5. Pañcakanipāto · 5. 五集义注
5. Pañcakanipāto五、五集
1. Maṇikuṇḍalavaggo
第一篇 珠环品
[351] 1. Maṇikuṇḍalajātakavaṇṇanā
〔351〕第一篇 珠环本生经注解
Jīnorathassaṃ maṇikuṇḍale cāti idaṃ satthā jetavane viharanto kosalarañño antepure sabbatthasādhakaṃ paduṭṭhāmaccaṃ ārabbha kathesi. Vatthu heṭṭhā vitthāritameva. Idha pana bodhisatto bārāṇasirājā ahosi. Paduṭṭhāmacco kosalarājānaṃ ānetvā kāsirajjaṃ gāhāpetvā bārāṇasirājānaṃ bandhāpetvā bandhanāgāre pakkhipāpesi. Rājā jhānaṃ uppādetvā ākāse pallaṅkena nisīdi, corarañño sarīre ḍāho uppajji. So bārāṇasirājānaṃ upasaṅkamitvā paṭhamaṃ gāthamāha –
此处述说：在耶他伐那林中，尊者世尊居住时，古萨国王在安提布勒城，总是普遍地捕捉盗贼奴婢，见猎心喜而开始讲述。他所讲的故事内容如下注释。此时，未来佛曾为婆罗门国王。盗贼奴婢抓获古萨国王，强占迦尸国，囚禁婆罗门国王的儿子，将其关押于监狱。国王调伏禅定后，安坐空中床榻，盗贼国王便欲自焚身亡。未来佛前往婆罗门国王处，首先说唱道——
§1
1.
‘‘Jīno rathassaṃ maṇikuṇḍale ca, putte ca dāre ca tatheva jīno;
‘‘在战败的马车旁及珠环上，以及子女、妻妾等方面，战败者也是同样如此；
Sabbesu bhogesu asesakesu, kasmā na santappasi sokakāle’’ti.
在所有财富及无余享乐中，何以胜者不为忧愁时所苦恼。”
Tattha jīno rathassaṃ maṇikuṇḍale cāti mahārāja, tvaṃ rathañca assañca maṇikuṇḍalāni ca jīno, ‘‘jīno rathasse ca maṇikuṇḍale cā’’tipi pāṭho. Asesakesūti nissesakesu.
此处‘战败的马车旁及珠环上’谓大王，意为‘大王您是战败的马车与珠环’，此为课诵：“在战败的马车旁及珠环上”。“无余”的意思是无剩余、无余的。
Taṃ sutvā bodhisatto imā dve gāthā abhāsi –
听闻此语，未来佛说了这两句诗偈——
§2
2.
‘‘Pubbeva maccaṃ vijahanti bhogā, macco vā te pubbataraṃ jahāti;
过去生命中，众生抛弃财物，生命或者先于财物而抛弃；
Asassatā bhogino kāmakāmi, tasmā na socāmahaṃ sokakāle.
执著于无常的感官乐趣者，故我在忧伤之时不为所悲。
§3
3.
‘‘Udeti āpūrati veti cando, atthaṃ tapetvāna paleti sūriyo;
月亮升起又满盈，又渐亏损消逝；太阳放出光辉终将消退；
Viditā mayā sattuka lokadhammā, tasmā na socāmahaṃ sokakāle’’ti.
我已洞察世间法的真实，因此我在哀伤时不为所动。
Tattha pubbeva maccanti maccaṃ vā bhogā pubbeva paṭhamataraññeva vijahanti, macco vā te bhoge pubbataraṃ jahāti. Kāmakāmīti corarājānaṃ ālapati. Ambho, kāme kāmayamāna kāmakāmi bhogino nāma loke asassatā, bhogesu vā naṭṭhesu jīvamānāva abhogino honti, bhoge vā pahāya sayaṃ nassanti, tasmā ahaṃ mahājanassa sokakālepi na socāmīti attho. Viditā mayā sattuka lokadhammāti corarājānaṃ ālapati. Ambho, sattuka, mayā lābho alābho yaso ayasotiādayo lokadhammā viditā. Yatheva hi cando udeti ca pūrati ca puna ca khīyati, yathā ca sūriyo andhakāraṃ vidhamanto mahantaṃ ālokaṃ tapetvāna puna sāyaṃ atthaṃ paleti atthaṃ gacchati na dissati, evameva bhogā uppajjanti ca nassanti ca, tattha kiṃ sokena, tasmā na socāmīti attho.
此中，过去时确实是众生先舍弃生命或先舍弃财物，生命和财物互相关联，谁先舍谁后舍皆有可能。‘渴望感官乐趣’这句话，是盗贼王所言。‘感官欲望者’即世间中身陷无常、对财物執著的愚痴者，虽活着却无所享用这些财物，放弃了财物就如同自我灭亡，因此即使在大众哀痛时我也不为之所以伤心。这是盗贼王的话。‘洞察世间法的真实’者，盗贼王说：“我对得失、名声、金属等世间法实已洞照。正如月亮升起又满盈最终还会渐次缺失，太阳照耀驱散黑暗后亦终将逐渐消逝，世间的财物亦是生灭不常，既会产生亦会消失，那里值得我们为此哀悼呢？因此，我在哀伤时不被悲苦所动。”
Evaṃ mahāsatto corarañño dhammaṃ desetvā idāni tameva coraṃ garahanto āha –
如是，大勇猛者世尊讲授盗贼王法，现今正当时他便厌恶盗贼，因而说，
§4
4.
‘‘Alaso gihī kāmabhogī na sādhu, asaññato pabbajito na sādhu;
『懈怠的阖门人、纵欲享乐者，不善；无礼不礼敬出家人者，不善；
Rājā na sādhu anisammakārī, yo paṇḍito kodhano taṃ na sādhu.
无德的王者不善，未端正行持者不善，愤怒的智者也不善。
§5
5.
‘‘Nisamma khattiyo kayirā, nānisamma disampati;
应当端正行持的士族，不应端正者国土将失；
Nisammakārino rāja, yaso kitti ca vaḍḍhatī’’ti.
端正行持的王者，其声誉名望亦得增长。』
Imā pana dve gāthā heṭṭhā vitthāritāyeva. Corarājā bodhisattaṃ khamāpetvā rajjaṃ paṭicchāpetvā attano janapadameva gato.
以上两偈文后即为释义。盗贼王宽恕菩萨，放弃王位，乃至只身归隐于自身领地。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā kosalarājā ānando ahosi, bārāṇasirājā pana ahameva ahosi’’nti.
世尊将此法的宣说引入，讲述一则本生故事，称道：“彼时拘萨罗国王阿难曾在，而巴拉那西国王则正是我本人。”
Maṇikuṇḍalajātakavaṇṇanā paṭhamā. · 《宝耳环本生》注释第一。
[352] 2. Sujātajātakavaṇṇanā
【352】第二篇 苏迦陀本生故事注释
Kiṃnu santaramānovāti idaṃ satthā jetavane viharanto matapitikaṃ kuṭumbikaṃ ārabbha kathesi. So kira pitari mate paridevamāno vicarati, sokaṃ vinodetuṃ na sakkoti. Atha satthā tassa sotāpattiphalūpanissayaṃ disvā sāvatthiṃ piṇḍāya caritvā pacchāsamaṇaṃ ādāya tassa gehaṃ gantvā paññattāsane nisinno taṃ vanditvā nisinnaṃ ‘‘kiṃ, upāsaka, socasī’’ti vatvā ‘‘āma, bhante’’ti vutte ‘‘āvuso, porāṇakapaṇḍitā paṇḍitānaṃ vacanaṃ sutvā pitari kālakate na sociṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
世尊曾于祇树林中住持，见一人哀恸其父母，此人正是他家族成员。此人因思念父母而心生烦恼，难以解忧。于是，世尊见此人已得初果之果，乃往沙伽城施食，携持乞食袋后回家，坐于指定座位，敬礼此人后问曰：“居士，汝忧伤乎？”彼答曰：“是，尊者。”世尊复言：“朋友，昔贤智者之言，闻则不忧父亡。”彼由此请求，得以释怀往昔怨恨。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto kuṭumbikagehe nibbatti, ‘‘sujātakumāro’’tissa nāmaṃ kariṃsu. Tassa vayappattassa pitāmaho kālamakāsi. Athassa pitā pitu kālakiriyato paṭṭhāya sokasamappito āḷāhanaṃ gantvā āḷāhanato aṭṭhīni āharitvā attano ārāme mattikāthūpaṃ katvā tāni tattha nidahitvā gatagatavelāya thūpaṃ pupphehi pūjetvā cetiyaṃ āvijjhanto paridevati, neva nhāyati na limpati na bhuñjati na kammante vicāreti. Taṃ disvā bodhisatto ‘‘pitā me ayyakassa matakālato paṭṭhāya sokābhibhūto carati, ṭhapetvā pana maṃ añño etaṃ saññāpetuṃ na sakkoti, ekena naṃ upāyena nissokaṃ karissāmī’’ti bahigāme ekaṃ matagoṇaṃ disvā tiṇañca pānīyañca āharitvā tassa purato ṭhapetvā ‘‘khāda, khāda, piva, pivā’’ti āha. Āgatāgatā naṃ disvā ‘‘samma sujāta, kiṃ ummattakosi, matagoṇassa tiṇodakaṃ desī’’ti vadanti. So na kiñci paṭivadati. Athassa pitu santikaṃ gantvā ‘‘putto te ummattako jāto, matagoṇasssa tiṇodakaṃ detī’’ti āhaṃsu. Taṃ sutvā kuṭumbikassa pitusoko apagato, puttasoko patiṭṭhito. So vegenāgantvā ‘‘nanu tvaṃ, tāta sujāta, paṇḍitosi, kiṃkāraṇā matagoṇassa tiṇodakaṃ desī’’ti vatvā dve gāthā abhāsi –
过去，巴拉那西之王布拉赫玛达特治理国政，菩萨出生于其家，被命名为“苏迦陀童子”。时彼祖父年高，父亲亦临终忧伤。父亲临终后，祖父悲伤之余前往祠堂，取骨置于自家禅院内，筑陶土塔并祭祀，泣不成声，不食不浴不作务。菩萨见状，自语曰：“父亲因祭骨悲痛，我难以令他释怀，须以巧法解此忧。”出城见一牧人，取草与水，置于其前，呼之曰：“食之饮之。”牧人虽往返多时未返，众人谓其疯狂，祈教牧人为何喂草水。牧人不答。菩萨赴父处，言：“子尤为忧愁，为牧人之草水供应。”闻此，祖父之哀伤渐解，子之忧伤亦已安定。牧人速至，曰：“父亲，苏迦陀，汝已聪明，何故遣吾牧草水？”彼以两偈答之：
§6
6.
‘‘Kiṃ nu santaramānova, lāyitvā haritaṃ tiṇaṃ;
“若人如风般，弃却青草时，
Khāda khādāti lapasi, gatasattaṃ jaraggavaṃ.
食草时言食，去灵老不堕。”
§7
7.
‘‘Na hi annena pānena, mato goṇo samuṭṭhahe;
『以食物饮水非所能化解忧毒，生于心中烦恼起显。』
Tvañca tucchaṃ vilapasi, yathā taṃ dummatī tathā’’ti.
『你徒然哀叹悔恨，如同愚者无所用心。』
Tattha santaramānovāti turito viya hutvā. Lāyitvāti lunitvā. Lapasīti vilapasi. Gatasattaṃ jaraggavanti vigatajīvitaṃ jiṇṇagoṇaṃ. Yathā tanti ettha tanti nipātamattaṃ, yathā dummati appapañño vilapeyya, tathā tvaṃ tucchaṃ vilapasīti.
此处『santara-mānovāti』意为急速如焚灭（hutvā）；『lāyitvā』是熄灭之意；『lapasi』为哀叹之言。句意：如死去老病之人，失去生命如断弦之琴，如愚痴无智者发出无用的哀叹，因此说你无谓地哀号。
Tato bodhisatto dve gāthā abhāsi –
之后，菩萨宣说两句偈语——
§8
8.
‘‘Tatheva tiṭṭhati sīsaṃ, hatthapādā ca vāladhi;
『头颅依然头顶处，双手双脚亦在；』
Sotā tatheva tiṭṭhanti, maññe goṇo samuṭṭhahe.
『耳朵如故仍然存，我意忧愁尽生于心。』
§9
9.
‘‘Nevayyakassa sīsañca, hatthapādā ca dissare;
“连颈部与头盖骨，也能显现出手和足来；
Rudaṃ mattikathūpasmiṃ, nanu tvaññeva dummatī’’ti.
你这愚痴至极之人，在这泥土之丘上哭泣，真不可思议。”
Tattha tathevāti yathā pubbe ṭhitaṃ, tatheva tiṭṭhati. Maññeti etesaṃ sīsādīnaṃ tatheva ṭhitattā ayaṃ goṇo samuṭṭhaheyyāti maññāmi. Nevayyakassa sīsañcāti ayyakassa pana sīsañca hatthapādā ca na dissanti. ‘‘Piṭṭhipādā na dissare’’tipi pāṭho. Nanu tvaññeva dummatīti ahaṃ tāva sīsādīni passanto evaṃ karomi, tvaṃ pana na kiñci passasi, jhāpitaṭṭhānato aṭṭhīni āharitvā mattikāthūpaṃ katvā paridevasi. Iti maṃ paṭicca sataguṇena sahassaguṇena satasahassaguṇena nanu tvaññeva dummati. Bhijjanadhammā nāma saṅkhārā bhijjanti, tattha kā paridevanāti.
这里说“在那里依然如故”，就是说先前所在之处依然存续。如是我等认为这些头盖骨等依然不变，这种集合物会生起、发展吧。我想“连颈部与头盖骨”意指“比库的头盖骨、手和足都不显现”。也有读本作“皮肤和脚也不显现”。但是“你这愚痴至极之人”是我说的，因为我目睹那些头盖骨等，而你什么也没见到，你抓取放置之处的骨头，将泥土堆成土丘而悲伤。于是因我，具一百倍、一千倍、一万倍德行的世尊说：“你实属愚痴”。所谓侵蚀法，是诸行相的消蚀，在那里即有悲伤之意。
Taṃ sutvā bodhisattassa pitā ‘‘mama putto paṇḍito idhalokaparalokakiccaṃ jānāti, mama saññāpanatthāya etaṃ kammaṃ akāsī’’ti cintetvā ‘‘tāta sujātapaṇḍita, ‘sabbe saṅkhārā aniccā’ti me ñātā, ito paṭṭhāya na socissāmi, pitusokaharaṇakaputtena nāma tādisena bhavitabba’’nti vatvā puttassa thutiṃ karonto āha –
听闻此言，菩萨之父思惟：“吾子聪慧，了知世间与彼世间之外的事，为我说明此义，做此因缘。”于是心念：“贤哉，苏迦陀贤者！‘诸行皆无常’乃我所知，今后不为此而忧，因父之忧悲之子，在此理当如此。”说毕，称赞其子，谓之：
§10
10.
‘‘Ādittaṃ vata maṃ santaṃ, ghatasittaṃva pāvakaṃ;
“吾心似烈火烧焚，宛如炽烈火盆；
Vārinā viya osiñcaṃ, sabbaṃ nibbāpaye daraṃ.
如水波退去，消灭世上诸苦痛。”
§11
11.
‘‘Abbahī vata me sallaṃ, yamāsi hadayassitaṃ;
『阿婆希，我曾有一箭，刺入心胸深处，』
Yo me sokaparetassa, pitusokaṃ apānudi.
『他为我分担痛苦，解除我父亲之忧愁。』
§12
12.
‘‘Sohaṃ abbūḷhasallosmi, vītasoko anāvilo;
『我是那射出如箭之痛苦的人，已远离悲伤且清明；』
Na socāmi na rodāmi, tava sutvāna māṇava.
『我不悲伤、不哭泣，在听闻你的话语之后，年轻人啊。』
§13
13.
‘‘Evaṃ karonti sappaññā, ye honti anukampakā;
『如此作为的是诸智者，彼等具足悲悯之心；』
Vinivattenti sokamhā, sujāto pitaraṃ yathā’’ti.
『他们能终止悲伤，如同善生儿终止对父亲的忧念。』
Tattha nibbāpayeti nibbāpayi. Daranti sokadarathaṃ. Sujāto pitaraṃ yathāti yathā mama putto sujāto maṃ pitaraṃ samānaṃ attano sappaññatāya sokamhā vinivattayi, evaṃ aññepi sappaññā sokamhā vinivattayantīti.
此处译为“使其平息”的动词作使动用法。意谓使忧愁烦恼消除。犹如贤善之子对父亲，正如我儿贤善，以其智慧把忧愁转化；同样，智慧者也能转化忧愁。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne kuṭumbiko sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā sujāto ahameva ahosinti.
世尊领受此法教，阐明真理，进而从生死因缘中作启示；在真理圆满之时，其家人成就初果，故称贤善者是曰“我当如是”。
Sujātajātakavaṇṇanā dutiyā. · 《善生本生》注释第二。
[353] 3. Venasākhajātakavaṇṇanā
[353] 三、青藤之树本生注释
Nayidaṃ niccaṃ bhavitabbanti idaṃ satthā bhaggesu saṃsumāragiraṃ nissāya bhesakaḷāvane viharanto bodhirājakumāraṃ ārabbha kathesi. Bodhirājakumāro nāma udenassa rañño putto tasmiṃ kāle saṃsumāragire vasanto ekaṃ pariyodātasippaṃ vaḍḍhakiṃ pakkosāpetvā aññehi rājūhi asadisaṃ katvā kokanadaṃ nāma pāsādaṃ kārāpesi. Kārāpetvā ca pana ‘‘ayaṃ vaḍḍhakī aññassapi rañño evarūpaṃ pāsādaṃ kareyyā’’ti maccharāyanto tassa akkhīni uppāṭāpesi. Tenassa akkhīnaṃ uppāṭitabhāvo bhikkhusaṅghe pākaṭo jāto. Tasmā bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, bodhirājakumāro kira tathārūpassa vaḍḍhakino akkhīni uppāṭāpesi, aho kakkhaḷo pharuso sāhasiko’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa kakkhaḷo pharuso sāhasikova. Na kevalañca idāneva, pubbepesa khattiyasahassānaṃ akkhīni uppāṭāpetvā māretvā tesaṃ maṃsena balikammaṃ kāresī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
此非恒常，应证此理。世尊当年在波格萨山林，依止治病林中，住持说法时，起自波底罗加王子。此王子是乌得那王之子，当时居于波格萨山中，曾剥去长满寄生藤蔓的老树皮，令其生长壮大，因而与诸王不同，建造名为柯迦那达宫。宫已建成时，一穷凶极恶者出于妒忌，挥拳打落其眼，眼伤之情形，僧团中广为流传。众僧因而议论：“尊者，波底罗加王子竟然让此恶徒打落眼睛，真野蛮尚勇敢。”世尊闻至，至僧所，问曰：“汝等为何坐于此听他语？”答曰：“此名恶徒近托王子，竟殴其眼。”世尊曰：“非然，彼昔年不仅对此时此刻，而是过去长远曾打落数千武士眼，杀戮其肉，作成肉宴。”如此如是，世尊忆述过往事。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto takkasilāyaṃ disāpāmokkho ācariyo ahosi. Jambudīpatale khattiyamāṇavā brāhmaṇamāṇavā ca tasseva santike sippaṃ uggaṇhiṃsu. Bārāṇasirañño putto brahmadattakumāro nāma tassa santike tayo vede uggaṇhi. So pana pakatiyāpi kakkhaḷo pharuso sāhasiko ahosi. Bodhisatto aṅgavijjāvasena tassa kakkhaḷapharusasāhasikabhāvaṃ ñatvā ‘‘tāta, tvaṃ kakkhaḷo pharuso sāhasiko, pharusena nāma laddhaṃ issariyaṃ aciraṭṭhitikaṃ hoti, so issariye vinaṭṭhe bhinnanāvo viya samudde patiṭṭhaṃ na labhati, tasmā mā evarūpo ahosī’’ti taṃ ovadanto dve gāthā abhāsi –
过去于巴拉那城建帝国时，菩提萨埵如智慧坚硬之岩石，光明无碍的良师。印度诸王人等，如士族与婆罗门群众在其身边修习技艺。巴拉那王子名为婆罗门子巴拉那王子（brahmadattakumāro）与三位王牌侍卫则在其侧。彼中此人最为凶猛暴虐多勇。菩提萨埵以神通洞察其凶暴热忱之性，曾谆谆告诫曰：“儿啊，你如此凶猛残暴，若无规制，其势必尽灭王权。若王权灭亡，国土如无舵之舟，将无所依止。故你不可如此锋芒毕露。”并以二偈告诫之—
§14
14.
‘‘Nayidaṃ niccaṃ bhavitabbaṃ brahmadatta, khemaṃ subhikkhaṃ sukhatā ca kāye;
“非此恒久不变，婆罗门子，安稳丰足，身心安适；
Atthaccaye mā ahu sampamūḷho, bhinnaplavo sāgarasseva majjhe.
在利益消失时，愚昧无明不可避免，如大海中央破碎的浪潮般散乱。
§15
15.
‘‘Yāni karoti puriso, tāni attani passati;
‘人所作的一切行为，皆为自身所见；
Kalyāṇakārī kalyāṇaṃ, pāpakārī ca pāpakaṃ;
行善者获善果，作恶者得恶报；
Yādisaṃ vapate bījaṃ, tādisaṃ harate phala’’nti.
正如种子结果，所种即得收获。’
Tattha sukhatā ca kāyeti tāta brahmadatta, yadetaṃ khemaṃ vā subhikkhaṃ vā yā vā esā sukhatā kāye, idaṃ sabbaṃ imesaṃ sattānaṃ niccaṃ sabbakālameva na bhavati, idaṃ pana aniccaṃ hutvā abhāvadhammaṃ. Atthaccayeti so tvaṃ aniccatāvasena issariye vigate attano atthassa accaye yathā nāma bhinnaplavo bhinnanāvo manusso sāgaramajjhe patiṭṭhaṃ alabhanto sampamūḷho hoti, evaṃ mā ahu sampamūḷho. Tāni attani passatīti tesaṃ kammānaṃ vipākaṃ vindanto tāni attani passati nāma.
经中由婆罗门达达称说所谓“身心的安乐”，这是指安全无虞、富饶之乐，然此等安乐对于一切众生而言，永远不恒存，实为无常无我之法。如利益消失者，因无明愚昧犹如海中破碎的船只失去基础，不能立定而毁灭；此即为“身心之乐”非根本、非恒常。所谓“能见其所作”，是指见到其业的果报。
So ācariyaṃ vanditvā bārāṇasiṃ gantvā pitu sippaṃ dassetvā oparajje patiṭṭhāya pitu accayena rajjaṃ pāpuṇi. Tassa piṅgiyo nāma purohito ahosi kakkhaḷo pharuso sāhasiko. So yasalobhena cintesi ‘‘yaṃnūnāhaṃ iminā raññā sakalajambudīpe sabbe rājāno gāhāpeyyaṃ, evamesa ekarājā bhavissati, ahampi ekapurohito bhavissāmī’’ti. So taṃ rājānaṃ attano kathaṃ gāhāpesi. Rājā mahatiyā senāya nagarā nikkhamitvā ekassa rañño nagaraṃ rundhitvā taṃ rājānaṃ gaṇhi. Etenupāyena sakalajambudīpe rajjaṃ gahetvā rājasahassaparivuto ‘‘takkasilāyaṃ rajjaṃ gaṇhissāmī’’ti agamāsi. Bodhisatto nagaraṃ paṭisaṅkharitvā parehi appadhaṃsiyaṃ akāsi.
尊者跋罗那西朝圣回归，展现父业乃王位根基，于王位继承事件中获成功。其名为品基耶，为金刚火勇敢的宫廷祭司。因贤望心中起念：“若我真能以此王权统御全迦毕吒陆，即能成为唯一国王，我亦将成为唯一大祭司。”国王出城率军攻打一国，遂擒敌王。凭此计策，统御整个迦毕吒陆，率千余士卒：“我将以智慧统治此国”，遂成行。菩提萨埵退避避开此城，远离恶人。
Bārāṇasirājā gaṅgānadītīre mahato nigrodharukkhasssa mūle sāṇiṃ parikkhipāpetvā upari vitānaṃ kārāpetvā sayanaṃ paññapetvā nivāsaṃ gaṇhi. So jambudīpatale sahassarājāno gahetvā yujjhamānopi takkasilaṃ gahetuṃ asakkonto attano purohitaṃ pucchi ‘‘ācariya, mayaṃ ettakehi rājūhi saddhiṃ āgantvāpi takkasilaṃ gahetuṃ na sakkoma, kiṃ nu kho kātabba’’nti. ‘‘Mahārāja, sahassarājūnaṃ akkhīni uppāṭetvā māretvā kucchiṃ phāletvā pañcamadhuramaṃsaṃ ādāya imasmiṃ nigrodhe adhivatthāya devatāya balikammaṃ katvā antavaṭṭīhi rukkhaṃ parikkhipitvā lohitapañcaṅgulikāni karoma, evaṃ no khippameva jayo bhavissatī’’ti. Rājā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇitvā antosāṇiyaṃ mahābale malle ṭhapetvā ekamekaṃ rājānaṃ pakkosāpetvā nippīḷanena visaññaṃ kāretvā akkhīni uppāṭetvā māretvā maṃsaṃ ādāya kaḷevarāni gaṅgāyaṃ pavāhetvā vuttappakāraṃ balikammaṃ kāretvā balibheriṃ ākoṭāpetvā yuddhāya gato.
巴拉纳西国王在恒河河畔一棵大无花果树根部，用木棍支撑铺设平台，上面搭建寝具，安置住所。他召集千王，虽然正与他们交战，却不能战胜塔卡西拉国，便问他的首席祭司说：“老师，我们与这些众多国王一同来袭，仍无法攻下塔卡西拉，究竟该如何是好？”首席祭司答曰：“陛下，杀死千王的眼睛，刺破他们的肺，割取五种甘美肉，安置于此无花果树下，为天神立坛施礼，用藤条围树，挂上血红装饰，只要如此，不日即可获胜。”国王听罢称善，便派出内应恶徒，安置在马拉城，让每一国王遭到袭击，眼睛被刺破致死，割取其肉体投入恒河，依所闻方式施礼，呼唤猛力，为战争做好准备。
Athassa aṭṭālakato eko yakkho āgantvā dakkhiṇakkhiṃ uppāṭetvā agamāsi, athassa mahatī vedanā uppajji. So vedanāppatto āgantvā nigrodharukkhamūle paññattāsane uttānako nipajji. Tasmiṃ khaṇe eko gijjho ekaṃ tikhiṇakoṭikaṃ aṭṭhiṃ gahetvā rukkhagge nisinno maṃsaṃ khāditvā aṭṭhiṃ vissajjesi, aṭṭhikoṭi āgantvā rañño vāmakkhimhi ayasūlaṃ viya patitvā akkhiṃ bhindi. Tasmiṃ khaṇe bodhisattassa vacanaṃ sallakkhesi. So ‘‘amhākaṃ ācariyo ‘ime sattā bījānurūpaṃ phalaṃ viya kammānurūpaṃ vipākaṃ anubhontī’ti kathento idaṃ disvā kathesi maññe’’ti vatvā vilapanto dve gāthā abhāsi –
这时，一个恶鬼来到，朝南大声吼叫，引起巨大痛苦。痛苦到来后，他来到无花果树根下约定的场所，趴伏着。此时一只猴子，取来一根尖锐的骨头，坐在树枝上，吞食肉体后丢弃骨头。那骨头落地如同皇王扔出的铁矛，击破恶鬼的眼睛。此时听见菩萨的话语，心有所感。他讲道：“我们的老师所说，众生如种子结果，业力如果报感受，这话因见证此事而成立。”边说边哭，吟诵两句偈歌——
§16
16.
‘‘Idaṃ tadācariyavaco, pārāsariyo yadabravi;
“这是老师言语之外来的转语，
‘Mā su tvaṃ akari pāpaṃ, yaṃ tvaṃ pacchā kataṃ tape’.
‘不要做你后悔会受苦的恶事。’”
§17
17.
‘‘Ayameva so piṅgiya venasākho, yamhi ghātayiṃ khattiyānaṃ sahasssaṃ;
“正如一枝黄蟮藤，我杀死千位贵族，
Alaṅkate candanasārānulitte, tameva dukkhaṃ paccāgataṃ mama’’nti.
涂上檀香粉的装饰，我即是遭受我过去恶业之苦。”
Tattha idaṃ tadācariyavacoti idaṃ taṃ ācariyassa vacanaṃ. Pārāsariyoti taṃ gottena kitteti. Pacchā katanti yaṃ pāpaṃ tayā kataṃ, pacchā taṃ tapeyya kilameyya, taṃ mā karīti ovādaṃ adāsi, ahaṃ panassa vacanaṃ na karinti. Ayamevāti nigrodharukkhaṃ dassento vilapati. Venasākhoti patthaṭasākho. Yamhi ghātayinti yamhi rukkhe khattiyasahassaṃ māresiṃ. Alaṅkate candanasārānulitteti rājālaṅkārehi alaṅkate lohitacandanasārānulitte te khattiye yatthāhaṃ ghātesiṃ , ayameva so rukkho idāni mayhaṃ kiñci parittāṇaṃ kātuṃ na sakkotīti dīpeti. Tameva dukkhanti yaṃ mayā paresaṃ akkhiuppāṭanadukkhaṃ kataṃ, idaṃ me tatheva paṭiāgataṃ, idāni no ācariyassa vacanaṃ matthakaṃ pattanti paridevati.
这里『此者』指『那位老师的语句』，『那么』指『那位老师的言说』。『讽刺』是用血缘关系来责难他。『后悔』指他做了恶事，之后感到苦恼，苦苦忏悔，故给以劝诫说『不要做这个』，但我却不听从他的言语。『正是此时』，他指着无花果树哭泣。『枯枝』是树枝枯萎断裂。『杀戮者』指杀死上千武士的那个人。『玷污』是用王室装饰品玷污，涂抹红色檀香膏，在贵族之中自称我是杀戮者，这棵树说『如今我已经无力自救了』，于是点燃自己。这样的苦难，即是我因他人用眼睛投射的苦楚所致，这也归还给我，如今我无法承受老师的言语，感到非常悲痛。
So evaṃ paridevamāno aggamahesiṃ anussaritvā –
他正是这样悲伤痛悔，记忆犹新，
§18
18.
‘‘Sāmā ca kho candanalittagattā, laṭṭhīva sobhañjanakassa uggatā;
他说：『色如檀香涂抹的女子，头发如编织的美丽绳索般竖起，』
Adisvā kālaṃ karissāmi ubbariṃ, taṃ me ito dukkhataraṃ bhavissatī’’ti. –
『我将挑择吉时向北施行，我的苦难将由此变得更甚』。
Gāthamāha –
——这一段有诗句讴歌——
Tassattho – mama bhariyā suvaṇṇasāmā ubbarī yathā nāma siggurukkhassa uju uggatā sākhā mandamāluteritā kampamānā sobhati, evaṃ itthivilāsaṃ kurumānā sobhati, tamahaṃ idāni akkhīnaṃ bhinnattā ubbariṃ adisvāva kālaṃ karissāmi, taṃ me tassā adassanaṃ ito maraṇadukkhatopi dukkhataraṃ bhavissatīti.
他意谓：『我妻子苏瓦那萨玛如同那树上挺拔直立的视谷树枝条，轻微摇动中焕发光彩，如此女子优雅地展现姿态。同样，我将从现在开始忍受眼睛破碎的痛苦，挑择吉时向北施行，这将使我视见她之苦难更甚于死亡的痛苦。』
So evaṃ vilapantova maritvā niraye nibbatti. Na naṃ issariyaluddho purohito parittāṇaṃ kātuṃ sakkhi, na attano issariyaṃ. Tasmiṃ matamatteyeva balakāyo bhijjitvā palāyi.
如此哀号而死，堕入地狱之所。没有那位首领，也无主持者能够为他作护持，也无自身的主宰。在这之中，仅以妄见为缘，力量被破坏而逃逸。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā bārāṇasirājā bodhirājakumāro ahosi, piṅgiyo devadatto, disāpāmokkhācariyo pana ahameva ahosi’’nti.
世尊承接此教法，宣说这因缘故事，说：『当时，巴拉那城王是菩提王子，平齐是天人名德达，释迦族的守护者则是我自己。』
Venasākhajātakavaṇṇanā tatiyā. · 《竹枝本生》注释第三。
[354] 4. Uragajātakavaṇṇanā
第四段 蛇王本生传释义
Uragovatacaṃ jiṇṇanti idaṃ satthā jetavane viharanto mataputtakaṃ kuṭumbikaṃ ārabbha kathesi. Vatthu pana matabhariyamatapitikavatthusadisameva. Idhāpi tatheva satthā tassa nivesanaṃ gantvā taṃ āgantvā vanditvā nisinnaṃ ‘‘kiṃ, āvuso, socasī’’ti pucchitvā ‘‘āma, bhante , puttassa me matakālato paṭṭhāya socāmī’’ti vutte ‘‘āvuso, bhijjanadhammaṃ nāma bhijjati, nassanadhammaṃ nāma nassati, tañca kho na ekasmiṃyeva kule, nāpi ekasmiññeva gāme, atha kho aparimāṇesu cakkavāḷesu tīsu bhavesu amaraṇadhammo nāma natthi, tabbhāveneva ṭhātuṃ samattho ekasaṅkhāropi sassato nāma natthi, sabbe sattā maraṇadhammā, sabbe saṅkhārā bhijjanadhammā, porāṇakapaṇḍitāpi putte mate ‘maraṇadhammaṃ mataṃ, nassanadhammaṃ naṭṭha’nti na sociṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
老蛇如是凋残，世尊住于祇树给孤独园，启讲父子家众故事。故事素材与父亲、母亲、妻子相类。如今亦如此，世尊至其居所见外来者，礼敬而坐，问曰：『尊友，你忧伤乎？』答曰：『尊者，乃因我子临终而忧伤。』世尊言：『尊友，所谓生灭者必生灭，不常者必灭尽，非一族独有，非一村专具，然于无量轮回世中，无死亡之义；譬如火能烧却草叶，但其炎焰不恒久。诸众生皆受死亡，诸造作皆生灭，无明愚者亦于子所念死亡报而不忧。』如此说后，彼请求而承过去教诲。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto bārāṇasiyaṃ dvāragāmake brāhmaṇakule nibbattitvā kuṭumbaṃ saṇṭhapetvā kasikammena jīvikaṃ kappesi. Tassa putto ca dhītā cāti dve dārakā ahesuṃ. So puttassa vayappattassa samānakulato kumārikaṃ āharitvā adāsi, iti te dāsiyā saddhiṃ cha janā ahesuṃ – bodhisatto, bhariyā, putto, dhītā, suṇisā, dāsīti. Te samaggā sammodamānā piyasaṃvāsā ahesuṃ. Bodhisatto sesānaṃ pañcannaṃ evaṃ ovādaṃ deti ‘‘tumhe yathāladdhaniyāmeneva dānaṃ detha, sīlaṃ rakkhatha, uposathakammaṃ karotha, maraṇassatiṃ bhāvetha, tumhākaṃ maraṇabhāvaṃ sallakkhetha, imesañhi sattānaṃ maraṇaṃ dhuvaṃ, jīvitaṃ addhuvaṃ, sabbe saṅkhārā aniccā khayavayadhamminova, rattiñca divā ca appamattā hothā’’ti. Te ‘‘sādhū’’ti ovādaṃ sampaṭicchitvā appamattā maraṇassatiṃ bhāventi.
