16. Tiṃsanipāto · 16. 三十集义注

1404 段 · CSCD 巴利原典

16. Tiṃsanipāto第十六三十集

[151] 1. Kiṃchandajātakavaṇṇanā

[151] 一、关于《讥嫉子本生经》的注解

Kiṃchandokimadhippāyoti idaṃ satthā jetavane viharanto uposathakammaṃ ārabbha kathesi. Ekadivasañhi satthā bahū upāsake ca upāsikāyo ca uposathike dhammassavanatthāya āgantvā dhammasabhāyaṃ nisinne ‘‘uposathikāttha upāsakā’’ti pucchitvā ‘‘āma, bhante’’ti vutte ‘‘sādhu vo kataṃ uposathaṃ karontehi, porāṇakā upaḍḍhūposathakammassa nissandena mahantaṃ yasaṃ paṭilabhiṃsū’’ti vatvā tehi yācito atītaṃ āhari.

世尊在竹林精舍修行期间，开始讲说关于守斋仪轨的事。一天清晨，世尊与众多居士与居士女一同前来听法，坐于法会中。有人问：“守斋的目的何在？”世尊回答：“善哉！尊敬的诸位守斋者，早期的守斋仪式恪守正法，以此获得极大声誉。”世尊如此说毕，众人请他赐予过去事迹，于是世尊继而传述。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatto dhammena rajjaṃ kārento saddho ahosi dānasīlauposathakammesu appamatto. So sesepi amaccādayo dānādīsu samādapesi. Purohito panassa parapiṭṭhimaṃsiko lañjakhādako kūṭavinicchayiko ahosi. Rājā uposathadivase amaccādayo pakkosāpetvā ‘‘uposathikā hothā’’ti āha. Purohito uposathaṃ na samādiyi. Atha naṃ divā lañjaṃ gahetvā kūṭaḍḍaṃ katvā upaṭṭhānaṃ āgataṃ rājā ‘‘tumhe uposathikā’’ti amacce pucchanto ‘‘tvampi ācariya uposathiko’’ti pucchi. So ‘‘āmā’’ti musāvādaṃ katvā pāsādā otari. Atha naṃ eko amacco ‘‘nanu tumhe na uposathikā’’ti codesi. So āha – ‘‘ahaṃ velāyameva bhuñjiṃ, gehaṃ pana gantvā mukhaṃ vikkhāletvā uposathaṃ adhiṭṭhāya sāyaṃ na bhuñjissāmi, rattiṃ sīlaṃ rakkhissāmi, evaṃ me upaḍḍhūposathakammaṃ bhavissatī’’ti? ‘‘Sādhu, ācariyā’’ti. So gehaṃ gantvā tathā akāsi. Punekadivasaṃ tasmiṃ vinicchaye nisinne aññatarā sīlavatī itthī aḍḍaṃ karontī gharaṃ gantuṃ alabhamānā ‘‘uposathakammaṃ nātikkamissāmī’’ti upakaṭṭhe kāle mukhaṃ vikkhāletuṃ ārabhi. Tasmiṃ khaṇe brāhmaṇassa supakkānaṃ ambaphalānaṃ ambapiṇḍi āhariyittha. So tassā uposathikabhāvaṃ ñatvā ‘‘imāni khāditvā uposathikā hohī’’ti adāsi. Sā tathā akāsi. Ettakaṃ brāhmaṇassa kammaṃ.

从前，在巴罗奈城由婆罗门达多治理国政时，他坚信守法，乐于施舍，专注于持戒与守斋。其余婆罗门及贵族也同样重视布施与守斋。达多的祭司兼侍从则是个臭名昭著的无赖，吃喝嫖赌，无所不为。当王于守斋之日召集贵族，并召见达多，于是宣布：“守斋者应到。”祭司却没有遵守守斋。那日白天，他打了赌，开设赌局，玩了赌具，王前来巡视，问“你们都是守斋者吗？”祭司诳称是，王便下去纳贡。一位贵族随即质疑说：“你们不是守斋者吗？”祭司回答：“我清晨吃了饭，归家阖目养神，为明晚守斋做准备，今夜我将不进食，将持戒，这是代表我守完整的守斋仪式。”“善哉，祭司！”众人认可其说。祭司便归家如此行持。有一天，会众中一位持戒女正准备回家，誓言“不违守斋规”，开口装睡。此时有位婆罗门同伴带来了成熟的甘蔗与甘蔗果。见此，她显露守斋者的意思，说“吃了这些就是守斋者了。”她遂照办。这便是婆罗门的行为。

So aparabhāge kālaṃ katvā himavantapadese kosikigaṅgāya tīre tiyojanike ambavane ramaṇīye bhūmibhāge sobhaggappatte kanakavimāne alaṅkatasirisayane suttappabuddho viya nibbatti alaṅkatapaṭiyatto uttamarūpadharo soḷasasahassadevakaññāparivāro. So rattiññeva taṃ sirisampattiṃ anubhoti. Vemānikapetabhāvena hissa kammasarikkhako vipāko ahosi, tasmā aruṇe uggacchante ambavanaṃ pavisati, paviṭṭhakkhaṇeyevassa dibbattabhāvo antaradhāyati, asītihatthatālakkhandhappamāṇo attabhāvo nibbattati, sakalasarīraṃ jhāyati, supupphitakiṃsuko viya hoti. Dvīsu hatthesu ekekāva aṅguli, tattha mahākuddālappamāṇā nakhā honti. Tehi nakhehi attano piṭṭhimaṃsaṃ phāletvā uppāṭetvā khādanto vedanāppatto mahāravaṃ ravanto dukkhaṃ anubhoti. Sūriye atthaṅgate taṃ sarīraṃ antaradhāyati, dibbasarīraṃ nibbattati, alaṅkatapaṭiyattā dibbanāṭakitthiyo nānātūriyāni gahetvā parivārenti. So mahāsampattiṃ anubhavanto ramaṇīye ambavane dibbapāsādaṃ abhiruhati. Iti so uposathikāya itthiyā ambaphaladānassa nissandena tiyojanikaṃ ambavanaṃ paṭilabhati , lañjaṃ gahetvā kūṭaḍḍakaraṇanissandena pana piṭṭhimaṃsaṃ uppāṭetvā khādati, upaḍḍhūposathassa nissandena rattiṃ sampattiṃ anubhoti, soḷasasahassanāṭakitthīhi parivuto paricāresi.

那时，他到了喜马拉雅以南区域，考斯迦河畔距此三由旬的甘蔗林，风景秀美。此处有黄金宝殿，装饰着华美的宝石，宝殿床榻犹如纯金制成，宝珠装饰至极，名闻如佛初觉时的胜境。夜里，此身体验宝珠之荣光，感受如灵凤缠身般的神圣结果。于是踏入甘蔗林，啃食鲜甘蔗。甘蔗极为丰盈，手指大小粗如粗指甲，他用指甲剥开自己背上的皮肉，吞食之，故感强烈痛楚，发出大声呻吟受苦。太阳升起时此身消失，显现神体。环绕着十六万神女，犹如净土天宫。身居宝殿，享受此极乐园。此即那守斋女，依赖甘蔗施舍得此三由旬甘蔗林。她采甘蔗开皮而食，守完整的守斋仪式，夜晚享受快乐，由十六万神女伴随侍奉。

Tasmiṃ kāle bārāṇasirājā kāmesu dosaṃ disvā isipabbajjaṃ pabbajitvā adhogaṅgāya ramaṇīye bhūmipadese paṇṇasālaṃ kāretvā uñchācariyāya yāpento vihāsi. Athekadivasaṃ tamhā ambavanā mahāghaṭappamāṇaṃ ambapakkaṃ gaṅgāya patitvā sotena vuyhamānaṃ tassa tāpasassa paribhogatitthābhimukhaṃ agamāsi. So mukhaṃ dhovanto taṃ majjhe nadiyā āgacchantaṃ disvā udakaṃ taranto gantvā ādāya assamapadaṃ āharitvā agyāgāre ṭhapetvā satthakena phāletvā yāpanamattaṃ khāditvā sesaṃ kadalipaṇṇehi paṭicchādetvā punappunaṃ divase divase yāva parikkhayā khādi. Tasmiṃ pana khīṇe aññaṃ phalāphalaṃ khādituṃ nāsakkhi, rasataṇhāya bajjhitvā ‘‘tameva ambapakkaṃ khādissāmī’’ti nadītīraṃ gantvā nadiṃ olokento ‘‘ambaṃ alabhitvā na uṭṭhahissāmī’’ti sanniṭṭhānaṃ katvā nisīdi. So tattha nirāhāro ekampi divasaṃ, dvepi, tīṇi, catu, pañca, cha divasāni vātātapena parisussanto ambaṃ olokento nisīdi. Atha sattame divase nadīdevatā āvajjamānā taṃ kāraṇaṃ ñatvā ‘‘ayaṃ tāpaso taṇhāvasiko hutvā sattāhaṃ nirāhāro gaṅgaṃ olokento nisīdi, imassa ambapakkaṃ adātuṃ na yuttaṃ, alabhanto marissati, dassāmi tassā’’ti āgantvā gaṅgāya upari ākāse ṭhatvā tena saddhiṃ sallapantī paṭhamaṃ gāthamāha –

那时，巴罗奈王嗔恨欲念，出家修道，迁往下方荣美的土地，建造五十间房舍，归依高僧修学。一天，他看见甘蔗林中一大串成熟甘蔗落入河中，被流水带动，遂奔到河中央洗净甘蔗，取回甘蔗来，放于贫民舍中，分给世尊食用。世尊食用后，余果皮用莲叶覆盖，日复一日食至耗尽。此时他已不再食他果物，被欲望困扰，誓言“唯食此甘蔗，甘蔗皮”。每日坐观河岸，又心叹：“得食甘蔗方能起身”，遂驻足河边坐定，暂时断绝食欲。每日因风寒干燥，日坐甘蔗前观望。有第七日，河神现身，知此苦行者作此因缘，说：“此人已入渴望之苦，已禁食七日坐观河水，其甘蔗不得离手，若失其甘蔗必死，我将去教他。”遂在河边空中显现，与彼交谈，唱第一首偈曰－

§1

‘‘Kiṃchando kimadhippāyo, eko sammasi ghammani;

“讥嫉为何故？一人行于酷暑中？”

Kiṃpatthayāno kiṃ esaṃ, kena atthena brāhmaṇā’’ti.

何谓‘观遇者’，何谓‘此人’，婆罗门为何目的而作此言？”

Tattha chandoti ajjhāsayo. Adhippāyoti cittaṃ. Sammasīti acchasi. Ghammanīti gimhe. Esanti esanto. Brāhmaṇāti pabbajitattā tāpasaṃ ālapati. Idaṃ vuttaṃ hoti – brāhmaṇa, tvaṃ kiṃ adhippāyo kiṃ cintento kiṃ patthento kiṃ gavesanto kenatthena imasmiṃ gaṅgātīre gaṅgaṃ olokento nisinnoti.

其中“欲”是意念，“支配”为心，“接触”为触摸，“湿润”指湿度，这些皆指从婆罗门出家修行者的苦行中所得。此意指婆罗门修行者为何以何种心念、何种用意、何种观察、何种追求，坐于这河岸观望恒河水流。

Taṃ sutvā tāpaso nava gāthā abhāsi –

闻此，苦行者诵新偈言——

§2

‘‘Yathā mahā vāridharo, kumbho supariṇāhavā;

犹如巨大的水桶，完全充满水般，

Tathūpamaṃ ambapakkaṃ, vaṇṇagandharasuttamaṃ.

亦如盛满雨水的水缸，色泽清净且香气芬芳。

§3

‘‘Taṃ vuyhamānaṃ sotena, disvānāmalamajjhime;

用清晰的听觉洞察，察见内心浓淡交织的情境；

Pāṇībhi naṃ gahetvāna, agyāyatanamāhariṃ.

不得用手去拿取，乃至引入无知之所住。

§4

‘‘Tato kadalipattesu, nikkhipitvā sayaṃ ahaṃ;

于是我亲自将其投入芭蕉叶中；

Satthena naṃ vikappetvā, khuppipāsaṃ ahāsi me.

未曾向师长报告，独自承担了众多困难。

§5

‘‘Sohaṃ apetadaratho, byantībhūto dukhakkhamo;

我因无欲而自由，已断灭苦恼；

Assādaṃ nādhigacchāmi, phalesvaññesu kesuci.

未曾获得任何心所乐果，诸苦因尚未清净。

§6

‘‘Sosetvā nūna maraṇaṃ, taṃ mamaṃ āvahissati;

若是流泪，必然招致死亡侵袭于我。

Ambaṃ yassa phalaṃ sādu, madhuraggaṃ manoramaṃ;

若有果实甘甜美好，令人愉悦可爱，

Yamuddhariṃ vuyhamānaṃ, udadhismā mahaṇṇave.

犹如大海之中，波涛起伏滚动。

§7

‘‘Akkhātaṃ te mayā sabbaṃ, yasmā upavasāmahaṃ;

我已向汝说明一切，因我曾对汝静坐禅定；

Rammaṃ pati nisinnosmi, puthulomāyutā puthu.

我安坐其上，周身毛发皆竖立，神情欢悦。

§8

‘‘Tvañca kho meva akkhāhi, attānamapalāyini;

请汝也向我说明，诚心不退转地自陈；

Kā vā tvamasi kalyāṇi, kissa vā tvaṃ sumajjhime.

善哉汝为谁，有何身份，处于何等正中？

§9

‘‘Ruppapaṭṭapalimaṭṭhīva, byagghīva girisānujā;

犹如柔软浮叶般的薄片，如同群山围绕的虎群；

Yā santi nāriyo devesu, devānaṃ paricārikā.

那些女子居于天众之中，是天众的侍者。

§10

10.

‘‘Yā ca manussalokasmiṃ, rūpenānvāgatitthiyo;

而在人间世界中，那些形色巧妙异常之女；

Rūpena te sadisī natthi, devesu gandhabbamanussaloke;

在形色上并无与她们相似者，无论在人间还是天界与干达婆界；

Puṭṭhāsi me cārupubbaṅgi, brūhi nāmañca bandhave’’ti.

把芳丽前臂献于我，且诉说她名与亲属。」

Tattha vāridharo kumbhoti udakaghaṭo. Supariṇāhavāti susaṇṭhāno. Vaṇṇagandharasuttamanti vaṇṇagandharasehi uttamaṃ. Disvānāti disvā. Amalamajjhimeti nimmalamajjhe. Devataṃ ālapanto evamāha. Pāṇībhīti hatthehi. Agyāyatanamāharinti attano aggihutasālaṃ āhariṃ. Vikappetvāti vicchinditvā. ‘‘Vikantetvā’’tipi pāṭho. ‘‘Khādi’’nti pāṭhaseso. Ahāsi meti taṃ jivhagge ṭhapitamattameva satta rasaharaṇisahassāni pharitvā mama khudañca pipāsañca hari. Apetadarathoti vigatakāyacittadaratho . Sudhābhojanaṃ bhuttassa viya hi tassa sabbadarathaṃ apahari. Byantībhūtoti tassa ambapakkassa vigatanto jāto, parikkhīṇaambapakko hutvāti attho. Dukhakkhamoti dukkhena asātena kāyakkhamena ceva cittakkhamena ca samannāgato. Aññesu pana kadalipanasādīsu phalesu parittakampi assādaṃ nādhigacchāmi, sabbāni me jivhāya ṭhapitamattāni tittakāneva sampajjantīti dīpeti.

其中，“水池”指大水库，“瓦罐”指盛水之器。“形色优美”者指由色与香美妙的形象构成之族群，称为“色香天众”。“看见”指正观之意。“纯净中心”指洁净不染的中心。神祇相谈，曰：因畏手，谓以双手；“不可触处”指自身主祭坛的圣地。取走即为破坏。又有“切割”、“咀嚼”、“食用”之异文。此处“佩带”指悬置于舌端的物体，如以七千种甘露资源喷洒，消除我等饥渴。所谓“无欲无执”指身心无疲倦及无念挂碍。她食甘露，犹如纯净美味，将其灭除一切执着。虽失去诸如山梨果等水果，却无所得之异常，犹若锁闭喉咙中之异味，诸物均凝聚于舌头，渐渐熏染其中，遂愈发显著。

Sosetvāti nirāhāratāya sosetvā sukkhāpetvā. Taṃ mamanti taṃ mama. Yassāti yaṃ assa, ahosīti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – yaṃ phalaṃ mama sādu ahosi, yamahaṃ gambhīre puthulaudakakkhandhasaṅkhāte mahaṇṇave vuyhamānaṃ tato udadhismā uddhariṃ, taṃ ambaṃ mama maraṇaṃ āvahissatīti maññāmi, mayhaṃ taṃ alabhantassa jīvitaṃ nappavattissatīti. Upavasāmīti khuppipāsāhi upagato vasāmi. Rammaṃ pati nisinnosmīti ramaṇīyaṃ nadiṃ pati ahaṃ nisinno. Puthulomāyutā puthūti ayaṃ nadī puthulomehi macchehi āyutā puthu vipulā, api nāma me ito sotthi bhaveyyāti adhippāyo. Apalāyinīti apalāyitvā mama sammukhe ṭhiteti taṃ devataṃ ālapati. ‘‘Apalāsinī’’tipi pāṭho, palāsarahite anavajjasarīreti attho. Kissa vāti kissa vā kāraṇā idhāgatāsīti pucchati.

『哭泣』者，为无食境况中而哭，哭后使其安乐也。『那是我的』与『那是他的』，指归属所属。『是什么』者，谓其意义。此言曰：『若我所获果实良好，譬如从深远汹涌之大水团中提拔而出的海水，此水为我之生命，以不令其流失也』。『守食』者，谓以烦饥而到，身居其中。『游玩于河』者，谓愉悦美好的河畔，我今坐于此。『多菌藻于水』谓此河中繁多附着藻类鱼类虽复广阔，然我自此得以安乐。『此为护卫』者，谓护卫毕竟莅临我前，此神明言：『护卫』有三经文本曰『阿巴拉丝尼』『无芙落者无疵身』为注解。『为何？何故？』是此处之所问也。

Rūpapaṭṭapalimaṭṭhīvāti suṭṭhu parimajjitakañcanapaṭṭasadisī. Byagghīvāti līlāvilāsena taruṇabyagghapotikā viya. Devānanti channaṃ kāmāvacaradevānaṃ. Yā ca manussalokasminti yā ca manussaloke. Rūpenānvāgatitthiyoti rūpena anvāgatā itthiyo natthīti attano sambhāvanāya evamāha. Tava rūpasadisāya nāma na bhavitabbanti hissa adhippāyo. Gandhabbamanussaloketi mūlagandhādinissitesu gandhabbesu ca manussaloke ca. Cārupubbaṅgīti cārunā pubbaṅgena ūrulakkhaṇena samannāgate. Nāmañca bandhaveti attano nāmagottañca bandhave ca mayhaṃ akkhāhīti vadati.

『如金织锦绣帷幕』者，谓其华丽妍美，似金色的帷帐。『虎崽』者，论其戏巧嬉游，犹如年轻虎崽初现者也。『天人』者，谓遮蔽之爱欲所归之天神。『此亦人间者』，谓既属天众亦有人界。『女子以形相随附』谓女子以形体向彼归顺，谓其自身造化亦如是叙述。『护卫意谓不以你形相为缘』者，此为护卫之教诫。『犹如香气传根基天人及人间』。『美丽且饱满』者，谓质地美且形貌丰满，依其轻微特征具足。『遂名与系』者，谓自我名籍族属及譬喻以明示自己。

Tato devadhītā aṭṭha gāthā abhāsi –

随后天女诵八偈云：

§11

11.

‘‘Yaṃ tvaṃ pati nisinnosi, rammaṃ brāhmaṇa kosikiṃ;

『你坐于此处，欢娱于河畔，婆罗门族裔；

Sāhaṃ bhusālayāvutthā, varavārivahoghasā.

我即从布萨罗巷起，随珍宝富贵之波涛；

§12

12.

‘‘Nānādumagaṇākiṇṇā , bahukā girikandarā;

众多山峰如群星点缀，高高耸立，皆为珍贵所在；

Mameva pamukhā honti, abhisandanti pāvuse.

他们正是我的头面人物，进入凡夫之中，作其教授引导。

§13

13.

‘‘Atho bahū vanatodā, nīlavārivahindharā;

于是许多如林中猛兽，像携带蓝色花纹的象王般；

Bahukā nāgavittodā, abhisandanti vārinā.

众多如龙一般的水族，用水作护卫，在群中流动。

§14

14.

‘‘Tā ambajambulabujā, nīpā tālā cudumbarā;

那些有莲花和茉莉花的，低垂的棕榈树和橡树；

Bahūni phalajātāni, āvahanti abhiṇhaso.

许多结出果实的树木，聚集着成熟之果。

§15

15.

‘‘Yaṃ kiñci ubhato tīre, phalaṃ patati ambuni;

凡凡两个岸边之上，凡有所落下的果实于水中；

Asaṃsayaṃ taṃ sotassa, phalaṃ hoti vasānugaṃ.

无疑地，此为耳根之果随其所缘而现。

§16

16.

‘‘Etadaññāya medhāvi, puthupañña suṇohi me;

『聪慧者哦，现在请你听我所说之新义；

Mā rocaya mabhisaṅgaṃ, paṭisedha janādhipa.

莫然损我所依，勿违逆众民之主。』

§17

17.

‘‘Na vāhaṃ vaḍḍhavaṃ maññe, yaṃ tvaṃ raṭṭhābhivaḍḍhana;

『我绝不认为你是使国土繁荣之人；

Āceyyamāno rājisi, maraṇaṃ abhikaṅkhasi.

君王啊，若贪恋权势，当弃绝死亡之念。』

§18

18.

‘‘Tassa jānanti pitaro, gandhabbā ca sadevakā;

『其父众及香神天众，皆了知此事；

Ye cāpi isayo loke, saññatattā tapassino;

凡世间诸所有者，一切都是苦行者所禁止的；

Asaṃsayaṃ tepi jānanti, paṭṭhabhūtā yasassino’’ti.

无疑彼等皆知此理，认为这些乃众所周知的殊胜名声。

Tattha kosikinti yaṃ tvaṃ, brāhmaṇa, rammaṃ kosikiṃ gaṅgaṃ pati nisinno. Bhusālayāvutthāti bhuse caṇḍasote ālayo yassa vimānassa, tasmiṃ adhivatthā, gaṅgaṭṭhakavimānavāsinīti attho. Varavārivahoghasāti varavārivahena oghena samannāgatā. Pamukhāti tā vuttappakārā girikandarā maṃ pamukhaṃ karonti, ahaṃ tāsaṃ pāmokkhā homīti dasseti. Abhisandantīti sandanti pavattanti, tato tato āgantvā maṃ kosikigaṅgaṃ pavisantīti attho. Vanatodāti na kevalaṃ kandarāva, atha kho bahū vanatodā tamhā tamhā vanamhā udakānipi maṃ bahūni pavisanti. Nīlavārivahindharāti maṇivaṇṇena nīlavārinā yutte udakakkhandhasaṅkhāte vahe dhārayantiyo. Nāgavittodāti nāgānaṃ vittikārena dhanasaṅkhātena vā udakena samannāgatā. Vārināti evarūpā hi bahū nadiyo maṃ vārināva abhisandanti pūrentīti dasseti.

这里所说的“咎怨者”者，婆罗门啊，指被称为咎怨的欢娱之江河，于有多重亭阁的宫殿所处之地。所谓“泥土堆积之所”，即指那一宫殿中土与坚硬物所汇聚之地。称为瓦拉江波之意，是谓集合多江河水流之处。所谓“前部”，是指那被听闻文中所称之山峰峻岭向前伸展，表达“我为其自由”之意。所谓相交，谓彼等江河水流相互汇聚交汇，随时涌入此咎怨江。所谓“森林之谷”，不仅为山谷，且众多森林之谷及其间流经多重水源皆汇聚此处。所谓“蓝江蝙蝠”，指因宝石色的蓝水流中环绕飞翔的水禽。所谓“龙水谷”，谓积聚水流、财富及众龙所居之地。瓦拉水流者，即此类大江河众水流汇聚充盈处也。

Tāti tā nadiyo. Āvahantīti etāni ambādīni ākaḍḍhanti. Sabbāni hi etāni upayogatthe paccattavacanāni. Atha vā tāti upayogabahuvacanaṃ. Āvahantīti imāni ambādīni tā nadiyo āgacchanti, upagacchantīti attho, evaṃ upagatāni pana mama sotaṃ pavisantīti adhippāyo. Sotassāti yaṃ ubhato tīre jātarukkhehi phalaṃ mama ambuni patati, sabbaṃ taṃ mama sotasseva vasānugaṃ hoti. Natthettha saṃsayoti evaṃ ambapakkassa nadīsotena āgamanakāraṇaṃ kathesi.

称为那等大江河。所谓“带来”，意指这些水流水源汇合。此处诸词皆为单数，亦有复数用法。所谓“带来”，意味着这些水流带来水源，汇合流入我之江河，意指如此水流汇集并流入我江。所谓“江水”，是指两岸长满树木，果实落入水中，皆随流水进入此江，所有果实皆随流水漂流不去。此即此处无疑之道理，是因此江水带来众多果实之缘故。

Medhāvi puthupaññāti ubhayaṃ ālapanameva. Mā rocayāti evaṃ taṇhābhisaṅgaṃ mā rocaya. Paṭisedhāti paṭisedhehi nanti rājānaṃ ovadati. Vaḍḍhavanti paññāvaḍḍhabhāvaṃ paṇḍitabhāvaṃ. Raṭṭhābhivaḍḍhanāti raṭṭhassa abhivaḍḍhana. Āceyyamānoti maṃsalohitehi āciyanto vaḍḍhanto, taruṇova hutvāti attho. Rājisīti taṃ ālapati. Idaṃ vuttaṃ hoti – yaṃ tvaṃ nirāhāratāya sussamāno taruṇova samāno ambalobhena maraṇaṃ abhikaṅkhasi, na ve ahaṃ tava imaṃ paṇḍitabhāvaṃ maññāmīti.

智慧子，所谓“双方言说”，仅指二者而已。所谓“勿使诱惑”，意拒绝贪欲之求。所谓“禁止”，用该法令禁止王者。所谓“增长”，谓增长智慧成长学识。所谓“国家兴盛”，为国家之扩充。所谓“像被覆盖”，如肉体受红铁覆盖，渐渐生长，尤如其年轻。所谓“王者”，即言说此言者。此言是曰：尔若忍受饥饿困苦，仍似年轻人般不移生死欲念，便不当视我有此智者之名。

Tassāti yo puggalo taṇhāvasiko hoti, tassa taṇhāvasikabhāvaṃ ‘‘pitaro’’ti saṅkhaṃ gatā brahmāno ca saddhiṃ kāmāvacaradevehi gandhabbā ca vuttappakārā dibbacakkhukā isayo ca asaṃsayaṃ jānanti. Anacchariyañcetaṃ, yaṃ te iddhimanto jāneyyuṃ, ‘‘asuko hi nāma taṇhāvasiko hotī’’ti. Puna tesaṃ bhāsamānānaṃ vacanaṃ sutvā yepi tesaṃ paṭṭhabhūtā yasassino paricārakā, tepi jānanti. Pāpakammaṃ karontassa hi raho nāma natthīti tāpasassa saṃvegaṃ uppādentī evamāha.

所谓“彼人”，即有贪欲之人；其贪欲之性，称为“父亲”，谓其于众神并娼优、香界天、天眼天、天吏及诸神众中，皆无所不知。此亦不足为奇，若诸有神通者皆知此，谓“贪欲者必有病”，此乃常言。复闻他们所说，若能广泛知晓众善名声者，必知彼等护法之意。众善者为作恶者，并非秘事，乃令苦行者生警觉故，故有此言。

Tato tāpaso catasso gāthā abhāsi –

于是，苦行者朗诵了这四句偈颂——

§19

19.

‘‘Evaṃ viditvā vidū sabbadhammaṃ, viddhaṃsanaṃ cavanaṃ jīvitassa;

『如是了知，智者洞察一切法，知晓生命之实灭；

Na cīyatī tassa narassa pāpaṃ, sace na ceteti vadhāya tassa.

若此人不存杀意，则其恶业不延长，终不加诸其身。』

§20

20.

‘‘Isipūgasamaññāte , evaṃ lokyā viditā sati;

『如同恶鬼囚禁在牢狱之中，世间人有所领悟，此理如是存于心；

Anariyaparisambhāse, pāpakammaṃ jigīsasi.

未离圣道者讥讽此，因妒害心而憎恶恶业。』

§21

21.

‘‘Sace ahaṃ marissāmi, tīre te puthusussoṇi;

『若我将死，在彼岸有善友同伴。』

Asaṃsayaṃ taṃ asiloko, mayi pete āgamissati.

毫无疑问，那恶趣必将在我之中出现。

§22

22.

‘‘Tasmā hi pāpakaṃ kammaṃ, rakkhasseva sumajjhime;

因此，恶业犹如守护者一般，必须严加防护；

Mā taṃ sabbo jano pacchā, pakuṭṭhāyi mayi mate’’ti.

不要让所有众生事后责难我，称我为邪恶之人。」

Tattha evaṃ viditvāti yathā ahaṃ sīlañca aniccatañca jānāmi, evaṃ jānitvā ṭhitassa. Vidūti viduno. Sabbadhammanti sabbaṃ sucaritadhammaṃ. Tividhañhi sucaritaṃ idha sabbadhammoti adhippetaṃ. Viddhaṃsananti bhaṅgaṃ. Cavananti cutiṃ. Jīvitassāti āyuno. Idaṃ vuttaṃ hoti – evaṃ viditvā ṭhitassa paṇḍitassa sabbaṃ sucaritadhammaṃ jīvitassa ca aniccataṃ jānantassa evarūpassa narassa pāpaṃ na cīyati na vaḍḍhati. Sace na ceteti vadhāya tassāti tassa saṅkhaṃ gatassa parapuggalassa vadhāya na ceteti na pakappeti, neva parapuggalaṃ vadhāya ceteti, nāpi parasantakaṃ vināseti, ahañca kassaci vadhāya acetetvā kevalaṃ ambapakke āsaṅgaṃ katvā gaṅgaṃ olokento nisinno, tvaṃ mayhaṃ kiṃ nāma akusalaṃ passasīti.

这里之所以这样说，是因为我如实知晓自己品行无常，理解此理而坚定不移。『智者』即指智慧者。『一切法』即一切善法。善行为三种善法之总称。在这里，善法意味一切善法。『知』意为断灭。『终止』意为结束。『生命』即寿命。此意乃指，智者依此真知坚定者，深知一切善法及生命皆为无常，故此种人之恶业既不消亡亦不增长。若非如此，则为欲其灭亡而若意出击欲杀之者，既不谋划亦不亲自去实施，既不致他人杀害，也不亲手毁灭前行者。我既不心生杀意，乃仅于水边静坐观河流，而尔能见我有何恶乎？」

Isipūgasamaññāteti isigaṇena suṭṭhu aññāte isīnaṃ sammate. Evaṃ lokyāti tvaṃ nāma pāpapavāhanena lokassa hitāti evaṃ viditā. Satīti sati sobhane uttameti ālapanametaṃ. Anariyaparisambhāseti ‘‘tassa jānanti pitaro’’tiādikāya asundarāya paribhāsāya samannāgate. Jigīsasīti mayi pāpe asaṃvijjantepi maṃ evaṃ paribhāsantī ca paramaraṇaṃ ajjhupekkhantī ca attano pāpakammaṃ gavesasi uppādesi. Tīre teti tava gaṅgātīre. Puthusussoṇīti puthulāya sundarāya soṇiyā samannāgate. Peteti ambapakkaṃ alabhitvā paralokaṃ gate, mateti attho. Pakuṭṭhāyīti akkosi garahi nindi. ‘‘Pakvatthāsī’’tipi pāṭho.

『仙人众所知』者，谓为仙人之群众所善知、所认可。『如是世间所知』者，谓汝以涤除罪恶而利益世间，故如此被世人所知晓。『萨帝』者，此乃呼格，意为「善美者、最上者」。『以非圣者之辱骂语』者，谓伴随着如「其父母皆知此事」等不美之辱骂语。『汝乃寻求』者，谓虽我实无罪恶，汝等却如此辱骂于我，又坐视他人之死而不顾，实乃自行寻求、制造自身之恶业。『于汝之岸』者，谓汝之恒河岸边。『宽臀者』者，谓具有宽广美丽臀部者。『已逝者』者，谓未得芒果而去往他界，即死亡之意。『加以詈骂』者，谓辱骂、呵责、讥毁。另有一版本作「已食熟者」。

Taṃ sutvā devadhītā pañca gāthā abhāsi –

闻此，天女便诵唱了五偈赞歌——

§23

23.

‘‘Aññātametaṃ avisayhasāhi, attānamambañca dadāmi te taṃ;

『我以无所执着的心，将自我及一切交付于汝。』

Yo dubbaje kāmaguṇe pahāya, santiñca dhammañca adhiṭṭhitosi.

『弃绝恶劣的欲望本性，乃能安住于正法之中。』

§24

24.

‘‘Yo hitvā pubbasaññogaṃ, pacchāsaṃyojane ṭhito;

『彼断绝昔日之缚，仍执后世之绊，』

Adhammañceva carati, pāpañcassa pavaḍḍhati.

『行于非正之道，恶业日益增长。』

§25

25.

‘‘Ehi taṃ pāpayissāmi, kāmaṃ appossuko bhava;

『来吧，我将使你远离恶行，成为少欲之人，』

Upanayāmi sītasmiṃ, viharāhi anussuko.

『引导你至清凉之境，修习正念而安居。』

§26

26.

‘‘Taṃ puppharasamattebhi, vakkaṅgehi arindama;

“那些宛如花朵般的彩翼鸟类，颈部装饰华美，毫无敌手；

Koñcā mayūrā diviyā, kolaṭṭhimadhusāḷikā;

天鹅与孔雀，还有森林中蜜蜂般的山鹊；

Kūjitā haṃsapūgehi, kokilettha pabodhare.

还有用天鹅羽毛制成的喇叭，发出悠扬的鸣叫，宛如唤醒世间众生。

§27

27.

‘‘Ambettha vippasākhaggā, palālakhalasannibhā;

果实成熟的季节之时，那些枝叶繁茂如碧玉簇拥着的，宛若满布蜂螫的桂树；

Kosambasalaḷā nīpā, pakkatālavilambino’’ti.

在寂静山谷间生长的喧嚣树丛，树叶彼此交错飘落。”

Tattha aññātametanti ‘‘garahā te bhavissatīti vadanto ambapakkatthāya vadasī’’ti etaṃ kāraṇaṃ mayā aññātaṃ. Avisayhasāhīti rājāno nāma dussahaṃ sahanti, tena naṃ ālapantī evamāha. Attānanti taṃ āliṅgitvā ambavanaṃ nayantī attānañca te dadāmi tañca ambaṃ. Kāmaguṇeti kañcanamālāsetacchattapaṭimaṇḍite vatthukāme. Santiñca dhammañcāti dussīlyavūpasamena santisaṅkhātaṃ sīlañceva sucaritadhammañca. Adhiṭṭhitosīti yo tvaṃ ime guṇe upagato, etesu vā patiṭṭhitoti attho.

对此我的不甚了解，是因为有人说“那些树必将枯萎”，说这话的人乃是论及果树之所在。我由于见识不足，不甚明了。所谓品德高尚的王者，不轻易忍受恶劣环境，因此与之言语时也说如是。我拥抱他们自称“我们”，引导至果树之处，也将树果献与他们。所谓“欲望之美”，如着金色花环、戴着印有阳伞图样的衣物，是对世间欲望与美好事物的比喻。所谓“具德与法”，是以纯正与良善的德行为基础，既有和谐众生，又合乎正法行为。所谓“持之以恒”，是指你已获得这些功德，或已安住于其中的涵义。

Pubbasaññoganti purimabandhanaṃ. Pacchāsaṃyojaneti pacchimabandhane. Idaṃ vuttaṃ hoti – ambho tāpasa yo mahantaṃ rajjasirivibhavaṃ pahāya ambapakkamatte rasataṇhāya bajjhitvā vātātapaṃ agaṇetvā nadītīre sussamāno nisīdati, so mahāsamuddaṃ taritvā velante saṃsīdanapuggalasadiso. Yo puggalo rasataṇhāvasiko adhammañceva carati, rasataṇhāvasena kariyamānaṃ pāpañcassa pavaḍḍhatīti. Iti sā tāpasaṃ garahantī evamāha.

前行系缚者名为先前束缚，后行系缚者名为后续束缚。据说：修苦行者若离弃广大如王权富贵般的世间荣华，弃绝对美味的甘露渴爱，摒弃风寒酷热之苦，安静地坐于河岸边，则如同渡越大海的勇士，是安坐彼岸之人的比喻。若有人沉溺于甘露渴爱而行恶，便因此甘露渴爱增长其恶行。故此，这苦行者受其折磨，如是说。

Kāmaṃ appossuko bhavāti ekaṃseneva ambapakke nirālayo hohi. Sītasminti sītale ambavane. Tanti evaṃ vadamānāva devatā tāpasaṃ āliṅgitvā ure nipajjāpetvā ākāse pakkhantā tiyojanikaṃ dibbaambavanaṃ disvā sakuṇasaddañca sutvā tāpasassa ācikkhantī ‘‘ta’’nti evamāha. Puppharasamattebhīti puppharasena mattehi. Vakkaṅgehīti vaṅkagīvehi sakuṇehi abhināditanti attho. Idāni te sakuṇe ācikkhantī ‘‘koñcā’’tiādimāha. Tattha diviyāti dibyā. Kolaṭṭhimadhusāḷikāti kolaṭṭhisakuṇā ca nāma suvaṇṇasāḷikā sakuṇā ca. Ete dibbasakuṇā ettha vasantīti dasseti. Kūjitā haṃsapūgehīti haṃsagaṇehi upakūjitā viravasaṅghaṭṭitā. Kokilettha pabodhareti ettha ambavane kokilā vassantiyo attānaṃ pabodhenti ñāpenti. Ambetthāti ambā ettha. Vippasākhaggāti phalabhārena onamitasākhaggā. Palālakhalasannibhāti pupphasannicayena sālipalālakhalasadisā. Pakkatālavilambinoti pakkatālaphalavilambino. Evarūpā rukkhā ca ettha atthīti ambavanaṃ vaṇṇeti.

“爱欲”即贪欲，若欲望不减，犹如止不住的甘露罐中甘甜。寒凉者，是指凉爽的甘露之园。传说，有三神翅膀在空中飞翔，环抱苦行者，将他们抛入天空，观看天空中的仙境与甘露声响，并对苦行者说“是的”，如此示现。花香浓郁即指花香浓郁之处。弯曲歌声指鸟类以弯曲的喙发出歌唱之意。今诸鸟示现，称作“鹃鸟”等。此处“天空”意指天界。Kolaṭṭhimadhusāḷikā是金色夜莺鸟名，皆为天鸟，在此栖居。鸣叫莲鹤群指天鹅群聚鸣叫。Kokila（布谷鸟）于甘露园亦栖息，相互唤醒觉醒。甘露园即甘露之处。Vippasākhaggā指枝叶负重之意。Palālakhalasannibhā指花丛密集如荔枝树。Pakkatālavilambinoti指挂满成熟果实。此等树木即甘露园内的树木。

Vaṇṇayitvā ca pana tāpasaṃ tattha otāretvā ‘‘imasmiṃ ambavane ambāni khādanto attano taṇhaṃ pūrehī’’ti vatvā pakkāmi. Tāpaso ambāni khāditvā taṇhaṃ pūretvā vissamitvā ambavane vicaranto taṃ petaṃ dukkhaṃ anubhavantaṃ disvā kiñci vattuṃ nāsakkhi. Sūriye pana atthaṅgate taṃ nāṭakitthiparivāritaṃ dibbasampattiṃ anubhavamānaṃ disvā tisso gāthā abhāsi –

苦行者讲解后，从甘露园中出去，说：“这甘露园中甘露水果食用，能充满渴爱。”苦行者食用甘露，充满渴爱而满足，行于甘露园间，见到饿鬼受苦，却无所能为。在太阳当空时，观见如舞台环绕的天界财宝，苦行者吟诵三句偈颂：

§28

28.

‘‘Mālī kiriṭī kāyūrī, aṅgadī candanussado;

“花园装饰冠冕华贵，香木枝叶怡人芬芳；

Rattiṃ tvaṃ paricāresi, divā vedesi vedanaṃ.

夜晚你守护在此，白昼感受万物痛楚。”

§29

29.

‘‘Soḷasitthisahassāni, yā temā paricārikā;

“十六万众，身着侍从者，

Evaṃ mahānubhāvosi, abbhuto lomahaṃsano.

如此伟大的圣者，现起了奇异的鸡皮疙瘩。

§30

30.

‘‘Kiṃ kammamakarī pubbe, pāpaṃ attadukhāvahaṃ;

‘过去我做了什么业，导致自身承受痛苦；

Yaṃ karitvā manussesu, piṭṭhimaṃsāni khādasī’’ti.

所做之事是在众人中吃掉背部的肉。’

Tattha mālīti dibbamālādharo. Kiriṭīti dibbaveṭhanadharo. Kāyūrīti dibbābharaṇapaṭimaṇḍito. Aṅgadīti dibbaṅgadasamannāgato. Candanussadoti dibbacandanavilitto. Paricāresīti indriyāni dibbavisayesu cāresi. Divāti divā pana mahādukkhaṃ anubhosi. Yā temāti yā te imā. Abbhutoti manussaloke abhūtapubbo. Lomahaṃsanoti ye taṃ passanti, tesaṃ lomāni haṃsanti. Pubbeti purimabhave. Attadukhāvahanti attano dukkhāvahaṃ. Manussesūti yaṃ manussaloke katvā idāni attano piṭṭhimaṃsāni khādasīti pucchati.

其中“玛丽”者，天上的花环持有者；“基里提”者，天上的冠饰佩戴者；“迦尤”者，天上的宝饰环绕者；“昂伽德”者，具备天堂装束者；“赞达努萨”者，涂抹天上檀香者；“帕利察”者，于天道境界中护持诸根者。日间，痛苦极甚。‘雅特玛’者，即‘这些’。‘阿布胡多’意指在人间世界罕见之事。‘洛摩罕三’者，见此者，其毛发皆如鹅毛而立。‘普贝’即‘往昔世’。‘阿塔度卡瓦罕’意为为自身所受苦者。‘曼努塞苏’者，即在人间所为，今问为何食自己背肉。”

Peto taṃ sañjānitvā ‘‘tumhe maṃ na sañjānātha, ahaṃ tumhākaṃ purohito ahosiṃ, idaṃ me rattiṃ sukhānubhavanaṃ tumhe nissāya katassa upaḍḍhūposathassa nissandena laddhaṃ, divā dukkhānubhavanaṃ pana mayā pakatassa pāpasseva nissandena. Ahañhi tumhehi vinicchaye ṭhapito kūṭaḍḍaṃ karitvā lañjaṃ gahetvā parapiṭṭhimaṃsiko hutvā tassa divā katassa kammassa nissandena idaṃ dukkhaṃ anubhavāmī’’ti vatvā gāthādvayamāha –

饿鬼闻此，自言：“你们不要误解我，我是你们的导师，这夜因依靠你们斋戒日的止胜戒而安乐，白天却因我当日恶业所感痛苦。我曾因你们责备而制造谎言，骗取羞辱，成为吃自身背肉的鬼，今日因当日所作恶业的因，受此痛苦。”说罢，吟诵两句诗–

§31

31.

‘‘Ajjhenāni paṭiggayha, kāmesu gadhito ahaṃ;

“如今我于世间投身，沉溺于欲望之中；

Acariṃ dīghamaddhānaṃ, paresaṃ ahitāyahaṃ.

我过去长期生活于修行中，为了利益他人而行。

§32

32.

‘‘Yo piṭṭhimaṃsiko hoti, evaṃ ukkacca khādati;

“那人肉体恶臭，因如此便恶声相向地吃食；

Yathāhaṃ ajja khādāmi, piṭṭhimaṃsāni attano’’ti.

就像我今天所食的，也是自己的背部肉。”

Tattha ajjhenānīti vede. Paṭiggayhāti paṭiggahetvā adhīyitvā. Acarinti paṭipajjiṃ. Ahitāyahanti ahitāya atthanāsanāya ahaṃ. Yo piṭṭhimaṃsikoti yo puggalo paresaṃ piṭṭhimaṃsakhādako pisuṇo hoti. Ukkaccāti ukkantitvā.

其中，『诵习』者，谓吠陀。『受持』者，谓受取而诵习之。『我修行』者，谓我奉行实践。『有害于』者，谓有害、损坏利益，乃「我」之意。『背后食肉者』者，谓凡于他人背后说其过失、搬弄是非之人。『切断』者，谓割断之。

Idañca pana vatvā tāpasaṃ pucchi – ‘‘tumhe kathaṃ idhāgatā’’ti. Tāpaso sabbaṃ vitthārena kathesi. ‘‘Idāni pana, bhante, idheva vasissatha, gamissathā’’ti. ‘‘Na vasissāmi, assamapadaṃyeva gamissāmī’’ti. Peto ‘‘sādhu, bhante, ahaṃ vo nibaddhaṃ ambapakkena upaṭṭhahissāmī’’ti vatvā attano ānubhāvena assamapadeyeva otāretvā ‘‘anukkaṇṭhā idheva vasathā’’ti paṭiññaṃ gahetvā gato. Tato paṭṭhāya nibaddhaṃ ambapakkena upaṭṭhahi. Tāpaso taṃ paribhuñjanto kasiṇaparikammaṃ katvā jhānābhiññā nibbattetvā brahmalokaparāyaṇo ahosi.

然后外道问苦行人说：“你们来到这里如何？”苦行人详尽说明一切，言：“现在，尊者，请你们就住在这里，等将来再去。”尊者答：“我不留宿，只在此地歇脚然后再走。”外道说：“善哉，尊者，我将用绑缚于树的芭蕉叶为你们守护”，说毕便以自己能力在临时的驿站卸下行李，并允诺：“不久就住在此地。”随后他离去，树荫下便有人守护他。苦行人便以此周围环境修行，并专注于遍灯（kasina）禅修，得禅那通达，最终超越生死，得生天界。

Satthā upāsakānaṃ imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne keci sotāpannā ahesuṃ, keci sakadāgāmino, keci anāgāmino. Tadā devadhītā uppalavaṇṇā ahosi, tāpaso pana ahameva ahosinti.

师长向信徒们讲授这法，宣说真谛，并结合前世（因缘）而阐释，真谛讲完后，有人证得初果，有人证得二果，有人证得三果。那时天女莲花颜色端庄，苦行人正是我自己。

Kiṃchandajātakavaṇṇanā paṭhamā. · 钦禅德本生注释第一

[512] 2. Kumbhajātakavaṇṇanā

[512] 二、瓮本生经注释

Kopāturāsīti idaṃ satthā jetavane viharanto visākhāya sahāyikā surāpītā pañcasatā itthiyo ārabbha kathesi. Sāvatthiyaṃ kira surāchaṇe saṅghuṭṭhe tā pañcasatā itthiyo sāmikānaṃ chaṇe kīḷamānānaṃ tikkhasuraṃ paṭiyādetvā ‘‘chaṇaṃ kīḷissāmā’’ti sabbāpi visākhāya santikaṃ gantvā ‘‘sahāyike chaṇaṃ kīḷissāmā’’ti vatvā ‘‘ayaṃ surāchaṇo, na ahaṃ suraṃ pivissāmī’’ti vutte – ‘‘tumhe sammāsambuddhassa dānaṃ detha, mayaṃ chaṇaṃ karissāmā’’ti āhaṃsu. Sā ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā tā uyyojetvā satthāraṃ nimantāpetvā mahādānaṃ pavattetvā bahuṃ gandhamālaṃ ādāya sāyanhasamaye dhammakathaṃ sotuṃ tāhi parivutā jetavanaṃ agamāsi. Tā panitthiyo suraṃ pivamānāva tāya saddhiṃ gantvā dvārakoṭṭhake ṭhatvā suraṃ pivitvāva tāya saddhiṃ satthu santikaṃ agamaṃsu. Visākhā satthāraṃ vanditvā ekamantaṃ nisīdi, itarāsu ekaccā satthu santikeyeva nacciṃsu, ekaccā gāyiṃsu, ekaccā hatthakukkuccapādakukkuccāni, ekaccā kalahaṃ akaṃsu.

有一次，世尊住在竹林园时，维萨迦与众女侍中有五百名酒女，因饮酒起意唱歌戏耍。据说，这五百名女子在舍卫城酒宴上，结伴与妓女们一同游乐，她们借锐利的酒力，挑唆戏言说：“让我们来玩‘骰子’吧。”众人都去找维萨迦，说：“让我们与侍女们一起玩骰子吧。”当她们说这是酒宴游戏时，她们回应道：“这是酒宴，不是喝酒。”又说：“你们应当布施于正自觉者，我们来玩骰子。”女子们说：“善哉！”于是高兴地去邀请世尊降临，行慈悲大布施，送上浓香花环。傍晚听完佛法后，众女扶持着世尊，离开竹林园。这些女子平时饮酒，与她们同行，站在门廊饮酒，接着与世尊一同到达；维萨迦礼拜世尊，坐于一旁，其余人则在世尊附近跳舞，有人歌唱，有人击打象蹄敲击，有人起争执。

Satthā tāsaṃ saṃvegajananatthāya bhamukalomato raṃsī vissajjesi, andhakāratimisā ahosi. Tā bhītā ahesuṃ maraṇabhayatajjitā, tena tāsaṃ surā jīri. Satthā nisinnapallaṅke antarahito sinerumuddhani ṭhatvā uṇṇalomato raṃsī vissajjesi, candasūriyasahassuggamanaṃ viya ahosi. Satthā tattha ṭhitova tāsaṃ saṃvegajananatthāya –

为使众人振奋，世尊用蜂尾杖驱散嗡嗡作响的苍蝇，四周黑暗如同浓雾。众女因此害怕，生起死恐惧，酒宴遂告终。世尊仍坐于坐垫上，偃卧如狮，击退苍蝇，犹如数千日月交替。世尊静静端坐，为使众人振奋，说：

‘‘Ko nu hāso kimānando, niccaṃ pajjalite sati;

“是谁在欢笑快乐，总是在火中燃烧；

Andhakārena onaddhā, padīpaṃ na gavesathā’’ti. (dha. pa. 146) –

身陷黑暗不前，却不寻求光明？”（道歌146）

Imaṃ gāthamāha. Gāthāpariyosāne tā pañcasatāpi sotāpattiphale patiṭṭhahiṃsu. Satthā āgantvā gandhakuṭichāyāya buddhāsane nisīdi. Atha naṃ visākhā vanditvā, ‘‘bhante, idaṃ hirottappabhedakaṃ surāpānaṃ nāma kadā uppanna’’nti pucchi. So tassā ācikkhanto atītaṃ āhari.

听了这句偈语后，五百酒女皆获得须陀洹果，坚定信心。世尊来到香花棚下，坐于佛像前。然后维萨迦礼拜世尊，问道：“尊者，这种能破除贪欲嫉妒的酒女，最早何时出现？”世尊答说，告知了过去的事情。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente eko kāsiraṭṭhavāsī suro nāma vanacarako bhaṇḍapariyesanatthāya himavantaṃ agamāsi. Tattheko rukkho uggantvā porisamatte ṭhāne tidhākappo ahosi. Tassa tiṇṇaṃ kappānaṃ antare cāṭippamāṇo āvāṭo ahosi. So deve vassante udakena pūrito, taṃ parivāretvā harītakī āmalakī maricagaccho ca ahosi , tesaṃ pakkāni phalāni chijjitvā tattha patanti. Tassāvidūre sayaṃjātasāli jāto, tato suvakā sālisīsāni āharitvā tasmiṃ rukkhe nisīditvā khādanti. Tesaṃ khādamānānaṃ sālīpi taṇḍulāpi tattha patanti. Iti taṃ udakaṃ sūriyasantāpena paccamānaṃ rasaṃ lohitavaṇṇaṃ ahosi. Nidāghasamaye pipāsitā sakuṇagaṇā āgantvā taṃ pivitvā mattā parivattitvā rukkhamūle patiṃsu, tasmiṃ thokaṃ niddāyitvā vikūjamānā pakkamanti. Rukkhasunakhamakkaṭādīsupi eseva nayo. Vanacarako taṃ disvā ‘‘sace idaṃ visaṃ bhaveyya, ime mareyyuṃ, ime pana thokaṃ niddāyitvā yathāsukhaṃ gacchanti, nayidaṃ visa’’nti sayaṃ pivitvā matto hutvā maṃsaṃ khāditukāmo ahosi. Tato aggiṃ katvā rukkhamūle patite tittirakukkuṭādayo māretvā maṃsaṃ aṅgāre pacitvā ekena hatthena naccanto ekena maṃsaṃ khādanto ekāhadvīhaṃ tattheva ahosi.

过去，在巴拉那西国由梵陀达摄政时，有一位名为苏罗的河川居民，为了采集随身之物，曾前往喜马拉雅山。那里有一株树木高耸，佇立于市镇之地，经历了三段时期。三段时期之后，该树周围形成了一个类似围栏的区域。雨季时，区域内充满了积水，并被绿柑、余甘子、胡椒树等环绕，这些树上结满了果实，果实被摘落后纷纷落下。远处生长着自生枣树，附近的鹭鸟们带来了稻谷，栖息在那棵树上啄食。它们所啄食的鹭稻谷和米粒也坠落于此。如此，水因日晒而变得红色粘稠。干旱时，渴鸟群飞来饮水，饮后围绕转圈，栖息于树根旁，吐出谷壳后振翅而去。类似的饮水行为，也见于树上的狗猴等动物。河川居民见状心生疑虑，便思惟道：「若此水为毒，则它们当死；且它们吐出的谷壳任意寻找去处，怎么会是毒水？」遂自己饮用，饮后狂喜，生起食肉之欲。于是点火，烧树根处，杀死喜鹊和公鸡，用炭火烹煮肉食，一手击掌舞蹈，一手进食，度过了一夜。

Tato pana avidūre eko varuṇo nāma tāpaso vasati. Vanacarako aññadāpi tassa santikaṃ gacchati. Athassa etadahosi – ‘‘idaṃ pānaṃ tāpasena saddhiṃ pivissāmī’’ti. So ekaṃ veḷunāḷikaṃ pūretvā pakkamaṃsena saddhiṃ āharitvā paṇṇasālaṃ gantvā, ‘‘bhante, imaṃ pivathā’’ti vatvā ubhopi maṃsaṃ khādantā piviṃsu. Iti surena ca varuṇena ca diṭṭhattā tassa pānassa ‘‘surā’’ti ca ‘‘varuṇā’’ti ca nāmaṃ jātaṃ. Te ubhopi ‘‘attheso upāyo’’ti veḷunāḷiyo pūretvā kājenādāya paccantanagaraṃ gantvā ‘‘pānakārakā nāma āgatā’’ti rañño ārocāpesuṃ. Rājā ne pakkosāpesi, te tassa pānaṃ upanesuṃ. Rājā dve tayo vāre pivitvā majji, tassa taṃ ekāhadvīhamattameva ahosi. Atha ne ‘‘aññampi atthī’’ti pucchi. ‘‘Atthi, devā’’ti. ‘‘Kuhi’’nti? ‘‘Himavante devā’’ti. ‘‘Tena hi ānethā’’ti. Te gantvā ekadve vāre ānetvā ‘‘nibaddhaṃ gantuṃ na sakkhissāmā’’ti sambhāre sallakkhetvā tassa rukkhassa tacaṃ ādiṃ katvā sabbasambhāre pakkhipitvā nagare suraṃ kariṃsu. Nāgarā suraṃ pivitvā pamādaṃ āpannā duggatā ahesuṃ, nagaraṃ suññaṃ viya ahosi, tena pānakārakā tato palāyitvā bārāṇasiṃ gantvā ‘‘pānakārakā āgatā’’ti rañño ārocāpesuṃ. Rājā ne pakkosāpetvā paribbayaṃ adāsi. Te tatthāpi suraṃ akaṃsu, tampi nagaraṃ tatheva vinassi, tato palāyitvā sāketaṃ, sāketato sāvatthiṃ agamaṃsu.

