3. Cūḷavaggo · 3. 朱喇品义注

1150 段 · CSCD 巴利原典

2. Ubbarivaggo二、乌芭莉品

1. Saṃsāramocakapetivatthuvaṇṇanā一、轮回解脱者饿鬼事注释

Naggādubbaṇṇarūpāsīti idaṃ satthari veḷuvane viharante magadharaṭṭhe iṭṭhakavatīnāmake gāme aññataraṃ petiṃ ārabbha vuttaṃ. Magadharaṭṭhe kira iṭṭhakavatī ca dīgharāji cāti dve gāmakā ahesuṃ, tattha bahū saṃsāramocakā micchādiṭṭhikā paṭivasanti. Atīte ca kāle pañcannaṃ vassasatānaṃ matthake aññatarā itthī tattheva iṭṭhakavatiyaṃ aññatarasmiṃ saṃsāramocakakule nibbattitvā micchādiṭṭhivasena bahū kīṭapaṭaṅge jīvitā voropetvā petesu nibbatti.

裸体色泽黯淡之形，指的是世尊当时住在摩揭陀国一村庄名为伊陀迦伐底时，曾有一位饿鬼出没之事。摩揭陀国中，伊陀迦伐底村有两处村庄，一处为长老村，那里住有许多解脱轮回、断见谬之人。过去时间约计五百年左右，有一位女子正住在伊陀迦伐底村中某个解脱轮回之族群内。由于持有断见谬见，许多昆虫及蝇类以其为生，聚集于饿鬼中。

Sā pañca vassasatāni khuppipāsādidukkhaṃ anubhavitvā amhākaṃ bhagavati loke uppajjitvā pavattitavaradhammacakke anukkamena rājagahaṃ upanissāya veḷuvane viharante punapi iṭṭhakavatiyaṃyeva aññatarasmiṃ saṃsāramocakakuleyeva nibbattitvā yadā sattaṭṭhavassuddesikakāle aññāhi dārikāhi saddhiṃ rathikāya kīḷanasamatthā ahosi, tadā āyasmā sāriputtatthero tameva gāmaṃ upanissāya aruṇavatīvihāre viharanto ekadivasaṃ dvādasahi bhikkhūhi saddhiṃ tassa gāmassa dvārasamīpena maggena atikkamati. Tasmiṃ khaṇe bahū gāmadārikā gāmato nikkhamitvā dvārasamīpe kīḷantiyo pasannamānasā mātāpitūnaṃ paṭipattidassanena vegenāgantvā theraṃ aññe ca bhikkhū pañcapatiṭṭhitena vandiṃsu. Sā panesā assaddhakulassa dhītā cirakālaṃ aparicitakusalatāya sādhujanācāravirahitā anādarā alakkhikā viya aṭṭhāsi. Thero tassā pubbacaritaṃ idāni ca saṃsāramocakakule nibbattanaṃ āyatiñca niraye nibbattanārahataṃ disvā ‘‘sacāyaṃ maṃ vandissati, niraye na uppajjissati, petesu nibbattitvāpi mamaṃyeva nissāya sampattiṃ paṭilabhissatī’’ti ñatvā karuṇāsañcoditamānaso tā dārikāyo āha – ‘‘tumhe bhikkhū vandatha, ayaṃ pana dārikā alakkhikā viya ṭhitā’’ti. Atha naṃ tā dārikā hatthesu pariggahetvā ākaḍḍhitvā balakkārena therassa pāde vandāpesuṃ.

该女子经历了五百年之饥饿饥渴之苦，后来在世尊现世、转轮圣王所转法轮时，重新依止王舍城附近的林地修行。她再度于伊陀迦伐底村某解脱轮回族群出生，当时正值七十七周年典礼期间，曾与一些少女及车夫一同玩耍，当时长老沙利弗正住于村旁之阿卢纳瓦塔修行处。一天，该长老以十二位比库同行，越过村庄入口的路。一时，许多村中少女离开村庄，在路旁玩耍，神情欢愉，见其父母行为迅速，便一同奔向长老。其他比库则以五种合掌礼敬他。这位少女正是缺乏信心之家族之女，长期因不熟悉善行、不理敬重犹如无形一般而站立。长老见其前后行为、及今已出离轮回族群，证得未来不生于涅槃之地，便念及「她必定敬礼于我，不过其虽出饿鬼道依然依恃我获得安乐。」因起悲悯心，该少女对诸比库言：「尔等当礼敬长老，此少女虽如无形站立。」继而由他手扶持、紧拥，以力脚踝恭敬长老。

Sā aparena samayena vayappattā dīgharājiyaṃ saṃsāramocakakule aññatarassa kumārassa dinnā paripuṇṇagabbhā hutvā kālakatā petesu uppajjitvā naggā dubbaṇṇarūpā khuppipāsābhibhūtā ativiya bībhacchadassanā vicarantī rattiyaṃ āyasmato sāriputtattherassa attānaṃ dassetvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Taṃ disvā thero –

另一时节，一位伊陀迦伐底村中某解脱轮回族群的年轻男子，已达年龄怀有足月胎儿，在饿鬼道诞生。她形容裸体、色泽黯淡，饥饿困苦，满身恶臭。夜间，她现于沙利弗长老面前，自我显现，并独自站立。见此，长老问道：

§95

95.

‘‘Naggā dubbaṇṇarūpāsi, kisā dhamanisanthatā;

「裸体、色泽黯淡，何故身体僵直不动？

Upphāsulike kisike, kā nu tvaṃ idha tiṭṭhasī’’ti. –

身披破烂破布，何处站立于此？」

Gāthāya pucchi. Tattha dhamanisanthatāti nimmaṃsalohitatāya sirājālehi patthatagattā. Upphāsuliketi uggataphāsulike. Kisiketi kisasarīre. Pubbepi ‘‘kisā’’ti vatvā puna ‘‘kisike’’ti vacanaṃ aṭṭhicammanhārumattasarīratāya ativiya kisabhāvadassanatthaṃ vuttaṃ. Taṃ sutvā petī attānaṃ pavedentī –

此诗句问询中，「身体僵直」指布满赤红铁锈之状体表，破烂破布为破碎布片。前文曾以“僵直、身体之不自然”描述肢体极度硬直、失去柔韧之状。听闻此问，饿鬼自觉其身，答复说——

§96

96.

‘‘Ahaṃ bhadante petīmhi, duggatā yamalokikā;

「尊者，我曾在饿鬼道中，堕入恶道，受苦受难；

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā’’ti. – gāthaṃ vatvā puna therena –

造作恶业之后，从此来到了饿鬼世界。」——说完这偈颂，长老再次说：

§97

97.

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

「究竟用身业、口业、意业做了何等恶事，

Kissakammavipākena, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

以何种业的果报，乃至堕入饿鬼世界？」——

Katakammaṃ puṭṭhā ‘‘adānasīlā maccharinī hutvā petayoniyaṃ nibbattitvā evaṃ mahādukkhaṃ anubhavāmī’’ti dassentī tisso gāthā abhāsi –

问了这事后，那放逸无戒的贪欲如蚊虫一般的饿鬼母精，落胎于饿鬼道，因而证明说：『我经历了如此巨大的痛苦』，说了三首偈颂，

§98

98.

‘‘Anukampakā mayhaṃ nāhesuṃ bhante, pitā ca mātā athavāpi ñātakā;

说：『尊者，请不要对我生起慈悲悲悯，我的父亲、母亲，乃至亲属，

Ye maṃ niyojeyyuṃ dadāhi dānaṃ, pasannacittā samaṇabrāhmaṇānaṃ.

『若有众生以财物供养我者，当以喜悦安乐的心，施与沙门与婆罗门。』

§99

99.

‘‘Ito ahaṃ vassasatāni pañca, yaṃ evarūpā vicarāmi naggā;

『我于此地已经历五百个雨季，过着如此生活，其境况如是裸露赤身；』

Khudāya taṇhāya ca khajjamānā, pāpassa kammassa phalaṃ mamedaṃ.

『因饥饿与渴爱而衰弱，恶业的果报正是我今所受者。』

§100

100.

‘‘Vandāmi taṃ ayya pasannacittā, anukampa maṃ vīra mahānubhāva;

『我敬礼那位尊者，心境安详慈悲，为我这个英勇的伟大人物；』

Datvā ca me ādisa yañhi kiñci, mocehi maṃ duggatiyā bhadante’’ti.

『且因于我所有的财物布施，求尊者解脱我脱离恶道，吉祥护持。』

§98

98. Tattha anukampakāti samparāyikena atthena anuggaṇhakā. Bhanteti theraṃ ālapati. Ye maṃ niyojeyyunti mātā vā pitā vā atha vā ñātakā edisā pasannacittā hutvā ‘‘samaṇabrāhmaṇānaṃ dadāhi dāna’’nti ye maṃ niyojeyyuṃ, tādisā anukampakā mayhaṃ nāhesunti yojanā.

98. 此处所说的“慈悲”，是指与世俗人等同的利益相应者。此处“谓长老，谓之善”的意思是称赞长老。那些最能接纳我的人，是父母或亲族，且他们在心境欢喜安详时，心怀恭敬地说「请为沙门婆罗门等布施」，那些最能接纳我的亲属们，他们不会拒绝我所给予的援助，这就是此处的教义。

§99

99.Ito ahaṃ vassasatāni pañca, yaṃ evarūpā vicarāmi naggāti idaṃ sā petī ito tatiyāya jātiyā attano petattabhāvaṃ anussaritvā idānipi tathā pañcavassasatāni vicarāmīti adhippāyenāha. Tattha yanti yasmā, dānādīnaṃ puññānaṃ akatattā evarūpā naggā petī hutvā ito paṭṭhāya vassasatāni pañca vicarāmīti yojanā. Taṇhāyāti pipāsāya. Khajjamānāti khādiyamānā, bādhiyamānāti attho.

99. 此后，我亦如是度过五百个雨季，即五百年，虽以此类方式游行不住裸身行走；这是说明他忆念了前世第三世自身作为饿鬼的状况，至今亦仍如是度过五百年。此处“大义”是说，由于未能积累施舍等善业，故以饿鬼形态示现，从而放弃原有状况，历经五百年的岁月。渴望是指贪求饮食，『被咬』是指被啮食，『受苦』指的是肢体所受之苦痛。

§100

100.Vandāmi taṃ ayya pasannacittāti ayya, tamahaṃ pasannacittā hutvā vandāmi, ettakameva puññaṃ idāni mayā kātuṃ sakkāti dasseti. Anukampa manti anuggaṇha mamaṃ uddissa anuddayaṃ karohi. Datvā ca me ādisa yañhi kiñcīti kiñcideva deyyadhammaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ datvā taṃ dakkhiṇaṃ mayhaṃ ādisa, tena me ito petayonito mokkho bhavissatīti adhippāyena vadati. Tenevāha ‘‘mocehi maṃ duggatiyā bhadante’’ti.

100. 我对尊者们供养，心生欢喜恭敬，因此我行此赞礼，这是告诉众人如今我仍能成就如此微小的福报。这里“慈悲”意谓愿意接受和护持，为我所用而增长。供养后，婆罗门沙门皈依者们将布施给我，那便是我所得供养。我也因此获得解脱饿鬼之道，脱离恶道。尊者们劝我说：“请使我远离恶道。”

Evaṃ petiyā vutte yathā so thero paṭipajji, taṃ dassetuṃ saṅgītikārehi tisso gāthā vuttā –

101. 如此饿鬼言说之后，尊者悉依照其意而行。为表示其教诲，三首歌谣由僧伽坛所唱，意在说明。

§101

101.

‘‘Sādhūti so paṭissutvā, sāriputtonukampako;

「赞善」了一番，是因其念及慈悲尊者沙利佛长老。

Bhikkhūnaṃ ālopaṃ datvā, pāṇimattañca coḷakaṃ;

把比库们所得的遗物交还，同时将仅及手掌大小的手帕也交了出去；

Thālakassa ca pānīyaṃ, tassā dakkhiṇamādisi.

将头顶所谓的饮料，也就是清水，向其右侧呈上。

§102

102.

‘‘Samanantarānuddiṭṭhe , vipāko udapajjatha;

“紧接着所呈现者之后，果报产生了；

Bhojanacchādanapānīyaṃ, dakkhiṇāya idaṃ phalaṃ.

所呈的食物覆盖和饮料，这果报是给右侧的。

§103

103.

‘‘Tato suddhā sucivasanā, kāsikuttamadhārinī;

于是，净洁光明、衣着整齐的妇女，头戴优美装饰品，

Vicittavatthābharaṇā, sāriputtaṃ upasaṅkamī’’ti.

携带各类珍宝配饰，前来拜见沙利子。

§101-103

101-103. Tattha bhikkhūnanti bhikkhuno, vacanavipallāsena hetaṃ vuttaṃ. ‘‘Ālopaṃ bhikkhuno datvā’’ti keci paṭhanti. Ālopanti kabaḷaṃ, ekālopamattaṃ bhojananti attho. Pāṇimattañca coḷakanti ekahatthappamāṇaṃ coḷakhaṇḍanti attho. Thālakassa ca pānīyanti ekathālakapūraṇamattaṃ udakaṃ. Sesaṃ khallāṭiyapetavatthusmiṃ vuttanayameva.

101-103。在这里，‘比库对比库’这句话，由于言辞混乱，有误解的说法。有人误读为‘施予比库的布施品’。‘布施品’意指粗布，‘一匹粗布分量的食物’的意思。‘手量’则指约一手掌大小的布块。‘头布’指一次性装满的水量。余者是指装载谷壳的容器，此处仅是对物品的描述。

Athāyasmā sāriputto taṃ petiṃ pīṇindriyaṃ parisuddhachavivaṇṇaṃ dibbavatthābharaṇālaṅkāraṃ samantato attano pabhāya obhāsentiṃ attano santikaṃ upagantvā ṭhitaṃ disvā paccakkhato kammaphalaṃ tāya vibhāvetukāmo hutvā tisso gāthā abhāsi –

当时尊者沙利子来到那个谷壳容器旁，这口水净洁清冽，宛如天物光辉的装饰，环绕其身闪现光芒，他在自己面前站立观察，察觉其中蕴藏的业报，为了要分析，于是吟唱三句偈语——

§104

104.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

‘拥有绝佳美丽色彩的你，神祇所立身之处；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

「诸方显耀如光，犹如药草般之星辰。」

§105

105.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

「何因缘使诸色如是？何致于此中消逝？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

生起者即是彼所爱之心中所有享受。」

§106

106.

【第一百零六偈】

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

「我问汝，大师德大者，世间人身之中，有何善业为之？」

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

‘这水流的体验到底是怎样的？而你的色彩又在各处显现光辉’。

§104

104. Tattha abhikkantenāti atimanāpena, abhirūpenāti attho. Vaṇṇenāti chavivaṇṇena. Obhāsentī disā sabbāti sabbāpi dasa disā jotentī ekālokaṃ karontī. Yathā kinti āha ‘‘osadhī viya tārakā’’ti. Ussannā pabhā etāya dhīyati, osadhānaṃ vā anubalappadāyikāti katvā ‘‘osadhī’’ti laddhanāmā tārakā yathā samantato ālokaṃ kurumānā tiṭṭhati, evameva tvaṃ sabbadisā obhāsentīti attho.

104. 其中，「以极令人赏心悦目者」，意为以极美丽者，即以容颜色泽而言。「肤色」者，指皮肤之色泽。「令十方一切诸方皆光明」者，意为令一切十方皆放光，成为同一光明。如何？故云「如星中之药草明星」。因其光明盛溢而能维系，或能赋予药草助力，故得名「药草明星」——如彼星以光明遍照四方而住，同样地，汝亦遍照一切诸方，此为其义。

§105

105.Kenāti kiṃ-saddo pucchāyaṃ. Hetuatthe cetaṃ karaṇavacanaṃ, kena hetunāti attho. Teti tava. Etādisoti ediso, etarahi yathādissamānoti vuttaṃ hoti. Kena te idha mijjhatīti kena puññavisesena idha imasmiṃ ṭhāne idāni tayā labbhamānaṃ sucaritaphalaṃ ijjhati nipphajjati. Uppajjantīti nibbattanti. Bhogāti paribhuñjitabbaṭṭhena ‘‘bhogā’’ti laddhanāmā vatthābharaṇādivittūpakaraṇavisesā. Ye kecīti bhoge anavasesato byāpetvā saṅgaṇhāti . Anavasesabyāpako hi ayaṃ niddeso yathā ‘‘ye keci saṅkhārā’’ti. Manaso piyāti manasā piyāyitabbā, manāpiyāti attho.

105. 「以何」者，「何」字用于疑问。此乃表原因之具格，意为「以何因缘」。「汝之」者，即属于汝的。「如是者」意为「如彼者」，即「如今如所见者」，此为所说之义。「于此以何得遂汝愿」者，意为以何种特殊功德，于此处、于此地、汝今所获之善行果报得以成就、得以圆满。「生起者」意为生出、产生。「受用物」者，以可受用之义，得名「受用物」，乃指衣服、庄严具等财富及各种资具。「凡诸」者，乃无余地遍摄一切受用物。此乃无余遍摄之说明，如「凡诸行」之例。「意所悦者」意为以意所应爱悦者，即合乎意者之义。

§106

106.Pucchāmīti pucchaṃ karomi, ñātuṃ icchāmīti attho. Tanti tvaṃ. Devīti dibbānabhāvasamaṅgitāya, devi. Tenāha ‘‘mahānubhāve’’ti. Manussabhūtāti manussesu jātā manussabhāvaṃ pattā. Idaṃ yebhuyyena sattā manussattabhāve ṭhitā puññāni karontīti katvā vuttaṃ. Ayametāyaṃ gāthānaṃ saṅkhepato attho, vitthārato pana paramatthadīpaniyaṃ vimānavatthuaṭṭhakathāyaṃ vuttanayeneva veditabbo.

106. 「我问」者，意为我发问、我欲知晓。「汝」者，即汝。「天女」者，以具有天界神通威力之故，称为天女。因此说「大威力者」。「曾为人」者，生于人中、达到人之状态。此乃因多数有情在处于人之状态时造作功德，故如此说。此为这些偈颂略说之义；而广说则应依《天宫事注疏》中所说之方法而了知。

Evaṃ puna therena puṭṭhā petī tassā sampattiyā laddhakāraṇaṃ pakāsentī sesagāthā abhāsi –

佛塔老者复问，显现为其成就的缘由，随即诵出此末尾诗句。

§107

107.

【第一百零七偈】

‘‘Uppaṇḍukiṃ kisaṃ chātaṃ, naggaṃ sampatitacchaviṃ;

『手持锯齿的弓是什么遮盖？裸露暴露的视线是什么遮盖？』

Muni kāruṇiko loke, taṃ maṃ addakkhi duggataṃ.

『世间慈悲的比库，你却见我陷于无间地狱。』

§108

108.

【第一百零八偈】

‘‘Bhikkhūnaṃ ālopaṃ datvā, pāṇimattañca coḷakaṃ;

『比库们舍弃所有缠缚，只带一只缠手的钵；』

Thālakassa ca pānīyaṃ, mama dakkhiṇamādisi.

『还带箍顶杯的饮水器，这是我所赐与的布施。』

§109

109.

‘‘Ālopassa phalaṃ passa, bhattaṃ vassasataṃ dasa;

「应当观察成熟果实；期待享用百年粮食；

Bhuñjāmi kāmakāminī, anekarasabyañjanaṃ.

我欢喜享用多种佳肴美味，欲望心意具足。」

§110

110.

‘‘Pāṇimattassa coḷassa, vipākaṃ passa yādisaṃ;

「应当察看手指般粗细的茧，观察其成熟果报的先兆；

Yāvatā nandarājassa, vijitasmiṃ paṭicchadā.

直到在那喜乐之王的掌控下，享受其中的收获。」

§111

111.

‘‘Tato bahutarā bhante, vatthānacchādanāni me;

尊者，我拥有许多遮盖身体之物，

Koseyyakambalīyāni, khomakappāsikāni ca.

有粗毯、床单及麻布制品。

§112

112.

‘‘Vipulā ca mahagghā ca, tepākāsevalambare;

这些物品宽大且厚重，覆盖着火炉般热的区域，

Sāhaṃ taṃ paridahāmi, yaṃ yañhi manaso piyaṃ.

我用心持守这些物品，就如同守护自己所爱一样。

§113

113.

‘‘Thālakassa ca pānīyaṃ, vipākaṃ passa yādisaṃ;

「须弥山之水为饮，视其果报如是；

Gambhīrā caturassā ca, pokkharañño sunimmitā.

四大深厚坚定，如同池中水相稳固。」

§114

114.

‘‘Setodakā suppatitthā, sītā appaṭigandhiyā;

「白水清冽清凉，无有异香；

Padumuppalasañchannā, vārikiñjakkhapūritā.

以莲花覆盖，水草鱼虾充满。」

§115

115.

‘‘Sāhaṃ ramāmi kīḷāmi, modāmi akutobhayā;

『我欢喜，我嬉戏，欢悦而无恐惧』，

Muniṃ kāruṇikaṃ loke, bhante vanditumāgatā’’ti.

衷心来礼敬这位在世间慈悲的尊者。

§107

107. Tattha uppaṇḍukinti uppaṇḍukajātaṃ. Chātanti bubhukkhitaṃ khudāya abhibhūtaṃ. Sampatitacchavinti chinnabhinnasarīracchaviṃ. Loketi idaṃ ‘‘kāruṇiko’’ti ettha vuttakaruṇāya visayadassanaṃ. Taṃ manti tādisaṃ mamaṃ, vuttanayena ekantato karuṇaṭṭhāniyaṃ maṃ. Duggatanti duggatiṃ gataṃ.

第107条。此所谓『uppaṇḍuki』，意为生有大腹者。『Chātanti』谓饥饿之苦亦如被压迫一般。『Sampatitacchavinti』指身心断裂破碎的相。『Loketi』此指谓『慈悲』，意即由此处说出的悲悯教义之显现。此义以此说，谓我心坚守此，唯心所至，唯行悲忍。『Duggati』谓入于恶趣者。

§108-109

108-109.Bhikkhūnaṃ ālopaṃ datvātiādi therena attano karuṇāya katākāradassanaṃ. Tattha bhattanti odanaṃ, dibbabhojananti attho. Vassasataṃ dasāti dasa vassasatāni, vassasahassanti vuttaṃ hoti. Accantasaṃyoge cetaṃ upayogavacanaṃ. Bhuñjāmi kāmakāminī, anekarasabyañjananti aññehipi kāmetabbakāmehi samannāgatā anekarasabyañjanaṃ bhattaṃ bhuñjāmīti yojanā.

第108-109条。『给予比库铲除苦痛，为自身悲悯所作之行』。其中『Bhattanti』指米饭，『odanaṃ』意为滋养食物之膳，以此为供。『Dibbabhojananti』则指天界食物之意。『Vassasataṃ dasāti』，谓十百载，复以千年计。此乃强调时间久长之义。『Accantasaṃyoge』为极为紧密之用法。举例云：『我食欲女众，得多种甘美味以满足不同趣向之欲求』，为一种结合事理之表达。

§110

110.Coḷassāti deyyadhammasīsena tabbisayaṃ dānamayaṃ puññameva dasseti. Vipākaṃ passa yādisanti tassa coḷadānassa vipākasaṅkhātaṃ phalaṃ passa, bhante. Taṃ pana yādisaṃ yathārūpaṃ, kinti ceti āha ‘‘yāvatā nandarājassā’’tiādi.

110．『衣物』者，以施物为首，显示以该衣物为对象的布施功德。『观其果报』者，观该布施衣物之果报，即其所得之果，大德。『如此之果报为何』，谓其情形如何，因此说『乃至难德王……』等。

Tattha koyaṃ nandarājā nāma? Atīte kira dasavassasahassāyukesu manussesu bārāṇasivāsī eko kuṭumbiko araññe jaṅghāvihāraṃ vicaranto araññaṭṭhāne aññataraṃ paccekabuddhaṃ addasa. So paccekabuddho tattha cīvarakammaṃ karonto anuvāte appahonte saṃharitvāva ṭhapetuṃ āraddho. So kuṭumbiko taṃ disvā, ‘‘bhante, kiṃ karothā’’ti vatvā tena appicchatāya kiñci avuttepi ‘‘cīvaradussaṃ nappahotī’’ti ñatvā attano uttarāsaṅgaṃ paccekabuddhassa pādamūle ṭhapetvā agamāsi. Paccekabuddho taṃ gahetvā anuvātaṃ āropento cīvaraṃ katvā pārupi. So kuṭumbikā jīvitapariyosāne kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbattitvā tattha yāvatāyukaṃ dibbasampattiṃ anubhavitvā tato cavitvā bārāṇasito yojanamatte ṭhāne aññatarasmiṃ gāme amaccakule nibbatti.

此中『koyaṃ nandarājā』为何人？昔昔，约十万载之前，人间迦尸城有一户，常住林地，行止于荒野中。一日，则遇见一位独觉者于林中。彼独觉者当时为制衣之事，将三衣搭载在树枝上晾晒。见之，此户主人问曰：『尊者，汝作何事？』独觉者默然而非拒，然知衣物未干，遂将上衣放于其足下，然后离去。彼户人见之，终其生涯，终日思念，旋即转生天界三十三天，享受诸天福报，后乃转生于迦尸城附近某村庄贫贱之家。

Tassa vayappattakāle tasmiṃ gāme nakkhattaṃ saṅghuṭṭhaṃ ahosi. So mātaraṃ āha – ‘‘amma, sāṭakaṃ me dehi, nakkhattaṃ kīḷissāmī’’ti. Sā sudhotavatthaṃ nīharitvā adāsi. ‘‘Amma, thūlaṃ ida’’nti. Aññaṃ nīharitvā adāsi, tampi paṭikkhipi. Atha naṃ mātā āha – ‘‘tāta, yādise gehe mayaṃ jātā, natthi no ito sukhumatarassa vatthassa paṭilābhāya puñña’’nti. ‘‘Labhanaṭṭhānaṃ gacchāmi, ammā’’ti. ‘‘Gaccha, putta, ahaṃ ajjeva tuyhaṃ bārāṇasinagare rajjapaṭilābhaṃ icchāmī’’ti. So ‘‘sādhu, ammā’’ti mātaraṃ vanditvā padakkhiṇaṃ katvā āha – ‘‘gacchāmi, ammā’’ti. ‘‘Gaccha, tātā’’ti. Evaṃ kirassā cittaṃ ahosi – ‘‘kahaṃ gamissati, idha vā ettha vā gehe nisīdissatī’’ti. So pana puññaniyāmena codiyamāno gāmato nikkhamitvā bārāṇasiṃ gantvā maṅgalasilāpaṭṭe sasīsaṃ pārupitvā nipajji. So ca bārāṇasirañño kālakatassa sattamo divaso hoti.

当他年幼时，在那个村庄中村落如星星般密集。他对母亲说：“母亲，把弓给我，我们来玩射星游戏。”母亲从织布机旁拿下一张弓交给他，说：“这是大的。”又取另一张弓给他，他也拒绝了。母亲对他说：“孩子，我出生在这个家里，没有比这里更细致柔软的床铺带来福报。”他说：“母亲，我要去寻找福田。”母亲说：“去吧，孩子，我今天就想在巴拉那西城得到缰绳。”他说：“好，母亲。”他礼敬母亲，绕行一周后说道：“我去吧，母亲。”“去吧，儿子。”他心中这样起意：“他要去哪里？是在此还是在彼处坐在家里？”但他在福报的驱使下离开村庄，前往巴拉那西，来到吉祥石台，割断带星状的草，跪拜祈祷。此时巴拉那西国王的第七天是时刻。

Amaccā ca purohito ca rañño sarīrakiccaṃ katvā rājaṅgaṇe nisīditvā mantayiṃsu – ‘‘rañño ekā dhītā atthi, putto natthi, arājakaṃ rajjaṃ na tiṭṭhati, phussarathaṃ vissajjemā’’ti. Te kumudavaṇṇe cattāro sindhave yojetvā setacchattappamukhaṃ pañcavidhaṃ rājakakudhabhaṇḍaṃ rathasmiṃyeva ṭhapetvā rathaṃ vissajjetvā pacchato tūriyāni paggaṇhāpesuṃ. Ratho pācīnadvārena nikkhamitvā uyyānābhimukkho ahosi. ‘‘Paricayena uyyānābhimukho gacchati , nivattemā’’ti keci āhaṃsu. Purohito ‘‘mā nivattayitthā’’ti āha. Ratho kumāraṃ padakkhiṇaṃ katvā ārohanasajjo hutvā aṭṭhāsi, purohito pārupanakaṇṇaṃ apanetvā pādatalāni olokento ‘‘tiṭṭhatu ayaṃ dīpo, dvisahassadīpaparivāresu catūsu mahādīpesu ekarajjaṃ kāretuṃ yutto’’ti vatvā ‘‘tūriyāni paggaṇhatha, punapi paggaṇhathā’’ti tikkhattuṃ tūriyāni paggaṇhāpesi.

父亲与祭司在为国王处理政务后，坐在宫殿中议论说：“国王只有一个女儿，没有儿子，王国没有继承者，该传位给普萨拉陀吧。”他们让侍卫牵着四匹骏马，装饰以白色伞盖，五种王者神器置于战车上，将车放下，又从后面卷起四条绳索。战车从西门驶出，面向御苑。有人说：“随着护卫面向御苑，他正行进，快回去吧。”祭司说：“不要回头。”战车王子绕行一周，准备登车，站立起来，祭司解下头巾，看着脚底说：“这座灯塔应当矗立，在四大洲周围的两千座灯塔中，是适合一国之主的。请拉紧三根绳索，再拉紧。”祭司三次紧绳索。

Atha kumāro mukhaṃ vivaritvā oloketvā ‘‘kena kammena āgatattha, tātā’’ti āha. ‘‘Deva, tumhākaṃ rajjaṃ pāpuṇātī’’ti. ‘‘Tumhākaṃ rājā kaha’’nti? ‘‘Divaṅgato, sāmī’’ti. ‘‘Kati divasā atikkantā’’ti? ‘‘Ajja sattamo divaso’’ti. ‘‘Putto vā dhītā vā natthī’’ti? ‘‘Dhītā atthi, deva, putto natthī’’ti. ‘‘Tena hi karissāmi rajja’’nti. Te tāvadeva abhisekamaṇḍapaṃ katvā rājadhītaraṃ sabbālaṅkārehi alaṅkaritvā uyyānaṃ ānetvā kumārassa abhisekaṃ akaṃsu.

王子揭开面容观察，说：“父亲，我因何业力来到这里？”答曰：“神灵使你得到了王国。”“你的王在那里？”“已往世，陛下。”“多少天过去？”“今天是第七天。”“有儿子或女儿吗？”“有女儿，无儿子。”“我将以此继承王位。”他们搭建加冕台，装饰王女，带到御苑，为王子举行加冕。

Athassa katābhisekassa satasahassagghanikaṃ vatthaṃ upanesuṃ. So ‘‘kimidaṃ, tātā’’ti āha. ‘‘Nivāsanavatthaṃ, devā’’ti. ‘‘Nanu, tātā, thūla’’nti? ‘‘Manussānaṃ paribhogavatthesu ito sukhumataraṃ natthi, devā’’ti. ‘‘Tumhākaṃ rājā evarūpaṃ nivāsesī’’ti? ‘‘Āma, devā’’ti. ‘‘Na maññe puññavā tumhākaṃ rājā (a. ni. aṭṭha. 1.1.191) suvaṇṇabhiṅkāraṃ āharatha, labhissāmi vattha’’nti. Suvaṇṇabhiṅkāraṃ āhariṃsu. So uṭṭhāya hatthe dhovitvā mukhaṃ vikkhāletvā hatthena udakaṃ ādāya puratthimadisāyaṃ abbhukkiri. Tadā ghanapathaviṃ bhinditvā aṭṭha kapparukkhā uṭṭhahiṃsu. Puna udakaṃ gahetvā dakkhiṇāya pacchimāya uttarāyāti evaṃ catūsu disāsu abbhukkiri. Sabbadisāsu aṭṭha aṭṭha katvā dvattiṃsa kapparukkhā uṭṭhahiṃsu. Ekekāya disāya soḷasa soḷasa katvā catusaṭṭhi kammarukkhāti keci vadanti. So ekaṃ dibbadussaṃ nivāsetvā ekaṃ pārupitvā ‘‘nandarañño vijite suttakantikā itthiyo mā suttaṃ kantiṃsūti bheriṃ carāpethā’’ti vatvā chattaṃ ussāpetvā alaṅkatapaṭiyatto hatthikkhandhavaragato nagaraṃ pavisitvā pāsādaṃ āruyha mahāsampattiṃ anubhavi.

加冕完成后，王子获得一百千层织物。他问：“这是什么，父亲？”答曰：“是居室布，天神啊。”“是否厚重？”“在人类中，这是最柔软的布，无有比此更柔软的。”“你的王是这样的居所主人吗？”“是的，天神。”“我认为你的王将带来金银装饰，我也能得到布。”于是他们取来金银饰品。他站起身，洗手涤面，用手取水朝东边淋灌。此时，密集的土地裂开，升出八棵芦荟树。他再取水向南、西、北四方分别浇灌。四方共各升出八棵芦荟，共三十二棵。每方十六棵，共六十四棵芦荟树。有些人说，这些树为护法树。他留下一个神灯作为居所，又割开一个芦荟树枝，说：“在南方林中，胜利之蜂群和蜜蜂母们，不采蜜。”点灯遮盖，绕着撑伞手持手杖入城，登上宫殿，享受大财富。

Evaṃ gacchante kāle ekadivasaṃ devī rañño sampattiṃ disvā ‘‘aho tapassī’’ti kāruññākāraṃ dassesi. ‘‘Kimidaṃ, devī’’ti ca puṭṭhā ‘‘atimahatī te, deva, sampatti. Atīte addhani kalyāṇaṃ akattha, idāni anāgatassa atthāya kusalaṃ na karothā’’ti āha. ‘‘Kassa dema? Sīlavanto natthī’’ti. ‘‘Asuñño, deva, jambudīpo arahantehi, tumhe dānameva sajjetha, ahaṃ arahante lacchāmī’’ti āha. Punadivase rājā mahārahaṃ dānaṃ sajjāpesi. Devī ‘‘sace imissāya disāya arahanto atthi, idhāgantvā amhākaṃ bhikkhaṃ gaṇhantū’’ti adhiṭṭhahitvā uttaradisābhimukhā urena nipajji. Nipannamattāya eva deviyā himavante vasantānaṃ padumavatiyā puttānaṃ pañcasatānaṃ paccekabuddhānaṃ jeṭṭhako mahāpadumapaccekabuddho bhātike āmantesi – ‘‘mārisā nandarājā tumhe nimanteti, adhivāsetha tassā’’ti. Te adhivāsetvā tāvadeva ākāsenāgantvā uttaradvāre otariṃsu. Manussā ‘‘pañcasatā, deva, paccekabuddhā āgatā’’ti rañño ārocesuṃ. Rājā saddhiṃ deviyā āgantvā vanditvā pattaṃ gahetvā paccekabuddhe pāsādaṃ āropetvā tattha tesaṃ dānaṃ datvā bhattakiccāvasāne rājā saṅghattherassa, devī saṅghanavakassa pādamūle nipajjitvā ‘‘ayyā, paccayehi na kilamissanti, mayaṃ puññena na hāyissāma, amhākaṃ idha nivāsāya paṭiññaṃ dethā’’ti paṭiññaṃ kāretvā uyyāne nivāsaṭṭhānāni kāretvā yāvajīvaṃ paccekabuddhe upaṭṭhahitvā tesu parinibbutesu sādhukīḷitaṃ kāretvā gandhadāruādīhi sarīrakiccaṃ kāretvā dhātuyo gahetvā cetiyaṃ patiṭṭhāpetvā ‘‘evarūpānampi nāma mahānubhāvānaṃ mahesīnaṃ maraṇaṃ bhavissati, kimaṅgaṃ pana mādisāna’’nti saṃvegajāto jeṭṭhaputtaṃ rajje patiṭṭhāpetvā sayaṃ tāpasapabbajjaṃ pabbaji. Devīpi ‘‘raññe pabbajite ahaṃ kiṃ karissāmī’’ti pabbaji. Dvepi uyyāne vasantā jhānāni nibbattetvā jhānasukhena vītināmetvā āyupariyosāne brahmaloke nibbattiṃsu. So kira nandarājā amhākaṃ satthu mahāsāvako mahākassapatthero ahosī, tassa aggamahesī bhaddā kāpilānī nāma.

游行时，有一天王后的神灵看到国王的财富，“啊，苦行者”的慈悲之心显现。问道：“这是何等大的财富，天神啊？虽有财物无德，不可行善，现在不为未来利益努力么？”答：“为谁而言呢？无德者无在。”“无忧之地，琰陀罗洲有阿拉汉，天神啊，你们只应布施，我会给阿拉汉们赏赐。”次日，国王施行大布施。王后祈愿若此地有阿拉汉到访，接受供养。她对着北方跌跪。北方喜乐的花园中，有五百名声闻出世间已久的辟支佛。他们的首领，名大莲辟支佛，对弟子说：“魔王南陀拉王来邀请你们，住下吧。”他们受邀，随即乘天降至北门。人们向国王报告：“五百辟支佛降临。”国王与王后同时迎接，敬礼，呈献法衣，为辟支佛搭建宝座，供给饮食。布施结束后，国王在长老比库足下跪拜，王后在比库尼足下跪拜，说：“尊者，请保佑我们不会有过失，我们因福报得此居所，愿你们赋予我们住处。”作出此誓愿后，在御苑建造住宿处，毕生侍奉辟支佛，善演诵佛法，承继佛法，行身体法事，用香木供养，建造舍利塔。她们说：“如此殊胜的大德者亦必死亡，如何不死呢？”感悟后，大莲子进入王国，自主出家修道。王后亦言：“国王既出家，我能做什么？”二者安住于御苑，终年入禅定，忘记禅乐，寿终后往往生梵天界。传说南陀拉王是我等师长大咖萨巴长老的至上弟子，他的首领是贤德的迦毕莲尼。

Ayaṃ pana nandarājā dasa vassasahassāni sayaṃ dibbavatthāni paridahanto sabbameva attano vijitaṃ uttarakurusadisaṃ karonto āgatāgatānaṃ manussānaṃ dibbadussāni adāsi. Tayidaṃ dibbavatthasamiddhiṃ sandhāya sā petī āha ‘‘yāvatā nandarājassa, vijitasmiṃ paṭicchadā’’ti. Tattha vijitasminti raṭṭhe. Paṭicchadāti vatthāni. Tāni hi paṭicchādenti etehīti ‘‘paṭicchadā’’ti vuccanti.

这位南陀拉王维持了十万年度，放焰异相，光明照耀，遍及占据北库路萨帝地一带，护持来往的人类与诸神。在此福德汇聚处，她说：“只要属于南陀拉王所有，皆属我的隐所。”此处即为占据之地。占据意为寓所，指方圆之地。那里意义即为“遮盖地”，因此名为“占据”。

§111

111. Idāni sā petī ‘‘nandarājasamiddhitopi etarahi mayhaṃ samiddhi vipulatarā’’ti dassentī ‘‘tato bahutarā, bhante, vatthānacchādanāni me’’tiādimāha. Tattha tatoti nandarājassa pariggahabhūtavatthatopi bahutarāni mayhaṃ vatthacchādanānīti attho. Vatthānacchādanānīti nivāsanavatthāni ceva pārupanavatthāni ca . Koseyyakambalīyānīti koseyyāni ceva kambalāni ca. Khomakappāsikānīti khomavatthāni ceva kappāsamayavatthāni ca.

111. 现在，那位饿鬼说：『即便是难陀王所拥有的祗除物，现在于我而言，仍有更广大充足的。』如是表示后，作如是言：『大德，诸多的衣物覆盖于我。』此中「诸多的」意指比难陀王所持用的日常物品还多，属于我的衣物覆盖。所谓衣物覆盖，即包括住所用的布料以及防寒用具。所谓棉被和毛毯，即是被褥与外套。所谓粗布棉布，指粗布用的布料与棉织物。

§112

112.Vipulāti āyāmato ca vitthārato ca vipulā. Mahagghāti mahagghavasena mahantā mahārahā. Ākāsevalambareti ākāseyeva olambamānā tiṭṭhanti. Yaṃ yañhi manaso piyanti yaṃ yaṃ mayhaṃ manaso piyaṃ, taṃ taṃ gahetvā paridahāmi pārupāmi cāti yojanā.

112. 「广大」意指横向展开和纵向舒展皆广大；「宏大」意指体积大如大堆垛、大堆囤积；「依空悬挂」意指悬挂于空气之中。如我意所喜爱之物以及我心所欢喜之物，我皆悉数取用、披覆、缠绕，量度长度则以四五十由旬计算。

§113

113.Thālakassa ca pānīyaṃ, vipākaṃ passa yādisanti thālakapūraṇamattaṃ pānīyaṃ dinnaṃ anumoditaṃ , tassa pana vipākaṃ yādisaṃ yāva mahantaṃ passāti dassentī ‘‘gambhīrā caturassā cā’’tiādimāha. Tattha gambhīrāti agādhā. Caturassāti caturassasaṇṭhānā. Pokkharaññoti pokkharaṇiyo. Sunimmitāti kammānubhāveneva suṭṭhu nimmitā.

113. 关于撒辣卡，谓之饮食，谓之果报等。如其所充满饮食者经批准，此饮食之果报及其等，乃见其极为广大，故谓『深远且四边维持』。其中，「深远」指深不可测；「四边」指四周维持；「池沼」为池塘或水泽；「良好相应」即因业力而善得相好。

§114

114.Setodakāti setaudakā setavālukasamparikiṇṇā. Suppatitthāti sundaratitthā. Sītāti sītalodakā. Appaṭigandhiyāti paṭikūlagandharahitā surabhigandhā. Vārikiñjakkhapūritāti kamalakuvalayādīnaṃ kesarasañchannena vārinā paripuṇṇā.

114. 白水者，谓白净之水，混合白沙者称白沙水；「清净之所」谓美好之水域；冷水即凉水；无恶臭者，即无令人讨厌臭味，且具芳香之意；「水满于莲花叶」之水，乃由带有藏红花汁等之水充盈浸润者也。

§115

115.Sāhanti sā ahaṃ. Ramāmīti ratiṃ vindāmi. Kīḷāmīti indriyāni paricāremi. Modāmīti bhogasampattiyā pamuditā homi. Akutobhayāti kutocipi asañjātabhayā, serī sukhavihārinī homi . Bhante, vanditumāgatāti, bhante, imissā dibbasampattiyā paṭilābhassa kāraṇabhūtaṃ tvaṃ vandituṃ āgatā upagatāti attho. Yaṃ panettha atthato avibhattaṃ, taṃ tattha tattha vuttameva.

115.「护持者，是我也。」谓我为护持者。谓乐者，此指得喜悦于其中。谓游戏者，表示自制诸根之活动。谓欢喜者，谓因享受富乐而欢喜。谓无惧者，即于任何无由恐惧，平静而安乐。尊者，我为获得此天上财富而来朝拜，尔时尔地为因缘。我所言之未曾错谬者，全皆符合此处教义。

Evaṃ tāya petiyā vutte āyasmā sāriputto iṭṭhakavatiyaṃ dīgharājiyanti gāmadvayavāsikesu attano santikaṃ upagatesu manussesu imamatthaṃ vitthārato kathento saṃvejetvā saṃsāramocanapāpakammato mocetvā upāsakabhāve patiṭṭhāpesi. Sā pavatti bhikkhūsu pākaṭā jātā. Taṃ bhikkhū bhagavato ārocesuṃ. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi, sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

如是彼饿鬼说毕，尊者沙利佛于伊刺迦渴提邑及邻近村落中，向近人详细阐述此义，由此感悟者，断除了轮回恶业，得解脱而安住于居士位。此事遂在比库间广为流传。比库闻知后，曾告知世尊。世尊遂为具德圣众宣说此义，此宣说真实适用于大众，且真实不虚。

Saṃsāramocakapetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 轮回解脱者饿鬼事注释终了。

2. Sāriputtattheramātupetivatthuvaṇṇanā二、沙利子长老之母饿鬼事注释

Naggā dubbaṇṇarūpāsīti idaṃ satthari veḷuvane viharante āyasmato sāriputtattherassa ito pañcamāya jātiyā mātubhūtaṃ petiṃ ārabbha vuttaṃ. Ekadivasaṃ āyasmā ca sāriputto āyasmā ca mahāmoggallāno āyasmā ca anuruddho āyasmā ca kappino rājagahassa avidūre aññatarasmiṃ araññāyatane viharanti. Tena ca samayena bārāṇasiyaṃ aññataro brāhmaṇo aḍḍho mahaddhano mahābhogo samaṇabrāhmaṇakapaṇaddhikavanibbakayācakānaṃ opānabhūto annapānavatthasayanādīni deti. Dento ca āgatāgatānaṃ yathākālaṃ yathārahañca pādodakapādabbhañjanādidānānupubbakaṃ sabbābhideyyaṃ paṭipanno hoti, purebhattaṃ bhikkhū annapānādinā sakkaccaṃ parivisati. So desantaraṃ gacchanto bhariyaṃ āha – ‘‘bhoti, yathāpaññattaṃ imaṃ dānavidhiṃ aparihāpentī sakkaccaṃ anupatiṭṭhāhī’’ti. Sā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇitvā tasmiṃ pakkante eva tāva bhikkhūnaṃ paññattaṃ dānavidhiṃ pacchindi, addhikānaṃ pana nivāsatthāya upagatānaṃ gehapiṭṭhito chaḍḍitaṃ jarasālaṃ dassesi ‘‘ettha vasathā’’ti. Annapānādīnaṃ atthāya tattha addhikesu āgatesu ‘‘gūthaṃ khādatha, muttaṃ pivatha, lohitaṃ pivatha , tumhākaṃ mātu matthaluṅgaṃ khādathā’’ti yaṃ yaṃ asuci jegucchaṃ, tassa tassa nāmaṃ gahetvā niṭṭhuraṃ vadati.

