18. Paṇṇāsanipāto · 18. 五十集义注
18. Paṇṇāsanipāto十八、五十品
[526] 1. Niḷinikājātakavaṇṇanā
〔526〕一、泥梨尼迦本生故事注解
Uddayhatejanapadoti idaṃ satthā jetavane viharanto purāṇadutiyikāpalobhanaṃ ārabba kathesi. Kathento ca taṃ bhikkhuṃ ‘‘kena ukkaṇṭhāpitosī’’ti pucchitvā ‘‘purāṇadutiyikāyā’’ti vutte ‘‘na esā kho, bhikkhu, idāneva tava anatthakārikā, pubbepi tvaṃ etaṃ nissāya jhānā parihāyitvā mahāvināsaṃ patto’’ti vatvā atītaṃ āhari.
世尊在祇树给孤独园住时，于泥梨尼迦本生起始第二次贪欲，开始说法。说法时，有比库问他：“汝为何怀着憾恨？”答曰：“此非比库，乃是此刻你自己所造作的无益行为，从前你曾依止此事舍弃禅定，造大破坏。”于是引述过去事迹。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto udiccabrāhmaṇamahāsālakule nibbattitvā vayappatto uggahitasippo isipabbajjaṃ pabbijitvā jhānābhiññā nibbattetvā himavantapadese vāsaṃ kappesi. Alambusājātake vuttanayeneva taṃ paṭicca ekā migī gabbhaṃ paṭilabhitvā puttaṃ vijāyi, ‘‘isisiṅgo’’tvevassa nāmaṃ ahosi. Atha naṃ pitā vayappattaṃ pabbājetvā kasiṇaparikammaṃ uggaṇhāpesi. So nacirasseva jhānābhiññā uppādetvā jhānasukhena kīḷi, ghoratapo paramadhitindriyo ahosi. Tassa sīlatejena sakkassa bhavanaṃ kampi. Sakko āvajjento taṃ kāraṇaṃ ñatvā ‘‘upāyenassa sīlaṃ bhindissāmī’’ti tīṇi saṃvaccharāni sakalakāsiraṭṭhe vuṭṭhiṃ nivāresi, raṭṭhaṃ aggidaḍḍhaṃ viya ahosi. Sasse asampajjamāne dubbhikkhapīḷitā manussā sannipatitvā rājaṅgaṇe upakkosiṃsu. Atha ne rājā vātapāne ṭhito ‘‘kiṃ eta’’nti pucchi. ‘‘Mahārāja, tīṇi saṃvaccharāni devassa avassantattā sakalaraṭṭhaṃ uddayhati, manussā dukkhitā, devaṃ vassāpehi, devā’’ti. Rājā sīlaṃ samādiyitvā uposathaṃ upavasantopi vassaṃ vassāpetuṃ nāsakkhi.
过去，菩萨在巴罗奈城建立婆罗门国时，诞生于北方婆罗门贵族家中，年老后出家，修习禅定与神通，在喜马拉雅一带安住。依泥梨尼迦本生所述，有一雌鹿受孕产子，名曰“依西辛格”。随即其父出家修习遍相，是名依西辛格，了达禅定神通，享禅悦游戏，火辣酷热，极力节欲，德行威赫，令天帝萨咖宫殿颤动。萨咖闻其清行，三年内平息诸乱，使国如火得熄。人间因饥荒，众人前往王宫乞粮。王立风中，问：“何事？”答：“大王，三年内神祇降雨，国土昌盛；人苦饥馑，天人遣雨。”王谨守戒律，护持供养，三养皆得安稳。
Tasmiṃ kāle sakko aḍḍharattasamaye tassa sirigabbhaṃ pavisitvā ekobhāsaṃ katvā vehāse aṭṭhāsi. Rājā taṃ disvā ‘‘kosi tva’’nti pucchi. ‘‘Sakkohamasmī’’ti. ‘‘Kenatthenāgatosī’’ti? ‘‘Vassati te, mahārāja , raṭṭhe devo’’ti? ‘‘Na vassatī’’ti. ‘‘Jānāsi panassa avassanakāraṇa’’nti? ‘‘Na jānāmi, sakkā’’ti. ‘‘Mahārāja, himavantapadese isisiṅgo nāma tāpaso paṭivasati ghoratapo paramadhitindriyo. So nibaddhaṃ deve vassante kujjhitvā ākāsaṃ olokesi, tasmā devo na vassatī’’ti. ‘‘Idāni panettha kiṃ kātabba’’nti? ‘‘Tassa tape bhinne devo vassissatī’’ti. ‘‘Ko panassa tapaṃ bhindituṃ samattho’’ti? ‘‘Dhītā te, mahārāja, niḷinikā samatthā, taṃ pakkosāpetvā ‘asukaṭṭhānaṃ nāma gantvā tāpasassa tapaṃ bhindāhī’ti pesehī’’ti. Evaṃ so rājānaṃ anusāsitvā sakaṭṭhānameva agamāsi. Rājā punadivase amaccehi saddhiṃ mantetvā dhītaraṃ pakkosāpetvā paṭhamaṃ gāthamāha –
时，萨咖夜半入依西辛格胎中，一言不发，望风而立。王见之问：“汝为何？”答：“我是萨咖。”问：“因何而至？”答：“大王，天神降雨于尔国。”王曰：“不降。”答：“我观依西辛格此时酷热炼心，发愿降雨，天神不降。”问：“今当如何？”答：“依西辛格之热将消，天神即降雨。”问：“谁能消其火热？”答：“汝女泥梨尼迦能令其凉，遣她赴‘不舒处’消除依西辛格之火热。”言毕，随即前往。王次日与臣僚议事，遣女赴彼地，且作首句偈——
§1
1.
‘‘Uddayhate janapado, raṭṭhañcāpi vinassati;
“国土兴盛时，乃是毁灭时；
Ehi niḷinike gaccha, taṃ me brāhmaṇamānayā’’ti.
来吧泥梨尼迦，听我婆罗门语。”
Tattha taṃ meti taṃ mama anatthakāriṃ brāhmaṇaṃ attano vasaṃ ānehi, kilesarativasenassa sīlaṃ bhindāhīti.
彼时，彼人前往，将那个对自己无益的婆罗门置于自身控制之下，以此断除烦恼之流驱而破坏戒法。
Taṃ sutvā sā dutiyaṃ gāthamāha –
彼人闻此，复称第二偈曰：
§2
2.
‘‘Nāhaṃ dukkhakkhamā rāja, nāhaṃ addhānakovidā;
『我非能耐苦者，大王，我非掌握办事之智；
Kathaṃ ahaṃ gamissāmi, vanaṃ kuñjarasevita’’nti.
我将如何前往，至象群出没之林中？』
Tattha dukkhakkhamāti ahaṃ, mahārāja, dukkhassa khamā na homi, addhānampi na jānāmi, sāhaṃ kathaṃ gamissāmīti.
此处所谓不能耐苦者，意指『我，大王，不能忍受痛苦之谅解』；所谓不知掌握办事者，意指『我不晓得如何前行』。
Tato rājā dve gāthāyo abhāsi –
于是国王作两偈称说：
§3
3.
‘‘Phītaṃ janapadaṃ gantvā, hatthinā ca rathena ca;
“离开被毁坏的国土，乘坐大象和战车前往；
Dārusaṅghāṭayānena, evaṃ gaccha niḷinike.
乘坐木制装饰的车子，如此前行至马车堡垒。”
§4
4.
‘‘Hatthiassarathe pattī, gacchevādāya khattiye;
“在象车和战车上，护卫随从正在行进；
Taveva vaṇṇarūpena, vasaṃ tamānayissasī’’ti.
你必以你的德行容貌，将这婆罗门带回你的住所。”
Tattha dārusaṅghāṭayānenāti, amma, niḷinike na tvaṃ padasā gamissasi, phītaṃ pana subhikkhaṃ khemaṃ attano janapadaṃ hatthivāhanehi ca rathavāhanehi ca gantvā tato parampi ajjhokāse paṭicchannena vayhādinā udakaṭṭhāne nāvāsaṅkhātena dārusaṅghāṭayānena gaccha. Vaṇṇarūpenāti evaṃ akilamamānā gantvā tava vaṇṇena ceva rūpasampadāya ca taṃ brāhmaṇaṃ attano vasaṃ ānayissasīti.
其中的“木制装饰的车子”是指你不必步行，而是乘坐大象及战车等运载工具，先到破败贫穷安宁的故乡，再乘坐用布帷遮蔽四周、由竹木支架构成，篷布遮挡的船只，乘木制装饰的车子前往。所谓“以你的德行容貌”指你应当满怀满意，带着你的名誉和外貌功德，将此婆罗门安全护送回你的居所。
Evaṃ so dhītarā saddhiṃ akathetabbampi raṭṭhaparipālanaṃ nissāya kathesi. Sāpi ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchi. Athassā sabbaṃ dātabbayuttakaṃ datvā amaccehi saddhiṃ uyyojesi. Amaccā taṃ ādāya paccantaṃ patvā tattha khandhāvāraṃ nivāsāpetvā rājadhītaraṃ ukkhipāpetvā vanacarakena desitena maggena himavantaṃ pavisitvā pubbaṇhasamaye tassa assamapadassa samīpaṃ pāpuṇiṃsu. Tasmiṃ khaṇe bodhisatto puttaṃ assamapade nivāsāpetvā sayaṃ phalāphalatthāya araññaṃ paviṭṭho hoti. Vanacarako sayaṃ assamaṃ agantvā tassa pana dassanaṭṭhāne ṭhatvā niḷinikāya taṃ dassento dve gāthā abhāsi –
如此，他智者与众人一同行动，即便未经商议，也依靠国政安抚之道而言。众人皆称“善哉”。他一切所需皆已赐予，遂与长者大德们合力修福。长者们返回后，在树木遮蔽之处筑门与居所，送王妃上座。林中隐士指示道路，进入喜马拉雅山，清晨时分抵达那座名为阿萨玛的山脚附近。此时，菩萨安置婴儿于阿萨玛山脚，亲自出入林中如愿，即自身于森林中修行。那隐士亲自来见阿萨玛山，在其迎接处立足，由林中人用宝车车轮边的轭杠车遮篷，观察其状况后，念诵两句偈语——
§5
5.
‘‘Kadalīdhajapaññāṇo, ābhujīparivārito;
『蕉叶旗智慧者』者，指名为蕉叶旗的智慧。『臂膀环绕者』者，谓被臂膀包绕护持者。
Eso padissati rammo, isisiṅgassa assamo.
此为如狮子吼般的威严，勇猛无畏的震慑力显现。
§6
6.
‘‘Eso aggissa saṅkhāto, eso dhūmo padissati;
『此为火焰所显』者，谓此光辉如火焰燃烧；『此为烟尘所显』者，言如烟雾弥漫延伸。
Maññe no aggiṃ hāpeti, isisiṅgo mahiddhiko’’ti.
我以为此火焰不会熄灭，狮子龙威极其横盛。
Tattha kadalīsaṅkhātā dhajā paññāṇaṃ assāti kadalīdhajapaññāṇo. Ābhujīparivāritoti bhujapattavanaparikkhitto. Saṅkhātoti eso aggi assa isisiṅgassa jhānena saṅkhāto paccakkhagato jalati. Maññe no agginti aggiṃ no hāpeti juhati paricaratīti maññāmi.
是处所说『蕉叶旗』者，是名为蕉叶的旗帜。『臂膀环绕』者，指被肩膀和臂膀环绕包围。『所显』者，谓火焰为此狮子吼用正慧所燃，依报现起。『我以为不会燃灭』者，意谓此火不会息灭，火焰必燃烧延续，我推想如此。
Amaccāpi bodhisattassa araññaṃ paviṭṭhavelāya assamaṃ parivāretvā ārakkhaṃ ṭhapetvā rājadhītaraṃ isivesaṃ gāhāpetvā suvaṇṇacīrakena nivāsanapārupanaṃ katvā sabbālaṅkārehi alaṅkaritvā tantubaddhaṃ cittageṇḍukaṃ gāhāpetvā assamapadaṃ pesetvā sayaṃ bahi rakkhantā aṭṭhaṃsu. Sā tena geṇḍukena kīḷantī caṅkamakoṭiyaṃ otari. Tasmiṃ khaṇe isisiṅgo paṇṇasāladvāre pāsāṇaphalake nisinno hoti. So taṃ āgacchantiṃ disvā bhītatasito uṭṭhāya paṇṇasālaṃ pavisitvā aṭṭhāsi . Sāpissa paṇṇasāladvāraṃ gantvā kīḷiyeva. Satthā tañca tato uttari ca atthaṃ pakāsento tisso gāthā abhāsi –
当时菩萨初入林野，围绕这一威猛狮子，设立保护并安置了一名皇族女仆作警卫，着锦缎细软衣饰，建筑以黄金装点的住处。以器具扎结网套置于狮子胸腹间，将此盛威猛之狮子安置于那境界。有此网套，狮子在林中漫步行走，缓缓下坡。此时狮子坐于五叶大树枝叶之上石座，见此入林者，心生畏惧，起身入五叶林中潜匿。后来亦从五叶树枝处出入，在林中嬉戏玩耍。师尊见此，遂颂三偈，显示意旨——
§7
7.
‘‘Tañca disvāna āyantiṃ, āmuttamaṇikuṇḍalaṃ;
见彼者身著金耳环，光彩焕然显现而来。
Isisiṅgo pāvisi bhīto, assamaṃ paṇṇachādanaṃ.
狮子见之畏惧进入，不敢亲近那色叶荫蔽之处。
§8
8.
‘‘Assamassa ca sā dvāre, geṇḍukenassa kīḷati;
此色叶处乃入口，猿猴戏耍其中。
Vidaṃsayantī aṅgāni, guyhaṃ pakāsitāni ca.
其四肢游动伸展，隐蔽之处显露无疑。
§9
9.
‘‘Tañca disvāna kīḷantiṃ, paṇṇasālagato jaṭī;
见其戏耍者，缠绕叶藤之发髻；
Assamā nikkhamitvāna, idaṃ vacanamabravī’’ti.
猿猴从叶荫中出，口称此言说。」
Tattha geṇḍukenassāti assa isisiṅgassa assamadvāre geṇḍukena kīḷati. Vidaṃsayantīti dassentī. Guyhaṃ pakāsitāni cāti guyhañca rahassaṅgaṃ pakāsitāni ca pākaṭāni mukhahatthādīni. Abravīti so kira paṇṇasālāya ṭhatvā cintesi – ‘‘sacāyaṃ yakkho bhaveyya, paṇṇasālaṃ pavisitvā maṃ murumurāpetvā khādeyya, nāyaṃ yakkho, tāpaso bhavissatī’’ti assamā nikkhamitvā pucchanto gāthamāha –
在那里，孩童问说：有一头狮子在蜜现房门前用石头嬉戏。这是什么意思呢？这里所说的“显露隐藏”，即秘密和隐匿之事暴露显现，如同面前的手和口等可见之物。孩童说道，他曾站在瞿昙讲堂思维：‘若此处是天魔，进入讲堂便会伤害我吞噬我，那就不是天魔，必定是苦修者。’于是孩童离开蜜现房，询问后说道：
§10
10.
‘‘Ambho ko nāma so rukkho, yassa tevaṃgataṃ phalaṃ;
“啊，请告诉我，那棵树叫什么名字，
Dūrepi khittaṃ pacceti, na taṃ ohāya gacchatī’’ti.
它所结的果实美味甘甜；
Tattha yassa tevaṃgataṃ phalanti yassa tava rukkhassa evaṃgatikaṃ manoramaṃ phalaṃ. Ko nāma so rukkhoti citrageṇḍukassa adiṭṭhapubbattā ‘‘rukkhaphalena tena bhavitabba’’nti maññamāno evaṃ pucchati.
即使远远投掷，它也追寻不过去，不会任由果实离开。”
Athassa sā rukkhaṃ ācikkhantī gāthamāha –
孩童对观察花果孩童先前所见的树和果怀有以此为准则的希求，心念疑问问道：“那棵树是什么名字？”
§11
11.
‘‘Assamassa mama brahme, samīpe gandhamādane;
那树回答道，说道：“天空之神靠近时，我闻到乳香，
Bahavo tādisā rukkhā, yassa tevaṃgataṃ phalaṃ;
许多如是的树木，其所结的果实也是如此；
Dūrepi khittaṃ pacceti, na maṃ ohāya gacchatī’’ti.
即使远远放置，也会去探寻，不会因离远而放弃前往。
Tattha samīpe gandhamādaneti gandhamādanapabbate mama assamassa samīpe. Yassa tevaṃgatanti yassa evaṃgataṃ, ta-kāro byañjanasandhikaroti.
这里就有采集香气的行为，在采集香气的山上，靠近我的地方。所谓的“其所如此”，就是指那样的情况，这样的情况表明行为结果与印记。
Iti sā musāvādaṃ abhāsi. Itaropi saddahitvā ‘‘tāpaso eso’’ti saññāya paṭisanthāraṃ karonto gāthamāha –
于是那谬妄之语便生起。其他人也听闻此语，认为“这是天罚”，便起了反驳，吟诵偈语说——
§12
12.
‘‘Etū bhavaṃ assamimaṃ adetu, pajjañca bhakkhañca paṭiccha dammi;
“不要生起贪欲于此山林，且依止食和饮而安住；
Idamāsanaṃ atra bhavaṃ nisīdatu, ito bhavaṃ mūlaphalāni bhuñjatū’’ti.
此处坐下安顿自己，今后享用那根本的果实。”
Tattha assamimanti assamaṃ imaṃ bhavaṃ pavisatu. Adetūti yathāsannihitaṃ āhāraṃ paribhuñjatu. Pajjanti pādabbhañjanaṃ. Bhakkhanti madhuraphalāphalaṃ. Paṭicchāti paṭiggaṇha. Idamāsananti paviṭṭhakāle evamāha.
于彼处，「这不是平等」者，愿此身进入非平等之境。所谓不顺者，谓如同近存之饮食般，环食摄取。足垢脱落。食用甘美果实。接受回向。此时入座者称之为「这即是座位」。
Tassā paṇṇasālaṃ pavisitvā kaṭṭhattharaṇe nisīdantiyā suvaṇṇacīrake dvidhā gate sarīraṃ appaṭicchannaṃ ahosi. Tāpaso mātugāmasarīrassa adiṭṭhapubbattā taṃ disvā ‘‘vaṇṇo eso’’ti saññāya evamāha –
彼时，彼比库进入白莲客堂，坐于木荫下，金色袈裟覆体分两半，身体显露无遗。由于身带烦恼，久处母乡之躯，见此身形，心生观想：「有此色泽。」
§13
13.
‘‘Kiṃ te idaṃ ūrūnamantarasmiṃ, supicchitaṃ kaṇharivappakāsati;
「尔腿间何物，洁净甚如雄狮之额？」
Akkhāhi me pucchito etamatthaṃ, kose nu te uttamaṅgaṃ paviṭṭha’’nti.
「请告我此义。诸处问汝，能否入上行处？」
Tattha supicchitanti dvinnaṃ ūrūnaṃ samāgamakāle suphusitaṃ sippipuṭamukhasaṇṭhānaṃ. Subhalakkhaṇena hi asamannāgatāya taṃ ṭhānaṃ āvāṭadhātukaṃ hoti, samannāgatāya abbhunnataṃ sippipuṭamukhasaṇṭhānaṃ. Kaṇharivappakāsatīti ubhosu passesu kāḷakaṃ viya khāyati. Kose nu te uttamaṅgaṃ paviṭṭhanti tava uttamaṅgaṃ liṅgasaṇṭhānaṃ na paññāyati, kiṃ nu taṃ tava sarīrasaṅkhāte kose paviṭṭhanti pucchati.
所谓洁净者，意指双腿结合之际，净白布状物相。无杂质者，此处被称为覆硬壳，具此特征则无瑕疵，虽然有覆盖则显露坚硬形状。显视似黑色破损。问汝能否入上行处，而尔上行处乃形态结处，未被识知。更有问汝此体所生之处，能否入上行处？
Atha naṃ sā vañcayantī gāthādvayamāha –
彼时，她欺瞒此人而复唱两行偈曰：
§14
14.
‘‘Ahaṃ vane mūlaphalesanaṃ caraṃ, āsādayiṃ acchaṃ sughorarūpaṃ;
我在林中采摘树根和果实，触及了又鲜又甜又美丽的东西；
So maṃ patitvā sahasājjhapatto, panujja maṃ abbahi uttamaṅgaṃ.
那东西忽然跌下，猛然落到我身上，口中含着把我的顶端器官遮盖住。
§15
15.
‘‘Svāyaṃ vaṇo khajjati kaṇḍuvāyati, sabbañca kālaṃ na labhāmi sātaṃ;
这林子自己在啃噬，自己在吹打荨麻，我始终得不到安心；
Paho bhavaṃ kaṇḍumimaṃ vinetuṃ, kurutaṃ bhavaṃ yācito brāhmaṇattha’’nti.
啊巴拉，你应当结束这种荨麻，求你行持这事，成全婆罗门的利益吧。」
Tattha āsādayinti ghaṭṭesiṃ, āgacchantaṃ disvā leḍḍunā paharinti attho. Patitvāti upadhāvitvā. Sahasājjhappattoti mamaṃ sahasā ajjhappatto sampatto. Panujjāti atha maṃ potetvā. Abbahīti mukhena mama uttamaṅgaṃ luñcitvā pakkāmi, tato paṭṭhāya imasmiṃ ṭhāne vaṇo jāto. Svāyanti so ayaṃ tato paṭṭhāya mayhaṃ vaṇo khajjati ceva kaṇḍuvañca karoti, tappaccayā sāhaṃ sabbakālaṃ kāyikacetasikasukhaṃ na labhāmi. Pahoti pahu samattho. Brāhmaṇatthanti bhavaṃ mayā yācito imaṃ brāhmaṇassa atthaṃ karotu, idaṃ me dukkhaṃ harāhīti vadati.
这里『触及』意即落下。看见有人来便用手杖击打的意思。『跌下』意即掉下来。『猛然落下』意为我突然遭遇猛然落下。『口中含』即用口包裹我的顶端器官，然后即将走开，因此这地方出现了林子。『自己啃噬』意为此林自己在那里啃咬，『又打荨麻』表示它又刮又刺，由此缘故，我始终未能获得身心的安乐。『啊巴拉』意为你啊；我恳求你行此事，为婆罗门谋利益。这是说『请你除去我的苦难』。
So tassā musāvādaṃ ‘‘sabhāvo’’ti saddahitvā ‘‘sace te evaṃ sukhaṃ hoti, karissāmī’’ti taṃ padesaṃ oloketvā anantaraṃ gāthamāha –
那人听了便言『本性如此』，说：『若你确实由此得安乐，我便为你作。』看着那个地方，随即吟诵偈语曰——
§16
16.
‘‘Gambhīrarūpo te vaṇo salohito, apūtiko vaṇagandho mahā ca;
『汝之颜色深沉貌似红铜，非腐烂之色，且香气广大；』
Karomi te kiñci kasāyayogaṃ, yathā bhavaṃ paramasukhī bhaveyyā’’ti.
『我为汝作某药草之和合，使汝得至极之安乐。』
Tattha salohitoti rattobhāso. Apūtikoti pūtimaṃsarahito. Vaṇagandhoti thokaṃ duggandho. Kasāyayoganti ahaṃ keci rukkhakasāye gahetvā tava ekaṃ kasāyayogaṃ karomīti.
『此所谓红铜色者，即赤色光彩也。非腐烂者，指无腐肉馁臭也。香气污臭者，即有腐败臭气。所谓药草之和合，吾采某树叶而为一药草和合，以供于汝。』
Tato niḷinikā gāthamāha
「随后，尼里妮卡颂诗曰：」
§17
17.
‘‘Na mantayogā na kasāyayogā, na osadhā brahmacāri kamanti;
『非咒语之和合，非药草之和合，亦非梵行之和合；』
Yaṃ te mudu tena vinehi kaṇḍuṃ, yathā ahaṃ paramasukhī bhaveyya’’nti.
『以汝柔软处置之，驱除疥癣，如我能得至极安乐。』
Tattha kamantīti, bho brahmacāri, imasmiṃ mama vaṇe neva mantayogā, na kasāyayogā, na pupphaphalādīni osadhāni kamanti, anekavāraṃ katehipi tehi etassa phāsukabhāvo na bhūtapubbo. Yaṃ pana te etaṃ mudu aṅgajātaṃ, tena ghaṭṭiyamānasseva tassa kaṇḍu na hoti, tasmā tena vinehi kaṇḍunti.
所谓『作药』者，尊贵的梵行士，这里于我言『作』，既非谋利之『作』，非缚缚染污之『作』，又非采集花果等诸药草之『作』，虽多次或多处有所行，但其无助彼事之动机先前未曾有。然若其所行甚软弱未生者，犹如未受淤堵，其身亦无疥癣，故应以之治愈疥癣。
So ‘‘saccaṃ eso bhaṇatī’’ti sallakkhetvā ‘‘methunasaṃsaggena sīlaṃ bhijjati, jhānaṃ antaradhāyatī’’ti ajānanto mātugāmassa adiṭṭhapubbattā methunadhammassa ca ajānanabhāvena ‘‘bhesajja’’nti vadantiyā tāya methunaṃ paṭisevi. Tāvadevassa sīlaṃ bhijji, jhānaṃ parihāyi. So dve tayo vāre saṃsaggaṃ katvā kilanto hutvā nikkhamitvā saraṃ oruyha nhatvā paṭippassaddhadaratho āgantvā paṇṇasālāyaṃ nisīditvā punapi taṃ ‘‘tāpaso’’ti maññamāno vasanaṭṭhānaṃ pucchanto gāthamāha –
彼者说『此是真实』，倚此铭记『结自在欲行中，戒失其基，禅入湮灭』，不知其在母群中先于边际之所现及无知其交合之相，则谓为『药』，从而付诸交合之业。遂以此失戒，禅亦丧失。某者行结合二三日，疲惫后散去，洗浴洁净，心安宁，入叶庵安坐，复自以为『苦行者』，访衣处时唱歌曰－
§18
18.
‘‘Ito nu bhoto katamena assamo, kacci bhavaṃ abhiramasi araññe;
『今尔以何行积累，莫非爱好林野居所；
Kacci nu te mūlaphalaṃ pahūtaṃ, kacci bhavantaṃ na vihiṃsanti vāḷā’’ti.
莫非尔根之果多，莫非众人不加害尔』？
Tattha katamenāti ito katamena disābhāgena bhoto assamo. Bhavanti ālapanametaṃ.
其中所言『以何』，即从何方向林野居所而来。此等即是闲谈言语。
Tato niḷinikā catasso gāthāyo abhāsi –
于是那女吟诵四句偈：
§19
19.
‘‘Ito ujuṃ uttarāyaṃ disāyaṃ, khemā nadī himavatā pabhāvī;
「从此处向正北方，有一条安适的河流，自喜马拉雅山而来光辉照耀；
Tassā tīre assamo mayha rammo, aho bhavaṃ assamaṃ mayhaṃ passe.
我在那河岸边感到无比欢悦，啊，观察自己境况的差异真使我惊异。
§20
20.
‘‘Ambā ca sālā tilakā ca jambuyo, uddālakā pāṭaliyo ca phullā;
「无论是芒果树、柱状树，还是番荔枝树、斑竹花等树木，
Samantato kimpurisābhigītaṃ, aho bhavaṃ assamaṃ mayhaṃ passe.
周围传来精灵们所唱歌声，啊，观察自己境遇与之不同真令我感叹。
§21
21.
‘‘Tālā ca mūlā ca phalā ca mettha, vaṇṇena gandhena upetarūpaṃ;
「这里的椰子树根本与果实，均标志着其颜色、香气、形态，
Taṃ bhūmibhāgehi upetarūpaṃ, aho bhavaṃ assamaṃ mayhaṃ passe.
在这块土地上具备各样的形象与色彩，啊，观察自己处境不同真令人感触深刻。」
§22
22.
‘‘Phalā ca mūlā ca pahūtamettha, vaṇṇena gandhena rasenupetā;
『果实与树根皆多而丰饶，具色相、香味及滋味』。
Āyanti ca luddakā taṃ padesaṃ, mā me tato mūlaphalaṃ ahāsu’’nti.