当时，在附近住有一位名为伐楼那的苦行者。河川居民携带一些东西前往他的住所。抵达后说：「我们一同饮用这饮料吧。」他满载玉米棒和肉品，携带至客厅内，说：「尊者，请饮此。」二人共食共饮。这样，从苏罗和伐楼那而来，那饮料被称为「酒」。他们装满玉米棒，带着家眷前往邻近城镇，并向国王报告说：「酿酒者已至。」国王未拒绝，命令将饮料摆上。国王每日或每三日饮用，欢愉至极。有人询问：「还有别人吗？」回答说：「有，天人也有。」问：「在哪里？」答曰：「喜马拉雅山上，天人居住。」因天人到来，他们频繁带回货物，说：「载重货物无法同行。」便剥取树皮，用所有货物包裹后投进城中。城中人饮酒后迷乱堕落，城镇如同空城一般。酿酒者逃往巴拉那西通报王曰：「酿酒者来了。」国王未拒绝，派遣护卫。酿酒者在此仍酿酒，城镇因而灭亡。继而逃往沙盖德，再由沙盖德至沙瓦提。

Tadā sāvatthiyaṃ sabbamitto nāma rājā ahosi. So tesaṃ saṅgahaṃ katvā ‘‘kena vo attho’’ti pucchitvā ‘‘sambhāramūlena ceva sālipiṭṭhena ca pañcahi cāṭisatehi cā’’ti vutte sabbaṃ dāpesi. Te pañcasu cāṭisatesu suraṃ saṇṭhāpetvā mūsikabhayena cāṭirakkhaṇatthāya ekekāya cāṭiyā santike ekekaṃ biḷāraṃ bandhiṃsu. Te paccitvā uttaraṇakāle cāṭikucchīsu paggharantaṃ suraṃ pivitvā mattā niddāyiṃsu. Mūsikā āgantvā tesaṃ kaṇṇanāsikadāṭhikanaṅguṭṭhe khāditvā agamaṃsu. ‘‘Biḷārā suraṃ pivitvā matā’’ti āyuttakapurisā rañño ārocesuṃ. Rājā ‘‘visakārakā ete bhavissantī’’ti tesaṃ dvinnampi janānaṃ sīsāni chindāpesi. Te ‘‘suraṃ deva, madhuraṃ devā’’ti viravantāva mariṃsu. Rājā te mārāpetvā ‘‘cāṭiyo bhindathā’’ti āṇāpesi. Biḷārāpi surāya jiṇṇāya uṭṭhahitvā kīḷantā vicariṃsu, te disvā rañño ārocesuṃ. Rājā ‘‘sace visaṃ assa, ete mareyyuṃ, madhureneva bhavitabbaṃ, pivissāmi na’’nti nagaraṃ alaṅkārāpetvā rājaṅgaṇe maṇḍapaṃ kārāpetvā alaṅkatamaṇḍape samussitasetacchatte rājapallaṅke nisīditvā amaccagaṇaparivuto suraṃ pātuṃ ārabhi.

当时，沙瓦提地有一位名为萨摩密多的国王。他集合臣属，问道：「你们的收益为何？」回答说：「来自筑堤和谷仓，共有五百套。」国王将全部供应给他们。他们将五百套筑起围栏，为防老鼠，分别在围栏附近各绑一只猫。猫饮酒后昏睡。老鼠来啮咬猫的耳、鼻、牙、脚趾后离去。有人告诉国王：「猫饮酒后醉倒。」国王断绝这两伙人的首级。那些人说：「酒是美味甘甘的。」说罢俱离世。国王怒斥说：「将围栏拆除。」猫见酒已变质，复起玩耍。国王召唤他们，装饰城市，建造宫殿，坐于豪华佛座，环绕诸臣，开始饮酒。

Tadā sakko devarājā ‘‘ke nu kho mātupaṭṭhānādīsu appamattā tīṇi sucaritāni pūrentī’’ti lokaṃ volokento taṃ rājānaṃ suraṃ pātuṃ nisinnaṃ disvā ‘‘sacāyaṃ suraṃ pivissati, sakalajambudīpo nassissati. Yathā na pivissati, tathā naṃ karissāmī’’ti ekaṃ surāpuṇṇaṃ kumbhaṃ hatthatale ṭhapetvā brāhmaṇavesenāgantvā rañño sammukhaṭṭhāne ākāse ṭhatvā ‘‘imaṃ kumbhaṃ kiṇātha, imaṃ kumbhaṃ kiṇāthā’’ti āha. Sabbamittarājā taṃ tathā vadantaṃ ākāse ṭhitaṃ disvā ‘‘kuto nu kho brāhmaṇo āgacchatī’’ti tena saddhiṃ sallapanto tisso gāthā abhāsi –

这时，诸天主宰萨咖王观察世间，见国王饮酒，忧虑道：「若他饮此酒，则整个占城岛将毁灭；如不饮，则不毁灭。」他拾起一满瓢葡萄酒，站立国王面前，以婆罗门装束出现，朗声呼喊：「买此瓢酒者，以此瓢酒买主。」诸诸多友邦国王见状，疑问：「婆罗门从何而来？」一同商议而唱三章偈言：

§33

33.

‘‘Ko pāturāsī tidivā nabhamhi, obhāsayaṃ saṃvariṃ candimāva;

「谁于三界天上夜空，照耀如满月光明；其光线穿越枝叶，如毒蛇伸展于空中。」

Gattehi te rasmiyo niccharanti, sateratā vijjurivantalikkhe.

其后续偈详述光线穿透枝叶之势，形象生动。

§34

34.

‘‘So chinnavātaṃ kamasī aghamhi, vehāyasaṃ gacchasi tiṭṭhasī ca;

“你在无风时切断风，行走、停立于泥泞之地；

Iddhī nu te vatthukatā subhāvitā, anaddhagūnaṃ api devatānaṃ.

神通果是否依凭你那朴实坚固、修习圆满、无缺点的三昧力？

§35

35.

‘‘Vehāyasaṃ gammamāgamma tiṭṭhasi, kumbhaṃ kiṇāthāti yametamatthaṃ;

你来来往往于泥泞之地，买卖罐子，此言何意？

Ko vā tuvaṃ kissa vā tāya kumbho, akkhāhi me brāhmaṇa etamattha’’nti.

你是谁？又是谁的？请告诉我这罐子的来历。”

Tattha ko pāturāsīti kuto pātubhūtosi, kuto āgatosīti attho. Tidivā nabhamhīti kiṃ tāvatiṃsabhavanā āgantvā idha nabhamhi ākāse pākaṭo jātosīti pucchati. Saṃvarinti rattiṃ. Sateratāti evaṃnāmikā. Soti so tvaṃ. Chinnavātanti valāhakopi tāva vātena kamati, tassa pana sopi vāto natthi, tenevamāha. Kamasīti pavattesi. Aghamhīti appaṭighe ākāse. Vatthukatāti vatthu viya patiṭṭhā viya katā. Anaddhagūnaṃ api devatānanti yā padasā addhānaṃ agamanena anaddhagūnaṃ devatānaṃ iddhi, sā api tava subhāvitāti pucchati. Vehāyasaṃ gammamāgammāti ākāse pavattaṃ padavītihāraṃ paṭicca nissāya. ‘‘Tiṭṭhasī’’ti imassa ‘‘ko vā tuva’’nti iminā sambandho, evaṃ tiṭṭhamāno ko vā tvanti attho. Yametamatthanti yaṃ etaṃ vadasi. Imassa ‘‘kissa vā tāya’’nti iminā sambandho, yaṃ etaṃ kumbhaṃ kiṇāthāti vadasi, kissa vā te ayaṃ kumbhoti attho.

此处意为何人来？为何成为路人？何故来此？意在问询天界中三十三天宫殿与天空的关联及其显现。夜间守卫者被称为“守夜者”。“你可以听闻”，意谓你可听至。“切断风”意谓即使无风，风依旧运作，如云驱散。‘行’指行动，‘无碍’指空间无阻碍。‘如泥泞中的立足’指坚实稳定。‘无缺点的天力’指三界天众因不间断修行具足神通力，并邀请你是否已圆满具足。‘来往于泥泞之地’指天空步行众生。‘你是谁’问其身份。‘买卖罐子’言其行为。‘罐子为何？’为询问罐子来历。

Tato sakko ‘‘tena hi suṇāhī’’ti vatvā surāya dose dassento āha –

此时萨咖天帝以赞叹回应说：“正因如此，我们听闻此说……”

§36

36.

‘‘Na sappikumbho napi telakumbho, na phāṇitassa na madhussa kumbho;

『非是净水瓮，也非油瓮，亦非酱醋瓮，亦非蜜瓮；','153':'瓮中有许多污垢，瓮内聚集诸种污秽，众多恶疾随瓮而生，汝应谨听。','155':'若有人饮用后跌落坑谷，应于清净幽室之中安住；','156':'即便多餐供养，亦可食用不食之物，应当买此满瓮以用。','158':'有人饮此瓮中物，心不躁乱，乃至食客及其奴仆皆无伤害；','159':'彼无依无靠，且能治病、跳舞，亦应买此满瓮以用。

Kumbhassa vajjāni anappakāni, dose bahū kumbhagate suṇātha.

瓮之过失委实不少，请听，瓮中藏有诸多罪患。

§37

37.

‘‘Gaḷeyya yaṃ pitvā pate papātaṃ, sobbhaṃ guhaṃ candaniyoḷigallaṃ;

饮之可能坠落深渊，或跌入坑穴、山洞、沟渠、污泥之中；

Bahumpi bhuñjeyya abhojaneyyaṃ, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

纵多食亦属不宜食之物——且来购买她那满溢之瓮吧。

§38

38.

‘‘Yaṃ pitvā cittasmiṃ anesamāno, āhiṇḍatī goriva bhakkhasādī;

『饮之而心无主宰，如牛寻觅陈腐草料四处游荡；无依无靠，随人歌唱起舞——请购买她这满盈之瓮。』

Anāthamāno upagāyati naccati ca, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

（此偈与158合并，已于上条译出。）

§39

39.

‘‘Yaṃ ve pivitvā acelova naggo, careyya gāme visikhantarāni;

「饮此饮料后，如同裸體流连乡村，投掷磷灰击人者；

Sammūḷhacitto ativelasāyī, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

其心狂乱，极为懒惰毫无觉知，尔时当买此满钵为业。」

§40

40.

‘‘Yaṃ pitvā uṭṭhāya pavedhamāno, sīsañca bāhuñca pacālayanto;

「饮此饮料后起身摇晃，摇摆头臂动作不定，

So naccatī dārukaṭallakova, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

宛如舞蹈木偶一般；尔时当买此满钵为业。」

§41

41.

‘‘Yaṃ ve pivitvā aggidaḍḍhā sayanti, atho sigālehipi khāditāse;

「饮此饮料后，纵火而卧者，或如豺狼之口食败坏之物；

Bandhaṃ vadhaṃ bhogajāniñcupenti, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

束缚杀害，残害众生，尔时当买此满钵为业。」

§42

42.

‘‘Yaṃ pitvā bhāseyya abhāsaneyyaṃ, sabhāyamāsīno apetavattho;

『饮用后讲说、发出光明者，座中宾客无所畏惧；』

Sammakkhito vantagato byasanno, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

『集会正视，身披衣服，饮醉之后，他买下这满盈之壶。』

§43

43.

‘‘Yaṃ ve pivitvā ukkaṭṭho āvilakkho, mameva sabbapathavīti maññe;

『饮后又变得躁动粗暴，在我看来全然无常；』

Na me samo cāturantopi rājā, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

『即使是天王中最尊贵的也无法与他相比，他买下这满盈之壶。』

§44

44.

‘‘Mānātimānā kalahāni pesuṇī, dubbaṇṇinī naggayinī palāyinī;

『夸大自尊制造争吵，口出恶言，裸露逃跑；』

Corāna dhuttāna gatī niketo, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

『盗贼堕落无所依归，他买下这满盈之壶。』

§45

45.

‘‘Iddhāni phītāni kulāni assu, anekasāhassadhanāni loke;

现在世间有众多的家族繁荣兴盛，财产无量，财富如山积累；

Ucchinnadāyajjakatānimāya, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

但因无常而逐渐衰败凋零，将这满盈的瓮瓶购买下来吧。

§46

46.

‘‘Dhaññaṃ dhanaṃ rajataṃ jātarūpaṃ, khettaṃ gavaṃ yattha vināsayanti;

粮食、财富、银器、牲畜以及田地，这些财富最终都会毁灭；

Ucchedanī vittagataṃ kulānaṃ, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

这些消灭家族财富的原因，你应当以这满盈的瓮瓶来换取。

§47

47.

‘‘Yaṃ ve pitvā dittarūpova poso, akkosati mātaraṃ pitarañca;

那饮酒如同暴怒之人，骂其母亲父亲的人，

Sassumpi gaṇheyya athopi suṇhaṃ, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

其行为虽然粗暴粗言，仍当以这满盈的瓮瓶购买下来。

§48

48.

‘‘Yaṃ ve pitvā dittarūpāva nārī, akkosatī sassuraṃ sāmikañca;

若饮此满满一坛酒者，是对妻子、婆婆或丈夫发怒者；

Dāsampi gaṇhe paricārikampi, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

是对奴婢、随从或侍者发怒者，彼人当买此满满一坛酒。

§49

49.

‘‘Yaṃ ve pivitvāna haneyya poso, dhamme ṭhitaṃ samaṇaṃ brāhmaṇaṃ vā;

若饮此酒后，欲伤害修行者或婆罗门，无论比库或外道；

Gacche apāyampi tatonidānaṃ, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

终将堕入恶趣，其由此故，当买此满满一坛酒。

§50

50.

‘‘Yaṃ ve pivitvā duccaritaṃ caranti, kāyena vācāya ca cetasā ca;

若饮此酒，身口意作恶行者；

Nirayaṃ vajanti duccaritaṃ caritvā, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

作恶后堕入地狱者，当买此满满一坛酒。

§51

51.

‘‘Yaṃ yācamānā na labhanti pubbe, bahuṃ hiraññampi pariccajantā;

「先前乞求而不得者甚多，这些人即使舍弃大量黄金，亦不能获得；

So taṃ pivitvā alikaṃ bhaṇāti, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

他们饮酒后胡言乱语，于是请买下这个满满的罐子。」

§52

52.

‘‘Yaṃ ve pitvā pesane pesiyanto, accāyike karaṇīyamhi jāte;

「那些饮酒后相互挑逗，导致伤害病倒之人；此等人未曾领悟应当的因果，故请买下这个满满的罐子。」

Atthampi so nappajānāti vutto, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

「他们未曾真正理解所说之义理，因此买下这个满满的罐子。」

§53

53.

‘‘Hirīmanāpi ahirīkabhāvaṃ, pātuṃ karonti madanāya mattā;

「即便自持廉耻之心者，也会因酒醉迷乱而行无廉耻之事；

Dhīrāpi santā bahukaṃ bhaṇanti, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

而贤明宁静者则多多谈论戒律教化，故请买下这个满满的罐子。」

§54

54.

‘‘Yaṃ ve pitvā ekathūpā sayanti, anāsakā thaṇḍiladukkhaseyyaṃ;

『凡饮而独卧者，必无病寒与痛苦。』

Dubbaṇṇiyaṃ āyasakyañcupenti, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

『寿命难得之人亦复如是，请购买这满满一罐。』

§55

55.

‘‘Yaṃ ve pitvā pattakhandhā sayanti, gāvo kūṭahatāva na hi vāruṇiyā;

『凡饮而四肢伸展者，如牛在山岗般静止，却非因七月雨季所致；人如善于驾驭者，速度迅捷，亦复如是。请购买这满满一罐。』

Vego narena susahoriva, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

同上，含义连贯，以上两句合译。

§56

56.

‘‘Yaṃ manussā vivajjanti, sappaṃ ghoravisamiva;

『凡人如遇毒害，宛如极剧之恶毒；』

Taṃ loke visasamānaṃ, ko naro pātumarahati.

『世间毒物普遍存在，又有谁人愿意自陷其中呢？』

§57

57.

‘‘Yaṃ ve pitvā andhakaveṇḍaputtā, samuddatīre paricārayantā;

饮用了的那些盲目孩童，在海岸边侍奉；

Upakkamuṃ musalebhi aññamaññaṃ, tassā puṇṇaṃ kumbhamimaṃ kiṇātha.

他们用杵相互捣击这满满一坛酒，叫卖此坛。

§58

58.

‘‘Yaṃ ve pitvā pubbadevā pamattā, tidivā cutā sassatiyā samāyā;

那些过往的昔世天人，曾经大意失神，度过了白昼与七十年之时；

Taṃ tādisaṃ majjamimaṃ niratthakaṃ, jānaṃ mahārāja kathaṃ piveyya.

如此无益的这中间容器，伟大的国王啊，应当怎样饮用它呢？

§59

59.

‘‘Nayimasmiṃ kumbhasmiṃ dadhi vā madhu vā, evaṃ abhiññāya kiṇāhi rāja;

国王啊，这坛中无论是酸奶还是蜂蜜，凭着这样的洞察而购买；

Evañhimaṃ kumbhagatā mayā te, akkhātarūpaṃ tava sabbamittā’’ti.

像这样，我说这坛之中装的，全是你的朋友们的形象。」

Tattha vajjānītiādīnavā. Gaḷeyyāti gacchanto pade pade parivatteyya. Yaṃ pitvā pateti yaṃ pivitvā pateyya. Sobbhanti āvāṭaṃ. Candaniyoḷigallanti candanikañca oḷigallañca. Abhojaneyyanti bhuñjituṃ ayuttaṃ. Anesamānoti anissaro. Gorivāti goṇo viya. Bhakkhasādīti purāṇakasaṭakhādako, yathā so tattha tattha bhakkhasaṃ pariyesanto āhiṇḍati, evaṃ āhiṇḍatīti attho. Anāthamānoti niravassayo anātho viya. Upagāyatīti aññaṃ gāyantaṃ disvā upagantvā gāyati. Acelovāti acelako viya. Visikhantarānīti antaravīthiyo. Ativelasāyīti aticirampi niddaṃ okkameyya. ‘‘Ativelacārī’’tipi pāṭho, ativelacārī hutvā careyyāti attho.

其中，「应避之」等为过患。『会滚倒』者，行走时步步翻倒也。『饮之而倒』者，饮后将倒也。『坑穴』者，土坑也。『污水渠与阴沟』者，污水渠与阴沟二处也。『不应食用』者，不宜取食也。『无主宰』者，无自主之力也。『如牛』者，如公牛也。『寻觅陈腐草料』者，食旧腐杂物之意；犹如该牛处处寻觅食物而游荡，此亦如是游荡之义也。『无依无靠』者，无所依止、如孤苦无依之人也。『随人歌唱』者，见他人歌唱，便趋前同唱也。『如裸行者』者，如裸行外道也。『街道之间』者，诸街巷之间也。『过度卧睡』者，纵极长久亦将沉入睡眠也。另有异本作『过度游行』，义为成为过度游行者而游行也。

Dārukaṭallakovāti dārumayayantarūpakaṃ viya. Bhogajāniñcupentīti bhogajāniñca upenti, pāṇātipātādīni katvā daṇḍapīḷitā dhanajāniñca aññañca vadhabandhanādidukkhaṃ pāpuṇantīti attho. Vantagatoti attano vantasmiṃ gato. Byasannoti byasanāpanno. ‘‘Visanno’’tipi pāṭho , tasmiṃ vante osannoti attho. Ukkaṭṭhoti ahaṃ mahāyodho, ko mayā sadiso atthīti evaṃ ukkaṃsagato hutvā. Āvilakkhoti rattakkho. Sabbapathavīti sabbā pathavī. ‘‘Sabbaputhuvī’’tipi pāṭho. Cāturantoti catusamuddapariyantāya pathaviyā issaro. Mānātimānāti mānakārikā. Sesapadesupi eseva nayo. Gatīti nibbatti. Niketoti nivāso. Tassā puṇṇanti yā evarūpā, tassā puṇṇaṃ. Iddhānīti samiddhāni. Phītānīti vatthālaṅkārakappabhaṇḍehi pupphitāni. Ucchinnadāyajjakatānīti ucchinnadāyādāni niddhanāni katāni. Yattha vināsayantīti yaṃ nissāya yattha patiṭṭhitā, evaṃ bahumpi dhanadhaññādisāpateyyaṃ nāsayanti, kapaṇā honti.

『如木制玩偶』者，如木头所制之机关人偶也。『招致财产损失』者，招来财产之损失；谓行杀生等恶行后，受刑罚逼迫，损失钱财，并遭受其他诸如处死、监禁等苦也。『归于所吐之处』者，前往自身所呕吐之处也。『遭遇败亡』者，堕入败亡也。另有异本作『沉没』，义为沉没于彼所吐之处也。『自高自大』者，以「我乃大勇士，谁能与我相比」之心，抬高自身也。『眼赤』者，眼目充血发红也。『一切大地』者，所有大地也。另有异本作『全部大地』。『四际之主』者，以四海为边界之大地的主宰也。『骄慢傲慢』者，制造骄慢者也。其余诸语句亦依此方式理解。『趣』者，投生也。『居所』者，住处也。『她的满盈』者，如此这般之她，她的满盈也。『繁盛』者，昌盛兴旺也。『丰饶』者，以衣物、装饰、器具而如花盛开也。『使遗产断绝』者，令继承人断绝，使之陷于贫困也。『凡依之而住者，彼处败亡』者，凡依靠她、安住于彼处者，如此将大量钱财谷物等资产耗尽，沦为贫苦之人也。

Dittarūpoti dappitarūpo. Gaṇheyyāti bhariyasaññāya kilesavasena hatthe gaṇheyya. Dāsampi gaṇheti attano dāsampi kilesavasena ‘‘sāmiko me’’ti gaṇheyya. Pivitvānāti pivitvā. Duccaritaṃ caritvāti evaṃ tīhi dvārehi dasavidhampi akusalaṃ katvā. Yaṃ yācamānāti yaṃ purisaṃ pubbe suraṃ apivantaṃ bahuṃ hiraññaṃ pariccajantā musāvādaṃ karohīti yācamānā na labhanti. Pitvāti pivitvā ṭhito. Nappajānāti vuttoti ‘‘kenaṭṭhena āgatosī’’ti vutto sāsanassa duggahitattā taṃ atthaṃ na jānāti. Hirīmanāpīti hirīyuttacittāpi. Ekathūpāti sūkarapotakā viya hīnajaccehipi saddhiṃ ekarāsī hutvā. Anāsakāti nirāhārā. Thaṇḍiladukkhaseyyanti bhūmiyaṃ dukkhaseyyaṃ sayanti. Āyasakyanti garahaṃ.

『显露自大之态』者，表现傲慢之相也。『会去抓握』者，以妻子之想，受烦恼驱使而执其手也。『亦抓握奴仆』者，受烦恼驱使，将自己的奴仆也认作「他是我的主人」而抓握也。『饮后』者，饮酒之后也。『行诸恶行』者，如此经由身口意三门，造作十种不善业也。『向之哀求者』者，昔日向那些不饮酒、施舍大量金银之人哀求「请为我说妄语」，却求之不得也。『饮后而立』者，饮酒后站立之人也。『不知所说之义』者，被问「你来此何故」，因未善领受教法，不知其义也。『具有惭愧心者』者，心中有惭愧之人也。『聚为一堆』者，犹如小猪仔，与下贱种姓者混为一群也。『无食者』者，断绝饮食之人也。『卧于坚地之苦眠』者，卧于地上受苦而眠也。『遭受讥嫌』者，遭受斥责也。

Pattakhandhāti patitakkhandhā. Kūṭahatāvāti gīvāya baddhena kūṭena hatā gāvo viya, yathā tā tiṇaṃ akhādantiyo pānīyaṃ apivantiyo sayanti, tathā sayantīti attho. Ghoravisamivāti ghoravisaṃ viya. Visasamānanti visasadisaṃ. Andhakaveṇḍaputtāti dasa bhātikarājāno. Upakkamunti pahariṃsu. Pubbadevāti asurā. Tidivāti tāvatiṃsadevalokā. Sassatiyāti sassatā, dīghāyukabhāvena niccasammatā devalokāti attho. Samāyāti saddhiṃ asuramāyāhi. Jānanti evaṃ ‘‘niratthakaṃ eta’’nti jānanto tumhādiso paṇḍito puriso kathaṃ piveyya . Kumbhagatā mayāti kumbhagataṃ mayā, ayameva vā pāṭho. Akkhātarūpanti sabhāvato akkhātaṃ.

『肩膀下垂』者，双肩塌落也。『如被枷打之牛』者，如颈上套枷而被击打之牛——犹如那些牛不食草、不饮水而卧，此亦如是而卧之义也。『如可怖之毒』者，如可怖之毒物也。『等同于毒』者，与毒相似也。『案达咖宾哒族诸子』者，十位兄弟国王也。『出手攻打』者，予以打击也。『昔日之天』者，阿修罗也。『忉利天界』者，三十三天天界也。『永恒』者，永久长存；谓因长寿之故，被视为常住之天界也。『以阿修罗之幻术』者，以阿修罗幻术相合也。『应当知晓』者，知晓「此乃无益之事」——如你这般的智者，怎能饮酒？『我所置于瓮中者』者，由我置于瓮中，或即此异本之读法也。『如实宣说』者，依其本性如实宣说也。

Taṃ sutvā rājā surāya ādīnavaṃ ñatvā tuṭṭho sakkassa thutiṃ karonto dve gāthā abhāsi –

听闻此言，国王晓得饮酒的害处，欢喜地向天帝说赞，唱诵了两句诗——

§60

60.

‘‘Na me pitā vā athavāpi mātā, etādisā yādisako tuvaṃsi;

‘无论是我的父亲，还是我的母亲，都比不上你这般饮酒之人。’

Hitānukampī paramatthakāmo, sohaṃ karissaṃ vacanaṃ tavajja.

『我愿为你作最利益众生、最慈悲、最契究真理者，故当作此言。』

§61

61.

‘‘Dadāmi te gāmavarāni pañca, dāsīsataṃ satta gavaṃsatāni;

『我赠予你五片良田，七百头良牛分属之奴婢；』

Ājaññayutte ca rathe dasa ime, ācariyo hosi mamatthakāmo’’ti.

『以及十乘战车都已备好，愿你为我的导师，皆为我所愿。』

Tattha gāmavarānīti, brāhmaṇa, ācariyassa nāma ācariyabhāgo icchitabbo, saṃvacchare saṃvacchare satasahassuṭṭhānake tuyhaṃ pañca gāme dadāmīti vadati. Dasa imeti ime dasa purato ṭhite kañcanavicitte rathe dassento evamāha.

此中所谓五片良田者，婆罗门，应知为导师名下地分。每年年终，在数以万计的万栖集会后，以此言告：「吾每年愿授汝五片田地。」所谓十者，即前方并列而立之镶嵌金饰之十乘战车，显现如此者。

Taṃ sutvā sakko devattabhāvaṃ dassetvā attānaṃ jānāpento ākāse ṭhatvā dve gāthā abhāsi –

世尊听此，经萨咖显现其神力，自知其身，立于空中，而作两句偈颂：

§62

62.

‘‘Taveva dāsīsatamatthu rāja, gāmā ca gāvo ca taveva hontu;

『唯汝当为奴婢主宰，田地与牛群皆属汝；』

Ājaññayuttā ca rathā taveva, sakkohamasmī tidasānamindo.

车马都是依赖于御者的，我就是天界的天帝萨咖。

§63

63.

‘‘Maṃsodanaṃ sappipāyāsaṃ bhuñja, khādassu ca tvaṃ madhumāsapūve;

“请你吃美味的肉酿和香甜的乳糜，也请你饮用正当时节的甜蜜蜂蜜。”

Evaṃ tuvaṃ dhammarato janinda, anindito saggamupehi ṭhāna’’nti.

你若如此喜爱法，不受责难，即可升入天界的居所。”

Tattha evaṃ tuvaṃ dhammaratoti evaṃ tvaṃ nānaggarasabhojanaṃ bhuñjanto surāpānā virato tīṇi duccaritāni pahāya tividhasucaritadhammarato hutvā kenaci anindito saggaṭṭhānaṃ upehīti.

在那里，你若因喜爱法，即使你不放弃仙界牛头食、断绝饮酒及远离三种不善行为，成为行三种善行法的人，也会被某些人称赞，得以到天界居住。

Iti sakko tassa ovādaṃ datvā sakaṭṭhānameva gato. Sopi suraṃ apivitvā surābhājanāni bhindāpetvā sīlaṃ samādāya dānaṃ datvā saggaparāyaṇo ahosi. Jambudīpepi anukkamena surāpānaṃ vepullappattaṃ jātaṃ.

于是萨咖将此劝诫告诫后，即刻前往车坛。他喝断酒，断绝酗酒之举，心守戒律，行布施，终向天界之善道努力。于是在人间出现了众多断酒者。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā rājā ānando ahosi, sakko pana ahameva ahosi’’nti.

老师在宣说此法义，引出本生故事说：“当时国王是阿难，天帝萨咖正是我本人。”

Kumbhajātakavaṇṇanā dutiyā. · 瓶本生注释第二

[513] 3. Jayaddisajātakavaṇṇanā

第513节 3. 《捷迪萨经》的注释

Cirassaṃvata meti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ mātuposakabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Paccuppannavatthu sāmajātakasadisaṃ (jā. 2.22.296 ādayo). Tadā pana satthā ‘‘porāṇakapaṇḍitā kañcanamālaṃ setacchattaṃ pahāya mātāpitaro posesu’’nti vatvā atītaṃ āhari.

由于时日久远，世尊住在祇树给孤独园时，曾对一位母亲供养比库开示。这个开示的主题是现前事例，类似于《生经》中所载的同类故事（生经第二部第22篇第296节起）。那时世尊曾说：“过去的智者放弃了黄金项链和白色遮阳蓬，父母因此发怒。”此言讲述过去的往事。

Atīte kapilaraṭṭhe uttarapañcālanagare pañcālo nāma rājā ahosi. Tassa aggamahesī gabbhaṃ paṭilabhitvā puttaṃ vijāyi. Tassā purimabhave ekā sapattikā kujjhitvā ‘‘tuyhaṃ jātaṃ jātaṃ pajaṃ khādituṃ samatthā bhavissāmī’’ti patthanaṃ ṭhapetvā yakkhinī ahosi. Sā tadā okāsaṃ labhitvā tassā passantiyāva taṃ allamaṃsapesivaṇṇaṃ kumārakaṃ gahetvā murumurāyantī khāditvā pakkāmi. Dutiyavārepi tatheva akāsi. Tatiyavāre pana tassā pasūtigharaṃ paviṭṭhakāle gehaṃ parivāretvā gāḷhaṃ ārakkhaṃ akaṃsu. Vijātadivase yakkhinī āgantvā puna dārakaṃ aggahesi. Devī ‘‘yakkhinī’’ti mahāsaddamakāsi. Āvudhahatthā purisā āgantvā deviyā dinnasaññāya yakkhiniṃ anubandhiṃsu. Sā khādituṃ okāsaṃ alabhantī tato palāyitvā udakaniddhamanaṃ pāvisi. Dārako mātusaññāya tassā thanaṃ mukhena gaṇhi. Sā puttasinehaṃ uppādetvā tato palāyitvā susānaṃ gantvā dārakaṃ pāsāṇaleṇe ṭhapetvā paṭijaggi. Athassa anukkamena vaḍḍhamānassa manussamaṃsaṃ āharitvā adāsi. Ubhopi manussamaṃsaṃ khāditvā tattha vasiṃsu. Dārako attano manussabhāvaṃ na jānāti ‘‘yakkhiniputtosmī’’ti saññāya. So attabhāvaṃ jahitvā antaradhāyituṃ na sakkoti. Athassa sā antaradhānatthāya ekaṃ mūlaṃ adāsi. So mūlānubhāvena antaradhāyitvā manussamaṃsaṃ khādanto vicarati. Yakkhinī vessavaṇassa mahārājassa veyyāvaccatthāya gatā tattheva kālamakāsi. Devīpi catutthavāre aññaṃ puttaṃ vijāyi. So yakkhiniyā muttattā arogo ahosi. Paccāmittaṃ yakkhiniṃ jinitvā jātattā ‘‘jayaddisakumāro’’tissa nāmaṃ akaṃsu. So vayappatto sabbasippesu nipphattiṃ patvā chattaṃ ussāpetvā rajjamanusāsi.

过去在迦毗罗国北方的五兰城，有一国王名叫五兰王。他的正妻怀孕后生下一子。当时王后前世为一恶鬼，曾立誓说：“你既已出生，我们将能食用你这个幼儿。”她成为一名妖鬼。那时，她趁机抓住这位幼儿，颜色如同新剥肉般，咕嘟咕嘟地啃食后离开。第二天依然如此。第三天，当她开了产房大门后，围住房屋施行严密守护。到了出生之日，妖鬼再次前来抓幼儿。女王喊道：“妖鬼啊！”于是有人携兵器前来，凭借女王的示意追赶妖鬼。妖鬼未得食而仓皇逃走，进入水潭淹没。幼儿用母亲的意识头部抓住那处。女妖发出母爱，放了幼儿后逃去，前往葬场捡起幼儿放于岩石旁反复吮噬。随后由于幼儿的哭泣，吸引了人肉，妖鬼给他人肉进食。两人皆食人肉，竟住于同处。幼儿不知自己为人乃误以为是“妖鬼之子”。他放弃了人身而不能消失。为此，妖鬼送他一根根茎。幼儿依附根茎而隐匿，吃着人肉游荡。那妖鬼去大火王梵天处求助，女王第四次生下另一子。那子与妖鬼断缘，健康无病。后来制服了那妖鬼，给幼儿赐名“捷迪萨太子”。他渐长老，终老在产业里，撑起遮阳蓬，安然居住。

Tadā bodhisatto tassa aggamahesiyā kucchimhi nibbatti, ‘‘alīnasattukumāro’’tissa nāmaṃ kariṃsu. So vayappatto uggahitasabbasippo uparājā ahosi. Sopi yakkhiniputto aparabhāge pamādena taṃ mūlaṃ nāsetvā antaradhāyituṃ asakkonto dissamānarūpova susāne manussamaṃsaṃ khādi. Manussā taṃ disvā bhītā āgantvā rañño upakkosiṃsu ‘‘deva eko yakkho dissamānarūpo susāne manussamaṃsaṃ khādati, so anukkamena nagaraṃ pavisitvā manusse māretvā khādissati, taṃ gāhāpetuṃ vaṭṭatī’’ti. Rājā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇitvā ‘‘gaṇhatha na’’nti āṇāpesi. Balakāyo gantvā susānaṃ parivāretvā aṭṭhāsi. Yakkhiniputto naggo ubbiggarūpo maraṇabhayabhīto viravanto manussānaṃ antaraṃ pakkhandi. Manussā ‘‘yakkho’’ti maraṇabhayabhītā dvidhā bhijjiṃsu. Sopi tato palāyitvā araññaṃ pāvisi, na puna manussapathaṃ āgacchi. So ekaṃ mahāvattaniaṭaviṃ nissāya maggapaṭipannesu manussesu ekekaṃ gahetvā araññaṃ pavisitvā māretvā khādanto ekasmiṃ nigrodhamūle vāsaṃ kappesi.

当时，菩萨在那王后子宫内形成，名为“邻人子”。他长大成人，成为王太子继承人。他是妖鬼之子，因懈怠未除掉根茎，无法隐匿，露出形体在葬场吃人肉。人们见到惊恐，告知国王说：“有一妖鬼，似人形，在葬场吃人肉，将来必入城中杀人吃人，现当捕获。”国王听此赞叹曰：“好啊”，命令“拿住他吧”。士兵们赶往葬场围捕。他妖鬼之子裸露，面貌恐怖，惧怕死亡逃向人群。人们恐惧称“妖鬼”，惊惧奔散。他逃进森林，不再踏上人迹之路。他依靠一片大森林，捕杀食人，安住于一榕树下。

Atheko satthavāhabrāhmaṇo aṭavipālānaṃ sahassaṃ datvā pañcahi sakaṭasatehi taṃ maggaṃ paṭipajji. Manussayakkho viravanto pakkhandi, bhītā manussā urena nipajjiṃsu. So brāhmaṇaṃ gahetvā palāyanto khāṇunā pāde viddho aṭavipālesu anubandhantesu brāhmaṇaṃ chaḍḍetvā attano vasanaṭṭhānarukkhamūle nipajji. Tassa tattha nipannassa sattame divase jayaddisarājā migavadhaṃ āṇāpetvā nagarā nikkhami. Taṃ nagarā nikkhantamattameva takkasilavāsī nando nāma mātuposakabrāhmaṇo catasso satārahagāthāyo ādāya āgantvā rājānaṃ addasa. Rājā ‘‘nivattitvā suṇissāmī’’ti tassa nivāsagehaṃ dāpetvā migavaṃ gantvā ‘‘yassa passena migo palāyati, tasseva gīvā’’ti āha. Atheko pasadamigo uṭṭhahitvā rañño abhimukho gantvā palāyi. Amaccā parihāsaṃ kariṃsu. Rājā khaggaṃ gahetvā taṃ anubandhitvā tiyojanamatthake patvā khaggena paharitvā dve khaṇḍāni karitvā kājenādāya āgacchanto manussayakkhassa nipannaṭṭhānaṃ patvā dabbatiṇesu nisīditvā thokaṃ vissamitvā gantuṃ ārabhi. Atha naṃ so uṭṭhāya ‘‘tiṭṭha kuhiṃ gacchasi, bhakkhosi me’’ti hatthe gahetvā paṭhamaṃ gāthamāha –

有一位长老婆罗门施舍了千名林中管卫者，并以五百车马护卫他，使这条道路安全。妖鬼之子惊惧逃走，惊恐的人们伏地拜服。他带走婆罗门，逃入山林，因脚部受伤，丢下婆罗门，躲藏于树根下。第七天，捷迪萨王命人猎鹿，鹿群出城。城中一位名叫难多的婆罗门持四百八十四首颂来到王面前。王命他返席安坐，前往猎鹿。他说道：“若被鹿发现，人将逃走。”后来鹿王站起，向王面走去，王怕被嘲笑而逃跑。王持剑追赶，至三由旬之外，用剑击打，形成两块肉块，带回座位坐下，去除疲劳后准备离去。他起身说：“站住！你要去哪里？你吃了我的肉。”握住头部，誦诵了第一首颂歌——

§64

64.

‘‘Cirassaṃ vata me udapādi ajja, bhakkho mahā sattamibhattakāle;

“我久远没有水喝，今朝饮我七年粮；

Kutosi kovāsi tadiṅgha brūhi, ācikkha jātiṃ vidito yathāsī’’ti.

『你从何处怒骂？请明示，如实告知已知的起因』。

Tattha bhakkho mahāti mahābhakkho. Sattamibhattakāleti pāṭipadato paṭṭhāya nirāhārassa sattamiyaṃ bhattakāle. Kutosīti kuto āgatosīti.

这里的『食者』是指大食者，按修行次第第七食者，即在饥饿时刻的第七次进食。『从何处？从哪里来？』是指其来源和到来之处。

Rājā yakkhaṃ disvā bhīto ūrutthambhaṃ patvā palāyituṃ nāsakkhi, satiṃ pana paccupaṭṭhāpetvā dutiyaṃ gāthamāha –

国王见到外道魔鬼，因害怕而慌乱起身跌倒，无法逃走，但保持觉知，回忆起上一次的偈语，于是第二次宣说：

§65

65.

‘‘Pañcālarājā migavaṃ paviṭṭho, jayaddiso nāma yadissuto te;

『五位阿拉王进入鹿群，名为胜光者，是那些领头的猎手；

Carāmi kacchāni vanāni cāhaṃ, pasadaṃ imaṃ khāda mamajja muñcā’’ti.

我在森林中徘徊狩猎，吃这美味，望你放行，莫要抓捕我』。

Tattha migavaṃ paviṭṭhoti migavadhāya raṭṭhā nikkhanto. Kacchānīti pabbatapassāni. Pasadanti pasadamigaṃ.

其中『进入鹿群』是指为猎鹿而到达国土。『狩猎』是指山间侵袭。『美味』指美味猎鹿。

Taṃ sutvā yakkho tatiyaṃ gāthamāha –

彼时，夜叉听闻后，吟唱第三偈说——

§66

66.

‘‘Seneva tvaṃ paṇasi sassamāno, mamesa bhakkho pasado yaṃ vadesi;

“如同军队整齐集结一般，你虽然安坐，我的比库啊，讷言所说言语甚欢；

Taṃ khādiyāna pasadaṃ jighaññaṃ, khādissaṃ pacchā na vilāpakālo’’ti.

这饮食之欢欲望将至，我吃下后不会哭泣悲叹。”

Tattha senevāti mama santakeneva. Paṇasīti voharasi attānaṃ vikkiṇāsi. Sassamānoti vihiṃsayamāno. Taṃ khādiyānāti taṃ paṭhamaṃ khāditvā. Jighaññanti ghasitukāmo. Khādissanti etaṃ pacchā khādissāmi. Na vilāpakāloti mā vilapi. Nāyaṃ vilāpakāloti vadati.

此处“如军队”者，谓如我军之阵列也。“安坐”者，意谓你安然自居。“讷言”者，乃受伤害之意。“饮食”者，谓首次食用之物。“欲”者，欲食之意。“我必食”意谓以后仍要食之。“不哭泣”意谓不要悲叹，非谓此时无哭泣。

Taṃ sutvā rājā nandabrāhmaṇaṃ saritvā catutthaṃ gāthamāha –

夜叉闻此，王召来了婆罗门南达，吟唱第四偈说——

§67

67.

‘‘Na catthi mokkho mama nikkayena, gantvāna pacchāgamanāya paṇhe;

“无脱离我敌时枷锁，谓往归来路所困惑；

Taṃ saṅgaraṃ brāhmaṇassappadāya, saccānurakkhī punarāvajissa’’nti.

这是对婆罗门所求财物的汇集，善护真实诚信之后再次前来之意。

Tattha na catthīti na ce mayhaṃ nikkayena vimokkho atthi. Gantvānāti evaṃ sante ajja imaṃ migamaṃsaṃ khāditvā mama nagaraṃ gantvā. Paṇheti pageyeva, sveva pātarāsakāle paccāgamanatthāya paṭiññaṃ gaṇhāhīti adhippāyo. Taṃ saṅgaranti mayā ‘‘dhanaṃ te dassāmī’’ti brāhmaṇassa saṅgaro kato, taṃ tassa datvā imaṃ mayā vuttaṃ saccaṃ anurakkhanto ahaṃ puna āgamissāmīti attho.

其中并无他义，若我此处并无出离之缘，前往之后，既已食用了这山林的猎物，回到我的城镇，此时正当黄昏，为了能回来，我始终承担了应当回归的义务。这种汇集，即我对婆罗门说「我将显现财物给你」的汇集。将那财物给了他，因着他说的话真实，我守护这真理，所以我必然再来，乃此义理。

Taṃ sutvā yakkho pañcamaṃ gāthamāha –

听到此言，夜叉作了第五句偈说——

§68

68.

‘‘Kiṃ kammajātaṃ anutappate tvaṃ, pattaṃ samīpaṃ maraṇassa rāja;

「你为何为所作业所悔恨，得到亲近死亡的法位王者？

Ācikkha me taṃ api sakkuṇemu, anujānituṃ āgamanāya paṇhe’’ti.

请传告我，诸天啊，令我准许前来承闻此法。」

Tattha kammameva kammajātaṃ. Anutappateti taṃ anutappati. Pattanti upagataṃ. Api sakkuṇemūti api nāma taṃ tava sokakāraṇaṃ sutvā pātova āgamanāya taṃ anujānituṃ sakkuṇeyyāmāti attho.

其中正是因果业所作故，所谓悔恨即是悔恨。得到者即是已近得者。至于‘诸天’，意指因听闻你的忧愁缘故，特来降临承准其来。

Rājā taṃ kāraṇaṃ kathento chaṭṭhaṃ gāthamāha –

国王在说明此因由时，吟诵第六偈说——

§69

69.

‘‘Katā mayā brāhmaṇassa dhanāsā, taṃ saṅgaraṃ paṭimukkaṃ na muttaṃ;

‘我曾为婆罗门作富财积聚之业，此积聚我不放弃，非安然释放；

Taṃ saṅgaraṃ brāhmaṇassappadāya, saccānurakkhī punarāvajissa’’nti.

此积聚是为婆罗门所有，我坚定守护，决不违犯。’

Tattha paṭimukkaṃ na muttanti catasso satārahā gāthā sutvā ‘‘dhanaṃ te dassāmī’’ti paṭiññāya mayā attani paṭimuñcitvā ṭhapitaṃ, na pana taṃ muttaṃ dhanassa adinnattā.

此时，听闻此不予放弃之语，四位监察者吟诵警戒偈言『我示汝财』，我应允而将其放归自身，然并非非法夺取此财。

Taṃ sutvā yakkho sattamaṃ gāthamāha –

闻此，夜叉吟诵第七偈说——

§70

70.

‘‘Yā te katā brāhmaṇassa dhanāsā, taṃ saṅgaraṃ paṭimukkaṃ na muttaṃ;

‘尔所为婆罗门积聚之财，此积聚尔不放弃也；

Taṃ saṅgaraṃ brāhmaṇassappadāya, saccānurakkhī punarāvajassū’’ti.

那场纠纷因婆罗门的轻率而起，然而实际上他是守护真理、重复来请的。

Tattha punarāvajassūti puna āgacchassu.

其中所谓重复来请者，即是再次前来。

Evañca pana vatvā rājānaṃ vissajjesi. So tena vissaṭṭho ‘‘tvaṃ mā cintayi, ahaṃ pātova āgamissāmī’’ti vatvā magganimittāni sallakkhento attano balakāyaṃ upagantvā balakāyaparivuto nagaraṃ pavisitvā nandabrāhmaṇaṃ pakkosāpetvā mahārahe āsane nisīdāpetvā tā gāthā sutvā cattāri sahassāni datvā yānaṃ āropetvā ‘‘imaṃ takkasilameva nethā’’ti manusse datvā brāhmaṇaṃ uyyojetvā dutiyadivase paṭigantukāmo hutvā puttaṃ āmantetvā anusāsi. Tamatthaṃ dīpento satthā dve gāthā abhāsi –

于是如此说过后，他让国王放心。他因此被说服，说『你不要担忧，我必定亲自前来』，便指出道路的标志，带领自己的军队，进入士兵包围的城中，命令婆罗门南达坐于大桌席上，听诵那首颂歌，并赏赐他四千币，安排乘车，当面赠与人们，说『这就是智慧的灯盏』，鼓励婆罗门。第二日，心怀归来之愿，召见子弟，教诲他们。对此，觉者亲自宣说两首颂诗——

§71

71.

‘‘Muttoca so porisādassa hatthā, gantvā sakaṃ mandiraṃ kāmakāmī;

『那位国王逃脱了亲王的手，前往自己喜爱的宫殿；

Taṃ saṅgaraṃ brāhmaṇassappadāya, āmantayī puttamalīnasattuṃ.

那场纠纷因婆罗门的轻率而起，拜访那住着恶子之人。』

§72

72.

‘‘Ajjeva rajjaṃ abhisiñcayassu, dhammaṃ cara sesu paresu cāpi;

『今日你当浇灌国土，照常约束诸人遵行法令；

Adhammakāro ca te māhu raṭṭhe, gacchāmahaṃ porisādassa ñatte’’ti.

“那些为非作歹之人，你们应当知道是在国家中，我愿同领主的亲族一同前往。”

Tattha alīnasattunti evaṃnāmakaṃ kumāraṃ. Pāḷiyaṃ pana ‘‘arinasattu’’nti likhitaṃ. Ajjeva rajjanti putta rajjaṃ te dammi, tvaṃ ajjeva muddhani abhisekaṃ abhisiñcayassu. Ñatteti abhyāse, santiketi attho.

其中有一个名叫阿里那萨多的王子，巴利文却写作“阿里那萨多”，意味“非亲族者”。“阿耶瓦”是“今天”，“拉贾缇”是“统治”，“普塔”是“子嗣”，“塔”即“你的”，意思是“今天我将把王权交给你的儿子，你也当今天为其施行加冕与浇洒仪式”。“Ñatte”为“亲族”的意思，意味着“亲族亲近”；“santike”为“在场、相见”的意思。

Taṃ sutvā kumāro dasamaṃ gāthamāha –

听闻此言，王子作第十首偈曰——

§73

73.

‘‘Kiṃ kamma krubbaṃ tava deva pāva, nārādhayī taṃ tadicchāmi sotuṃ;

“你的恶业来自何处，天神啊，我真不愿听闻这种事；

Yamajja rajjamhi udassaye tuvaṃ, rajjampi niccheyyaṃ, tayā vināha’’nti.

你如果今天在王位上消沈，那么王权也将消失，没有了你依赖。”

Tattha krubbanti karonto. Yamajjāti yena anārādhakammena ajja maṃ rajjamhi tvaṃ udassaye ussāpesi patiṭṭhāpesi, taṃ me ācikkha, ahañhi tayā vinā rajjampi na icchāmīti attho.

此处人们正在作恶，意指你今天以非恩事之业而使我在王位上衰落、失权，你要告诉我这点，我不愿因你而失去王权。”

Taṃ sutvā rājā anantaraṃ gāthamāha –

国王听闻此语，随即吟诵偈言—

§74

74.

‘‘Na kammunā vā vacasāva tāta, aparādhitohaṃ tuviyaṃ sarāmi;

“非因业或言语，我在你之中未曾受罪；

Sandhiñca katvā purisādakena, saccānurakkhī punāhaṃ gamissa’’nti.

与人立约立信，我必护持真言而复往。”

Tattha aparādhitoti aparādhaṃ ito. Tuviyanti tava santakaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, ahaṃ ito tava kammato vā tava vacanato vā kiñci mama appiyaṃ aparādhaṃ na sarāmīti. Sandhiñca katvāti maṃ pana migavaṃ gataṃ eko yakkho ‘‘khādissāmī’’ti gaṇhi. Athāhaṃ brāhmaṇassa dhammakathaṃ sutvā tassa sakkāraṃ katvā ‘‘sve tava pātarāsakāle āgamissāmī’’ti tena purisādakena sandhiṃ saccaṃ katvā āgato, tasmā taṃ saccaṃ anurakkhanto puna tattha gamissāmi, tvaṃ rajjaṃ kārehīti vadati.

此处“未曾受罪”者，意谓损犯之罪也；“你之中”者，意谓你所终结者也。即所说者曰：『亲爱者，我对你从业所为或言辞中，并无非喜爱之损犯。』立约者，谓我曾有一兽归山林，一亚卡持言“我将食之”。我闻婆罗门教法，礼敬彼者曰“当你餐时，我当至尔侧”，以此人与之立约持真言而至故，故言必复往，尔作王事。」

Taṃ sutvā kumāro gāthamāha –

闻此，王子复吟诵偈言—

§75

75.

‘‘Ahaṃ gamissāmi idheva hohi, natthi tato jīvato vippamokkho;

“我必往彼，即在此处，离生时彼无生止。”

Sace tuvaṃ gacchasiyeva rāja, ahampi gacchāmi ubho na homā’’ti.

『如果你要去，我亦必去，我们二人不可分开』。

Tattha idhevāti tvaṃ idheva hoti. Tatoti tassa santikā jīvantassa mokkho nāma natthi. Ubhoti evaṃ sante ubhopi na bhavissāma.

此中『在此』意谓『你在此处』。『彼』者，是指彼此相依的现前生命，不存在解脱的可能。既然如此，我们也不可能彼此分离。

Taṃ sutvā rājā gāthamāha –

听闻此语，国王说律诗：

§76

76.

‘‘Addhā hi tāta satānesa dhammo, maraṇā ca me dukkhataraṃ tadassa;

『确实如此，父亲，生命是苦，死亡尤为苦难；

Kammāsapādo taṃ yadā pacitvā, pasayha khāde bhidā rukkhasūle’’ti.

当砍断树根，砍伐砍断，经受锐利树刺之苦。』

Tassattho – addhā ekaṃsena esa, tāta, satānaṃ paṇḍitānaṃ dhammo sabhāvo, yuttaṃ tvaṃ vadasi, api ca kho pana mayhaṃ maraṇatopetaṃ dukkhataraṃ assa, yadā taṃ so kammāsapādo. Bhidā rukkhasūleti tikhiṇarukkhasūle bhitvā pacitvā pasayha balakkārena khādeyyāti.

对此回答说：确实如此，父亲，贤者生命的本质乃是如此。你的话合宜。然而我断言，因业力的缘故，死亡所带的苦，比锐利树刺之苦更甚。所谓锐利树刺之苦，是指被锋利树刺刺伤、砍断并猛力咬噬而受的剧痛。

Taṃ sutvā kumāro gāthamāha –

听闻此言，王子说道——

§77

77.

‘‘Pāṇena te pāṇamahaṃ nimissaṃ, mā tvaṃ agā porisādassa ñatte;

『我以手拿住你的手，你不要离开王子的家属；

Evañca te pāṇamahaṃ nimissaṃ, tasmā mataṃ jīvitassa vaṇṇemī’’ti.

我以手拿住你的手，因此我认为你的生命可贵。』

Tattha nimissanti ahaṃ idheva tava pāṇena mama pāṇaṃ parivattessaṃ. Tasmāti yasmā etaṃ pāṇaṃ tava pāṇenāhaṃ nimissaṃ, tasmā tava jīvitassatthāya mama maraṇaṃ vaṇṇemi maraṇameva varemi, icchāmīti attho.

此中『拿住』者，于此以你的手握转我的手也。由此因你以手握我手，故为你生命之故，我愿选择死亡而舍生，此意也。

Taṃ sutvā rājā puttassa balaṃ jānanto ‘‘sādhu tāta, gacchāhī’’ti sampaṭicchi. So mātāpitaro vanditvā nagaramhā nikkhami. Tamatthaṃ pakāsento satthā upaḍḍhagāthamāha –

听闻此言，王知子力说道：「好啊，孩子，我们一起去吧。」于是恭敬父母，从城中出发。对此，教师宣示而复诵歌曰——

§78

78.

‘‘Tato have dhitimā rājaputto, vanditvā mātu ca pitu ca pāde’’ti.