过去，巴拉那城王国时，菩提萨埵住于巴拉那城隅，生于婆罗门家，成家立业以农事为生。其有子女二：一子一女。适其子成年，由庶属家族聘纳女子为妻。于是六众（菩萨、妻、子、女、孙女及仆人）和合欢喜。菩萨告诸众说：『汝等依己所能给予施舍，应守戒律，行五戒，勤修净斋，思念死亡，防护死亡之念。诸众生死皆定，生活无常，一切造作变化，如夜复昼，常持谨慎。』众皆称善，谨守念死。
Athekadivasaṃ bodhisatto puttena saddhiṃ khettaṃ gantvā kasati. Putto kacavaraṃ saṅkaḍḍhitvā jhāpeti. Tassāvidūre ekasmiṃ vammike āsīviso atthi. Dhūmo tassa akkhīni pahari. So kuddho nikkhamitvā ‘‘imaṃ nissāya mayhaṃ bhaya’’nti catasso dāṭhā nimujjāpento taṃ ḍaṃsi, so parivattitvā patito. Bodhisatto parivattitvā taṃ patitaṃ disvā goṇe ṭhapetvā gantvā tassa matabhāvaṃ ñatvā taṃ ukkhipitvā ekasmiṃ rukkhamūle nipajjāpetvā pārupitvā neva rodi na paridevi – ‘‘bhijjanadhammaṃ pana bhinnaṃ, maraṇadhammaṃ mataṃ, sabbe saṅkhārā aniccā maraṇanipphattikā’’ti aniccabhāvameva sallakkhetvā kasi. So khettasamīpena gacchantaṃ ekaṃ paṭivissakaṃ purisaṃ disvā ‘‘tāta, gehaṃ gacchasī’’ti pucchitvā ‘‘āmā’’ti vutte tena hi amhākampi gharaṃ gantvā brāhmaṇiṃ vadeyyāsi ‘‘ajja kira pubbe viya dvinnaṃ bhattaṃ anāharitvā ekassevāhāraṃ āhareyyātha, pubbe ca ekikāva dāsī āhāraṃ āharati, ajja pana cattāropi janā suddhavatthanivatthā gandhapupphahatthā āgaccheyyāthā’’ti. So ‘‘sādhū’’ti gantvā brāhmaṇiyā tatheva kathesi. Kena te, tāta, imaṃ sāsanaṃ dinnanti. Brāhmaṇena , ayyeti. Sā ‘‘putto me mato’’ti aññāsi, kampanamattampissā nāhosi. Evaṃ subhāvitacittā suddhavatthanivatthā gandhapupphahatthā dāsiṃ pana āhāraṃ āharāpetvā sesehi saddhiṃ khettaṃ agamāsi. Ekassapi roditaṃ vā paridevitaṃ vā nāhosi.
某日，菩萨与子共往田间种植。子耕犁耙种植。远处蜂巢中有蜂烟，烟熏其目。子怒起离开，惧其患，掷烟，烟反扑落。菩萨见此去拾起蜂烟，知其父心，抱起插于树根，润泽之，不悲痛不哀叹，谓曰：『虽化物破灭，死亡现相，但诸造作无常，灭亡必至。』彰显无常本相。近田边行，有一男子出现，问曰：「父亲，你可还回家乎？」答曰：「是。」则同入家，以告婆罗门妻说：「今日如前日彼二人共食一分，我今与四众人，居净洁屋，饰以芳花香叶。」 婆罗门妻曰：『善哉！』如是欢喜，取洁净饭食，诸众同往田中。无人哭泣或悲伤。
Bodhisatto puttassa nipannachāyāyameva nisīditvā bhuñji. Bhuttāvasāne sabbepi dārūni uddharitvā taṃ citakaṃ āropetvā gandhapupphehi pūjetvā jhāpesuṃ. Ekassa ca ekabindupi assu nāhosi, sabbepi subhāvitamaraṇassatino honti. Tesaṃ sīlatejena sakkassa āsanaṃ uṇhākāraṃ dassesi. So ‘‘ko nu kho maṃ ṭhānā cāvetukāmo’’ti upadhārento tesaṃ guṇatejena uṇhabhāvaṃ ñatvā pasannamānaso hutvā ‘‘mayā etesaṃ santikaṃ gantvā sīhanādaṃ nadāpetvā sīhanādapariyosāne etesaṃ nivesanaṃ sattaratanaparipuṇṇaṃ katvā āgantuṃ vaṭṭatī’’ti vegena tattha gantvā āḷāhanapasse ṭhito ‘‘tāta, kiṃ karothā’’ti āha. ‘‘Ekaṃ manussaṃ jhāpema, sāmī’’ti. ‘‘Na tumhe manussaṃ jhāpessatha, ekaṃ pana migaṃ māretvā pacatha maññe’’ti. ‘‘Natthetaṃ sāmi, manussameva jhāpemā’’ti. ‘‘Tena hi verimanusso vo bhavissatī’’ti. Atha naṃ bodhisatto ‘‘orasaputto no sāmi, na veriko’’ti āha. ‘‘Tena hi vo appiyaputto bhavissatī’’ti? ‘‘Ativiya piyaputto, sāmī’’ti. ‘‘Atha kasmā na rodasī’’ti? So arodanakāraṇaṃ kathento paṭhamaṃ gāthamāha –
菩萨于儿子墓影处端坐而食。饮食毕，悉皆拔除树枝，斋樽安置于上，以香花供养，入禅定。各处无一滴水漏，诸处皆庄严有死念相。其善德威光显现为萨咖宝座之火焰。有人思惟欲夺我座，知其威光如火，心怀欢悦而言：『我将往彼近前，发狮吼，吼毕，将其住处用七宝庄严，令其归来。』速往至处，立于农舍前，曰：『父亲，尔等作何？』『愿猎一人，主公。』『汝等不可猎人，当猎一鹿杀后烹食，我意如此。』『不能也主公，须猎人。』『人猎则族属为尔等所害。』菩萨告之：『我儿非族人。』答曰：『彼当为尔等不悦之子？』『极为亲爱，主公。』『何故不哭乎？』彼述其不哭理由，首吟曰——
§19
19.
‘‘Uragova tacaṃ jiṇṇaṃ, hitvā gacchati saṃ tanuṃ;
『如蛇脱旧皮，远去弃其躯；』
Evaṃ sarīre nibbhoge, pete kālakate sati.
『尸体终将消逝，时节转瞬即过。』
§20
20.
‘‘Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;
『炽燃之时不知，亲属所遭忧伤；』
Tasmā etaṃ na socāmi, gato so tassa yā gatī’’ti.
『是故我不感伤，此去为其归期。』
Tattha saṃ tanunti attano sarīraṃ. Nibbhogeti jīvitindriyassa abhāvena bhogarahite. Peteti paralokaṃ paṭigate. Kālakateti katakāle, mateti attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – sāmi, mama putto yathā nāma urago jiṇṇatacaṃ nicchinditvā anoloketvā anapekkho chaḍḍetvā gaccheyya, evaṃ attano sarīraṃ chaḍḍetvā gacchati, tassa jīvitindriyarahite sarīre evaṃ nibbhoge tasmiñca me putte pete puna paṭigate maraṇakālaṃ katvā ṭhite sati ko kāruññena vā paridevena vā attho. Ayañhi yathā sūlehi vijjhitvā ḍayhamāno sukhadukkhaṃ na jānāti, evaṃ ñātīnaṃ paridevitampi na jānāti, tena kāraṇenāhaṃ etaṃ na socāmi. Yā tassa attano gati, taṃ so gatoti.
此中“断身”谓自身身躯。断灭者，生命根断，显无所有。彼谓已赴他道。时节者值厄时也。意谓此理。此言曰：『主公，我子如蛇脱旧皮，弃腐躯而去，不复顾视，自行而去。我今依此理，断身离命赴他处。于此我子已往他间，值死时未至，有何同情哀怜？正如针刺之痛，焚烧时苦乐难别，吾不知彼亲属哀伤，故此不哀。其归己路，彼已至终焉。』
Sakko bodhisattassa vacanaṃ sutvā brāhmaṇiṃ pucchi ‘‘amma, tuyhaṃ so kiṃ hotī’’ti? ‘‘Dasa māse kucchinā pariharitvā thaññaṃ pāyetvā hatthapāde saṇṭhapetvā vaḍḍhitaputto me, sāmī’’ti. ‘‘Amma, pitā tāva purisabhāvena mā rodatu, mātu hadayaṃ pana mudukaṃ hoti, tvaṃ kasmā na rodasī’’ti? Sā arodanakāraṇaṃ kathentī –
萨咖听闻菩提萨埵的话，向婆罗门妇人问道：“母亲，您的儿子是什么情形？”妇人答曰：“他已满十个月，像一株嫩芽，我抚养他，使他用手脚站立，儿子正在成长，主啊。”又问：“母亲，父亲虽然是男子汉，不要哭泣，母亲的心却柔软，您为何不哭呢？”她回答说哭不出来，并说明原因—
§21
21.
‘‘Anavhito tato āgā, ananuññāto ito gato;
“他还未离开家门，尚未被宣告去世；
Yathāgato tathā gato, tattha kā paridevanā.
像去而未去，既去又如未去，那里有什么忧伤呢？
§22
22.
‘‘Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;
因感到痛苦而不知故，亲族的离去令人哀伤；
Tasmā etaṃ na socāmi, gato so tassa yā gatī’’ti. – gāthādvayamāha –
因此我不伤心，认为他只是去了别处。”——这两句诗说—
Tattha anavhitoti ayaṃ tāta mayā paralokato anavhito ayācito. Āgāti amhākaṃ gehaṃ āgato. Itoti ito manussalokato gacchantopi mayā ananuññātova gato. Yathāgatoti āgacchantopi yathā attanova ruciyā āgato, gacchantopi tatheva gato. Tatthāti tasmiṃ tassa ito gamane kā paridevanā. Ḍayhamānoti gāthā vuttanayena veditabbā.
这里“尚未离开”是说，我父亲从彼岸尚未彻底离去，也未被请走。“尚未到来”者，是指虽从人间离去，但我觉得他好似未曾真正离别。至于“如去而未去”，是说父亲虽已离去，但似乎仍与我如同在一处。那里有什么让人忧伤？“不知痛苦”一句，则凭诗意可理解为对亲人离别的深沉悲苦。
Sakko brāhmaṇiyā kathaṃ sutvā tassa bhaginiṃ pucchi ‘‘amma, tuyhaṃ so kiṃ hotī’’ti? ‘‘Bhātā me, sāmī’’ti. ‘‘Amma, bhaginiyo nāma bhātūsu sinehā honti, tvaṃ kasmā na rodasī’’ti? Sā arodanakāraṇaṃ kathentī –
萨咖婆罗门听闻后问其姐妹说：『母亲，你的弟弟是何人？』答曰：『他是我的哥哥、主人。』『母亲，姐妹对亲兄弟常有爱惜，汝为何不哭泣？』其女答诉不起哭泣之因曰——
§23
23.
‘‘Sace rode kisā assaṃ, tassā me kiṃ phalaṃ siyā;
『若哭泣，有何利益？
Ñātimittasuhajjānaṃ, bhiyyo no aratī siyā.
亲戚、朋友、同伴更增忧苦。
§24
24.
Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;
受灾者不能理解亲戚的悲痛，
Tasmā etaṃ na socāmi, gato so tassa yā gatī’’ti. – gāthādvayamāha –
因此我不哀悼，彼离去者已入无复归路。』——两偈曰——
Tattha saceti yadi ahaṃ bhātari mate rodeyyaṃ, kisasarīrā assaṃ. Bhātu pana me tappaccayā vuḍḍhi nāma natthīti dasseti. Tassā meti tassā mayhaṃ rodantiyā kiṃ phalaṃ ko ānisaṃso bhaveyya. Mayhaṃ avuddhi pana paññāyatīti dīpeti. Ñātimittasuhajjānanti ñātimittasuhadānaṃ . Ayameva vā pāṭho. Bhiyyo noti ye amhākaṃ ñātī ca mittā ca suhadayā ca, tesaṃ adhikatarā arati siyā.
其中说，倘若我如兄弟般哭泣，我躯体将何为？又示我兄弟之因缘无增长之况。其女由是说，此我哭泣能有何功德？我心知晓亲戚朋友为亲近友善者。此诵句是也。亲戚朋友为亲近友善者，则我们亲友之中忧苦更甚。
Sakko bhaginiyā kathaṃ sutvā bhariyaṃ pucchi ‘‘amma, tuyhaṃ so kiṃ hotī’’ti? ‘‘Pati me, sāmī’’ti. ‘‘Itthiyo nāma patimhi mate vidhavā honti anāthā, tvaṃ kasmā na rodasī’’ti. Sāpissa arodanakāraṇaṃ kathentī –
萨咖天帝的姊妹听闻后，询问丈夫说：「母亲啊，你丈夫现在怎么样了？」答曰：「他是我的丈夫，是我的主人。」她说：「女子因丈夫的去世而成为寡妇，孤苦无依，你为何不哭泣呢？」于是说出不哭泣的原因——
§25
25.
‘‘Yathāpi dārako candaṃ, gacchantamanurodati;
「如同孩子见到月亮，即使月亮远去仍留恋不舍；
Evaṃsampadamevetaṃ, yo petamanusocati.
同样，饿死的人乃是如此，对于死者的遭遇感到哀伤。
§26
26.
‘‘Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;
垂死之人不了解亲族的悲痛与哀伤；
Tasmā etaṃ na socāmi, gato so tassa yā gatī’’ti. – gāthādvayamāha –
因此我不为此而伤心，因为他的去处已成定局。」——此二偈说到——
Tassattho – yathā nāma yattha katthaci yuttāyuttaṃ labbhanīyālabbhanīyaṃ ajānanto bāladārako mātu ucchaṅge nisinno puṇṇamāsiyaṃ puṇṇaṃ candaṃ ākāse gacchantaṃ disvā ‘‘amma, candaṃ me dehi, amma, candaṃ me dehī’’ti punappunaṃ rodati, evaṃsampadamevetaṃ, evaṃnipphattikameva etaṃ tassa ruṇṇaṃ hoti, yo petaṃ kālakataṃ anusocati. Itopi ca bālataraṃ. Kiṃkāraṇā? So hi vijjamānacandaṃ anurodati, mayhaṃ pana pati mato etarahi avijjamāno sūlehi vijjhitvā ḍayhamānopi na kiñci jānātīti.
其义是：譬如某处某时，有一个幼童无知地坐于高处月圆之夜，看到满月升空，就反复地哀号说：「母亲，给我月亮吧，母亲，给我月亮吧！」如此无知的行为，正如孤魂的愁苦与哀伤。此种行为较幼童更为幼稚。缘何如此？因为幼童所哀求的是现存的月亮；而我丈夫现在已经死去，乃是不存在之月，虽被刺痛却不知其因缘，故而不了解事实真相。
Sakko bhariyāya vacanaṃ sutvā dāsiṃ pucchi ‘‘amma, tuyhaṃ so kiṃ hotī’’ti? ‘‘Ayyo me, sāmī’’ti. ‘‘Nanu tvaṃ iminā pīḷetvā pothetvā paribhuttā bhavissasi, tasmā ‘‘sumuttā aha’’nti na rodasī’’ti. ‘Sāmi, mā evaṃ avaca, na etaṃ etassa anucchavikaṃ, khantimettānuddayasampanno me ayyaputto, ure saṃvaḍḍhitaputto viya ahosī’ti. ‘‘Atha kasmā na rodasī’’ti? Sāpissa arodanakāraṇaṃ kathentī –
萨咖听闻妻语后，问侍女道：「母亲，你对此有何见解？」侍女答曰：「大人，这是我的主君。」萨咖说：「你受此逼迫、打击与辱弄，岂不将变得悲伤？故我听见她说‘我解脱了’，而你却不哭泣。」侍女答言：「主君啊，不必如此说，这非我主之本性，我主是以坚忍和慈爱著称，正如是大人之子，心中如同坚固树木般不可动摇。」萨咖问：「那么你何故不哭泣呢？」侍女便讲述不哭原因，言说——
§27
27.
‘‘Yathāpi udakakumbho, bhinno appaṭisandhiyo;
正如破裂之水瓶，水无法聚合。
Evaṃsampadamevetaṃ, yo petamanusocati.
同样道理，心存怨恨者，悲痛不止。
§28
28.
‘‘Ḍayhamāno na jānāti, ñātīnaṃ paridevitaṃ;
当受伤者不知亲族之痛苦，
Tasmā etaṃ na socāmi, gato so tassa yā gatī’’ti. – gāthādvayamāha –
因此我不为之悲伤，因为他已远离，我悲伤的对象已逝去。」——两句偈言道——
Tassattho – yathā nāma udakakumbho ukkhipiyamāno patitvā sattadhā bhinno puna tāni kapālāni paṭipāṭiyā ṭhapetvā saṃvidahitvā paṭipākatikaṃ kātuṃ na sakkoti, yo petamanusocati, tassapi etamanusocanaṃ evaṃnipphattikameva hoti, matassa puna jīvāpetuṃ asakkuṇeyyattā iddhimato vā iddhānubhāvena bhinnaṃ kumbhaṃ saṃvidahitvā udakassa pūretuṃ sakkā bhaveyya, kālakato pana iddhibalenāpi na sakkā paṭipākatitaṃ kātunti. Itarā gāthā vuttatthāyeva.
其义：如同破裂的水瓶，被投掷跌落成七片，虽将碎片依次排列整齐，复又粘合，仍不能复原为完整水瓶。伤心者亦如是，心中悲痛回忆不能消散，难以复生，而即使用超凡神力，也不能复原被破碎的水瓶，故不能痊愈痛苦。其他偈语亦为此意。
Sakko sabbesaṃ dhammakathaṃ sutvā pasīditvā ‘‘tumhehi appamattehi maraṇassati bhāvitā, tumhe ito paṭṭhāya sahatthena kammaṃ mā karittha, ahaṃ, sakko devarājā, ahaṃ vo gehe satta ratanāni aparimāṇāni karissāmi, tumhe dānaṃ detha , sīlaṃ rakkhatha, uposathakammaṃ karotha, appamattā hothā’’ti tesaṃ ovādaṃ datvā gehaṃ aparimitadhanaṃ katvā pakkāmi.
萨咖天帝听闻诸法教诲后心生欢喜，嘱咐众人当以专注修习死念，令勿于此后轻率从事业事。他自言为萨咖天帝，将以无量七宝供养于汝等，嘱咐施舍布施，护持戒律，恪守斋戒仪轨，保持专注。称是嘱咐已，在家成就无限珍宝后离去。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne kuṭumbiko sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā dāsī khujjuttarā ahosi, dhītā uppalavaṇṇā, putto rāhulo, mātā khemā, brāhmaṇo pana ahameva ahosinti.
导师领受此法教诲，宣说真实义理，叙述本生故事。真实告终，其家属因证得初果而安立。时有侍女名为枯踧塔，女儿名为莲华色，子名罗睺罗，母亲名为祇摩，婆罗门则是我本人。
Uragajātakavaṇṇanā catutthā. · 《蛇本生》注释第四。
[355] 5. Ghaṭajātakavaṇṇanā
【355】第五篇罐本生卷注。
Aññesocanti rodantīti idaṃ satthā jetavane viharanto kosalarañño ekaṃ amaccaṃ ārabbha kathesi. Vatthu heṭṭhā kathitasadisameva. Idha pana rājā attano upakārasssa amaccassa mahantaṃ yasaṃ datvā paribhedakānaṃ kathaṃ gahetvā taṃ bandhāpetvā bandhanāgāre pavesesi. So tattha nisinnova sotāpattimaggaṃ nibbattesi. Rājā tassa guṇaṃ sallakkhetvā mocāpesi. So gandhamālaṃ ādāya satthu santikaṃ gantvā vanditvā nisīdi. Atha naṃ satthā ‘‘anattho kira te uppanno’’ti pucchitvā ‘‘āma, bhante, anatthena pana me attho āgato, sotāpattimaggo nibbatto’’ti vutte ‘‘na kho, upāsaka, tvaññeva anatthena atthaṃ āhari, porāṇakapaṇḍitāpi āhariṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
他人哭泣哀叹，谓此是时，导师在揭德林中，迦毗罗王开始述说一则本生故事。故事下文所述情况同前。王为其侍者以巨大奖誉为惠，拘禁叛乱者，将其投入拘留所。在此彼坐成初果道并证涅槃。王表彰其功德后放其自由。该人承香花冠，前往导师处，礼拜而坐。此时导师问其“尔所生苦果为何？”答曰“尊者，所生苦果为初果道已证者。”导师谓“非也，居士，汝非因苦而得果，古贤亦非因苦而取果也。”于是请求彼者略述过往业行。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto tassa aggamahesiyā kucchimhi nibbatti, ‘‘ghaṭakumāro’’tissa nāmaṃ kariṃsu. So aparena samayena takkasilāyaṃ uggahitasippo dhammena rajjaṃ kāresi. Tassa antepure eko amacco dubbhi. So taṃ paccakkhato ñatvā raṭṭhā pabbājesi. Tadā sāvatthiyaṃ dhaṅkarājā nāma rajjaṃ kāresi. So tassa santikaṃ gantvā taṃ upaṭṭhahitvā heṭṭhā vuttanayena attano vacanaṃ gāhāpetvā bārāṇasirajjaṃ gaṇhāpesi. Sopi rajjaṃ gahetvā bodhisattaṃ saṅkhalikāhi bandhāpetvā bandhanāgāraṃ pavesesi. Bodhisatto jhānaṃ nibbattetvā ākāse pallaṅkena nisīdi, dhaṅkassa sarīre ḍāho uppajji. So gantvā bodhisattassa suvaṇṇādāsaphullapadumasassirikaṃ mukhaṃ disvā bodhisattaṃ pucchanto paṭhamaṃ gāthamāha –
既往时，波罗奈王布施国土予菩萨之母，为他人所称为“罐童子”。后来由聪慧坚固的工匠摄政，治理国政。其宫内有一侍者，知悉此事，弃国出家。时沙瓦提有名为达难迦王者执政，前往拜访该侍者，奉其所言，承受波罗奈国权。其亦取国，拘禁菩萨并投入拘留所。菩萨入禅止，身生火焰。王见菩萨面貌如金染莲花，问其吟唱第一偈言——
§29
29.
‘‘Aññe socanti rodanti, aññe assumukhā janā;
“有人哭泣有人哀叹，有人面露怒色；
Pasannamukhavaṇṇosi, kasmā ghaṭa na socasī’’ti.
容色安详宁静，何故不为器皿破损而悲伤？
Tattha aññeti taṃ ṭhapetvā sesamanussā.
于此指出他义，解除余念执著。
Athassa bodhisatto asocanakāraṇaṃ kathento catasso gāthā abhāsi –
于彼时，菩萨为除去憾恨之故，作说四偈言──
§30
30.
‘‘Nābbhatītaharo soko, nānāgatasukhāvaho;
‘无有远去的解除苦恼，亦无入异的诸乐满载；
Tasmā dhaṅka na socāmi, natthi soke dutīyatā.
故此我不悲伤，忧苦无所谓第二。
§31
31.
‘‘Socaṃ paṇḍu kiso hoti, bhattañcassa na ruccati;
‘悲伤如同苍白瘦弱，食物也生不起滋味；
Amittā sumanā honti, sallaviddhassa ruppato.
朋友们是心中喜悦者，是因忧伤所伤害的损害破坏者。
§32
32.
‘‘Gāme vā yadi vāraññe, ninne vā yadi vā thale;
「无论是在村落，或是在森林，无论在水中，或是在陆地；
Ṭhitaṃ maṃ nāgamissati, evaṃ diṭṭhapado ahaṃ.
有者必定护持我，我以此为确立之迹象。」
§33
33.
‘‘Yassattā nālamekova, sabbakāmarasāharo;
「谁若不能亲近他人，只独自忍受一切痛苦；
Sabbāpi pathavī tassa, na sukhaṃ āvahissatī’’ti.
大地万物也不会带来他任何安乐。」
Tattha nābbhatītaharoti nābbhatītāhāro, ayameva vā pāṭho. Soko nāma abbhatītaṃ atikkantaṃ niruddhaṃ atthaṅgataṃ puna nāharati. Dutīyatāti sahāyatā. Atītāharaṇena vā anāgatāharaṇena vā soko nāma kassaci sahāyo na hoti, tenāpi kāraṇenāhaṃ na socāmīti vadati. Socanti socanto. Sallaviddhassa ruppatoti sokasallena viddhassa teneva ghaṭṭiyamānasssa ‘‘diṭṭhā vata no paccāmittassa piṭṭhī’’ti amittā sumanā hontīti attho.
这里没有断绝忧伤，没有断绝心伤，这本是一条路径。所谓忧伤，是超越了伤害、止息、内陷的状态，不再感到悲泣。第二义指辅助帮助。因过去的损害或未来的损害，有些人无法得到忧伤的帮助，因此我说我不悲伤。悲伤者是悲伤者。所谓忧伤，是被忧苦刺透，遮盖者，就如同被罩住一般，故曰『确实观察见彼友人背面』，即朋友在背后施以来袭之害，因此朋友才会生喜悦。」
Ṭhitaṃ maṃ nāgamissatīti samma dhaṅkarāja, etesu gāmādīsu yattha katthaci ṭhitaṃ maṃ paṇḍukisabhāvādikaṃ sokamūlakaṃ byasanaṃ na āgamissati. Evaṃ diṭṭhapadoti yathā taṃ byasanaṃ nāgacchati, evaṃ mayā jhānapadaṃ diṭṭhaṃ. ‘‘Aṭṭhalokadhammapada’’ntipi vadantiyeva . Pāḷiyaṃ pana ‘‘na mattaṃ nāgamissatī’’ti likhitaṃ, taṃ aṭṭhakathāyaṃ natthi. Pariyosānagāthāya icchitapatthitatthena jhānasukhasaṅkhātaṃ sabbakāmarasaṃ āharatīti sabbakāmarasāharo. Idaṃ vuttaṃ hoti – yassa rañño pahāya aññasahāye attāva eko sabbakāmarasāharo nālaṃ, sabbaṃ jhānasukhasaṅkhātaṃ kāmarasaṃ āharituṃ asamattho, tassa rañño sabbāpi pathavī na sukhaṃ āvahissati. Kāmāturassa hi sukhaṃ nāma natthi, yo pana kilesadaratharahitaṃ jhānasukhaṃ āharituṃ samattho, so rājā sukhī hotīti. Yo panetāya gāthāya ‘‘yassatthā nālameko’’tipi pāṭho, tassattho na dissati.
正确立定自己不可被龙王消灭，此为正见。龙王即众龙之王，诸村落之间，只要有我所立足的，因蛙豚病等痛苦根源所致的灾难，龙王绝不会降临于处。于是所谓『已见根本』，犹如众灾不临，吾亦已见禅定境地。所谓『八方世界法则』者，人亦如是称之。巴利文中有『我不为龙王所灭』之文，释义中未见此句。此偈终章意谓：有者弃国，孤立无助，独自承受诸恶之害者，如乳汁尽绝，无法得任何禅定之乐。此人所处之国土，不得安乐。所谓贪欲之人，其乐何在？但能得到去除烦恼污垢的禅定安乐者，乃是真正安乐之王。若读此偈『为谁独不灭』，则其所为理未明现。
Iti dhaṅko imā catasso gāthā sutvā bodhisattaṃ khamāpetvā rajjaṃ paṭicchāpetvā pakkāmi. Bodhisattopi rajjaṃ amaccānaṃ paṭiniyyādetvā himavantapadesaṃ gantvā isipabbajjaṃ pabbajitvā aparihīnajjhāno brahmalokaparāyaṇo ahosi.
于是龙王闻此四偈，释怀宽恕，自愿退让王位，启程离去。菩萨亦弃国，舍离亲属，前往喜马拉雅山地区，出家受持比库戒，专心不退转修习禅定，志愿往生梵天界。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā dhaṅkarājā ānando ahosi, ghaṭarājā pana ahameva ahosi’’nti.
佛陀开示此法，进一步说明本生故事：当时龙王即阿难，罐王则是我。
Ghaṭajātakavaṇṇanā pañcamā. · 《瓶本生》注释第五。
[356] 6. Koraṇḍiyajātakavaṇṇanā
【356】第六本生，拘阇梨王传记
Eko araññeti idaṃ satthā jetavane viharanto dhammasenāpatiṃ ārabbha kathesi. Thero kira āgatāgatānaṃ dussīlānaṃ migaluddakamacchabandhādīnaṃ diṭṭhadiṭṭhānaññeva ‘‘sīlaṃ gaṇhatha, sīlaṃ gaṇhathā’’ti sīlaṃ deti. Te there garubhāvena tassa kathaṃ bhindituṃ asakkontā sīlaṃ gaṇhanti, gahetvā ca pana na rakkhanti, attano attano kammameva karonti. Thero saddhivihārike āmantetvā ‘‘āvuso, ime manussā mama santike sīlaṃ gaṇhiṃsu, gaṇhitvā ca pana na rakkhantī’’ti āha. ‘‘Bhante, tumhe etesaṃ aruciyā sīlaṃ detha, ete tumhākaṃ kathaṃ bhindituṃ asakkontā gaṇhanti, tumhe ito paṭṭhāya evarūpānaṃ sīlaṃ mā adatthā’’ti. Thero anattamano ahosi. Taṃ pavattiṃ sutvā bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ – ‘‘āvuso, sāriputtatthero kira diṭṭhadiṭṭhānaññeva sīlaṃ detī’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa diṭṭhadiṭṭhānaṃ ayācantānaññeva sīlaṃ detī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
有位长老在揭树林中，担任佛教法军总司令，开始讲述。此长老言及来往不定、品行不善、捕兽捕鱼等恶业者，起初劝诫说『持戒净行，持戒净行』，给予戒法。众长老虽受戒，未能守护，仍各行其业。该长老邀请五根具足者人，说：『诸位，此中人虽受持戒律，却不守持。』五根具足者答曰：『尊者，请惠赐更美妙戒法，以使我们能守护，不落失戒。』长老心中不悦。闻此情景，比库们聚议曰：『诸位，此中长老只教基本戒法，戒律简浅。』佛陀临至问道：『各位，比库们，现在此处聚谈何事？』答曰：『此人名叫「戒律简浅」，只传授昔日汲取戒法之人未曾请求的简浅戒律。』长老即将过去戒法传授之法显现并教诲。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto brāhmaṇakule nibbattitvā vayappatto takkasilāyaṃ disāpāmokkhassa ācariyassa jeṭṭhantevāsiko koraṇḍiyo nāma ahosi. Tadā so ācariyo diṭṭhadiṭṭhānaṃ kevaṭṭādīnaṃ ayācantānaññeva ‘‘sīlaṃ gaṇhatha, sīlaṃ gaṇhathā’’ti sīlaṃ deti. Te gahetvāpi na rakkhanti ācariyo tamatthaṃ antevāsikānaṃ ārocesi. Antevāsikā ‘‘bhante, tumhe etesaṃ aruciyā sīlaṃ detha, tasmā bhindanti, ito dāni paṭṭhāya yācantānaññeva dadeyyātha, mā ayācantāna’’nti vadiṃsu. So vippaṭisārī ahosi, evaṃ santepi diṭṭhadiṭṭhānaṃ sīlaṃ detiyeva.
过去时，当在巴拉那西省，未来佛菩萨生于婆罗门家族，年老后皈依智慧坚固的释迦叶长老，名字为拘阇梨。有一次，此长老针对见受戒法，特别是侔陀波等未请求戒者，劝诫诸弟子说『持戒，持戒』。弟子虽接戒，却不守持，长老训诫隐士弟子。隐士曰：『尊者，请以更美妙戒授予众生，故他们破戒。今后从此简浅戒转为赐予所请求者戒，不予未请求者。』学徒感到惊诧，最终见受戒系戒简浅授戒者之戒法完备无缺。
Athekadivasaṃ ekasmā gāmā manussā āgantvā brāhmaṇavācanakatthāya ācariyaṃ nimantayiṃsu. So koraṇḍiyamāṇavaṃ pakkositvā ‘‘tāta, ahaṃ na gacchāmi, tvaṃ ime pañcasate māṇave gahetvā tattha gantvā vācanakāni sampaṭicchitvā amhākaṃ dinnakoṭṭhāsaṃ āharā’’ti pesesi. So gantvā paṭinivattanto antarāmagge ekaṃ kandaraṃ disvā cintesi ‘‘amhākaṃ ācariyo diṭṭhadiṭṭhānaṃ ayācantānaññeva sīlaṃ deti, ito dāni paṭṭhāya yathā yācantānaññeva deti, tathā naṃ karissāmī’’ti. So tesu māṇavesu sukhanisinnesu uṭṭhāya mahantaṃ mahantaṃ selaṃ ukkhipitvā kandarāyaṃ khipi, punappunaṃ khipiyeva. Atha naṃ te māṇavā uṭṭhāya ‘‘ācariya, kiṃ karosī’’ti āhaṃsu. So na kiñci kathesi, te vegena gantvā ācariyassa ārocesuṃ. Ācariyo āgantvā tena saddhiṃ sallapanto paṭhamaṃ gāthamāha –
一日，有一人来到村庄，请一位婆罗门老师诵读经文。那老师见有人慌忙奔来，对他说：“孩子，我不去，你去带领这五百名学童，带他们去那里诵读经文，给我们带来供养。”那人去了，回来时在路中看到一个坑，心想：“老师只给看到的乞食者施舍，从现在起我也要这样，对只乞食者才施舍。”他见那些学童坐得安乐，便起来用力投掷大石头入坑，反复投掷。学童们因此起身，问：“老师，你在做什么？”他默不作声，他们迅速离开，告诉老师。老师来到，与他说话，首先吟诵一偈：
§34
34.
‘‘Eko araññe girikandarāyaṃ, paggayha paggayha silaṃ pavecchasi;
一人在森林山中坑里，反复抛掷石头却又观察戒律；
Punappunaṃ santaramānarūpo, koraṇḍiya ko nu tava yidhattho’’ti.
反复往来并形态变化，谁是那苛刻的你？
Tattha ko nu tava yidhatthoti ko nu tava idha kandarāyaṃ silākhipanena attho.
此“谁是那苛刻的你”指的是该坑中石头的投掷者其行为的意义。
So tassa vacanaṃ sutvā ācariyaṃ pabodhetukāmo dutiyaṃ gāthamāha –
听了对方的话，老师欲启发他，又吟诵第二偈：
§35
35.
‘‘Ahañhimaṃ sāgarasevitantaṃ, samaṃ karissāmi yathāpi pāṇi;
“我今将于海边，同海水平等，
Vikiriya sānūni ca pabbatāni ca, tasmā silaṃ dariyā pakkhipāmī’’ti.
因为岩石和小山丘分布错落，我便将这块土地划分出来。
Tattha ahañhimanti ahañhi imaṃ mahāpathaviṃ. Sāgarasevitantanti sāgarehi sevitaṃ cāturantaṃ. Yathāpi pāṇīti hatthatalaṃ viya samaṃ karissāmi. Vikiriyāti vikiritvā. Sānūni ca pabbatāni cāti paṃsupabbate ca silāpabbate ca.