『蛙群来到此地，请勿从此处取用我的果实和树根』。
Tattha uttarāyanti uttarāya. Khemāti evaṃnāmikā nadī. Himavatā pabhāvīti himavantato pavattati. Ahoti patthanatthe nipāto. Uddālakāti vātaghātakā. Kimpurisābhigītanti samantato parivāretvā madhurasaddena gāyantehi kimpurisehi abhigītaṃ. Tālā ca mūlā ca phalā ca metthāti ettha mama assame pāsādikā tālarukkhā ca tesaññeva vaṇṇagandhādisampannā kandasaṅkhātā mūlā ca phalā ca. Pahūtametthāti nānārukkhaphalā ca rukkhavallimūlā ca pahūtā ettha. Mā me tatoti taṃ mama assamapadaṃ sambahulā luddakā āgacchanti, mayā cettha āharitvā ṭhapitaṃ bahu madhurasamūlaphalāphalaṃ atthi, te mayi cirāyante mūlaphalāphalaṃ hareyyuṃ. Te tato mama mūlaphalāphalaṃ mā hariṃsu, tasmā sacepi mayā saddhiṃ āgantukāmo, ehi, no ce, ahaṃ gamissāmīti āha.
这里所言『向北流』，谓水向北流动。『克梅』是这条河流的名称。『希玛瓦塔·帕巴维』指从喜马拉雅山发源而出。『阿霍蒂』指河水的发源地。『乌达拉卡』指风吹之声。『金普利萨·阿毗吉塔』谓周围环绕的金普利萨众妖以清越乐声歌唱。这里的『棕榈树的树干与根和果实』，是指我居住之地附近众多美丽的棕榈树，其色香俱佳，枝干根部繁多茂盛。『请勿取用』，因为许多蛙群前来，我以盛大甜美的根果供养它们，它们久居于此，若你擅自前来采掘树根与果实，蛙群必将反抗。因此我对前来者说：若你愿一同而来，便可取用；若不愿，我则离去。
Taṃ sutvā tāpaso yāva pitu āgamanā adhivāsāpetuṃ gāthamāha –
听闻此言，修行者为了迎接父亲归来，一边等待一边作歌谣诵曰－
§23
23.
‘‘Pitā mamaṃ mūlaphalesanaṃ gato, idāni āgacchati sāyakāle;
『吾父已至取用树根果实，时至正午；
Ubhova gacchāmase assamaṃ taṃ, yāva pitā mūlaphalato etū’’ti.
二人同往至棕榈树下，直到吾父取下树根果实』。
Tattha ubhova gacchāmaseti mama pitu ārocetvā ubhova gamissāma.
于是他对我说：“我们双方都要去。”我的父亲告诉我：“你们双方都要去。”
Tato sā cintesi – ‘‘ayaṃ tāva araññeva vaḍḍhitabhāvena mama itthibhāvaṃ na jānāti, pitā panassa maṃ disvāva jānitvā ‘tvaṃ idha kiṃ karosī’ti kājakoṭiyā paharitvā sīsampi me bhindeyya, tasmiṃ anāgateyeva mayā gantuṃ vaṭṭati, āgamanakammampi me niṭṭhita’’nti. Sā tassa āgamanūpāyaṃ ācikkhantī itaraṃ gāthamāha –
然后她心想：“这家伙如今虽已成年，却不懂得我的为人本性。父亲见了我，自然知道我，必定会因‘你在这里做什么’而怒不可遏，将我打得头破血流。到那时我不久就得去见他，而且这次的来往也该终结了。”她告诫了他来访的方式，还作了一首诗说：
§24
24.
‘‘Aññe bahū isayo sādhurūpā, rājīsayo anumagge vasanti;
“别的许多贵族是善良的，国王们也在远处居住；
Teyeva pucchesi mamassamaṃ taṃ, te taṃ nayissanti mamaṃ sakāse’’ti.
他们正像我一样会向我打听，向我打听后会亲自带我去。”
Tattha rājīsayoti, samma, mayā na sakkā cirāyituṃ, aññe pana sādhusabhāvā rājisayo ca brāhmaṇisayo ca anumagge mama assamamaggapasse vasanti, ahaṃ tesaṃ ācikkhitvā gamissāmi, tvaṃ te puccheyyāsi, te taṃ mama santikaṃ nayissantīti.
“至于那些国王，确实我不能长时间接待他们。可是其他行善的国王和婆罗门，在远处默默地看着我走近的路径。我去劝他们让你询问他们，他们就会亲自带你去我那里。”
Evaṃ sā attano palāyanūpāyaṃ katvā paṇṇasālato nikkhamitvā taṃ olokentameva ‘‘tvaṃ nivattā’’ti vatvā āgamanamaggeneva amaccānaṃ santikaṃ agamāsi. Te taṃ gahetvā khandhāvāraṃ gantvā anupubbena bārāṇasiṃ pāpuṇiṃsu. Sakkopi taṃ divasameva tussitvā sakalaraṭṭhe devaṃ vassāpesi, tato subhikkhaṃ janapadaṃ ahosi. Isisiṅgatāpasassapi tāya pakkantamattāya eva kāye ḍāho uppajji. So kampanto paṇṇasālaṃ pavisitvā vākacīraṃ pārupitvā socanto nipajji. Bodhisatto sāyaṃ āgantvā puttaṃ apassanto ‘‘kahaṃ nu kho gato’’ti kājaṃ otāretvā paṇṇasālaṃ pavisitvā taṃ nipannakaṃ disvā ‘‘tāta, kiṃ karosī’’ti piṭṭhiṃ parimajjanto tisso gāthā abhāsi –
于是她采取了逃避之策，离开了迎宾厅，只一瞥那时便对他说：“你回去吧。”然后沿着回访的路线去了亲族的住所。他们带着他翻越山岭，逐步进入了巴拉纳西。萨咖当天就悦纳了他，降下甘霖在萨咖国土，于是国家获得了丰饶。虽然烈火般炎热，那火只烧到他的身体，却未烧及别处。他颤抖着进入了迎宾厅，泪流满面，痛哭而坐。菩萨傍晚时来到，见到儿子，问他：“你到哪里去了？”拉胡喇拉边擦汗边说了三首诗，表达了内心情感。
§25
25.
‘‘Na te kaṭṭhāni bhinnāni, na te udakamābhataṃ;
「你所见的木头未曾破碎，水未曾消散，
Aggīpi te na hāpito, kiṃ nu mandova jhāyasi.
火也未曾熄灭，你怎能说你已经渐渐入定呢？」
§26
26.
‘‘Bhinnāni kaṭṭhāni huto ca aggi, tapanīpi te samitā brahmacārī;
「已经破碎的木头燃起了火作为熬炼，罗汉也如猎取薪柴的出家人；
Pīṭhañca mayhaṃ udakañca hoti, ramasi tuvaṃ brahmabhūto puratthā.
我的座所和水池已成，汝在前方欢喜，那是成为梵行者的表现。
§27
27.
‘‘Abhinnakaṭṭhosi anābhatodako, ahāpitaggīsi asiddhabhojano;
你所用的木头未破碎，水未消散，火未熄灭，且未成为不净食；
Na me tuvaṃ ālapasī mamajja, naṭṭhaṃ nu kiṃ cetasikañca dukkha’’nti.
你并未调伏自己，也未使我感到慰藉，不知你心中是否生起忧苦。」
Tattha bhinnānīti araññato uddhaṭāni. Na hāpitoti na jalito. Bhinnānīti pubbe tayā mamāgamanavelāya kaṭṭhāni uddhaṭāneva honti. Huto ca aggīti aggi ca huto hoti. Tapanīti visibbanaaggisaṅkhātā tapanīpi te samitāva sayameva saṃvidahitāva hoti. Pīṭhanti mama āsanatthāya pīṭhañca paññattameva hoti. Udakañcāti pādadhovanaudakampi upaṭṭhāpitameva hoti. Brahmabhūtoti tuvampi ito puratthā seṭṭhabhūto imasmiṃ assame abhiramasi. Abhinnakaṭṭhosīti so dāni ajja anuddhaṭakaṭṭhosi. Asiddhabhojanoti na te kiñci amhākaṃ kandamūlaṃ vā paṇṇaṃ vā seditaṃ. Mamajjāti, mama putta, ajja na me tvaṃ ālapasi. Naṭṭhaṃ nu kinti kiṃ nu te naṭṭhaṃ vā, kiṃ cetasikaṃ vā dukkhaṃ, akkhāhi me nipannakāraṇanti pucchati.
此处『分叉』是指森林中生长的枝条。既非燃烧，也非浸湿。『分叉』之说，先前在你来我处时，枝条即呈分叉状态。『烧尽』者，是指枝条被火焚烧后即成为灰烬。所谓『燃烧』者，指的是正名为『火』的现象。所谓『加热』，是称为燃烧的火焰燃烧过程，而这些火焰如同木柴一般被整体点燃。『座』是指我的坐具，座具乃依此前所定制。所谓『水器』，是脚盆用以盛水，供我使用。所谓成佛者，指你从此方向彼方，既成正觉，乃在此处安居自在，心生悦乐。所谓『未分枝的枝条』，指的是直到今日，枝条仍未横向分叉。所谓未煮熟的食物，指的是我们这里没有任何食物被煮熟或调味。你说“我儿，今日你未与我交谈。”若问“你失去的是什么？是否有失去？心中是否痛苦？请讲明具体原因。”
So pitu vacanaṃ sutvā taṃ kāraṇaṃ kathento āha –
他闻父言明白此因，便开始说起那缘起，言道——
§28
28.
‘‘Idhāgamā jaṭilo brahmacārī, sudassaneyyo sutanū vineti;
"此处来往的，是蓬发的修行士，仪表整洁，言辞端正，行为端庄；
Nevātidīgho na panātirasso, sukaṇhakaṇhacchadanehi bhoto.
不长也不过短，遮盖身体的布衣洁净符合规范。
§29
29.
‘‘Amassujāto apurāṇavaṇṇī, ādhārarūpañca panassa kaṇṭhe;
未曾生染，皮肤未现深色，头颈部位肉体形态俱在；
Dve yamā gaṇḍā ure sujātā, suvaṇṇatindukanibhā pabhassarā.
双乳丰满，肌肤细嫩光滑，闪耀如金光般明亮。"
§30
30.
‘‘Mukhañca tassa bhusadassaneyyaṃ, kaṇṇesu lambanti ca kuñcitaggā;
『其面容』者，其面上布满污秽之物，『眼』者，其眼中垂落着发根卷曲之毛；
Te jotare carato māṇavassa, suttañca yaṃ saṃyamanaṃ jaṭānaṃ.
此等毛发，如同人在日中行走时之所见，与束缚发辫之绳索相似。
§31
31.
‘‘Aññā ca tassa saṃyamāni catasso, nīlā pītā lohitikā ca setā;
『其余』者，其余四种毛发，或青色、或黄色、或血色、或白色；
Tā piṃsare carato māṇavassa, tiriṭisaṅghāriva pāvusamhi.
这些亦如人在尸体上行走，似三层尸蛆之堆积。
§32
32.
‘‘Na mikhalaṃ muñjamayaṃ dhāreti, na santhare no pana pabbajassa;
『不』表示不持有满布杂秽物之木磬，『不』表示出家人亦无此取舍；
Tā jotare jaghanantare vilaggā, sateratā vijjurivantalikkhe.
这些毛发在颈侧与脊背处零散而杂乱，如猛虎在旷野上的爪痕。
§33
33.
‘‘Akhīlakāni ca avaṇṭakāni, heṭṭhā nabhyā kaṭisamohitāni;
「诸根皆未转动而迷惑，心意低下如火烧顶，受诸迷惑缠绕；
Aghaṭṭitā niccakīḷaṃ karonti, haṃ tāta kiṃrukkhaphalāni tāni.
随顺恶业持续难已，正如幼子期盼树果一般。」
§34
34.
‘‘Jaṭā ca tassa bhusadassaneyyā, parosataṃ vellitaggā sugandhā;
「其发如稻草般枯涩，又似隔着白布的清香；
Dvedhā siro sādhu vibhattarūpo, aho nu kho mayha tathā jaṭāssu.
头呈两股分明之形，愿我亦能长成此种发。」
§35
35.
‘‘Yadā ca so pakirati tā jaṭāyo, vaṇṇena gandhena upetarūpā;
「当其发梳理完毕，色香如同鲜花一般，
Nīluppalaṃ vātasameritaṃva, tatheva saṃvāti panassamo ayaṃ.
蓝莲似被风吹动入海中，亦如其微妙香气在身边回旋。」
§36
36.
‘‘Paṅko ca tassa bhusadassaneyyo, netādiso yādiso mayhaṃ kāye;
『泥泞』者，是那容易使土地显露的物，如同我的身躯一般；
So vāyati erito mālutena, vanaṃ yathā aggagimhe suphullaṃ.
此物随风吹拂，好似新鲜的嫩芽在森林中火堆旁轻轻摇曳。
§37
37.
‘‘Nihanti so rukkhaphalaṃ pathabyā, sucittarūpaṃ ruciraṃ dassaneyyaṃ;
『它』能使地面上的树果坠落，且树果色泽艳丽，形态美好，值得观看，
Khittañca tassa punarehi hatthaṃ, haṃ tāta kiṃrukkhaphalaṃ nu kho taṃ.
且用手轻轻触摸，询问说：“孩子啊，这是什么树果呢？”
§38
38.
‘‘Dantā ca tassa bhusadassaneyyā, suddhā samā saṅkhavarūpapannā;
『牙齿』者，是那能使土地显露的事物，洁净而整齐，如同宝螺形态一般；
Mano pasādenti vivariyamānā, na hi nūna so sākamakhādi tehi.
心意因此得安定而放松，且不真实地与那等事物一同咀嚼享用。
§39
39.
‘‘Akakkasaṃ aggaḷitaṃ muhuṃ muduṃ, ujuṃ anuddhataṃ acapalamassa bhāsitaṃ;
「口不粗鄙，言辞谦和柔软，语言端正不中断，言语无怨无怒。」
Rudaṃ manuññaṃ karavīkasussaraṃ, hadayaṅgamaṃ rañjayateva me mano.
「声音温和如人类，声音清雅如朱鹮，能触动心灵，使我的心欢喜。」
§40
40.
‘‘Bindussaro nātivisaṭṭhavākyo, na nūna sajjhāyamatippayutto;
「言语无一丝刺痛，不带任何挑衅，毫无侮辱与怨恨相杂。」
Icchāmi bho taṃ punadeva daṭṭhuṃ, mitto hi me māṇavohu puratthā.
「我愿再一次见你，因你是我朋友，是我生命的光辉。」
§41
41.
‘‘Susandhi sabbattha vimaṭṭhimaṃ vaṇaṃ, puthū sujātaṃ kharapattasannibhaṃ;
「善言柔和，周遍无障，良善出身，如锋利宝剑般锋锐。」
Teneva maṃ uttariyāna māṇavo, vivaritaṃ ūruṃ jaghanena piḷayi.
「正因如此，上等的青年用大腿以掌击打我。」
§42
42.
‘‘Tapanti ābhanti virocare ca, sateratā vijjurivantalikkhe;
『火焰』者，谓发热、发光、发亮；『狮子鬃毛』者，状如牛虱刺状之毛边缘也。
Bāhā mudū añjanalomasādisā, vicitravaṭṭaṅgulikāssa sobhare.
『手臂』者，柔软；『膏脂毛』者，似染黑的细软毛；『方向』者，谓各自指向；『多彩卷曲纹理』者，形态优美殊异之环状皱纹之色泽。
§43
43.
‘‘Akakkasaṅgo na ca dīghalomo, nakhāssa dīghā api lohitaggā;
『不乱合的毛』者，不纠缠之长毛；『指甲』者，尽管长，却鲜红光润；
Mudūhi bāhāhi palissajanto, kalyāṇarūpo ramayaṃ upaṭṭhahi.
『柔嫩的手臂』者，映衬之际，显得松软；『涂抹疏松的毛发』者，如涂抹脂膏般丰满美丽；此皆美好形态，令人喜悦，亲近侍奉。
§44
44.
‘‘Dumassa tūlūpanibhā pabhassarā, suvaṇṇakambutalavaṭṭasucchavi;
『粗短如毛团之色』者，色泽亮丽明净，类金色麒麟之环纹清洁；
Hatthā mudū tehi maṃ samphusitvā, ito gato tena maṃ dahanti tāta.
『手臂』者，柔软；『苫裹』者，用柔软之手臂轻轻包裹我；『离开此处后』者，彼以此行棒打我，我被伤害侄儿。
§45
45.
‘‘Na nūna so khārividhaṃ ahāsi, na nūna so kaṭṭhāni sayaṃ abhañji;
『那人决无制造坚硬之物，亦决无亲自劈砍木材』。
Na nūna so hanti dume kuṭhāriyā, na hissa hatthesu khilāni atthi.
『他不曾使用斧头去砍伐，也没有在手中持有任何刀具』。
§46
46.
‘‘Accho ca kho tassa vaṇaṃ akāsi, so maṃbravi ‘sukhitaṃ maṃ karohi’;
『然而那人却给我做了一件衣服，对我说「请令我安适」』。
Tāhaṃ kariṃ tena mamāsi sokhyaṃ, so cabravi ‘sukhitosmī’ti brahme.
『我因此感到宽慰，于是对他说「我安适」』。
§47
47.
‘‘Ayañca te māluvapaṇṇasanthatā, vikiṇṇarūpāva mayā ca tena ca;
『你这里有覆盖树叶的棚屋，我也以相等的代价买了这棚屋；』
Kilantarūpā udake ramitvā, punappunaṃ paṇṇakuṭiṃ vajāma.
『那屋华丽却因水浸湿渐渐破败，我们屡次丢弃那叶屋』。
§48
48.
‘‘Na majja mantā paṭibhanti tāta, na aggihuttaṃ napi yaññatantaṃ;
「不近乎湿润者，诸法不入心也，亦非火所焚之祭器，非欲修供养之物；
Na cāpi te mūlaphalāni bhuñje, yāva na passāmi taṃ brahmacāriṃ.
又非汝得食于根本果实，直至我见那出家人之前。」
§49
49.
‘‘Addhā pajānāsi tuvampi tāta, yassaṃ disaṃ vasate brahmacārī;
「汝今自知乎，彼出家人住于何方；
Taṃ maṃ disaṃ pāpaya tāta khippaṃ, mā te ahaṃ amarimassamamhi.
速勿令彼苦恼，吾不许尔污辱此不死无敌者。」
§50
50.
‘‘Vicitraphullañhi vanaṃ sutaṃ mayā, dijābhighuṭṭhaṃ dijasaṅghasevitaṃ;
「我闻彼殊异盛满开花之林野，阳光普照，诸天众光环绕；
Taṃ maṃ vanaṃ pāpaya tāta khippaṃ, purā te pāṇaṃ vijahāmi assame’’ti.
速勿令我苦恼此林野，昔时吾已曾放弃尔之手矣。」
Tattha idhāgamāti, tāta, imaṃ assamapadaṃ āgato. Sudassaneyyoti suṭṭhu dassaneyyo. Sutanūti suṭṭhu tanuko nātikiso nātithūlo . Vinetīti attano sarīrappabhāya assamapadaṃ ekobhāsaṃ viya vineti pūreti. Sukaṇhakaṇhacchadanehi bhototi, tāta, tassa bhoto sukaṇhehi kaṇhacchadanehi bhamaravaṇṇehi kesehi sukaṇhasīsaṃ sumajjitamaṇimayaṃ viya khāyati. Amassūjātoti na tāvassa massu jāyati, taruṇoyeva. Apurāṇavaṇṇīti acirapabbajito. Ādhārarūpañca panassa kaṇṭheti kaṇṭhe ca panassa amhākaṃ bhikkhābhājanaṭṭhapanaṃ pattādhārasadisaṃ piḷandhanaṃ atthīti muttāhāraṃ sandhāya vadati. Gaṇḍāti thane sandhāyāha. Ure sujātāti uramhi sujātā. ‘‘Urato’’tipi pāṭho. Pabhassarāti pabhāsampannā. ‘‘Pabhāsare’’tipi pāṭho, obhāsantīti attho.
所谓“在那里来到”，尊者，这是指到达此非凡之处。所谓“清晰可见”，即是能够正确地显现。所谓“纯净”者，指的是既不太长也不太短的适度。所谓“调伏”，是指凭借自身身体的光辉，像一团光明一样涵盖并填满那个非凡之境。所谓“蜂巢遮盖”，尊者，是说在那蜂巢状的遮盖物上，以类似蜂巢中蜂蜜色彩的细发丝，覆盖着像细致的宝石一样闪耀的头发。所谓“未生纤细”，即并非幼小之物，正如青年。所谓“未褪色”，是刚刚出家新近之人。所谓“支柱形状”，是指颈部区域和颈项之间如支柱般坚实，支撑着我们比库们用以打坐供养的那种家居像是支柱一样的安坐架。所谓“团块”，是用于指称位置。所谓“胸膛纯净”，是指胸部洁净无瑕。“‘来自胸膛’”是文献中所见。“光辉充满”，是指拥有完备光明效果的意涵；亦有“发出光芒”的读法。
Bhusadassaneyyanti ativiya dassanīyaṃ. Kuñcitaggāti sīhakuṇḍalaṃ sandhāya vadati. Suttañcāti yaṃ tassa jaṭābandhanasuttaṃ, tampi jotati pabhaṃ muñcati. ‘‘Saṃyamāni catasso’’ti iminā maṇisuvaṇṇapavāḷarajatamayāni cattāri piḷandhanāni dasseti . Tā piṃsareti tāni piḷandhanāni pāvusamhi pavuṭṭhe deve tiriṭisaṅghā viya viravanti. Mikhalanti mekhalaṃ, ayameva vā pāṭho. Idaṃ nivatthakañcanacīrakaṃ sandhāyāha. Na santhareti na vāke. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, yathā mayaṃ tiṇamayaṃ vā vākamayaṃ vā cīrakaṃ dhārema, na tathā so, so pana suvaṇṇacīrakaṃ dhāretīti. Akhīlakānīti atacāni nippaṇṇāni. Kaṭisamohitānīti kaṭiyaṃ baddhāni. Niccakīḷaṃ karontīti aghaṭṭitānipi niccakālaṃ kīḷāyanti. Haṃ, tātāti hambho, tāta. Kiṃ rukkhaphalāni tānīti tāni tassa māṇavassa suttāruḷhāni kaṭiyaṃ baddhāni katararukkhaphalāni nāmāti maṇisaṅghāṭiṃ sandhāyāha.
所谓“大地清晰可见”，意即极其明亮而可被观见。所谓“弯曲锁”，是指形似狮子耳环的部位。所谓“发束”是指那头发的结束部位，那头发结束之处发出光亮，发束似乎发散出光辉。‘四根缚束’一词指的是像黄金、珊瑚、宝石、银等所制成的四条头发束缚饰物。它们被称为缚束，在神众界也如三众相聚般形成聚合。所谓“腰带”是指束腰。该文本亦有“衣带”的读法。所言此处为阻挡和遮挡。此处所述为：尊者，如我们持有干草或草席作衣服，情况却不同，是说该物乃是黄金制衣。所谓“完全完整”，即是指已经成型。所谓“结缚腰果”，即是将腰带绑紧。所谓“严密绑缚”，是指极严紧以至于不能解开的约束。所谓“持续纠缠”，即反复无间的纠缠。所谓“争斗”，“争战”，即是指出生之物不断斗争。所谓“树果”即为此物，是指该孩童上缚物中结实、粗糙的树果，这些被称为头发束缚物。
Jaṭāti jaṭāmaṇḍalākārena baddharatanamissakakesavaṭṭiyo sandhāyāha. Vellitaggāti kuñcitaggā. Dvedhāsiroti tassa sīsaṃ dvedhā katvā baddhānaṃ jaṭānaṃ vasena suṭṭhu vibhattarūpaṃ. Tathāti yathā tassa māṇavassa jaṭā, tathā tumhehi mama na baddhā, aho vata mamapi tathā assūti patthento āha. Upetarūpāti upetasabhāvā. Vātasameritaṃvāti yathā nāma nīluppalaṃ vātena samīritaṃ, tatheva ayaṃ imasmiṃ vanasaṇḍe assamo saṃvāti. Netādisoti, tāta, yādiso mama kāye paṅko, netādiso tassa sarīre. So hi dassanīyo ceva sugandho ca. Aggagimheti vasantasamaye.
所谓“头发束缚”，是指以发圈形状固定的宝石装饰环。所谓“弯曲锁”，亦是指发角状的弯曲头发。所谓“两段头”，是指此人的头部分为两部分、被固定的头发整齐分明。所谓“如是”，是说此人的头发正如其所固结，正如你们的头发未被束缚，我思忖亦是如此。所谓“实际形象”，是指真实本性。所谓“风吹蓝莲”，是说如被风吹动的蓝色莲花般，该异相在此林区吹拂。所谓“鼻等”，尊者，乃指我身体上的鼻子等部位。此异相形象可观且芬芳。提及“火焰林”，即春天时节。
Nihantīti paharati. Kiṃ rukkhaphalaṃ nu kho tanti katararukkhassa nu kho taṃ phalaṃ. Saṅkhavarūpapannāti sudhotasaṅkhapaṭibhāgā. Na hi nūna so sākamakhādi tehīti na nūna so māṇavo mayaṃ viya tehi dantehi rukkhapaṇṇāni ceva mūlaphalāphalāni ca khādi. Amhākañhi tāni khādantānaṃ sabalā paṇṇavaṇṇā dantāti dīpeti.
所谓“击打”，是指打击。所谓“什么树果”，尊者，果实果真吗，来自哪种树的果实呢？所谓“集聚形状”，是指良好的集聚分布。实则，此人一定与我们一样，用牙齿啃咬树叶及根茎果实。我们这些食用者牙齿坚固，叶色翠绿，这是亮丽的标志。
Akakkasanti, tāta, tassa bhāsitaṃ apharusaṃ agaḷitaṃ, punappunaṃ vadantassāpi madhuratāya muhuṃ muduṃ, apamussatāya ujuṃ, avikkhittatāya anuddhaṭaṃ, patiṭṭhitatāya acapalaṃ. Rudanti bhāsamānassa sarasaṅkhātaṃ rudampi manoharaṃ karavīkassa viya sussaraṃ sumadhuraṃ. Rañjayatevāti mama mano rañjatiyeva. Bindussaroti piṇḍitassaro. Māṇavohūti so hi māṇavo puratthā mama mitto ahu.
所谓“不刺耳”，尊者，谈话是柔和、细腻的，不粗鲁。即便经常说话，也是带着甘甜微妙、纯净直接、清晰明了、坚定不移的特点。那些在轻声细语中哭泣的话语，正如鸟鸣动听悦耳而甜美。所谓“我心悦”，即我心欢喜。所谓“泪珠声”，是指滴水声。所谓“孩童伴侣”，此人在我前是朋友。
Susandhi sabbattha vimaṭṭhimaṃ vaṇanti tāta tassa māṇavassa ūrūnaṃ antare ekaṃ vaṇaṃ atthi, taṃ susandhi suphusitaṃ sippipuṭamukhasadisaṃ, sabbattha vimaṭṭhaṃ samantato maṭṭhaṃ. Puthūti mahantaṃ. Sujātanti susaṇṭhitaṃ. Kharapattasannibhanti supupphitapadumamakuḷasannibhaṃ. Uttariyānāti uttaritvā avattharitvā. Piḷayīti pīḷesi. Tapantīti tassa māṇavassa sarīrato niccharantā suvaṇṇavaṇṇaraṃsiyo jalanti obhāsanti virocanti ca. Bāhāti bāhāpissa mudū. Añjanalomasādisāti añjanasadisehi lomehi samannāgatā. Vicitravaṭṭaṅgulikāssa sobhareti hatthāpissa varalakkhaṇavicitrāhi pavālaṅkurasadisāhi vaṭṭaṅgulīhi samannāgatā sobhanti.
“连接良好”，到处干净无尘，尊者，该孩童股间间处有一道伤痕，那伤口连结良好，光洁明亮，如同有口之钵。遍体整洁、无尘无污。所谓“大”，是指宏大。所谓“纯正”，即整理妥帖。所谓“坚硬莲花形”，像开花莲朵般饱满、坚实。所谓“往上往下衣着”，既穿戴又卸下。所谓“压迫”，是指施加压力。所谓“燃烧”，是指该孩童附近肌肤发生灼热闪耀，呈现金色光芒。所谓“胳膊”，是指胳膊。所谓“黑发如墨”，是指拥有乌黑如墨的浓密毛发。所谓“花纹美丽的手指”，是指那手指上饰有美丽纹饰，宛如珊瑚芽般生长，风彩照人。
Akakkasaṅgoti kacchupīḷakādirahitaaṅgapaccaṅgo. Ramayaṃ upaṭṭhahīti maṃ ramayanto upaṭṭhahi paricari. Tūlūpanibhāti mudubhāvassa upamā. Suvaṇṇakambutalavaṭṭasucchavīti suvaṇṇamayaṃ ādāsatalaṃ viya vaṭṭā ca succhavi ca, parimaṇḍalatalā ceva sundaracchavi cāti attho. Samphusitvāti suṭṭhu phusitvā attano hatthasamphassaṃ mama sarīre pharāpetvā. Ito gatoti mama olokentasseva ito gato. Tena maṃ dahantīti tena tassa hatthasamphassena idāni maṃ dahanti. Tathā hi tassa gatakālato paṭṭhāya mama sarīre ḍāho uṭṭhito, tenamhi domanassappatto nipannoti.
