17. Cattālīsanipāto · 17. 四十集义注
Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa · 礼敬彼世尊、阿拉汉、正自觉者
17. Cattālīsanipāto第十七，四十集。
[521] 1. Tesakuṇajātakavaṇṇanā
【第五二一经】 一、鹳鸟王本生注疏
Vessantaraṃtaṃ pucchāmīti idaṃ satthā jetavane viharanto kosalarañño ovādavasena kathesi. Tañhi rājānaṃ dhammassavanatthāya āgataṃ satthā āmantetvā ‘‘mahārāja, raññā nāma dhammena rajjaṃ kāretabbaṃ, yasmiñhi samaye rājāno adhammikā honti, rājayuttāpi tasmiṃ samaye adhammikā hontī’’ti catukkanipāte (a. ni. 4.70) āgatasuttanayena ovaditvā agatigamane agatiagamane ca ādīnavañca ānisaṃsañca kathetvā ‘‘supinakūpamā kāmā’’tiādinā nayena kāmesu ādīnavaṃ vitthāretvā, ‘‘mahārāja, imesañhi sattānaṃ –
世尊当时住于祇树给孤独园，曾依于迦毗罗卫国王之谏言说法。其时世尊为令王闻法而来，以劝导之语教诫国王曰：『大王，国王应以戒法治理国家，若国中王者违法，即便群臣亦陷于不法。』此语乃所依四部集律仪中经文（《增支部》四章七十页）所载，以来意告知国王，及其来去之故，并论违法祸患之因缘，用『梦中之井』等喻，广论欲乐于违法则生祸患。此中着重说明：『大王，诸众生中——
‘Maccunā saṅgaro natthi, lañjaggāho na vijjati;
『死无斗争，盗无纷争；
Yuddhaṃ natthi jayo natthi, sabbe maccuparāyaṇā’.
战无杀戮，皆惟临终相续。』
Tesaṃ paralokaṃ gacchantānaṃ ṭhapetvā attanā kataṃ kalyāṇakammaṃ aññā patiṭṭhā nāma natthi. Evaṃ ittarapaccupaṭṭhānaṃ avassaṃ pahātabbaṃ, na yasaṃ nissāya pamādaṃ kātuṃ vaṭṭati, appamatteneva hutvā dhammena rajjaṃ kāretuṃ vaṭṭati. Porāṇakarājāno anuppannepi buddhe paṇḍitānaṃ ovāde ṭhatvā dhammena rajjaṃ kāretvā devanagaraṃ pūrayamānā gamiṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
以此勉励众生临死时，应安立自种善业，无有他立。犹如此世彼此助持，应舍弃怠慢不振作心，唯当谨慎行正法而治国。昔日诸先王未逮出世正觉者，亦曾尊重贤士谏言，奉持戒法，治国以法，使天宫充满众乐，诵此故事以归纳往昔教训。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatto rajjaṃ kārento aputtako ahosi, patthentopi puttaṃ vā dhītaraṃ vā na labhi. So ekadivasaṃ mahantena parivārena uyyānaṃ gantvā divasabhāgaṃ uyyāne kīḷitvā maṅgalasālarukkhamūle sayanaṃ attharāpetvā thokaṃ niddāyitvā pabuddho sālarukkhaṃ oloketvā tattha sakuṇakulāvakaṃ passi, saha dassanenevassa sineho uppajji. So ekaṃ purisaṃ pakkosāpetvā ‘‘imaṃ rukkhaṃ abhiruhitvā etasmiṃ kulāvake kassaci atthitaṃ vā natthitaṃ vā jānāhī’’ti āha. So ‘‘sādhu, devā’’ti vatvā abhiruhitvā tattha tīṇi aṇḍakāni disvā rañño ārocesi. Rājā ‘‘tena hi etesaṃ upari nāsavātaṃ mā vissajjesī’’ti vatvā ‘‘caṅkoṭake kappāsapicuṃ attharitvā tattheva tāni aṇḍakāni ṭhapetvā saṇikaṃ otarāhī’’ti otārāpetvā caṅkoṭakaṃ hatthena gahetvā ‘‘katarasakuṇaṇḍakāni nāmetānī’’ti amacce pucchi. Te ‘‘mayaṃ na jānāma, nesādā jānissantī’’ti vadiṃsu. Rājā nesāde pakkosāpetvā pucchi. Nesādā, ‘‘mahārāja, tesu ekaṃ ulūkaaṇḍaṃ, ekaṃ sālikāaṇḍaṃ, ekaṃ suvakaaṇḍa’’nti kathayiṃsu. Kiṃ pana ekasmiṃ kulāvake tiṇṇaṃ sakuṇikānaṃ aṇḍāni hontīti. Āma, deva, paripanthe asati sunikkhittāni na nassantīti. Rājā tussitvā ‘‘ime mama puttā bhavissantī’’ti tāni tīṇi aṇḍāni tayo amacce paṭicchāpetvā ‘‘ime mayhaṃ puttā bhavissanti, tumhe sādhukaṃ paṭijaggitvā aṇḍakosato nikkhantakāle mamāroceyyāthā’’ti āha. Te tāni sādhukaṃ rakkhiṃsu.
往昔在巴阇离城，昔婆罗门施主一无子嗣，虽求子女无果。某日，彼携众侍伴至园中游乐，日中倦困，于吉祥树下安卧，醒时目睹树上一巢鹳鸟幼卵，情起怜爱。他诱一人至树旁说：『登此树则知此巢卵中某有生死去留』，遂上树视之。观后，离见三枚鹳卵，回告王。王曰：『此鸟巢上不干风寒邪，必保护无虞。』召诸士卒取卵之家，着置竹筐，以象耳提耶手持竹筐。尔时彼侍者问：『称此几何蛋乎？』士卒答：『未知也，主君，当不知者。』王复问不知者，答曰：『大王，其中一枚为鹫鸟之卵，一枚为鹭鸟之卵，一枚为鹞鹰之卵。』问曰：『然于一巢中，三种鸟卵岂竟同处乎？』答曰：『是，诸天，若经胎弃于路，则非灭亡，而出散失也。』王甚欢喜曰：『此为我子。』遂由是语，托负士卒卵于保护，并命曰：『尔等善护此三卵，如彼孵出时，当闻我曰。』彼等好善护之。
Tesu paṭhamaṃ ulūkaaṇḍaṃ bhijji. Amacco ekaṃ nesādaṃ pakkosāpetvā ‘‘tvaṃ itthibhāvaṃ vā purisabhāvaṃ vā jānāhī’’ti vatvā tena taṃ vīmaṃsitvā ‘‘puriso’’ti vutte rājānaṃ upasaṅkamitvā ‘‘putto te, deva, jāto’’ti āha. Rājā tuṭṭho tassa bahuṃ dhanaṃ datvā ‘‘puttakaṃ me sādhukaṃ paṭijagga, ‘vessantaro’ti cassa nāmaṃ karohī’’ti vatvā uyyojesi. So tathā akāsi. Tato katipāhaccayena sālikāaṇḍaṃ bhijji. Sopi amacco taṃ nesādena vīmaṃsāpetvā ‘‘itthī’’ti sutvā rañño santikaṃ gantvā ‘‘dhītā te, deva, jātā’’ti āha. Rājā tuṭṭho tassapi bahuṃ dhanaṃ datvā ‘‘dhītaraṃ me sādhukaṃ paṭijagga, ‘kuṇḍalinī’ti cassā nāmaṃ karohī’’ti vatvā uyyojesi. Sopi tathā akāsi. Puna katipāhaccayena suvakaaṇḍaṃ bhijji. Sopi amacco nesādena taṃ vīmaṃsitvā ‘‘puriso’’ti vutte rañño santikaṃ gantvā ‘‘putto te, deva, jāto’’ti āha. Rājā tuṭṭho tassapi bahuṃ dhanaṃ datvā ‘‘puttassa me mahantena parivārena maṅgalaṃ katvā ‘jambuko’tissa nāmaṃ karohī’’ti vatvā uyyojesi. Sopi tathā akāsi. Te tayopi sakuṇā tiṇṇaṃ amaccānaṃ gehesu rājakumāraparihāreneva vaḍḍhanti. Rājā ‘‘mama putto, mama dhītā’’ti voharati. Athassa amaccā aññamaññaṃ avahasanti ‘‘passatha, bho, rañño kiriyaṃ, tiracchānagatepi ‘putto me, dhītā me’ti vadanto vicaratī’’ti.
其中先是折断了一根猫头鹰的枝杈。王子用一根杆子把它摇晃起来说：“你懂女性特征还是男性特征？”经他审视判断后回答：“是男性。”他便走近国王告知：“天子啊，你有了儿子。”国王非常高兴，赏赐他大量财富，并说：“孩子很好，应该赐名为‘韦桑他罗’。”于是这样做了。过了几个月又折断了一根喜鹊的枝杈，王子用杆子拨弄后判断说：“是女性。”听闻后王子来到国王面前说：“天子啊，你有了女儿。”国王再次欢喜，赏赐丰厚财物，说：“女儿很好，应赐名‘坤达里尼’。”于是也照做了。又过了几个月折断了一根白鹭的枝杈，用杆子拨弄后判断为“男性”。王子进到国王那里说：“天子啊，你有了儿子。”国王依然欢喜，同样赏赐许多财物，说：“这孩子我将奉以厚礼，赐名‘闵布柯’。”于是也完成了。三只鸟儿都这样在儿童们的家庭中成长，犹如王子的陪伴。国王常喜说：“是我的儿子，我的女儿。”那些父亲们彼此轻视，议论道：“你们看，国王的作为，即便是屈膝弯腰，也处处说‘这是我的儿子，我的女儿’。”
Taṃ sutvā rājā cintesi – ‘‘ime amaccā etesaṃ mama puttānaṃ paññāsampadaṃ na jānanti, pākaṭaṃ nesaṃ karissāmī’’ti. Athekaṃ amaccaṃ vessantarassa santikaṃ pesesi – ‘‘tumhākaṃ pitā pañhaṃ pucchitukāmo, kadā kira āgantvā pucchatū’’ti. So amacco gantvā vessantaraṃ vanditvā taṃ sāsanaṃ ārocesi. Taṃ sutvā vessantaro attano paṭijaggakaṃ amaccaṃ pakkositvā ‘‘mayhaṃ kira pitā maṃ pañhaṃ pucchitukāmo, tassa idhāgatassa sakkāraṃ kātuṃ vaṭṭati, kadā āgacchatū’’ti pucchi. Amacco ‘‘ito sattame divase tava pitā āgacchatū’’ti āha. Taṃ sutvā vessantaro ‘‘pitā me ito sattame divase āgacchatū’’ti vatvā uyyojesi. So āgantvā rañño ācikkhi. Rājā sattame divase nagare bheriṃ carāpetvā puttassa nivesanaṃ agamāsi. Vessantaro rañño mahantaṃ sakkāraṃ kāresi, antamaso dāsakammakārānampi sakkāraṃ kāresi. Rājā vessantarasakuṇassa gehe bhuñjitvā mahantaṃ yasaṃ anubhavitvā sakaṃ nivesanaṃ āgantvā rājaṅgaṇe mahantaṃ maṇḍapaṃ kārāpetvā nagare bheriṃ carāpetvā alaṅkatamaṇḍapamajjhe mahājanaparivāro nisīditvā ‘‘vessantaraṃ ānetū’’ti amaccassa santikaṃ pesesi. Amacco vessantaraṃ suvaṇṇapīṭhe nisīdāpetvā ānesi. Vessantarasakuṇo pitu aṅke nisīditvā pitarā saha kīḷitvā gantvā tattheva suvaṇṇapīṭhe nisīdi. Atha naṃ rājā mahājanamajjhe rājadhammaṃ pucchanto paṭhamaṃ gāthamāha –
国王听后思惟：“这些父亲们并不懂得我儿子的智慧，我应当表达我的心意。”于是派一位父亲去见韦桑他罗，说：“你们父亲想来问问，何时才能莅临请教？”那位父亲去了拜见韦桑他罗，向其传达了国王的教诲。韦桑他罗听闻后派遣其使者回告父亲：“我的父亲想问我，我对他的敬重应该如何体现，他什么时候会来？”父亲回答说：“你的父亲就是第七日到来。”韦桑他罗因此欢喜欢庆。那人来到后向国王稟报。国王于第七日举行大典，在城市内巡游，进入儿子的住所。韦桑他罗对国王表达了极大敬意，也向最后的奴仆表达了敬意。国王在韦桑他罗的家中用膳，享受盛名，之后回到住所，兴建宏大殿堂，在城内巡游，在华丽的殿幕中央，众多大众聚集坐着，遣使召韦桑他罗前来。父亲将韦桑他罗安坐于金座之上。韦桑他罗的儿子坐于其父之膝，与父亲同游，随即皆安坐于金座之上。此时国王在众人中询问，以首诗发言，问曰——
§1
1.
‘‘Vessantaraṃ taṃ pucchāmi, sakuṇa bhaddamatthu te;
“韦桑他罗，我向你请教，鸟儿啊，确有因果吗？
Rajjaṃ kāretukāmena, kiṃ su kiccaṃ kataṃ vara’’nti.
因为你欲兴王位，究竟作了哪些功德，是善是善？”
Tattha sakuṇāti taṃ ālapati. Kiṃ sūti kataraṃ kiccaṃ kataṃ varaṃ uttamaṃ hoti, kathehi me, tāta, sakalaṃ rājadhammanti evaṃ kira taṃ so pucchi.
此时鸟儿答言：“国王，你教我说什么善事、行何善事、何为上善？请告诉我，父王，这些都属于王法。”国王因此提问。
Taṃ sutvā vessantaro pañhaṃ akathetvāva rājānaṃ tāva pamādena codento dutiyaṃ gāthamāha –
听罢，韦桑他罗并未答复国王的疑问，反因国王的疏忽，再次发问作第二句诗——
§2
2.
‘‘Cirassaṃ vata maṃ tāto, kaṃso bārāṇasiggaho;
‘‘长久以来，父亲啊，坎索者是巴拉纳西之主；
Pamatto appamattaṃ maṃ, pitā puttaṃ acodayī’’ti.
他常教导我，或警戒，或不警戒，作为父亲对儿子之责。’’
Tattha tātoti pitā. Kaṃsoti idaṃ tassa nāmaṃ. Bārāṇasiggahoti catūhi saṅgahavatthūhi bārāṇasiṃ saṅgahetvā vattanto. Pamattoti evarūpānaṃ paṇḍitānaṃ santike vasanto pañhassa apucchanena pamatto. Appamattaṃ manti sīlādiguṇayogena maṃ appamattaṃ. Pitāti posakapitā. Acodayīti amaccehi ‘‘tiracchānagate putte katvā voharatī’’ti avahasiyamāno pamādaṃ āpajjitvā cirassaṃ ajja codesi, pañhaṃ pucchīti vadati.
其中“父亲”是指南。坎索是他的名字。巴拉纳西主是指以四种结合物统摄的巴拉纳西，成为其统治者。“不警戒”指的是诸位有学问者——在此语境中指智者——在面对疑难问题而未加询问时的粗心大意。“警戒”指我以正戒与诸善德相连而持守的警觉。“父亲”是养育者之意。“教诲”是指年长者言辞，因儿子行无知之过而妄作指责，今又加以斥责，来询问我。
Evaṃ so imāya gāthāya codetvā ‘‘mahārāja, raññā nāma tīsu dhammesu ṭhatvā dhammena rajjaṃ kāretabba’’nti vatvā rājadhammaṃ kathento imā gāthāyo āha –
如此，他用此偈语激励我，称曰：“大王啊，国王当依三种法则，依法正治国。”于是细说王法讲义，而唱诵此偈——
§3
3.
‘‘Paṭhameneva vitathaṃ, kodhaṃ hāsaṃ nivāraye;
“首先应除无益之怒与嘲笑；
Tato kiccāni kāreyya, taṃ vataṃ āhu khattiya.
然后方可行其职责，此谓贵族子弟言。”
§4
4.
‘‘Yaṃ tvaṃ tāta tapokammaṃ, pubbe katamasaṃsayaṃ;
「父啊，你之前无疑曾做过这种苦行，
Ratto duṭṭho ca yaṃ kayirā, na taṃ kayirā tato puna.
若作恶事，堕落恶道，就不应再复作此。」
§5
5.
‘‘Khattiyassa pamattassa, raṭṭhasmiṃ raṭṭhavaḍḍhana;
「轻慢国王者，为增益其国土，
Sabbe bhogā vinassanti, rañño taṃ vuccate aghaṃ.
终将失去一切财富，国王称为罪人恶人。」
§6
6.
‘‘Sirī tāta alakkhī ca, pucchitā etadabravuṃ;
「尊贵的父亲，贫穷又命途多舛者，述说此事，
Uṭṭhānavīriye pose, ramāhaṃ anusūyake.
应起身勤奋努力，勤勉不懈，安居于此无怨之地。」
§7
7.
‘‘Usūyake duhadaye, purise kammadussake;
『嫉妒』者，存在于恶意之心，人为恶业所困。
Kāḷakaṇṇī mahārāja, ramati cakkabhañjanī.
『黑瞳大王』常居，乃能破坏众生之眼。
§8
8.
‘‘So tvaṃ sabbe suhadayo, sabbesaṃ rakkhito bhava;
『尔当诸善心之所聚，普为诸众所护持；
Alakkhiṃ nuda mahārāja, lakkhyā bhava nivesanaṃ.
无明大王，若为荒芜，宜为安住之所。』
§9
9.
‘‘Sa lakkhīdhitisampanno, puriso hi mahaggato;
彼者，具足安住于目标之力，乃大贵者，
Amittānaṃ kāsipati, mūlaṃ aggañca chindati.
敌人之主，斩绝其根本及主导。
§10
10.
‘‘Sakkopi hi bhūtapati, uṭṭhāne nappamajjati;
‘‘萨咖天帝果真为众生之主，起身时绝不懈怠；
Sa kalyāṇe dhitiṃ katvā, uṭṭhāne kurute mano.
他在吉祥之时，正念坚定，起身时保持意念专注。
§11
11.
‘‘Gandhabbā pitaro devā, sājīvā honti tādino;
‘‘香界天神诸天，皆为生动活泼之存在；
Uṭṭhāhato appamajjato, anutiṭṭhanti devatā.
他们起身时警觉不懈，决不懈怠，天神因此恒常立于天界。
§12
12.
‘‘So appamatto akkuddho, tāta kiccāni kāraya;
‘‘此人于当下心无疵恚，勤勉行事完成任务；
Vāyamassu ca kiccesu, nālaso vindate sukhaṃ.
他于努力之事用心尽力，并非安逸寻欢，难得安乐。
§13
13.
‘‘Tattheva te vattapadā, esāva anusāsanī;
此处即为施行之法，此即教导原则；
Alaṃ mitte sukhāpetuṃ, amittānaṃ dukhāya cā’’ti.
应当令朋友安乐，使敌人受苦。
Tattha paṭhameneva vitathanti, tāta, rājā nāma āditova musāvādaṃ nivāraye. Musāvādino hi rañño raṭṭhaṃ nirojaṃ hoti, pathaviyā ojā kammakaraṇaṭṭhānato sattaratanamattaṃ heṭṭhā bhassati, tato āhāre vā telamadhuphāṇitādīsu vā osadhesu ojā na hoti. Nirojāhārabhojanā manussā bahvābādhā honti, raṭṭhe thalajalapathesu āyo nuppajjati, tasmiṃ anuppajjante rājāno duggatā honti. Te sevake saṅgaṇhituṃ na sakkonti, asaṅgahitā sevakā rājānaṃ garucittena na olokenti. Evaṃ, tāta, musāvādo nāmesa nirojo, na so jīvitahetupi kātabbo, saccaṃ pana sādutaraṃ rasānanti tadeva paṭiggahetabbaṃ. Apica musāvādo nāma guṇaparidhaṃsako vipattipariyosāno, dutiyacittavāre avīciparāyaṇaṃ karoti. Imasmiṃ panatthe ‘‘dhammo have hato hantī’’ti cetiyajātakaṃ (jā. 1.8.45 ādayo) kathetabbaṃ.
这里仍依初句说，亲爱的，称王者应制止谎言。谎言之人令王国不净，土地的生机因作业场所减少而下沉七分，食物油脂、蜜糖等药物中因而缺乏生机。无生机的饮食使众生多有病苦，国中土地河道生铁而不生善，且国中君主堕入恶道。那些侍从无法聚集，未聚集的侍从不以敬重之心观察王者。如是，亲爱的，谎言名为无生机，不应作于生命之因；诚实者乃为最美味者，应当采纳。即便谎言名为资生德量，亦招致祸患，且于后心起不善执着。于此中，『法若亡灭则伤害』之诗句（经集1.8.45节）应予宣说。
Kodhanti, tāta, rājā nāma paṭhamameva kujjhanalakkhaṇaṃ kodhampi nivāreyya. Tāta, aññesañhi kodho khippaṃ matthakaṃ na pāpuṇāti, rājūnaṃ pāpuṇāti. Rājāno nāma vācāvudhā kujjhitvā olokitamattenāpi paraṃ vināsenti, tasmā raññā aññehi manussehi atirekataraṃ nikkodhena bhavitabbaṃ, khantimettānuddayāsampannena attano piyaputtaṃ viya lokaṃ volokentena bhavitabbaṃ. Tāta, atikodhano nāma rājā uppannaṃ yasaṃ rakkhituṃ na sakkoti. Imassa panatthassa dīpanatthaṃ khantivādijātaka- (jā. 1.4.49 ādayo) cūḷadhammapālajātakāni (jā. 1.5.44 ādayo) kathetabbāni. Cūḷadhammapālajātakasmiñhi mahāpatāpano nāma rājā puttaṃ ghātetvā puttasokena hadayena phalitena matāya deviyā sayampi deviṃ anusocanto hadayena phaliteneva mari. Atha te tayopi ekaāḷāhaneva jhāpesuṃ. Tasmā raññā paṭhamameva musāvādaṃ vajjetvā dutiyaṃ kodho vajjetabbo.
亲爱的，王者应首先制止愤怒之征兆。对他人愤怒虽速起难消，但王者愤怒将难于克制。王者以言辞为兵器，内心生憾而致害他人，故王者须以更大忍耐心对他人。须以仁慈忍耐修养，如同对待挚爱儿子，心怀世间。亲爱的，过度愤怒者不能保护自身声誉。为说明此义，应宣说忍耐为主题之诗（经集1.4.49节）与小法护者经（经集1.5.44节）。其中小法护者经说尊大国王杀子，因子之死伤其心，连其母后亦因而死。此三者皆一时遭劫难，故国王应先断谎言，再断愤怒。
Hāsanti hassaṃ, ayameva vā pāṭho. Tesu tesu kiccesu uppilāvitacittatāya keḷisīlataṃ parihāsaṃ nivāreyya. Tāta, raññā nāma keḷisīlena na bhavitabbaṃ, aparapattiyena hutvā sabbāni kiccāni attapaccakkheneva kātabbāni. Uppilāvitacitto hi rājā atuletvā kammāni karonto laddhaṃ yasaṃ vināseti. Imasmiṃ panatthe sarabhaṅgajātake (jā. 2.17.50 ādayo) purohitassa vacanaṃ gahetvā daṇḍakirañño kisavacche aparajjhitvā saha raṭṭhena ucchijjitvā kukkuḷaniraye nibbattabhāvo ca mātaṅgajātake (jā. 1.15.1 ādayo) majjharañño brāhmaṇānaṃ kathaṃ gahetvā mātaṅgatāpase aparajjhitvā saha raṭṭhena ucchijjitvā niraye nibbattabhāvo ca ghaṭapaṇḍitajātake (jā. 1.10.165 ādayo) dasabhātikarājadārakānaṃ mohamūḷhānaṃ vacanaṃ gahetvā kaṇhadīpāyane aparajjhitvā vāsudevakulassa nāsitabhāvo ca kathetabbo.
当欢笑于欢笑之事，即为适当行为。应于各事中制止因烦恼生起之恶习，以防他人戏虐。亲爱的，王者不应因恶习而生，犯他人过，所有事务当心怀诚正完成。烦恼心态的王者，失均衡行事，辛苦所获威名尽成虚妄。为此义，据沙拉邦经（经集2.17.50节）记皇师之言，断狄王因劣行被逐出国度，堕入鸡狱；又依象王经（经集1.15.1节）中婆罗门语者，被追逐出国；釜智者经（经集1.10.165节）记黑影岛因妄语而被逐于毗尸婆族。皆为示范不可不察。
Tato kiccāni kāreyyāti evaṃ, tāta, paṭhamaṃ musāvādaṃ dutiyaṃ kodhaṃ tatiyaṃ adhammahāsaṃ vajjetvā tato pacchā rājā raṭṭhavāsīnaṃ kattabbakiccāni kāreyya. Taṃ vataṃ āhu khattiyāti, khattiyamahārāja, yaṃ mayā vuttaṃ, etaṃ rañño vatasamādānanti porāṇakapaṇḍitā kathayiṃsu.
亲爱的，应由此序说：首先断谎言、其次断愤怒、第三断恶笑。然后王者便能为国民施行应做之事。古贤智者称之为王者法则，谓此为王者应遵守之责。
Na taṃ kayirāti yaṃ tayā rāgādivasena pacchā tāpakaraṃ kammaṃ kataṃ hoti, tato pubbe katato puna tādisaṃ kammaṃ na kayirā, mā kareyyāsi, tātāti. Vuccateti taṃ rañño aghanti vuccati, evaṃ porāṇakapaṇḍitā kathayiṃsu. Sirīti idaṃ vessantarasakuṇo pubbe bārāṇasiyaṃ pavattitakāraṇaṃ āharitvā dassento āha. Tattha abravunti suciparivāraseṭṭhinā pucchitā kathayiṃsu. Uṭṭhānavīriyeti yo poso uṭṭhāne vīriye ca patiṭṭhito, na ca paresaṃ sampattiṃ disvā usūyati, tasmiṃ ahaṃ abhiramāmīti āha. Evaṃ tāva tāta sirī kathesi. Usūyaketi alakkhī pana, tāta, pucchitā ahaṃ parasampattiusūyake duhadaye ducitte kalyāṇakammadūsake yo kalyāṇakammaṃ dussanto appiyāyanto aṭṭīyanto na karoti, tasmiṃ abhiramāmīti āha. Evaṃ sā kāḷakaṇṇī, mahārāja, ramati patirūpadesavāsādino kusalacakkassa bhañjanī.
不可因你先前出于贪欲等心所造的恶业而再去造同样的业，故曰“不可为”，此为警戒之语。古代贤人亦如此教诲。贵族Sirī，名为Vessantara Sakuno，曾引巴拉那西先例事由而言。彼时，有善屋主辈问及。Sirī答曰：“勤奋精进者，立己于精进之上，不嫉妒他人成功，因此我欢喜。”此即Sirī之言也。又问嫉妒者如何？Sirī曰：“嫉妒者心不善，怀恶念，厌烦善行，离恶行远离善行，所以我以此欢喜。”世尊称此女为黑眼大王，因其嫉妒心破坏善法之故。
Suhadayoti sundaracitto hitacittako. Nudāti nīhara. Nivesananti lakkhiyā pana nivesanaṃ bhava patiṭṭhā hohi. Sa lakkhīdhitisampannoti, mahārāja, kāsipati so puriso paññāya ceva vīriyena ca sampanno. Mahaggatoti mahajjhāsayo corānaṃ paccayabhūte gaṇhanto amittānaṃ mūlaṃ core gaṇhanto amittānaṃ aggaṃ chindatīti vadati. Sakkoti indo. Bhūtapatīti rājānaṃ ālapati. Uṭṭhāneti uṭṭhānavīriye. Nappamajjatīti na pamajjati, sabbakiccāni karoti. Sa kalyāṇeti so devarājā uṭṭhānavīriye manaṃ karonto pāpakammaṃ akatvā kalyāṇe puññakammasmiññeva dhitiṃ katvā appamatto uṭṭhāne manaṃ karoti, tassa pana kalyāṇakamme vīriyakaraṇabhāvadassanatthaṃ sarabhaṅgajātake dvīsu devalokesu devatāhi saddhiṃ kapiṭṭhārāmaṃ āgantvā pañhaṃ pucchitvā dhammassa sutabhāvo, mahākaṇhajātake (jā. 1.12.61 ādayo) attano ānubhāvena janaṃ tāsetvā osakkantassa sāsanassa pavattitabhāvo cāti evamādīni vatthūni kathetabbāni.
所谓“友善者”，即心美善、善意谋福者。“Nuda”意为驱散，“Nivesana”指安置、设立，即经营稳固之意。称Kāsi国王为有远大志向，具智慧与精进之人。所谓“Mahaggata”是指大恶念，谓盗贼执持相应因缘而行盗。Sakka即天帝，Bhūtapati是王者之称。称“Uṭṭhānavīriye”为勤勉精进，不懈怠，一心建设。天王赞此人为善者，因其无恶行、立于善业、专注精进，故有生命力。为示其常于天界讲述善行勤勉，举《沙罗树王因果经》及《大堪那因果经》为例，显现闻法深意，故此诸事应如此说。
Gandhabbāti cātumahārājikānaṃ heṭṭhā catuyonikā devā, catuyonikattāyeva kira te gandhabbā nāma jātā. Pitaroti brahmāno. Devāti upapattidevavasena cha kāmāvacaradevā. Tādinoti tathāvidhassa kusalābhiratassa rañño. Sājīvā hontīti samānajīvikā upajīvitabbā. Tādisā hi rājāno dānādīni puññāni karontā devatānaṃ pattiṃ denti, tā taṃ pattiṃ anumoditvā sampaṭicchitvā dibbayasena vaḍḍhanti. Anutiṭṭhantīti tādisassa rañño vīriyaṃ karontassa appamādaṃ āpajjantassa devatā anutiṭṭhanti anugacchanti, dhammikaṃ rakkhaṃ saṃvidahantīti attho.
Gandhabba为四大王天之下游四生天尊，故称为四生天神，谓此等即Gandhabba。Pitar指梵天，Devā曰出于欲乐世界之天众。Tādino谓如是的大德王者。其臣民皆活得富足。王若施予功德，天众感受其恩德，被赐福力增强。天众随王同住以护持法，防止王失精进。意谓为善法护持助力。
Soti so tvaṃ. Vāyamassūti tāni raṭṭhakiccāni karonto tulanavasena tīraṇavasena paccakkhakammavasena tesu tesu kiccesu vīriyaṃ karassu. Tattheva te vattapadāti, tāta, yaṃ maṃ tvaṃ kiṃsu kiccaṃ kataṃ varanti pucchi, tattha tava pañheyeva ete mayā ‘‘paṭhameneva vitatha’’ntiādayo vuttā, ete vattapadā vattakoṭṭhāsā, evaṃ tattha vattassu. Esāti yā te mayā kathitā, esāva tava anusāsanī. Alanti evaṃ vattamāno hi rājā attano mitte sukhāpetuṃ, amittānañca dukkhāya alaṃ pariyatto samatthoti.
“你听着吧，国王，我说‘精进’者，即在治国事上，应如渡江般终不懈怠，时刻用力不息。”此即教戒言。王若问，“我何为事所为？”我答：“所为之事皆先已被我逐一详说为‘虚伪’等言……如此说法称为教诫。”为使王能善待友好之人，使敌人无以伤害，守持谨慎故。
Evaṃ vessantarasakuṇena ekāya gāthāya rañño pamādaṃ codetvā ekādasahi gāthāhi dhamme kathite ‘‘buddhalīḷāya pañho kathito’’ti mahājano acchariyabbhutacittajāto sādhukārasatāni pavattesi. Rājā somanassappatto amacce āmantetvā pucchi – ‘‘bhonto! Amaccā mama puttena vessantarena evaṃ kathentena kena kattabbaṃ kiccaṃ kata’’nti. Mahāsenaguttena, devāti. ‘‘Tena hissa mahāsenaguttaṭṭhānaṃ dammī’’ti vessantaraṃ ṭhānantare ṭhapesi. So tato paṭṭhāya mahāsenaguttaṭṭhāne ṭhito pitu kammaṃ akāsīti.
Vessantara Sakuno以一句偈语斥责王之懈怠，继以十一偈论其法义。众大人对佛陀故事叹为神妙，纷纷赞叹善行。王Somanassa召唤臣仆，问：“尊者，若如此教导，今我应行何事？”应者曰“乃是天王Mahasena Gutta说者。”后Vessantara于Mahasenagutta之所立场置置教诲，王即舍弃恶业忠守父业。
Vessantarapañho niṭṭhito. · 维山达拉问结束。
Puna rājā katipāhaccayena purimanayeneva kuṇḍaliniyā santikaṃ dūtaṃ pesetvā sattame divase tattha gantvā paccāgantvā tattheva maṇḍapamajjhe nisīditvā kuṇḍaliniṃ āharāpetvā suvaṇṇapīṭhe nisinnaṃ rājadhammaṃ pucchanto gāthamāha –
复次，王遣使数人，近昆达利尼，与其往返相见。于第七日抵达，坐于厅室中，携昆达利尼入座金座，询问国政后即吟诵偈语曰——
§14
14.
‘‘Sakkhisi tvaṃ kuṇḍalini, maññasi khattabandhuni;
你作证『盘绕者』，你以为是王族之子；
Rajjaṃ kāretukāmena, kiṃ su kiccaṃ kataṃ vara’’nti.
欲要使王位落入，为何有所作为？称为至上。」
Tattha sakkhisīti mayā puṭṭhapañhaṃ kathetuṃ sakkhissasīti pucchati. Kuṇḍalinīti tassā saliṅgato āgatanāmenālapati. Tassā kira dvīsu kaṇṇapiṭṭhesu kuṇḍalasaṇṭhānā dve lekhā ahesuṃ, tenassā ‘‘kuṇḍalinī’’ti nāmaṃ kāresi. Maññasīti jānissasi mayā puṭṭhapañhassa atthanti. Khattabandhunīti khattassa mahāsenaguttassa bhaginibhāvena naṃ evaṃ ālapati. Kasmā panesa vessantarasakuṇaṃ evaṃ apucchitvā imameva pucchatīti? Itthibhāvena. Itthiyo hi parittapaññā, tasmā ‘‘sace sakkoti, pucchissāmi, no ce, na pucchissāmī’’ti vīmaṃsanavasena evaṃ pucchitvā taññeva pañhaṃ pucchi.
这里『作证』者，询问我为答问是否有权作证。『盘绕者』是她耸起的名字，因其两侧耳朵上都有耳环固定的两道痕迹，故名『盘绕者』。『以为』者，谓你了解我所问的意旨。『王族之子』是指其兄长为品类中一大军队之长，故如此称呼。为何对这族之内的某位鸟族子弟如此提问？因其为女性。女性具爱惜生命之智，故以『若果为实，则将提问，若非，则不提问』之怀疑态度提问，向其直接问此问题。
Sā evaṃ raññā rājadhamme pucchite, ‘‘tāta, tvaṃ maṃ ‘itthikā nāma kiṃ kathessatī’ti vīmaṃsasi maññe, sakalaṃ te rājadhammaṃ dvīsuyeva padesu pakkhipitvā kathessāmī’’ti vatvā āha –
该女子于君王政令中被问时言：『父亲，你思量“女性名曰何事”之问，我以为，将全部国政只派于两处，分别述说』，说毕后答言——
§15
15.
‘‘Dveva tāta padakāni, yattha sabbaṃ patiṭṭhitaṃ;
『确有二处所在，万事皆立于此；
Aladdhassa ca yo lābho, laddhassa cānurakkhaṇā.
未得者的获得，已得者的守护。』
§16
16.
‘‘Amacce tāta jānāhi, dhīre atthassa kovide;
「孩子啊，孩子父亲啊，应当识别，明智，善于体察利益所在；
Anakkhākitave tāta, asoṇḍe avināsake.
不应放逸懈怠，孩子父亲啊，如此不堕不坏不灭。」
§17
17.
‘‘Yo ca taṃ tāta rakkheyya, dhanaṃ yañceva te siyā;
「若有人保护你，孩子父亲啊，若你拥有财物；
Sūtova rathaṃ saṅgaṇhe, so te kiccāni kāraye.
好比车夫驾驭战车，他为你完成各种任务。」
§18
18.
‘‘Susaṅgahitantajano, sayaṃ vittaṃ avekkhiya;
「善于聚敛而不浪费的人，亲自审视自己的财富；
Nidhiñca iṇadānañca, na kare parapattiyā.
既不因他人之过失而糟蹋财富，也不使收藏和借贷受损。」
§19
19.
‘‘Sayaṃ āyaṃ vayaṃ jaññā, sayaṃ jaññā katākataṃ;
『自身』『这正是我们知晓的，自己知晓了所作所为；』
Niggaṇhe niggahārahaṃ, paggaṇhe paggahārahaṃ.
『逮捕时的束缚，拘留时的禁闭。』
§20
20.
‘‘Sayaṃ jānapadaṃ atthaṃ, anusāsa rathesabha;
『自身的国家法益，应当教诲如战车之英雄；』
Mā te adhammikā yuttā, dhanaṃ raṭṭhañca nāsayuṃ.
『勿使不正当者联结，毁坏财富与国家。』
§21
21.
‘‘Mā ca vegena kiccāni, karosi kārayesi vā;
『勿以急躁从事各业，无论是亲手为亦或使人为；』
Vegasā hi kataṃ kammaṃ, mando pacchānutappati.
『因为急速所作之业，迟缓反而生起悔恨。』
§22
22.
‘‘Mā te adhisare muñca, subāḷhamadhikopitaṃ;
‘莫专断强横，切莫放纵激怒低贱之人；
Kodhasā hi bahū phītā, kulā akulataṃ gatā.
因愤怒而起诸多纷争，彼辈家族因此陷入动乱。
§23
23.
‘‘‘Mā tāta issaromhī’ti, anatthāya patārayi;
‘“莫恃尊贵为王”，此言劝谕无益；
Itthīnaṃ purisānañca, mā te āsi dukhudrayo.
无论女眷抑或男众，切勿使你身旁生诸苦恼。
§24
24.
‘‘Apetalomahaṃsassa, rañño kāmānusārino;
‘对于贪淫若乎无厌的恶人，恍若野禽附和国王之欲；
Sabbe bhogā vinassanti, rañño taṃ vuccate aghaṃ.
一切享乐终将消散，由此国王被称为祸乱之源。’
§25
25.
‘‘Tattheva te vattapadā, esāva anusāsanī;
‘‘正如你们所说的，这就是此处的教诫；
Dakkhassudāni puññakaro, asoṇḍo avināsako;
贤明善德的施主，悲悯而不灭亡的；
Sīlavāssu mahārāja, dussīlo vinipātiko’’ti.
具戒德的大王，恶行灭亡的。”
Tattha padakānīti kāraṇapadāni. Yatthāti yesu dvīsu padesu sabbaṃ atthajātaṃ hitasukhaṃ patiṭṭhitaṃ. Aladdhassāti yo ca pubbe aladdhassa lābhassa lābho, yā ca laddhassa anurakkhaṇā. Tāta, anuppannassa hi lābhassa uppādanaṃ nāma na bhāro, uppannassa pana anurakkhaṇameva bhāro. Ekacco hi yasaṃ uppādetvāpi yase pamatto pamādaṃ uppādetvā pāṇātipātādīni karoti, mahācoro hutvā raṭṭhaṃ vilumpamāno carati. Atha naṃ rājāno gāhāpetvā mahāvināsaṃ pāpenti. Atha vā uppannarūpādīsu kāmaguṇesu pamatto ayoniso dhanaṃ nāsento sabbasāpateyye khīṇe kapaṇo hutvā cīrakavasano kapālamādāya carati. Pabbajito vā pana ganthadhurādivasena lābhasakkāraṃ nibbattetvā pamatto hīnāyāvattati. Aparo paṭhamajhānādīni nibbattetvāpi muṭṭhassatitāya tathārūpe ārammaṇe bajjhitvā jhānā parihāyati. Evaṃ uppannassa yasassa vā jhānādilābhassa vā rakkhaṇameva dukkaraṃ. Tadatthadīpanatthaṃ pana devadattassa vatthu ca, mudulakkhaṇa- (jā. 1.1.66) lomasakassapa- (jā. 1.9.60 ādayo) haritacajātaka- (jā. 1.9.40 ādayo) saṅkappajātakādīni (jā. 1.3.1 ādayo) ca kathetabbāni. Eko pana lābhasakkāraṃ uppādetvā appamāde ṭhatvā kalyāṇakammaṃ karoti, tassa so yaso sukkapakkhe cando viya vaḍḍhati, tasmā tvaṃ, mahārāja, appamatto payogasampattiyā ṭhatvā dhammena rajjaṃ kārento tava uppannaṃ yasaṃ anurakkhāhīti.
此处所称“词语”为原因词。‘处’者，即在这两个部分中，所有未生起的利益与幸福皆已确立。‘未得’，谓过去未曾得来的利益，‘守护’，谓已得利益的保护。亲爱啊，未生的利益确为无生之物，不为重担；而已生的利益则须守护，方为重担。确有些人，即使树立了名誉，却因疏忽大意，行杀生等恶行；成为大盗，掠夺众国，国王逮捕他们，反遭重大祸害。有些人在既得之形色等欲乐中疏忽不智，挥霍财物，穷困潦倒，穿破旧衣，担穷顶盖。也有出家者因执著束缚，不察利益之微，渐趋衰退。又有些虽证得初禅等禅定，却因心执着于诸有缘境而执著，导致禅定失失。由此已得之名誉与禅定果报的守护极为困难。为此，宜讲述德瓦达塔的事迹，以及荀多罗、罗摩萨迦萨帕与绿茶本生、思维本生等经典（见本生经第1卷第1、9、3章等）。唯有通过树立利益的守护，保持正念正行，行善法者，荣名如明月翳狼光般增长。故此，诸大王啊，唯有谨慎守护，秉持修习，统治国政，方能护持已得的名誉。”
Jānāhīti bhaṇḍāgārikakammādīnaṃ karaṇatthaṃ upadhārehi. Anakkhākitaveti anakkhe akitave ajutakare ceva akerāṭike ca . Asoṇḍeti pūvasurāgandhamālāsoṇḍabhāvarahite. Avināsaketi tava santakānaṃ dhanadhaññādīnaṃ avināsake. Yoti yo amacco. Yañcevāti yañca te ghare dhanaṃ siyā, taṃ rakkheyya. Sūtovāti rathasārathi viya. Yathā sārathi visamamagganivāraṇatthaṃ asse saṅgaṇhanto rathaṃ saṅgaṇheyya, evaṃ yo saha bhogehi taṃ rakkhituṃ sakkoti, so te amacco nāma tādisaṃ saṅgahetvā bhaṇḍāgārikādikiccāni kāraye.
所谓了解，指持守库藏、财物行事。所谓‘不犯戒’，是指不违犯戒律、不伤害、不使其破坏者。‘悲悯’，表明无贪求无损害之意。‘不灭亡’，谓你的财富资粮如灯炬一样不会熄灭。所谓‘你所有’，乃你家中的财富，必须护持。‘仆人’犹如驾车夫。譬如驾车夫在困厄险阻时稳掌缰绳，驾车前行；同理，能与财物共处并善护之人，实为你忠实亲近的仆人，能代为管理财务等事。
Susaṅgahitantajanoti, tāta, yassa hi rañño attano antojano attano valañjanakaparijano ca dānādīhi asaṅgahito hoti, tassa antonivesane suvaṇṇahiraññādīni tesaṃ asaṅgahitamanussānaṃ vasena nassanti, antojanā bahi gacchanti, tasmā tvaṃ suṭṭhusaṅgahitaantojano hutvā ‘‘ettakaṃ nāma me vitta’’nti sayaṃ attano dhanaṃ avekkhitvā ‘‘asukaṭṭhāne nāma nidhiṃ nidhema, asukassa iṇaṃ demā’’ti idaṃ ubhayampi na kare parapattiyā, parapattiyāpi tvaṃ mā kari, sabbaṃ attapaccakkhameva kareyyāsīti vadati.