『裸露、形貌丑陋者』，此为尊者沙利夫多长老于竹林精舍住处，从此其第五次生命以来，开始出家为饿鬼之义所说。一日，尊者沙利夫多、尊者摩诃摩嘎剌那、尊者阿奴儒达及尊者咖毕那，在离王舍城不远一处旷野道场中修行。此时，巴拉那城有一大姓婆罗门，极其富饶且财物丰厚，慷慨解囊，施舍给沙门与婆罗门乞丐，准备食物、水及寝具等生活必需品。乞丐们来来往往，他按时随宜地施以足浴、足膏等依次供养，供养得体适当，前住比库则礼敬以饮食等之。此人离开其乡，回言其妻曰：“夫人，为使此给予施舍的礼仪得以无缺并恪守，应当小心循规。”妻闻已，即刻较前施舍礼法赡养众比库，示现其家宅门庭虽简陋，但“此处是他们的居所”。为饮食等生活之需，对更多到来的乞丐叮咛：“积藏粮食而食之，尽兴饮血汁，勿令食用蔗之母汁。”对那些污秽不洁者，逐一称名予以严厉训斥。

Sā aparena samayena kālaṃ katvā kammānubhāvukkhittā petayoniyaṃ nibbattitvā attano vacīduccaritānurūpaṃ dukkhaṃ anubhavantī purimajātisambandhaṃ anussaritvā āyasmato sāriputtassa santikaṃ upasaṅkamitukāmā tassa vihāradvāraṃ sampāpuṇi, tassa vihāradvāradevatāyo vihārappavesanaṃ nivāresuṃ. Sā kira ito pañcamāya jātiyā therassa mātubhūtapubbā, tasmā evamāha – ‘‘ahaṃ ayyassa sāriputtattherassa ito pañcamāya jātīyā mātā, detha me dvārappavesanaṃ theraṃ daṭṭhu’’nti. Taṃ sutvā devatā tassā pavesanaṃ anujāniṃsu. Sā pavisitvā caṅkamanakoṭiyaṃ ṭhatvā therassa attānaṃ dassesi. Thero taṃ disvā karuṇāya sañcoditamānaso hutvā –

当时另有一者，断定时间因果，不再轮回于饿鬼道，由其言行不善而得报应，体会到苦楚，忆念生前世缘，便欲来向尊者沙利夫多请益，来到其住处门前，欲入居止。住处门神诸天，阻止其入，因她乃第五次生命之母，故言：“我乃尊者沙利夫多第五次生命的母亲，容我入门，得见尊长。”闻此，天神允许其入。她入内站于茎干上，示现己身。尊者见她，生慈愍心，激励内心，于是

§116

116.

‘‘Naggā dubbaṇṇarūpāsi, kisā dhamanisanthatā;

“裸露且形貌丑陋，何以形之？为何停留此处？”

Upphāsulike kisike, kā nu tvaṃ idha tiṭṭhasī’’ti. –

——以诗句问之。她回答尊者称

Gāthāya pucchi. Sā therena puṭṭhā paṭivacanaṃ dentī –

（后文省略回答内容）

§117

117.

一百一十七。

‘‘Ahaṃ te sakiyā mātā, pubbe aññāsu jātīsu;

『我是你们萨迦族的母亲，在过去的多生当中，

Upapannā pettivisayaṃ, khuppipāsasamappitā.

曾生于人间世间，且饥渴难忍、愁苦交加。』

§118

118.

一百一十八。

‘‘Chaḍḍitaṃ khipitaṃ kheḷaṃ, siṅghāṇikaṃ silesumaṃ;

『弃绝抛弃、轻视嬉戏，若恶猛兽之胆量，

Vasañca ḍayhamānānaṃ, vijātānañca lohitaṃ.

焚烧放纵的衣服，如对异种来血一般憎恶。』

§119

119.

一百一十九。

‘‘Vaṇikānañca yaṃ ghāna-sīsacchinnāna lohitaṃ;

『商贩们所吃的血色碎头骨，

Khudāparetā bhuñjāmi, icchipurisanissitaṃ.

我因饥饿而食用，像食用宠爱的丈夫一样依靠他们。』

§120

120.

一百二十。

‘‘Pubbalohitaṃ bhakkhāmi, pasūnaṃ mānusāna ca;

『我食用新鲜的血肉，是畜生和人类的，

Aleṇā anagārā ca, nīlamañcaparāyaṇā.

还有无家可归的乞丐，专好蓝色素衣服者。』

§121

121.

‘‘Dehi puttaka me dānaṃ, datvā anvādisāhi me;

『给我儿子赐予布施，给予后请回赠；这样他必能保全性命，不致早死，虽多食铁锈之物。』——五句偈如是说。

Appeva nāma mucceyyaṃ, pubbalohitabhojanā’’ti. – pañcagāthā abhāsi;

117。这里我对你说，舍利子，作为你的母亲，我是你的生身母亲。过往生中虽有为母者，却非此生命所生，故此生命之前生中另有五生应观察。因果相续，生于饿鬼道者中。所谓饥渴交逼者，即为饥饿与口渴所困扰，因无断绝之饥渴烦恼而持续被苦恼折磨，此义也。

§117

117. Tattha ahaṃ te sakiyā mātāti ahaṃ tuyhaṃ jananibhāvato sakiyā mātā. Pubbe aññāsu jātīsūti mātā hontīpi na imissaṃ jātiyaṃ, atha kho pubbe aññāsu jātīsu, ito pañcamiyanti daṭṭhabbaṃ. Upapannā pettivisayanti paṭisandhivasena petalokaṃ upagatā. Khuppipāsasamappitāti khudāya ca pipāsāya ca abhibhūtā, nirantaraṃ jighacchāpipāsāhi abhibhuyyamānāti attho.

118至119段。『弃舍』指舍弃之义，『劝说』即教导劝诫意。『迅速』为迅疾，使从口中速速排出污秽物。『戏弄』指穿刺。『鼻涕』指因鼻腔内垢污流出。『液体』是指从体内流出的液体。『色与汁』指体液。『未孕』即未受孕，『血』是女性血污及胎污，连声汇聚称之。『皮肤』指已生之皮肤。『外出』乃指血液或体液外流。以此说『鼻涕垢污』是因手足等切断而流出的血液。又称『皮肤』，以此喻示，即使生死肉体经破坏、损伤，亦将被消耗。

§118-119

118-119.Chaḍḍitanti ucchiṭṭhakaṃ, vantanti attho. Khipitanti khipitena saddhiṃ mukhato nikkhantamalaṃ. Kheḷanti niṭṭhubhaṃ. Siṅghāṇikanti matthaluṅgato vissanditvā nāsikāya nikkhantamalaṃ. Silesumanti semhaṃ. Vasañca ḍayhamānānanti citakasmiṃ ḍayhamānānaṃ kaḷevarānaṃ vasātelañca. Vijātānañca lohitanti pasūtānaṃ itthīnaṃ lohitaṃ, gabbhamalaṃ ca-saddena saṅgaṇhāti. Vaṇikānanti sañjātavaṇānaṃ. Yanti yaṃ lohitanti sambandho. Ghānasīsacchinnānanti ghānacchinnānaṃ sīsacchinnānañca yaṃ lohitaṃ, taṃ bhuñjāmīti yojanā. Desanāsīsametaṃ ‘‘ghānasīsacchinnāna’’nti, yasmā hatthapādādicchinnānampi lohitaṃ bhuñjāmiyeva. Tathā ‘‘vaṇikāna’’nti iminā tesampi lohitaṃ saṅgahitanti daṭṭhabbaṃ. Khudāparetāti jighacchābhibhūtā hutvā. Itthipurisanissitanti itthipurisasarīranissitaṃ yathāvuttaṃ aññañca cammamaṃsanhārupubbādikaṃ paribhuñjāmīti dasseti.

120至121段。『畜生』指马、牛等残害生命之类。『逃避』意谓无依无靠。『无所住』谓无固定居所。『蓝床』意指疗养而抛弃污秽之床。或以『蓝』者，多为灰炭所覆盖、藉以抚养疗养之地称为床。此义中『劝说』是指予已赐之供养，愿我回赠回报。『必然得以保全』，是说正因你为母亲带给自身之布施与回赠，故饿鬼道生灵亦能安然度命，无早亡之虞。

§120-121

120-121.Pasūnanti ajagomahiṃsādīnaṃ. Aleṇāti asaraṇā. Anagārāti anāvāsā. Nīlamañcaparāyaṇāti susāne chaḍḍitamalamañcasayanā. Atha vā nīlāti chārikaṅgārabahulā susānabhūmi adhippetā, taṃyeva mañcaṃ viya adhisayanāti attho. Anvādisāhimeti yathā dinnaṃ dakkhiṇaṃ mayhaṃ upakappati, tathā uddisa pattidānaṃ dehi. Appeva nāma mucceyyaṃ, pubbalohitabhojanāti tava uddisanena etasmā pubbalohitabhojanā petajīvikā api nāma mucceyyaṃ.

120-121．『诸畜生』者，谓山羊、牛、水牛等。『无依』者，谓无归处。『无家』者，谓无住所。『以青色床榻为归宿』者，谓卧于弃置在墓地之污秽床榻上。或另一说，『青色』者，意指遍布灰烬炭火之墓地，其意为卧于犹如该处之床榻上。『为我回向』者，谓如所施之供养得以归及于我，请如此回向，给予功德分享。『或许得以解脱，以脓血为食』者，谓愿借由你的回向，得以从以脓血为食之饿鬼生涯中解脱。

Taṃ sutvā āyasmā sāriputtatthero dutiyadivase mahāmoggallānattherādike tayo there āmantetvā tehi saddhiṃ rājagahe piṇḍāya caranto rañño bimbisārassa nivesanaṃ agamāsi. Rājā there disvā vanditvā ‘‘kiṃ, bhante, āgatatthā’’ti āgamanakāraṇaṃ pucchi. Āyasmā mahāmoggallāno taṃ pavattiṃ rañño ārocesi. Rājā ‘‘aññātaṃ, bhante’’ti vatvā there vissajjetvā sabbakammikaṃ amaccaṃ pakkosāpetvā āṇāpesi ‘‘nagarassa avidūre vivitte chāyūdakasampanne ṭhāne catasso kuṭiyo kārehī’’ti. Antepure ca pahonakavisesavasena tidhā vibhajitvā catasso kuṭiyo paṭicchāpesi, sayañca tattha gantvā kātabbayuttakaṃ akāsi. Niṭṭhitāsu kuṭikāsu sabbaṃ balikaraṇaṃ sajjāpetvā annapānavatthādīni buddhappamukhassa cātuddisassa bhikkhusaṅghassa anucchavike sabbaparikkhāre ca upaṭṭhāpetvā āyasmato sāriputtattherassa taṃ sabbaṃ niyyādesi. Atha thero taṃ petiṃ uddissa taṃ sabbaṃ buddhappamukhassa cātuddisassa bhikkhusaṅghassa adāsi. Sā petī taṃ anumoditvā devaloke nibbattitvā sabbakāmasamiddhā ca hutvā aparadivase āyasmato mahāmoggallānattherassa santikaṃ upagantvā vanditvā aṭṭhāsi. Taṃ thero paṭipucchi, sā attano petūpapattiṃ puna devūpapattiñca vitthārato kathesi. Tena vuttaṃ –

比库长老沙利夫多听闻后，于第二日与大摩嘎剌那长老等三众共同请示，随后同行乞食于王舍城，抵达王宾比萨拉王的住所。王见长老等，顶礼问讯说：『尊者们光临有何缘由？』大摩嘎剌那长老将事由启奏王。王答言：『未曾相识，尊者，请安心。』于是便让众长老自在安住，并吩咐妥善安排说：『于城郊幽静，树荫清凉之地，建四间精舍。』于是以城内宿舍以划分标明，分为三段，并相互阴阳布局，建四间小屋。晚间，众长老诵经安住于彼，供备食饮衣被之具，专为佛陀及四方弟子僧团全然所需，悉心照管。此事悉数布告于沙利夫多长老。然后大德将此僧舍庄严之事，献与佛陀及周边四方比库僧团。此舍承佛意而立，众皆欢喜。翌日，天女临见大摩嘎剌那长老，顶礼致敬后，停留而立。长老问讯，天女详述自身作为及转生因缘。经中以此偈宣说——

§122

122.

‘‘Mātuyā vacanaṃ sutvā, upatissonukampako;

『承母语教导，慈悲怜悯如意；

Āmantayi moggallānaṃ, anuruddhañca kappinaṃ.

人天译达摩嘎剌那，及阿努儒达与咖毕那。』

§123

123.

‘‘Catasso kuṭiyo katvā, saṅghe cātuddise adā;

『四间精舍建成，猗兰瓦僧皆安住；』

Kuṭiyo annapānañca, mātu dakkhiṇamādisī.

施舍食物与饮水，母亲首先以右手开始供养。

§124

124.

‘‘Samanantarānuddiṭṭhe, vipāko udapajjatha;

「后一念当下觉知时，其果随即显现；

Bhojanaṃ pānīyaṃ vatthaṃ, dakkhiṇāya idaṃ phalaṃ.

食物、饮料及衣服，皆为施与之法果报。」

§125

125.

‘‘Tato suddhā sucivasanā, kāsikuttamadhārinī;

「然后洁净、衣着整洁，由竹或麦草制成的持物；

Vicittavatthābharaṇā, kolikaṃ upasaṅkamī’’ti.

“思维所承担的负担”、“即将患病”之意。

§123

123. Tattha saṅghe cātuddise adāti cātuddisassa saṅghassa adāsi, niyyādesīti attho. Sesaṃ vuttatthameva.

第123条。此处所谓“三团体在四方的布施”，意指在四方四面供养僧团之义。其余内容与前文所述相同。

Athāyasmā mahāmoggallāno taṃ petiṃ –

接着，长老摩嘎剌那指着那灵魂说--

§126

126.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

“那你所立足的诸天界，以卓越之色彩，

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

光辉照耀遍满四方，犹如明星之药草。”

§127

127.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, tena te idha mijjhati;

『何以有此种类的色相，因此你在此生存；

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

那些某些心所爱乐的享受由此而生。』

§128

128.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我问你啊大德女，这具人身为何行有功德？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

为何你有如此灼热的感受，』

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – pucchi;

“其色彩，于四周皆熠熠生辉。”换问：

§129-133

129-133. Atha sā ‘‘sāriputtassāhaṃ mātā’’tiādinā vissajjesi. Sesaṃ vuttatthameva. Athāyasmā mahāmoggallāno taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi, sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

129-133。然后她用『我是沙利子的母亲』等语向世尊辞别。余下内容仍按所说义理展开。接着具寿大摩诃摩伽罗那向世尊报告此事。世尊对此授权，庄严僧众，宣讲正法，此宣说对大众真实有效。

Sāriputtattheramātupetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 沙利子长老之母饿鬼事注释终了。

3. Mattāpetivatthuvaṇṇanā三、玛达饿鬼事注释

Naggā dubbaṇṇarūpāsīti idaṃ satthari jetavane viharante mattaṃ nāma petiṃ ārabbha vuttaṃ. Sāvatthiyaṃ kira aññataro kuṭumbiko saddho pasanno ahosi. Tassa bhariyā assaddhā appasannā kodhanā vañjhā ca ahosi nāmena mattā nāma. Atha so kuṭumbiko kulavaṃsūpacchedanabhayena sadisakulato tissaṃ nāma aññaṃ kaññaṃ ānesi. Sā ahosi saddhā pasannā sāmino ca piyā manāpā, sā nacirasseva gabbhinī hutvā dasamāsaccayena puttaṃ vijāyi, ‘‘bhūto’’tissa nāmaṃ ahosi. Sā gehassāminī hutvā cattāro bhikkhū sakkaccaṃ upaṭṭhahi, vañjhā pana taṃ usūyati.

“裸体、颜色晦暗者。”此为师父在揭德林中行住时，初起名号。传言在沙瓦提，有一家庭成员信心欢喜。其妻无法信，不悦、未怀孕，且嫉妒那名叫“初起名号”的女子。于是该家庭成员因惧怕家族断绝，旁人早逝，带来另一女子名为提萨。此女信心欢喜，夫主爱抚亲近她，不久甫怀孕，十月满月生子，名曰“初起名号”。她为家主妇，服侍四比库，然对“裸体者”存嫉妒。

Tā ubhopi ekasmiṃ divase sīsaṃ nhatvā allakesā aṭṭhaṃsu, kuṭumbiko guṇavasena tissāya ābaddhasineho manuññena hadayena tāya saddhiṃ bahuṃ sallapanto aṭṭhāsi. Taṃ asahamānā mattā issāpakatā gehe sammajjitvā ṭhapitaṃ saṅkāraṃ tissāya matthake okiri. Sā aparena samayena kālaṃ katvā petayoniyaṃ nibbattitvā attano kammabalena pañcavidhaṃ dukkhaṃ anubhavati. Taṃ pana dukkhaṃ pāḷito eva viññāyati. Athekadivasaṃ sā petī sañjhāya vītivattāya gehassa piṭṭhipasse nhāyantiyā tissāya attānaṃ dassesi. Taṃ disvā tissā –

那二女某日剃头，先剃去发八，丈夫具德深情，真心与提萨偕语甚欢。因无法容忍，嫉妒的裸体者在家中恭敬修建意念，想要加害提萨。她适时了结生命，于母胎中产生，因自身业力感受五种苦。此苦却仅由“初起名号”所知。有一日晚，她宿于彼处，洗罢澡后，向提萨显现自身。提萨见状，言——

§134

134.

‘‘Naggā dubbaṇṇarūpāsi, kisā dhamanisanthatā;

“裸体、颜色晦暗；何以受到此种束缚；

Upphāsulike kisike, kā nu tvaṃ idha tiṭṭhasī’’ti. –

“是何人于此如鳄鱼獠牙般锐利？你究竟为何在此立足？”

Gāthāya paṭipucchi. Itarā –

以偈问之。或曰：

§135

135.

‘‘Ahaṃ mattā tuvaṃ tissā, sapattī te pure ahuṃ;

“我是你，你是我，我们本为三者，昔日你曾犯重罪；

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

作恶之后，已往生于饿鬼界。”

Gāthāya paṭivacanaṃ adāsi. Tattha ahaṃ mattā tuvaṃ tissāti ahaṃ mattā nāma, tuvaṃ tissā nāma. Pureti purimattabhāve. Teti tuyhaṃ sapattī ahuṃ, ahosinti attho. Puna tissā –

以偈回复其问。此中“我是”即称“我”，“你是”即称“你”；“昔日”指昔前本初之情况。故曰“你为我，我为你”，谓彼此彼此曾为伴侣。此外，“复有三者”之意。

§136

136.

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

『以身口意三业之故，曾造恶行何所？』

Kissakammavipākena, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

『因何业果，往往生彼饿鬼道耶？』——

Gāthāya katakammaṃ pucchi. Puna itarā –

以偈问其所作恶业。复有他人——

§137

137.

‘‘Caṇḍī ca pharusā cāsiṃ, issukī maccharī saṭhā;

『我曾凶暴粗鲁，嫉妒多疑狡诈；'}

Tāhaṃ duruttaṃ vatvāna, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

『我说了谤法，便往彼饿鬼道去。』

Gāthāya attanā katakammaṃ ācikkhi. Tattha caṇḍīti kodhanā. Pharusāti pharusavacanā. Āsinti ahosiṃ. Tāhanti taṃ ahaṃ. Duruttanti dubbhāsitaṃ niratthakavacanaṃ. Ito parampi tāsaṃ vacanapaṭivacanavaseneva gāthā pavattā –

诗句中自述所行之事。此处'caṇḍi'谓忿怒，'pharusa'谓粗恶之语。说我发怒，彼等恼恨。我恼恨他们，他们谤我，口出恶语，言辞无益。从此乃至彼岸，他们的言语回应如诗句所现。

§138

138.

‘‘Sabbaṃ ahampi jānāmi, yathā tvaṃ caṇḍikā ahu;

『我亦皆知，一如尔等忿怒；』

Aññañca kho taṃ pucchāmi, kenāsi paṃsukunthitā.

『此外我复问，何故尔等污秽散漫？』

§139

139.

‘‘Sīsaṃnhātā tuvaṃ āsi, sucivatthā alaṅkatā;

『头巾被覆』者，此为你所着，干净洁净，妆饰华美；

Ahañca kho adhimattaṃ, samalaṅkatatarā tayā.

我则甚为盛饰，装点更为周全。

§140

140.

‘‘Tassā me pekkhamānāya, sāmikena samantayi;

我因注视此物，如同主人一般；

Tato me issā vipulā, kodho me samajāyatha.

从此我生浓烈嫉恨，愤怒由此产生。

§141

141.

‘‘Tato paṃsuṃ gahetvāna, paṃsunā tañhi okiriṃ;

于是他便取了灰尘，用灰尘撩拨那人；

Tassakammavipākena, tenamhi paṃsukunthitā.

由于那业果，他在那灰尘中被玷污污秽。

§142

142.

‘‘Sabbaṃ ahampi jānāmi, paṃsunā maṃ tvamokiri;

我全然知道了，你以灰尘扑打我；

Aññañca kho taṃ pucchāmi, kena khajjasi kacchuyā.

我又问他，是用何物击打皮肤。

§143

143.

‘‘Bhesajjahārī ubhayo, vanantaṃ agamimhase;

『移药者』者，二者皆在此丛林之中采药；

Tvañca bhesajjamāhari, ahañca kapikacchuno.

你作为采药者，我则为砍柴者。

§144

144.

‘‘Tassā tyājānamānāya, seyyaṃ tyāhaṃ samokiriṃ;

『彼女为弃舍故』者，彼女舍弃时，我即放置床位；

Tassakammavipākena, tena khajjāmi kacchuyā.

由于彼女人的业果，我以此砍柴为业。

§145

145.

‘‘Sabbaṃ ahampi jānāmi, seyyaṃ me tvaṃ samokiri;

『我一切皆悉知，我愿安宁令汝如是。』

Aññañca kho taṃ pucchāmi, kenāsi naggiyā tuvaṃ.

『我亦复询问他人，汝由何故裸现于此？』

§146

146.

‘‘Sahāyānaṃ samayo āsi, ñātīnaṃ samitī ahu;

『同伴相聚之时，亲戚聚会之会已成；』

Tvañca āmantitā āsi, sasāminī no ca khohaṃ.

『且汝被邀请，然我并非其中一人。』

§147

147.

‘‘Tassā tyājānamānāya, dussaṃ tyāhaṃ apānudiṃ;

『因你舍弃之故，恶行不回返于我，』

Tassakammavipākena, tenamhi naggiyā ahaṃ.

『由你的业果显现，由此我显露于世。』

§148

148.

‘‘Sabbaṃ ahampi jānāmi, dussaṃ me tvaṃ apānudi;

『我亦全知一切，恶业非我所染；』

Aññañca kho taṃ pucchāmi, kenāsi gūthagandhinī.

『我复向他人询问，此者安从藏臭？』

§149

149.

‘‘Tava gandhañca mālañca, paccagghañca vilepanaṃ;

『你的香气、花环、涂抹油脂，』

Gūthakūpe atāresiṃ, taṃ pāpaṃ pakataṃ mayā;

『我曾将其投入污秽之井，彼恶业由我而生显露，』

Tassakammavipākena, tenamhi gūthagandhinī.

『因其业之果报，即为污秽井水臭臭也。』

§150

150.

‘‘Sabbaṃ ahampi jānāmi, taṃ pāpaṃ pakataṃ tayā;

『我亦皆知，彼恶业由你而成显露，』

Aññañca kho taṃ pucchāmi, kenāsi duggatā tuvaṃ.

『且我问他者，汝从何处陷于恶道？』

§151

151.

‘‘Ubhinnaṃ samakaṃ āsi, yaṃ gehe vijjate dhanaṃ;

“两种财富平等存在，家中所有之财；

Santesu deyyadhammesu, dīpaṃ nākāsimattano;

使人安住于布施所应得之法中，自身未曾荒废之光明；

Tassakammavipākena, tenamhi duggatā ahaṃ.

因那业的果报，我生于恶道中。

§152

152.

‘‘Tadeva maṃ tvaṃ avaca, pāpakammaṃ nisevasi;

“正因如此，你告诫我，说我受恶业所使；

Na hi pāpehi kammehi, sulabhā hoti suggati.

恶行之中，并无易得善果之理。

§153

153.

一百五十三。

‘‘Vāmato maṃ tvaṃ paccesi, athopi maṃ usūyasi;

「从左边你攻击我，甚至你嫉妒我；

Passa pāpānaṃ kammānaṃ, vipāko hoti yādiso.

你看恶业所致的报应，果报那些是样子。

§154

154.

一百五十四。

‘‘Te gharā tā ca dāsiyo, tānevābharaṇānime;

他们的家宅和奴隶，以及身上的装饰，全然一样；

Te aññe paricārenti, na bhogā honti sassatā.

他们照顾他人，却并非永远成为财产所有者。

§155

155.

‘‘Idāni bhūtassa pitā, āpaṇā gehamehiti;

现在这位生命之父，正回到自己的本舍；

Appeva te dade kiñci, mā su tāva ito agā.

只给了你们少许，不要从此再拿走更多。

§156

156.

‘‘Naggā dubbaṇṇarūpāmhi, kisā dhamanisanthatā;

赤裸且形体难看的女子，披挂着黑色长衣；

Kopīnametaṃ itthīnaṃ, mā maṃ bhūtapitāddasa.

妇女们因忿恨此事，勿令我被视为糟蹋者。

§157

157.

‘‘Handa kiṃ vā tyāhaṃ dammi, kiṃ vā teca karomahaṃ;

汝看，我当如何驯服她？我应当作何？

Yena tvaṃ sukhitā assa, sabbakāmasamiddhinī.

以令汝得安乐，具足一切所欲之得成。

§158

158.

‘‘Cattāro bhikkhū saṅghato, cattāro pana puggale;

僧团中有四比库，世间亦有四种人。

Aṭṭha bhikkhū bhojayitvā, mama dakkhiṇamādisa;

八位比库供养毕，奉献于我供养物；

Tadāhaṃ sukhitā hessaṃ, sabbakāmasamiddhinī.

尔时我将安乐住，诸欲悉得满足时。

§159

159.

（一五九）

‘‘Sādhūti sā paṭissutvā, bhojayitvāṭṭha bhikkhavo;

闻说此善事已，八比库供敬养；

Vatthehacchādayitvāna, tassā dakkhiṇamādisī.

覆袈裟遮体后，献上供养与之。

§160

160.

‘‘Samanantarānuddiṭṭhe, vipāko udapajjatha;

『紧接先行所示，果报即随之而生』，

Bhojanacchādanapānīyaṃ, dakkhiṇāya idaṃ phalaṃ.

『食物、遮盖和饮用物，这果报被视为供养』。

§161

161.

‘‘Tato suddhā sucivasanā, kāsikuttamadhārinī;

『其后，清净且洁白的衣服，佩服优质布带；』

Vicittavatthābharaṇā, sapattiṃ upasaṅkami.

『饰物各色纷繁，恭敬至诚地前来呈献。』

§162

162.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『以最殊胜的色相』者，谓汝所在的天神所具足的光彩。

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

诸方皆放光明，如草药之星辰闪耀。

§163

163.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『此种光色为何』者，为何在此间显现？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

以及『何等心所爱者所生起的种种享乐』者，俱从中现现。

§164

164.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsī puññaṃ;

「我问尊大的女士，作为人类，你究竟造作了什么善业；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatīti.

你为何得此如火般的感受，且你的光彩普照四方。」

§165

165.

‘‘Ahaṃ mattā tuvaṃ tissā, sapattī te pure ahuṃ;

「我曾是你的丈夫，本住在你的城中；

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā.

作恶业之后，我已往彼饿鬼道去世了。」

§166

166.

‘‘Tava dinnena dānena, modāmi akutobhayā;

「以汝所施之供养，我欢喜无畏，欢悦心生；

Ciraṃ jīvāhi bhagini, saha sabbehi ñātibhi;

愿汝长久安住，善护如姊，偕同诸亲族同住；

Asokaṃ virajaṃ ṭhānaṃ, āvāsaṃ vasavattinaṃ.

愿得无忧清净之地，安居于常住之所。」

§167

167.

‘‘Idha dhammaṃ caritvāna, dānaṃ datvāna sobhane;

「在此遵行佛法，布施予美善者；

Vineyya maccheramalaṃ samūlaṃ, aninditā saggamupehi ṭhāna’’nti.

断除如鱼腥臭之根，远离责难，安住天堂之地。」

§138

138. Tattha sabbaṃ ahampi jānāmi, yathā tvaṃ caṇḍikā ahūti ‘‘caṇḍī ca pharusā cāsi’’nti yaṃ tayā vuttaṃ, taṃ sabbaṃ ahampi jānāmi, yathā tvaṃ caṇḍikā kodhanā pharusavacanā issukī maccharī saṭhā ca ahosi. Aññañca kho taṃ pucchāmīti aññaṃ puna taṃ idāni pucchāmi. Kenāsi paṃsukunthitāti kena kammena saṅkārapaṃsūti oguṇṭhitā sabbaso okiṇṇasarīrā ahūti attho.

138. 关于此处，我亦悉知。如同你被称作“凶狠且粗野的烈女”，这一切都是你所言，我亦悉知。又知你因愤怒而吐露粗暴言语，嫉妒之心如恶蚊般狡诈横行。除此之外，我还将向他人问及，今当复问他。所谓污秽，是因哪种业使一切业行如污秽之毛般缠绕，身体因而全染污垢，谓意何也？

§139-40

139-40.Sīsaṃnhātāti sasīsaṃ nhātā. Adhimattanti adhikataraṃ. Samalaṅkatatarāti sammā atisayena alaṅkatā. ‘‘Adhimattā’’ti vā pāṭho, ativiya mattā mānamadamattā, mānanissitāti attho. Tayāti bhotiyā . Sāmikena samantayīti sāmikena saddhiṃ allopasallāpavasena kathesi.

139-140.“头洗”是指洗头。“过度”即更甚、更多。“装饰过度”即恰当地极度装饰。“过度”文通假为“极度”，表过于自负、傲慢，意指以傲慢为根基。‘汝’二字为尊称。‘与主共处’谓同主人或师长亲密共语。

§142-144

142-144.Khajjasi kacchuyāti kacchurogena khādīyasi, bādhīyasīti attho. Bhesajjahārīti bhesajjahāriniyo osadhahārikāyo. Ubhayoti duve, tvañca ahañcāti attho. Vanantanti vanaṃ. Tvañca bhesajjamāharīti tvaṃ vejjehi vuttaṃ attano upakārāvahaṃ bhesajjaṃ āhari. Ahañca kapikacchunoti ahaṃ pana kapikacchuphalāni duphassaphalāni āhariṃ. Kapikacchūti vā sayaṃbhūtā vuccati, tasmā sayaṃbhūtāya pattaphalāni āharinti attho. Seyyaṃ tyāhaṃ samokirinti tava seyyaṃ ahaṃ kapikacchuphalapattehi samantato avakiriṃ.

142-144.“咀嚼龟甲”，意因龟甲之病而食之，“伤害”即被害之义。“草药采集者”意谓专采药草者。“两者”，及“你我”，意“你与我”。“森林”之名。称“由你采集药物”，谓你采药以助医治自身。“我”则采摘猕猴桃，称其为毒果。“猕猴桃”意为自生果，因此采之为自生成熟之果。你说“将你的床铺撒净”，我以猕猴桃果遍撒全床。

§146-147

146-147.Sahāyānanti mittānaṃ. Samayoti samāgamo. Ñātīnanti bandhūnaṃ. Samitīti sannipāto. Āmantitāti maṅgalakiriyāvasena nimantitā. Sasāminīti sabhattikā, saha bhattunāti attho. No ca khohanti no ca kho ahaṃ āmantitā āsinti yojanā. Dussaṃ tyāhanti dussaṃ te ahaṃ. Apānudinti corikāya avahariṃ aggahosiṃ.

146-147.“伙伴”指朋友。“相聚”即聚会。“亲属”即家属。“会合”谓聚合。“邀请”指以吉祥礼仪款待邀请。“有所奉事”意为有宾主之义。不是说“未被邀请而来到，也非吾等请汝来”。“污损”即你舍弃的污秽，我曾受其累。“背叛”指世人之不忠，我如窃贼遭排除。

§149

149.Paccagghanti abhinavaṃ, mahagghaṃ vā. Atāresinti khipiṃ. Gūthagandhinīti gūthagandhagandhinī karīsavāyinī.

149.“更新”谓新颖或盛大饮宴。“急速”意谓迅疾。“腌臭气味”称为腐臭蚊虫味或恶臭之味。

§151

151.Yaṃ gehe vijjate dhananti yaṃ gehe dhanaṃ upalabbhati, taṃ tuyhaṃ mayhañcāti amhākaṃ ubhinna samakaṃ tulyameva āsi. Santesūti vijjamānesu. Dīpanti patiṭṭhaṃ, puññakammaṃ sandhāya vadati.

151.“某家若有财富”，某家获得财物为财丰盛者。“你我二人”谓我们双方完全平等同等。“安然”即在安稳之处。“理应”谓依法承基功德行事为人。

§152

152. Evaṃ sā petī tissāya pucchitamatthaṃ katthetvā puna pubbe tassā vacanaṃ akatvā attanā kataṃ aparādhaṃ pakāsentī ‘‘tadeva maṃ tva’’ntiādimāha. Tattha tadevāti tadā eva, mayhaṃ manussattabhāve ṭhitakāleyeva. Tathevāti vā pāṭho, yathā etarahi jātaṃ, taṃ tathā evāti attho. Manti attānaṃ niddisati, tvanti tissaṃ. Avacāti abhaṇi. Yathā pana avaca, taṃ dassetuṃ ‘‘pāpakamma’’ntiādi vuttaṃ. ‘‘Pāpakammānī’’ti pāḷi. ‘‘Tvaṃ pāpakammāniyeva karosi, pāpehi pana kammehi sugati sulabhā na hoti, atha kho duggati eva sulabhā’’ti yathā maṃ tvaṃ pubbe avaca ovadi, taṃ tathevāti vadati.

152. 如是，这名老嫗审察提萨所问的意旨之后，再次不顾以往对她的言语，自己揭露她所犯的过失，称说『正是你我』等语。在此，『正是当时』意为我当时正处在人道之世。另一读法『正是如此』者，如今所生之事，本是如此。其意指示自己，即针对提萨而言。『avaca』为否定用语，意为未说。但如『avaca』在此，为表明“恶业”等说法。『pāpakammāni』为巴利语，意即『你正做恶业，恶业之中善道不易得，故恶道乃易得』，是你早前告诫我语句之意，故『正是如此』言之。

§153

153. Taṃ sutvā tissā ‘‘vāmato maṃ tvaṃ paccesī’’tiādinā tisso gāthā āha. Tattha vāmato maṃ tvaṃ paccesīti vilomato maṃ tvaṃ adhigacchasi, tuyhaṃ hitesimpi vipaccanīkakāriniṃ katvā maṃ gaṇhāsi. Maṃ usūyasīti mayhaṃ usūyasi, mayi issaṃ karosi. Passa pāpānaṃ kammānaṃ, vipāko hoti yādisoti pāpakānaṃ nāma kammānaṃ vipāko yādiso yathā ghorataro, taṃ paccakkhato passāti vadati.

153. 听闻此言后，提萨即以『你必从我遭恶报』等三句诗偈答复。『vāmato maṃ tvaṃ paccesī』反说为『vilomato maṃ tvaṃ adhigacchasi』，意谓你虽于我为害，反而为我谋利于敌对者。又云你嫉恨我，图害我。如此，你亲眼见恶业之果报，恶业果报乃凶恶之意，正是你亲眼所见，故如是说。

§154

154.Te aññe paricārentīti te ghare dāsiyo ābharaṇāni ca imāni tayā pubbe pariggahitāni idāni aññe paricārenti paribhuñjanti. ‘‘Ime’’ti hi liṅgavipallāsena vuttaṃ. Na bhogā honti sassatāti bhogā nāmete na sassatā anavaṭṭhitā tāvakālikā mahāyagamanīyā, tasmā tadatthaṃ issāmacchariyādīni na kattabbānīti adhippāyo.

154. 他们侍奉之者，是居家奴仆和以往由彼保管的饰物，如今被他人看护享用。『ime』为词性转变说法。非永恒财产者，财物非名称所依持之永恒物，而是一时之物，常随易变故，因此为争夺嫉妒之缘，并无应作持守之虑，此为总意。

§155

155.Idānibhūtassa pitāti idāneva bhūtassa mayhaṃ puttassa pitā kuṭumbiko. Āpaṇāti āpaṇato imaṃ gehaṃ ehiti āgamissati. Appeva te dade kiñcīti gehaṃ āgato kuṭumbiko tuyhaṃ dātabbayuttakaṃ kiñci deyyadhammaṃ api nāma dadeyya. Mā su tāva ito agāti ito gehassa pacchā vatthuto mā tāva agamāsīti taṃ anukampamānā āha.

155. 『Idānibhūtassa pitā』意谓此即现时父亲，指我的儿子之父亲乃家族成员。『Āpaṇāti āpaṇato』意谓此家族将到此屋中来。若有人为你赠与什么东西，作为家族归属的赠与，则应予以回报。嘱托对方不要从此处随意进出或从后面偷偷进入屋内，这乃为体恤而作之言。

§156

156. Taṃ sutvā petī attano ajjhāsayaṃ pakāsentī ‘‘naggā dubbaṇṇarūpāmhī’’ti gāthamāha. Tattha kopīnametaṃ itthīnanti etaṃ naggadubbaṇṇatādikaṃ paṭicchādetabbatāya itthīnaṃ kopīnaṃ rundhanīyaṃ. Mā maṃ bhūtapitāddasāti tasmā bhūtassa pitā kuṭumbiko maṃ mā addakkhīti lajjamānā vadati.

156. 听罢，老妇表露自己心意，吟诵『我赤裸丑陋容颜』的诗句。其意谓妇人愤怒时，应以她之丑陋模样遮盖，使其愤怒难以外露。因其为现今的家族成员，故羞怯而说『不要让我被族人看到』。

§157

157. Taṃ sutvā tissā sañjātanuddayā ‘‘handa kiṃ vā tyāhaṃ dammī’’ti gāthamāha. Tattha handāti codanatthe nipāto. Kiṃ vā tyāhaṃ dammīti kiṃ te ahaṃ dammi, kiṃ vatthaṃ dassāmi, udāhu bhattanti. Kiṃ vā tedha karomahanti kiṃ vā aññaṃ te idha imasmiṃ kāle upakāraṃ karissāmi.

157. 听闻之后，提萨生起念头，即以『来吧，你说我怎么对你』的诗句应答。此『handa』为助令语，『kiṃ vā tyāhaṃ dammi』意即你说我如何对待你，如何显示恩惠。譬如说饭食等。即你说我应该为你在此时此地做些什么帮助。

§158

158. Taṃ sutvā petī ‘‘cattāro bhikkhū saṅghato’’ti gāthamāha. Tattha cattāro bhikkhū saṅghato, cattāro pana puggaleti bhikkhusaṅghato saṅghavasena cattāro bhikkhū, puggalavasena cattāro bhikkhūti evaṃ aṭṭha bhikkhū yathāruciṃ bhojetvā taṃ dakkhiṇaṃ mama ādisa, mayhaṃ pattidānaṃ dehi. Tadāhaṃ sukhitā hessanti yadā tvaṃ dakkhiṇaṃ mama uddisissasi, tadā ahaṃ sukhitā sukhappattā sabbakāmasamiddhinī bhavissāmīti attho.

听闻此事，饿鬼说：“四名比库是比库团体。”此处“四名比库属于比库团体”，又“四名比库为人众”，即作为比库团体之集体称为“四名比库”，作为个体之人众亦名“四名比库”。如此八名比库随心所欲地供养后，说：“这是我之恩德，赐予供施。”他说：“当你为我而供养时，我必安乐，即得安乐，成就一切所愿。”其义亦是。

§159-161

159-161. Taṃ sutvā tissā tamatthaṃ attano sāmikassa ārocetvā dutiyadivase aṭṭha bhikkhū bhojetvā tassā dakkhiṇamādisi, sā tāvadeva paṭiladdhadibbasampattikā puna tissāya santikaṃ upasaṅkami. Tamatthaṃ dassetuṃ saṅgītikārehi ‘‘sādhūti sā paṭissutvā’’tiādikā tisso gāthā ṭhapitā.

闻此事后，提婆将此义告知其师；第二天犒赏八名比库，又赐供养。此供养如同天上财富与福德，故复来至提婆处。为示欢喜，众乐手唱歌颂：『善哉！』他人答曰：“我已欢喜”，并以歌颂嘱托：“愿你长生不老”。又以歌颂劝诫：“当修行此法”。其中“你所施舍者”，意指由她所施赠。阿娑羯与清净无玷之处，称为无忧；忧色乃泪水。诸天界皆如是说，有所依处而安住。所谓金刚天，即天神主其所在；根治贪嗔之心，贪嗔之根即为蛇鱼。非谓之非赞，以不生嗔恨称之。天界以色声香味触等为所缘，故称为天界，意为善趣归宿。其余皆言如上。

§162-167

162-167. Upasaṅkamitvā ṭhitaṃ pana naṃ tissā ‘‘abhikkantena vaṇṇenā’’tiādīhi tīhi gāthāhi paṭipucchi. Itarā ‘‘ahaṃ mattā’’ti gāthāya attānaṃ ācikkhitvā ‘‘ciraṃ jīvāhī’’ti gāthāya tassā anumodanaṃ datvā ‘‘idha dhammaṃ caritvānā’’ti gāthāya ovādaṃ adāsi. Tattha tava dinnenāti tayā dinnena. Asokaṃ virajaṃ ṭhānanti sokābhāvena asokaṃ, sedajallikānaṃ pana abhāvena virajaṃ dibbaṭṭhānaṃ, sabbametaṃ devalokaṃ sandhāya vadati. Āvāsanti ṭhānaṃ. Vasavattinanti dibbena ādhipateyyena attano vasaṃ vattentānaṃ. Samūlanti salobhadosaṃ. Lobhadosā hi macchariyassa mūlaṃ nāma. Aninditāti agarahitā pāsaṃsā, saggamupehi ṭhānanti rūpādīhi visayehi suṭṭhu aggattā ‘‘sagga’’nti laddhanāmaṃ dibbaṭṭhānaṃ upehi, sugatiparāyaṇā hohīti attho. Sesaṃ uttānameva.

于是提婆述说此事于家属，家属复述于比库，众比库告知世尊。佛陀讲述八名比库成就之事，训诂众生闻知，出离肮脏，勤于布施行戒，心归向善趣。

Atha tissā taṃ pavattiṃ kuṭumbikassa ārocesi, kuṭumbiko bhikkhūnaṃ ārocesi, bhikkhū bhagavato ārocesuṃ. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi, taṃ sutvā mahājano paṭiladdhasaṃvego vineyya maccherādimalaṃ dānasīlādirato sugatiparāyaṇo ahosīti.

此时，帝萨将此事告知施主，施主转告比库们，比库们又禀告世尊。世尊以此事为缘起，于当下集会的大众中宣说法义。大众听闻之后，深生厌离之心，净除悭吝等垢染，乐于布施、持戒等善行，以善趣为归宿。

Mattāpetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 玛德阿饿鬼事注释已毕。

4. Nandāpetivatthuvaṇṇanā4. 难德阿饿鬼事注释

Kāḷī dubbaṇṇarūpāsīti idaṃ satthari jetavane viharante nandaṃ nāma petiṃ ārabbha vuttaṃ. Sāvatthiyā kira avidūre aññatarasmiṃ gāmake nandiseno nāma upāsako ahosi saddho pasanno. Bhariyā panassa nandā nāma assaddhā appasannā maccharinī caṇḍī pharusavacanā sāmike agāravā aggatissā sassuṃ corivādena akkosati paribhāsati. Sā aparena samayena kālaṃ katvā petayoniyaṃ nibbattitvā tasseva gāmassa avidūre vicarantī ekadivasaṃ nandisenassa upāsakassa gāmato nikkhamantassa avidūre attānaṃ dassesi. So taṃ disvā –

黑色丑陋之人形饿鬼，此为在杰多林住处世尊所说。附近沙瓦提，有一名为难陀之饿鬼。其妻名难陀，心不信，意不安，嗜杀害，性暴恶，言辞粗鄙，对丈夫无礼，言语谩骂，恶名远扬。一日，弃恶缘死于饿鬼道，转生至外村，不远处向一虔诚信士现身。其人见之则曰：

§168

168.

（此处原文仅示编号168，无全文）

‘‘Kāḷī dubbaṇṇarūpāsi, pharusā bhīrudassanā;

『黑色的，色泽晦暗；形相粗暴；面貌可怖；』『棕黄色的，牙齿乌黑』，我不认为他是人类。」

Piṅgalāsi kaḷārāsi, na taṃ maññāmi mānusi’’nti. –

此乃偈语所说。

Gāthāya ajjhabhāsi. Tattha kāḷīti kāḷavaṇṇā, jhāmaṅgārasadiso hissā vaṇṇo ahosi. Pharusāti kharagattā. Bhīrudassanāti bhayānakadassanā sappaṭibhayākārā. ‘‘Bhārudassanā’’ti vā pāṭho, bhāriyadassanā, dubbaṇṇatādinā duddasikāti attho. Piṅgalāti piṅgalalocanā. Kaḷārāti kaḷāradantā. Na taṃ maññāmi mānusinti ahaṃ taṃ mānusinti na maññāmi, petimeva ca taṃ maññāmīti adhippāyo. Taṃ sutvā petī attānaṃ pakāsentī –

其中『黑色』者，谓黑色如煤；犹如焦炭的颜色也。『粗暴』者，指坚硬如刀锋般。『可怖的面貌』者，意指令人生畏的形像，具有明显的恐惧之相。此处或作『重负面貌』，亦即妾室的面貌，因其丑陋难视之义。『棕黄色眼』者，指棕黄色的眼睛；『牙齿乌黑』者，谓牙齿如墨黑色。『我不认为他为人类』，意谓我心中并不认为其为人，是鬼魅般的存在。听闻此事，鬼王遂现真身展现自己，表示——

§169

169.

‘‘Ahaṃ nandā nandisena, bhariyā te pure ahuṃ;

『我乃南达，以南迪为尊；曾是你之夫君，在前世都城；作恶行已，如今已往鬼界，』

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

「造作恶业已，从此趣饿鬼界。」

Gāthamāha . Tattha ahaṃ nandā nandisenāti sāmi nandisena ahaṃ nandā nāma. Bhariyā te pure ahunti purimajātiyaṃ tuyhaṃ bhariyā ahosiṃ. Ito paraṃ –

诗曰：那里，我名为难达，称呼尊者难迪设那为主人，我名难达。你的妻子曾在前世，是前世你的妻子。从此以后——

§170

170.