『肢体无粗糙』者，谓其肢体诸分毫无疥癣脓疮等瑕疵也。『令我欢喜而侍奉』者，谓令我欢喜而侍奉、服侍于我也。『如棉絮般柔软』者，乃柔软之譬喻也。『肤如黄金镜面圆滑光洁』者，谓其肤色圆润犹如以黄金所制之镜面，既圆满平整，又肤色姣好，此其义也。『触碰之后』者，谓善加触碰，令己手之触感遍及我身也。『从此离去』者，谓彼在我凝望之中从此离去也。『因此令我燃烧』者，谓如今因彼之手触，令我灼烧不已。盖自彼离去之时起，我身即生灼热，故我因此陷于忧恼而卧倒也。
Nanūna so khārividhanti, tāta, nūna so māṇavo na khāribhāraṃ ukkhipitvā vicari. Khilānīti kilāni, ‘‘ayameva vā pāṭho. Sokhyanti sukhaṃ. Māluvapaṇṇasanthatā vikiṇṇarūpāvāti, tāta, ayaṃ tava māluvapaṇṇasanthatā ajja mayā ca tena ca aññamaññaṃ parāmasanāliṅganavasena parivattantehi vikiṇṇā viya ākulabyākulā jātā. Punappunaṃ paṇṇakuṭiṃ vajāmāti, tāta, ahañca so ca abhiramitvā kilantarūpā paṇṇasālato nikkhamitvā udakaṃ pavisitvā ramitvā vigatadarathā punappunaṃ imameva kuṭiṃ pavisāmāti vadati.
『他想必未曾背负一斛之担』者，意谓，孩子啊，那位学童想必未曾扛起一斛重担而四处行走。『疲惫之状』者，即疲倦之意，此或即为正确读法。『安乐』者，即快乐也。『如摩罗瓦叶铺散、零乱散布之状』者，意谓，孩子啊，你这里铺陈的摩罗瓦叶，今日因我与他互相抚摸拥抱、辗转翻滚，变得零乱散漫、纷乱不整。『反复进出茅庵』者，意谓，孩子啊，我与他嬉乐之后，疲惫不堪地走出草庵，入水嬉戏，消解烦热，清爽之后，又反复进入这同一茅庵——她如是说道。
Na majja mantāti ajja mama tassa gatakālato paṭṭhāya neva mantā paṭibhanti na upaṭṭhahanti na ruccanti. Na aggihuttaṃ napi yaññatantanti mahābrahmuno ārādhanatthāya kattabbahomavidhūpanādiyaññakiriyāpi me na paṭibhāti na upaṭṭhāti na ruccati. Na cāpi teti tayā ābhatamūlaphalāphalānipi na bhuñjāmi. Yassaṃ disanti yassaṃ disāyaṃ. Vananti tassa māṇavassa assamaṃ parivāretvā ṭhitavananti.
『今日咒语不现于心』者，谓自今日彼离去之时起，咒语既不现于心，亦不呈现，亦不乐于其中。『亦不献供火祭，亦不修行祭祀仪轨』者，谓为取悦大梵天而应作之火供、焚香等诸祭祀之事，亦不现于心，亦不呈现，亦不乐于其中。『亦不吃你带来的』者，谓你所带来的根茎果实等，我亦不食用。『向那方』者，即向那个方向也。『林』者，谓围绕着那位学童之静修处而耸立的森林也。
Tassevaṃ vilapantassa taṃ vilāpaṃ sutvā mahāsatto ‘‘ekāya itthiyā imassa sīlaṃ bhinnaṃ bhavissatī’’ti ñatvā taṃ ovadanto cha gāthāyo abhāsi –
当他如此悲叹之时，大士听闻其哀叹，了知「必是因一女人而使此人戒行破损」，为教诫他而宣说了六首偈颂——
§51
51.
‘‘Imasmāhaṃ jotirase vanamhi, gandhabbadevaccharasaṅghasevite;
「我住于此光明果汁之林中，此林为乾达婆诸天及天女众所依止；」
Isīnamāvāse sanantanamhi, netādisaṃ aratiṃ pāpuṇetha.
「此乃仙人久远以来之住所，汝不应达到如此之厌离。」
§52
52.
‘‘Bhavanti mittāni atho na honti, ñātīsu mittesu karonti pemaṃ;
「或有结为朋友，或无此种关系，但对亲属似朋友般生起慈爱；
Ayañca jammo kissa vā niviṭṭho, yo neva jānāti ‘kutomhi āgato’.
又如生命何故终止者不能知晓，正如未了知‘从何而来’的人。」
§53
53.
‘‘Saṃvāsena hi mittāni, sandhīyanti punappunaṃ;
「朋友因相处而久，故屡次相会；
Sveva mitto asaṃgantu, asaṃvāsena jīrati.
若朋友彼此不相往来，则孤独凋敝而死。」
§54
54.
‘‘Sace tuvaṃ dakkhasi brahmacāriṃ, sace tuvaṃ sallape brahmacārinā;
「倘若你见善修行者，倘若你与修行人谈论，
Sampannasassaṃva mahodakena, tapoguṇaṃ khippamimaṃ pahissasi.
如同大水极具力量，修行者之功德可速即除断此苦恼。」
§55
55.
‘‘Punapi ce dakkhasi brahmacāriṃ, punapi ce sallape brahmacārinā;
「若尔复见持戒者，又复见与持戒者言语，
Sampannasassaṃva mahodakena, usmāgataṃ khippamimaṃ pahissasi.
如同满盈之大水，迅速令此诸烦恼消退。」
§56
56.
‘‘Bhūtāni hetāni caranti tāta, virūparūpena manussaloke;
「诸有皆依因缘而转，此在尘世形态丑陋，
Na tāni sevetha naro sapañño, āsajja naṃ nassati brahmacārī’’ti.
人中聪慧者不应亲近，免使为之所破坏持戒者。」
Tattha imasmāti imasmiṃ. Hanti nipātamattaṃ. Jotiraseti hūyamānassa jotino raṃsiobhāsite. Sanantanamhīti porāṇake. Pāpuṇethāti pāpuṇeyya. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, evarūpe vane vasanto yaṃ aratiṃ tvaṃ patto, etādisaṃ na pāpuṇeyya paṇḍito kulaputto, pattuṃ nārahatīti attho.
此处『imasmā』释为『此中』。终结助词『hanti』。『jotira』指明示光明者有光辉。『sanantana』指过往古老之意。『pāpuṇetha』为应当获得。此语教谕曰：『儿啊，如此森林居处，汝所得之不善法，贤人子弟应不受，其意为不可成就阿拉汉果。』
‘‘Bhavantī’’ti imaṃ gāthaṃ mahāsatto antogatameva bhāsati. Ayamettha adhippāyo – loke sattānaṃ mittāni nāma hontipi na hontipi tattha yesaṃ honti, te attano ñātīsu ca mittesu ca pemaṃ karonti. Ayañca jammoti migasiṅgo lāmako. Kissa vā niviṭṭhoti kena nāma kāraṇena tasmiṃ mātugāme mittasaññāya niviṭṭho, so migiyā kucchismiṃ nibbattitvā araññe vaḍḍhitattā ‘‘kutomhi āgato’’ti attano āgataṭṭhānamattampi na jānāti, pageva ñātimitteti.
『bhavantī』此句由大德内含讲说。此处主旨为：世间众生所谓友伴，有或存在，有或不存在，即彼众中缘分相合者彼此于亲戚与友伴生爱。其如野鹿、父鹿者。所谓『niviṭṭha』者，乃因某缘故于母村闭止交友关系，彼野鹿在林间生长，不知自身所至之处，仅认亲戚友伴而已。
Punappunanti, tāta, mittāni nāma punappunaṃ saṃvāsena saṃsevanena sandhīyanti ghaṭīyanti. Sveva mittoti so eva mitto asaṃgantu asamāgacchantassa purisassa tena asamāgamasaṅkhātena asaṃvāsena jīrati vinassati . Saceti tasmā, tāta, sace tvaṃ punapi taṃ dakkhasi, tena vā sallapissasi, atha yathā nāma nipphannasassaṃ mahoghena harīyati, evaṃ imaṃ attano tapoguṇaṃ pahissasi hāressasīti attho. Usmāgatanti samaṇatejaṃ.
爹呀，众友彼此反复往来相交，皆因屡次相处结缘而聚合相会。这即是所谓“故友”，指正是那个朋友；若无人交往、不来往者，则凭其无相聚之际，独自生活，渐渐衰败灭亡。因此，爹呀，如果你再见到那人，或与你谈话，便如暴风骤雨时被水流卷走，正如汝将自身修行优良德行隐匿遗忘、失去般，其意亦复如是。所谓“usmāgata”即比喻为沙门之威光。
Virūparūpenāti vividharūpena. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, manussalokasmiñhi etāni yakkhinisaṅkhātāni bhūtāni vividharūpapaṭicchannena attano rūpena attano vasaṃ gate khādituṃ caranti, tāni sapañño naro na sevetha. Tādisañhi bhūtaṃ āsajja naṃ patvā nassati brahmacārī, diṭṭhosi tāya yakkhiniyā na khāditoti puttaṃ ovadi.
“Virūparūpena”意谓外表各异。此语所指，即爹呀，人在俗世中，有些所谓夜叉属类的鬼怪，以各种不同形貌隐匿自身，游行于其领域中以摄取食物。有智慧之人切勿亲近这类鬼怪。因为，当业已成鬼怪之身衬身，仍得标难接近，若有出家人触犯其身，鬼怪也不会伤害，因已识别该人出家清净，故其子弟会哄劝鬼怪不可伤害彼出家人。
So pitu kathaṃ sutvā ‘‘yakkhinī kira sā’’ti bhīto cittaṃ nivattetvā ‘‘tāta, etto na gamissāmi, khamatha me’’ti khamāpesi. Sopi naṃ samassāsetvā ‘‘ehi tvaṃ, māṇava, mettaṃ bhāvehi, karuṇaṃ, muditaṃ, upekkha’’nti brahmavihārabhāvanaṃ ācikkhi. So tathā paṭipajjitvā puna jhānābhiññā nibbattesi.
他父闻知后，心生恐惧，遂回避，“爹，我不会前往，你请开恩宽恕我。”他亦未加谴责，对他说：“来吧，少年，应生慈爱、悲悯、喜悦、舍心”，以此具足梵行。该少年照此修行，便得禅定智慧，最终证得涅槃。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne ukkaṇṭhitabhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā niḷinikā purāṇadutiyikā ahosi, isisiṅgo ukkaṇṭhitabhikkhu, pitā pana ahameva ahosinti.
佛陀集此法教，显现真理，讲述前世事迹。真理开示终了，忧苦的比库因闻得初果果报而坚定依归。那时，尼林尼迦是前世的第二位女婢奴，忧苦的比库曾是狮子，而父亲正是我自己。
Niḷinikājātakavaṇṇanā paṭhamā. · 尼离尼咖本生注疏第一。
[527] 2. Ummādantījātakavaṇṇanā
二、疯狂者前世事迹释文
Nivesanaṃ kassanudaṃ sunandāti idaṃ satthā jetavane viharanto ukkaṇṭhitabhikkhuṃ ārabbha kathesi. So kirekadivasaṃ sāvatthiyaṃ piṇḍāya caranto ekaṃ alaṅkatapaṭiyattaṃ uttamarūpadharaṃ itthiṃ oloketvā paṭibaddhacitto hutvā cittaṃ nivattetuṃ asakkonto vihārameva āgantvā tato paṭṭhāya sallaviddho viya rāgāturo bhantamigapaṭibhāgo kiso dhamanīsanthatagatto uppaṇḍuppaṇḍukajāto anabhirato ekiriyāpathepi cittassādaṃ alabhanto ācariyavattādīni pahāya uddesaparipucchākammaṭṭhānānuyogarahito vihāsi. So sahāyabhikkhūhi ‘‘pubbe tvaṃ, āvuso, santindriyo vippasannamukhavaṇṇo, idāni no tathā, kiṃ nu kho kāraṇa’’nti puṭṭho, ‘‘āvuso, anabhiratomhī’’ti āha. Atha naṃ te ‘‘abhiramāvuso, sāsane, buddhuppādo nāma dullabho, tathā saddhammassavanaṃ manussapaṭilābho ca, so tvaṃ manussapaṭilābhaṃ paṭilabhitvā dukkhassantakiriyaṃ patthayamāno assumukhaṃ ñātijanaṃ pahāya saddhāya pabbajitvā kiṃkāraṇā kilesavasaṃ yāsi, kilesā nāmete gaṇḍuppādakapāṇakaṃ upādāya sabbabālajanasādhāraṇā, ye tesaṃ vatthubhūtā, tepi appassādā kāmā bahudukkhā bahupāyāsā, ādīnavo ettha bhiyyo. Aṭṭhikaṅkalūpamā kāmā, maṃsapesūpamā kāmā, tiṇukkūpamā kāmā, aṅgārakāsūpamā kāmā, supinakūpamā kāmā, yācitakūpamā kāmā, rukkhaphalūpamā kāmā, asisūnūpamā kāmā, sattisūlūpamā kāmā, sappasirūpamā kāmā, aggikkhandhūpamā kāmā, tvaṃ nāma evarūpe buddhasāsane pabbajitvā evaṃ anatthakārakānaṃ kilesānaṃ vasaṃ gatosī’’ti ovaditvā attano kathaṃ gāhāpetuṃ asakkontā satthu santikaṃ dhammasabhaṃ netvā ‘‘kiṃ, bhikkhave, anicchamānakaṃ bhikkhuṃ ānayitthā’’ti vutte, ‘‘bhante, ayaṃ kira bhikkhu ukkaṇṭhito’’ti āhaṃsu. Satthā ‘‘saccaṃ kirā’’ti pucchitvā ‘‘saccaṃ, bhante’’ti vutte ‘‘bhikkhu porāṇakapaṇḍitā rajjaṃ anusāsantāpi kilese uppanne tassa vasaṃ agantvā cittaṃ nivāretvā na ayuttakaṃ kariṃsū’’ti vatvā atītaṃ āhari.
释尊在揭树林中逗留时，为忧苦的比库述说尼维散那、苦行者苏南达的故事。某日在萨瓦提乞食时，望见一个装饰华丽、美貌的女子，虽心生爱念，却无法转回心意，只得独自于寺中静住。其后，他如受毒蛇伤害般，热恼难安，血脉袭动，怀疑受到外道异术侵袭，故离群独行。同行比库问他：“以前你之身心和颜貌宁静祥和，而今为何如此？”曰：“我心不悦。”彼答以法义解说：“施主，佛陀所兴盛的正法极难遇见，听闻正法亦难得，汝既得闻，如乃拥抱此人间宝藏，如能信受之后投身出家，又若附着烦恼污秽则何用？烦恼诸恶，乃引生愚癡及罪重业杀及多苦楚之源。诸欲如灰骨之堆，肉叶之腐，根须之茎，炭火之焰，梦幻之影，乞求之影，树果之影，毒蛇之影，七刺之影，硫磺之影，火块之影，乃诸种类欲望。汝既如是投入佛教，焉能为此诸非益诸烦恼之奴仆。”言毕，令其总摄心意，尊者领法众集，问道：“诸比库，谁为心不悦之比库？”众答：“尊者，此人正是忧苦比库。”佛陀问其前事，得悉忧苦比库昔为国师，虽治理王国，心中有烦恼执着，故今不能安住心意。
Atīte siviraṭṭhe ariṭṭhapuranagare sivi nāma rājā rajjaṃ kāresi. Bodhisatto tassa aggamahesiyā kucchismiṃ nibbatti, ‘‘sivikumāro’’tvevassa nāmaṃ kariṃsu. Senāpatissapi putto jāyi, ‘‘abhipārako’’tissa nāmaṃ kariṃsu. Te ubhopi sahāyā hutvā abhivaḍḍhantā soḷasavassikā hutvā takkasilaṃ gantvā sippaṃ uggaṇhitvā āgamiṃsu. Rājā puttassa rajjaṃ adāsi. Sopi abhipārakaṃ senāpatiṭṭhāne ṭhapetvā dhammena rajjaṃ kāresi. Tasmiṃyeva nagare tiriṭivacchassa nāma asītikoṭivibhavassa seṭṭhino dhītā nibbatti uttamarūpadharā sobhaggappattā subhalakkhaṇena samannāgatā, tassā nāmaggahaṇadivase ‘‘ummādantī’’ti nāmaṃ kariṃsu. Sā soḷasavassikakāle atikkantamānusavaṇṇā devaccharā viya abhirūpā dassanīyā pāsādikā paramāya vaṇṇapokkharatāya samannāgatā ahosi. Ye ye puthujjanā taṃ passanti, te te sakabhāvena saṇṭhātuṃ asakkontā surāpānamadamattā viya kilesamadena mattā hutvā satiṃ paccupaṭṭhāpetuṃ samatthā nāma nāhesuṃ.
过去在西毗罗国的敌国城西毗处，有一位国王西毗建立了王国。修行世尊的母亲当时在子宫里胎生，称为“西毗婴儿”。军队统帅也生了儿子，名为“阿毗跋罗”。父子二人同为伙伴，相伴成长，十六年后前往学习兵法，精通技艺降临。国王将王位授予其子，子亦任命阿毗跋罗为军队统帅，依法治理国家。同一城镇中，有一位名叫提里提婆的女子，富有八千万财富，父亲为上等富贾。她出生时美貌非凡，拥有人格光彩和吉祥标志，升上荣位时取名“乌摩诃陀”。她在十六岁时超越寻常人色相，如同天女般美丽，令人仪态端庄，具无上美色莲花般的光辉。所有外人看她时，因酒色迷醉、颠狂狂醉之心而失去理智，不能维持正念。
Athassā pitā tiriṭivaccho rājānaṃ upasaṅkamitvā ‘‘deva, mama gehe itthiratanaṃ uppannaṃ, raññova anucchavikaṃ, lakkhaṇapāṭhake brāhmaṇe pesetvā taṃ vīmaṃsāpetvā yathāruci karohī’’ti āha. Rājā ‘‘sādhū’’ti vatvā brāhmaṇe pesesi. Te seṭṭhigehaṃ gantvā katasakkārasammānā pāyāsaṃ paribhuñjiṃsu. Tasmiṃ khaṇe ummādantī sabbālaṅkārapaṭimaṇḍitā tesaṃ santikaṃ agamāsi. Te taṃ disvā satiṃ paccupaṭṭhāpetuṃ asakkontā kilesamadamattā hutvā attano vippakatabhojanabhāvaṃ na jāniṃsu. Ekacce ālopaṃ gahetvā ‘‘bhuñjissāmā’’ti saññāya sīse ṭhapesuṃ, ekacce upakacchantare khipiṃsu, ekacce bhittiṃ pahariṃsu, sabbeva ummattakā ahesuṃ. Sā te disvā ‘‘ime kira mama lakkhaṇaṃ vīmaṃsissanti, gīvāyaṃ ne gahetvā nīharathā’’ti nīharāpesi. Te maṅkubhūtā rājanivesanaṃ gantvā ummādantiyā kuddhā ‘‘deva, sā itthī kāḷakaṇṇī, na tumhākaṃ anucchavikā’’ti vadiṃsu. Rājā ‘‘kāḷakaṇṇī kirā’’ti na taṃ āṇāpesi. Sā taṃ pavattiṃ sutvā ‘‘ahaṃ kira kāḷakaṇṇīti raññā na gahitā, kāḷakaṇṇiyo nāma na evarūpā hontī’’ti vatvā ‘‘hotu, sace pana taṃ rājānaṃ passissāmi, jānissāmī’’ti tasmiṃ āghātaṃ bandhi. Atha naṃ pitā abhipārakassa adāsi, sā tassa piyā ahosi manāpā.
后来她的父亲提里提婆来到国王处，说：“天子，我家中有一女子出落得美丽，望陛下派遣善知识婆罗门来观其象征标记，审视后按心意而行。”国王说：“好。”于是派遣婆罗门。婆罗门到富贾家中受到恭敬款待，享用美食。此时乌摩诃陀身着盛装出现在众人前。众人观其美貌，因心昏乱不能保持正念，不知自我缺少善食。有人暗中私藏食物，说“我们来吃吧”，有的偷窃，有的敲打墙壁，个个发狂。她见状说：“这些人谋划我的容貌，去除这肚腹上的赘物吧”，便将他们赶走。众人愤怒，跑到皇宫告状乌摩诃陀是恶妇，不是国王的正妃。国王说：“恶妇吗？”未曾多问。乌摩诃陀听闻乱子，说：“我如何是恶妇，皇后不受生，恶妇何能如我？”说完发誓：“如果我真见到国王，必让他知晓。”父亲将她赐给阿毗跋罗，阿毗跋罗疼爱她甚重。
Kassa pana kammassa nissandena sā evaṃ abhirūpā ahosīti? Rattavatthadānassa nissandenāti. Sā kira atīte bārāṇasiyaṃ daliddakule nibbattitvā ussavadivase puññasampannā itthiyo kusumbharattavatthaṃ nivāsetvā alaṅkatā kīḷantiyo disvā tādisaṃ vatthaṃ nivāsetvā kīḷitukāmā hutvā mātāpitūnaṃ ārocetvā tehi, ‘‘amma, mayaṃ daliddā, kuto no evarūpaṃ vattha’’nti vutte ‘‘tena hi maṃ ekasmiṃ aḍḍhakule bhatiṃ kātuṃ anujānātha , te mama guṇaṃ ñatvā dassantī’’ti vatvā tehi anuññātā ekaṃ kulaṃ upasaṅkamitvā ‘‘kusumbharattavatthena bhatiṃ karomī’’ti āha. Atha naṃ te ‘‘tīṇi saṃvaccharāni kamme kate tava guṇaṃ ñatvā dassāmā’’ti vadiṃsu. Sā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇitvā kammaṃ paṭipajji. Te tassā guṇaṃ ñatvā aparipuṇṇesuyeva tīsu saṃvaccharesu tassā ghanakusumbharattavatthena saddhiṃ aññampi vatthaṃ datvā ‘‘tava sahāyikāhi saddhiṃ gantvā nhatvā nivāsehī’’ti taṃ pesayiṃsu. Sā sahāyikā ādāya gantvā rattavatthaṃ nadītīre ṭhapetvā nhāyi.
此女子如此美丽，依靠何因缘？即是昨生施舍夜布所得之因缘。她过去生于巴拉那西贫苦之家，生逢丰收之日，长得善行美德。她见识别人装饰好丰盛布帛，心生欢喜，告诉父母：“母亲，我们贫苦，为何没有这等布？”。父母答曰：“因我生于半贫穷之家，故不能拥有，等你长大显德便给你”。她随父母到达那家，拜托说：“请让我用这布吧”。对方说：“三年内试行你的品德，若能彰显，小布帛便相赠”。她欣然允诺，遂开始行使善行。三年后，彼家见其品德巩固，将华丽布帛连同其他布料赠与她，嘱咐她与伙伴同往水边洗浴。
Tasmiṃ khaṇe eko kassapadasabalassa sāvako acchinnacīvaro sākhābhaṅgaṃ nivāsetvā ca pārupitvā ca taṃ padesaṃ pāpuṇi. Sā taṃ disvā ‘‘ayaṃ bhadanto acchinnacīvaro bhavissati, pubbepi adinnabhāvena me nivāsanaṃ dullabhaṃ jāta’’nti taṃ vatthaṃ dvidhā phāletvā ‘‘ekaṃ koṭṭhāsaṃ ayyassa dassāmī’’ti cintetvā uttaritvā attano nivāsanaṃ nivāsetvā ‘‘tiṭṭhatha, bhante’’ti vatvā theraṃ vanditvā rattavatthaṃ majjhe phāletvā tassekaṃ koṭṭhāsaṃ adāsi. So ekamante paṭicchanne ṭhatvā sākhābhaṅgaṃ chaḍḍetvā tassekaṃ kaṇṇaṃ nivāsetvā ekaṃ pārupitvā nikkhami. Athassa vatthobhāsena sakalasarīraṃ taruṇasūriyo viya ekobhāsaṃ ahosi. Sā taṃ disvā ‘‘mayhaṃ ayyo paṭhamaṃ na sobhati, idāni taruṇasūriyo viya virocati, idampi etasseva dassāmī’’ti dutiyampi koṭṭhāsaṃ datvā ‘‘bhante, ahaṃ bhave bhave vicarantī uttamarūpadharā bhaveyyaṃ, maṃ disvā koci puriso sakabhāvena saṇṭhātuṃ mā asakkhi, mayā abhirūpatarā nāma aññā mā hotū’’ti patthanaṃ paṭṭhapesi. Theropi anumodanaṃ katvā pakkāmi.
某时，一位阿阇梨徒众，着无缝袈裟，来到河边。见此布时说：“这位尊者将有一件无缝袈裟，我曾因未曾得到僧中衣物，生起苦恼。”他将布对折，想呈现给尊者一块，登上自处住所，铺上布，说：“请立，尊者。”行者敬礼后，将布对折送上一块。于是从一侧除下，放置于一耳，折叠后出门。此时布如夕阳般普照全身，其光辉如青春太阳。他见状说：“我前辈未能与我匹配，今日如青春太阳般灿烂，愿今后我常获得此美丽外相，无人能与我平分，愿无人比我更美。”上座当众称赞后离去。
Sā devaloke saṃsarantī tasmiṃ kāle ariṭṭhapure nibbattitvā tathā abhirūpā ahosi. Atha tasmiṃ nagare kattikachaṇaṃ ghosayiṃsu, kattikapuṇṇamāyaṃ nagaraṃ sajjayiṃsu. Abhipārako attano ārakkhaṭṭhānaṃ gacchanto taṃ āmantetvā ‘‘bhadde, ummādanti ajja kattikarattivāro chaṇo, rājā nagaraṃ padakkhiṇaṃ karonto paṭhamaṃ imaṃ gehadvāraṃ āgamissati, mā kho tassa attānaṃ dassesi, sopi taṃ disvā satiṃ upaṭṭhāpetuṃ na sakkhissatī’’ti āha. Sā ‘‘gaccha tvaṃ, sāmi, ahaṃ jānissāmī’’ti sampaṭicchitvā tasmiṃ gate dāsiṃ āṇāpesi ‘‘rañño imaṃ gehadvāraṃ āgatakāle mayhaṃ āroceyyāsī’’ti. Atha sūriye atthaṅgate uggahe puṇṇacande devanagare viya nagare alaṅkate sabbadisāsu dīpesu jalitesu rājā sabbālaṅkārapaṭimaṇḍito ājaññarathavaragato amaccagaṇaparivuto mahantena yasena nagaraṃ padakkhiṇaṃ karonto paṭhamameva abhipārakassa gehadvāraṃ agamāsi. Taṃ pana gehaṃ manosilāvaṇṇapākāraparikkhittaṃ alaṅkatadvāraṭṭālakaṃ sobhaggappattaṃ pāsādikaṃ. Tasmiṃ khaṇe dāsī ummādantiyā ārocesi. Sā pupphasamuggaṃ gāhāpetvā kinnarilīḷāya vātapānaṃ nissāya ṭhitā rañño pupphāni khipi. So taṃ ulloketvā kilesamadamatto satiṃ upaṭṭhāpetuṃ asakkonto ‘‘abhipārakassetaṃ geha’’nti sañjānitumpi nāsakkhi, atha sārathiṃ āmantetvā pucchanto dve gāthā abhāsi –
她于天界转生，当时生于敌国城，容貌依旧美丽。后来城市中举办十月节，满月夜将城池装饰一新。阿毗跋罗作为守卫赴值，她被告知：“善人，乌摩诃陀今日是十月节，有国王绕城巡游时将首个经过此宅门，请勿显露本色。”她允诺道：“主人，去吧，我会知晓。”至时日升起，全城如天界装饰，灯火辉煌。国王穿戴盛饰，驾坐王车，随众官员护卫绕城，首站正是阿毗跋罗宅。其宅门围有青玉栏杆，色如心愿，门户华丽端庄。当时侍女找乌摩诃陀说话，她以花束遮面，乘风嬉戏，王投花，她仰望却因醉心烦恼不能守念，说：“这是阿毗跋罗家”，虽知晓，仍不能镇心。随后叫马车夫来询问，朗诵二句诗歌——
§57
57.