这地方被我称为“大土地”。其境四面环海，便是被大海环绕。正如用手掌将表面弄平一样，岩石被分散开来。这里所言的『分散』者，意指岩石被散布。『小山丘与山峰』者，包括草覆盖的山丘和岩石山峰。
Taṃ sutvā brāhmaṇo tatiyaṃ gāthamāha –
听闻此言，婆罗门作第三句诗说道——
§36
36.
‘‘Nayimaṃ mahiṃ arahati pāṇikappaṃ, samaṃ manusso karaṇāya meko;
『这块土地并不适合用手掌来平整，人却执意如此；
Maññāmimaññeva dariṃ jigīsaṃ, koraṇḍiya hāhasi jīvaloka’’nti.
仿佛彼此争夺水域，你却笑着轻视生命世间。』
Tattha karaṇāya mekoti karaṇāya eko kātuṃ na sakkotīti dīpeti. Maññāmimaññeva dariṃ jigīsanti ahaṃ maññāmi tiṭṭhatu pathavī, imaññeva ekaṃ dariṃ jigīsaṃ pūraṇatthāya vāyamanto silā pariyesanto upāyaṃ vicinantova tvaṃ imaṃ jīvalokaṃ hāhasi jahissasi, marissasīti attho.
这里说『适合用手掌』者，意指一个人无法用手掌将其平整。接着解释说，你若执着地认为这片土地是可争夺的，就像苦心想争夺一块水域一样，努力想要占有这片土地，寻求各种方法，最终却会放弃这滚滚红尘而死去。此意即是如此理解。
Taṃ sutvā māṇavo catutthaṃ gāthamāha –
摩那婆听闻此语，诵出第四偈言——
§37
37.
‘‘Sace ayaṃ bhūtadharaṃ na sakkā, samaṃ manusso karaṇāya meko;
若此世间之大地，乃不可等量同一以作人用，
Evameva tvaṃ brahme ime manusse, nānādiṭṭhike nānayissasi te’’ti.
则如是，婆罗门，尔必使众生多著分别见而生纷争。
Tassattho – sace ayaṃ eko manusso imaṃ bhūtadharaṃ pathaviṃ samaṃ kātuṃ na sakkā na samattho, evameva tvaṃ ime dussīlamanusse nānādiṭṭhike nānayissasi, te evaṃ ‘‘sīlaṃ gaṇhatha, sīlaṃ gaṇhathā’’ti vadanto attano vasaṃ na ānayissasi, paṇḍitapurisāyeva hi pāṇātipātaṃ ‘‘akusala’’nti garahanti. Saṃsāramocakādayo panettha kusalasaññino, te tvaṃ kathaṃ ānayissasi, tasmā diṭṭhadiṭṭhānaṃ sīlaṃ adatvā yācantānaññeva dehīti.
因由此故，若一人不能使这大地般的土地等同等量、安然无碍，亦无力量，亦无能力，亦无胜任，亦无称能，尔必使这些恶行之人、多著分别见之人，不能摄持自己，尔若谓「当摄持戒律，应持戒律」，实则不能摄持己身。智者乃视杀生行为为不善。解脱轮回者悉以善见为本，尔将如何摄持？故以分别有无戒律之见，以乞求他人等体安住。
Taṃ sutvā ācariyo ‘‘yuttaṃ vadati koraṇḍiyo, idāni na evarūpaṃ karissāmī’’ti attano viraddhabhāvaṃ ñatvā pañcamaṃ gāthamāha –
听此语言，老师谓：「时那尼婆善说，我今不复作如是行。」知自己心之退转，诵出第五偈言——
§38
38.
‘‘Saṃkhittarūpena bhavaṃ mamatthaṃ, akkhāsi koraṇḍiya evametaṃ;
「我之生活，简明显说；尼婆啊，汝当如此知之。」
Yathā na sakkā pathavī samāyaṃ, kattuṃ manussena tathā manussā’’ti.
正如人无法同时使大地平稳无动，亦复如人不能同时成就某事。
Tattha samāyanti samaṃ ayaṃ. Evaṃ ācariyo māṇavassa thutiṃ akāsi, sopi naṃ bodhetvā sayaṃ gharaṃ nesi.
于是，真实地平等生起同一事理。如是，教师对弟子称赞，人亦因闻此教而觉悟，自行还家。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā brāhmaṇo sāriputto ahosi, koraṇḍiyamāṇavo pana ahameva ahosi’’nti.
导师以此法义启发，随即引述本生故事，言：‘当时婆罗门是沙利佛，而造伪谎人正是我本尊。’
Koraṇḍiyajātakavaṇṇanā chaṭṭhā. · 《科兰迪亚本生》注释，第六。
[357] 7. Laṭukikajātakavaṇṇanā
第七、荔枝嘻嘻本生故事解说。
Vandāmi taṃ kuñjara saṭṭhihāyananti idaṃ satthā veḷuvane viharanto devadattaṃ ārabbha kathesi. Ekasmiñhi divase bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, devadatto kakkhaḷo pharuso sāhasiko, sattesu karuṇāmattampissa natthī’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa nikkaruṇoyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
我礼敬那位持守六种根本威仪的象王。此师居住于伽蓝林，谓天子迭伐达起，曾一日比库们会中议论曰：“朋友们，迭伐达粗鲁严厉无畏，毫无慈悲于众生。”师走至，问:“身心安稳否？比库们，此时是否同席谈论？”闻之答曰：“是，他即是，且先前亦不慈悲。”师由此忆起往昔事迹。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto hatthiyoniyaṃ nibbattitvā vayappatto pāsādiko mahākāyo asītisahassavāraṇaparivāro yūthapati hutvā himavantapadese vihāsi. Tadā ekā laṭukikā sakuṇikā hatthīnaṃ vicaraṇaṭṭhāne aṇḍāni nikkhipi, tāni pariṇatāni bhinditvā sakuṇapotakā nikkhamiṃsu. Tesu aviruḷhapakkhesu uppatituṃ asakkontesuyeva mahāsatto asītisahassavāraṇaparivuto gocarāya caranto taṃ padesaṃ patto. Taṃ disvā laṭukikā cintesi ‘‘ayaṃ hatthirājā mama potake madditvā māressati, handa naṃ puttakānaṃ parittāṇatthāya dhammikārakkhaṃ yācāmī’’ti. Sā ubho pakkhe ekato katvā tassa purato ṭhatvā paṭhamaṃ gāthamāha –
往昔婆罗门辖治巴拉那西，得果悟后转生象族，寿命长达一万两千余年，具大威仪，曾为部落首领，游居喜马拉雅山域。时有一只荔枝小鸟，居于象群巡逻之地，产卵并护育众多鸟雏。由于难以保护，花尽心思观照巡逻之象王。本象王见此，荔枝小鸟便思：“此象王必将平息我鸟群，我应为护子请愿以求法保护。”遂由双翼一边归来，立于其前，初发第一句偈言——
§39
39.
‘‘Vandāmi taṃ kuñjara saṭṭhihāyanaṃ, āraññakaṃ yūthapatiṃ yasassiṃ;
我敬礼那象群的首领，森林中威名远扬的族长；
Pakkhehi taṃ pañjalikaṃ karomi, mā me vadhī puttake dubbalāyā’’ti.
我以双手合十向您致敬，愿您不要伤害我这弱小的象仔。
Tattha saṭṭhihāyananti saṭṭhivassakāle hāyanabalaṃ. Yasassinti parivārasampannaṃ. Pakkhehi taṃ pañcalikaṃ karomīti ahaṃ pakkhehi taṃ añjalikaṃ karomīti attho.
其中“象群首领”意指象龄六十年时有的象群力量；“威名”指有随从环绕的；“我以双手合十向您致敬”意思就是“我以双手合十向您致敬”。
Mahāsatto ‘‘mā cintayi laṭukike, ahaṃ te puttake rakkhissāmī’’ti sakuṇapotakānaṃ upari ṭhatvā asītiyā hatthisahassesu gatesu laṭukikaṃ āmantetvā ‘‘laṭukike amhākaṃ pacchato eko ekacāriko hatthī āgacchati, so amhākaṃ vacanaṃ na karissati, tasmiṃ āgate tampi yācitvā puttakānaṃ sotthibhāvaṃ kareyyāsī’’ti vatvā pakkāmi. Sāpi tassa paccuggamanaṃ katvā ubhohi pakkhehi añjaliṃ katvā dutiyaṃ gāthamāha –
那大象说：“不要担心这象仔，我会保护您的孩儿。”他站在鸟族之上，在六十多头大象中向这小象发出邀请说：“这象仔，自我们身后有一只单独巡游的大象前来，他不会伤害我们；他至时，我们也应向这象仔求情，确保象仔安全。”说完便离去。小象也照此应答，双手合十以示敬礼，并再次唱道—
§40
40.
‘‘Vandāmi taṃ kuñjara ekacāriṃ, āraññakaṃ pabbatasānugocaraṃ;
我敬礼那独行象王，森林中漫步山林的居民；
Pakkhehi taṃ pañjalikaṃ karomi, mā me vadhī puttake dubbalāyā’’ti.
我以双手合十向您致敬，愿您不要伤害我这弱小的象仔。
Tattha pabbatasānugocaranti ghanaselapabbatesu ca paṃsupabbatesu ca gocaraṃ gaṇhantaṃ.
在那里，诸人随着山中，以及岩石峭拔之山和砂质山冈，视野所及处活动。
So tassā vacanaṃ sutvā tatiyaṃ gāthamāha –
他听闻她的话后，便说出第三偈：
§41
41.
‘‘Vadhissāmi te laṭukike puttakāni, kiṃ me tuvaṃ kāhasi dubbalāsi;
「我将杀死你这粗暴之人所生的孩子，既然如此，你对我又说什么呢，软弱无力的人啊；
Sataṃ sahassānipi tādisīnaṃ, vāmena pādena papothayeyya’’nti.
即使有一百千这样的孩子，也要用左脚践踏他们。」
Tattha vadhissāmi teti tvaṃ kasmā mama vicaraṇamagge puttakāni ṭhapesi, yasmā ṭhapesi, tasmā vadhissāmi te puttakānīti vadati. Kiṃ me tuvaṃ kāhasīti mayhaṃ mahāthāmassa tvaṃ dubbalā kiṃ karissasi. Papothayeyyanti ahaṃ tādisānaṃ laṭukikānaṃ satasahassampi vāmena pādena sañcuṇṇeyyaṃ, dakkhiṇapādena pana kathāva natthīti.
关于这里的『我将杀死』，所谓『你为何把孩子放在我的路径上？既然放置在那里，我就要杀死你的孩子』。我问你为什么要这样做？你这个畏惧强者者，会做什么呢？我说，即使有成百成千这样的粗暴人，我也会用左脚践踏他们。但我不会用右脚说话（即不会轻易发怒）。”
Evañca pana vatvā so tassā puttake pādena sañcuṇṇetvā muttena pavāhetvā nadantova pakkāmi. Laṭukikā rukkhasākhāya nilīyitvā ‘‘idāni tāva vāraṇa nadanto gacchasi, katipāheneva me kiriyaṃ passissasi, kāyabalato ñāṇabalassa mahantabhāvaṃ na jānāsi, hotu, jānāpessāmi na’’nti taṃ santajjayamānāva catutthaṃ gāthamāha –
说完这话，他便用脚踩扁那个孩子，将其放开，像一条河水流过。那粗暴人隐藏于树枝中，说：“现在你像河水那样流去，多少时日你才能再次见我的厉害？你不懂身体的力量、智慧的伟大本质。那就罢了，我要教你认识到。”他心怀愤怒，便说出第四偈。
§42
42.
‘‘Na heva sabbattha balena kiccaṃ, balañhi bālassa vadhāya hoti;
‘以暴力不能于各处成事，暴力只适用于杀害愚者，’
Karissāmi te nāgarājā anatthaṃ, yo me vadhī puttake dubbalāyā’’ti.
‘我将杀你这无益的王子，你这弱小的儿子。’
Tattha balenāti kāyabalena. Anatthanti avuḍḍhiṃ. Yo meti yo tvaṃ mama dubbalāya puttake vadhī ghātesi.
此处暴力者，指身体的力量；无益者是指衰老不利者。‘我’指世尊或此人；‘你’指彼弱小的儿子，被杀被捣毁者。
Sā evaṃ vatvā katipāhaṃ ekaṃ kākaṃ upaṭṭhahitvā tena tuṭṭhena ‘‘kiṃ te karomī’’ti vuttā ‘‘sāmi, aññaṃ me kātabbaṃ natthi, ekassa pana ekacārikavāraṇassa tuṇḍena paharitvā tumhehi akkhīni bhinnāni paccāsīsāmī’’ti āha. Sā tena ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitā ekaṃ nīlamakkhikaṃ upaṭṭhahi. Tāyapi ‘‘kiṃ te, karomī’’ti vuttā ‘‘iminā kākena ekacārikavāraṇassa akkhīsu bhinnesu tumhehi tattha āsāṭikaṃ pātetuṃ icchāmī’’ti vatvā tāyapi ‘‘sādhū’’ti vutte ekaṃ maṇḍūkaṃ upaṭṭhahitvā tena ‘‘kiṃ te, karomī’’ti vuttā ‘‘yadā ekacārikavāraṇo andho hutvā pānīyaṃ pariyesati, tadā pabbatamatthake ṭhito saddaṃ katvā tasmiṃ pabbatamatthakaṃ abhiruhante otaritvā papāte saddaṃ kareyyātha, ahaṃ tumhākaṃ santikā ettakaṃ paccāsīsāmī’’ti āha. Sopi tassā vacanaṃ ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchi.
她如此说道后，安排多只乌鸦为侍，从而满足。有人问她‘你要作何？’答曰：‘尊者，我没有其他事，当一只乌鸦用喙击碎一眼，你们必为眼瞎所苦。’她回答‘善哉’后，又安排一只蓝眼蝶侍立。问‘你将作何？’她曰：‘我欲这只乌鸦击碎眼，令你等处于失明境地。’蝶亦赞曰‘善哉’，该时她又安排一只蟾蜍侍立，问‘何为？’答曰：‘待乌鸦失明寻水，当蟾蜍于山顶出声，乌鸦登顶听声跌落，发出声响，我将于此处靠近你们。’蟾蜍也赞同。
Athekadivasaṃ kāko vāraṇassa dvepi akkhīni tuṇḍena bhindi, nīlamakkhikā āsāṭikaṃ pātesi. So puḷavehi khajjanto vedanāppatto pipāsābhibhūto pānīyaṃ pariyesamāno vicari. Tasmiṃ kāle maṇḍūko pabbatamatthake ṭhatvā saddamakāsi. Vāraṇo ‘‘ettha pānīyaṃ bhavissatī’’ti pabbatamatthakaṃ abhiruhi. Atha maṇḍūko otaritvā papāte ṭhatvā saddamakāsi. Vāraṇo ‘‘ettha pānīyaṃ bhavissatī’’ti papātābhimukho gacchanto parigaḷitvā pabbatapāde patitvā jīvitakkhayaṃ pāpuṇi. Laṭukikā tassa matabhāvaṃ ñatvā ‘‘diṭṭhā me paccāmittassa piṭṭhī’’ti haṭṭhatuṭṭhā tassa khandhe caṅkamitvā yathākammaṃ gatā.
某一日，一只乌鸦用喙击碎了两只眼睛，蓝眼蝶从中捕鱼。乌鸦挖食苦恼饥渴漫游寻找水源。蟾蜍于山顶发声。乌鸦登顶寻找水时跌落，生命终止。藤壶知其母死，认为见到报仇人，惊起从乌鸦身上摔落，照常前行。
Satthā ‘‘na, bhikkhave, kenaci saddhiṃ veraṃ nāma kātabbaṃ, evaṃ balasampannampi vāraṇaṃ ime cattāro janā ekato hutvā vāraṇassa jīvitakkhayaṃ pāpesu’’nti –
佛告众比库：‘不应与任何人结怨，即使这力大乌鸦，四人合力亦不可害其性命。’
§43
43.
‘‘Kākañca passa laṭukikaṃ, maṇḍūkaṃ nīlamakkhikaṃ;
「有乌鸦，外貌怪异的，青眼青蛙，
Ete nāgaṃ aghātesuṃ, passa verassa verinaṃ;
这些皆为恶龙的敌敌对者，为恶龙对立之敌。」
Tasmā hi veraṃ na kayirātha, appiyenapi kenacī’’ti. –
因此不可结怨，纵使有人不悦也不应结怨。」
Imaṃ abhisambuddhagāthaṃ vatvā jātakaṃ samodhānesi.
说了这句佛陀亲自唱诵的偈语，便引入前生故事的源起。
Tattha passāti aniyāmitālapanametaṃ, bhikkhū pana sandhāya vuttattā passatha bhikkhaveti vuttaṃ hoti. Eteti ete cattāro ekato hutvā. Aghātesunti taṃ vadhiṃsu. Passa verassa verinanti passatha verikānaṃ verassa gatinti attho.
其中“passāti”意指无节制的恼怒，这里指责比库须知“应当观照比库”，即合而为一的四种称谓。所谓恶龙，为那些被击杀的；“passa verassa verinaṃ”意为观察敌人与敌人的敌人之关系。
Tadā ekacārikahatthī devadatto ahosi, yūthapati pana ahameva ahosinti.
当时有一位名为Devadatta的失业乞丐，他自称为族长长官。
Laṭukikajātakavaṇṇanā sattamā. · 《小鹌鹑本生》注释，第七。
[358] 8. Cūḷadhammapālajātakavaṇṇanā
〔358〕八、小法护生经注释
Ahamevadūsiyā bhūnahatāti idaṃ satthā veḷuvane viharanto devadattassa vadhāya parisakkanaṃ ārabbha kathesi. Aññesu jātakesu devadatto bodhisattassa tāsamattampi kātuṃ nāsakkhi, imasmiṃ pana cūḷadhammapālajātake bodhisattassa sattamāsikakāle hatthapāde ca sīsañca chedāpetvā asimālakaṃ nāma kāresi. Daddarajātake (jā. 1.2.43-44) gīvaṃ gahetvā māretvā uddhane maṃsaṃ pacitvā khādi. Khantīvādījātake (jā. 1.4.49 ādayo) dvīhipi kasāhi pahārasahassehi tāḷāpetvā hatthapāde ca kaṇṇanāsañca chedāpetvā jaṭāsu gahetvā kaḍḍhāpetvā uttānakaṃ nipajjāpetvā ure pādena paharitvā gato. Bodhisatto taṃ divasaṃyeva jīvitakkhayaṃ pāpuṇi. Cūḷanandiyajātakepi (jā. 1.2.143-144) mahākapijātakepi (jā. 1.7.83 ādayo) māresiyeva. Evameva so dīgharattaṃ vadhāya parisakkanto buddhakālepi parisakkiyeva. Athekadivasaṃ bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ – ‘‘āvuso, devadatto buddhānaṃ māraṇatthameva upāyaṃ karoti, ‘sammāsambuddhaṃ mārāpessāmī’ti dhanuggahe payojesi, silaṃ pavijjhi, nāḷāgiriṃ vissajjāpesī’’ti. Satthā āgantvā ‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa mayhaṃ vadhāya parisakkiyeva, idāni pana tāsamattampi kātuṃ na sakkoti , pubbe maṃ cūḷadhammapālakumārakāle attano puttaṃ samānaṃ jīvatakkhayaṃ pāpetvā asimālakaṃ kāresī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
佛陀住世时，有一说法，说：“我正是杀猪的大户。”这话是在佛陀席处于维耶卫城的林中，为天人迦毗罗·德瓦达多的谋害做准备而开示的。在其他诸经中，德瓦达多菩萨虽有同样行为，却不能完成；唯独在此小法护经中，菩萨生于第七个月时，斩断手足及头颅，遂作出名为阿西末罗（译作赤铁）者。于阇陀罗经中（缘起部1.2.43-44节），他捉住舌头杀之，弃于园中熟肉食之。于忍辱经（1.4.49节开头）中，双腿被千万棒击打，手足被砍断鼻子被削去，须发抓地，使其俯伏，胸腹被脚踢而离去。菩萨于当天即寿终正寝。于小那提耶经（1.2.143-144节）及大猕猴经（1.7.83节开头）中亦被杀死。由此可见，菩萨长期为害杀害，到了佛陀时代仍然为害如故。一天，诸比库召集法会，说：“比库们啊，迦毗罗·德瓦达多欲害佛，正蓄势待发，以弓箭为具，截断戒律，誓毁那罗迦山。”佛陀到来，问：“比库们，现在为何议论此事？”回答说：“世尊，此人当时已蓄意谋害我于杀害之事，但现在已不能如前那样行事。以前他在小法护的童年时，曾杀害与自己同岁的儿子，做出赤铁。”佛陀于是讲述过去事例。
Atīte bārāṇasiyaṃ mahāpatāpe nāma rajjaṃ kārente bodhisatto tassa aggamahesiyā candādeviyā kucchimhi nibbatti, ‘‘dhammapālo’’tissa nāmaṃ kariṃsu. Tamenaṃ sattamāsikakāle mātā gandhodakena nhāpetvā alaṅkaritvā kīḷāpayamānā nisīdi. Rājā tassā vasanaṭṭhānaṃ agamāsi. Sā puttaṃ kīḷāpayamānā puttasinehena samappitā hutvā rājānaṃ passitvāpi na uṭṭhahi. So cintesi ‘‘ayaṃ idāneva tāva puttaṃ nissāya mānaṃ karoti, maṃ kismiñci na maññati, putte pana vaḍḍhante mayi ‘manusso’tipi saññaṃ na karissati, idāneva naṃ ghātessāmī’’ti. So nivattitvā rājāsane nisīditvā ‘‘attano vidhānena āgacchatū’’ti coraghātakaṃ pakkosāpesi. So kāsāyavatthanivattho rattamālādharo pharasuṃ aṃse ṭhapetvā upadhānaghaṭikaṃ hatthapādaṭhapanadaṇḍakañca ādāya āgantvā rājānaṃ vanditvā ‘‘kiṃ karomi, devā’’ti aṭṭhāsi. Deviyā sirigabbhaṃ gantvā dhammapālaṃ ānehīti. Devīpi rañño kujjhitvā nivattanabhāvaṃ ñatvā bodhisattaṃ ure nipajjāpetvā rodamānā nisīdi. Coraghātako gantvā taṃ piṭṭhiyaṃ hatthena paharitvā hatthato kumāraṃ acchinditvā ādāya rañño santikaṃ āgantvā ‘‘kiṃ karomi, devā’’ti āha. Rājā ekaṃ phalakaṃ āharāpetvā purato nikkhipāpetvā ‘‘idha naṃ nipajjāpehī’’ti āha. So tathā akāsi.
过去在巴拉那城，国王大臣名为大恶人时，彼时菩萨生于其王后月宫，取名为法护。于其第七月，母亲用甘露水为其浴洗，饰以华丽，嬉戏而坐。国王到王宫指定衣所。她逗弄儿子，因母爱烦恼，不理会国王。国王思忖：“今此儿子偏爱我，却不把我当成父亲，儿子长大后不会尊我为人。如今我当杀之。”然后，他回至宝座，策谋弑子。弑子者著袈裟衣，佩戴夜间光环，持刀斧，携带束带、刀柄、杖杈等武器，来至国王面前，敬礼说：“我该作何？”国王回答。王后见状，怀胎觉知，来接法护。女王得知国王情绪反复，悲伤坐卧于菩萨胸前。弑子者来至，将法护打击倒地，手刺小儿，拿起来前往见国王，问：“我该作何？”国王拿一板放前，说：“杀之于此。”弑子者遂行之。
Candādevī puttassa pacchatova paridevamānā āgacchi. Puna coraghātako ‘‘kiṃ karomī, devā’’ti āha. Dhammapālassa hatthe chindāti. Candādevī ‘‘mahārāja, mama putto sattamāsiko bālako na kiñci jānāti, natthetassa doso, doso pana honto mayi bhaveyya, tasmā mayhaṃ hatthe chedāpehī’’ti imamatthaṃ pakāsentī paṭhamaṃ gāthamāha –
女王在儿子背后悲痛地来临。弑子者再次问：“我该作何？”杀断法护头颅于手。女王说：“大王，我幼子不过七个月婴孩，不识是非，不该遭此，罪应在我，故请斩我手。”然后宣说首句偈语：
§44
44.
‘‘Ahameva dūsiyā bhūnahatā, rañño mahāpatāpassa;
“我真是杀猪的大户，国王大恶人；
Etaṃ muñcatu dhammapālaṃ, hatthe me deva chedehī’’ti.
放过法护吧，斩我手为好。”
Tattha dūsiyāti dūsikā, tumhe disvā anuṭṭhahamānā dosakārikāti attho. ‘‘Dūsikā’’tipi pāṭho, ayamevattho. Bhūnahatāti hatabhūnā, hatavuḍḍhīti attho. Raññoti idaṃ ‘‘dūsiyā’’ti padena yojetabbaṃ. Ahaṃ rañño mahāpatāpassa aparādhakārikā, nāyaṃ kumāro, tasmā niraparādhaṃ etaṃ bālakaṃ muñcatu dhammapālaṃ, sacepi hatthe chedāpetukāmo, dosakārikāya hatthe me, deva, chedehīti ayamettha attho.
此处「dūsiyā」义为「有恶念者」，因目睹你们行为不善故称此人有恶念。「dūsikā」是「dūsiyā」的另一读法，意义相同。bhūnahatā意为「杀身者」，即身命被害者；hatavuḍḍhī意指其杀人者或凶手。此处「rañño」应结合「dūsiyā」解释为「国王」或「君主」之义。说：我乃王者极为大恶之人，非此少童，你们应当放弃无罪之此童，此处称之为法护者。即使手中欲致其死，有恶念之人，应当不会轻易动手杀害他，天啊，这便是此义。
Rājā coraghātakaṃ olokesi. ‘‘Kiṃ karomi, devā’’ti? ‘‘Papañcaṃ akatvā hatthe chedā’’ti. Tasmiṃ khaṇe coraghātako tikhiṇapharasuṃ gahetvā kumārassa taruṇavaṃsakaḷīre viya dve hatthe chindi. So dvīsu hatthesu chijjamānesu neva rodi na paridevi, khantiñca mettañca purecārikaṃ katvā adhivāsesi. Candā pana devī chinnahatthakoṭiṃ gahetvā ucchaṅge katvā lohitalittā paridevamānā vicari. Puna coraghātako ‘‘kiṃ karomi, devā’’ti pucchi. ‘‘Dvepi pāde chindā’’ti. Taṃ sutvā candādevī dutiyaṃ gāthamāha –
国王目睹了谋杀王者之人，心中问天人说：「我当如何是好，天人？」答曰：「割断其手，不许为恶事。」当时，那谋杀者如同利剑迅速，挥刀斩杀年少之馀孙，如击割嫩枝，断去其两手。被斩断双手之时，他既不哭泣也不悲伤，以耐心慈爱主动生活如往日。反观天女坎达承持断手刀刃，高举斩断时，痛苦不堪而游走哀号。谋杀者再向天人颂问：「我当如何是好，天人？」答曰：「双脚亦应斩断。」坎达天女闻言唱出第二偈颂——
§45
45.
‘‘Ahameva dūsiyā bhūnahatā, rañño mahāpatāpassa;
「我正是罪恶之人，身命被害者，乃罪大恶王之臣民；
Etaṃ muñcatu dhammapālaṃ, pāde me deva chedehī’’ti.
应放弃此法护少童，天人啊，来斩断我之双脚。」
Tattha adhippāyo vuttanayeneva veditabbo.
在此，应当如上所说悉知其意义。
Rājāpi puna coraghātakaṃ āṇāpesi. So ubhopi pāde chindi. Candādevī pādakoṭimpi gahetvā ucchaṅge katvā lohitalittā paridevamānā ‘‘sāmi mahāpatāpa, chinnahatthapādā nāma dārakā mātarā posetabbā honti, ahaṃ bhatiṃ katvā mama puttakaṃ posessāmi, dehi me eta’’nti āha. Coraghātako ‘‘kiṃ deva katā rājāṇā, niṭṭhitaṃ mama kicca’’nti pucchi. ‘‘Na tāva niṭṭhita’’nti. ‘‘Atha kiṃ karomi, devā’’ti? ‘‘Sīsamassa chindā’’ti. Taṃ sutvā candādevī tatiyaṃ gāthamāha –
国王又将谋杀者收入囚禁，该人双脚亦被斩断。坎达天女执持断脚刀刃，高举血迹斑斑，痛苦哀号，言：「诸位尊主，断手断脚之儿女，当由母亲抚养，我已成寡妇，应当抚养我的子，赠予我此刀。」谋杀者问曰：「天人啊，国王已处理完毕，我的任务完成否？」答曰：「尚未完毕。」谋杀者再问：「我该如何是好，天人？」答曰：「应斩断头颅。」坎达天女闻言，唱出第三偈颂——
§46
46.
‘‘Ahameva dūsiyā bhūnahatā, rañño mahāpatāpassa;
我本人正是被下毒的，头被砍下，犯了大恶的国王；
Etaṃ muñcatu dhammapālaṃ, sīsaṃ me deva chedehī’’ti.
请放过护法者吧，请斩下我的头吧，天神啊。」
Vatvā ca pana attano sīsaṃ upanesi.
说完，他便将自己的头拿了出来。
Puna coraghātako ‘‘kiṃ karomi, devā’’ti pucchi. ‘‘Sīsamassa chindā’’ti. So sīsaṃ chinditvā ‘‘katā, deva, rājāṇā’’ti pucchi. ‘‘Na tāva katā’’ti. ‘‘Atha kiṃ karomi, devā’’ti? ‘‘Asituṇḍena naṃ sampaṭicchitvā asimālakaṃ nāma karohī’’ti. So tassa kaḷevaraṃ ākāse khipitvā asituṇḍena sampaṭicchitvā asimālakaṃ nāma katvā mahātale vippakiri. Candādevī bodhisattassa maṃse ucchaṅge katvā mahātale rodamānā paridevamānā imā gāthā abhāsi –
盗贼又问：「我该怎么办，天神？」答曰：「斩下他的头。」盗贼斩断头颅后问：「做完了吗，天神？」答：「还没有做完。」盗贼又问：「那我该怎么办，天神？」答：「用铁钩套住他，用名为铁钩的工具。」他便将这具尸体抛向空中，用铁钩套牢，名为铁钩，抛到大地上使其支离破碎。
§47
47.
‘‘Na hi nūnimassa rañño, mittāmaccā ca vijjare suhadā;
「这位国王的众多朋友亲族确实病痛难忍；
Ye na vadanti rājānaṃ, mā ghātayi orasaṃ puttaṃ.
不劝谏国王的人啊，不要杀害别人之子。」
§48
48.
‘‘Na hi nūnimassa rañño, ñātī mittā ca vijjare suhadā;
‘如今这国王，亲属与朋友病苦难忍；
Ye na vadanti rājānaṃ, mā ghātayi atrajaṃ putta’’nti.
那些不劝诫国王的人，不要杀害自己亲生的儿子。’
Tattha mittāmaccā ca vijjare suhadāti nūna imassa rañño daḷhamittā vā sabbakiccesu sahabhāvino amaccā vā muduhadayatāya suhadā vā keci na vijjanti. Ye na vadantīti ye adhunā āgantvā ‘‘attano piyaputtaṃ mā ghātayī’’ti na vadanti, imaṃ rājānaṃ paṭisedhenti, te natthiyevāti maññe. Dutiyagāthāyaṃ ñātīti ñātakā.
此处亲友指诸病苦中的朋友，确实这国王的亲密友人中，有坚固的伙伴共事合作者，也有因心地温和而乐于助人的和善者，其中有些不劝诫国王。所谓不劝诫者，是指刚来时不劝说‘不要杀害你心爱的儿子’，这些人实际上是否定这国王的做法，我想他们并非不存在。第二句中的‘亲属’指亲戚。
Imā pana dve gāthā vatvā candādevī ubhohi hatthehi hadayamaṃsaṃ dhārayamānā tatiyaṃ gāthamāha –
这两句诗说完后，月光女神双手持着心脏肉，诵念了第三句诗，
§49
49.
‘‘Candanasārānulittā, bāhā chijjanti dhammapālassa;
‘被檀香的气味缭绕，达摩守护者的臂膀被割断；
Dāyādassa pathabyā, pāṇā me deva rujjhantī’’ti.
继承人的地面，神啊，请停止伤害我的手。’
Tattha dāyādassa pathabyāti pitusantakāya cāturantāya pathaviyā dāyādassa lohitacandanasārānulittā hatthā chijjanti, pādā chijjanti, sīsañca chijjati, asimālakopi kato, tava vaṃsaṃ pacchinditvā gatosi dānīti evamādīni vilapanti evamāha. Pāṇā me deva rujjhantīti deva, mayhampi imaṃ sokaṃ sandhāretuṃ asakkontiyā jīvitaṃ rujjhatīti.
其时，为了地位继承，即继承四方之地，其父亲族用泥土混合红檀粉末涂抹，手臂被砍断，脚被砍断，头也被砍下，甚至连无根无茎之物也被砍断，你的族系被背弃去了，因而彼等哀号如此。天人说：“我的手臂疼痛”，又说：“天人啊，我也不能承受这痛苦了，生命难堪。”
Tassā evaṃ paridevamānāya eva ḍayhamāne veḷuvane veḷu viya hadayaṃ phali, sā tattheva jīvitakkhayaṃ pattā. Rājāpi pallaṅke ṭhātuṃ asakkonto mahātale pati, padaratalaṃ dvidhā bhijji, so tatopi bhūmiyaṃ pati. Tato catunahutādhikadviyojanasatasahassabahalāpi ghanapathavī tassa aguṇaṃ dhāretuṃ asakkontī bhijjitvā vivaramadāsi, avīcito jālā uṭṭhāya kuladattikena kambalena parikkhipantī viya taṃ gahetvā avīcimhi khipi. Candāya ca bodhisattassa ca amaccā sarīrakiccaṃ kariṃsu.
那位正哀叹，被砍伐而倒下的人，在竹林中如竹枝被折断般，内心破碎，不久便命终。国王亦无法坐于床榻上，跌落于地，双膝破裂，屈膝于地。接着虽具千余里厚重土地，仍无法承载其缺失的力量，裂开寒谷，如同把网抛向寒冷处，族人以裘毯包裹，似抛入寒谷。月光和菩萨的母亲们完成了尸体断对的奉事。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā rājā devadatto ahosi, candādevī mahāpajāpatigotamī, dhammapālakumāro pana ahameva ahosi’’nti.
师长启示此法义，讲述此生励志故事——“那时王是德法王，月氏王后为玛哈巴嘉巴娣果德弥，护法王子则是我自己”如此述说。
Cūḷadhammapālajātakavaṇṇanā aṭṭhamā. · 《小护法本生》注释，第八。
[359] 9. Suvaṇṇamigajātakavaṇṇanā
【三五九】九、黄金象生故事解说
Vikkamare haripādāti idaṃ satthā jetavane viharanto sāvatthiyaṃ ekaṃ kuladhītaraṃ ārabbha kathesi. Sā kira sāvatthiyaṃ dvinnaṃ aggasāvakānaṃ upaṭṭhākakulassa dhītā saddhā pasannā buddhamāmakā dhammamāmakā saṅghamāmakā ācārasampannā paṇḍitā dānādipuññābhiratā. Taṃ aññaṃ sāvatthiyameva samānajātikaṃ micchādiṭṭhikakulaṃ vāresi. Athassā mātāpitaro ‘‘amhākaṃ dhītā saddhā pasannā tīṇi ratanāni mamāyati dānādipuññābhiratā, tumhe micchādiṭṭhikā imissāpi yathāruciyā dānaṃ vā dātuṃ dhammaṃ vā sotuṃ vihāraṃ vā gantuṃ sīlaṃ vā rakkhituṃ uposathakammaṃ vā kātuṃ na dassatha, na mayaṃ tumhākaṃ dema, attanā sadisaṃ micchādiṭṭhikakulāva kumārikaṃ gaṇhathā’’ti āhaṃsu. Te tehi paṭikkhittā ‘‘tumhākaṃ dhītā amhākaṃ gharaṃ gantvā yathādhippāyena sabbametaṃ karotu, mayaṃ na vāressāma, detha no eta’’nti vatvā ‘‘tena hi gaṇhathā’’ti vuttā bhaddakena nakkhattena maṅgalaṃ katvā taṃ attano gharaṃ nayiṃsu. Sā vattācārasampannā patidevatā ahosi, sassusasurasāmikavattāni katāneva honti.