复次，所谓善于聚合亲族者，就是说国王的亲属若因施舍等行为而不得聚合，则这些亲属的住所中，珍宝金银等便会随故去而消散；亲属则外出游走。故此，宜成为善于聚合亲属者，亲自观察财富而说：“这些就是我的财产”，然后将财物妥善储藏于安全之所，“给困苦者以施舍”，切勿为别人做亏损之事，也勿接受他人的亏损，务必全凭自力亲自动手。
Āyaṃ vayanti tato uppajjanakaṃ āyañca tesaṃ tesaṃ dātabbaṃ vayañca sayameva jāneyyāsīti. Katākatanti saṅgāme vā navakamme vā aññesu vā kiccesu ‘‘iminā idaṃ nāma mayhaṃ kataṃ, iminā na kata’’nti etampi sayameva jāneyyāsi, mā parapattiyo hohi. Niggaṇheti, tāta, rājā nāma sandhicchedādikārakaṃ niggahārahaṃ ānetvā dassitaṃ upaparikkhitvā sodhetvā porāṇakarājūhi ṭhapitadaṇḍaṃ oloketvā dosānurūpaṃ niggaṇheyya. Paggaṇheti yo pana paggahāraho hoti, abhinnassa vā parabalassa bhedetā, bhinnassa vā sakabalassa ārādhako, aladdhassa vā rajjassa āharako, laddhassa vā thāvarakārako, yena vā pana jīvitaṃ dinnaṃ hoti, evarūpaṃ paggahārahaṃ paggahetvā mahantaṃ sakkārasammānaṃ kareyya. Evaṃ hissa kiccesu aññepi uraṃ datvā kattabbaṃ karissanti.
此处所说的『年龄』，是意指从中生起的年龄，且应对各自的年龄给予，相应地自身也应了解。所谓『所作所为』，指的是在交战或新业，或他事中心中内心的判断，即『这些是我所作，这些非我所作』，此亦需自身了知，不得让别人代知。所谓『拘束』，大丈夫，王者若是带来关于合约破坏等之权利的拘束品，呈示验查后加以清理，观视前代王者所设的刑罚，并依罪责适当拘禁。而所谓『把握』，则是说抓取、支配之事，有着和谐者或具有大力量的分开者，分开者追求势力者，未取得绳索者牵引者，取得者执行锁索者，乃至于被赋予生命的人，应把握这般支配事，施以应有的尊敬礼遇。如此，在其事中将给予他人肩负、指示应行之事。
Jānapadanti janapadavāsīnaṃ atthaṃ sayaṃ attapaccakkheneva anusāsa. Adhammikā yuttāti adhammikā tattha tattha niyuttā āyuttakā lañjaṃ gahetvā vinicchayaṃ bhindantā tava dhanañca raṭṭhañca mā nāsayuṃ. Iminā kāraṇena appamatto hutvā sayameva anusāsa. Vegenāti sahasā atuletvā atīretvā. Vegasāti atuletvā atīretvā chandādivasena sahasā kataṃ kammañhi na sādhu na sundaraṃ. Kiṃkāraṇā? Tādisañhi katvā mando pacchā vippaṭisāravasena idha loke apāyadukkhaṃ anubhavanto paraloke ca anutappati. Ayaṃ panettha attho ‘‘isīnamantaraṃ katvā, bharurājāti me suta’’nti bharujātakena (jā. 1.2.125-126) dīpetabbo .
所谓『众民地』，即居民所在之地，自身即能依自身之见指示。所谓『有纪律者结社』，指的是在当地有规矩、束缚、有约束力之人，持绳约束，断然裁定，不令你毁坏你的财物及国土。因此，应当精进小心，自行加以指示。所谓『急速』，是指迅速凌驾超越。所谓『迅速』，则是指出超越，出于意愿等突然以速度行事，虽然如此行动，既不善妙亦非美事。何故？因为如此行事，迟迟之后，反生违逆之果，在世上经历痛苦，在彼岸后悔。此处义理，应以《波罗吉塔经》中「为持长久而作，告我彰显其果」之经句来照明。
Mā te adhisare muñca, subāḷhamadhikopitanti, tāta, tava hadayaṃ kusalaṃ adhisaritvā atikkamitvā pavatte paresaṃ akusalakamme suṭṭhu bāḷhaṃ adhikopitaṃ kujjhāpitaṃ hutvā mā muñca, mā patiṭṭhāyatūti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, yadā te vinicchaye ṭhitassa iminā puriso vā hato sandhi vā chinnoti coraṃ dassenti, tadā te paresaṃ vacanehi suṭṭhu kopitampi hadayaṃ kodhavasena mā muñca, apariggahetvā mā daṇḍaṃ paṇehi. Kiṃkāraṇā? Acorampi hi ‘‘coro’’ti gahetvā ānenti, tasmā akujjhitvā ubhinnaṃ attapaccatthikānaṃ kathaṃ sutvā suṭṭhu sodhetvā attapaccakkhena tassa corabhāvaṃ ñatvā paveṇiyā ṭhapitadaṇḍavasena kattabbaṃ karohi. Raññā hi uppannepi kodhe hadayaṃ sītalaṃ akatvā kammaṃ na kātabbaṃ. Yadā panassa hadayaṃ nibbutaṃ hoti mudukaṃ, tadā vinicchayakammaṃ kātabbaṃ. Pharuse hi citte pakkuthite udake mukhanimittaṃ viya kāraṇaṃ na paññāyati. Kodhasā hīti, tāta, kodhena hi bahūni phītāni rājakulāni akulabhāvaṃ gatāni mahāvināsameva pattānīti. Imassa panatthassa dīpanatthaṃ khantivādijātaka- (jā. 1.4.49 ādayo) nāḷikerarājavatthusahassabāhuajjunavatthuādīni kathetabbāni.
不可随意放纵怒气。『幼稚又多怒者』，大丈夫，应以正念充满你的心，克服且超越它。反之若他人作恶破坏时，纵使愤怒在心，也不该放纵应放纵之怒，也不应以暴力报复何况责罚。何故？即便盗贼称为『盗贼』被捕后应正理应对，不可发怒。应心怀恭敬、清凉之情，不可做恶。倘若心性冷静时，便应行清理责备之事。心粗暴者，内心如污染水，将其作为口中的颗粒不见智慧。所谓『因怒』，大丈夫，因怒导致许多王族纷扰成乱亡，犹如大破灭。因此，为此要讲述《宽忍经》和《椰树王经》等教导。
Mā, tāta, issaromhīti, anatthāya patārayīti, tāta, ‘‘ahaṃ pathavissaro’’ti mā mahājanaṃ kāyaduccaritādianatthāya patārayi mā otārayi, yathā taṃ anatthaṃ samādāya vattati, mā evamakāsīti attho. Mā te āsīti, tāta, tava vijite manussajātikānaṃ vā tiracchānajātikānaṃ vā itthipurisānaṃ dukhudrayo dukkhuppatti mā āsi. Yathā hi adhammikarājūnaṃ vijite manussā kāyaduccaritādīni katvā niraye uppajjanti, tava raṭṭhavāsīnaṃ taṃ dukkhaṃ yathā na hoti, tathā karohīti attho.
大丈夫，不要随意自用权力而造恶，以致败坏，勿以“大地之主”自称而作恶，勿害大众如身躯之破坏一般，如此所作是无益之法。莫使痛苦降临你所统治的人民身上。因为如恶人王者所犯种种恶业，众生受苦入地狱，你所统治之民应免于此苦，故应行此道。
Apetalomahaṃsassāti attānuvādādibhayehi nibbhayassa. Iminā imaṃ dasseti – tāta, yo rājā kismiñci āsaṅkaṃ akatvā attano kāmameva anussarati, chandavasena yaṃ yaṃ icchati, taṃ taṃ karoti, vissaṭṭhayaṭṭhi viya andho niraṅkuso viya ca caṇḍahatthī hoti, tassa sabbe bhogā vinassanti, tassa taṃ bhogabyasanaṃ aghaṃ dukkhanti vuccati.
所谓『无忧无惧』者，指的是因无谓自身由衷转述而安宁。对此，大丈夫，教诲乃至于说：若国王不顾虑任何事，只顺自己欲望行事，如同盲人、盲目残缺瘸足力大象，最终他的所有财物必将灭亡。此乃称之为『财物消耗之恶』。
Tattheva te vattapadāti purimanayeneva yojetabbaṃ. Dakkhassudānīti, tāta, tvaṃ imaṃ anusāsaniṃ sutvā idāni dakkho analaso puññānaṃ karaṇena puññakaro surādipariharaṇena. Asoṇḍo diṭṭhadhammikasamparāyikassa atthassa avināsanena avināsako bhaveyyāsīti. Sīlavāssūti sīlavā ācārasampanno bhava, dasasu rājadhammesu patiṭṭhāya rajjaṃ kārehi. Dussīlo vinipātikoti dussīlo hi, mahārāja, attānaṃ niraye vinipātento vinipātiko nāma hotīti.
此处所言应依此行，正如前人告诫。所谓『善巧顺利供献者』，大丈夫，尔听此教诲后，应现今精进，不懈通过修善积福，远离酒类等恶事。『不可善恶不辨，流连恶行』之人，应无有损害，为真不坏之人矣。所谓守戒者，是指守清净行为者，设立十王法则而治国。『恶行者堕地狱』，意谓恶劣者，国君应因恶行堕至地狱者即名曰恶行者。
Evaṃ kuṇḍalinīpi ekādasahi gāthāhi dhammaṃ desesi. Rājā tuṭṭho amacce āmantetvā pucchi – ‘‘bhonto! Amaccā mama dhītāya kuṇḍaliniyā evaṃ kathayamānāya kena kattabbaṃ kiccaṃ kata’’nti. Bhaṇḍāgārikena, devāti. ‘‘Tena hissā bhaṇḍāgārikaṭṭhānaṃ dammī’’ti kuṇḍaliniṃ ṭhānantare ṭhapesi. Sā tato paṭṭhāya bhaṇḍāgārikaṭṭhāne ṭhatvā pitu kammaṃ akāsīti.
如是，昆达利尼以十一偈论说法义。国王欢喜，召见贵客问道：『尊者！贵客向我女昆达利尼如此讲话，应该作何功德？』答曰：『为此，婆罗门主管库房者笃信此理。』于是昆达利尼安置在库房内。她随后依托库房安住，完成了父亲的使命。
Kuṇḍalinipañho niṭṭhito. · 昆达利尼问结束。
Puna rājā katipāhaccayena purimanayeneva jambukapaṇḍitassa santikaṃ dūtaṃ pesetvā sattame divase tattha gantvā sampattiṃ anubhavitvā paccāgato tattheva maṇḍapamajjhe nisīdi. Amacco jambukapaṇḍitaṃ kañcanabhaddapīṭhe nisīdāpetvā pīṭhaṃ sīsenādāya āgacchi. Paṇḍito pitu aṅke nisīditvā kīḷitvā gantvā kañcanapīṭheyeva nisīdi. Atha naṃ rājā pañhaṃ pucchanto gāthamāha –
后来，国王数日后派人随同前往宾佐婆罗门大师处，第七日到达，亲身体验度量，再回至处于厅堂内坐定。贵客请宾佐婆罗门大师坐于金座，迎接入座后，宾佐婆罗门大师在一旁坐下，玩耍过后仍坐于金座旁。国王随即发问吟诵偈文——
§26
26.
‘‘Apucchimha kosiyagottaṃ, kuṇḍaliniṃ tatheva ca;
『请教我，迦叶族人，昆达利尼亦如是；','117':'今请你言说，宾佐，众力之极至力。』
Tvaṃ dāni vadehi jambuka, balānaṃ balamuttama’’nti.
『你现在说吧，贾木巴咖，诸力中以何为最上？』
Tassattho – tāta, jambuka, ahaṃ tava bhātaraṃ kosiyagottaṃ vessantaraṃ bhaginiñca te kuṇḍaliniṃ rājadhammaṃ apucchiṃ, te attano balena kathesuṃ, yathā pana te pucchiṃ, tatheva idāni, putta jambuka, taṃ pucchāmi, tvaṃ me rājadhammañca balānaṃ uttamaṃ balañca kathehīti.
宾佐答曰：『尊父，宾佐，我是你的弟弟，迦叶族裔，仍是你妹妹的昆达利尼，曾向你启问国王法义。她以自身之力讲述法义，如你所问，如今我也请问，宾佐，我请问你关于国王法义及众力最胜之力如何说出。』
Evaṃ rājā mahāsattaṃ pañhaṃ pucchanto aññesaṃ pucchitaniyāmena apucchitvā visesetvā pucchi. Athassa paṇḍito ‘‘tena hi, mahārāja, ohitasoto suṇāhi, sabbaṃ te kathessāmī’’ti pasāritahatthe sahassatthavikaṃ ṭhapento viya dhammadesanaṃ ārabhi –
国王如此疑问伟大，询问别者复又分别不同，宾佐大师答曰：『愿尊大王洗耳恭听，我将为你悉数说法。』大师以展开手掌，仿佛示现广大德教，开始讲说法义。
§27
27.
‘‘Balaṃ pañcavidhaṃ loke, purisasmiṃ mahaggate;
世间有五种力量，存于广大的人中；
Tattha bāhubalaṃ nāma, carimaṃ vuccate balaṃ.
其中名为臂力，这便称为第一种力量。
§28
28.
‘‘Bhogabalañca dīghāvu, dutiyaṃ vuccate balaṃ;
又有富力，谓长寿，为第二种力量；
Amaccabalañca dīghāvu, tatiyaṃ vuccate balaṃ.
还有亲属力，谓长寿，为第三种力量。
§29
29.
‘‘Abhijaccabalañceva, taṃ catutthaṃ asaṃsayaṃ;
第四则为智慧力，毫无疑义；
Yāni cetāni sabbāni, adhigaṇhāti paṇḍito.
所有心识，皆能由智慧力所获得，智者如是称说。
§30
30.
‘‘Taṃ balānaṃ balaṃ seṭṭhaṃ, aggaṃ paññābalaṃ balaṃ;
『愚者之力为最强，而智慧之力为至上；』
Paññābalenupatthaddho, atthaṃ vindati paṇḍito.
『被智慧之力所扶持，智者便能洞察义理。』
§31
31.
‘‘Api ce labhati mando, phītaṃ dharaṇimuttamaṃ;
『即使愚人获得了最高的土地，』
Akāmassa pasayhaṃ vā, añño taṃ paṭipajjati.
『若无意愿自持，别人便会取而代之。』
§32
32.
‘‘Abhijātopi ce hoti, rajjaṃ laddhāna khattiyo;
『即便出身貴族，得国为王，』
Duppañño hi kāsipati, sabbenapi na jīvati.
『愚者终究如铁砂般顽固，终不真正生存于世。』
§33
33.
‘‘Paññāva sutaṃ vinicchinī, paññā kittisilokavaḍḍhanī;
『智慧者闻已细细思惟，智慧者如同增加名声与利益者；』
Paññāsahito naro idha, api dukkhe sukhāni vindati.
『具智慧的人在此间，即便身受苦乐，仍能寻找安乐。』
§34
34.
‘‘Paññañca kho asussūsaṃ, na koci adhigacchati;
『然而如实正知智慧，却无人能获得；』
Bahussutaṃ anāgamma, dhammaṭṭhaṃ avinibbhujaṃ.
『多闻却不亲近，不通达法理，迷惑不醒。』
§35
35.
‘‘Yo ca dhammavibhaṅgaññū, kāluṭṭhāyī atandito;
『而能辨析法理的智者，不世俗、勤勉不懈；』
Anuṭṭhahati kālena, kammaphalaṃ tassijjhati.
『随时奋发不懈，定获其业果报。』
§36
36.
‘‘Anāyatanasīlassa, anāyatanasevino;
『无境界』者，『无境界之修行者』也。
Na nibbindiyakārissa, sammadattho vipaccati.
非生厌恶之因故，正当之义得生。
§37
37.
‘‘Ajjhattañca payuttassa, tathāyatanasevino;
『于内心相应』者，如境界之修行者也。
Anibbindiyakārissa, sammadattho vipaccati.
无生厌恶之因故，正当之义得生。
§38
38.
‘‘Yogappayogasaṅkhātaṃ, sambhatassānurakkhaṇaṃ;
所言是名念修习及维护。
Tāni tvaṃ tāta sevassu, mā akammāya randhayi;
此等，汝当修习，勿令虚度时光。
Akammunā hi dummedho, naḷāgāraṃva sīdatī’’ti.
无智愚昧者，犹如无梁之屋，终不坚固安稳。
Tattha mahaggateti, mahārāja, imasmiṃ sattaloke mahajjhāsaye purise pañcavidhaṃ balaṃ hoti. Bāhubalanti kāyabalaṃ. Carimanti taṃ atimahantampi samānaṃ lāmakameva. Kiṃkāraṇā? Andhabālabhāvena. Sace hi kāyabalaṃ mahantaṃ nāma bhaveyya, vāraṇabalato laṭukikāya balaṃ khuddakaṃ bhaveyya, vāraṇabalaṃ pana andhabālabhāvena maraṇassa paccayaṃ jātaṃ, laṭukikā attano ñāṇakusalatāya vāraṇaṃ jīvitakkhayaṃ pāpesi. Imasmiṃ panatthe ‘‘na heva sabbattha balena kiccaṃ, balañhi bālassa vadhāya hotī’’ti suttaṃ (jā. 1.5.42) āharitabbaṃ.
这里称之为大聚集，是指大王，在此众生界内，智慧深广的人，有五种力量。所谓臂力，是指身体力量。外貌虽然极为宏大，却犹如老牛，其原因何在？是因蒙昧愚钝。若身体力量是真大，则蚁穴之力必为微小，蚁穴之力乃因蒙昧愚钝导致死亡条件出现，蚁穴自身的智慧与巧妙反使蚁穴因障碍生命灭亡。在此别处，已引《经》中言：“并非处处以力量为事，力量反助愚人被杀”(善见漏1.5.42)应当记取。
Bhogabalanti upatthambhanavasena sabbaṃ hiraññasuvaṇṇādi upabhogajātaṃ bhogabalaṃ nāma, taṃ kāyabalato mahantataraṃ. Amaccabalanti abhejjamantassa sūrassa suhadayassa amaccamaṇḍalassa atthitā, taṃ balaṃ saṅgāmasūratāya purimehi balehi mahantataraṃ. Abhijaccabalanti tīṇi kulāni atikkamitvā khattiyakulavasena jātisampatti , taṃ itarehi balehi mahantataraṃ. Jātisampannā eva hi sujjhanti, na itareti. Yāni cetānīti yāni ca etāni cattāripi balāni paṇḍito paññānubhāvena adhigaṇhāti abhibhavati, taṃ sabbabalānaṃ paññābalaṃ seṭṭhanti ca agganti ca vuccati. Kiṃkāraṇā? Tena hi balena upatthaddho paṇḍito atthaṃ vindati, vuḍḍhiṃ pāpuṇāti . Tadatthajotanatthaṃ ‘‘puṇṇaṃ nadiṃ yena ca peyyamāhū’’ti puṇṇanadījātakañca (jā. 1.2.127 ādayo) sirīkāḷakaṇṇipañhaṃ pañcapaṇḍitapañhañca sattubhastajātaka- (jā. 1.7.46 ādayo) sambhavajātaka- (jā. 1.16.138 ādayo) sarabhaṅgajātakādīni (jā. 2.17.50 ādayo) ca kathetabbāni.
财富力，是指依靠所有支持物，如黄金、白银等所生之财富力量，此力较身体力为大。友伴力，是指忠诚勇猛、纯洁善良陪伴之友圈，此力因战斗勇猛而胜过早先诸力。威望力，是指越过三姓，作为刹帝利族取得家产，此力较他族之力为大。唯有有家世者方能成就，而非异族。智者藉由如是的四种力量达到内心能力补足，博闻强慧，故称为诸力中最上首、最胜者。这是因靠此种力量，智者得以亲近事理，获得增长。为此，有《充满河流》的生经、七贤问答经、七手出生经、牢破裂经等应当加以阐述。
Mandoti mandapañño bālo. Phītanti, tāta, mandapañño puggalo sattaratanapuṇṇaṃ cepi uttamaṃ dharaṇiṃ labhati, tassa anicchamānasseva pasayhakāraṃ vā pana katvā añño paññāsampanno taṃ paṭipajjati. Mando hi laddhaṃ yasaṃ rakkhituṃ kulasantakaṃ vā pana paveṇiāgatampi rajjaṃ adhigantuṃ na sakkoti. Tadatthajotanatthaṃ ‘‘addhā pādañjalī sabbe, paññāya atirocatī’’ti pādañjalījātakaṃ (jā. 1.2.194-195) kathetabbaṃ. Laddhānāti jātisampattiṃ nissāya kulasantakaṃ rajjaṃ labhitvāpi. Sabbenapīti tena sakalenapi rajjena na jīvati, anupāyakusalatāya duggatova hotīti.
愚拙者谓之愚钝智慧低劣者。愚钝者啊，即使拥有满载七宝的最佳土地，仍有他人不甘心却采取占有措施，而以智慧高超者加以克服。愚为难以守护得来的名声，难以保全家世，即使处于王位亦无法维持。为说明此义，引《双手合十》经曰：“合掌之时，智慧能胜过一切。”愚者虽赖家世获得王位，但不具备善巧因缘，则终陷于坏道中。
Evaṃ mahāsatto ettakena ṭhānena apaṇḍitassa aguṇaṃ kathetvā idāni paññaṃ pasaṃsanto ‘‘paññā’’tiādimāha. Tattha sutanti sutapariyatti. Tañhi paññāva vinicchinati. Kittisilokavaḍḍhanīti kittighosassa ca lābhasakkārassa ca vaḍḍhanī. Dukkhe sukhāni vindatīti dukkhe uppannepi nibbhayo hutvā upāyakusalatāya sukhaṃ paṭilabhati. Tadatthadīpanatthaṃ –
如是，大人格称赞智慧者，以此处分别不智慧者之不足，当今赞叹智慧之故曰「智慧」等词。所谓“智者”即以智慧称誉。所谓名声增长者，借名誉和尊敬成长。虽有苦难，仍得安乐，即使苦难临时产生，因善巧因缘，获得快乐。为说明此义，有以下教示曰——
‘‘Yassete caturo dhammā, vānarinda yathā tava’’. (jā. 1.1.57);
“此时当察四法，如猿王对待你的态度。”（引自《生经》1.1.57）
Alametehi ambehi, jambūhi panasehi cā’’ti. (jā. 1.2.115) –
『阿兰美提』者，指杏树、『安倍』者，指红枣树、『闍婆』者，指柿树、『班那舍』者，指梧桐树等。
Ādīni jātakāni kathetabbāni.
应当讲述最初的生者故事。
Asussūsanti paṇḍitapuggale apayirupāsanto assuṇanto. Dhammaṭṭhanti sabhāvakāraṇe ṭhitaṃ bahussutaṃ anāgamma taṃ asaddahanto. Avinibbhujanti atthānatthaṃ kāraṇākāraṇaṃ anogāhanto atīrento na koci paññaṃ adhigacchati, tātāti.
智慧清明的人不为世俗所迷惑不亲近邪道而乐闻善法。论议众时，正体立于众会议中，博闻多识却不妄自亲近。对法义不迷惑，考察因缘根本，深入其内，不轻易跨越。如此者无人能得真实智慧，孩儿啊。
Dhammavibhaṅgaññūti dasakusalakammapathavibhaṅgakusalo. Kāluṭṭhāyīti vīriyaṃ kātuṃ yuttakāle vīriyassa kārako. Anuṭṭhahatīti tasmiṃ tasmiṃ kāle taṃ taṃ kiccaṃ karoti. Tassāti tassa puggalassa kammaphalaṃ samijjhati nipphajjati. Anāyatanasīlassāti anāyatanaṃ vuccati lābhayasasukhānaṃ anākaro dussīlyakammaṃ, taṃsīlassa tena dussīlyakammena samannāgatassa, anāyatanabhūtameva dussīlapuggalaṃ sevantassa, kusalassa kammassa karaṇakāle nibbindiyakārissa nibbinditvā ukkaṇṭhitvā karontassa evarūpassa, tāta, puggalassa kammānaṃ attho sammā na vipaccati na sampajjati, tīṇi kulaggāni ca cha kāmasaggāni ca na upanetīti attho. Ajjhattañcāti attano niyakajjhattaṃ aniccabhāvanādivasena payuttassa. Tathāyatanasevinoti tatheva sīlavante puggale sevamānassa. Vipaccatīti sampajjati mahantaṃ yasaṃ deti.
『法分别智』者，谓善法十种功德及其所生善业功用之分析能力。『精进』者，谓于适当时节勤勉精进做功德的力量。『勤作』者，谓於当时当刻，依正作当之事。『其者』，谓因个人而生之业果成熟、消灭。『无根戒』者，谓无贪嗔痴之因，无获利名声快乐之所求，不作恶戒，是戒无根。具此无根戒之人，若从事恶业，必感厌离、恼恨，故此善业之时，功用正当，不迂曲、不混淆，且三种血统六欲根本皆不染污。『内在』者，是指自我所管辖之内因，乃无常眠想等生灭现象随顺相随。依此者，亦云『住于彼戒者』，谓恪守此戒之善人。『回转』者，谓善果成熟亦彰显大众所敬仰之大名声。
Yogappayogasaṅkhātanti yoge yuñjitabbayuttake kāraṇe payogakoṭṭhāsabhūtaṃ paññaṃ. Sambhatassāti rāsikatassa dhanassa anurakkhaṇaṃ. Tāni tvanti etāni ca dve purimāni ca mayā vuttakāraṇāni sabbāni, tāta, tvaṃ sevassu, mayā vuttaṃ ovādaṃ hadaye katvā attano ghare dhanaṃ rakkha. Mā akammāya randhayīti ayuttena akāraṇena mā randhayi, taṃ dhanaṃ mā jhāpayi mā nāsayi. Kiṃkāraṇā? Akammunā hīti ayuttakammakaraṇena dummedho puggalo sakaṃ dhanaṃ nāsetvā pacchā duggato. Naḷāgāraṃva sīdatīti yathā naḷāgāraṃ mūlato paṭṭhāya jīramānaṃ appatiṭṭhaṃ patati, evaṃ akāraṇena dhanaṃ nāsetvā apāyesu nibbattatīti.
『行用名』者，谓附于修行之义，必须互相结合相应因缘，加组成集的智慧。『守护财富』者，谓护持属世财物。诸法如是，前所述二种前因皆由我所讲所说，汝应奉行。我意劝汝护养家中财富。莫使无业之事损害之。何故？因无业所作，愚人于其财不珍惜，反致失去。若如同坍塌之竹室从根基处腐坏，则财亦因无故失去而堕落，不得利益。
Evampi bodhisatto ettakena ṭhānena pañca balāni vaṇṇetvā paññābalaṃ ukkhipitvā candamaṇḍalaṃ nīharanto viya kathetvā idāni dasahi gāthāhi rañño ovādaṃ dento āha –
佛陀菩萨亦如是，于此处所立，以五力具足，超越智慧力，宛若掩映满月而除去阴云，故言：现今以此十首诗，赋予国王教诲说法——
§39
39.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, mātāpitūsu khattiya;
『行持法者，尊贵的王族子孙，父母面对于王族。』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中，若能行持法，尘世之王必定升往天上。』
§40
40.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, puttadāresu khattiya;
『行持法者，尊贵的王族子孙，儿子和女眷面对于王族。』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中，若能行持法，尘世之王必定升往天上。』
§41
41.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, mittāmaccesu khattiya;
『行持法者，尊贵的王族子孙，朋友和友人面对于王族。』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中，若能行持法，尘世之王必定升往天上。』
§42
42.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, vāhanesu balesu ca;
『行法』者，『行』也；『法』者，指世尊之教法。『王者，应当行持法』，无论驾乘之具，或其力量所在。
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中行持法之后，国王必当得往天界。』『行持法』即遵循正道而行事，则国王可得生于天界。
§43
43.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, gāmesu nigamesu ca;
『王者，应当行持法』，无论乡村或市场集聚之处皆然。
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中行持法之后，国王必当得往天界。』行法之故，国王得升于天界。
§44
44.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, raṭṭhe janapadesu ca;
『王者，应当行持法』，无论国土或诸行政区。
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中行持法之后，国王必当得往天界。』行法之义是在国土及诸地区无不实行，则国王终将往生天界。
§45
45.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, samaṇe brāhmaṇesu ca;
『持行法者，大王，行于沙门及婆罗门之中，』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中修持法后，大王必得升天。』
§46
46.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, migapakkhīsu khattiya;
『持行法者，大王，于马鹿鸟兽等战士中，』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中修持法后，大王必得升天。』
§47
47.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, dhammo ciṇṇo sukhāvaho;
『持行法者，大王，法乃止息而安乐者，』
Idha dhammaṃ caritvāna, rāja saggaṃ gamissasi.
『在此教法中修持法后，大王必得升天。』
§48
48.
‘‘Dhammaṃ cara mahārāja, saindā devā sabrahmakā;
大王，应当奉行法，乃如诸天及婆罗门众所行者。
Suciṇṇena divaṃ pattā, mā dhammaṃ rāja pāmado’’ti.
如同纯洁者升入天界，大王，勿于法中懈怠失念。」
Tattha paṭhamagāthāya tāva idha dhammanti mātāpitupaṭṭhānadhammaṃ. Taṃ kālasseva vuṭṭhāya mātāpitūnaṃ mukhodakadantakaṭṭhadānamādiṃ katvā sabbasarīrakiccapariharaṇaṃ karontova pūrehīti vadati. Puttadāresūti puttadhītaro tāva pāpā nivāretvā kalyāṇe nivesento sippaṃ uggaṇhāpento vayappattakāle patirūpakulavaṃsena āvāhavivāhaṃ karonto samaye dhanaṃ dento puttesu dhammaṃ carati nāma, bhariyaṃ sammānento anavamānento anaticaranto issariyaṃ vossajjento alaṅkāraṃ anuppadento dāresu dhammaṃ carati nāma. Mittāmaccesūti mittāmacce catūhi saṅgahavatthūhi saṅgaṇhanto avisaṃvādento etesu dhammaṃ carati nāma. Vāhanesu balesu cāti hatthiassādīnaṃ vāhanānaṃ balakāyassa ca dātabbayuttakaṃ dento sakkāraṃ karonto hatthiassādayo mahallakakāle kammesu ayojento tesu dhammaṃ carati nāma.
此处首句所摄即是父母供养之法。所谓于时光之中，兴起此法者，乃父母为其子女，施与口粮、饮水、牙木等供养，普行身心所有之勤务，志在充足也。所谓儿女扶持者，意指子与女等，摒除罪恶，安置善业，承担技艺，及于年老时承受夫家族姓，与父亲女婿结成婚姻，于此时授予财富于儿孙，奉行法义也。所谓贤内助者，谓尊敬妻子，勿侮慢妻，持中道行，放弃强暴，饰物不贪，持于妇人中奉行法义。所谓友朋妻子者，谓结交亲密四种团契，和睦无争，与其融洽相处，奉行彼等法义。所谓乘载者，谓象马等之士役、车乘之力，令其身体强健，赋予供养并予以尊敬，象马等于壮年时作业，任其役使，此谓奉行法义。所谓乡村及市场住者者，乡村及市场居民，承当械力镇压恶事，奉行法义。所谓国土与部族者，国及各部族，虽被干扰，仍怀善意，承行善法者，奉行法义；若以善意胁逼他人者，亦奉行法义。所谓沙门婆罗门者，诸如沙门婆罗门，予以四种供养，此谓奉行法义。所谓野兽飞禽者，予以四足飞羽之类众生保护，此谓奉行法义。所谓法灭者者，谓善行灭亡。所谓安乐者者，谓于三种家业及六种欲界，降临安乐。所谓纯洁者，谓此以纯洁身体行为为纯洁者。所谓升天者者，谓诸天及梵天之类诸天界中，生于天之福德利益。勿于法中懈怠者，是故大王，即便放弃生命，也勿于法中失念懈怠。
Gāmesu nigamesu cāti gāmanigamavāsino daṇḍabalīhi apīḷentova tesu dhammaṃ carati nāma. Raṭṭhe janapadesu cāti raṭṭhañca janapadañca akāraṇena kilamento hitacittaṃ apaccupaṭṭhapento tattha adhammaṃ carati nāma, apīḷento pana hitacittena pharanto tattha dhammaṃ carati nāma. Samaṇe brāhmaṇesu cāti tesaṃ cattāro paccaye dentova tesu dhammaṃ carati nāma. Migapakkhīsūti sabbacatuppadasakuṇānaṃ abhayaṃ dento tesu dhammaṃ carati nāma. Dhammo ciṇṇoti sucaritadhammo ciṇṇo. Sukhāvahoti tīsu kulasampadāsu chasu kāmasaggesu sukhaṃ āvahati. Suciṇṇenāti idha ciṇṇena kāyasucaritādinā suciṇṇena. Divaṃ pattāti devalokabrahmalokasaṅkhātaṃ divaṃ gatā, tattha dibbasampattilābhino jātā. Mā dhammaṃ rāja pāmadoti tasmā tvaṃ, mahārāja, jīvitaṃ jahantopi dhammaṃ mā pamajjīti.
如是说完十种奉行法句后，复劝勉说：
Evaṃ dasa dhammacariyagāthāyo vatvā uttaripi ovadanto osānagāthamāha –
如是说完十首行法偈颂之后，又继续教诫，说最后一偈——
§49
49.
‘‘Tattheva te vattapadā, esāva anusāsanī;
「此乃汝所遵行者，此即教诫也；
Sappaññasevī kalyāṇī, samattaṃ sāma taṃ vidū’’ti.
『通达智慧者』者，具善德，善友，堪任；『圆满平等者』，彻知真理。
Tattha tattheva te vattapadāti idaṃ purimanayeneva yojetabbaṃ. Sappaññasevī kalyāṇī, samattaṃ sāma taṃ vidūti, mahārāja, taṃ mayā vuttaṃ ovādaṃ tvaṃ niccakālaṃ sappaññapuggalasevī kalyāṇaguṇasamannāgato hutvā samattaṃ paripuṇṇaṃ sāmaṃ vidū attapaccakkhatova jānitvā yathānusiṭṭhaṃ paṭipajjāti.
这里所说的每一个词语，都应如前所述加以连贯理解。『通达智慧者』者，即具足智慧德之贤善之人；『圆满平等者』者，则于诸法如实知见，达到圆满平等之境；大王啊，此为我所说之教诲。汝当恒时成为智慧之仆，从具足智慧之善人处，彻知圆满平等，了知其因缘，而依教奉行，不违正法。
Evaṃ mahāsatto ākāsagaṅgaṃ otārento viya buddhalīḷāya dhammaṃ desesi. Mahājano mahāsakkāraṃ akāsi, sādhukārasahassāni adāsi. Rājā tuṭṭho amacce āmantetvā pucchi – ‘‘bhonto! Amaccā mama puttena taruṇajambuphalasamānatuṇḍena jambukapaṇḍitena evaṃ kathentena kena kattabbaṃ kiccaṃ kata’’nti. Senāpatinā, devāti. ‘‘Tena hissa senāpatiṭṭhānaṃ dammī’’ti jambukaṃ ṭhānantare ṭhapesi. So tato paṭṭhāya senāpatiṭṭhāne ṭhatvā pitu kammāni akāsi. Tiṇṇaṃ sakuṇānaṃ mahanto sakkāro ahosi. Tayopi janā rañño atthañca dhammañca anusāsiṃsu. Mahāsattassovāde ṭhatvā rājā dānādīni puññāni katvā saggaparāyaṇo ahosi. Amaccā rañño sarīrakiccaṃ katvā sakuṇānaṃ ārocetvā ‘‘sāmi, jambukasakuṇa rājā tumhākaṃ chattaṃ ussāpetabbaṃ akāsī’’ti vadiṃsu. Mahāsatto ‘‘na mayhaṃ rajjenattho, tumhe appamattā rajjaṃ kārethā’’ti mahājanaṃ sīlesu patiṭṭhāpetvā ‘‘evaṃ vinicchayaṃ pavatteyyāthā’’ti vinicchayadhammaṃ suvaṇṇapaṭṭe likhāpetvā araññaṃ pāvisi. Tassovādo cattālīsa vassasahassāni pavattati.
如此，这位大勇者如同荡尽虚空之波涛，随佛之自在戏化而宣说法义。大众皆大加敬重，恭敬无数。国王欢喜，召唤臣僚问曰：「尊者！臣之子，具如青嫩柑果之嫩哺，聪慧伶俐，擅长智慧。如此言教，应令其何为，宜行何事？」军师答曰：「宜令其掌领军政。」伽篾贤者遂任命为军师。此后，国王依据军师之教诲，履行父业，广行善巧。三族诸鸟广大敬重此命令。人民因臣服于国，守护法度。大勇者之教诲为基，国王布施行善，志趣天华。臣子宣报国体之务，并以臣族鸟类告知：「尊主，伽篾贤鸟宜为国护伞。」大勇者告诫：「我无国王之意，但汝等宜勤谨治理国事。」国王树立于贤良众中，宣告：「愿此结论得以实现。」并将法义刻于金牌，入入密林修行。其教诲延续四千余年。
Satthā rañño ovādavasena imaṃ dhammadesanaṃ desetvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā rājā ānando ahosi, kuṇḍalinī uppalavaṇṇā, vessantaro sāriputto, jambukasakuṇo pana ahameva ahosi’’nti.
佛为此国王而作劝诫说法，并随缘记述其生前事迹曰：「当时国王名曰阿难，肤色如莲花般粉白；大弟子沙利竭，伽篾鸟即我本生。」
Tesakuṇajātakavaṇṇanā paṭhamā. · 第一篇，三鸟本生注解。
[522] 2. Sarabhaṅgajātakavaṇṇanā
第二篇：麻痹熊生经注解
Alaṅkatākuṇḍalino suvatthāti idaṃ satthā veḷuvane viharanto mahāmoggallānattherassa parinibbānaṃ ārabbha kathesi. Sāriputtatthero tathāgataṃ jetavane viharantaṃ attano parinibbānaṃ anujānāpetvā gantvā nāḷakagāmake jātovarake parinibbāyi. Tassa parinibbutabhāvaṃ sutvā satthā rājagahaṃ gantvā veḷuvane vihāsi. Tadā mahāmoggallānatthero isigilipasse kāḷasilāyaṃ viharati. So pana iddhibalena koṭippattabhāvena devalokacārikañca ussadanirayacārikañca gacchati. Devaloke buddhasāvakānaṃ mahantaṃ issariyaṃ disvā ussadanirayesu ca titthiyasāvakānaṃ mahantaṃ dukkhaṃ disvā manussalokaṃ āgantvā ‘‘asuko upāsako asukā ca upāsikā asukasmiṃ nāma devaloke nibbattitvā mahāsampattiṃ anubhavanti, titthiyasāvakesu asuko ca asukā ca nirayādīsu asukaapāye nāma nibbattā’’ti manussānaṃ kathesi. Manussā sāsane pasīdanti, titthiye parivajjenti. Buddhasāvakānaṃ sakkāro mahanto ahosi, titthiyānaṃ parihāyati.
「饰耳坠者，聪慧现前」是说此师在竹林修行，也是大摩竭陀长老临终时展开的讲说。沙利竭长老应准如来意，于祇树林度日后，转往那落迦村鸠陀瓦处涅槃。长老涅槃后，师赴王舍城竹林安住。时大摩竭陀长老在伊斯吉利巴萨黑石处修行，凭神通力，变现七处迹象，往返于天界与恶趣界之间。天上见佛弟子大德荣光，地狱与外道众生则见大苦难，遂返人间而说：「有病之居士及居士女，在天界，名为‘病’而得大福报；外道弟子不论男女，则于地狱恶道名为‘病苦’，无法安止。」人间信受佛法，外道则排斥。佛弟子敬重甚大，外道则轻慢回避。
Te there āghātaṃ bandhitvā ‘‘imasmiṃ jīvante amhākaṃ upaṭṭhākā bhijjanti, sakkāro ca parihāyati, mārāpessāma na’’nti therassa māraṇatthaṃ samaṇaguttakassa nāma corassa sahassaṃ adaṃsu. So ‘‘theraṃ māressāmī’’ti mahantena parivārena saddhiṃ kāḷasilaṃ agamāsi. Thero taṃ āgacchantaṃ disvāva iddhiyā uppatitvā pakkāmi. Coro taṃ divasaṃ theraṃ adisvā nivattitvā punadivasepīti cha divase agamāsi. Theropi tatheva iddhiyā pakkāmi. Sattame pana divase therassa pubbe kataṃ aparāpariyavedanīyakammaṃ okāsaṃ labhi. So kira pubbe bhariyāya vacanaṃ gahetvā mātāpitaro māretukāmo yānakena araññaṃ netvā corānaṃ uṭṭhitākāraṃ katvā mātāpitaro pothesi pahari. Te cakkhudubbalatāya rūpadassanarahitā taṃ attano puttaṃ asañjānantā ‘‘corā eva ete’’ti saññāya, ‘‘tāta, asukā nāma corā no ghātenti, tvaṃ paṭikkamāhī’’ti tassevatthāya parideviṃsu. So cintesi – ‘‘ime mayā pothiyamānāpi mayhaṃ yevatthāya paridevanti, ayuttaṃ kammaṃ karomī’’ti. Atha ne assāsetvā corānaṃ palāyanākāraṃ dassetvā tesaṃ hatthapāde sambāhitvā ‘‘amma , tātā, mā bhāyittha, corā palātā’’ti vatvā puna attano gehameva ānesi. Taṃ kammaṃ ettakaṃ kālaṃ okāsaṃ alabhitvā bhasmapaṭicchanno aṅgārarāsi viya ṭhatvā imaṃ antimasarīraṃ upadhāvitvā gaṇhi. Yathā hi pana sunakhaluddakena migaṃ disvā sunakho vissajjito migaṃ anubandhitvā yasmiṃ ṭhāne pāpuṇāti, tasmiṃyeva gaṇhāti, evaṃ idaṃ kammaṃ yasmiṃ ṭhāne okāsaṃ labhati, tasmiṃ vipākaṃ deti, tena mutto nāma natthi.
他们把打击加以束缚，说：“在我们活着的时候，大家都还在照顾我们，尊敬也会保持，不会让魔来害我们。”因此，有一名长老名叫萨满古达卡的强盗，企图谋害这位长老。他带领一大伙人，说要“害这位长老”，于是带着众多随从来到钵罗斯岩石之地。长老看到来者，凭神通力升空离去。强盗每天都去盯着长老，直到第七天时，得到了长老先前所造的彼此相互报应令人痛苦不堪的业报之机缘。传闻强盗曾对其妻说过话，父母因为想害死长老，用车把强盗带到荒林，用棒子打打人形，模仿强盗的样子。强盗眼睛因病弱，失去色相的觉知，误以为“这些全是强盗”，心想：“父亲，大人们说，强盗确实有名，无非是害人罢了，你须小心。”他因此烦恼，说：“即使我被父母绳打，也因为我所作之事他们才如此悲伤，我犯了大罪。”于是，他假装自己是强盗欲逃走，向众强盗摆出欲逃的模样，警告说：“母亲，父亲，不要害怕，强盗要逃跑了。”说罢又返回自己的家。他历久未得此报，披灰覆盖，身体如炭火堆一般燃烧，伏于炭渣之中，正如猎狗见见到猎物时，猎狗虽已被放走，仍然追随到猎物所在之处，也会紧紧抓住它；此处正是他造业之处，故得此机会，生此果报。由此可知，所谓“逃脱”实不存在。
Thero attanā katakammassa ākaḍḍhitabhāvaṃ ñatvā na apagacchi. Thero tassa nissandena ākāse uppatituṃ nāsakkhi. Nandopanandadamanasamatthavejayantakampanasamatthāpissa iddhi kammabalena dubbalataṃ pattā. Coro theraṃ gahetvā therassa aṭṭhīni taṇḍulakaṇamattāni karonto bhinditvā sañcuṇṇetvā palālapiṭṭhikakaraṇaṃ nāma katvā ‘‘mato’’ti saññāya ekasmiṃ gumbapiṭṭhe khipitvā saparivāro pakkāmi. Thero satiṃ paṭilabhitvā ‘‘satthāraṃ passitvā parinibbāyissāmī’’ti cintetvā sarīraṃ jhānaveṭhanena veṭhetvā thiraṃ katvā ākāsaṃ uppatitvā ākāsena satthu santikaṃ gantvā satthāraṃ vanditvā ‘‘bhante, āyusaṅkhāro me ossaṭṭho, parinibbāyissāmī’’ti āha. ‘‘Parinibbāyissasi, moggallāna’’āti. ‘‘Āma, bhante’’ti. ‘‘Kattha gantvā parinibbāyissasī’’ti. ‘‘Kāḷasilāpaṭṭe, bhante’’ti. Tena hi, moggallāna, dhammaṃ mayhaṃ kathetvā yāhi, tādisassa sāvakassa idāni dassanaṃ natthīti. So ‘‘evaṃ karissāmi, bhante’’ti satthāraṃ vanditvā tālappamāṇaṃ ākāse uppatitvā parinibbānadivase sāriputtatthero viya nānappakārā iddhiyo katvā dhammaṃ kathetvā satthāraṃ vanditvā kāḷasilāyaṃ aṭaviyaṃ parinibbāyi.