『然后，这聪慧的王子，恭敬地顶礼母亲与父亲的双足。』

Tattha pādeti pāde vanditvā nikkhantoti attho;

此中『脚礼脚后而退去』之义，谓于他人脚趋礼毕后，随后起身离去。

Athassa mātāpitaropi bhaginīpi bhariyāpi amaccaparijanehi saddhiṃyeva nikkhamiṃsu. So nagarā nikkhamitvā pitaraṃ maggaṃ pucchitvā suṭṭhu vavatthapetvā mātāpitaro vanditvā sesānaṃ ovādaṃ datvā acchambhito kesarasīho viya maggaṃ āruyha yakkhāvāsaṃ pāyāsi. Taṃ gacchantaṃ disvā mātā sakabhāvena saṇṭhātuṃ asakkontī pathaviyaṃ pati. Pitā bāhā paggayha mahantena saddena kandi. Tampi atthaṃ pakāsento satthā –

那时，他的父母、姐妹、妻子及非亲属家人，乃至亲近者皆一同离去。离开城邑后，父亲询问道路，详细说明方向后，向父母致敬，交付余留嘱托，如同狮子（譬喻为勇猛无畏之象征）挺立头颅，遂迈步前行，赴亚卡居所守护。母亲见其远去，因不能同路而心生怅惘，遂倒卧地面悲伤。父亲抱臂，发出洪亮悲啸。佛陀也揭示此意，称说：

‘‘Dukhinissa mātā nipatā pathabyā, pitāssa paggayha bhujāni kandatī’’ti. –

『忧伤的母亲倒于大地，父亲抱臂悲啸』。

Upaḍḍhagāthaṃ vatvā tassa pitarā payuttaṃ āsīsavādaṃ abhivādanavādaṃ mātarā bhaginībhariyāhi ca kataṃ saccakiriyaṃ pakāsento aparāpi catasso gāthā abhāsi –

父亲唱诵起讽颂诗，伴随各种敬礼言说，母亲、姐妹与妻子共同唱和，宣示实际誓言。紧接着又吟咏其他四首诗歌。

§79

79.

‘‘Taṃ gacchantaṃ tāva pitā viditvā, parammukho vandati pañjalīko;

『远行之人，父亲深知其去处，置身前方双手合十敬礼；

Somo ca rājā varuṇo ca rājā, pajāpatī candimā sūriyo ca;

如同国王索摩及瓦伦王，帕贾帕蒂女神、月亮与太阳』。

Etehi gutto purisādakamhā, anuññāto sotthi paccehi tāta.

『此者』者，由信仰正法之士护持，若与信奉正法者同住，护持其生命安稳无患。

§80

80.

‘‘Yaṃ daṇḍakirañño gatassa mātā, rāmassakāsi sotthānaṃ suguttā;

『若当年被斩之王者之母亲，及护城之勇士堪称安乐确切』者，谓彼母亲及护城战士因其坚固庇护，堪称实安之所。

Taṃ te ahaṃ sotthānaṃ karomi, etena saccena sarantu devā;

『我为尔护其安全，以此真实，诸天护佑』者，谓因此真理，我护尔安全，天神亦随之护佑。

Anuññāto sotthi paccehi putta.

『未曾知护者，请护吾子安乐』者，谓祈求未得安全者，亦能护持其子安稳。

§81

81.

‘‘Āvī raho vāpi manopadosaṃ, nāhaṃ sare jātu malīnasatte;

『纵心藏疾恙，吾未尝生污秽之业』者，谓心中虽有隐忧，然未生不洁恶行。

Etena saccena sarantu devā, anuññāto sotthi paccehi bhātika.

『凭此真实，诸天护佑，未蒙知护，请护吾兄』者，谓凭此事实，众天护持尚未知被护者，祈愿护其兄长安全。

§82

82.

‘‘Yasmā ca me anadhimanosi sāmi, na cāpi me manasā appiyosi;

“因为你没有违背我，主人，你的心意也没有使我不悦；

Etena saccena sarantu devā, anuññāto sotthi paccehi sāmī’’ti.

凭这真实愿望，诸天护持你，赐予无上的安乐。”

Tattha parammukhoti ayaṃ me putto parammukho mātāpitaro vanditvā gacchati, iti etaṃ parammukhaṃ gacchantaṃ disvā viditvā. Pañjalīkoti tasmiṃ kāle sirasi añjaliṃ ṭhapetvā vandati devatā namassati. Purisādakamhāti purisādassa santikā tena anuññāto sotthinā paccehi.

此处所谓面向前方者，是指我的儿子面向前方，敬拜父母后离去，我见他如此面向前方，已了知其事。『合掌』是当时他将双手合十于头顶以表敬礼，天众因此表示敬拜。所谓『男人的善行』，是指有男人在场时，凭此天授安乐成就无碍之护持。

Rāmassakāsīti rāmassa akāsi. Eko kira bārāṇasivāsī rāmo nāma mātuposako mātāpitaro paṭijagganto vohāratthāya gato daṇḍakirañño vijite kumbhavatīnagaraṃ gantvā navavidhena vassena sakalaraṭṭhe vināsiyamāne mātāpitūnaṃ guṇaṃ sari. Atha naṃ mātupaṭṭhānakammassa phalena devatā sotthinā ānayitvā mātu adaṃsu. Taṃ kāraṇaṃ sutavasenāharitvā evamāha. Sotthānanti sotthibhāvaṃ. Taṃ pana kiñcāpi devatā kariṃsu, mātupaṭṭhānaṃ nissāya nibbattattā pana mātā akāsīti vuttaṃ. Taṃ te ahanti ahampi te tameva sotthānaṃ karomi, maṃ nissāya tatheva tava sotthibhāvo hotūti attho. Atha vā karomīti icchāmi. Etena saccenāti sace devatāhi tassa sotthinā ānītabhāvo sacco, etena saccena mamapi puttaṃ sarantu devā , rāmaṃ viya tampi āharitvā mama dassantūti attho. Anuññātoti porisādena ‘‘gacchā’’ti anuññāto devatānaṃ ānubhāvena sotthi paṭiāgaccha puttāti vadati.

所谓『使母亲得安乐』，就是使母亲得安乐。一名居住巴拉那西的拉摩，奉母命为了贸易，前往被敌君所攻破的坤婆伐提城，耗费九年时间城邑被毁亡，母亲由此极其忧伤。于是，天众凭此护母的业报，带来安乐令其得乐。安乐者谓护佑安乐之意。天众虽无所为，却因庇护母亲之行而促成此果，故传说母亲得乐。故他们说：我也为你作此安乐，因依赖你而成你的安乐。欲为则为耳。‘凭此真实’之意在于：若天众因为此安乐而受所护，凭此真实，亦愿诸天护持我的儿子，就像护持拉摩一样供现于我之前。所谓不拒绝，乃天众因喜悦而护持儿子之意。

Jātu malīnasatteti jātu ekaṃsena alīnasatte mama bhātike ahaṃ sammukhā vā parammukhā vā manopadosaṃ na sarāmi, na mayā tamhi manopadoso katapubboti evamassa kaniṭṭhā saccamakāsi. Yasmā ca me anadhimanosi, sāmīti mama, sāmi alīnasattu yasmā tvaṃ anadhimanosi, maṃ abhibhavitvā atikkamitvā aññaṃ manena na patthesi. Na cāpi me manasā appiyosīti mayhampi ca manasā tvaṃ appiyo na hosi, aññamaññaṃ piyasaṃvāsāva mayanti evamassa aggamahesī saccamakāsi.

所谓“生来卑劣之人”，是指从未单独参与恶意，亦我与兄弟对立之时心思不合而未曾伤害，显示此不过是最微细的真谛。因为你没有违背我，主人，我所说你是卑劣之人，是因为你违背我，压制我，不用别念思及他物。并且我的心意，你也不厌恶，彼此相惜，彰显至高真谛。

Kumāropi pitarā akkhātanayena rakkhāvāsamaggaṃ paṭipajji. Yakkhopi ‘‘khattiyā nāma bahumāyā honti, ko jānāti, kiṃ bhavissatī’’ti rukkhaṃ abhiruhitvā rañño āgamanaṃ olokento nisīdi. So kumāraṃ āgacchantaṃ disvā ‘‘pitaraṃ nivattetvā putto āgato bhavissati, natthi me bhaya’’nti otaritvā tassa piṭṭhiṃ dassento nisīdi. So āgantvā tassa purato aṭṭhāsi. Atha yakkho gāthamāha –

少儿亦循父教修习守护之道。妖鬼见状，心想：武士们多有骄傲，谁知后事如何？遂攀树静观国王归来。见少儿来临，自言：‘父归去，儿将来，无所畏惧’便下树示现于其伴。彼亦迎前站立。妖鬼复诵偈言——

§83

83.

‘‘Brahā ujū cārumukho kutosi, na maṃ pajānāsi vane vasantaṃ;

‘婆罗门！你的体态端正，面容俊美，你为何不明白我住于此林？'

Luddaṃ maṃ ñatvā ‘purisādako’si, ko sotthimājānamidhāvajeyyā’’ti.

‘不识我而称我为‘不善男子’，谁能了解蒙蔽者的安乐呢？’

Tattha ko sotthimājānamidhāvajeyyāti kumāra ko nāma puriso attano sotthibhāvaṃ jānanto icchanto idhāgaccheyya, tvaṃ ajānanto āgato maññeti.

此处所谓‘谁能了解蒙蔽者的安乐’，即指那少年男子，名为‘谁’，知晓自身安乐之体，渴望由此入来；而你误以为他是不知而来。

Taṃ sutvā kumāro gāthamāha –

闻此，少年朗诵偈语说——

§84

84.

‘‘Jānāmi ludda purisādako tvaṃ, na taṃ na jānāmi vane vasantaṃ;

‘我知道你是不善男子，我却不认识你为何留林；

Ahañca puttosmi jayaddisassa, mamajja khāda pituno pamokkhā’’ti.

我本是吉达提之子，我还要报答父亲的恩情’。

Tattha pamokkhāti pamokkhahetu ahaṃ pitu jīvitaṃ datvā idhāgato, tasmā taṃ muñca, maṃ khādāhīti attho.

彼处所谓『放生』者，放生的因由是：我父亲因将自身的生命付出而解脱，因此应当放下他，意即『放生就是使我父亲生于此地而得到解脱』。

Tato yakkho gāthamāha –

于是那夜叉便讥诮地说——

§85

85.

‘‘Jānāmi puttoti jayaddisassa, tathā hi vo mukhavaṇṇo ubhinnaṃ;

『我深知，子啊，就像清楚彼此的面貌一样，

Sudukkaraññeva kataṃ tavedaṃ, yo mattumicche pituno pamokkhā’’ti.

你所为的是极其困难的行为，因为你想以放生换取你父亲的解脱』。

Tattha tathā hi voti tādiso vo tumhākaṃ. Ubhinnampi sadisova mukhavaṇṇo hotīti attho. Kataṃ tavedanti idaṃ tava kammaṃ sudukkaraṃ.

此处的意思是：他这样说，是因你们两人的面貌相似。两人长相相似的意思即是如此。所谓『你所为』，即是指你的行为乃至困难重重的业。

Tato kumāro gāthamāha –

于是那少年又讥诮地说——

§86

86.

‘‘Na dukkaraṃ kiñci mahettha maññe, yo mattumicche pituno pamokkhā;

『我认为此处没有任何难事，因由是那些想要离开父母的人；』

Mātu ca hetu paraloka gantvā, sukhena saggena ca sampayutto’’ti.

『父母作为缘故，往生他方世界，得以安乐并常居天上，』

Tattha kiñci mahettha maññeti kiñci ahaṃ ettha na maññāmi. Idaṃ vuttaṃ hoti – yakkha yo puggalo pitu vā pamokkhatthāya mātu vā hetu paralokaṃ gantvā sukhena sagge nibbattanakasukhena sampayutto bhavituṃ mattumicche marituṃ icchati, tasmā ahaṃ ettha mātāpitūnaṃ atthāya jīvitapariccāge kiñci dukkaraṃ na maññāmīti.

此处所谓『认为没有难事』，意指『我无此念』。此为说：若有鬼神，或人，为了脱离父母之缚，或因母父，往生他方界，愿生安乐之天界，得具安乐之乐，意乐死去，故我于离开母父之命之生活，不觉为困难。

Taṃ sutvā yakkho ‘‘kumāra, maraṇassa abhayānakasatto nāma natthi, tvaṃ kasmā na bhāyasī’’ti pucchi. So tassa kathento dve gāthā abhāsi –

听闻此语，鬼神问曰：『少年！死者无所畏惧安乐之处，尔何不惧？』彼回答说了两句偈颂：

§87

87.

‘‘Ahañca kho attano pāpakiriyaṃ, āvī raho vāpi sare na jātu;

『我对自身恶业，即便不曾显露皆隐秘藏匿；』

Saṅkhātajātīmaraṇohamasmi, yatheva me idha tathā parattha.

『我乃因因缘生死轮回之者，无论此处抑或他方，皆如此。』

§88

88.

‘‘Khādajja maṃ dāni mahānubhāva, karassu kiccāni imaṃ sarīraṃ;

「饥饿者啊，如今请大德务必施行对此身的职事；

Rukkhassa vā te papatāmi aggā, chādayamāno mayhaṃ tvamadesi maṃsa’’nti.

倘若你从树上跌落为火，我遮蔽你，你便能吃我所赐的肉。」

Tattha sare na jātūti ekaṃseneva na sarāmi. Saṅkhātajātīmaraṇohamasmīti ahaṃ ñāṇena suparicchinnajātimaraṇo, jātasatto amaraṇadhammo nāma natthīti jānāmi. Yatheva me idhāti yatheva mama idha , tathā paraloke, yathā ca paraloke, tathā idhāpi maraṇato mutti nāma natthīti idampi mama ñāṇena suparicchinnaṃ. Karassu kiccānīti iminā sarīrena kattabbakiccāni kara, imaṃ te mayā nissaṭṭhaṃ sarīraṃ. Chādayamāno mayhaṃ tvamadesi maṃsanti mayi rukkhaggā patitvā mate mama sarīrato tvaṃ chādayamāno rocayamāno yaṃ yaṃ icchasi, taṃ taṃ maṃsaṃ adesi, khādeyyāsīti attho.

于此我乃生死已绝，绝无生起。我以智慧知晓，所谓生死者乃生灭相继，生灭合成，我等能断生死，知生死非常无我故。犹如我于此处情形，亦于他方彼处，彼处亦如此处，我知死无解脱一法。所谓当为职事者，即请持此身而行必须之事。树上你从火中跌落，令我能为你遮蔽，我得此弃舍身，无碍于你，你可随意取食我所供所有肉体。」

Yakkho tassa vacanaṃ sutvā bhīto hutvā ‘‘na sakkā imassa maṃsaṃ khādituṃ, upāyena naṃ palāpessāmī’’ti cintetvā imaṃ gāthamāha –

夜叉闻其言，惧怕而念：「不可食此肉，我当寻找妙法方式避之。」遂作偈答曰——

§89

89.

‘‘Idañca te ruccati rājaputta, cajesi pāṇaṃ pituno pamokkhā;

「王子啊，此肉为你所嫌，放弃父亲，享自由；

Tasmā hi so tvaṃ taramānarūpo, sambhañja kaṭṭhāni jalehi aggi’’nti.

因此你如死尸身，折断树枝浸水于火中。」

Tattha jalehīti araññaṃ pavisitvā sāradārūni āharitvā aggiṃ jāletvā niddhūme aṅgāre kara, tattha te maṃsaṃ pacitvā khādissāmīti dīpeti.

在那里，先进入森林，取来干柴，生起火焰，用烟灰做火炉。然后烧炭，把肉烹熟，准备吃。

So tathā katvā tassa santikaṃ agamāsi. Taṃ kāraṇaṃ pakāsento satthā itaraṃ gāthamāha –

这样做罢，他来到那位面前。于是上师揭示原因，说了一句偈颂——

§90

90.

‘‘Tato have dhitimā rājaputto, dāruṃ samāharitvā mahantamaggiṃ;

『于是，聪慧的王子，收集木柴，生起大火；

Santīpayitvā paṭivedayittha, ādīpito dāni mahāyamaggī’’ti.

使之燃烧，显现其光，现今火焰光大而旺盛。』

Yakkho aggiṃ katvā āgataṃ kumāraṃ oloketvā ‘‘ayaṃ purisasīho, maraṇāpissa bhayaṃ natthi, mayā ettakaṃ kālaṃ evaṃ nibbhayo nāma na diṭṭhapubbo’’ti lomahaṃsajāto kumāraṃ punappunaṃ olokento nisīdi. Kumāro tassa kiriyaṃ disvā gāthamāha –

魔王生起火来，观察到来的王子，说：“这人是勇猛雄狮，死亡无惧，这么长时间毫无惧怖，前所未见。”生起寒毛，反复观察王子后坐下。王子见其所为，说偈答曰——

§91

91.

‘‘Khādajja maṃ dāni pasayhakāri, kiṃ maṃ muhuṃ pekkhasi haṭṭhalomo;

『吃饱后，请赐我一席，何故屡看我，毛发竖起？』

Tathā tathā tuyhamahaṃ karomi, yathā yathā maṃ chādayamāno adesī’’ti.

『如是如是，我为汝所为；随汝遮覆，我即宣说。』

Tattha muhunti punappunaṃ. Tathā tathā tuyhamahanti ahaṃ tuyhaṃ tathā tathā vacanaṃ karomi, idāni kiṃ karissāmi, yathā yathā maṃ chādayamāno rocayamāno adesi khādissasi, tasmā khādajja manti.

于此，鬼王屡次说：『如是如是，我为汝所为；我为汝如是说话。现今我当作何？随汝遮覆、悦纳，则食之，所以得供食。』

Athassa vacanaṃ sutvā yakkho gāthamāha –

闻此语，鬼王唱言：

§92

92.

‘‘Ko tādisaṃ arahati khāditāye, dhamme ṭhitaṃ saccavādiṃ vadaññuṃ;

『何者为阿拉汉，食已知法，立于真理，诚实而谕？』

Muddhāpi tassa viphaleyya sattadhā, yo tādisaṃ saccavādiṃ adeyyā’’ti.

『即便是凡夫，其言亦必空虚七倍，谁能供养此诚实之语？』

Taṃ sutvā kumāro ‘‘sace maṃ na khāditukāmosi, atha kasmā dārūni bhañjāpetvā aggiṃ kāresī’’ti vatvā ‘‘palāyissati nu kho, noti tava pariggaṇhanatthāyā’’ti vutte ‘‘tvaṃ idāni maṃ kathaṃ pariggaṇhissasi, yohaṃ tiracchānayoniyaṃ nibbatto sakkassa devarañño attānaṃ pariggaṇhituṃ nādāsi’’nti vatvā āha –

童子闻之言：『若不欲食我，何以破木枝以起火？』复言：『难矣，将为逃去，非为留意。』言毕，答言：『今汝安以摄持我？我已沉于恶趣，不许为萨咖天帝自护。』遂语之。

§93

93.

‘‘Idañhi so brāhmaṇaṃ maññamāno, saso avāsesi sake sarīre;

『此时彼婆罗门自以为是，身上带着箭矢安住；

Teneva so candimā devaputto, sasatthuto kāmaduhajja yakkhā’’ti.

因此彼为月亮神之子，猿猴状的欲恶鬼赞叹不已。』

Tassattho – idañhi so sasapaṇḍito ‘‘brāhmaṇo eso’’ti brāhmaṇaṃ maññamāno ‘‘ajja imaṃ sarīraṃ khāditvā idheva vasā’’ti evaṃ sake sarīre attano sarīraṃ dātuṃ avāsesi, vasāpesīti attho. Sarīrañcassa bhakkhatthāya adāsi. Sakko pabbatarasaṃ pīḷetvā ādāya candamaṇḍale sasalakkhaṇaṃ akāsi. Tato paṭṭhāya teneva sasalakkhaṇena so candimā devaputto ‘‘sasī sasī’’ti evaṃ sasatthuto lokassa kāmaduho pemavaḍḍhano ajja yakkha virocati. Kappaṭṭhiyañhetaṃ pāṭihāriyanti.

释义：此处此人因自以为是而视为婆罗门，认为『今天吃了这具身体，就在此处安居』，故以箭矢作为身躯安身之处，谓之安居之意。此身即为食用之体。诸天帝萨咖因受至高山之压，带着月亮盘作出光明的殊特标志。此后，借着此殊特标志，这名月亮神之子，即猿猴状的神灵，发出月光，称呼为『月亮啊，月亮啊』，被作为诸世界的欲望之泉与增长者而赞叹，如今魔鬼正显神威，此被视为劫末之奇迹。

Taṃ sutvā yakkho kumāraṃ vissajjento gāthamāha –

闻此，魔鬼释下少年，吟诵偈曰——

§94

94.

‘‘Cando yathā rāhumukhā pamutto, virocate pannaraseva bhāṇumā;

『如同月亮在恶星拉胡之下初放光辉，照耀着如十五条枝杈般的光芒；

Evaṃ tuvaṃ porisādā pamutto, viroca kappile mahānubhāva;

你亦如贵族之子般初露锋芒，照耀如同御柄珂匹利之尊贵英名；

Āmodayaṃ pitaraṃ mātarañca, sabbo ca te nandatu ñātipakkho’’ti.

“愿令父母与母亲皆获安乐，诸亲属亦皆欢喜。”

Tattha bhāṇumāti sūriyo. Idaṃ vuttaṃ hoti – yathā pannarase rāhumukhā mutto cando vā bhāṇumā vā virocati, evaṃ tvampi mama santikā mutto kapilaraṭṭhe viroca mahānubhāvāti. Nandatūti tussatu.

其中『bhāṇumāti』指太阳。此处含义为：如十五个罗句的日轮升起，或月亮、太阳普照般，我亦于迦毗罗国中如日初升，照耀大仁大德。愿汝欢喜，为之赞叹。

Gaccha mahāvīrāti mahāsattaṃ uyyojesi. Sopi taṃ nibbisevanaṃ katvā pañca sīlāni datvā ‘‘yakkho nu kho esa, no’’ti pariggaṇhanto ‘‘yakkhānaṃ akkhīni rattāni honti animmisāni ca, chāyā na paññāyati, acchambhitā honti. Nāyaṃ yakkho, manusso eso. Mayhaṃ pitu kira tayo bhātaro yakkhiniyā gahitā. Tesu etāya dve khāditā bhavissanti, eko puttasinehena paṭijaggito bhavissati, iminā tena bhavitabbaṃ, imaṃ netvā mayhaṃ pitu ācikkhitvā rajje patiṭṭhāpessāmī’’ti cintetvā ‘‘ehi ambho, na tvaṃ yakkho, pitu me jeṭṭhabhātikosi, ehi mayā saddhiṃ gantvā kulasantake rajje chattaṃ ussāpehī’’ti vatvā itarena ‘‘nāhaṃ manusso’’ti vutte ‘‘na tvaṃ mayhaṃ saddahasi, atthi pana so, yassa saddahasī’’ti pucchitvā ‘‘atthi asukaṭṭhāne dibbacakkhukatāpaso’’ti vutte taṃ ādāya tattha agamāsi. Tāpaso te disvāva ‘‘kiṃ karontā pitāputtā araññe carathā’’ti vatvā tesaṃ ñātibhāvaṃ kathesi . Porisādo tassa saddahitvā ‘‘tāta, tvaṃ gaccha, ahaṃ ekasmiññeva attabhāve dvidhā jāto, na me rajjenattho, pabbajissāmaha’’nti tāpasassa santike isipabbajjaṃ pabbaji. Atha naṃ kumāro vanditvā nagaraṃ agamāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā –

他说：‘去吧，大勇者’——于是他称呼伟大之人。又造作凿穴住所，持守五戒，思惟：‘此处有夜叉乎？’考察其意：‘夜叉之眸赤色且无眠，常游晃动，阴影不显。此非夜叉，而是人也。我之父有三兄，娶于夜叉女中。其中两人定遭灾患，一人以儿子眷恋生变，毋宁如此，应以此人代替。我将携此人，奉告我父，立其于王位。’思此，谓对方曰：‘来吧，童子！你非夜叉，你乃我最年长之兄，随我同往族中，兴王家事。’然而彼却说：‘我非人也。’我问：‘岂无信者乎？’彼答：‘有，名为“痛处炙热神通眼”。’携此人而去。苦行者见此，谓曰：‘父子何为出入森林？’谈及其宗族。随后贵人听闻其音，谓：‘父亲啊，你去吧，我一心双志，非为王位，将入出家。’于苦行者前受具足戒而出家。少年长者此后礼拜他而入城去了。对此，佛宣说：

§95

95.

‘‘Tato have dhitimā rājaputto, katañjalī pariyāya porisādaṃ;

‘于是，勇猛的王子，双手合十，绕行贵人，

Anuññāto sotthi sukhī arogo, paccāgamā kapilamalīnasattā’’ti. –

得闻难得的安全、快乐、健康，且此迦毗罗污秽凡俗当洁净还俗。’

Gāthaṃ vatvā tassa nagaraṃ gatassa negamādīhi katakiriyaṃ dassento osānagāthamāha –

说此偈语后，他入城，向乡村示现职责，诵唱这首辞歌：

§96

96.

‘‘Taṃ negamā jānapadā ca sabbe, hatthārohā rathikā pattikā ca;

那些乡村和城镇，人们无论用象抬、马车、战车、骑兵，还是步行的，

Namassamānā pañjalikā upāgamuṃ, namatthu te dukkarakārakosī’’ti.

见礼致敬，合掌致意而来，皆说：『愿你安祥，愿你远离痛苦』。

Rājā ‘‘kumāro kira āgato’’ti sutvā paccuggamanaṃ akāsi. Kumāro mahājanaparivāro gantvā rājānaṃ vandi. Atha naṃ so pucchi – ‘‘tāta, kathaṃ tādisā porisādā muttosī’’ti. ‘‘Tāta, nāyaṃ yakkho, tumhākaṃ jeṭṭhabhātiko, esa mayhaṃ petteyyo’’ti sabbaṃ pavattiṃ ārocetvā ‘‘tumhehi mama petteyyaṃ daṭṭhuṃ vaṭṭatī’’ti āha. Rājā taṅkhaṇaññeva bheriṃ carāpetvā mahantena parivārena tāpasānaṃ santikaṃ agamāsi. Mahātāpaso tassa yakkhiniyā ānetvā akhāditvā positakāraṇañca yakkhābhāvakāraṇañca tesaṃ ñātibhāvañca sabbaṃ vitthārato kathesi. Rājā ‘‘ehi, bhātika, rajjaṃ kārehī’’ti āha. ‘‘Alaṃ mahārājā’’ti. ‘‘Tena hi etha uyyāne vasissatha, ahaṃ vo catūhi paccayehi upaṭṭhahissāmī’’ti? ‘‘Na āgacchāmi mahārājā’’ti. Rājā tesaṃ assamapadato avidūre ekaṃ pabbatantaraṃ bandhitvā mahantaṃ taḷākaṃ kāretvā kedāre sampādetvā mahaḍḍhakulasahassaṃ ānetvā mahāgāmaṃ nivāsetvā tāpasānaṃ bhikkhācāraṃ paṭṭhapesi. So gāmo cūḷakammāsadammanigamo nāma jāto. Sutasomamahāsattena porisādassa damitapadeso pana mahākammāsadammanigamoti veditabbo.

国王听说『儿子确已来到』后，便前去迎接。儿子携众大臣至王前行礼。随后国王问他：『孩子，你如何离开那般农夫的身份？』儿子说：『父王，我不是野鬼，你们兄弟为长者，这是我的继承地产。』将一切经过说明后说：『你们看，我的产业依旧兴盛。』国王随即奏响战鼓，携众大臣来到苦行人处。苦行老人由他的女鬼引见，详述饮食起居、鬼神存在及亲属关系等事。王说：『来吧，长者，治理国土吧。』『好，陛下。』『你们就住在此园中，我以四种条件作为护卫。』长者答：『陛下，我不来。』国王便稍往前行，筑起一片山地，开辟大池塘，积土聚聚，接引众多大苦行人住进大村，布施起比库僧众。此地名为小苦行村。后来有大智慧者苏达瑟摩开创一同名，然应称为大苦行村。

Satthā idaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne mātuposakatthero sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā mātāpitaro mahārājakulāni ahesuṃ, tāpaso sāriputto, porisādo aṅgulimālo, kaniṭṭhā uppalavaṇṇā, aggamahesī rāhulamātā, alīnasattukumāro pana ahameva ahosinti.

世尊听闻此法义，宣说真实，阐释因缘，作本生故事。真理阐释终结后，母尊长老得证初果。那时诸母亲、诸皇室成员中，有苦行者沙利弗，多臣子指环，有年幼的蓮花肤色者，贤后罗睺罗之母，乃及阿里那种子少年亦在其中。

Jayaddisajātakavaṇṇanā tatiyā. · 嘉亚迪萨本生注释第三

[514] 4. Chaddantajātakavaṇṇanā

【514】第四章《遮牙本生》注释

Kiṃ nu socasīti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ daharabhikkhuniṃ ārabbha kathesi. Sā kira sāvatthiyaṃ kuladhītā gharāvāse ādīnavaṃ disvā sāsane pabbajitvā ekadivasaṃ bhikkhunīhi saddhiṃ dhammasavanāya gantvā alaṅkatadhammāsane nisīditvā dhammaṃ desentassa dasabalassa aparimāṇapuññapabhāvābhinibbattaṃ uttamarūpasampattiyuttaṃ attabhāvaṃ oloketvā ‘‘pariciṇṇapubbā nu kho me bhavasmiṃ vicarantiyā imassa mahāpurisassa pādaparicārikā’’ti cintesi. Athassā taṅkhaṇaññeva jātissarañāṇaṃ uppajji – ‘‘chaddantavāraṇakāle ahaṃ imassa mahāpurisassa pādaparicārikā bhūtapubbā’’ti. Athassā sarantiyā mahantaṃ pītipāmojjaṃ uppajji. Sā pītivegena mahāhasitaṃ hasitvā puna cintesi – ‘‘pādaparicārikā nāma sāmikānaṃ hitajjhāsayā appakā, ahitajjhāsayāva bahutarā, hitajjhāsayā nu kho ahaṃ imassa mahāpurisassa ahosiṃ, ahitajjhāsayā’’ti. Sā anussaramānā ‘‘ahaṃ appamattakaṃ dosaṃ hadaye ṭhapetvā vīsaratanasatikaṃ chaddantamahāgajissaraṃ sonuttaraṃ nāma nesādaṃ pesetvā visapītasallena vijjhāpetvā jīvitakkhayaṃ pāpesi’’nti addasa. Athassā soko udapādi, hadayaṃ uṇhaṃ ahosi, sokaṃ sandhāretuṃ asakkontī assasitvā passasitvā mahāsaddena parodi. Taṃ disvā satthā sitaṃ pātu karitvā ‘‘ko nu kho, bhante, hetu, ko paccayo sitassa pātukammāyā’’ti bhikkhusaṅghena puṭṭho ‘‘bhikkhave, ayaṃ daharabhikkhunī pubbe mayi kataṃ aparādhaṃ saritvā rodatī’’ti vatvā atītaṃ āhari.

世尊在诘多罗林林中，见一比库尼悲叹，便开示：她是萨瓦提城一世家女，刚见家中不利事，即于圣法出家，一日随诸比库尼听法，坐于修饰齐备的圣言座上，见法义无边功德，具有最高美德庄严之像，心念：『我早先或曾为这伟大圣人的足伺女吧？』念生之时，便觉往昔生起之记忆：『在遮牙关卡时，我乃此伟人足伺从前。』即满心欢喜欢悦。她以欢喜之力开怀大笑，复念：『足伺原为主众之利益愿心，非自利之念更多，我岂曾以非利益之心侍奉这伟大圣人？』她忆及：『我曾怀无量忿恨，于二十万余象牙巨象中，化为毒蛇，被涂黄膏毒刮掉生机，致命将至。』当时悲伤生起，心热如火，无法停止忧愁，久坐黯然，发出大声悲泣。世尊见状，讳去痛苦，问比库众：『什么因缘导致此比库尼受痛？』众答：『比库们，彼比库尼因昔时对我有过罪行而悲泣』，由此引出往昔业缘故事。

Atīte himavantapadese chaddantadahaṃ upanissāya aṭṭhasahassā hatthināgā vasiṃsu iddhimantā vehāsaṅgamā. Tadā bodhisatto jeṭṭhakavāraṇassa putto hutvā nibbatti, so sabbaseto ahosi rattamukhapādo. So aparabhāge vuddhippatto aṭṭhāsītihatthubbedho ahosi vīsaratanasatāyāmo. Aṭṭhapaṇṇāsahatthāya rajatadāmasadisāya soṇḍāya samannāgato. Dantā panassa parikkhepato pannarasahatthā ahesuṃ dīghato tiṃsahatthā chabbaṇṇaraṃsīhi samannāgatā. So aṭṭhannaṃ nāgasahassānaṃ jeṭṭhako ahosi, pañcasate paccekabuddhe pūjesi. Tassa dve aggamahesiyo ahesuṃ – cūḷasubhaddā, mahāsubhaddā cāti. Nāgarājā aṭṭhanāgasahassaparivāro kañcanaguhāyaṃ vasati. So pana chaddantadaho āyāmato ca vitthārato ca paṇṇāsayojano hoti. Tassa majjhe dvādasayojanappamāṇe ṭhāne sevālo vā paṇakaṃ vā natthi, maṇikkhandhavaṇṇaudakameva santiṭṭhati, tadanantaraṃ yojanavitthataṃ suddhaṃ kallahāravanaṃ, taṃ udakaṃ parikkhipitvā ṭhitaṃ, tadanantaraṃ yojanavitthatameva suddhaṃ nīluppalavanaṃ taṃ parikkhipitvā ṭhitaṃ, tato yojanayojanavitthatāneva rattuppalasetuppalarattapadumasetapadumakumudavanāni purimaṃ purimaṃ parikkhipitvā ṭhitāni. Imesaṃ pana sattannaṃ vanānaṃ anantaraṃ sabbesampi tesaṃ kallahārādivanānaṃ vasena omissakavanaṃ yojanavitthatameva tāni parikkhipitvā ṭhitaṃ. Tadanantaraṃ nāgānaṃ kaṭippamāṇe udake yojanavitthatameva rattasālivanaṃ, tadanantaraṃ udakapariyante yojanavitthatameva nīlapītalohitaodātasurabhisukhumakusumasamākiṇṇaṃ khuddakagacchavanaṃ, iti imāni dasa vanāni yojanavitthatāneva. Tato khuddakarājamāsamahārājamāsamuggavanaṃ, tadanantaraṃ tipusaelālukalābukumbhaṇḍavallivanāni, tato pūgarukkhappamāṇaṃ ucchuvanaṃ, tato hatthidantappamāṇaphalaṃ kadalivanaṃ , tato sālavanaṃ, tadanantaraṃ cāṭippamāṇaphalaṃ panasavanaṃ, tato madhuraphalaṃ ciñcavanaṃ, tato ambavanaṃ, tato kapiṭṭhavanaṃ, tato omissako mahāvanasaṇḍo, tato veḷuvanaṃ, ayamassa tasmiṃ kāle sampatti. Saṃyuttaṭṭhakathāyaṃ pana idāni pavattamānasampattiyeva kathitā.

昔在喜马罗山地区，有一片名为遮歼烧的地方，栖息着八万头象与龙，皆具神通且善于驾驭风力。当时，菩提萨埵作为最年长的守护者之子出生，成为遍满四方的夜光足者。他在后期增长伟力时，乃成为拥有八十八头象牙的巨象，身长五十七尺，长着银白色的冠毛和鬃须。牙齿随鼻孔落下，长达十五尺，色泽白净，牙量三十尺，覆盖着六秃色毛。他成为八千头龙群中的最尊长者，被五百位孤觉者敬奉。他有两位杰出的首席首领名为小苏拔陀与大苏拔陀。龙王率八千龙众居于金窟。遮歼火焰扩展长达五十由旬。其中心十二由旬之处，没有帐篷或房舍，犹如宝石堆砌池水一般洁净。随后铺设了延展由旬且清净无染的黑沙腹地，用黑砂铺成池塘后，站立于其中，又以同样距离铺设净蓝色的莲花池，又连绵铺设红莲、白莲、黄莲、粉莲等花田，层层叠叠铺至前面荒野。再向前又铺设了七十三片森林，森林之间皆铺设类似黑沙之野，称为欧米萨卡森林。随后在龙群栖息处附近内层，又铺设有由旬延展以红莎莉花盛开之林，水面环绕；又铺设蓝色、青色、赤色且香气微妙如花之密集小树林，此即十林之属。此后铺设有小王国、大王国小树林，再及端庄美丽的树林，接着是象牙大小果实的蕉园，犹如沙罗树森林，接着是细小果实的板兰树林，甜美果实的青茘林，葫芦树林、猴林、欧米萨卡大森林、竹林，正值此时形成。至此，全部都详细记录于《相应部注疏》关于此时发生之事的章节中。

Veḷuvanaṃ pana parikkhipitvā satta pabbatā ṭhitā. Tesaṃ bāhirantato paṭṭhāya paṭhamo cūḷakāḷapabbato nāma, dutiyo mahākāḷapabbato nāma, tato udakapabbato nāma, tato candimapassapabbato nāma, tato sūriyapassapabbato nāma, tato maṇipassapabbato nāma, sattamo suvaṇṇapassapabbato nāma. So ubbedhato sattayojaniko chaddantadahaṃ parikkhipitvā pattassa mukhavaṭṭi viya ṭhito. Tassa abbhantarimaṃ passaṃ suvaṇṇavaṇṇaṃ, tato nikkhantena obhāsena chaddantadaho samuggatabālasūriyo viya hoti. Bāhirapabbatesu pana eko ubbedhato chayojaniko, eko pañca, eko cattāri, eko tīṇi, eko dve, eko yojaniko, evaṃ sattapabbataparikkhittassa pana tassa dahassa pubbuttarakaṇṇe udakavātappaharaṇokāse mahānigrodharukkho atthi. Tassa khandho parikkhepato pañcayojaniko, ubbedhato sattayojaniko, catūsu disāsu catasso sākhā chayojanikā, uddhaṃ uggatasākhāpi chayojanikāva, iti so mūlato paṭṭhāya ubbedhena terasayojaniko, sākhānaṃ orimantato yāva pārimantā dvādasayojaniko, aṭṭhahi pārohasahassehi paṭimaṇḍito muṇḍamaṇipabbato viya vilāsamāno tiṭṭhati. Chaddantadahassa pana pacchimadisābhāge suvaṇṇapassapabbate dvādasayojanikā kañcanaguhā tiṭṭhati. Chaddanto nāma nāgarājā vassāratte hemante aṭṭhasahassanāgaparivuto kañcanaguhāyaṃ vasati. Gimhakāle udakavātaṃ sampaṭicchamāno mahānigrodhamūle pārohantare tiṭṭhatī.

盖住遮歼火焰之处，横卧七座山峰。这七峰之外，环绕着名为小黑山、大黑山、水山、月光山、日光山、宝光山及黄金花光山的七座山峰。火焰覆盖面积七由旬，犹如抵御火焰般的屏障。火焰内部呈现金黄色光辉，好似现世无知者日出之耀光。外山各有不同大小的火焰斜坡，分别是一由旬、五由旬、四由旬、三由旬、二由旬、一由旬，围绕七座山峰延伸。在火焰以前，靠近北方火焰边缘之处，高大无比的梧桐树生长于大龙树底旁之屏障边。它的躯干宽阔伸展约五由旬，火焰内风吹起时剧烈摇晃。树冠宽广达十三由旬，高耸入云的树枝宽达十二由旬，枝条横跨八十八万纤维之巨冠，好似头顶宝珠山巍然耸立，耀目异常。这火焰西面边缘，宝光山地约十二由旬，有金窟隐处常住。火焰龙王一年四季环伺于金窟，夏入秋去时，站于大龙树根部躲避水气。

Athassa ekadivasaṃ ‘‘mahāsālavanaṃ pupphita’’nti taruṇanāgā āgantvā ārocayiṃsu. So saparivāro ‘‘sālakīḷaṃ kīḷissāmī’’ti sālavanaṃ gantvā ekaṃ supupphitaṃ sālarukkhaṃ kumbhena pahari. Tadā cūḷasubhaddā paṭivātapasse ṭhitā, tassā sarīre sukkhadaṇḍakamissakāni purāṇapaṇṇāni ceva tambakipillikāni ca patiṃsu. Mahāsubhaddā adhovātapasse ṭhitā, tassā sarīre pupphareṇukiñjakkhapattāni patiṃsu. Cūḷasubhaddā ‘‘ayaṃ nāgarājā attano piyabhariyāya upari pupphareṇukiñjakkhapattāni pātesi, mama sarīre sukkhadaṇḍakamissāni purāṇapaṇṇāni ceva tambakipillikāni ca pātesi, hotu, kātabbaṃ jānissāmī’’ti mahāsatte veraṃ bandhi.

一日，年青龙众至大沙罗林宣称盛花时节已至，他们同游彼处，欲嬉戏于盛开的沙罗树下。一位年青龙用壶轻拍一棵盛开的沙罗树，此时，小苏拔陀站于南风之侧，身上落满干燥的树叶、旧叶及多种昆虫。大苏拔陀则站于北风之侧，身披盛开花卉和嫩叶。小苏拔陀言：“此为龙王为其爱妃布施花叶，我身上则为干枝、旧叶及虫群，必当做到了解之事而感感谢悦纳。”于是结下怨恨之缘。

Aparampi divasaṃ nāgarājā saparivāro nhānatthāya chaddantadahaṃ otari. Atha dve taruṇanāgā soṇḍāhi usirakalāpe gahetvā kelāsakūṭaṃ majjantā viya nhāpesuṃ. Tasmiṃ nhatvā uttiṇṇe dve kareṇuyo nhāpesuṃ. Tāpi uttaritvā mahāsattassa santike aṭṭhaṃsu. Tato aṭṭhasahassanāgāsaraṃ otaritvā udakakīḷaṃ kīḷitvā sarato nānāpupphāni āharitvā rajatathūpaṃ alaṅkarontā viya mahāsattaṃ alaṅkaritvā pacchā dve kareṇuyo alaṅkariṃsu. Atheko hatthī sare vicaranto sattuddayaṃ nāma mahāpadumaṃ labhitvā āharitvā mahāsattassa adāsi. So taṃ soṇḍāya gahetvā reṇuṃ kumbhe okiritvā jeṭṭhakāya mahāsubhaddāya adāsi. Taṃ disvā itarā ‘‘idampi sattuddayaṃ mahāpadumaṃ attano piyabhariyāya eva adāsi, na mayha’’nti punapi tasmiṃ veraṃ bandhi.

另一日，龙王及其群臣为沐浴而下遮歼火焰。随后，两位年青龙取乌舍果枝与朽枝，仿佛于池中嬉水般洗浴。沐浴后，两只玄蝉于水中飞舞。其后，他们在大龙王身旁八只小龙齐聚。龙王下火焰后，在湖中玩水，收集各色花朵装点银色塔楼，装扮龙王。随后两只玄蝉亦装饰其旁。一头象在附近游走，将名为大莲花的花朵采来献与龙王。龙王取下花朵置于壶中，赠于大苏拔陀。众龙闻知，说：“这大莲花是爱妃赏给龙王的，不是我的。”于是怨恨深生。

Athekadivasaṃ bodhisatte madhuraphalāni ceva bhisamuḷālāni ca pokkharamadhunā yojetvā pañcasate paccekabuddhe bhojente cūḷasubhaddā attanā laddhaphalāphalaṃ paccekabuddhānaṃ datvā ‘‘bhante, ito cavitvā maddarājakule nibbattitvā subhaddā nāma rājakaññā hutvā vayappattā bārāṇasirañño aggamahesibhāvaṃ patvā tassa piyā manāpā taṃ attano ruciṃ kāretuṃ samatthā hutvā tassa ācikkhitvā ekaṃ luddakaṃ pesetvā imaṃ hatthiṃ visapītena sallena vijjhāpetvā jīvitakkhayaṃ pāpetvā chabbaṇṇaraṃsiṃ vissajjente yamakadante āharāpetuṃ samatthā homī’’ti patthanaṃ ṭhapesi. Sā tato paṭṭhāya gocaraṃ aggahetvā sussitvā nacirasseva kālaṃ katvā maddaraṭṭhe rājaaggamahesiyā kucchimhi nibbatti, subhaddātissā nāmaṃ kariṃsu. Atha naṃ vayappattaṃ bārāṇasirañño adaṃsu. Sā tassa piyā ahosi manāpā, soḷasannaṃ itthisahassānaṃ jeṭṭhikā hutvā jātissarañāṇañca paṭilabhi. Sā cintesi – ‘‘samiddhā me patthanā, idāni tassa nāgassa yamakadante āharāpessāmī’’ti. Tato sarīraṃ telena makkhetvā kiliṭṭhavatthaṃ nivāsetvā gilānākāraṃ dassetvā sirigabbhaṃ pavisitvā mañcake nipajji. Rājā ‘‘kuhiṃ subhaddā’’ti vatvā ‘‘gilānā’’ti sutvā sirigabbhaṃ pavisitvā mañcake nisīditvā tassā piṭṭhiṃ parimajjanto paṭhamaṃ gāthamāha –

有一日，菩提萨埵采集甜果及倒垂花，配以池中蜂蜜，供养五百孤觉众。小苏拔陀将自己所得果品赠与孤觉者，并说：“尊者，离开此地后，我当出生于摩揭陀国，名为苏拔陀，是位王公女所生，当得最高尊荣，且得母亲喜悦，愿得一象，额有毒刺，坏其生命，以舍三色牙为器，执具二牙。”说毕，立志运行。她继而领受地境，耐心守护，终在摩揭陀国成为王后，号为苏拔陀季，得以生知前生。她念：“我已发愿，将为那龙王带来双牙器。”遂以油抹身，着绯红衣，呈现病态，进入宫中卧床。王问：“苏拔陀何在？”听言“病重”，入宫视察后，坐于床前，轻拭其皮肤，唱第一偈言——

§97

97.

‘‘Kiṃ nu socasinuccaṅgi, paṇḍūsi varavaṇṇini;

『为何忧伤悲叹，苍白缺少荣光；'}

Milāyasi visālakkhi, mālāva parimadditā’’ti.

此处云：「米来亚是宽大标记，玛拉婆被束缚之意」。

Tattha anuccaṅgīti kañcanasannibhasarīre. Mālāva parimadditāti hatthehi parimadditā padumamālā viya.

其中「附件」是指如金色般的身体。「玛拉婆被束缚」意指双手束缚，如同莲花串珠一般。

Taṃ sutvā sā itaraṃ gāthamāha –

听闻此语，该比库即诵他偈曰——

§98

98.

‘‘Dohaḷo me mahārāja, supinantenupajjhagā;

「我的大王啊，我这沉睡者终将苏醒；

Na so sulabharūpova, yādiso mama dohaḷo’’ti.

这不是容易得见的形相，如我这沉睡者所获之相。」

Tattha na soti yādiso mama supinantenupajjhagā supine passantiyā mayā diṭṭho dohaḷo, so sulabharūpo viya na hoti, dullabho so, mayhaṃ pana taṃ alabhantiyā jīvitaṃ natthīti avaca.

此比库言：我未曾见过有如此的沉睡者，具止于睡眠中之相；此非普通之相，乃难得之相。因我未能获得，故言此生无以为继。

Taṃ sutvā rājā gāthamāha –

国王闻言而作偈说：

§99

99.

‘‘Ye keci mānusā kāmā, idha lokamhi nandane;

「凡在此世界乐园中所有人类的欲望，

Sabbe te pacurā mayhaṃ, ahaṃ te dammi dohaḷa’’nti.

这一切皆为我所爱护，我将赋予你们五种乐趣。」

Tattha pacurāti bahū sulabhā.

这里所谓乐趣即指众多容易获得的种种。

Taṃ sutvā devī, ‘‘mahārāja, dullabho mama dohaḷo, na taṃ idāni kathemi, yāvattakā pana te vijite luddā, te sabbe sannipātetha , tesaṃ majjhe kathessāmī’’ti dīpentī anantaraṃ gāthamāha –

夫人闻此，言曰：『大王，我难得有此五种乐趣，现不敢言，待你将此事扎实掌握后，众人皆集时，我便在其中详加说明。』随即深意而作偈说：

§100

100.

‘‘Luddā deva samāyantu, ye keci vijite tava;

『散居天人』请降临，凡是被你制服者；

Etesaṃ ahamakkhissaṃ, yādiso mama dohaḷo’’ti.

我将为这些人埋怨，正如我所愤恨的那样。』

Rājā ‘‘sādhū’’ti sirigabbhā nikkhamitvā ‘‘yāvatikā tiyojanasatike kāsikaraṭṭhe luddā, tesaṃ sannipātatthāya bheriṃ carāpethā’’ti amacce āṇāpesi. Te tathā akaṃsu. Nacirasseva kāsiraṭṭhavāsino luddā yathābalaṃ paṇṇākāraṃ gahetvā āgantvā āgatabhāvaṃ rañño ārocāpesuṃ . Te sabbepi saṭṭhisahassamattā ahesuṃ. Rājā tesaṃ āgatabhāvaṃ ñatvā vātapāne ṭhito hatthaṃ pasāretvā tesaṃ āgatabhāvaṃ deviyā kathento āha –

国王说：『善哉。』于是披起华盖离座，吩咐使者说：『在距离迦尸国三十由旬的罗闼地区集合散居天人，击鼓召集。』众使者照此而行。不久，迦尸国居民聚集了六万左右的散居天人，手持团扇，前来报到。国王知其到来，站于瓦塔池畔，伸出手，用神圣的声音向他们说——

§101

101.

‘‘Ime te luddakā devi, katahatthā visāradā;

『这些散居天人啊，手艺精巧熟练，

Vanaññū ca migaññū ca, mamatthe cattajīvitā’’ti.

既是林中老人，又是猛兽之王，为我护持四生。』

Tattha ime teti ye tvaṃ sannipātāpesi, ime te. Katahatthāti vijjhanachedanesu katahatthā kusalā susikkhitā. Visāradāti nibbhayā. Vanaññū ca migaññū cāti vanāni ca mige ca jānanti. Mamattheti sabbepi cete mamatthe cattajīvitā, yamahaṃ icchāmi, taṃ karontīti.

此处所言「这些」者，即你所合而为一者，乃是这些。所谓目的者，于断除无明等，目的即善巧而周密修习者。所谓精熟者，即无所畏惧者。所谓林野通者，谓知林与兽者。所谓以我为意者，一切悉以自我为念，以生命为己，有欲者，作己所欲之事也。

Taṃ sutvā devī te āmantetvā itaraṃ gāthamāha –

闻此，女天婆罗门告诫汝，复诵他偈云——

§102

102.

‘‘Luddaputtā nisāmetha, yāvantettha samāgatā;

「卢得子等当静止，迄今皆已会集；

Chabbisāṇaṃ gajaṃ setaṃ, addasaṃ supine ahaṃ;

见二十六牙大象，卧卧中我所观；

Tassa dantehi me attho, alābhe natthi jīvita’’nti.

象牙于我无利益，生活不得因之。」

Tattha nisāmethāti suṇātha. Chabbisāṇanti chabbaṇṇavisāṇaṃ.

其中，『聆听』者，即仔细听取之意。『六角』者，即具有六种色彩之角也。

Taṃ sutvā luddaputtā āhaṃsu –

闻此，卢达蒲达们说——

§103

103.

‘‘Na no pitūnaṃ na pitāmahānaṃ, diṭṭho suto kuñjaro chabbisāṇo;

‘我们父亲与祖父都未曾见闻过，所见所闻唯有这头二十六齿之象；

Yamaddasā supine rājaputtī, akkhāhi no yādiso hatthināgo’’ti.

当初这头皇子睡眠中所见之象，今当告知我等，为我们指明此象乃象王’。”

Tattha pitūnanti karaṇatthe sāmivacanaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – devi neva amhākaṃ pitūhi, na pitāmahehi evarūpo kuñjaro diṭṭhapubbo, pageva amhehi, tasmā attanā diṭṭhalakkhaṇavasena akkhāhi no, yādiso tayā diṭṭho hatthināgoti.

此中『pitūnanti』为“父亲们”之般称；此言为：「天女言：我等的父亲与祖父皆未曾见此般象王先例，唯有我等亲眼所见此象之真相，故以自身经历之见相为凭据，告知你们此象乃被亲眼见之象王。」

Anantaragāthāpi teheva vuttā –

然即使是随后的偈颂，也皆当时宣说。

§104

104.

‘‘Disā catasso vidisā catasso, uddhaṃ adho dasa disā imāyo;

『四方是四，已知四方；上方与下方，加之十方，共是这些。

Katamaṃ disaṃ tiṭṭhati nāgarājā, yamaddasā supine chabbisāṇa’’nti.

何方乃是这世间之王？是那睡眠中见二十六方者。』

Tattha disāti disāsu. Katamanti etāsu disāsu katamāya disāyāti.

其中『方』者，谓四方也；『何方』者，于此诸方中，谓何方也。

Evaṃ vutte subhaddā sabbe ludde oloketvā tesaṃ antare patthaṭapādaṃ bhattapuṭasadisajaṅghaṃ mahājāṇukaṃ mahāphāsukaṃ bahalamassutambadāṭhikaṃ nibbiddhapiṅgalaṃ dussaṇṭhānaṃ bībhacchaṃ sabbesaṃ matthakamatthakena paññāyamānaṃ mahāsattassa pubbaveriṃ sonuttaraṃ nāma nesādaṃ disvā ‘‘esa mama vacanaṃ kātuṃ sakkhissatī’’ti rājānaṃ anujānāpetvā taṃ ādāya sattabhūmikapāsādassa uparimatalaṃ āruyha uttarasīhapañjaraṃ vivaritvā uttarahimavantābhimukhaṃ hatthaṃ pasāretvā catasso gāthā abhāsi –

如此宣说时，苏跋陀观视众多昆仑之众，在其间，见到地面上餐食之处相似的腿膝，巨大的膝眼，巨大的肌腱，强健刚硬如棒槌般坚实，色泽晦暗，肮脏污秽，尽皆混杂，难以分辨，唯有智慧测知其前部头领——名为后先者，见此而心念『此言我必能行』。于是获准王命，携带此言，上入七重土地之宫殿屋顶，开启北狮牢笼，面向北方喜马拉雅山，伸出手臂，朗诵四句偈曰——

§105

105.

‘‘Ito ujuṃ uttariyaṃ disāyaṃ, atikkamma so satta girī brahmante;

从这里，向正北方，越过那七座大山，抵达梵天界；

Suvaṇṇapasso nāma girī uḷāro, supupphito kimpurisānuciṇṇo.

有一座名为金目山的高峻山峰，鲜花盛开，众金翅鸟栖息其上。

§106

106.

‘‘Āruyha selaṃ bhavanaṃ kinnarānaṃ, olokaya pabbatapādamūlaṃ;

登上山顶，那是金翅鸟的居所，俯视山脚；

Atha dakkhasī meghasamānavaṇṇaṃ, nigrodharājaṃ aṭṭhasahassapādaṃ.

只见浓密如云的绿色，乃八千丈高的无忧树王。

§107

107.