维卡玛勒称“狮足”，言及师长在揭林中住，向沙瓦提一户贵族女子开示。此女为沙瓦提两位上首弟子之侍女，信心清净，供养佛法、僧团、持戒严谨，聪慧博学，喜好布施等功德。她谴责另一户同城、世世生来持邪见之家。其父母言：“我家女儿信心清净，喜好布施三宝，你们那些持邪见者不应随意给他们施舍法教，或托宿舍去修习戒律。”于是双方对骂，“你女儿去我家，听我家安排，做一切事，我等不抵抗，给你们。”最后说“就这样，请收下她吧”，并以吉祥星辰预示，迁入其家。此女有行为端正，是护法神，行如天魔的家主。
Sā ekadivasaṃ sāmikaṃ āha – ‘‘icchāmahaṃ, ayyaputta, amhākaṃ kulūpakattherānaṃ dānaṃ dātu’’nti. Sādhu, bhadde, yathājjhāsayena dānaṃ dehīti. Sā there nimantāpetvā mahantaṃ sakkāraṃ katvā paṇītabhojanaṃ bhojetvā ekamantaṃ nisīditvā ‘‘bhante, imaṃ kulaṃ micchādiṭṭhikaṃ assaddhaṃ tiṇṇaṃ ratanānaṃ guṇaṃ na jānāti, sādhu, ayyā, yāva imaṃ kulaṃ tiṇṇaṃ ratanānaṃ guṇaṃ jānāti, tāva idheva bhikkhaṃ gaṇhathā’’ti āha. Therā adhivāsetvā tattha nibaddhaṃ bhuñjanti. Puna sāmikaṃ āha ‘‘ayyaputta, therā idha nibaddhaṃ āgacchanti, kiṃkāraṇā tumhe na passathā’’ti. ‘‘Sādhu, passissāmī’’ti. Sā punadivase therānaṃ bhattakiccapariyosāne tassa ārocesi . So upasaṅkamitvā therehi saddhiṃ paṭisanthāraṃ katvā ekamantaṃ nisīdi. Athassa dhammasenāpati dhammakathaṃ kathesi. So therassa dhammakathāya ca iriyāpathesu ca pasīditvā tato paṭṭhāya therānaṃ āsanaṃ paññapeti, pānīyaṃ parissāveti, antarābhatte dhammakathaṃ suṇāti, tassa aparabhāge micchādiṭṭhi bhijji.
某日主人说：“愿施舍我们家长老的供养。”“善哉，善哉，依正法意布施。”女子召集诸长老，盛大礼遇，宴请于一隅，言：“尊者，此邪见之家不信三宝三宝之德，不了解三宝功德，尊女直到了解三宝功德，方在此处受僧戒。”长老们围坐，饱食其中。主日复一日询问长老：“尊者，于此居住，尔等何不外出？”“善哉，我等必去。”女子随后告知长老膳食完成。她来至座位，与长老们相互问安，宣讲正法。长老听法，及行礼仪后，女子为长老安排座位，奉水净手，间中听法。后方邪见破裂。
Athekadivasaṃ thero dvinnampi dhammakathaṃ kathento saccāni pakāsesi, saccapariyosāne ubhopi jayampatikā sotāpattiphale patiṭṭhahiṃsu. Tato paṭṭhāya tassa mātāpitaro ādiṃ katvā antamaso dāsakammakarāpi sabbe micchādiṭṭhiṃ bhinditvā buddhadhammasaṅghamāmakāyeva jātā. Athekadivasaṃ dārikā sāmikaṃ āha – ‘‘ayyaputta, kiṃ me gharāvāsena, icchāmahaṃ pabbajitu’’nti. So ‘‘sādhu bhadde, ahampi pabbajissāmī’’ti mahantena parivārena taṃ bhikkhunupassayaṃ netvā pabbājetvā sayampi satthāraṃ upasaṅkamitvā pabbajjaṃ yāci. Taṃ satthā pabbājesi. Ubhopi vipassanaṃ vaḍḍhetvā na cirasseva arahattaṃ pāpuṇiṃsu. Athekadivasaṃ bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, asukā nāma daharabhikkhunī attano ceva paccayā jātā sāmikassa ca, attanāpi pabbajitvā arahattaṃ patvā tampi pāpesī’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva tāva esā sāmikaṃ rāgapāsā mocesi, pubbepesā porāṇakapaṇḍite pana maraṇapāsā mocesī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
有一长老，连续两天讲说佛法，昭示真实之义。于真实谛圆满之时，二人皆得不退转圣果，坚立于初果安立处。此后，彼二人之父母等，先后成为奉行十善业者，悉破邪见，宛如依佛法僧三宝而生。某日，有一少女向丈夫说道：「善男子，我欲舍家出家。」彼答言：「善哉，善哉，贤人，我亦当出家。」于是，以庄重仪轨领其入比库尼戒，自己亦往师处请受出家戒。世尊为其授戒，彼此共进修，增长内观，不久便得阿拉汉果。某日，比库等在法会中议论曰：「尊者们，病衰之比库尼及其丈夫，因自身出家得阿拉汉果，然其亦堕恶道。」世尊来至，问曰：「汝等今为何聚谈此事？」答：「是女名曰某某。」世尊言：「比库们，此刻此女已解脱贪欲之缚，先前则为多闻辩才之士，现又断除生死之缚。」言已，遣其往昔事迹。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto migayoniyaṃ nibbattitvā vayappatto abhirūpo ahosi pāsādiko dassanīyo suvaṇṇavaṇṇo lākhārasaparikammakatehi viya hatthapādehi rajatadāmasadisehi visāṇehi maṇiguḷikapaṭibhāgehi akkhīhi rattakambalageṇḍusadisena mukhena samannāgato. Bhariyāpissa taruṇamigī abhirūpā ahosi dassanīyā. Te samaggavāsaṃ vasiṃsu, asītisahassacitramigā bodhisattaṃ upaṭṭhahiṃsu. Tadā luddakā migavīthīsu pāse oḍḍesuṃ. Athekadivasaṃ bodhisatto migānaṃ purato gacchanto pāde pāsena bajjhitvā ‘‘chindissāmi na’’nti ākaḍḍhi, cammaṃ chijji, puna ākaḍḍhantassa maṃsaṃ chijji, puna nhāru chijji, pāso aṭṭhimāhacca aṭṭhāsi. So pāsaṃ chindituṃ asakkonto maraṇabhayatajjito baddharavaṃ ravi. Taṃ sutvā bhīto migagaṇo palāyi. Bhariyā panassa palāyitvā migānaṃ antare olokentī taṃ adisvā ‘‘idaṃ bhayaṃ mayhaṃ piyasāmikassa uppannaṃ bhavissatī’’ti vegena tassa santikaṃ gantvā assumukhī rodamānā ‘‘sāmi , tvaṃ mahabbalo, kiṃ etaṃ pāsaṃ sandhāretuṃ na sakkhissasi, vegaṃ janetvā chindāhi na’’nti tassa ussāhaṃ janentī paṭhamaṃ gāthamāha –
过去时，在巴拉那西，菩萨作为婆罗门种性出生王族，年少时美貌端庄，仪表堂堂，肤色如金，以象脚银饰、宝石瓦饰、眼睛、红毯、头饰等庄严相貌光彩照人。他之妻子为年轻美丽之鹿族女。夫妻和合同住，三万六千头鹿侍奉菩萨。当时，鹿群出入林道于陷阱间。一日，菩萨走于鹿群之前，足被陷阱绳索缠绕，欲斩破之而不能。皮肤被割破，肉体亦裂，筋脉断裂，陷阱之绳如骨刺般坚硬。终因惧死无法脱身，发出哀鸣。鹿群闻声惊恐奔逃。其妻目睹鹿群散去，见丈夫受苦，自言：「此恐怖将降于我所爱丈夫。」急速前往，面向他哭泣，言：「夫君，你力大无比，何以不能断此陷阱？速生力量，斩断绳索。」激励丈夫，旋即唱出首句偈颂：
§50
50.
‘‘Vikkama re haripāda, vikkama re mahāmiga;
「前进吧，金足之鹿；前进吧，大鹿王；
Chinda vārattikaṃ pāsaṃ, nāhaṃ ekā vane rame’’ti.
斩断禁锢之绳索，我不愿独自栖处森林。」
Tattha vikkamāti parakkama, ākaḍḍhāti attho. Reti āmantane nipāto. Haripādāti suvaṇṇapāda. Sakalasarīrampi tassa suvaṇṇavaṇṇaṃ, ayaṃ pana gāravenevamāha. Nāhaṃ ekāti ahaṃ tayā vinā ekikā vane na ramissāmi, tiṇodakaṃ pana aggahetvā sussitvā marissāmīti dasseti.
此处，“前进”意为勇猛行动；“斩断”指用力切断；“呼告”为应召之语。所谓“金足”乃金色足迹。整身皆为金色，此为称呼之尊敬。语句中“不愿独自”表明其意谓：“无你相伴，我不愿独处森林”，暗示若饮水草料不足，将死陨命。
Taṃ sutvā migo dutiyaṃ gāthamāha –
夫鹿闻此偈后，复唱第二句偈曰——
§51
51.
‘‘Vikkamāmi na pāremi, bhūmiṃ sumbhāmi vegasā;
『我挣扎无法越过，急速扑击大地；
Daḷho vārattiko pāso, pādaṃ me parikantatī’’ti.
是坚固如铁的绳索，缠绕我的脚踝。』
Tattha vikkamāmīti bhadde, ahaṃ vīriyaṃ karomi. Na pāremīti pāsaṃ chindituṃ pana na sakkomīti attho. Bhūmiṃ sumbhāmīti api nāma chijjeyyāti pādenāpi bhūmiṃ paharāmi. Vegasāti vegena. Parikantatīti cammādīni chindanto samantā kantatīti.
彼时，尊者说道：『我正努力挣脱。无法越过，意即无法斩断此束缚。急速扑击大地，则表明我用脚猛击地面。急速是迅速地，缠绕则指皮革等物环绕缠紧。』
Atha naṃ migī ‘‘mā bhāyi, sāmi, ahaṃ attano balena luddakaṃ yācitvā tava jīvitaṃ āharissāmi. Sace yācanāya na sakkhissāmi, mama jīvitampi datvā tava jīvitaṃ āharissāmī’’ti mahāsattaṃ assāsetvā lohitalittaṃ bodhisattaṃ pariggahetvā aṭṭhāsi. Luddakopi asiñca sattiñca gahetvā kappuṭṭhānaggi viya āgacchati. Sā taṃ disvā ‘‘sāmi, luddako āgacchati, ahaṃ attano balaṃ karissāmi, tvaṃ mā bhāyī’’ti migaṃ assāsetvā luddakassa paṭipathaṃ gantvā paṭikkamitvā ekamantaṃ ṭhitā taṃ vanditvā ‘‘sāmi, mama sāmiko suvaṇṇavaṇṇo sīlācārasampanno, asītisahassānaṃ migānaṃ rājā’’ti bodhisattassa guṇaṃ kathetvā migarāje ṭhiteyeva attano vadhaṃ yācantī tatiyaṃ gāthamāha –
此时猛兽说：『主人勿恐，我将凭自身力气要求犹如小鹿一般的幼兽来偿还你的生命。若不能借此得到，我愿以我的生命偿还你的生命。』猛兽说罢，抓住了血迹斑斑的菩萨，站立不动。幼鹿也被抓住，如同被火焰包围的灌木林一般而至。菩萨见状说：『主人，幼鹿来了，我会尽力保护你，汝勿恐惧。』于是斥责猛兽，沿幼鹿轨迹前去，回避猛兽；站于一边，顶礼之，说：『主人，我的主宰身色如金，戒行圆满，是八万只猛兽之王。』赞扬菩萨，站立于猛兽之前，请求放过他的性命，第三首诗如此说：
§52
52.
‘‘Attharassu palāsāni, asiṃ nibbāha luddaka;
『断开坚硬如草荆的枝条，回复原状小鹿；
Paṭhamaṃ maṃ vadhitvāna, hana pacchā mahāmiga’’nti.
你先杀死了我，然后再杀那头猛兽。』
Tattha palāsānīti maṃsaṭṭhapanatthaṃ palāsapaṇṇāni attharassu. Asiṃ nibbāhāti asiṃ kosato nīhara.
那里‘palāsā’者，是指用于覆盖肉体的红叶。‘Asiṃ nibbāha’者，谓用锥状物刺入肉体以清除肉屑。
Taṃ sutvā luddako ‘‘manussabhūtā tāva sāmikassa atthāya attano jīvitaṃ na pariccajanti, ayaṃ tiracchānagatā jīvitaṃ pariccajati, manussabhāsāya ca madhurena sarena katheti, ajja imissā ca patino cassā jīvitaṃ dassāmī’’ti pasannacitto catutthaṃ gāthamāha –
小鹿听闻后心生欢喜，说：『作为人身者，唯有主人自己为利益，不舍弃自身之生命；彼野生动物倒舍弃生命，却能以柔和甜美的人语交谈。今日也当令此雄鹿揭示生命之真相。』于是欢喜之心，作第四偈曰——
§53
53.
‘‘Na me sutaṃ vā diṭṭhaṃ vā, bhāsantiṃ mānusiṃ migiṃ;
『我未闻见者，不信人语野兽语；
Tvañca bhadde sukhī hohi, eso cāpi mahāmigo’’ti.
愿尔仁者欢乐，尔亦为伟野兽。』
Tattha sutaṃ vā diṭṭhaṃ vāti mayā ito pubbe evarūpaṃ diṭṭhaṃ vā sutaṃ vā natthi. Bhāsantiṃ mānusiṃ miginti ahañhi ito pubbe mānusiṃ vācaṃ bhāsantiṃ migiṃ neva addasaṃ na assosiṃ. Yesaṃ pana ‘‘na me sutā vā diṭṭhā vā, bhāsantī mānusī migī’’ti pāḷi, tesaṃ yathāpāḷimeva attho dissati. Bhaddeti bhaddake paṇḍike upāyakusale. Iti taṃ ālapitvā puna ‘‘tvañca eso cāpi mahāmigoti dvepi janā sukhī niddukkhā hothā’’ti taṃ samassāsetvā luddako bodhisattassa santikaṃ gantvā vāsiyā cammapāsaṃ chinditvā pāde laggapāsakaṃ saṇikaṃ nīharitvā nhārunā nhāruṃ, maṃsena maṃsaṃ, cammena cammaṃ paṭipāṭetvā pādaṃ hatthena parimajji. Taṅkhaṇaññeva mahāsattassa pūritapāramitānubhāvena luddakassa ca mettacittānubhāvena migiyā ca mettadhammānubhāvena nhārumaṃsacammāni nhārumaṃsacammehi ghaṭayiṃsu. Bodhisatto pana sukhī niddukkho aṭṭhāsi.
此处未闻未见之语，吾以前从未见闻相似事。至于所谓人语野兽语，吾未曾见，亦未曾闻。巴利文中‘未闻未见人语野兽’者，字义本如此。‘Bhaddeti bhaddake’言对智者善意且巧妙解释。言毕，小鹿复言：‘尔亦为伟野兽，二者皆快乐无忧。’言罢，小鹿往觉者处，剪断披肩鹿茎，沾上一鹿茎，沐浴鹿体，用肉舔肉、以皮搓皮、以手抚足。以伟大灵者圆满的波罗蜜功德、以小鹿慈悲心、以鹿的慈悲德，沐浴肉与皮。然觉者安住无忧快乐。
Migī bodhisattaṃ sukhitaṃ disvā somanassajātā luddakassa anumodanaṃ karontī pañcamaṃ gāthamāha –
母鹿见觉者安乐生喜，欢喜赞叹小鹿，复作第五偈曰——
§54
54.
‘‘Evaṃ luddaka nandassu, saha sabbehi ñātibhi;
『如是，童子们欢喜，连同众亲族一起欢喜；』
Yathāhamajja nandāmi, muttaṃ disvā mahāmiga’’nti.
『如同我欢喜一样，看到大王离去，心中释然。』
Tattha luddakāti dāruṇakammakiriyāya laddhanāmavasena ālapati.
此处所称童子，乃指因作恶业沉重而受苦者，故以此名称之。
Bodhisatto ‘‘ayaṃ luddo mayhaṃ avassayo jāto, mayāpissa avassayeneva bhavituṃ vaṭatī’’ti gocarabhūmiyaṃ diṭṭhaṃ ekaṃ maṇikkhandhaṃ tassa datvā ‘‘samma, ito paṭṭhāya pāṇātipātādīni mā kari, iminā kuṭumbaṃ saṇṭhapetvā dārake posento dānasīlādīni puññāni karohī’’ti tassovādaṃ datvā araññaṃ pāvisi.
菩萨谓曰：『此童子是我所生之宿命，亦必因我之宿命而成就；』于是给予见到的宝石一块，嘱咐曰：『切记今后勿行杀生等恶，护持此家，抚养此童子，修行布施持戒等善业。』说毕，进入深林。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā luddako channo ahosi, migī daharabhikkhunī, migarājā pana ahameva ahosi’’nti.
佛陀导出此法义，因缘对此因缘起故事有说──『当时童子披袍为僧尼，鹿王却是我自己。』
Suvaṇṇamigajātakavaṇṇanā navamā. · 《金鹿本生》注释，第九。
[360] 10. Suyonandījātakavaṇṇanā
【第360节】第十卷 苏瑜那迪经文解说
Vāti gandho timirānanti idaṃ satthā jetavane viharanto ukkaṇṭhitabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Tañhi satthā ‘‘saccaṃ kira tvaṃ bhikkhu ukkaṇṭhitosī’’ti pucchitvā ‘‘sacca’’nti vutte ‘‘kiṃ disvā’’ti vatvā ‘‘alaṅkatamātugāma’’nti vutte ‘‘mātugāmo nāmesa bhikkhu na sakkā rakkhituṃ, porāṇakapaṇḍitā supaṇṇabhavane katvā rakkhantāpi rakkhituṃ nāsakkhiṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
微风轻拂，香气弥漫，太黑暗了，世尊在诃帝王林中住持时，见一名焦躁不安的比库，遂开示之。于是世尊问他说：「诚然，你为比库而心生焦躁不安吗？」答曰：「诚然。」世尊又问：「何因所见使你焦躁？」答曰：「女方亲族已衰败。」世尊言：「所谓女方亲族名虽为‘比库’，实难以保护，昔日那等有学问的老人，虽居住在华丽的凤凰宫殿，守护亦无能为力。」于是比库应请，回忆往昔事由。
Atīte bārāṇasiyaṃ tambarājā nāma rajjaṃ kāresi. Tassa suyonandī nāma aggamahesī ahosi uttamarūpadharā. Tadā bodhisatto supaṇṇayoniyaṃ nibbatti, tasmiṃ kāle nāgadīpo sedumadīpo nāma ahosi. Bodhisatto tasmiṃ dīpe supaṇṇabhavane vasati. So bārāṇasiṃ gantvā tambarājena saddhiṃ māṇavakavesena jūtaṃ kīḷati. Tassa rūpasampattiṃ disvā paricārikā ‘‘amhākaṃ raññā saddhiṃ evarūpo nāma māṇavako jūtaṃ kīḷatī’’ti suyonandiyā ārocesuṃ. Sā sutvā taṃ daṭṭhukāmā hutvā ekadivasaṃ alaṅkaritvā jūtamaṇḍalaṃ āgantvā paricārikānaṃ antare ṭhitā naṃ olokesi. Sopi deviṃ olokesi. Dvepi aññamaññaṃ paṭibaddhacittā ahesuṃ. Supaṇṇarājā attano ānubhāvena nagare vātaṃ samuṭṭhāpesi, gehapatanabhayena rājanivesanā manussā nikkhamiṃsu. So attano ānubhāvena andhakāraṃ katvā deviṃ gahetvā ākāsena āgantvā nāgadīpe attano bhavanaṃ pāvisi suyonandiyā gataṭṭhānaṃ jānantā nāma nāhesuṃ. So tāya saddhiṃ abhiramamāno gantvā raññā saddhiṃ jūtaṃ kīḷati.
从前，有名为探贝罗的王在巴拉那城建立政权。其妃名素曜楞蒂，具备绝佳的容貌。那时，正觉慧命胎生于凤凰之族，彼时有名为那伽地与水乳地的两座岛屿。正觉慧生于此岛上的凤凰宫殿。彼凤凰王往访巴拉那城，与探贝罗及其侍从人等共聚游乐。素曜楞蒂见其容貌美好，向侍女们说道：「与我王相伴之者，乃一美男聚集。」她兴致勃发，盛装前往游乐场，侍女们陪同伺立，以视王者。她与凤凰王彼此心意相通。凤凰王施展神通，在城中掀起风势，由于屋主恐惧而离去。王出行，掩蔽黑暗，挟持此女飞空而至那伽岛内，进入自己的住处。素曜楞蒂等不知其所在。凤凰王怀着愉悦之心，再度与王及侍从集聚游乐。
Rañño pana saggo nāma gandhabbo atthi, so deviyā gataṭṭhānaṃ ajānanto taṃ gandhabbaṃ āmantetvā ‘‘gaccha, tāta, gandhabba sabbaṃ thalajalapathaṃ anuvicaritvā deviyā gataṭṭhānaṃ passā’’ti uyyojesi. So paribbayaṃ gahetvā dvāragāmato paṭṭhāya vicinanto kurukacchaṃ pāpuṇi. Tadā kurukacchavāṇijā nāvāya suvaṇṇabhūmiṃ gacchanti. So te upasaṅkamitvā ‘‘ahaṃ gandhabbo nāvāya vetanaṃ khaṇḍetvā tumhākaṃ gandhabbaṃ karissāmi, mampi nethā’’ti āha. Te ‘‘sādhū’’ti tampi āropetvā nāvaṃ vissajjesuṃ. Te sukhapayātāya nāvāya taṃ pakkositvā ‘‘gandhabbaṃ no karohī’’ti āhaṃsu. ‘‘Ahaṃ ce gandhabbaṃ kareyyaṃ, mayi pana gandhabbaṃ karonte macchā calissanti, atha vo nāvo bhijjissatī’’ti. ‘‘Manussamatte gandhabbaṃ karonte macchānaṃ calanaṃ nāma natthi, karohī’’ti. ‘‘Tena hi mā mayhaṃ kujjhitthā’’ti vīṇaṃ mucchitvā tantissarena gītassaraṃ, gītassarena tantissaraṃ anatikkamitvā gandhabbaṃ akāsi. Tena saddena sammattā hutvā macchā caliṃsu.
国王的天上宫殿中住着一名天人，以为女主不知其在此，呼唤天人曰：「去吧，小子！天人应周游一切陸地河流，当察看女主之所在。」这天人接受托付，离开门户屋舍，前往库鲁迦查。此时身为商人的库鲁迦查人正乘舟往往黄金之国。天人近近而去，说：「我虽是天人，将卸下舟票，化作你们之天人。」众人答：「善哉！」遂促使舟驶去，语曰：「勿扰天人。」众人曰：「若由人类乘舟，则鱼必游动。你可施行。」天人言：「因此不欲令我受苦。」遂将琴弃下，琴弦发音，发音引动琴弦，奏响天人歌音，遂化作天人。由此鱼即安住水中不游动。
Atheko makaro uppatitvā nāvāya patanto nāvaṃ bhindi. Saggo phalake nipajjitvā yathāvātaṃ gacchanto nāgadīpe supaṇṇabhavanassa nigrodharukkhassa santikaṃ pāpuṇi. Suyonandīpi devī supaṇṇarājassa jūtaṃ kīḷituṃ gatakāle vimānā otaritvā velante vicarantī saggaṃ gandhabbaṃ disvā sañjānitvā ‘‘kathaṃ āgatosī’’ti pucchi. So sabbaṃ kathesi. ‘‘Tena hi mā bhāyī’’ti taṃ assāsetvā bāhāhi pariggahetvā vimānaṃ āropetvā sayanapiṭṭhe nipajjāpetvā samassatthakāle dibbabhojanaṃ datvā dibbagandhodakena nhāpetvā dibbavatthehi acchādetvā dibbagandhapupphehi alaṅkaritvā puna dibbasayane nipajjāpesi. Evaṃ divasaṃ pariggahamānā supaṇṇarañño āgamanavelāya paṭicchādetvā gatakāle tena saddhiṃ kilesavasena abhirami. Tato māsaddhamāsaccayena bārāṇasivāsino vāṇijā dārudakagahaṇatthāya tasmiṃ dīpe nigrodharukkhamūlaṃ sampattā. So tehi saddhiṃ nāvaṃ abhiruyha bārāṇasiṃ gantvā rājānaṃ disvāva tassa jūtakīḷanavelāya vīṇaṃ gahetvā rañño gandhabbaṃ karonto paṭhamaṃ gāthamāha –
突然有一只巨蟒自空降落船上，使船裂开。天人降落船尾，沿常道前往那伽岛凤凰宫殿附近的一棵尼拘陀树下。素曜楞蒂亦随凤凰王游乐时，下了飞天车，在维兰特地方游走，见到天空中的天人，惊讶问道：「你如何而来？」天人一五一十说明。她不害怕，让他入内，扶上飞天车，稍事休息。随即供以天食，浴以天水，覆以天衣，饰以天花，再次安住天床。就这样日复一日，凤凰王来往时，令女主被饰十分美丽。过了半个月，巴拉那居民因集市取水，得见尼拘陀树根处金色宝物。他们搭船随同前往巴拉那，见到国王时，正值游乐盛会，他们携琴奉国王，称赞国王天上天人。于是国王以天人身份奏琴，唱出第一支颂诗——
§55
55.
‘‘Vāti gandho timirānaṃ, kusamuddo ca ghosavā;
「微风轻拂，香气弥漫，黑暗笼罩众生，海浪澎湃起声响；
Dūre ito suyonandī, tamba kāmā tudanti ma’’nti.
远望彼方，素曜楞蒂啊，探贝罗之欲望分散。」
Tattha timirānanti timirarukkhapupphānaṃ. Taṃ kira nigrodhaṃ parivāretvā timirarukkhā atthi, te sandhāyevaṃ vadati. Kusamuddoti khuddakasamuddo. Ghosavāti mahāravo. Tasseva nigrodhassa santike samuddaṃ sandhāyevamāha. Itoti imamhā nagarā. Tambāti rājānaṃ ālapati. Atha vā tambakāmāti tambena kāmitakāmā tambakāmā nāma. Te maṃ hadaye vijjhantīti dīpeti.
那里所谓“暗昧”，是指暗昧树和花。所谓那棵无花果树环绕着暗昧树，故称为暗昧树。说这些即是指朝向那处。小水池称为狭小的水池，大声响称为大声。那无花果树附近有水池，朝向那里这样说。此即此城“意多末”。“塔末”为国王所说。或者“塔末卡”意为由塔末所爱者，“塔末卡”名为。诸者入我心，谓之“燃起”。
Taṃ sutvā supaṇṇo dutiyaṃ gāthamāha –
闻此，金翅鸟又唱第二首偈：
§56
56.
‘‘Kathaṃ samuddamatari, kathaṃ addakkhi sedumaṃ;
“如何进入水池？如何见到山？
Kathaṃ tassā ca tuyhañca, ahu sagga samāgamo’’ti.
如何与她及与汝相遇？乃为天上相会?”
Tattha sedumanti sedumadīpaṃ.
其中“山”谓山上的灯火。
Tato saggo tisso gāthā abhāsi –
以后天有三首偈嘱咐说：
§57
57.
‘‘Kurukacchā payātānaṃ, vāṇijānaṃ dhanesinaṃ;
『从古鲁咖差出发的，是寻求财富的商人们；』
Makarehi abhidā nāvā, phalakenāhamaplaviṃ.
『船被鲛鱼击碎，我抓着一块浮板漂流。』
§58
58.
‘‘Sā maṃ saṇhena mudunā, niccaṃ candanagandhinī;
她以和柔的慈祥待我，恒常散发檀香香气；
Aṅgena uddharī bhaddā, mātā puttaṃva orasaṃ.
以自身之躯体托举我，犹如母亲呵护其子，备加珍爱。」
§59
59.
‘‘Sā maṃ annena pānena, vatthena sayanena ca;
「她以食物与饮水衣物与卧具供养我；
Attanāpi ca mandakkhī, evaṃ tamba vijānahī’’ti.
且自性温顺安静，宛如善良婴儿，诸如此类，吾深深知晓。」
Tattha sā maṃ saṇhena mudunāti evaṃ phalakena tīraṃ uttiṇṇaṃ maṃ samuddatīre vicarantī sā disvā ‘‘mā bhāyī’’ti saṇhena mudunā vacanena samassāsetvāti attho. Aṅgenāti bāhuyugaḷaṃ idha ‘‘aṅgenā’’ti vuttaṃ. Bhaddāti dassanīyā pāsādikā. Sā maṃ annenāti sā maṃ etena annādinā santappesīti attho. Attanāpi cāti na kevalaṃ annādīheva, attanāpi maṃ abhiramentī santappesīti dīpeti. Mandakkhīti mandadassanī, mudunā ākārena olokanasīlāti vuttaṃ hoti. ‘‘Mattakkhī’’tipi pāṭho, madamattehi viya akkhīhi samannāgatāti attho. Evaṃ tambāti evaṃ tambarāja jānāhīti.
此处所说者，是那位女用柔和轻缓的声音说道；她看到我渡过水边，行走于水岸，便言说「请勿恐惧」。用柔声细语说话的意思是安慰抚慰之意。所谓「臂」，指的是双臂，此处以「以臂」言之。所谓「美好」，指的是可供观赏、令人欢喜。她用食物安抚我，意谓她用这些粮食等供养令我满足。又指出不仅仅是用食物安抚，也是她自身喜欢我、满足我，寓意内心欢喜亲近我。所谓「眼睛不明」，意指迟钝、羞赧不明白，而柔和的眼神还显示和善之性情。另有「怠眼」一种说法，意指眼睛如醉酒般迟钝。如此可知「柔和」之义即是如此，亦似「柔性之王」。
Supaṇṇo gandhabbassa kathentasseva vippaṭisārī hutvā ‘‘ahaṃ supaṇṇabhavane vasantopi rakkhituṃ nāsakkhiṃ, kiṃ me tāya dussīlāyā’’ti taṃ ānetvā rañño paṭidatvā pakkāmi, tato paṭṭhāya puna nāgacchīti.
有一名飞禽，如同传说中的香界天人一般，忽然变得反常怪异，说道：「我虽然居住于飞禽宫殿，也无能保护；对于她这般不守戒律，我能做何呢？」于是护持国王后告知，国王便起身离去，继而随从后行。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne ukkaṇṭhitabhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā rājā ānando ahosi, supaṇṇarājā pana ahameva ahosinti.
佛陀带来此法的宣说，宣说真谛，继而引导生死训诲，于真谛尽此之时，内心甚为急迫的比库获得初果成就。那时，国王心得欢喜，而飞禽王则感知「那正是我自己」。
Suyonandījātakavaṇṇanā dasamā. · 《苏约难迪本生》注释，第十。
Maṇikuṇḍalavaggo paṭhamo. · 宝珠耳环品，第一。
2. Vaṇṇārohavaggo
第二品 色升品
[361] 1. Vaṇṇārohajātakavaṇṇanā
【361】第一 色升本生介绍
Vaṇṇārohenāti idaṃ satthā jetavane viharanto dve aggasāvake ārabbha kathesi. Ekasmiñhi samaye ubhopi mahātherā ‘‘imaṃ antovassaṃ suññāgāraṃ anubrūhessāmā’’ti satthāraṃ āpucchitvā gaṇaṃ pahāya sayameva pattacīvaraṃ ādāya jetavanā nikkhamitvā ekaṃ paccantagāmaṃ nissāya araññe vihariṃsu. Aññataropi vighāsādapuriso therānaṃ upaṭṭhānaṃ karonto tattheva ekamante vasi. So therānaṃ samaggavāsaṃ disvā ‘‘ime ativiya samaggā vasanti, sakkā nu kho ete aññamaññaṃ bhinditu’’nti cintetvā sāriputtattheraṃ upasaṅkamitvā ‘‘kiṃ nu kho, bhante, ayyena mahāmoggallānattherena saddhiṃ tumhākaṃ kiñci veraṃ atthī’’ti pucchi. ‘‘Kiṃ panāvuso’’ti. Esa, bhante, mama āgatakāle ‘‘sāriputto nāma jātigottakulapadesehi vā sutaganthapaṭivedhaiddhīhi vā mayā saddhiṃ kiṃ pahotī’’ti tumhākaṃ aguṇameva kathesīti. Thero sitaṃ katvā ‘‘gaccha tvaṃ āvuso’’ti āha.
所谓色升，是指佛陀一时住于祇树给孤独园时，教导二位长老的开始。某一时间，两位大长老计划：「这个夏季我们共同修缮空寂的房舍。」二长老离开大部众，自己取僧袍，出离祇树园，往后村避世，住林中。另有一位脾气暴躁、不善交往的男子侍奉长老，在一旁一处角落住下。见此众长老和睦同住，便思忖：「他们和睦地住在一起，这样的相处，难道会彼此相害吗？」遂向沙利弗长老请问：「尊者，尊者们与长老大摩嘎剌那结伴共处，彼此之间是否有所敌对？」答曰：「有什么呢，尊者？」他回答说：「尊者，我来时曾听闻，沙利弗尊者在族姓和知识传承上，有所闻见，曾称呼你们是无能之辈。」长老说：「你若如此，那你去吧。」如此言辞。
So aparasmimpi divase mahāmoggallānattherampi upasaṅkamitvā tatheva kathesi. Sopi naṃ sitaṃ katvā ‘‘gaccha, tvaṃ, āvuso’’ti vatvā sāriputtattheraṃ upasaṅkamitvā ‘‘āvuso, eso vighāsādo tumhākaṃ santike kiñci kathesī’’ti pucchi. ‘‘Āmāvuso, mayhampi santike kathesi, imaṃ nīharituṃ vaṭṭatī’’ti. ‘‘Sādhu, āvuso, nīharā’’ti vutte thero ‘‘mā idha vasī’’ti accharaṃ paharitvā taṃ nīhari. Te ubhopi samaggavāsaṃ vasitvā satthu santikaṃ gantvā vanditvā nisīdiṃsu. Satthā paṭisanthāraṃ katvā ‘‘sukhena vassaṃ vasitthā’’ti pucchitvā ‘‘bhante, eko vighāsādo amhe bhinditukāmo hutvā bhindituṃ asakkonto palāyī’’ti vutte ‘‘na kho so, sāriputta, idāneva, pubbepesa tumhe ‘bhindissāmī’ti bhindituṃ asakkonto palāyī’’ti vatvā tehi yācito atītaṃ āhari.