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

『身体、语言、心意中，有何不善之事作过？

Kissa kammavipākena, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

因何业报，已往赴彼饿鬼界？』

Tassa upāsakassa pucchā. Athassa sā –

这是居士的询问。其后对此说——

§171

171.

‘‘Caṇḍī ca pharusā cāsiṃ, tayi cāpi agāravā;

『凶暴且粗恶』者，『凶暴』与『粗恶』也，并且『无敬意』者亦然。

Tāhaṃ duruttaṃ vatvāna, petalokaṃ ito gatā’’ti. –

谓『彼（因）说了恶言，便于鬼道去』，是义。

Vissajjesi. Puna so –

『放过了』。然后他说——

§172

172.

‘‘Handuttarīyaṃ dadāmi te, imaṃ dussaṃ nivāsaya;

『我现在赐给你北方之地，请你居住于此恶劣之处；

Imaṃ dussaṃ nivāsetvā, ehi nessāmi taṃ gharaṃ.

既令你居此恶劣之处，来吧，我将离开此屋。』

§173

173.

‘‘Vatthañca annapānañca, lacchasi tvaṃ gharaṃ gatā;

『无论衣物或饮食，汝已归家；

Putte ca te passissasi, suṇisāyo ca dakkhasī’’ti. – athassa sā –

子嗣汝将见，住床汝亦能见』——这是他的说法——

§174

174.

‘‘Hatthena hatthe te dinnaṃ, na mayhaṃ upakappati;

『手中所赠予手物，我无所用；

Bhikkhū ca sīlasampanne, vītarāge bahussute.

比库者具戒律，远离贪爱闻博多。

§175

175.

一百七十五。

‘‘Tappehi annapānena, mama dakkhiṇamādisa;

『以饮食为供养，愿蒙我右手祝福；

Tadāhaṃ sukhitā hessaṃ, sabbakāmasamiddhinī’’ti. –

届时我将安乐，普得一切所愿满足。』——

Dve gāthā abhāsi. Tato –

此二偈已说毕。继而——

§176

176.

一百七十六。

‘‘Sādhūti so paṭissutvā, dānaṃ vipulamākiri;

听闻此善，实在可喜，行布施广袤无边；

Annaṃ pānaṃ khādanīyaṃ, vatthasenāsanāni ca;

饮食、饮料、可食之物，以及衣物、席具、座具；

Chattaṃ gandhañca mālañca, vividhā ca upāhanā.

伞盖、香品、花环，以及各种供养物品。

§177

177.

‘‘Bhikkhū ca sīlasampanne, vītarāge bahussute;

比库等具足戒德，远离贪爱，且博闻多闻者，

Tappetvā annapānena, tassā dakkhiṇamādisī.

受用饮食后，便以其为布施之始。

§178

178.

‘‘Samanantarānuddiṭṭhe , vipāko udapajjatha;

所谓“紧接着过去世所见，果报随之而生；

Bhojanacchādanapānīyaṃ, dakkhiṇāya idaṃ phalaṃ.

此果报为饮食、栖身、饮用等诸便利，为顺应善行所致之报。”

§179

179.

‘‘Tato suddhā sucivasanā, kāsikuttamadhārinī;

于是其净洁、明净的棉布衣裳，整齐的衣服，

Vicittavatthābharaṇā, sāmikaṃ upasaṅkamī’’ti. –

佩带妥当的装饰品，向主人恭敬地走去。”——

Catasso gāthā saṅgītikārehi vuttā. Tato paraṃ –

此四偈由乐唱者所唱。之后继续说道——

§180

180.

一百八十。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『以极为鲜明的色相，汝立于天众之中；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

诸方四面悉皆光明，如药草般照耀如星。』

§181

181.

一百八十一。

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『何故具此殊异光色？何故尔在此间凋谢？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

且有何种心所喜爱的事物而生于尔？』

§182

182.

一百八十二。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我问尊贵的女神，你作为人身时，行了什么善业；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

你因何得此如火焰般的感受，你的色相普遍明朗光辉？』

§183

183.

一百八十三。

‘‘Ahaṃ nandā nandisena, bhariyā te pure ahuṃ;

『我曾是南达，是那喜乐者，曾为你丈夫，与你同居于前世；

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gatā.

造下恶业之后，我便从此离开人间，往生于饿鬼道。』

§184

184.

‘‘Tava dinnena dānena, modāmi akutobhayā;

『因你今日所施的布施，我无忧无惧而欢喜；

Ciraṃ jīva gahapati, saha sabbehi ñātibhi;

愿这家主长久安住，与其所有亲属共存；

Asokaṃ virajaṃ khemaṃ, āvāsaṃ vasavattinaṃ.

愿其住所消除忧伤，安乐清净，增益安稳。』

§185

185.

‘‘Idha dhammaṃ caritvāna, dānaṃ datvā gahapati;

『在此行持法而施舍的家主，』

Vineyya maccheramalaṃ samūlaṃ, anindito saggamupehi ṭhāna’’nti. –

调伏池塘中的水淤泥，清除根本污秽，不受责难而升至天界的境地。

Upāsakassa ca petiyā ca vacanapaṭivacanagāthā.

这是说近事男及饿鬼的说话与应答歌诗。

§176

176. Tattha dānaṃ vipulamākirīti ukkhiṇeyyakhette deyyadhammabījaṃ vippakiranto viya mahādānaṃ pavattesi. Sesaṃ anantaravatthusadisameva.

在那里，布施被广泛开展，好像在庄稼地中播种种子似的播洒赐舍法，故而发生大布施。布施随后立刻产生，就如剩余的器皿同样。

Evaṃ sā attano dibbasampattiṃ tassā ca kāraṇaṃ nandisenassa vibhāvetvā attano vasanaṭṭhānameva gatā. Upāsako taṃ pavattiṃ bhikkhūnaṃ ārocesi , bhikkhū bhagavato ārocesuṃ. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

如此，这位施主具足天上福报，因而得其缘由。佛陀向难提尊者辩明后，他亲自去到自己的福田处。施主将此布施功德告知比库们，比库们又告知世尊。世尊据此归纳八种成功，并为功德众生宣说法义。此说法对广大众生信实有效。

Nandāpetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 难德阿饿鬼事注释已毕。

5. Maṭṭhakuṇḍalīpetavatthuvaṇṇanā5. 玛塔昆达离饿鬼事注释

Alaṅkato maṭṭhakuṇḍalīti idaṃ satthari jetavane viharante maṭṭhakuṇḍalidevaputtaṃ ārabbha vuttaṃ. Tattha yaṃ vattabbaṃ, taṃ paramatthadīpaniyaṃ vimānavatthuvaṇṇanāyaṃ maṭṭhakuṇḍalīvimānavatthuvaṇṇanāya (vi. va. aṭṭha. 1206 maṭṭhakuṇḍalīvimānavaṇṇanā) vuttameva, tasmā tattha vuttanayeneva veditabbaṃ.

“佩戴珠宝耳环”者，于此是指维荼利耶舍尊者在揭德林精舍中的称说。其所应说者，即是针对宝阁的真实义理的详细说明，称为「佩戴珠宝耳环宝阁说明」（见《毗婆沙文集》第1206页）。因此，依此所说，应当理解为此义。

Ettha ca maṭṭhakuṇḍalīdevaputtassa vimānadevatābhāvato tassa vatthu yadipi vimānavatthupāḷiyaṃ saṅgahaṃ āropitaṃ, yasmā pana so devaputto adinnapubbakabrāhmaṇassa puttasokena susānaṃ gantvā āḷāhanaṃ anupariyāyitvā rodantassa sokaharaṇatthaṃ attano devarūpaṃ paṭisaṃharitvā haricandanussado bāhā paggayha kandanto dukkhābhibhūtākārena peto viya attānaṃ dassesi. Manussattabhāvato apetattā petapariyāyopi labbhati evāti tassa vatthu petavatthupāḷiyampi saṅgahaṃ āropitanti daṭṭhabbaṃ.

又说此处因佩戴珠宝耳环的天子没有宝阁神祇，其宝阁说明乃被编纂入宝阁文集。因此天子曾经舍弃天形，哀哭如鬼魂般，带着檀香粉末在尸堆中哭泣，因而显现如鬼一般的形态。由此可见，虽然为人身，但确有鬼的状态，故此其宝阁说明被编入鬼神文集中，应予观察记知。

Maṭṭhakuṇḍalīpetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 玛塔昆达离饿鬼事注释已毕。

6. Kaṇhapetavatthuvaṇṇanā6. 咖纳饿鬼事注释

Uṭṭhehikaṇha kiṃ sesīti idaṃ satthā jetavane viharanto aññataraṃ mataputtaṃ upāsakaṃ ārabbha kathesi. Sāvatthiyaṃ kira aññatarassa upāsakassa putto kālamakāsi. So tena sokasallasamappito na nhāyati, na bhuñjati, na kammante vicāreti, na buddhupaṭṭhānaṃ gacchati, kevalaṃ, ‘‘tāta piyaputtaka, maṃ ohāya kahaṃ paṭhamataraṃ gatosī’’tiādīni vadanto vippalapati. Satthā paccūsasamaye lokaṃ olokento tassa sotāpattiphalūpanissayaṃ disvā punadivase bhikkhusaṅghaparivuto sāvatthiyaṃ piṇḍāya caritvā katabhattakicco bhikkhū uyyojetvā ānandattherena pacchāsamaṇena tassa gharadvāraṃ agamāsi. Satthu āgatabhāvaṃ upāsakassa ārocesuṃ. Athassa gehajano gehadvāre āsanaṃ paññāpetvā satthāraṃ nisīdāpetvā upāsakaṃ pariggahetvā satthu santikaṃ upanesi. Ekamantaṃ nisinnaṃ taṃ disvā ‘‘kiṃ, upāsaka, socasī’’ti vatvā ‘‘āma, bhante’’ti vutte, ‘‘upāsaka, porāṇakapaṇḍitā paṇḍitānaṃ kathaṃ sutvā mataputtaṃ nānusociṃsū’’ti vatvā tena yācito atītaṃ āhari.

一时世尊住于揭德林中，见一名外道弟子，乃一方近事男之子，托此因缘而起问。彼时，舍卫城某近事男有一子，名为卡拉玛卡西。此子忧心忡忡，既不沐浴，也不饮食，亦不作诸事，亦不行佛所教授之清净业，只空谈曰：“父亲哀痛子，吾当去往何处？”等语而惊乱不安。世尊于次日察视世间，见彼子依止得声闻初果之缘故，乃绕菩萨僧团行乞，主持供养事，且遣长老阿难引领归舍。见世尊来临，近事众人在家门口设座迎接，令坐世尊座上，乃引近事男至佛所前。世尊见彼坐于一旁，问曰：“近事男，你忧愁乎？”其答曰：“是，尊者。”世尊言：“近事男，古来智者闻智者论时，岂会为近事男之子而忧？”闻言及请求，彼遂带出往昔所忧事者。

Atīte dvāravatīnagare dasa bhātikarājāno ahesuṃ – vāsudevo baladevo candadevā sūriyadevo aggidevo varuṇadevo ajjuno pajjuno ghaṭapaṇḍito aṅkuro cāti. Tesu vāsudevamahārājassa piyaputto kālamakāsi. Tena rājā sokapareto sabbakiccāni pahāya mañcassa aṭaniṃ pariggahetvā vippalapanto nipajji. Tasmiṃ kāle ghaṭapaṇḍito cintesi – ‘‘ṭhapetvā maṃ añño koci mama bhātu sokaṃ pariharituṃ samattho nāma natthi, upāyenassa sokaṃ harissāmī’’ti. So ummattakavesaṃ gahetvā ‘‘sasaṃ me detha, sasaṃ me dethā’’ti ākāsaṃ olokento sakalanagaraṃ vicari. ‘‘Ghaṭapaṇḍito ummattako jāto’’ti sakalanagaraṃ saṅkhubhi.

昔时，门罗城有十位兄弟王，名曰：簇多罗、拔罗多罗、旃陀多罗、曇哩多罗、旃哩多罗、覆卢多罗、阿珠努、多姑努、呬多般地多罗与安俱罗。彼中簇多罗大王之子名曰卡拉玛卡西。王忧愁已极，舍诸事端，卧于床上沉默愁怨。时呬多般地多罗思念曰：“倘我建立，余王无一能解此我尊兄忧恼，吾必寻法摧其忧。”乃披狂服，呼于空中，四处巡游，是时城中众人议论曰：“呬多般地多罗生狂者也。”

Tasmiṃ kāle rohiṇeyyo nāma amacco vāsudevarañño santikaṃ gantvā tena saddhiṃ kathaṃ samuṭṭhāpento –

其时，有一名罗迦尼耶之长者，往至簇多罗王所，且与之共议，如是偈言：

§207

207.

‘‘Uṭṭhehi kaṇha kiṃ sesi, ko attho supanena te;

“起身吧，卡纳！你忧心为何？睡眠难安何由？”

Yo ca tuyhaṃ sako bhātā, hadayaṃ cakkhu ca dakkhiṇaṃ;

“与你为亲兄弟，心目俱朝南。”

Tassa vātā balīyanti, sasaṃ jappati kesavā’’ti. – imaṃ gāthamāha;

‘他的气息增强，他轻声念诵“美发者”’——此为诗句。

§207

207. Tattha kaṇhāti vāsudevaṃ gottenālapati. Ko attho supanena teti supanena tuyhaṃ kā nāma vaḍḍhi. Sako bhātāti sodariyo bhātā. Hadayaṃ cakkhu ca dakkhiṇanti hadayena ceva dakkhiṇacakkhunā ca sadisoti attho. Tassa vātā balīyantīti tassa aparāparaṃ uppajjamānā ummādavātā balavanto honti vaḍḍhanti abhibhavanti. Sasaṃ jappatīti ‘‘sasaṃ me dethā’’ti vippalapati. Kesavāti so kira kesānaṃ sobhanānaṃ atthitāya ‘‘kesavo’’ti voharīyati. Tena naṃ nāmena ālapati.

207. 于此，「黑者」——以氏族名呼唤瓦苏迭瓦。「梦兆于汝有何益」——意为：此梦对你有何增益可言？「同胞兄弟」——即同母所生之兄弟。「心与右眼相似」——意为：以心与右眼相仿而论。「其风气日益强盛」——意为：彼接连不断生起的癫狂之风，愈发有力，持续增长，终至压制一切。「呼唤兔子」——即胡乱叫喊道：「把兔子给我！」「长发者」——相传彼因拥有一头秀美亮丽之发，故被称为「长发者」；因此以此名呼唤之。

Tassa vacanaṃ sutvā sayanato uṭṭhitabhāvaṃ dīpento satthā abhisambuddho hutvā –

听了此话，卧倒之人起身，明亮的导师已成正觉者——

§208

208.

‘‘Tassa taṃ vacanaṃ sutvā, rohiṇeyyassa kesavo;

‘听了他的这句话，罗迦尼之美发者，

Taramānarūpo vuṭṭhāsi, bhātu sokena aṭṭito’’ti. – imaṃ gāthamāha;

如风掀起，弟弟因悲伤苦恼’——此为诗句。

Rājā uṭṭhāya sīghaṃ pāsādā otaritvā ghaṭapaṇḍitassa santikaṃ gantvā ubhosu hatthesu naṃ daḷhaṃ gahetvā tena saddhiṃ sallapanto –

国王起身，迅速下楼，来到净瓶大师面前，双手紧紧握住大师的手，两人一起交谈——

§209

209.

二百零九。

‘‘Kiṃ nu ummattarūpova, kevalaṃ dvārakaṃ imaṃ;

“怎能如此狂妄呢？这不过是这座城门；

Saso sasoti lapasi, kīdisaṃ sasamicchasi.

你喋喋不休，喋喋说话，你贪婪渴求什么呢？

§210

210.

二百一十。

‘‘Sovaṇṇamayaṃ maṇimayaṃ, lohamayaṃ atha rūpiyamayaṃ;

“这城门由黄金、宝石、铜以及白银构成；

Saṅkhasilāpavāḷamayaṃ, kārayissāmi te sasaṃ.

我将为你用连绵不断似流水的言语作歌。

§211

211.

第二百一十一。

‘‘Santi aññepi sasakā, araññavanagocarā;

“还有别的朋友，也是在森林林中出没的；

Tepi te ānayissāmi, kīdisaṃ sasamicchasī’’ti. –

我亦将把他们带来，你欲与谁结伴？”——

Tisso gāthāyo abhāsi.

共说了三句偈语。

§209-211

209-211.Tatthaummattarūpovāti ummattako viya. Kevalanti sakalaṃ. Dvārakanti dvāravatīnagaraṃ vicaranto. Saso sasoti lapasīti saso sasoti vilapasi. Sovaṇṇamayanti suvaṇṇamayaṃ. Lohamayanti tambalohamayaṃ. Rūpiyamayanti rajatamayaṃ. Yaṃ icchasi taṃ vadehi, atha kena socasi. Aññepi araññe vanagocarā sasakā atthi, te te ānayissāmi, vada, bhadramukha , kīdisaṃ sasamicchasīti ghaṭapaṇḍitaṃ ‘‘sasena atthiko’’ti adhippāyena sasena nimantesi. Taṃ sutvā ghaṭapaṇḍito –

第二百零九至二百一十一句注释。此处‘ummattarūpa’意谓如疯癫一般。‘Kevala’即整体全部。‘Dvāraka’指居行于城门之地。‘Saso sasoti’字面释为喋喋不休，‘saso sasoti vilapasi’意为唠叨多言。‘Sovaṇṇamayanti’说是像金一样，‘Lohamayanti’犹如铜铁，‘Rūpiyamayanti’则是似银一般。‘你所欲说的，当直言之，何故悲伤？’文中又云，‘别的朋友同样也是森林林中出没的，有朋友即来带来，说：“善护口者，你欲与谁结伴？”’此乃《锅智达》谓“有朋友能益”之意，正以此主旨以‘朋友’相请。听闻此语，《锅智达》

§212

212.

第二百一十二条。

‘‘Nāhamete sase icche, ye sasā pathavissitā;

『我不愿与这些人极端敌对，那些曾经踏足这世间之人；

Candato sasamicchāmi, taṃ me ohara kesavā’’ti. –

我愿与月亮和解，请你收回此意，尊贵的长者啊。』——

Gāthamāha. Tattha oharāti ohārehi. Taṃ sutvā rājā ‘‘nissaṃsayaṃ me bhātā ummattako jāto’’ti domanassappatto –

此句中「oharāti」为『收回』之意。王听闻后说：『毫无疑问，我兄弟已经发疯了，心生忧苦。』

§213

213.

第二百一十三条。

‘‘So nūna madhuraṃ ñāti, jīvitaṃ vijahissasi;

『那么，你必将舍弃甜美的亲族关系，断绝现世的生命；

Apatthiyaṃ patthayasi, candato sasamicchasī’’ti. –

“你观看到了过失，意欲杀死月亮。”

Gāthamāha. Tattha ñātīti kaniṭṭhaṃ ālapati. Ayamettha attho – mayhaṃ piyañāti yaṃ atimadhuraṃ attano jīvitaṃ, taṃ vijahissasi maññe, yo apatthayitabbaṃ patthesīti.

诗句说：其中『亲属』是指最年轻者说话。此处的意思是——你认为生命对自己至爱至甜，必当舍弃之，故当察看应当舍弃的对象。

Ghaṭapaṇḍito rañño vacanaṃ sutvā niccalova ṭhatvā ‘‘bhātika, tvaṃ candato sasaṃ patthentassa taṃ alabhitvā jīvitakkhayo bhavissatīti jānanto kasmā mataṃ puttaṃ alabhitvā anusocasī’’ti imamatthaṃ dīpento –

“罐匠聪明人听到国王的话后，宛如静止一般站立，心知肝胆，你将要杀死月亮，因此得不到它便会有生命的消灭，于是他明白为何对失去亲生儿子而哀悼”，此乃释义的说明。

§214

214.

‘‘Evaṃ ce kaṇha jānāsi, yathaññamanusāsasi;

“如果你确实了知，依照你所教诫的那样；

Kasmā pure mataṃ puttaṃ, ajjāpi manusocasī’’ti. –

为何过去失去的儿子，至今仍令你悲痛？”

Gāthamāha. Tattha evaṃ ce, kaṇha, jānāsīti, bhātika, kaṇhanāmaka mahārāja, ‘‘alabbhaneyyavatthu nāma na patthetabba’’nti yadi evaṃ jānāsi. Yathaññanti evaṃ jānantova yathā aññaṃ anusāsasi, tathā akatvā. Kasmā pure mataṃ puttanti atha kasmā ito catumāsamatthake mataṃ puttaṃ ajjāpi anusocasīti.

歌谣曰：在那里，有这样一说，‘卡那，巴提迦，名为卡那的大神王说：“应当不取得的事物名为不应得。”如果你确实知道此理。就像这样知道，如同这样教导他人，而不去做。何以从前的子嗣如此看待？为何如今在四个月之中仍为子嗣忧伤？’

Evaṃ so antaravīthiyaṃ ṭhitakova ‘‘ahaṃ tāva evaṃ paññāyamānaṃ patthemi, tvaṃ pana apaññāyamānassatthāya socasī’’ti vatvā tassa dhammaṃ desento –

因此，那人如同处于内省之路上，说：“我正如是知道，你却为无智之故而忧伤。”于是说法者便向他宣说法教——

§215

215.

二百一十五。

‘‘Na yaṃ labbhā manussena, amanussena vā pana;

‘非人所能得，非非人所能得；

Jāto me mā mari putto, kuto labbhā alabbhiyaṃ.

我虽生，未死之子；何来得不到者？’

§216

216.

二百一十六。

‘‘Na mantā mūlabhesajjā, osadhehi dhanena vā;

「不能用咒语、根本药草，也不能用药剂或财富，

Sakkā ānayituṃ kaṇha, yaṃ petamanusocasī’’ti. – gāthādvayamāha;

来招请那幽暗中的饿鬼，是那个饿鬼忧愁哀恸。」这两句偈言，

§215

215. Tattha yanti, bhātika, yaṃ ‘‘evaṃ jāto me putto mā marī’’ti manussena vā devena vā pana na labbhā na sakkā laddhuṃ, taṃ tvaṃ patthesi, taṃ panetaṃ kuto labbhā, kena kāraṇena laddhuṃ sakkā. Yasmā alabbhiyaṃ alabbhaneyyavatthu nāmetanti attho.

215. 这里说，弟子们啊，那个“我儿既已如此出生，愿他不死”的愿望，无论人类还是天人，都无法获得，也不能实现。你见到了这个愿望，但这个愿望究竟从何而得？凭什么能得呢？因其不能获得，即是不能得者的意思。

§216

216.Mantāti mantappayogena. Mūlabhesajjāti mūlabhesajjena. Osadhehīti nānāvidhehi osadhehi. Dhanena vāti koṭisatasaṅkhena dhanena vāpi. Idaṃ vuttaṃ hoti – yaṃ petamanusocasi, taṃ etehi mantappayogādīhipi ānetuṃ na sakkāti.

216.“咒语”乃指咒语的使用方式。根本药草是指根本的药草。药剂是指各种不同种类的药物。财富是指多达千万的财富。这段所表达的，是指你哀叹的饿鬼，不能靠这些如咒语的使用或其他法门来招请。

Puna ghaṭapaṇḍito ‘‘bhātika, idaṃ maraṇaṃ nāma dhanena vā jātiyā vā vijjāya vā sīlena vā bhāvanāya vā na sakkā paṭibāhitu’’nti dassento –

又如智慧明达的人说：「弟子啊，这种死亡，凭借财富、出身、学识、戒律、修习，是不能抵抗的。」揭示了——

§217

217.

‘‘Mahaddhanā mahābhogā, raṭṭhavantopi khattiyā;

“富有大财的大富翁，即使是拥有国家的士族贵族；

Pahūtadhanadhaññāse, tepi no ajarāmarā.

那些财富很多，财富丰富的人们，当中他们也不会有老死的苦患。

§218

218.

‘‘Khattiyā brāhmaṇā vessā, suddā caṇḍālapukkussā;

“士族、婆罗门、属刹那种姓、及纯净的乞丐；

Ete caññe ca jātiyā, tepi no ajarāmarā.

其他种姓的当中，也有这些人，他们同样不会受到老死的痛苦。

§219

219.

‘‘Ye mantaṃ parivattenti, chaḷaṅgaṃ brahmacintitaṃ;

『那些改变自己信念的人，心志像蜂鸟一样摇摆不定，专注于梵行的念头并不坚定；』

Ete caññe ca vijjāya, tepi no ajarāmarā.

『这些人当中有些凭借智慧而成就解脱，因此他们无有老苦的困扰。』

§220

220.

‘‘Isayo vāpi ye santā, saññatattā tapassino;

『那些真正严守正行的禁欲者，具足深刻的正念内观；』

Sarīraṃ tepi kālena, vijahanti tapassino.

『即便是他们的肉体终将随时间消亡，这些禁欲者却超越形体之苦。』

§221

221.

‘‘Bhāvitattā arahanto, katakiccā anāsavā;

“有修学者即为阿拉汉，彼为无染之士，已了了当行持；

Nikkhipanti imaṃ dehaṃ, puññapāpaparikkhayā’’ti. –

彼舍弃此身，因已断除功德与恶业。”

Pañcahi gāthāhi rañño dhammaṃ desesi.

【此以五偈向王说法】

§217

217. Tattha mahaddhanāti nidhānagatasseva mahato dhanassa atthitāya bahudhanā. Mahābhogāti devabhogasadisāya mahatiyā bhogasampattiyā samannāgatā. Raṭṭhavantoti sakalaraṭṭhavanto. Pahūtadhanadhaññāseti tiṇṇaṃ catunnaṃ vā saṃvaccharānaṃ atthāya nidahitvā ṭhapetabbassa niccaparibbayabhūtassa dhanadhaññassa vasena apariyantadhanadhaññā. Tepi no ajarāmarāti tepi evaṃ mahāvibhavā mandhātumahāsudassanādayo khattiyā ajarāmarā nāhesuṃ, aññadatthu maraṇamukhameva anupaviṭṭhāti attho.

217. 此处“巨大财富”者，指如存放财富般聚集的多重财富。“大富饶”者，下之天界众宝之等，具备极大富饶的财宝资具。“有国者”意指拥有国家者，即各地区之国君。“广大财粮”者，是说必须因满足众多种类及多样积蓄之财物粮食，作为无尽累积财富的依凭。所谓三者——财富、粮食等，皆为坚固不可动摇之大财宝。关于“不老死”之义，则是指出帝释及诸大贵族等这些富豪贵族，并非不受老死之苦，而是他们虽不为常人蹉跎衰残，但终究仍然会经历死亡，唯于时序末尾方现死亡之状。

§218

218.Eteti yathāvuttakhattiyādayo. Aññeti aññatarā evaṃbhūtā ambaṭṭhādayo. Jātiyāti attano jātinimittaṃ ajarāmarā nāhesunti attho.

218. 此即前述帝释及诸贵族等意。所谓“他者”者，有别的族类如阿铃婆陀等。“出生”意谓其标志出生，故“无老死”的说法仅指非幻灭老死，而不是绝对不死。

§219

219.Mantanti vedaṃ. Parivattentīti sajjhāyanti vācenti ca. Atha vā parivattentīti vedaṃ anuparivattentā homaṃ karontā japanti. Chaḷaṅganti sikkhākappaniruttibyākaraṇajotisatthachandovicitisaṅkhātehi chahi aṅgehi yuttaṃ. Brahmacintitanti brāhmaṇānamatthāya brahmanā cintitaṃ kathitaṃ. Vijjāyāti brahmasadisavijjāya samannāgatā, tepi no ajarāmarāti attho.

219. “思维知晓”者谓通达智识。“转说”者谓言语详述。“继转说”者为循序诵念。“六部”者为课程六部分，涵盖戒律、规则、语法、注释、论义、意思、愿望等六种内容。【拘持梵思】者，为婆罗门修行梵学，已备梵天授予之知识。故此三者之“无老死”义，指无常变迁的不同含义。

§220-221

220-221.Isayoti yamaniyamādīnaṃ paṭikūlasaññādīnañca esanaṭṭhena isayo. Santāti kāyavācāhi santasabhāvā. Saññatattāti rāgādīnaṃ saṃyamena saṃyatacittā. Kāyatapanasaṅkhāto tapo etesaṃ atthīti tapassino. Puna tapassinoti saṃvarakā. Tena evaṃ tapanissitakā hutvā sarīrena ca vimokkhaṃ pattukāmāpi saṃvarakā sarīraṃ vijahanti evāti dasseti. Atha vā isayoti adhisīlasikkhādīnaṃ esanaṭṭhena isayo, tadatthaṃ tappaṭipakkhānaṃ pāpadhammānaṃ vūpasamena santā, ekārammaṇe cittassa saṃyamena saññatattā, sammappadhānayogato vīriyatāpena tapassino, sappayogā rāgādīnaṃ santapanena tapassinoti yojetabbaṃ. Bhāvitattāti catusaccakammaṭṭhānabhāvanāya bhāvitacittā.

“欲”者，谓对戒律等不宜法及其相反之见，因招引不善之心的意思。“和谐”则是指身语意三业和顺。所谓“和顺性”，是由于调伏贪欲等依止制约，心得安住。身体之热，即因内心之热修行而得，称为修行者之火。又修行者称为“制伏者”，以制止烦恼等。修行者因修火调伏，欲得身心解脱，故虽欲得离身之乐，仍能调伏身体。又谓“欲”，是指依止戒律修习等善法之因，彼时须用善法对治难善之法，心须以制约和和顺性，乃至勤勉一致地修火以制止贪欲，称为修行者应行之法。所谓发起，是指发起“四圣谛修习”之心。

Evaṃ ghaṭapaṇḍitena dhamme kathite taṃ sutvā rājā apagatasokasallo pasannamānaso ghaṭapaṇḍitaṃ pasaṃsanto –

闻此法，如瓶中水澄清，王离忧去，心安定，赞叹曰：

§222

222.

‘‘Ādittaṃ vata maṃ santaṃ, ghaṭasittaṃva pāvakaṃ;

“我心如火，犹如烈焰炽烧，

Vārinā viya osiñcaṃ, sabbaṃ nibbāpaye daraṃ.

似水遇火般消散，能熄灭一切苦恼。

§223

223.

‘‘Abbahī vata me sallaṃ, sokaṃ hadayanissitaṃ;

『实有我之箭，内心充满忧伤；』

Yo me sokaparetassa, puttasokaṃ apānudi.

『他人之忧苦，我子之悲痛未曾消散。』

§224

224.

‘‘Svāhaṃ abbūḷhasallosmi, sītibhūtosmi nibbuto;

『我自身乃悲伤之箭，已冷却而寂灭；』

Na socāmi na rodāmi, tava sutvāna bhātika.

『不再哀恸、不复哭泣，听闻你的兄弟逝去。』

§225

225.

‘‘Evaṃ karonti sappaññā, ye honti anukampakā;

『如是作智者』者，谓具有悲愍心的人；

Nivattayanti sokamhā, ghaṭo jeṭṭhaṃva bhātaraṃ.

他们能令忧愁消退，犹如兄长化解盛满的罐子之苦。

§226

226.

‘‘Yassa etādisā honti, amaccā paricārakā;

『彼等若为此类人』者，乃不相称之侍者；

Subhāsitena anventi, ghaṭo jeṭṭhaṃva bhātara’’nti. – sesagāthā abhāsi;

以正语相劝导，令犹如兄长之罐子获得安慰。』此为结句，已说完。

§225

225. Tattha ghaṭo jeṭṭhaṃva bhātaranti yathā ghaṭapaṇḍito attano jeṭṭhabhātaraṃ mataputtasokābhibhūtaṃ attano upāyakosallena ceva dhammakathāya ca tato puttasokato vinivattayi, evaṃ aññepi sappaññā ye honti anukampakā, te ñātīnaṃ upakāraṃ karontīti attho.

225。此中『犹如兄长之罐子』的比喻是，如同罐子匠巧妙地用其技能及法义教化，令被惹恼的兄长因失子而忧伤之心转息；同样，其他具有悲愍心的智者，亦能为其亲属施以帮助。此是其义。

§226

226.Yassa etādisā hontīti ayaṃ abhisambuddhagāthā. Tassattho – yathā yena kāraṇena puttasokaparetaṃ rājānaṃ vāsudevaṃ ghaṭapaṇḍito sokaharaṇatthāya subhāsitena anvesi anuesi, yassa aññassāpi etādisā paṇḍitā amaccā paṭiladdhā assu, tassa kuto sokoti! Sesagāthā heṭṭhā vuttatthā evāti.

226.此为佛陀自觉歌。其义说：如同由于某种缘故，有位名叫仓达婆钻的国王，为了消除失子之痛，追寻劝慰而流传的良言；其间还有其他同类贤哲及长者也体验过此类情感，那他从何来忧伤之苦乎？此句之后的歌谣，其义已于下文说明。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā ‘‘evaṃ, upāsaka, porāṇakapaṇḍitā paṇḍitānaṃ kathaṃ sutvā puttasokaṃ hariṃsū’’ti vatvā saccāni pakāsetvā jātakaṃ samodhānesi. Saccapariyosāne upāsako sotāpattiphale patiṭṭhahīti.

世尊以此法教学，言：『善男子，前辈贤哲闻闻众多，何以消除儿子之忧？』并阐明真实，随之引出本生故事。教法昭然之后，善男子获得初果信解，坚定不退。

Kaṇhapetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 黑饿鬼事注释完毕。

7. Dhanapālaseṭṭhipetavatthuvaṇṇanā7. 德那巴喇长者饿鬼事注释

Naggo dubbaṇṇarūposīti idaṃ satthari jetavane viharante dhanapālapetaṃ ārabbha vuttaṃ. Anuppanne kira buddhe paṇṇaraṭṭhe erakacchanagare dhanapālako nāma seṭṭhi ahosi assaddho appasanno kadariyo natthikadiṭṭhiko. Tassa kiriyā pāḷito eva viññāyati. So kālaṃ katvā marukantāre peto hutvā nibbatti. Tassa tālakkhandhappamāṇo kāyo ahosi, samuṭṭhitacchavi pharuso, virūpakeso, bhayānako, dubbaṇṇo ativiya virūpo bībhacchadassano. So pañcapaṇṇāsa vassāni bhattasitthaṃ vā udakabinduṃ vā alabhanto visukkhakaṇṭhoṭṭhajivho jighacchāpipāsābhibhūto ito cito ca paribbhamati.

『裸体丑陋』者，此乃世尊在迦叶林中，着衣为富商者起首时说。相传在过去佛时代，有一名富商名为财主，住于艾拉卡城，令人难信、心不悦、气愤且目无外物，不观于世。其行为显著不善，且无智慧。此人期满时，死于荒凉山林，成为饿鬼。其身如棕榈树干般粗大，形骸因蔽影极为丑恶，毛发杂乱，极恐怖，棕色皮肤，甚为丑陋，令人畏惧。即使五十五年间，无食无水，咽喉干燥，唇舌干裂，如此饥渴炽盛，徘徊无所归宿。

Atha amhākaṃ bhagavati loke uppajjitvā pavattitavaradhammacakke anukkamena sāvatthiyaṃ viharante sāvatthivāsino vāṇijā pañcamattāni sakaṭasatāni bhaṇḍassa pūretvā uttarāpathaṃ gantvā bhaṇḍaṃ vikkiṇitvā paṭiladdhabhaṇḍaṃ sakaṭesu āropetvā paṭinivattamānā sāyanhasamaye aññataraṃ sukkhanadiṃ pāpuṇitvā tattha yānaṃ muñcitvā rattiyaṃ vāsaṃ kappesuṃ. Atha so peto pipāsābhibhūto pānīyassatthāya āgantvā tattha bindumattampi pānīyaṃ alabhitvā vigatāso chinnamūlo viya tālo chinnapādo pati. Taṃ disvā vāṇijā –

后来，我等世尊在世中生起，转动法轮，继承佛法，住于舍卫城。舍卫城的商人，收集五分满的车载货物，启程往北方卖货，售毕货物后，又将货物扬于车上，归程时夕阳时分，抵达某一甘露河流，经停后释车渡水，宿于夜间。有一天，这饿鬼因极渴求饮水，来到此处，却仅得一点水喝，口舌枯敝如断根棕树、折足之形。商人见其如此，随即说：

§227

227.

‘‘Naggo dubbaṇṇarūposi, kiso dhamanisanthato;

『裸体丑陋形穷困，饥寒交迫终不休；

Upphāsuliko kisiko, ko nu tvamasi mārisā’’ti. –

『你是何人，恶鬼？你又是谁，魔鬼？』

Imāya gāthāya pucchiṃsu. Tato peto –

以此偈询问。于是饿鬼答道：

§228

228.

‘‘Ahaṃ bhadante petomhi, duggato yamalokiko;

『尊者，我是饿鬼，堕落者，殃及阎魔界；

Pāpakammaṃ karitvāna, petalokaṃ ito gato’’ti. –

行了恶业故，离此而入饿鬼境。』

Attānaṃ āvikatvā puna tehi –

表明自己之后，再以偈答曰：

§229

229.

二百二十九。

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

「何者用身体、语言与心，行恶行？

Kissakammavipākena, petalokaṃ ito gato’’ti. –

造作何业之果，离此世往鬼道？」

Katakammaṃ pucchito pubbe nibbattaṭṭhānato paṭṭhāya atītaṃ paccuppannaṃ anāgatañca attano pavattiṃ dassento tesañca ovādaṃ dento –

问其业报者，于前生终止处详察其业，显现自己过去、现在、未来之业行，且为劝诫；

§230

230.

二百三十。

‘‘Nagaraṃ atthi paṇṇānaṃ, erakacchanti vissutaṃ;

「城中有羽族，头上顶盖洁净。」

Tattha seṭṭhi pure āsiṃ, dhanapāloti maṃ vidū.

那里原有一位长老，名为财富守护者，他了解我的情状。

§231

231.

‘‘Asīti sakaṭavāhānaṃ, hiraññassa ahosi me;

我曾有一辆车马，满载黄金；

Pahūtaṃ me jātarūpaṃ, muttā veḷuriyā bahū.

我拥有众多子女，很多珍贵如宝石般的珠宝。

§232

232.

‘‘Tāva mahaddhanassāpi, na me dātuṃ piyaṃ ahu;

即使财富极大，我仍没有慈爱奉献的心。

Pidahitvā dvāraṃ bhuñjiṃ, mā maṃ yācanakāddasuṃ.

『我将门关上，享用食物，莫使行乞人见我。』

§233

233.

‘‘Assaddho maccharī cāsiṃ, kadariyo paribhāsako;

『我曾是不信的人，如飞虫般颠倒妄动，

Dadantānaṃ karontānaṃ, vārayissaṃ bahū jane.

对施与者反而加害，必将令多人远离。』

§234

234.

‘‘Vipāko natthi dānassa, saṃyamassa kuto phalaṃ;

『布施没有果报，守护无果，果报从何而得；』

Pokkharaññodapānāni, ārāmāni ca ropite;

清流湿地与园林皆被植种，

Papāyo ca vināsesiṃ, dugge saṅkamanāni ca.

恶水摧毁，漫延各地污浊瘴气。

§235

235.

‘‘Svāhaṃ akatakalyāṇo, katapāpo tato cuto;

『愿有所善，远离恶业，一切恶行已断绝，

Upapanno pettivisayaṃ, khuppipāsasamappito.

堕入饿鬼世界，遭饥渴所苦。』

§236

236.

‘‘Pañcapaṇṇāsa vassāni, yato kālaṅkato ahaṃ;

五十五个年头，在那时我身染污秽，

Nābhijānāmi bhuttaṃ vā, pītaṃ vā pana pāniyaṃ.

我既不知所食的食物，也不知所饮的饮料。

§237

237.

‘‘Yo saṃyamo so vināso, yo vināso so saṃyamo;

节制者即毁灭，毁灭者即节制；

Petā hi kira jānanti, yo saṃyamo so vināso.

饿鬼们确实知道，节制者即是毁灭。

§238

238.

‘‘Ahaṃ pure saṃyamissaṃ, nādāsiṃ bahuke dhane;

我过去曾节制自己，不曾为财富过多而放纵；

Santesu deyyadhammesu, dīpaṃ nākāsimattano;

在和善的法中，我如同不点灯的人；

Svāhaṃ pacchānutappāmi, attakammaphalūpago.

自己发誓，后来悔悟，知晓自身的业果必随之而至。

§239

239.

‘‘Uddhaṃ catūhi māsehi, kālakiriyā bhavissati;

未来四个月内，将承受时限业报，

Ekantakaṭukaṃ ghoraṃ, nirayaṃ papatissahaṃ.

必堕极苦且绝望的地狱。

§240

240.

二百四十。

‘‘Catukkaṇṇaṃ catudvāraṃ, vibhattaṃ bhāgaso mitaṃ;

『四面四方，分界清晰，界限稳固；

Ayopākārapariyantaṃ, ayasā paṭikujjitaṃ.

四周不被侵犯，用铁锻造抵挡。』

§241

241.

二百四十一。

‘‘Tassa ayomayā bhūmi, jalitā tejasā yutā;

『这由铁制成的土地，燃烧着火焰和光辉；

Samantā yojanasataṃ, pharitvā tiṭṭhati sabbadā.

周围广阔达一百由旬，到处展开，常久屹立。』

§242

242.

二百四十二。

‘‘Tatthāhaṃ dīghamaddhānaṃ, dukkhaṃ vedissa vedanaṃ;

『在这里，我感受到一种持续较长的痛苦苦受；

Phalaṃ pāpassa kammassa, tasmā socāmahaṃ bhusaṃ.

这是恶业的果报，所以我为此痛苦而悲伤。』

§243

243.

二百四十三。

‘‘Taṃ vā vadāmi bhaddaṃ vo, yāvantettha samāgatā;

『我对你们说，这种痛苦是善法，直到大家都聚集在此；

Mākattha pāpakaṃ kammaṃ, āvi vā yadi vā raho.

不要造作恶业，无论是在明处还是在暗处。』

§244

244.

二百四十四。

‘‘Sace taṃ pāpakaṃ kammaṃ, karissatha karotha vā;

『倘若你们将行作那恶业，或使他人为之，

Na vo dukkhā pamutyatthi, uppaccāpi palāyataṃ.

则你们不会解脱苦恼，终将陷于堕落与逃避之中。』

§245

245.

二百四十五。

‘‘Matteyyā hotha petteyyā, kule jeṭṭhāpacāyikā;

『你们应以他为师，以彼为导，以家族中长者为敬重者；

Sāmaññā hotha brahmaññā, evaṃ saggaṃ gamissathā’’ti. –

当依持比库戒律，依智慧为梵行，如此必得往生天界。』──」

Imā gāthā abhāsi.

此诗句已说。

§230-231

230-231. Tattha paṇṇānanti paṇṇānāmaraṭṭhassa evaṃnāmakānaṃ rājūnaṃ. Erakacchanti tassa nagarassa nāmaṃ. Tatthāti tasmiṃ nagare. Pureti pubbe atītattabhāve . Dhanapāloti maṃ vidūti ‘‘dhanapālaseṭṭhī’’ti maṃ jānanti. Tayidaṃ nāmaṃ tadā mayhaṃ atthānugatamevāti dassento ‘‘asītī’’ti gāthamāha. Tattha asīti sakaṭavāhānanti vīsatikhāriko vāho, yo sakaṭanti vuccati. Tesaṃ sakaṭavāhānaṃ asīti hiraññassa tathā kahāpaṇassa ca me ahosīti yojanā. Pahūtaṃ me jātarūpanti suvaṇṇampi pahūtaṃ anekabhāraparimāṇaṃ ahosīti sambandho.

第230至231节。此处所说“帕纳”，是指帕纳国王。埃拉卡是那座城的名称。『那里』者，即指那座城。『此前』者，即指以往过去的存在状态。『达那帕拉』意为“财主”，他们称我为“财主长者”，这名号是他时为我利益所授，表示我已有名号为“八十”（意指财富）。『八十』是指车夫，即二十担载货物的车夫，所谓车即车轮。那些车夫的二十单位即黄金或铜钱，换算成我所有的长度单位“约贞”（巴利长度单位）。我有大量的胚胎形体，也有许多黄金和多种担载重物的货物，这就是缘由。

§232-233

232-233.Name dātuṃ piyaṃ ahūti dānaṃ dātuṃ mayhaṃ piyaṃ nāhosi. Mā maṃ yācanakāddasunti ‘‘yācakā mā maṃ passiṃsū’’ti pidahitvā gehadvāraṃ bhuñjāmi. Kadariyoti thaddhamaccharī. Paribhāsakoti dānaṃ dente disvā bhayena santajjako. Dadantānaṃ karontānanti upayogatthe sāmivacanaṃ, dānāni dadante puññāni karonte. Bahū janeti bahū satte. Dadantānaṃ vā karontānaṃ vā samudāyabhūtaṃ bahuṃ janaṃ puññakammato vārayissaṃ nivāresiṃ.

第232至233节。『给与名字是亲爱的』，给予施舍是亲爱的，我对给予也不嫌弃。不要因为我指出乞求者，而对于乞讨者说『乞讨者不要看我』，继而退入家门。『卡达利』指稳步行走，『帕里巴萨卡』指施舍时因恐惧而感忧虑。给予者是施捨之时被动者（以供利用），故以“同伴”的词说，施舍时所造善业。众生繁多，若有人施舍或使人施舍，若见到众生因造施舍善业而聚集，我必阻止或制止。

§234-236

234-236.Vipāko natthi dānassātiādi dānādīnaṃ nivāraṇe kāraṇadassanaṃ. Tattha vipāko natthi dānassāti dānakammassa phalaṃ nāma natthi, kevalaṃ puññaṃ puññanti dhanavināso evāti dīpeti. Saṃyamassāti sīlasaṃyamassa. Kuto phalanti kuto nāma phalaṃ labbhati, niratthakameva sīlarakkhaṇanti adhippāyo. Ārāmānīti ārāmūpavanānīti attho. Papāyoti pānīyasālā. Duggeti udakacikkhallānaṃ vasena duggamaṭṭhānāni. Saṅkamanānīti setuyo. Tato cutoti tato manussalokato cuto. Pañcapaṇṇāsāti pañcapaññāsa. Yato kālaṅkato ahanti yadā kālakatā ahaṃ, tato paṭṭhāya. Nābhijānāmīti ettakaṃ kālaṃ bhuttaṃ vā pītaṃ vā kiñci na jānāmi.