一百零七。

‘‘Tatthacchatī kuñjaro chabbisāṇo, sabbaseto duppasaho parebhi;

『这边有二十六头大象，全部被他人所不能忍受地占据；

Rakkhanti naṃ aṭṭhasahassanāgā, īsādantā vātajavappahārino.

八万条那伽守护它们，不受风飘尘扰而安稳。』

§108

108.

一百零八。

‘‘Tiṭṭhanti te tumūlaṃ passasantā, kuppanti vātassapi eritassa;

『这些大象站立凝视，极为狂躁，甚至愤怒于微风轻拂；

Manussabhūtaṃ pana tattha disvā, bhasmaṃ kareyyuṃ nāssa rajopi tassā’’ti.

然而当它们见到具有人的样貌者时，不使其灰烬生起，也不使其尘埃侵染。』

Tattha itoti imamhā ṭhānā. Uttariyanti uttarāya. Uḷāroti mahā itarehi chahi pabbatehi uccataro. Olokayāti ālokeyyāsi. Tatthacchatīti tasmiṃ nigrodhamūle gimhasamaye udakavātaṃ sampaṭicchanto tiṭṭhati. Duppasahoti aññe taṃ upagantvā pasayhakāraṃ kātuṃ samatthā nāma natthīti duppasaho parebhi. Īsādantāti rathīsāya samānadantā. Vātajavappahārinoti vātajavena gantvā paccāmitte paharaṇasīlā evarūpā aṭṭhasahassanāgā nāgarājānaṃ rakkhanti. Tumūlanti bhiṃsanakaṃ mahāsaddānubandhaṃ assāsaṃ muñcantā tiṭṭhanti. Eritassāti vātapaharitassa yaṃ saddānubandhaṃ eritaṃ calanaṃ kampanaṃ, tassapi kuppanti, evaṃpharusā te nāgā. Nāssāti tassa nāsavātena viddhaṃsetvā bhasmaṃ katassa tassa rajopi na bhaveyyāti.

这里所说的『那里』是指这个地方。『向上的』是指向上面；『高峻』意味着比其他六座山都高。『观察』是指你能够看见。『在那树根下』指的是那棵尼拘陀树根部，狮子时刻，水流声响起，站立着。『难忍』是说其他人靠近那里无法做安歇的事，因为没有能力忍受。『骑士一样的』是指像战车主人一样威严。『驱去风暴疾风』是指用风疾速驱赶敌人，守护着大约八千条龙王。它们喧嚣发出可怕的巨大响声，呼吸出气息，停立着。『射出』是指被风吹起的那种声音，震动和颤抖，还有它们因此愤怒，如此粗暴的龙。『焚毁』是说用那激烈的气息焚烧，粉碎，灰烬都化为灰烬，连木炭也不会生存。

Taṃ sutvā sonuttaro maraṇabhayabhīto āha –

听到这些，索那卓越者因为害怕死亡说道——

§109

109.

‘‘Bahū hime rājakulamhi santi, piḷandhanā jātarūpassa devi;

『许多国王家中都生活着，披着象皮的女人；

Muttā maṇī veḷuriyāmayā ca, kiṃ kāhasi dantapiḷandhanena;

佩戴珍珠宝石和闪耀的金属装饰，你被这象皮的女人所迷惑；

Māretukāmā kuñjaraṃ chabbisāṇaṃ, udāhu ghātessasi luddaputte’’ti.

你想杀死那二十六象，尽管如此，你会去杀害那个儿子陆陀』。

Tattha piḷandhanāti ābharaṇāni. Veḷuriyāmayāti veḷuriyamayāni. Ghātessasīti udāhu piḷandhanāpadesena luddaputte ghātāpetukāmāsīti pucchati.

其中，『装饰品』者，即珠宝饰物也。『以琉璃所造』者，即由琉璃制成之物也。『你是否要杀死』者，此处询问：抑或是以装饰品为由，意欲令猎人之子遭到杀害乎？

Tato devī gāthamāha –

随后女神说出一偈——

§110

110.

‘‘Sā issitā dukkhitā casmi ludda, uddhañca sussāmi anussarantī;

偈曰：“她因嫉妒而忧苦，在我卢陀身边，不断思念而焦躁不安；

Karohi me luddaka etamatthaṃ, dassāmi te gāmavarāni pañcā’’ti.

请为我做这件事，盼能让我见到你五个村镇。”

Tattha sāti sā ahaṃ. Anussarantīti tena vāraṇena pure mayi kataṃ veraṃ anussaramānā. Dassāmi teti etasmiṃ te atthe nipphādite saṃvacchare satasahassuṭṭhānake pañca gāmavare dadāmīti.

其中“sāti”者，谓“我也即是她”；“anussaranti”是指她因着过去对我所作的仇恨念念不忘。谓“dassāmi”，是于此事明确表达，即于此年百千千的一个完整世代，赐予你五个村镇为业。

Evañca pana vatvā ‘‘samma luddaputta ahaṃ ‘etaṃ chaddantahatthiṃ mārāpetvā yamakadante āharāpetuṃ samatthā homī’ti pubbe paccekabuddhānaṃ dānaṃ datvā patthanaṃ paṭṭhapesiṃ, mayā supinantena diṭṭhaṃ nāma natthi, sā pana mayā patthitapatthanā samijjhissati, tvaṃ gacchanto mā bhāyī’’ti taṃ samassāsetvā pesesi. So ‘‘sādhu, ayye’’ti tassā vacanaṃ sampaṭicchitvā ‘‘tena hi me pākaṭaṃ katvā tassa vasanaṭṭhānaṃ kathehī’’ti pucchanto imaṃ gāthamāha –

如是说完，便告言：『我，正统鹿子，愿得降伏这遮盖牙的象，使其相对的两牙能相合相持，于前已与诸独觉者布施此愿，发起如此誓愿。然我未亲见其梦中所见之事，然此誓愿必能成就。尔今行去，无须畏惧。』于是嘱咐后传。彼即称善，欢悦赞成，道：『彼故我即已昭示，何以彼处当为往所？』继而问此偈曰——

§111

111.

‘‘Katthacchatī kattha mupeti ṭhānaṃ, vīthissa kā nhānagatassa hoti;

『何处遮盖牙，何处当前往？彼道为谁所行？','484':'那狮子王如何沐浴？如何得知象的去处？』

Kathañhi so nhāyati nāgarājā, kathaṃ vijānemu gatiṃ gajassā’’ti.

那位龙王究竟如何沐浴？我们又当如何得知大象的去向呢？

Tattha katthacchatīti kattha vasati. Kattha mupetīti kattha upeti, kattha tiṭṭhatīti attho. Vīthissa kāti tassa nhānagatassa kā vīthi hoti, kataramaggena so gacchati. Kathaṃ vijānemu gatinti tayā akathite mayaṃ kathaṃ tassa nāgarājassa gatiṃ vijānissāma, tasmā kathehi noti attho.

关于“何处遮盖”，解为「象所居之处」；「何处当前」意指其行至何方；「何处立」者，道理所在。关于“彼道为谁所行”者，即此象所在的路径，由哪座大山通行。若言“如何得知去处”，于未言前，我们如何知该象王的去向？因此谓之“何以彼处当为往所”。

Tato sā jātissarañāṇena paccakkhato diṭṭhaṭṭhānaṃ tassa ācikkhantī dve gāthā abhāsi –

然后彼女以转生记智，详细指示所得之处，唱诵两偈而说——

§112

112.

‘‘Tattheva sā pokkharaṇī adūre, rammā sutitthā ca mahodikā ca;

«正是在那池塘不远处，有美丽的睡莲和巨大的水莲；

Sampupphitā bhamaragaṇānuciṇṇā, ettha hi so nhāyati nāgarājā.

盛开着，环绕着蜜蜂群，因为这里便是那龙王所沐浴之处。

§113

113.

‘‘Sīsaṃ nahātuppalamālabhārī, sabbaseto puṇḍarīkattacaṅgī;

«头上沐浴以莲花串重重叠叠，遍身白净如莲花瓣饰；

Āmodamāno gacchati sanniketaṃ, purakkhatvā mahesiṃ sabbabhadda’’nti.

散发着香气，往聚会之地缓缓行去，引领众王皆得安乐。」

Tattha tatthevāti tassa vasanaṭṭhāneyeva. Pokkharaṇīti chaddantadahaṃ sandhāyāha. Sampupphitāti duvidhehi kumudehi tividhehi uppalehi pañcavaṇṇehi ca padumehi samantato pupphitā. Ettha hi soti so nāgarājā ettha chaddantadahe nhāyati. Uppalamālabhārīti uppalādīnaṃ jalajathalajānaṃ pupphānaṃ mālaṃ dhārento. Puṇḍarīkattacaṅgīti puṇḍarīkasadisatacena odātena aṅgena samannāgato. Āmodamānoti āmoditapamodito. Sanniketanti attano vasanaṭṭhānaṃ. Purakkhatvāti sabbabhaddaṃ nāma mahesiṃ purato katvā aṭṭhahi nāgasahassehi parivuto attano vasanaṭṭhānaṃ gacchatīti.

其中「在彼处」是指在那果德玛居住之处。尸罗据信是在水池上用树叶遮盖之地。所谓开花者，是指由两种或三种莲花、五种颜色的芙蓉花及莲花等，周围都开满花朵。这里所说的水池，乃指那龙王沐浴其上。莲花花环，是以莲花等水生植物所结成之串花。蓮花环有着粉红色光泽，贴于身上。香悦感，是指因香气而生安乐欢喜。居所意即其安住之所。前行者名为萨婆跋多，率领八千龙众环绕其居住处而行。

Taṃ sutvā sonuttaro ‘‘sādhu ayye, ahaṃ taṃ vāraṇaṃ māretvā tassa dante āharissāmī’’ti sampaṭicchi. Athassa sā tuṭṭhā sahassaṃ datvā ‘‘gehaṃ tāva gaccha, ito sattāhaccayena tattha gamissasī’’ti taṃ uyyojetvā kammāre pakkosāpetvā ‘‘tātā amhākaṃ vāsipharasu-kuddāla-nikhādana-muṭṭhikaveḷugumbacchedana-sattha-tiṇalāyana-asilohadaṇḍakakacakhāṇuka- ayasiṅghāṭakehi attho, sabbaṃ sīghaṃ katvā āharathā’’ti āṇāpetvā cammakāre pakkosāpetvā ‘‘tātā amhākaṃ kumbhabhāragāhitaṃ cammabhastaṃ kātuṃ vaṭṭati, cammayottavarattahatthipādaupāhanacammachattehipi no attho, sabbaṃ sīghaṃ katvā āharathā’’ti āṇāpesi. Te ubhopi sabbāni tāni sīghaṃ katvā āharitvā adaṃsu. Sā tassa pātheyyaṃ saṃvidahitvā araṇisahitaṃ ādiṃ katvā sabbaṃ upakaraṇañca baddhasattumādiṃ katvā pātheyyañca cammabhastāyaṃ pakkhipi, taṃ sabbampi kumbhabhāramattaṃ ahosi.

闻此事后，孙奴达罗心喜说：『善哉！尊者，我若杀此牢笼中的那只鼠，便能取其牙齿归来。』于是赠予对方千单位货币，并嘱咐道：「你先回家，七日后可赴彼处。」遂促使工匠赶制牢笼，并命令道：「那牢笼用途是我们村庄中用以驱除害鼠、割断草茎、撕破麻布、铁制棒杖、刀剑防具等物。请快制成带来。」又吩咐工匠道：「那皮锤是装水罐的，用于打皮革，但非拿来顶替机械操作之工具。请快制成带来。」二人均迅速完成此诸物并献上。主事者将其整备好，遂携带皮锤作为携带工具，这个皮锤大约等同水罐大小。

Sonuttaropi attano parivacchaṃ katvā sattame divase āgantvā deviṃ vanditvā aṭṭhāsi. Atha naṃ sā ‘‘niṭṭhitaṃ te samma sabbūpakaraṇaṃ, imaṃ tāva pasibbakaṃ gaṇhā’’ti āha. So pana mahāthāmo pañcannaṃ hatthīnaṃ balaṃ dhāreti, tasmā tambūlapasibbakaṃ viya ukkhipitvā upakacchantare ṭhapetvā rittahattho viya aṭṭhāsi. Subhaddā luddassa puttadārānaṃ paribbayaṃ datvā rañño ācikkhitvā sonuttaraṃ uyyojesi. Sopi rājānañca deviñca vanditvā rājanivesanā oruyha rathe ṭhatvā mahantena parivārena nagarā nikkhamitvā gāmanigamajanapadaparamparāya paccantaṃ patvā jānapade nivattetvā paccantavāsīhi saddhiṃ araññaṃ pavisitvā manussapathaṃ atikkamma paccantavāsinopi nivattetvā ekakova gacchanto tiṃsayojanaṃ patvā paṭhamaṃ dabbagahanaṃ kāsagahanaṃ tiṇagahanaṃ tulasigahanaṃ saragahanaṃ tirivacchagahananti cha gahanāni, kaṇṭakaveḷugumbagahanāni vettagahanaṃ omissakagahanaṃ naḷagahanaṃ saragahanasadisaṃ uragenapi dubbinivijjhaṃ ghanavanagahanaṃ rukkhagahanaṃ veḷugahanaṃ aparampi veḷugumbagahanaṃ kalalagahanaṃ udakagahanaṃ pabbatagahananti aṭṭhārasa gahanāni paṭipāṭiyā patvā dabbagahanādīni asitena lāyitvā tulasigahanādīni veḷugumbacchedanasatthena chinditvā rukkhe pharasunā koṭṭetvā atimahante rukkhe nikhādanena vijjhitvā maggaṃ karonto veḷuvane nisseṇiṃ katvā veḷugumbaṃ āruyha veḷuṃ chinditvā aparassa veḷugumbassa upari pātetvā veḷugumbamatthakena gantvā kalalagahane sukkharukkhapadaraṃ attharitvā tena gantvā aparaṃ attharitvā itaraṃ ukkhipitvā puna purato attharanto taṃ atikkamitvā udakagahane doṇiṃ katvā tāya udakagahanaṃ taritvā pabbatapāde ṭhatvā ayasiṅghāṭakaṃ yottena bandhitvā uddhaṃ khipitvā pabbate laggāpetvā yottenāruyha vajiraggena lohadaṇḍena pabbataṃ vijjhitvā khāṇukaṃ koṭṭetvā tattha ṭhatvā siṅghāṭakaṃ ākaḍḍhitvā puna upari laggāpetvā tattha ṭhito cammayottaṃ olambetvā taṃ ādāya otaritvā heṭṭhimakhāṇuke bandhitvā vāmahatthena yottaṃ gahetvā dakkhiṇahatthena muggaraṃ ādāya yottaṃ paharitvā khāṇukaṃ nīharitvā puna abhiruhati. Etenupāyena pabbatamatthakaṃ abhiruyha parato otaranto purimanayeneva paṭhamaṃ pabbatamatthake khāṇukaṃ koṭṭetvā cammapasibbake yottaṃ bandhitvā khāṇuke veṭhetvā sayaṃ antopasibbake nisīditvā makkaṭakānaṃ makkaṭasuttavissajjanākārena yottaṃ viniveṭhento otarati. Cammachattena vātaṃ gāhāpetvā sakuṇo viya otaratītipi vadantiyeva.

孙奴达罗描述其事，来访者第七日抵达后礼拜其妻神女，然后立于原地。她告曰：「你的所有装备已就绪，拿上这个袋子吧。」彼时他气力如五头象群，故如持束叶般提起袋子，手空而立。苏跋达将家中子女嘱托后，召唤孙奴达罗。孙奴达罗对王与女神致敬，遂离开皇宫，上了战车。随从庞大，离开城市，经由乡村、居民地，穿越荒野丛林，绕至国境内，接着进入林间，越过人路，返至国境，与居民合流。单独前行，步行三十由旬，经过第一储藏蜂蜜处、谷物仓蓄地、草料仓库、罗勒仓库、花仓库与三屉仓库等共六处仓库。经过刺荆丛林、捕兽等场所，再通过密林野兽出没之地及众多其它十八处区域。行进期间，用刀砍断树枝，搭窝架设露棚，切断藤蔓，树皮捆扎，筑立大型树木之围栏。越过林中空地，攀爬藤蔓，破坏旧藤架，爬上藤架顶部，跨过藤架，行进至山林竹林，破茧搭舟，渡过水池，到达山脚。以绳索束缚铁护具，抛置山上，拆散竹篱栏杆，站立处挂起皮袋。携带挂钩，系绳索于左手，右手持锤击打绳索，拆卸篱笆，攀登上山下山。用同样方法分拆山脚竹围棚，绑绳索，复登上山顶。以铁棒劈击，拆毁竹空屋，挂于顶部，纵身而下，携带拆除物，系入袋中。于山脚休息，系上绳索做掩盖，以猴群的猿语作掩护声，爬山下山，略施迷惑邻近成林地居民。

Evaṃ tassa subhaddāya vacanaṃ ādāya nagarā nikkhamitvā sattarasa gahanāni atikkamitvā pabbatagahanaṃ patvā tatrāpi cha pabbate atikkamitvā suvaṇṇapassapabbatamatthakaṃ āruḷhabhāvaṃ āvikaronto satthā āha –

进而，孙奴达罗携其妻言辞后，出城离开，越过七十八处密林，涉足山林，再越过此山林，即抵达黄金岩山山脚处。佛陀现身于此，讲说戒律法教。

§114

114.

‘‘Tattheva so uggahetvāna vākyaṃ, ādāya tūṇiñca dhanuñca luddo;

「就在那个时候，他抓起话语和弓箭，携带走了。

Vituriyati satta girī brahante, suvaṇṇapassaṃ nāma giriṃ uḷāraṃ.

有七座高山雄峙深远，其中一座名为苏瓦那帕萨，其山峰巍峨壮丽。

§115

115.

‘‘Āruyha selaṃ bhavanaṃ kinnarānaṃ, olokayī pabbatapādamūlaṃ;

『云际天宫的金翅鸟，登上坚硬陡峭的山峰，环视山脚下之处；

Tatthaddasā meghasamānavaṇṇaṃ, nigrodharājaṃ aṭṭhasahassapādaṃ.

见云霞般的光彩映现，脚踏着有八千步长的青枫大树。』

§116

116.

‘‘Tatthaddasā kuñjaraṃ chabbisāṇaṃ, sabbasetaṃ duppasahaṃ parebhi;

『其处能见长鼻象二十六只，群兽繁多难以忍受的嘈杂声。』

Rakkhanti naṃ aṭṭhasahassanāgā, īsādantā vātajavappahārino.

有八千羽毛的天鸟守护着它们，能驭风而疾行，消除风暴之害。

§117

117.

一百一十七。

‘‘Tatthaddasā pokkharaṇiṃ adūre, rammaṃ sutitthañca mahodikañca;

在那里能见到不远处的池塘，旁有游乐之地及宏大宝塔；

Sampupphitaṃ bhamaragaṇānuciṇṇaṃ, yattha hi so nhāyati nāgarājā.

盛开着如蜂群环绕的花朵，正是那水神之王沐浴的所在。

§118

118.

一百一十八。

‘‘Disvāna nāgassa gatiṃ ṭhitiñca, vīthissayā nhānagatassa hoti;

见到那水神的去路与停留之处，那行道即是其浴处。

Opātamāgacchi anariyarūpo, payojito cittavasānugāyā’’ti.

以卑劣之形来到陷阱处，受那随心意而歌者所驱使而至。

Tattha soti, bhikkhave, so luddo tattheva sattabhūmikapāsādatale ṭhitāya tassā subhaddāya vacanaṃ uggahetvā saratūṇiñca mahādhanuñca ādāya pabbatagahanaṃ patvā ‘‘kataro nu kho suvaṇṇapassapabbato nāmā’’ti satta mahāpabbate vituriyati, tasmiṃ kāle tuleti tīreti. So evaṃ tīrento suvaṇṇapassaṃ nāma giriṃ uḷāraṃ disvā ‘‘ayaṃ so bhavissatī’’ti cintesi. Olokayīti taṃ kinnarānaṃ bhavanabhūtaṃ pabbataṃ āruyha subhaddāya dinnasaññāvasena heṭṭhā olokesi. Tatthāti tasmiṃ pabbatapādamūle avidūreyeva taṃ nigrodhaṃ addasa.

此处谓：比库们，当时有一名盲人刚站立于七拾层地面之土上，聆闻有福德之语，携带项链与大钱币，跨过山林。他问曰：『何为“金眉山”之名？』七座大山环绕，其时他渡过三层水流。在渡彼水时，见到名为“金眉山”之高峰，心中念言：『此山必然存在。』他亦向上瞻望那为奇娜罗等天族所居住之山峰，以受予福德之名号，而自下向上观察。此谓：于山脚下不远处，见到一株尼格陀树。

Tatthāti tasmiṃ nigrodharukkhamūle ṭhitaṃ. Tatthāti tattheva antopabbate tassa nigrodhassāvidūre yattha so nhāyati, taṃ pokkharaṇiṃ addasa. Disvānāti suvaṇṇapassapabbatā oruyha hatthīnaṃ gatakāle hatthipādaupāhanaṃ āruyha tassa nāgarañño gataṭṭhānaṃ nibaddhavasanaṭṭhānaṃ upadhārento ‘‘iminā maggena gacchati, idha nhāyati, nhatvā uttiṇṇo, idha tiṭṭhatī’’ti sabbaṃ disvā ahirikabhāvena anariyarūpo tāya cittavasānugāya payojito, tasmā opātaṃ āgacchi paṭipajji, āvāṭaṃ khaṇīti attho.

此尼格陀树位于其地。又彼峰内，于尼格陀树不远处，见有一池水以浴身。观此时便知“金眉山”所在，登山时遇象子群，象足之印迹频现，至居民之处，依附而居。他行此路径，浴身后起立停留，观尽所遇，行为不羞耻而非圣者之形，赖心识染习，故有此不善形态而来，意谓“陷阱”，即深坑也。

Tatrāyaṃ anupubbikathā – ‘‘so kira mahāsattassa vasanokāsaṃ sattamāsādhikehi sattahi saṃvaccharehi sattahi ca divasehi patvā vuttanayeneva tassa vasanokāsaṃ sallakkhetvā ‘‘idha āvāṭaṃ khaṇitvā tasmiṃ ṭhito vāraṇādhipatiṃ visapītena sallena vijjhitvā jīvitakkhayaṃ pāpessāmī’’ti vavatthapetvā araññaṃ pavisitvā thambhādīnaṃ atthāya rukkhe chinditvā dabbasambhāre sajjetvā hatthīsu nhānatthāya gatesu tassa vasanokāse mahākuddālena caturassaṃ āvāṭaṃ khaṇitvā uddhatapaṃsuṃ bījaṃ vapanto viya udakena vikiritvā udukkhalapāsāṇānaṃ upari thambhe patiṭṭhapetvā tulā ca kāje ca datvā padarāni attharitvā kaṇḍappamāṇaṃ chiddaṃ katvā upari paṃsuñca kacavarañca pakkhipitvā ekena passena attano pavisanaṭṭhānaṃ katvā evaṃ niṭṭhite āvāṭe paccūsakāleyeva patisīsakaṃ paṭimuñcitvā kāsāyāni paridahitvā saddhiṃ visapītena sallena dhanuṃ ādāya āvāṭaṃ otaritvā aṭṭhāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

此处有一前说，即说大王七个月又七年日复一日居于此地，他于大王居所截取刻石铭文曰：“此处掘钻深坑，若此守卫王，约誓用毒箭射杀，俾速死亡。”述完后进入森林，毁坏木物，收集兽具，为象群洗浴所用，挖深坑与四方连结，播撒芒草种子如水般散布，置于粗糙岩石之上栽植，供秤衡使用，施以油脂，修砍树枝，并取钻破之坑，以芒草及草叶覆盖于坑上，亲自按入居所，于坑完工时放虎獾释放，使毒箭射杀合力完成射杀。完成后世尊乃表述如下——

§119

119.

‘‘Khaṇitvāna kāsuṃ phalakehi chādayi, attānamodhāya dhanuñca luddo;

“于坑中用板遮盖，加护自身，携弓且矢，盲人自护己身；

Passāgataṃ puthusallena nāgaṃ, samappayī dukkaṭakammakārī.

被触犯的蟒蛇，忧愁之人行恶者。

§120

120.

‘‘Viddho ca nāgo koñcamanādi ghoraṃ, sabbe ca nāgā ninnaduṃ ghorarūpaṃ;

“受伤的蟒蛇，从鼻端起即令人恐怖，所有的蟒蛇体形低伏，鲜有可怖者；

Tiṇañca kaṭṭhañca raṇaṃ karontā, dhāviṃsu te aṭṭha disā samantato.

它们啃食草木，发起战争，向八方四面疾走。

§121

121.

‘‘Vadhissametanti parāmasanto, kāsāvamaddakkhi dhajaṃ isīnaṃ;

“他们决意要杀生者，看到僧袍旗帜者便退缩；

Dukkhena phuṭṭhassudapādi saññā, arahaddhajo sabbhi avajjharūpo’’ti.

『苦』者，是指接触苦而生的觉知，这觉知源于阿拉汉的心性，具足而无缺漏。

Tattha odhāyāti odahitvā pavesetvā. Passāgatanti attano āvāṭassa passaṃ āgataṃ. So kira dutiyadivase āgantvā nhatvā uttiṇṇo tasmiṃ mahāvisālamālake nāma padese aṭṭhāsi. Athassa sarīrato udakaṃ nābhipadesena ogalitvā tena chiddena luddassa sarīre pati. Tāya saññāya so mahāsattassa āgantvā ṭhitabhāvaṃ ñatvā taṃ passāgataṃ puthunā sallena samappayi vijjhi. Dukkaṭakammakārīti tassa mahāsattassa kāyikacetasikassa dukkhassa uppādanena dukkaṭassa kammassa kārako.

此处“odhāyāti”意为启示、开放而进入。所谓“Passāgata”是指自身腹中的觉知临现。此人第二天再来，洗净浸泡，起身立于名为大维沙罗的广阔之地。其体内水分因漏入而涌现，浸湿了萎缩的身体。借由这觉知，他明了大身之来临、存在状态，于是以语音再度表达这觉知。所谓“作恶业者”是指此大身身心因苦而生，是造作恶业之因。

Koñcamanādīti koñcanādaṃ akari. Tassa kira taṃ sallaṃ nābhiyaṃ pavisitvā pihakādīni sañcuṇṇetvā antāni chinditvā piṭṭhibhāgaṃ pharasunā padālentaṃ viya uggantvā ākāse pakkhandi. Bhinnarajatakumbhato rajanaṃ viya pahāramukhena lohitaṃ pagghari, balavavedanā uppajji. So vedanaṃ adhivāsetuṃ asakkonto vedanāppatto sakalapabbataṃ ekaninnādaṃ karonto tikkhattuṃ mahantaṃ koñcanādaṃ nadi. Sabbe cāti tepi sabbe aṭṭhasahassanāgā taṃ saddaṃ sutvā maraṇabhayabhītā ghorarūpaṃ ninnaduṃ anuravaṃ kariṃsu. Raṇaṃ karontāti tena saddena gantvā chaddantavāraṇaṃ vedanāppattaṃ disvā ‘‘paccāmittaṃ gaṇhissāmā’’ti tiṇañca kaṭṭhañca cuṇṇavicuṇṇaṃ karontā samantā dhāviṃsu.

他遂发出鸣叫声。此声犹如箭矢穿入喉咙，迸发出血色喷撒四方，犹如羽毛从地面扬起般腾空飞散。仿佛被破碎的红瓷碗倾倒红液，生起强烈痛感。因不能承受此痛，发出声音，持续迸发大而锐利的鸣叫之声。全河川包括八万蟒蛇等，闻此声闻者，因恐怖死亡，产生异样低声呻吟。造作战争者，即随此声赴战，见覆面遮障之痛，誓言“必取报怨”，携割断的草木互相投掷，四处奔走。

Vadhissametanti ‘‘bhikkhave, so chaddantavāraṇo disā pakkantesu nāgesu subhaddāya kareṇuyā passe ṭhatvā sandhāretvā samassāsayamānāya vedanaṃ adhivāsetvā kaṇḍassa āgataṭṭhānaṃ sallakkhento ‘sace idaṃ puratthimadisādīhi āgataṃ abhavissa, kumbhādīhi pavisitvā pacchimakāyīdīhi nikkhamissa, idaṃ pana nābhiyā pavisitvā ākāsaṃ pakkhandi, tasmā pathaviyaṃ ṭhitena vissaṭṭhaṃ bhavissatī’ti upadhāretvā ṭhitaṭṭhānaṃ upaparikkhitukāmo ‘‘ko jānāti, kiṃ bhavissati, subhaddaṃ apanetuṃ vaṭṭatī’’ti cintetvā ‘‘bhadde, aṭṭhasahassanāgā mama paccāmittaṃ pariyesantā disā pakkhandā, tvaṃ idha kiṃ karosī’’ti vatvā, ‘‘deva, ahaṃ tumhe sandhāretvā samassāsentī ṭhitā, khamatha me’’ti tikkhattuṃ padakkhiṇaṃ katvā catūsu ṭhānesu vanditvā tāya ākāsaṃ pakkhandāya nāgarājā bhūmiṃ pādanakhena pahari, padaraṃ uppatitvā gataṃ. So chiddena olokento sonuttaraṃ disvā ‘‘vadhissāmi na’’nti cittaṃ uppādetvā rajatadāmavaṇṇasoṇḍaṃ pavesetvā parāmasanto buddhānaṃ isīnaṃ dhajaṃ kāsāvaṃ addakkhi. Luddo kāsāvaṃ mahāsattassa hatthe ṭhapesi. So taṃ ukkhipitvā purato ṭhapesi. Athassa tena tathārūpenapi dukkhena phuṭṭhassa ‘‘arahaddhajo nāma sabbhi paṇḍitehi avajjharūpo, aññadatthu sakkātabbo garukātabboyevā’’ti ayaṃ saññā udapādi.

他将要被击杀。彼时，世尊告诫比库们：“那覆面遮障，在南方诸龙中，为修德之首，临视而止，观察而守护，忍痛而承受，标记着腹部来处之声。若此声从东方诸门到来，则由器皿中出去；若从西方诸身离开，则进入空中。因此，土中之于立者乃最大支柱。”发愿探索立足之处，思维“谁知未来将何如？谁能护持修德者乎？”思考后说：“八万蟒蛇搜索仇敌，向各方投掷，不知汝将何行？”龙王对此空中投掷之声以脚踏地，产生震动而倒下。其扫视南侧，心生杀心，却作“不杀”念。涂银色发黄鬃毛，见如来导师圣旗之浸染色袈裟。萎缩之体，置于大身手中。他拾起后，置于前面。因苦而生此觉知，谓「阿拉汉出世者，智慧圆满，诸智皆具，无所缺漏，唯有此处难以触及」，乃此觉知之起。

So tena saddhiṃ sallapanto gāthādvayamāha –

他与此声共相应而说了两句偈语──

§122

122.

‘‘Anikkasāvo kāsāvaṃ, yo vatthaṃ paridahissati;

「无破坏的袈裟者，必能使袈裟布坚牢；

Apeto damasaccena, na so kāsāvamarahati.

凭借正确的自制，断绝烦恼者，不令袈裟受损。」

§123

123.

‘‘Yo ca vantakasāvassa, sīlesu susamāhito;

「又如久穿袈裟者，品行端正专注持守；

Upeto damasaccena, sa ve kāsāvamarahatī’’ti.

依靠正当的自制，终能使袈裟坚牢不坏。」

Tassattho – samma luddaputta yo puriso rāgādīhi kasāvehi anikkasāvo indriyadamena ceva vacīsaccena ca apeto anupagato tehi guṇehi kasāvarasapītaṃ kāsāvavatthaṃ paridahati, so taṃ kāsāvaṃ nārahati, nānucchaviko so tassa vatthassa. Yo pana tesaṃ kasāvānaṃ vantattā vantakasāvo assa sīlesu susamāhito supatiṭṭhito paripuṇṇasīlācāro, so taṃ kāsāvaṃ arahati nāmāti.

其义者——真正的比库若身无贪欲等烦恼所染，凭着对六根的自制及言语的真实不妄而未被污染，以此诸种功德之力，使如同染过苦恼的袈裟布般的袈裟坚牢耐用。这样的人不会破坏袈裟，也不会轻贱此僧衣。若比库于这些袈裟之中，是真正久穿且品行端正希专修持，安住坚固，行为具足清净，则彼比库当名为持护袈裟者。」

Evaṃ vatvā mahāsatto tasmiṃ cittaṃ nibbāpetvā ‘‘samma kimatthaṃ tvaṃ maṃ vijjhasi, kiṃ attano atthāya, udāhu aññena payojitosī’’ti pucchi. Tamatthaṃ āvīkaronto satthā āha –

说完如是，彼大圣者息灭其心，问言：「你究竟因何而寻我？为自身利益，还是为他人利益，或者为他人利益的工具？」如是从此什么意思展开说明，世尊答说——

§124

124.

‘‘Samappito puthusallena nāgo, aduṭṭhacitto luddakamajjhabhāsi;

『犹如被猛烈暴风缠绕的巨龙，意志不坚定，胆怯如泥鳅蟾蜍，

Kimatthayaṃ kissa vā samma hetu, mamaṃ vadhī kassa vāyaṃ payogo’’ti.

为何目的，凭何正当的理由，我或谁有杀我之意，谁又与我争斗呢？』

Tattha kimatthayanti āyatiṃ kiṃ patthento. Kissa vāti kissa hetu kena kāraṇena, kiṃ nāma tava mayā saddhiṃ veranti adhippāyo. Kassa vāti kassa vā aññassa ayaṃ payogo, kena payojito maṃ avadhīti attho.

此处所言为何目的、为何意图，究竟在依止谁，缘何缘故，何者与你结怨称敌？此争斗由谁引起，含义即是以何人为因，我被杀之由。

Athassa ācikkhanto luddo gāthamāha –

为此，他教师弟说出胆怯之偈——

§125

125.

‘‘Kāsissa rañño mahesī bhadante, sā pūjitā rājakule subhaddā;

‘迦尸国王的王后尊者，名为苏拔达，受到崇敬，出自皇族；

Taṃ addasā sā ca mamaṃ asaṃsi, dantehi atthoti ca maṃ avocā’’ti.

她见到了那条龙，也对我说了话，说龙以牙齿示意我意有所指。’

Tattha pūjitāti aggamahesiṭṭhāne ṭhapetvā pūjitā. Addasāti sā kira taṃ supinante addasa. Asaṃsīti sā ca mama sakkāraṃ kāretvā ‘‘himavantapadese evarūpo nāma nāgo asukasmiṃ nāma ṭhāne vasatī’’ti mamaṃ ācikkhi. Dantehīti tassa nāgassa chabbaṇṇaraṃsisamujjalā dantā, tehi mama attho, piḷandhanaṃ kāretukāmāmhi, te me āharāti maṃ avocāti.

此中“崇敬”者，是指将其安置于尊贵之所，给予最高礼遇。所谓“见到”，是指她在睡梦中见见到了那龙。“说”则是她表达我获得对方尊重的意思，说‘在喜马拉雅之地，有一条名为阿速的龙，居住在那个地方’，这是她对我所表述的。“牙齿”指的是那龙洁白如六色珍珠般光洁的牙齿。‘对我有所指’即表示通过牙齿示意，表明其意图为欲佩带头饰，因此以牙齿示意我，这便是她对我所说的话。”

Taṃ sutvā ‘‘idaṃ cūḷasubhaddāya kamma’’nti ñatvā mahāsatto vedanaṃ adhivāsetvā ‘‘tassā mama dantehi attho natthi, maṃ māretukāmatāya pana pahiṇī’’ti dīpento gāthādvayamāha –

闻此我心知‘此乃小苏拔达的业报’，大施主怀抱痛苦，于是说：‘她从龙的牙齿上未获所求，为了不使我受到伤害，便将其送弃。’于是吟诵了这两句光明颂——

§126

126.

‘‘Bahū hime dantayugā uḷārā, ye me pitūnañca pitāmahānaṃ;

『许多雄壮坚固的牙齿啊，父亲与祖父的牙齿们，』

Jānāti sā kodhanā rājaputtī, vadhatthikā veramakāsi bālā.

『那位皇子熟知这愤怒，能够杀敌，愚人便不敢侵犯。』

§127

127.

‘‘Uṭṭhehi tvaṃ ludda kharaṃ gahetvā, dante ime chinda purā marāmi;

『你起来，手持棍棒，割断这些牙齿，昔日我未曾杀过，』

Vajjāsi taṃ kodhanaṃ rājaputtiṃ, nāgo hato handa imassa dantā’’ti.

『挥动这怒气攻击那皇子，就好比被我这条龙所杀那般。』

Tattha imeti tassa kira pitu pitāmahānaṃ dantā mā vinassantūti guhāyaṃ sannicitā, te sandhāya evamāha. Jānātīti bahūnaṃ vāraṇānaṃ idha sannicihe dante jānāti. Vadhatthikāti kevalaṃ pana sā maṃ māretukāmā appamattakaṃ dosaṃ hadaye ṭhapetvā attano veraṃ akāsi, evarūpena pharusakammena matthakaṃ pāpesi. Kharanti kakacaṃ. Purā marāmīti yāva na marāmi. Vajjasīti vadeyyāsi. Handa imassa dantāti hato so mayā nāgo, manoratho te matthakappatto, gaṇha, ime tassa dantāti.

此中所谓父亲与祖父的牙齿，隐喻不可毁灭之物。意存敛藏，是以如此宣说。『知晓』指依众多牙齿为显著的标记。『杀敌』仅指此怒欲杀他人，内心置于极少的恶念，发起己怒，遂对敌人行凶，以粗暴行为犯恶。『棍棒』是木棍。『尚未杀过』意指暂不杀戮。『攻击』是应当挥击。『龙』乃指我，此乃所欲杀敌之意，快抓这些牙齿。

So tassa vacanaṃ sutvā nisīdanaṭṭhānā vuṭṭhāya kakacaṃ ādāya ‘‘dante chindissāmī’’ti tassa santikaṃ upagato. So pana ubbedhato aṭṭhāsītihattho rajatapabbato viya ṭhito, tenassa so dantaṭṭhānaṃ na pāpuṇi. Atha mahāsatto kāyaṃ upanāmento heṭṭhāsīsako nipajji. Tadā nesādo mahāsattassa rajatadāmasadisaṃ soṇḍaṃ maddanto abhiruhitvā kelāsakūṭe viya kumbhe ṭhatvā mukhakoṭimaṃsaṃ dhanukena paharitvā anto pakkhipitvā kumbhato oruyha kakacaṃ antomukhe pavesesi, ubhohi hatthehi daḷhaṃ aparāparaṃ kaḍḍhi. Mahāsattassa balavavedanā uppajji, mukhaṃ lohitena pūri. Nesādo ito cito ca sañcārento kakacena chindituṃ nāsakkhi. Atha naṃ mahāsatto mukhato lohitaṃ chaḍḍetvā vedanaṃ adhivāsetvā ‘‘kiṃ samma chindituṃ na sakkosī’’ti pucchi. ‘‘Āma, sāmī’’ti. Mahāsatto satiṃ paccupaṭṭhapetvā ‘‘tena hi samma mama soṇḍaṃ ukkhipitvā kakacakoṭiṃ gaṇhāpehi, mama sayaṃ soṇḍaṃ ukkhipituṃ balaṃ natthī’’ti āha. Nesādo tathā akāsi.

彼者闻其言，立起于坐处，持铜镐说：“我将砍断牙齿。”于是近前侍立。然彼者直立，若八十八臂银山，其牙位未及。大力者乃屈身，俯伏于脚下。于是那守卫者，犹若银钉之鬓须，攀登而上，如扁瓶立于悬崖。用弓击破瓶口的瓦片，将其内侧掷出悬崖，秉持铜镐置于瓶内口，两手用力互相拉扯。大力者生强烈痛感，满面鲜血。守卫者迅速移转，用镐不能砍断。大力者弃口中血，忍痛问曰：“何所为不能正当砍断乎？”答曰：“是也，主人。”大力者正念具足，曰：“彼确实以力拔我鬓须，取铜镐。吾无力自行拔鬓须矣。”守卫者亦如是行。

Mahāsatto soṇḍāya kakacaṃ gahetvā aparāparaṃ cāresi, dantā kaḷīrā viya chijjiṃsu. Atha naṃ te āharāpetvā gaṇhitvā ‘‘samma luddaputta ahaṃ ime dante tuyhaṃ dadamāno neva ‘mayhaṃ appiyā’ti dammi, na sakkattamārattabrahmattāni patthento, imehi pana me dantehi sataguṇena sahassaguṇena satasahassaguṇena sabbaññutaññāṇadantāva piyatarā, sabbaññutaññāṇappaṭivedhāya me idaṃ puññaṃ paccayo hotū’’ti dante datvā ‘‘samma idaṃ ṭhānaṃ kittakena kālena āgatosī’’ti pucchitvā ‘‘sattamāsasattadivasādhikehi sattahi saṃvaccharehī’’ti vutte – ‘‘gaccha imesaṃ dantānaṃ ānubhāvena sattadivasabbhantareyeva bārāṇasiṃ pāpuṇissasī’’ti vatvā tassa parittaṃ katvā taṃ uyyojesi . Uyyojetvā ca pana anāgatesuyeva tesu nāgesu subhaddāya ca anāgatāya kālamakāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

大力者持鬓须之镐，互相交错挥动，牙齿如枯枝被砍断。遂取其牙，握持称曰：“善哉，卢达布达，吾将以此牙予汝，吾绝不轻慢。非为炫耀尊贵，而以此牙具千百千倍诸多功德，尽显智慧光明，因利诸有智者。此为福德因缘。”赠牙称毕，问曰：“此处当以何法纪念？”答曰：“七个月七日又七年。”言毕，大力者以此如护身符，奉持安置。虽未来世，如应用于那些龙王与善德者。对此事宣示，圣者言曰——

§128

128.

‘‘Uṭṭhāya so luddo kharaṃ gahetvā, chetvāna dantāni gajuttamassa;

“起身持钢锤，斫断牙齿如象象牙；

Vaggū subhe appaṭime pathabyā, ādāya pakkāmi tato hi khippa’’nti.

美丽如云路，独步天下。此物携我速行。”

Tattha vaggūti vilāsavante. Subheti sundare. Appaṭimeti imissaṃ pathaviyaṃ aññehi dantehi asadiseti.

云路者，盛装；美丽，形容秀丽；独步天下者，谓此地无他牙敌也。

Tasmiṃ pakkante te nāgā paccāmittaṃ adisvā āgamiṃsu. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

此时，那些那迦察觉到同伴逝去，便前来。为说明此事，世尊说道—

§129

129.

‘‘Bhayaṭṭitā nāgavadhena aṭṭā, ye te nāgā aṭṭha disā vidhāvuṃ;

“因恐惧那迦被杀，那些那迦从八方安排位置；

Adisvāna posaṃ gajapaccamittaṃ, paccāgamuṃ yena so nāgarājā’’ti.

发现象的同伴逝去后，就前来，而那迦王亦随之而至。”

Tattha bhayaṭṭitāti maraṇabhayena upaddutā. Aṭṭāti dukkhitā. Gajapaccamittanti gajassa paccāmittaṃ. Yena soti yattha visālamālake so nāgarājā kālaṃ katvā kelāsapabbato viya patito, taṃ ṭhānaṃ paccāgamunti attho.

此处“恐惧”是指因恐死而烦恼；“八”指多数。“象的同伴”即象的朋友。所谓前来者，是指那迦王经历时间，坠落如耗费光阴的山峰，此地即指其前来到之处。

Tehi pana saddhiṃ mahāsubhaddāpi āgatā. Te sabbepi aṭṭhasahassanāgā tattha roditvā kanditvā mahāsattassa kulupakānaṃ paccekabuddhānaṃ santikaṃ gantvā, ‘‘bhante, tumhākaṃ paccayadāyako visapītena sallena viddho kālakato, sīvathikadassanamassa āgacchathā’’ti vadiṃsu. Pañcasatā paccekabuddhāpi ākāsenāgantvā visālamālake otariṃsu. Tasmiṃ khaṇe dve taruṇanāgā nāgarañño sarīraṃ dantehi ukkhipitvā paccekabuddhe vandāpetvā citakaṃ āropetvā jhāpayiṃsu. Paccekabuddhā sabbarattiṃ āḷāhane dhammasajjhāyamakaṃsu. Aṭṭhasahassanāgā āḷāhanaṃ nibbāpetvā vanditvā nhatvā mahāsubhaddaṃ purato katvā attano vasanaṭṭhānaṃ agamaṃsu. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

他们一同前来时，大长者也到。共有八千那迦在那里哭泣悲伤，前往大行者独觉圣者处，说：“尊者，因你们的原因，受毒箭射中而病情危急，临终之际，请显现西方境界。”有五百名独觉圣者从空中而降，下降至耗费光阴之地。此时两名年轻那迦用牙钩出那迦王遗体，拜敬独觉圣者，置于轮子上安置并入禅定。独觉圣者一心修持清净法门。八千那迦完成礼拜，敬礼洗沐大长者，于其前方修建自己的住处。为说明此事，师告言—

§130

130.

‘‘Te tattha kanditvā roditvāna nāgā, sīse sake paṃsukaṃ okiritvā;

他们在那里哭泣哀号，把头上披的塵堆衣摆弄乱了；

Agamaṃsu te sabbe sakaṃ niketaṃ, purakkhatvā mahesiṃ sabbabhadda’’nti.

全体众人都回到自己的住处，侍立在至尊王前祝愿一切吉祥。」

Tattha paṃsukanti āḷāhanapaṃsukaṃ.

这里的『塵堆』是指苦修用的塵堆衣。

Sonuttaropi appatteyeva sattame divase dante ādāya bārāṇasiṃ sampāpuṇi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

善逝在第七天，就带着牙齿抵达了巴拉那西。为此，世尊开示说——

§131

131.

‘‘Ādāya dantāni gajuttamassa, vaggū subhe appaṭime pathabyā;

“携带象牙的象，拥有美丽而不堕落的牙齿，

Suvaṇṇarājīhi samantamodare, so luddako kāsipuraṃ upāgami;

在遍布黄金之腹之中，那个幼象来到了迦尸城；

Upanesi so rājakaññāya dante, nāgo hato handa imassa dantā’’ti.

它将牙交给了王女，说：‘这牙呀，杀死了这条大蛇。’”

Tattha suvaṇṇarājīhīti suvaṇṇarājiraṃsīhi. Samantamodareti samantato obhāsante sakalavanasaṇḍaṃ suvaṇṇavaṇṇaṃ viya karonte. Upanesīti ahaṃ chaddantavāraṇassa chabbaṇṇaraṃsivissajjane yamakadante ādāya āgacchāmi, nagaraṃ alaṅkārāpethāti deviyā sāsanaṃ pesetvā tāya rañño ārocāpetvā devanagaraṃ viya nagare alaṅkārāpite sonuttaropi nagaraṃ pavisitvā pāsādaṃ āruhitvā dante upanesi, upanetvā ca pana, ‘‘ayye, yassa kira tumhe appamattakaṃ dosaṃ hadaye karittha, so nāgo mayā hato mato, ‘matabhāvaṃ me āroceyyāsī’ti āha, tassa matabhāvaṃ tumhe jānātha, gaṇhatha, ime tassa dantā’’ti dante adāsi.

其中“遍布黄金之腹”是指象腹似满布黄金般闪耀的样子。“将牙交给”即我携带着象牙，为除去象牙之门障而带着这对象牙来，届时承露衣下的女神作为使者，将象牙交给国王，象牙宛如神之赐物布置装饰城市。幼象进入城市，登上皇宫，将牙交给王女。交付同时说：“尊敬的，这牙是你们用无过失的愤恨于心所杀这条大蛇所得，我认为它已被杀，‘告诉我蛇的下落’。这些是它的牙齿，你们收下吧。”

Sā mahāsattassa chabbaṇṇaraṃsivicittadante maṇitālavaṇṭena gahetvā ūrūsu ṭhapetvā purimabhave attano pirasāmikassa dante olokentī ‘‘evarūpaṃ sobhaggappattaṃ vāraṇaṃ visapītena sallena jīvitakkhayaṃ pāpetvā ime dante chinditvā sonuttaro āgato’’ti mahāsattaṃ anussarantī sokaṃ uppādetvā adhivāsetuṃ nāsakkhi. Athassā tattheva hadayaṃ phali, taṃ divasameva kālamakāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

这只大象携带这对宝石色斑纹的象牙，将之扛于肩上，回望自己以往的主人，喃喃自语：“这护身宝牙曾令毒蛇以言语令生命受损，因而被斩断。迦尸的幼象已经来了。”沉浸于对大象的缅怀悲伤而不能安坐。此时他心脏破碎，于当天之夜便死去。对此，佛陀显现并说道——

§132

132.

‘‘Disvāna dantāni gajuttamassa, bhattuppiyassa purimāya jātiyā;

『见象牙齿者，象的老大，慈爱饮食的前生；』

Tattheva tassā hadayaṃ aphāli, teneva sā kālamakāsi bālā’’ti.

『就在其心中未凋谢，正因此，愚人堪称迟延者。』

§133

133.

‘‘Sambodhipatto sa mahānubhāvo, sitaṃ akāsī parisāya majjhe;

『正觉者成，具大庄严者，安住清净天众之中；』

Pucchiṃsu bhikkhū suvimuttacittā, nākāraṇe pātukaronti buddhā.

『比库们心解脱，轻安自在，非关系故，说于佛不悦耳言。』

§134

134.

‘‘Yamaddasātha dahariṃ kumāriṃ, kāsāyavatthaṃ anagāriyaṃ carantiṃ;

‘‘某时，有一位少男和一位少女，着着黄赭色衣，过着非世俗的游行生活；

Sā kho tadā rājakaññā ahosi, ahaṃ tadā nāgarājā ahosiṃ.

那时她乃是一位国王的女儿，我则是当时的城市国王。”

§135

135.

‘‘Ādāya dantāni gajuttamassa, vaggū subhe appaṭime pathabyā;

‘‘带着长牙的象战士，体态优美绝伦，遍行世间；

Yo luddako kāsipuraṃ upāgami, so kho tadā devadatto ahosi.

当时有一位少儿，来到迦尸城，他便是那时的天人得多；

§136

136.

‘‘Anāvasūraṃ cirarattasaṃsitaṃ, uccāvacaṃ caritamidaṃ purāṇaṃ;

『此吉祥教法非退转者，长久安住不动摇，昔时施行之高贵法事；』

Vītaddaro vītasoko visallo, sayaṃ abhiññāya abhāsi buddho.

『无贪无嗔无怀疑，远离忧愁安详清净，世尊自证自明宣示。』

§137

137.

‘‘Ahaṃ vo tena kālena, ahosiṃ tattha bhikkhavo;

『我当时即以此故，成为众比库之师；』

Nāgarājā tadā homi, evaṃ dhāretha jātaka’’nti. –

『当时并非龙王所有，尔等宜当牢记此本生』——

Imā gāthā dasabalassa guṇe vaṇṇentehi dhammasaṅgāhakattherehi ṭhapitā.

此偈由十力具足诸德者，及诸法集长老们诵扬立定。

Tattha sitaṃ akāsīti so sambodhippatto satthā mahānubhāvo alaṅkatadhammasabhāyaṃ alaṅkatadhammāsane parisamajjhe nisinno ekadivasaṃ sitaṃ akāsi. Nākāraṇeti ‘‘bhante, buddhā nāma akāraṇe sitaṃ na karonti, tumhehi ca sitaṃ kataṃ, kena nu kho kāraṇena sitaṃ kata’’nti mahākhīṇāsavā bhikkhū pucchiṃsu. Yamaddasāthāti evaṃ puṭṭho, āvuso, satthā attano sitakāraṇaṃ ācikkhanto ekaṃ daharabhikkhuniṃ dassetvā evamāha – ‘‘bhikkhave, yaṃ ekaṃ daharaṃ yobbanappattaṃ kumāriṃ kāsāyavatthaṃ anagāriyaṃ upetaṃ pabbajitvā imasmiṃ sāsane carantiṃ addasātha passatha, sā tadā ‘visapītena sallena nāgarājaṃ vijjhitvā vadhehī’’’ti sonuttarassa pesetā rājakaññā ahosi. Tena gantvā jīvitakkhayaṃ pāpito ahaṃ tadā so nāgarājā ahosinti attho. Devadattoti, bhikkhave, idāni devadatto tadā so luddako ahosi.

在那里，如来已成正觉者的大师，具足广大光辉，坐于庄严法会之中，静坐一日。诸比库疑惑曰：『师尊，佛陀称为静坐者，非无因无缘地静坐，尔等亦曾静坐，何因而静坐乎？』彼时，阿拉汉住持者问曰：『比库们，如来示现其静坐之因，曾见一幼年比库尼，谓之曰：『比库们，若见一幼年少女，处于适龄，身披袈裟，不在家生活，受出家戒而修行于此教法，必是那曾用毒箭射杀了那龙王的儿女』。此少女便是所谓所托事主之王女。由此缘故，谓之：『我当往见此龙王，其必已死亡，业命终已』。龙王者，即名德瓦达塔，即如今之恶徒童子。

Anāvasūranti na avasūraṃ, anatthaṅgatasūriyanti attho. Cirarattasaṃsitanti ito ciraratte anekavassakoṭimatthake saṃsitaṃ saṃsaritaṃ anuciṇṇaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – āvuso, ito anekavassakoṭimatthake saṃsaritampi pubbaṇhe kataṃ taṃ divasameva sāyanhe saranto viya attano caritavasena uccattā tāya rājadhītāya ca sonuttarassa ca caritavasena nīcattā uccānīcaṃ caritaṃ idaṃ purāṇaṃ rāgādīnaṃ darānaṃ vigatatāya vītaddaro, ñātidhanasokādīnaṃ abhāvena vītasoko, rāgasallādīnaṃ vigatattā visallo attanāva jānitvā buddho abhāsīti. Ahaṃ voti ettha voti nipātamattaṃ, bhikkhave, ahaṃ tena kālena tattha chaddantadahe ahosinti attho. Nāgarājāti honto ca pana na añño koci tadā homi, atha kho nāgarājā homīti attho. Evaṃ cārethāti tumhe taṃ jātakaṃ evaṃ dhāretha uggaṇhātha pariyāpuṇāthāti.

『无掩无蔽』指无所遮蔽；『无利益的太阳』指无益之义。『经久安住』谓此处曾长时间居住，历经无数千年之久，流转不息，未曾衰减。如此说者曰：友人，尘世已久，如历经千秋万载，身心所行如晨昏轮转，其德与此王女与使者二人之行为高贵，其状貌清净远离旧日的贪欲及憎恨，亦住于无亲属财富等忧，脱除嗔恚烦恼，知其清净故，为觉者所显扬。我言：『此处即是我当时所居之地，亦是被火焚毁所毁之处』。所谓龙王，实无他人，惟彼乃龙王，此理应当理解。诸比库，应当如此记忆，牢记此本生故事，承接传续，完整流传。

Imañca pana dhammadesanaṃ sutvā bahū sotāpannādayo ahesuṃ. Sā pana bhikkhunī pacchā vipassitvā arahattaṃ pattāti.