于是当天，长老大摩嘎剌那也前来，照旧讲说。那尊者未加冷落，却对他说：『去吧，你啊。』尔后又前往沙利子长老处，问道：『你啊，这挑战者在你们近前有什么说法吗？』沙利子长老答道：『尊者，我也与他论说，他当除去此患。』尊者答言：『善哉，你当除去。』说毕，尊者即断言：『不可久留此处。』遂除之。两者共同住在一处，前往世尊所，礼敬毕便坐。世尊成就接待，问道：『安然无恙地度过吗？』答曰：『尊者，有一挑战者欲分裂我们，虽有意分裂，然无力分裂遂逃走。』世尊言：『不然，沙利子，正是如今，你们先前曾说“我当分裂”，那挑战者因你们不能分裂便逃走。』于是他们恳求世尊，反复引向过往的情状。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto araññe rukkhadevatā ahosi. Tadā sīho ca byaggho ca araññe pabbataguhāyaṃ vasanti. Eko siṅgālo te upaṭṭhahanto tesaṃ vighāsaṃ khāditvā mahākāyo hutvā ekadivasaṃ cintesi ‘‘mayā sīhabyagghānaṃ maṃsaṃ na khāditapubbaṃ, mayā ime dve jane bhindituṃ vaṭṭati, tato nesaṃ kalahaṃ katvā matānaṃ maṃsaṃ khādissāmī’’ti. So sīhaṃ upasaṅkamitvā ‘‘kiṃ, sāmi, tumhākaṃ byagghena saddhiṃ kiñci veraṃ atthī’’ti pucchi. ‘‘Kiṃ pana, sammā’’ti? Esa, bhante, mamāgatakāle ‘‘sīho nāma sarīravaṇṇena vā ārohapariṇāhena vā jātibalavīriyehi vā mama kalabhāgampi na pāpuṇātī’’ti tumhākaṃ aguṇameva kathesīti. Atha naṃ sīho ‘‘gaccha tvaṃ, na so evaṃ kathessatī’’ti āha. Byagghampi upasaṅkamitvā eteneva upāyena kathesi. Taṃ sutvā byagghopi sīhaṃ upasaṅkamitvā ‘‘samma, tvaṃ kira idañcidañca vadesī’’ti pucchanto paṭhamaṃ gāthamāha –
从前在巴拉那城，当菩提萨埵修行于森林时，有树神护卫。彼时狮子与老虎栖居于某山中洞穴。忽有一豺狼守护其畏惧之物，吞食它们的挑战者，形体巨大。某日，豺狼心念：『我曾未食狮子虎肉，现当先挑拨二者，然后分裂它们，继而享用其肉。』它遂近狮子，问道：『君子，尔与虎有何怨恨吗？』狮答：『为何如此问？』豺狼道：『当我来时，狮子因其形貌、体色及天赋威力皆与我不相及，君曾如此责难我。』狮反曰：『去吧，你必不如此说。』随后老虎亦前来，以同样方略开导狮子。老虎听闻此辞后，也逐渐亲近狮子，试问道：『诚然，尔可说些许事情。』它首先吟诵一偈——
§60
60.
‘‘Vaṇṇārohena jātiyā, balanikkamanena ca;
『凭色貌之升，凭天赋之威；','327':'臂长而强健，勇猛且果敢，』
Subāhu na mayā seyyo, sudāṭha iti bhāsasī’’ti.
『你说苏巴胡无人能胜我，苏达他，你如此说道。』
Tattha balanikkamanena cāti kāyabalena ceva vīriyabalena ca. Subāhu na mayā seyyoti ayaṃ subāhu nāma byaggho etehi kāraṇehi mayā neva sadiso na uttaritaroti saccaṃ kira tvaṃ sobhanāhi dāṭhāhi samannāgata sudāṭha migarāja, evaṃ vadesīti.
这里“凭天赋”乃指体力之强，精神之勇。『臂长而强健』意指拥有壮美利爪者，老虎因这些因缘与我不类，确实你具备勇猛利爪，宛如猛虎山王，如是言也。
Taṃ sutvā sudāṭho sesā catasso gāthā abhāsi –
听后勇猛者遂吟诵余下诸偈——
§61
61.
‘‘Vaṇṇārohena jātiyā, balanikkamanena ca;
『依色相的高低和生命的强弱，』
Sudāṭho na mayā seyyo, subāhu iti bhāsasi.
『你辈宣称自己非我所胜，称为长臂者。』
§62
62.
‘‘Evaṃ ce maṃ viharantaṃ, subāhu samma dubbhasi;
『若我如是居住，你辈长臂者如此恶语相对，』
Na dānāhaṃ tayā saddhiṃ, saṃvāsamabhirocaye.
『我不与汝共施恩惠，亦不以和谐相处为悦。』
§63
63.
‘‘Yo paresaṃ vacanāni, saddaheyya yathātathaṃ;
『若有人对他人之言，如实真切而如其所说，』
Khippaṃ bhijjetha mittasmiṃ, verañca pasave bahuṃ.
『那人很快会被朋友所嫌弃，也会遭遇诸多敌忾。』
§64
64.
‘‘Na so mitto yo sadā appamatto, bhedāsaṅkī randhamevānupassī;
『非真友者，恒不警觉者也，必怀疑离散，犹视缝隙焉』。
Yasmiñca setī urasīva putto, sa ve mitto yo abhejjo parehī’’ti.
『于其所如母亲胸怀之子者，是真友者，非所弃离异也』。
Tattha sammāti vayassa. Dubbhasīti yadi evaṃ tayā saddhiṃ samaggavāsaṃ vasantaṃ maṃ siṅgālassa kathaṃ gahetvā tvaṃ dubbhasi hanituṃ icchasi, ito dāni paṭṭhāya ahaṃ tayā saddhiṃ saṃvāsaṃ na abhirocaye. Yathātathanti tathato yathātathaṃ yathātacchaṃ avisaṃvādakena ariyena vuttavacanaṃ saddhātabbaṃ. Evaṃ yo yesaṃ kesañci paresaṃ vacanāni saddahethāti attho. Yo sadā appamattoti yo niccaṃ appamatto hutvā mittassa vissāsaṃ na deti, so mitto nāma na hotīti attho. Bhedāsaṅkīti ‘‘ajja bhijjissati, sve bhijjissatī’’ti evaṃ mittassa bhedameva āsaṅkati. Randhamevānupassīti chiddaṃ vivarameva passanto. Urasīva puttoti yasmiṃ mitte mātu hadaye putto viya nirāsaṅko nibbhayo seti.
此中，『年少者称警觉』。若与彼同住合群者，日常和睦，尔今我若忍受汝而与彼同居，尔乃愿加害，今已断绝，与彼共处不悦。此中，用『如实』『如此』『如彼』者，表圣贤所说言当信之义。如此者，即是诸人对于他人言语之音义也。所谓常警觉者，乃常怀警惕，不轻易付与朋友信赖者，是为非友。所谓怀疑离散，即今日会罢，明日即分之意，是朋友生离之忧。所谓视缝隙，谓察见裂缝破口也。所谓如母亲胸中子者，于所爱友情等物毫无疑虑，真诚无惧者也。
Iti imāhi catūhi gāthāhi sīhena mittaguṇe kathite byaggho ‘‘mayhaṃ doso’’ti sīhaṃ khamāpesi. Te tattheva samaggavāsaṃ vasiṃsu. Siṅgālo pana palāyitvā aññattha gato.
于是以此四句偈，于狮子友德中，老虎谓曰『此非我罪』，狮子则宽恕之，彼当即居于合群。然豺狼逃离他所去。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā siṅgālo vighāsādo ahosi, sīho sāriputto, byaggho moggallāno, taṃ kāraṇaṃ paccakkhato diṭṭhā tasmiṃ vane nivuttharukkhadevatā pana ahameva ahosi’’nti.
尊者取此法义说故事，经集集会，曰『当时豺狼为灾患，狮子是沙利子，老虎是摩嘎剌那，因缘明显，见此山林中止息树神即为我也』。
Vaṇṇārohajātakavaṇṇanā paṭhamā. · 瓦纳罗哈本生注疏第一。
[362] 2. Sīlavīmaṃsajātakavaṇṇanā
【362】第二：持戒辨察生故事释
Sīlaṃ seyyoti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ sīlavīmaṃsakabrāhmaṇaṃ ārabbha kathesi. Taṃ kira rājā ‘‘esa sīlasampanno’’ti aññehi brāhmaṇehi atirekaṃ katvā passati. So cintesi ‘‘kiṃ nu kho maṃ rājā ‘sīlasampanno’ti aññehi atirekaṃ katvā passati, udāhu ‘sutadharayutto’ti, vīmaṃsissāmi tāva sīlassa vā sutassa vā mahantabhāva’’nti. So ekadivasaṃ heraññikaphalakato kahāpaṇaṃ gaṇhi. Heraññiko garubhāvena na kiñci āha, dutiyavārepi na kiñci āha. Tatiyavāre pana taṃ ‘‘vilopakhādako’’ti gāhāpetvā rañño dassetvā ‘‘kiṃ iminā kata’’nti vutte ‘‘kuṭumbaṃ vilumpatī’’ti āha. ‘‘Saccaṃ kira , brāhmaṇā’’ti? ‘‘Na, mahārāja, kuṭumbaṃ vilumpāmi, mayhaṃ pana ‘sīlaṃ nu kho mahantaṃ, sutaṃ nu kho’ti kukkuccaṃ ahosi, svāhaṃ ‘etesu kataraṃ nu kho mahanta’nti vīmaṃsanto tayo vāre kahāpaṇaṃ gaṇhiṃ, taṃ maṃ esa bandhāpetvā tumhākaṃ dasseti. Idāni me sutato sīlassa mahantabhāvo ñāto, na me gharāvāsenattho, pabbajissāmaha’’nti pabbajjaṃ anujānāpetvā gharadvāraṃ anoloketvāva jetavanaṃ gantvā satthāraṃ pabbajjaṃ yāci. Tassa satthā pabbajjañca upasampadañca dāpesi. So acirūpasampanno vipassanaṃ vipassitvā aggaphale patiṭṭhahi. Bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, asukabrāhmaṇo attano sīlaṃ vīmaṃsitvā pabbajito vipassitvā arahattaṃ patto’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāni ayameva, pubbe paṇḍitāpi sīlaṃ vīmaṃsitvā pabbajitvā attano patiṭṭhaṃ kariṃsuyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
世尊住于忉利天鹫峰林时，曾对一位具足品行且善于辩论的婆罗门详细讲述戒律。此婆罗门听闻世尊说：“这是品行高洁者”，于是向其他婆罗门夸耀自己。然后他心想：“国王为何称我为‘品行高洁者’而对他人表示特别赞许呢？或者说‘善于听法’呢？我打算以此来推敲戒律的巨大价值及听闻法义的重大意义。”某日，他拄着杖，携带一篮园果，为求实情而前往。园丁态度粗暴，没有理会他；第二次亦无答覆。到了第三次，他吟唱着歌谣向国王呈上园果时，当国王问及缘由，他答道：“我家被盗。”国王问：“实情是否如此，婆罗门？”他言：“国王啊，我家确实遭盗，我对此戒律是否伟大及法义是否深厚，曾踌躇不已，于是决心盘算三次，携篮果申访，遂有此事显现于阁下。如今，我已领悟听闻戒律之巨大价值，不再为世俗之家所愿，愿弃家出家。”得到许可出家后，他瞻仰舍门，前往鹫峰林向世尊请求出家。世尊受其请求，授予他出家及具足比库戒。此人很快具足般若，随观禅定，证得阿拉汉果。比库众在法会中谈论说：“同志们，这位婆罗门是出家后努力审察自己的品行、修习观法，而得阿拉汉果位的贤者。”世尊来到，问：“这里的比库们，此际为何会聚？”答曰：“世尊，此人即是这般，过去先贤也曾审察自己的戒律而后出家，于法中确立自己的地位。”世尊随之叙述从前事迹。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto brāhmaṇakule nibbattitvā vayappatto takkasilāyaṃ sabbasippāni uggaṇhitvā bārāṇasiṃ āgantvā rājānaṃ passi. Rājā tassa purohitaṭṭhānaṃ adāsi. So pañca sīlāni rakkhati. Rājāpi naṃ ‘‘sīlavā’’ti garuṃ katvā passi. So cintesi ‘‘kiṃ nu kho rājā ‘sīlavā’ti maṃ garuṃ katvā passati, udāhu ‘sutadharayutto’’’ti. Sabbaṃ paccuppannavatthusadisameva. Idha pana so brāhmaṇo ‘‘idāni me sutato sīlassa mahantabhāvo ñāto’’ti vatvā imā pañca gāthā abhāsi –
过去在巴拉那西国，菩萨生于婆罗门家，年老后以智慧巧匠手艺，掌握了各种技艺，来到巴拉那西拜见国王。国王遣人设立祭祀师地位予他。他严守五戒，国王对他说：“你具有戒德”，予以尊敬。他心想：“国王为何尊敬我为具有戒德？或许说我是善于听闻法的人。”观照诸法，彻见当下真实相。于是这婆罗门说：“如今我已知听闻戒律之广大价值”，并吟诵以下五句偈歌：
§65
65.
‘‘Sīlaṃ seyyo sutaṃ seyyo, iti me saṃsayo ahu;
“戒是最胜，法是最胜，这是我深信无疑的道理。”
Sīlameva sutā seyyo, iti me natthi saṃsayo.
“唯有戒及法是最胜，我对此毫无疑问。”
§66
66.
‘‘Moghā jāti ca vaṇṇo ca, sīlameva kiruttamaṃ;
“莫生贪念妄想，色相虚幻不实；戒律正是护卫，欲得法义不可缺。”
Sīlena anupetassa, sutenattho na vijjati.
“戒德纯洁不退转，听闻戒法意义深，无此戒义，法无实体安立。”
§67
67.
‘‘Khattiyo ca adhammaṭṭho, vesso cādhammanissito;
『阇提』者，谓无持法者；『毗索』者，谓依赖无持法者。
Te pariccajjubho loke, upapajjanti duggatiṃ.
此等离弃持法，现行于世，堕入恶趣。
§68
68.
‘‘Khattiyā brāhmaṇā vessā, suddā caṇḍālapukkusā;
『阇提』、『婆罗门』、『毗索』，以及『须陀洹』、『惮陀罗菩拘沙』者，
Idha dhammaṃ caritvāna, bhavanti tidive samā.
于此遵行法者，今生三界和合。
§69
69.
‘‘Na vedā samparāyāya, na jāti nāpi bandhavā;
非因缘分别之见，非因生俱有之者，
Sakañca sīlaṃ saṃsuddhaṃ, samparāyāya sukhāya cā’’ti.
且有清净戒法，属于因缘故乐也。」
Tattha sīlameva sutā seyyoti sutapariyattito sataguṇena sahassaguṇena sīlameva uttaritaranti. Evañca pana vatvā sīlaṃ nāmetaṃ ekavidhaṃ saṃvaravasena, duvidhaṃ cārittavārittavasena, tividhaṃ kāyikavācasikamānasikavasena, catubbidhaṃ pātimokkhasaṃvaraindriyasaṃvaraājīvapārisuddhipaccayasannissitavasenāti mātikaṃ ṭhapetvā vitthārento sīlassa vaṇṇaṃ abhāsi.
此中，戒律被专门听闻，所谓听闻即表示被传说、流传，是因其自身的善德和无数善德而超越他物。如此说时，戒律名虽是一种，但应分为一类制止淫行的戒，二类行为与心念所应避免的戒，三类身、语、意三业的戒，以及四类包括戒律、根、止欲、净业生活等的依止。立此纲目后，进一步详细展开说明戒律的特质。
Moghāti aphalā tucchā. Jātīti khattiyakulādīsu nibbatti. Vaṇṇoti sarīravaṇṇo abhirūpabhāvo. Yā hi yasmā sīlarahitassa jātisampadā vā vaṇṇasampadā vā saggasukhaṃ dātuṃ na sakkoti, tasmā ubhayampi taṃ ‘‘mogha’’nti āha. Sīlameva kirāti anussavavasena vadati, na pana sayaṃ jānāti. Anupetassāti anupagatassa. Sutenattho na vijjatīti sīlarahitassa sutapariyattimattena idhaloke vā paraloke vā kāci vaḍḍhi nāma natthi.
所谓空无、无果、徒劳之意。所谓出身，指如王族等名门出生。所谓色相，乃身体之美好外观。因没有戒律者无出生的功德及色身的功德，故不能给予天堂之乐，因此这两者皆称为空无。强调仅为“戒律”的传闻流传，而非自知。所谓未到者，谓未具足之意。因无听闻的意义，对无戒者在此世或彼世均无增长之名。
Tato parā dve gāthā jātiyā moghabhāvadassanatthaṃ vuttā. Tattha te pariccajjubho loketi te dussīlā devalokañca manussalokañcāti ubhopi loke pariccajitvā duggatiṃ upapajjanti. Caṇḍālapukkusāti chavachaḍḍakacaṇḍālā ca pupphachaḍḍakapukkusā ca. Bhavanti tidive samāti ete sabbepi sīlānubhāvena devaloke nibbattā samā honti nibbisesā, devātveva saṅkhyaṃ gacchanti.
随后又有两偈，为表示出身的空无本质而陈述。偈中所言弃绝世俗者为恶行者，无论天界或人间，若放弃戒律，必堕恶趣。所谓贱民、贱途、破衣贱民、花贱民者等，此等于三界中皆因心随戒律而得生于天界，若无戒则别失此乐，天道数仅在于此。
Pañcamagāthā sabbesampi sutādīnaṃ moghabhāvadassanatthaṃ vuttā. Tassattho – mahārāja, ete vedādayo ṭhapetvā idhaloke yasamattadānaṃ samparāye dutiye vā tatiye vā bhave yasaṃ vā sukhaṃ vā dātuṃ nāma na sakkonti, parisuddhaṃ pana attano sīlameva taṃ dātuṃ sakkotīti.
第五偈指出，所有听闻等不具戒律者本质皆为空无。此中又言——“大王，此等五种功德因子，若在人间未能给予应有的荣耀、富贵、福乐，然其清净的自身戒律能赋予此等荣乐”。
Evaṃ mahāsatto sīlaguṇe thometvā rājānaṃ pabbajjaṃ anujānāpetvā taṃ divasameva himavantaṃ pavisitvā isipabbajjaṃ pabbajitvā abhiññā ca samāpattiyo ca nibbattetvā aparihīnajjhāno brahmalokaparāyaṇo ahosi.
如是，大圣对戒德生起信心，准许王出家，不日入往喜马拉雅，受出家戒，至得三明，与辟支佛定随时有，志心不坏，堪入梵天道。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā sīlaṃ vīmaṃsitvā isipabbajjaṃ pabbajito ahameva ahosi’’nti.
佛陀宣说此法后，引用本生故事作说明：“当时我因戒察清净，受于喜马拉雅出家正法，便是我自己。”
Sīlavīmaṃsajātakavaṇṇanā dutiyā. · 戒观察本生注疏第二。
[363] 3. Hirijātakavaṇṇanā
第三部分 含羞出生经注释
Hiriṃtarantanti idaṃ satthā jetavane viharanto anāthapiṇḍikassa sahāyaṃ paccantavāsiseṭṭhiṃ ārabbha kathesi. Dvepi vatthūni ekakanipāte navamavaggassa pariyosānajātake vitthāritāneva. Idha pana ‘‘paccantavāsiseṭṭhino manussā acchinnasabbasāpateyyā attano santakassa assāmino hutvā palātā’’ti bārāṇasiseṭṭhissa ārocite bārāṇasiseṭṭhi ‘‘attano santikaṃ āgatānaṃ kattabbaṃ akarontā nāma paṭikārake na labhantiyevā’’ti vatvā imā gāthā abhāsi –
世尊在祇树给孤独园住时，针对给孤独长者的侍者暨巴拉那长老，开始讲述。此处有二种主题，均收录在第九品的末尾出生经中。此处如言“巴拉那长者是西方商贾中最主要之人，是自己族群中守护主的首领”，即在巴拉那长者被提及时，巴拉那长者说：“对于已到我面前的人，我未曾行使管理职责，实属无所报答。”说此话时，诵出如下偈颂——
§70
70.
‘‘Hiriṃ tarantaṃ vijigucchamānaṃ, tavāhamasmī iti bhāsamānaṃ;
较优之业未曾开始，谓我非此，汝不懂得真理。
Seyyāni kammāni anādiyantaṃ, neso mamanti iti naṃ vijaññā.
可做者即说之，不可做者则不谈；
§71
71.
‘‘Yañhi kayirā tañhi vade, yaṃ na kayirā na taṃ vade;
『凡所行之事，方可言说；凡所不行之事，则不应言说；',
Akarontaṃ bhāsamānaṃ, parijānanti paṇḍitā.
『对那些只说而不做的人，智者们能看穿他的本质。』
§72
72.
‘‘Na so mitto yo sadā appamatto, bhedāsaṅkī randhamevānupassī;
非真友者，常不警觉，任凭纷争冲突，目睹如穿窟窿般无所畏惧；
Yasmiñca setī urasīva putto, sa ve mitto yo abhejjo parehi.
反之，真友如母怀中乳子，无所憎恶，坚守对他人之亲善；
§73
73.
‘‘Pāmojjakaraṇaṃ ṭhānaṃ, pasaṃsāvahanaṃ sukhaṃ;
欢喜之所成就处，充满赞叹与安乐；
Phalānisaṃso bhāveti, vahanto porisaṃ dhuraṃ.
承载者如善人肩头重担，培养身心果实；
§74
74.
‘‘Pavivekarasaṃ pitvā, rasaṃ upasamassa ca;
饮寂静与出离之味，品尝安稳之甘露；
Niddaro hoti nippāpo, dhammappītirasaṃ piva’’nti.
寂静之乐不带罪，恰似饮受法味甘露也。
Tattha hiriṃ tarantanti lajjaṃ atikkantaṃ. Vijigucchamānanti mittabhāvena jigucchayamānaṃ. Tavāhamasmīti ‘‘tava ahaṃ mitto’’ti kevalaṃ vacanamatteneva bhāsamānaṃ. Seyyāni kammāniti ‘‘dassāmi karissāmī’’ti vacanassa anurūpāni uttamakammāni. Anādiyantanti akarontaṃ. Neso mamanti evarūpaṃ puggalaṃ ‘‘na eso mama mitto’’ti vijaññā.
此中所谓“有耻使人超越”，即指耻辱心被超越；所谓“有愧使人超越”，即指羞耻心被超越。所谓“生起厌恶”，就是因心存对友伴之情感而觉厌恶。所谓‘我是你的’的语句，仅是单纯言语上的表达。所谓“更善的业”，即“我将示现、将行之语”，此语与行相应。所谓“业始未作”，即尚未实施。此人不属于我，若有此等相似之人，则心识否认‘此人非我友’。
Pāmojjakaraṇaṃṭhānanti dānampi sīlampi bhāvanāpi paṇḍitehi kalyāṇamittehi saddhiṃ mittabhāvopi. Idha pana vuttappakāraṃ mittabhāvameva sandhāyevamāha. Paṇḍitena hi kalyāṇamittena saddhiṃ mittabhāvo pāmojjampi karoti, pasaṃsampi vahati. Idhalokaparalokesu kāyikacetasikasukhahetuto ‘‘sukha’’ntipi vuccati, tasmā etaṃ phalañca ānisaṃsañca sampassamāno phalānisaṃso kulaputto purisehi vahitabbaṃ dānasīlabhāvanāmittabhāvasaṅkhātaṃ catubbidhampi porisaṃ dhuraṃ vahanto etaṃ mittabhāvasaṅkhātaṃ pāmojjakaraṇaṃ ṭhānaṃ pasaṃsāvahanaṃ sukhaṃ bhāveti vaḍḍheti, na paṇḍitehi mittabhāvaṃ bhindatīti dīpeti.
所谓“生起欢乐之因”，包括布施、持戒、修习，均与智者善友同在而生起对友伴之情感。此处所说与前文相应，专指对善友之情感。因与智者善友同在，生起对友伴之情，即形成欢乐，生称赞。此处之“乐”，乃指身心愉悦之因，因故此果及缘当照见，果缘须由人中之子等持守。此四种——布施、持戒、修习、对友伴之感，俱为人之上具所护持，遂形成对友伴之情感为生起欢乐之因、称赞之器、快乐之生发所依，且渐益增长，非智者所破坏，此理得以发扬。
Pavivekarasanti kāyacittaupadhivivekānaṃ rasaṃ te viveke nissāya uppannaṃ somanassarasaṃ. Upasamassa cāti kilesūpasamena laddhasomanassassa. Niddaro hoti nippāpoti sabbakilesadarathābhāvena niddaro, kilesābhāvena nippāpo hoti. Dhammappītirasanti dhammapītisaṅkhātaṃ rasaṃ, vimuttipītiṃ pivantoti attho.
所谓“离群独处”，即依赖身心及其所从之缘而生之寂静欢喜。所谓“安住”，指止息烦恼后生之欢喜。睡眠即无恶之眠，因无所有烦恼种子而为无恶；由烦恼变现而为恶。所谓“法喜”，即饮用法之喜悦，以此得名“得法喜”，实指出口处于解脱喜乐之义。
Iti mahāsatto pāpamittasaṃsaggato ubbiggo pavivekarasena amatamahānibbānaṃ pāpetvā desanāya kūṭaṃ gaṇhi.
如是，大丈夫因亲近恶友而生烦恼，因离群独处而获得不死之大涅槃，得成就后于讲说处立宝台。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā paccantavāsī idāni paccantavāsīyeva, tadā bārāṇasiseṭṭhi ahameva ahosi’’nti.
世尊取此法说，导引因缘，即曰：“昔时边境居民今亦属边境居民；当时巴拉纳西最富首领，即我本人。”
Hirijātakavaṇṇanā tatiyā. · 惭本生注疏第三。
[364] 4. Khajjopanakajātakavaṇṇanā
[364] 第四、萤火虫本生经注
§75-79
75-79.
七十五至七十九。
Ko nu santamhi pajjoteti ayaṃ khajjopanakapañho mahāumaṅge vitthārato āvi bhavissati.
‘在圣者法中，谁能拂灭光明？此者正如磨磨灯芯之问，将在此大风暴中广泛展开。’
Khajjopanakajātakavaṇṇanā catutthā. · 嚼食供养本生注疏第四。
[365] 5. Ahituṇḍikajātakavaṇṇanā
【三百六十五】五、无过颈孽生经注释
Dhuttomhīti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ mahallakabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Vatthu heṭṭhā sālūkajātake (jā. 1.3.106 ādayo) vitthāritaṃ. Idhāpi so mahallako ekaṃ gāmadārakaṃ pabbājetvā akkosati paharati. Dārako palāyitvā vibbhami. Dutiyampi naṃ pabbājetvā tathevākāsi. Dutiyampi vibbhamitvā puna yāciyamāno oloketumpi na icchi. Bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, asuko nāma mahallako attano sāmaṇerena sahāpi vināpi vattituṃ na sakkoti, itaro tassa dosaṃ disvā puna oloketumpi na icchi, suhadayo kumārako’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa sāmaṇero suhadayova, sakiṃ dosaṃ disvā puna oloketumpi na icchī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
佛陀在揭德林远处住止时，曾针对一位大家长老比库展开讲说。此事缘起于莎露树生经，下方可详见（生经1.3.106 章节）。当时那长老责打一位村童，村童逃离，长老再次遣人召他回来，他又逃离，不愿回视。此时，僧团议论如何起事，说：“善男子，此长老连自己的沙玛内拉同伴也无法制护，再者他见另一人过失而不加理睬，这实乃心怀恶劣的小儿。”佛陀亲自前来，说：“诸比库，现今何处聚会？”众答：“在此处，尊者。”佛言：“这人名为何？”答曰：“尊者，正是现在，前些时候此少年名叫苏哈达，小儿目睹他人过失，已经不愿再回望。”佛于是广陈昔日旧事。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto dhaññavāṇijakule nibbattitvā vayappatto dhaññavikkayena jīvikaṃ kappesi. Atheko ahituṇḍiko makkaṭaṃ gahetvā sikkhāpetvā ahiṃ kīḷāpento bārāṇasiyaṃ ussave ghuṭṭhe taṃ makkaṭaṃ dhaññavāṇijakassa santike ṭhapetvā ahiṃ kīḷāpento satta divasāni vicari. Sopi vāṇijo makkaṭassa khādanīyaṃ bhojanīyaṃ adāsi. Ahituṇḍiko sattame divase ussavakīḷanato āgantvā taṃ makkaṭaṃ veḷupesikāya tikkhattuṃ paharitvā taṃ ādāya uyyānaṃ gantvā bandhitvā niddaṃ okkami. Makkaṭo bandhanaṃ mocetvā ambarukkhaṃ āruyha ambāni khādanto nisīdi. So pabuddho rukkhe makkaṭaṃ disvā ‘‘etaṃ mayā upalāpetvā gahetuṃ vaṭṭatī’’ti tena saddhiṃ sallapanto paṭhamaṃ gāthamāha –
往昔，波罗奈国有婆罗门族名布陀塔，当时菩萨生于富饶商贾之家。其晚年凭借粮米贸易维生。有一猴子名无过颈者，被训练之后，经常嬉戏玩耍于波罗奈的节庆期间。商贾在节日中将食物供给此猴子。无过颈者于第七天节日游玩时，将猴子放在红木篮内，用木枝狠狠敲打，之后将其绑缚并入睡。猴子挣脱后攀上栴檀树，吃着栴檀果坐着。此时法觉者见猴子说：“这正是我放生以往的因缘所在。”他与猴子相谈，并吟唱第一偈言：
§80
80.
‘‘Dhuttomhi samma sumukha, jūte akkhaparājito;
‘断恶行，心正开，眼不退，慧明朗。’
Harehi ambapakkāni, vīriyaṃ te bhakkhayāmase’’ti.
『哈蕾』者，成熟的果实；『阿罕巴帕迦尼』者，湿润之意。谓汝勤勉努力，坚毅精进于饮食之勤。
Tattha akkhaparājitoti akkhehi parājito. Harehīti pātehi. Ayameva vā pāṭho.
此处『阿卡帕拉吉陀』者，谓被声音所挫败；『哈蕾』指以饮料相称。此即为诵读版本之一。
Taṃ sutvā makkaṭo sesagāthā abhāsi –
闻此，猴子以末章歌颂曰——
§81
81.
‘‘Alikaṃ vata maṃ samma, abhūtena pasaṃsasi;
『诚然，汝肃然正直，非虚妄而称赞；』
Ko te suto vā diṭṭho vā, sumukho nāma makkaṭo.
『谁曾亲闻、亲见称汝，名曰『苏穆阔』的猴王？』
§82
82.
‘‘Ajjāpi me taṃ manasi, yaṃ maṃ tvaṃ ahituṇḍika;
『即今日于我心中，犹如利器击打，尔以此为怨敌，』
Dhaññāpaṇaṃ pavisitvā, matto chātaṃ hanāsi maṃ.
进入稻田之后，你用锄头击打我。
§83
83.
‘‘Tāhaṃ saraṃ dukkhaseyyaṃ, api rajjampi kāraye;
‘你连这恶梦也愿意做，甚至还会造绳索；
Nevāhaṃ yācito dajjaṃ, tathā hi bhayatajjito.
我从未请求施舍，正因害怕这个恶梦。
§84
84.
‘‘Yañca jaññā kule jātaṃ, gabbhe tittaṃ amacchariṃ;
且看你生于贱族，胎中有毒、不洁净；
Tena sakhiñca mittañca, dhīro sandhātumarahatī’’ti.
凭此你既是朋友亦是同伴，应当坚忍、明智去承受。’
Tattha alikaṃ vatāti musā vata. Abhūtenāti avijjamānena. Ko teti kva tayā. Sumukhoti sundaramukho. Ahituṇḍikāti taṃ ālapati. ‘‘Ahikoṇḍikā’’tipi pāṭho. Chātanti jighacchābhibhūtaṃ dubbalaṃ kapaṇaṃ. Hanāsīti veḷupesikāya tikkhattuṃ paharasi. Tāhanti taṃ ahaṃ. Saranti saranto. Dukkhaseyyanti tasmiṃ āpaṇe dukkhasayanaṃ. Api rajjampi kārayeti sacepi bārāṇasirajjaṃ gahetvā mayhaṃ datvā maṃ rajjaṃ kāreyyāsi, evampi taṃ nevāhaṃ yācito dajjaṃ, taṃ ekampi ambapakkaṃ ahaṃ tayā yācito na dadeyyaṃ. Kiṃkāraṇā? Tathā hi bhayatajjitoti, tathā hi ahaṃ tayā bhayena tajjitoti attho.
这里所谓‘说谎’者，即虚妄无实者；‘没有发生’谓无明所生。‘谁是？’即‘哪里是？’“脸美者”者，美貌之面。“无门者”谓述说‘无门’者。有“阿祸昆迪卡”之读。‘锄头’指长柄锄头，象征摇动、敲击的工具。“你用锄头击打我”者，意谓你以三芒草刀刃猛击我。我连声喊着逃跑。‘痛苦的床’者，是指这只手臂之上的受苦之床。‘连这恶梦也愿意做’者，即使你拿着巴拉那的绳索给我做绳索，我也未曾请你施舍。就是连一根半熟的芒果，我也不会从你那请求。何故？‘正因害怕……’者，意即我因恐惧你而已放弃了请求施舍。
Gabbhe tittanti subhojanarasena mātukucchiyaṃyeva alaṅkatapaṭiyatte sayanagabbheyeva vā tittaṃ bhogāsāya akapaṇaṃ. Sakhiñca mittañcāti sakhibhāvañca mittabhāvañca tathārūpena kulajātena tittena akapaṇena amaccharinā saddhiṃ paṇḍito sandhātuṃ puna ghaṭetuṃ arahati, tayā pana kapaṇena ahituṇḍikena saddhiṃ ko mittabhāvaṃ puna ghaṭetunti attho. Evañca pana vatvā vānaro vanaṃ sahasā pāvisi.
在子宫内产生烦恼的欲望，就如同用适宜的装饰品装饰母衣一般，难以舍弃地贪恋于欲趣享受。所谓友情与同伴，即友情之情与同伴之情，乃是由同族所生的烦恼和不舍之心，因而聪慧者能够重新聚合；藉由这种不舍，如同无暴风的鸭嘴鸟能够再次聚合友情与同伴关系。这就是涵义。于是，猴子突然进入森林。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā ahituṇḍiko mahallako ahosi, makkaṭo sāmaṇero, dhaññavāṇijo pana ahameva ahosi’’nti.
世尊摄取这部法的宣说，作了本生故事的解释，曰：‘当时无暴风的鸭嘴鸟是一位长老，猴子是沙玛内拉，而富有的商人正是我自己。’
Ahituṇḍikajātakavaṇṇanā pañcamā. · 蛇口本生注疏第五。
[366] 6. Gumbiyajātakavaṇṇanā
第六 玻蜜耶本生的说明
Madhuvaṇṇaṃmadhurasanti idaṃ satthā jetavane viharanto ukkaṇṭhitabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Tañhi satthā ‘‘saccaṃ kira tvaṃ bhikkhu ukkaṇṭhitosī’’ti pucchitvā ‘‘saccaṃ, bhante’’ti vutte ‘‘kiṃ disvā’’ti vatvā ‘‘alaṅkatamātugāma’’nti vutte ‘‘bhikkhu ime pañca kāmaguṇā nāma ekena gumbiyena yakkhena halāhalavisaṃ pakkhipitvā magge ṭhapitamadhusadisā’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.