长老知道自己所造之业果报的性质，便不再离开。由于依靠他的力量，神通不能随意现出。借助喜乐与忍辱、威摄法力，他获得神通的力量得以克服软弱。强盗抓住长老，将其骨头象稻谷粒大小一样打碎，收敛起来，制造名为铁箱的器具，自以为是地将其藏于一座山洞中，随从散开逃走。长老生起正念，想：“观察师父之后，我必定涅槃。”于是以身心的禅定状态观察自己，安住不动，升空现身，到师父面前，礼敬师父说道：“尊者，我寿命已剩不多，将要涅槃。”师父说：“你将涅槃，摩伽罗那。”他说：“是的，尊者。”师父问：“你将往何处涅槃？”他说：“往钵罗斯岩石之地。”由此，摩伽罗那对我说法，告诫我：“此处已无适合传法之声，今后不要再传。”我答应师父后，像掌叶大小般升空。涅槃当天，如同沙利长老一般，摩伽罗那以各种神通现前，示现法义，至终在钵罗斯森林涅槃。
Taṅkhaṇaññeva cha devalokā ekakolāhalā ahesuṃ, ‘‘amhākaṃ kira ācariyo parinibbuto’’ti dibbagandhamālāvāsadhūmacandanacuṇṇāni ceva nānādārūni ca gahetvā āgamiṃsu, ekūnasataratanacandanacitakā ahosi. Satthā therassa santike ṭhatvā sarīranikkhepaṃ kāresi. Āḷāhanassa samantato yojanamatte padese pupphavassaṃ vassi. Devānaṃ antare manussā, manussānaṃ antare devā ahesuṃ. Yathākkamena devānaṃ antare yakkhā tiṭṭhanti, yakkhānaṃ antare gandhabbā tiṭṭhanti, gandhabbānaṃ antare nāgā tiṭṭhanti, nāgānaṃ antare venateyyā tiṭṭhanti, venateyyānaṃ antare kinnarā tiṭṭhanti, kinnarānaṃ antare chattā tiṭṭhanti, chattānaṃ antare suvaṇṇacāmarā tiṭṭhanti, tesaṃ antare dhajā tiṭṭhanti, tesaṃ antare paṭākā tiṭṭhanti. Satta divasāni sādhukīḷaṃ kīḷiṃsu. Satthā therassa dhātuṃ gāhāpetvā veḷuvanadvārakoṭṭhake cetiyaṃ kārāpesi. Tadā bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, sāriputtatthero tathāgatassa santike aparinibbutattā buddhānaṃ santikā mahantaṃ sammānaṃ na labhi, moggallānatthero pana buddhānaṃ samīpe parinibbutattā mahāsammānaṃ labhī’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva moggallāno mama santikā sammānaṃ labhati, pubbepi labhiyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
当时，天界因摩伽罗那涅槃起来一阵风波，说：“我们的导师涅槃了。”天人们手持神香、花环、檀香灰粉以及各种芳香树木前来，沙门身披颜色似一万九千金的檀香粉。导师长老坐下，布施遗体，遗体周围诸花开放，绕行约十由旬之地。天人间人与人之间，人与天之间相互存在，如同天人之间有夜叉共住，夜叉间有乾闼婆共存，乾闼婆间有龙，龙间有韦纳特，韦纳特间有琴师，琴师间有伞盖，伞盖间有金扇，金扇间有旗帜，旗帜间有彩旗，共住其中。七日内恭敬演戏。导师落葬于苇林门边的塔中。那时，僧众聚会，讨论说：“诸位，沙利长老得不到如来的涅槃之后的庄严礼敬，反而摩伽罗那长老在佛陀涅槃后，得到了庄严大礼。”佛陀来到，问众僧：“汝等今日为何聚会议论这些事？”答曰：“佛陀，这样说。”佛陀言：“摩伽罗那今日正得我涅槃后的庄严礼敬，甚至以前亦是。”说罢，将历史带入现在。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto purohitassa brāhmaṇiyā kucchimhi paṭisandhiṃ gaṇhitvā dasamāsaccayena paccūsasamaye mātukucchito nikkhami. Tasmiṃ khaṇe dvādasayojanike bārāṇasinagare sabbāvudhāni pajjaliṃsu. Purohito puttassa jātakkhaṇe bahi nikkhamitvā ākāsaṃ olokento nakkhattayogaṃ disvā ‘‘iminā nakkhattena jātattā eso kumāro sakalajambudīpe dhanuggahānaṃ aggo bhavissatī’’ti ñatvā kālasseva rājakulaṃ gantvā rājānaṃ sukhasayitabhāvaṃ pucchi. ‘‘Kuto me, ācariya, sukhaṃ, ajja sakalanivesane āvudhāni pajjalitānī’’ti vutte ‘‘mā bhāyi, deva, na tumhākaṃ nivesaneyeva, sakalanagarepi pajjaliṃsuyeva, ajja amhākaṃ gehe kumārassa jātattā evaṃ ahosī’’ti. ‘‘Ācariya, evaṃ jātakumārassa pana kiṃ bhavissatī’’ti? ‘‘Na kiñci, mahārāja, so pana sakalajambudīpe dhanuggahānaṃ aggo bhavissatī’’ti. ‘‘Sādhu, ācariya, tena hi naṃ paṭijaggitvā vayappattakāle amhākaṃ dasseyyāsī’’ti vatvā khīramūlaṃ tāva sahassaṃ dāpesi. Purohito taṃ gahetvā nivesanaṃ gantvā brāhmaṇiyā datvā puttassa nāmaggahaṇadivase jātakkhaṇe āvudhānaṃ pajjalitattā ‘‘jotipālo’’tissa nāmaṃ akāsi.
过去，博罗奈城邦的婆罗门国王布拉马达特在大臣的女儿之坞中订立亲约，十个月后，在约定期满时，母亲升堂。此时，有人路过距城十二由旬处，烧毁了所有兵器。大臣在孩子出生时来到户外，仰望天空见星象组合，说：“此星象时，出生的这孩子，将成为全印大陆的弓箭手之首。”记时去往王宫，询问国王的安乐情况。王对大臣说：“我何惧怕？今日整个宫殿里火光闪耀。”大臣答：“莫怕，天神非只在你宅内，即使是整个圣城皆然。今天天神家也如此为这王子诞生。”国王问：“那这个王子将来如何？”大臣答：“没什么，他只会成为全大陆的弓箭首领。”国王说：“好，若如此约定，到时我等必见。”时又送了一千根牛奶蓟。大臣接受后，赴宅赠与婆罗门母亲，在王子诞生时，因着火光之灶，名为“灯护”。
So mahantena parivārena vaḍḍhamāno soḷasavassakāle uttamarūpadharo ahosi. Athassa pitā sarīrasampattiṃ oloketvā sahassaṃ datvā, ‘‘tāta, takkasilaṃ gantvā disāpāmokkhassa ācariyassa santike sippaṃ uppaṇhāhī’’ti āha. So ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā ācariyabhāgaṃ gahetvā mātāpitaro vanditvā tattha gantvā sahassaṃ datvā sippaṃ paṭṭhapetvā sattāheneva nipphattiṃ pāpuṇi. Athassa ācariyo tussitvā attano santakaṃ khaggaratanaṃ sandhiyuttaṃ meṇḍakasiṅgadhanuṃ sandhiyuttaṃ tūṇīraṃ attano sannāhakañcukaṃ uṇhīsañca datvā ‘‘tāta jotipola, ahaṃ mahallako, idāni tvaṃ ime māṇavake sikkhāpehī’’ti pañcasatamāṇavakepi tasseva niyyādesi. Bodhisatto sabbaṃ upakaraṇaṃ gahetvā ācariyaṃ vanditvā bārāṇasimeva āgantvā mātāpitaro vanditvā aṭṭhāsi. Atha naṃ vanditvā ṭhitaṃ pitā avoca ‘‘uggahitaṃ te, tāta, sippa’’nti. ‘‘Āma, tātā’’ti. So tassa vacanaṃ sutvā rājakulaṃ gantvā ‘‘putto me , deva, sippaṃ sikkhitvā āgato, kiṃ karotū’’ti āha. ‘‘Ācariya, amhe upaṭṭhahatū’’ti. ‘‘Paribbayamassa jānātha, devā’’ti. ‘‘So devasikaṃ sahassaṃ labhatū’’ti. So ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā gehaṃ gantvā kumāraṃ pakkosāpetvā ‘‘tāta, rājānaṃ upaṭṭhahā’’ti āha. So tato paṭṭhāya devasikaṃ sahassaṃ labhitvā rājānaṃ upaṭṭhahi.
这王子跟随着逾十六年，成长为身形俊美者。后来，他父亲察看他的身体条件，赠与一千根牛奶蓟，说：“孩子，带着这根牛奶蓟，前往日出解脱导师处，学习技艺。”孩子恭敬接领，拜敬导师后，父母也拜送他前往。承受牛奶蓟，七天内便学成。导师满意，送给他自制的银制宝剑、金制弓弦和硬弓布，嘱咐道：“孩子灯护，我是你导师，现在你教导五百个童子。”菩萨将全部供具带到导师处，敬礼后，至博罗奈，父母拜送而去。拜过父母站立后，父亲说：“孩子，你的技艺已进步可喜。”他答：“是的，父亲。”父亲听闻后，亡王之子进入宫廷，问道：“孩子，你学到的技艺如何？”他说：“导师，我是侍卫。”父亲说：“神灵都知道。”他说：“是的，神灵赐吾千倍。”他拜谢后回家，将王子派至皇宫随侍。
Rājapādamūlikā ujjhāyiṃsu – ‘‘mayaṃ jotipālena katakammaṃ na passāma, devasikaṃ sahassaṃ gaṇhāti, mayamassa sippaṃ passitukāmā’’ti. Rājā tesaṃ vacanaṃ sutvā purohitassa kathesi. Purohito ‘‘sādhu, devā’’ti puttassārocesi. So ‘‘sādhu, tāta, ito sattame divase dassessāmi sippaṃ, apica rājā attano vijite dhanuggahe sannipātāpetū’’ti āha. Purohito gantvā rañño tamatthaṃ ārocesi. Rājā nagare bheriṃ carāpetvā dhanuggahe sannipātāpesi. Saṭṭhisahassā dhanuggahā sannipatiṃsu. Rājā tesaṃ sannipatitabhāvaṃ ñatvā ‘‘nagaravāsino jotipālassa sippaṃ passantū’’ti nagare bheriṃ carāpetvā rājaṅgaṇaṃ sajjāpetvā mahājanaparivuto pallaṅkavare nisīditvā dhanuggahe pakkosāpetvā ‘‘jotipālo āgacchatū’’ti pesesi. So ācariyena dinnāni dhanutūṇīrasannāhakañcukauṇhīsāni nivāsanantare ṭhapetvā khaggaṃ gāhāpetvā pakativesena rañño santikaṃ gantvā ekamantaṃ aṭṭhāsi.
王室伞盖群起议论说：“我们看不清灯护所做之技艺，但他能获得神灵赐予千倍之力，我们愿见他的技艺。”国王听闻后，向大臣说：“好哇，神灵保佑。”大臣对王说：“好，孩子，七天后我将呈现技艺。国王也当带弓手聚会。”大臣前去通告国王。国王在城中敲鼓，聚集弓手。六万弓手聚集。国王见聚众之状，令民众观看灯护技艺。城中欢腾，设立王宫席位，坐于高台，邻近大群人群，在弓手聚集处指示：“灯护，现在该你来了。”灯护携导师赐的弓弦、宝剑、布，入宫前安放宝剑，庄重前往王宫一角站立。
Dhanuggahā ‘‘jotipālo kira dhanusippaṃ dassetuṃ āgato, dhanuṃ aggahetvā pana āgatattā amhākaṃ hatthato dhanuṃ gahetukāmo bhavissati , nāssa dassāmā’’ti katikaṃ kariṃsu. Rājā jotipālaṃ āmantetvā ‘‘sippaṃ dassehī’’ti āha. So sāṇiṃ parikkhipāpetvā antosāṇiyaṃ ṭhito sāṭakaṃ apanetvā sannāhakañcukaṃ pavesetvā uṇhīsaṃ sīse paṭimuñcitvā meṇḍakasiṅgadhanumhi pavālavaṇṇaṃ jiyaṃ āropetvā tūṇīraṃ piṭṭhe bandhitvā khaggaṃ vāmato katvā vajiraggaṃ nārācaṃ nakhapiṭṭhena parivattetvā sāṇiṃ vivaritvā pathaviṃ bhinditvā alaṅkatanāgakumāro viya nikkhamitvā gantvā rañño apacitiṃ dassetvā aṭṭhāsi. Taṃ disvā mahājanā vagganti nadanti apphoṭenti seḷenti. Rājā ‘‘dassehi, jotipāla, sippa’’nti āha. Deva, tumhākaṃ dhanuggahesu akkhaṇavedhivālavedhisaravedhisaddavedhino cattāro dhanuggahe pakkosāpehīti. Atha rājā pakkosāpesi.
弓手曰：“据说弓守者如同弓箭师来此，实则带弓而来者将愿自手持弓，然吾等不予展示。”彼等便用尖刀斩断弓。王召唤弓守，对曰：“请示技巧。”弓守便释放弦，拉紧内弦置于弓板之间，佩戴箭袋，将羊毛系于弓首头部，涂以青绿色，背后系篾片，左手持锋利刀斩断金属护臂，用指甲反转金属片，拨开弓弦击地。其退出时，姿态如装饰灵蛇之少年，向王展现其技。见此众民阵阵称赞，欢喜跳跃。王曰：“示技，弓守。”天神语：“诸位弓手掌心刺破、经络刺破、腱鞘刺破、声带刺破四种弓箭技艺具足，彼也侧身射箭。”王遂侧身射出。
Mahāsatto rājaṅgaṇe caturassaparicchedabbhantare maṇḍalaṃ katvā catūsu kaṇṇesu cattāro dhanuggahe ṭhapetvā ekekassa tiṃsa tiṃsa kaṇḍasahassāni dāpetvā ekekassa santike ekekaṃ kaṇḍadāyakaṃ ṭhapetvā sayaṃ vajiraggaṃ nārācaṃ gahetvā maṇḍalamajjhe ṭhatvā ‘‘mahārāja, ime cattāro dhanuggahā ekappahāreneva sare khipitvā maṃ vijjhantu, ahaṃ etehi khittakaṇḍāni nivāressāmī’’ti āha. Rājā ‘‘evaṃ karothā’’ti āṇāpesi. Dhanuggahā āhaṃsu, ‘‘mahārāja, mayaṃ akkhaṇavedhivālavedhisaravedhisaddavedhino, jotipālo taruṇadārako, na mayaṃ vijjhissāmā’’ti. Mahāsatto ‘‘sace sakkotha, vijjhatha ma’’nti āha. Te ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā ekappahāreneva kaṇḍāni khipiṃsu. Mahāsatto tāni nārācena paharitvā yathā vā tathā vā na pātesi, bodhikoṭṭhakaṃ pana parikkhipanto viya tālena tālaṃ, vālena vālaṃ, daṇḍakena daṇḍakaṃ, vājena vājaṃ anatikkamanto khipitvā saragabbhaṃ akāsi. Dhanuggahānaṃ kaṇḍāni khīṇāni. So tesaṃ kaṇḍakhīṇabhāvaṃ ñatvā saragabbhaṃ avināsentova uppatitvā gantvā rañño santike aṭṭhāsi. Mahājano unnādento vagganto apphoṭento seḷento accharaṃ paharanto mahākolāhalaṃ katvā vatthābharaṇādīni khipi. Evaṃ ekarāsibhūtaṃ aṭṭhārasakoṭisaṅkhyaṃ dhanaṃ ahosi.
伟人于宫廷四方划定区域，置四弓于四隅，每弓各置三万枝箭，并于近旁安放送箭人，亲自执弓，站于圆圈中央，言曰：“大王，此四弓稍一拉弦，试射我。吾将以此断箭阻其。”王允之。弓手曰：“大王，我虽具刺破掌心、经络、腱鞘、声带等四术，然尚不能破若干断箭。”伟人曰：“若能射破，宜发手矢。”彼等称是，同时以极短射程投射箭枝。伟人以金属刀刺断，或依形状配置，似攀附椰子叶、藤条、棍杖、牙片相连，射穿箭袋。箭片断绝。伟人察知断箭，宛如不毁箭袋般挺立，至王前。众人大喊，欢喜击鼓，投掷诸器。此时聚集财富十八亿众。
Atha naṃ rājā pucchi – ‘‘kiṃ sippaṃ nāmetaṃ jotipālā’’ti? Sarapaṭibāhanaṃ nāma, devāti. Aññe etaṃ jānantā atthīti. Sakalajambudīpe maṃ ṭhapetvā añño natthi, devāti. Aparaṃ dassehi, tātāti. Deva, ete tāva catūsu kaṇṇesu ṭhatvā cattāropi janā maṃ vijjhituṃ na sakkhiṃsu, ahaṃ panete catūsu kaṇṇesu ṭhite ekeneva sarena vijjhissāmīti. Dhanuggahā ṭhātuṃ na ussahiṃsu. Mahāsatto catūsu kaṇṇesu catasso kadaliyo ṭhapāpetvā nārācapuṅkhe rattasuttakaṃ bandhitvā ekaṃ kadaliṃ sandhāya khipi. Nārāco taṃ kadaliṃ vijjhitvā tato dutiyaṃ, tato tatiyaṃ, tato catutthaṃ, tato paṭhamaṃ viddhameva vijjhitvā puna tassa hattheyeva patiṭṭhahi. Kadaliyo suttaparikkhittā aṭṭhaṃsu. Mahājano unnādasahassāni pavattesi. Rājā ‘‘kiṃ sippaṃ nāmetaṃ, tātā’’ti? Cakkaviddhaṃ nāma, devāti. Aparampi dassehi, tātāti. Mahāsatto saralaṭṭhiṃ nāma, sararajjuṃ nāma, saravedhiṃ nāma dassesi, sarapāsādaṃ nāma, sarasopānaṃ nāma, saramaṇḍapaṃ nāma, sarapākāraṃ nāma, sarapokkharaṇiṃ nāma akāsi, sarapadumaṃ nāma pupphāpesi, saravassaṃ nāma vassāpesi. Iti aññehi asādhāraṇāni imāni dvādasa sippāni dassetvā puna aññehi asādhāraṇeyeva satta mahākāye padālesi, aṭṭhaṅgulabahalaṃ udumbarapadaraṃ vijjhi, caturaṅgulabahalaṃ asanapadaraṃ, dvaṅgulabahalaṃ tambapaṭṭaṃ, ekaṅgulabahalaṃ ayapaṭṭaṃ, ekābaddhaṃ phalakasataṃ vinivijjhitvā palālasakaṭavālukasakaṭapadarasakaṭānaṃ purimabhāgena saraṃ khipitvā pacchābhāgena nikkhamāpesi, pacchābhāgena saraṃ khipitvā purimabhāgena nikkhamāpesi, udake catuusabhaṃ, thale aṭṭhausabhaṭṭhānaṃ kaṇḍaṃ pesesi. Vātiṅgaṇasaññāya usabhamattake vālaṃ vijjhi. Bodhisatto sare khipitvā ākāse sarapāsādādīni katvā puna ekena sarena te sare pātento bhaṅgavibhaṅge akāsīti ‘‘sarabhaṅgo’’ti nāma paññāto. Tassa ettakāni sippāni dassentasseva sūriyo atthaṅgato.
王问：“此技巧名称为何？”曰：“彼为弦张法，天技也。”有人知其义。其遍布整个南瞻部洲，别无匹敌，亦称天技。复问：“再示技艺。”曰：“彼于四角植置四弓，众人无法破我一箭，吾一箭必穿。”弓手不肯展弓。伟人置四香蕉于四角，缚红丝带成环，箭射穿一蕉，复穿二、三、四蕉，箭复落掌。蕉叶破碎八枚。大众欢呼成千上万。王复问：“此技巧何名？”曰：“此谓指拔术，天技也。”复示：直杆、绳索、渔网、栏杆、树枝、庙宇台阶、水池、莲花、雨水、耙耜等十二奇异技艺，又示七种神异身体，分别用手指测量身体部位前后反转，乘水推舟、树枝搭桥、鱼游水中等。其展示诸技，亮光耀眼如日出。
Athassa rājā senāpatiṭṭhānaṃ paṭijānitvā ‘‘jotipāla, ajja vikālo, sve tvaṃ senāpatiṭṭhānaṃ sakkāraṃ gaṇhissasi, kesamassuṃ kāretvā nhatvā ehī’’ti taṃ divasaṃ paribbayatthāya satasahassaṃ adāsi. Mahāsatto ‘‘iminā mayhaṃ attho natthī’’ti aṭṭhārasakoṭisaṅkhyaṃ dhanaṃ sāmikānaññeva datvā mahantena parivārena nhāyituṃ nadiṃ gantvā kesamassuṃ kāretvā nhatvā sabbālaṅkārappaṭimaṇḍito anopamāya siriyā nivesanaṃ pavisitvā nānaggarasabhojanaṃ bhuñjitvā sirisayanaṃ abhiruyha nipanno dve yāme sayitvā pacchimayāme pabuddho uṭṭhāya pallaṅkaṃ ābhujitvā sayanapiṭṭhe nisinnova attano sippassa ādimajjhapariyosānaṃ olokento ‘‘mama sippassa āditova paramāraṇaṃ paññāyati, majjhe kilesaparibhogo, pariyosāne nirayamhi paṭisandhi, pāṇātipāto kilesaparibhogesu ca adhimattappamādo niraye paṭisandhiṃ deti, raññā mayhaṃ mahantaṃ senāpatiṭṭhānaṃ dinnaṃ, mahantaṃ me issariyaṃ bhavissati, bhariyā ca puttadhītaro ca bahū bhavissanti. Kilesavatthu kho pana vepullagataṃ duccajaṃ hoti, idāneva nikkhamitvā ekakova araññaṃ pavisitvā isipabbajjaṃ pabbajituṃ yuttaṃ mayha’’nti mahāsayanato uṭṭhāya kañci ajānāpento pāsādā oruyha aggadvārena nikkhamitvā ekakova araññaṃ pavisitvā godhāvarinadītīre tiyojanikaṃ kapiṭṭhavanaṃ sandhāya pāyāsi.
王派遣军官，命曰：“弓守，今晨你掌军官职，剃发刮胡，进来。”彼日拆散十八亿财富，唯其赋予者持有，带众护卫，入河沐浴，剃发刮胡，身着华美饰品，入尊寝，享用雄王之食，卧于佳床，黎明醒来，视察其技术，叹曰：“吾技术未臻顶峰，污染重重，染污极恶，业灭必入地狱。国王授我重职，我当成霸，妻子儿女众多。污垢多而难除，今出林中独自出家适当。”遂起身，未告众，将寝宫闭锁，挟刀而出，独往一林，历经三由旬，于长猿林边止步。
Tassa nikkhantabhāvaṃ ñatvā sakko vissakammaṃ pakkosāpetvā ‘‘tāta, jātipālo abhinikkhamanaṃ nikkhanto, mahāsamāgamo bhavissati, godhāvarinadītīre kapiṭṭhavane assamaṃ māpetvā pabbajitaparikkhāre paṭiyādehī’’ti āha. So tathā akāsi. Mahāsatto taṃ ṭhānaṃ patvā ekapadikamaggaṃ disvā ‘‘pabbajitānaṃ vasanaṭṭhānena bhavitabba’’nti tena maggena tattha gantvā kañci apassanto paṇṇasālaṃ pavisitvā pabbajitaparikkhāre disvā ‘‘sakko devarājā mama nikkhantabhāvaṃ aññāsi maññe’’ti cintetvā sāṭakaṃ apanetvā rattavākaciraṃ nivāsetvā ca pārupitvā ca ajinacammaṃ ekaṃsagataṃ akāsi, jaṭāmaṇḍalaṃ bandhitvā khārikājaṃ aṃse katvā kattaradaṇḍaṃ gahetvā paṇṇasālato nikkhamitvā caṅkamaṃ āruyha katipayavāre aparāparaṃ caṅkamitvā pabbajjāsiriyā vanaṃ upasobhayamāno kasiṇaparikammaṃ katvā pabbajitato sattame divase aṭṭha samāpattiyo pañca abhiññāyo ca nibbattetvā uñchācariyāya vanamūlaphalāhāro ekakova vihāsi. Mātāpitaro mittasuhajjādayo ñātivaggāpissa taṃ apassantā rodantā paridevantā vicaranti.
天帝知其出家，遣使来告：“父子，弓手出家，集众盛会将成。于长猿林边，慎守教戒。”彼遵命行，寻迹单行路，至“五十殿”参访出家场所，筑竹棚，划地界，持刀、做树枝椅，行走反复，示意修习业处，初七日竟成八禅五神通。独行林中食果，亲友悲泣忧虑。
Atheko vanacarako araññaṃ pavisitvā kapiṭṭhakaassamapade nisinnaṃ mahāsattaṃ disvā sañjānitvā gantvā tena saddhiṃ paṭisanthāraṃ katvā nagaraṃ gantvā tassa mātāpitūnaṃ ārocesi. Te rañño ārocayiṃsu. Rājā ‘‘etha naṃ passissāmā’’ti tassa mātāpitaro gahetvā mahājanaparivuto vanacarakena desitena maggena godhāvarinadītīraṃ pāpuṇi. Bodhisatto nadītīraṃ āgantvā ākāse nisinno dhammaṃ desetvā te sabbe assamapadaṃ pavesetvā tatrapi tesaṃ ākāse nisinnova kāmesu ādīnavaṃ pakāsetvā dhammaṃ desesi. Rājānaṃ ādiṃ katvā sabbeva pabbajiṃsu. Bodhisatto isigaṇaparivuto tattheva vasi. Athassa tattha vasanabhāvo sakalajambudīpe pākaṭo ahosi. Aññepi rājāno raṭṭhavāsīhi saddhiṃ āgantvā tassa santike pabbajiṃsu, samāgamo mahā ahosi. Anupubbena anekasatasahassaparisā ahesuṃ. Yo kāmavitakkaṃ vā byāpādavitakkaṃ vā vihiṃsāvitakkaṃ vā vitakketi, mahāsatto gantvā tassa purato ākāse nisīditvā dhammaṃ deseti, kasiṇaparikammaṃ ācikkhati. Tassovāde ṭhatvā aṭṭha samāpattiyo uppādetvā jhānanipphattiṃ pattā sālissaro meṇḍissaro pabbato kāḷadevilo kisavaccho anusisso nāradoti satta jeṭṭhantevāsino ahesuṃ. Aparabhāge kapiṭṭhakaassamo paripūri. Isigaṇassa vasanokāso nappahoti.
一猎人入林，见伟人，认出同行，结伴返城，告知其亲。亲至，王也召见。亲伴携护卫，依猎人引领抵长猿林野。伟人至水边，坐天空说法，众皆入聚空中，揭示欲害根源，劝众出家。王首肯，诸众悉皆出家。伟人陪同妇女，在彼停留。时有王和国民共来出家，盛会宏大。先后千余众集。若有杂念、嗔恨或恶念者，伟人现身前空中宣讲，教引守法。其弟子皆成济顶，禅等果证，乃有七尊导师居住。长猿林边猎人满林。伟人常住保护众生，不绝如缕。
Atha mahāsatto sālissaraṃ āmantetvā ‘‘sālissara, ayaṃ assamo isigaṇassa nappahoti, tvaṃ imaṃ isigaṇaṃ gahetvā majjharañño vijite kalappacullakanigamaṃ upanissāya vasāhī’’ti āha. So ‘‘sādhū’’ti tassa vacanaṃ sampaṭicchitvā anekasahassaṃ isigaṇaṃ gahetvā gantvā tattha vāsaṃ kappesi. Manussesu āgantvā pabbajantesu puna assamo paripūri. Bodhisatto meṇḍissaraṃ āmantetvā, ‘‘meṇḍissara, tvaṃ imaṃ isigaṇaṃ ādāya suraṭṭhajanapadassa sīmantare sātodikā nāma nadī atthi, tassā tīre vasāhī’’ti uyyojesi, puna kapiṭṭhakaassamo paripūri. Etenupāyena tatiyavāre pabbataṃ āmantetvā ‘‘pabbata, tvaṃ mahāaṭaviyaṃ añjanapabbato nāma atthi, taṃ upanissāya vasāhī’’ti pesesi. Catutthavāre kāḷadevilaṃ āmantetvā ‘‘kāḷadevila, tvaṃ dakkhiṇapathe avantiraṭṭhe ghanaselapabbato nāma atthi, taṃ upanissāya vasāhī’’ti pesesi. Puna kapiṭṭhakaassamo paripūri, pañcasu ṭhānesu anekasatasahassaisigaṇo ahosi. Kisavaccho pana mahāsattaṃ āpucchitvā daṇḍakirañño vijite kumbhavatinagaraṃ nāma atthi, taṃ upanissāya uyyāne vihāsi. Nārado majjhimadese añjanagirināmake pabbatajālantare vihāsi. Anusisso pana mahāsattassa santikeva ahosi.
于是大圣召唤森林边缘的树林者，说：“树林者，此地并非刺猬族群的适所，你应率领这刺猬族群，依靠胜利的中林大树林聚落栖息。”他应声答“善哉”后，率领数万刺猬族至此安住。人间前来出家者众，森林也因刺猬充盈。菩萨召唤脑顶者，说：“脑顶者，你应携此刺猬族，至神人国界名为际际河者之滨栖息。”然后猿猱森林亦被充盈。第三次又召唤大山，命其依托名为安娟山的大香林山而栖。第四次召唤黑山，说：“黑山，你在南方界外，名为浓密树林山，依此栖息。”猿猱森林再度充盈，共五处有数十万刺猬聚居。田野王子询问大圣，说：“杖持王城胜利地有名为坩钵城者，你应依托此地公园居住。”那时，拿罗多在中央疆域名为安娟山的山间林中居住。阿努思在大圣身旁。
Tasmiṃ kāle daṇḍakirājā ekaṃ laddhasakkāraṃ gaṇikaṃ ṭhānā cāvesi. Sā attano dhammatāya vicarantī uyyānaṃ gantvā kisavacchatāpasaṃ disvā ‘‘ayaṃ kāḷakaṇṇī bhavissati, imassa sarīre kaliṃ pavāhetvā nhatvā gamissāmī’’ti dantakaṭṭhaṃ khāditvā sabbapaṭhamaṃ tassūpari bahalakheḷaṃ niṭṭhubhantī kisavacchatāpasassa jaṭantare niṭṭhubhitvā dantakaṭṭhampissa sīseyeva khipitvā sayaṃ sīsaṃ nhāyitvā gatā. Rājāpi taṃ saritvā puna pākatikameva akāsi. Sā mohamūḷhā hutvā ‘‘kāḷakaṇṇisarīre kaliṃ pavāhetvā mampi rājā puna ṭhāne ṭhapeti mayā yaso laddho’’ti saññamakāsi. Tato nacirasseva rājā purohitaṃ ṭhānato cāvesi. So tassā santikaṃ gantvā ‘‘tvaṃ kena kāraṇena puna ṭhānaṃ labhasī’’ti pucchi. Athassa sā ‘‘rājuyyāne kāḷakaṇṇisarīre kalissa pavāhitattā’’ti ārocesi. Purohito gantvā tatheva tassa sarīre kaliṃ pavāhesi, tampi rājā puna ṭhāne ṭhapesi. Athassa aparabhāge paccanto kuppi. So senaṅgaparivuto yuddhāya nikkhami. Atha naṃ mohamūḷho purohito, ‘‘mahārāja, kiṃ tumhe jayaṃ icchatha, udāhu parājaya’’nti pucchitvā ‘‘jaya’’nti vutte – ‘‘tena hi rājuyyāne kāḷakaṇṇī vasati, tassa sarīre kaliṃ pavāhetvā yāhī’’ti āha. So tassa kathaṃ gahetvā ‘‘ye mayā saddhiṃ āgacchanti, te uyyāne kāḷakaṇṇisarīre kaliṃ pavāhentū’’ti vatvā uyyānaṃ pavisitvā dantakaṭṭhaṃ khāditvā sabbapaṭhamaṃ sayameva tassa jaṭantare kheḷaṃ niṭṭhubhitvā dantakaṭṭhañca khipitvā sīsaṃ nhāyi. Balakāyopissa tathā akāsi.
时值杖持王开设一市集赌局。赌妇自行其事走至公园，见田野王子之苦行后言：“此黑眼女子将成，如今此身体满布污秽，必死于此。”然后啃食牙齿木棒，完成赌局刺破田野王子头颅，自己洗头后离去。王得知此事，立刻出兵镇压。赌妇见势已被迷惑，自想到：“黑眼女子因污秽身体生活，王必再次设市聚使我得利。”遂产生贪念。后不久王出示祭司问：“因何再得市地？”女曰：“是公园黑眼女子因污身体获此。”祭司去视，确为污秽，王又设赌局。后方一罐，护卫众围攻准备战斗。不久因迷惑愚昧，祭司问王：“陛下欲取胜或失败？”王言：“欲胜。”祭司曰：“因黑眼女子住在王园，污秽其体，必死于此。”遂取用此话，告诉跟随者：“与我同来者，须污黑眼女子体于公园。”入园嚼木棒，完成赌局，承受头洗之苦。幼者亦同。
Tasmiṃ pakkante senāpati gantvā tāpasaṃ disvā dantakaṭṭhādīni nīharitvā sādhukaṃ nhāpetvā ‘‘bhante, rañño kiṃ bhavissatī’’ti pucchi. Āvusā mayhaṃ manopadoso natthi, devatā pana kupitā ito sattame divase sakalaraṭṭhaṃ araṭṭhaṃ karissanti, tvaṃ puttadāraṃ gahetvā sīghaṃ palāyitvā aññattha yāhīti. So bhītatasito gantvā rañño ārocesi, rājā tassa vacanaṃ na gaṇhi. So nivattitvā attano gehaṃ gantvā puttadāraṃ ādāya palāyitvā aññaṃ raṭṭhaṃ agamāsi. Sarabhaṅgasatthā taṃ kāraṇaṃ ñatvā dve taruṇatāpase pesetvā ‘‘kisavacchaṃ mañcasivikāya ānethā’’ti ākāsena āṇāpesi. Rājā yujjhitvā core gahetvā nagarameva paccāgami. Tasmiṃ āgate devatā paṭhamaṃ devaṃ vassāpesuṃ, vassoghena sabbakuṇapesu avahaṭesu suddhavālukavassaṃ vassi, suddhavālukamatthake dibbapupphavassaṃ vassi, dibbapupphamatthake māsakavassaṃ, māsakamatthake kahāpaṇavassaṃ, kahāpaṇamatthake dibbābharaṇavassaṃ vassi, manussā somanassappattā hiraññasuvaṇṇābharaṇāni gaṇhituṃ ārabhiṃsu. Atha nesaṃ sarīre sampajjalitaṃ nānappakāraṃ āvudhavassaṃ vassi, manussā khaṇḍākhaṇḍikaṃ chijjiṃsu. Atha nesaṃ upari mahantamahantā vītaccitaṅgārā patiṃsu , tesaṃ upari mahantamahantāni pajjalitapabbatakūṭāni patiṃsu, tesaṃ upari saṭṭhihatthaṭṭhānaṃ pūrayantaṃ sukhumavālukavassaṃ vassi. Evaṃ saṭṭhiyojanaṭṭhānaṃ araṭṭhaṃ ahosi, tassa evaṃ araṭṭhabhāvo sakalajambudīpe paññāyi.
当天边军统帅来看苦行者，撇开牙木等物好好沐浴，问：“尊者，如今王如何？”答曰：“我无恶念，但诸天烦恼愤怒，将在第七日攻打诸国。你携儿孙速速逃离他处。”他心生恐惧，见王复命，王未应允他。归家携子脱逃，转往他国。薩拉邦长知此事，遣两年轻苦行者去，用木床将田野王子接引至莲花泉边。王已出战，擒贼返城。此时诸天现身，连降甘霖，净沙净花，净水净宝，令人为乐。体内烧伤现各种武器之火，城中碎裂，山岳燃烧，沙土飘扬，延展数十余里，毁灭国土，成为一切世界共知的灭国之因。
Atha tassa raṭṭhassa anantararaṭṭhādhipatino kāliṅgo, aṭṭhako, bhīmarathoti tayo rājāno cintayiṃsu – ‘‘pubbe bārāṇasiyaṃ kalābukāsikarājā khantivāditāpase aparajjhitvā pathaviṃ paviṭṭhoti sūyati, tathā ‘‘nāḷikerarājā tāpase sunakhehi khādāpetvā, sahassabāhu ajjuno ca aṅgīrase aparajjhitvā, idāni daṇḍakirājā kisavacche aparajjhitvā saha raṭṭhena vināsaṃ patto’’ti sūyati. Imesaṃ pana catunnaṃ rājūnaṃ nibbattaṭṭhānaṃ mayaṃ na jānāma, taṃ no ṭhapetvā sarabhaṅgasatthāraṃ añño kathetuṃ samattho nāma natthi, taṃ upasaṅkamitvā ime pañhe pucchissāmā’’ti . Te tayopi mahantena parivārena pañhapucchanatthāya nikkhamiṃsu. Te pana ‘‘asukopi nikkhanto’’ti na jānanti, ekeko ‘‘ahameva gacchāmī’’ti maññati, tesaṃ godhāvarinadito avidūre samāgamo ahosi. Te rathehi otaritvā tayopi ekameva rathaṃ abhiruyha godhāvarinadītīraṃ sampāpuṇiṃsu.
后来该国邻国诸国首领分别是迦陵、八哥及畏铭三王，他们想到：先前巴拉那西之铁锚王信守诺言，无人能胜；接着椰子树王用山谷猎人之助力，助子弟无敌；如今杖持王田野王已无敌，国土灭亡。对于这几位王所在之地，我们不甚了解。不得不让薩拉邦长去向世尊请教。那些王各自率大军一同前去。虽不知他们是否一同出发，但其中一人断言自己先行，于是众人结伴赶往伦理河边，乘车抵达。
Tasmiṃ khaṇe sakko paṇḍukambalasilāsane nisinno satta pañhe cintetvā ‘‘ime pañhe ṭhapetvā sarabhaṅgasatthāraṃ añño sadevake loke kathetuṃ samattho nāma natthi, taṃ ime pañhe pucchissāmi, imepi tayo rājāno sarabhaṅgasatthāraṃ pañhaṃ pucchituṃ godhāvarinadītīraṃ pattā, etesaṃ pañhepi ahameva pucchissāmī’’ti dvīsu devalokesu devatāhi parivuto devalokato otari. Taṃ divasameva kisavaccho kālamakāsi. Tassa sarīrakiccaṃ kāretuṃ catūsu ṭhānesu anekasahassā isayo tattheva gantvā pañcasu ṭhānesu maṇḍapañca kāretvā anekasahassā isigaṇā kisavacchassa tāpasassa candanacitakaṃ katvā sarīraṃ jhāpesuṃ. Āḷāhanassa samantā aḍḍhayojanamatte ṭhāne dibbakusumavassaṃ vassi. Mahāsatto tassa sarīranikkhepaṃ kārāpetvā assamaṃ pavisitvā tehi isigaṇehi parivuto nisīdi. Tesampi rājūnaṃ nadītīraṃ āgatakāle mahāsenāvāhanatūriyasaddo ahosi. Mahāsatto taṃ sutvā anusissaṃ tāpasaṃ āmantetvā ‘‘tāta, tvaṃ gantvā tāva jānāhi, kiṃ saddo nāmeso’’ti āha. So pānīyaghaṭaṃ ādāya tattha gantvā te rājāno disvā pucchanavasena paṭhamaṃ gāthamāha –
那时萨咖坐在青蛙皮席上，思考七个问题，自言：“我将这七问交给萨拉邦长，世尊无人能回答，唯有近邻三位国王同往伦理河边问世尊，我也将向他们提问。”两天后，田野王子修身体，带领众刺猬至四处，建五殿亭，在五处涂抹檀香以熏贮身体木质，周围五十余里处皆有神花雨滋润。大圣令身置于河岸众刺猬环绕之中。后诸王大军马车来临。大圣听闻，召唤苦行者问：“弟子，你去获知那响声何名何义？”苦行者持水瓶赴问，诸王见状听首句律诗：
§50
50.
‘‘Alaṅkatā kuṇḍalino suvatthā, veḷuriyamuttātharukhaggabandhā;
「饰物环佩庄严清净，裹织麻布坚硬束缚；」
Rathesabhā tiṭṭhatha ke nu tumhe, kathaṃ vo jānanti manussaloke’’ti.
『诸位，请站在战车集会处，你们究竟是谁？世间人众如何知晓他们呢？』
Tattha veḷuriyamuttātharukhaggabandhāti veḷuriyamaṇīhi ceva muttālambakehi ca alaṅkatatharūhi khaggaratanehi samannāgatā. Tiṭṭhathāti ekasmiṃ rathe tiṭṭhatha. Ke nūti ke nāma tumhe, kathaṃ vo sañjānantīti?
那里称为“维卢利雅·木达塔卢鲁卡—鸟绑之地”，又被称为“维卢利雅宝珠，及其栖止枝叶所装饰的鸟宝”。『请站在一辆战车上。你们究竟是谁？何名？他们如何认出你们？』
Te tassa vacanaṃ sutvā rathā otaritvā vanditvā aṭṭhaṃsu. Tesu aṭṭhakarājā tena saddhiṃ sallapanto dutiyaṃ gāthamāha –
他们听闻此言，便从战车上下，合掌敬礼。八人中，有一位八统帅与国王同行，发言作答，吟唱第二偈曰——
§51
51.
‘‘Ahamaṭṭhako bhīmaratho panāyaṃ, kāliṅgarājā pana uggatoyaṃ;
『我是八统帅，强敌之战车；迦陵频伽王则是高傲峻厉；
Susaññatānaṃ isīnaṃ dassanāya, idhāgatā pucchitāyemha pañhe’’ti.
观于善行者之位，特来回答此处之问。』
Tattha uggatoti cando viya sūriyo viya ca pākaṭo paññāto. Susaññatānaṃ isīnanti, bhante, na mayaṃ vanakīḷādīnaṃ atthāya āgatā, atha kho kāyādīhi susaññatānaṃ sīlasampannānaṃ isīnaṃ dassanatthāya idhāgatā. Pucchitāyemha pañheti sarabhaṅgasatthāraṃ pañhe pucchituṃ emha, āgatāmhāti attho. Ya-kāro byañjanasandhikaroti veditabbo.
问中的“高傲峻厉”比喻为明月或太阳般明显清楚。『此处“善行者”指非森林游猎等之蛮荒人，乃拥有身心清净，具足善行威仪之士，他们特来此展现其风范』。至于“特来回答此处之问”，则意在说明他们是为回答尔等充满挑衅之问而来。字母“ya-”是辅音组合，应当仔细分辨其涵义。
Atha ne tāpaso ‘‘sādhu mahārājā, āgantabbaṭṭhānaññeva āgatāttha, tena hi nhatvā vissamitvā assamapadaṃ pavisitvā isigaṇaṃ vanditvā sarabhaṅgasatthārameva pañhaṃ pucchathā’’ti tehi saddhiṃ paṭisanthāraṃ katvā pānīyaghaṭaṃ ukkhipitvā udakatheve puñchanto ākāsaṃ olokento sakkaṃ devarājānaṃ devagaṇaparivutaṃ erāvaṇakkhandhavaragataṃ otarantaṃ disvā tena saddhiṃ sallapanto tatiyaṃ gāthamāha –
于是，那些比库们以赞叹之声说：『善哉，尊贵的国王，实应前往所在之处，因正是为了此所而来。彼时，他完成浴净，入座地位，礼敬六众师长，仿佛是猛兽之首，提出疑问。』随后他们一同回答，推杯换盏后，把盛水瓶抛起，水滴飘落空中，远望那被天帝萨咖及天众围绕、栖于恶魔山脉顶峰的天帝。彼时，他们交谈着，引用第三偈言：
§52
52.