然而，闻此法教后，众多入流者初果弟子由闻法得证。彼女比库尼经般观照，证得阿拉汉果。

Chaddantajātakavaṇṇanā catutthā. · 六牙本生注释第四

[515] 5. Sambhavajātakavaṇṇanā

第五、缘生本生故事解说。

Rajjañcapaṭipannāsmāti idaṃ satthā jetavane viharanto paññāpāramiṃ ārabbha kathesi. Paccuppannavatthu mahāumaṅgajātake (jā. 2.22.590 ādayo) āvi bhavissati.

名曰‘王女所行’者，如来昔日在阎浮提揭林处安住，开始宣说波罗蜜多法门。今将显示《大梅棠本生故事》（编号2.22.590及以后），此故事即将显现。

Atīte pana kururaṭṭhe indapatthanagare dhanañcayakorabyo nāma rājā rajjaṃ kāresi. Tassa sucirato nāma brāhmaṇo purohito atthadhammānusāsako ahosi. Rājā dānādīni puññāni karonto dhammena rajjamanusāsi. So ekadivasaṃ dhammayāgaṃ nāma pañhaṃ abhisaṅkharitvā sucirataṃ nāma brāhmaṇaṃ purohitaṃ āsane nisīdāpetvā sakkāraṃ katvā pañhaṃ pucchanto catasso gāthāyo abhāsi –

往昔，在残酷国家的王城印达帕塔那，有一名财宝聚集者，名曰富豪王执掌王位。其时，有位名为苏迟跋陀的婆罗门为国师，通晓法义，劝导正法。王乐于布施等善行，奉行佛法。某日，王于佛教盛会坐席间，向苏迟跋陀婆罗门提问，所问乃‘法施’之事，遂诵四句偈曰：

§138

138.

一百三十八。

‘‘Rajjañca paṭipannāsma, ādhipaccaṃ sucīrata;

『我虽为王臣，坚守主权长久之法，

Mahattaṃ pattumicchāmi, vijetuṃ pathaviṃ imaṃ.

然心志甚大，愿以一切胜过此地之攻伐。』

§139

139.

一百三十九。

‘‘Dhammena no adhammena, adhammo me na ruccati;

『法行方正不邪，我不喜好邪法；

Kiccova dhammo carito, rañño hoti sucīrata.

正法若行持之，王权自得长存。』

§140

140.

一百四十。

‘‘Idha cevāninditā yena, pecca yena aninditā;

「在此既被责难者，后来又遭称赞者；

Yasaṃ devamanussesu, yena pappomu brāhmaṇa.

是何人在天人及人中，得受此荣誉的婆罗门？

§141

141.

一百四十一。

‘‘Yohaṃ atthañca dhammañca, kattumicchāmi brāhmaṇa;

『我若意欲成就利益与法，婆罗门啊；

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, brāhmaṇakkhāhi pucchito’’ti.

尔当为婆罗门，分明询问此利益与法。』

Tattha rajjanti, ācariya, mayaṃ imasmiṃ sattayojanike indapatthanagare rajjañca, tiyojanasatike kururaṭṭhe issarabhāvasaṅkhātaṃ ādhipaccañca. Paṭipannāsmāti adhigatā bhavāma. Mahattanti idāni mahantabhāvaṃ. Pattumicchāmi vijetunti imaṃ pathaviṃ dhammena abhibhavituṃ ajjhottharituṃ icchāmi. Kiccovāti avasesajanehi rañño carito dhammo kicco karaṇīyataro. Rājānuvattako hi loko, so tasmiṃ dhammike sabbopi dhammiko hoti. Tasmā esa dhammo nāma raññova kiccoti.

在那里，师长，我们在这七由旬长的帝都城中，以及三由旬长的库鲁国，位列有王者地位的统治与主政在世尊意中。谓之“已入正行者”，意为已达成圣道。此处“大”意为巨大广大。我愿得能够以法降伏、统御此地。所谓“有所作”，即以宗教顺应而行，更适合行动。世间随王而行，众生皆顺命法理。因此，此法便是王之应行之务。

Idha cevāninditāti yena mayaṃ idhaloke paraloke ca aninditā. Yena pappomūti yena mayaṃ nirayādīsu anibbattitvā devesu ca manussesu ca yasaṃ issariyaṃ sobhaggaṃ pāpuṇeyyāma, taṃ no kāraṇaṃ kathehīti . Yohanti, brāhmaṇa, yo ahaṃ phalavipākasaṅkhātaṃ atthañca tassa atthassa hetubhūtaṃ dhammañca kattuṃ samādāya vattituṃ uppādetuñca icchāmi. Taṃ tvanti tassa mayhaṃ tvaṃ sukheneva nibbānagāmimaggaṃ āruyha apaṭisandhikabhāvaṃ patthentassa taṃ atthañca dhammañca pucchito akkhāhi, pākaṭaṃ katvā kathehīti brāhmaṇaṃ dhammayāgapañhaṃ pucchi.

此处所谓“无怨者”，是指我们在此世及他世皆无怨恨灾祸，得以免于地狱诸苦，且于天人及人中获得尊荣殊胜，此无怨者之义。请问，婆罗门，若我能执行以果报相应、实为该法因缘之法，且愿意实行、教导此法，该如何行持？请您问我清楚，我今已开示，望其真切阐明婆罗门所问宗法问题。

Ayaṃ pana pañho gambhīro buddhavisayo, sabbaññubuddhameva taṃ pucchituṃ yuttaṃ, tasmiṃ asati sabbaññutaññāṇapariyesakaṃ bodhisattanti. Sucirato pana attano abodhisattatāya pañhaṃ kathetuṃ nāsakkhi, asakkonto ca paṇḍitamānaṃ akatvā attano asamatthabhāvaṃ kathento gāthamāha –

然而这个问题甚为深奥，是佛法领域，唯有具足普遍智者，即圣者方能应答。在此之前，长期因无觉悟难以启言此问。无法作答者，便辩论智者难以胜任，遂以自己无能之状作说而唱——

§142

142.

‘‘Nāññatra vidhurā rāja, etadakkhātumarahati;

“无有他智者，王啊，能洞明此理；

Yaṃ tvaṃ atthañca dhammañca, kattumicchasi khattiyā’’ti.

你欲实行此法，王裔啊，实无所能。”

Tassattho – avisayo esa, mahārāja, pañho mādisānaṃ. Ahañhi nevassa ādiṃ, na pariyosānaṃ passāmi, andhakāraṃ paviṭṭho viya homi. Bārāṇasirañño pana purohito vidhuro nāma brāhmaṇo atthi, so etaṃ ācikkheyya, taṃ ṭhapetvā yaṃ tvaṃ atthañca dhammañca kattumicchasi, etaṃ akkhātuṃ na añño arahatīti.

其意——大王啊，此非寻常之事，我自己既不见其始，也不见其终，如同陷入黑暗之中一般。巴拉纳西国王的首席明师，是一位名叫智慧者的婆罗门，他当告知此事，立此根本，使你既欲行利己与法事，却无人比库能为你明说。

Rājā tassa vacanaṃ sutvā ‘‘tena hi, brāhmaṇa, khippaṃ tassa santikaṃ gacchāhī’’ti paṇṇākāraṃ datvā taṃ pesetukāmo hutvā gāthamāha –

国王听闻其言，谓曰：「婆罗门啊，当速往彼近前。」于是赏赐五十银币，欲遣之往，并说偈曰——

§143

143.

（偈文序号）

‘‘Ehi kho pahito gaccha, vidhurassa upantikaṃ;

“快来吧，席君！前往智者左右；

Nikkhañcimaṃ suvaṇṇassa, haraṃ gaccha sucīrata;

即刻取此金，此物用久远；

Abhihāraṃ imaṃ dajjā, atthadhammānusiṭṭhiyā’’ti.

将此帖传达，依教义与利益。”

Tattha upantikanti santikaṃ. Nikkhanti pañcasuvaṇṇo eko nikkho. Ayaṃ pana rattasuvaṇṇassa nikkhasahassaṃ datvā evamāha. Imaṃ dajjāti tena imasmiṃ dhammayāgapañhe kathite tassa atthadhammānusiṭṭhiyā abhihārapūjaṃ karonto imaṃ nikkhasahassaṃ dadeyyāsīti.

此处谓之近伴现前。五百银币中取出一百银币者一。此人赠与夜间银币一千时，遂言：『借此法施疑难问答，依其意义与法理之遵循及尊敬，宜当施与此银币千枚。』

Evañca pana vatvā pañhavissajjanassa likhanatthāya satasahassagghanakaṃ suvaṇṇapaṭṭañca gamanatthāya yānaṃ, parivāratthāya balakāyaṃ, tañca paṇṇākāraṃ datvā taṅkhaṇaññeva uyyojesi. So pana indapatthanagarā nikkhamitvā ujukameva bārāṇasiṃ agantvā yattha yattha paṇḍitā vasanti, sabbāni tāni ṭhānāni upasaṅkamitvā sakalajambudīpe pañhassa vissajjetāraṃ alabhitvā anupubbena bārāṇasiṃ patvā ekasmiṃ ṭhāne nivāsaṃ gahetvā katipayehi janehi saddhiṃ pātarāsabhuñjanavelāya vidhurassa nivesanaṃ gantvā āgatabhāvaṃ ārocāpetvā tena pakkosāpito taṃ sake ghare bhuñjamānaṃ addasa. Tamatthaṃ āvikaronto satthā sattamaṃ gāthamāha –

如是说毕，为书写五百枚银币之目的，带去一千余枚金色牌匾，为保护护卫而置于行车之上，又赠与五十枚银币，作铭文牌。彼时离开印多婆达城，径直前往巴拉那西，逐处拜访博学者所在，各处求得疑难释疑之地。遂初至巴拉那西，在一处寓所，与数人共度用餐及闲谈时分，前往智者安置之所，抵达后通报其来意。见其于家中用膳，遂示意之。其后法师开示，于第七偈中云～

§144

144.

第十四十四。

‘‘Svādhippāgā bhāradvājo, vidhurassa upantikaṃ;

『善聪明者宾多纳，智者同伴近侧；

Tamaddasa mahābrahmā, asamānaṃ sake ghare’’ti.

大梵天曾目睹，所食者非己所。』

Tattha svādhippāgāti so bhāradvājagotto sucirato adhippāgā, gatoti attho. Mahābrahmāti mahābrāhmaṇo. Asamānanti bhuñjamānaṃ.

此中善聪明者指宾多纳宿命中为聪慧之人，此处近伴乃为同伴。大梵天者，意谓伟大婆罗门。非己所有则指所食之物是不相称的、不合宜的。

So pana tassa bālasahāyako ekācariyakule uggahitasippo, tasmā tena saddhiṃ ekato bhuñjitvā bhattakiccapariyosāne sukhanisinno ‘‘samma kimatthaṃ āgatosī’’ti puṭṭho āgamanakāraṇaṃ ācikkhanto aṭṭhamaṃ gāthamāha –

那么，有一位年少的随从，是一位名叫独行师的修行者。他被起用，因此与他一同坐下，共同进食，待食事毕后安然坐卧，便问说：『你到底为何前来呢？』同时说明了来意，并引用了第八偈句说——

§145

145.

一百四十五。

‘‘Raññohaṃ pahito dūto, korabyassa yasassino;

『我乃王遣使，致命于声名显赫的寇罗毗；

‘Atthaṃ dhammañca pucchesi’, iccabravi yudhiṭṭhilo;

你询问诚理真义之事，因而称我为战王愚者；

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, vidhurakkhāhi pucchito’’ti.

你既聪慧，适当询问事实与法理』。

Tattha raññohanti ahaṃ rañño korabyassa yasassino dūto. Pahitoti tena pesito idhāgamiṃ. Pucchesīti so yudhiṭṭhilagotto dhanañcayarājā maṃ dhammayāgapañhaṃ nāma pucchi, ahaṃ kathetuṃ asakkonto ‘‘tvaṃ sakkhissasī’’ti ñatvā tassa ārocesiṃ, so ca paṇṇākāraṃ datvā pañhapucchanatthāya maṃ tava santikaṃ pesento ‘‘vidhurassa santikaṃ gantvā imassa pañhassa atthañca pāḷidhammañca puccheyyāsī’’ti abravi. ‘‘Taṃ tvaṃ idāni mayā pucchito akkhāhī’’ti.

此处，‘我受命为王遣使，致命于寇罗毗，声名显赫者’。‘遣使’谓派遣，至此。‘询问’，此人是战王出身，名为财富积聚王，他称我为‘法供养问题’的提问者。我不能答复，便告知他说：‘你能应对他’。他对此知悉后，赠与五十文钱，嘱托我为提问之事前往向你，言说：‘到智者处，宜问此问题真义与巴利正法’。我便说：‘此乃我今日所询’。

Tadā pana so brāhmaṇo ‘‘mahājanassa cittaṃ gaṇhissāmī’’ti gaṅgaṃ pidahanto viya vinicchayaṃ vicāreti. Tassa pañhavissajjane okāso natthi. So tamatthaṃ ācikkhanto navamaṃ gāthamāha –

当时那婆罗门说：“我将承当众生心意。”如同捧起恒河一般，来详细推究。然因其困惑放不下实意，他遂言明其旨，作第九偈曰——

§146

146.

‘‘Gaṅgaṃ me pidahissanti, na taṃ sakkomi brāhmaṇa;

“恒河我虽捧起，婆罗门非所能；

Apidhetuṃ mahāsindhuṃ, taṃ kathaṃ so bhavissati;

亦能围绕大海，那何由发生？

Na te sakkomi akkhātuṃ, atthaṃ dhammañca pucchito’’ti.

彼问义与法，我难以解答。”

Tassattho – brāhmaṇa, mayhaṃ ‘‘mahājanassa nānācittagatisaṅkhātaṃ gaṅgaṃ pidahissa’’nti byāpāro uppanno, tamahaṃ mahāsindhuṃ apidhetuṃ na sakkomi, tasmā kathaṃ so okāso bhavissati, yasmā te ahaṃ pañhaṃ vissajjeyyaṃ. Iti cittekaggatañceva okāsañca alabhanto na te sakkomi akkhātuṃ atthaṃ dhammañca pucchitoti.

由此由缘——那婆罗门对我说：“我以为众生心各异，恒河般难承当。”我答曰：“无由承围汝意，我难承捧大海，因我问难释意。”由彼各执己见，失其空处，故我不能解其义理及法理所问。

Evañca pana vatvā ‘‘putto me paṇḍito mayā ñāṇavantataro, so te byākarissati, tassa santikaṃ gacchāhī’’ti vatvā dasamaṃ gāthamāha –

佛陀如此开示：『子啊，我的聪慧者，以我的智慧最为胜显，他必为汝解说。你当亲往彼处请问。』如此说毕，宣说第十偈—

§147

147.

‘‘Bhadrakāro ca me putto, oraso mama atrajo;

『我子名善作，心宽意伟；

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, gantvā pucchassu brāhmaṇā’’ti.

你当携解与法，亲往问婆罗门。』

Tattha orasoti ure saṃvaḍḍho. Atrajoti attanā jātoti.

其中“心宽”者，即心胸广阔；“意伟”者，即自身所生也。

Taṃ sutvā sucirato vidhurassa gharā nikkhamitvā bhadrakārassa bhuttapātarāsassa attano parisamajjhe nisinnakāle nivesanaṃ agamāsi. Tamatthaṃ pakāsento satthā ekādasamaṃ gāthamāha –

闻此偈文后，比库智慧坚固，离家出舍，时于善作之家，坐于其间，静默不动。在此情境中，世尊表达清楚，第十一偈开示—

§148

148.

‘‘Svādhippāgā bhāradvājo, bhadrakārassupantikaṃ;

『斯瓦提波迦，巴拉德瓦乔，持有尊贵威严，衣袍美好整齐；

Tamaddasa mahābrahmā, nisinnaṃ samhi vesmanī’’ti.

在此处，伟大梵天见之，端坐于居所内。』

Tattha vesmanīti ghare.

此处『居所』意指房舍。

So tattha gantvā bhadrakāramāṇavena katāsanābhihārasakkāro nisīditvā āgamanakāraṇaṃ puṭṭho dvādasamaṃ gāthamāha –

梵天至此，见持有尊贵威严、衣袍美好的尊者恭敬坐下，因迎接缘故，询问后以十二句偈语回答说——

§149

149.

‘‘Raññohaṃ pahito dūto, korabyassa yasassino;

『我是王派遣的使者，应为你的威名行事；』

‘Atthaṃ dhammañca pucchesi’, iccabravi yudhiṭṭhilo;

『你问法义和利益，』战士答以此语；

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, bhadrakāra pabrūhi me’’ti.

『请告诉我利益与法义，贤者。』

Atha naṃ bhadrakāro, ‘‘tāta, ahaṃ imesu divasesu paradārikakamme abhiniviṭṭho, cittaṃ me byākulaṃ, tena tyāhaṃ vissajjetuṃ na sakkhissāmi, mayhaṃ pana kaniṭṭho sañcayakumāro nāma mayā ativiya ñāṇavantataro, taṃ puccha, so te pañhaṃ vissajjessatī’’ti tassa santikaṃ pesento dve gāthā abhāsi –

随后贤者答言：『子啊，近日我忙于彼女之事，心绪烦乱，因此不能释怀。但我有一个极其智慧的晚辈少年，名曰，我将问他，他定能解答你的疑问。』于是他遣遣使临近，诵两偈言：

§150

150.

‘‘Maṃsakājaṃ avahāya, godhaṃ anupatāmahaṃ;

『远离杀戮行事，我当追随尊者；』

Na te sakkomi akkhātuṃ, atthaṃ dhammañca pucchito.

『我不善于说明，为人问起法义时亦是如此。』

§151

151.

‘‘Sañcayo nāma me bhātā, kaniṭṭho me sucīrata;

『积累者啊，兄弟！我这最幼小者，持久纯洁者，

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, gantvā pucchassu brāhmaṇā’’ti.

你当前往问彼婆罗门有关义理与法义。』

Tattha maṃsakājanti yathā nāma puriso thūlamigamaṃsaṃ kājenādāya gacchanto antarāmagge godhapotakaṃ disvā maṃsakājaṃ chaḍḍetvā taṃ anubandheyya, evameva attano ghare vasavattiniṃ bhariyaṃ chaḍḍetvā parassa rakkhitagopitaṃ itthiṃ anubandhanto homīti dīpento evamāhāti.

这里如同有人在山中携带沉重的肉块，行至山谷里，见到旅伴离去肉块，便随之跟随；同样地，一个人住在家中而有妻子，舍弃自己家中妻子，反而跟随他人保护隐藏的女子，譬如火光般如此喻说。

So tasmiṃ khaṇe sañcayassa nivesanaṃ gantvā tena katasakkāro āgamanakāraṇaṃ puṭṭho ācikkhi. Tamatthaṃ pakāsento satthā dve gāthā abhāsi –

于是那时，他前往积累之地，因礼敬而到场，问明来由。为阐明此意，世尊说出两偈——

§152

152.

‘‘Svādhippāgā bhāradvājo, sañcayassa upantikaṃ;

“自利自益者巴拉德瓦迦，积聚者的亲近者；

Tamaddasa mahābrahmā, nisinnaṃ samhi vesmani.

伟大的梵天见到了他，正端坐于宅邸之中。

§153

153.

‘‘Raññohaṃ pahito dūto, korabyassa yasassino;

“‘我是奉王所遣的使者，要为你耀赫之人行事；

‘Atthaṃ dhammañca pucchesi’, iccabravi yudhiṭṭhilo;

‘你问法义，又问利益’——愚顽者如此说。”

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, sañcayakkhāhi pucchito’’ti.

你应当详细地问清楚那利益与法义。

Sañcayakumāro pana tadā paradārameva sevati. Athassa so ‘‘ahaṃ, tāta, paradāraṃ sevāmi, sevanto ca pana gaṅgaṃ otaritvā paratīraṃ gacchāmi, taṃ maṃ sāyañca pāto ca nadiṃ tarantaṃ maccu gilati nāma, tena cittaṃ me byākulaṃ, na tyāhaṃ ācikkhituṃ sakkhissāmi, kaniṭṭho pana me sambhavakumāro nāma atthi jātiyā sattavassiko, mayā sataguṇena sahassaguṇena satasahassaguṇenādhikañāṇataro, so te ācikkhissati, gaccha taṃ pucchāhī’’ti āha. Imamatthaṃ pakāsento satthā dve gāthā abhāsi –

那时年幼的问者只在他人家中服侍。他于是说：『父亲啊，我服侍他人的家，服侍之时渡过恒河，登彼岸边，那里有名为“死亡吞噬”的河流晚上至破晓不断吞噬生命，因而我的心十分烦乱，我无法告诉他此事。但我名为小弟，是七岁生，具千德、万德、百万德，知识深广，他会告诉你的。去吧，你问他』。为说明此意，圣者诵二偈：

§154

154.

‘‘Sadā maṃ gilate maccu, sāyaṃ pāto sucīrata;

『时时有死亡吞噬我，晚上及早晨长久如此；

Na te sakkomi akkhātuṃ, atthaṃ dhammañca pucchito.

你不应问我，利益和法义为何；

§155

155.

‘‘Sambhavo nāma me bhātā, kaniṭṭho me sucīrata;

『生起者』者,谓吾兄也,乃吾最幼者,自古以来至今也。

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, gantvā pucchassu brāhmaṇā’’ti.

尔时:『汝当往问婆罗门,此事与法也。』

Taṃ sutvā sucirato ‘‘ayaṃ pañho imasmiṃ loke abbhuto bhavissati, imaṃ pañhaṃ vissajjetuṃ samattho nāma natthi maññe’’ti cintetvā dve gāthā abhāsi –

闻是语已,长者心念:『此问于世间必生奇异,此问无人能释也。』而作两句偈言——

§156

156.

‘‘Abbhuto vata bho dhammo, nāyaṃ asmāka ruccati;

法实殊妙,我等不能乐受,

Tayo janā pitāputtā, te su paññāya no vidū.

二人乃父与子,无智慧识此法也。

§157

157.

‘‘Na taṃ sakkotha akkhātuṃ, atthaṃ dhammañca pucchitā;

『不可向萨咖天帝称述此义及法，亦不可询问；

Kathaṃ nu daharo jaññā, atthaṃ dhammañca pucchito’’ti.

何以幼年人能够知此义及法乎？』

Tattha nāyanti ayaṃ pañhadhammo abbhuto, imaṃ kathetuṃ samatthena nāma na bhavitabbaṃ, tasmā yaṃ tvaṃ ‘‘kumāro kathessatī’’ti vadati, nāyaṃ asmākaṃ ruccati. Te sūti ettha su-kāro nipātamattaṃ. Pitāti vidhuro paṇḍito, puttā bhadrakāro sañcayo cāti tepi tayo pitāputtā paññāya imaṃ dhammaṃ no vidū, na vijānanti, añño ko jānissatīti attho. Na tanti tumhe tayo janā pucchitā etaṃ akkhātuṃ na sakkotha, daharo sattavassiko kumāro pucchito kathaṃ nu jaññā, kena kāraṇena jānituṃ sakkhissatīti attho.

此中所说乃是奇特难解之深奥法理，非善说者所能任意诠释，故彼以『少年当以何法陈说？』语问之，此语于我等非宜。有三者谓之听闻：父者称智者，子者称善造作者，集者谓三者父子以智慧不识此法，不了达正趣。若非尔等三人询问此义，则吾辈无力答之。幼年七岁之子询问：何法知此义？缘何能得知法？意指此义。

Taṃ sutvā sañcayakumāro, ‘‘tāta, sambhavakumāraṃ ‘daharo’ti mā uññāsi, sacepi pañhavissajjanenātthiko, gaccha naṃ pucchā’’ti atthadīpanāhi upamāhi kumārassa vaṇṇaṃ pakāsento dvādasa gāthā abhāsi –

闻是语集者之子，回答曰：『父亲汝莫称幼年少年，若其徒劳于五蕴贪染，莫去问彼。』以比喻语，显示少年品格，乃诵十二偈以明之——

§158

158.

‘‘Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

「勿令梦境燃烧其人，未曾询问而发生；

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇa.

询问其所生之处，悉知其义及法，婆罗门！

§159

159.

‘‘Yathāpi cando vimalo, gacchaṃ ākāsadhātuyā;

犹如明净之月，行于虚空之界；

Sabbe tārāgaṇe loke, ābhāya atirocati.

世间诸星群中，光辉更加璀璨。

§160

160.

‘‘Evampi daharūpeto, paññāyogena sambhavo;

『如是』者，因具足智慧故生成者；

Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

不要因未曾询问而燃烧烦恼；

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇa.

询问后即能知其生成，明了法义，婆罗门。

§161

161.

‘‘Yathāpi rammako māso, gimhānaṃ hoti brāhmaṇa;

如同欢乐的月亮，婆罗门，此时临入夜中；

Atevaññehi māsehi, dumapupphehi sobhati.

亦如其他月份，以榴花之美而辉映。

§162

162.

‘‘Evampi daharūpeto, paññāyogena sambhavo;

『如是，以慧力为依止而生起；』

Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

『莫因无明而焚烧此慧境，不曾询问其生起；』

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇa.

『经询问而知其生起，理解其义与法，婆罗门。』

§163

163.

‘‘Yathāpi himavā brahme, pabbato gandhamādano;

『如同喜马拉雅山，作为仙梵的峻岭，散发香气；』

Nānārukkhehi sañchanno, mahābhūtagaṇālayo;

被各种树木所遮蔽，诸大元素众聚所覆盖；

Osadhehi ca dibbehi, disā bhāti pavāti ca.

又被诸天药草所围绕，方向显现，风亦吹拂。

§164

164.

‘‘Evampi daharūpeto, paññāyogena sambhavo;

如此的火焰，由智慧所生；

Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

不可因闻之即弃，未曾询问其缘起；

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇa.

询问其由方能了知，婆罗门理应知法之义。

§165

165.

‘‘Yathāpi pāvako brahme, accimālī yasassimā;

譬如火焰，遍布婆罗门地，熠熠生辉；

Jalamāno vane gacche, analo kaṇhavattanī.

如同水泽行至森林，烈火绕行独树。

§166

166.

‘‘Ghatāsano dhūmaketu, uttamāhevanandaho;

如同锅中烈烟，远播极乐火光；

Nisīthe pabbataggasmiṃ, pahūtedho virocati.

在高山顶上安坐，剧烈燃烧放光辉。

§167

167.

‘‘Evampi daharūpeto, paññāyogena sambhavo;

「如是，由智慧因缘而生；

Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

不要因为未问明因缘而焚毁它；

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇa.

问明因缘才能理解，婆罗门，理法与义理也如是。

§168

168.

‘‘Javena bhadraṃ jānanti, balibaddañca vāhiye;

他们迅速知道善法，也除去恶业；

Dohena dhenuṃ jānanti, bhāsamānañca paṇḍitaṃ.

以荆棘折牛者，亦能识牛于鸣声之中，智者亦复如是。

§169

169.

‘‘Evampi daharūpeto, paññāyogena sambhavo;

『如是，胎儿于母腹中，由智慧力而生；

Mā naṃ daharoti uññāsi, apucchitvāna sambhavaṃ;

勿因未询其由而焚烧其身，

Pucchitvā sambhavaṃ jaññā, atthaṃ dhammañca brāhmaṇā’’ti.

经询其由则能知其本义，婆罗门亦是如是说。』

Tattha jaññāti jānissasi. Candoti puṇṇacando. Vimaloti abbhādimalavirahito. Evampi daharūpetoti evaṃ sambhavakumāro daharabhāvena upetopi paññāyogena sakalajambudīpatale avasese paṇḍite atikkamitvā virocati. Rammakoti cittamāso. Atevaññehīti ativiya aññehi ekādasahi māsehi. Evanti evaṃ sambhavopi paññāyogena sobhati. Himavāti himapātasamaye himayuttoti himavā, gimhakāle himaṃ vamatīti himavā. Sampattaṃ janaṃ gandhena madayatīti gandhamādano. Mahābhūtagaṇālayoti devagaṇānaṃ nivāso. Disā bhātīti sabbadisā ekobhāsā viya karoti. Pavātīti gandhena sabbadisā vāyati. Evanti evaṃ sambhavopi paññāyogena sabbadisā bhāti ceva pavāti ca.

其中「知」谓明了。「月」指满月。「净」谓无垢无染净洁者。『如是胎儿』者，即如是胎儿，犹如嬰孩形体，亦以智慧力显现于全大陆之末端，超过诸智者而光明照耀。『月』指心月，意谓心月亮洁。『一十一月』谓十一个月，孕期常为此数。如此胎儿亦以智慧之力显现荣光。『喜』即心之欢喜。『积月』谓十一个月。『如是胎儿』亦以智慧力遍照，犹如喜悦之光布满寒山雪岭之地『喜』。『喜』即心悦。『喜月』谓十分之意，十一月即十又一月。如此胎儿亦由智慧而光明照耀。『喜』谓大悲寂静。『喜』谓意通明。『如是胎儿以智慧力，普照十方光明遍布而烈风吹拂。』『喜』谓山脉边缘之雪季。『喜』谓山脉边缘覆雪之冬期。『大风之地』谓众天神居住之大地。『方向之光』谓普照四方似同一光。『风』谓香风遍吹诸方。如此胎儿亦由智慧照耀普遍四方，且随风飘散。

Yasassimāti tejasampattiyā yasassimā. Accimālīti accīhi yutto. Jalamāno vane gaccheti gacchasaṅkhāte mahāvane jalanto carati. Analoti atitto. Gatamaggassa kaṇhabhāvena kaṇhavattanī. Yaññe āhutivasena āhutaṃ ghataṃ asnātīti ghatāsano. Dhūmo ketukiccaṃ assa sādhetīti dhūmaketu. Uttamāhevanandahoti ahevanaṃ vuccati vanasaṇḍo, uttamaṃ vanasaṇḍaṃ dahatīti attho. Nisītheti rattibhāge. Pabbataggasminti pabbatasikhare. Pahūtedhoti pahūtaindhano. Virocatīti sabbadisāsu obhāsati. Evanti evaṃ mama kaniṭṭho sambhavakumāro daharopi paññāyogena virocati. Bhadranti bhadraṃ assājānīyaṃ javasampattiyā jānanti, na sarīrena. Vāhiyeti vahitabbabhāre sati bhāravahatāya ‘‘ahaṃ uttamo’’ti balibaddaṃ jānanti. Dohenāti dohasampattiyā dhenuṃ ‘‘sukhīrā’’ti jānanti. Bhāsamānanti ettha ‘‘nābhāsamānaṃ jānanti, missaṃ bālehi paṇḍita’’nti suttaṃ (saṃ. ni. 2.241) āharitabbaṃ.

光明、威力称为光明者。称火为火者。正在水中行走者，如同称行走者者，在大林中浸水而行。未燃者，未及火者。行走之路为黑色灰烬，称为黑灰烬。被邀请而聚集的罐器不被饮用者，谓罐座。烟者，称为使火焰显现之物为烟火。最高的烧毁者称为火，亦称森林火灾，意指最佳森林之火焰而烧毁。夜间之处称为夜分。登山者谓山峰上。积聚火焰者谓积火。炽烈燃烧，强烈发光，谓四方皆明亮。如此，我这年幼之王子、少年，以智慧光明照耀。善者为善，因速疾之威力而知，不以肉身。载运之人若身负重物时，心有我最甚之见，谓强暴者知之。产奶之牛，以产奶之力知其“安乐”。言语者，谓此不言语而能解，愚者与智者不相混淆，谓应记住此语（所引律藏2.241段）亦应引证。

Sucirato evaṃ tasmiṃ sambhavaṃ vaṇṇente ‘‘pañhaṃ pucchitvā jānissāmī’’ti ‘‘kahaṃ pana te kumāra kaniṭṭho’’ti pucchi. Athassa so sīhapañjaraṃ vivaritvā hatthaṃ pasāretvā ‘‘yo esa pāsādadvāre antaravīthiyā kumārakehi saddhiṃ suvaṇṇavaṇṇo kīḷati, ayaṃ mama kaniṭṭho, upasaṅkamitvā taṃ puccha, buddhalīḷāya te pañhaṃ kathessatī’’ti āha. Sucirato tassa vacanaṃ sutvā pāsādā oruyha kumārassa santikaṃ agamāsi. Kāya velāyāti? Kumārassa nivatthasāṭakaṃ mocetvā khandhe khipitvā ubhohi hatthehi paṃsuṃ gahetvā ṭhitavelāya. Tamatthaṃ āvikaronto satthā gāthamāha –

苏迟罗于是对那个儿子说：‘问一问问题我便知其义’又问：‘但你这年幼王子在哪里？’于是他打开狮笼，伸出手说：‘这在宫殿门口里藏匿着的，与王子们一同快乐玩耍、肤色金黄者，就是我的小儿子，你去靠近他提问，佛的游戏中会告诉你问题的答案。’苏迟罗听了这话，登上楼阁，来到王子身边。何谓沐浴时？他解开王子头巾，把泥土抓在双手中，站立时。于是，佛陀向其启示，吟诵偈语——

§170

170.

‘‘Svādhippāgā bhāradvājo, sambhavassa upantikaṃ;

‘壮盛的帕拉德瓦迦，伴随出生临近；

Tamaddasa mahābrahmā, kīḷamānaṃ bahīpure’’ti.

伟大的梵天者，看见了在巴希村中嬉戏’。

Tattha bahīpureti bahinivesane.

此处，巴希村意指邻里乡镇。

Mahāsattopi brāhmaṇaṃ āgantvā purato ṭhitaṃ disvā ‘‘tāta, kenatthenāgatosī’’ti pucchitvā, ‘‘tāta, kumāra ahaṃ jambudīpatale āhiṇḍanto mayā pucchitaṃ pañhaṃ kathetuṃ samatthaṃ alabhitvā tava santikaṃ āgatomhī’’ti vutte ‘‘sakalajambudīpe kira avinicchito pañho mama santikaṃ āgato, ahaṃ ñāṇena mahallako’’ti hirottappaṃ paṭilabhitvā hatthagataṃ paṃsuṃ chaḍḍetvā khandhato sāṭakaṃ ādāya nivāsetvā ‘‘puccha, brāhmaṇa, buddhalīḷāya te kathessāmī’’ti sabbaññupavāraṇaṃ pavāresi. Tato brāhmaṇo –

一位大丈夫来到婆罗门面前，看见他站在前方，便问道：「父亲，你从何处而来？」对方答道：「父亲，我是从人间大陆漫游而来，本欲向你请教问题，但未能如愿，特来拜访你。」听此言后，那婆罗门说道：「这个问题现已传遍整个人间大陆，已被我掌握，我因智慧广大而知晓。」他随即生起骄傲羞耻之心，拍掉身上尘土，手持一个盛竹筐，返回了住所，说：「婆罗门，我要向你讲述佛陀的妙谛。」遂打开所有覆盖，准备讲述。那婆罗门于是——

§171

171.

【注疏文句序号171】

‘‘Raññohaṃ pahito dūto, korabyassa yasassino;

『我是国王派遣的使者，受命于有声望者；

‘Atthaṃ dhammañca pucchesi’, iccabravi yudhiṭṭhilo;

他吩咐我要向你问法与真理』，这是战士如勇士般的言语；

Taṃ tvaṃ atthañca dhammañca, sambhavakkhāhi pucchito’’ti. –

你当如实回答所问真理与法义。」——

Gāthāya pañhaṃ pucchi.

以偈问答形式提出问题。

Tassa attho sambhavapaṇḍitassa gaganamajjhe puṇṇacando viya pākaṭo ahosi.

此义如同学识渊博者于天空之中照耀的满月一般明显彰显。

Atha naṃ ‘‘tena hi suṇohī’’ti vatvā dhammayāgapañhaṃ vissajjento gāthamāha –

于是有人说：「因此当听。」说完这句话，便放下有关法义的疑问，宣说一偈曰——

§172

172.

‘‘Taggha te ahamakkhissaṃ, yathāpi kusalo tathā;

「我将直言不讳，正如精熟者一样；

Rājā ca kho taṃ jānāti, yadi kāhati vā na vā’’ti.

国王也知此事，无论他说与不说。」

Tassa antaravīthiyaṃ ṭhatvā madhurassarena dhammaṃ desentassa saddo dvādasayojanikaṃ sakalabārāṇasinagaraṃ avatthari. Atha rājā ca uparājādayo ca sabbe sannipatiṃsu. Mahāsatto mahājanassa majjhe dhammadesanaṃ paṭṭhapesi.

其间，正住中道，善于宣讲法义的声音，传遍了十二由旬广大的整个巴剎那城。随后国王及副王及众皆聚集一处，在广大民众之中，引导开示佛法。

Tattha tagghāti ekaṃsavacanaṃ. Yathāpi kusaloti yathā atikusalo sabbaññubuddho ācikkhati, tathā te ekaṃseneva ahamakkhissanti attho. Rājā ca kho tanti ahaṃ taṃ pañhaṃ yathā tumhākaṃ rājā jānituṃ sakkoti, tathā kathessāmi. Tato uttari rājā eva taṃ jānāti, yadi karissati vā na vā karissati, karontassa vā akarontassa vā tassevetaṃ bhavissati, mayhaṃ pana doso natthīti dīpeti.

此中，「tagghāti」是一种单句表达。如同“善者”（kusalo）或“过于善者”（atikusalo）、“遍知佛”（sabbaññubuddho）所显示的，语义仅依赖单句即可显明。国王对这问题表示关切，欲如同掌握你们王般清楚问题内容，我亦当如此解释。随后，前任国王确实了解此事，知晓将为或非、作或不作之结果，且识知行者本无过失，此义由我阐明。

Evaṃ imāya gāthāya pañhakathanaṃ paṭijānitvā idāni dhammayāgapañhaṃ kathento āha –

由此，以此颂句为缘，问题讲述告一段落，如今开始讲述法仪请求的问题。

§173

173.

第173首颂文。

‘‘Ajja suveti saṃseyya, raññā puṭṭho sucīrata;

今日令人疑惑，国王已被问，心旷神怡。

Mā katvā avasī rājā, atthe jāte yudhiṭṭhilo.

不为所动，尊王沉默于问题，处境如临战场。

§174

174.

第174首颂文。

‘‘Ajjhattaññeva saṃseyya, raññā puṭṭho sucīrata;

『内在』者，唯有内心疑惑；王问时，应灵巧辩答。

Kummaggaṃ na niveseyya, yathā mūḷho acetaso.

不可行邪路，犹如愚昧无意识之人切莫入。

§175

175.

‘‘Attānaṃ nātivatteyya, adhammaṃ na samācare;

不可越己行恶，不当为不正法所转；

Atitthe nappatāreyya, anatthe na yuto siyā.

于生外莫妄入，应不与不善相应。

§176

176.

‘‘Yo ca etāni ṭhānāni, kattuṃ jānāti khattiyo;

‘凡能知晓这些职责所在者，即为王者；

Sadā so vaḍḍhate rājā, sukkapakkheva candimā.

如同明月常增长光辉，国王亦然日益壮大。

§177

177.

‘‘Ñātīnañca piyo hoti, mittesu ca virocati;

亲族得其恩泽，朋友中愈发光明；

Kāyassa bhedā sappañño, saggaṃ so upapajjatī’’ti.

智慧圆满者，得生天界。’

Tattha saṃseyyāti katheyya. Idaṃ vuttaṃ hoti – tāta, sucirata sace tumhākaṃ raññā ‘‘ajja dānaṃ dema, sīlaṃ rakkhāma, uposathakammaṃ karomā’’ti koci puṭṭho, ‘‘mahārāja, ajja tāva pāṇaṃ hanāma, kāme paribhuñjāma, suraṃ pivāma, kusalaṃ pana karissāma suve’’ti rañño katheyya, tassa atimahantassapi amaccassa vacanaṃ katvā tumhākaṃ rājā yudhiṭṭhilagotto tathārūpe atthe jāte taṃ divasaṃ pamādena vītināmento mā avasi, tassa vacanaṃ akatvā uppannaṃ kusalacittaṃ aparihāpetvā kusalapaṭisaṃyuttaṃ kammaṃ karotuyeva, idamassa katheyyāsīti. Evaṃ mahāsatto imāya gāthāya –

此处应当解释『saṃseyyā』，谓之疑义。所说者为：‘孩子，若你们的国王长存不死，若今日说“我们今当施舍，守护戒律，行持五戒”，有人反驳说，“陛下，今可杀生饮酒欢悦感官，但行善事以待明日”，国王纵然威严无比，若此语在发生战争者心中生起，若君王不纠正此语，反为此恶法引生善念，而生善业，必当如此解释。’因此大德者以此偈颂揭示。

‘‘Ajjeva kiccamātappaṃ, ko jaññā maraṇaṃ suve’’ti. (ma. ni. 3.272) –

“今日须知自护自念，谁能了知死亡之善”──此为小部杂藏第3卷272经文。

Bhaddekarattasuttañceva,

同时引用《吉日善法经》。

‘‘Appamādo amatapadaṃ, pamādo maccuno pada’’nti. (dha. pa. 21) –

经中说：“正念不懈为不死之处，懈怠正归之死地。”──此为法句经第21偈。

Appamādovādañca kathesi.

此处详说正念劝戒之义。

Ajjhattaññevāti , tāta, sucirata sambhavapaṇḍito tayā dhammayāgapañhe pucchite kiṃ kathesīti raññā puṭṭho samāno tumhākaṃ rañño ajjhattaññeva saṃseyya, niyakajjhattasaṅkhātaṃ khandhapañcakaṃ hutvā abhāvato aniccanti katheyyāsi. Ettāvatā mahāsatto –

“内在所知”者，尊者，长久以来聪慧生起之贤者，因你于法义提问而被王问：“当说何义？”故答：王属内在所知，无疑疑惑，若以每略称五蕴诸行，因无常而当说之。尊者释曰，如此强大之人曾言：

‘‘Sabbe saṅkhārā aniccāti, yadā paññāya passati’’. (dha. pa. 277) –

“诸行皆无常，当智慧所见。”──此语出自法句经第277偈。

‘‘Aniccā vata saṅkhārā, uppādavayadhammino’’ti. (dī. ni. 2.221) –

「诸行无常，生灭法性」是言。此语出于大毗婆沙论第二部分二百二十一经文。

Evaṃ vibhāvitaṃ aniccataṃ kathesīti.

由此而明了无常之理，当如是说。

Kummagganti, brāhmaṇa, yathā mūḷho acetano andhabālaputhujjano dvāsaṭṭhidiṭṭhigatasaṅkhātaṃ kummaggaṃ sevati, evaṃ tava rājā taṃ kummaggaṃ na seveyya, niyyānikaṃ dasakusalakammapathamaggameva sevatu, evamassa vadeyyāsīti.

婆罗门，譬如愚痴无知、没有觉性、盲目无识、世俗人中持有错误见解的六十种名目之误进路者所趋之路，如是你的国王不应随从那误进路，应当遵从引领十善业初阶之正确法门，如是我宜说明。

Attānanti imaṃ sugatiyaṃ ṭhitaṃ attabhāvaṃ nātivatteyya, yena kammena tisso kusalasampattiyo sabbakāmasagge atikkamitvā apāye nibbattanti, taṃ kammaṃ na kareyyāti attho. Adhammanti tividhaduccaritasaṅkhātaṃ adhammaṃ na samācareyya. Atittheti dvāsaṭṭhidiṭṭhisaṅkhāte atitthe nappatāreyya na otāreyya. ‘‘Na tāreyyā’’tipi pāṭho, attano diṭṭhānugatimāpajjantaṃ janaṃ na otāreyya. Anattheti akāraṇe. Na yutoti yuttapayutto na siyā. Brāhmaṇa, yadi te rājā dhammayāgapañhe vattitukāmo, ‘‘imasmiṃ ovāde vattatū’’ti tassa katheyyāsīti ayamettha adhippāyo.

此处意谓，当自己不应越过立于善趣之自我本质，谓因三种善业成就，胜过一切欲界而生于非善趣，故此不应为此业所造恶业。恶法则指三类恶行名目所覆恶法，不应修行。非过则谓六十种名目之过失不应出入过及无度。若有「不可渡彼」之教诲，意为不应渡彼，即不生入于有意顺从自心见解之人。无益则因无缘故，不应参与。婆罗门，若你的国王欲践行正法护持之事，应当在此规范中行，此即统治策略。

Sadāti satataṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – ‘‘yo khattiyo etāni kāraṇāni kātuṃ jānāti, so rājā sukkapakkhe cando viya sadā vaḍḍhatī’’ti . Virocatīti mittāmaccānaṃ majjhe attano sīlācārañāṇādīhi guṇehi sobhati virocatīti.

恒常一向。如是所说：「若勇士能够知悉行三因果者，如月增盈，国王乐于增长德业。」为此，劝导朋友子弟之间，以自身戒行行为、智慧及诸德相光照为尊贵，与之灿烂光耀，谓之劝导。

Evaṃ mahāsatto gaganatale candaṃ uṭṭhāpento viya buddhalīḷāya brāhmaṇassa pañhaṃ kathesi. Mahājano nadanto selento apphoṭento sādhukārasahassāni adāsi, celukkhepe ca aṅguliphoṭe ca pavattesi, hatthapiḷandhanādīni khipi. Evaṃ khittadhanaṃ koṭimattaṃ ahosi. Rājāpissa tuṭṭho mahantaṃ yasaṃ adāsi. Suciratopi nikkhasahassena pūjaṃ katvā suvaṇṇapaṭṭe jātihiṅgulakena pañhavissajjanaṃ likhitvā indapatthanagaraṃ gantvā rañño dhammayāgapañhaṃ kathesi. Rājā tasmiṃ dhamme vattitvā saggapuraṃ pūresi.

伟大有德者犹如云间升起月光，犹如佛陀之戏化，向婆罗门说明此义。众人歌舞唱赞，碾石辗轧，施行数万善行，亦有轻微指弹与击掌声纷起，手鼓等器具瞬息奏响。如此其财富如百万之多。国王甚为欢喜，赏赐其巨大荣誉。不久以千人朝贺礼敬，佩戴金链五指簪，书写演讲文书，前往印多波坦城陀地，向国王宣说正法护持学问。国王依此教化，繁荣天上国土。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi tathāgato mahāpaññoyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā dhanañcayarājā ānando ahosi, sucirato anuruddho, vidhuro kassapo, bhadrakāro moggallāno, sañcayamāṇavo sāriputto, sambhavapaṇḍito pana ahameva ahosi’’nti.

师长带领这法义说法时告诫比库们：“不，比库们，过去亦如现在，如来确实是大智慧者。”接着引出一则本生故事做说明：“当时积聚财富的王名叫安那多，长寿的阿奴鲁多、明达的咖萨巴、善行者摩嘎剌那、积德的沙利子、资深智者而我乃是生起于此。”

Sambhavajātakavaṇṇanā pañcamā. · 桑巴瓦本生注释第五

[516] 6. Mahākapijātakavaṇṇanā

第六品大猕猴本生经疏

Bārāṇasyaṃ ahū rājāti idaṃ satthā veḷuvane viharanto devadattassa silāpavijjhanaṃ ārabbha kathesi. Tena hi dhanuggahe payojetvā aparabhāge silāya paviddhāya bhikkhūhi devadattassa avaṇṇe kathite satthā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi devadatto mayhaṃ silaṃ pavijjhiyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.

在巴拉那城，这位师长昔日住于韦卢笈多林时，开始讲述天子德瓦达塔毁坏舍卫石室的缘起。因他以前曾以弓箭相射杀生，后来因石墙崩坏被比库们说法时，师长说：“不，比库们，我过去确实见过德瓦达塔的石室。”从而把过去的因缘导引出来。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente kāsikagāmake eko kassakabrāhmaṇo khettaṃ kasitvā goṇe vissajjetvā kuddālakammaṃ kātuṃ ārabhi. Goṇā ekasmiṃ gacche paṇṇāni khādantā anukkamena aṭaviṃ pavisitvā palāyiṃsu. So velaṃ sallakkhetvā kuddālaṃ ṭhapetvā goṇe olokento adisvā domanassappatto te pariyesanto antoaṭaviṃ pavisitvā āhiṇḍanto himavantaṃ pāvisi. So tattha disāmūḷho hutvā sattāhaṃ nirāhāro vicaranto ekaṃ tindukarukkhaṃ disvā abhiruyha phalāni khādanto tindukarukkhato parigaḷitvā saṭṭhihatthe narakapapāte pati. Tatrassa dasa divasā vītivattā. Tadā bodhisatto kapiyoniyaṃ nibbattitvā phalāphalāni khādanto taṃ purisaṃ disvā silāya yoggaṃ katvā taṃ purisaṃ uddharitvā silāya matthake nisīdāpetvā evamāha – ‘‘bho brāhmaṇa, ahaṃ kilamāmi, muhuttaṃ niddāyissāmi, maṃ rakkhāhī’’ti. So tassa niddāyantassa silāya matthakaṃ padālesi. Mahāsatto tassa taṃ kammaṃ ñatvā uppatitvā sākhāya nisīditvā ‘‘bho purisa, tvaṃ bhūmiyā gaccha, ahaṃ sākhaggena tuyhaṃ maggaṃ ācikkhanto gamissāmī’’ti taṃ purisaṃ araññato nīharitvā magge ṭhapetvā pabbatapādameva pāvisi. So puriso mahāsatte aparajjhitvā kuṭṭhī hutvā diṭṭhadhammeyeva manussapeto ahosi.

在过去巴拉那城时，有一位名为迦萨迦婆罗门的男子，在迦尸乡耕地后，放牧牛群，准备洗浴。牧牛人带着五十头牛群来到森林，牛群被惊逃了。他当时带剑守山岗，见牛逃走他便追赶，在林中行走一周食物匮乏，发现一棵三刺树，攀爬其上吃果实。然而，食果后，他因当时行为恶业，六十余劫堕入地狱受苦，历时十日后脱离。后来一位大熊猴现身，见他并以石头施救，将他抬起置于头顶，等待他休息。他醒来，坐于树枝上言道：“婆罗门啊，我累了，一会儿休息，请你保护我。”他便用石头枕头为其护卫。大熊猴知道他曾造作恶业，起身坐于树枝上说：“婆罗门啊，你去土地上，我将引导你的道路。”随即带他离开森林，行迹下山脚，男子得以摆脱苦难，虽身体满是疮疤，却心志坚定，具有人类样貌。

So satta vassāni dukkhapīḷito vicaranto bārāṇasiyaṃ migājinaṃ nāma uyyānaṃ pavisitvā pākārantare kadalipaṇṇaṃ attharitvā vedanāppatto nipajji. Tadā bārāṇasirājā uyyānaṃ gantvā tattha vicaranto taṃ disvā ‘‘kosi tvaṃ, kiṃ vā katvā imaṃ dukkhaṃ patto’’ti pucchi. Sopissa sabbaṃ vitthārato ācikkhi. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

他受苦游历七年，来到巴拉那城名为“麋鹿苑”的园林中，筑起围墙，采摘菓叶治病，卧于地上。他经巴拉那城国王之处，国王见他在园林徘徊，便问：“你是谁？由于何事遭此苦难？”他详尽说明。国王告知其原委，师长由此陈明说明法理，

§178

178.

‘‘Bārāṇasyaṃ ahū rājā, kāsīnaṃ raṭṭhavaḍḍhano;

巴拉那城有一王，名为迦尸国土增长者，

Mittāmaccaparibyūḷho, agamāsi migājinaṃ.

他被众多朋友和子弟环绕，到达了猛兽之王的面前。

§179

179.

‘‘Tattha brāhmaṇamaddakkhi, setaṃ citraṃ kilāsinaṃ;

在那里，他见到一位婆罗门，头发花白，皮肤苍白色，

Viddhastaṃ koviḷāraṃva, kisaṃ dhamanisanthataṃ.

头发如同被锄头劈断般凌乱，整个人悲伤忧愁，仿佛遭遇了天灾人祸。

§180

180.

‘‘Paramakāruññataṃ pattaṃ, disvā kicchagataṃ naraṃ;

极为慈悲的特质，看到陷入痛苦的人类；

Avaca byamhito rājā, yakkhānaṃ katamo nusi.

国王发问：『亚卡们中哪一位是最尊贵者？』

§181

181.

‘‘Hatthapādā ca te setā, tato setataraṃ siro;

其象与马之足同白，头更为洁白；

Gattaṃ kammāsavaṇṇaṃ te, kilāsabahulo casi.

身体呈现污秽，充满诸染污，体格肥胖。

§182

182.

‘‘Vaṭṭanāvaḷisaṅkāsā , piṭṭhi te ninnatunnatā;

『环绕宛如壕沟与壕渠之状』者，『彼如土块高低凹凸不平』，

Kāḷapabbāva te aṅgā, nāññaṃ passāmi edisaṃ.

『其身体如同黑色箭羽』，实无他状可见。

§183

183.

‘‘Ugghaṭṭapādo tasito, kiso dhamanisanthato;

『其脚覆盖而黑暗』，『瘦削且肌腱紧绷』；

Chāto ātattarūposi, kutosi kattha gacchati.

『其遮盖物与自身颜色相合』，问其出自何地，往何处去。

§184

184.

‘‘Duddasī appakārosi, dubbaṇṇo bhīmadassano;

‘这难以见，少有显现，

Janetti yāpi te mātā, na taṃ iccheyya passituṃ.

若是你的母亲，也不愿意见他。’

§185

185.

‘‘Kiṃ kammamakaraṃ pubbe, kaṃ avajjhaṃ aghātayi;

‘过去做了什么业，做了什么错误而遭受痛苦；

Kibbisaṃ yaṃ karitvāna, idaṃ dukkhaṃ upāgamī’’ti.

只是做了什么，才让这些痛苦降临？’

Tattha bārāṇasyanti bārāṇasiyaṃ. Mittāmaccaparibyūḷhoti mittehi ca daḷhabhattīhi amaccehi ca parivuto. Migājinanti evaṃnāmakaṃ uyyānaṃ. Setanti setakuṭṭhena setaṃ kabarakuṭṭhena vicitraṃ paribhinnena kaṇḍūyanakilāsakuṭṭhena kilāsinaṃ vedanāppattaṃ kadalipaṇṇe nipannaṃ addasa. Viddhastaṃ koviḷāraṃvāti vaṇamukhehi paggharantena maṃsena viddhastaṃ pupphitakoviḷārasadisaṃ. Kisanti ekaccesu padesesu aṭṭhicammamattasarīraṃ sirājālasanthataṃ. Byamhitoti bhīto vimhayamāpanno vā. Yakkhānanti yakkhānaṃ antare tvaṃ katarayakkho nāmāsi. Vaṭṭanāvaḷisaṅkāsāti piṭṭhikaṇṭakaṭṭhāne āvunitvā ṭhapitāvaṭṭanāvaḷisadisā. Aṅgāti kāḷapabbavallisadisāni te aṅgāni. Nāññanti aññaṃ purisaṃ edisaṃ na passāmi. Ugghaṭṭapādoti rajokiṇṇapādo. Ātattarūpoti sukkhasarīro. Duddasīti dukkhena passitabbo. Appakārosīti sarīrappakārarahitosi, dussaṇṭhānosīti attho. Kiṃ kammamakaranti ito pubbe kiṃ kammaṃ akaraṃ, akāsīti attho. Kibbisanti dāruṇakammaṃ.