“甘美色、甘美味”，这是世尊在揭伽林里对一位烦恼动摇的比库所阐述的教诲。他曾问：“的确，你是非常烦扰不安的比库吗？”对方回应：“是的，尊者。”于是世尊再问：“看到了什么？”对方答道：“装饰华美的母熊。”世尊说：“那些比库被一只毒蝎般的夜叉用毒药射中，引发了甘美的幻象，置于正道中。”世尊因而请求那位比库回忆过去。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto satthavāhakule nibbattitvā vayappatto bārāṇasito pañcahi sakaṭasatehi bhaṇḍaṃ ādāya vohāratthāya gacchanto mahāvattaniaṭavidvāraṃ patvā satthake sannipātāpetvā ‘‘ambho, imasmiṃ magge visapaṇṇapupphaphalādīni atthi, tumhe kiñci akhāditapubbaṃ khādantā maṃ apucchitvā mā khādittha, amanussāpi visaṃ pakkhipitvā bhattapuṭamadhukaphalāni magge ṭhapenti, tānipi maṃ anāpucchitvā mā khāditthā’’ti ovādaṃ datvā maggaṃ paṭipajji. Atheko gumbiyo nāma yakkho aṭaviyā majjhaṭṭhāne magge paṇṇāni attharitvā halāhalavisasaṃyuttāni madhupiṇḍāni ṭhapetvā sayaṃ maggasāmante madhuṃ gaṇhanto viya rukkhe koṭṭento vicarati. Ajānantā ‘‘puññatthāya ṭhapitāni bhavissantī’’ti khāditvā jīvitakkhayaṃ pāpuṇanti. Amanussā āgantvā te khādanti. Bodhisattassa satthakamanussāpi tāni disvā ekacce lolajātikā adhivāsetuṃ asakkontā khādiṃsu, paṇḍitajātikā ‘‘pucchitvā khādissāmā’’ti gahetvā aṭṭhaṃsu. Bodhisatto te disvā hatthagatāni chaḍḍāpesi, yehi paṭhamataraṃ khāditāni, te mariṃsu. Yehi aḍḍhakhāditāni, tesaṃ vamanavirecanaṃ datvā vantakāle catumadhuraṃ adāsi. Iti te tassa ānubhāvena jīvitaṃ paṭilabhiṃsu. Bodhisatto sotthinā icchitaṭṭhānaṃ gantvā bhaṇḍaṃ vissajjetvā attano gehameva agamāsi. Tamatthaṃ kathento satthā imā abhisambuddhagāthā abhāsi –
过去，在婆罗门婆娑多统治的巴拉那西国，菩提萨和世尊的教师族分三宝使者诞生，年迈的巴拉那西人携带五百辆车的货物，为了送礼前往玛哈瓦他尼亚城郊，途中跌倒，召集世尊予以指教，说：“朋友们，道路上有含毒花果等物，众人食用未曾事先询问我，请勿取食；即使是非人也会投掷毒物，在饭匣中置放蜜果，亦未询问我，请勿食用。”世尊给予劝诫后，继续前行。曾有一只名为玻蜜耶的夜叉，住于森林中心，在路中央安置叶片和毒药蜜团，自己如同采集蜜一样在树上穿梭。无知者因误以为是为功德而设，食用后必遭生命终结。非人来临时便被所食。菩提萨见此情形，有些懒惰之出生的生灵不能持守，便食用；聪明之出生者则说：“询问后再食。”遂取得八枚食用。菩提萨见之，即以手指弹开，首批食用者死去。中等食用者，给予催吐吐出，换新鲜甘露。因如此，他们得以存活。菩提萨欲求清净所，放下财物，回归自己住所。为此而说，世尊唱诵此阿毗三耶歌谣——
§85
85.
‘‘Madhuvaṇṇaṃ madhurasaṃ, madhugandhaṃ visaṃ ahu;
“甘美色，甘美味，蜜香带毒”
Gumbiyo ghāsamesāno, araññe odahī visaṃ.
群鹿在森林中啃食草茎，却不知其中藏有毒物。
§86
86.
‘‘Madhu iti maññamānā, ye taṃ visamakhādisuṃ;
他们误以为那是甘露，食用这有毒之物；
Tesaṃ taṃ kaṭukaṃ āsi, maraṇaṃ tenupāgamuṃ.
但那实际上是辛辣苦涩之物，因而导致了死亡。
§87
87.
‘‘Ye ca kho paṭisaṅkhāya, visaṃ taṃ parivajjayuṃ;
然而那些有觉察的，避开了这些毒物；
Te āturesu sukhitā, ḍayhamānesu nibbutā.
他们因此身体安康，内心平静，痛苦乃至熄灭。
§88
88.
‘‘Evameva manussesu, visaṃ kāmā samohitā;
在人类中亦然，欲望如同毒物，迷惑着众生。
Āmisaṃ bandhanañcetaṃ, maccuveso guhāsayo.
此处所谓“饮食之缚”，即指死亡之胎藏空间。
§89
89.
‘‘Evameva ime kāme, āturā paricārike;
『正如这些欲乐，扰乱者与服侍者一般，』
Ye sadā parivajjenti, saṅgaṃ loke upaccagu’’nti.
『那些常常弃绝它们的人，于世间离欲远行。』
Tattha gumbiyoti tasmiṃ vanagumbe vicaraṇena evaṃladdhanāmo yakkho. Ghāsamesānoti ‘‘taṃ visaṃ khāditvā mate khādissāmī’’ti evaṃ attano ghāsaṃ pariyesanto. Odahīti taṃ madhunā samānavaṇṇagandharasaṃ visaṃ nikkhipi. Kaṭukaṃ āsīti tikhiṇaṃ ahosi. Maraṇaṃ tenupāgamunti tena visena te sattā maraṇaṃ upagatā.
此中“居室鬼”指居于森林洞穴的名为“树穴游走者”的夜叉。所谓“食草鬼”者，是云：『吞食毒草后，将食我之毒草。』如此追觅自身毒草。『灼烧者』者，隐喻因此毒草散发甘香的毒药。如苦之意，极为辛辣。死至必至，由于这种毒药，众生便遭逢死亡来临。
Āturesūti visavegena āsannamaraṇesu. Ḍayhamānesūti visatejeneva ḍayhamānesu. Visaṃ kāmā samohitāti yathā tasmiṃ vattanimahāmagge visaṃ samohitaṃ nikkhittaṃ, evaṃ manussesupi ye ete rūpādayo pañca vatthukāmā tattha tattha samohitā nikkhittā, te ‘‘visa’’nti veditabbā. Āmisaṃ bandhanañcetanti ete pañca kāmaguṇā nāma evaṃ imassa macchabhūtassa lokassa mārabālisikena pakkhittaṃ āmisañceva , bhavābhavato nikkhamituṃ appadānena anduādippabhedaṃ nānappakāraṃ bandhanañca. Maccuveso guhāsayoti sarīraguhāya vasanako maraṇamaccuveso.
『扰乱者』指毒药速度迅速引致临终。『灼烧者』如烈火般使其痛苦。所谓毒药欲乐惑乱，是谓在此浊世大道上毒药陷阱使诸人着迷，如彼诸色等五欲境界屡屡陷入。此五欲特征即名为“毒”者应被认知。所谓饮食之缚，指此五种欲性，乃世间如鱼对水般，魔逆势力扩散如毒，虽少出口亦有多变形式缠住生死流转。所谓“死亡胎藏洞穴”，比喻藏于身躯内之死胎毗邻仪，肉身洞穴中之死亡胎藏。
Evameva ime kāmeti yathā vattanimahāmagge visaṃ nikkhittaṃ, evaṃ tattha tattha nikkhitte ime kāme. Āturāti ekantamaraṇadhammatāya āturā āsannamaraṇā paṇḍitamanussā. Paricāriketi kilesaparicārike kilesabandhake. Ye sadā parivajjentīti ye vuttappakārā paṇḍitapurisā niccaṃ evarūpe kāme vajjenti. Saṅgaṃ loketi loke saṅganaṭṭhena ‘‘saṅga’’nti laddhanāmaṃ rāgādibhedaṃ kilesajātaṃ. Upaccagunti atītā nāmāti veditabbā, atikkamantīti vā attho.
亦如前述大道上毒药反复出现，彼处彼地诸欲乐同样不断掩显。所谓扰乱者，即专于临终法则之临终智者；所谓服侍者，为烦恼之侍者即烦恼之缚。所谓常常弃绝者，即依其礼法常常抛弃此类欲乐的智者。所谓世间之结者，乃以世间忧恼集合之义，因爱欲等烦恼生起之结缚。所谓「遗弃」应当解为超越过去之义。
Satthā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne ukkaṇṭhitabhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tadā satthavāho ahameva ahosinti.
师长宣说真理，启示生死因缘，比库因渴望尽报而坚立于初果道境。于是法轮之担者自称正是那人。
Gumbiyajātakavaṇṇanā chaṭṭhā. · 贡比亚本生注疏第六。
[367] 7. Sāḷiyajātakavaṇṇanā
【367】七、稗梨生经述
Yvāyaṃ sāḷiyachāpotīti idaṃ satthā veḷuvane viharanto ‘‘āvuso, devadatto tāsakārakopi bhavituṃ nāsakkhī’’ti vacanaṃ ārabbha kathesi. Tadā hi satthā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa mama tāsakārakopi bhavituṃ nāsakkhī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
有一称为稗梨叉子者，时师长在树林中行住，对侍者言：“天子迦叶陀，亦不能成为稗梨叉子。”时法轮之担者告曰：“不，诸比库！正在此时，先世便不能成为我的稗梨叉子。”以此引过去事。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto gāmake kuṭumbikakule nibbattitvā taruṇakāle paṃsukīḷakehi dārakehi saddhiṃ gāmadvāre nigrodharukkhamūle kīḷati. Tadā eko dubbalavejjo gāme kiñci alabhitvā nikkhamanto taṃ ṭhānaṃ patvā ekaṃ sappaṃ viṭapabbhantarena sīsaṃ nīharitvā niddāyantaṃ disvā ‘‘mayā gāme kiñci na laddhaṃ, ime dārake vañcetvā sappena ḍaṃsāpetvā tikicchitvā kiñcideva gaṇhissāmī’’ti cintetvā bodhisattaṃ āha ‘‘sace sāḷiyachāpaṃ passeyyāsi, gaṇheyyāsī’’ti. ‘‘Āma, gaṇheyya’’nti . ‘‘Passeso viṭapabbhantare sayito’’ti. So tassa sappabhāvaṃ ajānanto rukkhaṃ āruyha taṃ gīvāyaṃ gahetvā ‘‘sappo’’ti ñatvā nivattituṃ adento suggahitaṃ gahetvā vegena khipi. So gantvā vejjassa gīvāyaṃ patito gīvaṃ paliveṭhetvā ‘‘kara karā’’ti ḍaṃsitvā tattheva naṃ pātetvā palāyi. Manussā parivārayiṃsu.
往昔在巴拉那城，菩提萨埵出生于婆罗门家族，年少时与穷苦童子同戏于村门无花果树下。一痴弱兽医未得医材出村，遇见菩提萨埵，见其背负一蛇伏于树间，忆念：“我村无所获，若得见稗梨叉子，当以毒蛇灌咬，医治之。”菩提萨埵答曰：“是，愿我得之。”兽医将蛇携起而去，落地后蛇回转反击，兽医惧逃。村民围观。
Mahāsatto sampattaparisāya dhammaṃ desento imā gāthā abhāsi –
伟人于僧众面前宣说佛法而作此偈曰——
§90
90.
‘‘Yvāyaṃ sāḷiyachāpoti, kaṇhasappaṃ agāhayi;
“此人即是稗梨叉子，曾潜沉黑蛇之毒；
Tena sappenayaṃ daṭṭho, hato pāpānusāsako.
由此可见，那个恶导者已经被镇压，他因恶行而被制伏。
§91
91.
‘‘Ahantāramahantāraṃ, yo naro hantumicchati;
『谋害者欲图杀害大敌，』
Evaṃ so nihato seti, yathāyaṃ puriso hato.
『如此，他就被杀死，这如同此人在此处被杀。』
§92
92.
‘‘Ahantāramaghātentaṃ , yo naro hantumicchati;
『欲图杀害无害者者，』
Evaṃ so nihato seti, yathāyaṃ puriso hato.
『如此，他亦被镇压，这如同此人在此处被杀。』
§93
93.
‘‘Yathā paṃsumuṭṭhiṃ puriso, paṭivātaṃ paṭikkhipe;
『如同人将一把尘土抛向逆风，』
Tameva so rajo hanti, tathāyaṃ puriso hato.
正如污垢能毁坏，人在此亦如被害之人。
§94
94.
‘‘Yo appaduṭṭhassa narassa dussati, suddhassa posassa anaṅgaṇassa;
「那憎恶恶人、怨恨清净、纯洁无瑕者，
Tameva bālaṃ pacceti pāpaṃ, sukhumo rajo paṭivātaṃva khitto’’ti.
他反而怨恨愚昧者，如同轻微污垢被风吹散一般。」
Tattha yvāyanti yo ayaṃ, ayameva vā pāṭho. Sappenayanti so ayaṃ tena sappena daṭṭho. Pāpānusāsakoti pāpakaṃ anusāsako.
此处说“淹没”的，就是这；“这条路”亦然。由此它被称为被淹没的。称之为恶的教导者，就是指恶劣的引导者。
Ahantāranti apaharantaṃ. Ahantāranti amārentaṃ. Setīti matasayanaṃ sayati. Aghātentanti amārentaṃ. Suddhassāti niraparādhassa. Posassāti sattassa. Anaṅgaṇassāti idampi niraparādhabhāvaññeva sandhāya vuttaṃ. Paccetīti kammasarikkhakaṃ hutvā patieti.
称作‘杀害者’是指夺取生命者，‘杀害者’亦是指使人死亡者。‘净土’指被认为的静卧地。称呼‘害命者’为杀害者。‘清净者’指无过失者。‘养护者’指众生。‘无瑕者’即恰为无过失之意。‘怨恨’指如同业蛛网般纠缠着而沉沦。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā dubbalavejjo devadatto ahosi, paṇḍitadārako pana ahameva ahosi’’nti.
佛陀取此法说及以示例：‘昔时瘦弱虚弱的德瓦达多为恶人，而我正是贤慧的弟子。’
Sāḷiyajātakavaṇṇanā sattamā. · 《沙离亚本生注》第七。
[368] 8. Tacasārajātakavaṇṇanā
【368】八、瞎眼猪生经注释
Amittahatthatthagatāti idaṃ satthā jetavane viharanto paññāpāramiṃ ārabbha kathesi. Tadā hi satthā ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi tathāgato paññavā upāyakusaloyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
世尊在竹林精舍安住时，开始讲述般若波罗蜜德法门。彼时世尊告诫诸比库：『诸比库，现今这时，前世如来都是有智慧且善巧方便的。』说罢，便将过往事例带出。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto gāmake kuṭumbikakule nibbattitvāti sabbaṃ purimajātakaniyāmeneva kathetabbaṃ. Idha pana vejje mate gāmavāsino manussā ‘‘manussamārakā’’ti te dārake kudaṇḍakehi bandhitvā ‘‘rañño dassessāmā’’ti bārāṇasiṃ nayiṃsu. Bodhisatto antarāmaggeyeva sesadārakānaṃ ovādaṃ adāsi ‘‘tumhe mā bhāyatha, rājānaṃ disvāpi abhītā tuṭṭhindriyā bhaveyyātha, rājā amhehi saddhiṃ paṭhamataraṃ kathessati, tato paṭṭhāya ahaṃ jānissāmī’’ti. Te ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā tathā kariṃsu. Rājā te abhīte tuṭṭhindriye disvā ‘‘ime ‘manussamārakā’ti kudaṇḍakabaddhā ānītā, evarūpaṃ dukkhaṃ pattāpi na bhāyanti, tuṭṭhindriyāyeva, kiṃ nu kho etesaṃ asocanakāraṇaṃ, pucchissāmi ne’’ti pucchanto paṭhamaṃ gāthamāha –
过去在巴拉那城，菩萨修成佛道之前，降生于婆罗门家庭一乡村，如同所有前生经卷中的故事一样。此时医师出身的村民认为人间有“人妖”，于是用枷锁捆绑这些孩童，打算献给国王观看。菩萨当时正生活于乡间，他立即对这些囚绑之孩儿说：『你们勿需恐惧，即使国王来看，也不用害怕禁欲律戒；国王必先与我们共语，然后我自会知晓后续。』孩儿们闻语，赞叹说道『善哉』，便照此行事。国王见那些“人妖”被用枷锁捆绑，仍不忧惧禁欲律戒而自得快乐，便发问为何不生悲悯之心，于是唱出首句偈语。
§95
95.
‘‘Amittahatthatthagatā, tacasārasamappitā;
『以敌虎般若慧眼，犹如瞎眼猪般盲目；
Pasannamukhavaṇṇāttha, kasmā tumhe na socathā’’ti.
面色和悦皮肤明净，尔等为何不生悲悯』？
Tattha amittahatthatthagatāti kudaṇḍakehi gīvāyaṃ bandhitvā ānentānaṃ amittānaṃ hatthagatā. Tacasārasamappitāti veḷudaṇḍakehi baddhattā evamāha. Kasmāti ‘‘evarūpaṃ byasanaṃ pattāpi tumhe kiṃkāraṇā na socathā’’ti pucchati.
此处“敌虎般若慧眼”指那些用枷锁捆裸的孩童恶虎般的凶残外相；“瞎眼猪”指被捆者因蒙蔽而盲目无知。七人被枷束，那是被困 <病苦之俗>，因此发问何以在遭此灾难时，不能生起悲悯之心？
Taṃ sutvā bodhisatto sesagāthā abhāsi –
听闻此事，菩萨便吟诵余句，开示说—
§96
96.
‘‘Na socanāya paridevanāya, atthova labbho api appakopi;
『非为忧伤或哀叹而言，虽得利益亦微不足道；
Socantamenaṃ dukhitaṃ viditvā, paccatthikā attamanā bhavanti.
乃见忧伤苦恼之人，知其苦因而自觉痛切。
§97
97.
‘‘Yato ca kho paṇḍito āpadāsu, na vedhatī atthavinicchayaññū;
凡智者于困厄之际，不被利益得失所动摇；
Paccatthikāssa dukhitā bhavanti, disvā mukhaṃ avikāraṃ purāṇaṃ.
反为他人所苦而心生怜悯，见其容颜依旧无改。
§98
98.
‘‘Jappena mantena subhāsitena, anuppadānena paveṇiyā vā;
通过持诵言语庄严美妙，或以正念相应佳妙辅佐；
Yathā yathā yattha labhetha atthaṃ, tathā tathā tattha parakkameyya.
如同在何处获得利益，便应当在何处勇猛精进。
§99
99.
‘‘Yato ca jāneyya alabbhaneyyo, mayāva aññena vā esa attho;
所谓“因为此处应当知晓，或我或他人，此利益不可得；
Asocamāno adhivāsayeyya, kammaṃ daḷhaṃ kinti karomi dānī’’ti.
于是感到悲伤忧愁，停留于此，心念‘我原先所为的坚固功德，现在不能再现’。”
Tattha atthoti vuḍḍhi. Paccatthikā attamanāti etaṃ purisaṃ socantaṃ dukkhitaṃ viditvā paccāmittā tuṭṭhacittā honti. Tesaṃ tussanakāraṇaṃ nāma paṇḍitena kātuṃ na vaṭṭatīti dīpeti . Yatoti yadā. Na vedhatīti cittutrāsabhayena na kampati. Atthavinicchayaññūti tassa tassa atthassa vinicchayakusalo.
这里的‘利益’是增长或长进。‘相对者我者’指人知晓该人忧伤苦恼后，他人便心满意足。对此感到高兴的缘故，如瑜伽行者所说，此法不可为博学者所为。‘何时’者，当心灵不为惊惧所动摇时。‘具利益究竟者’即各自利益洞察及判断精熟者。
Jappenāti mantaparijappanena. Mantenāti paṇḍitehi saddhiṃ mantaggahaṇena. Subhāsitenāti piyavacanena. Anuppadānenāti lañjadānena. Paveṇiyāti kulavaṃsena. Idaṃ vuttaṃ hoti – mahārāja, paṇḍitena nāma āpadāsu uppannāsu na socitabbaṃ na kilamitabbaṃ, imesu pana pañcasu kāraṇesu aññataravasena paccāmittā jinitabbā. Sace hi sakkoti, mantaṃ parijappitvā mukhabandhanaṃ katvāpi te jinitabbā, tathā asakkontena paṇḍitehi saddhiṃ mantetvā ekaṃ upāyaṃ sallakkhetvā jinitabbā, piyavacanaṃ vattuṃ sakkontena piyaṃ vatvāpi te jinitabbā, tathā asakkontena vinicchayāmaccānaṃ lañjaṃ datvāpi jinitabbā, tathā asakkontena kulavaṃsaṃ kathetvā ‘‘mayaṃ asukapaveṇiyā āgatā, tumhākañca amhākañca ekova pubbapuriso’’ti evaṃ vijjamānañātikoṭiṃ ghaṭetvāpi jinitabbā evāti. Yathā yathāti etesu pañcasu kāraṇesu yena yena kāraṇena yattha yattha attano vuḍḍhiṃ labheyya. Tathā tathāti tena tena kāraṇena tattha tattha parakkameyya, parakkamaṃ katvā paccatthike jineyyāti adhippāyo.
“称颂者”指言语赞美。“称意者”乃智慧者共赞之行为。“善言者”即以悦人言辞劝说。“赐福者”指以赐与给予为善功。“世家者”乃有贵族血统。此言出自一说：“尊贵国王，学者云：遭逢困厄时不应忧伤或害怕，但于五种缘故中，须以别的方法服服帖帖战胜彼此。倘若能，应当以称颂赞美、闭口不言阻止纷争；如不善者，亦须与智者共议定一法战胜之；以悦人言辞说服对方，即使非善者；令困厄者以甘言安慰；以世家血统论述令其折服曰‘吾等非浅陋之人，乃爹孙祖宗’，并以知识因缘制伏对方。”这里‘如是我闻’即：于五种因缘，随所因缘，随处所达其自身之增长；如是随处精进，取胜彼此，此为主要之方策。
Yato ca jāneyyāti yadā pana jāneyya, mayā vā aññena vā esa attho alabbhaneyyo nānappakārena vāyamitvāpi na sakkā laddhuṃ, tadā paṇḍito puriso asocamāno akilamamāno ‘‘mayā pubbe katakammaṃ daḷhaṃ thiraṃ na sakkā paṭibāhituṃ, idāni kiṃ sakkā kātu’’nti adhivāsayeyyāti.
“所应知者”者，谓当知此利益不可得；若不论我说或他人说，尽管多方努力，亦不能获得利益，时乃智者观感伤心不安，思惟‘我昔日所造坚实稳固功德，此刻不能达到，今又当作何’而停留于此。
Rājā bodhisattassa dhammakathaṃ sutvā kammaṃ sodhetvā niddosabhāvaṃ ñatvā kudaṇḍake harāpetvā mahāsattassa mahantaṃ yasaṃ datvā attano atthadhammaanusāsakaṃ amaccaratanaṃ akāsi, sesadārakānampi yasaṃ datvā ṭhānantarāni adāsi.
国王闻知菩萨的法语，净除业障，了知无瞋恨之性，便把小矛赐予童子，给予这位伟大的大士极大的名誉，作为自己的护法教师度过生命，还赠与护法教师的子孙名誉，务使他们居无定所。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi ‘‘tadā bārāṇasirājā ānando ahosi, dārakā therānutherā, paṇḍitadārako pana ahameva ahosi’’nti.
世尊导引这法讯，讲述过去生的故事，说：『当时巴拉那西国王是安那多，孩童分为长老与非长老，而贤明之孩童则是我自己。』
Tacasārajātakavaṇṇanā aṭṭhamā. · 《德咖萨拉本生注》第八。
[369] 9. Mittavindakajātakavaṇṇanā
第九 友捕者本生注释
Kyāhaṃdevānamakaranti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ dubbacabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Vatthu mahāmittavindakajātake (jā. 1.5.100 ādayo) āvi bhavissati. Ayaṃ pana mittavindako samudde khitto atriccho hutvā purato gantvā nerayikasattānaṃ paccanaṭṭhānaṃ ussadanirayaṃ disvā ‘‘ekaṃ nagara’’nti saññāya pavisitvā khuracakkaṃ assādesi. Tadā bodhisatto devaputto hutvā ussadanirayacārikaṃ carati. So taṃ disvā pucchanto paṭhamaṃ gāthamāha –
佛在祇树给天人说法时，有一比库行恶，佛开示此事发生于《大友捕者本生》故事（本生一百零五章之一百五十页）。此友捕者因灭顶海，三心不善，前往狱卒之家，看到恶道众生的剥魂地狱，心中生思：『此一城邑』，识念入内，召唤短轮车。那时菩萨化作天子，行于剥魂地狱。见此情景，询问其由，第一句为：
§100
100.
‘‘Kyāhaṃ devānamakaraṃ, kiṃ pāpaṃ pakataṃ mayā;
『何故造此天人界，何恶我所犯』？
Yaṃ me sirasmiṃ ohacca, cakkaṃ bhamati matthake’’ti.
所谓‘我头上有热气，眼睛在头顶旋转’，意指头部感受到一种灼热，双眼似乎在头顶转动。
Tattha kyāhaṃ devānamakaranti sāmi devaputta, kiṃ nāma ahaṃ devānaṃ akariṃ, kiṃ maṃ devā pothentīti. Kiṃ pāpaṃ pakataṃ mayāti dukkhamahantatāya vedanāppatto attanā kataṃ pāpaṃ asallakkhento evamāha. Yaṃ meti yena pāpena mama sirasmiṃ ohacca ohanitvā idaṃ khuracakkaṃ mama matthake bhamati, taṃ kiṃ nāmāti?
对此，天人子称：‘天众为何如此？为何我对天众无所不为？天众为何要责骂我？我所作恶业虽未显著，但因极大痛苦之苦受，我自身未察觉所作恶亦不放弃，故如此。有人言：“我的头上有因恶业而起的热气，烧灼并使眼轮于头顶旋转”，这该称为何名？’
Taṃ sutvā bodhisatto dutiyaṃ gāthamāha –
闻此，觉者说出第二句偈言——
§101
101.
‘‘Atikkamma ramaṇakaṃ, sadāmattañca dūbhakaṃ;
‘超越了适宜之地，常饮恶水草；
Brahmattarañca pāsādaṃ, kenatthena idhāgato’’ti.
又去梵天之宫，为何而来到此处？’
Tattha ramaṇakanti phalikapāsādaṃ. Sadāmattanti rajatapāsādaṃ. Dūbhakanti maṇipāsādaṃ. Brahmattarañca pāsādanti suvaṇṇapāsādañca. Kenatthenāti tvaṃ etesu ramaṇakādīsu catasso aṭṭha soḷasa dvattiṃsāti etā devadhītaro pahāya te pāsāde atikkamitvā kena kāraṇena idha āgatoti.
是处所称的罗摩那殿。所谓萨达曼殿者，为银殿。所谓杜婆殿者，为宝石殿。又所谓梵天殿及黄金殿皆是殿宇。为何如是？就是说你这等诸殿：罗摩那等四、八、十六、三十二……这些天女舍弃其他天界建筑，超出诸殿进入此处，是因何故而至？
Tato mittavindako tatiyaṃ gāthamāha –
于是友伴发现者说出第三偈：
§102
102.
‘‘Ito bahutarā bhogā, atra maññe bhavissare;
“此方有更多不同享乐，彼方我想不会有；
Iti etāya saññāya, passa maṃ byasanaṃ gata’’nti.
凭此种印象，你看我厄运已消失。”
Tattha ito bahutarāti imesu catūsu pāsādesu bhogehi atirekatarā bhavissanti.
是处“此方更多”者，说的是这四殿享乐外将有更多享乐。
Tato bodhisatto sesagāthā abhāsi –
尔时，发心菩萨说了余下偈语——
§103
103.
‘‘Catubbhi aṭṭhajjhagamā, aṭṭhāhipi ca soḷasa;
『四种断除八种，八又乘十六成；
Soḷasāhi ca bāttiṃsa, atricchaṃ cakkamāsado;
十六及三十二，欲除无眼者；
Icchāhatassa posassa, cakkaṃ bhamati matthake.
欲爱之者、种子者，心轮旋转于顶。
§104
104.
‘‘Uparivisālā duppūrā, icchā visaṭagāminī;
『广大的贪欲难以满足，渴望不断地展开』，
Ye ca taṃ anugijjhanti, te honti cakkadhārino’’ti.
『那些追随这种贪欲的人，便是持有世间法轮者』。
Tattha uparivisālāti mittavindaka taṇhā nāmesā āseviyamānā uparivisālā hoti patthaṭā, mahāsamuddo viya duppūrā, rūpādīsu ārammaṇesu taṃ taṃ ārammaṇaṃ icchamānāya icchāya patthaṭāya visaṭagāminī, tasmā ye purisā taṃ evarūpaṃ taṇhaṃ anugijjhanti, punappunaṃ giddhā hutvā gaṇhanti. Te honti cakkadhārinoti te etaṃ khuracakkaṃ dhārentīti vadati.
此处『广大』者，谓如意贪欲如友人猎获之贪欲植根，名为『广大的贪欲』；『难以满足』者，谓彼贪如大海般无边，难以满足；于诸色等境界中，随取所欲，此贪欲因而不断展开。故而，凡追随此等贪欲之人，常如鹰隼般，一次又一次不断执取。谓持有世间法轮者者，即此等人持有轮回之法轮也。
Mittavindakaṃ pana kathentameva nipisamānaṃ taṃ khuracakkaṃ bhassi, tena so puna kathetuṃ nāsakkhi. Devaputto attano devaṭṭhānameva gato.
此处谓猎获贪欲者正用手锤击法轮，令其难以再生说。天子往自身之天界去。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā mittavindako dubbacabhikkhu ahosi, devaputto pana ahameva ahosi’’nti.
佛陀设此法义教学时，引出缘生故事，谓当时猎获贪欲者是不善的比库，天子则是我自己。
Mittavindakajātakavaṇṇanā navamā. · 《弥德温德咖本生注》第九。
[370] 10. Palāsajātakavaṇṇanā
[370] 十、巴拉萨本生故事注释
Haṃso palāsamavacāti idaṃ satthā jetavane viharanto kilesaniggahaṃ ārabbha kathesi. Vatthu paññāsajātake āvi bhavissati. Idha pana satthā bhikkhū āmantetvā ‘‘bhikkhave, kileso nāma āsaṅkitabbova, appamattako samānopi nigrodhagaccho viya vināsaṃ pāpeti, porāṇakapaṇḍitāpi āsaṅkitabbaṃ āsaṅkiṃsuyevā’’ti vatvā atītaṃ āhari.
天鹅与无花木相似，此为导师在诃柘林安住时，起始说苦染缚缚的法门。此事将出现于五十部本生经中。在此，导师召集比库们说：「比库们，所谓烦恼，是不应依附的东西，稍有粗心，正如同独自一株似榕树般的无花树会遭毁坏，即使是古老的智者也会依附，因此我已生起了不依附的念头。」说此，带出了往昔因缘。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto suvaṇṇahaṃsayoniyaṃ nibbattitvā vayappatto cittakūṭapabbate suvaṇṇaguhāyaṃ vasanto himavantapadese jātassare sayaṃjātasāliṃ khāditvā āgacchati. Tassa gamanāgamanamagge mahāpalāsarukkho ahosi. So gacchantopi tattha vissamitvā gacchati, āgacchantopi tattha vissamitvā āgacchati . Athassa tasmiṃ rukkhe nibbattadevatāya saddhiṃ vissāso ahosi. Aparabhāge ekā sakuṇikā ekasmiṃ nigrodharukkhe nigrodhapakkaṃ khāditvā āgantvā tasmiṃ palāsarukkhe nisīditvā viṭapantare vaccaṃ pātesi. Tattha nigrodhagaccho jāto, so caturaṅgulamattakāle rattaṅkurapalāsatāya sobhati. Haṃsarājā taṃ disvā rukkhadevataṃ āmantetvā ‘‘samma palāsa, nigrodho nāma yamhi rukkhe jāyati, vaḍḍhanto taṃ nāseti, imassa vaḍḍhituṃ mā deti, vimānaṃ te nāsessati, paṭikacceva naṃ uddharitvā chaḍḍehi, āsaṅkitabbayuttakaṃ nāma āsaṅkituṃ vaṭṭatī’’ti palāsadevatāya saddhiṃ mantento paṭhamaṃ gāthamāha –
往昔时，菩萨在巴拉那城使婆罗门达特王朝繁盛之后，投生于天鹅世家。年长后居住于金刚山脉的金洞中，食用自生沙梨树果实而来。往返途中，于一处有一巨大的无花树。虽行于树下，心生厌倦；归时亦是如此。在那树上，有一树神与之同在。另一端，一只小鸟来到无花树上啄食花果，然后飞至无花树旁的无花枷树林坐下，在空旷山谷中鸣叫。该无花树刚长出时，枝条形如四指，呈红色，花如红榕花。天鹅王见此，邀请树神说：「此树乃无花树，成长后最终将灭亡。莫使其成长，否则将危害你的住所。若有必要，就将其拔起丢弃。应怀不依附之心，方能避免依附烦恼。」于是，天鹅王与树神共商，并作出第一首偈言——
§105
105.
‘‘Haṃso palāsamavaca, nigrodho samma jāyati;
「天鹅似无花，正果生无花；
Aṅkasmiṃ te nisinnova, so te mammāni checchatī’’ti.
你栖于枝头，我将剪断你。」
Paṭhamapādo panettha abhisambuddhena hutvā satthārā vutto. Palāsanti palāsadevataṃ. Sammāti vayassa. Aṅkasminti viṭabhiyaṃ. So te mammāni checchatīti so te aṅke saṃvaḍḍho sapatto viya jīvitaṃ chindissatīti attho. Jīvitasaṅkhārā hi idha ‘‘mammānī’’ti vuttā.
此前半偈所成，乃佛陀觉悟后一位导师所说。『无花』指无花树神；『正』指年长。『枝头』即树枝。『我将剪断你』者，乃意指在枝头（即空旷处）将其剪断，象征割断生命线。此意为不依附烦恼，以断生命存在。此处用『生命之缚』为喻，被称为『我的（mammāni）』，乃指生命之系缚。
Taṃ sutvā tassa vacanaṃ agaṇhantī palāsadevatā dutiyaṃ gāthamāha –
听闻彼语后，缠枝神即未接受，第二次吟诵偈颂曰——
§106
106.
‘‘Vaḍḍhatāmeva nigrodho, patiṭṭhassa bhavāmahaṃ;
“长大正如那无忧树，坚固稳立我必当；
Yathā pitā ca mātā ca, evaṃ me so bhavissatī’’ti.
如同父母在我心，依此我亦当如此。”
Tassattho – samma, na tvaṃ jānāsi vaḍḍhatameva esa, ahamassa yathā bālakāle puttānaṃ mātāpitaro patiṭṭhā honti, tathā bhavissāmi, yathā pana saṃvaḍḍhā puttā pacchā mahallakakāle mātāpitūnaṃ patiṭṭhā honti, mayhampi pacchā mahallakakāle evameva so patiṭṭho bhavissatīti.