‘‘Nivesanaṃ kassa nudaṃ sunanda, pākārena paṇḍumayena guttaṃ;
“这宅院是何人所有，光洁如莲花盛开。”
Kā dissati aggisikhāva dūre, vehāyasaṃ pabbataggeva acci.
当远处看见火焰的尖顶时，如同空气中高耸的山峦现起火光一样。
§58
58.
‘‘Dhītā nvayaṃ kassa sunanda hoti, suṇisā nvayaṃ kassa athopi bhariyā;
‘儿啊，这对你来说是欣慰吗？这对妹妹来说是喜悦吗？’
Akkhāhi me khippamidheva puṭṭho, avāvaṭā yadi vā atthi bhattā’’ti.
‘请速速告诉我，若有仆人存在，或是否有人居住此处。’
Tattha kassa nudanti kassa nu idaṃ. Paṇḍumayenāti rattiṭṭhakamayena. Dissatīti vātapāne ṭhitā paññāyati. Accīti analajālakkhandho. Dhītānvayanti dhītā nu ayaṃ. Avāvaṭāti apetāvaraṇā apariggahā. Bhattāti yadi vā assā sāmiko atthi, etaṃ me akkhāhīti.
这里所指的是谁呼唤谁呢？所谓『洁白者』是指长夜之时所见的火焰，也即风吹而立，显现明亮之状。火焰是由无形的火焰元素构成。『儿啊』是呼唤这个儿子。『是否有人存在』指是否有仆人或主人居住，是请求速速告诉我的意思。
Athassa so ācikkhanto dve gāthā abhāsi –
于是他告诉了他两句偈语——
§59
59.
‘‘Ahañhi jānāmi janinda etaṃ, matyā ca petyā ca athopi assā;
‘我知道这里有生者，有死者，也有人作为仆人存在。’
Taveva so puriso bhūmipāla, rattindivaṃ appamatto tavatthe.
你正是这片土地的守护者，昼夜不懈地为你而勤勉。
§60
60.
‘‘Iddho ca phīto ca suvaḍḍhito ca, amacco ca te aññataro janinda;
『你之中有一人是有神通的，是胆识过人的，且有广长的寿命，他是你们之中的一位君主；
Tassesā bhariyābhipārakassa, ummādantī nāmadheyyena rājā’’ti.
其妻则是妃嫔中极为狂妄者，名为乌玛德耶，称为国王。』
Tattha matyā ca petyā cāti mātito ca pitito cetaṃ jānāmi. Athopi assāti atha sāmikampi assā jānāmīti vadati. Iddhoti samiddho. Phītoti vatthālaṅkārehi supupphito. Suvaḍḍhitoti suṭṭhu vuddho. Nāmadheyyenāti nāmena. Ayañhi yo naṃ passati, taṃ ummādeti, satimassa paccupaṭṭhāpetuṃ na deti, tasmā ummādantīti vuccati.
其中所谓的『母亲与父亲』，我知晓其意指母辈与父辈。又说『有奴才，也有主子』，亦即知道有奴才和主人。神通者称为燃炽之人；胆识者是衣饰华美盛开的；寿命极长者谓之长寿。所谓以名字为称，即依名号。那不能明了此义者，是狂妄的，不能生起正念，于是故名为狂妄者。
Taṃ sutvā rājā nāmamassā thomento anantaraṃ gāthamāha –
听闻此言，国王即刻辱骂那名乌玛德耶，然后唱出偈语说——
§61
61.
‘‘Ambho ambho nāmamidaṃ imissā, matyā ca petyā ca kataṃ susādhu;
『喂喂，名号何必挂怀，母亲父亲都是有德者；
Tadā hi mayhaṃ avalokayantī, ummattakaṃ ummadantī akāsī’’ti.
当时，我注视着她，见她狂乱发怒，像发疯一般地吼叫。
Tattha matyā ca petyā cāti mātarā ca pitarā ca. Mayhanti upayogatthe sampadānavacanaṃ. Avalokayantīti mayā avalokitā sayampi maṃ avalokayantī maṃ ummattakaṃ akāsīti attho.
此处所言虽有死亡与饿鬼，但意指父母母亲。此处『为我利益』乃指修学成就。『注视』意即被我所注视，她同时注视我，意为她发怒狂吼窥视我。
Sā tassa kampitabhāvaṃ ñatvā vātapānaṃ thaketvā sirigabbhameva agamāsi. Raññopi tassā diṭṭhakālato paṭṭhāya nagaraṃ padakkhiṇakaraṇe cittameva nāhosi. So sārathiṃ āmantetvā, ‘‘samma sunanda, rathaṃ nivattehi, ayaṃ chaṇo amhākaṃ nānucchaviko, abhipārakassa senāpatissevānucchaviko, rajjampi tassevānucchavika’’nti rathaṃ nivattāpetvā pāsādaṃ abhiruyha sirisayane nipajjitvā vippalapanto āha –
她识知自己颤抖动摇，忍受风寒疾苦，如同怀胎之中。即便国王在场，她也注意到围绕城市的巡逻，没有心思。国王呼唤司机说：「要和善聪明，调转车辇，此人乃我们仇敌之子，敌军将领之侄，也是威严军旗之侄。」调转车辇后，国王登上宫殿，坐于寝床，心神困惑，开口说道——
§62
62.
‘‘Yā puṇṇamāse migamandalocanā, upāvisi puṇḍarīkattacaṅgī;
「彼月满之时，眼如动物圈，坐于莲花宝座上；
Dve puṇṇamāyo tadahū amaññahaṃ, disvāna pārāvatarattavāsiniṃ.
那时有两次满月，我不允许，见她降临此世，温馴饰动。
§63
63.
‘‘Aḷārapamhehi subhehi vaggubhi, palobhayantī maṃ yadā udikkhati;
她被美丽修行者靠近，美好勾引之时，我升起怨恨；
Vijambhamānā harateva me mano, jātā vane kimpurisīva pabbate.
思绪纷乱时，心念如同被猛力牵引，恰似生于森林中的奇美天女，在山峦间飞翔。
§64
64.
‘‘Tadā hi brahatī sāmā, āmuttamaṇikuṇḍalā;
彼时，一位身形丰腴、佩戴华丽宝石耳环的贵妇，
Ekaccavasanā nārī, migī bhantāvudikkhati.
其中有一名身着贵妇服饰的女子，像猎豹般显露威仪，
§65
65.
‘‘Kadāssu maṃ tambanakhā sulomā, bāhā mudū candanasāralittā;
手指修长柔美，双臂涂抹檀香膏，
Vaṭṭaṅgulī sannatadhīrakuttiyā, nārī upaññissati sīsato subhā.
大拇指外覆宝石戒指，展现出坚韧与华美，女子头顶光彩照人。
§66
66.
‘‘Kadāssu maṃ kañcanajāluracchadā, dhītā tirīṭissa vilaggamajjhā;
其后有一位金银饰品覆盖全身的少女，站立于桥梁中央。
Mudūhi bāhāhi palissajissati, brahāvane jātadumaṃva māluvā.
软弱的手臂将会缓缓放下，好似莲花坛中盛开的新生植物。
§67
67.
‘‘Kadāssu lākhārasarattasucchavī, bindutthanī puṇḍarīkattacaṅgī;
『何时才能见到那涕泪满面、温润湿润的美丽少女，其面如盛开的莲花瓣一般娇嫩。』
Mukhaṃ mukhena upanāmayissati, soṇḍova soṇḍassa surāya thālaṃ.
她的面庞将紧邻着面庞，如同须臾相依，那须毛贴须毛，犹如酒坛倾倒的酒浆般紧密。
§68
68.
‘‘Yadāddasaṃ taṃ tiṭṭhantiṃ, sabbabhaddaṃ manoramaṃ;
『当我见到她端坐不动，周身皆是祥瑞悦目；』
Tato sakassa cittassa, nāvabodhāmi kañcinaṃ.
此时我内心，将不会生起丝毫的迷惑不解。
§69
69.
‘‘Ummādantimahaṃ daṭṭhā, āmuttamaṇikuṇḍalaṃ;
『我看见那刚刚发狂的女子，耳朵上佩戴着最为闪耀的宝石耳环；』
Na supāmi divārattiṃ, sahassaṃva parājito.
我白天黑夜都睡不好，如同被千军万人击败一般。
§70
70.
‘‘Sakko ce me varaṃ dajjā, so ca labbhetha me varo;
『若萨咖天帝赐我福德，这福德亦得由我；
Ekarattaṃ dirattaṃ vā, bhaveyyaṃ abhipārako;
无论一时或长久，我都能成为护持；
Ummādantyā ramitvāna, sivirājā tato siya’’nti.
挥洒热情尽情享受，如同冬日阳光般绚烂灿然。』
Tattha puṇṇamāseti puṇṇacandāya rattiyā. Migamandalocanāti kaṇḍasantāsena palāyitvā vanantare ṭhatvā luddaṃ olokentiyā migiyā viya mandāni locanāni assāti migamandalocanā. Upāvisīti padumavaṇṇena karatalena pupphāni khipitvā maṃ olokentī vātapāne nisīdi. Puṇḍarīkattacaṅgīti rattapadumavaṇṇasarīrā. Dve puṇṇamāyoti ahaṃ tadahu tasmiṃ chaṇadivase taṃ pārāvatapādasamānavaṇṇarattavatthanivatthaṃ disvā tassā mukhasobhaṃ olokento ekassa pācīnalokadhātuto ekassa abhipārakassa senāpatino nivesaneti dvinnaṃ puṇṇacandānaṃ uggatattā dve puṇṇamāyo amaññiṃ. Aḷārapamhehīti visālapakhumehi. Subhehīti parisuddhehi. Vaggubhīti madhurākārehi. Udikkhatīti evarūpehi nettehi yasmiṃ khaṇe oloketi. Pabbateti yathā himavantapabbate supupphitavane vīṇaṃ ādāya tantissarena attano saraṃ saṃsandantī kimpurisī kimpurisassa manaṃ harati, evaṃ harateva me manoti vippalapati.
此处是满月之夜，即满月日之夜。那如同鹿群眼睛，因枝头声响逃散后立于林间，慢慢地像鹿眼般注视着。以莲花颜色的手拿着花向我投来目光，在风中寒噤坐着。以红莲色的体态。所谓两满月，是指我于那个夜晚，看见那像树冠一般宽展的红色树林夜幕下，照见她的面容美丽，我注视着她，心念一位领兵的将军。两轮明月升起，她不肯离开。大肚广腹称为宽阔繁盛。洁净称为纯净高洁。美称作形状甜美。突出意为在那一刻以此相貌显现。山意指像喜马拉雅山繁盛森林中，手执丝弦琴与琴弓奏乐的仙女吸引仙女心绪，我的心被她照耀夺走，心生迷乱。
Brahatīti uḷārā. Sāmāti suvaṇṇavaṇṇasāmā. Ekaccavasanāti ekaccikavasanā, ekavatthanivatthāti attho. Bhantāvudikkhatīti saṇhakesā puthunalāṭā āyatabhamū visālakkhī tuṅganāsā rattoṭṭhā setadantā tikhiṇadāṭhā suvaṭṭitagīvā sutanubāhu susaṇṭhitapayodharā karamitamajjhā visālasoṇī suvaṇṇakadalisamānoru sā uttamitthī tasmiṃ khaṇe maṃ udikkhantī bhayena vanaṃ pavisitvā puna nivattitvā luddaṃ udikkhantī bhantā migīva maṃ udikkhatīti vadati. Bāhāmudūti mudubāhā. Sannatadhīrakuttiyāti suphusitachekakaraṇā. Upaññissatimanti sā subhā nārī kadā nu maṃ tehi tambanakhehi sīsato paṭṭhāya sannatena dhīrena karaṇena paritosessatīti patthento vilapati.
广大者称为肿大。纯金色称为黄金光彩。部分着衣者称为部分穿着，衣服内涵是意思。鲜明炯炯者，眉毛鲜明，头发柔顺，眉间宽广，鼻子挺拔，脸颊红润，牙齿整齐，舌头柔软，声音悦耳，手臂结实挺起，腹部坚实，腰背宽阔，黄金般花环的颈项挺直，在那一刻她射出目光，令人害怕进入森林又返回，缓缓射目，良木似她射视我。柔软之臂者为柔软手臂。稳重含蓄者为善于温婉隐藏情绪。『她并未显露身份，那是一位贤淑女子，难道她会用这双手，头顶护住我，守护我于危难吗？』她思考着，哭泣着。
Kañcanajāluracchadāti kañcanamayauracchadālaṅkārā. Vilaggamajjhāti vilaggasarīrā tanumajjhimā. Brahāvaneti mahāvane. Lākhārasarattasucchavīti hatthapādatalaagganakhaoṭṭhamaṃsesu lākhārasarattamaṇipavālavaṇṇā. Bindutthanīti udakapupphuḷaparimaṇḍalatthanī. Tatoti yadā taṃ tiṭṭhantiṃ addasaṃ, tato paṭṭhāya. Sakassa cittassāti attano cittassa anissaro jātomhīti adhippāyo. Kañcinanti kañci ‘‘ayaṃ asuko nāmā’’ti na jānāmi, ummattako jātomhīti vadati. Daṭṭhāti disvā. Na supāmīti neva rattiṃ, na divā niddaṃ labhāmi. So ca labbhethāti yaṃ me sakko varaṃ dadeyya, so ca me varo labbhetha, labheyyāhaṃ taṃ varanti attho.
「金织网纱」者，指用金线编织而成的纱网饰物。中分身躯者，谓其位于身体中央。大林者，广大的森林。象脚掌脚趾甲缝最多的是银与红宝石装饰的。如水珠轮廓的，即水中生起之泡沫的形状。『那时』者，谓我见其状态时，此即其支撑。『萨嘎的心』者，指其自身心念所系，主宰自己出生的意念。『金伞』者，有人言此为“我不认识被称作金伞者，乃疯狂所生”。『见』者，谓观看。『不眠』者，既不夜间，亦非白昼得眠。『所以得』者，即所愿求得之萨咖赐福， 此赐福便是我所愿所求者。
Atha te amaccā abhipārakassapi ārocayiṃsu – ‘‘sāmi rājā, nagaraṃ padakkhiṇaṃ karonto tumhākaṃ gharadvāraṃ patvā nivattitvā pāsādaṃ abhiruhī’’ti. So attano gehaṃ gantvā ummādantiṃ āmantetvā ‘‘bhadde, kacci rañño attānaṃ dassesī’’ti pucchi. ‘‘Sāmi, eko mahodaro mahādāṭhiko rathe ṭhatvā āgato puriso atthi, ahaṃ taṃ rājā vā arājā vāti na jānāmi, eko issaroti pana vutte vātapāne ṭhatvā pupphāni khipiṃ, so tāvadeva nivattitvā gato’’ti. So taṃ sutvā ‘‘nāsitomhi tayā’’ti punadivase pātova rājanivesanaṃ āruyha sirigabbhadvāre ṭhatvā rañño ummādantiṃ nissāya vippalāpaṃ sutvā ‘‘ayaṃ ummādantiyā paṭibaddhacitto jāto, taṃ alabhanto marissati, rañño ca mama ca aguṇaṃ mocetvā imassa mayā jīvitaṃ dātuṃ vaṭṭatī’’ti attano nivesanaṃ gantvā ekaṃ daḷhamantaṃ upaṭṭhākaṃ pakkosāpetvā, ‘‘tāta, asukaṭṭhāne susiracetiyarukkho atthi, tvaṃ kañci ajānāpetvā atthaṅgate sūriye tattha gantvā antorukkhe nisīda, ahaṃ tattha balikammaṃ karonto taṃ ṭhānaṃ patvā devatā namassanto, ‘sāmi devarāja, amhākaṃ rājā nagaramhi chaṇe vattamāne akīḷitvā sirigabbhaṃ pavisitvā vippalapantova nipanno, mayaṃ tattha kāraṇaṃ na jānāma, rājā devatānaṃ bahūpakāro, anusaṃvaccharaṃ sahassaṃ vissajjetvā balikammaṃ karoti, idaṃ nāma nissāya rājā vippalapatīti ācikkhatha, rañño no jīvitadānaṃ dethā’ti yācissāmi, tvaṃ tasmiṃ khaṇe saddaṃ parivattitvā, ‘senāpati, tumhākaṃ rañño byādhi nāma natthi, so pana tava bhariyāya ummādantiyā paṭibaddhacitto. Sace naṃ labhissati, jīvissati, no ce, marissati. Sace tassa jīvitaṃ icchasi, ummādantimassa dehī’ti vadeyyāsī’’ti evaṃ taṃ uggaṇhāpetvā uyyojesi.
于是侍臣及侍卫报告道：「大王陛下，绕城巡视时，您从自己的宫门返回，登上了宫殿。」王回到自己住所，告知发狂者：「贤者，或许国王会显现于此？」发狂者答曰：「大王，有一位身形高大、骄横滥权者乘坐战车来到这里，我不知其身份是不君抑或国王，只闻其自称威势极大，并于市集抛洒花朵，如此便离去。」闻听此言，王叹曰：「我已被他放弃了。」翌日清晨，王再次登临王宫，立于荣耀门口，听闻发狂者喋喋不休说：「此人本为疯者，心志混乱，终必死去。国王与我若解除其之无能，则可获我生命相赠。」于是王入内，召唤一名忠诚坚定的侍从，言曰：「父亲，疾木树处有气息清凉的树，请你不知是谁，徒步前往，于烈日下停留树荫，吾当在那里修业。若天神朝拜，我即称呼为‘天神王’，我王曾遭毁辱，坐于荣耀门外，听闻胡言乱语，我等对此事不明其因，惟天神多有恩惠，曾劝解千次，今正修行此处，称此为王因胡言之地。请你护卫，不使国王受伤，救吾性命。」如此嘱托后，即启程离去。
So gantvā tasmiṃ rukkhe nisīditvā punadivase senāpatinā amaccagaṇaparivutena taṃ ṭhānaṃ gantvā yācito tathā abhāsi. Senāpati ‘‘sādhū’’ti vatvā devataṃ vanditvā amacce jānāpetvā nagaraṃ pavisitvā rājanivesanaṃ āruyha sirigabbhadvāraṃ ākoṭesi. Rājā satiṃ upaṭṭhapetvā ‘‘ko eso’’ti pucchi. Ahaṃ, deva, abhipārakoti. Athassa rājā dvāraṃ vivari. So pavisitvā rājānaṃ vanditvā gāthamāha –
于是侍从前往，坐于那树下。翌日，军长率军臣包围聚集至该地，前来请求并陈说缘由。军长称赞说道：「善哉」，礼拜天神，并告知侍臣。侍臣进入城内，登上王城，关闭荣耀门。王设法维护清净，问道：「此人是谁？」回答曰：「天神，名为侍卫。」随即王开门。该人进入，诵唱一偈曰：
§71
71.
‘‘Bhūtāni me bhūtapatī namassato, āgamma yakkho idametadabravi;
「众生们向我主顶礼来临，魔王降臨此地发表言辞；
Rañño mano ummadantyā niviṭṭho, dadāmi te taṃ paricārayassū’’ti.
国王心中疯狂混乱，我将为你做这侍奉供养。」
Tattha namassatoti tumhākaṃ vippalāpakāraṇajānanatthaṃ balikammaṃ katvā namassantassa. Tanti ahaṃ taṃ ummādantiṃ tumhākaṃ paricārikaṃ katvā dadāmīti.
礼拜即是为你那说胡言乱语之举所生因由，以此修行礼拜彼者。我说，正因他是你们的胡言者侍从，故我将授予。
Atha naṃ rājā, ‘‘samma abhipāraka, mama ummādantiyā paṭibaddhacittatāya vippalapitabhāvaṃ yakkhāpi jānantī’’ti pucchi. Āma, devāti. So ‘‘sabbalokena kira me lāmakabhāvo ñāto’’ti lajjidhamme patiṭṭhāya anantaraṃ gāthamāha –
于是国王问曰：「贤者，我因疯狂而心意固执，妖魔也知道我心神紊乱，是真的吗？」答曰：「是的，是天人。」那人羞愧自持，随即立起，吟诵偈曰——
§72
72.
‘‘Puññā ca dhaṃse amaro na camhi, jano ca me pāpamidañca jaññā;
「福德虽多，长生无绝，众人则知我此恶行；
Bhuso ca tyassa manaso vighāto, datvā piyaṃ ummadantiṃ adaṭṭhā’’ti.
心中烦恼众多，如鬼附身，虽布施亲爱仍狂妄难见。」
Tattha dhaṃseti, samma abhipāraka, ahaṃ tāya saddhiṃ kilesavasena paricārento puññato ca dhaṃseyyaṃ, tāya saddhiṃ paricāritamattena amaro ca na homi, mahājano ca me imaṃ lāmakabhāvaṃ jāneyya, tato ‘‘ayuttaṃ raññā kata’’nti garaheyya, tañca mama datvā pacchā piyabhariyaṃ adaṭṭhā tava manaso vighāto cassāti attho.
此中所谓烦恼，贤者，谓我与烦恼共事而破坏福德，若无烦恼相伴，则非恶鬼，我众多贤者知悉我此狂妄心态，故称曰『王所为许多』，余以布施之后仍狂妄难见，此谓心中烦恼。
Sesā ubhinnampi vacanapaṭivacanagāthā honti –
余下还有相应的言语和应答偈语，
§73
73.
‘‘Janinda nāññatra tayā mayā vā, sabbāpi kammassa katassa jaññā;
『我非他人所生，知晓一切业因果；』
Yaṃ te mayā ummadantī padinnā, bhusehi rājā vanathaṃ sajāhi.
愿你以我所教之言终止顽固狂妄，勤奋经营国度，使其昌盛。
§74
74.
‘‘Yo pāpakaṃ kammakaraṃ manusso, so maññati māyida maññiṃsu aññe;
『作恶业者为人，彼人自以为妄见，众人亦同其见；
Passanti bhūtāni karontametaṃ, yuttā ca ye honti narā pathabyā.
他们见诸有情乃施行此等恶行，并见世间众生适当为人。』
§75
75.
‘‘Añño nu te koci naro pathabyā, saddheyya lokasmi na me piyāti;
『世间可有他人乎，能使我心悦于此地？
Bhuso ca tyassa manuso vighāto, datvā piyaṃ ummadantiṃ adaṭṭhā.
彼人虽多，然心为人所扰乱，彼竟见我所亲之狂妄而未见真相。』
§76
76.
‘‘Addhā piyā mayha janinda esā, na sā mamaṃ appiyā bhūmipāla;
『愿诸生为我之所爱护，此非我不爱护之地守护者。』
Gaccheva tvaṃ ummadantiṃ bhadante, sīhova selassa guhaṃ upeti.
汝当前行，尊者，犹如狮子入其山穴。
§77
77.
‘‘Na pīḷitā attadukhena dhīrā, sukhapphalaṃ kamma pariccajanti;
智者不因自身苦痛所扰，断舍快乐的功德业。
Sammohitā vāpi sukhena mattā, na pāpakammañca samācaranti.
或虽为快乐所迷醉，然亦不行恶业。
§78
78.
‘‘Tuvañhi mātā ca pitā ca mayhaṃ, bhattā patī posako devatā ca;
汝当知，父母我亦是，食粮、配偶、养育者及诸天皆是。
Dāso ahaṃ tuyha saputtadāro, yathāsukhaṃ sāmi karohi kāmaṃ.
我为汝之奴婢，汝做吾之子婿，随汝意愿尽乐所欲。
§79
79.
‘‘Yo ‘issaromhī’ti karoti pāpaṃ, katvā ca so nuttasate paresaṃ;
作恶者有『我是主人』之心，作恶后彼人不敬他人。
Na tena so jīvati dīghamāyu, devāpi pāpena samekkhare naṃ.
因他者而生长寿者不存在，诸天即使观察恶行，也不护持他。
§80
80.
‘‘Aññātakaṃ sāmikehī padinnaṃ, dhamme ṭhitā ye paṭicchanti dānaṃ;
『给与他人所悉知的朋友们的礼物，那些堕入法门中而坚守法者，
Paṭicchakā dāyakā cāpi tattha, sukhapphalaññeva karonti kammaṃ.
在那里有分别反哺施主的人们，同样只造作快乐果报的业。』
§81
81.
‘‘Añño nu te koci naro pathabyā, saddheyya lokasmi na me piyāti;
『难道在世间，有谁为你而亲近呢？世人们不会疼爱我；
Bhuso ca tyassa manaso vighāto, datvā piyaṃ ummadantiṃ adaṭṭhā.
他的心灵极多烦恼，虽然施与爱护，却激动愤怒而未觉察。』
§82
82.
‘‘Addhā piyā mayha janinda esā, na sā mamaṃ appiyā bhūmipāla;
『正因此，他是我亲爱的子民，这位土地守护者并非不爱我。』
Yaṃ te mayā ummadantī padinnā, bhusehi rājā vanathaṃ sajāhi.
愿你用我所加之热力推动，像国王驱使他的战象一般，恣意驰骋。
§83
83.
‘‘Yo attadukkhena parassa dukkhaṃ, sukhena vā attasukhaṃ dahāti;
『若有者以自身之苦而灼他之苦，或以自身之乐而灼他之乐；','327':'正如我对自己与他人同样明了，能如此了知者，斯人乃晓法理。』
Yathevidaṃ mayha tathā paresaṃ, yo evaṃ jānāti sa vedi dhammaṃ.
『就像这对我来说如此，对他人也是如此』，凡如此了知者，即是通达法者。
§84
84.
‘‘Añño nu te koci naro pathabyā, saddheyya lokasmi na me piyāti;
『难有他人若非你于世间可亲近，我心亦多动乱，即授予亲爱者也失其热情。』
Bhuso ca tyassa manaso vighāto, datvā piyaṃ ummadantiṃ adaṭṭhā.
『即使赋与亲爱者，他意乃狂热未曾止息。』
§85
85.
‘‘Janinda jānāsi piyā mamesā, na sā mamaṃ appiyā bhūmipāla;
『你已知我是众生父母之爱，然我非这护国者所不爱。』
Piyena te dammi piyaṃ janinda, piyadāyino deva piyaṃ labhanti.
我以慈爱给汝慈爱之人，慈爱施者，天人亦得慈爱。
§86
86.
‘‘So nūnāhaṃ vadhissāmi, attānaṃ kāmahetukaṃ;
『我今必定杀汝，因汝为己之欲所致；
Na hi dhammaṃ adhammena, ahaṃ vadhitumussahe.
我不忍以非正法，为杀人所用。』
§87
87.
‘‘Sace tuvaṃ mayha satiṃ janinda, na kāmayāsi naravīra seṭṭha;
『若汝存念于我，慈爱无欲为人间贵，
Cajāmi naṃ sabbajanassa sibyā, mayā pamuttaṃ tato avhayesi naṃ.
我舍弃汝于众生苦海，已使汝得解脱，自会灭度。』
§88
88.
‘‘Adūsiyaṃ ce abhipāraka tvaṃ, cajāsi katte ahitāya tyassa;
『若汝怀恨怀怨，我则舍弃尔，灭尔不利者。』
Mahā ca te upavādopi assa, na cāpi tyassa nagaramhi pakkho.
其间亦有强烈的纷争，但他在城中无一方拥护者。
§89
89.
‘‘Ahaṃ sahissaṃ upavādametaṃ, nindaṃ pasaṃsaṃ garahañca sabbaṃ;
我承担这纷争，是所有的责难、称赞与公议；
Mametamāgacchatu bhūmipāla, yathāsukhaṃ sivi karohi kāmaṃ.
愿这位地方官如愿而来，随意自在地治理自己的国土。
§90
90.
‘‘Yo neva nindaṃ na panappasaṃsaṃ, ādiyati garahaṃ nopi pūjaṃ;
若有人既不责难亦不称赞，亦不激起公议和敬重，
Sirī ca lakkhī ca apeti tamhā, āpo suvuṭṭhīva yathā thalamhā.
他的荣耀和财富如同那水流畅洒于大地一般。
§91
91.
‘‘Yaṃ kiñci dukkhañca sukhañca etto, dhammātisārañca manovighātaṃ;
凡此一切苦乐以及超越法义、心之扰乱皆如是；
Urasā ahaṃ paccuttarissāmi sabbaṃ, pathavī yathā thāvarānaṃ tasānaṃ.