在这里，巴拉纳西是指巴拉纳西城。被亲密的朋友和稳固的伙伴围绕着。‘米伽吉那’是指这样命名的园林。‘洁白’意为白色的身体被装饰得五光十色，像是被美丽的装饰包围，感受到了极大的痛苦，像是在腊叶上潜伏的昆虫。‘被弓箭穿透’指的是被箭矢刺穿的肉被高声哭诉。‘小痛苦’意为仅是肉身所受的皮肤痛苦。‘被惊吓’则是指因恐惧而感到战栗。‘妖怪’是指在妖怪之间你是什么样的妖怪。‘圆圈状’形容被夹杂在背部的刺痛中。‘部位’是指黑色的苍翠群山那样的身体部位。‘没有其他’的意思是没有看到类似于其他人的样子。‘揭开脚’则是指被沙尘覆盖的脚。‘身形修长’的意思是身体瘦弱。‘难以见’是指因痛苦而难以看见。‘少有显现’的意思是指几乎没有身形。‘做了什么业’是指在此之前做了什么业。‘做什么’意思是指从事什么恶行。

Tato paraṃ brāhmaṇo āha –

于是婆罗门说——

§186

186.

一百八十六。

‘‘Taggha te ahamakkhissaṃ, yathāpi kusalo tathā;

‘我必明正告知你，如同真正能者一样；

Saccavādiñhi lokasmiṃ, pasaṃsantīdha paṇḍitā.

于世间诚实守信者，我等智者均赞许此。

§187

187.

一百八十七。

‘‘Eko caraṃ gogaveso, mūḷho accasariṃ vane;

‘有一独自游牧牛群的愚昧者，迷惑迷失于森林中。’

Araññe irīṇe vivane, nānākuñjarasevite.

在森林密林之中，栖居于各种各样的山谷之中。

§188

188.

一百八十八。

‘‘Vāḷamigānucarite, vippanaṭṭhosmi kānane;

“像野猪群追逐般，我在森林中独自徘徊；

Acariṃ tattha sattāhaṃ, khuppipāsasamappito.

在那处，我尽力修行，饥饿难耐而心生烦恼。

§189

189.

一百八十九。

‘‘Tattha tindukamaddakkhiṃ, visamaṭṭhaṃ bubhukkhito;

“在那里，我观察碗豆，见其形态不均，心生憎恶；

Papātamabhilambantaṃ, sampannaphaladhārinaṃ.

『沉溺于恶业』者，是指具足成熟果报之人。

§190

190.

‘‘Vātassitāni bhakkhesiṃ, tāni rucciṃsu me bhusaṃ;

『风干之物，我食之』者，是指草茎干秆，我味其所食用；

Atitto rukkhamārūhiṃ, tattha hessāmi āsito.

『登彼无主之树』者，意谓攀缘未曾有所依止之树，我当坐于其上；

§191

191.

‘‘Ekaṃ me bhakkhitaṃ āsi, dutiyaṃ abhipatthitaṃ;

『我曾食之一』者，是指第一次所食之物；『第二次已加意欲食』者，是指第二次已生起欲望欲取之意。

Tato sā bhañjatha sākhā, chinnā pharasunā viya.

于是，那枝条被折断，就如同被锐利的箭射断一般。

§192

192.

‘‘Sohaṃ sahāva sākhāhi, uddhaṃpādo avaṃsiro;

‘我这枝条与其他枝条相连，向上生长，枝干不断；

Appatiṭṭhe anālambe, giriduggasmi pāpataṃ.

未曾倒伏，无所依靠，如同处在陡峭山崖之中。

§193

193.

‘‘Yasmā ca vāri gambhīraṃ, tasmā na samapajjisaṃ;

‘因为水流太深，所以我无法涉入；

Tattha sesiṃ nirānando, anūnā dasa rattiyo.

其时，仍处于不欢喜的状态，至少持续了十夜。

§194

194.

‘‘Athettha kapi māgañchi, gonaṅgulo darīcaro;

『这里有一只猿猴，皮毛略显苍白，身体瘦弱，行走缓慢；

Sākhāhi sākhaṃ vicaranto, khādamāno dumapphalaṃ.

在树枝间来回移动，觅食着难以充饥的苦果。』

§195

195.

‘‘So maṃ disvā kisaṃ paṇḍuṃ, kāruññamakaraṃ mayi;

『它见到我时，非常怜悯，心中生起悲愍之念；

Ambho ko nāma so ettha, evaṃ dukkhena aṭṭito.

水者，名为水，于此处承受痛苦。

§196

196.

‘‘Manusso amanusso vā, attānaṃ me pavedaya;

『无论是人还是非人，请向我表明；

Tassañjaliṃ paṇāmetvā, idaṃ vacanamabraviṃ.

合掌敬礼后，我讲此言。』

§197

197.

‘‘Manussohaṃ byasampatto, sā me natthi ito gati;

『我是人，已受过罪，这里无他去处；

Taṃ vo vadāmi bhaddaṃ vo, tvañca me saraṇaṃ bhava.

我告诉你们吉祥，你们也成为我的依止。

§198

198.

‘‘Garuṃ silaṃ gahetvāna, vicarī pabbate kapi;

『承持庄严戒律，行迹于山野之中，猿猴啊；

Silāya yoggaṃ katvāna, nisabho etadabravi.

击打石头作响，公牛说道此言。』

§199

199.

‘‘Ehi me piṭṭhimāruyha, gīvaṃ gaṇhāhi bāhubhi;

『来吧，爬上我的背，双臂环抱我的脖颈；』

Ahaṃ taṃ uddharissāmi, giriduggata vegasā.

我将以迅捷如攀登山峰之势，将其提升。

§200

200.

‘‘Tassa taṃ vacanaṃ sutvā, vānarindassa sirīmato;

闻彼言辞，有威仪之猿类尊者，

Piṭṭhimāruyha dhīrassa, gīvaṃ bāhāhi aggahiṃ.

登上岩石，稳重者，舌伸于两臂之间。

§201

201.

二百零一。

‘‘So maṃ tato samuṭṭhāsi, tejassī balavā kapi;

彼时强健威严的猿类自那里起身，

Vihaññamāno kicchena, giriduggata vegasā.

意志消沉的人，虽微小却暴烈如山崩之势。

§202

202.

‘‘Uddharitvāna maṃ santo, nisabho etadabravi;

『将我救出者，圣者牛王如此言说：

Iṅgha maṃ samma rakkhassu, pasupissaṃ muhuttakaṃ.

愿你善护我这畜生片刻时光。』

§203

203.

‘‘Sīhā byagghā ca dīpī ca, acchakokataracchayo;

狮子、虎、象、犀角犀牛等众动物；

Te maṃ pamattaṃ hiṃseyyuṃ, te tvaṃ disvā nivāraya.

那些人确实会无意中伤害我，你看到他们时，应当将此阻止。

§204

204.

二百零四。

‘‘Evaṃ me parittātūna, pasupī so muhuttakaṃ;

“因我受到保护，那众生暂时安住；

Tadāhaṃ pāpikaṃ diṭṭhiṃ, paṭilacchiṃ ayoniso.

于是我弃弃了邪见，抛弃了不智的错误观点。

§205

205.

二百零五。

‘‘Bhakkho ayaṃ manussānaṃ, yathā caññe vane migā;

“这个比库如同众人之中之人，正如林中之鹿；

Yaṃ nūnimaṃ vadhitvāna, chāto khādeyya vānaraṃ.

若是确已将此猎物宰杀，则猎人便可享用那只猴子。

§206

206.

二百零六。

‘‘Asito ca gamissāmi, maṃsamādāya sambalaṃ;

『阿西陀，我将前往，携带肉食与食篮；

Kantāraṃ nittharissāmi, pātheyyaṃ me bhavissati.

我将穿过丛林，抵达那条道路，将成为我所归宿。』

§207

207.

二百零七。

‘‘Tato silaṃ gahetvāna, matthakaṃ sannitāḷayiṃ;

『于是，持戒律后，整治头部，整理衣饰；

Mama gattakilantassa, pahāro dubbalo ahu.

因我身体疲惫不堪，放弃后变得衰弱无力。

§208

208.

二百零八。

‘‘So ca vegenudappatto, kapi ruhiramakkhito;

那人迅速发怒，面如猩猩之红；

Assupuṇṇehi nettehi, rodanto maṃ udikkhati.

以满是脓血的眼睛注视着我，哭泣着怒视我。

§209

209.

二百零九。

‘‘Māyyo maṃ kari bhaddante, tvañca nāmedisaṃ kari;

世尊，请不要使我痛苦，也不要对我这样称呼；

Tvañca kho nāma dīghāvu, aññe vāretumarahasi.

而你这长老，必定要挽回众生。

§210

210.

‘‘Aho vata re purisa, tāvadukkarakāraka;

唉，男人啊，实难做到如此艰苦的事业；

Edisā visamā duggā, papātā uddhato mayā.

像我这样从高处跌落，实属非常险恶困难。

§211

211.

‘‘Ānīto paralokāva, dubbheyyaṃ maṃ amaññatha;

我被带到彼世，不可轻慢我，这非常难受。

Taṃ tena pāpakammena, pāpaṃ pāpena cintitaṃ.

因此，恶业因恶念而生，恶业生于内心恶想。

§212

212.

第二百一十二节。

‘‘Mā heva tvaṃ adhammaṭṭha, vedanaṃ kaṭukaṃ phusi;

『汝勿作邪恶事，勿使心苦受刺痛；

Mā heva pāpakammaṃ taṃ, phalaṃ veḷuṃva taṃ vadhi.

勿作恶业果，如悬丝似无用处。』

§213

213.

第二百一十三节。

‘‘Tayi me natthi vissāso, pāpadhamma asaññata;

『我对此无信心，恶法不可共知；

Ehi me piṭṭhito gaccha, dissamānova santike.

『我这后面来，现身仿佛在近处』者，意指有人从身后来访，似乎就在眼前。

§214

214.

‘‘Muttosi hatthā vāḷānaṃ, pattosi mānusiṃ padaṃ;

『你已解脱双手的缠结，已踏上人间的道路』者，指断除烦恼束缚，行于正道。

Esa maggo adhammaṭṭha, tena gaccha yathāsukhaṃ.

『此道违背法义，以此而行，随意安乐』者，谓行于非正法之途，任其所欲，以致安适。

§215

215.

‘‘Idaṃ vatvā giricaro, rahade pakkhalya matthakaṃ;

『言此者，山中游行者，在秘密的岑寂处』者，描写隐匿于山林僻静之地的修行者。

Assūni sampamajjitvā, tato pabbatamāruhi.

熬煮之物完全焚尽后，于是登上山峰。

§216

216.

二百一十六。

‘‘Sohaṃ tenābhisattosmi, pariḷāhena aṭṭito;

我对于此火已亲近，忍受焦渴难耐；

Ḍayhamānena gattena, vāriṃ pātuṃ upāgamiṃ.

被炽热的身躯烧灼，前来饮水。

§217

217.

二百一十七。

‘‘Agginā viya santatto, rahado ruhiramakkhito;

如同被火焰缠绕，顶礼山峰崇高难攀；

Pubbalohitasaṅkāso, sabbo me samapajjatha.

「诸般赤铁色的聚合，皆悉降临于我身。」

§218

218.

‘‘Yāvanto udabindūni, kāyasmiṃ nipatiṃsu me;

「多少水珠从我身上落下，

Tāvanto gaṇḍa jāyetha, addhabeluvasādisā.

即有多少囊块自然生起，如同沙土聚集一般。」

§219

219.

‘‘Pabhinnā pagghariṃsu me, kuṇapā pubbalohitā;

「诸多散乱且火红的细毛，自然生长于我头上。」

Yena yeneva gacchāmi, gāmesu nigamesu ca.

无论我往何处去，无论是在村落还是集市。

§220

220.

‘‘Daṇḍahatthā nivārenti, itthiyo purisā ca maṃ;

持杖之手使我免于侵害，无论是女性还是男性；

Okkitā pūtigandhena, māssu orena āgamā.

我被腥臭污秽所憎恶，肉食之气使我厌离。

§221

221.

‘‘Etādisaṃ idaṃ dukkhaṃ, satta vassāni dāni me;

如是之苦，迄今已历七年。

Anubhomi sakaṃ kammaṃ, pubbe dukkaṭamattano.

『我所经历的业，过去本身即为恶事。』

§222

222.

二百二十二。

‘‘Taṃ vo vadāmi bhaddante, yāvantettha samāgatā;

『我告诉你们，尊者们，说到这里已集聚成：』

Māssu mittāna dubbhittho, mittadubbho hi pāpako.

『众生若恣意避恶交友，恶友者确实为害害者。』

§223

223.

二百二十三。

‘‘Kuṭṭhī kilāsī bhavati, yo mittānidha dubbhati;

『若有轻蔑恶友者，必生枯槁病态。』

Kāyassa bhedā mittaddu, nirayaṃ sopapajjatī’’ti.

『身体分解如友死，地狱由此而生』此义。

Tattha kusaloti yathā cheko kusalo katheti, tathā vo kathessāmi. Gogavesoti naṭṭhe goṇe gavesanto. Accasarinti manussapathaṃ atikkamitvā himavantaṃ pāvisiṃ. Araññeti arājake suññe. Irīṇeti sukkhakantāre. Vivaneti vivitte. Vippanaṭṭhoti maggamūḷho. Bubhukkhitoti sañjātabubhukkho chātajjhatto. Papātamabhilambantanti papātābhimukhaṃ olambantaṃ. Sampannaphaladhārinanti madhuraphaladhārinaṃ. Vātassitānīti paṭhamaṃ tāva vātapatitāni khādiṃ. Tattha hessāmīti tasmiṃ rukkhe suhito bhavissāmīti āruḷhomhi. Tato sā bhañjatha sākhāti tassa abhipatthitassa atthāya hatthe pasārite sā mayā abhiruḷhā sākhā pharasunā chinnā viya abhañjatha. Anālambeti ālambitabbaṭṭhānarahite. Giriduggasminti girivisame. Sesinti sayitomhi.

于此，谓善，如同称蛀虫为善，我亦当如此说。所谓『牧牛者』者，非指牛群，而谓寻牛者也。『疾驰』者，超越人道，入喜马拉雅山。『森林』者，无主荒野之地。『荆棘』者，干枯之旷野。『分离』者，孤立。『路不明』者，迷途徙道。『饥饿』者，感知饥饿、饥而削瘦。『欲下降者』者，臂曲前倾，如向下攀援。『具有果实者』者，负载甘果者。『风寒』者，初秋时有风寒，动物咀嚼干叶。我于树上曰：『我将为此树友。』乃攀援之。而后谓曰：『折断此枝』。此枝本为所依，为了其意，我双手展开攀援，枝条仿若被剪断般被折。『无依靠者』者，无可依凭之所。『山险』者，山路崎岖。『静卧』者，我卧于此间。

Kapi māgañchīti kapi āgañchi. Gonaṅguloti gunnaṃ naṅguṭṭhasadisanaṅguṭṭho. ‘‘Gonaṅguṭṭho’’tipi pāṭho. ‘‘Gonaṅgulī’’tipi paṭhanti. Akaraṃ mayīti akarā mayi. Ambhoti, mahārāja, so kapirājā tasmiṃ narakapapāte mama udakapothanasaddaṃ sutvā maṃ ‘‘ambho’’ti ālapitvā ‘‘ko nāmeso’’ti pucchi. Byasampattoti byasanaṃ patto, papātassa vasaṃ pattoti vā attho. Bhaddaṃ voti tasmā tumhe vadāmi – ‘‘bhaddaṃ tumhākaṃ hotū’’ti. Garuṃ silanti, mahārāja, so kapirājā mayā evaṃ vutte ‘‘mā bhāyī’’ti maṃ assāsetvā paṭhamaṃ tāva garuṃ silaṃ gahetvā yoggaṃ karonto pabbate vicari . Nisabhoti purisanisabho uttamavānarindo pabbatapapāte ṭhatvā maṃ etadabravīti.

『猿猴呼唤』者，猿猴招呼。『手指』者，称为五指，类似手指。谓『手指』者，别有读音。『无毒我』者，无害之我。大王，彼猿王闻我于地狱之苦水声，呼我曰：『水乎？』复问我名。『失权』指堕入祸患，得失情形。为受安乐者，我劝导曰：『愿乐安乎。』大王，猿王闻吾言曰：『勿恐』而安慰我，遂先采集风化石，行于山间。谓我曰：『犀牛者，人中雄王，山间屹立者，我如是称』。

Bāhubhīti dvīhi bāhāhi mama gīvaṃ suggahitaṃ gaṇha. Vegasāti vegena. Sirīmatoti puññavantassa. Aggahinti saṭṭhihatthaṃ narakapapātaṃ vātavegena otaritvā udakapiṭṭhe ṭhitassa ahaṃ vegena piṭṭhimabhiruhitvā ubhohi bāhāhi gīvaṃ aggahesiṃ. Vihaññamānoti kilamanto. Kicchenāti dukkhena. Santoti paṇḍito, atha vā parisanto kilanto. Rakkhassūti ahaṃ taṃ uddharanto kilanto muhuttaṃ vissamanto pasupissaṃ, tasmā maṃ rakkhāhi. Yathā caññe vane migāti sīhādīhi aññepi ye imasmiṃ vane vāḷamigā. Pāḷiyaṃ pana ‘‘acchakokataracchayo’’ti likhanti. Parittātūnāti, mahārāja, evaṃ so kapirājā maṃ attano parittāṇaṃ katvā muhuttaṃ pasupi. Ayonisoti ayonisomanasikārena. Bhakkhoti khāditabbayuttako. Asito dhāto suhito. Sambalanti pātheyyaṃ. Matthakaṃ sannitāḷayinti tassa vānarindassa matthakaṃ pahariṃ. ‘‘Sannitāḷaya’’ntipi pāṭho. Dubbalo ahūti na balavā āsi, yathādhippāyaṃ na agamāsīti.

『双臂』者，持我双肩。『迅速』者，急速。『有福』者，有善业果。谓我以疾速，扶持于水边陡坡，举肩双手。谓『疲累』者，力尽。谓『痛苦』者，苦难。谓『智者』者，或云憩息，乏累不堪。曰『护持者』者，我救此猿王，稍作喘息。猿类如狮等野兽，则为群居兽。如同文字记载『牢笼之兽』。先生辩曰，大王猿王防护我，暂歇休息。谓『不合逻辑』者，缺乏正念。谓『应食者』者，应当食用者。阴湿之所为宜。谓『搀扶』者，应扶持。谓『头颅萧条』者，为猿王头颅，表无力如枯槁。谓『萧条乏力』者，非强健，故不来相助。

Vegenāti mayā pahaṭapāsāṇavegena. Udappattoti uṭṭhito. Māyyoti tena mittadubbhipurisena silāya paviddhāya mahācammaṃ chinditvā olambi, ruhiraṃ pagghari. Mahāsatto vedanāppatto cintesi – ‘‘imasmiṃ ṭhāne añño natthi, idaṃ bhayaṃ imaṃ purisaṃ nissāya uppanna’’nti. So maraṇabhayabhīto olambantaṃ cammabandhaṃ hatthena gahetvā uppatitvā sākhaṃ abhiruyha tena pāpapurisena saddhiṃ sallapanto ‘‘māyyo ma’’ntiādimāha. Tattha māyyo maṃ kari bhaddanteti mā akari ayyo maṃ bhaddanteti taṃ nivāreti. Tvañca kho nāmāti tvaṃ nāma evaṃ mayā papātā uddhaṭo edisaṃ pharusakammaṃ mayi kari, aho te ayuttaṃ katanti. Aho vatāti taṃ garahanto evamāha. Tāvadukkarakārakāti mayi aparajjhanena atidukkarakammakāraka. Paralokāvāti paralokato viya ānīto. Dubbheyyanti dubbhitabbaṃ vadhitabbaṃ. Vedanaṃ kaṭukanti evaṃ santepi tvaṃ adhammaṭṭha yādisaṃ vedanaṃ ahaṃ phusāmi, edisaṃ vedanaṃ kaṭukaṃ mā phusi, taṃ pāpakammaṃ phalaṃ veḷuṃva taṃ mā vadhi. Iti maṃ, mahārāja, so piyaputtakaṃ viya anukampi.

『迅速』者，由我以坚石迅速击打。『起身』者，起立。『欺诈』者，彼恶友以石攻击我，硃红血渍滴落。我心痛苦，思忖曰：『此处无他人，唯有此恶人使我忧惧』。惧于死威胁，我攀枝应对，手持皮肤结带，起身面对彼恶人交谈。言曰：『你之欺诈！』恶人曰：『勿欺我』。言罢，嫉恶如仇驱退恶人。恶人曰：『汝作恶甚重！』我怒斥曰：『我必报复！』恶人悲叹曰：『此事极难，我犯大罪。』谓『他世引来』者，如被牵引自他方。谓『难杀』者，难以猎杀。谓『苦痛』者，即便如此，我身感触苦痛，告彼恶人勿使我感苦，以免恶业果报沉重。大王，彼猿王如同慈子。

Atha naṃ ahaṃ etadavocaṃ – ‘‘ayya, mayā kataṃ dosaṃ hadaye mā kari, mā maṃ asappurisaṃ evarūpe araññe nāsaya, ahaṃ disāmūḷho maggaṃ na jānāmi, attanā kataṃ kammaṃ mā nāsetha, jīvitadānaṃ me detha, araññā nīharitvā manussapathe ṭhapethā’’ti. Evaṃ vutte so mayā saddhiṃ sallapanto ‘‘tayi me natthi vissāso’’ti ādimāha. Tattha tayīti ito paṭṭhāya mayhaṃ tayi vissāso natthi. Ehīti, bho purisa, ahaṃ tayā saddhiṃ maggena na gamissāmi, tvaṃ pana ehi mama piṭṭhito avidūre dissamānasarīrova gaccha, ahaṃ rukkhaggeheva gamissāmīti. Muttosīti atha so maṃ, mahārāja, araññā nīharitvā, bho purisa, vāḷamigānaṃ hatthā muttosi. Pattosi mānusiṃ padanti manussūpacāraṃ patto āgatosi, esa te maggo, etena gacchāti āha.

我对彼言：『长者，莫存心中恶意，勿害我于此荒野，我不明正道，勿以我所造业害我，乞予生命，愿出荒野，入人间正道。』言毕，彼恶人谓我：『我不信汝』。我曰：『彼乃尔，今无信心于我』。彼曰：『我亦不信汝，尔行此路先行』。我曰：『我与汝共行，尔在我前如影随形，随我入林中故乡。』此时，恶人出荒野，示我如同手中野兽被释。恶人曰：『此即正途，随之而行』。

Giricaroti giricārī vānaro. Pakkhalyāti dhovitvā. Tenābhisattosmīti so ahaṃ, mahārāja , tena vānarena abhisatto, pāpakamme pariṇate tenābhisattosmīti maññamāno evamāha. Aṭṭitoti upadduto. Upāgaminti ekaṃ rahadaṃ upagatosmi. Samapajjathāti jāto, evarūpo hutvā upaṭṭhāsi. Yāvantoti yattakāni. Gaṇḍa jāyethāti gaṇḍā jāyiṃsu. So kira pipāsaṃ sandhāretuṃ asakkonto udakañjaliṃ ukkhipitvā thokaṃ pivitvā sesaṃ sarīre siñci. Athassa tāvadeva udakabindugaṇanāya aḍḍhabeluvapakkappamāṇā gaṇḍā uṭṭhahiṃsu, tasmā evamāha. Pabhinnāti te gaṇḍā taṃ divasameva bhijjitvā kuṇapā pūtigandhikā hutvā pubbalohitāni pagghariṃsu. Yena yenāti yena yena maggena. Okkitāti pūtigandhena okiṇṇā parikkhittā parivāritā. Māssu orena āgamāti duṭṭhasatta orena māssu āgamā, amhākaṃ santikaṃ mā āgamīti evaṃ vadantā maṃ nivārentīti attho. Satta vassāni dāni meti, mahārāja, tato paṭṭhāya idāni satta vassāni mama ettakaṃ kālaṃ sakaṃ kammaṃ anubhomi.

如山中行者行于山林之中。所谓洗净，就是净洁之意。于此谓之侵袭，即我言，尊王，彼遭侵袭者即是被此恶业所染污而受其苦者，怀此心念如是说。『害』谓不善。『入侵』谓进入隐秘之所。我已入之。『生起』谓已生已现，且已应役侍奉。『若干』谓若干个。『肿块生起』谓肿块生满。彼不能忍受渴求，便倾倒水洒身饮咽残水于身上。于是诸肿块如同泥中之沙粒般计数生起，故有此言。『分解』谓诸肿块于一日之间溃烂腐败恶臭成脓，鲜血涌出布满初生红疹。『由何因』谓由何路径。『浸泡』谓因脓臭浸泡肿块四周。『恶行来袭』谓罪恶恶人来袭。彼等语曰：“勿令恶人至我处”，以此语阻止我。尊王，现今七年余矣，自此以来，我受此罪报经历如此之久。

Iti so attano mittadubbhikammaṃ vitthāretvā, ‘‘mahārāja, maññeva oloketvā evarūpaṃ kammaṃ na kenaci kattabba’’nti vatvā ‘‘taṃ vo’’tiādimāha. Tattha tanti tasmā. Yasmā evarūpaṃ kammaṃ evaṃ dukkhavipākaṃ, tasmāti attho.

于是彼详述自己因交友恶业，尊王，诚心观察此苦报，言此恶业无人应为之，语曰：『此业为汝而设』等语。于此谓之『多苦』。若因如是恶行致生苦果，即是此义。

§223

223.

‘‘Kuṭṭhī kilāsī bhavati, yo mittānidha dubbhati;

『疮疹起，疥癣生，彼结交恶友者；』

Kāyassa bhedā mittaddu, nirayaṃ sopapajjatī’’ti. –

『身体分裂，恶友之业，地狱随之而生。』

Ayaṃ abhisambuddhagāthā. Bhikkhave, yo idha loke mittāni dubbhati hiṃsati, so evarūpo hotīti attho.

此乃正觉者所说偈语。比库，今世间中侵害恶友者，便得如斯之苦，义即如是。

Tassapi purisassa raññā saddhiṃ kathentasseva pathavī vivaraṃ adāsi. Taṅkhaṇaññeva cavitvā avīcimhi nibbatto. Rājā tasmiṃ pathaviṃ paviṭṭhe uyyānā nikkhamitvā nagaraṃ paviṭṭho.

当时国王与这人一起交谈，国王便在那片土地上开辟出空地来。不久，他离开后就在无间地狱里受报。国王进入那片土地后，出了御苑，进入了城中。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi devadatto mayhaṃ silaṃ paṭivijjhiyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā mittadubbhī puriso devadatto ahosi, kapirājā pana ahameva ahosi’’nti.

佛陀引导众比库听法时说：『比库们，正如以往，天人为我违犯戒律，现今亦然。』于是讲述了此本生，说明当时恶友的人为天人，猕猴王正是我自己。

Mahākapijātakavaṇṇanā chaṭṭhā. · 《大猴本生》注释第六。

[517] 7. Dakarakkhasajātakavaṇṇanā

第七、达迦罗鬼生本生故事解说。

§224-257

224-257.Sacevo vuyhamānānanti dakarakkhasajātakaṃ. Taṃ sabbaṃ mahāumaṅgajātake āvi bhavissatīti.

承接前文，故事从第224句至257句有关达迦罗鬼生本生。该故事整体包含于大乌芒生本生中。

Dakarakkhasajātakavaṇṇanā sattamā. · 《水罗刹本生》注释第七。

[518] 8. Paṇḍaranāgarājajātakavaṇṇanā

第八、白城王生本生故事解说。

Vikiṇṇavācanti idaṃ satthā jetavane viharanto musāvādaṃ katvā devadattassa pathavippavesanaṃ ārabbha kathesi. Tadā hi satthā bhikkhūhi tassa avaṇṇe kathite ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi devadatto musāvādaṃ katvā pathaviṃ paviṭṭhoyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.

所谓『卖弄语言』者，是指佛陀当时住在祇树给孤独园，曾诽谤谤毁天人提婆达多，激起人们抗拒其入地。佛陀于是向比库们说：『比库们，正如昔日，提婆达多曾造谤毁，故遭土地拒斥，现在亦然。』继而陈述过往事迹。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente pañcasatavāṇijā nāvāya samuddaṃ pakkhanditvā sattame divase atīradassaniyā nāvāya samuddapiṭṭhe bhinnāya ṭhapetvā ekaṃ avasesā macchakacchapabhakkhā ahesuṃ, eko pana vātavegena karampiyapaṭṭanaṃ nāma pāpuṇi. So samuddato uttaritvā naggabhogo tasmiṃ paṭṭaneyeva bhikkhāya cari. Tamenaṃ manussā ‘‘ayaṃ samaṇo appiccho santuṭṭho’’ti sambhāvetvā sakkāraṃ kariṃsu. So ‘‘laddho me jīvikūpāyo’’ti tesu nivāsanapārupanaṃ dentesupi na icchi. Te ‘‘natthi ito uttari appiccho samaṇo’’ti bhiyyo bhiyyo pasīditvā tassa assamapadaṃ katvā tattha naṃ nivāsāpesuṃ. So ‘‘karampiyaacelo’’ti paññāyi. Tassa tattha vasantassa mahālābhasakkāro udapādi.

过去在巴拉那西，婆罗门王正建立王国时，有五百名商人乘船渡海。第七天，他们乘坐的船在海岸附近发生破损，停留在那里，留下了些许鱼和龟作为存活的供养者。但其中一人凭借风力，达到了名为卡蓝比亚港口的地方。他从海上上岸，在该港口乞讨为生。当时的人们认为“这位沙门不贪不求，满足知足”，便对他表示尊敬。他言称“我已获得谋生之道”，并不愿依赖他们的住处或牙齿。他们说“这里没有比这更知足的沙门”，便越加欢喜，给了他一个住所。那人自知是“卡蓝比亚阿切罗”，住处因相续而兴盛起来。

Eko nāgarājāpissa supaṇṇarājā ca upaṭṭhānaṃ āgacchanti. Tesu nāgarājā nāmena paṇḍaro nāma. Athekadivasaṃ supaṇṇarājā tassa santikaṃ gantvā vanditvā ekamantaṃ nisinno evamāha – ‘‘bhante, amhākaṃ ñātakā nāge gaṇhantā bahū vinassanti, etesaṃ nāgānaṃ gahaṇaniyāmaṃ mayaṃ na jānāma, guyhakāraṇaṃ kira tesaṃ atthi, sakkuṇeyyātha nu kho tumhe ete piyāyamānā viya taṃ kāraṇaṃ pucchitu’’nti. So ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā supaṇṇarāje vanditvā pakkante nāgarājassa āgatakāle vanditvā nisinnaṃ nāgarājānaṃ pucchi – ‘‘nāgarāja, supaṇṇā kira tumhe gaṇhantā bahū vinassanti, tumhe gaṇhantā kathaṃ gaṇhituṃ na sakkontī’’ti. Bhante, idaṃ amhākaṃ guyhaṃ rahassaṃ, mayā imaṃ kathentena ñātisaṅghassa maraṇaṃ āhaṭaṃ hotīti. Kiṃ pana tvaṃ, āvuso, ‘‘ayaṃ aññassa kathessatī’’ti evaṃsaññī hosi, nāhaṃ aññassa kathessāmi, attanā pana jānitukāmatāya pucchāmi, tvaṃ mayhaṃ saddahitvā nibbhayo hutvā kathehīti. Nāgarājā ‘‘na kathessāmi, bhante’’ti vanditvā pakkāmi. Punadivasepi pucchi, tathāpissa na kathesi.

一次，龙王和金翅鸟王一同前来侍奉。他们中的龙王名为帕纳罗。有一日，金翅鸟王来到龙王处，敬礼后坐于一旁，说道：“尊者，我们亲族中许多龙经常捕食，因其成因我不甚了解，是否你们像孩子一样讨教因由？”他说“好”，于是得到允许。金翅鸟王拜别龙王便离开。龙王坐下后问：“金翅鸟啊，你们经常捕食众多龙，为何你们不能捕食呢？”他答曰：“这是我们的秘密，我通过此告知亲族已招致死亡。你别告诉别人，我也不愿多说，若你愿听从我无畏，你告诉我吧。”龙王答：“不会说的，尊者。”次日再问仍不言语。

Atha naṃ tatiyadivase āgantvā nisinnaṃ, ‘‘nāgarāja, ajja tatiyo divaso, mama pucchantassa kimatthaṃ na kathesī’’ti āha. ‘‘Tumhe aññassa ācikkhissathā’’ti bhayena, bhanteti. Kassaci na kathessāmi, nibbhayo kathehīti. ‘‘Tena hi, bhante, aññassa mā kathayitthā’’ti paṭiññaṃ gahetvā, ‘‘bhante, mayaṃ mahante mahante pāsāṇe gilitvā bhāriyā hutvā nipajjitvā supaṇṇānaṃ āgamanakāle mukhaṃ nibbāhetvā dante vivaritvā supaṇṇe ḍaṃsituṃ acchāma, te āgantvā amhākaṃ sīsaṃ gaṇhanti, tesaṃ amhe garubhāre hutvā nipanne uddharituṃ vāyamantānaññeva udakaṃ ottharati. Te sīdantā antoudakeyeva maranti, iminā kāraṇena bahū supaṇṇā vinassanti, tesaṃ amhe gaṇhantānaṃ kiṃ sīsena gahitena, bālā naṅguṭṭhe gahetvā amhe heṭṭhāsīsake katvā gahitaṃ gocaraṃ mukhena chaḍḍāpetvā lahuke katvā gantuṃ sakkontī’’ti so attano rahassakāraṇaṃ tassa dussīlassa kathesi.

第三日，他来到龙王处坐下，说：“龙王，今天是第三天，问我的事为何未说？”龙王因恐惧说：“你会告诉他人，我害怕，不敢说。”他答：“既如此，尊者，不告诉他人。”并说他与家人在大石中居住，如妻子堕入死亡且面缝开时，他愿用牙齿保护。来者割首，他等负重摔倒时痛苦，水中死去。因之，许多金翅鸟灭亡。这些捕食者用头颅抓取如愚者抓脚跟，攻击腹下部位，撕开防护，使其轻易逃脱。”这便描述了其秘密原因，显示其恶劣本性。

Atha tasmiṃ pakkante supaṇṇarājā āgantvā karampiyaacelaṃ vanditvā ‘‘kiṃ, bhante, pucchitaṃ te nāgarājassa guyhakāraṇa’’nti āha. So ‘‘āmāvuso’’ti vatvā sabbaṃ tena kathitaniyāmeneva kathesi. Taṃ sutvā supaṇṇo ‘‘nāgarājena ayuttaṃ kataṃ, ñātīnaṃ nāma nassananiyāmo parassa na kathetabbo, hotu, ajjeva mayā supaṇṇavātaṃ katvā paṭhamaṃ etameva gahetuṃ vaṭṭatī’’ti supaṇṇavātaṃ katvā paṇḍaranāgarājānaṃ naṅguṭṭhe gahetvā heṭṭhāsīsaṃ katvā gahitagocaraṃ chaḍḍāpetvā uppatitvā ākāsaṃ pakkhandi. Paṇḍaro ākāse heṭṭhāsīsakaṃ olambanto ‘‘mayāva mama dukkhaṃ ābhata’’nti paridevanto āha –

过后，金翅鸟王来拜访卡蓝比亚阿切罗，问“尊者，为何告知龙王此秘密原因？”他答：“尊者，因如此，我将一切详述。”金翅鸟王听后，说：“与龙王同谋是不当的，族群毁灭的因由不应他人知晓，愿成此愿，今日我制作金翅鸟形状，作为第一投掷物。”便制作金翅鸟，从白龙的脚跟抓住颈部，扔向天空。白龙挂着颈部哭泣道：“我受苦了！”

§258

258.

‘‘Vikiṇṇavācaṃ aniguyhamantaṃ, asaññataṃ aparicakkhitāraṃ;

“买卖言辞不秘密，显而易见且无所掩藏；

Bhayaṃ tamanveti sayaṃ abodhaṃ, nāgaṃ yathā paṇḍarakaṃ supaṇṇo.

恐怖随之而至，因其自身无智，犹如猛蛇遇见火鸟般惊恐。

§259

259.

二百五十九。

‘‘Yo guyhamantaṃ parirakkhaṇeyyaṃ, mohā naro saṃsati hāsamāno;

“凡迷惑之人，守护秘密，反而困惑摇摆，犹如人在嘲笑中烦恼；

Taṃ bhinnamantaṃ bhayamanveti khippaṃ, nāgaṃ yathā paṇḍarakaṃ supaṇṇo.

其秘密迅速被揭破，恐怖随之而来，正如猛蛇遇见火鸟般迅疾。

§260

260.

二百六十。

‘‘Nānumitto garuṃ atthaṃ, guyhaṃ veditumarahati;

“尚未被知晓重大事理，怎能迅速洞悉秘密？

Sumitto ca asambuddhaṃ, sambuddhaṃ vā anatthavā.

与有漏不觉者相较，则无漏觉者或正觉者更为有益。

§261

261.

‘‘Vissāsamāpajjimahaṃ acelaṃ, samaṇo ayaṃ sammato bhāvitatto;

『我确已皈依此出离行者，是获正当认可、已成就的圣行。』

Tassāhamakkhiṃ vivariṃ guyhamatthaṃ, atītamattho kapaṇaṃ rudāmi.

『我为此揭露其隐秘真义，却哭泣于欺诈与过往的无明。』

§262

262.

‘‘Tassāhaṃ paramaṃ brahme guyhaṃ, vācaṃ himaṃ nāsakkhiṃ saṃyametuṃ;

『我极欲解除那隐蔽的深奥真理之语言寒冰，而不愿放逸无节制。』

Tappakkhato hi bhayamāgataṃ mamaṃ, atītamattho kapaṇaṃ rudāmi.

彼时心念错误而生恐惧，我为过往世事中的诡诈而哭泣。

§263

263.

二百六十三。

‘‘Yo ve naro suhadaṃ maññamāno, guyhamatthaṃ saṃsati dukkulīne;

那人妄自认为吉祥安乐，却内心隐有险恶，徘徊于艰难困苦之地；

Dosā bhayā athavā rāgarattā, pallatthito bālo asaṃsayaṃ so.

因怒恨、恐怖或迷恋而驱使，显然是愚昧之人，毫无疑问，确为无知者。

§264

264.

二百六十四。

‘‘Tirokkhavāco asataṃ paviṭṭho, yo saṅgatīsu mudīreti vākyaṃ;

其言语虚伪，言论谎妄，经常在同伴中游说并以言词取乐，

Āsīviso dummukhotyāhu taṃ naraṃ, ārā ārā saṃyame tādisamhā.

有人说此人有恶口、毒舌。应当息怒息怒，要自持节制，像彼此这般。

§265

265.

二百六十五。

‘‘Annaṃ pānaṃ kāsikacandanañca, manāpitthiyo mālamucchādanañca;

『米饭与饮水、铜器与檀香，床榻与枕头、饰物与遮盖，

Ohāya gacchāmase sabbakāme, supaṇṇa pāṇūpagatāva tyamhā’’ti.

舍弃它们，我们去吧，诸欲断尽，飞翅护手者皆远离此处。』

Tattha vikiṇṇavācanti patthaṭavacanaṃ. Aniguyhamantanti appaṭicchannamantaṃ. Asaññatanti kāyadvārādīni rakkhituṃ asakkontaṃ. Aparicakkhitāranti ‘‘ayaṃ mayā kathitamantaṃ rakkhituṃ sakkhissati, na sakkhissatī’’ti puggalaṃ oloketuṃ upaparikkhituṃ asakkontaṃ. Bhayaṃ tamanvetīti taṃ imehi catūhi aṅgehi samannāgataṃ abodhaṃ duppaññaṃ puggalaṃ sayaṃkatameva bhayaṃ anveti, yathā maṃ paṇḍarakanāgaṃ supaṇṇo anvāgatoti. Saṃsati hāsamānoti rakkhituṃ asamatthassa pāpapurisassa hāsamāno katheti. Nānumittoti anuvattanamattena yo mitto, na hadayena, so guyhaṃ atthaṃ jānituṃ nārahatīti paridevati. Asambuddhanti asambuddhanto ajānanto, appaññoti attho. Sambuddhanti sambuddhanto jānanto, sappaññoti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – ‘‘yopi suhadayo mitto vā amitto vā appañño sappaññopi vā yo anatthavā anatthacaro, sopi guyhaṃ vedituṃ nārahate’’ti.

这里“vikiṇṇa”解为最直白的话语；“aniguyha”意指不加掩饰；“asaññata”指不能守护身体门户者；“aparicakkhitā”表示不能观察或注意到“我所说的话能否被守护”的人；“bhayaṃ tamanvetīti”蕴含着由这四方面构成的无明愚昧之人，自身先感受恐惧，如同我见到白化的毒蛇、飞翅神鸟向我袭来一般；此人不胜防护之困境，只能苦笑；“nānumitta”意译为所谓不能用心察知实情的人，虽是朋友，但心不合意，因而不能认识其密意，甚感悲叹；“asambuddha”指不觉悟、不知道的人，意即愚昧无明；“sambuddha”为觉悟、知道的人，即有智慧。此处言曰：“无论是亲友或仇敌，愚痴或智慧，行不善者，即便是智慧者，也不能洞察隐秘之事。”

Samaṇo ayanti ayaṃ samaṇoti ca lokasammatoti ca bhāvitattoti ca maññamāno ahaṃ etasmiṃ vissāsamāpajjiṃ. Akkhinti kathesiṃ. Atītamatthoti atītattho, atikkantattho hutvā idāni kapaṇaṃ rudāmīti paridevati. Tassāti tassa acelakassa. Brahmeti supaṇṇaṃ ālapati. Saṃyametunti imaṃ guyhavācaṃ rahassakāraṇaṃ rakkhituṃ nāsakkhiṃ. Tappakkhato hīti idāni idaṃ bhayaṃ mama tassa acelakassa pakkhato koṭṭhāsato santikā āgataṃ, iti atītattho kapaṇaṃ rudāmīti. Suhadanti ‘‘suhado mama aya’’nti maññamāno. Dukkulīneti akulaje nīce. Dosāti etehi dosādīhi kāraṇehi yo evarūpaṃ guyhaṃ saṃsati, so bālo asaṃsayaṃ pallatthito parivattetvā pāpito, hatoyeva nāmāti attho.

此出“samaṇo ayanti ayaṃ samaṇo”句，语意谓乃是当世被世人认可且修习之比库，因而我生信心，我与之相处交流过。这是过去之义，指已超越之义。言此时正哀叹“老糊涂了，在哭泣。”称其为“acelaka”，即孤独者；称其为“brahmeti supaṇṇaṃ ālapati”，意为以飞翅护手比喻其善言。谓守护此秘密之语，不能观察其保护因缘。说“tappakkhato hīti”，意即如今因恐惧，我遭遇孤独者从房屋后廊而来。言“suhadanti”，意谓“他是我的好友”。“dukkulīneti”指出其出身低微，“dosāti”言此秘密因这些因缘被别人知悉，他人因此轻视此人。此种秘密被他人传扬，是愚人所为，他因变坏而命终殒灭。

Tirokkhavācoti attano yaṃ vācaṃ kathetukāmo, tassā tirokkhakatattā paṭicchannavāco. Asataṃ paviṭṭhoti asappurisānaṃ antaraṃ paviṭṭho asappurisesu pariyāpanno. Saṅgatīsu mudīretīti yo evarūpo paresaṃ rahassaṃ sutvāva parisamajjhesu ‘‘asukena asukaṃ nāma kataṃ vā vuttaṃ vā’’ti vākyaṃ udīreti, taṃ naraṃ ‘‘āsīviso dummukho pūtimukho’’ti āhu, tādisamhā purisā ārā ārā saṃyame, dūrato dūratova virameyya, parivajjeyya nanti attho. Mālamucchādanañcāti mālañca dibbaṃ catujjātiyagandhañca ucchādanañca. Ohāyāti ete dibbaannādayo sabbakāme ajja mayaṃ ohāya chaḍḍetvā gamissāma. Supaṇṇa, pāṇūpagatāva tyamhāti, bho supaṇṇa, pāṇehi upagatāva te amhā, saraṇaṃ no hohīti.

所谓他空语者，即自己欲说之语谓之也，此语因本质而为遮蔽之语。所谓非真实已入者，谓不善人中所入，陷入不善人群之中。所谓在聚会中欢喜者，谓听得他人隐秘之言，于挤满人群中而宣说“恶者所为非恶，何言也”，对彼人谓之“恶人、愚人、污秽之口”，此类人宜远离戒慎，远如远处，护持而不亲近为宜。所谓蔽尘与遮蔽者，尘埃及天界四种香气之覆敛。所谓舍弃者，谓诸天之物等皆为诸欲所缠，今日我们当舍弃，放弃而去。所谓金翅鸟，谓飞鸟，仿佛飞鸟依傍于翼，汝等当作依止。

Evaṃ paṇḍarako ākāse heṭṭhāsīsako olambanto aṭṭhahi gāthāhi paridevi. Supaṇṇo tassa paridevanasaddaṃ sutvā, ‘‘nāgarāja attano rahassaṃ acelakassa kathetvā idāni kimatthaṃ paridevasī’’ti taṃ garahitvā gāthamāha –

是时白鹭鸟，飞翔于空中，于八行偈诗中哀叹其情。金翅鸟闻其哀声，便言：“长者乃暗其隐秘，今何故而哀哉？”覆诵此诗，答曰－

§266

266.

（二六六。

‘‘Ko nīdha tiṇṇaṃ garahaṃ upeti, asmiṃdha loke pāṇabhū nāgarāja;

“何人执牢草于此处？吾于此世为禽龙之王；

Samaṇo supaṇṇo athavā tvameva, kiṃkāraṇā paṇḍarakaggahīto’’ti.

是沙门金翅鸟或乃你，何故紧握白鹭鸟乎？”

Tattha ko nīdhāti idha amhesu tīsu janesu ko nu. Asmiṃdhāti ettha idhāti nipātamattaṃ, asmiṃ loketi attho. Pāṇabhūti pāṇabhūto. Athavā tvamevāti udāhu tvaṃyeva. Tattha samaṇaṃ tāva mā garaha, so hi upāyena taṃ rahassaṃ pucchi. Supaṇṇampi mā garaha, ahañhi tava paccatthikova. Paṇḍarakaggahītoti, samma paṇḍaraka, ‘‘ahaṃ kiṃkāraṇā supaṇṇena gahito’’ti cintetvā ca pana attānameva garaha, tayā hi rahassaṃ kathentena attanāva attano anattho katoti ayamettha adhippāyo.

其中所谓“何人执牢”，乃问我三人中谁也。所谓“于此处”，此处仅为立语词，意谓此天下。所谓禽龙者，指禽王龙王。所谓“或乃汝”，意谓你自己。此时告诫沙门勿执，实以此法秘密而问也。亦告金翅鸟莫执，此乃以彼为依止也。所谓白鹭鸟，真正白色鸟。谓“何故牢”，意谓：“我何故紧握金翅鸟”，思维后自知其意，以其所护秘密而害己者，谓此为执着之患。

Taṃ sutvā paṇḍarako itaraṃ gāthamāha –

彼时，贤者说出另一偈语，

§267

267.

‘‘Samaṇoti me sammatatto ahosi, piyo ca me manasā bhāvitatto;

『出家人这词对我而言确实是合乎正理的，对我心意而言亲爱而已，

Tassāhamakkhiṃ vivariṃ guyhamatthaṃ, atītamattho kapaṇaṃ rudāmī’’ti.

因此我向他揭示心中的意蕴、深意，过去的意蕴，我哭泣这狡猾之意。』

Tattha sammatattoti so samaṇo mayhaṃ ‘‘sappuriso aya’’nti sammatabhāvo ahosi. Bhāvitattoti sambhāvitabhāvo ca me ahosīti.

这里‘合乎正理’者，指那出家人于我而言成为‘真人者’的合适之相。所谓‘亲爱而已’，谓于我生发敬爱之心。

Tato supaṇṇo catasso gāthā abhāsi –

继而，朱雀唱诵四句偈语——

§268

268.

‘‘Na catthi satto amaro pathabyā, paññāvidhā natthi na ninditabbā;

在这世间没有永恒不死的众生，智慧众生也不存在不应受责备者；

Saccena dhammena dhitiyā damena, alabbhamabyāharatī naro idha.

正因为真实、正法、坚定与自制，人才得以在此处不遭受挫折。

§269

269.

‘‘Mātā pitā paramā bandhavānaṃ, nāssa tatiyo anukampakatthi;

父母乃至亲属是最至尊的，世间无第三者能与之比肩；

Tesampi guyhaṃ paramaṃ na saṃse, mantassa bhedaṃ parisaṅkamāno.

即使他们因隐秘事而疏远，因意见分歧而生怨恨，

§270

270.

二百七十。

‘‘Mātā pitā bhaginī bhātaro ca, sahāyā vā yassa honti sapakkhā;

『母亲、父亲、姐妹、兄弟，以及那些和自己同住一处、关系亲密的人；

Tesampi guyhaṃ paramaṃ na saṃse, mantassa bhedaṃ parisaṅkamāno.

即使对他们也不能完全隐瞒秘密，若心中有异念则难以保守秘密。』

§271

271.

二百七十一。

‘‘Bhariyā ce purisaṃ vajjā, komārī piyabhāṇinī;

『若有妻子侍奉丈夫，或为年幼女子柔声赐教；

Puttarūpayasūpetā, ñātisaṅghapurakkhatā;

凭借儿子之类抚养，亲戚族群远行之时照料；

Tassāpi guyhaṃ paramaṃ na saṃse, mantassa bhedaṃ parisaṅkamāno’’ti.

对于此处的极密不生疑惑，因细察思想的差别，方能渐渐领悟。

Tattha amaroti amaraṇasabhāvo satto nāma natthi. Paññāvidhā natthīti na-kāro padasandhikaro, paññāvidhā atthīti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – nāgarāja , loke amaropi natthi, paññāvidhāpi atthi, sā aññesaṃ paññākoṭṭhāsasaṅkhātā paññāvidhā attano jīvitahetu na ninditabbāti. Atha vā paññāvidhāti paññāsadisā na ninditabbā nāma aññā dhammajāti natthi, taṃ kasmā nindasīti. Yesaṃ pana ‘‘paññāvidhānampi na ninditabba’’ntipi pāṭho, tesaṃ ujukameva. Saccenātiādīsu vacīsaccena ca sucaritadhammena ca paññāsaṅkhātāya dhitiyā ca indriyadamena ca alabbhaṃ dullabhaṃ aṭṭhasamāpattimaggaphalanibbānasaṅkhātampi visesaṃ abyāharati āvahati taṃ nipphādeti naro idha, tasmā nārahasi acelaṃ nindituṃ, attānameva garaha. Acelena hi attano paññavantatāya upāyakusalatāya ca vañcetvā tvaṃ rahassaṃ guyhaṃ mantaṃ pucchitoti attho.

这里谓不死论中的“生灵”绝不存在。所谓“五种智慧”的“不存在”指非造作、非句法连接；“五种智慧”的存在乃其义理。此说本义为：世上无若干‘龙王’，亦无不死，唯有智慧存在。智慧多如众生智慧的集合，因其生命原因不可被贬责。或谓“五种智慧”是不应诋毁者，因为其他法无异，何故诋毁？若读至“‘五种智慧亦不可毁’之句”，应纯正理解。真实、诸谛语、善行法共合之时，连带第二次戒律与根感的难得、达道、果证、涅槃等殊胜境界皆被体现。人在此染着破除，于是不可轻易毁谤自己。正因其聪慧与善巧，招引隐秘智慧想法，故称言此意。

Paramāti ete ubho bandhavānaṃ uttamabandhavā nāma. Nāssa tatiyoti assa puggalassa mātāpitūhi añño tatiyo satto anukampako nāma natthi, mantassa bhedaṃ parisaṅkamāno paṇḍito tesaṃ mātāpitūnampi paramaṃ guyhaṃ na saṃseyya, tvaṃ pana mātāpitūnampi akathetabbaṃ acelakassa kathesīti attho. Sahāyā vāti suhadayamittā vā. Sapakkhāti petteyyamātulapitucchādayo samānapakkhā ñātayo. Tesampīti etesampi ñātimittānaṃ na katheyya, tvaṃ pana acelakassa kathesi, attanova kujjhassūti dīpeti. Bhariyā ceti komārī piyabhāṇinī puttehi ca rūpena ca yasena ca upetā evarūpā bhariyāpi ce ‘‘ācikkhāhi me tava guyha’’nti vadeyya, tassāpi na saṃseyya.

至于“至上”，为彼双亲与彼自己之间的最高依赖。此人无所谓第三者，非母父之外无其他怜悯者。细察思想之差不疑惑，连父母均无保留，而你不应与此人争论，意即不与父母争吵。伙伴者即亲密情意深厚的朋友，善友。亲族等指妻兄弟、姨姑亲戚，均是一族。对这些亲属不应片言只语，你与此人争论，只令自己忧愁烦恼。妻子意者为少女、美言者，子女及其仪态与财色俱佳者。如若此类妻子曰“请告我你的秘密”，亦无疑义。

Tato parā –

随后有句——

§272

272.

‘‘Na guyhamatthaṃ vivareyya, rakkheyya naṃ yathā nidhiṃ;

“不可将秘密之意轻率描述，应当如守护珍宝般保护之；

Na hi pātukato sādhu, guyho attho pajānatā.

确实，秘密不可被随意示现，因为秘密的意义只有在了解中才能知晓。

§273

273.

二百七十三。

‘‘Thiyā guyhaṃ na saṃseyya, amittassa ca paṇḍito;

『无疑秘密是不会被泄露的，且明智者对敌人更为谨慎；

Yo cāmisena saṃhīro, hadayattheno ca yo naro.

一个人既谦恭又善于自制，内心又温和慈悲，

§274

274.

二百七十四。

‘‘Guyhamatthaṃ asambuddhaṃ, sambodhayati yo naro;

『秘密的意义，未曾开悟者难以理解，只有觉悟者方能明了。』

Mantabhedabhayā tassa, dāsabhūto titikkhati.

由于害怕分别计谋,像奴仆般忍耐忍受。

§275

275.

‘‘Yāvanto purisassatthaṃ, guyhaṃ jānanti mantinaṃ;

『凡知人臣内情隐秘计谋者，

Tāvanto tassa ubbegā, tasmā guyhaṃ na vissaje;

其对彼者常生烦恼不安，因此隐秘不被散尽。』

§276

276.

‘‘Vivicca bhāseyya divā rahassaṃ, rattiṃ giraṃ nātivelaṃ pamuñce;

『应当白天独处默默言说，夜晚不放纵言语过甚。』

Upassutikā hi suṇanti mantaṃ, tasmā manto khippamupeti bheda’’nti. –

『Upassutikā』者，谓那些细听他人计谋者，故曰『计谋速速起破坏』，谓慧眼明察之人，谛听周详，计谋便速速生生破坏也。

Pañca gāthā umaṅgajātake pañcapaṇḍitapañhe āvi bhavissanti.

『五偈』谓乌曼伽生经中之五偈，将为五智者所问之问题而出。

Tato parāsu –

之后者，若官，接续下文。

§277

277.

二七七。此为经文编号。

‘‘Yathāpi assa nagaraṃ mahantaṃ, advārakaṃ āyasaṃ bhaddasālaṃ;

『犹如有一大城，』者，大城宏大之义。『四面有铁门，』者，铁制坚固之门。『优美之殿堂，』者，精美庄严之居处。

Samantakhātāparikhāupetaṃ , evampi me te idha guyhamantā.