第234至236节。『施舍没有果报之说』等，是指出施舍等善行的障碍原因。所谓没有果报，即施舍业的果报名义上没有，与单纯的善称为“善报损失”。『自制』即品行的约束。何处有果报？何处有果实？行为守戒徒然无益，这是主管的结论。『果园』指果园和树丛。『恶地』指坚硬难入的土地。『污水』指桥梁因水流冲刷成的难行处。『经过』即桥梁。『追称』是指从人界死亡。『五十五』是55。『因时节而被污』者，意在说明时节污濁。『我不知道』是指这期间我所吃喝的事不得知。

§237-38

237-38.Yo saṃyamo so vināsoti lobhādivasena yaṃ saṃyamanaṃ kassaci adānaṃ, so imesaṃ sattānaṃ vināso nāma petayoniyaṃ nibbattapetānaṃ mahābyasanassa hetubhāvato. ‘‘Yo vināso so saṃyamo’’ti iminā yathāvuttassa atthassa ekantikabhāvaṃ vadati. Petā hi kira jānantīti ettha hi-saddo avadhāraṇe, kira-saddo arucisūcane. ‘‘Saṃyamo deyyadhammassa apariccāgo vināsahetū’’ti imamatthaṃ petā eva kira jānanti paccakkhato anubhuyyamānattā, na manussāti. Nayidaṃ yuttaṃ manussānampi petānaṃ viya khuppipāsādīhi abhibhuyyamānānaṃ dissamānattā. Petā pana purimattabhāve katakammassa pākaṭabhāvato tamatthaṃ suṭṭhutaraṃ jānanti. Tenāha – ‘‘ahaṃ pure saṃyamissa’’ntiādi. Tattha saṃyamissanti sayampi dānādipuññakiriyato saṃyamanaṃ saṅkocaṃ akāsiṃ. Bahuke dhaneti mahante dhane vijjamāne.

第237至238节。『自制即毁灭』，因贪嗔等欲，制止谁不取，乃此众生的灭亡，即饿鬼道众生大劫之因。『自制即毁灭』论述了此义的专一性。饿鬼因为听闻此言，认为‘的是’表示否定，‘非’表厌恶。‘自制是善法的分离，亦是毁灭的原因’，该义即是在此，饿鬼认为只是凭经验认识，并非是人类。理应如此，人亦难胜饿鬼般饥饿无比，故显现其境。饿鬼基于以往的业因而明显知晓葡姿，比人更明了。所以说‘我先当自制’等。此处，施舍等善行中的自制造成收缩。众多富人，也因大量财富而生疑。

§243

243.Tanti tasmā. Voti tumhe. Bhaddaṃ voti bhaddaṃ kalyāṇaṃ sundaraṃ tumhākaṃ hotūti vacanaseso. Yāvantettha samāgatāti yāvanto yāvatakā ettha samāgatā, te sabbe mama vacanaṃ suṇāthāti adhippāyo. Āvīti pakāsanaṃ paresaṃ pākaṭavasena. Rahoti paṭicchannaṃ apākaṭavasena. Āvi vā pāṇātipātādimusāvādādikāyavacīpayogavasena, yadi vā raho abhijjhādivasena pāpakaṃ lāmakaṃ akusalakammaṃ mākattha mā karittha.

第243节。有如此，因此说“是也，你们”。“善哉，是也，善美，愿为你们的”此为言辞末尾的意思。“多聚于此”意指众人众多聚集于此，他们都听闻我之言，此为主管之定断。“显露”是显然给他人看。“隐匿”是暗中不显露。“不显露”或因杀生等恶业及妄语等恶语行为，或隐匿又或因嫉妒等恶劣不善业，不可为、不应为。

§244

244.Sace taṃ pāpakaṃ kammanti atha pana taṃ pāpakammaṃ āyatiṃ karissatha, etarahi vā karotha, nirayādīsu catūsu apāyesu manussesu ca appāyukatādivasena tassa phalabhūtā dukkhato pamutti pamokkho nāma natthi. Uppaccāpi palāyatanti uppatitvā ākāsena gacchantānampi mokkho natthiyevāti attho. ‘‘Upeccā’’tipi pāḷi, ito vā etto vā palāyante tumhe anubandhissatīti adhippāyena upecca sañcicca palāyantānampi tumhākaṃ tato mokkho natthi, gatikālādipaccayantarasamavāye pana sati vipaccatiyevāti attho. Ayañca attho –

如果有人造作恶业，而后来又要继续造作恶业，无论现在或以后造作，在地狱、恶趣、人间等四种苦地中，因恶趣及不善果报而生的痛苦，没有解脱与释放的可能性。哪怕是起来逃离，甚至飞升空中，仍无解脱可得。所谓“逃离”，古巴利语为『upeccā』，意指因控制力的垂摄，虽暂时逃离那些缠缚者，但因受制于时机因缘的连锁作用，仍旧会重归受苦之相。这里的意思是——

‘‘Na antalikkhe na samuddamajjhe, na pabbatānaṃ vivaraṃ pavissa;

「不在天空之间，不在水中间，亦不进入群山之中隐蔽；

Na vijjatī so jagatippadeso, yatthaṭṭhito mucceyya pāpakammā’’ti. (dha. pa. 127; mi. pa. 4.2.4) –

世间无此处，能够从恶业中解脱之所在。」（引自《法句经·第127偈》；《中部·第4.2.4经》）——

Imāya gāthāya dīpetabbo.

应当以此偈加以阐明。

§245

245.Matteyyāti mātuhitā. Hothāti tesaṃ upaṭṭhānādīni karotha. Tathā petteyyāti veditabbā. Kule jeṭṭhāpacāyikāti kule jeṭṭhakānaṃ apacāyanakarā. Sāmaññāti samaṇapūjakā. Tathā brahmaññāti bāhitapāpapūjakāti attho. Evaṃ saggaṃ gamissathāti iminā mayā vuttanayena puññāni katvā devalokaṃ upapajjissathāti attho. Yaṃ panettha atthato na vibhattaṃ, taṃ heṭṭhā khallāṭiyapetavatthuādīsu vuttanayeneva veditabbaṃ.

第245则：‘Matteyyā’意为孝顺母亲者。‘Hothā’指应为他们侍奉等劳作。‘Tathā petteyyā’意为应当敬奉父亲。‘Kule jeṭṭhāpāciyā’ti，指家族中长辈长者，应当供养和敬重。‘Sāmañña’ti，指敬奉沙门者。‘Tathā brahmaññāti’意指敬奉出离恶业的婆罗门。如此，则‘将得升华天界’之教义通过此说法表现，意即修福行善后，将转生于天界。对于此中的未阐明之处，应根据下方粗浅村民对供养说法等进一步理解。

Te vāṇijā tassa vacanaṃ sutvā saṃvegajātā taṃ anukampamānā bhājanehi pānīyaṃ gahetvā taṃ sayāpetvā mukhe āsiñciṃsu. Tato mahājanena bahuvelaṃ āsittaṃ udakaṃ tassa petassa pāpabalena adhogaḷaṃ na otiṇṇaṃ, kuto pipāsaṃ paṭivinessati. Te taṃ pucchiṃsu – ‘‘api te kāci assāsamattā laddhā’’ti. So āha – ‘‘yadi me ettakehi janehi ettakaṃ velaṃ āsiñcamānaṃ udakaṃ ekabindumattampi paragaḷaṃ paviṭṭhaṃ, ito petayonito mokkho mā hotū’’ti. Atha te vāṇijā taṃ sutvā ativiya saṃvegajātā ‘‘atthi pana koci upāyo pipāsāvūpasamāyā’’ti āhaṃsu. So āha – ‘‘imasmiṃ pāpakamme khīṇe tathāgatassa vā tathāgatasāvakānaṃ vā dāne dinne mama dānamuddisissati, ahaṃ ito petattato muccissāmī’’ti. Taṃ sutvā vāṇijā sāvatthiṃ gantvā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā taṃ pavattiṃ ārocetvā saraṇāni sīlāni ca gahetvā buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa sattāhaṃ dānaṃ datvā tassa petassa dakkhiṇaṃ ādisiṃsu. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā catunnaṃ parisānaṃ dhammaṃ desesi. Mahājano ca lobhādimaccheramalaṃ pahāya dānādipuññābhirato ahosīti.

那些商人听闻此言，激起恻隐之心，便拿来食物和饮水供养该饿鬼，供其安卧，并涂抹口鼻。当时水被许多百姓长期坐卧，因该饿鬼之恶力，水势不能下流，问其是否取得风息之时，商人回复：‘若我以这般众人长时间供水，一滴水若落入污水中火焰之中而未被污染，则此饿鬼可脱离。’商人听后则生极大疑虑，言：“是否有法门能够息灭饥渴？”答曰：“在此恶业已尽之时，或世尊及其弟子供养，则我功德显现，必因供养而从饿鬼境脱出。”商人闻后，前往舍卫城，礼敬世尊，叙述此事，受持三宝戒律七日，供养佛及比库众，发施为此饿鬼布施报。世尊就此事作成赞叹，为四众宣说法义。众生弃恶与贪，热衷于布施功德。

Dhanapālaseṭṭhipetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 德那巴喇长者饿鬼事注释完毕。

8. Cūḷaseṭṭhipetavatthuvaṇṇanā8. 朱喇长者饿鬼事注释

Naggo kiso pabbajitosi, bhanteti idaṃ satthari veḷuvane viharante cūḷaseṭṭhipetaṃ ārabbha vuttaṃ. Bārāṇasiyaṃ kira eko gahapati assaddho appasanno maccharī kadariyo puññakiriyāya anādaro cūḷaseṭṭhi nāma ahosi. So kālaṃ katvā petesu nibbatti, tassa kāyo apagatamaṃsalohito aṭṭhinhārucammamatto muṇḍo apetavattho ahosi. Dhītā panassa anulā andhakavinde sāmikassa gehe vasantī pitaraṃ uddissa brāhmaṇe bhojetukāmā taṇḍulādīni dānūpakaraṇāni sajjesi. Taṃ ñatvā peto āsāya ākāsena tattha gacchanto rājagahaṃ sampāpuṇi. Tena ca samayena rājā ajātasattu devadattena uyyojito pitaraṃ jīvitā voropetvā tena vippaṭisārena dussupinena ca niddaṃ anupagacchanto uparipāsādavaragato caṅkamanto taṃ petaṃ ākāsena gacchantaṃ disvā imāya gāthāya pucchi –

这鬼魂赤裸破衣出家，尊者啊，据说当时世尊住于竹林精舍，开始说法时提及。传说在巴拉那西有一户不信正法、不端庄、粗暴且藐视善行者，名为小富商。彼时，他死亡后成为鬼魂，身肉尽失，头皮被八根铁钉钉住，形状枯槁肮脏，模样恶劣。其女安拉居住在名为暗眼婆罗门家中，怀着供养父亲的心，准备米等施供品。鬼魂知晓其意，因贪恋而乘空而行，来到王舍城。彼时阿阇世王与天人迭瓦达德结盟，为奉养亡父命，昼夜戒除恶梦而得住于皇宫，行走间见此空行鬼魂，遂以偈语问之——

§246

246.

‘‘Naggo kiso pabbajitosi bhante, rattiṃ kuhiṃ gacchasi kissahetu;

“你赤裸破衣出家啊尊者，夜晚往何处去，为何而去；

Ācikkha me taṃ api sakkuṇemu, sabbena vittaṃ paṭipādaye tuva’’nti.

请告诉我这事也可，为你谋生活而行福德。”

Tattha pabbajitoti samaṇo. Rājā kira taṃ naggattā muṇḍattā ca ‘‘naggo samaṇo aya’’nti saññāya ‘‘naggo kiso pabbajitosī’’tiādimāha. Kissahetūti kinnimittaṃ. Sabbena vittaṃ paṭipādaye tuvanti vittiyā upakaraṇabhūtaṃ vittaṃ sabbena bhogena tuyhaṃ ajjhāsayānurūpaṃ, sabbena vā ussāhena paṭipādeyyaṃ sampādeyyaṃ. Tathā kātuṃ mayaṃ appeva nāma sakkuṇeyyāma, tasmā ācikkha me taṃ, etaṃ tava āgamanakāraṇaṃ mayhaṃ kathehīti attho.

这里“出家”谓沙门。传说王因见其裸身剃头，称为“裸沙门”，即“你赤裸破衣出家”之义。所谓“为何而去”即问因缘。言“为你谋生活而行福德”中“谋生活”含衣食器物，是依心所应，须以一切资粮装备勤奋修习。我们其实稍加劝说，因而求告汝此来由也。

Evaṃ raññā puṭṭho peto attano pavattiṃ kathento tisso gāthā abhāsi –

于是王问鬼魂述其经历，鬼魂口诵三句偈言——

§247

247.

二百四十七。

‘‘Bārāṇasī nagaraṃ dūraghuṭṭhaṃ, tatthāhaṃ gahapati aḍḍhako ahu dīno;

——巴拉纳西城是一个偏远恶劣之地，我曾为家主，在此时十分贫困；

Adātā gedhitamano āmisasmiṃ, dussīlyena yamavisayamhi patto.

内心贪婪，居于世俗不善之境，因缺乏善行而堕入恶道。

§248

248.

二百四十八。

‘‘So sūcikāya kilamito tehi,

——他用针线缝制，借此缝补衣物，

Teneva ñātīsu yāmi āmisakiñcikkhahetu;

正因这点小利，他前往亲属处，图谋一点微薄利益；

Adānasīlā na ca saddahanti,

不行布施法，也不信受，

‘Dānaphalaṃ hoti paramhi loke’.

『布施果报在彼世间成立』。

§249

249.

二百四十九。

‘‘Dhītā ca mayhaṃ lapate abhikkhaṇaṃ, dassāmi dānaṃ pitūnaṃ pitāmahānaṃ;

『我的女儿常常称赞我，说：我如实示现布施，父及祖先的布施；

Tamupakkhaṭaṃ parivisayanti brāhmaṇā, yāmi ahaṃ andhakavindaṃ bhuttu’’nti.

婆罗门们围绕在他身旁，说：我今将食用暗眼(盲者)之食』，

§247

247. Tattha dūraghuṭṭhanti dūrato eva guṇakittanavasena ghositaṃ, sabbattha vissutaṃ pākaṭanti attho. Aḍḍhakoti aḍḍho mahāvibhavo. Dīnoti nihīnacitto adānajjhāsayo. Tenāha ‘‘adātā’’ti. Gedhitamano āmisasminti kāmāmise laggacitto gedhaṃ āpanno. Dussīlyena yamavisayamhi pattoti attanā katena dussīlakammunā yamavisayaṃ petalokaṃ patto amhi.

二百四十七。在此，“dūraghuṭṭhanti”意谓远方传说，或从远处用赞扬之语言宣传。此义在各处广为流布且明显。其中，“aḍḍhakoti”为“一半谓一半”，“mahāvibhavo”为“大富有”；“dīnoti”为“思想卑劣、无布施心”。故称为“adātā(不施者)”。所谓“gedhitamano”为渴欲心，“āmisasminti”为「对欲乐的执着」，合起来指因贪著欲乐而得财。以恶行取得者，即在恶道乃至饿鬼道受苦报者。

§248

248.So sūcikāya kilamitoti so ahaṃ vijjhanaṭṭhena sūcisadisatāya ‘‘sūcikā’’ti laddhanāmāya jighacchāya kilamito nirantaraṃ vijjhamāno. ‘‘Kilamatho’’ti icceva vā pāṭho. Tehīti ‘‘dīno’’tiādinā vuttehi pāpakammehi kāraṇabhūtehi. Tassa hi petassa tāni pāpakammāni anussarantassa ativiya domanassaṃ uppajji, tasmā evamāha. Tenevāti teneva jighacchādukkhena. Ñātīsu yāmīti ñātīnaṃ samīpaṃ yāmi gacchāmi. Āmisakiñcikkhahetūti āmisassa kiñcikkhanimittaṃ, kiñci āmisaṃ patthentoti attho. Adānasīlā na ca saddahanti, ‘dānaphalaṃ hoti paramhi loke’ti yathā ahaṃ, tathā evaṃ aññepi manussā adānasīlā ‘‘dānassa phalaṃ ekaṃsena paraloke hotī’’ti na ca saddahanti. Yato ahaṃ viya tepi petā hutvā mahādukkhaṃ paccanubhavantīti adhippāyo.

故以针点之滴汞为比喻，彼世谓吾因识灭知处而对针点之物起恻隐，此因名为『针点』，以心生生不息而现其苦也。『苦』者，或作『恶』，谓因诸恶业而生。如是者，因彼饿鬼之恶业故，生极大忧苦，是以如是说。『以彼苦』者，即以其苦楚悲伤也。『至亲』谓至亲之所及之处也。『食物少因』者，谓因食物所少，或谓欲得食物也。虽不施戒者不信『施果于彼世』，犹如我等，亦复凡人不信『施恩果报他世唯一』。盖我等如是，三苦饿鬼亦然，故有此意。

§249

249.Lapateti katheti. Abhikkhaṇanti abhiṇhaṃ bahuso. Kinti lapatīti āha ‘‘dassāmi dānaṃ pitūnaṃ pitāmahāna’’nti. Tattha pitūnanti mātāpitūnaṃ, cūḷapitumahāpitūnaṃ vā. Pitāmahānanti ayyakapayyakānaṃ. Upakkhaṭanti sajjitaṃ. Parivisayantīti bhojayanti. Andhakavindanti evaṃnāmakaṃ nagaraṃ. Bhuttunti bhuñjituṃ. Tato parā saṅgītikārakehi vuttā –

『获得』及『说』之义。『勤劳』谓活跃极多。问何谓『获得』？曰：「我为父母祖父示施也。」其中『父母』即母父，或小父母祖父。『祖父』指老者贤者。『备足』谓具足良备。『供养』谓以食物养。『安陀迦吠眛』即此名城。『食』谓进食。此后，有歌者唱曰——

§250

250.

‘‘Tamavoca rājā ‘anubhaviyāna tampi,

王曰：「当感受此亦如是，

Eyyāsi khippaṃ ahamapi kassaṃ pūjaṃ;

你速来，我亦将献礼于谁？」

Ācikkha me taṃ yadi atthi hetu,

若有缘由，请告我。」

Saddhāyitaṃ hetuvaco suṇoma’.

我们听闻了这使人坚定信心的因缘之语。

§251

251.

二百五十一。

‘‘Tathāti vatvā agamāsi tattha, bhuñjiṃsu bhattaṃ na ca dakkhiṇārahā;

『如来如此说后，他前来此处，享用了食物，但并未给予回礼；

Paccāgami rājagahaṃ punāparaṃ, pāturahosi purato janādhipassa.

随后又一次回到了王舍城，站在诸王之前。

§252

252.

二百五十二。

‘‘Disvāna petaṃ punadeva āgataṃ, rājā avoca ‘ahamapi kiṃ dadāmi;

见到饿鬼再度来到，国王说道：「我也应当给些什么；」

Ācikkha me taṃ yadi atthi hetu, yena tuvaṃ cirataraṃ pīṇito siyā’.

请示我，若有因缘，可以使你长久安乐。

§253

253.

二百五十三。

‘‘Buddhañca saṅghaṃ parivisiyāna rāja, annena pānena ca cīvarena;

『国王瞻仰佛陀及僧团，以饮食、饮水及衣钵供养之；

Taṃ dakkhiṇaṃ ādisa me hitāya, evaṃ ahaṃ cirataraṃ pīṇito siyā.

我心生愿，此奉献为利益之本，愿我因此得长久安乐。』

§254

254.

二百五十四。

‘‘Tato ca rājā nipatitvā tāvade, dānaṃ sahatthā atulaṃ daditvā saṅghe;

于是国王跪伏，合掌双手向僧团庄严献与无量布施；

Ārocesi pakataṃ tathāgatassa, tassa ca petassa dakkhiṇaṃ ādisittha.

曾向如来明白陈说，且指示该饿鬼的右方之方向。

§255

255.

二百五十五。

‘‘So pūjito ativiya sobhamāno, pāturahosi purato janādhipassa;

‘彼受人尊崇，非常庄严显赫，在众王公面前广开门庭；

Yakkhohamasmi paramiddhipatto, na mayhamatthi samā sadisā mānusā.

‘我为魔鬼，位登最高，无有与我等同者于人世间。

§256

256.

二百五十六。

‘‘Passānubhāvaṃ aparimitaṃ mamayidaṃ, tayānudiṭṭhaṃ atulaṃ datvā saṅghe;

‘我所见所感极广无量，依此所见向僧团给予无法匹敌的供养；

Santappito satataṃ sadā bahūhi, yāmi ahaṃ sukhito manussadevā’’ti.

我常常心满意足，为众多天人所喜欢，安乐自在。

§250

250. Tattha tamavoca rājāti taṃ petaṃ tathā vatvā ṭhitaṃ rājā ajātasattu avoca. Anubhaviyāna tampīti taṃ tava dhītuyā upakkhaṭaṃ dānampi anubhavitvā. Eyyāsīti āgaccheyyāsi. Kassanti karissāmi. Ācikkhame taṃ yadi atthi hetūti sace kiñci kāraṇaṃ atthi, taṃ kāraṇaṃ mayhaṃ ācikkha kathehi. Saddhāyitanti saddhāyitabbaṃ. Hetuvacoti hetuyuttavacanaṃ, ‘‘amukasmiṃ ṭhāne asukena pakārena dāne kate mayhaṃ upakappatī’’ti sakāraṇaṃ vacanaṃ vadāti attho.

此处，国王对彼饿鬼说话。国王阿耨萨突答言：大人，因您所经验的福报乃因您女儿得到施舍的功德，您才得此安乐。您应当说：“愿您来，我要为您施舍。”如果有因缘存在，请告诉我那个因缘。所谓“应当信服”是指应当信服他。所谓“因缘语”是指因缘的意思，说如‘我在某处因疾病得到善行施舍，我因此得福报’——此乃因缘语的含义。

§251

251.Tathāti vatvāti sādhūti vatvā. Tatthāti tasmiṃ andhakavinde parivesanaṭṭhāne. Bhuñjiṃsu bhattaṃ na ca dakkhiṇārahāti bhattaṃ bhuñjiṃsu dussīlabrāhmaṇā, na ca pana dakkhiṇārahā sīlavanto bhuñjiṃsūti attho. Punāparanti puna aparaṃ vāraṃ rājagahaṃ paccāgami.

意思是如此，如实说了。彼处为黑暗的洞穴围绕之处。有人享用食物，但不付施舍，乃是恶行的婆罗门；没有付施舍的贤人则不享用食物。又一次又一次地往回去王舍城。

§252

252.Kiṃ dadāmīti ‘‘kīdisaṃ te dānaṃ dassāmī’’ti rājā petaṃ pucchi. Yena tuvanti yena kāraṇena tvaṃ. Cirataranti cirakālaṃ. Pīṇitoti titto siyā, taṃ kathehīti attho.

“我应当施舍什么？”国王问彼饿鬼。彼饿鬼答：“有什么愿望我就显现什么因缘予你。‘久远’就是长时间。‘累积’就是得以长存。这即是其含义。”

§253

253.Parivisiyānāti bhojetvā. Rājāti ajātasattuṃ ālapati. Me hitāyāti mayhaṃ hitatthāya petattabhāvato parimuttiyā.

“围绕吃饭”之意。国王对饿鬼说话：“因你为我的利益及彼饿鬼存在而得解脱。”

§254

254.Tatoti tasmā tena vacanena, tato vā pāsādato. Nipatitvāti nikkhamitvā. Tāvadeti tadā eva aruṇuggamanavelāya. Yamhi peto paccāgantvā rañño attānaṃ dassesi, tasmiṃ purebhatte eva dānaṃ adāsi . Sahatthāti sahatthena. Atulanti appamāṇaṃ uḷāraṃ paṇītaṃ. Datvā saṅgheti saṅghassa datvā. Ārocesi pakataṃ tathāgatassāti ‘‘idaṃ, bhante, dānaṃ aññataraṃ petaṃ sandhāya pakata’’nti taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Ārocetvā ca yathā taṃ dānaṃ tassa upakappati, evaṃ tassa ca petassa dakkhiṇaṃ ādisittha ādisi.

因此凭此言语，或因宫殿下行，走出去了。正是清晨日出之时。彼饿鬼来见王，表明自己。前世正是在此处施舍。用手为用力。‘无法比拟’即无量殊胜完美。施舍与僧团。世尊告诉我们此施舍乃为特定饿鬼所献。世尊告诉此事后，此施舍也如同善礼传给该饿鬼，国王亦嘱咐给予饿鬼此施舍为慰劳报酬。

§255

255.Soti so peto. Pūjitoti dakkhiṇāya diyyamānāya pūjito. Ativiya sobhamānoti dibbānubhāvena ativiya virocamāno. Pāturahosīti pātubhavi, rañño purato attānaṃ dassesi. Yakkhohamasmīti petattabhāvato mutto yakkho ahaṃ jāto devabhāvaṃ pattosmi. Na mayhamatthi samā sadisā mānusāti mayhaṃ ānubhāvasampattiyā samā vā bhogasampattiyā sadisā vā manussā na santi.

255.『彼』者，即那位饿鬼也。『被供养』者，即以回向功德而被供养也。『极为光彩』者，即以天界神力而极为光辉灿烂也。『现身』者，即显现，在国王面前展示自身也。『我乃亚卡』者，即（谓）：我已从饿鬼身中解脱，生为亚卡，已得天人之境界也。『无有与我相等或相似之人』者，即就我之神力成就而言相等、或就财富成就而言相似之人，皆不存在也。

§256

256.Passānubhāvaṃaparimitaṃ mamayidanti ‘‘mama idaṃ aparimāṇaṃ dibbānubhāvaṃ passā’’ti attano sampattiṃ paccakkhato rañño dassento vadati. Tayānudiṭṭhaṃ atulaṃ datvā saṅgheti ariyasaṅghassa atulaṃ uḷāraṃ dānaṃ datvā mayhaṃ anukampāya tayā anudiṭṭhaṃ. Santappito satataṃ sadā bahūhīti annapānavatthādīhi bahūhi deyyadhammehi ariyasaṅghaṃ santappentena tayā sadā sabbakālaṃ yāvajīvaṃ tatthāpi satataṃ nirantaraṃ ahaṃ santappito pīṇito. Yāmi ahaṃ sukhito manussadevāti ‘‘tasmā ahaṃ idāni sukhito manussadeva mahārāja yathicchitaṭṭhānaṃ yāmī’’ti rājānaṃ āpucchi.

256.此句描述天人以无限的视角观察自己，称「‘这是我无限的神圣感受’」以提醒王察觉自身的出众与尊荣。天人借助国王将所示殊胜无量之物赐予圣僧团，作为极为丰厚的布施。因天人心生悲悯，常不断赞叹布施的殊胜效果。以大量食饮、布施与其他供养物使圣僧团常得满足，因之我亦得恒久无间断的满足。天人自称「我常乐，以人间天人的身份快乐」，之言是回答国王的询问，告知自己因此能依自意安住。

Evaṃ pete āpucchitvā gate rājā ajātasattu tamatthaṃ bhikkhūnaṃ ārocesi, bhikkhū bhagavato santikaṃ upasaṅkamitvā ārocesuṃ. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Taṃ sutvā mahājano maccheramalaṃ pahāya dānādipuññābhirato ahosīti.

如此，国王在询问饿鬼后离去，将此事告知迦叶比库。比库们随即前往佛陀所，向世尊报告事由。世尊依此事迹，进行了整度的讲解，以严整的教法宣扬圣法。凡夫闻说后，犹如除去污泥，喜乐布施之心随之增长，身心欢喜而致行善如施舍等善业之精进。

Cūḷāseṭṭhipetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 朱喇长者饿鬼事注释完毕。

9. Aṅkurapetavatthuvaṇṇanā9. 安古喇饿鬼事注释

Yassa atthāya gacchāmāti idaṃ satthā sāvatthiyaṃ viharanto aṅkurapetaṃ ārabbha kathesi. Kāmañcettha aṅkuro peto na hoti, tassa pana caritaṃ yasmā petasambandhaṃ, tasmā taṃ ‘‘aṅkurapetavatthū’’ti vuttaṃ.

「为利益缘故而行」者，指在沙瓦提居住的佛陀发端于一如芽生般的初始言说。若有欲望，则不会生起芽苗，故此行为被视为饿鬼相关之行为，因此称为『芽生饿鬼的缘』。

Tatrāyaṃ saṅkhepakathā – ye te uttaramadhurādhipatino rañño mahāsāgarassa puttaṃ upasāgaraṃ paṭicca uttarāpathe kaṃsabhoge asitañjananagare mahākaṃsassa dhītuyā devagabbhāya kucchiyaṃ uppannā añjanadevī vāsudevo baladevo candadevo sūriyadevo aggidevo varuṇadevo ajjuno pajjuno ghaṭapaṇḍito aṅkuro cāti vāsudevādayo dasa bhātikāti ekādasa khattiyā ahesuṃ, tesu vāsudevādayo bhātaro asitañjananagaraṃ ādiṃ katvā dvāravatīpariyosānesu sakalajambudīpe tesaṭṭhiyā nagarasahassesu sabbe rājāno cakkena jīvitakkhayaṃ pāpetvā dvāravatiyaṃ vasamānā rajjaṃ dasa koṭṭhāse katvā vibhajiṃsu. Bhaginiṃ pana añjanadeviṃ na sariṃsu. Puna saritvā ‘‘ekādasa koṭṭhāse karomā’’ti vutte tesaṃ sabbakaniṭṭho aṅkuro ‘‘mama koṭṭhāsaṃ tassā detha, ahaṃ vohāraṃ katvā jīvissāmi, tumhe attano attano janapadesu suṅkaṃ mayhaṃ vissajjethā’’ti āha. Te ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā tassa koṭṭhāyaṃ bhaginiyā datvā nava rājāno dvāravatiyaṃ vasiṃsu.

这里为简述：那些在北方中部拥有甜美统治权的国王，是大海王的子嗣，依托北海之地，名为迦蔓叶城，住于阿肃讨尼那那城的大迦蔓叶那城王的大女与天胎所生俱为眷属，包括住在巴鲁德、巴拉德、月神、日神、火神、水神、阿周诺、巴周诺、瓜塔潘迪多等诸神。统统共计十位兄弟。彼中兄弟曾取阿肃讨尼那那城为起点，于迦梨瓦提附近区域，总计六十座城镇，统治各城。诸国王以目力终结生命，分割迦梨瓦提为十部分。惟独未曾分割给其胞姊阿肃讨尼那那女王。乃再次匡议以十一次分割之，以委以全权予胞姊，十位君王留居迦梨瓦提。徒弟芽生时常为商贾，持续大布施。其间一仆役贪心作祟，芽生则发自内心富含慈悲，将一名贵族之女收为己有。该女子于孕期即有子嗣。芽生出生之时，父亲赐予的膳食也献与其子。及至儿童成长时，王室对其身份犹疑「是否奴仆」为议论。得知此事后，女子视若牛，言「母亲若养牛，则子亦将养」之语，遂求免其奴仆之身。

Aṅkuro pana vaṇijjaṃ karonto niccakālaṃ mahādānaṃ deti. Tassa paneko dāso bhaṇḍāgāriko atthakāmo ahosi. Aṅkuro pasannamānaso tassa ekaṃ kuladhītaraṃ gahetvā adāsi. So putte gabbhagateyeva kālamakāsi. Aṅkuro tasmiṃ jāte tassa pituno dinnaṃ bhattavetanaṃ tassa adāsi. Atha tasmiṃ dārake vayappatte ‘‘dāso na dāso’’ti rājakule vinicchayo uppajji. Taṃ sutvā añjanadevī dhenūpamaṃ vatvā ‘‘mātu bhujissāya puttopi bhujisso evā’’ti dāsabyato mocesi.

然而，安库若在经商时，常常布施大量财物。他有一名掌管仓库的奴隶，对他怀有善意。安库若心生欢喜，便为那名奴隶迎娶了一位良家女子。然而那名奴隶在其子尚在母腹时便去世了。待孩子出生后，安库若将原本给予其父的食物与薪资转而给予这名孩子。后来，当这名男孩长大成人，王廷中便对「是奴隶抑或非奴隶」一事产生了争议。安展女神听闻此事后，以母牛为喻，言道：「母既自由，子亦自由。」从而将他从奴隶身份中解脱出来。

Dārako pana lajjāya tattha vasituṃ avisahanto roruvanagaraṃ gantvā tattha aññatarassa tunnavāyassa dhītaraṃ gahetvā tunnavāyasippena jīvikaṃ kappesi. Tena samayena roruvanagare asayhamahāseṭṭhi nāma ahosi. So samaṇabrāhmaṇakapaṇaddhikavanibbakayācakānaṃ mahādānaṃ deti. So tunnavāyo seṭṭhino gharaṃ ajānantānaṃ pītisomanassajāto hutvā asayhaseṭṭhino nivesanaṃ dakkhiṇabāhuṃ pasāretvā dassesi ‘‘ettha gantvā laddhabbaṃ labhantū’’ti. Tassa kammaṃ pāḷiyaṃyeva āgataṃ.

童子因羞惭而不愿久留于彼，遂前往罗卢城，携同一名瘦弱的小女孩，并以此瘦弱之少女为生计。时有一位名为阿沙耆摩那的罗卢城大富豪，常向沙门、婆罗门、婆罗门学士及乞士等善信布施大赈。此瘦弱少女因不识名门望族主家，得大富豪喜悦欢心，乃向阿沙耆摩那大富豪住所南侧延伸之庭院示现，言：“愿诸人至此施得财富。”此行为确实应验于巴利文中。

So aparena samayena kālaṃ katvā marubhūmiyaṃ aññatarasmiṃ nigrodharukkhe bhummadevatā hutvā nibbatti, tassa dakkhiṇahattho sabbakāmadado ahosi. Tasmiṃyeva ca roruve aññataro puriso asayhaseṭṭhino dāne byāvaṭo assaddho appasanno micchādiṭṭhiko puññakiriyāya anādaro kālaṃ katvā tassa devaputtassa vasanaṭṭhānassa avidūre peto hutvā nibbatti. Tena ca katakammaṃ pāḷiyaṃyeva āgataṃ. Asayhamahāseṭṭhi pana kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane sakkassa devarañño sahabyataṃ upagato.

彼时此阿沙耆摩那大富豪终于逝世，葬于荒漠之某无花果树下，成为该地护土神，其右手持有万事所欲之物。即于此地，一罗卢城男子因不信、不喜、不敬誓愿功德事，因犯戒而于该护土神居所附近重生为饿鬼。此恶业亦应证于巴利文。此阿沙耆摩那大富豪既逝，乃入三十三天中，与萨咖天帝为伴。

Atha aparena samayena aṅkuro pañcahi sakaṭasatehi, aññataro ca brāhmaṇo pañcahi sakaṭasatehīti dvepi janā sakaṭasahassena bhaṇḍaṃ ādāya marukantāramaggaṃ paṭipannā maggamūḷhā hutvā bahuṃ divasaṃ tattheva vicarantā parikkhīṇatiṇodakāhārā ahesuṃ. Aṅkuro assadūtehi catūsu disāsu pāniyaṃ maggāpesi. Atha so kāmadadahattho yakkho taṃ tesaṃ byasanappattiṃ disvā aṅkurena pubbe attano kataṃ upakāraṃ cintetvā ‘‘handa dāni imassa mayā avassayena bhavitabba’’nti attano vasanavaṭarukkhaṃ dassesi. So kira vaṭarukkho sākhāviṭapasampanno ghanapalāso sandacchāyo anekasahassapāroho āyāmena vitthārena ubbedhena ca yojanaparimāṇo ahosi. Taṃ disvā aṅkuro haṭṭhatuṭṭho tassa heṭṭhā khandhāvāraṃ bandhāpesi. Yakkho attano dakkhiṇahatthaṃ pasāretvā paṭhamaṃ tāva pānīyena sabbaṃ janaṃ santappesi. Tato yo yo yaṃ yaṃ icchati, tassa tassa taṃ taṃ adāsi.

后于另一时际，一幼苗高达五百车横径之一，有一婆罗门亦携五百车横径种籽及二千人为伴，携诸器具涉入荒野山谷中，因迷路多时而饥渴不堪。幼苗得雨使四方水流汇集有道。值此时一执有万事所欲之右手的夜叉目见此情，忆念过往幼苗被自己援助之恩，遂心念默言：“今此幼苗将当由我承接赖护。”遂显其为一枝叶茂密、树皮坚厚、阴影广大、拥有数千攀缘植被且横径悠长达数由旬之大树。幼苗见状，大怒将其下方树干缠绕深锁。夜叉右手展开，以初水饮养诸人，复施令各依所欲得其所求。

Evaṃ tasmiṃ mahājane nānāvidhena annapānādinā yathākāmaṃ santappite pacchā vūpasante maggaparissame so brāhmaṇavāṇijo ayoniso manasikaronto evaṃ cintesi – ‘‘dhanalābhāya ito kambojaṃ gantvā mayaṃ kiṃ karissāma, imameva pana yakkhaṃ yena kenaci upāyena gahetvā yānaṃ āropetvā amhākaṃ nagarameva gamissāmā’’ti. Evaṃ cintetvā tamatthaṃ aṅkurassa kathento –

于是众多平民以各种食饮得以随心安饱，事毕皆得安息于道路尽头。然此婆罗门商人用心昏昧，却因心念起贪欲，遂意念曰：“若为得财，当往康波阇国，我等何以为计？眼下有此夜叉，设法将其摄取，载乘其骑辎过我城。”思及此意，遂述说幼苗之现状。

§257

257.

‘‘Yassa atthāya gacchāma, kambojaṃ dhanahārakā;

“为彼利益我们前往康波阇国，积集财富者；

Ayaṃ kāmadado yakkho, imaṃ yakkhaṃ nayāmase.

此为欲给与之亚卡，此亚卡我们引领。

§258

258.

第二百五十八。

‘‘Imaṃ yakkhaṃ gahetvāna, sādhukena pasayha vā;

『抓住此亚卡，以善意恳求；','584':'让其上车，迅速前往城门』。

Yānaṃ āropayitvāna, khippaṃ gacchāma dvāraka’’nti. –

「将车驾好后，我们速往都城去。」

Gāthādvayamāha. Tattha yassa atthāyāti yassa kāraṇā. Kambojanti kambojaraṭṭhaṃ. Dhanahārakāti bhaṇḍavikkayena laddhadhanahārino. Kāmadadoti icchiticchitadāyako. Yakkhoti devaputto. Nayāmaseti nayissāma . Sādhukenāti yācanena. Pasayhāti abhibhavitvā balakkārena, yānanti sukhayānaṃ . Dvārakanti dvāravatīnagaraṃ. Ayaṃ hetthādhippāyo – yadatthaṃ mayaṃ ito kambojaṃ gantukāmā, tena gamanena sādhetabbo attho idheva sijjhati. Ayañhi yakkho kāmadado, tasmā imaṃ yakkhaṃ yācitvā tassa anumatiyā vā, sace saññattiṃ na gacchati, balakkārena vā yānaṃ āropetvā yāne pacchābāhaṃ bandhitvā taṃ gahetvā itoyeva khippaṃ dvāravatīnagaraṃ gacchāmāti.

此为成对偈语。所谓『为何意』者，谓其原因所在。『羯谛』称羯谛国。『财护者』意以财富积聚而具足者。『欲给与』者，赐予欲望所爱之物者。『亚卡』即天子之子。『引领』者，意将引导。『善意』者，即通过请求。『制服』意指以威势镇服。『车』者，乘载之用交通工具。『城门』指城门街市之地。此乃因缘之主导者——因我等欲从此处前往羯谛，故其交通之法当从这里获得顺遂。若此亚卡为欲给予者，故当请求其同意；若其未许，则以威势强逼，使其上车并由他人驾驭车辆，迅速驱驰至城门之地。

Evaṃ pana brāhmaṇena vutto aṅkuro sappurisadhamme ṭhatvā tassa vacanaṃ paṭikkhipanto –

于是婆罗门以良善之人根基立于此，对其言语加以驳斥——

§259

259.

二百五十九。

‘‘Yassa rukkhassa chāyāya, nisīdeyya sayeyya vā;

『世尊云：凡于树下乘凉所坐，或卧之时，

Na tassa sākhaṃ bhañjeyya, mittadubbho hi pāpako’’ti. –

不可折断其枝叶，因恶友为恶，故不可行此。』

Gāthamāha. Tattha na bhañjeyyāti na chindeyya. Mittadubbhoti mittesu dubbhanaṃ tesaṃ anatthuppādanaṃ. Pāpakoti abhaddako mittadubbho. Yo hi sītacchāyo rukkho ghammābhitattassa purisassa parissamavinodako, tassāpi nāma pāpakaṃ na cintetabbaṃ, kimaṅkaṃ pana sattabhūtesu. Ayaṃ devaputto sappuriso pubbakārī amhākaṃ dukkhapanūdako bahūpakāro, na tassa kiñci anatthaṃ cintetabbaṃ, aññadatthu so pūjetabbo evāti dasseti.

偈曰：此中『不可折断枝叶』者，意谓不得砍断。恶友即恶之友人，意为朋友中生恶之人，其行为对己无益。恶即不善、坏坏者。树荫如凉伞，能解夏日酷暑带来身心安乐者，故此亦不可轻易损害。对此树荫，如此善良之存在，自不应生恶念，更何况世间众生呢？此乃天子、贤人、善人，先行者，对我们多有利益，非但无害，反当敬重，是故如是显示。

Taṃ sutvā brāhmaṇā ‘‘atthassa mūlaṃ nikativinayo’’ti nītimaggaṃ nissāya aṅkurassa paṭilomapakkhe ṭhatvā –

闻此偈，婆罗门等言：『根本所在，宜有整肃之礼。』于是依正道理，于新树发芽根茎之侧，立以芒草作护围。

§260

260.

二百六十。

‘‘Yassa rukkhassa chāyāya, nisīdeyya sayeyya vā;

『于某棵树的荫蔽下，可坐或可卧；

Khandhampi tassa chindeyya, attho ce tādiso siyā’’ti. –

其枝干应当被砍断，若若有此种情形。』

Gāthamāha. Tattha attho ce tādiso siyāti tādisena dabbasambhārena sace attho bhaveyya, tassa rukkhassa khandhampi chindeyya, kimaṅgaṃ pana sākhādayoti adhippāyo.

此处颂曰：『若若有此种情形』者，是指以此种生物聚合体若生则有意义，彼树枝干当被砍断，何况枝条等更显主要。

Evaṃ brāhmaṇena vutte aṅkuro sappurisadhammaṃyeva paggaṇhanto –

如是婆罗门所说，树苗乃善人之德相，理所当然承受此义——

§261

261.

‘‘Yassa rukkhassa chāyāya, nisīdeyya sayeyya vā;

『于某棵树的荫蔽下，可坐或可卧；

Na tassa pattaṃ bhindeyya, mittadubbho hi pāpako’’ti. –

不可打断他的叶片，因为恶友确实是恶果。

Imaṃ gāthamāha. Tattha na tassa pattaṃ bhindeyyāti tassa rukkhassa ekapaṇṇamattampi na pāteyya, pageva sākhādiketi adhippāyo.

此后二句解释说：‘不可打断他的叶片’者，指他树上的一片叶子也不可损伤，进一步释为树枝等也不可折断，此为过分的禁止。

Punapi brāhmaṇo attano vādaṃ paggaṇhanto –

又如婆罗门接受自己的论点时说，

§262

262.

〔此为编号〕

‘‘Yassa rukkhassa chāyāya, nisīdeyya sayeyya vā;

‘他树荫下可坐可卧，

Samūlampi taṃ abbuhe, attho ce tādiso siyā’’ti. –

而树尽皆枯萎，倘若其意是如此’。”

Gāthamāha. Tattha samūlampi taṃ abbuheti taṃ tattha samūlampi saha mūlenapi abbuheyya, uddhareyyāti attho.

诗句说：在那里，即使根本处也应当修除，正是这意思。

Evaṃ brāhmaṇena vutte puna aṅkuro taṃ nītiṃ niratthakaṃ kātukāmo –

如同婆罗门所说，发芽的嫩芽然后被拔除，那样无益且令人厌恶之事，应当舍弃。

§263

263.

二百六十三。

‘‘Yassekarattimpi ghare vaseyya, yatthannapānaṃ puriso labhetha;

“即使有仆人常住家中，能得饮食而生活；

Na tassa pāpaṃ manasāpi cintaye, kataññutā sappurisehi vaṇṇitā.

其心中不生恶念，且被善人赞扬为知恩之人。

§264

264.

二百六十四。

‘‘Yassekarattimpi ghare vaseyya, annena pānena upaṭṭhito siyā;

『若有人暂时居于家中，且有人以食物饮水供养他，』

Na tassa pāpaṃ manasāpi cintaye, adubbhapāṇī dahate mittadubbhiṃ.

『此人心中不生恶念，亦不会伤害持恶行的友伴。』

§265

265.

‘‘Yo pubbe katakalyāṇo, pacchā pāpena hiṃsati;

『若有人昔日行善，后来却由恶行加害他人，』

Allapāṇihato poso, na so bhadrāni passatī’’ti. –

『手足无力、饥饿受苦者，彼则不见善相。』——

Imā tisso gāthā abhāsi.

以上三顶句述说完毕。

§263

263. Tattha yassāti yassa puggalassa. Ekarattimpīti ekarattimattampi kevalaṃ gehe vaseyya. Yatthannapānaṃ puriso labhethāti yassa santike koci puriso annapānaṃ vā yaṃkiñci bhojanaṃ vā labheyya. Na tassapāpaṃ manasāpi cintayeti tassa puggalassa abhaddakaṃ anatthaṃ manasāpi na cinteyya na piheyya, pageva kāyavācāhi. Kasmāti ce? Kataññutā sappurisehi vaṇṇitāti kataññutā nāma buddhādīhi uttamapurisehi pasaṃsitā.