我胸怀坚定，愿当后继，犹如大地般稳固不动。
§92
92.
‘‘Dhammātisārañca manovighātaṃ, dukkhañca nicchāmi ahaṃ paresaṃ;
我舍弃了法之重担与心烦意乱，也厌弃了彼等的痛苦；
Ekovimaṃ hārayissāmi bhāraṃ, dhamme ṭhito kiñci ahāpayanto.
我将独自舍去这重担，坚定立于法中，不再劝说任何人。
§93
93.
‘‘Saggūpagaṃ puññakammaṃ janinda, mā me tuvaṃ antarāyaṃ akāsi;
你孕育通向天界的善业，愿你莫在我中间作阻碍；
Dadāmi te ummadantiṃ pasanno, rājāva yaññe dhanaṃ brāhmaṇānaṃ.
我将赐予你欢欣，使你喜悦，犹如国王为婆罗门的祭祀施财。
§94
94.
‘‘Addhā tuvaṃ katte hitesi mayhaṃ, sakhā mamaṃ ummadantī tuvañca;
你所为的确对我有益，你如同同伴，我和你同喜。
Nindeyyu devā pitaro ca sabbe, pāpañca passaṃ abhisamparāyaṃ.
所有该斥责的天神与祖先，同时见到恶行而心生憎恶。
§95
95.
‘‘Na hetadhammaṃ sivirāja vajjuṃ, sanegamā jānapadā ca sabbe;
诸诸国城及邦邑，皆非由此因缘而生长兴盛；
Yaṃ te mayā ummadantī padinnā, bhusehi rājā vanathaṃ sajāhi.
若王因我所加之怒意行事，便应废弃王权，复兴森林。
§96
96.
‘‘Addhā tuvaṃ katte hitesi mayhaṃ, sakhā mamaṃ ummadantī tuvañca;
但你为何对我如此不善，我之好友，你也忿怒相向？
Satañca dhammāni sukittitāni, samuddavelāva duraccayāni.
百种法中流传美名者多，然海中波浪般亦有险恶者。
§97
97.
‘‘Āhuneyyo mesi hitānukampī, dhātā vidhātā casi kāmapālo;
你是应受敬礼者，有慈悲心之利益者，也是造化者、护持万欲者。
Tayī hutā rāja mahapphalā hi, kāmena me ummadantiṃ paṭiccha.
那个王大得善果，因贪欲而烦恼我。
§98
98.
‘‘Addhā hi sabbaṃ abhipāraka tvaṃ, dhammaṃ acārī mama kattuputta;
你确实是全然护持，持守我的教法，如父为子。
Añño nu te ko idha sotthikattā, dvipado naro aruṇe jīvaloke.
难道在世间二足行者中，还有谁比你更能护持吗？
§99
99.
‘‘Tuvaṃ nu seṭṭho tvamanuttarosi, tvaṃ dhammagutto dhammavidū sumedho;
你果真卓绝无上，智慧深藏通达法者，善智者；
So dhammagutto cirameva jīva, dhammañca me desaya dhammapāla.
他能长久护持法，我授教于他，他即法之守护者。
§100
100.
‘‘Tadiṅgha abhipāraka, suṇohi vacanaṃ mama;
「彼时，诸护法者，请听我言；
Dhammaṃ te desayissāmi, sataṃ āsevitaṃ ahaṃ.
我将向汝宣讲法，所行清净良善无垢。
§101
101.
‘‘Sādhu dhammarucī rājā, sādhu paññāṇavā naro;
善哉，善哉，乐法者王，善哉，智慧具足人；
Sādhu mittānamaddubbho, pāpassākaraṇaṃ sukhaṃ.
善哉，良友应亲近，恶缘之所生乃苦。
§102
102.
‘‘Akkodhanassa vijite, ṭhitadhammassa rājino;
『胜利于无瞋恚者』者，指的是政务坚定的国王；
Sukhaṃ manussā āsetha, sītacchāyāya saṅghare.
他令人间安乐，如凉荫下的安适。
§103
103.
‘‘Na cāhametaṃ abhirocayāmi, kammaṃ asamekkhakataṃ asādhu;
『我并不赞美此事，』此指行为不被审察、不善之业；
Ye vāpi ñatvāna sayaṃ karonti, upamā imā mayhaṃ tuvaṃ suṇohi.
对于那些已知而自作之事，请听我所为的譬喻。
§104
104.
‘‘Gavaṃ ce taramānānaṃ, jimhaṃ gacchati puṅgavo;
「若牛群在行进时，首领引领前行，
Sabbā tā jimhaṃ gacchanti, nette jimhaṃ gate sati.
所有的牛群皆随其行，若首领行走，则群牛亦在行。」
§105
105.
‘‘Evameva manussesu, yo hoti seṭṭhasammato;
「人在世间亦复如是，谁为众所推崇所尊重；
So ce adhammaṃ carati, pageva itarā pajā;
若此人行违背法者，他人亦随之而行，
Sabbaṃ raṭṭhaṃ dukhaṃ seti, rājā ce hoti adhammiko.
整个国土遂陷苦难，若王行不法，则国家陷苦难。」
§106
106.
第一百零六。
‘‘Gavaṃ ce taramānānaṃ, ujuṃ gacchati puṅgavo;
『犊牛虽同群行，领头者却走正直之路；
Sabbā gāvī ujuṃ yanti, nette ujuṃ gate sati.
所有牛群皆走正路，若领头者走正路时。』
§107
107.
第一百零七。
‘‘Evameva manussesu, yo hoti seṭṭhasammato;
『人中亦然，有被公认为至善者；
So sace dhammaṃ carati, pageva itarā pajā;
若此人行持法度，则他众生亦如其后。』
Sabbaṃ raṭṭhaṃ sukhaṃ seti, rājā ce hoti dhammiko.
若国王善遵法行，则整个国家皆安乐。
§108
108.
‘‘Na cāpāhaṃ adhammena, amarattamabhipatthaye;
『我不取非法之道，亦不欲永恒享受；
Imaṃ vā pathaviṃ sabbaṃ, vijetuṃ abhipāraka.
誓愿征服这整个大地于彼边境。』
§109
109.
‘‘Yañhi kiñci manussesu, ratanaṃ idha vijjati;
『人间所有贵重宝物，
Gāvo dāso hiraññañca, vatthiyaṃ haricandanaṃ.
牛儿、奴仆、黄金，还有带香料的蜜蜂蜂巢。
§110
110.
一百一十。
‘‘Assitthiyo ratanaṃ maṇikañca, yañcāpi me candimasūriyā abhipālayanti;
『我爱的是宝石与珊瑚，还有护持我者即日月。』
Na tassa hetu visamaṃ careyyaṃ, majjhe sivīnaṃ usabhomhi jāto.
『非因缘故，不能行差举止，生于良种之牛中。』
§111
111.
一百一十一。
‘‘Netā hitā uggato raṭṭhapālo, dhammaṃ sivīnaṃ apacāyamāno;
『贤明的统治者，崇高的护国者，尊重正法，护持良民。』
So dhammamevānuvicintayanto, tasmā sake cittavase na vatto.
如此思惟法者，故不应依止于心所动摇。
§112
112.
一百一十二。
‘‘Addhā tuvaṃ mahārāja, niccaṃ abyasanaṃ sivaṃ;
『但愿大王，常行无过之正法；
Karissasi ciraṃ rajjaṃ, paññā hi tava tādisī.
长期统治国土，智慧实为如是。』
§113
113.
一百一十三。
‘‘Etaṃ te anumodāma, yaṃ dhammaṃ nappamajjasi;
『为报答汝，所不失之法，我今称赞。』
Dhammaṃ pamajja khattiyo, raṭṭhā cavati issaro.
国王若违犯法，诸国便由他人统治。
§114
114.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, mātāpitūsu khattiya;
『奉行法者，大王，婆罗门族奉行父母所教之法；
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此若奉行此法，当来可得升天。』
§115
115.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, puttadāresu khattiya;
『奉行法者，大王，婆罗门族奉行于子女妻妾之法；
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此修行法者，天王必得往生天界。
§116
116.
一百一十六。
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, mittāmaccesu khattiya;
「行持法，伟大国王啊，如王族亲密朋友般行持法；
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此修行法者，天王必得往生天界。」
§117
117.
一百一十七。
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, vāhanesu balesu ca;
「行持法，伟大国王啊，于众车辆力士中亦应如是行。」
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此教法中，佛陀说：‘国王啊，你若奉行正法，必然往生天上。’
§118
118.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, gāmesu nigamesu ca;
‘国王啊，应当奉行正法于乡村乡镇，
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此奉行正法之后，国王你必定升进天界。’
§119
119.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, raṭṭhesu janapadesu ca;
‘国王啊，应当奉行正法于诸国邦城中；’
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此修持正法之后，大王将往天界。
§120
120.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, samaṇabrāhmaṇesu ca;
『大王，应当持守正法，于沙门婆罗门中如此；』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『于此修持正法之后，大王将往天界。』
§121
121.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, migapakkhīsu khattiya;
『大王，应当持守正法，于诸兽禽中如是持守；』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
在此恪守正法后，陛下必将往生天界。
§122
122.
一百二十二。
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, dhammo ciṇṇo sukhāvaho;
『陛下应持行正法，正法已断除苦患，
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
于此恪守正法后，陛下必将往生天界。』
§123
123.
一百二十三。
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, saindā devā sabrahmakā;
『陛下持行正法，所有天人与婆罗门皆受其利；
Suciṇṇena divaṃ pattā, mā dhammaṃ rāja pāmado’’ti.
洁净地成就天道，不要因国王的疏忽而失法。
Tattha sabbāpīti, janinda, ahametaṃ ekakova paṭicchādetvā ānessāmi, tasmā ṭhapetvā mamañca tuvañca aññā sabbāpi pajā imassa katassa ākāramattampi na jaññā na jānissanti. Bhusehīti tāya saddhiṃ abhiramanto attano taṇhāvanathaṃ bhusaṃ karohi vaḍḍhehi manorathaṃ pūrehi. Sajāhīti manorathaṃ pana pūretvā sace te na ruccati, atha naṃ sajāhi mayhameva paṭidehi. Kammakaranti, samma abhipāraka, yo manusso pāpakaṃ kammaṃ karonto, so pacchā mā idha aññe idaṃ pāpakammaṃ maññiṃsu mā jānantūti maññati cinteti, ducintitametaṃ tassa. Kiṃkāraṇā? Passanti bhūtāni karontametanti ye ca buddhā paccekabuddhā buddhaputtā iddhiyā yuttā, te ca naṃ passantiyeva. Na me piyāti, samma abhipāraka, añño nu te koci ‘‘idha lokasmiṃ sakalāyapi pathaviyā na me ummādantī piyā’’ti evaṃ saddaheyya.
其间所谓‘一切’，朋友，我以此独自涵盖，立定此理，因此你我及他所有众生，即使了解到此义，只止于形式，亦不能深知其中意趣。其意是，执着于满足自身欲望，勤于增益欲望，满足心中所愿。若心愿未满足，亦当满足，且供养他人。作恶者，正当思惟，若人作恶而心存‘勿令他人知我行恶’之念，为彼自生忧苦。何故如此？众生及诸佛、辟支佛、佛子凭神通不见其行，故此不被见知。朋友，哪有谁在此世间、遍行世土而不被嗔恨所扰？绝无此理。
Sīhova selassa guhanti, mahārāja, sace tvaṃ taṃ idha na ānesi, atha yathā sīho kilesapariḷāhe uppanne sīhapotikāya vasanaṭṭhānaṃ maṇiguhaṃ upeti, evaṃ tassā vasanaṭṭhānaṃ gaccha, tattha attano patthanaṃ pūrehīti. Sukhapphalanti, samma abhipāraka, paṇḍitā attano dukkhena phuṭṭhā samānā na sukhavipākadāyakakammaṃ pariccajanti, sammohitā vāpi hutvā mohena mūḷhā sukhena mattā pāpakammaṃ nāma na samācaranti. Yathāsukhaṃ, sāmi, karohi kāmanti, sāmi sivirāja, attano dāsiṃ paricārentassa garahā nāma natthi, tvaṃ yathāsukhaṃ yathājjhāsayaṃ kāmaṃ karohi, attano icchaṃ pūrehīti. Na tena so jīvatīti, samma abhipāraka, yo ‘‘issaromhī’’ti pāpaṃ karoti, katvā ca kiṃ maṃ devamanussā vakkhantīti na uttasati na ottappati, so tena kammena na ca dīghakālaṃ jīvati, khippameva marati, devatāpi pana ‘‘kiṃ imassa pāparañño rajjena, varamassa vāḷukaghaṭaṃ gale bandhitvā maraṇa’’nti lāmakena cakkhunā olokenti.
王啊，如同狮子若不带回洞中，必入狮子族群之兽穴宝石洞去，尽其所求；玄义亦然，若你不领会，便入烦恼所，遂行自业。明智者虽受苦痛，亦断恶业，不造快乐恶果，迷惑者犹沉溺不悟，不行恶业亦非真修。尊者，你随心所欲行乐，对奴仆无恶意，也当随心所欲满足，但此者非真活，作恶者虽自言‘我当为王’，行恶后无惭愧，短寿疾死，天神见此为愚，谓：‘彼恶王如带沙袋缚颈当死焉’而悲叹之。
Aññātakanti, mahārāja, aññesaṃ santakaṃ tehi sāmikehi padinnaṃ dānaṃ ye attano dhamme ṭhitā paṭicchanti, te tattha paṭicchakā ca dāyakā ca sabbepi sukhapphalameva kammaṃ karonti. Paṭiggāhake hi paṭiggaṇhante taṃ dānaṃ dāyakassa mahantaṃ vipākaṃ detīti. Yo attadukkhenāti, samma abhipāraka, yo attano dukkhena pīḷito taṃ parassa dahati, attano sarīrato apanetvā parassa sarīre khipati, parassa vā sukhena attano sukhaṃ dahati, parassa sukhaṃ gahetvā attani pakkhipati, ‘‘attano dukkhaṃ harissāmī’’ti paraṃ dukkhitaṃ karoti, ‘‘attānaṃ sukhessāmī’’ti paraṃ dukkhitaṃ karoti, ‘‘attānaṃ sukhessāmī’’ti parassa sukhaṃ nāseti, na so dhammaṃ jānāti. Yo pana evaṃ jānāti ‘‘yathevidaṃ mayhaṃ sukhadukkhaṃ, tathā paresa’’nti, sa vedi dhammaṃ jānāti nāmāti ayametissā gāthāya attho.
大王，所作所为被他人知晓后，受报者与施舍者皆获利乐。接受者确实承当施舍者大果报。所谓‘痛己痛人’，者受苦时伤他，牺牲自身，或见他人受乐则心痛，夺彼乐自用，意欲‘夺悲苦以获乐’，导致他人痛苦者，实不知此道。若明了‘我苦乐如是，他人亦如是’，则是真知此理，正如这偈曰：
Piyena te dammīti piyena kāraṇabhūtena piyaṃ phalaṃ patthento dammīti attho. Piyaṃ labhantīti saṃsāre saṃsarantā piyameva labhanti. Kāmahetukanti, samma abhipāraka , kāmahetukaṃ ayuttaṃ katvā ‘‘attānaṃ vadhissāmī’’ti me parivitakko uppajjati. Mayha satinti mama santakaṃ. ‘‘Mayha satī’’tipi pāṭho, mama santakāti evaṃ maññamāno sace tvaṃ taṃ na kāmesīti attho. Sabbajanassāti sabbā seniyo sannipātāpetvā tassa sabbajanassa ayaṃ mayhaṃ ahitāti pariccajissāmi. Tato avhayesīti tato taṃ apariggahitattā āneyyāsi. Adūsiyanti anaparādhaṃ. Katteti tameva aparena nāmena ālapati. So hi rañño hitaṃ karoti, tasmā ‘‘kattā’’ti vuccati. Na cāpi tyassāti evaṃ akiccakārīti nagare tava koci pakkhopi na bhaveyya.
尔乐者，因对方之善根与利益亲近，故乐。往来生死者皆得彼乐。正当思惟者，识作恶动机为欲害我，自念‘此我所有’。如尔无欲时，意指‘彼非我之所有’。世人皆为集会之岛屿，聚众持此理，誓将对作恶者施大害。由彼抵制，若不坚守，必致无有保持。无侵可为，无过应做。此即他人以‘作有力者’之名行事。彼行王道为世利是故称为‘力’。无此作有则城邑无人出入安全无虞。
Nindanti na kevalaṃ upavādameva, sacepi maṃ koci sammukhā nindissati vā pasaṃsissati vā, dosaṃ vā pana āropento garahissati, tampāhaṃ nindaṃ pasaṃsaṃ garahañca sabbaṃ sahissāmi, sabbametaṃ mama āgacchatūti vadati. Tamhāti yo ete nindādayo na gaṇhāti, tamhā purisā issariyasaṅkhātā sirī ca paññāsaṅkhātā lakkhī ca thalaṭṭhānato suvuṭṭhisaṅkhāto āpo viya apeti na patiṭṭhātīti. Ettoti ito mama tassā pariccattakāraṇā. Dhammātisārañcāti dhammaṃ atikkamitvā pavattaṃ akusalaṃ vā yaṃ kiñci hoti. Paccuttarissāmīti sampaṭicchissāmi dhārayissāmi. Thāvarānaṃ tasānanti yathā mahāpathavī khīṇāsavānañca puthujjanānañca kiñci sampaṭicchati sabbaṃ adhivāseti, tathevāhampi sabbametaṃ sampaṭicchissāmi adhivāsessāmīti dīpeti. Ekovimanti ahaṃ ekova imampi attano dukkhabhāraṃ hārayissāmi dhārayissāmi vahissāmi. Dhamme ṭhitoti vinicchayadhamme paveṇidhamme tividhasucaritadhamme ca ṭhito hutvā.
彼人非仅口诽谤，且若在面前或背后讥议、称赞、斥责、嗤笑，我皆承受，悉皆忍耐，此皆源自我之本性所致。若有人不接纳此等烦恼者，则彼人为正直、智者、福分众多且世间宏伟者，其心如流水不住。此即我承受烦恼之因。越法蕴意者是知超越正法、起恶事者。念紧随我，将行持、守护。谓为坚固者，如大地容纳断尽烦恼之凡夫，悉皆容纳，此亦我必坚守、守护之理。在法上坚定者，确定于理、勉力于理、住于三种善行之理。
Saggūpaganti , deva, puññakammaṃ nāmetaṃ saggūpagaṃ hoti. Yaññe dhananti yaññadhanaṃ, ayameva vā pāṭho. Sakhāti ummādantīpi mama sahāyikā, tvampi sahāyako. Pitaroti brahmāno. Sabbeti na kevalaṃ devabrahmānova, sabbe raṭṭhavāsinopi maṃ passatha, ‘‘bho, sahāyakassa bhariyā sahāyikā iminā gehe katā’’ti nindeyyuṃ. Na hetadhammanti na hi etaṃ adhammikaṃ. Yaṃ te mayāti yasmā mayā sā tuyhaṃ dinnā, tasmā etaṃ adhammoti na vadissanti. Satanti santānaṃ buddhādīnaṃ khantimettābhāvanāsīlācārasaṅkhātāni dhammāni suvaṇṇitāni samuddavelāva duraccayāni, tasmā yathā samuddo velaṃ nātikkamati, evamahampi sīlavelaṃ nātikkamissāmīti vadati.
天界的门路被称为善业果门。财物聚集称为财物之路，此即此门之意。即使愚痴狂躁者为我助手，你亦为助手。尊长者谓之天地神佛。但并非只有诸天梵天如此，凡在人间国土者皆见我谓：「此助手有妻，妻是助手，于此家庭成就。」皆非恶意，亦不不正。因我赐予，是为你所有，故不谓不正。圣者等所持忍辱、慈爱、修习品行的法门犹如宝贵黄金，虽遇大难临海汹涌，海水亦难逾越，如此我等亦说，依持戒法关头绝不逾越。
Āhuneyyo mesīti, mahārāja, tvaṃ mama āhunapāhunasakkārassānucchaviko. Dhātā vidhātā casi kāmapāloti tvaṃ mama, deva, dhāraṇato dhātā issariyasukhassa vidahanato vidhātā icchitapatthitānaṃ kāmānaṃ pālanato kāmapālo. Tayī hutāti tuyhaṃ dinnā. Kāmena meti mama kāmena mama patthanāya ummādantiṃ paṭicchāti evaṃ abhipārako rañño deti. Rājā ‘‘na mayhaṃ attho’’ti paṭikkhipati. Bhūmiyaṃ patitaṃ sākuṇikapacchiṃ piṭṭhipādena paharitvā aṭaviyaṃ khipantā viya ubhopi naṃ jahanteva. Idāni rājā puna akathanatthāya taṃ santajjento ‘‘addhā hī’’ti gāthamāha. Tattha kattuputtāti pitāpissa kattāva, tena naṃ evaṃ ālapati. Idaṃ vuttaṃ hoti – addhā tvaṃ ito pubbe mayhaṃ sabbadhammaṃ acari, hitameva vuḍḍhimeva akāsi, idāni pana paṭipakkho hutvā bahuṃ kathesi, ‘‘mā evaṃ vippalapasi, añño nu te dvipado naro, ko idha jīvaloke aruṇeyeva sotthikattā, sace hi ahaṃ viya añño rājā tava bhariyāya paṭibaddhacitto abhavissa, antoaruṇeyeva tava sīsaṃ chindāpetvā taṃ attano ghare kareyya, ahaṃ pana akusalabhayeneva na karomi, tuṇhī hohi, na me etāya attho’’ti taṃ santajjesi.
世尊谓：「大王，你是我敬待供养宾客的相应人。你是天、地的主宰，是欲界的守护者，是世间幸福的主宰，是护持顺从欲念如愿者的主。此心所愿皆由你赐予。由欲念驱使，执著我欲，我伴你躁动，恰似朝贡国献给君王。国王却以‘非我所需’拒绝。落在地上的果实被鸟喙啄破，犹如乱蜂蜂群一般，果实仍未去尽。时国王再以缺乏缘由，思虑懊恼，作歌谣：“你过去曾行我所有之法，利益生长。如今却反向，频频争论，说：‘莫如此乱谈，莫非你非人类？谁能生存于此世？若有他王怀忿忿愤怒反对你妻，必于黎明夺杀君妻，立于己家，我却不作恶，不作破坏，宁静无事，不关我事。’”你遂安抚其意。
So taṃ sutvā puna kiñci vattuṃ asakkonto rañño thutivasena ‘‘tuvaṃ nū’’ti gāthamāha. Tassattho – mahārāja, tvaññeva sakalajambudīpe sabbesaṃ narindānaṃ seṭṭho, tvaṃ anuttaro, tvaṃ vinicchayadhammapaveṇidhammasucaritadhammānaṃ gopāyanena dhammagutto, tesaṃ viditattā dhammavidū tvaṃ sumedho, so tvaṃ yaṃ dhammaṃ gopesi, teneva gutto cīraṃ jīva, dhammañca me desehi dhammapālaka, dhammagopaka, rājavarāti.
闻此言后，国王无以复答，怒叱曰：「我就是！」世尊答言：「大王啊，你是一切人中，整个印度大陆诸王之上最尊贵者，无上者。你守护正法、护持纯洁之法，是真实知晓诸法的慧者。你守护之法令你长久生存，作为我法令的守护者、护法者及国王法主，请你弘扬此法。」
Atha rājā dhammaṃ desento ‘‘tadiṅghā’’tiādimāha. Tattha iṅghāti codanatthe nipāto, yasmā maṃ tvaṃ codesi, tasmāti attho. Satanti buddhādīhi sappurisehi āsevitaṃ. Sādhūti sundaro pasattho. Vinicchayapaveṇisucaritadhamme rocetīti dhammaruci. Tādiso hi jīvitaṃ jahantopi akiccaṃ na karoti, tasmā sādhu. Paññāṇavāti ñāṇasampanno. Mittānamaddubbhoti mittassa adussanabhāvo. Ṭhitadhammassāti patiṭṭhitatividhadhammassa. Āsethāti āseyyuṃ nisīdeyyuṃ. Desanāsīsameva cetaṃ, cattāropi iriyāpathe sukhaṃ kappeyyunti ayaṃ panettha attho. Sītacchāyāyāti puttadārañātimittānaṃ sītalāya chāyāya. Saṅghareti sakaghare, attano geheti attho. Adhammabalidaṇḍādīhi anupaddutā sukhaṃ vaseyyunti dasseti. Na cāhametanti, samma abhipāraka, yametaṃ asamekkhitvā kataṃ asādhukammaṃ, etaṃ ahaṃ na rocayāmi. Ye vāpi ñatvānāti ye vā pana rājāno ñatvā tuletvā tīretvā sayaṃ karonti, tesāhaṃ kammaṃ rocemīti adhippāyo. Upamā imāti imasmiṃ panatthe tvaṃ mayhaṃ imā dve upamā suṇohi.
于是国王说法曰：「此经名为‘他人'之义，因‘他人’是驱使诤问之声，意谓有人鼓励我，由此故名。由佛与善人相处，善者之义。美好稳固，守持纯正法令令人欢喜称善。纵然舍弃生命安稳不动，亦称善行。明达者谓为智慧圆满。所谓朋友，无违逆之意。守持戒律者行坐皆当如座位。宣说此理，使心通达；四种行路皆获安乐，这当乃其义。‘清凉荫蔽’指子孙亲族诸好友之凉荫。‘僧团’指族内之家。未被恶法与刑罚染污而安乐安居。‘我非此行’者，即清楚明白解释如是行，谓若未辨别犯恶，则我不喜；若已了解者，如诸王辈已审明而行，吾喜其所为。此为我所以赞赏之意。今汝当视我为此两重讽喻，听之。
Jimhanti vaṅkaṃ. Netteti yo gāviyo neti, tasmiṃ jeṭṭhakausabhe. Pagevāti tasmiṃ adhammaṃ carante itarā pajā pageva carati, ativiya karotīti attho. Dhammikoti cattāri agatigamanāni pahāya dhammena rajjaṃ kārento. Amarattanti devattaṃ. Ratananti saviññāṇakāviññāṇakaratanaṃ. Vatthiyanti kāsikavatthameva. Assitthiyoti vātasamagatiassepi uttamarūpadharā itthiyopi. Ratanaṃ maṇikañcāti sattavidharatanañca mahagghabhaṇḍakañca. Abhipālayantīti ālokaṃ karontā rakkhanti. Na tassāti tassa cakkavattirajjassapi hetu na visamaṃ careyyaṃ. Usabhomhīti yasmā ahaṃ sivīnaṃ majjhe jeṭṭhakarājā hutvā jāto, tasmā cakkavattirajjakāraṇampi na visamaṃ carāmīti attho. Netāti mahājanaṃ kusale patiṭṭhāpetvā devanagaraṃ netā, hitakaraṇena tassa hitā, ‘‘sivirājā kira dhammacārī’’ti sakalajambudīpe ñātattā uggato, samena raṭṭhapālanato raṭṭhapālo. Apacāyamānoti sivīnaṃ porāṇakarājūnaṃ paveṇidhammaṃ apacāyamāno. Soti so ahaṃ tameva dhammaṃ anuvicintayanto tasmā tena kāraṇena attano cittassa vase na vattāmi.
“弯曲”：瘸脚也。“牛头”意牧牛者头领，在耶特加城为首。若有异端违法者移入，他乡百姓望如勾芒，即过激妄为之意。守护法令者乃指弃四种违犯而以正法治理国家者。升天乃指天界。“宝石”是慧眼明智之宝珠。王城如市镇。“骨石”指持风制息，女称“骨石”，意为上品美好者。“宝石”泛指七宝及珍贵宝藏。守护意即照明保护之意。因王不故作不正运作，故此名说明。作为锡比城中最尊贵国王，自然正直无伪，故无所谓扰乱。领导者意指善于治理广大民众，运移天国；人诸天等赞誉锡比王为遵法王者，因其平和善治，普治天下。一切锡比古代王权法令悉受敬重。常思此故，心安宁。
Evaṃ mahāsattassa dhammakathaṃ sutvā abhipārako thutiṃ karonto ‘‘addhā’’tiādimāha. Nappamajjasīti attanā kathitadhammaṃ nappamajjasi tattheva vattesi. Dhammaṃ pamajjāti dhammaṃ pamussitvā agativasena gantvā. Evaṃ so tassa thutiṃ katvā ‘‘dhammaṃ carā’’ti dhammacariyāya niyyojento uttaripi dasa ovādagāthā abhāsi. Tāsamattho heṭṭhā tesakuṇajātake (jā. 2.17.1 ādayo) vaṇṇitova.