『周围环绕沟渠围墙，』者，此城周遭设有沟渠和围墙。『犹如吾诸秘谋，』谓我之计谋犹如此城防御严密，周全无遗，难以攻破也。

§278

278.

‘‘Ye guyhamantā avikiṇṇavācā, daḷhā sadatthesu narā dujivha;

『那些隐秘言语不外露的人，在真理上坚定，常于正法中安住，其人生难得，难得其志，往往令人痛苦；

Ārā amittā byavajanti tehi, āsīvisā vā riva sattusaṅghā’’ti. –

他们如怨敌一般远离，为敌对的群体所憎恶。』——

Dvīsu gāthāsu bhaddasālanti āpaṇādīhi sālāhi sampannaṃ. Samantakhātāparikhāupetanti samantakhātāhi tīhi parikhāhi upagataṃ. Evampi meti evampi mayhaṃ te purisā khāyanti. Katare? Ye idha guyhamantā. Idaṃ vuttaṃ hoti – yathā advārakassa ayomayanagarassa manussānaṃ upabhogaparibhogo antova hoti, na abbhantarimā bahi nikkhamanti, na bāhirā anto pavisanti, aparāparaṃ sañcāro chijjati, guyhamantā purisā evarūpā honti, attano guyhaṃ attano antoyeva jīrāpenti, na aññassa kathentīti. Daḷhā sadatthesūti attano atthesu thirā. Dujivhāti paṇḍarakanāgaṃ ālapati. Byavajantīti paṭikkamanti. Āsīvisā vā riva sattusaṅghāti ettha vāti nipātamattaṃ, āsīvisā sattusaṅghā rivāti attho. Yathā āsīvisato sattusaṅghā jīvitukāmā manussā ārā paṭikkamanti, evaṃ tehi guyhamantehi narehi ārā amittā paṭikkamanti, upagantuṃ okāsaṃ na labhantīti vuttaṃ hoti.

此两偈以良舍树和爪牙比喻坚固，表示具足牢不可破的保护。言为四面荆棘包围，三重网罗围绕，使敌人难以靠近。如此，世人被此等隐秘言语之人所折磨。何以故？此所谓隐秘者，如同无门的铁城居民，彼等不出其内，不入其外，日夜循环往来，如隐秘身处，终生仅自知其内境界，不示人知。坚定于真实者谓之坚定于自己利益，难言者犹如毒蛇吐息。回避之意谓远离。『如怨敌等敌对群体』，此处仅为疑义词。其意谓：如毒蛇千万的敌对群体，因为有生命欲故，人们远避怨敌；如是，这些隐秘言语的人，敌对者亦远离，难得机会接近，故说如是。

Evaṃ supaṇṇena dhamme kathite paṇḍarako āha –

善鸟以法作喻，毒蛇则言败恶，谓之：

§279

279.

‘‘Hitvā gharaṃ pabbajito acelo, naggo muṇḍo carati ghāsahetu;

舍弃家庭而出家，衣衫不缝，光身秃顶，为草食而行走；

Tamhi nu kho vivariṃ guyhamatthaṃ, atthā ca dhammā ca apaggatāmhā.

在那里究竟阐明隐秘真义，阐释义理与法义皆已圆满。

§280

280.

‘‘Kathaṃkaro hoti supaṇṇarāja, kiṃsīlo kena vatena vattaṃ;

『何者是金翅鸟王？以何戒律行持？舍弃尘网行道，何者得至天上之所？』

Samaṇo caraṃ hitvā mamāyitāni, kathaṃkaro saggamupeti ṭhāna’’nti.

游方的沙门舍弃了执著之物，以何种作为得以进入天界之处？

Tattha ghāsahetūti nissiriko kucchipūraṇatthāya khādanīyabhojanīye pariyesanto carati. Apaggatāmhāti apagatā parihīnāmhā. Kathaṃkaroti idaṃ nāgarājā tassa naggassa samaṇabhāvaṃ ñatvā samaṇapaṭipattiṃ pucchanto āha. Tattha kiṃsīloti katarena ācārena samannāgato. Kena vatenāti katarena vatasamādānena vattanto. Samaṇo caranti pabbajjāya caranto taṇhāmamāyitāni hitvā kathaṃ samitapāpasamaṇo nāma hoti. Sagganti kathaṃ karonto ca suṭṭhu aggaṃ devanagaraṃ so samaṇo upetīti.

其中所谓草食者，是指不吃辛辣等味之物，而行觅可食之青草叶茎。所谓圆满，是指离弃并丢失一切住执戒律者。所谓金翅鸟王者，于裸身出家之比库身份了然于心而向其问法。所谓戒律者，是以何种教法和行为所具备。所谓以何言者，是以何言语诚敬而行持。所谓比库行者，是指出家后舍弃渴爱妄念，如何成就诸善、灭除诸恶的比库。所谓天上，乃由其安行、善业成就，顺利升至尊贵天界之处。

Supaṇṇo āha –

苏波那王说——

§281

281.

‘‘Hiriyā titikkhāya damenupeto, akkodhano pesuṇiyaṃ pahāya;

『出于羞耻与忍耐，善于驭制自己，远离嗔恨，舍弃恶毒言语；

Samaṇo caraṃ hitvā mamāyitāni, evaṃkaro saggamupeti ṭhāna’’nti.

比库放弃世间的种种缠累，过着清净的生活，照此而行，则可升入天上之地。』

Tattha hiriyāti, samma nāgarāja, ajjhattabahiddhāsamuṭṭhānehi hirottappehi titikkhāsaṅkhātāya adhivāsanakhantiyā indriyadamena ca upeto akujjhanasīlo pisuṇavācaṃ pahāya taṇhāmamāyitāni ca hitvā pabbajjāya caranto samaṇo nāma hoti, evaṃkaroyeva ca etāni hirīādīni kusalāni karonto saggamupeti ṭhānanti.

此中“羞耻”者，世尊所称，乃内外烦恼激起之心中羞愧与自制之意；凭忍耐与耐受居于其中，通过感官的驭制以克己，且不生嗔恚，舍弃恶口，断除渴爱，断除烦恼之缠绕，出家行道者谓之比库。照此修行，行持这些以羞戒为首的善法，便能升至天上之境。

Idaṃ supaṇṇarājassa dhammakathaṃ sutvā paṇḍarako jīvitaṃ yācanto gāthamāha –

闻此苏波那王讲法，盼生不退，向佛乞命，作偈言——

§282

282.

二百八十二。

‘‘Mātāva puttaṃ taruṇaṃ tanujjaṃ, samphassatā sabbagattaṃ phareti;

『母亲贴近自己的年轻儿子，呵护抚触，遍及全身；

Evampi me tvaṃ pāturahu dijinda, mātāva puttaṃ anukampamāno’’ti.

我也同样，年轻的守护者，请你怜悯护持我，像怜悯母亲亲儿子一样。』

Tassattho – yathā mātā tanujaṃ attano sarīrajātaṃ taruṇaṃ puttaṃ samphassataṃ disvā taṃ ure nipajjāpetvā thaññaṃ pāyentī puttasamphassena sabbaṃ attano gattaṃ phareti, napi mātā puttato bhāyati napi putto mātito, evampi me tvaṃ pāturahu pātubhūto dijinda dijarāja, tasmā mātāva puttaṃ mudukena hadayena anukampamāno maṃ passa, jīvitaṃ me dehīti.

此时此地，如母亲见到自己年轻尚幼的亲子，观察其身躯，便将其抱置胸怀，呵护疼爱，用爱抚之触遍及全身；母亲不因儿子而怖惧，儿子亦不因母亲而畏惧。我，年轻的守护者、生命之王，既已成护持者，亦如母亲怜惜亲儿子，以柔软慈悲的心看护我吧，这是我的生命躯体。

Athassa supaṇṇo jīvitaṃ dento itaraṃ gāthamāha –

然后那持有金翅鸟赐予生命之者以另一偈言——

§283

283.

二百八十三。

‘‘Handajja tvaṃ muñca vadhā dujivha, tayo hi puttā na hi añño atthi;

『放弃吧，亲手杀害自己的恶父，三子实无他人可比；』

Antevāsī dinnako atrajo ca, rajjassu puttaññataro me ahosī’’ti.

『与汝同住、如影随形的弟弟大丁与小丁之间，须有一子为吾所有。』

Tattha muñcāti mucca, ayameva vā pāṭho. Dujivhāti taṃ ālapati. Aññoti añño catuttho putto nāma natthi. Antevāsīti sippaṃ vā uggaṇhamāno pañhaṃ vā suṇanto santike nivuttho. Dinnakoti ‘‘ayaṃ te putto hotū’’ti parehi dinno. Rajjassūti abhiramassu. Aññataroti tīsu puttesu aññataro antevāsī putto me tvaṃ jātoti dīpeti.

其中“放弃”意谓释放，此处即此语句。谓“恶父者”指与之对话者。称“无他者”当不止一人是子弟。所谓“同住”是指并肩操劳或同听问，近旁一同静默。称“被给予者”为‘这是你的儿子’由他人告知。谓“怜爱”是心之欢喜。所谓“一子”指三子中独一与对话者血亲之子为其所生者。

Evañca pana vatvā ākāsā otaritvā taṃ bhūmiyaṃ patiṭṭhāpesi. Tamatthaṃ pakāsento satthā dve gāthā abhāsi –

如是言毕，天降云霓，将其安置于地，师即以两句歌咏启示之曰——

§284

284.

‘‘Icceva vākyaṃ visajjī supaṇṇo, bhumyaṃ patiṭṭhāya dijo dujivhaṃ;

『此正语辞，华丽而悦耳，栖于地上，栖于有情兮，恶父也。』

Muttajja tvaṃ sabbabhayātivatto, thalūdake hohi mayābhigutto.

“你如今已经超越一切怖畏，愿你在陆地和水中得到我所护持的安乐。”

§285

285.

二百八十五。

‘‘Ātaṅkinaṃ yathā kusalo bhisakko, pipāsitānaṃ rahadova sīto;

“正如医师善于治疗患病者，凉风治渴者如同避风之所；

Vesmaṃ yathā himasītaṭṭitānaṃ, evampi te saraṇamahaṃ bhavāmī’’ti.

如同冰雪寒冷严寒之所，我亦是你依止的归宿。”

Tattha icceva vākyanti iti evaṃ vacanaṃ vatvā taṃ nāgarājaṃ vissajji. Bhumyanti so sayampi bhūmiyaṃ patiṭṭhāya dijo taṃ dujivhaṃ samassāsento mutto ajja tvaṃ ito paṭṭhāya sabbabhayāni ativatto thale ca udake ca mayā abhigutto rakkhito hohīti āha. Ātaṅkinanti gilānānaṃ. Evampi teti evaṃ ahaṃ tava saraṇaṃ bhavāmi.

此处则作此语。言毕，此那伽王放下怨恨。他坐于地，立于地，守护彼刚刚经历艰难生命的众生，说：“如今你已超越一切怖畏，护持于地、水之间，已得我援助保护。”此中“ātaṅkina”释为病者。复言“evampi”即“我如此是你的依止”。

Gaccha tvanti uyyojesi. So nāgarājā nāgabhavanaṃ pāvisi. Itaropi supaṇṇabhavanaṃ gantvā ‘‘mayā paṇḍarakanāgo sapathaṃ katvā saddahāpetvā vissajjito, kīdisaṃ nu kho mayi tassa hadayaṃ, vīmaṃsissāmi na’’nti nāgabhavanaṃ gantvā supaṇṇavātaṃ akāsi. Taṃ disvā nāgo ‘‘supaṇṇarājā maṃ gahetuṃ āgato bhavissatī’’ti maññamāno byāmasahassamattaṃ attabhāvaṃ māpetvā pāsāṇe ca vālukañca gilitvā bhāriyo hutvā naṅguṭṭhaṃ heṭṭhākatvā bhogamatthake phaṇaṃ dhārayamāno nipajjitvā supaṇṇarājānaṃ ḍaṃsitukāmo viya ahosi. Taṃ disvā supaṇṇo itaraṃ gāthamāha –

你去吧，随后他飞去。那伽王入那伽宫。又有一者往人鸟宫，言：“白色那伽以誓言使我皈依，信守诺言且释放我，我如何能质疑他存心？”他至那伽宫，呼唤人鸟王。见此，那伽以为“人鸟王来接我必然显圣”，遂使气力至极，调其神通，融石沙为轻身，仰起足趾，负担重物，持抗蛇杖，俯伏形状，似欲攻击人鸟王。人鸟见状，另一人鸟便唱一偈回应。

§286

286.

二百八十六。

‘‘Sandhiṃ katvā amittena, aṇḍajena jalābuja;

「在与敌人交战后，用蛋壳与水泡，（兵器）飞溅战场；

Vivariya dāṭhaṃ sesi, kuto taṃ bhayamāgata’’nti.

摧毁敌阵，剩余的残兵败将，从何而来这般恐惧呢？」

Taṃ sutvā nāgarājā tisso gāthā abhāsi –

听闻此语，城王说了三句偈语——

§287

287.

二百八十七。

‘‘Saṅketheva amittasmiṃ, mittasmimpi na vissase;

「在敌人聚集的地方，不信任朋友；即便是朋友中，也无所依赖；

Abhayā bhayamuppannaṃ, api mūlāni kantati.

无畏者生起恐惧，然而其根源仍摇动不止。

§288

288.

二百八十八。

‘‘Kathaṃ nu vissase tyamhi, yenāsi kalaho kato;

『如何在其中信赖，因何纷争已成？』

Niccayattena ṭhātabbaṃ, so disabbhi na rajjati.

应当坚定不移地立住，然则无怖者不动摇。

§289

289.

二百八十九。

‘‘Vissāsaye na ca taṃ vissayeyya, asaṅkito saṅkito ca bhaveyya;

不可在信任中产生不应有的怀疑，既不疑惑亦不执迷。

Tathā tathā viññū parakkameyya, yathā yathā bhāvaṃ paro na jaññā’’ti.

『如此，如此』者，智慧者应当勇猛精进；『如何如何』者，外境存在的本质无人能知。

Tattha abhayāti abhayaṭṭhānabhūtā mittamhā bhayaṃ uppannaṃ jīvitasaṅkhātāni mūlāneva kantati. Tyamhīti tasmiṃ. Yenāsīti yena saddhiṃ kalaho kato ahosi. Niccayattenāti niccapaṭiyattena. So disabbhi na rajjatīti yo niccayattena abhitiṭṭhati, so attano sattūhi saddhiṃ vissāsavasena na rajjati, tato tesaṃ yathākāmakaraṇīyo na hotīti attho. Vissāsayeti paraṃ attani vissāsaye, taṃ pana sayaṃ na vissaseyya. Parena asaṅkito attanā ca so saṅkito bhaveyya. Bhāvaṃ paroti yathā yathā paṇḍito parakkamati, tathā tathā tassa paro bhāvaṃ na jānāti, tasmā paṇḍitena vīriyaṃ kātabbamevāti dīpeti.

在此，『无畏』是指无畏之地如实存在。从亲友间所生恐怖，是因生命诸根本犹如根须纠缠牵引。『如此故』者，即『因此』。『以何故』者，谓因何事众生之间产生争执。『无疑实』者，谓坚定的真理。如若在恒常观念下不动摇，即是不与自身所信赖的众生失和，故此众生无所为己所欲。『信赖』者，谓对他人起信任；若自身不信任他人，则与外人疏远分离。正如智者勇猛努力于外境存在，总有因智能而不知他方之存在故，劝遣以努力为首要。

Iti te aññamaññaṃ sallapitvā samaggā sammodamānā ubhopi acelakassa assamaṃ agamiṃsu. Tamatthaṃ pakāsento satthā āha –

于是众生彼此交谈，彼此欢喜，同心合意，双方皆不违抗对方，从此而至不可逾越之境界。对此旨意，佛陀开示说：

§290

290.

二百九十。

‘‘Te devavaṇṇā sukhumālarūpā, ubho samā sujayā puññakhandhā;

『彼诸天众具美妙色相，双方皆得利益积聚善业；

Upāgamuṃ karampiyaṃ acelaṃ, missībhūtā assavāhāva nāgā’’ti.

共赴礼敬尊重无畏者，彼天龙闻声而来观礼。』

Tattha samāti samānarūpā sadisasaṇṭhānā hutvā. Sujayāti suvayā parisuddhā, ayameva vā pāṭho. Puññakhandhāti katakusalatāya puññakkhandhā viya. Missībhūtāti hatthena hatthaṃ gahetvā kāyamissībhāvaṃ upagatā. Assavāhāva nāgāti dhure yuttakā rathavāhā dve assā viya purisanāgā tassa assamaṃ agamiṃsu.

于是，彼处诸种合体同形、相似聚合而成。清净、美善的现行，此即此经。功德蕴者，如同善巧的功德蕴。手持木棒者，如执手之木棒，显现身木棒相。拉车二骡似的两头人龙，如驮车的车夫，彼等分别而去，不相等同。

Gantvā ca pana supaṇṇarājā cintesi – ‘‘ayaṃ nāgarājā acelakassa jīvitaṃ na dassati, etaṃ dussīlaṃ na vandissāmī’’ti. So bahi ṭhatvā nāgarājānameva tassa santikaṃ pesesi. Taṃ sandhāya satthā itaraṃ gāthamāha.

往至彼处，金翅鸟王思忖道：“此龙王是在世无常，不显其生，不具善行，故当不敬仰。”遂退于外，遣一龙王亲近其身。对此事，尊者又作诗言道：

§291

291.

‘‘Tato have paṇḍarako acelaṃ, sayamevupāgamma idaṃ avoca;

“尔时，白玉澄净，亲至不动，言说此语：

Muttajjahaṃ sabbabhayātivatto, na hi nūna tuyhaṃ manaso piyamhā’’ti.

‘我免一切恐怖，已超诸惧，尔心诚哉，非虚伪也。’”

Tattha piyamhāti dussīlanaggabhoggamusāvādi nūna mayaṃ tava manaso na piyā ahumhāti paribhāsi.

此处“诚哉”，意指恶行之龙，诳语无真，而吾心不喜、不悦，是对之批评也。

Tato acelo itaraṃ gāthamāha –

接着，阿切罗又吟诵了另一首偈颂——

§292

292.

‘‘Piyo hi me āsi supaṇṇarājā, asaṃsayaṃ paṇḍarakena saccaṃ;

『我曾经有一位心爱者，如同金翅鸟王般尊贵，他确实以诚实为本，毫无疑义；

So rāgarattova akāsimetaṃ, pāpakammaṃ sampajāno na mohā’’ti.

正如因爱好而迷恋，他有意地做了这恶业，绝非因无知而不知。』

Tattha paṇḍarakenāti tayā paṇḍarakena so mama piyataro ahosi, saccametaṃ. Soti so ahaṃ tasmiṃ supaṇṇe rāgena ratto hutvā etaṃ pāpakammaṃ jānantova akāsiṃ, na mohena ajānantoti.

此处所言的‘以诚实为本’，是指他对我更为亲近、真实。事实如此，我那在金翅鸟王身上的爱欲驱使，明知这恶业，却有意为之，而非出于无明不知。

Taṃ sutvā nāgarājā dve gāthā abhāsi –

闻此，纳迦王便诵唱了两首偈颂——

§293

293.

‘‘Na me piyaṃ appiyaṃ vāpi hoti, sampassato lokamimaṃ parañca;

『于我无论爱憎显现，只见此世及彼世；

Susaññatānañhi viyañjanena, asaññato lokamimaṃ carāsi.

如被明了之形所摄，此迷非明之世而行。』

§294

294.

‘‘Ariyāvakāsosi anariyovāsi, asaññato saññatasannikāso;

『或行于圣道，或不行于圣道，迷乱无明现其境；

Kaṇhābhijātikosi anariyarūpo, pāpaṃ bahuṃ duccaritaṃ acārī’’ti.

本性昏暗非圣色，恶多多为不善行。』

Tattha na meti ambho dussīlanaggamusāvādi pabbajitassa hi imañca parañca lokaṃ sampassato piyaṃ vā me appiyaṃ vāpi meti na hoti, tvaṃ pana susaññatānaṃ sīlavantānaṃ byañjanena pabbajitaliṅgena asaññato hutvā imaṃ lokaṃ vañcento carasi. Ariyāvakāsosīti ariyapaṭirūpakosi . Asaññatoti kāyādīhi asaññatosi. Kaṇhābhijātikoti kāḷakasabhāvo. Anariyarūpoti ahirikasabhāvo. Acārīti akāsi.

在此，对于已出家者而言，无论是我所见的此世还是彼世，无论是喜爱或厌恶，都不会沾染水浊般的污秽。唯有汝者，虽未具足善德之相，以出家标志未被人识，轻慢此世而行。所谓圣者怨怒者，是圣者的相反。未被人识者是身等未为人所识者。黑暗出生者，是黑暗状态。非圣者相者，是无羞耻之相。行者，谓为所行之事。

Iti taṃ garahitvā idāni abhisapanto imaṃ gāthamāha –

即是如此，抛弃之後，现在苦恼于此，曰：

§295

295.

‘‘Aduṭṭhassa tuvaṃ dubbhi, dubbhī ca pisuṇo casi;

‘‘你是恶人亦是祸患，既是恶人又是狡诈者；

Etena saccavajjena, muddhā te phalatu sattadhā’’ti.

以此真理戒律，愿苦果七倍加于你。’’

Tassattho – ambho dubbhi tvaṃ aduṭṭhassa mittassa dubbhī cāsi, pisuṇo cāsi, etena saccavajjena muddhā te sattadhā phalatūti.

此处意谓：你这个恶人，从恶人之友中也是恶人、狡诈者，因这真理的戒律，愿苦果乘七倍加于你。

Iti nāgarājassa sapantasseva acelakassa sīsaṃ sattadhā phali. Nisinnaṭṭhāneyevassa bhūmi vivaraṃ adāsi. So pathaviṃ pavisitvā avīcimhi nibbatti, nāgarājasupaṇṇarājānopi attano bhavanameva agamiṃsu. Satthā tassa pathaviṃ paviṭṭhabhāvaṃ pakāsento osānagāthamāha –

如是，犹如那位龙王头颅被七部分割裂一般，至于那处坐地之地，他亦洞开土地。彼入地而生于阿鼻地狱，龙王与天鼠除外，都不再归入自身的世界。佛陀显现其入地的情形，遂对诸龙目连说道——

§296

296.

‘‘Tasmā hi mittānaṃ na dubbhitabbaṃ, mittadubbhā pāpiyo natthi añño;

“所以，不应憎恶朋友，因为没有坏朋友；

Āsittasatto nihato pathabyā, indassa vākyena hi saṃvaro hato’’ti.

堕入阿鼻地狱者已被斩杀；依照佛言，约束即被制服。”

Tattha tasmāti yasmā mittadubbhikammassa pharuso vipāko, tasmā. Āsittasattoti āsittavisena satto. Indassāti nāgindassa vākyena. Saṃvaroti ‘‘ahaṃ saṃvare ṭhitosmī’’ti paṭiññāya evaṃ paññāto ājīvako hatoti.

此处“所以”是说，由于恶朋友业报痛苦故，是也。所称堕入阿鼻地狱者，谓受阿鼻煎熬之众生；“佛言”者，以龙王语悉知。“约束”即“我守戒范约”，由此知此恶业果报见于众生之斩杀。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi devadatto musāvādaṃ katvā pathaviṃ paviṭṭhoyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā acelako devadatto ahosi, nāgarājā sāriputto, supaṇṇarājā pana ahameva ahosi’’nti.

佛陀宣说此法后，谓比库们：“不，过去也曾有天神虚妄言语，入地而生。”乃引出本生事迹：“当时，沙利子为龙王，天神乃我为。”

Paṇḍaranāgarājajātakavaṇṇanā aṭṭhamā. · 《潘达拉龙王本生》注释第八。

[519] 9. Sambulājātakavaṇṇanā

[519] 九、《桑布拉本生》注释

Kāvedhamānāti idaṃ satthā jetavane viharanto mallikaṃ deviṃ ārabbha kathesi. Vatthu kummāsapiṇḍijātake (jā. 1.7.142 ādayo) vitthāritameva. Sā pana tathāgatassa tiṇṇaṃ kummāsapiṇḍikānaṃ dānānubhāvena taṃ divasaññeva rañño aggamahesibhāvaṃ patvā pubbuṭṭhāyitādīhi pañcahi kalyāṇadhammehi samannāgatā ñāṇasampannā buddhupaṭṭhāyikā patidevatā ahosi. Tassā patidevatābhāvo sakalanagare pākaṭo ahosi. Athekadivasaṃ dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ – ‘‘āvuso, mallikā devī kira vattasampannā ñāṇasampannā patidevatā’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesā vattasampannā patidevatāyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.

佛陀在杰塔伐那林中行住时，观其神通而语尊贵女王玛丽嘉。此事乃出自《小穷人米饭生经》（Jātaka）中所详述。尊者如来因三位小穷人米饭给予的施舍感应，于当天如同国王中最尊贵者，具足先行功德和五种善法，亦具足了智，成为护持佛法的守护神。其护持神的缺失曾显著现于整个城市。有一天，他们如何在法会中提出异议者：『朋友，玛丽嘉女王确实是具备功德和智慧的护持神。』佛陀到来时说：『比库们，何人现在坐在这里讲道？』答曰：『名为玛丽嘉。』佛言：『比库们，现时非是她，乃是以前施德的护持神的现身。』由此讲述过去事迹。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadattassa rañño sotthiseno nāma putto ahosi. Taṃ rājā vayappattaṃ uparajje patiṭṭhapesi, sambulā nāmassa aggamahesī ahosi uttamarūpadharā sarīrappabhāsampannā, nivāte jalamānā dīpasikhā viya khāyati. Aparabhāge sotthisenassa sarīre kuṭṭhaṃ uppajjati, vejjā tikicchituṃ nāsakkhiṃsu. So bhijjamāne kuṭṭhe paṭikūlo hutvā vippaṭisāraṃ patvā ‘‘ko me rajjena attho, araññe anāthamaraṇaṃ marissāmī’’ti rañño ārocāpetvā itthāgāraṃ chaḍḍetvā nikkhami. Sambulā bahūhi upāyehi nivattiyamānāpi anivattitvāva ‘‘ahaṃ taṃ sāmikaṃ araññe paṭijaggissāmī’’ti vatvā saddhiññeva nikkhami. So araññaṃ pavisitvā sulabhamūlaphalāphale chāyūdakasampanne padese paṇṇasālaṃ katvā vāsaṃ kappesi. Rājadhītā taṃ paṭijaggi. Kathaṃ? Sā hi pāto vuṭṭhāya assamapadaṃ sammajjitvā pānīyaparibhojanīyaṃ upaṭṭhapetvā dantakaṭṭhañca mukhadhovanañca upanāmetvā mukhe dhote nānāosadhāni pisitvā tassa vaṇe makkhetvā madhuramadhurāni phalāphalāni khādāpetvā mukhaṃ vikkhāletvā hatthesu dhotesu ‘‘appamatto hohi devā’’ti vatvā vanditvā pacchikhaṇittiaṅkusake ādāya phalāphalatthāya araññaṃ pavisitvā phalāphalāni āharitvā ekamante ṭhapetvā ghaṭena udakaṃ āharitvā nānācuṇṇehi ca mattikāhi ca sotthisenaṃ nhāpetvā puna madhuraphalāphalāni upanāmeti. Paribhogāvasāne vāsitapānīyaṃ upanetvā sayaṃ phalāphalāni paribhuñjitvā padarasantharaṃ saṃvidahitvā tasmiṃ tattha nipanne tassa pāde dhovitvā sīsaparikammapiṭṭhiparikammapādaparikammāni katvā sayanapassaṃ upagantvā nipajjati. Etenupāyena sāmikaṃ paṭijaggi.

过去在巴拉那西，有一王名婆罗门达特，其子名为苏陀提悉罗。王年长时，立其子为太子。昔日桑布拉为第一尊贵女，貌美体光，形体如灯芯摇曳照水般闪耀。苏陀提悉罗身上生患麻风病，医生不能治愈。病发恶化后，苏陀提悉罗感激失宠，失望地说：『我与国王何益？将隐居荒野孤独死去。』获王允许，自毁妃宫出奔。他虽以诸多方法回转，最终未得回归，遂言：『我必亲自寻主人入林。』与同伴约定而出发。入林后，因林中易得根果和水，为自己造一叶舍而居。国王派宫女护送他。如何护送？女王起身恭敬地端正脚步，周摄饮食，拂舌洁齿，于口中漱洗诸药，涂抹香膏，爽口甜美食果，洗脸，拭手，说：『天子应当细心呵护。』拜敬后，护送背起杖，带着饮果回林。她取水果置于一旁，取水壶及多种香料陶器沐浴，复用美味果品伴食。用后饮水，亲自尝果，摆放整齐，洗脚足，梳头佩饰。由此护送主人。

Sā ekadivasaṃ araññe phalāphalaṃ āharantī ekaṃ girikandaraṃ disvā sīsato pacchiṃ otāretvā kandaratīre ṭhapetvā ‘‘nhāyissāmī’’ti otaritvā haliddāya sarīraṃ ubbaṭṭetvā nhatvā sudhotasarīrā uttaritvā vākacīraṃ nivāsetvā kandaratīre aṭṭhāsi. Athassā sarīrappabhāya vanaṃ ekobhāsaṃ ahosi. Tasmiṃ khaṇe eko dānavo gocaratthāya caranto taṃ disvā paṭibaddhacitto hutvā gāthādvayaṃ āha –

某日女王采摘果实，见一山谷，从山顶斜下，放于山脚，说：『我要沐浴。』下山后以郁金粉擦体，洗净污秽，浴后美体，斜靠岩石，立身静坐。此时一恶鬼为觅食而游走，见她专心坚定，诵唱两句诗曰：

§297

297.

‘‘Kā vedhamānā girikandarāyaṃ, ekā tuvaṃ tiṭṭhasi saṃhitūru;

『在山谷中徘徊之鬼啊，你独立在那里镇静沉稳；

Puṭṭhāsi me pāṇipameyyamajjhe, akkhāhi me nāmañca bandhave ca.

请用你的双手握住我的双手，向我启示你的名字和家族。

§298

298.

二百九十八。

‘‘Obhāsayaṃ vanaṃ rammaṃ, sīhabyagghanisevitaṃ;

『展示这幽美的森林，它常有狮子和野猪出没，

Kā vā tvamasi kalyāṇi, kassa vā tvaṃ sumajjhime;

你一位善良的女子，你身处何等高贵的中心位置？

Abhivādemi taṃ bhadde, dānavāhaṃ namatthu te’’ti.

我向您致敬，圣洁之人，愿您福泽绵长。』

Tattha kā vedhamānāti nhānamattatāya sītabhāvena kampamānā. Saṃhitūrūti sampiṇḍitūru uttamaūrulakkhaṇe. Pāṇipameyyamajjheti hatthena minitabbamajjhe. Kā vā tvanti kā nāma vā tvaṃ bhavasi. Abhivādemīti vandāmi. Dānavāhanti ahaṃ eko dānavo, ayaṃ namakkāro tava atthu, añjaliṃ te paggaṇhāmīti avaca.

此处所谓『振动』，因洗浴所带来的凉爽感而发抖。所谓『紧聚』是指加紧拥抱得以辨别的特征。所谓『以手握中』，即用手把握中间部位。『何人』指询问对方姓名。『致敬』即敬礼。所谓『猛鬼我独自一位，礼拜是赠予你的礼仪，我向你双手合十致敬』，为其解释。

Sā tassa vacanaṃ sutvā tisso gāthā abhāsi –

听闻彼语后，三人吟诵偈颂说：

§299

299.

‘‘Yo putto kāsirājassa, sotthisenoti taṃ vidū;

『有一子名为迦尸王，名为所提森者，此乃知晓；

Tassāhaṃ sambulā bhariyā, evaṃ jānāhi dānava;

我有一妻名为三布拉，魔王亦如是认识；

Abhivādemi taṃ bhante, sambulāhaṃ namatthu te.

我敬禀您，比库尊者，我妻三布拉尚未向您敬礼。』

§300

300.

‘‘Vedehaputto bhaddante, vane vasati āturo;

『伐底迦子』者，伐底哈国王之女所生子也。『比旦特』者，尊者也。『游方林中』者，住于森林也。『患病』者，病痛缠身也。

Tamahaṃ rogasammattaṃ, ekā ekaṃ upaṭṭhahaṃ.

『我』者，于疾病苦楚之时，单独一人前来服侍也。

§301

301.

三百零一。

‘‘Ahañca vanamuñchāya, madhumaṃsaṃ migābilaṃ;

『我』者，亦离开森林，猎取甜美之肉，即猎取野兽之肉也。

Yadāharāmi taṃ bhakkho, tassa nūnajja nādhatī’’ti.

『我食用此物』者，食之者即我所侍之尊者。『彼不轻慢』者，谓我今日所获食物，尊者不视若无物，不加轻蔑也。

Tattha vedehaputtoti vedeharājadhītāya putto. Rogasammattanti rogapīḷitaṃ. Upaṭṭhahanti upaṭṭhahāmi paṭijaggāmi. ‘‘Upaṭṭhitā’’tipi pāṭho. Vanamuñchāyāti vanaṃ uñchetvā uñchācariyaṃ caritvā. Madhumaṃsanti nimmakkhikaṃ madhuñca migābilamaṃsañca sīhabyagghamigehi khāditamaṃsato atirittakoṭṭhāsaṃ. Taṃ bhakkhoti yaṃ ahaṃ āharāmi, taṃ bhakkhova so mama sāmiko. Tassa nūnajjāti tassa maññe ajja āhāraṃ alabhamānassa sarīraṃ ātape pakkhittapadumaṃ viya nādhati upatappati milāyati.

此中『伐底迦子』者，指伐底哈王后所生之子。『病苦充满』者，谓病痛深重，受难甚苦也。『服侍』者，即照顾侍奉之意。『被服侍』为文之异本。『离林』者，弃林而出。『游逐猎师』者，意谓离开林中，跟随猎人活动之状。『甜肉』者，乃蜂蜜及野兽之肉。蜂蜜者，为甜美之蜜，野兽肉者，指狮虎豹等猛兽之肉。此等是人猎得之过剩肉食。『所食者』即我捕获所献之食物。『彼不轻慢』者，尊者如法接受，而不弃视，犹若今日所供之食食施受用时，其身具炎热之苦，犹如被燃烧之莲花叶而肤体紊乱、腐坏之状。

Tato paraṃ dānavassa ca tassā ca vacanapaṭivacanagāthāyo honti –

于是之后，有关施主以及他的言词相应的颂歌如下——

§302

302.

三百零二。

‘‘Kiṃ vane rājaputtena, āturena karissasi;

『国王之子，汝身患病，将何所为？

Sambule pariciṇṇena, ahaṃ bhattā bhavāmi te.

我为汝炊事，侍奉于桑树下。』

§303

303.

三百零三。

‘‘Sokaṭṭāya durattāya, kiṃ rūpaṃ vijjate mama;

『忧愁痛苦甚烈，我的形貌何以存在？』

Aññaṃ pariyesa bhaddante, abhirūpataraṃ mayā.

尊敬的先生，请您另觅一处比我更为美好的住所。

§304

304.

三百零四。

‘‘Ehimaṃ girimāruyha, bhariyā me catussatā;

『请登上这座高山，我的妻子们共有四人；

Tāsaṃ tvaṃ pavarā hohi, sabbakāmasamiddhinī.

愿你成为她们中最尊贵的，圆满一切欲望之人。』

§305

305.

三百零五。

‘‘Nūna tārakavaṇṇābhe, yaṃ kiñci manasicchasi;

『若是你真心所愿，哪怕是那星辰的光辉，

Sabbaṃ taṃ pacuraṃ mayhaṃ, ramassvajja mayā saha.

我的所爱众生皆为我宝贵，享乐与我同在。

§306

306.

三百零六。

‘‘No ce tuvaṃ maheseyyaṃ, sambule kārayissasi;

‘倘若你不制造伟大的病苦，

Alaṃ tvaṃ pātarāsāya, paṇhe bhakkhā bhavissasi.

你必不致成为污秽饮食之患。

§307

307.

三百零七。

‘‘Tañca sattajaṭo luddo, kaḷāro purisādako;

那由七重根织成的网，是男子所成的牢笼；

Vane nāthaṃ apassantiṃ, sambulaṃ aggahī bhuje.

他们在林中看不见守护者，却用嘴巴咀嚼着桑葚。

§308

308.

三百零八。

‘‘Adhipannā pisācena, luddenāmisacakkhunā;

「被恶鬼所控制，以敏捷迅速之眼，

Sā ca sattuvasaṃ pattā, patimevānusocati.

那恶鬼得食之时，唯独悲伤哀痛。

§309

309.

三百零九。

‘‘Na me idaṃ tathā dukkhaṃ, yaṃ maṃ khādeyya rakkhaso;

「我并不认为这般痛苦，是魔鬼吃我的原因；

Yañca me ayyaputtassa, mano hessati aññathā.

又者，我阿阇世子之心将变异别。

§310

310.

‘‘Na santi devā pavasanti nūna, na hi nūna santi idha lokapālā;

『非天无降临，必无世间守护在此；骤自造作无明之者，绝无坏法之方』。

Sahasā karontānamasaññatānaṃ, na hi nūna santi paṭisedhitāro’’ti.

意谓此间无天不来，无守护者不现；突起无明者虽作，法不坏故无对治。

Tattha pariciṇṇenāti tena āturena pariciṇṇena kiṃ karissasi. Sokaṭṭāyāti sokāturāya. ‘‘Sokaṭṭhāyā’’tipi pāṭho, soke ṭhitāyāti attho. Durattāyāti duggatakapaṇabhāvappattāya attabhāvāya. Ehimanti mā tvaṃ durattāmhīti cintayi, etaṃ mama girimhi dibbavimānaṃ, ehi imaṃ giriṃ āruha. Catussatāti tasmiṃ me vimāne aparāpi catussatā bhariyāyo atthi. Sabbaṃ tanti yaṃ kiñci upabhogaparibhogavatthābharaṇādikaṃ icchasi, sabbaṃ taṃ nūna mayhaṃ pacuraṃ bahuṃ sulabhaṃ, tasmā mā kapaṇāmhīti cintayi, ehi mayā saha ramassūti vadati.

此处“服侍”言：“以此病患所服侍者，尔将作何？”“忧病者”意也。“忧者”或经作“立于忧中”。“难立”谓形非正受，精神颠倒。尔勿云难立，此我山中天宫，来此登山。彼宫内我有四百妃，所求皆得，妃之所求皆赚，尔勿疑贪婪，来共我游。”

Maheseyyanti, ‘‘bhadde, sambule no ce me tvaṃ mahesibhāvaṃ kāressasi, pariyattā tvaṃ mama pātarāsāya, tena taṃ balakkārena vimānaṃ nessāmi, tatra maṃ asaṅgaṇhantī mama sve pātova bhakkhā bhavissasī’’ti evaṃ vatvā so sattahi jaṭāhi samannāgato luddako dāruṇo nikkhantadanto taṃ tasmiṃ vane kiñci attano nāthaṃ apassantiṃ sambulaṃ bhuje aggahesi. Adhipannāti ajjhotthaṭā. Āmisacakkhunāti kilesalolena. Patimevāti attano acintetvā patimeva anusocati. Mano hessatīti maṃ cirāyantiṃ viditvā aññathā cittaṃ bhavissati. Na santi devāti idaṃ sā dānavena bhuje gahitā devatujjhāpanaṃ karontī āha. Lokapālāti evarūpānaṃ sīlavantīnaṃ patidevatānaṃ pālakā lokapālā nūna idha loke na santīti paridevati.

“尊长”示意：“善哉，若我未为尊长，尔当进我父食，尔能威力驱遣天宫，使我自在，可食我父所赐。”言毕，携七根毛，陶然以木牙，出入兀林，若得自护鸠鹚，持之啄木。上主意数据。贪欲眼，意常念持主。心乱则转他念非他心。非天者，指以此赐子夺持神物，尽为天人忿怒。守护者是此类德行众神之保护者，世间无守护人故惋惜。

Athassā sīlatejena sakkassa bhavanaṃ kampi, paṇḍukambalasilāsanaṃ uṇhākāraṃ dassesi. Sakko āvajjento taṃ kāraṇaṃ ñatvā vajiraṃ ādāya vegena gantvā dānavassa matthake ṭhatvā itaraṃ gāthamāha –

于是因天帝愤怒，震动宫殿，显现出青铜宝座发热的现象。天帝知道激怒他的缘由后，立即取来金刚杵，急速前往，手持金刚杵站立，口诵另一启示歌谣——

§311

311.

三百一十一。

‘‘Itthīnamesā pavarā yasassinī, santā samā aggirivuggatejā;

“女子以名字为荣，洁净美好，静谧安然，如同山峰闪耀光芒；

Tañce tuvaṃ rakkhasādesi kaññaṃ, muddhā ca hi sattadhā te phaleyya;

你应保护这些女子，不让她们受魔鬼侵犯，若被魔鬼七次触碰，你的勇气便会消失；

Mā tvaṃ dahī muñca patibbatāyā’’ti.

你切莫放火焚烧，勿使她们遭受侵害。”

Tattha santāti upasantā, atha vā paṇḍitā ñāṇasampannā. Samāti kāyavisamādivirahitā. Adesīti khādasi. Phaleyyāti iminā me indavajirena paharitvā muddhā bhijjetha. Mā tvaṃ dahīti tvaṃ imaṃ patibbataṃ mā tāpeyyāsīti.

其中‘静谧’者为安静之意，‘贤人’者指智慧具足者。‘静谧’为远离身心烦恼之意，‘命令’者为斥责之意。‘受害’者意谓被这金刚杵击打致死。‘勿放火’即不可纵火焚烧你保护之人。

Taṃ sutvā dānavo sambulaṃ vissajjesi. Sakko ‘‘punapi esa evarūpaṃ kareyyā’’ti cintetvā dānavaṃ devasaṅkhalikāya bandhitvā puna anāgamanāya tatiye pabbatantare vissajjesi, rājadhītaraṃ appamādena ovaditvā sakaṭṭhānameva gato. Rājadhītāpi atthaṅgate sūriye candālokena assamaṃ pāpuṇi. Tamatthaṃ pakāsento satthā aṭṭha gāthā abhāsi –

听闻此事，魔王释放心中忧患。天帝萨咖思量“今后是否应再为此般行事”，遂将魔王以天网缚锁，于第三次回来时于彼山中再次释放，并不忘谆谆教诲王子当当谨慎，魔王旋即自行离去。王子临终时，于日月之暗影间遇到丑恶之人。对此景象展现，佛陀吟诵八句偈颂——

§312

312.

三百一十二。

‘‘Sā ca assamamāgacchi, pamuttā purisādakā;

“彼等不善之徒至，乃获自由，彼乃为人之敌；

Nīḷaṃ paḷinaṃ sakuṇīva, gatasiṅgaṃva ālayaṃ.

如同一只青蓝之鹊，往往奔向危难之巢穴。

§313

313.

三百一十三。

‘‘Sā tattha paridevesi, rājaputtī yasassinī;

“彼处哀叹，彼为王子者，威名远扬；

Sambulā utumattakkhā, vane nāthaṃ apassantī.

猿猴啼叫，鸣声洪亮，森林中不见天王。

§314

314.

三百一十四。

‘‘Samaṇe brāhmaṇe vande, sampannacaraṇe ise;

『我礼敬沙门与婆罗门，以及具足足行者；

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā.

不见国王之子，你等已归依护持。』

§315

315.

三百一十五。

‘‘Vande sīhe ca byagghe ca, ye ca aññe vane migā;

『我礼敬狮子与虎豹，及诸森林中的诸鹿。』

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā.

未能见到尊贵的王子者，已归依于你们。

§316

316.

‘‘Tiṇā latāni osajho, pabbatāni vanāni ca;

三种草木与攀缘藤蔓，以及山岳森林，

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā.

未能见到尊贵的王子者，已归依于你们。

§317

317.

‘‘Vande indīvarīsāmaṃ, rattiṃ nakkhattamāliniṃ;

顶礼如莲花般洁净者，如遍布夜空之星辰花环；

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā.

未见王子，汝已归依于此。

§318

318.

三百一十八。

‘‘Vande bhāgīrathiṃ gaṅgaṃ, savantīnaṃ paṭiggahaṃ;

顶礼巴葛梨河，护持众流汇集之地；

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā.

未见王子，汝已归依于此。

§319

319.

三百一十九。

‘‘Vande ahaṃ pabbatarājaseṭṭhaṃ, himavantaṃ siluccayaṃ;

顶礼我尊崇的山中至尊，喜马拉雅的雪峰顶。

Rājaputtaṃ apassantī, tumhaṃmhi saraṇaṃ gatā’’ti.

「你已经归依于我们」这句话的意思是指某人已经投靠、依止了我们的护持和庇护。

Tattha nīḷaṃ paḷinaṃ sakuṇīvāti yathā sakuṇikā mukhatuṇḍakena gocaraṃ gahetvā kenaci upaddavena sakuṇapotakānaṃ paḷinattā paḷinaṃ sakuṇinīḷaṃ āgaccheyya, yathā vā gatasiṅgaṃ nikkhantavacchakaṃ ālayaṃ suññaṃ vacchakasālaṃ vacchagiddhinī dhenu āgaccheyya, evaṃ suññaṃ assamaṃ āgacchīti attho. Tadā hi sotthiseno sambulāya ciramānāya ‘‘itthiyo nāma lolā, paccāmittampi me gahetvā āgaccheyyā’’ti parisaṅkanto paṇṇasālato nikkhamitvā gacchantaraṃ pavisitvā nisīdi. Tenetaṃ vuttaṃ. Utumattakkhāti sokavegasañjātena uṇhena utunā mandalocanā. Apassantīti tasmiṃ vane nāthaṃ attano patiṃ apassantī ito cito ca sandhāvamānā paridevesi.

这里以「蓝色的鸭窝」作比方，就像鸭妈妈带着小鸭子，用嘴和脖子护卫着，遇到危险时回到自己的鸭窝一样；又如母牛进入空牛舍一样，「空」与「相称」的意思。那时，索提森对苏姆布拉说：「女人们是好色的，会跟敌人走过去。」他便离开蓬萨拉，进了耶查林坐下。这里说「乌云覆顶、热气蒸腾，眉眼微睁」的意象。说「看不见」是指在森林中，看不见自己的丈夫，从这里去那里奔走悔恨。

Tattha samaṇe brāhmaṇeti samitapāpabāhitapāpe samaṇe brāhmaṇe. Sampannacaraṇeti saha sīlena aṭṭhannaṃ samāpattīnaṃ vasena ca sampannacaraṇe ise vandeti evaṃ vatvā rājaputtaṃ apassantī tumhākaṃ saraṇaṃ gatā amhi. Sace me sāmikassa nisinnaṭṭhānaṃ jānātha, ācikkhathāti paridevesīti attho. Sesagāthāsupi eseva nayo. Tiṇā latāni osajhoti antopheggubahisāratiṇāni ca latāni ca antosāraosadhiyo ca. Imaṃ gāthaṃ tiṇādīsu nibbattadevatā sandhāyāha. Indīvarīsāmanti indīvarīpupphasamānavaṇṇaṃ. Nakkhattamālininti nakkhattapaṭipāṭisamannāgataṃ. Tumhaṃmhīti rattiṃ sandhāya tampi amhīti āha. Bhāgīrathiṃ gaṅganti evaṃpariyāyanāmikaṃ gaṅgaṃ. Savantīnanti aññāsaṃ bahūnaṃ nadīnaṃ paṭiggāhikaṃ. Gaṅgāya nibbattadevataṃ sandhāyevamāha. Himavantepi eseva nayo.

这里对「沙门」和「婆罗门」的定义，是指那些断除恶业、远离恶行的修行者，修行规范完善、有八种成就、安住于宿命间者才名为真正的沙门婆罗门。说「生活完备」就是具足戒律和八种禅定等。索提森说了这么一番话表示「你已经归依于我们」。如果知道我为主人而非闲坐不起，就会劝诫我，表示忧愁。后面还有类似的诗句。比如「草、藤、荆棘、杂草、菜药草」等。这里提到这些与诸多神祇相关。并解释「印第瓦利花」颜色似花；「星辰花环」是指围绕星辰的。又说「你」指的是夜晚，接着说「阿颇拉提河」与恒河的别称，恒河为众水之母，恒河神护法。此乃喜马拉雅山一带的说法。

Taṃ evaṃ paridevamānaṃ disvā sotthiseno cintesi – ‘‘ayaṃ ativiya paridevati, na kho panassā bhāvaṃ jānāmi, sace mayi sinehena evaṃ karoti , hadayampissā phaleyya, pariggaṇhissāmi tāva na’’nti gantvā paṇṇasāladvāre nisīdi. Sāpi paridevamānāva paṇṇasāladvāraṃ gantvā tassa pāde vanditvā ‘‘kuhiṃ gatosi, devā’’ti āha. Atha naṃ so, ‘‘bhadde , tvaṃ aññesu divasesu na imāya velāya āgacchasi, ajja atisāyaṃ āgatāsī’’ti pucchanto gāthamāha –

看到如此忧伤的索提森，他心想：「他极度悲痛，我却不明白其心意。如果他对我抱有爱意，我的心将感受到，我定会照顾他。」于是他走到蓬萨拉林门坐下。那忧恸的人也来到门口，向他的脚跪拜说：「你去哪儿，天神？」他说：「贤者，你平常日子没这个时候来，今天倒是很早来到。」问起缘由，遂吟诵诗句。

§320

320.

（此处为编号320诗句标注）

‘‘Atisāyaṃ vatāgañchi, rājaputti yasassini;

「暴风劲吹啊，显赫的王子，诸多威名传扬；」

Kena nujja samāgacchi, ko te piyataro mayā’’ti.

“是谁聚集在此？谁比我更亲近你？”

Atha naṃ sā ‘‘ahaṃ, ayyaputta, phalāphalāni ādāya āgacchantī ekaṃ dānavaṃ passiṃ, so mayi paṭibaddhacitto hutvā maṃ hatthe gaṇhitvā ‘sace mama vacanaṃ na karosi, khādissāmi ta’nti āha, ahaṃ tāya velāya taññeva anusocantī evaṃ paridevi’’nti vatvā gāthamāha –

于是那人说：“尊者之子啊，我正带着果实来到，有一魔鬼，我发现他专心于我，手中抓住我，说：‘如果你不遵守我的话，我要吃了你。’我当时因那缘故，哀怨痛悔。”他念诵一偈说——

§321

321.

‘‘Idaṃ khohaṃ tadāvocaṃ, gahitā tena sattunā;

“这是我刚才所说的，由那魔鬼抓住；

Na me idaṃ tathā dukkhaṃ, yaṃ maṃ khādeyya rakkhaso;

他若吃我，却并非让我如此痛苦；

Yañca me ayyaputtassa, mano hessati aññathā’’ti.

只有对尊者之子我心意才会不同。”

Athassa sesampi pavattiṃ ārocentī ‘‘tena panāhaṃ, deva, dānavena gahitā attānaṃ vissajjāpetuṃ asakkontī devatujjhāpanakammaṃ akāsiṃ, atha sakko vajirahattho āgantvā ākāse ṭhito dānavaṃ santajjetvā maṃ vissajjāpetvā taṃ devasaṅkhalikāya bandhitvā tatiye pabbatantare khipitvā pakkāmi, evāhaṃ sakkaṃ nissāya jīvitaṃ labhi’’nti āha. Taṃ sutvā sotthiseno, ‘‘bhadde, hotu, mātugāmassa antare saccaṃ nāma dullabhaṃ, himavante hi bahū vanacarakatāpasavijjādharādayo santi, ko tuyhaṃ saddahissatī’’ti vatvā gāthamāha –

然后他还说到这件事的结局：‘因此，我这天人，因被魔王所缚，不能放弃自己，便从事天界驱魔之事。此时，萨咖天帝手持雷杵来到空中，击退魔王，使我获得自由。然后以天界神网束缚魔王，将其迅速投掷到第三座山谷之外，离去。我正因依靠萨咖天帝而得以存活。’听此，苏提瑟那说：‘善哉！在婆罗门乡间之间，诚然有一种真理极为难得：喜马拉雅山中众多森林行者，持宿德、咒法、神通等诸种妙法，尔等如何对此依信？’说罢，赋诗说道——

§322

322.

‘‘Corīnaṃ bahubuddhīnaṃ, yāsu saccaṃ sudullabhaṃ;

‘窃贼中智慧极盛者，真理罕得其入耳；

Thīnaṃ bhāvo durājāno, macchassevodake gata’’nti.

软弱者固为恶君辈，如鱼沉没于水底。’

Sā tassa vacanaṃ sutvā, ‘‘ayyaputta, ahaṃ taṃ asaddahantaṃ mama saccabaleneva tikicchissāmī’’ti udakassa kalasaṃ pūretvā saccakiriyaṃ katvā tassa sīse udakaṃ āsiñcantī gāthamāha –

她听闻此言，说：‘仁者之子，我必以坚定的真理之力医治他的不信。’于是她装满水瓢，举行净诚仪式，以水洒其首，吟诵颂诗——

§323

323.

‘‘Tathā maṃ saccaṃ pāletu, pālayissati ce mamaṃ;

『如来应护我，若护我者，』

Yathāhaṃ nābhijānāmi, aññaṃ piyataraṃ tayā;

『如我不知彼比你更亲者；』

Etena saccavajjena, byādhi te vūpasammatū’’ti.

『以此真实誓言，尔其病得解脱。』

Tattha tathā-saddo ‘‘ce mama’’nti iminā saddhiṃ yojetabbo. Idaṃ vuttaṃ hoti – yathāhaṃ vadāmi, tathā ce mama vacanaṃ saccaṃ, atha maṃ idānipi pāletu, āyatimpi pālessati, idāni me vacanaṃ suṇātha ‘‘yathāhaṃ nābhijānāmī’’ti. Potthakesu pana ‘‘tathā maṃ saccaṃ pāletī’’ti likhitaṃ, taṃ aṭṭhakathāyaṃ natthi.

这里「若护我」一句，应以「若护我者」相联系。此语意谓：我所说者如实，若今犹然护持我，终亦护持我。今听我言『如我不知』。然藏中写有『如来护我』，于本注疏无此文。

Evaṃ tāya saccakiriyaṃ katvā udake āsittamatteyeva sotthisenassa kuṭṭhaṃ ambilena dhotaṃ viya tambamalaṃ tāvadeva apagacchi. Te katipāhaṃ tattha vasitvā araññā nikkhamma bārāṇasiṃ patvā uyyānaṃ pavisiṃsu. Rājā tesaṃ āgatabhāvaṃ ñatvā uyyānaṃ gantvā tattheva sotthisenassa chattaṃ ussāpetvā sambulaṃ aggamahesiṭṭhāne abhisiñcāpetvā nagaraṃ pavesetvā sayaṃ isipabbajjaṃ pabbajitvā uyyāne vāsaṃ kappesi, rājanivesaneyeva ca nibaddhaṃ bhuñji. Sotthisenopi sambulāya aggamahesiṭṭhānamattameva adāsi, na punassā koci sakkāro ahosi, atthibhāvampissā na aññāsi, aññāheva itthīhi saddhiṃ abhirami. Sambulā sapattidosavasena kisā ahosi upaṇḍupaṇḍukajātā dhamanīsanthatagattā. Sā ekadivasaṃ sokavinodanatthaṃ bhuñjituṃ āgatassa sasuratāpasassa santikaṃ gantvā taṃ katabhattakiccaṃ vanditvā ekamantaṃ nisīdi. So taṃ milātindriyaṃ disvā gāthamāha –

由此以真实行为，犹染水中污泥而净，如是病者得清净。彼等久居处所，出入野处，至巴拉那西园林。王知其来访，至园所，设圣遮盖，用甘露浇洒圣地，入城舍利佛亲自出家，住园中，食宿依王宅所。病者仅获甘露圣地，他无供养，知无利义，惟乐女人共处。甘露虽食益恶感，肌肤满溃败，行障肿胀。此女为缓解悲伤，至爱欲近行，行其烧饭勤作事后，独坐一旁。彼病见其嗜欲失禁而歌唱曰：

§324

324.