‘‘Vehāyasaṃ tiṭṭhasi antalikkhe, pathaddhuno pannaraseva cando;
『你如月轮，站立于天空，宛若十五指宽的月光；
Pucchāmi taṃ yakkha mahānubhāva, kataṃ taṃ jānanti manussaloke’’ti.
我问你啊，广大威仪的夜叉，你在世间人间知晓些什么？』
Tattha vehāyasanti abbhuggantvā antalikkhe ākāse tiṭṭhasi. Pathaddhunoti pathaddhagato, addhapathe gaganamajjhe ṭhitoti attho.
此处“你如月轮”意指你高悬于空中的天际。“站立于天空”意为处于空中高处。“十五指宽”是形容明亮洁净的月光。
Taṃ sutvā sakko catutthaṃ gāthamāha –
听闻此言，天帝萨咖回答了第四偈言：
§53
53.
‘‘Yamāhu devesu ‘sujampatī’ti, ‘maghavā’ti taṃ āhu manussaloke;
『人间所称颂的诸天，有称称为“善眠者”，亦称为“富饶者”；』
Sa devarājā idamajja patto, susaññatānaṃ isīnaṃ dassanāyā’’ti.
“这位天帝来到此处，乃是为了令修习禅定的人们得以观见。”
Tattha sa devarājāti so ahaṃ sakko devarājā. Idamajja pattoti idaṃ ṭhānaṃ ajja āgato. Dassanāyāti dassanatthāya vandanatthāya sarabhaṅgasatthārañca pañhaṃ pucchanatthāyāti āha.
其中他说“我就是那天帝萨咖。‘来到此地’意指现今到了这个地方。‘为了观见’是指为观照、礼敬、维护正法及发问的目的。”
Atha naṃ anusisso ‘‘sādhu, mahārāja, tumhe pacchā āgacchathā’’ti vatvā pānīyaghaṭaṃ ādāya assamapadaṃ pavisitvā pānīyaghaṭaṃ paṭisāmetvā tiṇṇaṃ rājūnaṃ devarājassa ca pañhapucchanatthāya āgatabhāvaṃ mahāsattassa ārocesi. So isigaṇaparivuto mahāvisālamāḷake nisīdi. Tayo rājāno āgantvā isigaṇaṃ vanditvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. Sakkopi otaritvā isigaṇaṃ upasaṅkamitvā añjaliṃ paggayha ṭhito isigaṇaṃ vaṇṇetvā vandamāno pañcamaṃ gāthamāha –
接着，他忆起曾说“善哉，大王！你们之后再来吧”，于是拎起水瓶，走左侧入口进入，又将水瓶放回。为了向三位大天帝请教，他以大圣之名表明自己已到来。众天子围绕他坐在大花环旁。三位天帝来到，向天子们行礼后，坐到一旁。萨咖亦下座，走向天子们，合掌致敬，站立时赞叹天子们，口诵第五赞歌曰：
§54
54.
‘‘Dūre sutā no isayo samāgatā, mahiddhikā iddhiguṇūpapannā;
“远方听闻，众天子云集，扑满威力，具五种神通；
Vandāmi te ayire pasannacitto, ye jīvalokettha manussaseṭṭhā’’ti.
我敬礼汝们，心怀光洁，众生中此乃人中之上。”
Tattha dūre sutā noti, bhante, amhehi tumhe dūre devaloke ṭhitehiyeva sutāti mamāyanto evamāha. Idaṃ vuttaṃ hoti – ime idha samāgatā amhākaṃ isayo dūre sutā yāva brahmalokā vissutā pākaṭāti. Mahiddhikāti mahānubhāvā. Iddhiguṇūpapannāti pañcavidhena iddhiguṇena samannāgatā. Ayireti, ayye. Yeti ye tumhe imasmiṃ jīvaloke manussesu seṭṭhāti.
当时有人问：“远方听闻”，即尊者，此意是说你们远处如天界一般，确实闻得音讯。我回答说“这是说这些天子们已经至此，他们是我们这里众天子中的远方来者，响彻至梵天界。‘广大威力’谓他们具有殊胜大能力。‘具五种神通’是指他们具足五种特殊神通能力。‘诸多意谓，尊者’表示你们都是现世诸人中的上等人。”
Evaṃ isigaṇaṃ vaṇṇetvā sakko cha nisajjadose pariharanto ekamantaṃ nisīdi. Atha naṃ isīnaṃ adhovāte nisinnaṃ disvā anusisso chaṭṭhaṃ gāthamāha –
萨咖天帝在观察众小鬼之后，无有嗔恚而远离其过，独自一人坐于一旁。此时见众鬼坐于下风之处，乃回忆诵说第六偈言——
§55
55.
‘‘Gandho isīnaṃ ciradikkhitānaṃ, kāyā cuto gacchati mālutena;
「气味乃为众鬼久远觅求，身既逝去亦随腐臭转移；
Ito paṭikkamma sahassanetta, gandho isīnaṃ asuci devarājā’’ti.
远离此处千里之外，鬼气污秽，此为诸天王所不悦。」
Tattha ciradikkhitānanti cirapabbajitānaṃ. Paṭikkammāti paṭikkama apehi. Sahassanettāti ālapanametaṃ. Sakko hi amaccasahassehi cintitaṃ atthaṃ ekakova passati, tasmā ‘‘sahassanetto’’ti vuccati . Atha vā sahassanettānaṃ pana devānaṃ dassanūpacārātikkamanasamatthoti sahassanettā . Asucīti sedamalādīhi paribhāvitattā duggandho, tumhe ca sucikāmā, tena vo esa gandho bādhatīti.
其中「久远觅求」者，即指久远出家之意；「远离」意谓远远地移离。所谓千里之外，是此言语的意思。此「千里意」乃指讲话内容众多复杂。实则萨咖以多众诸天为意，惟一看见此义，故称为「千里意」。或言「千里意」者，乃诸天有闻见敬奉之故，语意远传无碍也。此「污秽」者，谓因腐尸等所熏染而令人厌恶之异味。尔时云：「你们欲洁净，因彼臭气令人困扰。」
Taṃ sutvā sakko itaraṃ gāthamāha –
萨咖闻此，复诵另一偈言——
§56
56.
‘‘Gandho isīnaṃ ciradikkhitānaṃ, kāyā cuto gacchatu mālutena;
「气味为众鬼久远觅求，身既逝去亦随腐臭转移；
Vicittapupphaṃ surabhiṃva mālaṃ, gandhañca etaṃ pāṭikaṅkhāma bhante;
『Vicittapupphaṃ surabhiṃva mālaṃ』者，意为色彩斑斓如美花束，香气芬芳如香气环绕；这是对香气的形容，世尊所问者是此种香气，尊者请加以说明。
Na hettha devā paṭikkūlasaññino’’ti.
『此处诸天并无厌恶之想。』
Tattha gacchatūti yathāsukhaṃ pavattatu, nāsapuṭaṃ no paharatūti attho. Pāṭikaṅkhāmāti icchāma patthema. Etthāti etasmiṃ gandhe devā jigucchasaññino na honti. Dussīleyeva hi devā jigucchanti, na sīlavanteti.
「『任其去』者，谓随意运行，意即不要撞击鼻孔。『我们期待』者，谓我们希望、渴求。『此处』者，谓对于此香气，诸天不生厌恶之想。盖诸天唯对破戒者生厌恶，对持戒者则不然。」
Evañca pana vatvā ‘‘bhante, anusissa ahaṃ mahantena ussāhena pañhaṃ pucchituṃ āgato, okāsaṃ me karohī’’ti āha. So tassa vacanaṃ sutvā uṭṭhāyāsanā isigaṇaṃ okāsaṃ karonto gāthādvayamāha –
然说如是，尊者言：『bhante，吾怀大疾，特来以大勇气乞问，愿为我开示时机』。闻此语，则有人起座为之开示，作双句偈曰：
§57
57.
‘‘Purindado bhūtapatī yasassī, devānamindo sakko maghavā sujampati;
『世间居主，显赫至尊，其名萨咖天帝，号曰贤达者；
Sa devarājā asuragaṇappamaddano, okāsamākaṅkhati pañha pucchituṃ.
彼为天王，得天魔之亲善，愿授时机以请问疑难』。
§58
58.
‘‘Ko nevimesaṃ idha paṇḍitānaṃ, pañhe puṭṭho nipuṇe byākarissati;
“谁能在这里，对这些贤哲所提的问题，作出圆熟周密的说明、解析；
Tiṇañca raññaṃ manujādhipānaṃ, devānamindassa ca vāsavassā’’ti.
并且能指出人王、诸天帝释及大自在天维萨婆萨之三者的差别。”
Tattha ‘‘purindado’’tiādīni sakkasseva guṇanāmāni. So hi pure dānaṃ dinnattā purindado, bhūtesu jeṭṭhakattā bhūtapati, parivārasampadāya yasassī, paramissaratāya devānamindo, sattannaṃ vattapadānaṃ suṭṭhu katattā sakko, purimajātivasena maghavā, sujāya asurakaññāya patibhāvena sujampati, devānaṃ rañjanatāya devarājā. Ko nevāti ko nu eva. Nipuṇeti saṇhasukhume pañhe. Raññanti rājūnaṃ. Imesaṃ catunnaṃ rājūnaṃ manaṃ gahetvā ko imesaṃ paṇḍitānaṃ isīnaṃ pañhe kathessati, pañhaṃ nesaṃ kathetuṃ samatthaṃ jānāthāti vadati.
其中“purindado”等名称，正是指天帝萨咖的尊号。曰：过去赐予施舍者称为purindado，即使者之王；在众生中长者者为世主；因拥有众天护卫而得显赫；因广泛供养而为诸天之主。早期曾以七种治世法则善行，名为萨咖；譬如悍勇男子、良善之妖女的夫君，具备优良品德。为诸天人示现悦心之态，天帝王也。何谓“谁能”？即“究竟谁啊”？所谓周密圆融智慧。何谓“人王”？即诸王也。世上这四位君王心怀，谁能开示这些贤哲众首领的精妙问题？当知其有能力回答此问者也。
Taṃ sutvā isigaṇo, ‘‘mārisa, anusissa tvaṃ pathaviyaṃ ṭhatvā pathaviṃ apassanto viya kathesi, ṭhapetvā sarabhaṅgasatthāraṃ ko añño etesaṃ pañhaṃ kathetuṃ samattho’’ti vatvā gāthamāha –
听闻此言，众老人云：“夫子，尔言犹如立于大地却不可见其本质；且若稳立庞大如犀牛者，谁能比拟尔作此问答？”随即唱颂诗曰——
§59
59.
‘‘Ayaṃ isi sarabhaṅgo tapassī, yato jāto virato methunasmā;
“此长者犀牛般坚忍苦行者，自出离渊缘；
Āceraputto suvinītarūpo, so nesaṃ pañhāni viyākarissatī’’ti.
品行端正，仪表端庄，必将胜任诸问之答。”
Tattha sarabhaṅgoti sare khipitvā ākāse sarapāsādādīni katvā puna ekena sarena te sare pātento bhaṅgavibhaṅge akāsīti sarabhaṅgo. Methunasmāti methunadhammato. So kira methunaṃ asevitvā pabbajito. Āceraputtoti rañño ācariyassa purohitassa putto.
彼处所称『沙罗桠骨』者，略取『沙罗』，在天空中造设如沙罗宝殿等，再由一条杖，投掷于诸宝殿上，发声破碎，断裂分崩，故名『沙罗桠骨』。‘沙罗桠’意谓‘成对相合之物’。他即因奉行此‘成对’之法而出家。又称『阿察罗布多』者，谓王之教师之首领之子也。
Evañca pana vatvā isigaṇo anusissaṃ āha – ‘‘mārisa, tvameva satthāraṃ vanditvā isigaṇassa vacanena sakkena pucchitapañhakathanāya okāsaṃ kārehī’’ti. So ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā satthāraṃ vanditvā okāsaṃ kārento anantaraṃ gāthamāha –
如此说时，伊斯迦众于是恭敬地对他说：“魔王啊，唯有你尊最可敬，伊斯迦诸弟子以萨咖之言，请教问难时，请你开一机会吧。”那人答曰：“善哉。”于是受愿敬拜尊者，开会之后，旋即吟诵偈语说——
§60
60.
‘‘Koṇḍañña pañhāni viyākarohi, yācanti taṃ isayo sādhurūpā;
『阇阇那，请解答疑问，那些贤者请求见许；
Koṇḍañña eso manujesu dhammo, yaṃ vuddhamāgacchati esa bhāro’’ti.
阇阇那，此法在人间，乃生长丰硕之重担。』
Tattha koṇḍaññāti taṃ gottenālapati. Dhammoti sabhāvo. Yaṃ vuddhanti yaṃ paññāya vuddhaṃ purisaṃ esa pañhānaṃ vissajjanabhāro nāma āgacchati, eso manujesu sabhāvo, tasmā candimasūriyasahassaṃ uṭṭhāpento viya pākaṭaṃ katvā devarañño pañhe kathehīti.
这里阇阇那指其族氏为王室子孙；法者，即法性、现象本性。所谓‘成长者’，指由智慧增长成熟之人，即为疑问消除之负担，此负担乃法性在人间之本来面目。故如月日及星辰兴起般，庄严明朗地述说，恰似天王对难题的回答。
Tato mahāpuriso okāsaṃ karonto anantaraṃ gāthamāha –
于是大人物会众开机之后，立刻吟出偈语说——
§61
61.
‘‘Katāvakāsā pucchantu bhonto, yaṃ kiñci pañhaṃ manasābhipatthitaṃ;
『诸位请随意发问，凡心中所欲知的任何问题；』
Ahañhi taṃ taṃ vo viyākarissaṃ, ñatvā sayaṃ lokamimaṃ parañcā’’ti.
『我将一一为诸位解答，因我已自知此世间与彼世间。』
Tattha yaṃ kiñcīti na kevalaṃ tumhākaṃyeva, atha kho sadevakassapi lokassa yaṃ manasābhipatthitaṃ, taṃ maṃ bhavanto pucchantu. Ahañhi vo idhalokanissitaṃ vā paralokanissitaṃ vā sabbaṃ pañhaṃ imañca parañca lokaṃ sayaṃ paññāya sacchikatvā kathessāmīti sabbaññupavāraṇaṃ sampavāresi.
其中，『无论什么』者，意谓：不仅是你们，乃至包括天人在内的整个世间，凡是心中所希求之事，皆可来问我。因为我将以亲自以己慧现证此世间与彼世间之法，为你们宣说一切依此世间或依彼世间的问题。」如是，[世尊]以一切知者的身份，向[众人]广开邀请之门。
Evaṃ tena okāse kate sakko attanā abhisaṅkhataṃ pañhaṃ pucchi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –
如此，彼[世尊]开许之后，萨咖(天帝)便提出他自己所拟定的问题。为了阐明此义，导师说道——
§62
62.
‘‘Tato ca maghavā sakko, atthadassī purindado;
『其后，具慧的萨咖，城主因陀罗，』
Apucchi paṭhamaṃ pañhaṃ, yañcāsi abhipatthitaṃ.
『提出了他首先所希求发问的第一个问题。』
§63
63.
‘‘Kiṃ sū vadhitvā na kadāci socati, kissappahānaṃ isayo vaṇṇayanti;
『何等人杀害他人后从未哀伤，何等世人称扬放弃憎恨；』
Kassīdha vuttaṃ pharusaṃ khametha, akkhāhi me koṇḍañña etamattha’’nti.
『是何处所说如此粗恶，应当宽恕者？请尊者孔陀尼诃为我说明此意。』
Tattha yañcāsīti yaṃ tassa manasā abhipatthitaṃ āsi, taṃ pucchīti attho. Etanti etaṃ mayā pucchitamatthaṃ akkhāhi meti ekagāthāya tayo pañhe pucchi.
此中『所谓“何等”』乃指彼时他心所希求者，即以此意询问，意谓：我以一偈三问请教汝。
Tato paraṃ byākaronto āha –
继而分别说明道——
§64
64.
‘‘Kodhaṃ vadhitvā na kadāci socati, makkhappahānaṃ isayo vaṇṇayanti;
『杀害憎恨后从未哀伤，称誉断除憎恨的世人；』
Sabbesaṃ vuttaṃ pharusaṃ khametha, etaṃ khantiṃ uttamamāhu santo’’ti.
『粗恶所说当悉加宽恕，此宽恕为最高，贤人赞称此为最胜。』
Tattha kodhaṃ vadhitvāti kodhaṃ māretvā chaḍḍetvā. Socanto hi paṭighacitteneva socati, kodhābhāvā kuto soko. Tena vuttaṃ ‘‘na kadāci socatī’’ti. Makkhappahānanti parehi attano kataguṇamakkhanalakkhaṇassa akataññubhāvasaṅkhātassa makkhassa pahānaṃ isayo vaṇṇayanti. Sabbesanti hīnamajjhimukkaṭṭhānaṃ sabbesampi pharusaṃ vacanaṃ khametha. Santoti porāṇakā paṇḍitā evaṃ kathenti.
此处所言“除怒”者，谓除灭怒恼，舍弃怒气。因人忧伤，实为触境反感，心生忧伤，可怒则无，故经言“从不忧伤”。“除恶蜜”者，彼谓舍弃由恩德所结感谢心中恶蜜，此为舍弃之义。劝戒者说：“一切人当断除低劣中等之心，亦当饶恕一切粗恶言语。”古时智者皆持此说。
Sakko āha –
萨咖天帝说——
§65
65.
‘‘Sakkā ubhinnaṃ vacanaṃ titikkhituṃ, sadisassa vā seṭṭhatarassa vāpi;
“萨咖可以宽容他人言语，对同辈或尊长者皆当如此；
Kathaṃ nu hīnassa vaco khametha, akkhāhi me koṇḍañña etamattha’’nti.
低贱者之言，如何可宽容？愿由阇昙那阐述其意。”
Sarabhaṅgo āha –
沙羯罗天说——
§66
66.
‘‘Bhayā hi seṭṭhassa vaco khametha, sārambhahetū pana sādisassa;
“宜怖尊长语，然宽容同辈之言。”
Yo cīdha hīnassa vaco khametha, etaṃ khantiṃ uttamamāhu santo’’ti. –
『若有患者应当忍受其言，忍耐此者谓之至上』圣弟子如此教诲。
Evamādīnaṃ gāthānaṃ vacanappaṭivacanavasena sambandho veditabbo.
由此等偈语的语意相连，须当分别了知。
Tattha akkhāhi meti, bhante koṇḍañña, tumhehi dve pañhā sukathitā, eko me cittaṃ na gaṇhāti, kathaṃ sakkā attano hīnatarassa vacanaṃ adhivāsetuṃ, taṃ mama akkhāhīti pucchanto evamāha. Etaṃ khantinti yadetaṃ jātigottādihīnassa vacanaṃ khamanaṃ, etaṃ khantiṃ uttamanti porāṇakapaṇḍitā vadanti. Yaṃ panetaṃ jātiādīhi seṭṭhassa bhayena, sadisassa karaṇuttariyalakkhaṇe sārambhe ādīnavadassanena khamanaṃ, nesā adhivāsanakhanti nāmāti attho.
此中有言：尊者拘竭那问曰，尔等已有两问善答：一为我心不能接受，如何能忍受自己卑贱之言？我当宣说。其问谓忍者，即此生出种姓卑贱等语之忍受。此忍者被古时智者谓为至上忍。若因此生起的种姓等，生起恐惧，及同类中最上者之恐惧，则是畏惧障碍之忍受，此非受忍之义也。
Evaṃ vutte sakko mahāsattaṃ āha – ‘‘bhante, paṭhamaṃ tumhe ‘sabbesaṃ vuttaṃ pharusaṃ khametha, etaṃ khantiṃ uttamamāhu santo’ti vatvā idāni ‘yo cīdha hīnassa vaco khametha, etaṃ khantiṃ uttamamāhu santo’ti vadatha, na vo purimena pacchimaṃ sametī’’ti. Atha naṃ mahāsatto, ‘‘sakka, pacchimaṃ mayā ‘ayaṃ hīno’ti ñatvā pharusavacanaṃ adhivāsentassa vasena vuttaṃ, yasmā pana na sakkā rūpadassanamattena sattānaṃ seṭṭhādibhāvo ñātuṃ, tasmā purimaṃ vutta’’nti vatvā sattānaṃ aññatra saṃvāsā rūpadassanamattena seṭṭhādibhāvassa duviññeyyataṃ pakāsento gāthamāha –
复言，萨咖世尊告曰：尊者，初尔等说『应忍一切粗恶语，此忍为至上』，今当说『若有患者忍其卑贱言，此忍为至上』，尔等不当前后矛盾。大萨咖言：『萨咖，后言我说「彼为卑贱」且以粗恶语顶受者之语。以众生不能仅依色见而知其最上者资格，故前言犹存』。乃为揭示众生不能别识其资格，仅随色见最上者位之二重知见，乃作偈言：
§67
67.
‘‘Kathaṃ vijaññā catupattharūpaṃ, seṭṭhaṃ sarikkhaṃ athavāpi hīnaṃ;
『岂能识破四足重形，最上威严或或卑贱？
Virūparūpena caranti santo, tasmā hi sabbesaṃ vaco khamethā’’ti.
多显丑貌而行者，是故闻粗恶语忍受』」。
Tattha catupattharūpanti catūhi iriyāpathehi paṭicchannasabhāvaṃ. Virūparūpenāti virūpānaṃ lāmakapuggalānaṃ rūpena uttamaguṇā santopi vicaranti. Imasmiṃ panatthe majjhantikattherassa vatthu kathetabbaṃ.
其处有四种形态，依于四条行路的通道而具遮蔽性质。所谓丑者，是指外貌丑陋、体形畸形的恶人，他们虽形相不佳，却亦游行其间。在这事中，当于中间派的内容加以阐述。
Taṃ sutvā sakko nikkaṅkho hutvā, ‘‘bhante, etāya no khantiyā ānisaṃsaṃ kathehī’’ti yāci. Athassa mahāsatto gāthamāha –
闻此，天帝萨咖生起疑虑，恳请说：“尊者，请为我们述说此忍的因缘。”大天尊随即唱诵偈曰——
§68
68.
‘‘Na hetamatthaṃ mahatīpi senā, sarājikā yujjhamānā labhetha;
“大军中若无此大因，战斗诸侯无以得胜；
Yaṃ khantimā sappuriso labhetha, khantībalassūpasamanti verā’’ti.
唯有忍辱之人具德，忍力可息恨自熄灭。”
Tattha etamatthanti etaṃ veravūpasamanippaṭighasabhāvasaṅkhātaṃ atthaṃ.
此为意，即是指恨意的息灭与反感之性的断除之义。
Evaṃ mahāsattena khantiguṇe kathite te rājāno cintayiṃsu – ‘‘sakko attanova pañhe pucchati, amhākaṃ pucchanokāsaṃ na dassatī’’ti. Atha nesaṃ ajjhāsayaṃ viditvā sakko attanā abhisaṅkhate cattāro pañhe ṭhapetvāva tesaṃ kaṅkhaṃ pucchanto gāthamāha –
依此忍功德大天尊所说，诸王思维：“天帝而今发问，不露出向我等发问之机。”于是，知彼等意后，天帝自心思量，设四问以问之，边问边送，使诸王困惑，大天尊遂唱偈答之——
§69
69.
‘‘Subhāsitaṃ te anumodiyāna, aññaṃ taṃ pucchāmi tadiṅgha brūhi;
『你所说的善语，吾当赞叹。若还有他问，请详言告知。』
Yathā ahuṃ daṇḍakī nāḷikero, athajjuno kalābu cāpi rājā;
『譬如有竹林之人处于荆棘丛中，其间有国王称为竹王；』
Tesaṃ gatiṃ brūhi supāpakamminaṃ, katthūpapannā isīnaṃ viheṭhakā’’ti.
『请述说那些恶行之人的去向，及恶人所降之惩罚。』
Tattha anumodiyānāti idaṃ mayā puṭṭhānaṃ tiṇṇaṃ pañhānaṃ vissajjanasaṅkhātaṃ tava subhāsitaṃ anumoditvā. Yathā ahunti yathā cattāro janā ahesuṃ. Kalābu cāti kalāburājā ca. Athajjunoti atha ajjunarājā.
此处「赞叹」者，谓我听闻你所问三问，皆与放逸有关，遂予以赞许。正如四人确有其人，其中希子名为竹王，阿朱罗者为阿朱罗王。
Athassa vissajjento mahāsatto pañca gāthāyo abhāsi –
彼大士放逸间，作五偈以示之——
§70
70.
‘‘Kisañhi vacchaṃ avakiriya daṇḍakī, ucchinnamūlo sajano saraṭṭho;
『何人折断这幼嫩竹枝？这竹已成株，乃为良善贤士所砍伐；』
Kukkuḷanāme nirayamhi paccati, tassa phuliṅgāni patanti kāye.
谓名为鸡者，堕地狱中，其身逢怒蜂所扑。
§71
71.
‘‘Yo saññate pabbajite aheṭhayi, dhammaṃ bhaṇante samaṇe adūsake;
「若有在家已出家者，杀生害命，且诵讲法，谓沙门清净；
Taṃ nāḷikeraṃ sunakhā parattha, saṅgamma khādanti viphandamānaṃ.
则如竹叶上、芦苇叶上，群蚁聚集，相争啮噬。
§72
72.
‘‘Athajjuno niraye sattisūle, avaṃsiro patito uddhaṃpādo;
「彼在地狱受三十支苦，被铁钩钩，亦失其上升与下降之能；
Aṅgīrasaṃ gotamaṃ heṭhayitvā, khantiṃ tapassiṃ cirabrahmacāriṃ.
彼杀害比库哥达摩，长久修忍持戒及梵行之者。
§73
73.
‘‘Yo khaṇḍaso pabbajitaṃ achedayi, khantiṃ vadantaṃ samaṇaṃ adūsakaṃ;
「若有愚人破坏出家人，毁坏忍戒，诋毁称忍之清净沙门；
Kalābuvīciṃ upapajja paccati, mahāpatāpaṃ kaṭukaṃ bhayānakaṃ.
到达地狱界限，遭遇极大的痛苦、苦涩及恐怖。
§74
74.
‘‘Etāni sutvā nirayāni paṇḍito, aññāni pāpiṭṭhatarāni cettha;
有智者听闻此等，知晓此地比别处更为恶劣；
Dhammaṃ care samaṇabrāhmaṇesu, evaṃkaro saggamupeti ṭhāna’’nti.
修行法门于沙门婆罗门中，如此行，便能往生天界诸所。
Tattha kisanti appamaṃsalohitattā kisasarīraṃ. Avakiriyāti avakiritvā niṭṭhubhanadantakaṭṭhapātanena tassa sarīre kaliṃ pavāhetvā. Ucchinnamūloti ucchinnamūlo hutvā. Sajanoti sapariso. Kukkuḷanāme nirayamhīti yojanasatappamāṇe kappasaṇṭhite uṇhachārikaniraye. Phuliṅgānīti vītaccitaṅgārā. Tassa kira tattha uṇhakukkuḷe nimuggassa navahi vaṇamukhehi uṇhā chārikā pavisanti, sīse mahantamahantā aṅgārā patanti. Tesaṃ pana patanakāle sakalasarīraṃ dīparukkho viya jalati, balavavedanā vattanti. So adhivāsetuṃ asakkonto mahāviravaṃ ravati. Sarabhaṅgasatthā pathaviṃ bhinditvā taṃ tattha tathāpaccamānaṃ dassesi, mahājano bhayasantāsamāpajji. Tassa ativiya bhītabhāvaṃ ñatvā mahāsatto taṃ nirayaṃ antaradhāpesi.
其中何者为极恶血块？何物为身体？所谓『坏死』是用刀剑狠利伤害其身，驱逐其恶。所谓『断根』是断绝根本。所谓『聚集』则指它们群集。名为鸡叫狱，约有千万由旬之广，盛满熔铁之地，称为火鸡狱。所谓火炭，指燃烧灼热的炭。其处有新生火鸡沐浴熔铁之中，九个门口皆入燃回火炭，大火大火自顶而下散落。此等火焰降落时，整个身躯如大树燃烧，极薄极热感遍布。因无法受忍，发出惨烈惨叫。狱卒带百头火犬震动大地，毁裂大地，递示众生，众人极其恐惧。此乃知其极度恐怖之人，伟大勇士将其隐没于地狱中。
Dhammaṃ bhaṇanteti dasakusalakammapathadhammaṃ bhāsante. Samaṇeti samitapāpe. Adūsaketi niraparādhe. Nāḷikeranti evaṃnāmakaṃ rājānaṃ. Paratthāti paraloke niraye nibbattaṃ. Saṅgammāti ito cito ca samāgantvā chinditvā mahantamahantā sunakhā khādanti. Tasmiṃ kira kaliṅgaraṭṭhe dantapuranagare nāḷikere nāma raññe rajjaṃ kārayamāne eko mahātāpaso pañcasatatāpasaparivuto himavantā āgamma rājuyyāne vāsaṃ kappetvā mahājanassa dhammaṃ desesi. ‘‘Dhammikatāpaso uyyāne vasatī’’ti raññopi ārocayiṃsu. Rājā pana adhammiko adhammena rajjaṃ kāresi. So amaccesu tāpasaṃ pasaṃsantesu ‘‘ahampi dhammaṃ suṇissāmī’’ti uyyānaṃ gantvā tāpasaṃ vanditvā nisīdi. Tāpaso raññā saddhiṃ paṭisanthāraṃ karonto ‘‘kiṃ, mahārāja, dhammena rajjaṃ kāresi, janaṃ na pīḷesī’’ti āha. So tassa kujjhitvā ‘‘ayaṃ kūṭajaṭilo ettakaṃ kālaṃ nāgarānaṃ santike mamaññeva aguṇaṃ kathesi maññe, hotu jānissāmī’’ti cintetvā ‘‘sve amhākaṃ gharadvāraṃ āgaccheyyāthā’’ti nimantetvā punadivase purāṇagūthassa cāṭiyo paripūrāpetvā tāpasesu āgatesu tesaṃ bhikkhābhājanāni gūthassa pūrāpetvā dvāraṃ pidahāpetvā musalāni ca lohadaṇḍe ca gāhāpetvā isīnaṃ sīsāni bhindāpetvā jaṭāsu gāhāpetvā kaḍḍhāpetvā sunakhehi khādāpetvā tattheva bhinnaṃ pathaviṃ pavisitvā sunakhamahāniraye nibbattati, tatrassa tigāvutappamāṇasarīraṃ ahosi. Atha naṃ mahantamahantā mahāhatthippamāṇā pañcavaṇṇā sunakhā anubandhitvā ḍaṃsitvā navayojanāya jalitaayapathaviyā pātetvā mukhapūraṃ luñcantā vipphandamānaṃ khādiṃsu. Mahāsatto pathaviṃ dvidhā bhinditvā taṃ nirayaṃ dassetvā mahājanassa bhītabhāvaṃ ñatvā antaradhāpesi.
讲法者，阐释十善业行法。此沙门乃是祥和之业者，无恶行之者。名为乃丽者，为一位国王。所谓他方，是指他世地狱。所谓相食者，如此来往，百头大犬吞食。于迦梨罗国、于断牙城，有一国王名为乃丽者，他修大苦行，五百苦行伴随，来到喜马拉雅，居住皇家园中，向人宣说法：「苦行者今居园中。」国王亦宣布：国王以不正法治国。此人念及：“我亦去听法”，便至园，敬礼苦行者，坐下。苦行者与王对话：「大王，汝以正法治国吗？未曾压迫人民乎？」王便愤怒回应：「此伪善之苦行者在民间诽谤我无德，我宁相信，且看他家门。」翌日修缮前日旧围墙，招待苦行者等，做好坛席供养，封门设铁杵，钉破头骨，披发缠绕，刀割赶咬，被火犬咬食，直接入火犬大狱。其躯体有九十由旬之长。随后百头大犬如大象般，赤色，追击咬咬，投掷于九由旬火红熔铁地，嘴满流涎泡沫，撕裂咬食。伟大勇士破地示现此狱，令大众恐惧，了知其极大怖惧，遂将其隐没于地狱。
Athajjunoti sahassabāhurājā. Aṅgīrasanti aṅgehi raṃsīnaṃ niccharaṇato evaṃladdhanāmaṃ. Heṭhayitvāti viheṭhetvā visapītakaṇḍena vijjhitvā jīvitakkhayaṃ pāpetvā. So kira ajjuno nāma rājā mahisakaraṭṭhe ketakarājadhāniyaṃ rajjaṃ kārento migavaṃ gantvā mige vadhitvā aṅgārapakkamaṃsaṃ khādanto vicari. Athekadivasaṃ migānaṃ āgamanaṭṭhāne koṭṭhakaṃ katvā mige olokayamāno aṭṭhāsi. Tadā so tāpaso tassa rañño avidūre ekaṃ kārarukkhaṃ abhiruhitvā phalāni ocinanto ocinitaphalasākhaṃ muñci. Tassā vissaṭṭhāya saddena taṃṭhānaṃ pattā migā palāyiṃsu. Rājā kujjhitvā tāpasaṃ visamissitena sallena vijjhi. So parigalitvā patanto matthakena khadirakhāṇukaṃ āsādetvā sūlaggeyeva kālamakāsi. Rājā taṅkhaṇeyeva dvidhā bhinnaṃ pathaviṃ pavisitvā sattisūlaniraye nibbatti, tigāvutappamāṇaṃ sarīraṃ ahosi. Tatra taṃ nirayapālā jalitehi āvudhehi koṭṭetvā jalitaṃ ayapabbataṃ āropenti. Pabbatamatthake ṭhitakāle vāto paharati, so vātappahārena parigalitvā patati. Tasmiṃ khaṇe heṭṭhā navayojanāya jalitaayapathaviyā mahātālakkhandhappamāṇaṃ jalitaṃ ayasūlaṃ uṭṭhahati. So sūlaggamatthakeyeva āsādetvā sūlāvuto tiṭṭhati. Tasmiṃ khaṇe pathavī jalati, sūlaṃ jalati, tassa sarīraṃ jalati. So tattha mahāravaṃ ravanto paccati. Mahāsatto pathaviṃ dvidhā katvā taṃ nirayaṃ dassetvā mahājanassa bhītabhāvaṃ ñatvā antaradhāpesi.
阿竣者，千军之王，名因四肢透骨而得。所谓『除患』即以毒叶割断，致死身亡。此阿竣王，统治麦山王国，王城区，有一日行猎，猎杀野兽，食烧炙肉。某日狩猎处搭陷阱捕兽，正查看猎获，忽然攀上囊树，探摘果实。兽聚围堆散，四散逃去。王忿怒错怪苦行者，怒声吼叫，遍体爬满树胶，如刺同针。王掉落至被砍断土地裂缝，直接堕入七十矛锋地狱，身长九十由旬。狱卒持火器逼迫，推举入燃铁山。顶端呼啸狂风，其以风翳空降，但旋即跌下。适时于下方，九由旬火红大铁矛升起，直立其处，王触抵矛端，矛多如针立。土地燃烧，矛亦遭焚烧，王身烧炙中，发出伟大吼声。伟大勇士裂地现狱，令大众见怖怖惧，继而将其隐没于地狱中。
Khaṇḍasoti cattāro hatthapāde kaṇṇanāsañca khaṇḍākhaṇḍaṃ katvā. Adūsakanti niraparādhaṃ. Tathā chedāpetvā dvīhi kasāhi pahārasahassehi tāḷāpetvā jaṭāsu gahetvā ākaḍḍhāpetvā paṭikujjaṃ nipajjāpetvā piṭṭhiyaṃ paṇhiyā paharitvā mahādukkhasamappitaṃ akāsi. Kalābuvīcinti kalābu avīciṃ. Kaṭukanti tikhiṇavedanaṃ, evarūpaṃ nirayaṃ upapajjitvā channaṃ jālānaṃ antare paccati. Vitthārato pana kalāburañño vatthu khantivādijātake (jā. 1.4.49-52) kathitameva. Aññāni pāpiṭṭhatarāni cetthāti etehi nirayehi pāpiṭṭhatarāni ca aññāni nirayāni sutvā. Dhammaṃ careti, sakka devarāja, paṇḍito kulaputto na kevalaṃ eteyeva cattāro nirayā, eteyeva ca rājāno nerayikā, atha kho aññepi nirayā, aññepi ca rājāno nirayesu uppannāti viditvā catupaccayadānadhammikārakkhāvaraṇasaṃvidhānasaṅkhātaṃ samaṇabrāhmaṇesu dhammaṃ careyyāti.
五蕴者谓乃由眼、耳、鼻、舌、身、意所摄持断续分散组成。此五蕴并非恒常不变者，亦非罪过。其如用剪刀二柄，致千百击，乃至割破头发，抓扯拉扯，翻转倒覆，投掷摔落，涂以毒药，割伤皮肉，致极大痛苦。此谓地狱之苦。又所谓酷热无间地狱也。其痛剧烈如刀刺。若生此地狱，受网罟遮蔽之苦。此广为《忍辱品》所详述。除此以外有更痛苦之地狱，即他苦地狱。闻此诸苦，天帝萨咖、贤人世子，不唯此四地狱与其火王，亦知其他地狱与其他王皆现于地狱。了知此因缘四重果报及其维持保障，故于沙门婆罗门中行持正法。
Evaṃ mahāsattena catunnaṃ rājūnaṃ nibbattaṭṭhāne dassite tayo rājāno nikkaṅkhā ahesuṃ. Tato sakko avasese cattāro pañhe pucchanto gāthamāha –
复次，当大尊者显现于四王处，见三王已断绝渴望。尔时萨咖终究诘问四王，作歌曰：
§75
75.
‘‘Subhāsitaṃ te anumodiyāna, aññaṃ taṃ pucchāmi tadiṅgha brūhi;
“善说语汝所称许，我复问汝更深意；
Kathaṃvidhaṃ sīlavantaṃ vadanti, kathaṃvidhaṃ paññavantaṃ vadanti;
何谓有德为称者，何谓智慧为称者？
Kathaṃvidhaṃ sappurisaṃ vadanti, kathaṃvidhaṃ no siri no jahātī’’ti.
何谓真君为称者，何谓无辱舍者？”
Tattha kathaṃvidhaṃ no siri no jahātīti kathaṃvidhaṃ nu purisaṃ paṭiladdhasirī na jahātīti.
于此何谓无辱舍者，何谓得真君不舍者乎？
Athassa vissajjento mahāsatto catasso gāthāyo abhāsi –
当这位伟大圣者即将遗弃世间时，朗诵了四句偈语——
§76
76.
‘‘Kāyena vācāya ca yodha saññato, manasā ca kiñci na karoti pāpaṃ;
他说：『身口都受约束，心中也不作恶行；
Na attahetū alikaṃ bhaṇeti, tathāvidhaṃ sīlavantaṃ vadanti.
不言损害自身之事，如此品行高尚者称赞彼人。』
§77
77.
‘‘Gambhīrapañhaṃ manasābhicintayaṃ, nāccāhitaṃ kamma karoti luddaṃ;
『深入思考内心深难之题，不作不当之业，守护于法；
Kālāgataṃ atthapadaṃ na riñcati, tathāvidhaṃ paññavantaṃ vadanti.
不追求已过时效之利益，如此智慧深远者称赞彼人。』
§78
78.
‘‘Yo ve kataññū katavedi dhīro, kalyāṇamitto daḷhabhatti ca hoti;
『真正知恩行善者，明智沉稳，具良友之德，坚定不移；』
Dukhitassa sakkacca karoti kiccaṃ, tathāvidhaṃ sappurisaṃ vadanti.
忧苦者谨慎地执行职责，如此贤士所称说。
§79
79.
‘‘Etehi sabbehi guṇehupeto, saddho mudū saṃvibhāgī vadaññū;
“依赖于诸种美德，具足信心、柔和、分享与知足者；
Saṅgāhakaṃ sakhilaṃ saṇhavācaṃ, tathāvidhaṃ no siri no jahātī’’ti.
结社亲密、言语柔和，是如是的，不自负且不自弃。”
Tattha ‘‘kāyenā’’tiādīni padāni tividhasucaritadvāravasena vuttāni. Na attahetūti desanāsīsamevetaṃ, attahetu vā parahetu vā yasahetu vā dhanahetu vā lābhahetu vā āmisakiñcikkhahetu vā alikaṃ na kathetīti attho. Kāmañcesa attho ‘‘vācāya saññato’’ti imināva siddho, musāvādino pana akattabbaṃ pāpaṃ nāma natthīti garubhāvadīpanatthaṃ puna evamāhāti veditabbo. Taṃ puggalaṃ sīlavantaṃ vadanti.
其中“由身”等词，是以三种善行之门说出。如法师说法时，无论是为自身利益、他人利益、名誉利益、财富利益、获得利益或微小利益而行，均不为论。因欲意指“受限于言语”，故此词断定是此义；而妄语者为不可从事之恶，故特以粗重语重申，宜当知晓。此人被称为持戒者。
Gambhīrapañhanti atthato ca pāḷito ca gambhīraṃ guḷhaṃ paṭicchannaṃ sattubhastajātaka- (jā. 1.7.46 ādayo) sambhavajātaka- (jā. 1.16.138 ādayo) mahāumaṅgajātakesu (jā. 2.22.590 ādayo) āgatasadisaṃ pañhaṃ. Manasābhicintayanti manasā abhicintento atthaṃ paṭivijjhitvā candasahassaṃ sūriyasahassaṃ uṭṭhāpento viya pākaṭaṃ katvā yo kathetuṃ sakkotīti attho. Nāccāhitanti na atiahitaṃ, hitātikkantaṃ luddaṃ pharusaṃ sāhasikakammañca yo na karotīti attho. Imassa panatthassa āvibhāvatthaṃ –
这是深奥的问题，自义而论，亦为巴利文所述，此乃深奥、隐秘、隐藏的疑问，如《七生经》、《生起经》及“大盛果树经”等相似之经中所现。心意思维，心意反复考虑，洞悉其义，如同激起千万月光与千万日光，显扬明白，能说出其意。所谓“不恶意”是指不作损害自身、不超越利益、不粗俗、不鲁莽且不轻率之行。此意即为——
‘‘Na paṇḍitā attasukhassa hetu, pāpāni kammāni samācaranti;
“智者不以自身安乐为因，不作恶业。”
Dukkhena phuṭṭhā piḷitāpi santā, chandā dosā ca na jahanti dhamma’’nti. –
即使触及痛苦而感到忧愁，却不放弃渴望与嗔恨，这等人不称为修行法者。
Bhūripañho kathetabbo.
此乃应当宣说的广大问题。
Kālāgatanti ettha dānaṃ dātabbakāle, sīlaṃ rakkhaṇakāle, uposathaṃ upavāsakāle, saraṇesu patiṭṭhānakāle, pabbajitakāle, samaṇadhammakaraṇakāle, vipassanācārasmiṃ yuñjanakāle cāti imāni dānādīni sampādento kālāgataṃ atthapadaṃ na riñcati na hāpeti na gaḷāpeti nāma. Tathāvidhanti sakka sabbaññubuddhā ca paccekabuddhā ca bodhisattā ca paññavantaṃ kathentā evarūpaṃ puggalaṃ kathenti.
所谓时节到来者，在施予之时，在守持戒律之时，在守斋戒之时，在皈依之时，在出家之时，在修习沙门法之时，以及精进于内观修行之时，若勤行诸如施舍等善法，时节到来并不会使功德减少、消失或受损。正如萨咖、全知佛、缘觉及菩萨等智者所说，诸如此类，也应称此人为贤人。
‘‘Yo ve’’ti gāthāya parena attano kataguṇaṃ jānātīti kataññū. Evaṃ ñatvā pana yenassa guṇo kato, tassa guṇaṃ paṭikaronto katavedī nāma. Dukhitassāti attano sahāyassa dukkhappattassa dukkhaṃ attani āropetvā yo tassa uppannakiccaṃ sahatthena sakkaccaṃ karoti, buddhādayo evarūpaṃ sappurisaṃ nāma kathenti. Apica sappurisā nāma kataññū katavedino hontīti satapattajātaka- (jā. 1.3.85-87) cūḷahaṃsajātaka- (jā. 1.15.133 ādayo) mahāhaṃsajātakādīni (jā. 2.21.89 ādayo) kathetabbāni. Etehi sabbehīti sakka yo etehi heṭṭhā vuttehi sīlādīhi sabbehipi guṇehi upeto. Saddhoti okappanasaddhāya samannāgato. Mudūti piyabhāṇī. Saṃvibhāgīti sīlasaṃvibhāgadānasaṃvibhāgābhiratattā saṃvibhāgī. Yācakānaṃ vacanaṃ ñatvā dānavasena vadaññū. Catūhi saṅgahavatthūhi tesaṃ tesaṃ saṅgaṇhanato saṅgāhakaṃ, madhuravacanatāya sakhilaṃ, maṭṭhavacanatāya saṇhavācaṃ tathāvidhaṃ nu puggalaṃ adhigatayasasobhaggasaṅkhātā sirī no jahāti, nāssa sirī vinassatīti.