大王听闻伟人开示教法，赞叹说道：「如此！如此！」亦亲自宣说之，言明：若专精法门而不精进，则衰退堕落。如此，赞叹完成后说：「应行法令。」继而示现依法行十首歌之教诲。以下意义类似《三叉树王子本生经》所释。
Evaṃ abhipārakasenāpatinā rañño dhamme desite rājā ummādantiyā paṭibaddhacittaṃ vinodesi.
如是，腹心护军统帅于王所说法中，慰导了王那狂妄执意之心。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne so bhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhāsi. Tadā sunandasārathi ānando ahosi, abhipārako sāriputto, ummādantī uppalavaṇṇā, sesaparisā buddhaparisā, sivirājā ahameva ahosinti.
世尊宣说此法，阐扬真实，展开生起之因，出生故事，令该比库确立于流果。尔时，孙陀那驾车者即是阿难，腹心护者为沙利，狂妄者是蔓延色，余众为佛众，王自谓为师。
Ummādantījātakavaṇṇanā dutiyā. · 伍玛丹帝本生注疏第二。
[528] 3. Mahābodhijātakavaṇṇanā
第三、大觉出世故事释义
Kiṃ nu daṇḍaṃ kimajinanti idaṃ satthā jetavane viharanto paññāpāramiṃ ārabbha kathesi. Vatthu mahāumaṅgajātake (jā. 2.22.590 ādayo) āvi bhavissati. Tadā pana satthā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi tathāgato paññavā parappavādappamaddanoyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
比库们，试问当下，正在祇树给孤独园修学智慧波罗蜜的世尊，将何处分置斩刑？基于大竹林的生起故事将临现。但世尊言：‘不，诸比库，如来过去智慧，非他意颓废之类’故引昔事。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto kāsiraṭṭhe asītikoṭivibhavassa udiccabrāhmaṇamahāsālassa kule nibbatti, ‘‘bodhikumāro’’tissa nāmaṃ kariṃsu. So vayappatto takkasilāyaṃ uggahitasippo paccāgantvā agāramajjhe vasanto aparabhāge kāme pahāya himavantapadesaṃ pavisitvā paribbājakapabbajjaṃ pabbajitvā tattheva vanamūlaphalāhāro ciraṃ vasitvā vassārattasamaye himavantā oruyha cārikaṃ caranto anupubbena bārāṇasiṃ patvā rājuyyāne vasitvā punadivase paribbājakasāruppena nagare bhikkhāya caranto rājadvāraṃ pāpuṇi tamenaṃ sīhapañjare ṭhito rājā disvā tassa upasame pasīditvā taṃ attano bhavanaṃ pavesetvā rājapallaṅke nisīdāpetvā katapaṭisanthāro thokaṃ dhammakathaṃ sutvā nānaggarasabhojanaṃ dāpesi. Mahāsatto bhattaṃ gahetvā cintesi – ‘‘idaṃ rājakulaṃ nāma bahudosaṃ bahupaccāmittaṃ hoti, ko nu kho mama uppannaṃ bhayaṃ nittharissatī’’ti. So avidūre ṭhitaṃ rājavallabhaṃ ekaṃ piṅgalasunakhaṃ disvā mahantaṃ bhattapiṇḍaṃ gahetvā tassa dātukāmatākāraṃ dassesi. Rājā ñatvā sunakhassa bhājanaṃ āharāpetvā bhattaṃ gāhāpetvā dāpesi. Mahāsattopi tassa datvā bhattakiccaṃ niṭṭhapesi. Rājāpissa paṭiññaṃ gahetvā antonagare rājuyyāne paṇṇasālaṃ kāretvā pabbajitaparikkhāre datvā taṃ tattha vāsāpesi, devasikañcassa dve tayo vāre upaṭṭhānaṃ agamāsi. Bhojanakāle pana mahāsatto niccaṃ rājapallaṅkeyeva nisīditvā rājabhojanameva bhuñjati. Evaṃ dvādasa saṃvaccharāni atītāni.
昔时，释迦菩提萨埵于波罗奈城，生于有八十万亿财富的斋天婆罗门大家族，故名“觉童子”。萨埵已老，智巧庄严，跟随长者归宿，住於林中间舍，远离欢欲，入喜马拉雅山脚，受游方出家，久住林下野果，夏住时节登山游行，渐次北还波罗奈城，住于王苑，次日以游方行者形态至城中乞食。见王立于狮笼中，王见后心安喜悦，入其宫廷坐下，听闻简易法语，盛设生香宴饮。使者取食，心念道：‘此为皇族中多恶，怨多，谁能除吾所生恐怖？’近处见一赤色狮子子，携大食饼，显示施与意思。王知吃狮啮者食物，接得食饼，授予大觉童子。大觉童子以此食毕供养。王许其所求，建设五十厅于王城花园，予以受戒依止，住於彼处。神祇宛如诸天，若干周护。饮食时，大觉童子常即王宫坐，食同皇宴。如此度过十二年。
Tassa pana rañño pañca amaccā atthañca dhammañca anusāsanti. Tesu eko ahetukavādī, eko issarakatavādī, eko pubbekatavādī, eko ucchedavādī, eko khattavijjavādī. Tesu ahetukavādī ‘‘ime sattā saṃsārasuddhikā’’ti mahājanaṃ uggaṇhāpesi. Issarakatavādī ‘‘ayaṃ loko issaranimmito’’ti mahājanaṃ uggaṇhāpesi. Pubbekatavādī ‘‘imesaṃ sattānaṃ sukhaṃ vā dukkhaṃ vā uppajjamānaṃ pubbekateneva uppajjatī’’ti mahājanaṃ uggaṇhāpesi. Ucchedavādī ‘‘ito paralokaṃ gato nāma natthi, ayaṃ loko ucchijjatī’’ti mahājanaṃ uggaṇhāpesi. Khattavijjavādī ‘‘mātāpitaropi māretvā attanova attho kātabbo’’ti mahājanaṃ uggaṇhāpesi. Te rañño vinicchaye niyuttā lañjakhādakā hutvā assāmikaṃ sāmikaṃ, sāmikaṃ assāmikaṃ karonti.
王有五大臣，教化礼义。其所言分别为：一者无因论者，谓众生轮回自净；二者因果散逸论者，谓此世为自由偶然；三者先在论者，谓众生之苦乐皆前行业所感；四者断灭论者，谓死即无后世，世间终结；五者王权私用论者，谓父母亦可杀以自利。五人皆为侮辱吒加，互相倾轧，攻伐相害。
Athekadivasaṃ eko puriso kūṭaṭṭaparājito mahāsattaṃ bhikkhāya carantaṃ rājagehaṃ pavisantaṃ disvā vanditvā, ‘‘bhante, tumhe rājagehe bhuñjamānā vinicchayāmacce lañjaṃ gahetvā lokaṃ vināsente kasmā ajjhupekkhatha, idāni pañcahi amaccehi kūṭaṭṭakārakassa hatthato lañjaṃ gahetvā sāmikova samāno assāmiko kato’’ti paridevi. So tasmiṃ kāruññavasena vinicchayaṃ gantvā dhammena vinicchinitvā sāmikaññeva sāmikaṃ akāsi. Mahājano ekappahāreneva mahāsaddena sādhukāraṃ adāsi. Rājā taṃ saddaṃ sutvā ‘‘kiṃsaddo nāmāya’’nti pucchitvā tamatthaṃ sutvā katabhattakiccaṃ mahāsattaṃ upanisīditvā pucchi – ‘‘bhante, ajja kira vo aṭṭo vinicchito’’ti. ‘‘Āma, mahārājā’’ti. ‘‘Bhante, tumhesu vinicchinantesu mahājanassa vuḍḍhi bhavissati, ito paṭṭhāya tumheva vinicchinathā’’ti. ‘‘Mahārāja, mayaṃ pabbajitā nāma, netaṃ kammaṃ amhākaṃ kamma’’nti. ‘‘Bhante, mahājane kāruññena kātuṃ vaṭṭati, tumhe sakaladivasaṃ mā vinicchinatha, uyyānato pana idhāgacchantā vinicchayaṭṭhānaṃ gantvā pātova cattāro aṭṭe vinicchinatha, bhutvā uyyānaṃ gacchantā cattāro, evaṃ mahājanassa vuḍḍhi bhavissatī’’ti. So tena punappunaṃ yāciyamāno ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā tato paṭṭhāya tathā akāsi.
有一日，一人见一位伟大的比库在夜宿时屡遭责难，正行乞食归寺院。此人入寺拜敬后说：『尊者，汝等在寺内正食，当持清净戒律，不应奋起愤恚毁害众生，为何如今却以他五人在内，亲手持杖责打这位造恶者？主人和仆人如何同作仆役？』言辞哀怨。这位比库怀悲悯心，深入思惟，依佛法断然拒绝仆役之分，将仆人与主人视同。大众唯听其言，便以宏大声音赞叹。国王闻声问曰：『何事之声？』听闻详细说明后，坐于大比库旁问：『尊者，今日你们作出何断？』答曰：『是的，大王。』王曰：『尊者，若汝辈断此，百姓必增，之后亦应继续斟酌。』比库答曰：『大王，我们已受出家戒，此非我等罪业。』王言：『国王宽慈故，望你们每日皆断，且由园林来此，审察场所，每日断八人，且若居园林中，亦断四人，如此则百姓必增。』比库再三请求，众皆赞叹，遂从此守之。
Kūṭaṭṭakārakā okāsaṃ na labhiṃsu. Tepi amaccā lañjaṃ alabhantā duggatā hutvā cintayiṃsu – ‘‘bodhiparibbājakassa vinicchinanakālato paṭṭhāya mayaṃ kiñci na labhāma, handa naṃ ‘rājaveriko’ti vatvā rañño antare paribhinditvā mārāpessāmā’’ti. Te rājānaṃ upasaṅkamitvā, ‘‘mahārāja, bodhiparibbājako tumhākaṃ anatthakāmo’’ti vatvā asaddahantena raññā ‘‘sīlavā esa ñāṇasampanno, na evaṃ karissatī’’ti vutte, ‘‘mahārāja, tena sakalanagaravāsino attano hatthe katvā kevalaṃ amheyeva pañca jane kātuṃ na sakkā, sace amhākaṃ vacanaṃ na saddahatha, tassa idhāgamanakāle parisaṃ olokethā’’ti āhaṃsu. Rājā ‘‘sādhū’’ti sīhapañjare ṭhito taṃ āgacchantaṃ olokento parivāraṃ disvā attano aññāṇena aṭṭakārakamanusse ‘‘tassa parivārā’’ti maññamāno bhijjitvā te amacce pakkosāpetvā ‘‘kinti karomā’’ti pucchi. ‘‘Gaṇhāpetha naṃ, devā’’ti. ‘‘Oḷārikaṃ aparādhaṃ apassantā kathaṃ gaṇhāmā’’ti. ‘‘Tena hi, mahārāja, pakatiparihāramassa hāpetha, taṃ parihāyantaṃ disvā paṇḍito paribbājako kassaci anārocetvā sayameva palāyissatī’’ti.
造恶仆人未获时机。那三仆因未得惩罚而落入恶道，思虑曰：『在觉者出家断恶时，若我未闻惩罚，岂不为恶君所蔑视，而致被魔鬼所遣杀乎？』遂往谒王，言：『大王，觉者出家者非你之害人者。』王答：『此人持戒具慧，决不为恶。』又言：『若不信我，觉者来时可观察。』王称赞后，立于狮笼观觉者来临，見仆人群，视其为觉者随从，心中认为：「此人随从甚多。」于是驱逐仆人问曰：『当作何处置？』答曰：『可拿住他，诸天。』王曰：『见对恶犯无罪者，何以拿他？』答曰：『大王，因修正义犯之罚。聪慧觉者若无告诫，必自逃走。』
Rājā ‘‘sādhū’’ti vatvā anupubbena tassa parihāraṃ parihāpesi. Paṭhamadivasaṃ tāva naṃ tucchapallaṅkeyeva nisīdāpesuṃ. So tucchapallaṅkaṃ disvāva rañño paribhinnabhāvaṃ ñatvā sayameva uyyānaṃ gantvā taṃ divasameva pakkamitukāmo hutvāpi ‘‘ekantena ñatvā pakkamissāmī’’ti na pakkāmi. Athassa punadivase tucchapallaṅke nisinnassa raññopakatibhattañca aññañca gahetvā missakabhattaṃ adaṃsu. Tatiyadivase mahātalaṃ pavisituṃ adatvā sopānasīseyeva ṭhapetvā missakabhattaṃ adaṃsu. So tampi ādāya uyyānaṃ gantvā bhattakiccaṃ akāsi. Catutthadivase heṭṭhāpāsāde ṭhapetvā kaṇājakabhattaṃ adaṃsu. So tampi gahetvā uyyānaṃ gantvā bhattakiccaṃ akāsi. Rājā amacce pucchi – ‘‘bodhiparibbājako sakkāre parihāpitepi na pakkamati, kinti naṃ karomā’’ti? ‘‘Deva, na so bhattatthāya carati, chattatthāya pana carati. Sace bhattatthāya careyya, paṭhamadivasaṃyeva palāyeyyā’’ti. ‘‘Idāni kiṃ karomā’’ti? ‘‘Sve ghātāpetha naṃ, mahārājā’’ti. So ‘‘sādhū’’ti tesaññeva hatthe khagge ṭhapetvā ‘‘sve antaradvāre ṭhatvā pavisantassevassa sīsaṃ chinditvā khaṇḍākhaṇḍikaṃ katvā kañci ajānāpetvā vaccakuṭiyaṃ pakkhipitvā nhatvā āgaccheyyāthā’’ti āha. Te ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā ‘‘sve āgantvā evaṃ karissāmā’’ti aññamaññaṃ vicāretvā evaṃ attano nivesanaṃ agamaṃsu.
王称赞后，渐次轻责那仆。第一日，仆坐于低床，见王势异，遂起身赴园林，心虽欲离，思：『必专心看后方，故不去。』第二日，坐低床，王及侍者送给米饭。第三日，不入深处，仅置于台阶，受饭后赴园林用膳。第四日，设饭于下厅，受食后往园林。王问仆曰：『觉者即便受敬勿去，汝何如处？』答曰：『诸天，他非食主，为遮雨。若以食主缘行，第一日即逃。』王问：『今如何？』答曰：『自去其头，大王。』王曰：『很好，于其手放剑，守门而入者，当斩断其头，破坏残缺，别不告知，置入箭筒，暗杀他。』众皆称善，互相商议后，悉迁入其所。
Rājāpi sāyaṃ bhuttabhojano sirisayane nipajjitvā mahāsattassa guṇe anussari. Athassa tāvadeva soko uppajji, sarīrato sedā mucciṃsu, sayane assāsaṃ alabhanto aparāparaṃ parivatti. Athassa aggamahesī upanipajji, so tāya saddhiṃ sallāpamattampi na kari. Atha naṃ sā ‘‘kiṃ nu kho, mahārāja, sallāpamattampi na karotha, api nu kho me koci aparādho atthī’’ti pucchi. ‘‘Natthi devi, apica kho bodhiparibbājako kira amhākaṃ paccatthiko jātoti tassa sve ghātanatthāya pañca amacce āṇāpesiṃ, te pana naṃ māretvā khaṇḍākhaṇḍikaṃ katvā vaccakūpe pakkhipissanti, so pana amhākaṃ dvādasa saṃvaccharāni bahuṃ dhammaṃ desesi, ekāparādhopissa mayā paccakkhato na diṭṭhapubbo, parapattiyena hutvā tassa mayā vadho āṇatto, tena kāraṇena socāmī’’ti. Atha naṃ sā ‘‘sace te deva so paccatthiko jāto, taṃ ghātento kiṃ socasi, paccatthikaṃ nāma puttampi ghātetvā attano sotthibhāvo kātabbova, mā socitthā’’ti assāsesi. So tassā vacanena paṭiladdhassāso niddaṃ okkami.
当日黄昏，王入寝处，忆念比库品行。遂极悲伤，身体困倦沉眠，辗转难安，并呼吸短促。王后来共语，然他不答。后问曰：『大王，何不应答？莫非我有罪过乎？』答曰：『无，夫觉者出家者确为我等护法，遣五恶仆来，未杀己身，只破身躯入箭筒，实为我救护十二年，广说法教。罪不由我，乃因恶仆所为，故我悲痛。』后曰：『若觉者真为我护法，杀彼仆何须哀叹？彼亦为护己子弟杀者，安可哀乎？』语毕，王遂安眠。
Tasmiṃ khaṇe koleyyako piṅgalasunakho taṃ kathaṃ sutvā ‘‘sve mayā attano balenassa jīvitaṃ dātuṃ vaṭṭatī’’ti cintetvā punadivase pātova pāsādā oruyha mahādvāraṃ āgantvā ummāre sīsaṃ katvā mahāsattassa āgamanamaggaṃ olokentova nipajji. Tepi amaccā pātova khaggahatthā āgantvā dvārantare aṭṭhaṃsu. Bodhisattopi velaṃ sallakkhetvā uyyānā nikkhamma rājadvāraṃ āgañchi. Atha naṃ sunakho disvā mukhaṃ vivaritvā catasso dāṭhā dassetvā ‘‘kiṃ tvaṃ, bhante, jambudīpatale aññattha bhikkhaṃ na labhasi, amhākaṃ rājā tava māraṇatthāya pañca amacce khaggahatthe dvārantare ṭhapesi, mā tvaṃ nalāṭena maccuṃ gahetvā āgami, sīghaṃ pakkamā’’ti mahāsaddena viravi. So sabbarutaññutāya tamatthaṃ ñatvā tatova nivattitvā uyyānaṃ gantvā pakkamanatthāya parikkhāre ādiyi. Rājā sīhapañjare ṭhito taṃ āgacchantaṃ gacchantañca disvā ‘‘sace ayaṃ mama paccatthiko bhaveyya, uyyānaṃ gantvā balaṃ sannipātāpetvā kammasajjo bhavissati. No ce, attano parikkhāre gahetvā gamanasajjo bhavissati, jānissāmi tāvassa kiriya’’nti uyyānaṃ gantvā mahāsattaṃ attano parikkhāre ādāya ‘‘gamissāmī’’ti paṇṇasālato nikkhantaṃ caṅkamanakoṭiyaṃ disvāva vanditvā ekamantaṃ ṭhito paṭhamaṃ gāthamāha –
此时，金刚侍从闻此事，念自己有力应当活命。翌日清晨，攀墙入大门，斩恶仆头，窥视王入路。三恶仆携剑来门内作乱。觉者尚卧，起身出园林，至宫门。见此侍从，展开四牙怒喝曰：『汝何不在印度地他处乞食？吾等王为汝而杀五恶仆置剑于门。莫因轻慢致命，速速逃去。』侍从闻言明了真意，遂返回，赴园林，备行装准备出走。王立狮笼观伺，见其进出，言：『若此人为我护法，去园林集众兵力应勤于护卫。如非如此，自持装备出走，我必知其用意。』遂携行装入园林，拜讪后立一旁，初吟如下偈：
§124
124.
‘‘Kiṃ nu daṇḍaṃ kimajinaṃ, kiṃ chattaṃ kimupāhanaṃ;
‘杖、剑、伞、清净物，何者为何物？
Kimaṅkusañca pattañca, saṅghāṭiñcāpi brāhmaṇa;
铁棒与扇，袈裟及婆罗门服，
Taramānarūpohāsi, kiṃ nu patthayase disa’’nti.
皆是沉重繁累之物，尔观何向？’
Tassattho – bhante, pubbe tvaṃ amhākaṃ gharaṃ āgacchanto daṇḍādīni na gaṇhāsi, ajja pana kena kāraṇena daṇḍañca ajinañca chattūpāhanañca mattikapasibbakolambanaaṅkusañca mattikapattañca saṅghāṭiñcāti sabbepime parikkhāre taramānarūpo gaṇhāsi, kataraṃ nu disaṃ patthesi, kattha gantukāmosīti pucchi.
其意为：尊者，昔日您来我家时，并未携带杖等之物，今日为何因何，反携杖、剑、伞、清净物、泥土瓦器、铁棒、泥制作的扇与袈裟等诸种持物而至？您观何方，有何所在之意乎？
Taṃ sutvā mahāsatto ‘‘ayaṃ attanā katakammaṃ na jānātīti maññati, jānāpessāmi na’’nti dve gāthā abhāsi –
闻之，长者大德默然，有二偈曰：‘我自为此事不知所为，今将宣说亦不可得。’
§125
125.
‘‘Dvādasetāni vassāni, vusitāni tavantike;
「十二年已经过去，住在你附近；
Nābhijānāmi soṇena, piṅgalenābhikūjitaṃ.
我不认识索那，也不认识被品伽勒辱骂的那个人。」
§126
126.
‘‘Svāyaṃ dittova nadati, sukkadāṭhaṃ vidaṃsayaṃ;
「亲眼所见的河流汩汩流淌，枯枝败叶四散飘落；
Tava sutvā sabhariyassa, vītasaddhassa maṃ patī’’ti.
听闻你那毫无信心的妻子的话，我内心惶惶不安。」
Tattha abhikūjitanti etena tava sunakhena evaṃ mahāviravena viravitaṃ na jānāmi. Ditto vāti dappito viya. Sabhariyassāti tava sabhariyassa mama māraṇatthāya pañcannaṃ amaccānaṃ āṇattabhāvaṃ kathentassa sutvā ‘‘kiṃ tvaṃ aññattha bhikkhaṃ na labhasi, raññā te vadho āṇatto, idha māgacchī’’ti dittova nadati. Vītasaddhassa maṃ patīti mamantare vigatasaddhassa tava vacanaṃ sutvā eva nadatīti āha.
此处『辱骂』意指被你的坚定决断所猛烈拒绝，我并不知晓其确切缘由。『亲眼见』的意思如见证一般。『妻子』指的是你的妻子，对五个家人因死亡而失去怙主的悲痛表示述说。听她说『你不能获得供养，因为国王执意杀害你，现在快回这里来』，听到你那已无信心离我而去的话，就是这样说的。
Tato rājā attano dosaṃ sampaṭicchitvā taṃ khamāpento catutthaṃ gāthamāha –
于是国王察觉自身的过失，宽恕之后，吟唱了第四偈──
§127
127.
‘‘Ahu esa kato doso, yathā bhāsasi brāhmaṇa;
‘这过失究竟有多少呢，婆罗门，你所言说之处；
Esa bhiyyo pasīdāmi, vasa brāhmaṇa māgamā’’ti.
这令我更加安乐，婆罗门，请你暂且停留于此。’
Tattha bhiyyoti saccaṃ mayā evaṃ āṇattaṃ, ayaṃ me doso, esa panāhaṃ idāni adhikataraṃ tayi pasīdāmi, idheva vasa, mā aññattha gamīti.
此中‘更加’者，实由我亲自体悟，此过失乃我所感；我今更觉这过失加强，于此地停留，莫往他处也。
Taṃ sutvā mahāsatto, ‘‘mahārāja, paṇḍitā nāma tādisena parapattiyena apaccakkhakārinā saddhiṃ na vasantī’’ti vatvā tassa anācāraṃ pakāsento āha –
闻此，大丈夫说道：‘大王，智慧者对于如是他人过失，不共处同居，’明示其不当之行，随即说道——
§128
128.
‘‘Sabbaseto pure āsi, tatopi sabalo ahu;
『过去有一切的尸体，那个时候也都是强壮的；
Sabbalohitako dāni, kālo pakkamituṃ mama.
现今一切血肉构成，我的时代将要结束。』
§129
129.
‘‘Abbhantaraṃ pure āsi, tato majjhe tato bahi;
『过去在内在、居中、外在都有存在；
Purā niddhamanā hoti, sayameva vajāmahaṃ.
以前是安静的睡眠，我亲自卧倒休息。』
§130
130.
‘‘Vītasaddhaṃ na seveyya, upadānaṃvanodakaṃ;
『不应亲近无信心者，不应亲近执取如饮污水者；
Sacepi naṃ anukhaṇe, vāri kaddamagandhikaṃ.
若此人不迎合他者，亦不饮用有恶臭的水。』
§131
131.
‘‘Pasannameva seveyya, appasannaṃ vivajjaye;
『应当亲近纯净者，应当远离污秽者；
Pasannaṃ payirupāseyya, rahadaṃvudakatthiko.
应当护持纯净者者，如护持藏有宝藏的水源。』
§132
132.
一百三十二。
‘‘Bhaje bhajantaṃ purisaṃ, abhajantaṃ na bhajjaye;
『尊重尊重他人的人，绝不去轻视不尊重的人；
Asappurisadhammo so, yo bhajantaṃ na bhajjati.
那不尊重他人的，便是不善人之行。』
§133
133.
一百三十三。
‘‘Yo bhajantaṃ na bhajati, sevamānaṃ na sevati;
『不尊重他人者，自己行事时也不会恭敬侍奉；
Sa ve manussapāpiṭṭho, migo sākhassito yathā.
此人即如野兽与森林中老虎一般，属于人中之下。』
§134
134.
‘‘Accābhikkhaṇasaṃsaggā, asamosaraṇena ca;
『恶友交往，以及不善的避谪，』
Etena mittā jīranti, akāle yācanāya ca.
『以此，朋友们衰老耗损，且不得适时乞食。』
§135
135.
‘‘Tasmā nābhikkhaṇaṃ gacche, na ca gacche cirāciraṃ;
『因此，不可与恶友交往，亦不可长久往来；』
Kālena yācaṃ yāceyya, evaṃ mittā na jīyare.
『应当适时乞食，如此朋友不会衰败。』
§136
136.
‘‘Aticiraṃ nivāsena, piyo bhavati appiyo;
「长期共处，则亲近；不亲近者，则疏远；
Āmanta kho taṃ gacchāma, purā te homa appiyā’’ti.
既然如此，那就去吧，我们从前与你是不亲近的。」
Tattha sabbasetoti, mahārāja, paṭhamameva tava nivesane mama odano sabbaseto ahosi, yaṃ tvaṃ bhuñjasi, tameva dāpesīti attho. Tatoti tato pacchā paribhedakānaṃ vacanaṃ gahetvā tava mayi virattakāle sabalo missakodano jāto. Dānīti idāni sabbalohitako jāto. Kāloti aguṇaññussa tava santikā idāni mama pakkamituṃ kālo. Abbhantaranti paṭhamaṃ mama abbhantaraṃ āsanaṃ āsi, alaṅkatamahātalamhi ussitasetacchatte rājapallaṅkeyeva maṃ nisīdāpesuṃ. Majjheti sopānamatthake. Purā niddhamanā hotīti yāva gīvāyaṃ gahetvā nikkaḍḍhanā na hoti.
这里『全部相合』一语，尊贵的大王，是指你我初次同住时，我的饭食与你完全相合，你所食用的饭食，也是给你食用的那一份。『饭食合和』之后，因应不同事由而说的言语而生，正当你与我断绝时，便产生了争斗的恶念。『施与』，如今因你已成畜生血肉者之义。『时刻』，指你不贤之人，如今是我出离的时机。『里面』，指最初我的内部住处，是装饰华丽的大殿内，色彩鲜明的蚕丝华盖之下，就是宫殿卧榻我所坐处。『中间』指台阶底下。曾经昏沉无眠，直至解脱，未能下床行动。
Anukhaṇeti sacepi anudakaṃ udapānaṃ patto puriso udakaṃ apassanto kalalaṃ viyūhitvā anukhaṇeyya, tathāpi taṃ vāri kaddamagandhikaṃ bhaveyya, amanuññatāya na piveyya, tatheva vītasaddhaṃ payirupāsantena laddhapaccayāpi parittā ceva lūkhā ca, amanuññā aparibhogārahāti attho. Pasannanti patiṭṭhitasaddhaṃ. Rahadanti gambhīraṃ mahārahadaṃ. Bhajantanti attānaṃ bhajantameva bhajeyya. Abhajantanti paccatthikaṃ. Na bhajjayeti na bhajeyya. Na bhajjatīti yo puriso attānaṃ bhajantaṃ hitacittaṃ puggalaṃ na bhajati, so asappurisadhammo nāmāti. Manussapāpiṭṭhoti manussalāmako patikuṭṭho sabbapacchimako. Sākhassitoti makkaṭo.