‘‘Ye kuñjarā sattasatā uḷārā, rakkhanti rattindivamuyyutāvudhā;

‘那些成百上千的象群，昼夜披挂着光亮鲜明的武装，守护着，

Dhanuggahānañca satāni soḷasa, kathaṃvidhe passasi bhadde sattavo’’ti.

还各有十六只拉弓手，你以怎样的方式观察这善士众呢？’

Tassattho – bhadde, sambule ye amhākaṃ sattasatā kuñjarā, tesaññeva khandhagatānaṃ yodhānaṃ vasena uyyuttāvudhā, aparāni ca soḷasadhanuggahasatāni rattindivaṃ bārāṇasiṃ rakkhanti. Evaṃ surakkhite nagare kathaṃvidhe tvaṃ sattavo passasi. Bhadde, yassā tava sāsaṅkā sappaṭibhayā araññā āgatakālepi pabhāsampannaṃ sarīraṃ, idāni pana milātā paṇḍupalāsavaṇṇā ativiya kilantindriyāsi, kassa nāma tvaṃ bhāyasī’’ti pucchi.

那时，善士说：‘这些象群，正是我们这里的成百上千头象群，确由群象战士组成，昼夜披挂着武装，还有十六只拉弓手，守护着巴拉那西。如此保卫的城邑中，你以怎样的方式观察这些众多呢？善士啊，你的身体本来光彩照人，即使刚入林中修行时无所畏惧，现如今却浑然脱落，布满灰尘，官能衰弱，实在令人惊异，你所害怕的是何物呢？”

Sā tassa vacanaṃ sutvā ‘‘putto te, deva, mayi na purimasadiso’’ti vatvā pañca gāthā abhāsi –

她听了这些话，说：“天子，我与你并无前世之缘。”随即朗诵五句颂诗——

§325

325.

‘‘Alaṅkatāyo padumuttarattacā, virāgitā passati haṃsagaggarā;

“饰以莲花之冠，白羽高扬，愈见脱离爱染，如天鹅样闲游于水面。”

Tāsaṃ suṇitvā mitagītavāditaṃ, na dāni me tāta tathā yathā pure.

他们听了，因深得心悦，心中不再如昔日那般感受，亲爱的。

§326

326.

三百二十六。

‘‘Suvaṇṇasaṃkaccadharā suviggahā, alaṅkatā mānusiyaccharūpamā;

“披戴着黄金编织的华饰，光彩照人，装扮如同人形；

Senopiyā tāta aninditaṅgiyo, khattiyakaññā paṭilobhayanti naṃ.

如同军中女郎，身材美好无可指摘，显得迷人，乃贵族中的少女，引人垂涎。

§327

327.

三百二十七。

‘‘Sace ahaṃ tāta tathā yathā pure, patiṃ tamuñchāya punā vane bhare;

“若我亲爱的，仍如往昔那般，将丈夫抛弃，再次入林常行；

Sammānaye maṃ na ca maṃ vimānaye, itopi me tāta tato varaṃ siyā.

不论众人如何敬重我，我固守己身未曾违犯，愿此情谊长存不变。

§328

328.

三百二十八。

‘‘Yamannapāne vipulasmi ohite, nārī vimaṭṭhābharaṇā alaṅkatā;

若在饮食丰盛之所，妻子打扮华丽饰物充盈，

Sabbaṅgupetā patino ca appiyā, abajjha tassā maraṇaṃ tato varaṃ.

一切衣物周备，丈夫却心怀不喜，轻视她者，则其死亡堪称更优。

§329

329.

三百二十九。

‘‘Api ce daliddā kapaṇā anāḷhiyā, kaṭādutīyā patino ca sā piyā;

若是贫贱而狡诈，脾气难驯，丈夫虽有第二，却为其所爱。

Sabbaṅgupetāyapi appiyāya, ayameva seyyā kapaṇāpi yā piyā’’ti.

即使全然被包裹着，这看似不堪的床榻，也是被最亲爱之人视为珍爱之所。

Tattha padumuttarattacāti padumagabbhasadisauttarattacā. Sabbāsaṃ sarīrato suvaṇṇapabhā niccharantīti dīpeti. Virāgitāti vilaggasarīrā, tanumajjhāti attho. Haṃsagaggarāti evarūpā haṃsā viya madhurassarā nāriyo passati. Tāsanti so tava putto tāsaṃ nārīnaṃ mitagītavāditādīni suṇitvā idāni me, tāta, yathā pure, tathā na pavattatīti vadati. Suvaṇṇasaṃkaccadharāti suvaṇṇamayasaṃkaccālaṅkāradharā. Alaṅkatāti nānālaṅkārapaṭimaṇḍitā. Mānusiyaccharūpamāti mānusiyo accharūpamā. Senopiyāti sotthisenassa piyā. Paṭilobhayanti nanti naṃ tava puttaṃ paṭilobhayanti.

其中，『莲花色之上衣』者，谓如莲花花蕊之色的上衣，意在阐明众女之身皆放射出金色光辉。『纤细身姿』者，谓身形苗条贴合，即细腰之义。『如鹅般悦耳』者，谓见此等如鹅鸣般声音甜美的女子。『对她们』者，谓你的儿子听闻她们有节制的歌舞弦乐等，如今对我说：『父亲，如今已不像往昔那般运转了。』『持金色胸甲』者，谓佩戴黄金所制胸甲饰物者。『庄严』者，谓以种种饰物妆点其身者。『如天女之人』者，谓如天女般美丽的人间女子。『苏提谢那之爱』者，谓苏提谢那之所爱。『诱惑他』者，谓诱惑你的那个儿子。

Sace ahanti, tāta, yathā pure sace ahaṃ punapi taṃ patiṃ tatheva kuṭṭharogena vanaṃ paviṭṭhaṃ uñchāya tasmiṃ vane bhareyyaṃ, punapi maṃ so sammāneyya na vimāneyya, tato me itopi bārāṇasirajjato taṃ araññameva varaṃ siyā sapattidosena sussantiyāti dīpeti. Yamannapāneti yaṃ annapāne. Ohiteti ṭhapite paṭiyatte. Iminā bahunnapānagharaṃ dasseti. Ayaṃ kirassā adhippāyo – yā nārī vipulannapāne ghare ekikāva asapatti samānā vimaṭṭhābharaṇā nānālaṅkārehi alaṅkatā sabbehi guṇaṅgehi upetā patino ca appiyā hoti, abajjha gīvāya valliyā vā rajjuyā vā bandhitvā tassā tato gharāvāsato maraṇameva varataranti. Anāḷhīyāti anāḷhā. Kaṭādutīyāti nipajjanakaṭasārakadutiyā. Seyyāti kapaṇāpi samānā yā patino piyā, ayameva uttamāti.

若汝言：‘昔日如昔若吾再返家中，患皮瘙病进入森林，拔除荆棘充满那森林，那个森林则为吾理想之所，汝必不厌弃我不避我’，则佛言此处，即为巴拉那城郊之森林，因无风沙故荒凉。‘yamannapāneti’，即饮食。‘ohiteti’谓停放、陈设之意。此处说明其多食饮害。此即谓妻作主，因多饱饮食而骄宠无度，宽衣华饰，遍饰不同装饰品，众多优点齐备，然其夫却不得欢喜。因妄缚颈项，用藤条或绳索，束缚之后终其一生。‘anāḷhīyāti’是“不净”的称谓。‘kaṭādutīyāti’是“下沉腐臭第二种不净”。‘seyyāti’指虽不堪，却为夫最爱，谓其蒙尘布席之上常被视为珍宝。

Evaṃ tāya attano parisussanakāraṇe tāpasassa kathite tāpaso rājānaṃ pakkosāpetvā ‘‘tāta, sotthisena tayi kuṭṭharogābhibhūte araññaṃ pavisante tayā saddhiṃ pavisitvā taṃ upaṭṭhahantī attano saccabalena tava rogaṃ vūpasametvā yā te rajje patiṭṭhānakāraṇamakāsi, tassā nāma tvaṃ neva ṭhitaṭṭhānaṃ, na nisinnaṭṭhānaṃ jānāsi, ayuttaṃ te kataṃ, mittadubbhikammaṃ nāmetaṃ pāpaka’’nti vatvā puttaṃ ovadanto gāthamāha –

于是因其自净之故，苦修者（此即苦行人）告诫国王曰：“汝子妻子病患皮疾而入森林，彼随之进入，亲近伴随，用己之真力助尔平息病疾，为王立下了定济之功。尔应知汝并非安坐无为者，汝所为非无益，亦非恶友所作恶业。”告诫学生后以颂句讽劝之。

§330

330.

‘‘Sudullabhitthī purisassa yā hitā, bhattitthiyā dullabho yo hito ca;

『对男子而言，有益的女伴极难得，而于敬爱之妻中，能真正有益者亦属难得；』

Hitā ca te sīlavatī ca bhariyā, janinda dhammaṃ cara sambulāyā’’ti.

“你的妻子既贤德持戒，又利益于你，应当奉行此教。”

Tassattho – tāta, yā purisassa hitā muducittā anukampikā itthī, yo ca bhattā itthiyā hito kataguṇaṃ jānāti, ubhopete sudullabhā. Ayañca sambulā tuyhaṃ hitā ceva sīlasampannā ca, tasmā etissā dhammaṃ cara, kataguṇaṃ jānitvā muducitto hohi, cittamassā paritosehīti.

对此，父亲（对儿子）说：“儿啊，男人利益的心柔和善良、慈悲的女子，以及丈夫所利益、懂得恩德的女子，二者实难得。且这位妇人是你的妻子，既利益你又具足持戒。故当奉行此法，懂得恩德而心柔和，心中感到满足。”

Evaṃ so puttassa ovādaṃ datvā uṭṭhāyāsanā pakkāmi. Rājā pitari gate sambulaṃ pakkosāpetvā, ‘‘bhadde, ettakaṃ kālaṃ mayā kataṃ dosaṃ khama, ito paṭṭhāya sabbissariyaṃ tuyhameva dammī’’ti vatvā osānagāthamāha –

于是他对儿子这样嘱咐，起身离座准备离开。国王父亲离去后嘱咐妻子，‘善哉，我已无可厚非之处，今后一切管教由你来负责。’说罢吟诵此偈：

§331

331.

‘‘Sace tuvaṃ vipule laddhabhoge, issāvatiṇṇā maraṇaṃ upesi;

“若汝享有丰厚财产，却心渴贪，必然赴临死亡；

Ahañca te bhadde imā rājakaññā, sabbe te vacanakarā bhavāmā’’ti.

我此国王家中小女，众皆将追随你的言教。”

Tassattho – bhadde, sambule sace tvaṃ ratanarāsimhi ṭhapetvā abhisittā aggamahesiṭṭhānavasena vipule bhoge labhitvāpi issāya otiṇṇā maraṇaṃ upesi, ahañca imā ca rājakaññā sabbe tava vacanakarā bhavāma, tvaṃ yathādhippāyaṃ imaṃ rajjaṃ vicārehīti sabbissariyaṃ tassā adāsi.

对此，贤者，若汝在宝藏中置放财富，安坐其上如君王尊位，虽得丰厚财宝而心生嫉妒，终致死灭，我与这诸位王女必皆依汝之言，汝当如正主治理此国，故授予汝统摄一切之权。

Tato paṭṭhāya ubho samaggavāsaṃ vasantā dānādīni puññāni karitvā yathākammaṃ gamiṃsu. Tāpaso jhānābhiññāyo nibbattetvā brahmalokūpago ahosi.

继而二者彼此携手，同居一处，施行布施等诸善行，恰如所当遵行，遂各归本处。修苦行定力三昧证得圆满，转生梵天世界。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi mallikā patidevatāyevā’’ti vatvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā sambulā mallikā ahosi, sotthiseno kosalarājā, pitā tāpaso pana ahameva ahosi’’nti.

佛陀传法之后说：‘比库们，此非今日始有，之前亦有马利迦女神为护法云。’于是便详述本生事迹，‘当时马利迦乃桑波罗女神，苏提塞诺为迦萨罗国王，父亲却为修苦行者。’

Sambulājātakavaṇṇanā navamā. · 《桑布拉本生》注释第九。

[520] 10. Gandhatindukajātakavaṇṇanā

[520] 第十品芳香水珠本生故事解说

Appamādoti idaṃ satthā jetavane viharanto rājovādaṃ ārabbha kathesi. Rājovādo heṭṭhā vitthāritova. Atīte pana kapilaraṭṭhe uttarapañcālanagare pañcālo nāma rājā agatigamane ṭhito adhammena pamatto rajjaṃ kāresi. Athassa amaccādayo sabbepi adhammikāva jātā. Balipīḷitā raṭṭhavāsino puttadāre ādāya araññe migā viya cariṃsu, gāmaṭṭhāne gāmo nāma nāhosi. Manussā rājapurisānaṃ bhayena divā gehe vasituṃ asakkontā gehāni kaṇṭakasākhāhi parikkhipitvā gehe rattiṃ vasitvā aruṇe uggacchanteyeva araññaṃ pavisanti. Divā rājapurisā vilumpanti, rattiṃ corā. Tadā bodhisatto bahinagare gandhatindukarukkhe devatā hutvā nibbatti, anusaṃvaccharaṃ rañño santikā sahassagghanakaṃ balikammaṃ labhati. So cintesi – ‘‘ayaṃ rājā pamatto rajjaṃ kāreti, sakalaraṭṭhaṃ vinassati, ṭhapetvā maṃ añño rājānaṃ patirūpe nivesetuṃ samattho nāma natthi, upakārako cāpi me anusaṃvaccharaṃ sahassagghanakabalinā pūjeti, ovadissāmi na’’nti.

汲汲于谨慎，佛陀在揭林安住时开说王者言论。此王者言论如下展开。旧日咖毕国之北迦连城中，有名迦连者为王，行为不正，怠慢王政。其臣下尽皆不义。百姓受重负，若负伤野兽般流离林野，居无乡村。人王宫人因恐惧白日不能安居家中，夜宿以荆棘枝障围屋，黎明方敢出入森林。白日国王强横盗掠，夜则偷窃。时菩萨生于伯荼城，变生芳香水珠树神，时常护持国王，于国王面前得千斤宝藏。菩萨思量：‘此王怠慢治国，灭尽万邦，无他王能立于其位代治，唯有我护国能助其王，愿以护持辅佐之力令其修正。’

So rattibhāge rañño sirigabbhaṃ pavisitvā ussīsakapasse ṭhatvā obhāsaṃ vissajjetvā ākāse aṭṭhāsi. Rājā taṃ bālasūriyaṃ viya jalamānaṃ disvā ‘‘kosi tvaṃ, kena vā kāraṇena idhāgatosī’’ti pucchi. So tassa vacanaṃ sutvā, ‘‘mahārāja, ahaṃ gandhatindukadevatā, ‘tuyhaṃ ovādaṃ dassāmī’ti āgatomhī’’ti āha. ‘‘Kiṃ nāma ovādaṃ dassasī’’ti evaṃ vutte mahāsatto, ‘‘mahārāja, tvaṃ pamatto hutvā rajjaṃ kāresi, tena te sakalaraṭṭhaṃ hataviluttaṃ viya vinaṭṭhaṃ, rājāno nāma pamādena rajjaṃ kārentā sakalaraṭṭhassa sāmino na honti, diṭṭheva dhamme vināsaṃ patvā samparāye puna mahāniraye nibbattanti. Tesu ca pamādaṃ āpannesu antojanā bahijanāpissa pamattāva honti, tasmā raññā atirekena appamattena bhavitabba’’nti vatvā dhammadesanaṃ paṭṭhapento imā ekādasa gāthā āha –

夜半，菩萨生于王宫中，立于城楼之上，放光辉映照四方。国王见此如鲁莽太阳照水，问曰：‘你是谁，何因至此？’菩萨答言：‘大王，我是芳香水珠树神，特来示你启示。’国王问启示为何，菩萨告之：‘大王，你怠慢治国，致使万邦如被摧毁般破坏，诸王因怠慢无能，万邦之主无所依凭，终至堕落地狱。众怠慢人间多为下贱之辈，故王应特别精勤勿轻慢。’继而宣说佛法，为王授以十一偈。

§332

332.

‘‘Appamādo amatapadaṃ, pamādo maccuno padaṃ;

『慎重是通向不死之途，疏忽则是通向死亡之途；

Appamattā na mīyanti, ye pamattā yathā matā.

那些不疏忽者必不灭亡，犹如我所观，如此而已。』

§333

333.

‘‘Madā pamādo jāyetha, pamādā jāyate khayo;

『轻慢与疏忽会生起，疏忽则导致灭亡；

Khayā padosā jāyanti, mā mado bharatūsabha.

灭亡则由烦恼生起，愿轻慢者莫承负此重担。』

§334

334.

三百三十四。

‘‘Bahū hi khattiyā jīnā, atthaṃ raṭṭhaṃ pamādino;

『众多贵族们活着，却对国事散漫怠忽；

Athopi gāmino gāmā, anagārā agārino.

乃至乡村居民，既无固定住所，亦不安居立业。』

§335

335.

三百三十五。

‘‘Khattiyassa pamattassa, raṭṭhasmiṃ raṭṭhavaḍḍhana;

『贵族若在国中懈惰怠慢，国家虽有增长，

Sabbe bhogā vinassanti, rañño taṃ vuccate aghaṃ.

一切财富将会消亡，此人称为祸患之王。』

§336

336.

‘‘Nesa dhammo mahārāja, ativelaṃ pamajjasi;

『这条法啊，大王，你实在过于懈怠，』

Iddhaṃ phītaṃ janapadaṃ, corā viddhaṃsayanti naṃ.

『你的国土满布邪恶，盗贼横行，烧毁摧毁它。』

§337

337.

‘‘Na te puttā bhavissanti, na hiraññaṃ na dhāniyaṃ;

『你的儿子们将不会出现，银钱粮食皆不可得，』

Raṭṭhe viluppamānamhi, sabbabhogehi jīyasi.

『在国土毁坏之中，你靠一切产业生活。』

§338

338.

‘‘Sabbabhogā parijiṇṇaṃ, rājānaṃ vāpi khattiyaṃ;

『凡一切享用尽已，皇王及刹帝利，','1275':'亲族私交善友，皆不认为此为应敬。』

Ñātimittā suhajjā ca, na taṃ maññanti māniyaṃ.

『亲族友人与至交，皆不以彼为当敬重之人。』

§339

339.

‘‘Hatthārohā anīkaṭṭhā, rathikā pattikārakā;

『执杖骑象，持盾持矛，驱使车马勤行役使，','1278':'如此而生存者，亦不认为此为应敬。』

Tamevamupajīvantā, na taṃ maññanti māniyaṃ.

『赖彼为生者，皆不以彼为当敬重之人。』

§340

340.

‘‘Asaṃvihitakammantaṃ , bālaṃ dummantimantinaṃ;

「无明所缚之行为，愚者愚钝之辈所作；

Sirī jahati dummedhaṃ, jiṇṇaṃva urago tacaṃ.

威仪弃舍愚痴如蛇脱皮，身心俱老如此。

§341

341.

‘‘Susaṃvihitakammantaṃ, kāluṭṭhāyiṃ atanditaṃ;

「善巧所作之行为，勤修戒行无懈怠；

Sabbe bhogābhivaḍḍhanti, gāvo sausabhāmiva.

一切福德增长，牛群如得饲草般丰盛。」

§342

342.

三百四十二。

‘‘Upassutiṃ mahārāja, raṭṭhe janapade cara;

“陛下啊，应当观察巡行于国土邦域之内；

Tattha disvā ca sutvā ca, tato taṃ paṭipajjasī’’ti.

在那里见闻之后，然后依教奉行。”

Tattha appamādoti satiyā avippavāso. Amatapadanti amatassa nibbānassa padaṃ adhigamakāraṇaṃ. Maccuno padanti maraṇassa kāraṇaṃ. Pamattā hi vipassanaṃ avaḍḍhetvā appaṭisandhikabhāvaṃ pattuṃ asakkontā punappunaṃ saṃsāre jāyanti ceva mīyanti ca, tasmā pamādo maccuno padaṃ nāma . Na mīyantīti vipassanaṃ vaḍḍhetvā appaṭisandhikabhāvaṃ pattā puna saṃsāre anibbattattā na mīyanti nāma. Ye pamattāti, mahārāja, ye puggalā pamattā, te yathā matā, tatheva daṭṭhabbā. Kasmā? Akiccasādhanatāya. Matassapi hi ‘‘ahaṃ dānaṃ dassāmi, sīlaṃ rakkhissāmi, uposathakammaṃ karissāmi, kalyāṇakammaṃ pūressāmī’’ti ābhogo vā patthanā vā pariyuṭṭhānaṃ vā natthi apagataviññāṇattā, pamattassapi appamādābhāvāti tasmā ubhopete ekasadisāva.

其中所说的“当心”是指正念不松懈。所谓“不死之道”是指证得不生灭涅槃的境界。所谓“生死之道”是指导致生死轮回的死亡。因粗心大意，无法增长正见智慧，难以断绝复起之相，生生死死往复轮转，反复死生，故谓粗心大意乃生死之门。若正念增长，断绝复起，终不复生死，故谓之“不死”。所谓粗心者，陛下，指的就是那些放逸不精进之人。应依教理，而如是观之。缘由为何？因其缺乏善业之成就。虽然他们口中说：“我当施行布施，持守戒律，行于护僧仪轨，尽行善业”，但语言言辞无真诚，乃因失去智慧觉知，是为放逸而无正念。由是二者俱行，同归一义。

Madāti, mahārāja, ārogyayobbanajīvitamadasaṅkhātā tividhā madā pamādo nāma jāyati. So madappatto pamādāpanno pāṇātipātādīni pāpakammāni karoti. Atha naṃ rājāno chindāpenti vā hanāpenti vā, sabbaṃ vā dhanamassa haranti, evamassa pamādā ñātidhanajīvitakkhayo jāyati. Puna so dhanakkhayaṃ vā yasakkhayaṃ vā patto jīvituṃ asakkonto jīvitavuttatthāya kāyaduccaritādīni karoti, iccassa khayā padosā jāyanti, tena taṃ vadāmi mā mado bharatūsabhāti, raṭṭhabhārakajeṭṭhaka bharatūsabha mā pamādamāpajjīti attho. Atthaṃ raṭṭhanti janapadavāsīnaṃ vuddhiñceva sakalaraṭṭhañca bahū pamādino jīnā. Tesaṃ āvibhāvatthāya khantivādijātaka-mātaṅgajātaka-bharujātaka-sarabhaṅgajātaka-cetiyajātakāni kathetabbāni. Gāminoti gāmabhojakāpi te gāmāpi bahū pamādadosena jīnā parihīnā vinaṭṭhā. Anagārā agārinoti pabbajitāpi pabbajitapaṭipattito, gihīpi gharāvāsato ceva dhanadhaññādīhi ca bahū jīnā parihīnāti vadati. Taṃ vuccate aghanti, mahārāja, yasabhogaparihāni nāmetaṃ rañño dukkhaṃ vuccati. Bhogābhāvena hi niddhanassa yaso hāyati, hīnayaso mahantaṃ kāyikacetasikadukkhaṃ pāpuṇāti.

陛下啊，有所谓贪婪之心，此贪心因身心安康、青春生命而生，分为三种。因贪生故，贪心产生，遂造诸如杀生等恶业。国王因之，可以处斩、杀害，也可夺取其财物。如此放逸，则亲属的生命财产皆遭毁灭。复因财物损耗或名望破灭，不能生存，遂造诸如恶行身业等恶业。此种恶的败坏滋生灾害，故吾说“莫作狂妄无量之心”，无量其意者，似养恶马；为作国民之重任，亦不可妄放逸轻慢。如此道理，国家及人民皆因放逸而成衰败，众多国民因而死亡。为说明其理，须当说忍辱劝诫引导因缘故事，如忍辱因果经、犀牛经、肘经、毒蛇经、塔经等。又有农夫及乡民，其田地多因放逸毁坏损失。即使非婀舍者、非家居者出家人，其行持出家法度，家庭中拥有许多财产粮食者，亦多有因放逸而耗损其业。此事谓之杀业，陛下，享乐消耗乃国王之患。因无财产而失名声，名声低下者，承受极重身心苦痛。

Nesa dhammoti, mahārāja, esa porāṇakarājūnaṃ dhammo na hoti. Iddhaṃ phītanti annapānādinā samiddhaṃ hiraññasuvaṇṇādinā phītaṃ pupphitaṃ. Na te puttāti, mahārāja, paveṇipālakā te puttā na bhavissanti. Raṭṭhavāsino hi ‘‘adhammikarañño esa putto, kiṃ amhākaṃ vuḍḍhiṃ karissati, nāssa chattaṃ dassāmā’’ti chattaṃ na denti. Evametesaṃ paveṇipālakā puttā na honti nāma. Parijiṇṇanti parihīnaṃ. Rājānaṃ vāpīti sacepi so rājā hoti, atha naṃ rājānaṃ samānampi. Māniyanti ‘‘ayaṃ rājā’’ti garucittena sammānetabbaṃ katvā na maññanti. Upajīvantāti upanissāya jīvantāpi ete ettakā janā garucittena maññitabbaṃ na maññanti. Kiṃkāraṇā? Adhammikabhāvena.

陛下，此法非古老帝王所行之法。虽有以粮食饮料燃烧金银宝物为供养之相，却非他们之子。所谓子孙，陛下，非护疆卫国者，绝非其子。民众曰：“不义之王所生之子，何能发展我们？我们无以向其称臣。”故不予称臣，于是此法属护疆卫国者之子也非也。遗弃耗损者必然灭亡。虽为王者，然亦有平民府侯。臣民尊敬曰：“此人是王”，心怀敬重，不能不尊重，亦不能不敬仰。因依附于其生活，庶民亦当尊严敬敬，不能不敬。为何如此？皆因其不义所致。

Sirīti yasavibhavo. Tacanti yathā urago jiṇṇatacaṃ jigucchanto jahati, na puna oloketi, evaṃ tādisaṃ rājānaṃ sirī jahati. Susaṃvihitakammantanti kāyadvārādīhi pāpakammaṃ akarontaṃ. Abhivaḍḍhantīti abhimukhaṃ gacchantā vaḍḍhanti. Sausabhāmivāti sausabhā iva. Appamattassa hi sausabhajeṭṭhako gogaṇo viya bhogā vaḍḍhanti. Upassutinti janapadacārittasavanāya cārikaṃ attano sakalaraṭṭhe ca janapade ca cara. Tatthāti tasmiṃ raṭṭhe caranto daṭṭhabbaṃ disvā sotabbaṃ sutvā attano guṇāguṇaṃ paccakkhaṃ katvā tato attano hitapaṭipattiṃ paṭipajjissasīti.

荣耀者与名声威望者。正如蛇因其老巢而厌恶抛弃，不再回顾，国王的荣誉亦是如此而消逝。所谓的良好行为，是指身门等处不作恶业。所谓增长，是指向前迈进而增长。所谓香气，是如香气一样。警觉者的香气最为强盛，如群蜂聚集在花上畅享甜蜜。所谓游历，乃是因应地方风俗，在自身管辖的诸国之间周游。其义谓行走于国土之中，目睹所见，倾听所闻，明察自他善恶，以此决定自身的利益行为而实践之。

Iti mahāsatto ekādasahi gāthāhi rājānaṃ ovaditvā ‘‘gaccha papañcaṃ akatvā pariggaṇha raṭṭhaṃ, mā nāsayī’’ti vatvā sakaṭṭhānameva gato. Rājāpi tassa vacanaṃ sutvā saṃvegappatto punadivase rajjaṃ amacce paṭicchāpetvā purohitena saddhiṃ kālasseva pācīnadvārena nagarā nikkhamitvā yojanamattaṃ gato. Tattheko gāmavāsī mahallako aṭavito kaṇṭakasākhaṃ āharitvā gehadvāraṃ parikkhipitvā pidahitvā puttadāraṃ ādāya araññaṃ pavisitvā sāyaṃ rājapurisesu pakkantesu attano gharaṃ āgacchanto gehadvāre pāde kaṇṭakena viddho ukkuṭikaṃ nisīditvā kaṇṭakaṃ nīharanto –

于是这位伟大的御者用十一句偈语劝诫国王，说：「去吧，不要制造纷争，谨守国家，切莫毁坏。」言毕便离开王座。国王听闻这些话语，心生忧惧，于次日辞别父王，与祭司同行，随着通往南城的街道前行，行程约有几由旬。在途中，有一位年长的村民，手持遍布荆棘的树枝，来到家门口放置，然后关闭门扉，带着儿女进入森林。黄昏时分，当众人回城，国王坐在门口，脚被荆棘刺痛，他拂去荆棘坐下——

§343

343.

‘‘Evaṃ vedetu pañcālo, saṅgāme saramappito;

「五辛之地，刀兵相加；我因荆棘痛，亦自伤害。」——

Yathāhamajja vedemi, kaṇṭakena samappito’’ti. –

这是国王用此偈语自责。他的责备是出于觉有菩萨之德的感应。因菩萨所证悟，他方才能自觉责备。此时，国王与祭司同车，身边有多人陪伴。祭司听闻国王的话后，对其唱诵另一偈语——

Imāya gāthāya rājānaṃ akkosi. Taṃ panassa akkosanaṃ bodhisattānubhāvena ahosi. Bodhisattena adhiggahitova so akkosīti veditabbo. Tasmiṃ pana samaye rājā ca purohito ca aññātakavesena tassa santikeva aṭṭhaṃsu. Athassa vacanaṃ sutvā purohito itaraṃ gāthamāha –

以此偈颂呵骂国王。然而那番呵骂，乃是借助菩萨之威力而成；应知是由菩萨所摄持，彼方如此呵骂。而彼时国王与祭司，二人均以陌生人之装束就站在他跟前。其后祭司听闻他的话，便说出另一偈颂——

§344

344.

三百四十四。

‘‘Jiṇṇo dubbalacakkhūsi, na rūpaṃ sādhu passasi;

『眼睛已老而衰弱，无法正好地见色相；

Kiṃ tattha brahmadattassa, yaṃ taṃ maggeyya kaṇṭako’’ti.

那时为何布拉马达塔者，竟以荆棘刺己呢？』

Tattha maggeyyāti vijjheyya. Idaṃ vuttaṃ hoti – yadi tvaṃ attano abyattatāya kaṇṭakena viddho, ko ettha rañño doso. Yena rājānaṃ akkosi, kiṃ te raññā kaṇṭako oloketvāva ācikkhitabboti.

此中『maggeyyāti』应当解作『被刺、受伤』。此语意指——若你被自身体内不净所刺，何必怨责国王？既然曾怒斥国王，理应以国王所刺荆棘的苦，来诠释教诲。

Taṃ sutvā mahallako tisso gāthā abhāsi –

听闻此语，那位长者说出三个偈颂——

§345

345.

三百四十五。

‘‘Bahvettha brahmadattassa, sohaṃ maggasmi brāhmaṇa;

『在多处地方，婆罗门·婆罗门达塔曾言，我乃正道所归。』

Arakkhitā jānapadā, adhammabalinā hatā.

『国家未得防护，民众被违法强暴的势力所灭。』

§346

346.

‘‘Rattiñhi corā khādanti, divā khādanti tuṇḍiyā;

『夜间盗贼食用，白昼则吞噬；』

Raṭṭhasmiṃ kūṭarājassa, bahu adhammiko jano.

『在国君穷凶极恶之地，有许多非法之人。』

§347

347.

‘‘Etādise bhaye jāte, bhayaṭṭā tāta māṇavā;

如此恐怖生起，父亲啊，众人便生惧怖；

Nillenakāni kubbanti, vane āhatva kaṇṭaka’’nti.

因割断藤蔓而受伤，刺扎入林中之时。”

Tattha bahvetthāti, brāhmaṇa, sohaṃ sakaṇṭake magge patito sannisinno, bahu ettha brahmadattassa doso, tvaṃ ettakaṃ kālaṃ rañño dosena mama sakaṇṭake magge vicaraṇabhāvaṃ na jānāsi. Tassa hi arakkhitā jānapadā…pe… kaṇṭakanti. Tattha khādantīti vilumpanti. Tuṇḍiyāti vadhabandhādīhi pīḷetvā adhammena balisādhakā. Kūṭarājassāti pāparañño. Adhammikoti paṭicchannakammanto. Tātāti purohitaṃ ālapati. Māṇavāti manussā. Nillenakānīti nilīyanaṭṭhānāni. Vane āhatva kaṇṭakanti kaṇṭakaṃ āharitvā dvārāni pidahitvā gharaṃ chaḍḍetvā puttadāraṃ ādāya vanaṃ pavisitvā tasmiṃ vane attano nilīyanaṭṭhānāni karonti . Atha vā vane yo kaṇṭako, taṃ āharitvā gharāni parikkhipanti. Iti rañño dosenevamhi kaṇṭakena viddho, mā evarūpassa rañño upatthambho hohīti.

此处有多义，婆罗门啊，我曾坐卧于荆棘之道，遭受婆罗门达多多方的怨恨。汝以王愤怒计，我独不知其因缘。彼无防护之乡村……荆棘是也。嚼咬者为肮脏之物。口舌指被谋杀者及诸凶徒所折磨者。弯曲之王意指恶劣君王。凶残意含隐蔽恶行者。父亲意即祭司。人类称为子民。割断之处为割断藤蔓之处。刺入林中之荆棘者，采摘刺草，关闭门户，舍弃家园，携子女出入林中，损坏其藤蔓之所。或有者将荆棘带入林中，摧毁门户。如是，王因愤怒被荆棘刺伤，愿我勿为此类国王之辅佐者。」

Taṃ sutvā rājā purohitaṃ āmantetvā, ‘‘ācariya, mahallako yuttaṃ bhaṇati, amhākameva doso, ehi nivattāma, dhammena rajjaṃ kāressāmā’’ti āha. Bodhisatto purohitassa sarīre adhimuccitvā purato gantvā ‘‘pariggaṇhissāma tāva, mahārājā’’ti āha. Te tamhā gāmā aññaṃ gāmaṃ gacchantā antarāmagge ekissā mahallikāya saddaṃ assosuṃ. Sā kirekā dalidditthī dve dhītaro vayappattā rakkhamānā tāsaṃ araññaṃ gantuṃ na deti. Sayaṃ araññato dārūni ceva sākañca āharitvā dhītaro paṭijaggati. Sā taṃ divasaṃ ekaṃ gumbaṃ āruyha sākaṃ gaṇhantī pavaṭṭamānā bhūmiyaṃ patitvā rājānaṃ maraṇena akkosantī gāthamāha –

听闻此事，国王召请祭司：「老师，大人说得对，仇恨由此而生，让我们回头，依法治理国家吧。」菩萨斩断祭司身体前方之锁链，言：「帝王将照料此事，大王。」彼时村民往他乡行进，途中有一女子听到争吵声。彼女名曰日中女，带两女儿，已达成人，护卫之，不允许她们入山林。女子自森林采集柴薪，女儿却斥责她。女子独自登上一座小山，手持柴薪旋转，跌落土地，怒责国王曰：

§348

348.

‘‘Kadāssu nāmayaṃ rājā, brahmadatto marissati;

『国王，汝何时会死，婆罗门达多将亡？』

Yassa raṭṭhamhi jīyanti, appatikā kumārikā’’ti.

『在某国中生活着的，是所谓少妻少女』。

Tattha appatikāti assāmikā. Sace hi tāsaṃ sāmikā assu, maṃ poseyyuṃ. Pāparañño pana rajje ahaṃ dukkhaṃ anubhomi, kadā nu kho esa marissatīti.

此处“少妻”者，即年轻妻妾也。若是她们为主人所有，主人便得艳享。然彼恶劣国度中我尝受苦，终不知该何时身死。

Evaṃ bodhisattānubhāveneva sā akkosi. Atha naṃ purohito paṭisedhento gāthamāha –

由此体察菩萨之感受，于是她斥责彼者。随后其相师反驳之，歌谣曰——

§349

349.

‘‘Dubbhāsitañhi te jammi, anatthapadakovide;

『你诽谤之语，生于无益之地，

Kuhiṃ rājā kumārīnaṃ, bhattāraṃ pariyesatī’’ti.

何故君王追寻妃子主人乎？』

Taṃ sutvā mahallikā dve gāthā abhāsi –

彼时，少女诵唱两偈——

§350

350.

三百五十。

‘‘Na me dubbhāsitaṃ brahme, kovidatthapadā ahaṃ;

『我未曾说过恶语，善护言辞之义，

Arakkhitā jānapadā, adhammabalinā hatā.

城邑安稳无恙，因恶力而被消灭。』

§351

351.

三百五十一。

‘‘Rattiñhi corā khādanti, divā khādanti tuṇḍiyā;

夜间盗贼偷食，白昼则以口食物，

Raṭṭhasmiṃ kūṭarājassa, bahu adhammiko jano;

王国中，国王暴虐无道，百姓多行不法；

Dujjīve dubbhare dāre, kuto bhattā kumāriyo’’ti.

在难以生存、困苦贫穷的世代，哪里还有食物和美妇呢？

Tattha kovidatthapadāti ahaṃ atthapade kāraṇapade kovidā chekā, mā tvaṃ etaṃ pāparājānaṃ pasaṃsi. Dujjīveti dujjīve raṭṭhe dubbhare dāre jāte manussesu bhītatasitesu araññe vasantesu kuto bhattā kumāriyo, kuto kumāriyo bhattāraṃ labhissantīti attho.

对此，聪明的释义者说：「我为词义和因缘而作此解释，‘难以生存’是指国家艰难，‘困苦贫穷的世代’是指人生在恐惧寒冷又居于森林中的人们，哪里能有食物和美妇呢？美妇又怎么能得到丈夫呢？」这是义。

Te tassā vacanaṃ sutvā ‘‘yuttaṃ sā kathetī’’ti tato paraṃ gacchantā ekassa kassakassa saddaṃ assosuṃ. Tassa kira kasantassa sāliyo nāma balibaddo phālena pahaṭo sayi. So rājānaṃ akkosanto gāthamāha –

有人听了这话说：「恰当说得好。」随后他们离去，却听到某个农夫的声音。这个农夫名叫萨利约，身强力壮，肩扛谷物。他责问国王道：

§352

352.

‘‘Evaṃ sayatu pañcālo, saṅgāme sattiyā hato;

「愿班卓国如是安住，潘查噜国在战争中被敌杀死；

Yathāyaṃ kapaṇo seti, hato phālena sāliyo’’ti.

如同稻草被箕筛除去，稻谷被镰刀割断。

Tattha yathāti yathā ayaṃ vedanāppatto sāliyabalibaddo seti, evaṃ sayatūti attho.

此中“如是”的意谓为：此种受苦如同被稻草束缚的稻谷被筛除去，故此“如是”者，愿安歇者。

Atha naṃ purohito paṭisedhento gāthamāha –

继之，祭师反对而唱诵咏歌说道——

§353

353.

三百五十三。

‘‘Adhammena tuvaṃ jamma, brahmadattassa kujjhasi;

“你以不正当的行为生育，却使布拉姆达塔生怨；

Yo tvaṃ sapasi rājānaṃ, aparajjhitvāna attano’’ti.

你害其王者，没能保护自身。”

Tattha adhammenāti akāraṇena asabhāvena.

此处所说『无善法』，是指无行为力者、无贤德者。

Taṃ sutvā so tisso gāthā abhāsi –

听闻此语之后，彼人诵诵三句偈言——

§354

354.

三五四偈。

‘‘Dhammena brahmadattassa, ahaṃ kujjhāmi brāhmaṇa;

『奉承婆罗门毗摩达之法，我却因此感到愤怒；

Arakkhitā jānapadā adhammabalinā hatā.

失于防护的国民基地，被不法权势所摧毁。

§355

355.

三五五偈。

‘‘Rattiñhi corā khādanti, divā khādanti tuṇḍiyā;

『夜间盗贼啖食，白昼以口啖食；』

Raṭṭhasmiṃ kūṭarājassa, bahu adhammiko jano.

『在国王库塔王境内，有许多不法之人。』

§356

356.

‘‘Sā nūna puna re pakkā, vikāle bhattamāhari;

『她实是又来啊，傍晚取食；』

Bhattahāriṃ apekkhanto, hato phālena sāliyo’’ti.

『期待取食者，取食者被谷杖所杀。』

Tattha dhammenāti kāraṇeneva, akāraṇena akkosatīti saññaṃ mā kari. Sā nūna puna re pakkā, vikāle bhattamāharīti, brāhmaṇa, sā bhattahārikā itthī pātova mama bhattaṃ pacitvā āharantī adhammabalisādhakehi brahmadattassa dāsehi palibuddhā bhavissati, te parivisitvā puna mayhaṃ bhattaṃ pakkaṃ bhavissati, tena kāraṇena vikāle bhattaṃ āhari, ‘‘ajja vikāle bhattaṃ āharī’’ti cintetvā chātajjhatto ahaṃ taṃ bhattahāriṃ olokento goṇaṃ aṭṭhāne patodena vijjhiṃ, tenesa pādaṃ ukkhipitvā phālaṃ paharanto hato phālena sāliyo. Tasmā ‘‘esa mayā hato’’ti saññaṃ mā kari, pāparaññoyeva hato nāmesa, mā tassa vaṇṇaṃ bhaṇīti.

此处论及「因缘」意，不要生怨恨。『她实是又来啊，傍晚取食』者，婆罗门女恶贼，应为佛法不承受之人，与布施者的奴仆为敌，环视四周后，又到我处来取食；因此，因缘使她傍晚取食。想着『今日傍晚取食』时，因为怨恨，视此取食女恶贼，拔起地表石块，踩踏其足，拿杖击打她，谷杖击死了她。所以，不应生『这因我而死』的念头，只是她作恶而死，不要因此污蔑她的名声。

Te purato gantvā ekasmiṃ gāme vasiṃsu. Punadivase pātova ekā kūṭadhenu godohakaṃ pādena paharitvā saddhiṃ khīrena pavaṭṭesi. So brahmadattaṃ akkosanto gāthamāha –

他们先行至一村庄中居住。翌日，忽然有一只角牛，被用脚踢击，随即用奶挤压。那牛愤怒地责骂梵达答，唱道：

§357

357.

‘‘Evaṃ haññatu pañcālo, saṅgāme asinā hato;

『这般杀死了五人，在战斗中被击毙；

Yathāhamajja pahato, khīrañca me pavaṭṭita’’nti.

正如我被击倒，我的奶也被挤压了。』

Taṃ sutvā purohito paṭisedhento gāthamāha –

听闻此言，首领反驳道，唱道：

§358

358.

‘‘Yaṃ pasu khīraṃ chaḍḍeti, pasupālaṃ vihiṃsati;

‘若有畜生，弃舍乳汁，伤害养畜者，'

Kiṃ tattha brahmadattassa, yaṃ no garahate bhava’’nti.

‘对此，婆罗门达多感受何等？对此生起何等厌恶？’

Brāhmaṇena gāthāya vuttāya puna so tisso gāthā abhāsi –

经由婆罗门所诵之偈赞而示，随后此婆罗门又复诵三偈，言曰—

§359

359.

‘‘Gārayho brahme pañcālo, brahmadattassa rājino;

‘落后者是婆罗门，出自婆罗门达多之王族；'

Arakkhitā jānapadā, adhammabalinā hatā.

国土无防，人民沦亡，于无义之力而被毁灭。'

§360

360.

三百六十。

‘‘Rattiñhi corā khādanti, divā khādanti tuṇḍiyā;

『夜间盗贼觅食，白昼用口鼻吞食；』

Raṭṭhasmiṃ kūṭarājassa, bahu adhammiko jano.

『在王国中，如丘陵之王，有许多不法之人。』

§361

361.

三百六十一。

‘‘Caṇḍā aṭanakā gāvī, yaṃ pure na duhāmase;

『凶猛凶暴的母牛，在村落中未曾挤奶；』

Taṃ dāni ajja dohāma, khīrakāmehupaddutā’’ti.

『今时如今我们挤乳，乳中杂有泥沙与污秽。』

Tattha caṇḍāti pharusā. Aṭanakāti palāyanasīlā. Khīrakāmehīti adhammikarañño purisehi bahuṃ khīraṃ āharāpentehi upaddutā duhāma. Sace hi so dhammena rajjaṃ kāreyya, na no evarūpaṃ bhayaṃ āgaccheyyāti.

其中「凶恶」者，谓粗暴恶劣；「残暴」者，谓有逃避性格。所谓「乳欲」者，指不法之人以诸多乳品取用，败坏社会，引致苦恼。假如此人依法治国，便不会有这等恐怖现象降临。

Te ‘‘so yuttaṃ kathetī’’ti tamhā gāmā nikkhamma mahāmaggaṃ āruyha nagarābhimukhā gamiṃsu. Ekasmiñca gāme balisādhakā asikosatthāya ekaṃ taruṇaṃ kabaravacchakaṃ māretvā cammaṃ gaṇhiṃsu. Vacchakamātā dhenu puttasokena tiṇaṃ na khādati pānīyaṃ na pivati, paridevamānā āhiṇḍati. Taṃ disvā gāmadārakā rājānaṃ akkosantā gāthamāhaṃsu –

他们说「此事恰当」后，从那个村庄出发，沿大路，向城市方向前进。在某村，有恶徒为了战争之故，杀害一位年轻的牛犊并剥取皮毛。犊牛之母因儿忧伤，不食草料，不饮水，悲痛行走。乡亲们见状，向国王愤怒诉说此事，说道—

§362

362.

‘‘Evaṃ kandatu pañcālo, viputto vippasukkhatu;

「如此哀号吧，班楚族人，失去儿女应大声痛哭；

Yathāyaṃ kapaṇā gāvī, viputtā paridhāvatī’’ti.

正如那些健壮的牛，失去幼犊时也会惊跑乱奔。」

Tattha paridhāvatīti paridevamāno dhāvati.

其中「乱奔」者，意谓极度哀伤而奔走。

Tato purohito itaraṃ gāthamāha –

于是，前导者朗诵另一首偈颂——

§363

363.

第三百六十三偈。

‘‘Yaṃ pasu pasupālassa, sambhameyya raveyya vā;

『对畜牧者所牧养的牲畜，若有所损，若伤其畜，若杀其畜，','1378':'又如何能称为不冒犯掌管天下的梵天王呢？』

Konīdha aparādhatthi, brahmadattassa rājino’’ti.

『此处对婆罗门达王有何过失』者，意谓在此处是否存在对婆罗门达国王的罪过。

Tattha sambhameyya raveyya vāti bhameyya vā viraveyya vā. Idaṃ vuttaṃ hoti – tātā, pasu nāma pasupālassa rakkhantasseva dhāvatipi viravatipi, tiṇampi na khādati pānīyampi na pivati, idha rañño ko nu aparādhoti.

此处“若有所损，若伤其畜，若杀其畜”意谓伤害、毁损或杀死。此义释曰：正如牧者保护其牲畜般，即使牲畜不进食草料、不饮水，也不构成对国王的冒犯。

Tato gāmadārakā dve gāthā abhāsiṃsu –

于是村中的青年们朗诵了两首偈颂——

§364

364.

三百六十四。

‘‘Aparādho mahābrahme, brahmadattassa rājino;

「大梵师的过失，乃是梵达塔国王所犯；

Arakkhitā jānapadā, adhammabalinā hatā.

未受护卫的国民，被非法的势力所害杀。」

§365

365.

三百六十五。

‘‘Rattiñhi corā khādanti, divā khādanti tuṇḍiyā;

「夜晚小偷们四处觅食，白天却用嘴巴吞食；

Raṭṭhasmiṃ kūṭarājassa, bahu adhammiko jano;

国王所在之国，聚集着许多不守法的人。」

Kathaṃ no asikosatthā, khīrapā haññate pajā’’ti.

『如何能让水牛不受伤害，牛奶也不会被损害呢？』

Tattha mahābrahmeti mahābrāhmaṇa. Rājinoti rañño. Kathaṃ noti kathaṃ nu kena nāma kāraṇena. Khīrapā haññate pajāti pāparājassa sevakehi khīrapako vacchako haññati, idāni sā dhenu puttasokena paridevati, sopi rājā ayaṃ dhenu viya paridevatūti rājānaṃ akkosiṃsuyeva.

『在这里，指的是大神婆罗门。『国王』意味着国王。『如何能』是指如何，究竟是什么原因。水牛被损害，指的是坏国王的侍者们使水牛受到伤害。而现在，这头母牛因失去幼子而悲伤，她就像那位国王一样，似乎在哭泣。』

Te ‘‘sādhu vo kāraṇaṃ vadathā’’ti vatvā pakkamiṃsu. Athantarāmagge ekissā sukkhapokkharaṇiyā kākā tuṇḍehi vijjhitvā maṇḍūke khādanti. Bodhisatto tesu taṃ ṭhānaṃ sampattesu attano ānubhāvena maṇḍūkena –

他们说：『你们讲的理由很好』后便离开了。就在这时，途中有一只白色水鸟用嘴抓住青蛙啃食。菩萨凭借自己的能力，化身青蛙来吞食它们——

§366

366.

‘‘Evaṃ khajjatu pañcālo, hato yuddhe saputtako;

『愿五羯罗吞下，战斗中被击败的有儿子的；

Yathāhamajja khajjāmi, gāmikehi araññajo’’ti. –

我也正如这种被乡民们攻击的青蛙。』

Rājānaṃ akkosāpesi.

他呵斥国王。

Tattha gāmikehīti gāmavāsīhi.

其中所谓乡村居民，是指住在乡村里的人民。

Taṃ sutvā purohito maṇḍūkena saddhiṃ sallapanto gāthamāha –

听闻此事，太师与青蛙一同交谈，说道——

§367

367.

三百六十七。

‘‘Na sabbabhūtesu vidhenti rakkhaṃ, rājāno maṇḍūka manussaloke;

‘并非众生皆能保护自己，国王如同青蛙般生活于人间；

Nettāvatā rājā adhammacārī, yaṃ tādisaṃ jīvamadeyyu dhaṅkā’’ti.

国王像青蛙般，行为不正，若有人如此度命，实堪轻视。’

Tattha jīvanti jīvantaṃ. Adeyyunti khādeyyuṃ. Dhaṅkāti kākā. Ettāvatā rājā adhammiko nāma na hoti, kiṃ sakkā araññaṃ pavisitvā raññā taṃ rakkhantena caritunti.

那里『生命者』意指活着的众生。『掠夺』则是指取食或抢夺。『乌鸦啼叫』说明警示的声音。至此，国王若不称为不正，则无以言其为不法王。何况萨咖天帝曾入林园而以护卫守护行事。

Taṃ sutvā maṇḍūko dve gāthā abhāsi –

闻此，青蛙吟唱两句偈语说——

§368

368.

〔三百六十八〕

‘‘Adhammarūpo vata brahmacārī, anuppiyaṃ bhāsasi khattiyassa;

『世间行者啊，你说的不合正法，亲爱的士族儿，

Viluppamānāya puthuppajāya, pūjesi rājaṃ paramappamādaṃ.

对堕落之子女，你恭敬至极，把国王视为大过失。』

§369

369.

〔三百六十九〕

‘‘Sace idaṃ brahme surajjakaṃ siyā, phītaṃ raṭṭhaṃ muditaṃ vippasannaṃ;

『若此为梵天之孙，天子君王，令国安稳，民众欢喜，心清朗，』

Bhutvā baliṃ aggapiṇḍañca kākā, na mādisaṃ jīvamadeyyu dhaṅkā’’ti.

『成为供献与上首祭品之主，乌鸦不掠夺，不使家畜消亡。』

Tattha brahmacārīti purohitaṃ garahanto āha. Khattiyassāti evarūpassa pāparañño. Viluppamānāyāti vilumpamānāya, ayameva vā pāṭho. Puthuppajāyāti vipulāya pajāya vināsiyamānāya. Pūjesīti pasaṃsi. Surajjakanti chandādivasena agantvā dasa rājadhamme akopentena appamattena raññā rakkhiyamānaṃ sace idaṃ surajjakaṃ bhaveyya. Phītanti devesu sammādhāraṃ anuppavecchantesu sampannasassaṃ. Na mādisanti evaṃ sante mādisaṃ jīvamānaññeva kākā na khādeyyuṃ.

其中所谓梵行者，谓僧伽之前导司祭也。所谓刹提，是指此类恶劣之人。所谓污秽，是污秽不洁，此亦为经文之义。所谓新生众生，谓因众多出生而渐趋毁灭者。所谓崇敬，谓敬爱。所谓天子君王，即诸天主宰权位者，具足远离贪欲等诸恶，严守十王法，以镇护王国。若此人乃天子，则国安乐。谓诸天庄严，具足调御，万众安乐，不受侵害，乌鸦亦不啄食其畜。

Evaṃ chasupi ṭhānesu akkosanaṃ bodhisattasseva ānubhāvena ahosi;

由此如是，诸地对菩萨无故发怒，乃如其报应般现起。

Taṃ sutvā rājā ca purohito ca ‘‘araññavāsiṃ tiracchānagataṃ maṇḍūkaṃ upādāya sabbe amheyeva akkosantī’’ti vatvā tato nagaraṃ gantvā dhammena rajjaṃ kāretvā mahāsattassovāde ṭhitā dānādīni puññāni kariṃsu.

闻此王与司祭谓『于林住者，欺压蛙王，扰乱我众』，乃往都城，以正法治国，遵从大人教诫，施舍诸福功德。

Satthā kosalarañño imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā, ‘‘mahārāja, raññā nāma agatigamanaṃ pahāya dhammena rajjaṃ kāretabba’’nti vatvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā gandhatindukadevatā ahameva ahosi’’nti.

此时师——迦萨罗国王，宣说此法曰『大王！王道当舍弃无序无度，以法治国』，并释此本生故事：『当时香雨天神即为我也。』

Gandhatindukajātakavaṇṇanā dasamā. · 《香丁度咖树本生》注释第十。

Jātakuddānaṃ

本生经摄颂

Kiṃchanda kumbha jayaddisa chaddanta, atha paṇḍitasambhava sirakapi;

如瓮盖覆其上，又如智者所生的宝冠佩戴其头；

Dakarakkhasa paṇḍaranāgavaro, atha sambula tindukadevasutoti.

如犍陀罗罗刹，颜色纯净如白龙，亦如桑布勒蒂都达天子。

Tiṃsanipātavaṇṇanā niṭṭhitā. · 《三十集》注释已毕。