对此应当知之，非汝未知。正如孩提时儿童依父母为立足，我亦必当如是。又如成年时子女立足于父母，我亦当依此成年稳固立足。
Tato haṃso tatiyaṃ gāthamāha –
随后鸿雁又吟诵第三偈曰——
§107
107.
‘‘Yaṃ tvaṃ aṅkasmiṃ vaḍḍhesi, khīrarukkhaṃ bhayānakaṃ;
『你在树枝上生长的，是令人恐怖的牛奶树；
Āmanta kho taṃ gacchāma, vuḍḍhi massa na ruccatī’’ti.
现在我来向你报告吧，我不喜其增长。』
Tattha yaṃ tvanti yasmā tvaṃ etañca bhayadāyakattena bhayānakaṃ khīrarukkhaṃ sapattaṃ viya aṅke vaḍḍhesi. Āmanta kho tanti tasmā mayaṃ taṃ āmantetvā jānāpetvā gacchāma. Vuḍḍhi massāti assa vuḍḍhi mayhaṃ na ruccatīti.
这里所说的『你』，因为你借着这种令人生畏而恐怖的牛奶树，就像缠绕的蛇一样，在树枝上生长。因此，我等集会后，曾向你报告叫你知道，然后离去。所谓『我不喜欢其增长』，即这增长是我不悦者。
Evañca pana vatvā haṃsarājā pakkhe pasāretvā cittakūṭapabbatameva gato. Tato paṭṭhāya puna nāgacchi. Aparabhāge nigrodho vaḍḍhiṃ, tasmiṃ ekā rukkhadevatāpi nibbatti. So vaḍḍhanto palāsaṃ bhañji, sākhāhi saddhiṃyeva devatāya vimānaṃ pati. Sā tasmiṃ kāle haṃsarañño vacanaṃ sallakkhetvā ‘‘idaṃ anāgatabhayaṃ disvā haṃsarājā kathesi , ahaṃ panassa vacanaṃ nākāsi’’nti paridevamānā catutthaṃ gāthamāha –
说到这里，天鹅王乘翼飞翔，来到心峭山（cittakūṭapabbata）。继而离去。不久，有一无忧树开始生长，其中一树神随之诞生。此树神随着树枝延展，宛如和树神一道组建天宫。那时，天鹅王留下话语的印记，悲伤地说：『我见到了未来的危险，天鹅王述说此事，我却未能打消他的言语。』由此发出第四偈言——
§108
108.
‘‘Idāni kho maṃ bhāyeti, mahānerunidassanaṃ;
‘‘现在正使我恐惧的是，那广大鳄鱼的显现；
Haṃsassa anabhiññāya, mahā me bhayamāgata’’nti.
由于天鹅尚未能认识，巨大的恐怖临至于我’’这是说。
Tattha idāni kho maṃ bhāyetīti ayaṃ nigrodho taruṇakāle tosetvā idāni maṃ bhāyāpeti santāseti. Mahānerunidassananti sinerupabbatasadisaṃ mahantaṃ haṃsarājassa vacanaṃ sutvā ajānitvā taruṇakāleyeva etassa anuddhaṭattā. Mahā me bhayamāgatanti idāni mayhaṃ mahantaṃ bhayaṃ āgatanti paridevi.
这里说“现在正使我恐惧”是指这棵榕树在幼年时兴盛生长，现在反而令我感到害怕和忧虑。所谓广大鳄鱼的显现，是比喻如同鳄鱼山峰一般的巨大威势；这句话为天鹅王所言，他在幼年时未能理解这话的真正含义。所谓“巨大的恐怖降临于我”，表明此时我心中已生起极大的恐惧与不安。
Nigrodhopi vaḍḍhanto sabbaṃ palāsaṃ bhañjitvā khāṇukamattameva akāsi. Devatāya vimānaṃ sabbaṃ antaradhāyi.
那棵榕树虽继续生长，却折断了所有的槐树枝条，只剩树干尚存。仙天之所居的宫殿亦彻底隐没无踪。
§109
109.
‘‘Na tassa vuḍḍhi kusalappasatthā, yo vaḍḍhamāno ghasate patiṭṭhaṃ;
‘‘那种成长，却非善利之所成，虽生长却摧毁其根基的人；
Tassūparodhaṃ parisaṅkamāno, patārayī mūlavadhāya dhīro’’ti. –
在忍受那障碍、而固守之时，谓之具有智慧者。
Pañcamā abhisambuddhagāthā.
第五则正觉者歌颂。
Tattha kusalappasatthāti kusalehi pasatthā. Ghasateti khādati, vināsetīti attho. Patārayīti patarati vāyamati. Idaṃ vuttaṃ hoti – bhikkhave, yo vaḍḍhamāno attano patiṭṭhaṃ nāseti, tassa vuḍḍhi paṇḍitehi na pasatthā, tassa pana abbhantarassa vā bāhirassa vā parissayassa ‘‘ito me uparodho bhavissatī’’ti evaṃ uparodhaṃ vināsaṃ parisaṅkamāno vīro ñāṇasampanno mūlavadhāya parakkamatīti.
其中所谓善恶洁净者，谓善法为纯洁之意。『啃食』意即『破坏』；『毁灭』意即『灭绝』。『忍受』指忍耐、努力之意。此处有言：『比库们，若有人增长时，毁坏自身根基，其增长对智者而言不算纯正；但若其能忍受内外之苦难，断无退转，则谓此障碍虽存，依智慧者以断绝根本之道而胜出。』
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne pañcasatā bhikkhū arahattaṃ pāpuṇiṃsu. Tadā suvaṇṇahaṃso ahameva ahosinti.
世尊广说此法，示现真谛，并引出本事释义；真谛圆满之时，五百比库证得阿拉汉果。乃至当时曰：『我即是那金天鹅。』
Palāsajātakavaṇṇanā dasamā. · 《巴拉萨本生注》第十。
Vaṇṇārohavaggo dutiyo. · 《注释上升品》第二。
3. Aḍḍhavaggo
第三章 诸行品
[371] 1. Dīghītikosalajātakavaṇṇanā
【卷三七一】一、长迦萨罗国生经注释
Evaṃbhūtassate rājāti idaṃ satthā jetavane viharanto kosambake bhaṇḍanakārake ārabbha kathesi. Tesañhi jetavanaṃ āgantvā khamāpanakāle satthā te āmantetvā ‘‘bhikkhave, tumhe mayhaṃ orasā mukhato jātā puttā nāma, puttehi ca pitarā dinnaṃ ovādaṃ bhindituṃ na vaṭṭati, tumhe pana mama ovādaṃ na karittha, porāṇakapaṇḍitā attano mātāpitaro ghātetvā rajjaṃ gahetvā ṭhitacorepi araññe hatthapathaṃ āgate mātāpitūhi dinnaṃ ovādaṃ na bhindissāmāti na mārayiṃsū’’ti vatvā atītaṃ āhari.
此时，世尊住在拘萨罗拘绰城的祗树给孤独园，恰逢有盗贼起事，便开始开示。彼时，这些盗贼来到祗树给孤独园请求宽恕，世尊召集他们，说：『比库们，你们虽是我的子孙，从口中诞生的子女，父母所给予的教诫不可违犯，然你们却不遵守我的教诫。那些世代相传的长老，自己弑母杀父，篡夺王位，甚至从森林里流窜而来，投身大盗之道，面对父母所给予的教诲也不肯投入遵从，也不肯杀害他们。』说完，世尊便讲述了从前事迹。
Imasmiṃ pana jātake dvepi vatthūni. Saṅghabhedakakkhandhake vitthārato āvi bhavissanti. So pana dīghāvukumāro araññe attano aṅke nipannaṃ bārāṇasirājānaṃ cūḷāya gahetvā ‘‘idāni mayhaṃ mātāpitughātakaṃ coraṃ khaṇḍākhaṇḍaṃ katvā chindissāmī’’ti asiṃ ukkhipanto tasmiṃ khaṇe mātāpitūhi dinnaṃ ovādaṃ saritvā ‘‘jīvitaṃ cajantopi tesaṃ ovādaṃ na bhindissāmi, kevalaṃ imaṃ tajjessāmī’’ti cintetvā paṭhamaṃ gāthamāha –
在这因缘经中，有两件事，在集会分裂篇中详细描述。那时，贪图长寿的盗贼年轻头目，在森林里跌倒，抓住韦萨拉城国王的小儿子，立誓说：『现在我要肢解这个弑父弑母的盗贼！』他猛然跳起，旋即听从父母所给予的教诲，说：『即使舍弃生命，也不会违背父母的教诲，只要放弃这条路就行。』于是他思忖着，吟诵首句偈语。
§110
110.
（偈语编号为）一百一十。
‘‘Evaṃbhūtassa te rāja, āgatassa vase mama;
『这位年轻头目啊，你来到这里，住在我这，
Atthi nu koci pariyāyo, yo taṃ dukkhā pamocaye’’ti.
是否有解脱之法，能够消除这些痛苦呢？』
Tattha vase mamāti mama vasaṃ āgatassa. Pariyāyoti kāraṇaṃ.
这里的“住在我这”，指的是“我所住之处”；“解脱”则是指“原因”。
Tato rājā dutiyaṃ gāthamāha –
于是国王又唱第二偈曰：
§111
111.
‘‘Evaṃbhūtassa me tāta, āgatassa vase tava;
‘孩子，为如此所成，当来到你处；
Natthi no koci pariyāyo, yo maṃ dukkhā pamocaye’’ti.
没有他路可转，能令吾脱此苦。’
Tattha noti nipātamatthaṃ, natthi koci pariyāyo, yo maṃ etasmā dukkhā pamocayeti attho.
这里「无」谓否定意，无他迂回反转之义，言无他路，能解我此苦。
Tato bodhisatto avasesagāthā abhāsi –
之后菩提萨埵唱末偈而说：
§112
112.
‘‘Nāññaṃ sucaritaṃ rāja, nāññaṃ rāja subhāsitaṃ;
『无有别的善行，国王，无有别的美言；
Tāyate maraṇakāle, evamevitaraṃ dhanaṃ.
在死亡临近之时，此等财宝便会如是耗尽。』
§113
113.
‘‘Akkocchi maṃ avadhi maṃ, ajini maṃ ahāsi me;
『有人诅咒我，杀害我，侵夺我所有；
Ye ca taṃ upanayhanti, veraṃ tesaṃ na sammati.
而那些怨恨他人的人们，报复并不会止息于彼此。』
§114
114.
‘‘Akkocchi maṃ avadhi maṃ, ajini maṃ ahāsi me;
‘你曾辱骂我、伤害我、杀害我，
Ye ca taṃ nupanayhanti, veraṃ tesūpasammati.
那些怨恨你的人，其怨恨便可平息。','576':'一一五。','577':'以怨报怨，在此从无和合，
§115
115.
‘‘Na hi verena verāni, sammantīdha kudācanaṃ;
『以怨不能止怨，在此世间任何时候』
Averena ca sammanti, esa dhammo sanantano’’nti.
唯有不敌不怨，古法永存。’
Tattha nāññaṃ sucaritanti nāññaṃ sucaritā, ayameva vā pāṭho, ṭhapetvā sucaritaṃ aññaṃ na passāmīti attho. Idha ‘‘sucarita’’ntipi ‘‘subhāsita’’ntipi mātāpitūhi dinnaṃ ovādaṃyeva sandhāyāha. Evamevāti niratthakameva. Idaṃ vuttaṃ hoti – mahārāja, aññatra ovādānusiṭṭhisaṅkhātā sucaritasubhāsitā maraṇakāle tāyituṃ rakkhituṃ samattho nāma añño natthi, yaṃ etaṃ itaraṃ dhanaṃ, taṃ evameva niratthakameva hoti, tvañhi idāni mayhaṃ koṭisatasahassamattampi dhanaṃ dadanto jīvitaṃ na labheyyāsi, tasmā veditabbametaṃ ‘‘dhanato sucaritasubhāsitameva uttaritara’’nti.
此处‘无他良行’与‘无他贤者’之意，乃指本经文中所述，设若别立他良行则不得见矣。谓‘良行’与‘善说’指父母所授之教诲，正表达其一义。若另议之，便全无意义也。此意即成——大王，除了守持教诲与善言，不可能有人能于临终时安慰、保护、拥护他者。若他人财物，亦犹如此无益。譬如今你对我施舍数千万财富亦不得取此命。故须知此谓“财富所及，不如善行善语为胜”。
Sesagāthāsupi ayaṃ saṅkhepattho – mahārāja, ye purisā ‘‘ayaṃ maṃ akkosi, ayaṃ maṃ pahari, ayaṃ maṃ ajini, ayaṃ mama santakaṃ ahāsī’’ti evaṃ veraṃ upanayhanti bandhitvā viya hadaye ṭhapenti, tesaṃ veraṃ na upasammati. Ye ca panetaṃ na upanayhanti hadaye na ṭhapenti, tesaṃ vūpasammati. Verāni hi na kadāci verena sammanti, avereneva pana sammanti. Esa dhammo sanantanoti eso porāṇako dhammo cirakālappavatto sabhāvoti.
余韵偈有此汇义——大王，那些男子心存“他曾怒我，打我，辱我，侮我”，将诸恨仿若束缚心中牢笼者，诸恨不堪安宁。反之，不执此恨，不置于心，心得清净。恨从未以恨息，唯由无恨而息。此理恒常不变，乃古老之理，久传永久，如自然法性也。
Evañca pana vatvā bodhisatto ‘‘ahaṃ, mahārāja, tayi na dubbhāmi, tvaṃ pana maṃ mārehī’’ti tassa hatthe asiṃ ṭhapesi. Rājāpi ‘‘nāhaṃ tayi dubbhāmī’’ti sapathaṃ katvā tena saddhiṃ nagaraṃ gantvā taṃ amaccānaṃ dassetvā ‘‘ayaṃ, bhaṇe, kosalarañño putto dīghāvukumāro nāma, iminā mayhaṃ jīvitaṃ dinnaṃ, na labbhā imaṃ kiñci kātu’’nti vatvā attano dhītaraṃ datvā pitu santake rajje patiṭṭhāpesi. Tato paṭṭhāya ubhopi samaggā sammodamānā rajjaṃ kāresuṃ.
如是佛菩萨言曰：“大王，我不怨恨她，你勿杀我。”尔时，以剑触其手。王誓言：“我不恨她。”遂与之同行示众，言：“此乃迦萨王子，名为长眉少子，曾受我命，无所失。”以其女赠吾，立其父王位。彼此欢聚共治国家。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā mātāpitaro mahārājakulāni ahesuṃ, dīghāvukumāro pana ahameva ahosi’’nti.
佛师将此法说引为本生故事之发端叙述说：“昔日父母、诸大王族俱在，实为吾亦即此长眉少子也。”
Dīghītikosalajātakavaṇṇanā paṭhamā. · 《迪吉提国萨拉本生注》第一。
[372] 2. Migapotakajātakavaṇṇanā
[372] 第二节 麋鹿子本生故事解说
Agārā paccupetassāti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ mahallakaṃ ārabbha kathesi. So kirekaṃ dārakaṃ pabbājesi. Sāmaṇero taṃ sakkaccaṃ upaṭṭhahitvā aparabhāge aphāsukena kālamakāsi. Tassa kālakiriyāya mahallako sokābhibhūto mahantena saddena paridevanto vicari. Bhikkhū saññāpetuṃ asakkontā dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘āvuso, asuko nāma mahallako sāmaṇerassa kālakiriyāya paridevanto vicarati, maraṇassatibhāvanāya paribāhiro eso bhavissatī’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepesa etasmiṃ mate paridevanto vicarī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
所谓舍宅出家者者，谓此：佛当时住于揭德林，起一长者敷演故事。其使一童子入沙弥僧团。沙弥尽心侍奉，后来生病苦恼。长者因童子病中惆怅，悲哀号泣之间，用大声哀叹，诸比库不忍令其哀伤，于法会中欲劝之曰：“同伴，此位长者为沙弥之病痛忧伤，且以思虑死故心神愁闷，恐生他界。”此时佛来，问：“何事今有集聚？”答以缘由复述，并了知以过往往昔事实。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto sakkattaṃ kāresi. Tadā eko kāsiraṭṭhavāsī brāhmaṇo himavantaṃ pavisitvā isipabbajjaṃ pabbajitvā phalāphalehi yāpesi. So ekadivasaṃ araññe ekaṃ matamātikaṃ migapotakaṃ disvā assamaṃ ānetvā gocaraṃ datvā posesi. Migapotako vaḍḍhanto abhirūpo ahosi sobhaggappatto. Tāpaso taṃ attano puttakaṃ katvā pariharati. Ekadivasaṃ migapotako bahuṃ tiṇaṃ khāditvā ajīrakena kālamakāsi. Tāpaso ‘‘putto me mato’’ti paridevanto vicarati. Tadā sakko devarājā lokaṃ pariggaṇhanto taṃ tāpasaṃ disvā ‘‘saṃvejessāmi na’’nti āgantvā ākāse ṭhito paṭhamaṃ gāthamāha –
过去在巴拉那西，菩萨时代曾建立了婆罗门国。那时，有一位居住在迦尸国的婆罗门，进入喜马拉雅山之后出家为沙门，靠果品蔬菜维生。某日，他在森林中见到一只幼鹿，将其带回住处，给予放养照料。幼鹿逐渐健康成长，变得俊美华丽。苦行者将其视若己出，悉心照顾。有一天，幼鹿吃了大量青草，饥饿难忍。苦行者忧伤地思念道：“它是我的儿子啊！”当时，天帝萨咖巡视世间，见到该苦行者，心生怜悯，前来呵护，并在天空中立于云端，诵唱第一偈曰—
§116
116.
一百十六偈
‘‘Agārā paccupetassa, anagārassa te sato;
“宅中有人亡故者，居无宅者其思念；
Samaṇassa na taṃ sādhu, yaṃ petamanusocasī’’ti.
对苦行者非善事，哀悼死人无益处。”
Taṃ sutvā tāpaso dutiyaṃ gāthamāha –
苦行者闻此，又诵第二偈曰—
§117
117.
一百十七偈
‘‘Saṃvāsena have sakka, manussassa migassa vā;
『因共居故，萨咖或人或畜』者，在共同生活的情境中，萨咖天帝或人类、或野兽，
Hadaye jāyate pemaṃ, na taṃ sakkā asocitu’’nti.
『心生爱乐，非彼所能哀伤』者，是其心中产生情爱之感，此情非其所能悲伤，
Tattha na taṃ sakkāti taṃ manussaṃ vā tiracchānaṃ vā na sakkā asocituṃ, socāmiyevāhanti.
『于彼非能悲者，人或畜非所哀，应谓其自哀』者，谓无力为彼悲伤者，不论是人与畜生皆然，其实所谓哀者，即自我伤感也。
Tato sakko dve gāthā abhāsi –
尔时萨咖天帝复述两偈曰：
§118
118.
‘‘Mataṃ marissaṃ rodanti, ye rudanti lapanti ca;
『我所爱者死去者，哭泣者余谓共哭』者，谓爱者逝去者时，哭泣之人以为彼此同哭。
Tasmā tvaṃ isi mā rodi, roditaṃ moghamāhu santo.
因此，你这位尊者，不要哭泣，哭泣被圣者称为无益。
§119
119.
‘‘Roditena have brahme, mato peto samuṭṭhahe;
“以哭泣向梵天供养，致使饿鬼生起；
Sabbe saṅgamma rodāma, aññamaññassa ñātake’’ti.
大家一同哭泣，为彼此的亲属悲痛。”
Tattha marissanti yo idāni marissati, taṃ. Lapanti cāti vilapanti ca. Idaṃ vuttaṃ hoti – ye loke matañca marissantañca rodanti, te rudanti ceva vilapanti ca, tesaṃ assupacchijjanadivaso nāma natthi. Kiṃkāraṇā? Sadāpi matānañca marissantānañca atthitāya. Tasmā tvaṃ isi mā rodi. Kiṃkāraṇā ? Roditaṃ moghamāhu santoti, buddhādayo pana paṇḍitā roditaṃ ‘‘mogha’’nti vadanti. Mato petoti yo esa mato petoti vuccati, yadi so roditena samuṭṭhaheyya, evaṃ sante kiṃ nikkammā acchāma, sabbeva samāgamma aññamaññassa ñātake rodāma. Yasmā pana te roditakāraṇā na uṭṭhahanti, tasmā roditassa moghabhāvaṃ sādheti.
这里所说的“死者”是指现在死去的人，他们被称为死者。讣语中所说的“哭泣者”和“哀号者”是指悲痛哭泣和哀叹的人们。据此，常言道——世间若有人为已故之人哭泣，也为其死者哭泣，这些人既哭泣也哀叹，则这些人并无过错。其原因为何？其故在于始终为死者及其亲属的利益哀伤。因此，你这位尊者不要哭泣。原因何在？因为哭泣是徒劳无功的，如圣子等智者常称哭泣为“徒劳”。所谓的“死者之灵”，指的就是这个死者。如果哭泣能引起死者出现，那既然如此，我们为何不全然都为彼此亲属而哭泣呢？但是因你们哭泣的原因并未得以实现，所以说哭泣是虚妄无益的。
Evaṃ sakkassa kathentassa tāpaso ‘‘niratthakaṃ rodita’’nti sallakkhetvā sakkassa thutiṃ karonto tisso gāthā abhāsi –
如是讲述萨咖时，苦行者称其“无益的哭泣”，以此为标志赞叹萨咖，因而朗诵了三句偈颂——
§120
120.
‘‘Ādittaṃ vata maṃ santaṃ, ghatasittaṃva pāvakaṃ;
『实难忍受者是我安稳苦痛，如同火焰焚烧瓦罐，
Vārinā viya osiñcaṃ, sabbaṃ nibbāpaye daraṃ.
恰如水流渐渐消散，我心中一切烦恼皆得熄灭。』
§121
121.
‘‘Abbahi vata me sallaṃ, yamāsi hadayassitaṃ;
『我心中的箭矢啊，射入心脏深处；
Yo me sokaparetassa, puttasokaṃ apānudi.
他非他人之忧，而是儿子之忧，夺我心中悲痛。』
§122
122.
一百二十二。
‘‘Sohaṃ abbūḷhasallosmi, vītasoko anāvilo;
『我乃是一位心志坚固者，已无忧伤、无浊染；
Na socāmi na rodāmi, tava sutvāna vāsavā’’ti.
不忧悲、不哭泣，因为我听闻了你的话，诸天所言』。
Tattha yamāsīti yaṃ me āsi. Hadayassitanti hadaye nissitaṃ. Apānudīti nīhari. Sakko tāpasassa ovādaṃ datvā sakaṭṭhānameva gato.
此处“yamā”者，谓“我所拥有”的意思；“hadayassita”者，谓“依止于心”；“apānu”义为“驱除”。萨咖曾接受苦行者的劝诫，便径自前往卡他。
Satthā idhaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā tāpaso mahallako ahosi, migo sāmaṇero, sakko pana ahameva ahosi’’nti.
世尊在此宣说此法，并阐释此缘起故事——“当时苦行者年幼，若为猛兽，是一沙玛内；而身为萨咖者，实为我自己”如是说。
Migapotakajātakavaṇṇanā dutiyā. · 鹿子本生注释第二。
[373] 3. Mūsikajātakavaṇṇanā
〔三百七十三〕三、蝙蝠本生传说记述
Kuhiṃ gatā kattha gatāti idaṃ satthā veḷuvane viharanto ajātasattuṃ ārabbha kathesi. Vatthu heṭṭhā thusajātake (jā. 1.4.149 ādayo) vitthāritameva. Idhāpi satthā tatheva rājānaṃ sakiṃ puttena saddhiṃ kīḷamānaṃ sakiṃ dhammaṃ suṇantaṃ disvā ‘‘taṃ nissāya rañño bhayaṃ uppajjissatī’’ti ñatvā ‘‘mahārāja, porāṇakarājāno āsaṅkitabbaṃ āsaṅkitvā attano puttaṃ ‘amhākaṃ dhūmakāle rajjaṃ kāretū’ti ekamante akaṃsū’’ti vatvā atītaṃ āhari.
“往何处去了？在何处去了？”这是当世尊住在竹林精舍时开始对未生怨讲述的因缘。此事缘起详见下方《苦恼生经》第1卷第4章第149节（起端），其记载详尽无遗。现在同样，当世尊观看那国王与儿子一同戏耍，听闻他们的对话，说：“依此，一定会引发国王的恐惧。”他了知此事，遂说：“大王啊，从前的别国国王心怀不安，因未来担忧而筹谋，让自己的儿子私下里说‘我们将在黑云密布时夺取王位’，这是他所说的事实。”然后由此引发后续故事。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto takkasilāyaṃ brāhmaṇakule nibbattitvā disāpāmokkhācariyo ahosi. Tassa santike bārāṇasirañño putto yavakumāro nāma sabbasippāni uggaṇhitvā anuyogaṃ datvā gantukāmo taṃ āpucchi. Ācariyo ‘‘puttaṃ nissāya tassa antarāyo bhavissatī’’ti aṅgavijjāvasena ñatvā ‘‘etamassa harissāmī’’ti ekaṃ upamaṃ upadhāretuṃ ārabhi. Tadā panassa eko asso ahosi, tassa pāde vaṇo uṭṭhahi, taṃ vaṇānurakkhaṇatthaṃ geheyeva kariṃsu. Tassāvidūre eko udapāno atthi. Athekā mūsikā gehā nikkhamitvā assassa pāde vaṇaṃ khādati, asso vāretuṃ na sakkoti. So ekadivasaṃ vedanaṃ adhivāsetuṃ asakkonto mūsikaṃ khādituṃ āgataṃ pādena paharitvā māretvā udapāne pātesi. Assagopakā mūsikaṃ apassantā ‘‘aññesu divasesu mūsikā āgantvā vaṇaṃ khādati, idāni na paññāyati, kahaṃ nu kho gatā’’ti vadiṃsu.
从前，在巴罗那城，未来佛出身于婆罗门家族，是智慧如砥的出世导师。当时，有一位名叫瑜伽库摩的年轻王子，精通各种技艺，仰慕前来访求。他问导师：“尊者啊，若依靠此子，必将形成障碍。”由身体占卜，导师断定：“此子犹如一头驴。”那时有一头驴，蹄上缠着绳索，家中给其牧养。在驴家不远处，有一滩水塘。一天，一只老鼠从屋内出来，来啃食驴的蹄绳，驴却无力驱赶。驴一天身心疲惫，不能忍受痛苦，便用蹄子击打老鼠，将其打死后扔入水塘。驴的看护者未见到老鼠，互相说：“前几日有只老鼠来吃草，现在不知去向，往哪里去了呢？”
Bodhisatto taṃ kāraṇaṃ paccakkhaṃ katvā ‘‘aññe ajānantā ‘kahaṃ mūsikā gatā’ti vadanti, mūsikāya pana māretvā udapāne khittabhāvaṃ ahameva jānāmī’’ti idameva kāraṇaṃ upamaṃ katvā paṭhamaṃ gāthaṃ bandhitvā rājakumārassa adāsi. So aparaṃ upamaṃ upadhārento tameva assaṃ paruḷhavaṇaṃ nikkhamitvā ekaṃ yavavatthuṃ gantvā ‘‘yavaṃ khādissāmī’’ti vaticchiddena mukhaṃ pavesentaṃ disvā tameva kāraṇaṃ upamaṃ katvā dutiyaṃ gāthaṃ bandhitvā tassa adāsi. Tatiyagāthaṃ pana attano paññābaleneva bandhitvā tampi tassa datvā ‘‘tāta, tvaṃ rajje patiṭṭhāya sāyaṃ nhānapokkharaṇiṃ gacchanto yāva dhurasopānā paṭhamaṃ gāthaṃ sajjhāyanto gaccheyyāsi, tava nivasanapāsādaṃ pavisanto yāva sopānapādamūlā dutiyaṃ gāthaṃ sajjhāyanto gaccheyyāsi, tato yāva sopānamatthakā tatiyaṃ gāthaṃ sajjhāyanto gaccheyyāsī’’ti vatvā pesesi.
未来佛了解此事的因缘，言道：“别人不知，不明白‘老鼠往哪里去了’而疑惑；我因击杀老鼠，将其投入水中，知道其归宿。”他将此因缘作比喻，先作第一偈赠与王子。王子又起第二个比喻，离开驴群，独自前往一处麦田，说：“我要吃麦子。”见他将头伸入麦穗中，未来佛用这个因缘作第二偈赠与他。第三偈因王子慧力所成，未来佛也将赠与他，说：“儿啊，你继承国位时，傍晚沐浴池上行走至园中石阶第一级，诵读第一偈；入居宫殿，到阶底诵读第二偈；至石阶顶端诵读第三偈。”于是派遣他去。
So kumāro gantvā uparājā hutvā pitu accayena rajjaṃ kāresi, tasseko putto jāyi. So soḷasavassakāle rajjalobhena ‘‘pitaraṃ māressāmī’’ti cintetvā upaṭṭhāke āha ‘‘mayhaṃ pitā taruṇo, ahaṃ etassa dhūmakālaṃ olokento mahallako bhavissāmi jarājiṇṇo, tādise kāle laddhenapi rajjena ko attho’’ti. Te āhaṃsu ‘‘deva, na sakkā paccantaṃ gantvā corattaṃ kātuṃ, tava pitaraṃ kenaci upāyena māretvā rajjaṃ gaṇhā’’ti . So ‘‘sādhū’’ti antonivesane rañño sāyaṃ nhānapokkharaṇīsamīpaṃ gantvā ‘‘ettha naṃ māressāmī’’ti khaggaṃ gahetvā aṭṭhāsi. Rājā sāyaṃ mūsikaṃ nāma dāsiṃ ‘‘gantvā pokkharaṇīpiṭṭhiṃ sodhetvā ehi, nhāyissāmī’’ti pesesi. Sā gantvā pokkharaṇīpiṭṭhiṃ sodhentī kumāraṃ passi. Kumāro attano kammassa pākaṭabhāvabhayena taṃ dvidhā chinditvā pokkharaṇiyaṃ pātesi. Rājā nhāyituṃ agamāsi . Sesajano ‘‘ajjāpi mūsikā dāsī na punāgacchati, kuhiṃ gatā kattha gatā’’ti āha. Rājā –
王子去后，成为摄政王，继承父业掌管国政。其后一子出生。年十六时，因贪恋王权，想谋杀父亲。他对跟随者说：“我父尚年轻，我若见他老去，自己必无所作为。如今着手除掉父王吧。”跟随者说：“大人不可返家行不义，须以他法谋害父王以夺国。”他答应。在王宫后，傍晚沐浴池边，手持短剑，来到池边守卫一年八个月。国王那日让名叫老鼠的侍女去清扫池边，沐浴。这侍女见王子，见其害怕礼敬他。王子因害怕迅速潜入池中。国王要沐浴，她说：“今日那老鼠不再来了，不知去哪里了？”国王答曰——
§123
123.
‘‘Kuhiṃ gatā kattha gatā, iti lālappatī jano;
“往何处去了？在何处去了？”人们如此低语；
Ahameveko jānāmi, udapāne mūsikā hatā’’ti. –
我独自一人知道，老鼠被浸没而死了。
Paṭhamaṃ gāthaṃ bhaṇanto pokkharaṇītīraṃ agamāsi.
诵念第一偈时，前往了莲花池岸。
Tattha kuhiṃ gatā kattha gatāti aññamaññavevacanāni. Iti lālappatīti evaṃ vippalapati. Iti ayaṃ gāthā ‘‘ajānanto jano mūsikā dāsī kuhiṃ gatāti vippalapati, rājakumārena dvidhā chinditvā mūsikāya pokkharaṇiyaṃ pātitabhāvaṃ ahameva eko jānāmī’’ti rañño ajānantasseva imamatthaṃ dīpeti.
此处言辞互相问询，彼此“去何方”，如同乱语胡言。此即为乱语之义。此偈“人们不知道，老鼠的母亲往何处去了”，男子无知地乱言乱语。王子将老鼠分头砍断，致使老鼠落水之状，我独自一人知晓。此语乃明示那位王子无知人之故而说此义。
Kumāro ‘‘mayā katakammaṃ mayhaṃ pitarā ñāta’’nti bhīto palāyitvā tamatthaṃ upaṭṭhākānaṃ ārocesi. Te sattaṭṭhadivasaccayena puna taṃ āhaṃsu ‘‘deva, sace rājā jāneyya, na tuṇhī bhaveyya, takkagāhena pana tena taṃ vuttaṃ bhavissati, mārehi na’’nti. So punekadivasaṃ khaggahattho sopānapādamūle ṭhatvā rañño āgamanakāle ito cito ca paharaṇokāsaṃ olokesi. Rājā –
王子畏惧说：“我做了何事？我的父母亲属？”于是逃走，向亲近者倾诉此事。亲近者历时七十七日后对他说：“天若知晓王者之事，不会息怒，其言必应验，不由魔王所制。”又有一日，手持刀刃立于阶梯根部，观察王者归来之时机是否适于袭击。王曰：
§124
124.
（数字“124。”为编号，无需翻译）
‘‘Yañcetaṃ iti cīti ca, gadrabhova nivattasi;
“此物如此，我亦如猴返还；
Udapāne mūsikaṃ hantvā, yavaṃ bhakkhetumicchasī’’ti. –
为了捕杀老鼠，想要吃大麦。
Dutiyaṃ gāthaṃ sajjhāyanto agamāsi. Ayampi gāthā ‘‘yasmā tvaṃ iti cīti ca ito cito ca paharaṇokāsaṃ olokento gadrabhova nivattasi, tasmā taṃ jānāmi ‘purimadivase pokkharaṇiyaṃ mūsikaṃ dāsiṃ hantvā ajja maṃ yavarājānaṃ bhakkhetuṃ māretuṃ icchasī’’’ti rañño ajānantasseva imamatthaṃ dīpeti.
第二句吟诵完毕后来到此处。这句诗说：“因为你这样说，并且从这里到那里观察守卫之时，你像贼般回来，因此我知道，你昨日弃置的池塘里面的老鼠，杀死它今日想要吃大麦，欲害我作为年轻国王。”即如国王未明白其意，故用此事昭示。
Kumāro ‘‘diṭṭhomhi pitarā’’ti utrasto palāyi. So puna aḍḍhamāsamattaṃ atikkamitvā ‘‘rājānaṃ dabbiyā paharitvā māressāmī’’ti ekaṃ dīghadaṇḍakaṃ dabbipaharaṇaṃ gahetvā olumbitvā aṭṭhāsi. Rājā –
少年惊觉“父亲还在”，惊起逃跑。他越过半个月后，携带国王的食物兵器，誓言“要杀害国王的仆人”，便抓住兵器站立。国王曰——
§125
125.
‘‘Daharo cāsi dummedha, paṭhamuppattiko susu;
“年轻时愚昧无知，初生之时哭泣；
Dīghañcetaṃ samāsajja, na te dassāmi jīvita’’nti. –
抱住此长剑，看你我不许生存。”
Tatiyaṃ gāthaṃ sajjhāyanto sopānapādamatthakaṃ abhiruhi.
第三偈诵为修习者登上阶梯之意。
Tattha paṭhamuppattikoti paṭhamavayena uppattito upeto, paṭhamavaye ṭhitoti attho. Susūti taruṇo. Dīghanti dīghadaṇḍakaṃ dabbipaharaṇaṃ. Samāsajjāti gahetvā, olumbitvā ṭhitosīti attho. Ayampi gāthā ‘‘dummedha, attano vayaṃ paribhuñjituṃ na labhissasi, na te dāni nillajjassa jīvitaṃ dassāmi, māretvā khaṇḍākhaṇḍaṃ chinditvā sūleyeva āvuṇāpessāmī’’ti rañño ajānantasseva kumāraṃ santajjayamānā imamatthaṃ dīpeti.