「跟随」是说，即使涉水、沾湿或饮水，若人不见，水也可能混浊肮脏，却不以礼节饮用。正如清净心、正信、善护持的条件，即使与佛结缘，也受保护亲近。『明朗』指坚定的信念。『深沈』指深远广大。『奉持』即专心自养。『不持』则为旁边。『不奉』是指不去扶持。『不奉持』者，是不具慈心而不奉持自利护持者，称为恶人之法。『人畜背弃』是指人畜之子遭鄙弃、轻视、全然被拒。『黏着者』是猿猴的比喻。
Accābhikkhaṇasaṃsaggāti ativiya abhiṇhasaṃsaggena. Akāleti ayuttappattakāle parassa piyabhaṇḍaṃ yācanāya mittā jīranti nāma, tvampi aticiraṃ nivāsena mayi mittiṃ bhindi. Tasmāti yasmā accābhikkhaṇasaṃsaggena asamosaraṇena ca mittā jīranti, tasmā. Cirāciranti cirakālaṃ vītināmetvā ciraṃ na gacche na upasaṅkameyya. Yācanti yācitabbaṃ bhaṇḍakaṃ yuttakāle yāceyya. Na jīyareti evaṃ mittā na jīranti. Purā te homa appiyāti yāva tava appiyā na homa, tāva āmantetvāva taṃ gacchāmāti.
「甚为亲密的往来」指过度贴近、纠缠的往来。『不洁净的』形容于不合时节请托他人深情厚意为友谊，而你与我因过久共处而有间隙。因而因过度亲密和显露无礼，致使友谊生变。人故应称长久而非短暂，不能近前而应远隔。应当在适当时机求告或索取所有应得之物。如此方能长久而不衰败。如前言你我不亲近，则在你不亲近时，我叫你去行。」
Rājā āha –
国王说道：
§137
137.
‘‘Evaṃ ce yācamānānaṃ, añjaliṃ nāvabujjhasi;
『若对乞讨者，你不领受他们合掌所示的供养；
Paricārakānaṃ sataṃ, vacanaṃ na karosi no;
你不为侍者们说一句话；
Evaṃ taṃ abhiyācāma, puna kayirāsi pariyāya’’nti.
如此，我则再三请求你，他日应当另作他议。』
Tattha nāvabujjhasīti sace, bhante, evaṃ yācantena mayā kataṃ añjaliṃ na jānāsi, na paṭiggaṇhasīti attho. Pariyāyanti puna idhāgamanāya ekavāraṃ kareyyāsīti yācati.
这里“不领受”，若尊者你说对这种乞讨者所作的合掌供养，你不明白、不接受，则是此义。所谓“另作他议”，指日后往来时，再做一次要求。
Bodhisatto āha –
菩提萨埵言：
§138
138.
‘‘Evaṃ ce no viharataṃ, antarāyo na hessati;
「若我们若是这样修行，便不会有障碍；
Tuyhaṃ vāpi mahārāja, mayhaṃ vā raṭṭhavaddhana;
无论是陛下，还是我这国土的兴盛者；
Appeva nāma passema, ahorattānamaccaye’’ti.
白天黑夜都能见到彼此，现见不会断绝。」
Tattha evaṃ ce noti sace, mahārāja, evaṃ nānā hutvā viharantānaṃ amhākaṃ antarāyo na hessati, tuyhaṃ vā mayhaṃ vā jīvitaṃ pavattissatīti dīpeti. Passemāti api nāma passeyyāma.
此中意谓：若非如此，陛下！若众多异己修行者依此不同之法住持，吾等之间必无障碍。祈愿陛下与我等同命共存。所谓“我们得以相见”，亦即必能见面。
Evaṃ vatvā mahāsatto rañño dhammaṃ desetvā ‘‘appamatto hohi, mahārājā’’ti vatvā uyyānā nikkhamitvā ekasmiṃ sabhāgaṭṭhāne bhikkhāya caritvā bārāṇasito nikkhamma anupubbena himavantokāsameva gantvā kiñci kālaṃ vasitvā puna otaritvā ekaṃ paccantagāmaṃ nissāya araññe vasi. Tassa pana gatakālato paṭṭhāya te amaccā puna vinicchaye nisīditvā vilopaṃ karontā cintayiṃsu – ‘‘sace mahābodhiparibbājako punāgamissati, jīvitaṃ no natthi, kiṃ nu khvassa anāgamanakāraṇaṃ kareyyāmā’’ti. Atha nesaṃ etadahosi – ‘‘ime sattā paṭibaddhaṭṭhānaṃ nāma jahituṃ na sakkonti, kiṃ nu khvassa idha paṭibaddhaṭṭhāna’’nti. Tato ‘‘rañño aggamahesī’’ti ñatvā ‘‘ṭhānaṃ kho panetaṃ vijjati, yaṃ so imaṃ nissāya āgaccheyya, paṭikacceva naṃ mārāpessāmā’’ti te rājānaṃ etadavocuṃ – ‘‘deva, imasmiṃ divase nagare ekā kathā sūyatī’’ti. ‘‘Kiṃ kathā nāmā’’ti? ‘‘Mahābodhiparibbājako ca kira devī ca aññamaññaṃ sāsanapaṭisāsanaṃ pesentī’’ti. ‘‘Kinti katvā’’ti? Tena kira deviyā pesitaṃ ‘‘sakkā nu kho attano balena rājānaṃ mārāpetvā mama setacchattaṃ dātu’’nti. Tāyapissa pesitaṃ ‘‘rañño māraṇaṃ nāma mama bhāro, mahābodhiparibbājako khippaṃ āgacchatū’’ti rājā tesaṃ punappunaṃ kathentānaṃ saddahitvā ‘‘idāni kiṃ kattabba’’nti pucchitvā ‘‘deviṃ māretuṃ vaṭṭatī’’ti vutte anupaparikkhitvāva ‘‘tena hi naṃ tumheva māretvā khaṇḍākhaṇḍikaṃ chinditvā vaccakūpe khipathā’’ti āha. Te tathā kariṃsu. Tassā māritabhāvo sakalanagare pākaṭo ahosi.
如是说完，贤者向王宣说法：“大王，应当精进不懈怠。”言毕，贤者出入宫廷，在巴拉那西托城外依止修行，先去喜马南方边区，暂住一时，后来下山依靠一村庄，在森林中生活。那些老人趁他离开时聚集商议，坐而终日议论：“若大觉行者再来，我们便没有活路，到底因他不再来，我们当如何？”又自言自语：“这些人不可能放弃其所执着的地方，更何况你呢，怎会放弃此地？”后来有人知晓王后说：“此地确有一处地方，如来可依止，我们定必护持。”诸王对曰：“天神今日于城中所说话语有一。”问曰：“何话？”答曰：“大觉行者与天后互相传达教法。”问曰：“如何做？”天后言予说：“我能凭自身力量护王不受魔害，愿捐献我的心。”王复自言：“死亡是我的重负，大觉行者速速到来。”诸王谈话不止，询问该行何事。答曰：“当杀天后。”未做深检，就说：“尔等亲手杀之，肢解尸体，投入火桶速度快速。”诸人遵命而为。天后死已，尸体暴露于全城。
Athassā cattāro puttā ‘‘iminā no niraparādhā mātā māritā’’ti rañño paccatthikā ahesuṃ. Rājā mahābhayappatto ahosi. Mahāsatto paramparāya taṃ pavattiṃ sutvā cintesi – ‘‘ṭhapetvā maṃ añño te kumāre saññāpetvā pitaraṃ khamāpetuṃ samattho nāma natthi, rañño ca jīvitaṃ dassāmi, kumāre ca pāpato mocessāmī’’ti. So punadivase paccantagāmaṃ pavisitvā manussehi dinnaṃ makkaṭamaṃsaṃ khāditvā tassa cammaṃ yācitvā gahetvā assamapade sukkhāpetvā niggandhaṃ katvā nivāsesipi pārupesipi aṃsepi ṭhapesi. Kiṃkāraṇā? ‘‘Bahūpakāro me’’ti vacanatthāya. So taṃ cammaṃ ādāya anupubbena bārāṇasiṃ gantvā kumāre upasaṅkamitvā ‘‘pitughātakakammaṃ nāma dāruṇaṃ, taṃ vo na kātabbaṃ, ajarāmaro satto nāma natthi, ahaṃ tumhe aññamaññaṃ samagge karissāmicceva āgato, tumhe mayā pahite sāsane āgaccheyyāthā’’ti kumāre ovaditvā antonagare uyyānaṃ pavisitvā makkaṭacammaṃ attharitvā silāpaṭṭe nisīdi.
次日，他的四子坐于王后灵柩前，哀叹曰：“他无辜，被母亲所杀。”王忧心忡忡。贤者听闻此事，思量：“若由他人代替自己为儿请罪，恳求父亲宽恕，却无此能力，我愿献生护王，解儿罪恶。”次日，贤者入田间，啖人所施猴肉，乞取兽皮，清洗干净，安置妥帖，熏香净室，摆设座椅。意为：“此乃大善事业。”拈兽皮赴巴拉那西，至幼子所，劝其曰：“杀父乃大恶业，不可为也。众生无常，我既同来，愿同共行。尔尚在我护法内来居。”劝后，进宫至园中，安设兽皮。
Atha naṃ uyyānapālako disvā vegena gantvā rañño ārocesi. Rājā sutvāva sañjātasomanasso hutvā te amacce ādāya tattha gantvā mahāsattaṃ vanditvā ekamantaṃ nisīditvā paṭisanthāraṃ kātuṃ ārabhi. Mahāsatto tena saddhiṃ asammoditvā makkaṭacammameva parimajji. Atha naṃ evamāha – ‘‘bhante, tumhe maṃ akathetvā makkaṭacammameva parimajjatha, kiṃ vo idaṃ mayā bahūpakāratara’’nti? ‘‘Āma mahārāja, bahūpakāro me esa vānaro, ahamassa piṭṭhe nisīditvā vicariṃ, ayaṃ me pānīyaghaṭaṃ āhari, vasanaṭṭhānaṃ sammajji, ābhisamācārikavattapaṭivattaṃ mama akāsi, ahaṃ pana attano dubbalacittatāya assa maṃsaṃ khāditvā cammaṃ sukkhāpetvā attharitvā nisīdāmi ceva nipajjāmi ca, evaṃ bahūpakāro esa mayha’’nti. Iti so tesaṃ vāde bhindanatthāya vānaracamme vānaravohāraṃ āropetvā taṃ taṃ pariyāyaṃ sandhāya imaṃ kathaṃ kathesi. So hi tassa nivutthapubbattā ‘‘piṭṭhe nisīditvā vicari’’nti āha; taṃ aṃse katvā pānīyaghaṭassa āhaṭapubbattā ‘‘pānīyaghaṭaṃ āharī’’ti āha; tena cammena bhūmiyaṃ sammaṭṭhapubbattā ‘‘vasanaṭṭhānaṃ sammajjī’’ti āha; nipannakāle tena cammena piṭṭhiyā, akkantakāle pādānaṃ phuṭṭhapubbattā ‘‘vattapaṭivattaṃ me akāsī’’ti āha. Chātakāle pana tassa maṃsaṃ labhitvā khāditattā ‘‘ahaṃ pana attano dubbalacittatāya tassa maṃsaṃ khādi’’nti āha.
园丁见事速告王。王闻讯，忧愁若死。带诸老入园，敬礼贤者，入一隅坐，始议大事。贤者不答，只依兽皮懒卧。复曰：“尊者不答，反缠兽皮，何意于我大善事？”尊者曰：“是我大恩者，在我后背逡巡，我以手中水瓶饮水，净浴衣处，遵守戒律；只因自心软弱，食肉后以兽皮安座，或眠或坐，方获安息，如是乃大恩也。”于是以此辩解，准备猴群宴会，作讲解教程，分阶段详述其意义：先述“后背逡巡”，践实兽皮，乃“净浴衣处”，坐落之际谓“依戒律常行”，食肉后得安坐即证大恩。
Taṃ sutvā te amaccā ‘‘pāṇātipāto tena kato’’ti saññāya ‘‘passatha, bho, pabbajitassa kammaṃ, makkaṭaṃ kira māretvā maṃsaṃ khāditvā cammaṃ gahetvā vicaratī’’ti pāṇiṃ paharitvā parihāsamakaṃsu. Mahāsatto te tathā karonte disvā ‘‘ime attano vādabhedanatthāya mama cammaṃ ādāya āgatabhāvaṃ na jānanti, jānāpessāmi ne’’ti ahetukavādiṃ tāva āmantetvā pucchi – ‘‘āvuso, tvaṃ kasmā maṃ parihasasī’’ti? ‘‘Mittadubbhikammassa ceva pāṇātipātassa ca katattā’’ti. Tato mahāsatto ‘‘yo pana gatiyā ceva diṭṭhiyā ca te saddahitvā evaṃ kareyya, tena kiṃ dukkaṭa’’nti tassa vādaṃ bhindanto āha –
诸老闻之，晓悟其意，曰：“此乃杀生既成之业，观之吧，大王，此猴杀生，食肉，携兽皮而行。”举手讥讽嘲笑。贤者目睹众人如此议论，自言：“尔等不了解我取此兽皮内涵，我必告汝。”遂问一老：“汝为何嘲笑我？”答曰：“因友行恶，及杀生业故。”贤者曰：“汝如依正见正行应如彼，何恶之有？”辩论中阐释其义。
§139
139.
‘‘Udīraṇā ce saṃgatyā, bhāvāyamanuvattati;
“若兴起正法，意愿随行。”
Akāmā akaraṇīyaṃ vā, karaṇīyaṃ vāpi kubbati;
不愿为者虽然不可为，愿为者虽应为业却生于恶；
Akāmakaraṇīyamhi, kvidha pāpena lippati.
于不欲为业中，恶业何以能染污？
§140
140.
‘‘So ce attho ca dhammo ca, kalyāṇo na ca pāpako;
若因缘事相皆善而不恶，
Bhoto ce vacanaṃ saccaṃ, suhato vānaro mayā.
汝言诚实，是我所乐之言。
§141
141.
‘‘Attano ce hi vādassa, aparādhaṃ vijāniyā;
“若于自身辩论中，知其过失，
Na maṃ tvaṃ garaheyyāsi, bhoto vādo hi tādiso’’ti.
你不应嫌恶我，这种辩说正是如此。”
Tattha udīraṇāti kathā. Saṃgatyāti saṃgatiyā channaṃ abhijātīnaṃ taṃ taṃ abhijātiṃ upagamanena. Bhāvāyamanuvattatīti bhāvena anuvattati, karaṇatthe sampadānaṃ. Akāmāti akāmena anicchāya. Akaraṇīyaṃ vā karaṇīyaṃ vāpīti akattabbaṃ pāpaṃ vā kattabbaṃ kusalaṃ vā. Kubbatīti karoti. Kvidhāti ko idha. Idaṃ vuttaṃ hoti – tvaṃ ahetukavādī ‘‘natthi hetu natthi paccayo sattānaṃ saṃkilesāyā’’tiādidiṭṭhiko, ayaṃ loko saṃgatiyā ceva sabhāvena ca anuvattati pariṇamati, tattha tattha sukhadukkhaṃ paṭisaṃvedeti. Akāmakova pāpaṃ vā puññaṃ vā karotīti vadasi, ayaṃ tava udīraṇā sace tathā, evaṃ sante akāmakaraṇīyasmiṃ attano dhammatāya pavattamāne pāpe ko idha satto pāpena lippati, sace hi attanā akatena pāpena lippati, na koci na lippeyyāti.
此处“udīraṇa”指言语，谓之宣说，发声；“saṃgati”意为由亲近聚会而相互知道，即因相互会合而认识；“bhāvena anuvattati”意味着依思想理会顺承，作因缘进展；“akāma”指无意愿，无欲求；“akaraṇīyaṃ vā karaṇīyaṃ vā”意为不应作或应当作，包括恶业或善业；“kubbatīti karoti”为“作”为动词；“kvidhāti”问“何为”或“如何”；此段所言：据所论述，你乃无因执著论者，认为“众生烦恼无因无缘”等执见，而此世界因缘会合、众会相续变化，处处感受苦乐。尔等言无意为作恶或行善，若你的责难成立，则在此无意而行恶善时，谁能受染恶呢？若自身未作恶，则无人能受其染，此为义理。
So ceti so ahetukavādasaṅkhāto tava bhāsitattho ca atthajotako dhammo ca kalyāṇo na ca pāpako. ‘‘Ahetū appaccayā sattā saṃkilissanti, sukhadukkhaṃ paṭisaṃvediyantī’’ti idaṃ bhoto vacanaṃ saccaṃ ce, suhato vānaro mayā, ko ettha mama dosoti attho. Vijāniyāti, samma, sace hi tvaṃ attano vādassa aparādhaṃ jāneyyāsi, na maṃ garaheyyāsi. Kiṃkāraṇā? Bhoto vādo hi tādiso, tasmā ayaṃ mama vādaṃ karotīti maṃ pasaṃseyyāsi, attano pana vādaṃ ajānanto maṃ garahasīti.
又言：此辩论被谓无因论者（ahetukavādasaṅkhātā），你的所言实为明亮之义理，且为善法非恶。你的言说谓“无因无缘则众生堕烦恼，并感苦乐”，假如这是真言，聪悟之人啊，猴子啊，为何应怨我？‘知之’即确若你于自己说法之过失明了，则不该憎恨我。因何故？这个辩说也是你的辩说，基于此你应褒赞我，自己若不晓得你的辩说，却嫌恶我者。
Evaṃ mahāsatto taṃ niggaṇhitvā appaṭibhāṇaṃ akāsi. Sopi rājaparisati maṅkubhūto pattakkhandho nisīdi. Mahāsattopi tassa vādaṃ bhinditvā issarakatavādiṃ āmantetvā ‘‘tvaṃ, āvuso, maṃ kasmā parihasasi, yadi issaranimmitavādaṃ sārato paccesī’’ti vatvā āha –
于是伟丈夫息怒莫言。当时国会中，公主坐于座上。伟丈夫亦破除你的辩说，告诫好吵闹者：“朋友，汝为何讥笑我？若你精通吵闹之因，则应以此为准。”于是他说——
§142
142.
‘‘Issaro sabbalokassa, sace kappeti jīvitaṃ;
『主宰』者，谓主宰一切世界者，若其能支配生命，
Iddhiṃ byasanabhāvañca, kammaṃ kalyāṇapāpakaṃ;
又兼具神力与毁坏之力，以及善恶业行，
Niddesakārī puriso, issaro tena lippati.
则如斯人称为主宰者，乃因其由此所著称。
§143
143.
‘‘So ce attho ca dhammo ca, kalyāṇo na ca pāpako;
若此义与法皆善而非恶，
Bhoto ce vacanaṃ saccaṃ, suhato vānaro mayā.
且若彼语正实，则由吾乃如意猿人而知之。
§144
144.
一百四十四。
‘‘Attano ce hi vādassa, aparādhaṃ vijāniyā;
『自己如果确实知道言论上的过失，
Na maṃ tvaṃ garaheyyāsi, bhoto vādo hi tādiso’’ti.
你不会责怪我，因为你的言论本质就是那样。』
Tattha kappeti jīvitanti sace brahmā vā añño vā koci issaro ‘‘tvaṃ kasiyā jīva, tvaṃ gorakkhenā’’ti evaṃ sabbalokassa jīvitaṃ saṃvidahati vicāreti. Iddhiṃ byasanabhāvañcāti issariyādibhedā iddhiyo ca ñātivināsādikaṃ byasanabhāvañca sesañca kalyāṇapāpakaṃ kammaṃ sabbaṃ yadi issarova kappeti karoti. Niddesakārīti yadi tassa niddesaṃ āṇattimeva seso yo koci puriso karoti, evaṃ sante yo koci puriso pāpaṃ karoti, tassa issarena katattā issarova tena pāpena lippati. Sesaṃ purimanayeneva veditabbaṃ. Yathā ca idha, evaṃ sabbattha.
这里所说的『创造生命』，是指若某尊梵天或他某位主宰者说：『你是我的生命，你由我保护』，如此这般他对整个世间的生命予以创造和维持，反复思量。所谓神通及毁灭性质，指各种主宰者的神通，并且神通为所知的灭除，也是毁灭性质的，作恶善事等一切行为若由主宰者所造作，便算为主宰者所为。由于此为示现因果，因此若某人造作恶行，就像被主宰者所作的罪业所染污。后果应当按前因推知。正如这里所言，如此一切处皆是这样。
Iti so ambatova muggaraṃ gahetvā ambaṃ pātento viya issarakaraṇeneva issarakatavādaṃ bhinditvā pubbekatavādiṃ āmantetvā ‘‘tvaṃ, āvuso, maṃ kiṃ parihasasi, yadi pubbekatavādaṃ saccaṃ maññasī’’ti vatvā āha –
于是那人如同拿着棍棒的疯子，似乎用棍棒劈砍虾，藉此破坏主宰者的说法，打破前世论者的观点，对先行论者说：『朋友啊，你为何嘲笑我，如果你真的认为前世论是真实的？』说完便宣称，
§145
145.
一百四十五。
‘‘Sace pubbekatahetu, sukhadukkhaṃ nigacchati;
若从前因缘而言，则苦乐皆由此产生；
Porāṇakaṃ kataṃ pāpaṃ, tameso muccate iṇaṃ;
若往昔行为为恶，则由此受下生之苦获解脱；
Porāṇaka iṇamokkho, kvidha pāpena lippati.
往昔解脱如何沾染恶业？
§146
146.
‘‘So ce attho ca dhammo ca, kalyāṇo na ca pāpako;
若法与理皆有其义，且为善法非恶法；
Bhoto ce vacanaṃ saccaṃ, suhato vānaro mayā.
若阁下所言真实，则我猿亦会欢喜。
§147
147.
‘‘Attano ce hi vādassa, aparādhaṃ vijāniyā;
『倘若自己确知言论中无过错，
Na maṃ tvaṃ garaheyyāsi, bhoto vādo hi tādiso’’ti.
你便不应责难我，因为这种争论正是如此。』
Tattha pubbekatahetūti pubbakatahetu purimabhave katakammakāraṇeneva. Tameso muccate iṇanti yo vadhabandhādīhi dukkhaṃ pāpuṇāti, yadi so yaṃ tena porāṇakaṃ kataṃ pāpaṃ, taṃ idāni iṇaṃ muccati, evaṃ sante mamapi esa porāṇakaiṇato mokkho, anena hi makkaṭena pubbe paribbājakena hutvā ahaṃ makkaṭo samāno māretvā khādito bhavissāmi, svāyaṃ idha makkaṭattaṃ patto mayā paribbājakattaṃ pattena māretvā khādito bhavissati, ko idha pāpena lippatīti.
此处所谓“前因”，即先前所作之缘由。因此前世所造诸业，感染种种苦果。得此解脱脱离苦难者，是因了断了生死缠缚。如若此时他释放曾犯的恶行，是因为前世已了结了业债。如此，我也因过去作为行商之猕猴，现今虽同为猕猴，却得解脱。既由自己得此猕猴之身，亦由行商猕猴得此身。不染于恶，谁能与此相较呢？
Iti so tassapi vādaṃ bhinditvā ucchedavādiṃ abhimukhaṃ katvā ‘‘tvaṃ, āvuso, ‘itthi dinna’ntiādīni vatvā ‘idheva sattā ucchijjanti, paralokaṃ gatā nāma natthī’ti maññamāno kasmā maṃ parihasasī’’ti santajjetvā āha –
于是彼人打破其论，面对断灭论者，反问曰：“汝，善友，言‘女有给与’等语，且言‘众生正被毁灭，别无来世’，如此想法何以而笑我？”彼人激怒曰——
§148
148.
‘‘Catunnaṃyevupādāya, rūpaṃ sambhoti pāṇinaṃ;
「借助四种根缘，色身得以现出；
Yato ca rūpaṃ sambhoti, tatthevānupagacchati;
色身既然现出，生命随之而到；
Idheva jīvati jīvo, pecca pecca vinassati.
生命正是在此活着，死时即归灭去。」
§149
149.
‘‘Ucchijjati ayaṃ loko, ye bālā ye ca paṇḍitā;
「此世间被灭除，愚人亦如智者；
Ucchijjamāne lokamhi, kvidha pāpena lippati.
世间被灭除时，恶业又将如何沾染乎？」
§150
150.
‘‘So ce attho ca dhammo ca, kalyāṇo na ca pāpako;
『如果事情与教法都是善美之事，且非恶劣之道；』
Bhoto ce vacanaṃ saccaṃ, suhato vānaro mayā.
『你们若说的话真实无伪，我便心悦诚服如猴。』
§151
151.
‘‘Attano ce hi vādassa, aparādhaṃ vijāniyā;
『若你知道自己言语的过失，
Na maṃ tvaṃ garaheyyāsi, bhoto vādo hi tādiso’’ti.
你本不应责怪我，因为你的言论本就如此。』
Tattha catunnanti pathavīādīnaṃ bhūtānaṃ. Rūpanti rūpakkhandho. Tatthevāti yato taṃ rūpaṃ sambhoti, nirujjhanakālepi tattheva anupagacchati. Iminā tassa ‘‘cātumahābhūtiko ayaṃ puriso yadā kālaṃ karoti, tadā pathavī pathavīkāyaṃ anupeti anupagacchati, āpo… tejo… vāyo vāyokāyaṃ anupeti anupagacchati, ākāsaṃ indriyāni saṅkamanti, āsandhipañcamā purisā mataṃ ādāya gacchanti, yāva āḷāhanā padāni paññāyanti, kāpotakāni aṭṭhīni bhavanti, bhasmantā āhutiyo , dattupaññattaṃ yadidaṃ dānaṃ, tesaṃ tucchā musā vilāpo, ye keci atthikavādaṃ vadanti, bāle ca paṇḍite ca kāyassa bhedā ucchijjanti vinassanti, na honti paraṃ maraṇā’’ti imaṃ diṭṭhiṃ patiṭṭhāpesi. Idhevāti imasmiṃyeva loke jīvo jīvati. Pecca pecca vinassatīti paraloke nibbatto satto gativasena idha anāgantvā tattheva paraloke vinassati ucchijjati. Evaṃ ucchijjamāne lokasmiṃ ko idha pāpena lippatīti.
此处所说四大是指地、水、火、风诸元素。色为色蕴。所谓“此处”者，指色之生起所在，及其灭亡之后亦无所离。由此可知：“此人乃四大组成的存在者，当其时机具足时，地即于地类中相应归入；水、火、风亦复如是，各归其类。空为诸根所侵扰之境界，第五者，诸人以此为根，所依而行，直到脚步踏落为止。鸽子是骨头，烧灰是火祭，所施捐之物，皆无有价值。虚妄的言语诳谤，众生无论愚痴智者，身躯俱断灭消亡，无有他生。”由此建立此观点。“此处”者，谓此一世间生命即是活着。往昔与将来终尽灭绝，即彼他世已灭之生命归于此世，既无复来，当即断灭消亡。如是断灭时世间谁受罪恶？
Iti so tassapi vādaṃ bhinditvā khattavijjavādiṃ āmantetvā ‘‘tvaṃ, āvuso, ‘mātāpitaropi māretvā attano attho kātabbo’ti imaṃ laddhiṃ ukkhipitvā vicaranto kasmā maṃ parihasasī’’ti vatvā āha –
于是他反驳那位武人学者的论断，谏诫道：“汝啊，朋友！‘即使杀父母也应为自己利益行事’此观点若采纳，汝何以还嘲笑我？”
§152
152.
‘‘Āhu khattavidā loke, bālā paṇḍitamānino;
“世间武士，愚昧而自负，
Mātaraṃ pitaraṃ haññe, atho jeṭṭhampi bhātaraṃ;
杀母杀父，或甚至长兄，
Haneyya puttadāre ca, attho ce tādiso siyā’’ti.
若是如此杀害儿女与妻室，也自视其有正当理由。”
Tattha khattavidāti khattavijjā, ayameva vā pāṭho. Khattavijjācariyānaṃ etaṃ nāmaṃ. Bālā paṇḍitamāninoti bālā samānāpi ‘‘paṇḍitā mayaṃ attano paṇḍitabhāvaṃ pakāsemā’’ti maññamānā paṇḍitamānino hutvā evamāhu. Attho ceti sace attano yathārūpo koci attho siyā, na kiñci parivajjeyya, sabbaṃ haneyyevāti vadanti, tvampi nesaṃ aññataroti.
此处谓『khattavidā』是『khattavijjā』的意思，也就是说这就是其文义。『khattavijjācariyānaṃ』者，乃『战士技艺』之名称。愚者自以为聪明，愚者众多亦复如此，自谓『我们是聪明者，表现我之聪明本色』，遂成自负之聪明者，且尔者如是言。其义即是：若其有自身相应之义者，无须避讳，众谓『应当尽除一切』，唯尔诸人中，独不然也。
Evaṃ tassa laddhiṃ patiṭṭhapetvā attano laddhiṃ pakāsento āha –
于是对此所得之果报，坚定不移，现显己果报，云：
§153
153.