『我自己』这句诗谓：知别人是自己恩德的乃是知恩者。如此知晓某人之恩德已成者，即对其恩德加以回报者名为报恩之士。所谓悲者，是将自身助缘所致之苦加于己身者，且能凭己力帮助彼之人，诸佛等尊称此类人为贤人。贤人必是知恩者、报恩者，如《百譬经》、《小天鹅经》、《大天鹅经》等应当论述。通过这些，知晓贤人指具备以上所说的戒等品德。信是由坚固信解所成；温顺是慈爱之言语；分享者指善行分享、布施分享等；知晓乞舍者言语，称为乐于布施之人。以四大条件收集其所言，言辞温柔、言语适度，因而此人获得名誉荣耀，荣耀不减，声誉不灭。
Evaṃ mahāsatto gaganatale puṇṇacandaṃ uṭṭhāpento viya cattāro pañhe vissajjesi. Tato paraṃ sesapañhānaṃ pucchā ca vissajjanañca hoti –
如同伟大勇士举起满天之月，恰似放下这四问。其后便无所疑问，无所未答。
§80
80.
‘‘Subhāsitaṃ te anumodiyāna, aññaṃ taṃ pucchāmi tadiṅgha brūhi;
『善言令我称赞，另有问题今请问，快说教我深入。』
Sīlaṃ siriñcāpi satañca dhammaṃ, paññañca kaṃ seṭṭhataraṃ vadanti.
戒法乃盛世尊之具，真正称为法者，智慧居其中最上，众中说法如此。
§81
81.
‘‘Paññā hi seṭṭhā kusalā vadanti, nakkhattarājāriva tārakānaṃ;
智慧者实为最上善，犹如夜空星辰闪烁光明；
Sīlaṃ sirī cāpi satañca dhammo, anvāyikā paññavato bhavanti.
戒德及盛世尊法，皆因智慧相续而生。
§82
82.
‘‘Subhāsitaṃ te anumodiyāna, aññaṃ taṃ pucchāmi tadiṅgha brūhi;
对君之言善哉善哉，愿赞同，尚有他问，请长次细说；
Kathaṃkaro kintikaro kimācaraṃ, kiṃ sevamāno labhatīdha paññaṃ;
如何为人？何种作为？如何行持？如是行受，智慧得生于此？
Paññāya dānippaṭipadaṃ vadehi, kathaṃkaro paññavā hoti macco.
请论智慧之布施与行持，况说为人智慧者如何成就？
§83
83.
‘‘Sevetha vuddhe nipuṇe bahussute, uggāhako ca paripucchako siyā;
『若在老成杰出、多闻广博之人前侍奉，彼亦为提起者及追问者』，
Suṇeyya sakkacca subhāsitāni, evaṃkaro paññavā hoti macco.
『当细心聆听其正语，若能做到如此，则凡夫亦能成为智慧长者。』
§84
84.
‘‘Sa paññavā kāmaguṇe avekkhati, aniccato dukkhato rogato ca;
『智慧者观察欲乐之性，颠倒无常之苦，如病之痛，』
Evaṃ vipassī pajahāti chandaṃ, dukkhesu kāmesu mahabbhayesu.
『如是内观而断除嗜欲，摈弃诸苦中诸欲执及大怖畏。』
§85
85.
‘‘Sa vītarāgo pavineyya dosaṃ, mettaṃ cittaṃ bhāvaye appamāṇaṃ;
『彼去爱欲斥恨者，心念生无量慈，』
Sabbesu bhūtesu nidhāya daṇḍaṃ, anindito brahmamupeti ṭhāna’’nti.
『以无限慈心普遍施于一切众生，未受谤毁而往至梵天所住。』
Tattha sīlanti ācārasīlaṃ. Sirinti issariyasiriṃ. Satañca dhammanti sappurisadhammaṃ. Paññanti supaññaṃ. Evaṃ imesaṃ catunnaṃ dhammānaṃ kataraṃ dhammaṃ seṭṭhataraṃ vadantīti pucchati. Paññā hīti, sakka, etesu catūsu dhammesu yā esā paññā nāma, sāva seṭṭhā, iti buddhādayo kusalā vadanti. Yathā hi tārakagaṇā candaṃ parivārenti, candova tesaṃ uttamo. Evaṃ sīlañca sirī cāpi satañca dhammoti ete tayopi anvāyikā paññavato bhavanti paññavantameva anugacchanti, paññāya eva parivārā hontīti attho.
其中，品行即行为品行；荣誉即尊贵或不尊贵；善法即为善人所持守的法；智慧为聪明智慧。于是问这些四种法中哪一种法为最胜法。智慧者，萨咖，这四法中所谓的智慧者，是佛及诸善士所言为最胜。正如星宿群环绕月，月为其中最上；同样，品行、荣誉和善法，三者亦系于智慧之中，顺从智慧者而行，意即围绕智慧而存在。
‘‘Kathaṃkaro’’tiādīni aññamaññavevacanāneva. Kathaṃkaroti kiṃ nāma kammaṃ karonto kiṃ ācaranto kiṃ sevamāno bhajamāno payirupāsamāno idhaloke paññaṃ labhati, paññāyameva paṭipadaṃ vadehi, jānitukāmomhi, kathaṃkaro macco paññavā nāma hotīti pucchati. Vuddheti paññāvuddhippatte paṇḍite. Nipuṇeti sukhumakāraṇajānanasamatthe. Evaṃkaroti yo puggalo evaṃ vuttappakāre puggale sevati bhajati payirupāsati, pāḷiṃ uggaṇhāti, punappunaṃ atthaṃ pucchati, pāsāṇe lekhaṃ khaṇanto viya kañcananāḷiyā sīhavasaṃ sampaṭicchanto viya ohitasoto sakkaccaṃ subhāsitāni suṇāti, ayaṃ evaṃkaro macco paññavā hotīti.
关于「如何作」等词语，仅是众说纷纭的问题。询问「如何作」即问何为业，何为行为，作何奉行，依何奉事，如何修学而得智慧。回答即述修行智慧的方法，旨在让欲认识者了解作何方能称为智慧者。成人谓智慧增长成熟者；能者谓对细理洞达熟知。如此之人，按所说方法为人奉行、修学、奉事及依止。如同雕刻石碑，或锻炼金属，或猎取狮兽，或以柔和音声听闻善语，者即为如此修学而得智慧之人。
Evaṃ mahāsatto pācīnalokadhātuto sūriyaṃ uṭṭhāpento viya paññāya paṭipadaṃ kathetvā idāni tassā paññāya guṇaṃ kathento ‘‘sa paññavā’’tiādimāha. Tattha kāmaguṇeti kāmakoṭṭhāse hutvā abhāvaṭṭhena aniccato, diṭṭhadhammikasamparāyikānaṃ dukkhānaṃ vatthubhāvena dukkhato, aṭṭhanavutiyā rogamukhānaṃ kāme nissāya uppattisambhavena rogato ca avekkhati oloketi, so evaṃ vipassī etehi kāraṇehi kāmānaṃ aniccāditaṃ passanto ‘‘kāme nissāya uppajjanakadukkhānaṃ anto natthi, kāmānaṃ pahānameva sukha’’nti viditvā dukkhesu kāmesu mahabbhayesu chandaṃ pajahāti. Sa vītarāgoti, ‘‘sakka, so puggalo evaṃ vītarāgo navāghātavatthuvasena uppajjanakasabhāvadosaṃ vinetvā mettacittaṃ bhāveyya, appamāṇasattārammaṇattā appamāṇaṃ taṃ bhāvetvā aparihīnajjhāno agarahito brahmaloke uppajjatī’’ti.
如此大人，如同东方升起的太阳，讲述智慧修行之道，今论其智慧功德谓曰“彼为智慧者”。其中所谓欲望之性者，因身处欲界，乃诸无常、因悖理起之苦之本质。其察病示苦八十八法中，欲生诸苦皆由欲生，故由观察以识欲为无常，知「依欲生诸苦终无尽，若断除欲即为乐」之理，断除欲因此于大苦怖胜中舍弃贪欲，此谓断欲者。萨咖曰「此人断欲，若能消除新生痛苦之根本，恭敬慈心养成，无量护念修习，恒不退失，必生天界」。
Evaṃ mahāsatte kāmānaṃ dosaṃ kathenteyeva tesaṃ tiṇṇampi rājūnaṃ sabalakāyānaṃ tadaṅgappahānena pañcakāmaguṇarāgo pahīno. Taṃ ñatvā mahāsatto tesaṃ pahaṃsanavasena gāthamāha –
于是大人讲述欲之过患及其断除，三位诸王身健力强，断三大欲毒贪。其知此事者，大人于令人责难之时吟诵偈曰——
§86
86.
‘‘Mahatthiyaṃ āgamanaṃ ahosi, tavamaṭṭhakā bhīmarathassa cāpi;
「伟大来临，汝为骑士之重镇；
Kāliṅgarājassa ca uggatassa, sabbesa vo kāmarāgo pahīno’’ti.
以及崇高迦陵国王，汝等皆断诸欲毒。」
Tattha mahatthiyanti mahatthaṃ mahāvipphāraṃ mahājutikaṃ. Tavamaṭṭhakāti tava aṭṭhakā. Pahīnoti tadaṅgappahānena pahīno.
那里，人们称之为重大、伟大的变乱、极大的困扰。Tavamaṭṭhakā意为你的八项。由于丢弃了，这就是由断舍离所带来的放下。
Taṃ sutvā rājāno mahāsattassa thutiṃ karontā gāthamāhaṃsu –
听到这话，众大王对伟大圣者表达赞叹，吟诵诗句说：
§87
87.
‘‘Evametaṃ paracittavedi, sabbesa no kāmarāgo pahīno;
『这正是明了他人之心者，诸复欲望皆为我们所弃；
Karohi okāsamanuggahāya, yathā gatiṃ te abhisambhavemā’’ti.
应为抉择离戒之时，成就你所能达到之境。』
Tattha anuggahāyāti pabbajjatthāya okāsaṃ no karohi. Yathā mayaṃ pabbajitvā tava gatiṃ nipphattiṃ abhisambhavema pāpuṇeyyāma, tayā paṭividdhaguṇaṃ paṭivijjheyyāmāti vadiṃsu.
此中“为抉择离戒之时”意指为了出家之故，不要轻易抓住。我们若出家，必能达到你的去处、涅槃境界，能够了知你所违逆之法而加分辨。
Atha nesaṃ okāsaṃ karonto mahāsatto itaraṃ gāthamāha –
于是当他们正抓住此机会时，伟大圣者又唱诵另一首诗说——
§88
88.
‘‘Karomi okāsamanuggahāya, tathā hi vo kāmarāgo pahīno;
『我为息灭世间烦恼而行』，因而你对欲望之贪已断除；
Pharātha kāyaṃ vipulāya pītiyā, yathā gatiṃ me abhisambhavethā’’ti.
只因生起宽广身心的喜悦，如今我的去处必然能够成就。」
Tattha pharātha kāyanti jhānapītiyā vipulāya kāyaṃ pharathāti.
此处所谓宽广身心者，即由禅那生起的广大的喜悦，故称为宽广身心。
Taṃ sutvā te sampaṭicchantā gāthamāhaṃsu –
闻此之后，他们心领神会，诵出偈语说──
§89
89.
‘‘Sabbaṃ karissāma tavānusāsaniṃ, yaṃ yaṃ tuvaṃ vakkhasi bhūripañña;
『我们当盼尽力奉行你所教导的法门，凡你所说皆为广大智慧；
Pharāma kāyaṃ vipulāya pītiyā, yathā gatiṃ te abhisambhavemā’’ti.
愿得生起宽广身心的喜悦，如此方可成就你的道路。』
Atha nesaṃ sabalakāyānaṃ mahāsatto pabbajjaṃ dāpetvā isigaṇaṃ uyyojento gāthamāha –
于是，那些拥有强健身躯的伟大圣者，在抛弃世俗欲望之后，召集比库众，吟诵偈语说道——
§90
90.
‘‘Katāya vacchassa kisassa pūjā, gacchantu bhonto isayo sādhurūpā;
“为什么要对幼稚孩子敬礼，尊敬的比库们，愿诸贤者都成正行？”
Jhāne ratā hotha sadā samāhitā, esā ratī pabbajitassa seṭṭhā’’ti.
“愿常乐于禅定，恒持专注，那是出家修行者最高的欢喜。”
Tattha gacchantūti attano attano vasanaṭṭhānāni gacchantu.
此处应作“愿行”，意谓各自前往各自修行的所在。
Isayo tassa sarabhaṅgasatthuno vacanaṃ sirasā sampaṭicchitvā vanditvā ākāsaṃ uppatitvā sakāni vasanaṭṭhānāni gamiṃsu. Sakkopi uṭṭhāyāsanā mahāsattassa thutiṃ katvā añjaliṃ paggayha sūriyaṃ namassanto viya mahāsattaṃ namassamāno sapariso pakkāmi. Etamatthaṃ viditvā satthā imā gāthāyo abhāsi –
各比库领受此伟大教导之后，俯首礼敬比库长老，并向虚空赞叹，随后纷纷前往各自修行的处所。天帝萨咖也起身，对这位伟大圣者称赞，合掌礼拜，恭敬如拜日光，随侍而去。世尊观察此情，宣说偈语——
§91
91.
‘‘Sutvāna gāthā paramatthasaṃhitā, subhāsitā isinā paṇḍitena;
“听闻此偈含真理，贤者以智慧诵扬佳言。”
Te vedajātā anumodamānā, pakkāmu devā devapuraṃ yasassino.
诸天闻之，生起喜悦，遂往往来清静庄严之天宫。
§92
92.
‘‘Gāthā imā atthavatī subyañjanā, subhāsitā isinā paṇḍitena;
『这几句诗句，意义深远，句式优美，言辞善巧，由一位智者巧妙说出；
Yo kocimā aṭṭhikatvā suṇeyya, labhetha pubbāpariyaṃ visesaṃ;
谁人若能细心聆听，洞察全貌之法，将获得前后相应的殊胜理解；
Laddhāna pubbāpariyaṃ visesaṃ, adassanaṃ maccurājassa gacche’’ti.
此人得闻前后相应之殊胜真理后，见无生死者而入灭灭度。』
Tattha paramatthasaṃhitāti aniccādidīpanena nibbānanissitā. Gāthā imāti idaṃ satthā sarabhaṅgasatthuno nibbānadāyakaṃ subhāsitaṃ vaṇṇento āha. Tattha atthavatīti nibbānadāyakaṭṭhena paramatthanissitā. Subyañjanāti parisuddhabyañjanā. Subhāsitāti sukathitā. Aṭṭhikatvāti attano atthikabhāvaṃ katvā atthiko hutvā sakkaccaṃ suṇeyya. Pubbāpariyanti paṭhamajjhānaṃ pubbaviseso, dutiyajjhānaṃ aparaviseso. Dutiyajjhānaṃ pubbaviseso, tatiyajjhānaṃ aparavisesoti evaṃ aṭṭhasamāpatticatumaggavasena pubbāparabhāvena ṭhitaṃ visesaṃ. Adassananti pariyosāne aparavisesaṃ arahattaṃ labhitvā nibbānaṃ pāpuṇeyya. Nibbānappatto hi puggalo maccurājassa adassanaṃ gato nāma hotīti.
此处所谓终极义者，依无常等法之显现而引导至涅槃。所谓诗句，是佛陀——一切法之主的导师——赞叹涅槃的妙善言辞。所谓义深远者，指涅槃为究竟法之义。所谓优美句式，指措辞清净优雅。所谓善巧言辞，意指语言圆融流畅。所谓细听，谓亲自体认自性智慧，证得其理方能聆闻。所谓前后相应，谓第一念产生时的前识与随后的分别识，第二念与第三念相互分别，依此八次禅定之四行路程显现前后殊胜。所谓见无生死者，谓最终超越分别执著，获得阿拉汉无漏果而达到涅槃。涅槃的成就者谓为死王灭绝之境。
Evaṃ satthā arahattena desanāya kūṭaṃ gaṇhitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi moggallānassa āḷāhane pupphavassaṃ vassī’’ti vatvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānento āha –
于是佛陀将以阿拉汉说法作比喻，拘执树为高峰，谓曰：「比库们！这正是如今，摩诃迦叶先前死时的百日花雨。」以真实语句明示，作育出生故事的因缘说明。
§93
93.
‘‘Sālissaro sāriputto, meṇḍissaro ca kassapo;
『沙梨叉罗』者，即沙利普陀，『面叉罗』者，即咖萨巴，
Pabbato anuruddho ca, kaccāyano ca devalo;
『巴波多』者，即阿奴鲁陀，『迦吒哑诺』者，即天王，
§94
94.
‘‘Anusisso ca ānando, kisavaccho ca kolito;
『阿奴悉苏』者，阿难，『迦沙跋骠』者，拘利陀，
Nārado udāyitthero, parisā buddhaparisā;
鸠罗多，乌达依长老，佛弟子僧团，
Sarabhaṅgo lokanātho, evaṃ dhāretha jātaka’’nti.
萨拉婆囊，世尊之主，云：『当如是持，诵诵本生经』。
Sarabhaṅgajātakavaṇṇanā dutiyā. · 第二篇，萨拉邦伽本生注解。
[523] 3. Alambusājātakavaṇṇanā
[523] 三、本生经第四篇阿蓝补娑本生经释
Athabravīti idaṃ satthā jetavane viharanto purāṇadutiyikāpalobhanaṃ ārabbha kathesi. Vatthu indriyajātake (jā. 1.8.60 ādayo) vitthāritameva. Satthā pana taṃ bhikkhuṃ ‘‘saccaṃ kira tvaṃ, bhikkhu, ukkaṇṭhitosī’’ti pucchitvā ‘‘saccaṃ, bhante’’ti vutte ‘‘kena ukkaṇṭhāpitosī’’ti vatvā ‘‘purāṇadutiyikāyā’’ti vutte ‘‘bhikkhu esā itthī tuyhaṃ anatthakārikā, tvaṃ etaṃ nissāya jhānaṃ nāsetvā tīṇi saṃvaccharāni mūḷho visaññī nipajjitvā uppannāya saññāya mahāparidevaṃ paridevī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
于是世尊在揭德林林中住处，开始讲述一则古老的第二个贪欲经。此事正是依据《根本感应经》中感情根源缘起的教义展开。世尊问那比库：『比库啊，你确实是心怀怨恨之欲吗？』比库答曰：『确实如此，尊者。』世尊又问：『何以致你心生怨恨之欲？』答曰：『因第二个古老贪欲妇人。』世尊言：『这名妇人对你无益，你依赖此人而忘却禅定，三年如一日地愚痴迷失，放弃智慧，今因其产生的念想大受痛苦、忧伤。』言毕便忆及往昔。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto kāsiraṭṭhe brāhmaṇakule nibbattitvā vayappatto sabbasippesu nipphattiṃ patvā isipabbajjaṃ pabbajitvā araññāyatane vanamūlaphalāhāro yāpesi. Athekā migī tassa passāvaṭṭhāne sambhavamissakaṃ tiṇaṃ khāditvā udakaṃ pivi. Ettakeneva ca tasmiṃ paṭibaddhacittā gabbhaṃ paṭilabhitvā tato paṭṭhāya katthaci agantvā tattheva tiṇaṃ khāditvā assamassa sāmanteyeva vicarati . Mahāsatto pariggaṇhanto taṃ kāraṇaṃ aññāsi. Sā aparabhāge manussadārakaṃ vijāyi. Mahāsatto taṃ puttasinehena paṭijaggi, ‘‘isisiṅgo’’tissa nāmaṃ akāsi. Atha naṃ mahāsatto viññutappattaṃ pabbājetvā attano mahallakakāle taṃ ādāya nārivanaṃ nāma gantvā, ‘‘tāta, imasmiṃ himavante imehi pupphehi sadisā itthiyo nāma honti, tā attano vasaṃ gate mahāvināsaṃ pāpenti, na tāsaṃ vasaṃ nāma gantuṃ vaṭṭatī’’ti ovaditvā aparabhāge brahmalokaparāyaṇo ahosi.
从前菩提萨埵在波罗奈国当王如来护国时，出身迦尸婆罗门家族，年老身衰，放弃一切业缘，出家于沙门，生活于森林静处，食用树根果实。某时有一母鹿，在他的视野附近吃食草籽，饮水。菩提萨埵因觉察母鹿怀孕并将生产，遂追寻前往，看到母鹿所食之草仍在原地，消失于森林边境。菩提萨埵怀大慈悲心，因父母之恩念送其求生。菩提萨埵以父子之情称呼母鹿为“伊斯西铃哥”。后来他顿悟觉知，离家出走至名为「那梨婆那」的女子林，教诲曰：『父亲啊，在这喜马拉雅山中，此间花朵所吸引的女子们，若归顺她们必遭大毁灭，故不可归顺也。』说毕，往生天界。
Isisiṅgopi jhānakīḷaṃ kīḷanto himavantappadese vāsaṃ kappesi. Ghoratapo paramadhitindriyo ahosi. Athassa sīlatejena sakkassa bhavanaṃ kampi, sakko āvajjento taṃ kāraṇaṃ ñatvā ‘‘ayaṃ maṃ sakkattā cāveyya, ekaṃ accharaṃ pesetvā sīlamassa bhindāpessāmī’’ti sakaladevalokaṃ upaparikkhanto attano aḍḍhateyyakoṭisaṅkhānaṃ paricārikānaṃ majjhe ekaṃ alambusaṃ nāma accharaṃ ṭhapetvā aññaṃ tassa sīlaṃ bhindituṃ samatthaṃ adisvā taṃ pakkosāpetvā tassa sīlabhedaṃ kātuṃ āṇāpesi. Tamatthaṃ āvikaronto satthā paṭhamaṃ gāthamāha –
伊斯西铃哥也在喜马拉雅山区耍禅乐，住于彼处。其忍受酷烈的火热煎熬，欲念极度强烈。因其戒行坚固，震动萨咖的宫殿。萨咖天帝闻知此事说：『此人若危害我，将派出一个障碍打破其戒律』。于是巡视诸天的宫殿，在众多侍从中，选派一名名为障碍者的使者，具足摧破他戒律的能力，命其前往引导其为戒律之败坏。世尊因缘讲述该事，诵出第一首偈曰：
§95
95.
‘‘Athabravi brahā indo, vatrabhū jayataṃ pitā;
『于是奉告众人：婆罗门之子，胜利之父，
Devakaññaṃ parābhetvā, sudhammāyaṃ alambusa’’nti.
因背弃天女，依憾法而行。』
Tattha brahāti mahā. Vatrabhūti vatrassa nāma asurassa abhibhavitā. Jayataṃ pitāti jayantānaṃ jayappattānaṃ sesānaṃ tettiṃsāya devaputtānaṃ pitukiccasādhanena pitā. Parābhetvāti hadayaṃ bhinditvā olokento viya taṃ ‘‘paṭibalā aya’’nti ñatvāti attho. Sudhammāyanti sudhammāyaṃ devasabhāyaṃ.
此中“婆罗”者指大圣。『婆罗』即指阿修罗王族之称。『胜利之父』是指三十三天诸天子敬事者，父职差使之意。『背弃』指心裂观察而知，谓以背弃为囚禁之意。『憾法』指天界的正法、善法。
Paṇḍukambalasilāsane nisinno taṃ alambusaṃ pakkosāpetvā idamāha –
施罗那在莲花坐垫上端坐，将支柱举起后说道：
§96
96.
‘‘Misse devā taṃ yācanti, tāvatiṃsā saindakā;
『蜜瑟天众在此恳求您，三十三天的天女；
Isippalobhane gaccha, isisiṅgaṃ alambuse’’ti.
前往爱欲之处，去支柱上那只鹿角处。』
Tattha misseti taṃ ālapati, idañca tassā nāmaṃ, sabbā panitthiyo purise kilesamissanena missanato ‘‘missā’’ti vuccanti, tena sādhāraṇena guṇanāmenālapanto evamāha. Isippalobhaneti isīnaṃ palobhanasamatthe. Isisiṅganti tassa kira matthake migasiṅgākārena dve cūḷā uṭṭhahiṃsu, tasmā evaṃ vuccati.
其中“蜜瑟”是称呼他者的词汇，这个词是她的名字。一般来说，所有世人都因为心染烦恼，称之为蜜瑟，故用此常见的称呼。所谓“爱欲之处”是指对花神的欲爱。所谓“鹿角”是其头部，上有两支小角，因此这样称呼。
Iti sakko ‘‘gaccha isisiṅgaṃ upasaṅkamitvā attano vasaṃ ānetvā sīlamassa bhindā’’ti alambusaṃ āṇāpesi.
于是萨咖说：『去吧，接近那鹿角，带回归属于我之物，破坏其戒律。』随后他举起了支柱。
§97
97.
‘‘Purāyaṃ amhe acceti, vattavā brahmacariyavā;
『往昔我们同修戒行，修持正道，』
Nibbānābhirato vuddho, tassa maggāni āvarā’’ti. – vacanaṃ āha;
觉者热爱涅槃，乃是通往此道的障碍。此言道理是说：
Tattha purāyanti ayaṃ tāpaso vattasampanno ca brahmacariyavā ca, so panesa dīghāyukatāya nibbānasaṅkhāte magge abhirato guṇavuddhiyā ca vuddho. Tasmā yāva esa amhe nātikkamati, na abhibhavitvā imamhā ṭhānā cāveti, tāvadeva tvaṃ gantvā tassa devalokagamanāni maggāni āvara, yathā idha nāgacchati, evaṃ karohīti attho.
这里所说的，是修行苦行、严守戒律而行善法之人，他对追求长寿和涅槃的道心热诚，以修德增长智慧而益深。故此，若未超越此道，不入其境，相反他能阻碍众生入道，就如守护神护卫入口，意在使人达境。
Taṃ sutvā alambusā gāthādvayamāha –
听闻此义，阿兰布萨作两句偈歌说道：
§98
98.
‘‘Devarāja kimeva tvaṃ, mameva tuvaṃ sikkhasi;
‘天王啊，你为何如此？你明知我之所修，仍然阻止；
Isippalobhane gaccha, santi aññāpi accharā.
请你速行离去，这不可贪恋，你还有别的所钟爱。’
§99
99.
‘‘Mādisiyo pavarā ceva, asoke nandane vane;
‘那位修行之人高洁无比，居于无忧的花园林中；
Tāsampi hotu pariyāyo, tāpi yantu palobhanā’’ti.
愿此亦为归依，愿此亦随诱惑而行。
Tattha kimeva tvanti kiṃ nāmetaṃ tvaṃ karosīti dīpeti. Mameva tuvaṃ sikkhasīti imasmiṃ sakaladevaloke mameva tuvaṃ ikkhasi, aññaṃ na passasīti adhippāyena vadati. Sa-kāro panettha byañjanasandhikaro. Isippalobhane gacchāti kiṃkāraṇā maññeva evaṃ vadesīti adhippāyo . Pavarā cevāti mayā uttaritarā ceva. Asoketi sokarahite. Nandaneti nandijanake. Pariyāyoti gamanavāro.
此中意为何？就像对你言说的内容或行为是什么？世间有诸天众生奉说：“唯有我与你修习此法，唯有我与你渴求，别无他见。”此说以偏概全。这里“sa-kāro”指的是字母连接或字词结合。“Isippalobhane gacchāti”意指“受到愚人欲望所驱使而行”，意为以此为由行事，世间以为确是如此行为。又“pavarā cevāti”者，由我以为最高、最优。所谓“asoketi”为无忧无苦的状态，“nandaneti”为愉悦生菩提树之义，“pariyāyoti”为行程障碍之意。
Tato sakko tisso gāthāyo abhāsi –
然后天帝萨咖吟诵三偈：
§100
100.
‘‘Addhā hi saccaṃ bhaṇasi, santi aññāpi accharā;
“你确实讲述真理，且有他文字；
Tādisiyo pavarā ceva, asoke nandane vane.
这类最高者，亦无忧于乐园。”
§101
101.
‘‘Na tā evaṃ pajānanti, pāricariyaṃ pumaṃ gatā;
『不是所有人都如此理解，通达的人所达到的境地，
Yādisaṃ tvaṃ pajānāsi, nāri sabbaṅgasobhane.
就如你所懂，女性全体的美丽。』
§102
102.
‘‘Tvameva gaccha kalyāṇi, itthīnaṃ pavarā casi;
『你当自己去吧，善妙的女子，你是女子中的尊长；
Taveva vaṇṇarūpena, savasamānayissasī’’ti.
你的美色，应能超过一切女子。』
Tattha pumaṃ gatāti purisaṃ upasaṅkamantā samānā purisapalobhinipāricariyaṃ na jānanti. Vaṇṇarūpenāti sarīravaṇṇena ceva rūpasampattiyā ca. Savasamānayissasīti taṃ tāpasaṃ attano vasaṃ ānessasīti.
在那里，人们走向那个人，接近他，但并不理解因贪恋男子而流露的行为方式。他们言说‘色如形相’，是指以身体的色泽及形态为具足。所谓‘能够安住一切苦行’，意指通过苦行使自身得以控制。
Taṃ sutvā alambusā dve gāthā abhāsi –
听闻此，阿蓝布萨诵唱了两句颂歌说：
§103
103.
‘‘Na vāhaṃ na gamissāmi, devarājena pesitā;
‘我既未曾，从天王所遣离去；
Vibhemi cetaṃ āsāduṃ, uggatejo hi brāhmaṇo.
我惧怕那贪心之心，急烈如火的婆罗门。’
§104
104.
‘‘Aneke nirayaṃ pattā, isimāsādiyā janā;
『许多人堕入苦界，蔑视这位修行者』，众生因而，陷入迷惑的轮回；
Āpannā mohasaṃsāraṃ, tasmā lomāni haṃsaye’’ti.
『陷于愚痴的轮回，因此我起鸡皮疙瘩』。
Tattha na vāhanti na ve ahaṃ. Vibhemīti bhāyāmi. Āsādunti āsādituṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – nāhaṃ, deva, tayā pesitā na gamissāmi, apicāhaṃ taṃ isiṃ sīlabhedanatthāya allīyituṃ bhāyāmi, uggatejo hi soti. Āsādiyāti āsādetvā. Mohasaṃsāranti mohena saṃsāraṃ, mohena isiṃ palobhetvā saṃsāraṃ āpannā vaṭṭadukkhe patiṭṭhitā sattā gaṇanapathaṃ atikkantā . Tasmāti tena kāraṇena. Lomāni haṃsayeti ahaṃ lomāni uṭṭhapemi, ‘‘tassa kirāhaṃ sīlaṃ bhindissāmī’’ti cintayamānāya me lomāni pahaṃsantīti vadati.
在这里，我既不屈服，也不发怨言，『我害怕，因恐惧而畏惧』。所谓『渴求』，就是想要去获得。这里所说的是——『我不会随你去，天人，你所派遣的使者；更何况我也害怕因此破戒而被斥责，因为火焰猛烈燃烧』。所谓『渴求』是指已获得却还想要。愚痴的轮回，是指因愚痴触着修行者而陷入轮回，众生处于苦轮回中，超越世俗数量的范畴。因此出于这个原因，我起了鸡皮疙瘩，我竖起鸡皮疙瘩，心念『我岂能破坏他的清净戒行呢？』于是我的鸡皮疙瘩消散了。
§105
105.
‘‘Idaṃ vatvāna pakkāmi, accharā kāmavaṇṇinī;
『说完这话我出发，色欲缠身者非我所为；』
Missā missitumicchantī, isisiṅgaṃ alambusā.
『妄图企求虚妄的欲望，如同攀附野猪的角一般。』
§106
106.
‘‘Sā ca taṃ vanamogayha, isisiṅgena rakkhitaṃ;
「彼去往林中，受狮子守护，
Bimbijālakasañchannaṃ, samantā addhayojanaṃ.
遍布蔓藤树，四周广达十由旬。」
§107
107.
‘‘Pātova pātarāsamhi, udaṇhasamayaṃ pati;
「彼处大石崖上，且正当日午时，
Aggiṭṭhaṃ parimajjantaṃ, isisiṅgaṃ upāgamī’’ti. – imā abhisambuddhagāthā;
火焰烧尽，围绕着狮子而来。」——此为佛所证悟之偈。
Tattha pakkāmīti tena hi, devarāja, āvajjeyyāsi manti attano sayanagabbhaṃ pavisitvā alaṅkaritvā isisiṅgaṃ kilesena missituṃ icchantī pakkāmi, bhikkhave, sā accharā tassa assamaṃ gatāti. Bimbijālakasañchannanti rattaṅkuravanena sañchannaṃ. Pātova pātarāsamhīti, bhikkhave, pātarāsavelāya pātova pageyeva atipageva. Udaṇhasamayaṃ patīti sūriyuggamanavelāyameva. Aggiṭṭhanti aggisālaṃ. Rattiṃ padhānamanuyuñjitvā pātova nhatvā udakakiccaṃ katvā paṇṇasālāyaṃ thokaṃ jhānasukhena vītināmetvā nikkhamitvā aggisālaṃ sammajjantaṃ taṃ isisiṅgaṃ sā upāgami, itthivilāsaṃ dassentī tassa purato aṭṭhāsi.
彼时，天帝因厌恶而起意，谋划自己进入卧室，装饰庄严，用铠甲遮饰烦恼欲染。比库们，这称之为“前往”，表示她确实去向那处。所谓“红网遮蔽”，意指被红色花纹藤蔓所遮蔽。所谓“到达准时”，比库们，是指在到达庙门时间恰好，如同准时到达。所谓“升起时刻”，是指太阳刚刚升起的时间。所谓“火枝”，即火把。她整夜执事，清晨时分，先将水浇洒、浸湿，然后到殿堂，用禅喜洗净，随后离开，点燃火把，亲近那铠甲，炫耀女子的妍丽，站立于其前。
Atha naṃ tāpaso pucchanto āha –
那时，苦行者问他说——
§108
108.
‘‘Kā nu vijjurivābhāsi, osadhī viya tārakā;
“是谁闪耀如毒蛇光芒，如同药草之星辰；
Vicittahatthābharaṇā, āmuttamaṇikuṇḍalā.
手持异彩华饰，佩戴宝石耳珰；
§109
109.
‘‘Ādiccavaṇṇasaṅkāsā, hemacandanagandhinī;
『初现』者，色彩赤黄相杂，具有金檀香味；
Saññatūrū mahāmāyā, kumārī cārudassanā.
『已成』者，身形伟大庄严，貌似童女美丽端庄。
§110
110.
‘‘Vilaggā mudukā suddhā, pādā te suppatiṭṭhitā;
『脱俗』者，其肤色洁白柔嫩，双足稳健安立；
Gamanā kāmanīyā te, harantiyeva me mano.
『来去』现象极为可爱，犹如夺取我心。
§111
111.
‘‘Anupubbā ca te ūrū, nāganāsasamūpamā;
“逐渐地，你的腿甚为修长，如同巨蛇群体一般；
Vimaṭṭhā tuyhaṃ sussoṇī, akkhassa phalakaṃ yathā.
你的腿如同宽阔的门板，令人赏心悦目。
§112
112.
‘‘Uppalasseva kiñjakkhā, nābhi te sādhusaṇṭhitā;
“你的肚脐好似睡莲上美丽的花苞，形态端庄；
Purā kaṇhañjanasseva, dūrato patidissati.
远远望去，如同古时赭红色的珍珠光彩夺目。
§113
113.
‘‘Duvidhā jātā urajā, avaṇṭā sādhupaccudā;
『生于两种尿液』者，指两种生理排泄物；『未旋转者』，说的是尚未扭转的状态；『善牢利落者』，意为牢固而顺畅。
Payodharā apatitā, aḍḍhalābusamā thanā.
『如池水溢出』者，比喻液体充盈之后的流出；『枝条瘦弱脆弱的枝干』者，形容其状态不坚固而易断。
§114
114.
‘‘Dīghā kambutalābhāsā, gīvā eṇeyyakā yathā;
『长而粗糙的茎秆』者，比拟粗大且坚硬的形态；『舌头如牙状排列』者，形容如同小尖齿排列的形象；
Paṇḍarāvaraṇā vaggu, catutthamanasannibhā.
『覆盖苍白者』，指表面呈现的白色覆盖物；『像坐禅时的第四禅之想念』者，说明其性质似禅定中第四禅的心境。
§115
115.
‘‘Uddhaggā ca adhaggā ca, dumaggaparimajjitā;
『上扬者』与『下伏者』，心被邪见污秽所缠；
Duvijā nelasambhūtā, dantā tava sudassanā.
双根不净如未发芽的嫩芽，然你的目光极为清朗端正。
§116
116.
一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一
‘‘Apaṇḍarā lohitantā, jiñjūkaphalasannibhā;
『失明者』如血红、似蟑螂果般阴暗；
Āyatā ca visālā ca, nettā tava sudassanā.
眼目广大张扬，然你的目光极为清朗端正。
§117
117.
一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一一
‘‘Nātidīghā susammaṭṭhā, kanakabyāsamocitā;
「不宜过长而过于严密者，譬如未妥善熔炼的金块；
Uttamaṅgaruhā tuyhaṃ, kesā candanagandhikā.
高贵庄严者当如汝，头发散布檀香芬芳。」
§118
118.
‘‘Yāvatā kasigorakkhā, vāṇijānañca yā gati;
「犊牛所护之地，以及商人的去处；
Isīnañca parakkantaṃ, saññatānaṃ tapassinaṃ.
禁欲人放弃之地，修行者所隐秘处。」
§119
119.
‘‘Na te samasamaṃ passe, asmiṃ pathavimaṇḍale;
「你没有平等地观察，在这地球上，
Ko vā tvaṃ kassa vā putto, kathaṃ jānemu taṃ maya’’nti.
‘你是谁？又是谁的儿子？我怎么能认识你呢？’如此发问。」
Tattha vicittahatthābharaṇāti vicittehi hatthābharaṇehi samannāgatā. Hemacandanagandhinīti suvaṇṇavaṇṇacandanagandhavilepanā. Saññatūrūti suvaṭṭitaghanaūru sampannaūrulakkhaṇā. Vilaggāti saṃkhittamajjhā. Mudukāti mudu sukhumālā. Suddhāti nimmalā. Suppatiṭṭhitāti samaṃ pathaviṃ phusantā suṭṭhu patiṭṭhitā. Gamanāti gacchamānā. Kāmanīyāti kantā kāmitabbayuttakā. Harantiyeva me manoti ete evarūpena paramena itthivilāsena caṅkamantiyā tava pādā mama cittaṃ harantiyeva. Vimaṭṭhāti visālā. Sussoṇīti sundarasoṇī. Akkhassāti sundaravaṇṇassa akkhassa suvaṇṇaphalakaṃ viya visālā te soṇīti vadati. Uppalasseva kiñjakkhāti nīluppalakaṇṇikā viya. Kaṇhañjanassevāti sukhumakaṇhalomacittattā evamāha.
其中，『手饰华美』者，谓具足各种精美的手部饰物。『色如黄金旃檀之香』者，谓以金色旃檀香涂抹身体。『腿胫圆满』者，谓腿部圆润丰满、具足殊胜腿部相好。『腰肢纤细』者，谓腰腹收束纤细。『柔软』者，谓温柔细腻。『洁净』者，谓清净无垢。『站立端正』者，谓平稳踏地、站姿极为端正。『行走』者，谓正在行走之时。『令人爱慕』者，谓美丽可爱、堪为爱慕。『摄夺我心』者，谓你以如此绝美的女性妩媚姿态来回经行，你的双足便摄夺了我的心神。『宽广』者，谓宽阔开展。『臀部优美』者，谓臀部秀美。『如金板之轮毂』者，谓如美丽金色轮轴之金板般宽阔，是说你的臀部宽广美好。『如青莲花之花蕊』者，谓如蓝色莲花之花蕊。『如细黑眼线』者，谓因细密乌黑的毛发[点缀]而如此说。
‘‘Duvidhā’’tigāthaṃ thane vaṇṇayanto āha. Te hi dve hutvā ure jātā vaṇṭassa abhāvā avaṇṭā, ure laggā eva hutvā suṭṭhu nikkhantattā sādhupaccudā, payassa dhāraṇato payodharā, apatitāti na patitā, amilātatāya vā alambanatāya vā na anto paviṭṭhāti apatitā, suvaṇṇaphalake ṭhapitasuvaṇṇamayavaṭṭaalābuno aḍḍhena sadisatāya aḍḍhalābusamā thanā. Eṇeyyakā yathāti eṇīmigassa hi dīghā ca vaṭṭā ca gīvā sobhati yathā, evaṃ tava gīvā thokaṃ dīghā. Kambutalābhāsāti suvaṇṇāliṅgatalasannibhā gīvāti attho. Paṇḍarāvaraṇāti dantāvaraṇā. Catutthamanasannibhāti catutthamano vuccati catutthamanavatthubhūtā jivhā. Abhirattabhāvena jivhāsadisaṃ te oṭṭhapariyosānanti vadati. Uddhaggāti heṭṭhimadantā. Adhaggāti uparimadantā. Dumaggaparimajjitāti dantakaṭṭhaparimajjitā parisuddhā. Duvijāti dvijā. Nelasambhūtāti niddosesu hanumaṃsapariyosānesu sambhūtā.
『“二种”』此地说了二种。有二者诞生于胸膛：无根的毛发与有根毛发。根部轻易稳固，故称为良好。胸前的水珠，如蓄水池中水，不流失；因无沉溺或依附，故不流散。置于金眼周围之金色眼睑与金色眼窝之中，成半圆形之微光，犹如蜂巢骄矜的栖处。此处如同蚊蝇之长叶片衣，生机勃勃，美丽丰满。‘Kambutalābhāsāti’指似披着金光云霞之状。‘Paṇḍarāvaraṇāti’是覆盖牙齿的薄膜。‘Catutthamanasannibhāti’为第四分舌，称为第四舌，集于舌体。因喜爱而舌头紧贴口盖边缘，故曰‘Oṭṭhapariyosānanti’。‘Uddhaggāti’表示下颌牙，‘Adhaggāti’为上颌牙。‘Dumaggaparimajjitāti’指包围牙齿的牙龈，洁净无瑕。‘Duvijāti’指为二生物，‘Nelasambhūtāti’表示无嗔恨、无怒之洁净覆盖。
Apaṇḍarāti kaṇhā. Lohitantāti rattapariyantā. Jiñjūkaphalasannibhāti rattaṭṭhāne jiñjukaphalasadisā. Sudassanāti passantānaṃ atittikarā pañcapasādasamannāgatā. Nātidīghāti pamāṇayuttā. Susammaṭṭhāti suṭṭhu sammaṭṭhā. Kanakabyāsamocitāti kanakabyā vuccati suvaṇṇaphaṇikā, tāya gandhatelaṃ ādāya paharitā suracitā. Kasigorakkhāti iminā kasiñca gorakkhañca nissāya jīvanakasatte dasseti. Yā gatīti yattakā nipphatti. Parakkantanti yattakaṃ isīnaṃ parakkantaṃ, vitthārīkatā imasmiṃ himavante yattakā isayo vasantīti attho. Na te samasamanti tesu sabbesu ekampi rūpalīḷāvilāsādisamatāya tayā samānaṃ na passāmi. Ko vā tvanti idaṃ tassā itthibhāvaṃ jānanto purisavohāravasena pucchati.