263. 此中『那』者，谓某个人。『独住』意指独自一人在家中住宿。『得食饮』者，是指某人在其所近处得到饭食或饮料。此人心中不思惟恶事，也就无损害，该人心无所虑，无所虑害，唯有身语之所为。何以故？因感恩所致，此乃善人赞誉所归之感恩，所谓感恩即为佛及诸上士称赞者。

§264

264.Upaṭṭhitoti payirupāsito ‘‘idaṃ gaṇha idaṃ bhuñjā’’ti annapānādinā upaṭṭhito. Adubbhapāṇīti ahiṃsakahattho hatthasaṃyato. Dahate mittadubbhinti taṃ mittadubbhiṃ puggalaṃ dahati vināseti, appaduṭṭhe hitajjhāsayasampanne puggale parena kato aparādho avisesena tasseva anatthāvaho, appaduṭṭho puggalo atthato taṃ dahati nāma. Tenāha bhagavā –

264. 『伺候』意指亲近侍奉，谓以饭食饮料等事物亲近侍奉。『不恶手』者，意谓手无伤害，手能节制。『焚烧友人恶意』者，焚毁他人恶意，谓有恶意者为他人所毁坏，无恶意者则为他己所焚烧。其后义者，具良善心者由他人施恶行为便为此恶行为所害，恶人则反害其自身。世尊曾说：

‘‘Yo appaduṭṭhassa narassa dussati, suddhassa posassa anaṅgaṇassa;

『惟有蔑视无恶的圣者及有身体的纯净之人者，

Tameva bālaṃ pacceti pāpaṃ, sukhumo rajo paṭivātaṃva khitto’’ti. (dha. pa. 125; jā. 1.5.94; saṃ. ni. 1.22);

此人视彼如愚童之恶，如微尘被风吹散』。（《法句经》125；《耶舍本生》1.5.94；《相应部》1.22）

§265

265.Yo pubbe katakalyāṇoti yo puggalo kenaci sādhunā katabhaddako katūpakāro. Pacchā pāpena hiṃsatīti taṃ pubbakārinaṃ aparabhāge pāpena abhaddakena anatthakena bādhati. Allapāṇihato posoti allapāṇinā upakārakiriyāya allapāṇinā dhotahatthena pubbakārinā heṭṭhā vuttanayena hato bādhito, tassa vā pubbakārino bādhanena hato allapāṇihato nāma, akataññupuggalo. Na so bhadrāni passatīti so yathāvuttapuggalo idhaloke ca paraloke ca iṭṭhāni na passati, na vindati, na labhatīti attho.

265. 『先行善恶』指某人以前有过善或恶之行为。恶行为者称为不善不淑之人，后来因恶行而受伤害者，则是被先前恶人所害及阻碍。『受伤及被害』者，意谓遭受伤害失利，指先行恶者因之遭受祸害，名曰不感恩之人。此人不见善行，不生善心，既于此世亦于彼世，所愿所求悉不得，即是此义。

Evaṃ sappurisadhammaṃ paggaṇhantena aṅkurena abhibhavitvā vutto so brāhmaṇo niruttaro tuṇhī ahosi. Yakkho pana tesaṃ dvinnaṃ vacanapaṭivacanāni sutvā brāhmaṇassa kujjhitvāpi ‘‘hotu imassa duṭṭhabrāhmaṇassa kattabbaṃ pacchā jānissāmī’’ti attano kenaci anabhibhavanīyatameva tāva dassento –

如此，承接善人之义由此生根而滋长，然而某婆罗门则未得此教化，寂然无声。当得知此二者互相言辞反驳之时，虽引婆罗门生嗔恨，仍表示『愿惩治此恶劣婆罗门，后必知晓』，以示其未能得以降伏其人，而他自己亦有所示现。

§266

266.

二百六十六。

‘‘Nāhaṃ devena vā manussena vā, issariyena vā haṃ suppasayho;

『我既非天神,亦非人间，亦非统治者，绝非亲近同伴；

Yakkhohamasmi paramiddhipatto, dūraṅgamo vaṇṇabalūpapanno’’ti. –

我实为得大权力的夜叉，能迅速往返，色相威力俱足。』──

Gāthamāha. Tattha devena vāti yena kenaci devena vā. Manussena vāti etthāpi eseva nayo. Issariyenavāti devissariyena vā manussissariyena vā. Tattha devissariyaṃ nāma catumahārājikasakkasuyāmādīnaṃ deviddhi, manussissariyaṃ nāma cakkavattiādīnaṃ puññiddhi. Tasmā issariyaggahaṇena mahānubhāve devamanusse saṅgaṇhāti. Mahānubhāvāpi hi devā attano puññaphalūpatthambhite manussepi asati payogavipattiyaṃ abhibhavituṃ na sakkonti, pageva itare. Hanti asahane nipāto. Na suppasayhoti appadhaṃsiyo. Yakkhohamasmi paramiddhipattoti attano puññaphalena ahaṃ yakkhattaṃ upagato asmi, yakkhova samāno na yo vā so vā, atha kho paramiddhipatto paramāya uttamāya yakkhiddhiyā samannāgato. Dūraṅgamoti khaṇeneva dūrampi ṭhānaṃ gantuṃ samattho. Vaṇṇabalūpapannoti rūpasampattiyā sarīrabalena ca upapanno samannāgatoti tīhipi padehi mantappayogādīhi attano anabhibhavanīyataṃyeva dasseti. Rūpasampanno hi paresaṃ bahumānito hoti, rūpasampadaṃ nissāya visabhāgavatthunāpi anākaḍḍhaniyovāti vaṇṇasampadā anabhibhavanīyakāraṇanti vuttā.

此诗云：其中「天神」指某一天神；「人间」亦同理。至于「统治者」，则指天众之王萨咖和人间之王如轮王等。其中，天王称为『天主』，如四大王天与萨咖，以及诸多天众；而人王则称为『人主』，如如来等觉者即是世间正法之主。因此，『统治者』涵盖天主与人主二义。由于此统治者之名，诸大圣人亦将天人与人归置为一类。即便是诸大圣人，由于倚赖自身功德果报的支撑，也难以镇伏世间所有人，唯有部分能治服，他人才难忍而堕落受苦。『绝非亲近同伴』谓非处在亲密或安逸的境地。『我实为得大权力的夜叉』，意谓凭依自身功德果报，我已获得夜叉的身份；不过非等同于普通夜叉，而是具足无上大权、最高夜叉能力者。『能迅速往返』指我能瞬间到达遥远处所。『色相威力俱足』表示我拥有美妙的色相与强壮的身体力能，以三处不同的默念和调适妙用，显示无法被他人压制。『色相具足』者，常受他人推重，以其美色为因，且不被视作粗俗破坏者，可知色相是能令人敬重的因素。

Ito paraṃ aṅkurassa ca devaputtassa ca vacanapaṭivacanakathā hoti –

接下来关于发芽幼苗与天子子女的言语对答。──

§267

267.

二百六十七。

‘‘Pāṇi te sabbasovaṇṇo, pañcadhāro madhussavo;

『爪』者，如同纯金一般，具有五种支柱美德，宛如蜜糖甘露；

Nānārasā paggharanti, maññehaṃ taṃ purindadaṃ.

其味多样，令人喜悦，我自认为这是诸人中最尊贵者。

§268

268.

‘‘Nāmhi devo na gandhabbo, nāpi sakko purindado;

『名』为天神，非鬼神，亦非众神之王；

Petaṃ maṃ aṅkura jānāhi, roruvamhā idhāgataṃ.

知晓我如同幼苗般弱小，现已至此极其病苦。

§269

269.

‘‘Kiṃsīlo kiṃsamācāro, roruvasmiṃ pure tuvaṃ;

「何为戒？何为行？你昔在罗罗瓦城中，为何所摄持善法？」

Kena te brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhati.

「何种梵行，使你手中现有功德？」

§270

270.

二百七十。

‘‘Tunnavāyo pure āsiṃ, roruvasmiṃ tadā ahaṃ;

「我昔日身处塔纳城，彼时居于罗罗瓦城；

Sukicchavutti kapaṇo, na me vijjati dātave.

行止纯正，心地清明，不生嗔恨于布施事。」

§271

271.

二百七十一。

‘‘Nivesanañca me āsi, asayhassa upantike;

「安居处在我边旁，近于我无贪者；

Saddhassa dānapatino, katapuññassa lajjino.

信心坚定布施者，勤谨修福不羞怯。」

§272

272.

‘‘Tattha yācanakāyanti, nānāgottā vanibbakā;

「那些乞者，属于各族群，来自不同村落；

Te ca maṃ tattha pucchanti, asayhassa nivesanaṃ.

他们在那里向我询问，近于我安居所在。」

§273

273.

‘‘Kattha gacchāma bhaddaṃ vo, kattha dānaṃ padīyati;

『汝等安可往何处，为可施与？』

Tesāhaṃ puṭṭho akkhāmi, asayhassa nivesanaṃ.

吾闻问，答汝安处安居之所。

§274

274.

‘‘Paggayha dakkhiṇaṃ bāhuṃ, ettha gacchatha bhaddaṃ vo;

『举右臂，尔当往彼，善哉！』

Ettha dānaṃ padīyati, asayhassa nivesane.

彼处施与，为居之所。

§275

275.

‘‘Tena pāṇi kāmadado, tena pāṇi madhussavo;

『由此手得欲爱，亦由此手得葡萄酒之欲；』

Tena me brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhati.

『由我的这般梵行，善业亦欲于此手中而生。』

§276

276.

〖二七六〗

‘‘Na kira tvaṃ adā dānaṃ, sakapāṇīhi kassaci;

『汝实非以手授于何人，乃连手而施之；』

Parassa dānaṃ anumodamāno, pāṇiṃ paggayha pāvadi.

『称赞他人施予，携手而呵护之。』

§277

277.

〖二七七〗

‘‘Tena pāṇi kāmadado, tena pāṇi madhussavo;

『以此手』者，指贪欲手；『以此手』者，指勤勉手。

Tena te brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhati.

『以此梵行』者，欲求功德者，乃以此手求善业。

§278

278.

二百七十八。

‘‘Yo so dānamadā bhante, pasanno sakapāṇibhi;

『若有人以此手布施，尊者，』心欢喜，手与天众合，

So hitvā mānusaṃ dehaṃ, kiṃ nu so disataṃ gato.

断舍人身体，何以见其去处乎？

§279

279.

二百七十九。

‘‘Nāhaṃ pajānāmi asayhasāhino, aṅgīrasassa gatiṃ āgatiṃ vā;

「我不理解内心无恚之人，对于阿耆尼罗的去向与来处；

Sutañca me vessavaṇassa santike, sakkassa sahabyataṃ gato asayho.

我听闻在毗舍摩天王面前，曾去往无恚之萨咖同伴处。

§280

280.

‘‘Alameva kātuṃ kalyāṇaṃ, dānaṃ dātuṃ yathārahaṃ;

「实难做善事，如适时布施；

Pāṇiṃ kāmadadaṃ disvā, ko puññaṃ na karissati.

见他手施予欲求者，谁人不行善功？

§281

281.

‘‘So hi nūna ito gantvā, anuppatvāna dvārakaṃ;

『如此无疑，若从此处前往，未曾登及城门，』

Dānaṃ paṭṭhapayissāmi, yaṃ mamassa sukhāvahaṃ.

『必当施予我所具的给予，此能使我安乐。』

§282

282.

『二百八十二。』

‘‘Dassāmannañca pānañca, vatthasenāsanāni ca;

『当见饮食饮水，衣服住处之具，』

Papañca udapānañca, dugge saṅkamanāni cā’’ti. –

『各种纷扰起伏，以及险难障碍。』」——

Pannarasa vacanapaṭivacanagāthā honti.

『此为十五句颂之问答。』

§267

267. Tattha pāṇi teti tava dakkhiṇahattho. Sabbasovaṇṇoti sabbaso suvaṇṇavaṇṇo. Pañcadhāroti pañcahi aṅgulīhi parehi kāmitavatthūnaṃ dhārā etassa santīti pañcadhāro. Madhussavoti madhurarasavissandako. Tenāha ‘‘nānārasā paggharantī’’ti, madhurakaṭukakasāvādibhedā nānāvidhā rasā vissandantīti attho. Yakkhassa hi kāmadade madhurādirasasampannāni vividhāni khādanīyabhojanīyāni hatthe vissajjante madhurādirasā paggharantīti vuttaṃ. Maññehaṃ taṃ purindadanti maññe ahaṃ taṃ purindadaṃ sakkaṃ, ‘‘evaṃmahānubhāvo sakko devarājā’’ti taṃ ahaṃ maññāmīti attho.

在那里，『pāṇi』是你的右手。『sabbasovaṇṇo』是全身金色，意为全身如金色一般。『pañcadhāro』是指用五根手指可以执持欲取之物，称为五指执持者（pañcadhāro）。『madhussavo』指甘甜之味的表现者。故云“具有各种各样的味道”，意即甜、苦、涩、酸等多种不同的味道在此表现出来。传说，夜叉的欲界食物中含有种种甘甜等味，能够被手中施舍，因此说诸多甘甜味道相继显现。我想它是手中物，我也认为它是手中物，正如赞叹萨咖天帝是伟大至尊一样，我也这样想。

§268

268.Nāmhi devoti vessavaṇādiko pākaṭadevo na homi. Na gandhabboti gandhabbakāyikadevopi na homi. Nāpi sakko purindadoti purimattabhāve pure dānassa paṭṭhapitattā ‘‘purindado’’ti laddhanāmo sakko devarājāpi na homi. Kataro pana ahosīti āha ‘‘petaṃ maṃ aṅkura jānāhī’’tiādi. Aṅkurapetūpapattikaṃ maṃ jānāhi, ‘‘aññataro petamahiddhiko’’ti maṃ upadhārehi. Roruvamhā idhāgatanti roruvanagarato cavitvā marukantāre idha imasmiṃ nigrodharukkhe upapajjanavasena āgataṃ, ettha nibbattanti attho.

名字为天神的凡夫，包括魔王之首都不是我。我也不是香身天，也不是香身天人。我也不是萨咖天帝先前接受供养，故有“供养者”名号的前世。至于我是谁呢？我说：“使我知道恶鬼的芽生”等等。察知恶鬼之生起，知道我是某位恶鬼王君。人称我是罗卢婆，是罗卢城居民，迁徙沙漠荒野，来到此无花树丛中暂居，这即我的来历与终止所在。

§269

269.Kiṃsīlo kiṃsamācāro, roruvasmiṃ pure tuvanti pubbe purimattabhāve roruvanagare vasanto tvaṃ kiṃsīlo kiṃsamācāro ahosi, pāpato nivattanalakkhaṇaṃ kīdisaṃ sīlaṃ samādāya saṃvattitapuññakiriyālakkhaṇena samācārena kiṃsamācāro, dānādīsu kusalasamācāresu kīdiso samācāro ahosīti attho. Kena te brahmacariyena, puññaṃ pāṇimhi ijjhatīti kīdisena seṭṭhacariyena idaṃ evarūpaṃ tava hatthesu puññaphalaṃ idāni samijjhati nipphajjati, taṃ kathehīti attho. Puññaphalañhi idha uttarapadalopena ‘‘puñña’’nti adhippetaṃ. Tatthā hi taṃ ‘‘kusalānaṃ, bhikkhave, dhammānaṃ samādānahetu evamidaṃ puññaṃ pavaḍḍhatī’’tiādīsu (dī. ni. 3.80) puññanti vuttaṃ.

“你是什么品行？你在罗卢城住着时，过去世被称为供养者。你持守了什么德行？言‘恶行的回返迹象’，是指具持戒律、修习功德行为的表现。你于布施等善法行处如何表现行为？”此意在问你在过去世何种梵行，何种功德之果现于手中，因何缘故，因何佛法，功德果报现起而渐增？这里“功德果报”以内侧足印为标志，就如经云“比库们，善法的摄取因缘，此等功德增长”等之言。

§270

270.Tunnavāyoti tunnakāro. Sukicchavuttīti suṭṭhu kicchaputtiko ativiya dukkhajīviko. Kapaṇoti varāko, dīnoti attho. Na me vijjati dātaveti addhikānaṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ dātuṃ kiñci dātabbayuttakaṃ mayhaṃ natthi, cittaṃ pana me dānaṃ dinnanti adhippāyo.

“tunnavāyo”是勤苦作工的人。“sukicchavutti”是指勤劳、善事而由心生苦的人。“kapaṇo”是小气吝啬的意思，“dīna”是贫穷的意思。我无力施舍，是因为没有应施之物给众多沙门婆罗门。心里虽有施舍的意愿，却无可布施的资金。

§271

271.Nivesananti gharaṃ, kammakaraṇasālā vā. Asayhassa upantiketi asayhassa mahāseṭṭhino gehassa samīpe. Saddhassāti kammaphalasaddhāya samannāgatassa. Dānapatinoti dāne nirantarappavattāya pariccāgasampattiyā lobhassa ca abhibhavena patibhūtassa. Katapuññassāti pubbe katasucaritakammassa. Lajjinoti pāpajigucchanasabhāvassa.

“nivesana”是房屋，或工场作业处。“asaya”是富有地主家的附近。“saddhā”是对业果报的信心。“dānapati”是不断施舍、放弃财产而克服贪欲的施主。“katapuñña”是指先前所作的善业。“lajjā”指内心羞耻难为情之心，因恶行生起的心理不安。

§272

272.Tatthāti tasmiṃ mama nivesane. Yācanakāyantīti yācanakā janā asayhaseṭṭhiṃ kiñci yācitukāmā āgacchanti. Nānāgottāti nānāvidhagottāpadesā. Vanibbakāti vaṇṇadīpakā, ye dāyakassa puññaphalādiñca guṇakittanādimukhena attano atthikabhāvaṃ pavedentā vicaranti. Te ca maṃ tattha pucchantīti tatthāti nipātamattaṃ, te yācakādayo maṃ asayhaseṭṭhino nivesanaṃ pucchanti. Akkharacintakā hi īdisesu ṭhānesu kammadvayaṃ icchanti.

“tattha”是指在我房舍内。所谓乞讨众，即前来向地主请乞之人。“nānāgotta”是指具有不同种姓的人们。“vanibbaka”是指自夸其财富福德的商人，借显扬其供养功德以维护自身利益。他们来此询问我，出于定原则，他们到这里来查询或讨价还价。人们常在此类地方起猜疑之心，产生争执矛盾。

§273

273.Kattha gacchāma bhaddaṃ vo, kattha dānaṃ padīyatīti tesaṃ pucchanākāradassanaṃ. Ayaṃ pettha attho – bhaddaṃ tumhākaṃ hotu, mayaṃ ‘‘asayhamahāseṭṭhinā dānaṃ padīyatī’’ti sutvā āgatā, kattha dānaṃ padīyati, kattha vā mayaṃ gacchāma, kattha gatena dānaṃ sakkā laddhunti. Tesāhaṃ puṭṭho akkhāmīti evaṃ tehi addhikajanehi labhanaṭṭhānaṃ puṭṭho ‘‘ahaṃ pubbe akatapuññatāya idāni īdisānaṃ kiñci dātuṃ asamattho jāto, dānaggaṃ pana imesaṃ dassento lābhassa upāyācikkhaṇena pītiṃ uppādento ettakenapi bahuṃ puññaṃ pasavāmī’’ti gāravaṃ uppādetvā dakkhiṇaṃ bāhuṃ pasāretvā tesaṃ asayhaseṭṭhissa nivesanaṃ akkhāmi. Tenāha ‘‘paggayha dakkhiṇaṃ bāhu’’ntiādi.

我们要去哪里，祝愿你们平安，在哪里能获得施舍，这是对他们询问方式的描述。这里的意思是：祝愿你们幸福，我们听到‘是大施主，因此有施舍而来’，我们去哪里获得施舍，或者我们去哪里，以什么方式才能获得施舍。被问到这些时，我回答说：‘因此我在此告诉你们，为了增进那些人的利益，我以前因为没有积累功德，现在不能给他们任何东西，但通过向他们展示施舍，我会把手右伸出来，告诉他们大施主之处。’因此我说‘把右手伸过来’等。

§274

274.Tena pāṇi kāmadadoti tena paradānapakāsanena parena katassa dānassa sakkaccaṃ anumodanamattena hetunā idāni mayhaṃ hattho kapparukkho viya santānakalatā viya ca kāmaduho icchiticchitadāyī kāmadado hoti. Kāmadado ca honto tena pāṇi madhussavo iṭṭhavatthuvissajjanako jāto.

因此，这只手是给予欲望的，这通过对他人施舍的表现，因而成为真正的施舍者。我现在的手好比一棵无欲树般，既能做到无所渴求，又有能力给予。

§276

276.Na kira tvaṃ adā dānanti kirāti anussavanatthe nipāto, tvaṃ kira attano santakaṃ na pariccaji, sakapāṇīhi sahatthehi yassa kassaci samaṇassa vā brāhmaṇassa vā kiñci dānaṃ na adāsi. Parassa dānaṃ anumodamānoti kevalaṃ pana parena kataṃ parassa dānaṃ ‘‘aho dānaṃ pavattesī’’ti anumodamānoyeva vihāsi.

这里并非暗指‘你没有施舍’的意思，而是强调‘你实际上并未舍弃自己所占有的东西’。以自己的手，既未给予任何施舍，无论是给这些出家人还是婆罗门，亦任何施舍都未曾给予。仅限于对他人施舍不被当作施舍，而是仅仅承认他人的施舍态度，因此才会说：‘哦，施舍是多么的好’。

§277

277.Tena pāṇi kāmadadoti tena tuyhaṃ pāṇi evaṃ kāmadado, aho acchariyā vata puññānaṃ gatīti adhippāyo.

因此，这手是给予欲望的，正如你的手，这意图表明施舍是多么的奇妙。

§278

278.Yo so dānamadā, bhante, pasanno sakapāṇibhīti devaputtaṃ gāravena ālapati. Bhante, parena katassa dānānumodakassa tāva tuyhaṃ īdisaṃ phalaṃ evarūpo ānubhāvo, yo pana so asayhamahāseṭṭhi mahādānaṃ adāsi, pasannacitto hutvā sahatthehi tadā mahādānaṃ pavattesi. So hitvā mānusaṃ dehanti so idha manussattabhāvaṃ pahāya. Kinti kataraṃ. Nu soti nūti nipātamattaṃ. Disataṃ gatoti disaṃ ṭhānaṃ gato, kīdisī tassa gato nipphattīti asayhaseṭṭhino abhisamparāyaṃ pucchi.

如果有人施舍，尊者，他就成为真正的施舍者，手中的这些价值是值得敬重的。尊者，接受别人所施舍的果报，至少你得到这样的果报，而那位大施主给了极大的施舍，他心中欢喜，在他的手中进行大的施舍。

§279

279.Asayhasāhinoti aññehi maccharīhi lobhābhibhūtehi sahituṃ vahituṃ asakkuṇeyyassa pariccāgādivibhāgassa sappurisadhurassa sahanato asayhasāhino. Aṅgīrasassāti aṅgato nikkhamanakajutissa. Rasoti hi jutiyā adhivacanaṃ. Tassa kira yācake āgacchante disvā uḷāraṃ pītisomanassaṃ uppajjati, mukhavaṇṇo vippasīdati, taṃ attano paccakkhaṃ katvā evamāha. Gatiṃ āgatiṃ vāti tassa ‘‘asukaṃ nāma gatiṃ, ito gato’’ti gatiṃ vā ‘‘tato vā pana asukasmiṃ kāle idhāgamissatī’’ti āgatiṃ vā nāhaṃ jānāmi, avisayo esa mayhaṃ. Sutañca me vessavaṇassa santiketi apica kho upaṭṭhānaṃ gatena vessavaṇassa mahārājassa santike sutametaṃ mayā. Sakkassa sahabyataṃ gato asayhoti asayhaseṭṭhi sakkassa devānamindassa sahabyataṃ gato ahosi, tāvatiṃsabhavane nibbattoti attho.

这位‘无能的施舍者’就是那些通过贪婪被束缚，无法理解施舍之道的人。‘例如安居所’是指从居所出行的状态。他因见到施舍者而产生极大的喜悦，面色愉悦，因此他如此说。至于来去的地方，我不知他将去何处，或许说‘某个地方’表示已经进行了确定的状态。至于我在维萨瓦纳处听到的，这可能是由于与萨咖相关，我升入天界的原因。

§280

280.Alameva kātuṃ kalyāṇanti yaṃkiñci kalyāṇaṃ kusalaṃ puññaṃ kātuṃ yuttameva patirūpameva. Tattha pana yaṃ sabbasādhāraṇaṃ sukatataraṃ, taṃ dassetuṃ ‘‘dānaṃ dātuṃ yathāraha’’nti vuttaṃ, attano vibhavabalānurūpaṃ dānaṃ dātuṃ alameva. Tattha kāraṇamāha ‘‘pāṇiṃ kāmadadaṃ disvā’’ti. Yatra hi nāma parakatapuññānumodanapubbakena dānapatinivesanamaggācikkhaṇamattena ayaṃ hattho kāmadado diṭṭho, imaṃ disvā. Kopuññaṃ na karissatīti mādiso ko nāma attano patiṭṭhānabhūtaṃ puññaṃ na karissatīti.

280. 不应随意施行任何善行、善业、功德，必须要合宜、适当。至于那种普遍的、最善的行善方法，曾有教导说『布施应当合宜恰当』，即应当施舍符合自身财富力量的布施，才是恰当的。对此，缘由说『见到施舍者的手臂』。因为确实如前所说，别人刚开始凭借欢喜他人的功德而施与时，不经意地这只手臂被视为给与欲求的手臂，见此可知施与者不会造恶业，谁能说自己没有由此建立的功德呢？

§281

281. Evaṃ aniyamavasena puññakiriyāya ādaraṃ dassetvā idāni attani taṃ niyametvā dassento ‘‘so hi nūnā’’tiādigāthādvayamāha. Tattha soti so ahaṃ. Hīti avadhāraṇe nipāto, nūnāti parivitakke. Ito gantvāti ito marubhūmito apagantvā. Anuppatvāna dvārakanti dvāravatīnagaraṃ anupāpuṇitvā. Paṭṭhapayissāmīti pavattayissāmi.

281. 如此不随意地示现对功德行为的敬重，现在已适当地自我约束，现正表现出这点，于是说『他确实……』等二偈。其义为：我当如此，而后词尾的『确实』表示肯定。『从这里去』意为，从此荒芜之地离开。『没能进入城门』指未能进入有城墙保护的城市。『我将设立』是宣示必将实行的意思。

Evaṃ aṅkurena ‘‘dānaṃ dassāmī’’ti paṭiññāya katāya yakkho tuṭṭhamānaso ‘‘mārisa, tvaṃ vissattho dānaṃ dehi, ahaṃ pana te sahāyakiccaṃ karissāmi, yena te deyyadhammo na parikkhayaṃ gamissati, tena pakārena karissāmī’’ti taṃ dānakiriyāya samuttejetvā ‘‘brāhmaṇa vāṇija, tvaṃ kira mādise balakkārena netukāmo attano pamāṇaṃ na jānāsī’’ti tassa bhaṇḍamantaradhāpetvā taṃ yakkhavibhiṃsakāya bhiṃsāpento santajjesi. Atha naṃ aṅkuro nānappakāraṃ yācitvā brāhmaṇena khamāpento pasādetvā sabbabhaṇḍaṃ pākatikaṃ kārāpetvā rattiyā upagatāya yakkhaṃ vissajjetvā gacchanto tassa avidūre aññataraṃ ativiya bībhacchadassanaṃ petaṃ disvā tena katakammaṃ pucchanto –

282. 如此，当芽苗立誓说『我将布施』时，魔王欢喜地说『魔啊，你应当安心布施，我将辅助你，使你的布施福德不致消灭，我必用此方法来助你』，因而振奋这布施行为。又对一位婆罗门商人说『你确实不懂自己的力量，不能随意炫耀』，并夺走其财富，交由魔兵毁坏。随后芽苗请求婆罗门赦免，令其平静，取出所有财物准备好后，同夜放过鬼魅，返回时不远处见另一极为可怕丑陋的鬼魂，因而询问其行径——

§283

283.

‘‘Kena te aṅgulī kuṇā, mukhañca kuṇalīkataṃ;

『何以你手指变形，嘴唇也呈铁管状；眼睛凸出膨胀，作何恶事损害你？』——

Akkhīni ca paggharanti, kiṃ pāpaṃ pakataṃ tayā’’ti. –

「眼中泪水流淌，汝作何恶业？」

Gāthamāha. Tattha kuṇāti kuṇikā paṭikuṇikā anujubhūtā. Kuṇalīkatanti mukhavikārena vikuṇitaṃ saṃkuṇitaṃ. Paggharantīti asuciṃ vissandanti.

颂曰。其文有折叠之义，如折叠者、收叠者、下折者。所谓『kuṇalīka』者，是以口形而成聚合、收敛之义。所谓『paggharaṇa』者，是称污秽而弥漫扩散。

Athassa peto –

然后谓其为鬼神者──

§284

284.

二百八十四。

‘‘Aṅgīrasassa gahapatino, saddhassa gharamesino;

『阿耆尼萨那（Aṅgīrasa）家族之居士，秉持信心恭敬持戒；

Tassāhaṃ dānavissagge, dāne adhikato ahuṃ.

于彼布施宝藏中，我获得了较多的布施功德。』

§285

285.

二百八十五。

‘‘Tattha yācanake disvā, āgate bhojanatthike;

『看见乞食者，来至供养之所，』

Ekamantaṃ apakkamma, akāsiṃ kuṇaliṃ mukhaṃ.

『我向一侧转身，做出嘴唇呈喇叭形状。』

§286

286.

‘‘Tena me aṅgulī kuṇā, mukhañca kuṇalīkataṃ;

『因此我的指头弯曲，嘴唇也呈喇叭状，』

Akkhīni me paggharanti, taṃ pāpaṃ pakataṃ mayā’’ti. –

『眼睛被刺痛，这恶行是我所作。』——

Tisso gāthā abhāsi.

三句偈语说完。

§284

284. Tattha ‘‘aṅgīrasassā’’tiādinā asayhaseṭṭhiṃ kitteti. Gharamesinoti gharamāvasantassa gahaṭṭhassa. Dānavissaggeti dānagge pariccāgaṭṭhāne. Dāne adhikato ahunti deyyadhammassa pariccajane dānādhikāre adhikato ṭhapito ahosiṃ.

此处借用『昂吉拉萨』等名称来称呼不洁之富商。『家奴』者，指住在家中的家人。『捐与所』者，于赠与之处。此处所云『捐施』者，乃指奉献的地方。在施赠法之施舍权利范围内，施主多由赠与者任命、设立。

§285

285.Ekamantaṃ apakkammāti yācanake bhojanatthike āgate disvā dānabyāvaṭena dānaggato anapakkamma yathāṭhāneyeva ṭhatvā sañjātapītisomanassena vippasannamukhavaṇṇena sahatthena dānaṃ dātabbaṃ, parehi vā patirūpehi dāpetabbaṃ, ahaṃ pana tathā akatvā yācanake āgacchante dūratova disvā attānaṃ adassento ekamantaṃ apakkamma apakkamitvā. Akāsiṃ kuṇaliṃ mukhanti vikuṇitaṃ saṅkucitaṃ mukhaṃ akāsiṃ.

所谓『独自离去』者，谓施赠者于乞讨之食时，见到以赠与为阻碍而不得施舍者，未离开，仍立于原处；由生起的喜悦欢心与色容安详，亲自施与，亦应以法定形式为他人施与。然而我不如此，见乞者临近时，因为远见自我未现露，独自离去，遂远离。未展开笑颜，面带羞惭，面容收敛。

§286

286.Tenāti yasmā tadāhaṃ sāminā dānādhikāre niyutto samāno dānakāle upaṭṭhite macchariyāpakato dānaggato apakkamanto pādehi saṅkocaṃ āpajjiṃ, sahatthehi dātabbe tathā akatvā hatthasaṅkocaṃ āpajjiṃ, pasannamukhena bhavitabbe mukhasaṅkocaṃ āpajjiṃ, piyacakkhūhi oloketabbe cakkhukālusiyaṃ uppādesiṃ, tasmā hatthaṅguliyo ca pādaṅguliyo ca kuṇitā jātā, mukhañca kuṇalīkataṃ virūparūpaṃ saṅkucitaṃ, akkhīni asucīduggandhajegucchāni assūni paggharantīti attho. Tena vuttaṃ –

言『因此』者，当时我作为持有施舍权的主人，临到施舍时，施舍者的赤脚因羞惭而蜷缩，于应施之处未施；手亦收拢未施；面容当安详施予时，面部亦收缩；眼睛透过贪欲之轮约视照，生起眼睛之垢污。故手指与脚趾均蜷曲，面孔收缩变形；双眼有污秽臭恶之物，乃尘秽之液体聚集。意即此义。

‘‘Tena me aṅgulī kuṇā, mukhañca kuṇalīkataṃ;

『故此我的手指蜷曲，面孔亦收缩』；

Akkhīni me paggharanti, taṃ pāpaṃ pakataṃ mayā’’ti.

『我的眼睛流浊污，此乃我所造之恶业显现』。

Taṃ sutvā aṅkuro petaṃ garahanto –

闻此言时，阿阇梨如持苗木般心生忧伤，拒受之状——

§287

287.

二百八十七。

‘‘Dhammena te kāpurisa, mukhañca kuṇalīkataṃ;

『以法为准则，卑劣者的嘴唇呈凹陷状；

Akkhīni ca paggharanti, yaṃ taṃ parassa dānassa;

其眼睛也流泪，这就是对别人施舍后所表现的态度；

Akāsi kuṇaliṃ mukha’’nti. –

其嘴唇便成了凹陷形态』这样说。

Gāthamāha. Tattha dhammenāti yutteneva kāraṇena. Teti tava. Kāpurisāti lāmakapurisa. Yanti yasmā. Parassa dānassāti parassa dānasmiṃ. Ayameva vā pāṭho.

此为歌诀。此中『以法』者，表示由于合乎法的缘故。『卑劣者』指没有廉耻的下贱之人。这里的『因』是表示理由。『别人施舍』即别人所施与的财物，此即此处的文句。

Puna aṅkuro taṃ dānapatiṃ seṭṭhiṃ garahanto –

接着，幼苗厌弃这位施主——商人首领——

§288

288.

二百八十八。

‘‘Kathañhi dānaṃ dadamāno, kareyya parapattiyaṃ;

『施与之时，应当如何行使自身生计？

Annapānaṃ khādanīyaṃ, vatthasenāsanāni cā’’ti. –

饮食供养、衣物住具等，皆宜施予。』

Gāthamāha. Tassattho – dānaṃ dadanto puriso kathañhi nāma taṃ parapattiyaṃ parena pāpetabbaṃ sādhetabbaṃ kareyya, attapaccakkhameva katvā sahattheneva dadeyya, sayaṃ vā tattha byāvaṭo bhaveyya, aññathā attano deyyadhammo aṭṭhāne viddhaṃsiyetha, dakkhiṇeyyā ca dānena parihāyeyyunti.

此为偈语。其意谓——施予的人，应当在何种条件下，以何种方式完成他的生计？必须自力更生，亲自动手，才可无亏地施与他人；若自己陷于困顿，则施施与他物的法则必被破坏。若反之，自己的施与法则被破坏，或者所给予之物被不当弃置，则施与之品便失其正用，甚至会被他人视为不敬，不应当施予。

Evaṃ taṃ garahitvā idāni attanā paṭipajjitabbavidhiṃ dassento –

据此真义，今以示现当自行施与之正行法门——

§289

289.

二百八十九。

‘‘So hi nūna ito gantvā, anuppatvāna dvārakaṃ;

『如此无疑，从此处去到彼处，无法找到门路，』

Dānaṃ paṭṭhapayissāmi, yaṃ mamassa sukhāvahaṃ.

『我将施予布施，使之成为我的安乐所在。』

§290

290.

‘‘Dassāmannañca pānañca, vatthasenāsanāni ca;

『将显现饮食供应，布置衣服床榻，』

Papañca udapānañca, dugge saṅkamanāni cā’’ti. –

『杂事供给饮水，还有在遥远之地的往返，』」

Gāthādvayamāha, taṃ vuttatthameva.

二句偈语说出，此义即为正理。

§291

291.

‘‘Tato hi so nivattitvā, anuppatvāna dvārakaṃ;

『于是他回转，没有离开门口，

Dānaṃ paṭṭhapayi aṅkuro, yaṃtumassa sukhāvahaṃ.

施设布施犹如种子，愿其带来安乐。』

§292

292.

‘‘Adā annañca pānañca, vatthasenāsanāni ca;

『没有给予食物与饮料，也没有提供衣物和床座，

Papañca udapānañca, vippasannena cetasā.

更无细致饮水与清净心念。』

§293

293.

二百九十三。

‘‘Ko chāto ko ca tasito, ko vatthaṃ paridahissati;

“何者为火，何者为燎，何者能焚毁木柴，

Kassa santāni yoggāni, ito yojentu vāhanaṃ.

谁的圣者的结合，能从此处拉动车辆？”

§294

294.

二百九十四。

‘‘Ko chatticchati gandhañca, ko mālaṃ ko upāhanaṃ;

“谁欲持伞与香，谁持花环与拂尘，

Itissu tattha ghosenti, kappakā sūdamāgadhā;

在此之中彼等高声呼唤，是那摩揭陀的玛嘎德子民。”

Sadā sāyañca pāto ca, aṅgurassa nivesane’’ti. –

「常为黄昏及暮色，指向手指的嵌置」——

Catasso gāthā aṅgurassa paṭipattiṃ dassetuṃ saṅgītikārehi ṭhapitā.

四句颂被安排在调唱者之中，以显示戒指的作法。

§291

291. Tattha tatoti marukantārato. Nivattitvāti paṭinivattitvā. Anuppatvāna dvārakanti dvāravatīnagaraṃ anupāpuṇitvā. Dānaṃ paṭṭhapayi aṅguroti yakkhena paripūritasakalakoṭṭhāgāro sabbapātheyyakaṃ mahādānaṃ so aṅguro paṭṭhapesi. Yaṃtumassa sukhāvahanti yaṃ attano sampati āyatiñca sukhanibbattakaṃ.

第291偈。彼处“tattha tato”谓由沙漠边缘。『Nivattitvā』意为返还归转。未能够来到称为“门口往来的城邑”。鬼神依戒施设立戒指，戒指即盖满所有理应放弃之物的大供养仓库，是极大的布施。它们带来安乐，带来自己的财富与子孙的幸福。

§293

293.Kochātoti ko jighacchito, so āgantvā yathāruci bhuñjatūti adhippāyo. Eseva nayo sesesupi. Tasitoti pipāsito. Paridahissatīti nivāsessati pārupissati cāti attho. Santānīti parissamappattāni. Yoggānīti rathavāhanāni. Ito yojentu vāhananti ito yoggasamūhato yathārucitaṃ gahetvā vāhanaṃ yojentu.

293.『谁饥饿』者，谓任何饥饿之人，来此随意受食，此为其义趣。其余诸句亦同此法。『渴』者，谓渴欲饮水。『将着衣』者，谓将穿下衣、披上衣，此为其义。『疲惫者』者，谓已达疲劳之状态。『车乘』者，谓拉车之牲畜。『从此处驾车』者，谓从此车乘群中随意取用，套上车辆，此为其义。

§294

294.Ko chatticchatīti ko kilañjachattādibhedaṃ chattaṃ icchati, so gaṇhātūti adhippāyo. Sesesupi eseva nayo. Gandhanti catujjātiyagandhādikaṃ gandhaṃ. Mālanti ganthitāganthitabhedaṃ pupphaṃ. Upāhananti khallabaddhādibhedaṃ upāhanaṃ. Itissūti ettha sūti nipātamattaṃ, iti evaṃ ‘‘ko chāto, ko tasito’’tiādināti attho. Kappakāti nhāpitakā. Sūdāti bhattakārakā. Māgadhāti gandhino. Sadāti sabbakālaṃ divase divase sāyañca pāto ca tattha aṅgurassa nivesane ghosenti ugghosentīti yojanā.

294.『谁欲伞盖』者，谓任何欲求竹伞等各类伞盖者，取之，此为其义趣。其余诸句亦同此法。『香』者，谓四种香料等各类之香。『花鬘』者，谓已编结与未编结两类之花。『鞋履』者，谓皮底绑带等各类之鞋。『如是云』者，此中『云』字不过是语助词，『如是』谓以『谁饥饿、谁渴欲』等方式如此宣告，此为其义。『理发师』者，谓剃头匠。『厨师』者，谓造饭食者。『马嘎达人』者，谓香料商人。『常』者，谓一切时，即日日、每于晚间与清晨，于安古拉[Pali: aṅgura，即当地主人]之住所中宣告、高声呼喊，此为句义之连结。

Evaṃ mahādānaṃ pavattentassa gacchante kāle tittibhāvato atthikajanehi pavivittaṃ viraḷaṃ dānaggaṃ ahosi. Taṃ disvā aṅkuro dāne uḷārajjhāsayatāya atuṭṭhamānaso hutvā attano dāne niyuttaṃ sindhakaṃ nāma māṇavaṃ āmantetvā –

如此，当大布施展开之时，因外出，有位行者与常人分别后，布施极为罕见。见此情形，戒指在布施中不满，心不悦，呼唤名为辛达迦之学童，引他前来——

§295

295.

二百九十五。

‘‘Sukhaṃ supati aṅkuro, iti jānāti maṃ jano;

『幼芽安乐地生长，如是我的人心了知；

Dukkhaṃ supāmi sindhaka, yaṃ na passāmi yācake.

痛苦如海浸泡，我未能见之乞怜者。』

§296

296.

二百九十六。

‘‘Sukhaṃ supati aṅkuro, iti jānāti maṃ jano;

『幼芽安乐地生长，如是我的人心了知；

Dukkhaṃ supāmi sindhaka, appake su vanibbake’’ti. –

痛苦如海浸泡，少众者乃卧于灭尽之地。』

Gāthādvayamāha. Tattha sukhaṃ supati aṅkuro, iti jānāti maṃ janoti ‘‘aṅkuro rājā yasabhogasamappito dānapati attano bhogasampattiyā dānasampattiyā ca sukhaṃ supati, sukheneva niddaṃ upagacchati, sukhaṃ paṭibujjhatī’’ti evaṃ maṃ jano sambhāveti. Dukkhaṃ supāmi sindhakāti ahaṃ pana sindhaka dukkhameva supāmi. Kasmā? Yaṃ na passāmi yācaketi, yasmā mama ajjhāsayānurūpaṃ deyyadhammapaṭiggāhake bahū yācake na passāmi, tasmāti attho. Appake su vanibbaketi vanibbakajane appake katipaye jāte dukkhaṃ supāmīti yojanā. Sūti ca nipātamattaṃ, appake vanibbakajane satīti attho.

有两句偈语说：其一，如『快乐地沉睡的是种子』，意指众生因种子结缘而知晓我，从而生起认识——『种子是王者，具足财富充足，以自身财富与给予的财富而快乐地沉睡，凭快乐而入眠，深知快乐』。如此，我的众生亦由此生起观念。又说：『我痛苦地沉睡如大海』，实则我是如大海般痛苦地沉眠。为何？因我未见如愿所求者，且许多乞求者未得合我的心意的施舍法门，故有所缘。少数犹如森林商人般沉睡众生，其沉睡痛苦程度在多种情况下，名为『少数是森林商人』；此词根基于片语，意指少数如森林商人者。

Taṃ sutvā sindhako tassa uḷāraṃ dānādhimuttiṃ pākaṭataraṃ kātukāmo –

听闻此言，痛苦如大海的那人便起了强烈的愿望，渴望更明显的施舍解脱。

§297

297.

‘‘Sakko ce te varaṃ dajjā, tāvatiṃsānamissaro;

偈曰：『如果萨咖天帝赐予你美善，乃乃提天众之尊，

Kissa sabbassa lokassa, varamāno varaṃ vare’’ti. –

那么，在这全世界中，为何不择优更优呢？』

Gāthamāha. Tassattho – tāvatiṃsānaṃ devānaṃ sabbassa ca lokassa issaro sakko ‘‘varaṃ varassu, aṅkura, yaṃkiñci manasicchita’’nti tuyhaṃ varaṃ dajjā dadeyya ce, varamāno patthayamāno kissa kīdisaṃ varaṃ vareyyāsīti attho.

偈中指此意——乃乃提天众和世间一切之主萨咖天帝所说：『愿你得我所赐的美善种子，凡你心所欲，愿你皆可获得』，这是令你意定所求，获取所愿美善的义理。

Atha aṅkuro attano ajjhāsayaṃ yāthāvato pavedento –

于是，根苗如真实地表达自己心意那样——

§298

298.

‘‘Sakko ce me varaṃ dajjā, tāvatiṃsānamissaro;

『若萨咖天帝赐我恩惠，他是三十三天的主宰；

Kāluṭṭhitassa me sato, sūriyuggamanaṃ pati;

当我在凯卢地保持正念时，太阳从东方升起；

Dibbā bhakkhā pātubhaveyyuṃ, sīlavanto ca yācakā.

天界的饮食可以降临，我等乞求者也具戒行。','766':'二九九。

§299

299.

‘‘Dadato me na khīyetha, datvā nānutapeyyahaṃ;

「愿予我者不受损失，我给予后不生悔恨；

Dadaṃ cittaṃ pasādeyyaṃ, etaṃ sakkaṃ varaṃ vare’’ti. – dve gāthā abhāsi;

愿所与心生安乐，这乃贤者所胜之选。」——此二偈说道；

§298

298. Tattha kāluṭṭhitassa me satoti kāle pāto vuṭṭhitassa atthikānaṃ dakkhiṇeyyānaṃ apacāyanapāricariyādivasena uṭṭhānavīriyasampannassa me samānassa. Sūriyuggamanaṃ patīti sūriyuggamanavelāyaṃ. Dibbā bhakkhā pātubhaveyyunti devalokapariyāpannā āhārā uppajjeyyuṃ. Sīlavanto ca yācakāti yācakā ca sīlavanto kalyāṇadhammā bhaveyyuṃ.