（数字行，无需翻译）
‘‘Yassa rukkhassa chāyāya, nisīdeyya sayeyya vā;
『某树之荫下，可以坐卧，
Na tassa sākhaṃ bhañjeyya, mittadubbho hi pāpako.
其枝不折断，恶友实为恶劣。』
§154
154.
（数字行，无需翻译）
‘‘Atha atthe samuppanne, samūlamapi abbahe;
于是，义理既已显现，即使根本（义理）也未衰减；
Attho me sambalenāpi, suhato vānaro mayā.
我虽谨慎保持此义理，（仍觉）稳妥如同灵巧之猴。
§155
155.
‘‘So ce attho ca dhammo ca, kalyāṇo na ca pāpako;
如果该义理及法都是善美而非恶劣，
Bhoto ce vacanaṃ saccaṃ, suhato vānaro mayā.
你的言论确实真实，我仍谨慎如灵巧猴一般维持。
§156
156.
‘‘Attano ce hi vādassa, aparādhaṃ vijāniyā;
“如果你明白自己的言论中有过失，
Na maṃ tvaṃ garaheyyāsi, bhoto vādo hi tādiso’’ti.
千万不要因此厌恨我，阁下的言词正是如此。”
Tattha ambho khattavida amhākaṃ pana ācariyā evaṃ vaṇṇayanti. Attanā paribhuttacchāyassa rukkhassapi sākhaṃ vā paṇṇaṃ vā na bhañjeyya. Kiṃkāraṇā ? Mittadubbho hi pāpako. Tvaṃ pana evaṃ vadesi – ‘‘atha atthe samuppanne samūlamapi abbahe’’ti, mama ca pātheyyena attho ahosi, tasmā sacepesa mayā hato, tathāpi attho me sambalenāpi, suhato vānaro mayā.
此处，作为贵族的弟子对我们老师这样描述：自己绝不损坏被戏弄的树荫，无论是树枝还是树叶。为什么呢？因为敌人恶劣，罪恶深重。你却说：“既然事情已经发生，连根本也该拔除”，而我却因此失去路径，倘若借此我被杀，虽然如此，我仍能守护自身，平安如同善良的猕猴。”
Evaṃ so tassapi vādaṃ bhinditvā pañcasu tesu apaṭibhānesu nisinnesu rājānaṃ āmantetvā, ‘‘mahārāja, tvaṃ ime pañca raṭṭhavilopake mahācore gahetvā vicarasi, aho bālo, evarūpānañhi saṃsaggena puriso diṭṭhadhammikampi samparāyikampi mahādukkhaṃ pāpuṇeyyā’’ti vatvā rañño dhammaṃ desento āha –
于是他破坏了他们的辩论，召集五人中不懂道理的残余，邀请国王，说：“大王，你持着这五国被剥夺的土地，与这些大盗为伍，哎呀愚蠢啊，像这样因缘聚合的人，既是现世之人也是未来世中的人，将承受大苦。”说着，他向国王宣示法义：
§157
157.
‘‘Ahetuvādo puriso, yo ca issarakuttiko;
“无缘由而言的人，欲望煽动者；
Pubbekatī ca ucchedī, yo ca khattavido naro.
以前世时的断灭者，或者说为王者学识者的人。
§158
158.
一百五十八。
‘‘Ete asappurisā loke, bālā paṇḍitamānino;
『这些人在世间，是不善男子，自以为智慧；
Kareyya tādiso pāpaṃ, atho aññampi kāraye;
会作如是恶业，或者作他种恶业；
Asappurisasaṃsaggo, dukkhanto kaṭukudrayo’’ti.
与不善男子结合，共受苦难，苦痛剧烈。』
Tattha tādisoti, mahārāja, yādisā ete pañca diṭṭhigatikā, tādiso puriso sayampi pāpaṃ kareyya. Yvāssa vacanaṃ suṇāti, taṃ aññampi kāraye. Dukkhantoti evarūpehi asappurisehi saddhiṃ saṃsaggo idhalokepi paralokepi dukkhanto kaṭukudrayova hoti. Imassa panatthassa pakāsanatthaṃ ‘‘yāni kānici, bhikkhave, bhayāni uppajjanti, sabbāni tāni bālato’’ti suttaṃ (a. ni. 3.1) āharitabbaṃ. Godhajātaka- (jā. 1.1.138) sañjīvajātaka- (jā. 1.1.150) akittijātakādīhi (jā. 1.13.83 ādayo) cāyamattho dīpetabbo.
其中所谓『如是』者，尊贵王啊，即这五种见解之所趋之人中，如此的人即使是自己，也会作恶。若听闻某言，他人亦复作恶。谓与此类不善男子共结，世间与彼世亦苦难，严重如苦痛之煞。为明此义，宜引此经曰：『诸比库，凡一切生怖皆由愚者』（长部辅行3.1）。又应依《鸠摩子本生经》、《苏生本生经》、《无地本生经》等（本生故事长部1.1.138、1.1.150及1.13.83等）以明彼义理。
Idānī opammadassanavasena dhammadesanaṃ vaḍḍhento āha –
现在，在以违背警觉的方式增进法的宣说时，世尊说—
§159
159.
一百五十九。
‘‘Urabbharūpena vakassu pubbe, asaṃkito ajayūthaṃ upeti;
『请用精进的行为向前迈进，未散乱地前行，胜利而至；
Hantvā uraṇiṃ ajikaṃ ajañca, utrāsayitvā yenakāmaṃ paleti.
摧毁心中贪欲、恶业及无知的烦恼，抛弃所爱，断除贪求。』
§160
160.
一百六十。
‘‘Tathāvidheke samaṇabrāhmaṇāse, chadanaṃ katvā vañcayanti manusse;
『然于不同者中，沙门婆罗门，伪装遮掩，欺骗世人；』
Anāsakā thaṇḍilaseyyakā ca, rajojallaṃ ukkuṭikappadhānaṃ;
没有断根的石棺床，以及覆盖着血水的结生膜，
Pariyāyabhattañca apānakattā, pāpācārā arahanto vadānā.
又有与流出物有关的秽物，以及阿拉汉们所说的恶行。
§161
161.
‘‘Ete asappurisā loke, bālā paṇḍitamānino;
“这些世间的不善之人，愚昧却自视聪明；
Kareyya tādiso pāpaṃ, atho aññampi kāraye;
做着那样的恶业，或者还作他种恶行；
Asappurisasaṃsaggo, dukkhanto kaṭukudrayo.
与不善之人结伴，痛苦（由此）炎恼苛厉。”
§162
162.
一百六十二。
‘‘Yamāhu natthi vīriyanti, ahetuñca pavadanti ye;
所谓那些没有精进的人，且声称没有缘起因果之理，
Parakāraṃ attakārañca, ye tucchaṃ samavaṇṇayuṃ.
既做他人之恶事，又作自身之坏行，彼等言说皆无实义。
§163
163.
一百六十三。
‘‘Ete asappurisā loke, bālā paṇḍitamānino;
这些人在世间即为不善人，愚昧而妄自尊大，
Kareyya tādiso pāpaṃ, atho aññampi kāraye;
他们会造此恶业，或者还将作其他恶行；
Asappurisasaṃsaggo, dukkhanto kaṭukudrayo.
与恶劣之人结交，苦恼且难以忍受。
§164
164.
‘‘Sace hi vīriyaṃ nāssa, kammaṃ kalyāṇapāpakaṃ;
『若无精进，则善恶业无法成就；
Na bhare vaḍḍhakiṃ rājā, napi yantāni kāraye.
如同国王不能充实其军队，亦无法使其工匠作业。』
§165
165.
‘‘Yasmā ca vīriyaṃ atthi, kammaṃ kalyāṇapāpakaṃ;
『由于存在精进，善恶业因而成就；
Tasmā yantāni kāreti, rājā bharati vaḍḍhakiṃ.
因此，国王承当养育那些行事的人。
§166
166.
‘‘Yadi vassasataṃ devo, na vasse na himaṃ pate;
『如果天神常年降雨，却不降雪；
Ucchijjeyya ayaṃ loko, vinasseyya ayaṃ pajā.
那么这个世界将被摧毁，这人民也将灭亡。』
§167
167.
‘‘Yasmā ca vassatī devo, himañcānuphusāyati;
『因为天神降雨，所以雪随之下。』
Tasmā sassāni paccanti, raṭṭhañca pālite ciraṃ.
因此，诸沙莎（苦恼）显现，于国家被保持久远时亦然。
§168
168.
‘‘Gavaṃ ce taramānānaṃ, jimhaṃ gacchati puṅgavo;
『如同牛群放牧时，领头牛走向水源，
Sabbā tā jimhaṃ gacchanti, nette jimhaṃ gate sati.
所有的牛都跟随那水源，若无头牛前往水源时也无人跟随。』
§169
169.
‘‘Evameva manussesu, yo hoti seṭṭhasammato;
『人中亦是如此，谁为最胜者，彼即为被认可者；'}
So ce adhammaṃ carati, pageva itarā pajā;
如果有人行不正法，其他百姓便弃绝他。
Sabbaṃ raṭṭhaṃ dukhaṃ seti, rājā ce hoti adhammiko.
国王若行不正法，整个国家都将陷入苦难。
§170
170.
‘‘Gavaṃ ce taramānānaṃ, ujuṃ gacchati puṅgavo;
若勇士驱赶牛群，前行直正；
Sabbā gāvī ujuṃ yanti, nette ujuṃ gate sati.
所有牛群皆直行，有直头牛引领。
§171
171.
‘‘Evameva manussesu, yo hoti seṭṭhasammato;
「正如人众中，那个被认为最优者；
So sace dhammaṃ carati, pageva itarā pajā;
如果他守护法，则其他民众安乐无忧；
Sabbaṃ raṭṭhaṃ sukhaṃ seti, rājā ce hoti dhammiko.
若为国王而为法治王，则能使整个国土安乐幸福。」
§172
172.
‘‘Mahārukkhassa phalino, āmaṃ chindati yo phalaṃ;
「如同长大树木上结果者，割破未熟果实者；
Rasañcassa na jānāti, bījañcassa vinassati.
既不知其汁味，且使种子灭亡。」
§173
173.
‘‘Mahārukkhūpamaṃ raṭṭhaṃ, adhammena pasāsati;
『比喻国家如大树，以恶政拘束维系；
Rasañcassa na jānāti, raṭṭhañcassa vinassati.
其味道不知，国家亦随之灭亡。』
§174
174.
‘‘Mahārukkhassa phalino, pakkaṃ chindati yo phalaṃ;
『成熟之大树果实者，能够采摘其果；
Rasañcassa vijānāti, bījañcassa na nassati.
其味道知晓，但种子却未毁灭。』
§175
175.
‘‘Mahārukkhūpamaṃ raṭṭhaṃ, dhammena yo pasāsati;
『如大树荫护国家者，依教法而治持；
Rasañcassa vijānāti, raṭṭhañjassa na nassati.
知晓其中滋味者，国家永不消失。』
§176
176.
‘‘Yo ca rājā janapadaṃ, adhammena pasāsati;
『若国王以不正法治国，
Sabbosadhīhi so rājā, viruddho hoti khattiyo.
虽有众多兵士为王，其为族姓必生敌对。』
§177
177.
一百七十七。
‘‘Tatheva negame hiṃsaṃ, ye yuttā kayavikkaye;
『在村野之中，凡以肢体毁坏为目的的战争，
Ojadānabalīkāre, sa kosena virujjhati.
无论是以力气多寡或力量强弱，均为彼此憎恨所阻挡。』
§178
178.
一百七十八。
‘‘Pahāravarakhettaññū, saṅgāme katanissame;
『深谙攻守地形者，在战斗中熟练进退，
Ussite hiṃsayaṃ rājā, sa balena virujjhati.
当奋起施加伤害时，国王将凭借其力量而被制止。』
§179
179.
‘‘Tatheva isayo hiṃsaṃ, saññate brahmacārino;
「同样，奉持清净梵行的人，必定不行加害，
Adhammacārī khattiyo, so saggena virujjhati.
反之，行为不正的刹帝利则为天界所违弃。」
§180
180.
‘‘Yo ca rājā adhammaṭṭho, bhariyaṃ hanti adūsikaṃ;
「那位为不正法所驱使的王，杀害忠良的妻子，
Luddhaṃ pasavate ṭhānaṃ, puttehi ca virujjhati.
毁坏宗族的根基，也必因子孙而被天界所违弃。」
§181
181.
一百八十一。
‘‘Dhammaṃ care jānapade, negamesu balesu ca;
『应当在众地诸郡邑中，奉行正法，
Isayo ca na hiṃseyya, puttadāre samaṃ care.
对诸诸侯不加残害，对子女父母同等恭慎。』
§182
182.
一百八十二。
‘‘Sa tādiso bhūmipati, raṭṭhapālo akodhano;
『此人乃如是的国土主，国土护持者、不嗔怒者，
Sapatte sampakampeti, indova asurādhipo’’ti.
如雷般震动诸敌，犹如天帝之主鬼神之王。』
Tattha vakassūti vako assu, assūti nipātamattaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – mahārāja, pubbe eko urabbharūpo vako ahosi, tassa naṅguṭṭhamattameva dīghaṃ, taṃ pana so antarasattimhi pakkhipitvā urabbharūpena asaṃkito ajayūthaṃ upeti. Tattha uraṇikañca ajikañca ajañca hantvā yenakāmaṃ paleti. Tathāvidheketi tathāvidhā eke samaṇabrāhmaṇā pabbajjāliṅgena chadanaṃ katvā attānaṃ chādetvā madhuravacanādīhi hitakāmā viya hutvā lokaṃ vañcenti. ‘‘Anāsakā’’tiādi tesaṃ chadanassa dassanatthaṃ vuttaṃ. Ekacce hi ‘‘mayaṃ anāsakā na kiñci āhāremā’’ti manusse vañcenti, apare ‘‘mayaṃ thaṇḍilaseyyakā’’ti. Aññesaṃ pana rajojallaṃ chadanaṃ, aññesaṃ ukkuṭikappadhānaṃ, te gacchantāpi uppatitvā ukkuṭikāva gacchanti. Aññesaṃ sattāhadasāhādivārabhojanasaṅkhātaṃ pariyāyabhattachadanaṃ, apare apānakattā honti, ‘‘mayaṃ pānīyaṃ na pivāmā’’ti vadanti. Arahanto vadānāti pāpācārā hutvāpi ‘‘mayaṃ arahanto’’ti vadantā vicaranti. Eteti, mahārāja, ime vā pañca janā hontu aññe vā, yāvanto diṭṭhigatikā nāma, sabbepi ete asappurisā. Yamāhūti ye āhu, ye vadanti.
其处所说“vakassū”是“vako assu”，“assū”是单音节助词。此说法意在表明——大王，从前曾有一只象形的猪，其尾巴长得甚长，且该猪在三十七岁时被投入野象群中，如象一般肆无忌惮地生存前行。与此同时，它杀死了几头母猪、小母猪及幼母猪，随心所欲地逞凶横行。如此一来，也有同样方式，一些沙门和婆罗门借助出家戒律的遮盖，遮掩自身，借用甜言蜜语等以利益他人为目，来迷惑世人。所谓“anāsakā（无罩者）”等词，是为了表明他们的伪装面具。有人谎称“我们是无罩者，什么也不偷取”，另有人说“我们是睡莲床者”，还有的则披盖血色火焰般的伪装，有披盖鸡窝之物的，也有即便行走起来也像鸡窝一般，从而一边走一边如鸡窝迁移。还有的披着由七种森林果实编织成的果穗编织的遮盖，有的禁饮水，声称“不饮饮水”。即使是阿拉汉，也虽有恶行却自称“我们是阿拉汉”而行走。大王啊，这五种人或更多些，无论哪一种都属于堕落恶人。所谓“yamāhu”即是那些自称及声称者。
Sace hi vīriyaṃ nāssāti, mahārāja, sace ñāṇasampayuttaṃ kāyikacetasikavīriyaṃ na bhaveyya. Kammanti kalyāṇapāpakaṃ kammampi yadi na bhaveyya. Na bhareti evaṃ sante vaḍḍhakiṃ vā aññe vā kārake rājā na poseyya, napi yantānīti napi tehi sattabhūmikapāsādādīni yantāni kāreyya. Kiṃkāraṇā? Vīriyassa ceva kammassa ca abhāvā. Ucchijjeyyāti, mahārāja, yadi ettakaṃ kālaṃ neva devo vasseyya, na himaṃ pateyya , atha kappuṭṭhānakālo viya ayaṃ loko ucchijjeyya. Ucchedavādinā kathitaniyāmena pana ucchedo nāma natthi. Pāliteti pālayati.
大王，倘若没有精进，倘若没有与智慧相应的身心精进，也不会有善恶业。若不生善恶业，国王或者统治者无论扩张或稳固，亦不可能成就皇宫、御座等建筑。原因何在？乃因缺乏精进及业力之故。假使诸天不同时降雨不寒霜，这个世界将被破坏消亡。由于所谓终结论者断言世界必灭，但其实并无终结，破坏者实则是“护持”之义。
‘‘Gavaṃ ce’’ti catasso gāthā rañño dhammadesanāyameva vuttā, tathā ‘‘mahārukkhassā’’tiādikā. Tattha mahārukkhassāti madhuraambarukkhassa. Adhammenāti agatigamanena. Rasañcassa na jānātīti adhammiko rājā raṭṭhassa rasaṃ ojaṃ na jānāti, āyasampattiṃ na labhati. Vinassatīti suññaṃ hoti, manussā gāmanigame chaḍḍetvā paccantaṃ pabbatavisamaṃ bhajanti, sabbāni āyamukhāni pacchijjanti. Sabbosadhīhīti sabbehi mūlatacapattapupphaphalādīhi ceva sappinavanītādīhi ca osadhehi virujjhati, tāni na sampajjanti. Adhammikarañño hi pathavī nirojā hoti, tassā nirojatāya osadhānaṃ ojā na hoti, tāni rogañca vūpasametuṃ na sakkonti. Iti so tehi viruddho nāma hoti.
“如果是牛”这四句颂诗，是国王宣讲法时所诵，诸如“伟大的树”等……其中“mahārukkha”指的是盛大遮蔽的树木。“adhammena”指不当离去或不正当举止。不识味道者指不懂享乐的国王，不能明白国土的滋味，不能获得寿命财富。毁坏则变空无，人们离开村庄，向不平整的山地分散，所有的入口处皆被封闭。所谓“sabbosadhīhi”是指所有根、树、草、花、果实及良药等对象遭损毁，皆不能再生长。正道国王使大地失去良药，故疾病无法康复。因此，这种国王被称为“相违者”。
Negameti nigamavāsikuṭumbike. Hiṃsanti hiṃsanto pīḷento. Ye yuttāti ye kayavikkaye yuttā āyānaṃ mukhā thalajalapathavāṇijā, te ca hiṃsanto. Ojadānabalīkāreti tato tato bhaṇḍāharaṇasuṅkadānavasena ojadānañceva chabhāgadasabhāgādibhedaṃ baliñca karonte. Sa kosenāti so ete hiṃsanto adhammikarājā dhanadhaññehi parihāyanto kosena virujjhati nāma. Pahāravarakhettaññūti ‘‘imasmiṃ ṭhāne vijjhituṃ vaṭṭatī’’ti evaṃ pahāravarānaṃ khettaṃ jānante dhanuggahe. Saṅgāme katanissameti yuddhe sukatakamme mahāyodhe. Ussiteti uggate paññāte mahāmatte . Hi sayanti evarūpe sayaṃ vā hiṃsanto parehi vā hiṃsāpento. Balenāti balakāyena. Tathāvidhañhi rājānaṃ ‘‘ayaṃ bahukāre attano rajjadāyakepi hiṃsati, kimaṅgaṃ pana amhe’’ti avasesāpi yodhā vijahantiyeva. Iti so balena viruddho nāma hoti.
“Negama”意为乡村居民及其家眷。伤害者即加害者、折磨者。所谓“yeyutta”是意指具有形体变化的运输工具出入之路的商人，该等皆为加害者。所谓“ojadānabalīkā”即指他们以抢掠财物和差别欺压来施暴，并由此造成不同部落间的强夺与争斗。此人与加害者、无正道国王、失去财富者产生争执而被称作“相违者”。所谓“pahāravarakhettaññū”是指“在此地可以刺杀或箭射的场所”，能够辨识出这些侠义之地利用弓箭武器者。所谓“saṅgāme katanissameti”是指有了战争场面、完成战斗、激烈的大战。所谓“ussiteti”是指态度张扬且自恃才能非凡的“大人物”。这些加害者自称“我们是武士”，彼此也加害他人。所谓“balenāti”是以力量或肉体威力。由此种种缘故，该国王被称为“以力量相违者”。
Tatheva isayo hiṃsanti yathā ca negamādayo, tatheva esitaguṇe pabbajite akkosanapaharaṇādīhi hiṃsanto adhammacārī rājā kāyassa bhedā apāyameva upeti, sagge nibbattituṃ na sakkotīti saggena viruddho nāma hoti. Bhariyaṃ hanti adūsikanti attano bāhucchāyāya vaḍḍhitaṃ puttadhītāhi saṃvaḍḍhaṃ sīlavatiṃ bhariyaṃ mittapatirūpakānaṃ corānaṃ vacanaṃ gahetvā māreti. Luddhaṃ pasavate ṭhānanti so attano nirayūpapattiṃ pasavati nipphādeti. Puttehi cāti imasmiññeva attabhāve attano puttehi saddhiṃ virujjhatīti.
同理，地主们加害众生，如同乡村居民一般，出家修行者因愤怒及抢夺等行为加害他人，导致不正道国王身受分裂损害而堕入恶趣，难以升天，此因与天道相违，因此被称为“与天道相违者”。加害其妻子且不净洁的人，因为他妻子通过所增多的子女和朋友、盗贼之言被束缚，从而被杀死。死亡者进入地狱受苦承受刑罚。此外，子女间彼此不和，就是与自身子女造作矛盾。
Evamassa so tesaṃ pañcannaṃ janānaṃ kathaṃ gahetvā deviyā māritabhāvañca puttānaṃ viruddhabhāvañca sandhimukhe coraṃ cūḷāyaṃ gaṇhanto viya kathesi. Mahāsatto hi tesaṃ amaccānaṃ niggaṇhanañca dhammadesanañca deviyā tehi māritabhāvassa āvikaraṇatthañca tattha anupubbena kathaṃ āharitvā okāsaṃ katvā etamatthaṃ kathesi. Rājā tassa vacanaṃ sutvā attano aparādhaṃ jāni. Atha naṃ mahāsatto ‘‘ito paṭṭhāya, mahārāja, evarūpānaṃ pāpānaṃ kathaṃ gahetvā mā puna evamakāsī’’ti vatvā ovadanto ‘‘dhammaṃ care’’tiādimāha.
此般五类人之说，如同母神采撷五类人意欲杀害子孙及灾难之态势所比喻，恰似偷偷抓贼或轻微犯盗者所做之事。伟丈夫为教导这些无父母者、无家者，且指出其杀害子女与反对子女的恶行，逐渐引出主题说明，然后予以劝诫，大王，国王听闻其语，觉察自心过失。伟丈夫随后告诫曰：“大王，弃绝此等恶行，莫再犯此恶，宜守法度”等语劝告之辞。
Tattha dhammaṃ careti, mahārāja, rājā nāma janapadaṃ adhammikena balinā apīḷento janapade dhammaṃ careyya, sāmike asāmike akaronto negamesu dhammaṃ careyya, aṭṭhāne akilamento balesu dhammaṃ careyya. Vadhabandhaakkosaparibhāse pariharanto paccaye ca nesaṃ dadanto isayo na vihiṃseyya, dhītaro yuttaṭṭhāne patiṭṭhāpento putte ca sippāni sikkhāpetvā sammā pariharanto bhariyaṃ issariyavossaggaalaṅkāradānasammānanādīhi anuggaṇhanto puttadāre samaṃ careyya. Sa tādisoti so tādiso rājā paveṇiṃ abhinditvā dhammena samena rajjaṃ kārento rājāṇāya rājatejena sapatte sampakampeti tāseti cāleti. ‘‘Indovā’’ti idaṃ upamatthaṃ vuttaṃ. Yathā asure jetvā abhibhavitvā ṭhitakālato paṭṭhāya asurādhipoti saṅkhyaṃ gato indo attano sapattabhūte asure kampesi, tathā kampetīti.
彼处，尊王，国王意指以威力压制国土的人，若依法治理国土，即便亲近与疏远者皆能和睦无为，在乡村中依法率众，守护各地权力无所懈怠。戒杀害与亲属仇恨的辱骂，戒备四方名主且不互相侵害，儿女已成家立业者安置妥当，并训练子孙，悉行正法，善护妻子，令其美满服侍并施与庄严与礼节等，彼等同等对待儿孙族属。此为其所为，此王经过努力遵法治理，君权威力震动四方，使四方臣属震栗敬服。此喻为“因陀罗”，犹如神祇剿灭魔众成魔王之时，因陀罗率众降服敌人，使其震栗，故曰震栗。
Evaṃ mahāsatto rañño dhammaṃ desetvā cattāropi kumāre pakkosāpetvā ovaditvā rañño katakammaṃ pakāsetvā rājānaṃ khamāpetvā ‘‘mahārāja, ito paṭṭhāya atuletvā paribhedakānaṃ kathaṃ gahetvā mā evarūpaṃ sāhasikakammaṃ akāsi, tumhepi kumārā mā rañño dubbhitthā’’ti sabbesaṃ ovādaṃ adāsi. Atha naṃ rājā āha – ‘‘ahaṃ, bhante, tumhesu ca deviyā ca aparajjhanto ime nissāya etesaṃ kathaṃ gahetvā etaṃ pāpakammaṃ kariṃ, ime pañcapi māremī’’ti . Na labbhā, mahārāja, evaṃ kātunti. Tena hi tesaṃ hatthapāde chedāpemīti. Idampi na labbhā kātunti. Rājā ‘‘sādhu, bhante’’ti sampaṭicchitvā te sabbasaṃharaṇe katvā pañcacūḷākaraṇagaddūlabandhanagomayāsiñcanehi avamānetvā raṭṭhā pabbājesi. Bodhisatto tattha katipāhaṃ vasitvā ‘‘appamatto hohī’’ti rājānaṃ ovaditvā himavantaṃyeva gantvā jhānābhiññā nibbattetvā yāvajīvaṃ brahmavihāre bhāvetvā brahmalokūpago ahosi.
如是大臣向王宣说法义，派遣四位皇子嘱托嘱训，宣示王事，赦免王罪，谓王曰：“尊王，藉此反省如何断绝纷争，不宜行此冒失之事，尔等皇子亦莫生不善王意。”向众悉表劝告。后来王言：“沙门尊者，若因你等及女神缘故感失本分，何以受其所累行此恶事？我将杀此五人。”此言不得成事。于是割断他们手足。此亦不成。王尊者称是善，于是收缴一切物产，损毁五大象、武具、鞍缰及涂以牛粪的用具，受辱后退隐国外。菩萨于是住数月，劝王当生警觉，遂入喜马拉雅山，证得禅定神通涅槃，留此生于梵行，生天间界。
Satthā imaṃ desanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi tathāgato paññavāyeva parappavādappamaddanoyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā pañca diṭṭhigatikā pūraṇakassapamakkhaligosālapakudhakaccānaajitakesakambalanigaṇṭhanāṭaputtā ahesuṃ, piṅgalasunakho ānando, mahābodhiparibbājako pana ahameva ahosi’’nti.
世尊领受此教诲后告诸比库：“不，比库们，今日，如来过去多有以智慧力劝退谤法者。”尔后进而引出本生故事，谓：“当时五异见者满布，以布勒纳咖萨巴为首，逞凶恶、骂人、拒人于门外，唯我乃行遍历菩提周游者。”
Mahābodhijātakavaṇṇanā tatiyā. · 大菩提本生注疏第三。
Jātakuddānaṃ –
本生故事总结曰─
Saniḷīnikamavhayano paṭhamo, dutiyo pana saummadantivaro;
首生乃是杀破岭刹宿王，次生乃是上牙善士，
Tatiyo pana bodhisirīvhayano, kathitā pana tīṇi jinena subhāti.
第三生乃是光明菩萨尊首，以上三由三尊圣者讲述。
Paṇṇāsanipātavaṇṇanā niṭṭhitā. · 五十品注疏已竟。