『非白』者，黑色也。『末端赤红』者，边缘红色也。『似金枣之果』者，于赤色之处，如金枣之果也。『极美观』者，令观者目不厌足，具足五净色也。『不过长』者，合乎尺度也。『极光洁』者，极为光滑洁净也。『以金线装饰』者，『金线』即金制发簪，取之以香油涂抹敲打，装饰精美也。『耕作与牧牛』者，以此示依耕作与牧牛维生之众生也。『凡所趣向』者，若干成就也。『若干仙人之精进』者，广布于此雪山，义即有若干仙人居住于此。『无有与汝等同者』者，于彼一切之中，以容色娇媚等方面，我不见任何一人与汝相同也。『汝为何人』者，此句明知其为女身，而以男性称谓发问也。
Evaṃ pādato paṭṭhāya yāva kesā attano vaṇṇaṃ bhāsante tāpase alambusā tuṇhī hutvā tassā kathāya yathānusandhiṃ gatāya tassa sammūḷhabhāvaṃ ñatvā gāthamāha –
由此取足为据，延长至发丝，显显颜色。修行者执持静止，默观其言语分别演变之理。于此女生本性理得知后，发出偈语称赞曰——
§120
120.
一百二十。
‘‘Na pañhakālo bhaddante, kassapevaṃ gate sati;
世尊告诫尊者，『不是五时节令啊，尊者咖萨巴如此记念，
Ehi samma ramissāma, ubho asmākamassame;
来吧，我们当同欢，彼此平等无异；
Ehi taṃ upagūhissaṃ, ratīnaṃ kusalo bhavā’’ti.
来吧，我当肃敬接引，愿尔成为善于爱情者。』
Tattha kassapevaṃ gate satīti kassapagotta evaṃ tava citte pavatte sati pañhakālo na hoti. Sammāti vayassa, piyavacanālapanametaṃ. Ratīnanti pañcakāmaguṇaratīnaṃ.
此中『不是五时节令』意指尊者咖萨巴心念如此时并无所谓五时节令之别。『五时节令』乃指年岁时令。『平等无异』是对年长者的亲爱劝诱之语。『爱情』者，乃五欲之爱情好。
Evaṃ vatvā alambusā cintesi – ‘‘nāyaṃ mayi ṭhitāya hatthapāsaṃ āgamissati, gacchantī viya bhavissāmī’’ti. Sā itthimāyākusalatāya tāpasaṃ anupasaṅkamitvā āgatamaggābhimukhī pāyāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –
依此言，阿拉汉女思量——『她若坚定留于我处，不致受缚于手铐，我等当如同往常出行一般。』此女因未得善巧而未亲近苦行僧，反趋阿拉汉所应行之道。世尊明确宣说，告诫曰——
§121
121.
第一百二十一节。
‘‘Idaṃ vatvāna pakkāmi, accharā kāmavaṇṇinī;
“说此话后，我欲往行，自身色欲之念不舍；
Missā missitumicchantī, isisiṅgaṃ alambusā’’ti.
心怀欺骗，欲欺骗他者，如同雄鹿随雌鹿之迹。”
Atha naṃ tāpaso gacchantiṃ disvā ‘‘ayaṃ gacchatī’’ti attano dandhaparakkamaṃ mandagamanaṃ chinditvā vegena dhāvitvā kesesu hatthena parāmasi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –
时，修行者见该众行者欲行，谓之“此人为行者”，于是斩断其身体缓慢之迹，迅速奔走，用手指戳其头发。对此，世尊如实宣说。
§122
122.
第一百二十二节。
‘‘So ca vegena nikkhamma, chetvā dandhaparakkamaṃ;
“彼人迅速离去，斩断其身体缓慢之迹；
Tamuttamāsu veṇīsu, ajjhappatto parāmasi.
在最高的庄严中，内心却感到贪念。
§123
123.
‘‘Tamudāvatta kalyāṇī, palissaji susobhanā;
「那位降临的美丽者，映照着光辉；
Cavitamhi brahmacariyā, yathā taṃ atha tositā.
当离开了圣洁的修道，犹如她因此得到了满足。」
§124
124.
‘‘Manasā agamā indaṃ, vasantaṃ nandane vane;
「心中到达了天帝，安住在欢喜的花园；
Tassā saṅkappamaññāya, maghavā devakuñjaro.
由于那个念头的缘故，魔天鹿出现了。
§125
125.
一百二十五。
‘‘Pallaṅkaṃ pahiṇī khippaṃ, sovaṇṇaṃ sopavāhanaṃ;
『应当迅速地送上床榻，那金制华盖座驾；
Sauttaracchadapaññāsaṃ, sahassapaṭiyatthataṃ.
覆盖丝绸五十层，铺设千层织物。』
§126
126.
一百二十六。
‘‘Tamenaṃ tattha dhāresi, ure katvāna sobhanā;
『他在那里把它扶起，胸前置放华美的东西；'}
Yathā ekamuhuttaṃva, tīṇi vassāni dhārayi.
如同一瞬间，却忍受了三年之久。
§127
127.
第一百二十七。
‘‘Vimado tīhi vassehi, pabujjhitvāna brāhmaṇo;
“那个婆罗门心生怠慢，连续三年不起修行；
Addasāsi haritarukkhe, samantā aggiyāyanaṃ.
他曾见一片绿树之下，到处燃烧着火焰。
§128
128.
第一百二十八。
‘‘Navapattavanaṃ phullaṃ, kokilaggaṇaghositaṃ;
“这片树林新长满嫩叶，布满杜鹃鸟群的鸣叫声。”
Samantā paviloketvā, rudaṃ assūni vattayi.
环顾四周，哭泣哭诉，诉说不已。
§129
129.
一百二十九。
‘‘Na juhe na jape mante, aggihuttaṃ pahāpitaṃ;
『并非焚烧祭物，念诵咒语，或点燃火把弃置祭坛，
Ko nu me pāricariyāya, pubbe cittaṃ palobhayi.
何人先前动摇我的心志，令其贪恋迷乱？』
§130
130.
一百三十。
‘‘Araññe me viharato, yo me tejā ha sambhutaṃ;
『我在森林中独处时，那个使我光明显现起来的人；』
Nānāratanaparipūraṃ, nāvaṃva gaṇhi aṇṇave’’ti.
满盈种种珍宝，如舟沉没于大海。
Tattha ajjhappattoti sampatto. Tamudāvatta kalyāṇīti taṃ kese parāmasitvā ṭhitaṃ isiṃ udāvattitvā nivattitvā kalyāṇadassanā sā suṭṭhu sobhanā. Palissajīti āliṅgi. Cavitamhi brahmacariyā, yathā taṃ atha tositāti, bhikkhave, tassa isino tāvadeva jhānaṃ antaradhāyi. Tasmiṃ tamhā jhānā brahmacariyā cavite yathā taṃ sakkena patthitaṃ, tatheva ahosi. Atha sakkassa patthanāya samiddhabhāvaṃ viditvā sā devakaññā tositā, tassa tena brahmacariyavināsena sañjanitapītipāmojjāti attho.
“Ajjhappattoti”谓成就、圆满。此处言成就者，即舍弃头发，挺立的胡须，神态庄重，回转行止，显示善相，此相容光焕发且美好。 ‘Palissajīti āliṅgi’谓拥抱。因弃绝梵行，若有所失，须知当时比库禅定因故不现。彼禅定如萨咖所示，宛若明镜。其天女见此萨咖梵行毁灭，生起由心生的欢喜欣悦之意。
Manasā agamāti sā taṃ āliṅgitvā ṭhitā ‘‘aho vata sakko pallaṅkaṃ me peseyyā’’ti evaṃ pavattena manasā indaṃ agamā. Nandane vaneti nandijananasamatthatāya nandanavanasaṅkhāte tāvatiṃsabhavane vasantaṃ. Devakuñjaroti devaseṭṭho . Pahiṇīti pesesi. ‘‘Pāhiṇī’’tipi pāṭho. Sopavāhananti saparivāraṃ. Sauttaracchadapaññāsanti paññāsāya uttaracchadehi paṭicchāditaṃ. Sahassapaṭiyatthatanti sahassadibbakojavatthataṃ. Tamenaṃ tatthāti taṃ isisiṅgaṃ tattha dibbapallaṅke nisinnā sā ure katvā dhāresi. Tīṇi vassānīti ekamuhuttaṃ viya manussagaṇanāya tīṇi vassāni taṃ ure nipajjāpetvā tattha nisinnā dhāresi.
意谓此天女从心中而至，拥抱比库，赞叹道：“噫，萨咖，愿你赐予我床垫。”依心念而至。所居名为南达尼园，因南达子所建而得名，为天众所居之三十俱胝天宫。称“devakuñjara”为天中王。 “pahiṇīti”即送出，“pāhiṇī”即投掷之意。天众安置随从。 “sauttaracchadapaññāsanti”指以五十片叶覆盖。 “sahassapaṭiyatthatanti”谓千天所立之处。天女即坐于天床之上，将床垫置于胸前护持。三年时间，宛如一瞬，乃三年如数之意，护持于胸前而坐。
Vimadoti nimmado vigatasaññabhāvo. So hi tīṇi saṃvaccharāni visañño sayitvā pacchā paṭiladdhasañño pabujjhi. Tasmiṃ pabujjhamāne hatthādiphandanaṃ disvāva alambusā tassa pabujjhanabhāvaṃ ñatvā pallaṅkaṃ antaradhāpetvā sayampi antarahitā aṭṭhāsi. Addasāsīti so assamapadaṃ olokento ‘‘kena nu khomhi sīlavināsaṃ pāpito’’ti cintetvā mahantena saddena paridevamāno addasāsi. Haritarukkheti aggiyāyanasaṅkhātaṃ aggisālaṃ samantā parivāretvā ṭhite haritapattarukkhe. Navapattavananti taruṇehi navapattehi sañchannaṃ vanaṃ. Rudanti paridevanto.
“Vimadoti”谓放松散漫，去除觉知之相。放松三年，心念散乱，渐入睡眠状态。梦中回身转侧，戒觉消失。醒来看见自己坐卧于天床，心知无戒毁坏，床垫隐匿，默然肃立。眼见他人遍察，心怀疑问“何以我堕失戒法而堕罪？”悲痛不已。此处炎树灾火焚烧，火钵四围环绕，树叶碧绿环绕，隐喻善境。则新叶繁茂之林，哭泣哀慕者众。
Najuhe na jape manteti ayamassa paridevanagāthā. Pahāpitanti hāpitaṃ, pa-kāro upasaggamattaṃ. Pāricariyāyāti ko nu kilesapāricariyāya ito pubbe mama cittaṃ palobhayīti paridevati. Yo me tejā ha sambhutanti ha-kāro nipātamattaṃ. Yo mama samaṇatejena sambhūtaṃ jhānaguṇaṃ nānāratanaparipuṇṇaṃ mahantaṃ mahaṇṇave nāvaṃ viya gaṇhi, vināsaṃ pāpesi, ko nāmesoti paridevatīti.
『不祭祀、不诵咒』者，此乃其悲叹之偈也。『已舍弃』者，即失去也，『pa』字仅为前缀词。『于侍奉』者，悲叹道：从前究竟是谁以烦恼之侍奉诱惑了我的心。『我昔所具之精力』者，『ha』字仅为语助词。悲叹道：我以沙门之精力所成就、充满种种珍宝的广大禅那功德，如同大海中之舟船般，被谁抓住，令其毁灭？
Taṃ sutvā alambusā cintesi – ‘‘sacāhaṃ na kathessāmi, ayaṃ me abhisapissati, handassa kathessāmī’’ti. Sā dissamānena kāyena ṭhatvā gāthamāha –
闻是事遂站立胸前悲思，“我真实不语，他必加害于我，稍微述说也会致祸”为念。立于肉身前说颂曰——
§131
131.
‘‘Ahaṃ te pāricariyāya, devarājena pesitā;
『我为你侍奉，是受天王所差遣；
Avadhiṃ cittaṃ cittena, pamādo tvaṃ na bujjhasī’’ti.
用专注心以心专注，你却不觉悟疏忽。』
So tassā kathaṃ sutvā pitarā dinnaovādaṃ saritvā ‘‘pitu vacanaṃ akatvā mahāvināsaṃ pattomhī’’ti paridevanto catasso gāthāyo abhāsi –
她听闻此语，父母严厉谆谆教诲，悲痛欲绝，称『若不遵父言，将遭大灾难』，即悲恸吟诵四句偈言——
§132
132.
‘‘Imāni kira maṃ tāto, kassapo anusāsati;
『这些话啊，父亲，正是咖萨巴所教诫；
Kamalāsadisitthiyo, tāyo bujjhesi māṇava.
华莲弟子们，少年们领悟了。
§133
133.
‘‘Uregaṇḍāyo bujjhesi, tāyo bujjhesi māṇava;
“少年们感悟心灵躯体，我说的是少年们；
Iccānusāsi maṃ tāto, yathā maṃ anukampako.
他们听从我的话，恰如慈父怜悯我一样。
§134
134.
‘‘Tassāhaṃ vacanaṃ nākaṃ, pitu vuddhassa sāsanaṃ;
“因此我不弃这教诫，这乃父亲年老时所传教法；
Araññe nimmanussamhi, svajja jhāyāmi ekako.
我独自在森林的无人居处修习禅定。
§135
135.
‘‘Sohaṃ tathā karissāmi, dhiratthu jīvitena me;
我将如是作意，以坚忍持守我的生命；
Puna vā tādiso hessaṃ, maraṇaṃ me bhavissatī’’ti.
或者我将成为那样的人，死亡将临于我。」
Tattha imānīti imāni vacanāni. Kamalāsadisitthiyoti kamalā vuccati nāripupphalatā, tāsaṃ pupphasadisā itthiyo. Tāyo bujjhesi māṇavāti māṇava tvaṃ tāyo jāneyyāsi, ñatvā dassanapathaṃ agantvā palāpeyyāsīti yāni evarūpāni vacanāni tadā maṃ tāto anusāsati, imāni kira tānīti. Uregaṇḍāyoti uramhi dvīhi gaṇḍehi samannāgatā. Tāyo bujjhesi, māṇavāti, māṇava, tāyo attano vasaṃ gate vināsaṃ pāpentīti tvaṃ jāneyyāsi. Nākanti nākariṃ. Jhāyāmīti pajjhāyāmi paridevāmi. Dhiratthu jīvitena meti dhiratthu garahitaṃ mama jīvitaṃ, jīvitena me ko attho. Puna vāti tathā karissāmi, yathā puna vā tādiso bhavissāmi, naṭṭhaṃ jhānaṃ uppādetvā vītarāgo bhavissāmi, maraṇaṃ vā me bhavissatīti.
其中，『此等』者，此等言语也。『如莲花之女』者，『莲花』即雌花藤蔓，如其花朵般之女人也。『学童啊，汝当识此等女』者，学童啊，汝应当了知她们，知晓之后，不应踏入视野所及之处，应当逃离——父亲当时如此教诫我，而此等言语，正是那些话语也。『胸有双瘤』者，胸上具有两个隆起也。『学童啊，汝当识此等女』者，学童啊，汝当知晓，此等女人令落入自己掌控者走向毁灭也。『未曾为此』者，未曾如此行也。『我悲叹』者，我忧愁悲哀也。『愿我之生命遭责斥』者，愿我这卑劣的生命受到呵责，我之生命有何意义？『或再次』者，我将如此行，使得或再次成为如是之人，重新生起已失之禅那而成为离贪者；或将令我死亡也。
So kāmarāgaṃ pahāya puna jhānaṃ uppādesi. Athassa samaṇatejaṃ disvā jhānassa ca uppāditabhāvaṃ ñatvā alambusā bhītā khamāpesi. Tamatthaṃ pakāsento satthā dve gāthāyo abhāsi –
于是他断除欲爱，再次修习禅定。见到他沙门的威严，知晓禅定已生起后，阿兰若（Alambusa）恐惧而恳求宽恕。为了显明此事，圣者当场颂唱两偈——
§136
136.
‘‘Tassa tejaṃ vīriyañca, dhitiṃ ñatvā avaṭṭhitaṃ;
“其光明与精进，意志明达且坚定；
Sirasā aggahī pāde, isisiṅgaṃ alambusā.
以头托地，以脚触地，勾角状的支柱为凭靠。
§137
137.
‘‘Mā me kujjha mahāvīra, mā me kujjha mahāise;
“请勿使我怒，伟大勇士；请勿使我嗔，伟大英雄；
Mahā attho mayā ciṇṇo, tidasānaṃ yasassinaṃ;
被我断除的是伟大的利益，声名远扬的益处。
Tayā pakampitaṃ āsi, sabbaṃ devapuraṃ tadā’’ti.
那时，此处诸天宫殿一切皆为她所震动。
Atha naṃ so ‘‘khamāmi te, bhadde, yathāsukhaṃ gacchā’’ti vissajjento gāthamāha –
然后，世尊对她说：「善哉！依汝欢喜自由去吧。」于是放下，作如是偈诵——
§138
138.
‘‘Tāvatiṃsā ca ye devā, tidasānañca vāsavo;
「天界三十三诸天，以及掌管时节诸天；
Tvañca bhadde sukhī hohi, gaccha kaññe yathāsukha’’nti.
愿汝安乐，善哉！随意前往于某处安住。」
Sā taṃ vanditvā teneva suvaṇṇapallaṅkena devapuraṃ gatā. Tamatthaṃ pakāsento satthā tisso gāthāyo abhāsi –
她顶礼世尊后，随即乘金床往天宫而去。世尊为开示此事，作三偈分别述说——
§139
139.
一百三十九。
‘‘Tassa pāde gahetvāna, katvā ca naṃ padakkhiṇaṃ;
承接其足，行绕其身；
Añjaliṃ paggahetvāna, tamhā ṭhānā apakkami.
作合掌礼，随后离开其处。
§140
140.
一百四十。
‘‘Yo ca tassāsi pallaṅko, sovaṇṇo sopavāhano;
那也是他的铺床，金色且能承重；
Sauttaracchadapaññāso, sahassapaṭiyatthato;
覆盖细软绸缎，有五十层，并有千层下衬。
Tameva pallaṅkamāruyha, agā devāna santike.
于是，世尊披上床单，来到了诸天近前。
§141
141.
‘‘Tamokkamiva āyantiṃ, jalantiṃ vijjutaṃ yathā;
『如同暗夜降临，闪电闪耀燃烧，
Patīto sumano vitto, devindo adadā vara’’nti.
心地清净沉稳，天帝赐予最胜。』
Tattha okkamivāti dīpakaṃ viya. ‘‘Patīto’’tiādīhi tuṭṭhākārova dassito adadā varanti āgantvā vanditvā ṭhitāya tuṭṭho varaṃ adāsi.
此处『暗夜降临』譬如点灯。『心地清净』等语，显现满足欢喜的样子，意谓天帝来到时被恭敬敬礼后，心满意足地赐与最尊贵者。
Sā tassa santike varaṃ gaṇhantī osānagāthamāha –
诸天在他近前接受此最胜果位，便唱颂歌赞叹说——
§142
142.
一百四十二。
‘‘Varañce me ado sakka, sabbabhūtānamissara;
『倘若天帝萨咖愿赐于我恩惠，我愿得脱离一切诸有束缚；
Nisippalobhikā gacche, etaṃ sakka varaṃ vare’’ti.
使我无所贪恋地前往，我当选择此至高之恩惠。』
Tassattho – ‘‘sakka devarāja, sace me tvaṃ varaṃ ado, puna isipalobhikāya na gaccheyyaṃ, mā maṃ etadatthāya pahiṇeyyāsi, etaṃ varaṃ vare yācāmī’’ti.
对此，萨咖天帝答言：『天帝萨咖，如若我赐汝此恩惠，令汝不再有贪恋之心，勿因此而拒绝我，今我欲予此至高恩惠。』
Satthā tassa bhikkhuno imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne so bhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā alambusā purāṇadutiyikā ahosi, isisiṅgo ukkaṇṭhitabhikkhu, pitā mahāisi pana ahameva ahosinti.
此逻辑由长老传述，彼比库于此法中分明宣说真谛，且以本生故事演示真理，于真谛结束时，该比库便在须陀洹果位稳立。彼时，阿兰布萨前生为老二弟子，忉利天龙王是气忿比库，父亲则为大天龙王，惟其为此比库自己也如此。
Alambusājātakavaṇṇanā tatiyā. · 阿兰布萨本生注释，第三。
[524] 4. Saṅkhapālajātakavaṇṇanā
【第五百二十四】四、汇收萨叉巴罗本生传说
Ariyāvakāsosīti idaṃ satthā jetavane viharanto uposathakammaṃ ārabbha kathesi. Tadā hi satthā uposathike upāsake sampahaṃsetvā ‘‘porāṇakapaṇḍitā mahatiṃ nāgasampattiṃ pahāya uposathavāsaṃ upavasiṃsuyevā’’ti vatvā tehi yācito atītaṃ āhari.
所谓圣人的休息，此言指世尊住在捷达林时，开始行持五戒斋日功课。当时世尊在五戒斋日之近事男众中亲近，称道：『古老智慧者放弃了伟大的如来财富，好像舍弃宝物一般，而居五戒斋日积宿修习。』于是他们依教奉行，积累了过去善业。
Atīte rājagahe magadharājā nāma rajjaṃ kāresi. Tadā bodhisatto tassa rañño aggamahesiyā kucchimhi nibbatti, ‘‘duyyodhano’’tissa nāmaṃ kariṃsu. So vayappatto takkasilāyaṃ sabbasippāni uggaṇhitvā āgantvā pitu sippaṃ dassesi. Atha naṃ pitā rajje abhisiñcitvā isipabbajjaṃ pabbajitvā uyyāne vasi. Bodhisatto divasassa tikkhattuṃ pitu santikaṃ agamāsi. Tassa mahālābhasakkāro udapādi. So teneva palibodhena kasiṇaparikammamattampi kātuṃ asakkonto cintesi – ‘‘mahā me lābhasakkāro, na sakkā mayā idha vasantena imaṃ jaṭaṃ chindituṃ, puttassa me anārocetvāva aññattha gamissāmī’’ti. So kañci ajānāpetvā uyyānā nikkhamitvā magadharaṭṭhaṃ atikkamitvā mahisakaraṭṭhe saṅkhapāladahato nāma nikkhantāya kaṇṇaveṇṇāya nadiyā nivattane candakapabbataṃ upanissāya paṇṇasālaṃ katvā tattha vasanto kasiṇaparikammaṃ katvā jhānābhiññā nibbattetvā uñchācariyāya yāpesi. Tamenaṃ saṅkhapālo nāma nāgarājā mahantena parivārena kaṇṇaveṇṇanadito nikkhamitvā antarantarā upasaṅkamati. So tassa dhammaṃ desesi. Athassa putto pitaraṃ daṭṭhukāmo gataṭṭhānaṃ ajānanto anuvicārāpetvā ‘‘asukaṭṭhāne nāma vasatī’’ti ñatvā tassa dassanatthāya mahantena parivārena tattha gantvā ekamante khandhavāraṃ nivāsetvā katipayehi amaccehi saddhiṃ assamapadābhimukho pāyāsi.
过去在王舍城，有一位名曰摩揭陀王的国君。那时，菩萨生于国君的宠姬窣窣奇处，命名为多忧陀那。此人长大后，展现出多方面巧妙的技能，回到父亲身边，教授父亲工艺。父亲立他为王，受了出家沙弥果位，住在园中。菩萨三日探访父亲，获博厚恩宠。然而他因无法在园中稍作禅修，忧虑说：“盛大的恩宠得来，因这里难以修持禅定，若我离开儿子，将必定转往别处。”于是悄然离开园子，穿过摩揭陀国，进入毗舍离王国，依靠名叫桑迦补罗达哈托的隐士，在江边悬崖下的五十间房舍安住，修习禅定，通达禅那智慧，过着高士生活。此时，隐士王桑迦补罗拉从水边出现，随后亲近菩萨，向其说法。其子欲见父亲，误以为父亲居住在不熟悉的他处，便随随便便来到此地，辨明父亲住在此处后，邀同伙伴合住于附近破坏堆房，意图放火烧毁园舍以驱逐菩萨。
Tasmiṃ khaṇe saṅkhapālo mahantena parivārena dhammaṃ suṇanto nisīdi. So taṃ rājānaṃ āgacchantaṃ disvā isiṃ vanditvā uṭṭhāyāsanā pakkāmi. Rājā pitaraṃ vanditvā paṭisanthāraṃ katvā nisīditvā pucchi – ‘‘bhante, katararājā nāmesa tumhākaṃ santikaṃ āgato’’ti. Tāta, saṅkhapālanāgarājā nāmesoti. So tassa sampattiṃ nissāya nāgabhavane lobhaṃ katvā katipāhaṃ vasitvā pitu bhikkhāhāraṃ nibaddhaṃ dāpetvā attano nagarameva gantvā catūsu dvāresu dānasālāyo kāretvā sakalajambudīpaṃ saṅkhobhento dānaṃ datvā sīlaṃ rakkhitvā uposathakammaṃ katvā nāgabhavanaṃ patthetvā āyupariyosāne nāgabhavane nibbattitvā saṅkhapālanāgarājā ahosi . So gacchante kāle tāya sampattiyā vippaṭisārī hutvā tato paṭṭhāya manussayoniṃ patthento uposathavāsaṃ vasi. Athassa nāgabhavane vasantassa uposathavāso na sampajjati, sīlavināsaṃ pāpuṇāti. So tato paṭṭhāya nāgabhavanā nikkhamitvā kaṇṇaveṇṇāya nadiyā avidūre mahāmaggassa ca ekapadikamaggassa ca antare ekaṃ vammikaṃ parikkhipitvā uposathaṃ adhiṭṭhāya samādinnasīlo ‘‘mama cammamaṃsādīhi atthikā cammamaṃsādīni harantū’’ti attānaṃ dānamukhe vissajjetvā vammikamatthake nipanno samaṇadhammaṃ karonto cātuddase pannarase vasitvā pāṭipade nāgabhavanaṃ gacchati.
当时，隐士王桑迦补罗与随从听闻所说法教，坐下聆听。当桑迦补罗看见国王来访，立即起身敬礼。国王敬礼后坐下问：“尊者，来了哪位国王？”答曰：“此乃隐士王桑迦补罗。”他凭借财富，在隐士舍宅中勤修禅定，弃贪念，布施数百次，供养父亲的比库，自己更常往来于隐士城，建立四处施舍所，遍布整个犍陀罗，秉持戒律，行持五戒斋日，最后在园舍住满一生后圆寂，成就了隐士王桑迦补罗名号。其后他因财富失利，返入人间，居五戒斋日宿宿。住于隐士舍时斋日未能勤修，导致戒律荒废。从隐士舍出门，沿江水不远处的尘路与主干道之间的空地，支搭小窝棚，专心守持五戒斋日，断除皮肤肉食贪爱，专注于供养布施，修持沙门佛法，居处有十五六年，守戒修行圆满后，返往隐士城。
Tasmiṃ ekadivasaṃ evaṃ sīlaṃ samādiyitvā nipanne paccantagāmavāsino soḷasa janā ‘‘maṃsaṃ āharissāmā’’ti āvudhahatthā araññe vicarantā kiñci alabhitvā nikkhantā taṃ vammikamatthake nipannaṃ disvā ‘‘mayaṃ ajja godhāpotakampi na labhimhā, imaṃ nāgarājānaṃ vadhitvā khādissāmā’’ti cintetvā ‘‘mahā kho panesa gayhamāno palāyeyya, yathānipannameva taṃ bhogesu sūlehi vijjhitvā dubbalaṃ katvā gaṇhissāmā’’ti sūlāni ādāya upasaṅkamiṃsu. Bodhisattassa sarīraṃ mahantaṃ ekadoṇikanāvappamāṇaṃ vaṭṭetvā ṭhapitasumanapupphadāmaṃ viya jiñjukaphalasannibhehi akkhīhi jayasumanapupphasadisena ca sīsena samannāgataṃ ativiya sobhati. So tesaṃ soḷasannaṃ janānaṃ padasaddena bhogantarato sīsaṃ nīharitvā rattakkhīni ummīletvā te sūlahatthe āgacchante disvā cintesi – ‘‘ajja mayhaṃ manoratho matthakaṃ pāpuṇissati, ahaṃ attānaṃ dānamukhe niyyādetvā vīriyaṃ adhiṭṭhahitvā nipanno, ime mama sarīraṃ sattīhi koṭṭetvā chiddāvachiddaṃ karonte kodhavasena akkhīni ummīletvā na olokessāmī’’ti attano sīlabhedabhayena daḷhaṃ adhiṭṭhāya sīsaṃ bhogantareyeva pavesetvā nipajji. Atha naṃ te upagantvā naṅguṭṭhe gahetvā kaḍḍhantā bhūmiyaṃ pothetvā tikhiṇasūlehi aṭṭhasu ṭhānesu vijjhitvā sakaṇṭakakāḷavettayaṭṭhiyo pahāramukhehi pavesetvā aṭṭhasu ṭhānesu kājenādāya mahāmaggaṃ paṭipajjiṃsu, mahāsatto sūlehi vijjhanato paṭṭhāya ekaṭṭhānepi kodhavasena akkhīni ummīletvā te na olokesi. Tassa aṭṭhahi kājehi ādāya nīyamānassa sīsaṃ olambetvā bhūmiyaṃ pahari. Atha naṃ ‘‘sīsamassa olambatī’’ti mahāmagge nipajjāpetvā taruṇasūlena nāsāpuṭaṃ vijjhitvā rajjukaṃ pavesetvā sīsaṃ ukkhipitvā kājakoṭiyaṃ laggitvā punapi ukkhipitvā maggaṃ paṭipajjiṃsu.
某日，他密守戒律之后，邻近村庄的十六名从事打猎者，携带武器入森林游猎，未获猎物，遇见菩萨于小窝棚，便议论说：“今日猎无获，我们且杀此隐士王，食其肉。”又商议：“此人威严甚强，当逃遁以保安全，若遭利刃刺破，必败必死。”遂带刀前进。菩萨身体强健，头颅如半颗独果，头顶饰以花冠般美丽，眼睛形状似刺果藤花，头颜尤为显赫。菩萨隐没头颅入窝棚中。他们听到声音，试图拔头出门，刀锋挥砍，八处被劈开，刺伤多处，头颅仍未显露。他们心生忿怒，掴拳击打，所及八处，用绳索捆绑头颅，将其堆置地上继续击打。后来置入树林树刺中，伤鼻翼，插绳索，连续扎刺头颅，继续前行。
Tasmiṃ khaṇe videharaṭṭhe mithilanagaravāsī āḷāro nāma kuṭumbiko pañca sakaṭasatāni ādāya sukhayānake nisīditvā gacchanto te bhojaputte bodhisattaṃ tathā gaṇhitvā gacchante disvā tesaṃ soḷasannampi soḷasahi vāhagoṇehi saddhiṃ pasataṃ pasataṃ suvaṇṇamāsake sabbesaṃ nivāsanapārupanāni bhariyānampi nesaṃ vatthābharaṇāni datvā vissajjāpesi. Atha so nāgabhavanaṃ gantvā tattha papañcaṃ akatvā mahantena parivārena nikkhamitvā āḷāraṃ upasaṅkamitvā nāgabhavanassa vaṇṇaṃ kathetvā taṃ ādāya nāgabhavanaṃ gantvā tīhi nāgakaññāsatehi saddhiṃ mahantamassa yasaṃ datvā dibbehi kāmehi santappesi. Āḷāro nāgabhavane ekavassaṃ vasitvā dibbakāme paribhuñjitvā ‘‘icchāmahaṃ, samma, pabbajitu’’nti nāgarājassa kathetvā pabbajitaparikkhāre gahetvā nāgabhavanato himavantappadesaṃ gantvā pabbajitvā tattha ciraṃ vasitvā aparabhāge cārikaṃ caranto bārāṇasiṃ patvā rājuyyāne vasitvā punadivase bhikkhāya nagaraṃ pavisitvā rājadvāraṃ agamāsi. Atha naṃ bārāṇasirājā disvā iriyāpathe pasīditvā pakkosāpetvā paññattāsane nisīdāpetvā nānaggarasabhojanaṃ bhojetvā aññatarasmiṃ nīce āsane nisinno vanditvā tena saddhiṃ sallapanto paṭhamaṃ gāthamāha –
此时，在毗舍离国的弥帝罗城，有一位名阿罗的家族主，携带五百辆车坐于舒适车上，路经此地。见菩萨，菩萨视察此盛会，给予他们无数黄金装饰，赐予家眷牲衣衣物，赠送财物，令芳香散布其中。随后菩萨前往隐士城，未作杂事，乘大随从同行，见阿罗者，讲述隐士舍，赠与名声。阿罗于隐士舍住了一年，享受天界福乐，心生向往，“愿当依教出家。”遂告知隐士王取得出家用品，离开隐士舍，前往喜马拉雅山脉地区而住，长时间居止，经常行脚。后来到巴拉那西，住于王苑，再次入城化缘，进入王门。被巴拉那西国王看见，遵礼接待，安置于指定座位，供饮宴，会中与众交谈，吟诵首偈：
§143
143.
‘‘Ariyāvakāsosi pasannanetto, maññe bhavaṃ pabbajito kulamhā;
「尊贵之人，你是心怀清净的导师，想必你已经舍弃了世俗家族，出家修行；
Kathaṃ nu vittāni pahāya bhoge, pabbaji nikkhamma gharā sapaññā’’ti.
如何能舍弃财富和享乐，明智地离开家庭而出家呢？」
Tattha ariyāvakāsosīti niddosasundarasarīrāvakāsosi, abhirūposīti attho. Pasannanettoti pañcahi pasādehi yuttanetto. Kulamhāti khattiyakulā vā brāhmaṇakulā vā seṭṭhikulā vā pabbajitosīti maññāmi. Kathaṃ nūti kena kāraṇena kiṃ ārammaṇaṃ katvā dhanañca upabhoge ca pahāya gharā nikkhamitvā pabbajitosi sapañña paṇḍitapurisāti pucchati.
此处『尊贵之人』意指无过失且体相美好的尊贵之士，『美丽端正』是其意。『心怀清净』是指具足五种清净品质之心。『家族』谓贵族或婆罗门族或世上显赫家族，推定此人已出家。『如何呢』是询问因由，缘何何事，怀着何种根由舍弃财物享受而离家出家，且具有智慧成为贤明人？
Tato paraṃ tāpasassa ca rañño ca vacanappaṭivacanavasena gāthānaṃ sambandho veditabbo –
接着应当了解此人对修行的热诚与国王对言辞的应对往复，以显现这些韵文的关联——
§144
144.
‘‘Sayaṃ vimānaṃ naradeva disvā, mahānubhāvassa mahoragassa;
「亲见王宫犹如人间净土，尊崇伟大尘世无上尊者；
Disvāna puññāna mahāvipākaṃ, saddhāyahaṃ pabbajitomhi rāja.
观见善业大果，我今日因信心而出家。
§145
145.
一百四十五。
‘‘Na kāmakāmā na bhayā na dosā, vācaṃ musā pabbajitā bhaṇanti;
『出家众不为欲欲、不为怖畏、不怀瞋恨，而说谎言；
Akkhāhi me pucchito etamatthaṃ, sutvāna me jāyihitippasādo.
有人问我此义，闻之我生利益欢喜。』
§146
146.
一百四十六。
‘‘Vāṇijja raṭṭhādhipa gacchamāno, pathe addasāsimhi bhojaputte;
行商往国王处途中，我见食子于路上。
Pavaḍḍhakāyaṃ uragaṃ mahantaṃ, ādāya gacchante pamodamāne.
众人携带大蟒，欢喜前往。
§147
147.
一百四十七。
‘‘Sohaṃ samāgamma janinda tehi, pahaṭṭhalomo avacamhi bhīto;
我与这般众生一起，毛发竖立、声音颤抖而惧怖；
Kuhiṃ ayaṃ nīyati bhīmakāyo, nāgena kiṃ kāhatha bhojaputtā.
此巨身将被带往何处？昆虫啊，告诉我吧。
§148
148.
一百四十八。
‘‘Nāgo ayaṃ nīyati bhojanatthā, pavaḍḍhakāyo urago mahanto;
这巨蟒为觅食而被牵引，众人携带着这条大蟒。
Sāduñca thūlañca muduñca maṃsaṃ, na tvaṃ rasaññāsi videhaputta.
『干肉』『厚肉』『嫩肉』者，你非无人识味之维德哈子也。
§149
149.
‘‘Ito mayaṃ gantvā sakaṃ niketaṃ, ādāya satthāni vikopayitvā;
『从此处我们前往萨咖之住处，携带祭牲而使教师发怒，』
Maṃsāni bhokkhāma pamodamānā, mayañhi ve sattavo pannagānaṃ.
『我们因欢喜吃肉，正如七条大蟒受小蟒之怡悦饱食。』
§150
150.
‘‘Sace ayaṃ nīyati bhojanatthā, pavaḍḍhakāyo urago mahanto;
『若此巨大蛇之身体因食而增大，且为饱满所系，』
Dadāmi vo balibaddāni soḷasa, nāgaṃ imaṃ muñcatha bandhanasmā.
我赐予你们这十六条枷锁，放开这条毒蛇，脱离束缚。
§151
151.
‘‘Addhā hi no bhakkho ayaṃ manāpo, bahū ca no uragā bhuttapubbā;
这条虺蛇现在正恰好属于我们，它曾吞食我们许多蛇。
Karoma te taṃ vacanaṃ aḷāra, mittañca no hohi videhaputta.
我为你说这句话，阿罗，愿你成为我的友伴。
§152
152.
‘‘Tadāssu te bandhanā mocayiṃsu, yaṃ natthuto paṭimokkassa pāse;
当时你的枷锁被解开，那是前律中无处可避的枷锁；
Mutto ca so bandhanā nāgarājā, pakkāmi pācīnamukho muhuttaṃ.
那时，解脱于一切束缚的那位如来，即森林之王，一时转身面向南方。
§153
153.
一百五十三。
‘‘Gantvāna pācīnamukho muhuttaṃ, puṇṇehi nettehi palokayī maṃ;
「去至南方一时，满载众多网罗护卫着我；
Tadāssahaṃ piṭṭhito anvagacchiṃ, dasaṅguliṃ añjaliṃ paggahetvā.
当时我随从其后，双手合十，十指相触，恭敬地跟随。
§154
154.
一百五十四。
‘‘Gaccheva kho tvaṃ taramānarūpo, mā taṃ amittā punaraggahesuṃ;
「你当像骑士那样前进，不要让仇敌再次追逐你；
Dukkho hi luddehi punā samāgamo, adassanaṃ bhojaputtāna gaccha.
聚会本是苦难又苦难，愚痴之子们行去而无见识。
§155
155.
第一百五十五。
‘‘Agamāsi so rahadaṃ vippasannaṃ, nīlobhāsaṃ ramaṇīyaṃ sutitthaṃ;
『他来到此处，心清净明朗，色如青铜，神情可喜，闻声之处；
Samotataṃ jambuhi vetasāhi, pāvekkhi nittiṇṇabhayo patīto.
与番茄树和白冷树相伴，目睹烦恼已断，恐怖消除，终已堕落。』
§156
156.
第一百五十六。
‘‘So taṃ pavissa nacirassa nāgo, dibbena me pāturahū janinda;
『他进入后，迅捷如龙，天人守护且感人心。』
Upaṭṭhahī maṃ pitaraṃva putto, hadayaṅgamaṃ kaṇṇasukhaṃ bhaṇanto.
我亲近服侍者如同儿子对待父亲，言语动人心脾如耳乐。
§157
157.
‘‘Tvaṃ mesi mātā ca pitā aḷāra, abbhantaro pāṇadado sahāyo;
『你是我的师长，母亲与父亲，阿拉汉，内心坚固如同大力助持。
Sakañca iddhiṃ paṭilābhakosmi, aḷāra passa me nivesanāni;
我已得悉神通威力，阿拉汉啊，请看我所居之处；
Pahūtabhakkhaṃ bahuannapānaṃ, masakkasāraṃ viya vāsavassā’’ti.
广食众多饮水充足，宛若天帝瓦萨瓦神之居所。』
Tattha vimānanti saṅkhapālanāgarañño anekasatanāṭakasampattisampannaṃ kañcanamaṇivimānaṃ. Puññānanti tena katapuññānaṃ mahantaṃ vipākaṃ disvā kammañca phalañca paralokañca saddahitvā pavattāya saddhāya ahaṃ pabbajito. Na kāmakāmāti na vatthukāmenapi bhayenapi dosenapi musā bhaṇanti. Jāyihitīti, bhante, tumhākaṃ vacanaṃ sutvā mayhampi pasādo somanassaṃ jāyissati. Vāṇijjanti vāṇijjakammaṃ karissāmīti gacchanto. Pathe addasāsimhīti pañcannaṃ sakaṭasatānaṃ purato sukhayānake nisīditvā gacchanto mahāmagge janapadamanusse addasaṃ. Pavaḍḍhakāyanti vaḍḍhitakāyaṃ. Ādāyāti aṭṭhahi kājehi gahetvā. Avacamhīti abhāsiṃ. Bhīmakāyoti bhayajanakakāyo. Bhojaputtāti luddaputtake piyasamudācārenālapati. Videhaputtāti videharaṭṭhavāsitāya āḷāraṃ ālapiṃsu. Vikopayitvāti chinditvā. Mayañhi vo sattavoti mayaṃ pana nāgānaṃ verino nāma. Bhojanatthāti bhojanatthāya. Mittañca no hohīti tvaṃ amhākaṃ mitto hohi, kataguṇaṃ jāna.
此处所称的「天宫」乃指由众多百座剧院汇聚所成的黄金宝石天宫。福报者谓见此大福报及业果及他世利益而发起信心，所以我出家了。不是出于贪欲，不惧怕财物欲望，也无烦恼恶口妄语。尊者，闻汝言，我心安乐欢喜必生。将行商贾业。我途经狮子山前，见五十车队停在安乐林中，行走大道时我见民居。壮大身形谓大身躯。领取谓由八役役使掌控。拒绝谓拒绝。威猛躯体谓恐怖之体。爱子谓宠爱之子。维德哈子谓维德哈国居民曾接触阿拉汉。激怒谓斩断敌害。我等谓霸者，我等乃真龙之敌。为食谓为饮食之故。你应为我等之友，应知感恩。
Tadāssu teti, mahārāja, tehi bhojaputtehi evaṃ vutte ahaṃ tesaṃ soḷasa vāhagoṇe nivāsanapārupanāni pasataṃ pasataṃ suvaṇṇamāsake bhariyānañca nesaṃ vatthālaṅkāraṃ adāsiṃ, atha te saṅkhapālanāgarājānaṃ bhūmiyaṃ nipajjāpetvā attano kakkhaḷatāya sakaṇṭakakāḷavettalatāya koṭiyaṃ gahetvā ākaḍḍhituṃ ārabhiṃsu. Athāhaṃ nāgarājānaṃ kilamantaṃ disvā akilamentova asinā tā latā chinditvā dārakānaṃ kaṇṇavedhato vaṭṭinīharaṇaniyāmena adukkhāpento saṇikaṃ nīhariṃ, tasmiṃ kāle te bhojaputtā yaṃ bandhanaṃ assa natthuto pavesetvā pāse paṭimokkaṃ, tasmā bandhanā taṃ uragaṃ mocayiṃsu. Tassa nāsato saha pāsena taṃ rajjukaṃ nīhariṃsūti dīpeti. Iti te uragaṃ vissajjetvā thokaṃ gantvā ‘‘ayaṃ urago dubbalo, matakāle naṃ gahetvā gamissāmā’’ti nilīyiṃsu.
当时，大王啊，我对那些博阇子们如此言说。我曾在十六辆车厢构成的住所中，尽情地享用黄金饰物，还赐予他们衣物和装饰。随后，他们便带领那群缠绕巨石和荆棘的蛇王下山，开始围捕猎取。然后，我见蛇王受困，虽全身铁铸，藤蔓被砍断，却因孩童们用手指玩弄捕捉绳索而痛苦不堪，被挤压着逐渐远离。那时，博阇子们发现束缚蛇王的结绳已失效，无处可藏，便进到附近的禁戒处，从而解除其束缚。解开绳索后，他们将绳端拉出网外。于是那蛇王获释，趁机离开，他们便说：“这条蛇虚弱无力，不如等到合适时候再捕捉它。”
Puṇṇehīti sopi muhuttaṃ pācīnābhimukho gantvā assupuṇṇehi nettehi maṃ palokayi. Tadāssahanti tadā assa ahaṃ. Gacchevāti evaṃ taṃ avacanti vadati. Rahadanti kaṇṇaveṇṇadahaṃ. Samotatanti ubhayatīresu jamburukkhavetasarukkhehi otataṃ vitataṃ. Nittiṇṇabhayo patītoti so kira taṃ dahaṃ pavisanto āḷārassa nipaccakāraṃ dassetvā yāva naṅguṭṭhā otari, udake paviṭṭhaṭṭhānamevassa nibbhayaṃ ahosi, tasmā nittiṇṇabhayo patīto haṭṭhatuṭṭho pāvekkhīti. Pavissāti pavisitvā. Dibbena meti nāgabhavane pamādaṃ anāpajjitvā mayi kaṇṇaveṇṇatīraṃ anatikkanteyeva dibbena parivārena mama purato pāturahosi. Upaṭṭhahīti upāgami. Abbhantaroti hadayamaṃsasadiso. Tvaṃ mama bahupakāro, sakkāraṃ te karissāmi. Passa me nivesanānīti mama nāgabhavanaṃ passa. Masakkasāraṃ viyāti masakkasāro vuccati osakkanaparisakkanābhāvena ghanasāratāya ca sinerupabbatarājā. Ayaṃ tattha māpitaṃ tāvatiṃsabhavanaṃ sandhāyevamāha.