298. 其中提及「我常谨守正念」者，是指守护正念之时，亦于有利义项、应受供养者，因不妥供养等不敬行为而起离欲勤奋之心。日出称为日出时刻。天界盛馈称为诸天遍行馈赠，饮食得以增长。守戒之人亦为乞者，乞者亦守戒，彼此皆成善法。

§299

299.Dadatome na khīyethāti āgatāgatānaṃ dānaṃ dadato ca me deyyadhammo na khīyetha, na parikkhayaṃ gaccheyya. Datvā nānutapeyyahanti tañca dānaṃ datvā kiñcideva appasādakaṃ disvā tena ahaṃ pacchā nānutapeyyaṃ. Dadaṃ cittaṃ pasādeyyanti dadamāno cittaṃ pasādeyyaṃ, pasannacittoyeva hutvā dadeyyaṃ. Etaṃ sakkaṃ varaṃ vareti sakkaṃ devānamindaṃ ārogyasampadā, deyyadhammasampadā, dakkhiṇeyyasampadā, deyyadhammassa aparimitasampadā, dāyakasampadāti etaṃ pañcavidhaṃ varaṃ vareyyaṃ. Ettha ca ‘‘kāluṭṭhitassa me sato’’ti etena ārogyasampadā, ‘‘dibbā bhakkhā pātubhaveyyu’’nti etena deyyadhammasampadā, ‘‘sīlavanto ca yācakā’’ti etena dakkhiṇeyyasampadā, ‘‘dadato me na khīyethā’’ti etena deyyadhammassa aparimitasampadā, ‘‘datvā nānutapeyyahaṃ, dadaṃ cittaṃ pasādeyya’’nti etehi dāyakasampadāti ime pañca atthā varabhāvena icchitā. Te ca kho dānamayapuññassa yāvadeva uḷārabhāvāyāti veditabbā.

299. 「愿予我者不受损失」意谓施受双方来往不断，施予之法不减损，不堕灭失。且施予后无悔意者，即施予后若见使心稍有不安之事，便不会生悔恨。于是施予者宜使心安乐，心生欢喜，应净洁欢悦地给予。此即贤者之优良选择。此优良选择有五种：健康福德、施主资格、受供养资格、无量施行为及施主资具。至于「我常谨守正念」，是指健康福德；「诸天盛馈得现」者，是指施主资格；「戒者亦为乞者」者，是指受供养资格；「予我不受损失」者，是无量施行；「予我无悔，心生乐开」者，为施主资具。此五义构成五种优良之选择，此五者当视为施德广大的表现。

Evaṃ aṅkurena attano ajjhāsaye pavedite tattha nisinno nītisatthe kataparicayo sonako nāma eko puriso taṃ atidānato vicchinditukāmo –

如是由心根本播种众善种子处，在此专为戒德法益而坐，欲洞悉彼果，一人名叫索那卡，意欲切断贪欲不舍，

§300

300.

‘‘Na sabbavittāni pare pavecche, dadeyya dānañca dhanañca rakkhe;

『不应将诸般财富尽皆施舍，亦当施予且守护财物；』

Tasmā hi dānā dhanameva seyyo, atippadānena kulā na honti.

『故善施乃是财物之上，因过度施舍家庭不稳固。』

§301

301.

第三百零一。

‘‘Adānamatidānañca nappasaṃsanti paṇḍitā,

『智者不轻弃施与与不施之法，』

Tasmā hi dānā dhanameva seyyo,

『故施予胜于财物，』

Samena vatteyya sa dhīradhammo’’ti. –

『应依正道而行，此乃慧德』──」。

Dve gāthā abhāsi. Sindhako evaṃ punapi vīmaṃsitukāmo ‘‘na sabbavittānī’’tiādimāhāti apare.

两偈分别陈说。Sindhako 又复起疑欲思考说：“非所有财物”如是说，其他人则有不同说法。

§300

300. Tattha sabbavittānīti saviññāṇakaaviññāṇakappabhedāni sabbāni vittūpakaraṇāni, dhanānīti attho. Pareti paramhi, parassāti attho . Na paveccheti na dadeyya, ‘‘dakkhiṇeyyā laddhā’’ti katvā kiñci asesetvā sabbasāpateyyapariccāgo na kātabboti attho. Dadeyya dānañcāti sabbena sabbaṃ dānadhammo na kātabbo, atha kho attano āyañca vayañca jānitvā vibhavānurūpaṃ dānañca dadeyya. Dhanañca rakkheti aladdhalābhaladdhaparirakkhaṇarakkhitasambandhavasena dhanaṃ paripāleyya.

300. 此处“所有财物”者，指一切有意识与无意识之财物类别，俱为各种财富工具之意。‘彼方’意指他方、对方。‘不转让’意指不可转让、不可给予，即『应当右手所获』之法义。因而不可有任何残留，整体财产放弃义理不成立。所谓“给与者应布施”，是指一切皆不可轻易布施；而甚者，须知自寿命与财富，依其财力相应布施。又护持财物，以防得失及维护所得，合乎护财之理。

‘‘Ekena bhoge bhuñjeyya, dvīhi kammaṃ payojaye;

‘以一果享用，施用二业；第四点积聚，灾害时亦存在’。

Catutthañca nidhāpeyya, āpadāsu bhavissatī’’ti. (dī. ni. 3.265) –

亦应储藏第四份，以备患难之时。」（《长部》第三册第265段）——

Vuttavidhinā vā dhanaṃ rakkheyya tammūlakattā dānassa. Tayopi maggā aññamaññavisodhanena paṭisevitabbāti hi nīticintakā. Tasmā hīti yasmā dhanañca rakkhanto dānañca karonto ubhayalokahitāya paṭipanno hoti dhanamūlakañca dānaṃ, tasmā dānato dhanameva seyyo sundarataroti atidānaṃ na kātabbanti adhippāyo. Tenāha ‘‘atippadānena kulā na hontī’’ti, dhanassa pamāṇaṃ ajānitvā dānassa taṃ nissāya atippadānapasaṅgena kulāni na honti nappavattanti, ucchijjantīti attho.

依说应以财富根本来护持财物。修习者以净化同道为途径，从而为伦理思考者所为。因而护财又行施，为普利己利他之因，应以财富为根基之施行，因此施予财富更胜于单施财物本人，过度布施不可为。此即『过度施舍则难得家门』之教诫。若不知财富尺度，执着于施舍，则家业不稳、终必灭亡。

§301

301. Idāni viññūnaṃ pasaṃsitamevatthaṃ patiṭṭhapento ‘‘adānamatidānañcā’’ti gāthamāha. Tattha adānamatidānañcāti sabbena sabbaṃ kaṭacchubhikkhāyapi taṇḍulamuṭṭhiyāpi adānaṃ, pamāṇaṃ atikkamitvā pariccāgasaṅkhātaṃ atidānañca paṇḍitā buddhimanto sapaññajātikā nappasaṃsanti na vaṇṇayanti. Sabbena sabbaṃ adānena hi samparāyikato atthato paribāhiro hoti. Atidānena diṭṭhadhammikapaveṇī na pavattati. Samena vatteyyāti avisamena lokiyasarikkhakena samāhitena majjhimena ñāyena pavatteyya. Sa dhīradhammoti yā yathāvuttā dānādānappavatti, so dhīrānaṃ dhitisampannānaṃ nītinayakusalānaṃ dhammo, tehi gatamaggoti dīpeti.

301. 今此，贤德所赞者正是此处，“无失度布施”之偈：其中“无失度布施”，指整体完全、无差错的布施；即便是粗米一握亦不得失度，其尺度不可逾越。以放弃之名，真正的放弃亦不可轻忽称赞。由此看来，整体放弃之施财，依照正法，理应是有益而不失是非的。过度施舍则不良果出现。于平正行为中，应以清净世俗守护者的正智而行。此为正智者，即依布施与非布施之进展而明理，是贤德有坚忍信念、最善伦理原则之法，由此明示正途所在。

Taṃ sutvā aṅkuro tassa adhippāyaṃ parivattento –

听闻此语,那芽苗顺其根茎回转而生—

§302

302.

三百零二。

‘‘Aho vata re ahameva dajjaṃ, santo ca maṃ sappurisā bhajeyyuṃ;

『啊呀,我如今正是那丰饶自在者,贤人们应当依止我；

Meghova ninnāni paripūrayanto, santappaye sabbavanibbakānaṃ.

如云聚集倾洒,遍满充溢,使一切涅槃者具有安乐。』

§303

303.

三百零三。

‘‘Yassa yācanake disvā, mukhavaṇṇo pasīdati;

『所求者一见,面容相貌便生欢喜；

Datvā attamano hoti, taṃ gharaṃ vasato sukhaṃ.

给予之后，心生欢喜，居住于此宅中得安乐。

§304

304.

‘‘Yassa yācanake disvā, mukhavaṇṇo pasīdati;

见到乞求者时，面容欢悦悦目；

Datvā attamano hoti, esā yaññassa sampadā.

给予之后，心生欢喜，此即供养的功德。

§305

305.

‘‘Pubbeva dānā sumano, dadaṃ cittaṃ pasādaye;

昔日曾欢喜布施，给予使心安定；

Datvā attamano hoti, esā yaññassa sampadā’’ti. –

施予者自得其乐，此即施宴之成就。

Catūhi gāthāhi attanā paṭipajjitabbavidhiṃ pakāsesi.

以四种歌谣自身显示应当证行的次第。

§302

302. Tattha aho vatāti sādhu vata. Reti ālapanaṃ. Ahameva dajjanti ahaṃ dajjameva. Ayañhettha saṅkhepattho – māṇava, ‘‘dānā dhanameva seyyo’’ti yadi ayaṃ nītikusalānaṃ vādo tava hotu, kāmaṃ ahaṃ dajjameva. Santo ca maṃ sappurisā bhajeyyunti tasmiñca dāne santo upasantakāyavacīmanosamācārā sappurisā sādhavo maṃ bhajeyyuṃ upagaccheyyuṃ. Meghova ninnāni paripūrayantoti ahaṃ abhippavassanto mahāmegho viya ninnāni ninnaṭṭhānāni sabbesaṃ vanibbakānaṃ adhippāye paripūrayanto aho vata te santappeyyanti.

【302】此处「啊呼，善哉！」意味称赞。『烈日』喻指谈论。我亲自给予，我便得庆。我此处之总结义在于：学童曾言‘施与财富更为善法’，若此乃善法论，希望成真，我愿乐施。善人和悦地接纳我，于此施与中，善人恭敬我，亲近我，宛若阴云满布，普润润泽。浩瀚云集，如是洒涤濡养一切农田，善人亦当乐享其成。

§303

303.Yassa yācanake disvāti yassa puggalassa gharamesino yācanake disvā ‘‘paṭhamaṃ tāva upaṭṭhitaṃ vata me puññakkhetta’’nti saddhājātassa mukhavaṇṇo pasīdati, yathāvibhavaṃ pana tesaṃ dānaṃ datvā attamano pītisomanassehi gahitacitto hoti. Tanti yadettha yācakānaṃ dassanaṃ , tena ca disvā cittassa pasādanaṃ, yathārahaṃ dānaṃ datvā ca attamanatā.

【303】谓：见乞者时，若对某人之乞求生起信念，称其为‘此处如我功德田’，信心生起，面自欢喜满足。所谓如实施予，内心以喜乐充满而坚定。此谓乞者之出现、见施带来心安稳，正是乐施之本。

§304

304.Esā yaññassa sampadāti esā yaññassa sampatti pāripūri, nipphattīti attho.

【304】所谓‘此即施宴成就’，为此施宴得圆满、完成之义。

§305

305.Pubbeva dānā sumanoti ‘‘sampattīnaṃ nidānaṃ anugāmikaṃ nidhānaṃ nidhessāmī’’ti muñcanacetanāya pubbe eva dānūpakaraṇassa sampādanato paṭṭhāya sumano somanassajāto bhaveyya. Dadaṃ cittaṃ pasādayeti dadanto deyyadhammaṃ dakkhiṇeyyahatthe patiṭṭhāpento ‘‘asārato dhanato sārādānaṃ karomī’’ti attano cittaṃ pasādeyya. Datvā attamano hotīti dakkhiṇeyyānaṃ deyyadhammaṃ pariccajitvā ‘‘paṇḍitapaññattaṃ nāma mayā anuṭṭhitaṃ, aho sādhu suṭṭhū’’ti attamano pamuditamano pītisomanassajāto hoti. Esā yaññassa sampadāti yā ayaṃ pubbacetanā muñjacetanā aparacetanāti imesaṃ kammaphalasaddhānugatānaṃ somanassapariggahitānaṃ tissannaṃ cetanānaṃ pāripūri, esā yaññassa sampadā dānassa sampatti, na ito aññathāti adhippāyo.

【305】昔日善施者得喜乐，谓‘此为成就之因，后当乘此为缘’。因断舍离，先积善根，故得喜乐与欢欣。捐弃财物，施舍法物，内心自应欢喜安乐，念言‘我虽非大富，却行真施’。施舍后，内心悦乐欢喜，心喜意畅。此所谓施宴成就，为前三种心念——先施心、断舍离心、欢欣心——之饱满圆满。此即施宴所得之成就，非别义，仅此为主旨。

Evaṃ aṅkuro attano paṭipajjanavidhiṃ pakāsetvā bhiyyosomattāya abhivaḍḍhamānadānajjhāsayo divase divase mahādānaṃ pavattesi. Tena tadā sabbarajjāni unnaṅgalāni katvā mahādāne diyyamāne paṭiladdhasabbūpakaraṇā manussā attano attano kammante pahāya yathāsukhaṃ vicariṃsu, tena rājūnaṃ koṭṭhāgārāni parikkhayaṃ agamaṃsu. Tato rājāno aṅkurassa dūtaṃ pāhesuṃ – ‘‘bhoto dānaṃ nissāya amhākaṃ āyassa vināso ahosi, koṭṭhāgārāni parikkhayaṃ gatāni, tattha yuttamattaṃ ñātabba’’nti.

如是，安阔揭勒明示自己修行之法，而日益精进，自喜乐中不断布施。其时，诸王聚合众多珍宝，施与安阔揭勒；众人遂舍弃各自业缘，随心欢喜自在而行。因缘如此，众王之仓库遭受损毁。于是诸王派遣安阔揭勒的使者说：『因你布施，吾等寿命已受损害，仓库遭到摧毁，应当适度节制。』

Taṃ sutvā aṅkuro dakkhiṇāpathaṃ gantvā damiḷavisaye samuddassa avidūraṭṭhāne mahatiyo anekadānasālāyo kārāpetvā mahādānāni pavattento yāvatāyukaṃ ṭhatvā kāyassa bhedā paraṃ maraṇā tāvatiṃsabhavane nibbatti. Tassa dānavibhūtiñca saggūpapattiñca dassento saṅgītikārā –

安阔揭勒闻此，往南行至达米勒境内，邻近海边之处，建造多处大施舍场，持续广布巨施，直至臂膀断落，身坏命终，转生于忉利天。时，施主之辉煌与天界受生显现，乐师唱颂道—

§306

306.

‘‘Saṭṭhi vāhasahassāni, aṅkurassa nivesane;

『六十万车马，安阔揭勒居处；

Bhojanaṃ dīyate niccaṃ, puññapekkhassa jantuno.

供养常供，众生慕善；

§307

307.

‘‘Tisahassāni sūdā hi, āmuttamaṇikuṇḍalā;

三千条樹枝确实是银质宝石耳环，

Aṅkuraṃ upajīvanti, dāne yaññassa vāvaṭā.

树枝由此生长、繁茂，宛如布施和祭祀的奉献。

§308

308.

三百零八。

‘‘Saṭṭhi purisasahassāni, āmuttamaṇikuṇḍalā;

六万条男子确实是银质宝石耳环，

Aṅkurassa mahādāne, kaṭṭhaṃ phālenti māṇavā.

在盛大供养中，学童们用木棒敲击之。

§309

309.

三百零九。

‘‘Soḷasitthisahassāni , sabbālaṅkārabhūsitā;

在十六千人众众多华丽装饰之中；

Aṅkurassa mahādāne, vidhā piṇḍenti nāriyo.

犹如新芽的大施中，妇女们聚集分食。

§310

310.

三百一十。

‘‘Soḷasitthisahassāni, sabbālaṅkārabhūsitā;

在十六千人众众多华丽装饰之中；

Aṅkurassa mahādāne, dabbigāhā upaṭṭhitā.

犹如新芽的大施中，食施者们已然到来。

§311

311.

三百一十一。

‘‘Bahuṃ bahūnaṃ pādāsi, ciraṃ pādāsi khattiyo;

『多有多种足迹者』者，指贵族久远留下的足迹；

Sakkaccañca sahatthā ca, cittīkatvā punappunaṃ.

『与萨咖及其众同在者』，意为多次心念此事；

§312

312.

312，编号标记故不译。

‘‘Bahū māse ca pakkhe ca, utusaṃvaccharāni ca;

『多月多季节』及『雨季休止』者，说明时节经过；

Mahādānaṃ pavattesi, aṅkuro dīghamantaraṃ.

『广大的施舍开始』，如种子长久生长；

§313

313.

313，编号标记故不译。

‘‘Evaṃ datvā yajitvā ca, aṅkuro dīghamantaraṃ;

『如此施与而礼敬后，芽种长久地存续；』

So hitvā mānusaṃ dehaṃ, tāvatiṃsūpago ahū’’ti. – gāthā āhaṃsu;

『此后，离弃人身，前往忉利天』，这是他们所唱的歌谣；

§306

306. Tatha saṭṭhi vāhasahassānīti vāhānaṃ saṭṭhisahassāni gandhasālitaṇḍulādipūritavāhānaṃ saṭṭhisahassāni. Puññapekkhassa dānajjhāsayassa dānādhimuttassa aṅkurassa nivesane niccaṃ divase divase jantuno sattakāyassa bhojanaṃ dīyateti yojanā.

三百零六、『又谓六万乘，即乘六万载，运载着满是麝香米等物品的车乘有六万。为有善心、以布施喜乐为最上意愿的人，芽种的安置是固定的，每日每日为生物七众身供养食物，距离以由旬计。』

§307-8

307-8.Tisahassāni sūdā hīti tisahassamattā sūdā bhattakārakā. Te ca kho pana padhānabhūtā adhippetā, tesu ekamekassa pana vacanakarā anekāti veditabbā. ‘‘Tisahassāni sūdāna’’nti ca paṭhanti. Āmuttamaṇikuṇḍalāti nānāmaṇivicittakuṇḍaladharā. Nidassanamattañcetaṃ, āmuttakaṭakakaṭisuttādiābharaṇāpi te ahesuṃ. Aṅkuraṃ upajīvantīti taṃ upanissāya jīvanti, tappaṭibaddhajīvikā hontīti attho. Dāne yaññassa vāvaṭāti mahāyāgasaññitassa yaññassa dāne yajane vāvaṭā ussukkaṃ āpannā. Kaṭṭhaṃ phālenti māṇavāti nānappakārānaṃ khajjabhojjādiāhāravisesānaṃ pacanāya alaṅkatapaṭiyattā taruṇamanussā kaṭṭhāni phālenti vidālenti.

三百零七至八、『三千供养者，即三千供养者的食饭准备者。他们其实是主要者，且被任命管理，其中一人为发言者，应明了此点。他们称为“供养三千者”。“阿木达玛尼坤荼罗”为佩戴各种宝石耳环者的名号，仅作为例子。他们还佩戴有阿木达坐卡、卡提苏他等装饰品。芽种若生长，意即依托生存，意思是以火所依存的生存。布施为牺牲祭典，称作伟大牺牲之布施，牺牲祭典中施予切齿愤怒时的坚毅。‘杀木造饭者’即年轻人用多样之食物如粮屑、煮熟食等加以装饰，以助年轻人穿梭、锯割木材。』

§309

309.Vidhāti vidhātabbāni bhojanayoggāni kaṭukabhaṇḍāni. Piṇḍentīti pisanavasena payojenti.

三百零九、『必须设定相应的食物配给及碗筷器皿。供饭即以食物洁净而奉献。』

§310

310.Dabbigāhāti kaṭacchugāhikā. Upaṭṭhitāti parivesanaṭṭhānaṃ upagantvā ṭhitā honti.

三百一十、『食厨意为烹饪、准备食物者。‘上置’指赴食处就位而站立。』

§311

311.Bahunti mahantaṃ pahūtikaṃ. Bahūnanti anekesaṃ. Pādāsīti pakārehi adāsi. Cīranti cirakālaṃ. Vīsativassasahassāyukesu hi manussesu so uppanno. Bahuṃ bahūnaṃ cirakālañca dento yathā adāsi, taṃ dassetuṃ ‘‘sakkaccañcā’’tiādi vuttaṃ. Tattha sakkaccanti sādaraṃ, anapaviddhaṃ anavaññātaṃ katvā. Sahatthāti sahatthena, na āṇāpanamattena. Cittīkatvāti gāravabahumānayogena cittena karitvā pūjetvā. Punappunanti bahuso na ekavāraṃ, katipayavāre vā akatvā anekavāraṃ pādāsīti yojanā.

有多种多样的意义。‘多种’为众多种类之义。‘足’指以多种方式施予。‘久远’谓时间长远。此人在二万年寿命的人身中出世。多次为多人长期施足，所给予之法称为‘适时之施’等语。此处‘适时’指恭敬、无违法、无轻慢而为之。‘适当’谓适当合理，不是过于吝啬。‘用心’是以尊敬与敬重之心，心念诚挚对待而礼敬之。‘反复’谓多次而非一次，或数次未行而多次施足，意指反复施予。

§312

312. Idāni tameva punappunaṃ karaṇaṃ vibhāvetuṃ ‘‘bahū māse cā’’ti gāthamāhaṃsu. Tattha bahū māseti cittamāsādike bahū aneke māse. Pakkheti kaṇhasukkabhede bahū pakkhe. Utusaṃvaccharāni cāti vasantagimhādike bahū utū ca saṃvaccharāni ca, sabbattha accantasaṃyoge upayogavacanaṃ. Dīghamantaranti dīghakālamantaraṃ. Ettha ca ‘‘ciraṃ pādāsī’’ti cirakālaṃ dānassa pavattitabhāvaṃ vatvā puna tassa nirantarameva pavattitabhāvaṃ dassetuṃ ‘‘bahū māse’’tiādi vuttanti daṭṭhabbaṃ.

现在应再细分‘多月施足’之行为，诗句中有此论述。‘多月’指数月至数年不等。‘时期’谓黑白季节之分。‘干季’指春夏之交季节，‘万象朋友’乃所有时期之总称。‘长间’意指较长时间间隔。此处‘久远施足’是指施予行为持续长期不止，且连续不断，从‘多月施足’等语可见此点。

§313

313.Evanti vuttappakārena. Datvā yajitvā cāti atthato ekameva, kesañci dakkhiṇeyyānaṃ ekaccassa deyyadhammassa pariccajanavasena datvā, puna ‘‘bahuṃ bahūnaṃ pādāsī’’ti vuttanayena atthikānaṃ sabbesaṃ yathākāmaṃ dento mahāyāgavasena yajitvā. So hitvā mānusaṃ dehaṃ, tāvatiṃsūpago ahūti so aṅkuro āyupariyosāne manussatthabhāvaṃ pahāya paṭisandhiggahaṇavasena tāvatiṃsadevanikāyūpago ahosi.

如此所言，施予与供养实为统一之义。乃对某比库等所应供养者单一供养后，复以多种供养予多个众生之义。由此长久施足与广大布施的行为，得以圆满完成。此人在斩断人身后，超越天界，成为忉利天众，众生期末放弃人身，转而往生忉利天界。

Evaṃ tasmiṃ tāvatiṃsesu nibbattitvā dibbasampattiṃ anubhavante amhākaṃ bhagavato kāle indako nāma māṇavo āyasmato anuruddhattherassa piṇḍāya carantassa pasannamānaso kaṭacchubhikkhaṃ dāpesi. So aparena samayena kālaṃ katvā khettagatassa puññassa ānubhāvena tāvatiṃsesu mahiddhiko mahānubhāvo devaputto hutvā nibbatto dibbehi rūpādīhi dasahi ṭhānehi aṅkuraṃ devaputtaṃ abhibhavitvā virocati. Tena vuttaṃ –

于是此人于忉利天中出现，享受天资财富。我们尊者阿努儒达比库在化缘时，心境欢喜，施以刀杖供养。当时持之以恒之力，由于田地功德的感应，忉利天上成为有大神通大神力之天子，名为刀杖天子，统摄十处天色等天界。此天子得以光明照耀一切。由此有言说曰——

§314

314.

‘‘Kaṭacchubhikkhaṃ datvāna, anuruddhassa indako;

‘施以刀杖，尊者阿努儒达之刀杖，’

So hitvā mānusaṃ dehaṃ, tāvatiṃsūpago ahu.

舍弃人身之后，即得升至忉利天。

§315

315.

‘‘Dasahi ṭhānehi aṅkuraṃ, indako atirocati;

「种子在十种境界中生发，阳光极盛照耀；

Rūpe sadde rase gandhe, phoṭṭhabbe ca manorame.

在色、声、味、香、触五受中显现悦人。

§316

316.

‘‘Āyunā yasasā ceva, vaṇṇena ca sukhena ca;

以寿命、名声、光彩和快乐俱足；

Ādhipaccena aṅkuraṃ, indako atirocatī’’ti.

因为掌管权柄的主使芽苗生长，太阳光线照耀甚烈。

§314-5

314-5. Tattha rūpeti rūpahetu, attano rūpasampattinimittanti attho. Saddetiādīsupi eseva nayo. Āyunāti jīvitena. Nanu ca devānaṃ jīvitaṃ paricchinnappamāṇaṃ vuttaṃ. Saccaṃ vuttaṃ, taṃ pana yebhuyyavasena. Tathā hi ekaccānaṃ devānaṃ yogavipattiādinā antarāmaraṇaṃ hotiyeva. Indako pana tisso vassakoṭiyo saṭṭhi ca vassasahassāni paripūretiyeva. Tena vuttaṃ ‘‘āyunā atirocatī’’ti. Yasasāti mahatiyā parivārasampattiyā . Vaṇṇenāti saṇṭhānasampattiyā. Vaṇṇadhātusampadā pana ‘‘rūpe’’ti iminā vuttāyeva. Ādhipaccenāti issariyena.

314-5. 此处谓色，是指色因，即有别于自身形色具足的因缘。所谓色，是指自身形色完备的缘起。与此类似，声等诸法亦同此理。所谓命，是指生命。天地诸天的生命被说成有限，确属真实。只是那生命有长短之别。确然，某些诸天因瑜伽修习等原因，中间会死去。但太阳光却能往返运转，历经三千万六十万年，如此延续不断。因此经言“命超长远”。所谓荣，是指大规模族群完整兴盛。所谓色，是指组成色法的根本元素完善。如此，因权柄而兴旺。

Evaṃ aṅkure ca indake ca tāvatiṃsesu nibbattitvā dibbasampattiṃ anubhavantesu amhākaṃ bhagavā abhisambodhito sattame saṃvacchare āsāḷhipuṇṇamāyaṃ sāvatthinagaradvāre kaṇḍambarukkhamūle yamakapāṭihāriyaṃ katvā anukkamena tipadavikkamena tāvatiṃsabhavanaṃ gantvā pāricchattakamūle paṇḍukambalasilāyaṃ yugandharapabbate bālasūriyo viya virocamāno dasahi lokadhātūhi sannipatitāya devabrahmaparisāya jutiṃ attano sarīrappabhāya abhibhavanto abhidhammaṃ desetuṃ nisinno avidūre nisinnaṃ indakaṃ, dvādasayojanantare nisinnaṃ aṅkurañca disvā dakkhiṇeyyasampattivibhāvanatthaṃ –

于是，芽苗与太阳在三十三天界同处之后，我世尊于第七次觉悟时，于娑罗树根下、娑婆城门外，区别奇特迹象后，便迅速步行前往天宫。护卫道途，来到偏远的遮障处。于青石台地上，像烈日辉映，光照十方天地，与天神梵天众会聚时，显示自己的神体光明，坐下讲述深奥法义。稍远处有太阳，约十二由旬外；芽苗亦可见，旨在显示南方诸天的功德荣盛——

‘‘Mahādānaṃ tayā dinnaṃ, aṅkura dīghamantaraṃ;

“你曾大方布施，芽苗寿长绵延；

Atidūre nisinnosi, āgaccha mama santike’’ti. –

你坐于极远之地，来我身边吧。”

Gāthamāha. Taṃ sutvā aṅkuro ‘‘bhagavā mayā cirakālaṃ bahuṃ deyyadhammaṃ pariccajitvā pavattitampi mahādānaṃ dakkhiṇeyyasampattivirahena akhette vuttabījaṃ viya na uḷāraphalaṃ ahosi, indakassa pana kaṭacchubhikkhādānampi dakkhiṇeyyasampattiyā sukhette vuttabījaṃ viya ativiya uḷāraphalaṃ jāta’’nti āha. Tamatthaṃ dassente saṅgītikārā –

芽苗闻言，自言：“世尊，汝长久布施多方，虽远离南方善地，似乎所撒种子不成丰硕果实；但太阳即便微弱布施，因得南方功德滋养，就像播种得丰盛果实。”为表此义，音乐家们以此为讴歌内容——

§317

317.

三百一十七。

‘‘Tāvatiṃse yadā buddho, silāyaṃ paṇḍukambale;

『当萨婆提天众时，世尊披着青铜色袈裟，

Pāricchattayamūlamhi, vihāsi purisuttamo.

安住于用树叶遮盖的根株之下，住于最胜人间。』

§318

318.

三百一十八。

‘‘Dasasu lokadhātūsu, sannipatitvāna devatā;

『诸天聚集于十方世界，

Payirupāsanti sambuddhaṃ, vasantaṃ nagamuddhani.

共供养正觉者，降临于那城镇。』

§319

319.

‘‘Na koci devo vaṇṇena, sambuddhaṃ atirocati;

『没有任何天人能以其光明胜过正觉者，』

Sabbe deve atikkamma, sambuddhova virocati.

『诸天虽众，但正觉者的光辉超越他们。』

§320

320.

‘‘Yojanāni dasa dve ca, aṅkuroyaṃ tadā ahu;

『当时有十余两由旬长的光芒，从须陀洹阶段起便显现出来，』

Avidūreva buddhassa, indako atirocati.

『离佛并不远，有如三昧灯超越一切。』

§321

321.

三百二十一。

‘‘Oloketvāna sambuddho, aṅkurañcāpi indakaṃ;

〔译文〕觉者观察之后，即便幼芽，亦视为种子；

Dakkhiṇeyyaṃ sambhāvento, idaṃ vacanamabravi.

以南方方向施种时，作如是语说。

§322

322.

三百二十二。

‘‘Mahādānaṃ tayā dinnaṃ, aṅkuraṃ dīghamantaraṃ;

《此为》由汝施予之大施，此幼芽为长久之种；

Atidūre nisinnosi, āgaccha mama santike.

尔远处而坐，宜来我近前。

§323

323.

三百二十三。

‘‘Codito bhāvitattena, aṅkuro idamabravi;

“由受鼓动而生起者，此芽如是说：

Kiṃ mayhaṃ tena dānena, dakkhiṇeyyena suññataṃ.

‘我以此施予，将得何果？供养中有无所施空缺耶？’

§324

324.

三百二十四。

‘‘Ayaṃ so indako yakkho, dajjā dānaṃ parittakaṃ;

“此即为火热亚卡，施赠离苦的供养，

Atirocati amhehi, cando tāragaṇe yathā.

犹如月亮在诸星群中，普照而不偏。

§325

325.

三百二十五。

‘‘Ujjaṅgale yathā khette, bījaṃ bahumpi ropitaṃ;

就如同在未耕地中，虽多次种下种子，

Na vipulaṃ phalaṃ hoti, napi toseti kassakaṃ.

却无法结出丰盛的果实，也不能使农夫满意。

§326

326.

三百二十六。

‘‘Tatheva dānaṃ bahukaṃ, dussīlesu patiṭṭhitaṃ;

同样布施多而施于恶人，

Na vipulaṃ phalaṃ hoti, napi toseti dāyakaṃ.

也无广大的果报，亦不能使施主欢喜。

§327

327.

三百二十七。

‘‘Yathāpi bhaddake khette, bījaṃ appampi ropitaṃ;

正如善人之田，哪怕只播种极少的种子，

Sammā dhāraṃ pavecchante, phalaṃ tosesi kassakaṃ.

但若悉心用力地耕作，农夫便能享受丰硕果实。

§328

328.

三百二十八。

‘‘Tatheva sīlavantesu, guṇavantesu tādisu;

同样在有品德的人、出众之德者身上，

Appakampi kataṃ kāraṃ, puññaṃ hoti mahapphala’’nti. – gāthāyo avocuṃ;

即便行善极其有限，也能结得大功德的果实。」——诗句如是说道；

§317

317. Tattha tāvatiṃseti tāvatiṃsabhavane. Silāyaṃ paṇḍukambaleti paṇḍukambalanāmake silāsane purisuttamo buddho yadā vihāsīti yojanā.

317. 此处所谓三十三天，即三十三天宫指。石头被称为铜毡石，这是名为铜毡石的石座。世尊作为人中最尊者，当在此处安住时，测量长约二十由旬。

§318

318.Dasasu lokadhātūsu, sannipatitvāna devatāti jātikhettasaññitesu dasasu cakkavāḷasahassesu kāmāvacaradevatā brahmadevatā ca buddhassa bhagavato payirupāsanāya dhammassavanatthañca ekato sannipatitvā. Tenāha ‘‘payirupāsanti sambuddhaṃ, vasantaṃ nagamuddhanī’’ti, sinerumuddhanīti attho.

318. 在十个世界领域中，天神聚集于出生地相应的十万个世界圈之中，作为欲界天神与梵天神，为世尊佛陀的供养及听法而同一处集会。因此称之为『供养正觉者，驻于城中』，意谓在城中供养正觉者，驱除罪障的意旨。

§320

320.Yojanānidasa dve ca, aṅkuroyaṃ tadā ahūti ayaṃ yathāvuttacarito aṅkuro tadā satthu sammukhakāle dasa dve yojanāni antaraṃ katvā ahu. Satthu nisinnaṭṭhānato dvādasayojanantare ṭhāne nisinno ahosīti attho.

320. 所说二十由旬，引申为当时发生的事实之种子，那是依正法之行的种子。那时师尊面前断开十至二十由旬距离。这意味着师尊坐处，距所在之地有十二由旬之距离。

§323

323.Coditobhāvitattenāti pāramiparibhāvitāya ariyamaggabhāvanāya bhāvitattena sammāsambuddhena codito. Kiṃ mayhaṃ tenātiādikā satthu paṭivacanavasena aṅkurena vuttagāthā. Dakkhiṇeyyena suññatanti yaṃ dakkhiṇeyyena suññataṃ rittakaṃ virahitaṃ tadā mama dānaṃ, tasmā ‘‘kiṃ mayhaṃ tenā’’ti attano dānapuññaṃ hīḷento vadati.

323. 「由激励而生」者，指被尊圣道完全具足乃至的正觉者激励而发起志向。『我为何被他如此对待？』等诸句，是师尊答复的法句。所谓南方的空旷者，是指南方空寂荒凉之处，彼时我所施舍的因缘空缺寂寞，故此自言『我何曾被如此对待』，讥责自己施舍福德的减少。

§324

324.Yakkhoti devaputto. Dajjāti datvā. Atirocati amhehīti attanā mādisehi ativiya virocati. Hīti vā nipātamattaṃ, amhe atikkamitvā abhibhavitvā virocatīti attho. Yathā kinti āha ‘‘cando tāragaṇe yathā’’ti.

324. 夜叉是天子的子孙，意为天神之后裔。『赐予』表示施舍。『过于光明耀目』是自我驱使比喻意，譬如月光照耀群星时，意谓自身光辉远超过他者。此处的末尾助词，单纯接续用法，说明超越而闪耀的含义。正如经文所说『如同月光照耀星辰』。

§325-6

325-6.Ujjaṅgaleti ativiya thaddhabhūmibhāge. ‘‘Ūsare’’ti keci vadanti. Ropitanti vuttaṃ, vapitvā vā uddharitvā vā puna ropitaṃ. Napi tosetīti na nandayati, appaphalatāya vā tuṭṭhiṃ na janeti. Tathevāti yathā ujjaṅgale khette bahumpi bījaṃ ropitaṃ vipulaphalaṃ uḷāraphalaṃ na hoti, tato eva kassakaṃ na toseti, tathā dussīlesu sīlavirahitesu bahukampi dānaṃ patiṭṭhāpitaṃ vipulaphalaṃ mahapphalaṃ na hoti, tato eva dāyakaṃ na tosetīti attho.

325-6. 『过于丛林』，意指过分茂盛的地带。有些称其为『荒地』。种植是指播种、培养，还包括浇灌或重新种植。『不喜悦』指不感到欢乐，或因果报不足而无满足感。正如荒地里播种许多种子却未能结出丰硕果实，所以农夫不喜悦；同样，品行不良者或无戒者因施舍多却无大果福德，故施主不欢喜，含此义。

§327-8

327-8.Yathāpi bhaddaketi gāthādvayassa vattavipariyāyena atthayojanā veditabbā. Tattha sammā dhāraṃ pavecchanteti vuṭṭhidhāraṃ sammadeva pavattente, anvaḍḍhamāsaṃ anudasāhaṃ anupañcāhaṃ deve vassanteti attho. Guṇavantesūti jhānādiguṇayuttesu. Tādisūti iṭṭhādīsu tādilakkhaṇappattesu. Kāranti liṅgavipallāsena vuttaṃ, upakāroti attho. Kīdiso upakāroti āha ‘‘puñña’’nti.

327-8.如同善戒颂二首中言意相反之处，理应辨明其义。于此，酌理深明者谓之『正确地开始行持』，故云『顺正地开始行持』；又言『增长增长，我劝导、我教导诸天』，其义谓已增加修行功德，谓诸天行法如是。『具德者』者，指具禅那及其相连诸功德者。『如是者』指于喜欢等特征中成就者。由于语尾曲折转换，意谓『利益』；又云何为利益？即谓功德。

§329

329.

‘‘Viceyya dānaṃ dātabbaṃ, yattha dinnaṃ mahapphalaṃ;

『应当施舍已断除的利益所在之物；』

Viceyya dānaṃ datvāna, saggaṃ gacchanti dāyakā.

『施舍之后，施主得往天界。』

§330

330.

‘‘Viceyya dānaṃ sugatappasaṭṭhaṃ, ye dakkhiṇeyyā idha jīvaloke;

『施舍之后，往善逝所护持之净土，诸施主于此生界中安住。』

Etesu dinnāni mahapphalāni, bījāni vuttāni yathā sukhette’’ti. –

这些被给予的，是大果实，是如同良田中所撒下的种子。

Ayaṃ saṅgītikārehi ṭhapitā gāthā.

这是在这段音节词中确立的歌谣。

§329

329. Tattha viceyyāti vicinitvā, puññakkhettaṃ paññāya upaparikkhitvā. Sesaṃ sabbattha uttānamevāti.

329。其中，『审察而』者，即抉择之，以慧观察福田也。其余各处皆明显易懂。

Tayidaṃ aṅkurapetavatthu satthārā tāvatiṃsabhavane dasasahassacakkavāḷadevatānaṃ purato dakkhiṇeyyasampattivibhāvanatthaṃ ‘‘mahādānaṃ tayā dinna’’ntiādinā attanā samuṭṭhāpitaṃ, tattha tayo māse abhidhammaṃ desetvā mahāpavāraṇāya devagaṇaparivuto devadevo devalokato saṅkassanagaraṃ otaritvā anukkamena sāvatthiṃ patvā jetavane viharanto catuparisamajjhe dakkhiṇeyyasampattivibhāvanatthameva ‘‘yassa atthāya gacchāmā’’tiādinā vitthārato desetvā catusaccakathāya desanāya kūṭaṃ gaṇhi. Desanāvasāne tesaṃ anekakoṭipāṇasahassānaṃ dhammābhisamayo ahosīti.

这仿佛是像种子萌芽之处，佛陀在三十三天宫舍中以“这是由你布施的大恩”诸语句亲自宣说。彼时历三个月，佛陀讲解阿毗达摩，及至大放逸日，天众围绕，天王从天界下降来到舍卫城，于拘尸那林静处安住，与四众共坐，详细讲述南方功德的分别，开示四圣谛教理，于讲法之末，三类众生百千万计皆生法喜。

Aṅkurapetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 《安俱罗饿鬼事注释》终了。

10. Uttaramātupetivatthuvaṇṇanā十、《伍答罗之母女饿鬼事注释》

Divāvihāragataṃ bhikkhunti idaṃ uttaramātupetivatthu. Tatrāyaṃ atthavibhāvanā – satthari parinibbute paṭhamamahāsaṅgītiyā pavattitāya āyasmā mahākaccāyano dvādasahi bhikkhūhi saddhiṃ kosambiyā avidūre aññatarasmiṃ araññāyatane vihāsi. Tena ca samayena rañño udenassa aññataro amacco kālamakāsi, tena ca pubbe nagare kammantā adhiṭṭhitā ahesuṃ. Atha rājā tassa puttaṃ uttaraṃ nāma māṇavaṃ pakkosāpetvā ‘‘tvañca pitarā adhiṭṭhite kammante samanusāsā’’ti tena ṭhitaṭṭhāne ṭhapesi.

曾有比库白日游行，于此地得到殊胜法义。时大长老玛哈咖吒那与十二名比库同行，在离国不远的括桑比城某处林间住处。彼时乌陀那王有一贵人卡劳马迦尸，过去在城中作工。王派遣名为乌达罗之子到此地，吩咐其依照父亲管理作业。

So ca sādhūti sampaṭicchitvā ekadivasaṃ nagarapaṭisaṅkharaṇiyānaṃ dārūnaṃ atthāya vaḍḍhakiyo gahetvā araññaṃ gato. Tattha āyasmato mahākaccāyanattherassa vasanaṭṭhānaṃ upagantvā theraṃ tattha paṃsukūlacīvaradharaṃ vivittaṃ nisinnaṃ disvā iriyāpatheyeva pasīditvā katapaṭisanthāro vanditvā ekamantaṃ nisīdi. Thero tassa dhammaṃ kathesi. So dhammaṃ sutvā ratanattaye sañjātappasādo saraṇesu patiṭṭhāya theraṃ nimantesi – ‘‘adhivāsetha me, bhante, svātanāya bhattaṃ saddhiṃ bhikkhūhi anukampaṃ upādāyā’’ti. Adhivāsesi thero tuṇhībhāvena. So tato nikkhamitvā nagaraṃ gantvā aññesaṃ upāsakānaṃ ācikkhi – ‘‘thero mayā svātanāya nimantito, tumhehipi mama dānaggaṃ āgantabba’’nti.

此人欣然同意，当日携取建城之木材及工匠出外，入袅林。往访大长老玛哈咖吒那的住处，见其独坐持净尘衣安静安住，恭敬顶礼后于一侧坐下。长老讲法，听闻法者生起贤善欢喜，安立于净所，迎请长老：“请住我家中，与比库同食，同蒙怜悯。”长老默默应允，离开回城告知其他居士：“长老应我邀请，诸位亦当前来接待。”

So dutiyadivase kālasseva paṇītaṃ khādanīyaṃ bhojanīyaṃ paṭiyādāpetvā kālaṃ ārocāpetvā saddhiṃ bhikkhūhi āgacchantassa therassa paccuggamanaṃ katvā vanditvā purakkhatvā gehaṃ pavesesi. Atha mahārahakappiyapaccattharaṇaatthatesu āsanesu there ca bhikkhūsu ca nisinnesu gandhapupphadhūpehi pūjaṃ katvā paṇītena annapānena te santappetvā sañjātappasādo katañjalī anumodanaṃ suṇitvā katabhattānumodane there gacchante pattaṃ gahetvā anugacchanto nagarato nikkhamitvā paṭinivattanto ‘‘bhante, tumhehi niccaṃ mama gehaṃ pavisitabba’’nti yācitvā therassa adhivāsanaṃ ñatvā nivatti. Evaṃ so theraṃ upaṭṭhahanto tassa ovāde patiṭṭhāya sotāpattiphalaṃ pāpuṇi, vihārañca kāresi, sabbe ca attano ñātake sāsane abhippasanne akāsi.

第二日清晨，时间刚好，比库盛装供养了可食用的主食和副食，按照时刻敲响了时钟，偕同比库们一同前来。长老已完成送行礼，受人顶礼致敬，然后先行离开，回到住所。之后，在大咖毕那背后的座位上，比库与长老们坐下，用香花与香薰敬礼，供养美味的饭食和饮水，安抚他们。待获得心满意足后，长老恭敬合掌接受善音祝贺。比库们离去时，携带帕塔（布帛）跟随，进出城市，回返时请求道：“尊者，你们应常入我家中。”知道长老的住所后，便归去。如此侍奉长老，依教奉行其勉励，获得初果（须陀洹果），建造了居所，对众亲属皆于佛法生起欢喜恭敬。

Mātā panassa maccheramalapariyuṭṭhitacittā hutvā evaṃ paribhāsi – ‘‘yaṃ tvaṃ mama anicchantiyā eva samaṇānaṃ annapānaṃ desi, taṃ te paraloke lohitaṃ sampajjatū’’ti. Ekaṃ pana morapiñchakalāpaṃ vihāramahadivase diyyamānaṃ anujāni. Sā kālaṃ katvā petayoniyaṃ uppajji, morapiñchakalāpadānānumodanena panassā kesā nīlā siniddhā vellitaggā sukhumā dīghā ca ahesuṃ. Sā yadā gaṅgānadiṃ ‘‘pānīyaṃ pivissāmī’’ti otarati, tadā nadī lohitapūrā hoti. Sā pañcapaṇṇāsa vassāni khuppipāsābhibhūtā vicaritvā ekadivasaṃ kaṅkhārevatattheraṃ gaṅgāya tīre divāvihāraṃ nisinnaṃ disvā attānaṃ attano kesehi paṭicchādetvā upasaṅkamitvā pānīyaṃ yāci. Taṃ sandhāya vuttaṃ –

长老的母亲心中怀有烦恼，因魔王诸恶之故而愁苦，口中说道：“你为我讲授比库们无常的饮食法，当此你于来世流血多遭烦恼。”于一日，有一堆孔雀尾羽落在僧院中。那时一切时刻已过，便生病于阴间。因供养孔雀尾羽，头发皆染成青紫色，柔软而又长。一天，她抵达恒河欲饮水时，河水呈血色。她饥饿受苦五十五年后，游历河畔，见到一位长老独坐于河岸，昼夜安住。她用头发遮掩自己后，靠近乞求饮水。围绕此事，诵说经文称：

§331

331.

