na maññati. Sutanti maṃsasotenapi sutaṃ, dibbasotenapi sutaṃ, saddāyatanassetaṃ adhivacanaṃ. Mutanti mutvā munitvā ca gahitaṃ āhacca upagantvāti attho. Indriyānaṃ ārammaṇānañca aññamaññaṃ saṃkilese viññātanti vuttaṃ hoti. Gandharasaphoṭṭhabbāyatanānaṃ etaṃ adhivacanaṃ. Viññātanti manasā viññātaṃ, sesānaṃ sattānaṃ āyatanānametaṃ adhivacanaṃ, dhammārammaṇassa vā, idha pana sakkāyapariyāpannameva labbhati. Vitthāro panettha diṭṭhavāre vuttanayena veditabbo.
见所缘处不念我者，即不以“此为我”之渴爱顽固而念。所谓闻者，虽由肉耳得闻，亦由天耳乃至声根所及，此即“闻”之义。断灭者，包含了认可、辨识、把握、涵摄之义。五根所缘互相缠缚，称为“闻”之所指。香、味、触及所缘境亦含其中。此义在觉知心中显明，五蕴之所缘称为“闻”的普遍对象。此中“闻”义详见见闻解释部分。
Idāni bhagavatā vuttasuttavasena dassento ‘‘asmīti bhikkhave’’tiādimāha. Tattha asmīti bhavāmi, niccassetaṃ adhivacanaṃ. Maññitametanti diṭṭhikappanaṃ etaṃ. Ayamahamasmīti ayaṃ ahaṃ asmi bhavāmi.
现在因世尊所说经文结集，示现时称“是此”，意为“我是”。此时“是”即恒常存在之称谓。谓曰：此为我见一念，谓“我是此，我是我”，此为我存在之认定。
Aññatra satipaṭṭhānehīti ṭhapetvā catusatipaṭṭhāne.
除非专以念处(四念处)设立，方能成就四念处修习。
Sabbe bālaputhujjanā rajjantīti sakalā andhabālā nānājanā lagganti. Satta sekkhā virajjantīti sotāpannādayo satta ariyajanā virāgaṃ āpajjanti . Arahā neva rajjati no virajjatīti kilesānaṃ parinibbāpitattā ubhayampi na karoti. Khayā rāgassātiādayo tividhāpi nibbānameva.
所有愚癡凡夫皆受污染，谓之「所有盲愚之人，种种见失」。七种学者渐渐净灭，谓之「从初果入流果起，七圣者皆证离欲」。阿拉汉既不染着，亦不染着，谓之「因烦恼已断灭，身心俱不染污」。烦恼之灭，尤其是欲贪、瞋恚等三种烦恼之灭。
Saddhammappajjotikāya mahāniddesaṭṭhakathāya · 《正法明灯》大义释注疏中
Jarāsuttaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 老经义释之解释已完结。