“普那去”，他转身向西面走去，用那只苍白的手指示意我。我对他说：“你来了啊。”他答应了，便开口说话。他用手遮盖着耳朵，向两边下垂的是榕树和槲树的枝丫密布遮蔽。他显示出怕怕掉落的样子，好像害怕坠落似的，边走边指示路口的荆棘，直至脚趾到达地面。此时他站在水中，毫无畏惧，因此没有惧怕掉入水中，他显得安稳。于是，降服了恐惧后，他安坐下来，端详着周围。他进入那地方，来到龙宫之前，不曾有疏忽懈怠。你来到我这里了。在我心脏内侧之地，我将敬重报答你。来看我的住所吧！那座龙宫因为覆盖着坚固的金属矿石，坚如实山。那正是传说中的三十三天宫，就在那里作答。”
Mahārāja! Evaṃ vatvā so nāgarājā uttari attano nāgabhavanaṃ vaṇṇento gāthādvayamāha –
大王！他如此说了后，那条蛇王向北自述自己的龙宫，并吟诵了两句诗歌——
§158
158.
（此处为编号158）
‘‘Taṃ bhūmibhāgehi upetarūpaṃ, asakkharā ceva mudū subhā ca;
“那片土地的部分如同上层形状，柔软又美丽，能够成文”，
Nīcattiṇā apparajā ca bhūmi, pāsādikā yattha jahanti sokaṃ.
“又低洼且不平整，是蛇舍所在之地，能使忧愁离去。”
§159
159.
‘‘Anāvakulā veḷuriyūpanīlā, catuddisaṃ ambavanaṃ surammaṃ;
『安静清凉的莲叶，周围四方有水池，交错环绕；
Pakkā ca pesī ca phalā suphullā, niccotukā dhārayantī phalānī’’ti.
成熟的果实肥美饱满，娇美鲜艳，含苞待放，承载着果实』。
Tattha asakkharāti yā tattha bhūmi pāsāṇasakkhararahitā mudu subhā kañcanarajatamaṇimayā sattaratanavālukākiṇṇā. Nīcattiṇāti indagopakapiṭṭhisadisavaṇṇehi nīcatiṇehi samannāgatā. Apparajāti paṃsurahitā. Yattha jahanti sokanti yattha paviṭṭhamattāva nissokā honti. Anāvakulāti na avakulā akhāṇumā upari ukkulavikulabhāvarahitā vā samasaṇṭhitā. Veḷuriyūpanīlāti veḷuriyena upanīlā, tasmiṃ nāgabhavane veḷuriyamayā pasannasalilā nīlobhāsā anekavaṇṇakamaluppalasañchannā pokkharaṇīti attho. Catuddisanti tassā pokkharaṇiyā catūsu disāsu. Pakkā cāti tasmiṃ ambavane ambarukkhā pakkaphalā ca aḍḍhapakkaphalā ca taruṇaphalā ca phullitāyevāti attho. Niccotukāti channampi utūnaṃ anurūpehi pupphaphalehi samannāgatāti.
此处说“无石碎”，指的是那片土地没有石头和碎石，柔软、洁净，色泽如黄金、红宝石、玛瑙等七种宝石而沙粒细软。所谓“低地”，是指像印度粉碎蜂窝那样黄色的低洼地带，平坦广阔，无尘埃。所谓“无烦扰”，即没有令人痛苦的杂乱和喧嚣。无石碎亦非指无石块、无凹凸不平之意，亦非指有烦乱、波动、搅扰的状态。莲叶是指‘莲’，在龙宫的莲池中由莲组成的清凉水体，水色湛蓝且遮蔽多色的莲花和荷叶。四方是指该莲池四个方向。成熟果实即树木上结出的半开放、全开放和幼果，生长旺盛。含苞未放的花朵也茂盛覆盖，伴有旺盛生机。
§160
160.
Tesaṃ vanānaṃ naradeva majjhe, nivesanaṃ bhassarasannikāsaṃ;
这些树林正中有一尊人天，在宝座上安坐，浑身光明照耀。
Rajataggaḷaṃ sovaṇṇamayaṃ uḷāraṃ, obhāsatī vijjurivantalikkhe.
银色的玉柱与黄金铸成的高塔，光辉显现，如同象鼻般高耸入云。
§161
161.
‘‘Maṇīmayā soṇṇamayā uḷārā, anekacittā satataṃ sunimmitā;
『宝石般纯净、金质闪耀的高塔，内心多样且恒常庄严呈现，』
Paripūrā kaññāhi alaṅkatāhi, suvaṇṇakāyūradharāhi rāja.
『以许多美丽的少女装饰，披覆金光之躯，犹如一位国王。』
§162
162.
‘‘So saṅkhapālo taramānarūpo, pāsādamāruyha anomavaṇṇo;
『彼如恒河之王般的形态，登上宫殿，其色美妙至极。』
Sahassathambhaṃ atulānubhāvaṃ, yatthassa bhariyā mahesī ahosi.
有千根支柱般坚牢的承载力，在此之中其妻乃大王后。
§163
163.
‘‘Ekā ca nārī taramānarūpā, ādāya veḷuriyamayaṃ mahagghaṃ;
有一名妇人，具备极其美丽的体态，手持用丝布制成的华盖；
Subhaṃ maṇiṃ jātimantūpapannaṃ, acoditā āsanamabbhihāsi.
其华盖上镶嵌着美丽的宝石，被唤起时扩大成了座席。
§164
164.
‘‘Tato maṃ urago hatthe gahetvā, nisīdayī pāmukhaāsanasmiṃ;
随后一条蛇被人用手抓住，放置在座席的前端，令它坐下。
Idamāsanaṃ atra bhavaṃ nisīdatu, bhavañhi me aññataro garūnaṃ.
在此坐处，请坐下，我的众多师长中自有一人。
§165
165.
一百六十五。
‘‘Aññā ca nārī taramānarūpā, ādāya vāriṃ upasaṅkamitvā;
又有一妇人，姿容美丽，怀抱婴儿而来，
Pādāni pakkhālayī me janinda, bhariyāva bhattū patino piyassa.
她为丈夫洗净足迹，曾为爱夫者。
§166
166.
一百六十六。
‘‘Aparā ca nārī taramānarūpā, paggayha sovaṇṇamayāya pātiyā;
又有一妇人，姿容美丽，携带金色手镯而来；
Anekasūpaṃ vividhaṃ viyañjanaṃ, upanāmayī bhatta manuññarūpaṃ.
如同许多被盛装的多样器皿，那是承载食物供品的各种形状器皿。
§167
167.
‘‘Turiyehi maṃ bhārata bhuttavantaṃ, upaṭṭhahuṃ bhattu mano viditvā;
“印度啊，你们供养我者中那位身心安乐者啊，请你们侍奉我，明了我心意；
Tatuttariṃ maṃ nipatī mahantaṃ, dibbehi kāmehi anappakehī’’ti.
那至高无上者让我安卧下来，远离天界诸欲之苦，无忧无惧。”
Tattha nivesananti pāsādo. Bhassarasannikāsanti pabhassaradassanaṃ. Rajataggaḷanti rajatadvārakavāṭaṃ. Maṇīmayāti evarūpā tattha kūṭāgārā ca gabbhā ca. Paripūrāti sampuṇṇā. So saṅkhapāloti, mahārāja, ahaṃ evaṃ tasmiṃ nāgabhavanaṃ vaṇṇente taṃ daṭṭhukāmo ahosiṃ, atha maṃ tattha netvā so saṅkhapālo hatthe gahetvā taramāno veḷuriyathambhehi sahassathambhaṃ pāsādaṃ āruyha yasmiṃ ṭhāne assa mahesī ahosi, taṃ ṭhānaṃ netīti dīpeti. Ekā cāti mayi pāsādaṃ abhiruḷhe ekā itthī aññehi maṇīhi jātimahantehi upetaṃ subhaṃ veḷuriyāsanaṃ tena nāgarājena avuttāva. Abbhihāsīti abhihari, attharīti vuttaṃ hoti.
其中，所谓『住处』是指宫殿；所谓『明亮』是指光明显现；所谓『银门槛』是指银制的门槛；所谓『宝物』指像此般的筑有尖顶的厅堂与室室。所谓『圆满』是指完备。这里说，“大王啊，守护之王，我一心想要亲见那龙王宫殿，守护王遂引我去到那里，亲手执持我，徒步攀登用无数的竹柱搭建起的雄伟宫殿，于其中一个位置成了女王所居之处。于是指示我那处为止宿处。”我在宫殿里观察时，见一女居于美丽的宝座之上，四围由众宝宝饰所簇拥，那是大龙王所安置的。‘光明照耀’是光辉展示；‘目的’就是这里所说的所在。
Pāmukhaāsanasminti pamukhāsanasmiṃ, uttamāsane nisīdāpesīti attho. Garūnanti mātāpitūnaṃ me tvaṃ aññataroti evaṃ vatvā nisīdāpesi. Vividhaṃ viyañjananti vividhaṃ byañjanaṃ. Bhatta manuññarūpanti bhattaṃ manuññarūpaṃ. Bhāratāti rājānaṃ ālapati. Bhuttavantanti bhuttāviṃ katabhattakiccaṃ. Upaṭṭhahunti anekasatehi turiyehi gandhabbaṃ kurumānā upaṭṭhahiṃsu. Bhattu mano viditvāti attano patino cittaṃ jānitvā. Tatuttarinti tato gandhabbakaraṇato uttariṃ. Maṃ nipatīti so nāgarājā maṃ upasaṅkami. Mahantaṃ dibbehīti mahantehi uḷārehi dibbehi kāmehi tehi ca anappakehi.
所谓『正坐』是指正坐之处，即在崇高座位上就座。所谓『父母尊敬』是说你当尊敬父母，才得可坐。所谓多样器皿是指众多不同的形状。所谓供养食物及形像是指供养食物供养相。所谓“印度”乃称呼国王。所谓身心安乐者是指乐于享用已供养食物的人。所谓侍奉是指许多侍者以三百多位天女为伴随侍奉者。‘心意明了’是指了知自己丈夫心意。所谓至高无上是指由天女致使之处于上方。所谓“我成寝”是指那龙王降临于我身边。所谓伟大神明是指天界的伟大神明，乐于无遗憾诸欲。
Evaṃ upasaṅkamitvā ca pana gāthamāha –
乃至如是接近之后，世尊复作偈说—
§168
168.
‘‘Bhariyā mametā tisatā aḷāra, sabbattamajjhā padumuttarābhā;
“妻子我此三百，阿拉罗众中，诸女中最上，具莲花色光；
Aḷāra etāssu te kāmakārā, dadāmi te tā paricārayassū’’ti.
此三百阿拉罗众，为欲乐所作，予尔等此善法，令尔得供养。”
Tattha sabbattamajjhāti sabbā attamajjhā, pāṇinā gahitappamāṇamajjhāti attho. Aṭṭhakathāyaṃ pana ‘‘sumajjhā’’ti pāṭho. Padumuttarābhāti padumavaṇṇauttarābhā, padumavaṇṇauttaracchaviyoti attho. Paricārayassūti tā attano pādaparicārikā karohīti vatvā tīhi itthisatehi saddhiṃ mahāsampattiṃ mayhaṃ adāsi.
其中‘诸女中最上’者，即‘诸自中最胜’，意谓以手所执为主意。此处注疏文中读‘极中’（sumajjha）。‘具莲花色光’者，意为具莲花色及上等光辉。‘供养’者，意指她为自己的使女，已以三百佳丽与我作大供养。
So āha –
复作如是说—
§169
169.
‘‘Saṃvaccharaṃ dibbarasānubhutvā, tadāssuhaṃ uttarimajjhabhāsiṃ;
『闻悉天族之事之后，于彼时我向天宫至尊表达言辞；
Nāgassidaṃ kinti kathañca laddhaṃ, kathajjhagamāsi vimānaseṭṭhaṃ.
云中龙王之物何等奇妙，究竟如何得来？天宫至尊便予以宣说。』
§170
170.
‘‘Adhiccaladdhaṃ pariṇāmajaṃ te, sayaṃkataṃ udāhu devehi dinnaṃ;
『此物乃有上妙之成就，亦源于变迁，系诸天所赐；
Pucchāmi taṃ nāgarājetamatthaṃ, kathajjhagamāsi vimānaseṭṭha’’nti.
我诘问此龙王宝物之缘由，天宫至尊即予以说明。』
Tattha dibbarasānubhutvāti dibbe kāmaguṇarase anubhavitvā. Tadāssuhanti tadā assu ahaṃ. Nāgassidanti bhadramukhassa saṅkhapālanāgarājassa idaṃ sampattijātaṃ kinti kiṃ nāma kammaṃ katvā kathañca katvā laddhaṃ, kathametaṃ vimānaseṭṭhaṃ tvaṃ ajjhagamāsi, iti naṃ ahaṃ pucchiṃ. Adhiccaladdhanti ahetunā laddhaṃ. Pariṇāmajaṃ teti kenaci tava atthāya pariṇāmitattā pariṇāmato jātaṃ. Sayaṃkatanti kārake pakkosāpetvā ratanāni datvā kāritanti.
此处所谓具足天趣之乐，是指在天界感受趣向美善之乐。那时有人问我，『善面相的蟒王说，这种成就因何因、何业所作而得，何以获得如此最上天宫？』我回答说：此乃无因缘得，非因果成。所谓由变化生者，是指某种利益因变化而生。所谓自作之意，是指自发驱使他人施与宝物所致。
Tato parā dvinnampi vacanappaṭivacanagāthāva –
继而又有人用诗歌表达反驳之辞——
§171
171.
〈一七一〉
‘‘Nādhiccaladdhaṃ na pariṇāmajaṃ me, na sayaṃkataṃ nāpi devehi dinnaṃ;
我无因无缘所获，非自作也非天神所赐；
Sakehi kammehi apāpakehi, puññehi me laddhamidaṃ vimānaṃ.
由善恶所行之业，乃我所得此天宫。
§172
172.
〈一七二〉
‘‘Kiṃ te vataṃ kiṃ pana brahmacariyaṃ, kissa suciṇṇassa ayaṃ vipāko;
『你到底为何而行持梵行？此果报因何而来？』
Akkhāhi me nāgarājetamatthaṃ, kathaṃ nu te laddhamidaṃ vimānaṃ.
『请向我说明，天王啊，此处究竟为何？你刚刚得到这座天宫的缘由如何？』
§173
173.
‘‘Rājā ahosiṃ magadhānamissaro, duyyodhano nāma mahānubhāvo;
『我曾为摩揭陀国王，名为杜尤陀，是位伟大尊贵者；』
So ittaraṃ jīvitaṃ saṃviditvā, asassataṃ vipariṇāmadhammaṃ.
『他了知此生的无常，明白无常变化的道理，』
§174
174.
‘‘Annañca pānañca pasannacitto, sakkacca dānaṃ vipulaṃ adāsiṃ;
『我曾以清净欢喜的心，时常广施布施；』
Opānabhūtaṃ me gharaṃ tadāsi, santappitā samaṇabrāhmaṇā ca.
『曾布施给我废弃的宅舍，令沙门与婆罗门皆得安乐。』
§175
175.
‘‘Mālañca gandhañca vilepanañca, padīpiyaṃ yānamupassayañca;
『我曾布施花环、香品和涂饰；布施洁净的足床与车乘；』
Acchādanaṃ sayanamathannapānaṃ, sakkacca dānāni adamha tattha.
『布施覆盖物、卧具、洗浴用品与饮水；我不曾轻视这些布施。』
§176
176.
‘‘Taṃ me vataṃ taṃ pana brahmacariyaṃ, tassa suciṇṇassa ayaṃ vipāko;
『此即我所说之正行，彼清净者之果报；』
Teneva me laddhamidaṃ vimānaṃ, pahūtabhakkhaṃ bahuannapānaṃ;
『以此而得之此天宫，享用甚多美食饮料；』
Naccehi gītehi cupetarūpaṃ, ciraṭṭhitikaṃ na ca sassatāyaṃ.
『有歌舞乐曲相伴，长期稳固，非永恒无尽。』
§177
177.
『一七七。』
‘‘Appānubhāvā taṃ mahānubhāvaṃ, tejassinaṃ hanti atejavanto;
「微小感受即伟大感受，超凡之辉光摧毁炽盛者；」
Kimeva dāṭhāvudha kiṃ paṭicca, hatthattamāgacchi vanibbakānaṃ.
「何故无畏、武装以抵御，象兵应来护林场乎？」
§178
178.
‘‘Bhayaṃ nu te anvagataṃ mahantaṃ, tejo nu te nānvagaṃ dantamūlaṃ;
『恐惧果真在你身中生起广大，焰火果真不在你身中生起，像牙根一样；
Kimeva dāṭhāvudha kiṃ paṭicca, kilesamāpajji vanibbakānaṃ.
为何有锋利兵器？为何有依止？污秽的众生必受其害。』
§179
179.
‘‘Na me bhayaṃ anvagataṃ mahantaṃ, tejo na sakkā mama tehi hantuṃ;
『我无恐惧生起广大，焰火不能将我从它们中杀害；
Satañca dhammāni sukittitāni, samuddavelāva duraccayāni.
百种法皆予称扬，但如同海水溢出一样难以信赖。』
§180
180.
一百八十。
‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ aḷāra, uposathaṃ niccamupāvasāmi;
『十四日与十五日，阿拉拉恒常守斋戒；
Athāgamuṃ soḷasa bhojaputtā, rajjuṃ gahetvāna daḷhañca pāsaṃ.
随后，第十六日护养其食，执绳缚牢牢的锁链。』
§181
181.
一百八十一。
‘‘Bhetvāna nāsaṃ atikassa rajjuṃ, nayiṃsu maṃ samparigayha luddā;
『撕开过长的绳索，捕捉我时紧握不放而下咒。
Etādisaṃ dukkhamahaṃ titikkhaṃ, uposathaṃ appaṭikopayanto.
我坚忍诸此苦难，未曾破坏斋戒。』
§182
182.
‘‘Ekāyane taṃ pathe addasaṃsu, balena vaṇṇena cupetarūpaṃ;
『在孤峰之中有人见到了汝，拥有强健的体力和美丽的容貌；
Siriyā paññāya ca bhāvitosi, kiṃ patthayaṃ nāga tapo karosi.
并以荣耀与智慧而被培育成长，问汝为何在此道路上修行苦行。』
§183
183.
‘‘Na puttahetū na dhanassa hetū, na āyuno cāpi aḷāra hetu;
『我修行的理由不是因子女，也不是为财物，亦非因寿命；
Manussayoniṃ abhipatthayāno, tasmā parakkama tapo karomi.
而是志向于人间界的超越，因此，我以勇毅精进而行苦行。』
§184
184.
‘‘Tvaṃ lohitakkho vihatantaraṃso, alaṅkato kappitakesamassu;
『汝为红眼，羽翼展开，头披垢尘羽毛，
Surosito lohitacandanena, gandhabbarājāva disā pabhāsasi.
身润红檀香，犹如天香王，四方光明显耀。』
§185
185.
‘‘Deviddhipattosi mahānubhāvo, sabbehi kāmehi samaṅgibhūto;
『汝具大神力，德行广大，以诸欲乐同具平等；
Pucchāmi taṃ nāgarājetamatthaṃ, seyyo ito kena manussaloko.
我问此为天王所说何意，此处何等人间最佳？』
§186
186.
‘‘Aḷāra nāññatra manussalokā, suddhīva saṃvijjati saṃyamo vā;
『阿拉拉只在人间界，有清净已现，如同节制；
Ahañca laddhāna manussayoniṃ, kāhāmi jātimaraṇassa antaṃ.
我得生在人间后，为何畏惧生死终结呢。』
§187
187.
‘‘Saṃvaccharo me vasato tavantike, annena pānena upaṭṭhitosmi;
『我居于你近旁身，我们以饮食供养；
Āmantayitvāna palemi nāga, cirappavuṭṭhosmi ahaṃ janinda.
嘱咐已毕，我告辞去，已久入世间。』
§188
188.
‘‘Puttā ca dārā anujīvino ca, niccānusiṭṭhā upatiṭṭhathetaṃ;
『儿子女儿以及弟弟等仍然依存于父母，恒常安住在身边；
Kaccinnu taṃ nābhisapittha koci, piyañhi me dassanaṃ tuyhaṃ aḷāra.
在此无有他人来侵扰，唯有亲爱者得以见你，这便是阿拉汉的庄严。』
§189
189.
‘‘Yathāpi mātū ca pitū agāre, putto piyo paṭivihito vaseyya;
『正如父母在家中，儿子亲爱地与其相对而居；
Tatopi mayhaṃ idhameva seyyo, cittañhi te nāga mayī pasannaṃ.
然而这一切不如我此处为胜，你心中宛若守护神般安稳欢悦。』
§190
190.
‘‘Maṇī mamaṃ vijjati lohitaṅko, dhanāharo maṇiratanaṃ uḷāraṃ;
『珠宝如鲜血般光辉，我身若为宝剑持有财富，真金玉石璀璨辉煌；
Ādāya tvaṃ gaccha sakaṃ niketaṃ, laddhā dhanaṃ taṃ maṇimossajassū’’ti.
既然你已得财，便带着我去那个地方，既获宝藏，便可舍弃我』。
Tattha kiṃ te vatanti kiṃ tava vatasamādānaṃ. Brahmacariyanti seṭṭhacariyaṃ. Opānabhūtanti catumahāpathe khatapokkharaṇī viya dhammikasamaṇabrāhmaṇānaṃ yathāsukhaṃ paribhuñjitabbavibhavaṃ. Na ca sassatāyanti ciraṭṭhitikaṃ samānampi ce taṃ mayhaṃ sassataṃ na hotīti me katheti.
这里说的你为何如是，与你的诺言相符否？修习梵行者者，乃为至善之行。犹如没有进退之路的四大通道，犹如池塘之水，德行圆满的比库与婆罗门，应自由享用合宜的财富。也非永久不变，若是长期存在无变，此非我所说也。
Appānubhāvāti bhojaputte sandhāyāha. Hantīti aṭṭhasu ṭhānesu sūlehi vijjhantā kiṃkāraṇā haniṃsu. Kiṃ paṭiccāti kiṃ sandhāya tvaṃ tadā tesaṃ hatthattaṃ āgacchi vasaṃ upagato. Vanibbakānanti bhojaputtā idha ‘‘vanibbakā’’ti vuttā. Tejo nu te nānvagaṃ dantamūlanti kiṃ nu tava tejo bhojaputte disvā tadā bhayaṃ mahantaṃ anvagataṃ, udāhu visaṃ dantamūlaṃ na anvagataṃ. Kilesanti dukkhaṃ. Vanibbakānanti bhojaputtānaṃ santike, bhojaputte nissāyāti attho.
所谓‘没有经验’者，指财富之子。‘杀之’者，在八地以刺杀，曾用钉子击伤杀害者。‘为何缘起’，你因斯缘，曾至彼处，灭灭其命，降伏而来。‘森林盗贼’即财富之子，被谓为“森林盗贼”。你之光明不如牙根，财富子见你之威光，生大恐惧，不敢追逐，恐如毒牙根不可追逐者。烦恼者即苦。‘森林盗贼’在财富子中之意，表财富子倚赖者。
Tejo na sakkā mama tehi hantunti mama visatejo aññassa tejena abhihantumpi na sakkā. Satanti buddhādīnaṃ. Dhammānīti sīlasamādhipaññākhantianuddayamettābhāvanāsaṅkhātāni dhammāni. Sukittitānīti suvaṇṇitāni sukathitāni. Kinti katvā? Samuddavelāva duraccayānīti tehi samuddavelā viya sappurisehi jīvitatthampi duraccayānīti vaṇṇitāni, tasmā ahaṃ sīlabhedabhayena khantimettādisamannāgato hutvā mama kopassa sīlavelantaṃ atikkamituṃ na adāsinti āha.
光明不能由我以此灭之，我心之炽盛光明亦不能被他人以光明灭之。皆为佛及诸圣所测知。‘法者’谓戒、定、慧、宽忍、成长、慈心等法。‘良好名声者’即有美誉、良好声誉者。为何如此？若于大水时被称为恶事者，犹如大水洪流，人中贤者亦被称为恶，故我因戒律破坏之恐惧，具宽忍慈心等，未让怒气超越戒律根基，便言说此语。
‘‘Imissā pana saṅkhapāladhammadesanāya dasapi pāramiyo labbhanti. Tadā hi mahāsattena sarīrassa pariccattabhāvo dānapāramī nāma hoti, tathārūpenāpi visatejena sīlassa abhinnatā sīlapāramī, nāgabhavanato nikkhamitvā samaṇadhammakaraṇaṃ nekkhammapāramī, ‘idañcidañca kātuṃ vaṭṭatī’ti saṃvidahanaṃ paññāpāramī, adhivāsanavīriyaṃ vīriyapāramī, adhivāsanakhanti khantipāramī, saccasamādānaṃ saccapāramī, ‘mama sīlaṃ na bhindissāmī’ti adhiṭṭhānaṃ adhiṭṭhānapāramī, anuddayabhāvo mettāpāramī, vedanāya majjhattabhāvo upekkhāpāramī’’ti.
“关于修习十种胜波罗蜜，得于此世法中。其时大身者，物质身的弃舍称为施波罗蜜；以热力相融，端正刚毅称为戒波罗蜜；离开龙宫出世，作沙门法行者称为出世波罗蜜；‘此此事当为’的知见称为慧波罗蜜；修习坚固持久的精进为精进波罗蜜；以坚忍不退为忍波罗蜜；坚守真理为真实波罗蜜；誓不坏己之戒为定波罗蜜；生起不住之慈为慈波罗蜜；对感受中立不偏谓为舍波罗蜜。”
Athāgamunti athekadivasaṃ vammikamatthake nipannaṃ disvā soḷasa bhojaputtā khararajjuñca daḷhapāsañca sūlāni ca gahetvā mama santikaṃ āgatā. Bhetvānāti mama sarīraṃ aṭṭhasu ṭhānesu bhinditvā sakaṇṭakakāḷavettalatā pavesetvā. Nāsaṃ atikassa rajjunti thokaṃ gantvā sīsaṃ me olambantaṃ disvā mahāmagge nipajjāpetvā puna nāsampi me bhinditvā vaṭṭarajjuṃ atikassa āvunitvā kājakoṭiyaṃ laggetvā samantato pariggahetvā maṃ nayiṃsu.
后来某日，见到布施之子们带着坚韧绳索、粗铁锁链及尖锐杖棒，来到我面前。他们拆卸我的身体，将我打断为八块，穿入尖锐荆棘藤条。我见鼻被粗绳勒住，头被铐缚，跌入大路。又将我鼻子打断，束缚于旋转的绳索，绑缚周全，将我押送。
Addasaṃsūti, samma saṅkhapāla, te bhojaputtā ekāyane ekagamane jaṅghapadikamagge taṃ balena ca vaṇṇena ca upetarūpaṃ passiṃsu, tvaṃ pana issariyasobhaggasiriyā ca paññāya ca bhāvito vaḍḍhito, so tvaṃ evarūpo samānopi kimatthaṃ tapaṃ karosi, kimicchanto uposathavāsaṃ vasasi, sīlaṃ rakkhasi. ‘‘Addasāsi’’ntipi pāṭho, ahaṃ ekāyane mahāmagge taṃ addasinti attho. Abhipatthayānoti patthento. Tasmāti yasmā manussayoniṃ patthemi, tasmā vīriyena parakkamitvā tapokammaṃ karomi.
我曾见那布施子们同进同出，脚步并行，体色一致，威势有力；然而你以尊贵荣耀与智慧增长，为何修炼苦行？为何苦守净戒？学习誓言“我曾见”之意指我在大路上曾目睹。‘Abhipatthayānoti’意为观察、体察。乃因我已出生于人间，故以勇猛努力修习苦行。
Surositoti suṭṭhu manulitto. Itoti imamhā nāgabhavanā manussaloko kena uttaritaro. Suddhīti maggaphalanibbānasaṅkhātā visuddhi. Saṃyamoti sīlaṃ. Idaṃ so manussalokeyeva buddhapaccekabuddhānaṃ uppattiṃ sandhāyāha. Kāhāmīti attano appaṭisandhikabhāvaṃ karonto jātijarāmaraṇassantaṃ karissāmīti. Evaṃ, mahārāja, so saṅkhapālo manussalokaṃ vaṇṇesi. Saṃvaccharo meti evaṃ, mahārāja, tasmiṃ manussalokaṃ vaṇṇente ahaṃ pabbajjāya sinehaṃ katvā etadavocaṃ. Tattha upaṭṭhitosmīti annapānena ceva dibbehi ca kāmaguṇehi pariciṇṇo mānito asmi. Palemīti paremi gacchāmi. Cirappavuṭṭhosmīti ahaṃ manussalokato cirappavuṭṭho asmi.
“Surosita”意即善知人间世事。“Ito”指此处，即人间界，何者高出人间？“Suddhi”谓道果涅槃的清净。“Samaya”指遵守戒律。此文为人间世的佛、缘觉、辟支佛之起始。‘Kāhā’意谓决定自身不再轮回生死。如此大王，沙迦波罗将人间描写一番。《萨伽陀》中说我以出家决心，言语如下：我在此受人侍奉，以饮食供养及天界所有快乐，受到尊重；吾将远行他方，愿久存于人间。
Nābhisapitthāti kacci nu kho mama puttādīsu koci taṃ na akkosi na paribhāsīti pucchati. ‘‘Nābhisajjethā’’tipi pāṭho, na kopesīti attho. Paṭivihitoti paṭijaggito. Maṇī mamanti sace, samma āḷāra, gacchasiyeva, evaṃ sante mama lohitaṅko dhanahārako sabbakāmadado maṇi saṃvijjati, taṃ uḷāraṃ maṇiratanaṃ ādāya tava gehaṃ gaccha, tattha imassānubhāvena yāvadicchakaṃ dhanaṃ laddhā puna imaṃ maṇiṃ ossajassu, ossajanto ca aññattha anossajitvā attano udakacāṭiyaṃ ossajeyyāsīti vatvā mayhaṃ maṇiratanaṃ upanesīti vadati.
“Nābhisapittha”意为“无愤怒”，问：“我的子等中可有不惹我怒者？”“Nābhisajjethā”意为“不生忿怒”。“Paṭivihita”意为规避。若有贵人命汝前行，我的心意如宝珠，随你前往；你得此宝及时，应放下旧有财富；放弃之后不应再取回；愿汝放弃我所持的宝珠。”
Evaṃ vatvā āḷāro ‘‘athāhaṃ, mahārāja, nāgarājānaṃ etadavocaṃ – ‘samma, nāhaṃ dhanenatthiko, pabbajituṃ pana icchāmī’ti pabbajitaparikkhāraṃ yācitvā teneva saddhiṃ nāgabhavanā nikkhamitvā taṃ nivattetvā himavantaṃ pavisitvā pabbajitomhī’’ti vatvā rañño dhammakathaṃ kathento gāthādvayamāha –
阿拉汉对曰：“大王啊，随后我对龙王说：‘是的，我不贪爱财富，但愿出家，请求出家条件。于是我与那龙宫离去，返回，入喜马拉雅山，遂修道出家。’即如是说，大王，在讲述教法时颂唱二句偈语：
§191
191.
‘‘Diṭṭhā mayā mānusakāpi kāmā, asassatā vipariṇāmadhammā;
『人们的欲乐已见，此法亦非常且变化无常，','798':'见欲乐中生起的害处，我今依信出家于王室。』
Ādīnavaṃ kāmaguṇesu disvā, saddhāyahaṃ pabbajitomhi rāja.
见欲欲功德中的过患，大王，我怀信心而出家。
§192
192.
‘‘Dumapphalānīva patanti māṇavā, daharā ca vuddhā ca sarīrabhedā;
『人如同熟透的果实纷纷坠落，幼者与老者俱同身朽，','801':'见此亦然，我依信出家于王室，清净僧团更为可贵。』
Etampi disvā pabbajitomhi rāja, apaṇṇakaṃ sāmaññameva seyyo’’ti.
大王，见此亦而出家，沙门道唯是无过失、最为殊胜。
Tattha saddhāyāti kammañca phalañca nibbānañca saddahitvā. Dumapphalānīva patantīti yathā rukkhaphalāni pakkānipi apakkānipi patanti, tathā māṇavā daharā ca vuddhā ca patanti. Apaṇṇakanti aviraddhaṃ niyyānikaṃ. Sāmaññameva seyyoti pabbajjāva uttamāti pabbajjāya guṇaṃ disvā pabbajitomhi, mahārājāti.
此处谓信心者，于行为、果报与涅槃皆生信心。譬如坏果般纷纷落下，如是世人，无论幼小或年长皆当堕落。所谓未成熟者，即未增盛的出世法。普通而言，出家此法为最上法，见出家之功德而行出家者，称为大王。
Taṃ sutvā rājā anantaraṃ gāthamāha –
听闻此语，国王即刻说偈言：
§193
193.
‘‘Addhā have sevitabbā sapaññā, bahussutā ye bahuṭhānacintino;
『实应亲近智慧者，与多闻者，多所思虑诸因缘；
Nāgañca sutvāna tavañcaḷāra, kāhāmi puññāni anappakānī’’ti.
龙王闻已及汝言，何惜布施无穷福报？』
Tattha ye bahuṭhānacintinoti ye bahūni kāraṇāni jānanti. Nāgañcāti tathā appamādavihārinaṃ nāgarājānañca tava ca vacanaṃ sutvā.
此中所谓多所思虑，即知诸多因缘者。所谓龙王，即勤修行者所信龙王及汝所说之语。
Athassa ussāhaṃ janento tāpaso osānagāthamāha –
当时那位国王怀着精进与苦行的心，向圣者说道：
§194
194.
‘‘Addhā have sevitabbā sapaññā, bahussutā ye bahuṭhānacintino;
『这里应当侍奉智慧具足者，那些多闻且常勤思维者；
Nāgañca sutvāna mamañca rāja, karohi puññāni anappakānī’’ti.
听闻了龙王与我这位国王的事，务必行未曾失失的善行。』
Evaṃ so rañño dhammaṃ desetvā tattheva cattāro vassānamāse vasitvā puna himavantaṃ gantvā yāvajīvaṃ cattāro brahmavihāre bhāvetvā brahmalokūpago ahosi. Saṅkhapālopi yāvajīvaṃ uposathavāsaṃ vasitvā rājā ca dānādīni puññāni karitvā yathākammaṃ gatā.
圣者如此为国王宣讲了法，国王便在此地住了整整四年，之后又前往喜马拉雅山，终身弘修四处梵净住处，得于梵天界。沙伽波罗也终身居住于优婆塞戒期，国王依教行乞施等善业，遂得善果。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā pitā tāpaso kassapo ahosi, bārāṇasirājā ānando, āḷāro sāriputto, saṅkhapālanāgarājā pana ahameva ahosi’’nti.
世尊摄受此法说，举出本生故事为证，说：『那时，父亲即是苦行者咖萨巴，巴拉那西国王是阿难，阿难的父亲是司罗，沙伽波罗则是那时的国王，而我自己就是那时的沙羯罗王。』
Saṅkhapālajātakavaṇṇanā catutthā. · 商佉波罗本生注释，第四。
[525] 5. Cūḷasutasomajātakavaṇṇanā
第525经 5. 小僧苏摩本生注释
Āmantayāminigamanti idaṃ satthā jetavane viharanto nekkhammapāramiṃ ārabbha kathesi. Paccuppannavatthu mahānāradakassapajātakasadisameva (jā. 2.22.1153 ādayo). Atīte pana bārāṇasī sudassanaṃ nāma nagaraṃ ahosi, tattha brahmadatto nāma rājā ajjhāvasi. Bodhisatto tassa aggamahesiyā kucchimhi nibbatti, dasamāsaccayena mātukucchito nikkhami. Tassa pana puṇṇacandasassirikaṃ mukhaṃ ahosi, tenassa ‘‘somakumāro’’ti nāmaṃ kariṃsu. So viññutaṃ patto sutavittako savanasīlo ahosi, tena naṃ ‘‘sutasomo’’ti sañjāniṃsu. So vayappatto takkasilāyaṃ sabbasippāni uggahetvā āgato pitu santakaṃ setacchattaṃ labhitvā dhammena rajjaṃ kāresi, mahantaṃ issariyaṃ ahosi. Tassa candādevippamukhāni soḷasa itthisahassāni ahesuṃ. So aparabhāge puttadhītāhi vaḍḍhanto gharāvāse anabhirato araññaṃ pavisitvā pabbajitukāmo ahosi.
导师在杰塔瓦那林中居住时，开始修习出世间的波罗蜜多，并开示教法。此事与大那罗达咖萨巴本生故事相同（见本生经2.22.1153节）。过去，在巴拉那西有一座名为苏陀萨那的城池，国王名为梵摩达多。菩萨当时在这位国王的王后子宫中成孕，十个月后从母亲子宫里出生。此时，他面貌如满月明亮，因此被称为“僧加摩罗”。他聪明通达，善于学习，性格和善，因此人们称他为“苏陀苏摩”。他长大后，智慧锐利，技艺精湛，来到父亲身边，得到了纯白的伞盖，兴建了法治的国土，成为伟大的统治者。当时有十六万月亮天女侍奉他。后来，他在家中与儿女们一同成长，心无爱欲，渴望出家入林修行。
So ekadivasaṃ kappakaṃ āmantetvā ‘‘yadā me, samma, sirasmiṃ palitaṃ passeyyāsi, tadā me āroceyyāsī’’ti āha. Kappako tassa vacanaṃ sampaṭicchitvā aparabhāge palitaṃ disvā ārocetvā ‘‘tena hi naṃ, samma kappaka, uddharitvā mama hatthe patiṭṭhapehī’’ti vutte suvaṇṇasaṇḍāsena uddharitvā rañño hatthe ṭhapesi. Taṃ disvā mahāsatto ‘‘jarāya me sarīraṃ abhibhūta’’nti bhīto taṃ palitaṃ gahetvāva pāsādā otaritvā mahājanassa dassanaṭṭhāne paññatte rājapallaṅke nisīditvā senāpatippamukhāni asītiamaccasahassāni purohitappamukhāni saṭṭhibrāhmaṇasahassāni aññe ca raṭṭhikajānapadanegamādayo bahū jane pakkosāpetvā ‘‘sirasmiṃ me palitaṃ jātaṃ, ahaṃ mahallakosmi, mama pabbajitabhāvaṃ jānāthā’’ti vatvā paṭhamaṃ gāthamāha –
有一天，国王派遣侍者告知他说：“当你的头生出白发时，请告诉我。”侍者言听计从。后来，菩萨头发显现白色，告知国王。国王听闻后说：“正因如此，我将拨出黄金祭祀，并把这白发放置于我手中。”见此情形，伟大圣者心生恐惧：“我的身体正受老年侵袭了。”于是他取下白发，从皇家宫殿下来，坐于公众可见处的皇后床榻之上，周围聚集了首领军官八万余名、首席祭司六万余名、六万名婆罗门，以及其他许多来自城邦和乡村的民众。大众纷纷聚集，国王宣称：“我的头发已生白色，我是年轻国王，但我已知晓出家之心。”并吟唱第一首颂歌——
§195
195.
‘‘Āmantayāmi nigamaṃ, mittāmacce parissaje;
“我命令传告众人，亲友们请注意；
Sirasmiṃ palitaṃ jātaṃ, pabbajjaṃ dāni rocaha’’nti.
头上已生白发，今日立志出家。”
Tattha āmantayāmīti jānāpemi. Rocahanti ‘‘rocemi ahaṃ, tassa me, bhonto! Pabbajitabhāvaṃ jānāthā’’ti.
于彼处，我知道这句话为劝告之意。他们赞叹说：『我欢喜，我欢喜，尊者！愿我了知出家之义。』
Taṃ sutvā tesu eko visāradappatto hutvā gāthamāha –
闻此，有一人得到通达，诵诗说道——
§196
196.
‘‘Abhuṃ me kathaṃ nu bhaṇasi, sallaṃ me deva urasi kappesi;
『你为什么如此对我说话呢？你用箭射中我的心；
Sattasatā te bhariyā, kathaṃ nu te tā bhavissantī’’ti.
你有七百妻子，她们怎会给你生子呢？』
Tattha abhunti avaḍḍhiṃ. Urasi kappesīti urasmiṃ sunisitadhotasattiṃ cāresi. Sattasatāti samajātikā khattiyakaññā sandhāyetaṃ vuttaṃ. Kathaṃ nu te tā bhavissantīti tā tava bhariyā tayi pabbajite anāthā nippaccayā kathaṃ bhavissanti, etā anāthā katvā tumhākaṃ pabbajjā nāma na yuttāti.
此处有解释。所谓心被射中，是指心内深刻忧苦之感。所谓七百，是指同族的贵族女子。她问你妻子如何存在，是因为你出家后，她们变成无依无靠状态，若称你妻子是你出家后的，那是说不通的。
Tato mahāsatto tatiyaṃ gāthamāha –
于是那位大圣者说出第三偈—
§197
197.
‘‘Paññāyihinti etā, daharā aññampi tā gamissanti;
“他们都要为智慧而伤害自己，年轻人们也同样会去世间。
Saggañca patthayāno, tena ahaṃ pabbajissāmī’’ti.
渴望天道的人们正如此，因此我也将出家。”
Tattha paññāyihintīti attano kammena paññāyissanti. Ahaṃ etāsaṃ kiṃ homi, sabbāpetā daharā, yo añño rājā bhavissati, taṃ etā gamissantīti.
这里说『为智慧而伤害』，是指以自身的行动来追求智慧。我向他们说：我算什么呢？一切年轻人都如此，任何人成为国王，他们都会去往那个地方。
Amaccādayo bodhisattassa paṭivacanaṃ dātuṃ asakkontā tassa mātu santikaṃ gantvā tamatthaṃ ārocesuṃ. Sā turitaturitā āgantvā ‘‘saccaṃ kira tvaṃ, tāta, pabbajitukāmosī’’ti vatvā dve gāthāyo abhāsi –
比库的母亲们不能回答菩萨的话，便来到母亲身边表达他们的心意。这些母亲们急忙赶来，说：“实话实说，尊父，你有出家的心愿。”说罢，诵出了两句偈语—
§198
198.
‘‘Dulladdhaṃ me āsi sutasoma, yassa te homahaṃ mātā;
『难得听闻啊，须多漏摩，那是你母亲让我们得闻的；
Yaṃ me vilapantiyā, anapekkho pabbajasi deva.
因我悲啼，不顾一切，你无畏地出家成为天人。』
§199
199.
‘‘Dulladdhaṃ me āsi sutasoma, yaṃ taṃ ahaṃ vijāyissaṃ;
『难得听闻啊，须多漏摩，那是我将要实现的愿望；
Yaṃ me vilapantiyā, anapekkho pabbajasi devā’’ti.
因我悲啼，不顾一切，天人无所畏惧地出家。』
Tattha dulladdhanti yaṃ etaṃ mayā labhantiyā puttaṃ jammaṃ laddhaṃ dulladdhaṃ. Yaṃ meti yena kāraṇena mayi nānappakārakaṃ vipalantiyā tvaṃ pabbajituṃ icchasi, tena kāraṇena tādisassa puttassa labhanaṃ mama dulladdhaṃ nāmāti.