其义谓『初生』者，即第一阶段生起，『立于第一阶段』谓屹立于第一阶段。Susūti 指年轻人。Dīgha 指长形，antī即长柄，dabbipaharaṇa 即布袋。Samāsajjāti谓执持、攀援，以此立稳。此偈为国王未觉悟时，对其子王储说：「愚者不能享用自身寿命，我不会让你无耻地活着，将令你断裂支离，像铁叉刺入一般。」
So taṃ divasaṃ palāyituṃ asakkonto ‘‘jīvitaṃ me dehi, devā’’ti rañño pādamūle nipajji. Rājā taṃ tajjetvā saṅkhalikāhi bandhāpetvā bandhanāgāre kāretvā setacchattassa heṭṭhā alaṅkatarājāsane nisīditvā ‘‘amhākaṃ ācariyo disāpāmokkho brāhmaṇo imaṃ mayhaṃ antarāyaṃ disvā imā tisso gāthā abhāsī’’ti haṭṭhatuṭṭho udānaṃ udānento sesagāthā abhāsi –
此子当天无法逃脱，跪于国王脚下乞求道：「神明，请赐我生命。」国王将其打倒，用锁链捆绑，置于铁窗牢中，坐于华盖之下的帝王宝座上，愤怒称：「我等师父，日神释尊是一婆罗门，见此妨碍，口中诵三偈。」遂怒啸出声，诵完偈语：
§126
126.
‘‘Nāntalikkhabhavanena, nāṅgaputtapinena vā;
『非因外住处，非因人子生，
Puttena hi patthayito, silokehi pamocito.
唯因受子升起，因道义得解脱。』
§127
127.
‘‘Sabbaṃ sutamadhīyetha, hīnamukkaṭṭhamajjhimaṃ;
「一切皆应闻思，或下劣、或上优、或中等；
Sabbassa atthaṃ jāneyya, na ca sabbaṃ payojaye;
应知一切义理，不应唯求利益；
Hoti tādisako kālo, yattha atthāvahaṃ suta’’nti.
当有如是时，听闻义理之时得成长。」
Tattha nāntalikkhabhavanenāti antalikkhabhavanaṃ vuccati dibbavimānaṃ, ahaṃ ajja antalikkhabhavanampi na āruḷho, tasmā antalikkhabhavanenāpi ajja maraṇato na pamocitomhi. Nāṅgaputtapinena vāti aṅgasarikkhakena vā puttapinenapi na pamocito. Puttena hi patthayitoti ahaṃ pana attano putteneva ajja māretuṃ patthito. Silokehi pamocitoti sohaṃ ācariyena bandhitvā dinnāhi gāthāhi pamocito.
此中『空中宫殿』者，谓天上宫殿。今我未曾升入空中宫殿，故今亦未脱离生死。既未脱离，则非由儿子之手、亦非由侍者之手得解脱。诚由儿子而致死，我今反而受其约束。唯有于世间才得解脱者，是我以师教加以束缚、以传授之偈语而获解脱。
Sutanti pariyattiṃ. Adhīyethāti gaṇheyya sikkheyya. Hīnamukkaṭṭhamajjhimanti hīnaṃ vā hotu uttamaṃ vā majjhimaṃ vā, sabbaṃ adhīyitabbamevāti dīpeti. Na ca sabbaṃ payojayeti hīnaṃ mantaṃ vā sippaṃ vā majjhimaṃ vā na payojaye, uttamameva payojayeyyāti attho. Yattha atthāvahaṃ sutanti yasmiṃ kāle mahosadhapaṇḍitassa kumbhakārakammakaraṇaṃ viya yaṃkiñci sikkhitasippaṃ atthāvahaṃ hoti, tādisopi kālo hotiyevāti attho. Aparabhāge rañño accayena kumāro rajje patiṭṭhāsi.
「闻」者，谓文字教学。『思』者，谓收摄、学习。『下劣、中等、上优』者，或为下、或为上、或为中，皆应悉皆教授。所谓『不唯求利益』者，不求下等、中等之技艺，须求上等之才德。所谓『当有如是时』，即在时，譬如妙药师之陶瓷般，所学诸法悉皆有利生处；此亦当作如此理解。后来有王子阿耨曰，立于国中。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā jātakaṃ samodhānesi – ‘‘tadā disāpāmokkho ācariyo ahameva ahosi’’nti.
世尊领受此法宣说，即讲述本生故事时言：『当时，天界主我自己便是』。
Mūsikajātakavaṇṇanā tatiyā. · 鼠本生注释第三。
[374] 4. Cūḷadhanuggahajātakavaṇṇanā
【374】 第四篇 小盾牌本生之注释
Sabbaṃ bhaṇḍanti idaṃ satthā jetavane viharanto purāṇadutiyikāpalobhanaṃ ārabbha kathesi. Tena bhikkhunā ‘‘purāṇadutiyikā maṃ, bhante, ukkaṇṭhāpetī’’ti vutte satthā ‘‘esā bhikkhu, itthī na idāneva tuyhaṃ anatthakārikā, pubbepi te etaṃ nissāya asinā sīsaṃ chinna’’nti vatvā bhikkhūhi yācito atītaṃ āhari.
这一切，世尊在揭德林隐居时，起初因贪于旧有赀粮而开始讲说。比库尼说：『尊者，我为旧有赀粮所烦恼。』世尊答曰：『这比库尼啊，由于你曾以此为依止，致使不能奉公守正，曾有断头的恶果。』说罢，于比库们请求带来了往昔事迹。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto sakkattaṃ kāresi. Tadā eko bārāṇasivāsī brāhmaṇamāṇavo takkasilāyaṃ sabbasippāni uggaṇhitvā dhanukamme nipphattiṃ patto cūḷadhanuggahapaṇḍito nāma ahosi. Athassa ācariyo ‘‘ayaṃ mayā sadisaṃ sippaṃ uggaṇhī’’ti attano dhītaraṃ adāsi. So taṃ gahetvā ‘‘bārāṇasiṃ gamissāmī’’ti maggaṃ paṭipajji. Antarāmagge eko vāraṇo ekaṃ padesaṃ suññamakāsi, taṃ ṭhānaṃ abhiruhituṃ na koci ussahi. Cūḷadhanuggahapaṇḍito manussānaṃ vārentānaññeva bhariyaṃ gahetvā aṭavimukhaṃ abhiruhi. Athassa aṭavimajjhe vāraṇo uṭṭhahi, so taṃ kumbhe sarena vijjhi. Saro vinivijjhitvā pacchābhāgena nikkhami. Vāraṇo tattheva pati, dhanuggahapaṇḍito taṃ ṭhānaṃ khemaṃ katvā purato aññaṃ aṭaviṃ pāpuṇi. Tatthāpi paññāsa corā maggaṃ hananti. Tampi so manussehi vāriyamāno abhiruyha tesaṃ corānaṃ mige vadhitvā maggasamīpe maṃsaṃ pacitvā khādantānaṃ ṭhitaṭṭhānaṃ pāpuṇi.
昔日在巴拉纳城时，菩萨因帮助天人而施为国事。当时，有一比乡婆罗门学童，名为小盾牌学者，通晓铁匠诸艺，精于弓箭制作。导师自言：『此人以吾所传艺为学。』赠以女儿。青年取其嫁妻，言曰：『当往巴拉纳乡去。』途中，有一猎人将一处空地腾出，无一人愿攀登此地。小盾牌学者于众猎人中担起妻子，攀入森林。森林中猎人起身，向他连射毒箭，箭穿其罐，罐破炸裂。毒蛇趋避，隐入阴暗之处。猎人当下返回，小盾牌学者安稳地留于处所。猎人终归原地，学者破除险境，前往另一森林。虽则如此，五十贼人仍设路阻抑杀。其时，他趋入众人与敌意作战，斩杀盗贼如猎豹杀兽，燔烤其肉，安坐于原地。
Tadā taṃ corā alaṅkatapaṭiyattāya bhariyāya saddhiṃ āgacchantaṃ disvā ‘‘gaṇhissāma na’’nti ussāhaṃ kariṃsu. Corajeṭṭhako purisalakkhaṇakusalo, so taṃ oloketvāva ‘‘uttamapuriso aya’’nti ñatvā ekassapi uṭṭhahituṃ nādāsi. Dhanuggahapaṇḍito ‘‘gaccha ‘amhākampi ekaṃ maṃsasūlaṃ dethā’ti vatvā maṃsaṃ āharā’’ti tesaṃ santikaṃ bhariyaṃ pesesi. Sā gantvā ‘‘ekaṃ kira maṃsasūlaṃ dethā’’ti āha. Corajeṭṭhako ‘‘anaggho puriso’’ti maṃsasūlaṃ dāpesi. Corā ‘‘amhehi kira pakkaṃ khādita’’nti apakkamaṃsasūlaṃ adaṃsu. Dhanuggaho attānaṃ sambhāvetvā ‘‘mayhaṃ apakkamaṃsasūlaṃ dadantī’’ti corānaṃ kujjhi. Corā ‘‘kiṃ ayameveko puriso, mayaṃ itthiyo’’ti kujjhitvā uṭṭhahiṃsu. Dhanuggaho ekūnapaññāsa jane ekūnapaññāsakaṇḍehi vijjhitvā pātesi. Corajeṭṭhakaṃ vijjhituṃ kaṇḍaṃ nāhosi. Tassa kira kaṇḍanāḷiyaṃ samapaṇṇāsayeva kaṇḍāni. Tesu ekena vāraṇaṃ vijjhi, ekūnapaññāsakaṇḍehi core vijjhitvā corajeṭṭhakaṃ pātetvā tassa ure nisinno ‘‘sīsamassa chindissāmī’’ti bhariyāya hatthato asiṃ āharāpesi. Sā taṅkhaṇaññeva corajeṭṭhake lobhaṃ katvā corassa hatthe tharuṃ, sāmikassa hatthe dhāraṃ ṭhapesi. Coro tharudaṇḍaṃ parāmasitvā asiṃ nīharitvā dhanuggahassa sīsaṃ chindi.
彼时，盗贼返携妻共至，见状言：『应当捉拿他。』遂奋勇施为。盗首乃勇猛仁者，目视之曰：『优异之士。』众中无人敢起争斗。小盾牌学者谓妻曰：『去吧，替我取一块熟肉。』妻从之，曰：『请取一块熟肉。』盗首赐肉曰：『善男子。』盗贼言：『此肉由我等共同所食。』遂送未熟之肉。学者自念：『她给我送未熟肉。』盗贼怒曰：『为何有此单独男子，而我们都是女子？』遂起身争斗。学者以五十九人合击，伏杀盗贼。盗首无处逃避。其刀刃约五十个拐角，如此之多。学者以一箭破其间隙，伏杀五十九贼，击倒盗首，坐于其胸前，意欲斩去其头，手执刀剑赠妻。妻见盗首贪婪，夺刀杖置于盗首手中，盗贼收起杖，挥刀斩断小盾牌学者之首。
So taṃ ghātetvā itthiṃ ādāya gacchanto jātigottaṃ pucchi. Sā ‘‘takkasilāyaṃ disāpāmokkhācariyassa dhītāmhī’’ti āha. ‘‘Kathaṃ tvaṃ iminā laddhā’’ti. Mayhaṃ pitā ‘‘ayaṃ mayā sadisaṃ katvā sippaṃ sikkhī’’ti tussitvā imassa maṃ adāsi, sāhaṃ tayi sinehaṃ katvā attano kuladattiyaṃ sāmikaṃ mārāpesinti. Corajeṭṭhako ‘‘kuladattiyaṃ tāvesā sāmikaṃ māresi, aññaṃ panekaṃ disvā mampi evamevaṃ karissati, imaṃ chaḍḍetuṃ vaṭṭatī’’ti cintetvā gacchanto antarāmagge ekaṃ kunnadiṃ uttānatalaṃ taṅkhaṇodakapūraṃ disvā ‘‘bhadde, imissaṃ nadiyaṃ susumārā kakkhaḷā, kiṃ karomā’’ti āha. ‘‘Sāmi, sabbaṃ ābharaṇabhaṇḍaṃ mama uttarāsaṅgena bhaṇḍikaṃ katvā paratīraṃ netvā puna āgantvā maṃ gahetvā gacchā’’ti. So ‘‘sādhū’’ti sabbaṃ ābharaṇabhaṇḍaṃ ādāya nadiṃ otaritvā taranto viya paratīraṃ patvā taṃ chaḍḍetvā pāyāsi. Sā taṃ disvā ‘‘sāmi, kiṃ maṃ chaḍḍetvā viya gacchasi, kasmā evaṃ karosi, ehi mampi ādāya gacchā’’ti tena saddhiṃ sallapantī paṭhamaṃ gāthamāha –
杀死盗贼，携妇而行，问其族姓。曰：『以弓箭之术为天界主之女。』问曰：『尔如何得此？』曰：『我父传授我此艺，特赐于我。』怀揣芳情，将夫一一交付。盗贼首谓：『此族世真好丈夫。』既想破弃此害，遂行至森林中，见一高阔之池塘，曰：『施主，此河水净清可饮，如何是好？』答曰：『吾悉携珍宝装于右肩，渡江至彼岸，再来携我，共行。』答曰：『善哉。』携珍宝至河边，似游泳渡江般跃入水中，弃诸宝物，游出至彼岸。她见之，言曰：『施主，何故弃我而去？为何如此行？来我处，携我共行。』两人语晤，遂唱首歌——
§128
128.
‘‘Sabbaṃ bhaṇḍaṃ samādāya, pāraṃ tiṇṇosi brāhmaṇa;
『诸世间财物既已收摄，婆罗门，你已度彼岸；
Paccāgaccha lahuṃ khippaṃ, mampi tārehi dānito’’ti.
迅速轻捷地回去吧，也请救度我』如此言说。」
Tattha lahuṃ khippanti lahuṃ paccāgaccha, khippaṃ mampi tārehi dāni itoti attho.
此中『轻捷迅速』者，即迅速回去；『迅速救度我』者，亦是此意。
Coro taṃ sutvā paratīre ṭhitoyeva dutiyaṃ gāthamāha –
盗贼闻此，立于彼岸，遂唱第二偈曰——
§129
129.
‘‘Asanthutaṃ maṃ cirasanthutena, nimīni bhotī adhuvaṃ dhuvena;
『我已久住不安宁，今日于此忍耐不堪』，如此说。
Mayāpi bhotī nimineyya aññaṃ, ito ahaṃ dūrataraṃ gamissa’’nti.
『我亦将汝置于忍耐，今后我自远行他处』，此言已毕。
Sā heṭṭhā vuttatthāyeva –
此为以下所说之意——
Coro pana ‘‘ito ahaṃ dūrataraṃ gamissaṃ, tiṭṭha tva’’nti vatvā tassā viravantiyāva ābharaṇabhaṇḍikaṃ ādāya palāto. Tato sā bālā atricchatāya evarūpaṃ byasanaṃ pattā anāthā hutvā avidūre ekaṃ eḷagalāgumbaṃ upagantvā rodamānā nisīdi. Tasmiṃ khaṇe sakko devarājā lokaṃ olokento taṃ atricchatāhataṃ sāmikā ca jārā ca parihīnaṃ rodamānaṃ disvā ‘‘etaṃ niggaṇhitvā lajjāpetvā āgamissāmī’’ti mātaliñca pañcasikhañca ādāya tattha gantvā nadītīre ṭhatvā ‘‘mātali, tvaṃ maccho bhava, pañcasikha tvaṃ sakuṇo bhava, ahaṃ pana siṅgālo hutvā mukhena maṃsapiṇḍaṃ gahetvā etissā sammukhaṭṭhānaṃ gamissāmi, tvaṃ mayi tattha gate udakato ullaṅghitvā mama purato pata, athāhaṃ mukhena gahitamaṃsapiṇḍaṃ chaḍḍetvā macchaṃ gahetuṃ pakkhandissāmi, tasmiṃ khaṇe tvaṃ, pañcasikha, taṃ maṃsapiṇḍaṃ gahetvā ākāse uppata, tvaṃ mātali, udake patā’’ti āṇāpesi. ‘‘Sādhu, devā’’ti, mātali, maccho ahosi, pañcasikho sakuṇo ahosi. Sakko siṅgālo hutvā maṃsapiṇḍaṃ mukhenādāya tassā sammukhaṭṭhānaṃ agamāsi. Maccho udakā uppatitvā siṅgālassa purato pati. So mukhena gahitamaṃsapiṇḍaṃ chaḍḍetvā macchassatthāya pakkhandi. Maccho uppatitvā udake pati, sakuṇo maṃsapiṇḍaṃ gahetvā ākāse uppati, siṅgālo ubhopi alabhitvā eḷagalāgumbaṃ olokento dummukho nisīdi. Sā taṃ disvā ‘‘ayaṃ atricchatāhato neva maṃsaṃ, na macchaṃ labhī’’ti kuṭaṃ bhindantī viya mahāhasitaṃ hasi. Taṃ sutvā siṅgālo tatiyaṃ gāthamāha –
盗贼曰『今我自当远行，汝且止步』，言毕即携其妻及首饰而逃离。后此愚妇因饥饿中对此困厄堕入苦境，成孤独者，寄居于某地一草屋中，哀号而坐。此时萨咖天帝察看世间，见此愚妇饥困、老迈、悲泣，心生怜悯，将其收摄并护持，携带鱼、五爪鸟送至河边安置，说：『鱼你当作水中之物，五爪鸟你为空中之翅，我以豺狼形态将含持肉团赴彼处。你到此后，从水里跃过我之前方，我则弃下肉团欲取鱼。届时，五爪鸟你若腾空起飞，鱼你入水跳跃』。鱼、五爪鸟和豺狼依此行动。鱼跃入水，豺狼弃肉前行，五爪鸟飞空取肉。豺狼见二者得肉，独无所得，坐而愁眉不展。其妻见状笑曰『此豺乃因饥饿，既不得肉亦无鱼可得』，似破屋般大笑。闻此，豺狼作第三首偈曰——
§130
130.
‘‘Kāyaṃ eḷagalāgumbe, karoti ahuhāsiyaṃ;
『居于荆棘茅屋中，为何自作苦役乎；
Nayīdha naccagītaṃ vā, tāḷaṃ vā susamāhitaṃ;
这里不是跳舞唱歌处，也不是专心击掌处；
Anamhikāle susoṇi, kinnu jagghasi sobhane’’ti.
不是哭泣的时候，如果是的话，美丽的女子你真的哭得合适吗？
Tattha kāyanti kā ayaṃ. Eḷagalāgumbeti kambojigumbe. Ahuhāsiyanti dantavidaṃsakaṃ mahāhasitaṃ vuccati, taṃ kā esā etasmiṃ gumbe karotīti pucchati. Nayīdha naccagītaṃ vāti imasmiṃ ṭhāne kassaci naccantassa naccaṃ vā gāyantassa gītaṃ vā hatthe susamāhite katvā vādentassa susamāhitaṃ hatthatāḷaṃ vā natthi, kaṃ disvā tvaṃ haseyyāsīti dīpeti. Anamhikāleti rodanakāle. Susoṇīti sundarasoṇi. Kiṃ nu jagghasīti kena kāraṇena tvaṃ rodituṃ yuttakāle arodamānāva mahāhasitaṃ hasasi. Sobhaneti taṃ pasaṃsanto ālapati.
131. 此中，『身』者，何也。『荆棘丛』者，即甘波阇之丛林也。『哈哈大笑』者，谓咬牙切齿之大笑，此乃问：她在此丛林中作何事？『此处无舞无歌』者，说明：此处无人起舞之舞，无人歌唱之歌，亦无人以手击掌、合手作响之整齐击掌声——你见何物而笑？『哭泣之时』者，即应当哭泣之时。『美臀者』者，即臀部端庄秀丽之女。『为何大笑』者，即：在应当哭泣之时，你非但不哭，反而放声大笑，是何缘故？『美人』者，是称赞她而呼唤之。
Taṃ sutvā sā catutthaṃ gāthamāha –
听闻此语，她即唱第四句偈曰——
§131
131.
‘‘Siṅgāla bāla dummedha, appapaññosi jambuka;
“狮子座的小孩愚痴，智慧极浅如丛林中的乌鸦；
Jīno macchañca pesiñca, kapaṇo viya jhāyasī’’ti.
胜利者（Jīno）既是鱼，又像恶奴般地发呆坐着。
Tattha jīnoti jānippatto hutvā. Pesinti maṃsapesiṃ. Kapaṇo viya jhāyasīti sahassabhaṇḍikaṃ parājito kapaṇo viya jhāyasi socasi cintesi.
其中‘胜利者’指明白透彻的意思。‘鱼’即指鱼肉。‘像恶奴般地发呆坐着’，意谓被数千块宝石压倒，像被恶奴击败一般，悲伤、忧虑、思索。
Tato siṅgālo pañcamaṃ gāthamāha –
于是豺狼说了第五句偈语——
§132
132.
‘‘Sudassaṃ vajjamaññesaṃ, attano pana duddasaṃ;
“光明的宝剑宝刃，我自己却是难以依靠的弱者；
Jīnā patiñca jārañca, maññe tvaññeva jhāyasī’’ti.
胜利者与堕落者，我想你自己正是那个沉迷于发呆的人。”
Tattha tvaññeva jhāyasīti pāpadhamme dussīle ahaṃ tāva mama gocaraṃ na labhissāmi, tvaṃ pana atricchatāya hatā taṃmuhuttadiṭṭhake core paṭibaddhacittā hutvā tañca jāraṃ kuladattiyañca patiṃ jīnā, maṃ upādāya sataguṇena sahassaguṇena kapaṇatarā hutvā jhāyasi rodasi paridevasīti lajjāpetvā vippakāraṃ pāpento mahāsatto evamāha.
彼时，此人心念若是入禅修者，因恶业与不善之性，谓：『我现阶段必难得遇安住之地。』而彼人反为断除贪欲，速断此刻谤传真理之非戒者，心念坚定正直；如此摒弃贫辱，敬重家族与父母，怀持我者，以真诚与千万善德，远胜于诈伪，以此入禅，因悲泣与哀恸而羞愧，促使其受果报；大勇者如是告说。
Sā tassa vacanaṃ sutvā gāthamāha –
彼女闻此言语，作歌赞曰——
§133
133.
‘‘Evametaṃ migarāja, yathā bhāsasi jambuka;
『如猎王所称述，如同踞坐之竹雀，
Sā nūnāhaṃ ito gantvā, bhattu hessaṃ vasānugā’’ti.
我当离此而去，余生归依他主。』
Tattha nūnāti ekaṃsatthe nipāto. Sā ahaṃ ito gantvā puna aññaṃ bhattāraṃ labhitvā ekaṃseneva tassa bhattu vasānugā vasavattinī bhavissāmīti.
此处，“nūnāti”为强烈肯定之语。意指：我必离此，继寻他主，终生唯顺从其饮食衣服，永为其奴隶，常守其所臣服之命。
Athassā anācārāya dussīlāya vacanaṃ sutvā sakko devarājā osānagāthamāha –
当萨咖天帝听闻那不合行为、恶劣言辞后，便对诸天众说：
§134
134.
‘‘Yo hare mattikaṃ thālaṃ, kaṃsathālampi so hare;
「割取陶器之物，就如割取铜器；
Kataṃyeva tayā pāpaṃ, punapevaṃ karissasī’’ti.
你已造作的恶业，必定再三重犯。」
Tassattho – anācāre kiṃ kathesi, yo mattikaṃ thālaṃ harati, suvaṇṇathālarajatathālādippabhedaṃ kaṃsathālampi so harateva, idañca tayā pāpaṃ katameva, na sakkā tava saddhātuṃ, sā tvaṃ punapi evaṃ karissasiyevāti. Evaṃ so taṃ lajjāpetvā vippakāraṃ pāpetvā sakaṭṭhānameva agamāsi.
其意即是：你所说的不正当行为为何？割取陶器之物，如割取黄金、银、铜等器皿，铜器你也割取，且你所造之恶业何其了然，而你又不可信，定会再犯此法。如此，天帝便使其羞愧，令其受恶报，且憾然下地狱牢狱。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne ukkaṇṭhitabhikkhu sotāpattiphale patiṭṭhahi.
世尊导引此法，宣说真理，启发其生前劫本故事，揭示真谛终极，令恼惑之比库坚定得须陀洹果位。
Tadā dhanuggaho ukkaṇṭhitabhikkhu ahosi, sā itthī purāṇadutiyikā, sakko devarājā pana ahameva ahosinti.
当时，那具瞋恚心的比库聚集财物，这名比库是位年长的第二妙龄女子，天帝萨咖确实亲自降临。
Cūḷadhanuggahajātakavaṇṇanā catutthā. · 小弓手本生注释第四。
[375] 5. Kapotajātakavaṇṇanā
[375] 五、鸽本生注疏
Idāni khomhīti idaṃ satthā jetavane viharanto ekaṃ lolabhikkhuṃ ārabbha kathesi. Lolavatthu anekaso vitthāritameva. Taṃ pana satthā ‘‘saccaṃ kira tvaṃ bhikkhu, lolo’’ti pucchitvā ‘‘āma, bhante’’ti vutte ‘‘na kho bhikkhu idāneva, pubbepi tvaṃ lolosi, lolatāya pana jīvitakkhayaṃ patto’’ti vatvā atītaṃ āhari.
现在，请听！世尊住在揭德林时，开示一个贪欲的比库。关于贪爱之境，有许多广泛的阐述。世尊曾问他：「你确为是一位贪婪的比库吗？」他说：「是的，尊敬的。」世尊语曰：「如今你虽然为比库，从前便已贪婪，因贪欲而生了威胁生命的危险。」这话揭示了他的过去行为。
Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto pārāvatayoniyaṃ nibbattitvā bārāṇasiseṭṭhino mahānase nīḷapacchiyaṃ vasati. Atheko kāko macchamaṃsaluddho tena saddhiṃ mettiṃ katvā tattheva vasi. So ekadivasaṃ bahuṃ macchamaṃsaṃ disvā ‘‘imaṃ khādissāmī’’ti nitthunanto nīḷapacchiyaṃyeva nipajjitvā pārāvatena ‘‘ehi, samma, gocarāya gamissāmā’’ti vuccamānopi ‘‘ajīrakena nipannomhi, gaccha tva’’nti vatvā tasmiṃ gate ‘‘gato me paccāmittakaṇṭako, idāni yathāruci macchamaṃsaṃ khādissāmī’’ti cintento paṭhamaṃ gāthamāha –
过去，菩萨在佛陀时代之前，曾投生为婆罗门达特所在的巴拉那国，诞生于巴拉那的贵族中，住在大城蓝色屋檐之内。有一只乌鸦因食用被污肉，与菩萨建立了友谊并同住。一天，见到许多鱼肉，便腹诽说：“我将要吃这个”，随即飞落在蓝色屋檐上。那鱼池之滨对他说：“来吧，正好，我们去牧场吧。”他答道：“我现在骑着小马，快走吧。”去到彼处，内心思量：“我今后会因食用鱼肉而生恶业”，于是吟诵了第一偈说——
§135
135.
‘‘Idāni khomhi sukhito arogo, nikkaṇṭako nippatito kapoto;
「今我欢喜健康无瞋恚，安稳安乐象鸽无拘碍；
Kāhāmi dānī hadayassa tuṭṭhiṃ, tathā hi maṃ maṃsasākaṃ baletī’’ti.
我何以时献予心中满足？正如‘我对肉芽拥有力量’之意。
Tattha nippatitoti niggato. Kapototi pārāvato. Kāhāmi dānīti karissāmi dāni. Tathā hi maṃ maṃsasākaṃ baletīti tathā hi maṃsañca avasesaṃ sākañca mayhaṃ balaṃ karoti, uṭṭhehi khādāti vadamānaṃ viya ussāhaṃ mamaṃ karotīti attho.
其中，『飞出』者，出去也。『鸽』者，斑鸠也。『现在我将做』者，我现在将会去做也。『如是肉与菜使我有力』者，如是肉以及剩余的菜使我得到力气，犹如说着『起来吃吧』而给予我鼓励，此为其义。
So bhattakārake macchamaṃsaṃ pacitvā mahānasā nikkhamma sarīrato sedaṃ pavāhente pacchito nikkhamitvā rasakaroṭiyaṃ nilīyitvā ‘‘kiri kirī’’ti saddamakāsi. Bhattakārako vegenāgantvā kākaṃ gahetvā sabbapattāni luñjitvā allasiṅgīverañca siddhatthake ca pisitvā lasuṇaṃ pūtitakkena madditvā sakalasarīraṃ makkhetvā ekaṃ kaṭhalaṃ ghaṃsitvā vijjhitvā suttakena tassa gīvāyaṃ bandhitvā nīḷapacchiyaṃyeva taṃ pakkhipitvā agamāsi. Pārāvato āgantvā taṃ disvā ‘‘kā esā balākā mama sahāyassa pacchiyaṃ nipannā, caṇḍo hi so āgantvā ghāteyyāpi na’’nti parihāsaṃ karonto dutiyaṃ gāthamāha –
那个厨工将鱼肉煮熟后大口食用，随后起身离开身体，吐出残渣。熟鱼肉发出‘kiri kirī’的声音。厨工迅速赶去抓住乌鸦，将所有羽毛弄乱，使其困倦昏睡，与此同时用辛辣的调味料涂抹，揉搓全身，如破开一只菠萝，割断，绑上用丝织成的囊，将乌鸦撇开带走。飞来的飞鸟看到后嘲笑说：“这是谁家的司劲，是我的同伴的狡诈，来将其制服也解不开。”随即吟诵第二首偈颂——
§136
136.
‘‘Kāyaṃ balākā sikhinī, corī laṅghipitāmahā;
“躯体是司劲的火，盗者犯入甚巨；
Oraṃ balāke āgaccha, caṇḍo me vāyaso sakhā’’ti.
吾来，司劲请至，狡诈竟如青狐之友。”
Sā heṭṭhā (jā. aṭṭha. 2.3.70) vuttatthāyeva.
此句即为《长部·法句经》第二册第三章第七十偈所述。
Taṃ sutvā kāko tatiyaṃ gāthamāha –
闻此后，乌鸦诵出第三偈言——
§137
137.
‘‘Alañhi te jagghitāye, mamaṃ disvāna edisaṃ;
『我不鄙弃你，看见我站在此，
Vilūnaṃ sūdaputtena, piṭṭhamaṇḍena makkhita’’nti.
被污泥污秽，被污糟的脏泥覆盖。』
Tattha alanti paṭisedhatthe nipāto. Jagghitāyeti hasituṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – idāni maṃ edisaṃ evaṃ dukkhappattaṃ disvā tava alaṃ hasituṃ, mā edise kāle parihāsakeḷiṃ karohīti.
此处“鄙弃”意谓嘲笑。意思是说：现在我见你如此受苦，切莫在此时对我嘲笑戏弄。
So parihāsakeḷiṃ karontova puna catutthaṃ gāthamāha –
于是，在戏谑嘲弄之际，于第四偈说：
§138
138.
‘‘Sunhāto suvilittosi, annapānena tappito;
『你被粗野唾沫所染污，因食饮饱足而满足；
Kaṇṭhe ca te veḷuriyo, agamā nu kajaṅgala’’nti.
你喉咙上有秃疤，难道你去过荒野丛林吗？』
Tattha kaṇṭhe ca te veḷuriyoti ayaṃ te veḷuriyamaṇipi kaṇṭhe piḷandho, tvaṃ ettakaṃ kālaṃ amhākaṃ etaṃ na dassesīti kapālaṃ sandhāyevamāha. Kajaṅgalanti idha bārāṇasīyeva ‘‘kajaṅgalā’’ti adhippetā. Ito nikkhamitvā kacci antonagaraṃ gatosīti pucchati.
其中说道‘喉咙上有秃疤’者，此秃疤即是脖子上的瘢痕，你长时间未曾向我们显现，因此头部受了伤。这处‘荒野丛林’一词，在此指巴拉那西城之称‘荒野’。离开此地后，问你是否去了别的城镇。
Tato kāko pañcamaṃ gāthamāha –
随后乌鸦又说第五偈——
§139
139.
‘‘Mā te mitto amitto vā, agamāsi kajaṅgalaṃ;
『不要使朋友或敌人进入这丛林；
Piñchāni tattha lāyitvā, kaṇṭhe bandhanti vaṭṭana’’nti.
在那里剥去羽毛后，就像套索缠绕脖颈一样。』
Tattha piñchānīti pattāni. Tattha lāyitvāti tasmiṃ bārāṇasinagare luñcitvā. Vaṭṭananti kaṭhalikaṃ.
此中“剥去羽毛”是指毛羽，“剥去”是指在那巴拉那城中剥落的意思。“套索”是指细细的藤条。
Taṃ sutvā pārāvato osānagāthamāha –
闻此，波罗颇多高声说道——
§140
140.
‘‘Punapāpajjasī samma, sīlañhi tava tādisaṃ;
「再次犯恶，不善之行为正如你的品行一般；
Na hi mānusakā bhogā, subhuñjā honti pakkhinā’’ti.
因为人间的享乐，未曾如飞禽般轻快美妙。」
Tattha punapāpajjasīti punapi evarūpaṃ āpajjissasi. Evarūpañhi te sīlanti.
此处‘再次犯恶’是指你必将再度遭遇同样之恶果，因你品行正是如此。
Iti naṃ so ovaditvā tattha avasitvā pakkhe pasāretvā aññattha agamāsi. Kākopi tattheva jīvitakkhayaṃ pāpuṇi.
于是，他被如此劝诫后，便住于彼处，于旁舍展开生活，后来又去他处。有乌鸦就是在彼处，死亡降临。
Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi, saccapariyosāne lolabhikkhu anāgāmiphale patiṭṭhahi. Tadā kāko lolabhikkhu ahosi, kapoto pana ahameva ahosinti.
世尊以此法义宣讲，引导真理，阐发故事，欲令渴求善果的比库住于不退转果时。那时乌鸦是贪求善果的比库，而鸽子则自视为是者。
Kapotajātakavaṇṇanā pañcamā. · 鸽本生注释第五。
Aḍḍhavaggo tatiyo. · 第三半品。
Jātakuddānaṃ –
本生经歌首――
Maṇikuṇḍala sujātā, venasākhañca oragaṃ;
玛尼坤陀罗苏迦达，并有苇枝蛇行；
Ghaṭaṃ koraṇḍi laṭuki, dhammapālaṃ migaṃ tathā.
罐器、甘蔗、芦苇，以及护法兽鹿也是如此。
Suyonandī vaṇṇāroha, sīlaṃ hirī khajjopanaṃ;
苏仪暖迪容色莹洁，具德行，有羞耻心，如同酥渣香甜；
Ahi gumbiya sāḷiyaṃ, tacasāraṃ mittavindaṃ.
如毒蛇、蝮蛇与沙厘花，真实美好，朋友的珍宝。
Palāsañceva dīghiti, migapotaka mūsikaṃ;
如同长茎罂粟花，狡黠如鼠兽；
Dhanuggaho kapotañca, jātakā pañcavīsati.
猎鸟、鸽子等，共有二十五种本生故事。
Pañcakanipātavaṇṇanā niṭṭhitā. · 五集注释已结束。