‘‘Divāvihāragataṃ bhikkhuṃ, gaṅgātīre nisinnakaṃ;

“昼夜安居的比库，坐于恒河岸边；

Taṃ petī upasaṅkamma, dubbaṇṇā bhīrudassanā.

亡灵走近，面容难看，恐惧吓人。”

§332

332.

‘‘Kesā cassā atidīghā, yāvabhūmāvalambare;

头发因过于长而遮蔽，直垂至肩胛骨的边缘；

Kesehi sā paṭicchannā, samaṇaṃ etadabravī’’ti. –

被头发遮盖的，比库对他说：『此乃沙门也』。

Imā dve gāthā saṅgītikārakehi idha ādito ṭhapitā.

这两句诗由唱颂者开始依次立定于此。

Tattha bhīrudassanāti bhayānakadassanā. ‘‘Ruddadassanā’’ti vā pāṭho, bībhacchabhāriyadassanāti attho. Yāvabhūmāvalambareti yāva bhūmi, tāva olambanti. Pubbe ‘‘bhikkhu’’nti ca pacchā ‘‘samaṇa’’nti ca kaṅkhārevatattherameva sandhāya vuttaṃ.

其中“畏怖观见”意指可怖的现象。“阻断观见”是另一种说法，意为令人生厌的母亲之象。所谓‘垂至肩胛骨的边缘’，即头发绵延至肩胛骨。先前用‘比库’一词，后又以‘沙门’为称，乃是指涉那尊老比库。

Sā pana petī theraṃ upasaṅkamitvā pānīyaṃ yācantī –

那名女饿鬼前来向比库乞取饮水——

§333

333.

‘‘Pañcapaṇṇāsa vassāni, yato kālakatā ahaṃ;

『五十年之久，时光已逝，我已不知』；

Nābhijānāmi bhuttaṃ vā, pītaṃ vā pana pāniyaṃ;

『不知何时食过，亦不知何时饮水』；

Dehi tvaṃ pāniyaṃ bhante, tasitā pāniyāya me’’ti. – imaṃ gāthamāha;

『施主，请给我饮水，给我润渴的水。』——如是说此偈；

§333

333. Tattha nābhijānāmi bhuttaṃ vāti evaṃ dīghamantare kāle bhojanaṃ bhuttaṃ vā pānīyaṃ pītaṃ vā nābhijānāmi, na bhuttaṃ na pītanti attho. Tasitāti pipāsitā. Pāniyāyāti pānīyatthāya āhiṇḍantiyā me pānīyaṃ dehi, bhanteti yojanā.

此中『不知何时食过』者，谓在极长时间之后，不知曾食物或饮水者。『食物』与『饮水』无所指，即无食无饮义。『润渴』者，意为口渴。『给我饮水』者，是请求施主递饮水于我也，言辞目的说如此。

Ito paraṃ –

从此以后——

§334

334.

‘‘Ayaṃ sītodikā gaṅgā, himavantato sandati;

『此乃寒流水恒河，自喜马拉雅山而流出；』

Piva etto gahetvāna, kiṃ maṃ yācasi pāniyaṃ.

『请饮取此水，汝何为向我求饮？』

§335

335.

‘‘Sacāhaṃ bhante gaṅgāya, sayaṃ gaṇhāmi pāniyaṃ;

『我确实，大德，此河水自饮；』

Lohitaṃ me parivattati, tasmā yācāmi pāniyaṃ.

『我血流绕身，故向汝乞水。』

§336

336.

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

『由身业、口业、意业作恶，』

Kissakammavipākena, gaṅgā te hoti lohitaṃ.

『因何种业报之故，恒河血流如注。』

§337

337.

‘‘Putto me uttaro nāma, saddho āsi upāsako;

『我有一子，名为乌达罗，』

So ca mayhaṃ akāmāya, samaṇānaṃ pavecchati.

『他虔诚于我，作近事男。』

§338

338.

『此人因不乐我，常诣沙门问道。』

‘‘Cīvaraṃ piṇḍapātañca, paccayaṃ sayanāsanaṃ;

「衣钵与乞食，寝具乃为条件；

Tamahaṃ paribhāsāmi, maccherena upaddutā.

此中我为标明，此皆被魔所妖乱。」

§339

339.

‘‘Yaṃ tvaṃ mayhaṃ akāmāya, samaṇānaṃ pavecchasi;

「汝欲觅我之无意者，沙门众中，衣钵与乞食，寝具乃为条件。」

Cīvaraṃ piṇḍapātañca, paccayaṃ sayanāsanaṃ.

衣钵与乞食，寝具乃为条件。

§340

340.

‘‘Etaṃ te paralokasmiṃ, lohitaṃ hotu uttara;

『愿在彼彼世间，河水皆为血红；』

Tassakammavipākena, gaṅgā me hoti lohita’’nti. –

『因其恶业之果，愿恒河水变作血红。』

Imā therassa ca petiyā ca vacanapaṭivacanagāthā.

这是长老及其饿鬼之问答歌。

§334

334. Tattha himavantatoti mahato himassa atthitāya ‘‘himavā’’ti laddhanāmato pabbatarājato. Sandatīti pavattati. Ettoti ito mahāgaṅgāto. Kinti kasmā maṃ yācasi pānīyaṃ, gaṅgānadiṃ otaritvā yathāruci pivāti dasseti.

334. 此中“希马旺塔”即大雪山，名由极大积雪得名，为诸山王。所谓流动，指河川流注。此语意谓：为何你向我乞饮？明示饮水如愿，取河水自由饮用。

§335

335.Lohitaṃme parivattatīti udakaṃ sandamānaṃ mayhaṃ pāpakammaphalena lohitaṃ hutvā parivattati pariṇamati, tāya gahitamattaṃ udakaṃ lohitaṃ jāyati.

335. 水变为红色者，因我的恶业果报，水质变色，变为红色。这是水受染污示现。

§337-40

337-40.Mayhaṃ akāmāyāti mama anicchantiyā. Pavecchatīti deti. Paccayanti gilānapaccayaṃ. Etanti yaṃ etaṃ cīvarādikaṃ paccayajātaṃ samaṇānaṃ pavecchasi desi, etaṃ te paralokasmiṃ lohitaṃ hotu uttarāti abhisapanavasena kataṃ pāpakammaṃ, tassa vipākenāti yojanā.

337-40. “我不乐意”，说我不欢迎。其意谓灾祸将至。所缘者为折服沙门衣物等缘起，经此所说，愿你在彼世间河水变红。此为所作恶业的染污因果，指其业果所在之地域广阔。

Athāyasmā revato taṃ petiṃ uddissa bhikkhusaṅghassa pānīyaṃ adāsi, piṇḍāya caritvā bhattaṃ gahetvā bhikkhūnamadāsi, saṅkārakūṭādito paṃsukūlaṃ gahetvā dhovitvā bhisiñca cimilikañca katvā bhikkhūnaṃ adāsi, tena cassā petiyā dibbasampattiyo ahesuṃ. Sā therassa santikaṃ gantvā attanā laddhadibbasampattiṃ therassa dassesi. Thero taṃ pavattiṃ attano santikaṃ upagatānaṃ catunnaṃ parisānaṃ pakāsetvā dhammakathaṃ kathesi. Tena mahājano sañjātasaṃvego vigatamalamacchero hutvā dānasīlādikusaladhammābhirato ahosīti. Idaṃ pana petavatthu dutiyasaṅgītiyaṃ saṅgahaṃ āruḷhanti daṭṭhabbaṃ.

之后具寿雷瓦达为了和尚众供养饿鬼，给予饮水，行乞后又拿取食物施与比库们，又取造聚那等尘堆衣，洗涤净洁，剪裁修理，奉献比库。借此令彼饿鬼获得天上之具足福报。具寿雷瓦达于是亲近那位长老，将自己得到的天上福报示现于彼长老。长老即前往，召集四众弟子，向他们宣讲佛法。正因如此广大人民生起虔诚与感动，除灭尘垢，喜好布施持戒等善法。此则为第二部《饿鬼缘起集》，当加以观看。

Uttaramātupetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 《伍答罗之母女饿鬼事注释》终了。

11. Suttapetavatthuvaṇṇanā十一、《苏达饿鬼事注释》

Ahaṃ pure pabbajitassa bhikkhunoti idaṃ suttapetavatthu. Tassa kā uppatti? Sāvatthiyā kira avidūre aññatarasmiṃ gāmake amhākaṃ satthari anuppanneyeva sattannaṃ vassasatānaṃ upari aññataro dārako ekaṃ paccekabuddhaṃ upaṭṭhahi. Tassa mātā tasmiṃ vayappatte tassatthāya samānakulato aññataraṃ kuladhītaraṃ ānesi. Vivāhadivaseyeva ca so kumāro sahāyehi saddhiṃ nhāyituṃ gato ahinā daṭṭho kālamakāsi, ‘‘yakkhagāhenā’’tipi vadanti. So paccekabuddhassa upaṭṭhānena bahuṃ kusalakammaṃ katvā ṭhitopi tassā dārikāya paṭibaddhacittatāya vimānapeto hutvā nibbatti, mahiddhiko pana ahosi mahānubhāvo.

我昔日出家为比库之时，此即经中关于饿鬼由来的故事。其起源如何？约在沙瓦提不远某一村落中，我师父应时现于，即为一名少年供养一位独觉佛，时间超过七千年之久。其母亲于彼时已去世，相同家族中乃带来另一女子为此佛服务。婚礼日，少年与其侍者同至河中沐浴，见一名婆罗门说此为“夜叉牢笼”。这名独觉佛因教化多人善行，虽现形亦成为天人，具大威力与大威德。

Atha so taṃ dārikaṃ attano vimānaṃ netukāmo ‘‘kena nu kho upāyena esā diṭṭhadhammavedanīyakammaṃ katvā mayā saddhiṃ idha abhirameyyā’’ti tassā dibbabhogasampattiyā anubhavanahetuṃ vīmaṃsanto paccekabuddhaṃ cīvarakammaṃ karontaṃ disvā manussarūpena gantvā vanditvā ‘‘kiṃ, bhante, suttakena attho atthī’’ti āha. ‘‘Cīvarakammaṃ karomi, upāsakā’’ti. ‘‘Tena hi, bhante, asukasmiṃ ṭhāne suttabhikkhaṃ carathā’’ti tassā dārikāya gehaṃ dassesi. Paccekabuddho tattha gantvā gharadvāre aṭṭhāsi. Atha sā paccekabuddhaṃ tattha ṭhitaṃ disvā pasannamānasā ‘‘suttakena me ayyo atthiko’’ti ñatvā ekaṃ suttaguḷaṃ adāsi. Atha so amanusso manussarūpena tassa dārikāya gharaṃ gantvā tassā mātaraṃ yācitvā tāya saddhiṃ katipāhaṃ vasitvā tassā mātuyā anuggahatthaṃ tasmiṃ gehe sabbabhājanāni hiraññasuvaṇṇassa pūretvā sabbattha upari nāmaṃ likhi ‘‘idaṃ devadattiyaṃ dhanaṃ na kenaci gahetabba’’nti, tañca dārikaṃ gahetvā attano vimānaṃ agamāsi. Tassā mātā pahūtaṃ dhanaṃ labhitvā attano ñātakānaṃ kapaṇaddhikādinañca datvā attanā ca paribhuñjitvā kālaṃ karontī ‘‘mama dhītā āgacchati ce, idaṃ dhanaṃ dassethā’’ti ñātakānaṃ kathetvā kālamakāsi.

后来此少年嫌弃自己的天界宫殿，心想：“用何妙法，能够令此见法苦痛之身与我共欢喜乎？”观察那独觉佛制袈裟时，即化人形前往顶礼，请问：“尊者，绸缎有何意义？”尊者答曰：“我为在家庄严其衣。”女子说：“于是，尊者请在彼处施食乞食。”后独觉佛前往，立于宅门处。女子看到独觉佛心生欢喜，知其衣袈有义，便递上一把绸缎。独觉佛乃化人形，入宅拜访女子之母，请求共作数日停留。宅中布满黄金、宝石，并处处书铭文曰：“此财非他人可取。”女子携财物，返回自己的宫殿。其母获大量财富，施予亲族，自己也享用，安然度日，并吩咐亲族：“我女归来时，请出示此财。”

Tato sattannaṃ vassasatānaṃ accayena amhākaṃ bhagavati loke uppajjitvā pavattitavaradhammacakke anukkamena sāvatthiyaṃ viharante tassā itthiyā tena amanussena saddhiṃ vasantiyā ukkaṇṭhā uppajji. Sā taṃ ‘‘sādhu, ayyaputta, maṃ sakaññeva gehaṃ paṭinehī’’ti vadantī –

约七千年后，那位独觉佛应缘世间而生，于沙瓦提住处与该女子同住，引发她的渴望和思虑。她对男子称：“善哉，尊者宝子，请准我留居家中。”

§341

341.

‘‘Ahaṃ pure pabbajitassa bhikkhuno,

“我昔日出家为比库，”

Suttaṃ adāsiṃ upasaṅkamma yācitā;

我前来恭敬奉献此经，怀着恳求的心意。

Tassa vipāko vipulaphalūpalabbhati,

其果报丰厚广大，得以圆满成就。

Bahukā ca me uppajjare vatthakoṭiyo.

我今生多次获得大量财富，如同树林中繁茂的累累果实。

§342

342.

三百四十二。

‘‘Pupphābhikiṇṇaṃ ramitaṃ vimānaṃ, anekacittaṃ naranārisevitaṃ;

彼处有花香遍洒的宫殿，怡悦优美，多有人间善众聚集；

Sāhaṃ bhuñjāmi ca pārupāmi ca, pahūtavittā na ca tāva khīyati.

我在此享用，并且离开，财富丰饶，尚未消耗殆尽。

§343

343.

‘‘Tasseva kammassa vipākamanvayā, sukhañca sātañca idhūpalabbhati;

‘‘这业的果报相续，诸安乐及安稳都在此得；

Sāhaṃ gantvā punadeva mānusaṃ, kāhāmi puññāni nayayyaputta ma’’nti. –

我愿往生再为人，乐行善业以成正果。’’

Imā gāthā abhāsi.

此偈已说。

§341

341. Tattha ‘‘pabbajitassa bhikkhuno’’ti idaṃ paccekabuddhaṃ saddhāya vuttaṃ. So hi kāmādimalānaṃ attano santānato anavasesato pabbājitattā pahīnattā paramatthato ‘‘pabbajito’’ti, bhinnakilesattā ‘‘bhikkhū’’ti ca vattabbataṃ arahati. Suttanti kappāsiyasuttaṃ. Upasaṅkammāti mayhaṃ gehaṃ upasaṅkamitvā. Yācitāti ‘‘uddissa ariyā tiṭṭhanti, esā ariyāna yācanā’’ti (jā. 1.7.59) evaṃ vuttāya kāyaviññattipayogasaṅkhātāya bhikkhācariyāya yācitā. Tassāti tassa suttadānassa. Vipāko vipulaphalūpalabbhatīti vipulaphalo uḷāraudayo mahāudayo vipāko etarahi upalabbhati paccanubhavīyati. Bahukāti anekā. Vatthakoṭiyoti vatthānaṃ koṭiyo, anekasatasahassapabhedāni vatthānīti attho.

三四一。此中“出家比库”一词，是依据独觉的信解而说。是故，彼比库从贪欲等污垢，断除自身连续，断尽烦恼而得真谛，称为“出家者”；因断除分别秽，自应称为“比库”。此语出自《卡帕西耶经》。所谓“到访”，即亲近我家。所谓“乞求”，言“有尊者立处，为诸圣者之乞求”。经中如是说，指以身心诸所展现之法，出家比库适用之乞求。其“其”，指彼经中所说施舍。所谓“果报”，谓得大果，尽大功德，果报如今得受且体证。所谓“许多”，即众多。所谓“千积”，谓千千万万的资具，意指众多财物。

§342

342.Anekacittanti nānāvidhacittakammaṃ, anekehi vā muttāmaṇiādīhi ratanehi vicittarūpaṃ. Naranārisevitanti paricārakabhūtehi narehi nārīhi ca upasevitaṃ. Sāhaṃ bhuñjāmīti sā ahaṃ taṃ vimānaṃ paribhuñjāmi. Pārupāmīti anekāsu vatthakoṭīsu icchiticchitaṃ nivāsemi ceva paridahāmi ca. Pahūtavittāti pahūtavittūpakaraṇā mahaddhanā mahābhogā. Na ca tāva khīyatīti tañca vittaṃ na khīyati, na parikkhayaṃ pariyādānaṃ gacchati.

三四二。所谓“众多心意”，谓多种多样的行为业，譬如宝石等各色不同；所谓“人众所侍”，谓被侍奉于众多男众及女众。所谓“我自行住”，谓我乐食此殿；所谓“不同方位”，谓于众多财物大利众聚处惬意安住且守护。所谓“财富广大”，谓财富众多兼备器物财宝富足充盈。且非短暂消尽，此财富不坏，不为耗损和毁坏所侵蔽。

§343

343.Tasseva kammassa vipākamanvayāti tasseva suttadānamayapuññakammassa anvayā paccayā hetubhāvena vipākabhūtaṃ sukhaṃ, iṭṭhamadhurasaṅkhātaṃ sātañca idha imasmiṃ vimāne upalabbhati. Gantvā punadeva mānusanti puna eva manussalokaṃ upagantvā. Kāhāmi puññānīti mayhaṃ sukhavisesanipphādakāni puññāni karissāmi, yesaṃ vā mayā ayaṃ sampatti laddhāti adhippāyo. Nayayyaputta manti, ayyaputta, maṃ manussalokaṃ naya, nehīti attho.

此行为的果报继承，即此法门称为听闻布施之功德业，借因缘条件而生起已成果报之安乐，如美味甘甜之酒，此处在此楼观中所能获得。往返人间，再次往返人世。吾将造作功德，即我将行诸乐特异之功德因，使我获此安乐，谓之所求之法。吾子奈耶也，吾子，不要带我至人间，非此意也。

Taṃ sutvā so amanusso tassā paṭibaddhacittatāya anukampāya gamanaṃ anicchanto –

闻此语者非常人，因其心有所系，生慈心而不愿离去，心愿随行。

§344

344.

‘‘Satta tuvaṃ vassasatā idhāgatā,

你来这里已达七百年，

Jiṇṇā ca vuḍḍhā ca tahiṃ bhavissasi;

将老而衰，老朽衰残，

Sabbeva te kālakatā ca ñātakā,

你的亲族也皆逝去，都是你的亲属。

Kiṃ tattha gantvāna ito karissasī’’ti. –

“在那里去了之后，你将做什么？”

Gāthamāha. Tattha sattāti vibhattilopena niddeso, nissakke vā etaṃ paccattavacanaṃ. Vassasatāti vassasatato, sattahi vassasatehi uddhaṃ tuvaṃ idhāgatā imaṃ vimānaṃ āgatā, idhāgatāya tuyhaṃ satta vassasatāni hontīti attho. Jiṇṇā cavuḍḍhā ca tahiṃ bhavissasīti idha dibbehi utuāhārehi upathambhitattabhāvā kammānubhāvena ettakaṃ kālaṃ daharākāreneva ṭhitā. Ito pana gatā kammassa ca parikkhīṇattā manussānañca utuāhāravasena jarājiṇṇā vayovuḍḍhā ca tahiṃ manussaloke bhavissasi. Kinti? Sabbeva te kālakatā ca ñātakāti dīghassa addhuno gatattā tava ñātayopi sabbe eva matā, tasmā ito devalokato tattha manussalokaṃ gantvā kiṃ karissasi, avasesampi āyuñca idheva khepehi, idha vasāhīti adhippāyo.

此处说“在那儿有七十个年头”，表示断尽的意义，或这句是针对前文的单独说法。“百年”是百个年头，“七年”是七个年头。你来到了这里这座天堂宫殿，住在那里度过了七十个年头。意思是说，你在那里经历了长久岁月的消耗。因天界众生的天年较长，因业力相续，度过了这样长时间，像孩童保持姿态一样稳固。在这里你已经放弃过去业力，且因人世寿命用尽，成为年老体衰。你将转生于人间，因寿命减少而成为老弱。为何如此？这皆是时间因果，因过去的缘故，你的亲属和故人也都已经去世，所以从天界来到人间，你该怎么办呢？正当下而言，寿命在此已无多，居于此地是当务之急。

Evaṃ tena vuttā sā tassa vacanaṃ asaddahantī punadeva –

正因如此，他便拒绝了那番话，再三说道——

§345

345.

‘‘Satteva vassāni idhāgatāya me, dibbañca sukhañca samappitāya;

“我在这里已度过七年，也获得了天界的幸福利益；

Sāhaṃ gantvā punadeva mānusaṃ, kāhāmi puññāni nayayyaputta ma’’nti. –

于是我将再次前往人间，继续修持善业以益我父母。”

Gāthamāha. Tattha satteva vassāni idhāgatāya meti, ayyaputta, mayhaṃ idhāgatāya satteva vassāni maññe vītivattāni. Satta vassasatāni dibbasukhasamappitāya bahumpi kālaṃ gataṃ asallakkhentī evamāha.

偈曰：在此过去七十年确实存在，尊者子，我认为过去的七十年已经逝去。七百年因天上的快乐所充满，长久的时间已过不复辨识，因而说此。

Evaṃ pana tāya vutto so vimānapeto nānappakāraṃ taṃ anusāsitvā ‘‘tvaṃ idāni sattāhato uttari tattha na jīvissasi, mātuyā te nikkhittaṃ mayā dinnaṃ dhanaṃ atthi, taṃ samaṇabrāhmaṇānaṃ datvā idheva uppattiṃ patthehī’’ti vatvā taṃ bāhāyaṃ gahetvā gāmamajjhe ṭhapetvā ‘‘idhāgate aññepi jane ‘yathābalaṃ puññāni karothā’ti ovadeyyāsī’’ti vatvā gato. Tena vuttaṃ –

当时，那位来自天宫者依照所指示之种种方式教导说：『你现在被判七日后往生彼处，不会再在人间存活。你母亲已被我安置，财物亦已交付。若将此财布施于沙门婆罗门者，应当在这里得到自己的再生。』说毕，他携带那财物来到村中，安置于村间，并说：『此人来也，应劝他照力所能及行功德。』言毕即离去。对此，有如此解释——

§346

346.

‘‘So taṃ gahetvāna pasayha bāhāyaṃ, paccānayitvāna theriṃ sudubbalaṃ;

举了吗？他携带之后放在臂膀，迎接那长老，她极为微弱；

Vajjesi ‘aññampi janaṃ idhāgataṃ, karotha puññāni sukhūpalabbhatī’’’ti.

劝诫说：『他人亦为天宫者，应行功德自得安乐。』

Tattha soti so vimānapeto. Tanti taṃ itthiṃ. Gahetvāna pasayha bāhāyanti pasayha netā viya bāhāyaṃ taṃ gahetvā. Paccānayitvānāti tassā jātasaṃvuḍḍhagāmaṃ punadeva ānayitvā. Therinti thāvariṃ, jiṇṇaṃ vuḍḍhanti attho. Sudubbalanti jarājiṇṇatāya eva suṭṭhu dubbalaṃ. Sā kira tato vimānato apagamanasamanantarameva jiṇṇā vuḍḍhā mahallikā addhagatā vayoanuppattā ahosi. Vajjesīti vadeyyāsi. Vattabbavacanākārañca dassetuṃ ‘‘aññampi jana’’ntiādi vuttaṃ. Tassattho – bhadde, tvampi puññaṃ kareyyāsi, aññampi janaṃ idha tava dassanatthāya āgataṃ ‘‘bhadramukhā, ādittaṃ sīsaṃ vā celaṃ vā ajjhupekkhitvāpi dānasīlādīni puññāni karothāti, kate ca puññe ekaṃseneva tassa phalabhūtaṃ sukhaṃ upalabbhati, na ettha saṃsayo kātabbo’’ti vadeyyāsi ovadeyyāsīti.

听闻此话之后，他确实是那天宫来者。这女人出生，携领著那臂膀，如同颜面之所携，拥抱于臂上。迎接后，送返她生长之村庄。是位长老，年老且枯槁之意。『极其微弱』乃因老衰逾甚，体力确已衰败。自这天宫离去之后随即老朽，年华渐增，成为大年长者。这时应称其为“衰弱”。欲显明此“他人”之语，约略说明当中言辞。于是应说：『善哉，你也行善！他人来此，实为现身，目的于显现你：‘善人，当心于持戒布施功德等；已行之功德必得安乐果报，毋庸怀疑’。』此是应当指导与劝诫之语。

Evañca vatvā tasmiṃ gate sā itthī attano ñātakānaṃ vasanaṭṭhānaṃ gantvā tesaṃ attānaṃ jānāpetvā tehi niyyāditadhanaṃ gahetvā samaṇabrāhmaṇānaṃ dānaṃ dentī attano santikaṃ āgatāgatānaṃ –

如此说罢，彼方去后，此女往自己亲戚家宅所，知道了他们的情况，拿了他们托付之财物，向沙门婆罗门们施与布施，并与自己亲近往来的众人交接。

§347

347.

三百四十七。

‘‘Diṭṭhā mayā akatena sādhunā, petā vihaññanti tatheva manussā;

『我所见之所作善业未曾失效，饿鬼如是受苦，人与鬼同样受苦；

Kammañca katvā sukhavedanīyaṃ, devā manussā ca sukhe ṭhitā pajā’’ti. –

业虽已作，能趣安乐，天人与人同处安乐中，众生安住。』

Gāthāya ovādamadāsi.

以此偈语给予劝诫。

Tattha akatenāti anibbattitena attanā anupacitena. Sādhunāti kusalakammena, itthambhūtalakkhaṇe karaṇavacanaṃ. Vihaññantīti vighātaṃ āpajjanti. Sukhavedanīyanti sukhavipākaṃ puññakammaṃ. Sukhe ṭhitāti sukhe patiṭṭhitā. ‘‘Sukhedhitā’’ti vā pāṭho, sukhena abhivuḍḍhā phītāti attho. Ayañhettha adhippāyo – yathā petā tatheva manussā akatena kusalena, katena ca akusalena vihaññamānā khuppipāsādinā vighātaṃ āpajjantā mahādukkhaṃ anubhavantā diṭṭhā mayā. Sukhavedanīyaṃ pana kammaṃ katvā tena katena kusalakammena, akatena ca akusalakammena devamanussapariyāpannā pajā sukhe ṭhitā diṭṭhā mayā, attapaccakkhametaṃ, tasmā pāpaṃ dūratova parivajjentā puññakiriyāya yuttapayuttā hothāti.

其中“未失效”者，谓没有消灭、尚未完成者。“善”指善业，“此女本性行使善”的意味。“使”是意志动词造成之意。“饿鬼受苦”是指遭受祸害、纷扰；“安乐所感”是指善业成熟受乐报；“处安乐”是安住于乐的境界。又“处于安乐”亦可作“因乐增长而充满”。这句偈语意在指出：如我所见，饿鬼无善业未曾作，受苦难饥渴痛苦，人与之相同；善业作已，恶业未作，天人及人皆安住其中，乃因乐业现其事相。故应远离恶业，亲近善业，方为适宜。

Evaṃ pana ovādaṃ dentī samaṇabrāhmaṇādīnaṃ sattāhaṃ mahādānaṃ pavattetvā sattame divase kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Bhikkhū taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesuṃ. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi, visesato ca paccekabuddhesu pavattitadānassa mahapphalataṃ mahānisaṃsatañca pakāsesi. Taṃ sutvā mahājano vigatamalamacchero dānādipuññābhirato ahosīti.

在此，游方比库与婆罗门等众生，于七天中行布施大财，于第七日于天界各处感得果报。比库们见世尊如此行布施，向世尊报告此事。世尊遂由此因缘，广说八支道成义，以集会中僧众为对象，详述此布施因果之大功德及其重大殊胜。诸大众闻之，心无杂染，悦于施与福德。

Suttapetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 《苏达饿鬼事注释》终了。

12. Kaṇṇamuṇḍapetivatthuvaṇṇanā十二、《坎纳蒙达女饿鬼事注释》

Soṇṇasopānaphalakāti idaṃ satthari sāvatthiyaṃ viharante kaṇṇamuṇḍapetiṃ ārabbha vuttaṃ. Atīte kira kassapabuddhakāle kimilanagare aññataro upāsako sotāpanno pañcahi upāsakasatehi saddhiṃ samānacchando hutvā ārāmaropanasetubandhanacaṅkamanakaraṇādīsu puññakammesu pasuto hutvā viharanto saṅghassa vihāraṃ kāretvā tehi saddhiṃ kālena kālaṃ vihāraṃ gacchati. Tesaṃ bhariyāyopi upāsikā hutvā aññamaññaṃ samaggā mālāgandhavilepanādihatthā kālena kālaṃ vihāraṃ gacchantiyo antarāmagge ārāmasabhādīsu vissamitvā gacchanti.

所谓“金阶果实”，指的是世尊住于舍卫城，开始剃除头发耳毛时所说的话。以往据说在咖萨巴佛时期，有一位居士于米兰城（米兰那城）修行，乃得声闻初果。他与五百名同法门的居士，同心欢喜，往来修持诸如植树、建桥、安置路标等功德事业，甚有善行，遂为僧团营造住处，常与比库们共处，一时一时地往来修持。其妻子亦为在家女性，彼此和睦，头戴莲花、香花，涂手以香膏，时常一同往住寺庙群中的住处。

Athekadivasaṃ katipayā dhuttā ekissā sabhāya sannisinnā tāsu tattha vissamitvā gatāsu tāsaṃ rūpasampattiṃ disvā paṭibaddhacittā hutvā tāsaṃ sīlācāraguṇasampannataṃ ñatvā kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘ko etāsu ekissāpi sīlabhedaṃ kātuṃ samattho’’ti. Tattha aññataro ‘‘ahaṃ samattho’’ti āha. Te tena ‘‘sahassena abbhutaṃ karomā’’ti abbhutaṃ akaṃsu. So anekehi upāyehi vāyamamāno tāsu sabhaṃ āgatāsu sumuñcitaṃ sattatantiṃ madhurassaraṃ vīṇaṃ vādento madhureneva sarena kāmapaṭisaṃyuttagītāni gāyanto gītasaddena tāsu aññataraṃ itthiṃ sīlabhedaṃ pāpento aticāriniṃ katvā te dhutte sahassaṃ parājesi. Te sahassaparājitā tassā sāmikassa ārocesuṃ. Sāmiko taṃ pucchi – ‘‘kiṃ tvaṃ evarūpā, yathā te purisā avocu’’nti. Sā ‘‘nāhaṃ īdisaṃ jānāmī’’ti paṭikkhipitvā tasmiṃ asaddahante samīpe ṭhitaṃ sunakhaṃ dassetvā sapathaṃ akāsi ‘‘sace mayā tādisaṃ pāpakammaṃ kataṃ, ayaṃ chinnakaṇṇo kāḷasunakho tattha tattha bhave jātaṃ maṃ khādatū’’ti. Itarāpi pañcasatā itthiyo taṃ itthiṃ aticāriniṃ jānantī kiṃ ayaṃ tathārūpaṃ pāpaṃ akāsi, udāhu nākāsī’’ti coditā ‘‘na mayaṃ evarūpaṃ jānāmā’’ti musā vatvā ‘‘sace mayaṃ jānāma, bhave bhave etissāyeva dāsiyo bhaveyyāmā’’ti sapathaṃ akaṃsu.

有一天，数名居士聚于某会中，共相聚，彼此往来时曾目睹一女的容貌，心生誓愿，乃坚心记知彼女品行端正、品德完备。遂问曰：“谁当中有人能违犯其戒？”有一名回答称“我能”。众人便言“我们将以千倍之力行此壮举”。其后彼人用多种妙法，来到会中，以优美的七弦琴奏出悦心和谐歌声，歌颂与欲望相应的和合之歌。彼人竟造谣诽谤那女性，诬陷其犯戒，遂令该女性众多数朋友被其击败。被千人击败者，便将此事报告其主人。主人问：“你为何如此，众人对你说何事？”她答：“我不曾如此之事。”反驳后，她向其前立者展示断耳黑指，誓言若犯恶行，令此伤处处生蛀蠧啮食。其余五百名女性亦知该女犯戒，便质问说：“此女何以作如是恶？”女性众口一致否认，且撒谎发誓：“若知真事，当生为其奴隶。”

Atha sā aticārinī itthī teneva vippaṭisārena ḍayhamānahadayā sussitvā na cireneva kālaṃ katvā himavati pabbatarāje sattannaṃ mahāsarānaṃ aññatarassa kaṇṇamuṇḍadahassa tīre vimānapetī hutvā nibbatti. Vimānasāmantā cassā kammavipākānubhavanayoggā ekā pokkharaṇī nibbatti. Sesā ca pañcasatā itthiyo kālaṃ katvā sapathakammavasena tassāyeva dāsiyo hutvā nibbattiṃsu. Sā tattha pubbe katassa puññakammassa phalena divasabhāgaṃ dibbasampattiṃ anubhavitvā aḍḍharatte pāpakammabalasañcoditā sayanato uṭṭhahitvā pokkharaṇitīraṃ gacchati. Tattha gataṃ gajapotakappamāṇo eko kāḷasunakho bheravarūpo chinnakaṇṇo tikhiṇāyatakathinadāṭho suvipphulitakhadiraṅgārapuñjasadisanayano nirantarappavattavijjulatāsaṅghātasadisajivho kathinatikhiṇanakho kharāyatadubbaṇṇalomo tato āgantvā taṃ bhūmiyaṃ nipātetvā atisayajighacchābhibhūto viya pasayha khādanto aṭṭhisaṅkhalikamattaṃ katvā dantehi gahetvā pokkharaṇiyaṃ khipitvā antaradhāyati. Sā ca tattha pakkhittasamanantarameva pakatirūpadhārinī hutvā vimānaṃ abhiruyha sayane nipajjati. Itarā pana tassā dāsabyameva dukkhaṃ anubhavanti. Evaṃ tāsaṃ tattha vasantīnaṃ paññāsādhikāni pañca vassasatāni vītivattāni.

于是该女犯戒者，心怀强烈的反感，苦恼哀痛，未久离世，转生于喜马拉雅山脉之顶，七千大雪山之一，彼处有断耳者之住处，终生享天福。天宫四周终年具备感受业果之种种条件，此女得享乐于天间之池。其余五百女性罢业而亡，依誓约生为其奴隶。该女因前世所行福业果报，得享天福半天时，因前业恶力继起，卧则起来自然，往来于天池之滨。彼时有如大象鼻犀牛大小，断耳黑指者，面貌凶恶，鼻如锐刃，花团锦簇的浓密头发，眼常发光，牙锋锐利，毛色暗黑，走路姿态凶猛，进入天池后将此女抓住，咬断八根手指，用牙齿撕裂天池，随后消失。该女顿觉转瞬即显真身，登上天宫卧下。其他奴婢仅感痛苦。就这样，诸众女性共住此处五十余年，约五百年已过。

Atha tāsaṃ purisehi vinā dibbasampattiṃ anubhavantīnaṃ ukkaṇṭhā ahesuṃ. Tattha ca kaṇṇamuṇḍadahato niggatā pabbatavivarena āgantvā gaṅgaṃ nadiṃ anupaviṭṭhā ekā nadī atthi. Tāsañca vasanaṭṭhānasamīpe eko dibbaphalehi ambarukkhehi panasalabujādīhi ca upasobhito ārāmasadiso araññappadeso atthi. Tā evaṃ samacintesuṃ – ‘‘handa, mayaṃ imāni ambaphalāni imissā nadiyā pakkhipissāma, appeva nāma imaṃ phalaṃ disvā phalalobhena kocideva puriso idhāgaccheyya, tena saddhiṃ ramissāmāti. Tā tathā akaṃsu. Tāhi pana pakkhittāni ambaphalāni kānici tāpasā gaṇhiṃsu, kānici vanacarakā, kānici kākā vilujjiṃsu, kānici tīre laggiṃsu. Ekaṃ pana gaṅgāya sotaṃ patvā anukkamena bārāṇasiṃ sampāpuṇi.

当时世人观其无天福，生忧愤心。彼时断耳女至山谷之间，见有一河流过。河畔有适合居住之处，树木繁茂，有天果、阿摩罗树、绿枝等装饰似住处之处。彼众人心念曰：“我们将把这些天果投入彼河，且无欲心之人见此果，定会一同行乐。”遂如是行。有些天果被风吹落，有些被野兽或鸟禽食用，有些者散落河岸。有一果投落入河流之中，随流而至巴拉纳西城。

Tena ca samayena bārāṇasirājā lohajālaparikkhitte gaṅgājale nhāyati. Atha taṃ phalaṃ nadisotena vuyhamānaṃ anukkamena āgantvā lohajāle laggi. Taṃ vaṇṇagandharasasampannaṃ mahantaṃ dibbaṃ ambaphalaṃ disvā rājapurisā rañño upanesuṃ. Rājā tassa ekadesaṃ gahetvā vīmaṃsanatthāya ekassa bandhanāgāre ṭhapitassa vajjhacorassa khādituṃ adāsi. So taṃ khāditvā ‘‘deva, mayā evarūpaṃ na khāditapubbaṃ, dibbamidaṃ maññe ambaphala’’nti āha. Rājā punapi tassa ekaṃ khaṇḍaṃ adāsi. So taṃ khāditvā vigatavalitapalito ativiya manohararūpo yobbane ṭhito viya ahosi. Taṃ disvā rājā acchariyabbhutajāto taṃ ambaphalaṃ paribhuñjitvā sarīre visesaṃ labhitvā manusse pucchi – ‘‘kattha evarūpāni dibbaambaphalāni saṃvijjantī’’ti? Manussā evamāhaṃsu – ‘‘himavante kira, deva, pabbatarāje’’ti. ‘‘Sakkā pana tāni ānetu’’nti? ‘‘Vanacarakā, deva, jānantī’’ti.

彼时，巴拉纳西国王于铜网池中沐浴。果实随水而至，贴于铜网上。此果既美且具有香气，被称为殊胜天果。国王和国人被告知，国王尝食此果说：“天人，这是我从未食过之殊胜天果。”国王又赐其一块，此人食后洁净神清，似立于山林美处。国王大为惊异，享此天果，身体获大殊胜，遂问人间：“何处有此殊胜天果？”人言：“喜马拉雅山脉之顶。”问：“众神能带来此果乎？”人答：“居于林野之人懂得此事。”

Rājā vanacarake pakkosāpetvā tesaṃ tamatthaṃ ācikkhitvā tehi sammantetvā dinnassa ekassa vanacarakassa sahassaṃ datvā taṃ vissajjesi – ‘‘gaccha , sīghaṃ taṃ me ambaphalaṃ ānehī’’ti. So taṃ kahāpaṇasahassaṃ puttadārassa datvā pātheyyaṃ gahetvā paṭigaṅgaṃ kaṇṇamuṇḍadahābhimukho gantvā manussapathaṃ atikkamitvā kaṇṇamuṇḍadahato oraṃ saṭṭhiyojanappamāṇe padese ekaṃ tāpasaṃ disvā tena ācikkhitamaggena gacchanto puna tiṃsayojanappamāṇe padese ekaṃ tāpasaṃ disvā, tena ācikkhitamaggena gacchanto puna pannarasayojanappamāṇe ṭhāne aññaṃ tāpasaṃ disvā, tassa attano āgamanakāraṇaṃ kathesi. Tāpaso taṃ anusāsi – ‘‘ito paṭṭhāya imaṃ mahāgaṅgaṃ pahāya imaṃ khuddakanadiṃ nissāya paṭisotaṃ gacchanto yadā pabbatavivaraṃ passasi, tadā rattiyaṃ ukkaṃ gahetvā paviseyyāsi. Ayañca nadī rattiyaṃ nappavattati, tena te gamanayoggā hoti, katipayayojanātikkamena te ambe passissasī’’ti. So tathā katvā udayante sūriye vividharatanaraṃsijālapajjotitabhūmibhāgaṃ phalabhārāvanatasākhāvitānatarugaṇopasobhitaṃ nānāvidhavihaṅgagaṇūpakūjitaṃ ativiya manoharaṃ ambavanaṃ sampāpuṇi.

国王命令林中看守人照顾他们，嘱咐他们专注于各自职责，赐予一千个看守为篇幅。国王对其中一名看守说：“去吧，快些给我带来柿子果。”他给了千个货币作为赏赐，并带着随从，面带剃度头、面向剃度头方向，越过人行道路，从剃度头方向的河流岸边，行走约六十由旬（5由旬约20公里，六十由旬约1200公里）距离，在一处看到一位苦行僧，沿着他所指示的山路行进，又在三十由旬处见一苦行僧，依指引继续行走，又于十五由旬处见另一苦行僧，以此分析他前进的路线。那苦行僧告诫他说：“放弃此大河流，转向这条小河，沿其河边逆流而上，当你见到山顶时，当夜里带灯进入。此河水夜间不流动，因此便于你前行，能快速超过数由旬，到达你所寻找的柿子果。”他依言而行，日出时抵达那片多彩的、珠光宝气掩映的果林，此地树叶茂盛，树枝缠绕，鸟类众多，风景极为优美，终于抵达柿子园。

Atha naṃ tā amanussitthiyo dūratova āgacchantaṃ disvā ‘‘esa mama pariggaho, esa mama pariggaho’’ti upadhāviṃsu. So pana tāhi saddhiṃ tattha dibbasampattiṃ anubhavituṃ yoggassa puññakammassa akatattā tā disvāva bhīto viravanto palāyitvā anukkamena bārāṇasiṃ patvā taṃ pavattiṃ rañño ārocesi. Rājā taṃ sutvā tā itthiyo daṭṭhuṃ ambaphalāni ca paribhuñjituṃ sañjātābhilāso rajjabhāraṃ amaccesu āropetvā migavāpadesena sannaddhadhanukalāpo khaggaṃ bandhitvā katipayamanussaparivāro teneva vanacarakena dassitamaggena gantvā katipayayojanantare ṭhāne manussepi ṭhapetvā vanacarakameva gahetvā anukkamena gantvā tampi tato nivattāpetvā udayante divākare ambavanaṃ pāvisi. Atha naṃ tā itthiyo abhinavauppannamiva devaputtaṃ disvā paccuggantvā ‘‘rājā’’ti ñatvā sañjātasinehabahumānā sakkaccaṃ nhāpetvā dibbehi vatthālaṅkāramālāgandhavilepanehi sumaṇḍitapasādhitaṃ katvā vimānaṃ āropetvā nānaggarasaṃ dibbabhojanaṃ bhojetvā tassa icchānurūpaṃ payirupāsiṃsu.

那时，有些非人类生灵远远看见他到来，喃喃说：“那是我的财物，这是我的财物。”一同现身是为了体验神通和感受他善行果报的织造者。见识到这些神迹，他们害怕慌乱退避，尾随他进入巴拉那西城，并将此事报告国王。国王听闻后，欲见这些非人类女性，见证林中柿子果实，生起渴望，亲自肩负缰绳职责，身着猎装，持弓佩箭，携带锋利刀剑，带领若干人类伙伴，随行看守沿指定路线，越过数由旬，在途中曾设立人为防线。然后一同启程，到达果园。那些女性显现出新生婴儿般光辉神态，跟随出现的天子，因认出他为王而致敬，献上恩爱尊重。众天和天子以华丽衣饰、芳香涂油，装饰洁净，乘坐天界宝阁，招待他丰盛天饭，悉心奉奉养护，满足他所愿。

Atha diyaḍḍhavassasate atikkante rājā aḍḍharattisamaye uṭṭhahitvā nisinno taṃ aticāriniṃ petiṃ pokkharaṇitīraṃ gacchantiṃ disvā ‘‘kiṃ nu kho esā imāya velāya gacchatī’’ti vīmaṃsitukāmo anubandhi. Atha naṃ tattha gataṃ sunakhena khajjamānaṃ disvā ‘‘kiṃ nu kho ida’’nti ajānanto tayo ca divase vīmaṃsitvā ‘‘eso etissā paccāmitto bhavissatī’’ti nisitena usunā vijjhitvā jīvitā voropetvā tañca itthiṃ pothetvā pokkharaṇiṃ otāretvā paṭiladdhapurimarūpaṃ disvā –

后来，超过一百五十年，国王于凌晨一点时起身，就看到有妖娆鬼魅在莲花池岸游荡，他想要探究这是什么，于是前来观察。他看见那个鬼魅，觉得这到底是什么怪物，他不明白。三日观察后思忖：“该鬼魅是未来之敌。”他用粗布草绳绑住鬼魅的头发，活活挖去生命，将其放置在女子处所，将莲池的雌鱼赶走，看到获取到的财富之故事画面，次第清晰显现。

§348

348.

‘‘Soṇṇasopānaphalakā , soṇṇavālukasanthatā;

“黄金阶梯上挂满果实，金色细沙覆盖其上；

Tattha sogandhiyā vaggū, sucigandhā manoramā.

那里芳香四溢，香气纯净令人欢悦。”

§349

349.

第三四九节。

‘‘Nānārukkhehi sañchannā, nānāgandhasameritā;

『众多树木拥盖其上，遍布各种香气交融其间；

Nānāpadumasañchannā, puṇḍarīkasamotatā.

缀以多种莲花，于莲池边盛放。』

§350

350.

第三五〇节。

‘‘Surabhiṃ sampavāyanti, manuññā māluteritā;

『馨香气息四处飘散，众生良善其间游逛；

Haṃsakoñcābhirudā ca, cakkavakkābhikūjitā.

天鹅曲项高扬歌唱，旋转翩飞，各自欢呼。』

§351

351.

三百五十一。

‘‘Nānādijagaṇākiṇṇā, nānāsaragaṇāyutā;

众多种类的沾染众生，附着于各种尘埃；

Nānāphaladharā rukkhā, nānāpupphadharā vanā.

承载各种果实的树木，繁盛着各色花朵的森林。

§352

352.

三百五十二。

‘‘Na manussesu īdisaṃ, nagaraṃ yādisaṃ idaṃ;

这并非人间此种、此地的城邑；

Pāsādā bahukā tuyhaṃ, sovaṇṇarūpiyāmayā;

你拥有众多华丽的宫殿，其颜色如金银所制。

Daddallamānā ābhenti, samantā caturo disā.

众生光辉环绕，四方皆显明亮。

§353

353.