此处所谓难得者，是指我所得的儿子，生育之难可谓甚难。你欲出家，却因种种不利的缘故，反而使我难以获得这样的儿子，故我称此为难得。
Bodhisatto evaṃ paridevamānāyapi mātarā saddhiṃ kiñci na kathesi. Sā roditvā kanditvā sayameva ekamantaṃ aṭṭhāsi. Athassa pitu ārocesuṃ. So āgantvā ekaṃ tāva gāthamāha –
菩萨虽然极为忧伤，母亲们却没有一起说什么。她哭泣悲伤，独自一人默默地站立在一旁。后来她的父亲过来训斥他。那人来到后，吟唱了一偈曰——
§200
200.
‘‘Ko nāmeso dhammo, sutasoma kā ca nāma pabbajjā;
「什么是名字呢？苏陀颇摩，出家的名字为何？
Yaṃ no amhe jiṇṇe, anapekkho pabbajasi devā’’ti.
当我们这两个年长者，无所挂碍地出家时，天人也为之敬重。」
Tattha yaṃ no amheti yaṃ tvaṃ amhākaṃ putto samāno amhe jiṇṇe paṭijaggitabbakāle appaṭijaggitvā papāte silaṃ pavaṭṭento viya chaḍḍetvā anapekkho pabbajasi, tena taṃ vadāmi ko nāmeso tava dhammoti adhippāyo.
这里所说的我们，是指你作为我们的儿子，在我们这两个年长者应当尊敬之时，因为无视尊敬，如同断绝戒律一样遗弃父母，无所挂碍地出家，因此我问：你的教法叫什么名字？这就是意旨所在。
Taṃ sutvā mahāsatto tuṇhī ahosi. Atha naṃ pitā, ‘‘tāta sutasoma, sacepi te mātāpitūsu sineho natthi, puttadhītaro te bahū taruṇā, tayā vinā vattituṃ na sakkhissanti, tesaṃ vuḍḍhippattakāle pabbajissasī’’ti vatvā sattamaṃ gāthamāha –
那大丈夫听闻此语后便默然寂静。然后其父对他说：『子啊，苏陀梭摩，倘若你对父母之间无有慈爱，子女众多且尚年轻，若无此母，必不能自立维持生活。在他们成长成才之时，你将出家』，如此说毕，便说第七偈——
§201
201.
‘‘Puttāpi tuyhaṃ bahavo, daharā appattayobbanā;
『子女虽众多，然年幼未及壮年；
Mañjū tepitaṃ apassantā, maññe dukkhaṃ nigacchantī’’ti.
未见其成熟与温润，吾以为他们将遭苦难。』
Tattha mañjūti madhuravacanā. Nigacchantīti nigacchissanti kāyikacetasikadukkhaṃ paṭilabhissantīti maññāmi.
此中『温润』意即温和甜美的言辞。『遭苦难』者，谓将受身心苦恼，我意如此理解。
Taṃ sutvā mahāsatto gāthamāha –
大丈夫听此言语，便复说偈——
§202
202.
第二百零二章。
‘‘Puttehi ca me etehi, daharehi appattayobbanehi;
『无论是我的儿子，还是我的女儿，无论是男孩还是女孩，
Mañjūhi sabbehipi tumhehi, cirampi ṭhatvā vināsabhāvo’’ti.
你们所有的人皮肤白净，长久地坚守下来，最终都会消亡。』
Tattha sabbehipi tumhehīti, tāta, na kevalaṃ putteheva, atha kho tumhehipi aññehipi sabbasaṅkhārehi ciraṃ ṭhatvāpi dīghamaddhānaṃ ṭhatvāpi vināsabhāvova niyato. Sakalasmimpi hi lokasannivāse ekasaṅkhāropi nicco nāma natthīti.
此处所说的『你们所有的人』，尊者，这是指不仅仅儿子们，而是你们所有众生，包括其他所有的有为存在，长久地坚守下来，或者存续较长时间，也一定归于灭灭。因为整个世间一切众生的聚合中，没有一个是永恒不灭的。
Evaṃ mahāsatto pitu dhammakathaṃ kathesi. So tassa dhammakathaṃ sutvā tuṇhī ahosi. Athassa sattasatānaṃ bhariyānaṃ ārocayiṃsu. Tā ca pāsādā oruyha tassa santikaṃ gantvā gopphakesu gahetvā paridevamānā gāthamāhaṃsu –
伟大的比库如此讲说父亲的教诲。听闻此法之后，他内心清净寂灭。于是那七百位夫人闻讯，都来到他处。他们进入宅邸，来到尊者身边，私语悲伤，一边唱诵道：
§203
203.
第二百零三章。
‘‘Chinnaṃ nu tuyhaṃ hadayaṃ, adu te karuṇā ca natthi amhesu;
『你的心已破碎了吗？我们中间是否无有慈悲？』
Yaṃ no vikandantiyo, anapekkho pabbajasi devā’’ti.
『那些撕裂我们者啊，你却对神明毫不在意而出家。』
Tassattho – sāmi sutasoma, amhe vidhavā katvā gacchantassa appamattakassapi sinehassa abhāvena tava hadayaṃ amhesu chinnaṃ nu, udāhu karuṇāya abhāvena kāruññaṃ vā natthi, yaṃ no evaṃ vikandantiyo pahāya pabbajasīti.
于是，尊者——贤士苏陀颂说：『我们抛弃妻妾，离别亲属，因极其轻慢爱怜之心，你的心岂不在我们中已碎？或者因缺乏慈悲，或因无有慈悲，我们中无有那样撕裂者，故你应弃恶而出家。』
Mahāsatto tāsaṃ pādamūle parivattitvā paridevamānānaṃ paridevanasaddaṃ sutvā anantaraṃ gāthamāha –
伟大圣者转身至他们脚下，闻听其哀叹之声，随后即说偈赞曰——
§204
204.
‘‘Na ca mayhaṃ chinnaṃ hadayaṃ, atthi karuṇāpi mayhaṃ tumhesu;
『我的心未曾破碎，我在你们中有慈悲。』
Saggañca patthayāno, tena ahaṃ pabbajissāmī’’ti.
「能往生天上，因此我将出家。」
Tattha saggañcāti ahaṃ saggañca patthayanto yasmā ayaṃ pabbajjā nāma buddhādīhi vaṇṇitā, tasmā pabbajissāmi, tumhe mā cintayitthāti tā assāsesi.
其中「往生天上」意指我欲往生天上，因为这出家行为乃由佛及诸尊者所称赞，因此我将出家，你们勿生疑虑，这是此意。
Athassa aggamahesiyā ārocesuṃ. Sā garubhārā paripuṇṇagabbhāpi samānā āgantvā mahāsattaṃ vanditvā ekamantaṃ ṭhitā tisso gāthāyo abhāsi –
于是，诸长老中的女尊者对他说话。她体态沉重，怀有高龄，但来到此处，恭敬那位伟大长者，站立一旁，朗诵三首偈颂，
§205
205.
‘‘Dulladdhaṃ me āsi sutasoma, yassa te ahaṃ bhariyā;
「听闻之事难得，我曾为你做妻；
Yaṃ me vilapantiyā, anapekkho pabbajasi deva.
因我悲叹恻隐，你无所期待出家，天子啊。」
§206
206.
二百零六。
‘‘Dulladdhaṃ me āsi sutasoma, yassa te ahaṃ bhariyā;
『我曾闻有难得者，名为须陀洹果，此为你我妻也；
Yaṃ me kucchipaṭisandhiṃ, anapekkho pabbajasi deva.
我与她的子宫相连，汝非关心而修出家道，实为天人。』
§207
207.
二百零七。
‘‘Paripakko me gabbho, kucchigato yāva naṃ vijāyāmi;
『我之胎儿已成熟，随时可出生；
Māhaṃ ekā vidhavā, pacchā dukkhāni addakkhi’’nti.
愿我不作孤寡，日后目睹苦难。』
Tattha yaṃ meti yasmā mama vilapantiyā tvaṃ anapekkho pabbajasi, tasmā yaṃ mayā tava santikā aggamahesiṭṭhānaṃ laddhaṃ, taṃ dulladdhameva āsi. Dutiyagāthāya yasmā maṃ tvaṃ kucchipaṭisandhiṃ pahāya anapekkho pabbajasi, tasmā yaṃ mayā tava bhariyattaṃ laddhaṃ, taṃ dulladdhaṃ meti attho. Yāva nanti yāvāhaṃ taṃ gabbhaṃ vijāyāmi, tāva adhivāsehīti.
于此，若因我悲伤哀叹而令汝不顾一切出家，则我以与你相近之缘得获之最高佳处，实亦难以得也。又如第二歌中所云，汝若弃去葛胶盟而无所顾念而出家，则我以与汝所缔之夫妻之缘获之，亦是难得。至我生育此胎之前，此胎犹为依止。
Tato mahāsatto gāthamāha –
于是贤士曰偈：
§208
208.
‘‘Paripakko te gabbho, kucchigato iṅgha tvaṃ vijāyassu;
「汝胎渐成熟，向尾部北方诞生；
Puttaṃ anomavaṇṇaṃ, taṃ hitvā pabbajissāmī’’ti.
将生一美妙之男，弃此而出家。」
Tattha puttanti, bhadde, tava gabbho paripakkoti jānāmi, tvaṃ pana vijāyamānā puttaṃ vijāyissasi, na dhītaraṃ, sā tvaṃ sotthinā vijāyassu puttaṃ, ahaṃ pana saddhiṃ tayā taṃ puttaṃ hitvā pabbajissāmiyevāti.
尊者，当知子者即尔胎已成熟，尔将降生子，非女儿。该子将为尔安乐之所依。吾当与汝同出家，共舍此子。
Sā tassa vacanaṃ sutvā sokaṃ sandhāretuṃ asakkontī ‘‘ito dāni paṭṭhāya, deva, amhākaṃ sirī nāma natthī’’ti ubhohi hatthehi hadayaṃ dhārayamānā assūni muñcantī mahāsaddena paridevi. Atha naṃ samassāsento mahāsatto gāthamāha –
彼女听闻此语，无法止息忧愁，悲痛之中言道：『从今以后，我们身上已无光荣可言，天啊！』双手抱心，泪水纵流，放声哀号。随后大力士来安慰她，诗曰：
§209
209.
‘‘Mā tvaṃ cande rudi, mā soci vanatimiramattakkhi;
『月亮啊，请勿哭泣，请勿悲伤，满目森林与黑暗；
Āroha varapāsādaṃ, anapekkho ahaṃ gamissāmī’’ti.
我将不顾一切，攀登那盛满光辉的宝殿。』
Tattha mā tvaṃ cande rudīti, bhadde candādevi, tvaṃ mā rodi mā soci. Vanatimiramattakkhīti girikaṇṇikapupphasamānanette. Pāḷiyaṃ pana ‘‘koviḷāratambakkhī’’ti likhitaṃ, tassā koviḷārapupphaṃ viya tambanetteti attho.
此处『请勿哭泣，月亮女神啊』意为：月亮女神，请莫悲泣，不必忧伤。『满目森林与黑暗』比喻如同山间野花般遮蔽双目。巴利文有『koviḷāratambakkhī』之语，其义为『如同koviḷāra花一般的叶包』。
Sā tassa vacanaṃ sutvā ṭhātuṃ asakkontī pāsādaṃ āruyha rodamānā nisīdi. Atha naṃ bodhisattassa jeṭṭhaputto disvā ‘‘kiṃ nu kho me mātā rodantī nisinnā’’ti taṃ pucchanto gāthamāha –
她闻此语，无法站立，攀上宝殿，边哭泣边坐下。此时，大士的长子见之，问曰：『母亲为何哭泣而坐？』并作诗答曰：
§210
210.
二百一十。
‘‘Ko taṃ amma kopesi, kiṃ rodasi pekkhasi ca maṃ bāḷhaṃ;
『是谁使我生瞋恚，为什么哭泣，为什么看我如愚痴？
Kaṃ avajjhaṃ ghātemi, ñātīnaṃ udikkhamānāna’’nti.
我伤害了什么，他族中那些恶向恶的亲属吗？』
Tattha kopesīti, amma! Ko nāma taṃ kopesi, ko te appiyaṃ akāsi. Pekkhasi cāti maṃ bāḷhaṃ pekkhantī kiṃkāraṇā rodasīti adhippāyo. Kaṃ avajjhaṃ ghātemīti aghātetabbampi kaṃ ghātemi attano ñātīnaṃ udikkhamānānaññeva, akkhāhi meti pucchati.
此中谓怒者：『是谁名为令你怒？是谁对你不悦？』谓『你看我如愚痴』者，即‘你为何凝视我且哭泣’之意，推察其因。『我伤害了什么亲属中那等恶性外族成员吗？』谓虽当恶杀，然彼处真有恶杀之事乎？此语是为询问。
Tato devī gāthamāha –
于是尊女说偈：
§211
211.
二百一十一。
‘‘Na hi so sakkā hantuṃ, vijitāvī yo maṃ tāta kopesi;
‘那人不能杀我，尔等父亲曾征服我而愤怒；
Pitā te maṃ tāta avaca, anapekkho ahaṃ gamissāmī’’ti.
你父亲对我说过，我不加顾虑地将离开。’
Tattha vijitāvīti, tāta, yo maṃ imissā pathaviyā vijitāvī kopesi, appiyasamudācārena me hadaye kopañca sokañca pavesesi, so tayā hantuṃ na sakkā, mañhi, tāta, tava pitā ‘‘ahaṃ rajjasiriñca tañca pahāya araññaṃ pavisitvā pabbajissāmī’’ti avaca, idaṃ me rodanakāraṇanti.
这里‘征服者’是指那个征服此地的人，他因厌恶和烦恼而对我生忿恨，虽如此，他不能杀我。父亲曾对你说：‘我将舍弃王位和荣耀，入林出家。’这是我哭泣的原因。
So tassā vacanaṃ sutvā ‘‘amma! Kiṃ nāma tvaṃ kathesi, nanu evaṃ sante mayaṃ anāthā nāma bhavissāmā’’ti paridevanto gāthamāha –
那人听了她的话，悲痛地问：‘母亲！你说的是什么？如果这样，我们岂不成了孤儿？’
§212
212.
‘‘Yohaṃ pubbe niyyāmi, uyyānaṃ mattakuñjare ca yodhemi;
‘我昔日出行，在一个庄园和竹林间作战；
Sutasome pabbajite, kathaṃ nu dāni karissāmī’’ti.
“出家了的须多苏摩，今后我们该如何行事呢？”
Tassattho – yo ahaṃ pubbe catuājaññayuttaṃ sabbālaṅkārapaṭimaṇḍitaṃ rathaṃ abhiruyha uyyānaṃ gacchāmi, mattakuñjare ca yodhemi, aññehi ca assakīḷādīhi kīḷāmi, svāhaṃ idāni sutasome pabbajite kathaṃ karissāmīti?
这时，他说：“我从前驾着配备四匹马的车，车饰华美，游园嬉戏；与象相斗，与其他青年嬉戏；如今须多苏摩出家了，我该如何自处？”
Athassa kaniṭṭhabhātā sattavassiko te ubhopi rodante disvā mātaraṃ upasaṅkamitvā, ‘‘amma! Kiṃkāraṇā tumhe rodathā’’ti pucchitvā tamatthaṃ sutvā ‘‘tena hi mā rodatha, ahaṃ tātassa pabbajituṃ na dassāmī’’ti ubhopi te assāsetvā dhātiyā saddhiṃ pāsādā oruyha pitu santikaṃ gantvā, ‘‘tāta, tvaṃ kira amhe akāmake pahāya ‘pabbajāmī’ti vadasi, ahaṃ te pabbajituṃ na dassāmī’’ti pitaraṃ gīvāya daḷhaṃ gahetvā gāthamāha –
后来，他的七岁的幼弟看到两人哭泣，来到母亲面前说：‘妈妈，你们为何哭泣？’母亲听后说：‘不要哭，我看不到你父亲出家的情形。’二人相劝，携手攀上宫殿，共同前往父亲处，向父亲说：“父亲啊，你虽不情愿，却弃我们离去，称要出家，我看不到你真的要出家。”父亲紧紧抓住衣角，吟诵诗句说——
§213
213.
‘‘Mātucca me rudantyā, jeṭṭhassa ca bhātuno akāmassa;
‘母亲在哭泣，年长的弟兄不情愿；
Hatthepi te gahessaṃ, na hi gacchasi no akāmāna’’nti.
你的手我会握住，你绝不会离去。’
Mahāsatto cintesi – ‘‘ayaṃ me paripanthaṃ karoti, kena nu kho naṃ upāyena paṭikkamāpeyya’’nti. Tato dhātiṃ oloketvā, ‘‘amma! Dhāti handimaṃ maṇikkhandhapiḷandhanaṃ, taveso hotu hatthe, puttaṃ apanehi, mā me antarāyaṃ karī’’ti sayaṃ puttaṃ hatthe gahetvā apanetuṃ asakkonto tassā lañjaṃ paṭijānetvā gāthamāha –
大人（Mahāsatto）思惟道：『此孩童意图陷我于困境，如何以何等对策去对治他呢？』于是观视土地（此处指地脉或形势），言曰：『母亲啊，此土地乃如宝石般珍贵，愿其常在手中，你子啊，不要为我设障碍。』自己怀抱孩童，不能将其带走，遂放弃贪念，唱诵偈颂曰——
§214
214.
‘‘Uṭṭhehi tvaṃ dhāti, imaṃ kumāraṃ ramehi aññattha;
『你起来吧，大人！欢娱这孩童，勿使我生厌恶；
Mā me paripanthamakāsi, saggaṃ mama patthayānassā’’ti.
莫对我起陷害之心，我愿升天往彼仙境。』
Tattha imaṃ kumāranti, amma! Dhāti tvaṃ uṭṭhehi, imaṃ kumāraṃ apanetvā āgantvā imaṃ maṇiṃ gahetvā aññattha naṃ abhiramehīti.
此处“大人”者，即母亲。言曰：“大人啊，你起来吧，使此孩童归还，携此宝石往他处，不要令我起厌恶。”
Sā lañjaṃ labhitvā kumāraṃ saññāpetvā ādāya aññattha gantvā paridevamānā gāthamāha –
得此放弃心后，安抚孩童，携之而往他方，心生悲伤，唱诵偈曰——
§215
215.
二百一十五。
‘‘Yaṃ nūnimaṃ dadeyyaṃ pabhaṅkaraṃ, ko nu me imināttho;
『我若给予此光明辉煌之物，谁会因此而得到什么利益呢？
Sutasome pabbajite, kiṃ nu menaṃ karissāmī’’ti.
是已出家的苏陀苏摩，能从这物中获益吗？我该为此做什么呢？』
Tassattho – yaṃ nūna ahaṃ imaṃ lañjatthāya gahitaṃ pabhaṅkaraṃ suppabhāsaṃ maṇiṃ dadeyyaṃ, ko nu mayhaṃ sutasomanarinde pabbajite iminā attho, kiṃ nu menaṃ karissāmi, ahaṃ tasmiṃ pabbajite imaṃ labhissāmi, labhantīpi ca kiṃ nu kho etaṃ karissāmi, passatha me kammanti.
此处义理是：我若奉献这把由光明辉煌宝石制成的武器，献于苏陀苏摩这位出家人，谁又能因此利益？我应当如何处置呢？我将把此物给这出家人，既然给予了，自己又该拿什么用？请观察我之业果。
Tato mahāsenagutto cintesi – ‘‘ayaṃ rājā ‘‘gehe me dhanaṃ manda’nti saññaṃ karoti maññe, bahubhāvamassa kathessāmī’’ti. So uṭṭhāya vanditvā gāthamāha –
随后大臣摩诃森那古陀思忖说：『这位国王心存“家中财富不足”的念头，我认为应当多加劝说他。』于是他起身行礼，诵赞以诗曰——
§216
216.
二百一十六。
‘‘Koso ca tuyhaṃ vipulo, koṭṭhāgārañca tuyhaṃ paripūraṃ;
『谁能使你广大？谁能使你的库藏充满？』
Pathavī ca tuyhaṃ vijitā, ramassu mā pabbaji devā’’ti.
『大地已被你征服，天人啊，请你安住，不必再出家。』
Taṃ sutvā mahāsatto gāthamāha –
听闻此言，大威严者作诗道——
§217
217.
‘‘Koso ca mayhaṃ vipulo, koṭṭhāgārañca mayhaṃ paripūraṃ;
『谁能使我广大？谁能使我的库藏充满？』
Pathavī ca mayhaṃ vijitā, taṃ hitvā pabbajissāmī’’ti.
『大地已被我征服，舍弃它，我将出家。』
Taṃ sutvā tasmiṃ apagate kulavaḍḍhanaseṭṭhi nāma uṭṭhāya vanditvā gāthamāha –
闻此语时，有一名叫做库拉瓦德达那塞提的富商，立起身来向佛礼敬，然后吟诵偈语说：
§218
218.
‘‘Mayhampi dhanaṃ pahūtaṃ, saṅkhyātuṃ nopi deva sakkomi;
‘我也不愿数千万财富，连天帝也数不过，
Taṃ te dadāmi sabbampi, ramassu mā pabbaji devā’’ti.
我将全部赠予你，天人啊，不要出家去。’
Taṃ sutvā mahāsatto gāthamāha –
闻此偈语，大英雄（佛）又吟诵偈语说：
§219
219.
‘‘Jānāmi dhanaṃ pahūtaṃ, kulavaḍḍhana pūjito tayā casmi;
『我知道财富丰厚，家族兴旺，受你敬重；','930':'向天界示现后，今日我将出家。』
Saggañca patthayāno, tena ahaṃ pabbajissāmī’’ti.
『渴望天界，因此我将出家』。
Taṃ sutvā kulavaḍḍhane apagate mahāsatto somadattaṃ kaniṭṭhabhātaraṃ āmantetvā, ‘‘tāta, ahaṃ pañjarapakkhitto vanakukkuṭo viya ukkaṇṭhito, maṃ gharāvāse anabhirati abhibhavati, ajjeva pabbajissāmi, tvaṃ imaṃ rajjaṃ paṭipajjā’’ti rajjaṃ niyyādento gāthamāha –
闻此言，家族兴旺者——大德苏摩达塔召唤其最小弟弟，说：『父亲啊，我如被囚笼束缚、如林中鸡般焦躁不安，在家中无欢无喜，今日便出家，你来治理此国。』说罢，放弃国政，吟诵诗句：
§220
220.
‘‘Ukkaṇṭhitosmi bāḷhaṃ, arati maṃ somadatta āvisati;
『我烦恼不已，痛苦困扰我，苏摩达塔令我不安；','934':'诸多阻碍围绕我，今日我必出家。』
Bahukāpi me antarāyā, ajjevāhaṃ pabbajissāmī’’ti.
『我的障碍虽多，今日我便出家』。
Taṃ sutvā sopi pabbajitukāmo taṃ dīpento itaraṃ gāthamāha –
彼听闻后，亦发起出家之愿，对那光明者说道另一偈语——
§221
221.
二百二十一。
‘‘Idañca tuyhaṃ rucitaṃ, sutasoma ajjeva dāni tvaṃ pabbaja;
『这正是你喜欢的，昨夜刚刚听闻，如今你当出家；
Ahampi pabbajissāmi, na ussahe tayā vinā ahaṃ ṭhātu’’nti.
我也将出家，没有你，我不愿常住此地。』
Atha naṃ so paṭikkhipitvā upaḍḍhaṃ gāthamāha –
随后彼辈不接受，反而回敬长偈语——
§222
222.
二百二十二。
‘‘Na hi sakkā pabbajituṃ, nagare na hi paccati janapade cā’’ti.
『必不可以出家，因城市中及诸邦中实不容许』。
Tattha na hi paccatīti idāneva tāva mama pabbajjādhippāyaṃ sutvāva imasmiṃ dvādasayojanike sudassananagare ca sakalajanapade ca na paccati, koci uddhane aggiṃ na jāleti, amhesu pana dvīsu pabbajitesu anāthāva raṭṭhavāsino bhavissanti, tasmā na hi sakkā tayā pabbajituṃ, ahameva pabbajissāmīti.
对此，因为现在我刚刚听闻了我的出家意志，在此十二由旬遥远的苏塔萨那城及所有村落中，确实无人容许（我们）出家，亦无有人在山坡上燃火，而在我们二位出家者中，当地的国民会因无人照顾而陷入困境，因此实无法由他们那里出家，我自当亲自出家。
Taṃ sutvā mahājano mahāsattassa pādamūle parivattitvā paridevanto upaḍḍhagāthamāha –
闻此，众僧绕于伟大圣者足下，悲痛地吟诵赞歌说道——
‘‘Sutasome pabbajite, kathaṃ nu dāni karissāmā’’ti.
『于苏塔索美出家者，今后我们该如何是好？』
Tato mahāsatto ‘‘alaṃ mā socayittha, ahaṃ cirampi ṭhatvā tumhehi vinā bhavissāmi, uppannasaṅkhāro hi nicco nāma natthī’’ti mahājanassa dhammaṃ kathento āha –
随后伟大圣者答曰：『勿忧伤，我将久远逗留于诸汝之中，因现有有为无常，终无永固之名』，向众人阐述如法教义曰——
§223
223.
‘‘Upanīyatidaṃ maññe, parittaṃ udakaṃva caṅkavāramhi;
我认为这确实应该守护，如同守护围绕池水的堤坝；
Evaṃ suparittake jīvite, na ca pamajjituṃ kālo.
在如此良好护持的生命中，不容有懈怠懈惰的时刻。
§224
224.
二百二十四。
‘‘Upanīyatidaṃ maññe, parittaṃ udakaṃva caṅkavāramhi;
我认为这确实应该守护，如同守护围绕池水的堤坝；
Evaṃ suparittake jīvite, andhabālā pamajjanti.
在如此良好护持的生命中，愚昧盲愚者才会懈怠。
§225
225.
二百二十五。
‘‘Te vaḍḍhayanti nirayaṃ, tiracchānayoniñca pettivisayañca;
他们增长地狱苦报，增长畜生道痛苦，增长饿鬼道苦报；
Taṇhāya bandhanabaddhā, vaḍḍhenti asurakāya’’nti.
由于渴爱束缚，导致恶趣众生的痛苦增长。」
Tattha upanīyatidaṃ maññeti, tāta, ‘‘idaṃ jīvitaṃ upanīyatī’’ti ahaṃ maññāmi. Aññesu suttesu upasaṃharaṇattho upaniyyanattho, idha pana pariyādānattho. Tasmā yathā parittaṃ udakaṃ rajakānaṃ khāracaṅkavāre pakkhittaṃ sīghaṃ pariyādiyati, tathā jīvitampi. Evaṃ suparittake jīvite taṃ parittakaṃ āyusaṅkhāraṃ gahetvā vicarantānaṃ sattānaṃ na puññakiriyāya pamajjituṃ kālo, appamādova kātuṃ vaṭṭatīti ayamettha attho. Andhabālā pamajjantīti ajarāmarā viya hutvā gūthakalale sūkarā viya hutvā kāmapaṅke nimujjantā pamajjanti. Asurakāyanti kāḷakañjikaasurayoniñca vaḍḍhentīti attho.
这里应理解为：亲爱的，我认为「生命是受缚的」；在其他经文中，此处为终结、断除之意，而此处却是缠绕之意。因此如同护卫般将水迅速泼洒在蚂蚁群的刺槐枝上，迅速驱散它们，生命亦复如是。在如此有护卫的生命中，持有护卫寿命约限而行者，诸众生没有懈怠于行善的时机，如同应当勤勉不懈。愚昧愚钝者则懈怠，如同临终老病者陷于病苦、污泥之中的猪沉溺于性欲污秽池中一样而懈怠。所谓恶趣躯体是指黑暗之恶道与恶趣之故。
Evaṃ mahāsatto mahājanassa dhammaṃ desetvā pubbakaṃ nāma pāsādaṃ āruyha sattamāya bhūmiyā ṭhito khaggena cūḷaṃ chinditvā ‘‘ahaṃ tumhākaṃ kiñci na homi, attano rājānaṃ gaṇhathā’’ti saveṭhanaṃ cūḷaṃ mahājanassa antare khipi. Taṃ gahetvā mahājano bhūmiyaṃ parivaṭṭento parivaṭṭento paridevi. Tasmiṃ ṭhāne mahantaṃ rajaggaṃ uṭṭhahi. Paṭikkamitvā ṭhitajano taṃ oloketvā ‘‘raññā cūḷaṃ chinditvā saveṭhanā cūḷā mahājanassa antare khittā bhavissati, tenāyaṃ pāsādassa avidūre rajavaṭṭi uggatā’’ti paridevanto gāthamāha –
于是大勇者为广大众生宣说圣法，登上名为布巴卡的高楼，立于第七层地面，挥动翅膀折断楼的顶端，说：「我与你们无关，去拥护我的王者吧。」于是，他将楼顶折断，让它落在广大众生当中。众生环绕土地走动，伤心悲悯。在此处响起巨响，众生止步回头，观察后说道：「国王折断了楼顶，一部分楼顶落入广大众生之中，将遭惩罚，因此在该楼不远处起起了王城护城墙。」他们悲伤地唱道——
§226
226.
‘‘Ūhaññate rajaggaṃ avidūre, pubbakamhi ca pāsāde;
「护城墙崩溃没落，不远处有一座古老的楼；
Maññe no kesā chinnā, yasassino dhammarājassā’’ti.
『我以为』这几缕头发未被斩断，是这尊显赫的法王的标志。
Tattha ūhaññateti uṭṭhahati. Rajagganti rajakkhandho. Avidūreti ito amhākaṃ ṭhitaṭṭhānato avidūre. Pubbakamhīti pubbakapāsādassa samīpe. Maññe noti amhākaṃ dhammarājassa kesā chinnā bhavissantīti maññāma.
其中『被剃除』的意思是指被拔除、拉起。『王族带』即王族的纽带。『不远』是指从我们的立足点来看不遥远。『以前』是指以前的宫殿附近。『我以为不是』表示我认为我们的法王的标志头发不会被斩断，这是我的判断。
Mahāsatto paricārikaṃ pesetvā pabbajitaparikkhāre āharāpetvā kappakena kesamassuṃ ohārāpetvā alaṅkāraṃ sayanapiṭṭhe pātetvā rattapaṭānaṃ dasāni chinditvā tāni kāsāyāni nivāsetvā mattikāpattaṃ vāmaaṃsakūṭe laggetvā kattaradaṇḍaṃ ādāya mahātale aparāparaṃ caṅkamitvā pāsādā otaritvā antaravīthiṃ paṭipajji. Gacchantaṃ pana naṃ na koci sañjāni. Athassa sattasatā khattiyakaññā pāsādaṃ abhiruhitvā taṃ adisvā ābharaṇabhaṇḍameva disvā otaritvā avasesānaṃ soḷasasahassānaṃ itthīnaṃ santikaṃ gantvā ‘‘amhākaṃ piyasāmiko sutasomamahissaro pabbajito’’ti mahāsaddena paridevamānāva bahi nikkhamiṃsu. Tasmiṃ khaṇe mahājano tassa pabbajitabhāvaṃ aññāsi, sakalanagaraṃ saṅkhubhitvā ‘‘rājā kira no pabbajito’’ti rājadvāre sannipati, mahājano ‘‘idha rājā bhavissati, ettha bhavissatī’’ti pāsādādīni rañño paribhogaṭṭhānāni gantvā rājānaṃ adisvā –
大臣派遣了大臣侍者，带来了出家时的行装，用刀割断了头发，涂抹香膏，戴上装饰，安置在卧具上，割去了晚礼服的头发的十支，将那些袈裟收好，贴着陶瓦覆在左肩上，手持刀杖，往大地上左右巡视，从宫殿出来，经过内院。行进时，无人意识到他。此时，成百上千的贵族少女登上了宫殿，看到他后只能见到宝物饰品，出来后便去找剩余约一万六千名女子，悲痛地大声喊道：『我们的爱主须陀洹大师已出家去了。』瞬间许多民众知道了他的出家消息，整个城池沸腾，并汇聚于王宫门口，民众说：『国王果然出家了。』众人流连于宫殿等国王享用之处，见到了国王——
§227
227.
‘‘Ayamassa pāsādo, sovaṇṇapupphamālyavītikiṇṇo;
『尊贵的宫殿，如金制花环般加以装饰；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
往来巡视的国王，携带着女仆环绕在寝宫四周。』
§228
228.
二百二十八。
‘‘Ayamassa pāsādo, sovaṇṇapupphamālyavītikiṇṇo;
『具寿者宫殿，饰以金黄色花环；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
国王徘徊其中，环绕族亲众多。』
§229
229.
二百二十九。
‘‘Idamassa kūṭāgāraṃ, sovaṇṇapupphamālyavītikiṇṇaṃ;
『此处观堂屋，饰以金黄色花环；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
国王徘徊来去，环绕女人居所。』
§230
230.
‘‘Idamassa kūṭāgāraṃ, sovaṇṇapupphamālyavītikiṇṇaṃ;
『此处为堆积房舍，有如涂金的花环所环绕，
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
国王在此漫步，周旋于亲属众多的会中。』
§231
231.
‘‘Ayamassa asokavanikā, supupphitā sabbakālikā rammā;
『此处为无忧花园，花朵竞相盛开，四时皆美丽；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
国王在此漫步，周旋于女性所居的房舍之间。』
§232
232.
二百三十二。
‘‘Ayamassa asokavanikā, supupphitā sabbakālikā rammā;
『住于悲伤之地，繁花盛开，四季常乐；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
君临此间的王者，与亲族众环绕徜徉。』
§233
233.
二百三十三。
‘‘Idamassa uyyānaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
『此地有花园，繁盛常开，四时皆宜游乐；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
这里的国王，与妇女众环绕巡游。』
§234
234.
‘‘Idamassa uyyānaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
「此地园林，花开盛极，常为众时所悦；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
如君王徜徉其间，亲近族亲群聚环绕。」
§235
235.
‘‘Idamassa kaṇikāravanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
「此地莲苑，花开盛极，常为众时所悦；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
如君王徜徉其间，亲近众女伺候环绕。」
§236
236.
二百三十六。
‘‘Idamassa kaṇikāravanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
「此处乃花果林，常时盛开鲜花，令人乐趣盎然；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
昔日有一国王，漫游于此，环绕其亲族众。
§237
237.
二百三十七。
‘‘Idamassa pāṭalivanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
「此处乃巴多林，常时盛开鲜花，令人乐趣盎然；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
昔日有一国王，漫游于此，环绕其妃室诸女。」
§238
238.
二百三十八。
‘‘Idamassa pāṭalivanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
『此处为巴塔利林，花开茂盛，常为景致美丽；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
王在此间漫步游行，携亲族众人周游其间。』
§239
239.
二百三十九。
‘‘Idamassa ambavanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
『此处为安婆林，花开茂盛，常为景致美丽；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
王在此间漫步游行，携妇女宫殿众人周游其中。』
§240
240.
二百四十。
‘‘Idamassa ambavanaṃ, supupphitaṃ sabbakālikaṃ rammaṃ;
「在此林园中，满开着常年盛放的花朵，生机盎然，令人欢喜；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghena.
那里，国王或常游历其间，携带亲族众多，徜徉漫步。
§241
241.
二百四十一。
‘‘Ayamassa pokkharaṇī, sañchannā aṇḍajehi vītikiṇṇā;
「在此池塘中，水草密布，池水被多颗卵浸没，池底净洁；
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo itthāgārehi.
那里，国王或常游历其间，携带众多妃室，游赏女眷宫殿。
§242
242.
二百四十二。
‘‘Ayamassa pokkharaṇī, sañchannā aṇḍajehi vītikiṇṇā;
『犹如莲花池塘，覆盖着鸡蛋，于是皇王漫步其中，四周环绕着亲属集会。』
Yahimanuvicari rājā, parikiṇṇo ñātisaṅghenā’’ti. –
『国王曾于此处游历，被亲族眷属所簇拥』。
Imāhi gāthāhi paridevanto vicari.
世人大为哀痛，边走边念这偈。
Tattha vītikiṇṇoti sovaṇṇapupphehi ca nānāmālyehi ca samokiṇṇo. Parikiṇṇoti parivārito. Itthāgārehīti dāsiyo upādāya itthiyo itthāgārā nāma. Ñātisaṅghenāti amaccāpi idha ñātayo eva. Kūṭāgāranti sattaratanavicitto sayanakūṭāgāragabbho. Asokavanikāti asokavanabhūmi. Sabbakālikāti sabbakālaparibhogakkhamā niccapupphitā vā. Uyyānanti nandanavanacittalatāvanasadisaṃ uyyānaṃ . Sabbakālikanti chasupi utūsu uppajjanakapupphaphalasañchannaṃ. Kaṇikāravanādīsu sabbakālikanti sabbakāle supupphitaphalitameva. Sañchannāti nānāvidhehi jalajathalajakusumehi suṭṭhu sañchannā. Aṇḍajehi vītikiṇṇāti sakuṇasaṅghehi okiṇṇā.
其中“覆盖”者，指用黄金花和各种花环均匀地覆盖；“环绕”者，谓被亲族团体包围。据此，“妇女居所”指为婢女所建的女眷舍；“亲属集会”即父亲及亲族们也在此处。所谓“七宝亭阁”是指用七宝装饰的休息亭阁。“无忧园”乃无忧的园地之意。“四季常花”指常年可游乐的，时值常开或常盛开的花朵；“花园”乃指荣华富贵、藤蔓茂盛、植物繁茂的园林。“四季常花”也指漆黑季节亦生的多花多果之地。“金橘园”等这类四季常开、硕果累累的树林。“覆盖”意为用种种水生植物和莲花等水面花果覆盖；“用鸡蛋覆盖”比喻被飞禽群鸟占据。
Evaṃ tesu tesu ṭhānesu paridevitvā mahājano puna rājaṅgaṇaṃ āgantvā –
世人大为悲恸，在各处游走哀悼，随后贵族又来到皇宫之中—
§243
243.
二百四十三。
‘‘Rājā vo kho pabbajito, sutasomo rajjaṃ imaṃ pahatvāna;
曰：『王者悉已出家，苏陀苏摩放弃王国，
Kāsāyavatthavasano, nāgova ekako caratī’’ti. –
著袈裟衣如独行巨龙。』
Gāthaṃ vatvā attano ghare vibhavaṃ pahāya puttadhītaro hatthesu gahetvā nikkhamitvā bodhisattasseva santikaṃ agamāsi, tathā mātāpitaro puttadārā soḷasasahassā ca nāṭakitthiyo. Sakalanagaraṃ tucchaṃ viya ahosi, janapadavāsinopi tesaṃ pacchato pacchato gamiṃsu. Bodhisatto dvādasayojanikaṃ parisaṃ gahetvā himavantābhimukho pāyāsi. Athassa abhinikkhamanaṃ ñatvā sakko vissakammaṃ āmantetvā, ‘‘tāta vissakamma, sutasomamahārājā abhinikkhamanaṃ nikkhanto, vasanaṭṭhānaṃ laddhuṃ vaṭṭati, samāgamo ca mahā bhavissati, gaccha himavantapadese gaṅgātīre tiṃsayojanāyāmaṃ pañcadasayojanavitthataṃ assamapadaṃ māpehī’’ti pesesi. So tathā katvā tasmiṃ assamapade pabbajitaparikkhāre paṭiyādetvā ekapadikamaggaṃ māpetvā devalokameva gato.
于是他诵此偈，舍家业，携子女手，离家而去，莅临未来佛境。父母子女共计十六千余人。城池人民如同废弃，乡人亦纷纷远避其后。未来佛率众越十二由旬，向雪山而行。其出行已为萨咖知晓，萨咖呼维萨迦魔，道曰：『善哉维萨迦，苏陀苏摩大王已出家离去，衣袍归处待获，集会必盛，往至雪山之地，测量长三十由旬、广十五由旬之赤土场。』遂命其量之。未来佛依此赤土场，以出家法具荣装，单足步行，于天界独行。
Mahāsatto tena maggena gantvā taṃ assamapadaṃ pavisitvā paṭhamaṃ sayaṃ pabbajitvā pacchā sese pabbājesi, aparabhāge bahū pabbajiṃsu. Tiṃsayojanikaṃ ṭhānaṃ paripūri. Vissakammena pana assamamāpitaniyāmo ca bahūnaṃ pabbajitaniyāmo ca bodhisattassa assamapadasaṃvidahitaniyāmo ca hatthipālajātake (jā. 1.15.337 ādayo) āgatanayeneva veditabbo. Tattha mahāsatto yassa yasseva kāmavitakkādi micchāvitakko uppajjati, taṃ taṃ ākāsena upasaṅkamitvā ākāse pallaṅkena nisīditvā ovadanto gāthādvayamāha –
伟大阿众随此路至赤土场，首出家，随后众多出家者俱集，满三十由旬之处。由维萨迦之命，应知众多出家规则，包括未来佛赤土场受戒缘起之规，皆取自护法长老童子故事（《护生经》1.15.337 起始）。其中大圣者遍询所有生起的不善欲念或恶念，渐近空中，为众设立座榻，训诲两偈曰——
§244
244.
二百四十四。
‘‘Māssu pubbe ratikīḷitāni, hasitāni ca anussarittha;
「莫追忆过去的男女嬉戏和欢笑，
Mā vo kāmā haniṃsu, rammañhi sudassanaṃ nagaraṃ.
勿伤害欲乐之心，不要追忆那美丽的城市。」
§245
245.
二百四十五。
‘‘Mettacittañca bhāvetha, appamāṇaṃ divā ca ratto ca;
「应当发慈心，昼夜无量无边地培养，
Agacchittha devapuraṃ, āvāsaṃ puññakammina’’nti.
前往天界净土，住于善业之所。」
Tattha ratikīḷitānīti kāmaratiyo ca kāyavācākhiḍḍāvasena pavattakīḷitāni ca. Mā vo kāmā haniṃsūti mā tumhe vatthukāmakilesakāmā haniṃsu. Rammaṃ hīti sudassananagaraṃ nāma ramaṇīyaṃ, taṃ mā anussarittha. Mettacittanti idaṃ desanāmattameva, so pana cattāropi brahmavihāre ācikkhi. Appamāṇanti appamāṇasattārammaṇaṃ. Agacchitthāti gamissatha. Devapuranti brahmalokaṃ.
此处「嬉戏」指的是由身语行为激起的欲乐活动。劝诫意在于「勿伤害乎」，即「勿伤害你们的身心欲染污欲爱」。所云「美丽」者，即「美妙的城市」，是指某处宜人秀丽之地，不可沉迷追忆。所谓「慈心」，乃是教法之名，也曾在四禅天中教示。语「无量」者，是无量寿无量光的境界。所谓「前往」，即「将去向」。天界则指梵天世界。
Sopi isigaṇo tassovāde ṭhatvā brahmalokaparāyaṇo ahosīti sabbaṃ hatthipālajātake āgatanayeneva kathetabbaṃ.
遂即小象群也随之起立，专志于梵天世界，确实如此；此义当从《象守本生经》中现行法义逐一宣说。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi tathāgato mahābhinikkhamanaṃ nikkhantoyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā mātāpitaro mahārājakulāni ahesuṃ, candādevī rāhulamātā, jeṭṭhaputto sāriputto, kaniṭṭhaputto rāhulo, dhāti khujjuttarā, kulavaḍḍhanaseṭṭhi kassapo, mahāsenagutto moggallāno, somadattakumāro ānando, sesaparisā buddhaparisā, sutasomarājā pana ahameva ahosi’’nti.
世尊引领众生为及其，言‘比库们，过去如来非今此刻，正自觉者早已大出世立世间’。继而启示本生相续，叙述‘彼时，父母丰隆，生身王族：月天女为罗睺之母，长子为沙利子，次子为罗睺，继子为难陀，行者屈背名为护族长，婆罗门界之巨富名为咖萨巴，大军帅者名为摩嘎剌那，王子名为阿难，佛徒弟弟子众多，述及苏陀罗王本人’。
Cūḷasutasomajātakavaṇṇanā pañcamā. · 小苏达索摩本生注释，第五。
Jātakuddānaṃ –
本生歌讼云——
Suvapaṇḍitajambukakuṇḍalino, varakaññamalambusajātakañca;
聪慧高明如甘蔗尖耳者，持守美玉装饰者之本生；
Pavaruttamasaṅkhasirīvhayako, sutasomaarindamarājavaro.
光辉熠熠显赫威仪高昂者，苏陀罗王之大豪者。
Cattālīsanipātavaṇṇanā niṭṭhitā. · 四十集注释已完毕。