三百五十三。

‘‘Pañca dāsisatā tuyhaṃ, yā temā paricārikā;

『汝拥有五百奴仆，这些皆为侍役，

Tā kambukāyūradharā, kañcanāveḷabhūsitā.

其身披红色衣袍，饰以黄金珠宝。』

§354

354.

三百五十四。

‘‘Pallaṅkā bahukā tuyhaṃ, sovaṇṇarūpiyāmayā;

『汝有众多床榻，皆为金银所制；'}

Kadalimigasañchannā, sajjā gonakasanthatā.

如同蕉叶所覆盖，整齐地排列成穗。

§355

355.

三百五十五。

‘‘Yattha tuvaṃ vāsūpagatā, sabbakāmasamiddhinī;

「你住于房舍内，具足世间一切欲望的成就；

Sampattāyaḍḍharattāya, tato uṭṭhāya gacchasi.

当得顺遂如意时，便起身行走。

§356

356.

三百五十六。

‘‘Uyyānabhūmiṃ gantvāna, pokkharaññā samantato;

「来到果园之地，四周遍布池塘和树林；

Tassā tīre tuvaṃ ṭhāsi, harite saddale subhe.

你当立于彼岸，青绿清澈、悦耳美妙。

§357

357.

三百五十七。

‘‘Tato te kaṇṇamuṇḍo sunakho, aṅgamaṅgāni khādati;

从此你成了秃头野狗，吃食残肢断骨；

Yadā ca khāyitā āsi, aṭṭhisaṅkhalikā katā;

当你吃尽之后，便身缠八条锁链；

Ogāhasi pokkharaṇiṃ, hoti kāyo yathā pure.

你便跳入池塘，身躯如昔日。

§358

358.

三百五十八。

‘‘Tato tvaṃ aṅgapaccaṅgī, sucāru piyadassanā;

『尔时汝』者，乃指称对方，『全身俱足』者，谓肢体完备，『容貌庄严悦目』者，即皮肤清净华美，形貌可爱可观也。

Vatthena pārupitvāna, āyāsi mama santikaṃ.

『以布覆身』者，谓以布衣掩身，『来至吾处』者，即亲近吾身而来。

§359

359.

359。章节序号，无义。

‘‘Kiṃ nu kāyena vācāya, manasā dukkaṭaṃ kataṃ;

『何以身体、言语、意念』者，问何因由身行、口语、心念中，『行为恶劣』？

Kissakammavipākena, kaṇṇamuṇḍo sunakho tava;

『因何种业果报』者，询问其恶行之报，『耳朵变秃、聋』者为其果报，耳部头发脱落且失聪也。

Aṅgamaṅgāni khādatī’’ti. –

『肢体各处啃咬』者，谓身体诸部受损害，彼何以致之乎？」──（此文为问询身体苦苦之因，言其恶业所致之果报。）

Dvādasahi gāthāhi taṃ tassa pavattiṃ paṭipucchi.

用十二首偈颂，询问那件事情的起因经过。

§348

348. Tattha soṇṇasopānaphalakāti suvaṇṇamayasopānaphalakā. Soṇṇavālukasanthatāti samantato suvaṇṇamayāhi vālukāhi santhatā. Tatthāti pokkharaṇiyaṃ. Sogandhiyāti sogandhikā. Vaggūti sundarā rucirā. Sucigandhāti manuññagandhā.

348. 其间所谓金阶果者，即金色纯净如阶梯般的果实。所谓金沙遍布者，指的是四周都布满了金色的砂石。‘那里’是指池塘。‘有香气’指有香味。‘行’意指美丽、鲜艳。‘净香’是指令人愉悦的人间香气。

§349

349.Nānāgandhasameritāti nānāvidhasurabhigandhavasena gandhavāyunā samantato eritā. Nānāpadumasañchannāti nānāvidharattapadumasañchāditasalilatalā. Puṇḍarīkasamotatāti setapadumehi ca samokiṇṇā.

349. 各种芳香交汇，指由多种不同的香气如气流般从四周汇集而来。‘各种莲花覆盖’是指由多种颜色和品种的莲花覆盖于水面。‘白莲盛开’指的是生长着洁白的莲花。

§350

350.Surabhiṃ sampavāyantīti sammadeva sugandhaṃ vāyati pokkharaṇīti adhippāyo. Haṃsakoñcābhirudāti haṃsehi ca koñcehi ca abhināditā.

350. 清香四溢，指真正散发出芬芳香气的池塘。这是统称。‘天鹅和鹭鸶在这里栖息’，意为天鹅和鹭鸶一同聚集栖息。

§351

351.Nānādijagaṇākiṇṇāti nānādijagaṇākiṇṇā. Nānāsaragaṇāyutāti nānāvidhavihaṅgamābhirudasamūhayuttā. Nānāphaladharāti nānāvidhaphaladhārino sabbakālaṃ vividhaphalabhāranamitasākhattā. Nānāpupphadharā vanāti nānāvidhasurabhikusumadāyikāni vanānīti attho. Liṅgavipallāsena hi ‘‘vanā’’ti vuttaṃ.

351. 种类繁多的水生植物散布开来。各种种类的植物群落相互交织出不同的声音。各种各样有果实的植物枝叶长满果实，全年都挂着不同种类的果实。‘有各种花开的林木’，是指长有多种芳香花朵的树林。关于“林”的用法，应是词尾变化的缘故。

§352

352.Na manussesu īdisaṃ nagaranti yādisaṃ tava idaṃ nagaraṃ, īdisaṃ manussesu natthi, manussaloke na upalabbhatīti attho. Rūpiyamayāti rajatamayā. Daddallamānāti ativiya virocamānā. Ābhentīti sobhayanti. Samantā caturo disāti samantato catassopi disāyo.

352. 此处意为‘这座城不是世间人间的某一座城市，而是超出人间所知的。’‘银色的’指的是含银光的。‘闪耀’指异常明亮闪耀。‘装饰’意指美丽装饰。‘四方’指的是四面八方。

§353

353.Yā temāti yā te imā. Paricārikāti veyyāvaccakāriniyo. Tāti tā paricārikāyo. Kambukāyūradharāti saṅkhavalayakāyūravibhūsitā. Kañcanāveḷabhūsitāti suvaṇṇavaṭaṃsakasamalaṅkatakesahatthā.

353.『彼等』者，即汝之彼等也。『侍女』者，即从事侍奉劳务之女众也。『彼等』者，即那些侍女也。『戴臂环足环』者，即以螺钿手镯与臂环为庄严之饰也。『以金饰装扮』者，即以黄金花鬘装饰于发与手也。

§354

354.Kadalimigasañchannāti kadalimigacammapaccattharaṇatthatā. Sajjāti sajjitā sayituṃ yuttarūpā. Gonakasanthatāti dīghalomakena kojavena santhatā.

354.『以芭蕉鹿皮覆盖』者，谓以芭蕉鹿之皮革铺设为卧具之义。『已备好』者，谓已妥善布置、适宜躺卧。『以长毛毯铺设』者，谓以长毛之厚绒毯铺展其上。

§355

355.Yatthāti yasmiṃ pallaṅke. Vāsūpagatāti vāsaṃ upagatā, sayitāti attho. Sampattāyaḍḍharattāyāti aḍḍharattiyā upagatāya. Tatoti pallaṅkato.

355.『于其上』者，谓于那张卧榻之上。『已至住处』者，谓已来到住所，意即已躺卧。『至半夜时』者，谓半夜已然来临之时。『从彼处』者，谓从那张卧榻。

§356

356.Pokkharaññāti pokkharaṇiyā. Hariteti nīle. Saddaleti taruṇatiṇasañchanne. Subheti suddhe. Subheti vā tassā ālapanaṃ. Bhadde, samantato harite saddale tassā pokkharaṇiyā tīre tvaṃ gantvāna ṭhāsi tiṭṭhasīti yojanā.

356.『池边』者，谓莲花池之岸边。『翠绿』者，谓青碧之色。『嫩草覆布』者，谓遍覆嫩草之处。『清净』者，谓洁净之义。或『清净』乃是对彼女之呼唤语。句意连贯应为：「贤女啊，你前往那四面翠绿、嫩草遍布、那口莲花池的岸边，站立于彼处。」

§357

357.Kaṇṇamuṇḍoti khaṇḍitakaṇṇo chinnakaṇṇo. Khāyitā āsīti khāditā ahosi. Aṭṭhisaṅkhalikā katāti aṭṭhisaṅkhalikamattā katā. Yathā pureti sunakhena khādanato pubbe viya.

357.Kaṇṇamuṇḍoti意为受损的耳朵，如破损耳、被割断耳。Khāyitā表示被腐蚀或被侵蚀的。Aṭṭhisaṅkhalikākatāti则说明八连珠之饰物皆被破坏，如同先前铺设的皮革被狗啃咬一般。

§358

358.Tatoti pokkharaṇiṃ ogāhanato pacchā. Aṅgapaccaṅgīti paripuṇṇasabbaṅgapaccaṅgavatī. Sucārūti suṭṭhu manoramā. Piyadassanāti dassanīyā. Āyāsīti āgacchasi.

358.『从彼处』者，谓入莲花池沐浴之后。『肢体完整』者，谓具足一切大小肢节、形体圆满。『极为可爱』者，谓甚为令人心悦。『令人喜见』者，谓姿容美丽、观之悦目。『你来』者，谓你走来。

Evaṃ tena raññā pucchitā sā petī ādito paṭṭhāya attano pavattiṃ tassa kathentī –

如此，那位王后被问及后，理顺自己的因缘，向其陈说，

§360

360.

三百六十。

‘‘Kimilāyaṃ gahapati, saddho āsi upāsako;

“这家主，具有信心，是一位近事男；

Tassāhaṃ bhariyā āsiṃ, dussīlā aticārinī.

我是他的妻子，品行恶劣，过于放逸不守戒律。

§361

361.

三百六十一。

‘‘So maṃ aticaramānāya, sāmiko etadabravi;

“那位丈夫对我越界行为，说了以下的话；

‘Netaṃ taṃ channaṃ patirūpaṃ, yaṃ tvaṃ aticarāsi maṃ’.

『这不是遮蔽真实的假相，乃是你越过了我。』

§362

362.

362.（原文阙，无注疏内容）

‘‘Sāhaṃ ghorañca sapathaṃ, musāvādañca bhāsisaṃ;

『我曾发誓且庄严誓言，也曾说谎言；

‘Nāhaṃ taṃ aticarāmi, kāyena uda cetasā.

我身体心意绝无越过你，绝无此意。』

§363

363.

363.（原文阙，无注疏内容）

‘‘‘Sacāhaṃ taṃ aticarāmi, kāyena uda cetasā;

『我确实以身心越过了你；』

Kaṇṇamuṇḍoyaṃ sunakho, aṅgamaṅgāni khādatu’.

『剃头者』是指剃除头发，『狮子』此乃形容雄壮有力，『食』谓咀嚼上下肢体的伤害行为。

§364

364.

三百六十四。

‘‘Tassa kammassa vipākaṃ, musāvādassa cūbhayaṃ;

『此行为的果报』指此恶行带来的报应，『妄语』则是同样的两者。

Satteva vassasatāni, anubhūtaṃ yato hi me;

『长达数百年的受报』，这是我亲身经历过的事实；

Kaṇṇamuṇḍo ca sunakho, aṅgamaṅgāni khādatī’’ti. – pañca gāthā āha;

『剃头者且如狮子，啃噬他的四肢』，如此五句偈言归纳已毕。

§360-1

360-1. Tattha kimilāyanti evaṃnāmake nagare. Aticārinīti bhariyā hi patiṃ atikkamma caraṇato ‘‘aticārinī’’ti vuccati. Aticaramānāya mayi so sāmiko maṃ etadabravīti yojanā. Netaṃ channantiādi vuttākāradassanaṃ. Tattha netaṃ channanti na etaṃ yuttaṃ. Na patirūpanti tasseva vevacanaṃ. Yanti kiriyāparāmasanaṃ. Aticarāsīti aticarasi, ayameva vā pāṭho. Yaṃ maṃ tvaṃ aticarasi, tattha yaṃ aticaraṇaṃ, netaṃ channaṃ netaṃ patirūpanti attho.

三百六十至三百六十一。在『艾之镇』此名称所在处，有一妇人因轻视丈夫，越过对夫的敬重，从而被称为『轻犯者』。当丈夫对我说此言时，有意宣示其权衡衡量。这并非遮蔽真相之意；此说不应理解为掩盖事实。丈夫本无意作出该等责备。轻犯，即越界干犯之意，此为正本断句。若尔你轻犯我，则你所为即为轻犯；并非遮盖，亦非歪曲其义。

§362-4

362-4.Ghoranti dāruṇaṃ. Sapathanti sapanaṃ. Bhāsisanti abhāsiṃ. Sacāhanti sace ahaṃ. Tanti tvaṃ. Tassa kammassāti tassa pāpakammassa dussīlyakammassa. Musāvādassa cāti ‘‘nāhaṃ taṃ aticarāmī’’ti vuttamusāvādassa ca. Ubhayanti ubhayassa vipākaṃ. Anubhūtanti anubhūyamānaṃ mayāti attho. Yatoti yato pāpakammato.

『恐怖』指严重可怕；『发誓』谓立誓保证；『说话』指言说；『若我』谓条件假设；『你拉』指对彼此称呼。此为业之义，即指恶业、败坏业。与妄语有关，谓言『我非彼人』者，乃妄语也。彼此均受两种果报，现时所体验者，谓今感受。『如是义』即因恶业所致。

Evañca pana vatvā tena attano kataṃ upakāraṃ kittentī –

如此而说，即为宣称自己所为之利益而扬名，谓自我称誉。

§365

365.

三百六十五。

‘‘Tvañca deva bahukāro, atthāya me idhāgato;

『你我二人皆多善行者，此处为我利益而至』，此为说法起句。

Sumuttāhaṃ kaṇṇamuṇḍassa, asokā akutobhayā.

『我已洗净耳与头，不忧不怖』，谓身心清净，远离忧惧。

§366

366.

三百六十六。

‘‘Tāhaṃ deva namassāmi, yācāmi pañjalīkatā;

『我向天人礼拜，恳求以合掌之礼；』

Bhuñja amānuse kāme, rama deva mayā sahā’’ti. –

『享用非人欲乐，与天人同共欢悦。』──

Dve gāthā āha. Tattha devāti rājānaṃ ālapati. Kaṇṇamuṇḍassāti kaṇṇamuṇḍato. Nissakke hi idaṃ sāmivacanaṃ. Atha rājā tattha vāsena nibbinnamānaso gamanajjhāsayaṃ pakāsesi. Taṃ sutvā petī rañño paṭibaddhacittā tatthevassa vāsaṃ yācantī ‘‘tāhaṃ, deva, namassāmī’’ti gāthamāha.

此处有两偈。其中文意，“天人”指国王所说。“剃耳者”即剃耳者头。此乃口语俗语。于是国王在那里以袍覆身，心无牵挂，显露安住心意。闻此，国王的厨师以坚定之心，恭敬地留宿于彼处，恳请『我向天人礼拜』，唱诵此偈。

Puna rājā ekaṃsena nagaraṃ gantukāmova hutvā attano ajjhāsayaṃ pavedento –

复次，国王独身欲往一城，辅导自身意念──

§367

367.

‘‘Bhuttā amānusā kāmā, ramitomhi tayā saha;

『享用非人欲乐，与汝同共欢乐；』

Tāhaṃ subhage yācāmi, khippaṃ paṭinayāhi ma’’nti. –

『我要恳求陛下，速速返还我。』

Osānagāthamāha. Tattha tāhanti taṃ ahaṃ. Subhageti subhagayutte. Paṭinayāhi manti mayhaṃ nagarameva maṃ paṭinehi. Sesaṃ sabbattha pākaṭameva.

这是泣声吟诵所说。其意为：『返还之意我在此地表达。所谓陛下者，即尊贵之意。返还我者，是愿陛下于吾所在城邑中，将我归还。余者一切处皆明白无疑。』

Atha sā vimānapetī rañño vacanaṃ sutvā viyogaṃ asahamānā sokāturatāya byākulahadayā vedhamānasarīrā nānāvidhehi upāyehi āyācitvāpi taṃ tattha vāsetuṃ asakkontī bahūhi mahārahehi ratanehi saddhiṃ rājānaṃ nagaraṃ netvā pāsādaṃ āropetvā kanditvā paridevitvā attano vasanaṭṭhānameva gatā. Rājā pana taṃ disvā sañjātasaṃvego dānādīni puññakammāni katvā saggaparāyaṇo ahosi. Atha amhākaṃ bhagavati loke uppajjitvā pavattitavaradhammacakke anukkamena sāvatthiyaṃ viharante ekadivasaṃ āyasmā mahāmoggallāno pabbatacārikaṃ caramāno taṃ itthiṃ saparivāraṃ disvā tāya katakammaṃ pucchi. Sā ādito paṭṭhāya sabbaṃ therassa kathesi. Thero tāsaṃ dhammaṃ desesi. Taṃ pavattiṃ thero bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Mahājano paṭiladdhasaṃvego pāpato oramitvā dānādīni puññakammāni katvā saggaparāyaṇo ahosīti.

那时，该贡院的女主人闻听王的命令，因无法忍受别离而悲伤，忧愁痛苦，心神烦乱，身心俱受各种苦恼。虽请愿多方帮助，却无法在那里居住，遂携诸多宝物，与众贤者共护送国王入城，为其建立宫殿。她哭泣哀痛，只前往自家住处归隐。国王见状，心生大悲，思绪激动，行善施供，祈求生天。时值世尊降生世间，转动殊胜法轮，于娑婆蒂住持一天。具寿长老大摩诃迦罗行至山间游行，见此女及其随从，问其来意。她起身跪拜，述说前因。长老宣说佛法。随即大摩诃迦罗向世尊报告该事。世尊详述此事经过，随从众多善知识齐聚宣讲佛法。众善知见此殊胜善缘，尽弃恶道业，行施种种善行，志愿往生天上。

Kaṇṇamuṇḍapetivatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 耳秃饿鬼事缘义注释已毕。

13. Ḍhubbaripetavatthuvaṇṇanā13. 伍巴利饿鬼事缘义注释

Ahu rājā brahmadattoti idaṃ ubbaripetavatthuṃ satthā jetavane viharanto aññataraṃ upāsikaṃ ārabbha kathesi . Sāvatthiyaṃ kira aññatarāya upāsikāya sāmiko kālamakāsi. Sā pativiyogadukkhāturā socantī āḷāhanaṃ gantvā rodati. Bhagavā tassā sotāpattiphalassa upanissayasampattiṃ disvā karuṇāya sañcoditamānaso hutvā tassā gehaṃ gantvā paññatte āsane nisīdi. Upāsikā satthāraṃ upasaṅkamitvā vanditvā ekamantaṃ nisīdi. Atha naṃ satthā ‘‘kiṃ, upāsike, socasī’’ti vatvā ‘‘āma, bhagavā, piyavippayogena socāmī’’ti vutte tassā sokaṃ apanetukāmo atītaṃ āhari.

一日，名为梵达多的国王，于杰塔芴那林中讲述此北方故事。一女弟子在娑婆蒂，其夫萨迦摩迦施，因分离之苦，常怀愁恸，遂往祇离城外哭泣。世尊见其具足初果阿拉汉，见其苦难所得依因，怀慈悲心劝慰，便入其家中，坐于尊座。女弟子礼拜世尊，坐一旁。世尊问曰：『弟子，汝为何哀伤？』女答曰：『唯因爱侣别离而哀恸。』世尊欲令其不生愁苦，摄调其心悲忏过去苦难。

Atīte pañcālaraṭṭhe kapilanagare cūḷanībrahmadatto nāma rājā ahosi. So agatigamanaṃ pahāya attano vijite pajāya hitakaraṇanirato dasa rājadhamme akopetvā rajjaṃ anusāsamāno kadāci ‘‘attano rajje kiṃ vadantī’’ti sotukāmo tunnavāyavesaṃ gahetvā eko adutiyo nagarato nikkhamitvā gāmato gāmaṃ janapadato janapadaṃ vicaritvā sabbarajjaṃ akaṇṭakaṃ anupapīḷaṃ manusse sammodamāne apārutaghare maññe viharante disvā somanassajāto nivattitvā nagarābhimukho āgacchanto aññatarasmiṃ gāme ekissā vidhavāya duggatitthiyā gehaṃ pāvisi. Sā taṃ disvā āha – ‘‘ko nu tvaṃ, ayyo, kuto vā āgatosī’’ti? ‘‘Ahaṃ tunnavāyo, bhadde, bhatiyā tunnavāyakammaṃ karonto vicarāmi. Yadi tumhākaṃ tunnavāyakammaṃ atthi, bhattañca vetanañca detha, tumhākampi kammaṃ karomī’’ti. ‘‘Natthamhākaṃ kammaṃ bhattavetanaṃ vā, aññesaṃ karohi, ayyā’’ti. So tattha katipāhaṃ vasanto dhaññapuññalakkhaṇasampannaṃ tassā dhītaraṃ disvā mātaraṃ āha – ‘‘ayaṃ dārikā kiṃ kenaci katapariggahā, udāhu akatapariggahā. Sace pana kenaci akatapariggahā, imaṃ mayhaṃ detha, ahaṃ tumhākaṃ sukhena jīvanūpāyaṃ kātuṃ samattho’’ti. ‘‘Sādhu, ayyā’’ti sā tassa taṃ adāsi.

昔日在五十城中的迦毗罗卫国，有一小佛名叫小梵达多为王。彼放弃逃亡，自行治理被征服子民，致力于十种王法，不轻怒，治理国政。时有一日，他听闻有人议论：「此王国怎称？」，遂带上弓箭，独自从城中出门，巡游各村乡镇，巡视各国，无所阻碍，不受人欺，心安喜乐。返城时，路过一村落，路遇一寡妇，因有恶僧施加苦难，入屋。寡妇见之问曰：「尊者，汝为谁？从何处来？」答曰：「我是弓箭手，巡行打猎。若有工作需做并予粮饷，我可为尔效劳。」寡妇答曰：「无此工作和粮饷，且勿搅扰他人。」弓箭手遂在此村落留住数月，见寡妇有成就农事资质，便称曰：「此女虽未婚，却有农务本领。若她无男友，则归我所有，我能令你安乐生活。」寡妇答曰：「善哉，尊者！」于是将女子许给他。

So tāya saddhiṃ katipāhaṃ vasitvā tassā kahāpaṇasahassaṃ datvā ‘‘ahaṃ katipāheneva nivattissāmi. Bhadde , tvaṃ mā ukkaṇṭhasī’’ti vatvā attano nagaraṃ gantvā, nagarassa ca tassa gāmassa ca antare maggaṃ samaṃ kārāpetvā alaṅkārāpetvā mahatā rājānubhāvena tattha gantvā taṃ dārikaṃ kahāpaṇarāsimhi ṭhapetvā suvaṇṇarajatakalasehi nhāpetvā ‘‘ubbarī’’ti nāmaṃ kārāpetvā aggamahesiṭṭhāne ṭhapetvā tañca gāmaṃ tassā ñātīnaṃ datvā mahatā rājānubhāvena taṃ nagaraṃ ānetvā tāya saddhiṃ abhiramamāno yāvajīvaṃ rajjasukhaṃ anubhavitvā āyupariyosāne kālamakāsi. Kālakate ca tasmiṃ, kate ca sarīrakicce ubbarī pativiyogena sokasallasamappitahadayā āḷāhanaṃ gantvā bahū divase gandhapupphādīhi pūjetvā rañño guṇe kittetvā ummādappattā viya kandantī paridevantī āḷāhanaṃ padakkhiṇaṃ karoti.

该弓箭手遂与女子同居数月，赠与其数千钱币，言道：「我将很快归来。贤女勿忧。」归城后，他于城与村之间修筑平坦大道，施以装饰，彰显王威光，率领亲属将该村庄赠予女子，安置于巨额钱币中，沐浴以金银珠玉，命名为「尤巴丽」，并置于最高美好之处。此村庄赐予亲族，尊崇王威自在，女子得享国家富贵至终生。至其晚年，尤巴丽因丈夫离世，怀悲伤苦痛，前往祇离城哭泣，多日以香花供养，称颂国王美德，如痴狂般哭泣哀怨，绕祇离城转行。

Tena ca samayena amhākaṃ bhagavā bodhisattabhūto isipabbajjaṃ pabbajitvā adhigatajjhānābhiñño himavantassa sāmantā aññatarasmiṃ araññāyatane viharanto sokasallasamappitaṃ ubbariṃ dibbena cakkhunā disvā ākāsena āgantvā dissamānarūpo ākāse ṭhatvā tattha ṭhite manusse pucchi – ‘‘kassidaṃ āḷāhanaṃ, kassatthāya cāyaṃ itthī ‘brahmadatta, brahmadattā’ti kandantī paridevatī’’ti. Taṃ sutvā manussā ‘‘brahmadatto nāma pañcālānaṃ rājā, so āyupariyosāne kālamakāsi, tassidaṃ āḷāhanaṃ, tassa ayaṃ aggamahesī ubbarī nāma ‘brahmadatta, brahmadattā’ti tassa nāmaṃ gahetvā kandantī paridevatī’’ti āhaṃsu. Tamatthaṃ dīpentā saṅgītikārā –

当时，世尊正处于成道之前，出家修行，已经得到了禅定神通，住在喜马窝羯山的某一森林静处中。此时，他目睹一位因悲伤痛苦而聚集满身忧愁的妇女，名叫“婆罗门达多”，这妇女因悲哀而哭泣呼喊着『婆罗门达多，婆罗门达多』。人们听闻后说，婆罗门达多是五城国的国王，在其寿命将尽时，名叫婆罗门达多的这位正妻就在山上哭泣呼喊他的名字。听闻此事，当地音乐家便唱道——

§368

368.

‘‘Ahu rājā brahmadatto, pañcālānaṃ rathesabho;

‘国王婆罗门达多，五城中的战车首领；

Ahorattānamaccayā, rājā kālamakrubbatha.

日日夜夜苦痛不断，国王婆罗门达多病重垂危。’

§369

369.

‘‘Tassa āḷāhanaṃ gantvā, bhariyā kandati ubbari;

‘那妇人前往哭泣之处，正妻在山上悲恸哭泣；

Brahmadattaṃ apassantī, brahmadattāti kandati.

他未见到布拉姆达塔，就哭喊着布拉姆达塔。

§370

370.

三百七十。

‘‘Isi ca tattha āgacchi, sampannacaraṇo muni;

“那时，圣者来到此地，是一位具足行为的圣贤；

So ca tattha apucchittha, ye tattha su samāgatā.

他在那里问候那些善于聚集于此的人。

§371

371.

三百七十一。

‘‘‘Kassa idaṃ āḷāhanaṃ, nānāgandhasameritaṃ;

“‘这是谁的施舍，浸满了各种香气？’

Kassāyaṃ kandati bhariyā, ito dūragataṃ patiṃ;

衣服发出响声的是妇人，她在那里哭泣着丈夫远去之事；

Brahmadattaṃ apassantī, brahmadattāti kandati’.

她看不到布罗摩达达，哭泣呼唤着布罗摩达达的名号。

§372

372.

‘‘Te ca tattha viyākaṃsu, ye tattha su samāgatā;

他们就在此处分散开来，那些本来安然集会的人；

Brahmadattassa bhaddante, brahmadattassa mārisa.

尊敬的布罗摩达达，尊敬的魔王布罗摩达达。

§373

373.

‘‘Tassa idaṃ āḷāhanaṃ, nānāgandhasameritaṃ;

『那时，这束花环遍洒多种芳香之油，』

Tassāyaṃ kandati bhariyā, ito dūragataṃ patiṃ;

『此时其妻啼哭，朝向远去的丈夫，』

Brahmadattaṃ apassantī, brahmadattāti kandatī’’ti. – cha gāthā ṭhapesuṃ;

『不见梵达塔而哭泣，称其为梵达塔。』——于是用三句偈陳敘；

§368-9

368-9. Tattha ahūti ahosi. Pañcālānanti pañcālaraṭṭhavāsīnaṃ, pañcālaraṭṭhasseva vā. Ekopi hi janapado janapadikānaṃ rājakumārānaṃ vasena ruḷhiyā ‘‘pañcālāna’’nti bahuvacanena niddisīyati. Rathesabhoti rathesu usabhasadiso, mahārathoti attho. Tassa āḷāhananti tassa rañño sarīrassa daḍḍhaṭṭhānaṃ.

【注释】这里有一个名称由来说明。所谓“盎呵兰”是指五国居民，或专指五国之一。因为某一国常称他国王子之居所为“盎呵兰”，这是复数用法。『罗车萨婆』是车中神牛之意，『大车』义。『盎呵兰』是指该王身体上的某一坚定部位。

§370

370.Isīti jhānādīnaṃ guṇānaṃ esanaṭṭhena isi. Tatthāti tasmiṃ ubbariyā ṭhitaṭṭhāne, susāneti attho. Āgacchīti agamāsi. Sampannacaraṇoti sīlasampadā, indriyesu guttadvāratā, bhojane mattaññutā, jāgariyānuyogo, saddhādayo satta saddhammā, cattāri rūpāvacarajhānānīti imehi pannarasahi caraṇasaṅkhātehi guṇehi sampanno samannāgato, caraṇasampannoti attho. Munīti attahitañca parahitañca munāti jānātīti muni. So ca tattha apucchitthāti so tasmiṃ ṭhāne ṭhite jane paṭipucchi. Ye tattha su samāgatāti ye manussā tattha susāne samāgatā. Sūti nipātamattaṃ. ‘‘Ye tatthāsuṃ samāgatā’’ti vā pāṭho. Āsunti ahesunti attho.

以此说禅那等行相之诱导法。这里指在所上位处忍耐，谓安然稳定。其来者谓『到达』。圆满行为包括戒行完善、感官守护、适度饮食、勤修觉醒、及信、七觉支、四禅三昧十五行为之具足。『具足行为』是其义。『圣者』是知自身利益与他利者。『其受问者』即于所处人群中受其所问。『众生聚集』乃指人众安然集会。此为惯用语句，谓义为“于众集中”。“悉”字表总称。或作“聚集不在”。谓义为“曾是或曾非”。

§371

371.Nānāgandhasameritanti nānāvidhehi gandhehi samantato eritaṃ upavāsitaṃ. Itoti manussalokato. Dūragatanti paralokaṃ gatattā vadati. Brahmadattāti kandatīti brahmadattāti evaṃ nāmasaṃkittanaṃ katvā paridevanavasena avhāyati.

『遍洒多种香油』是用各种香气从各处涂抹。『去世』即谓去彼世间。『梵达塔』若言其哭泣，是用此名字行称谓哀悼。

§372-3

372-3.Brahmadattassa bhaddante, brahmadattassa mārisāti mārisa, nirāmayakāyacitta mahāmuni brahmadattassa rañño idaṃ āḷāhanaṃ, tasseva brahmadattassa rañño ayaṃ bhariyā, bhaddaṃ te tassa ca brahmadattassa bhaddaṃ hotu, tādisānaṃ mahesīnaṃ hitānucintanena paraloke ṭhitānampi hitasukhaṃ hotiyevāti adhippāyo.

佛弟子尊者梵摩达多，亦称魔师——彼为身心安康的圣人，梵摩达多王之人，此乃该王的妻子，是也。阿难，愿你安乐。以此等皇后的利益利益之思念，虽于他方世界常居，亦同享安乐，此即统摄者之意。

Atha so tāpaso tesaṃ vacanaṃ sutvā anukampaṃ upādāya ubbariyā santikaṃ gantvā tassā sokavinodanatthaṃ –

彼比库听闻彼等语语，生慈心，起同情，遂展颜，至其席前，为解其忧虑，安慰其悲伤曰——

§374

374.

三百七十四。

‘‘Chaḷāsītisahassāni, brahmadattassanāmakā;

“八万六千人，名曰梵摩达多，

Imasmiṃ āḷāhane daḍḍhā, tesaṃ kamanusocasī’’ti. –

此宫中坚固者，你为其所思念。”

Gāthamāha . Tattha chaḷāsītisahassānīti chasahassādhikaasītisahassasaṅkhā. Brahmadattassanāmakāti brahmadattoti evaṃnāmakā. Tesaṃ kamanusocasīti tesaṃ chaḷāsītisahassasaṅkhātānaṃ brahmadattānaṃ katamaṃ brahmadattaṃ tvaṃ anusocasi, katamaṃ paṭicca te soko uppannoti pucchi.

此为偈句。偈中八万六千，即八万再加六千之数。梵摩达多者，即为梵摩达多之名。所谓‘你为其所思念’，是问：“你所思念者是哪一众梵摩达多？此众梵摩达多中何者令你忧伤？其缘何生此忧伤？”

Evaṃ pana tena isinā pucchitā ubbarī attanā adhippetaṃ brahmadattaṃ ācikkhantī –

然而被尊者问及时，他以高声亲自宣布了由婆罗门达塔主政的情况——

§375

375.

三百七十五。

‘‘Yo rājā cūḷanīputto, pañcālānaṃ rathesabho;

『那位国王是小王子，五部落中的骑兵之王；

Taṃ bhante anusocāmi, bhattāraṃ sabbakāmada’’nti. –

尊者，我为此忧伤，他是一切欲望的满足者。』——

Gāthamāha. Tattha cūḷanīputtoti evaṃnāmassa rañño putto. Sabbakāmadanti mayhaṃ sabbassa icchiticchitassa dātāraṃ, sabbesaṃ vā sattānaṃ icchitadāyakaṃ.

此为一偈。其中“小王子”是指王子的尊名。“一切欲望的满足者”，对我而言，是指愿意给予一切，满足众生所求者。

Evaṃ ubbariyā vutte puna tāpaso –

如此高声言说后，那修行者再次说道——

§376

376.

三百七十六。

‘‘Sabbevāhesuṃ rājāno, brahmadattassanāmakā;

『诸王皆名为梵达塔，

Sabbeva cūḷanīputtā, pañcālānaṃ rathesabhā.

诸王皆为小尼子之子，乃恒河流域五国之战车中队长。』

§377

377.

三百七十七。

‘‘Sabbesaṃ anupubbena, mahesittamakārayi;

『他用秘法渐次使诸王致命，

Kasmā purimake hitvā, pacchimaṃ anusocasī’’ti. – gāthādvayamāha;

何故弃前而忧后乎？』──如是，两偈而说。

§376

376. Tattha sabbevāhesunti sabbeva te chaḷāsītisahassasaṅkhā rājāno brahmadattassa nāmakā cūḷanīputtā pañcālānaṃ rathesabhāva ahesuṃ. Ime rājabhāvādayo visesā tesu ekassāpi nāhesuṃ.

376. 在此，诸王皆为马车御者，且皆有六万余名，名为梵达多者，为小尼子之子，皆为五部族之国王。这些帝王诸般身份中，未有一人例外。

§377

377.Mahesittamakārayīti tvañca tesaṃ sabbesampi anupubbena aggamahesibhāvaṃ akāsi, anuppattāti attho. Kasmāti guṇato ca sāmikabhāvato ca avisiṭṭhesu ettakesu janesu purimake rājāno pahāya pacchimaṃ ekaṃmeva kasmā kena kāraṇena anusocasīti pucchi.

377. 称之为大王地位者，即是说他在诸人中，甚先成就王者之位，乃为最高王。所谓未生者，意指何故于先贤与高贵不及者中，有一昔时王舍城之王舍人，辗转放弃昔世一切，生起忧惧，故被问及其缘由。

Taṃ sutvā ubbarī saṃvegajātā puna tāpasaṃ –

闻此语，乌巴利生大忧惧，再入苦行，

§378

378.

‘‘Ātume itthibhūtāya, dīgharattāya mārisa;

曰：『今已长久随女着染，业世广流，

Yassā me itthibhūtāya, saṃsāre bahubhāsasī’’ti. –

孰于我这女人染着，堪称数语多言之生存』。——

Gāthamāha. Tattha ātumeti attani. Itthibhūtāyāti itthibhāvaṃ upagatāya. Dīgharattāyāti dīgharattaṃ. Ayañhettha adhippāyo – itthibhūtāya attani sabbakālaṃ itthīyeva hoti, udāhu purisabhāvampi upagacchatīti. Yassā me itthibhūtāyāti yassā mayhaṃ itthibhūtāya evaṃ tāva bahusaṃsāre mahesibhāvaṃ mahāmuni tvaṃ bhāsasi kathesīti attho. ‘‘Āhu me itthibhūtāyā’’ti vā pāṭho. Tattha āti anussaraṇatthe nipāto. Āhu meti sayaṃ anussaritaṃ aññātamidaṃ mayā, itthibhūtāya itthibhāvaṃ upagatāya evaṃ mayhaṃ ettakaṃ kālaṃ aparāparuppatti ahosi. Kasmā? Yasmā yassā me itthibhūtāya sabbesaṃ anupubbena mahesittamakārayi, kiṃ tvaṃ, mahāmuni, saṃsāre bahuṃ bhāsasīti yojanā.

此处说偈。其中，『于自身』者，于自己也。『成为女身者』者，已进入女性状态者也。『长久以来』者，即长久之时也。此处意趣如下：于已成为女身的自身，究竟一切时皆为女身，抑或亦会进入男身？『于我成为女身者』者，意即：对于我这成为女身者，你这大牟尼，竟在如此漫长的轮回中，宣说我曾为大仙之身。又有一读法作『于我成为女身者，已被忆念』。其中，『已』字乃表忆念之助词。『被我忆念』者，意为：此事已被我自己忆念所知——于我这进入女性状态者，我在如此漫长之时中，有过一再的投生。何故如此？因为对于我这成为女身者，你竟依序令我成就了一切大仙之位——你这大牟尼，在轮回中宣说了如此之多，此乃其句义之连结。

Taṃ sutvā tāpaso ayaṃ niyamo saṃsāre natthi ‘‘itthī itthīyeva hoti, puriso puriso evā’’ti dassento –

闻此，苦行者因见此规矩，于轮回中无有“女性即为女性，男子即为男子”之异，呈示言说，曰——

§379

379.

（第三七九偈）

‘‘Ahu itthī ahu puriso, pasuyonimpi āgamā;

“彼为女性，彼为男子，亦有畜生之种族；

Evametaṃ atītānaṃ, pariyanto na dissatī’’ti. –

此乃昔日之事，环绕而不再现。”——

Gāthamāha. Tattha ahu itthī ahu purisoti tvaṃ kadāci itthīpi ahosi, kadāci purisopi ahosi. Na kevalaṃ itthipurisabhāvameva, atha kho pasu yonimpi agamāsi, kadāci pasubhāvampi agamāsi, tiracchānayonimpi upagatā ahosi. Evametaṃ atītānaṃ, pariyanto na dissatīti evaṃ yathāvuttaṃ etaṃ itthibhāvaṃ purisabhāvaṃ tiracchānādibhāvañca upagatānaṃ atītānaṃ attabhāvānaṃ pariyanto ñāṇacakkhunā mahatā ussāhena passantānampi na dissati. Na kevalaṃ taveva, atha kho sabbesampi saṃsāre paribbhamantānaṃ sattānaṃ attabhāvassa pariyanto na dissateva na paññāyateva. Tenāha bhagavā –

偈曰：其中“ahu itthī ahu puriso”者，谓尔昔时曾为女性，亦曾为男子。不唯仅是男性或女性之性质，乃至畜类种族亦曾涉入，或为畜类之性，或具爬行类等相。此即谓昔时性体，包含此种男性、女性及畜类相貌，非止一相。此如实道出，彼等诸相虽然旧时具足，但轮回中此类之变化环绕者，智慧明了者及热心观察者皆难见其始终之隔断。非独尔也，实乃诸多轮回中行走之众生，其本性之轮廓终隐难见，难以破识体悟。于此，世尊乃说——

‘‘Anamataggoyaṃ, bhikkhave, saṃsāro, pubbā koṭi na paññāyati avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ taṇhāsaṃyojanānaṃ sandhāvataṃ saṃsarata’’nti (saṃ. ni. 2.124).

『无始以来的轮回啊，比库们，众生因无明的热织烦恼及渴爱的束缚不断流转，先前不可计数的世劫竟难以被觉悟』，如《增支部·经集品》所言。

Evaṃ tena tāpasena saṃsārassa apariyantataṃ kammassakatañca vibhāventena desitaṃ dhammaṃ sutvā saṃsāre saṃviggahadayā dhamme ca pasannamānasā vigatasokasallā hutvā attano pasādaṃ sokavigamanañca pakāsentī –

由此，藉由如是的修行努力，当听闻并分别了诸世间轮回无尽与业力造成的苦果而开明的法；在轮回中虽生烦恼，却能心境清明、无忧无惧，放下忧愁与悲伤，显现自心的安宁，离散愁苦。

§380

380.

（第三八○偈）

‘‘Ādittaṃ vata maṃ santaṃ, ghatasittaṃva pāvakaṃ;

『确实如同火把烧灼我，宛若瓦器遇火般悲痛；

Vārinā viya osiñcaṃ, sabbaṃ nibbāpaye daraṃ.

又如水流渐渐消灭，所有苦难尽皆熄灭。

§381

381.

（第三八一偈）

‘‘Abbahī vata me sallaṃ, sokaṃ hadayanissitaṃ;

“我所持有的箭矢，确实是深埋心中的忧愁；

Yo me sokaparetāya, patisokaṃ apānudi.

谁为我承受忧愁之后的忧愁，我却不复感受悲伤。”

§382

382.

三百八十二。

‘‘Sāhaṃ abbūḷhasallāsmi, sītibhūtāsmi nibbutā;

“我如同刀箭皆已拔去，已然冰凉且安静；

Na socāmi na rodāmi, tava sutvā mahāmunī’’ti. –

不再悲伤，不再哭泣，听了尊者如是之言。”

Tisso gāthā abhāsi. Tāsaṃ attho heṭṭhā vuttoyeva.

三句偈语宣说完毕。以上之义即是所说。

Idāni saṃviggahadayāya ubbariyā paṭipattiṃ dassento satthā –

现在，导师显现出发自烦恼忧愁的心，清楚展现修行的实践。

§383

383.

（第三八三偈）

‘‘Tassa taṃ vacanaṃ sutvā, samaṇassa subhāsitaṃ;

「听闻那句教诲，是沙门的善言；

Pattacīvaramādāya, pabbaji anagāriyaṃ.

得受戒衣，出家成为无家者。」

§384

384.

（第三八四偈）

‘‘Sā ca pabbajitā santā, agārasmā anagāriyaṃ;

「那些已出家成圣者，离开家宅为无家者；

Mettacittaṃ ābhāvesi, brahmalokūpapattiyā.

以慈心生起，能够升入梵天界。

§385

385.

三百八十五。

‘‘Gāmā gāmaṃ vicarantī, nigame rājadhāniyo;

『村落往来游行，市场与王都之间；』

Uruveḷā nāma so gāmo, yattha kālamakrubbatha.

『乌儒韦拉』者，彼村之名也，于此命终。

§386

386.

三百八十六。

‘‘Mettacittaṃ ābhāvetvā, brahmalokūpapattiyā;

『生起慈心，得以升入梵天界；』

Itthicittaṃ virājetvā, brahmalokūpagā ahū’’ti. – catasso gāthā abhāsi;

『离弃妇女心』者，谓断舍对妇女之心，『往生梵天』者，即从此心境入梵天。——四句偈语如是说。

§383-4

383-4. Tattha tassāti tassa tāpasassa. Subhāsitanti suṭṭhu bhāsitaṃ, dhammanti attho. Pabbajitā santāti pabbajjaṃ upagatā samānā, pabbajitvā vā hutvā santakāyavācā. Mettacittanti mettāsahagataṃ cittaṃ. Cittasīsena mettajjhānaṃ vadati. Brahmalokūpapattiyāti tañca sā mettacittaṃ bhāventī brahmalokūpapattiyā abhāvesi, na vipassanāpādakādiatthaṃ. Anuppanne hi buddhe brahmavihārādike bhāventā tāpasaparibbājakā yāvadeva bhavasampattiatthameva bhāvesuṃ.

383-4. 其中，『彼之』者，彼苦行者之也。『善说』者，善妙所说，义谓法也。『已出家者而寂静』者，谓已趣入出家、既已出家，身语寂静也。『慈心』者，与慈俱行之心也。以心为首，说慈禅那也。『往生梵天界』者，彼女修习此慈心，乃为往生梵天界之目的而修，并非为以观为基础等之目的。盖在佛陀未出世时，修习梵住等法之苦行者、游方者，唯为获得殊胜生处之目的而修习。

§385-6

385-6.Gāmāgāmanti gāmato aññaṃ gāmaṃ. Ābhāvetvāti vaḍḍhetvā brūhetvā. ‘‘Abhāvetvā’’ti keci paṭhanti, tesaṃ a-kāro nipātamattaṃ. Itthicittaṃ virājetvāti itthibhāve cittaṃ ajjhāsayaṃ abhiruciṃ virājetvā itthibhāve virattacittā hutvā. Brahmalokūpagāti paṭisandhiggahaṇavasena brahmalokaṃ upagamanakā ahosi. Sesaṃ heṭṭhā vuttanayattā uttānameva.

385-6. 『从村至村』者，从一村至另一村也。『增长』者，增益、令其增广也。亦有诵本作『令不生』，此中『不』字仅为语助词而已。『令女性之心厌离』者，舍离对女性状态之心、意乐与好乐，成为对女性状态离贪之心。『往生梵天界』者，以结生之摄取义，成为往趣梵天界者。余者，因与前所说之方式相同，故明白易晓。

Satthā imaṃ dhammadesanaṃ āharitvā tassā upāsikāya sokaṃ vinodetvā upari catusaccadesanaṃ akāsi. Saccapariyosāne sā upāsikā sotāpattiphale patiṭṭhahi. Sampattaparisāya ca desanā sātthikā ahosīti.

世尊作此法教后，令其女弟子消除忧虑，复而宣说四圣谛。四谛讲说完毕后，此女弟子获得声闻乘初果之境。由众多修持者闻法成就，故此法教富有真义。

Ubbaripetavatthuvaṇṇanā niṭṭhitā. · 伍巴利饿鬼事缘义注释已毕。

Iti khuddaka-aṭṭhakathāya petavatthusmiṃ · 如是小部注疏中饿鬼事

Terasavatthupaṭimaṇḍitassa

以十三事为庄严者

Dutiyassa ubbarivaggassa atthasaṃvaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二伍巴利品义疏已毕。