2. Purisavimānaṃ · 2. 男天宫义注

2191 段 · CSCD 巴利原典

1. Itthivimānaṃ一、女天宫

1. Pīṭhavaggo

一、坐具品

1. Paṭhamapīṭhavimānavaṇṇanā一、第一座椅天宫注释

Tattha paṭhamavatthussa ayaṃ aṭṭhuppatti – bhagavati sāvatthiyaṃ viharante jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme raññā pasenadinā kosalena buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa sattāhaṃ asadisadāne pavattite tadanurūpena anāthapiṇḍikena mahāseṭṭhinā tayo divase, tathā visākhāya mahāupāsikāya mahādāne dinne asadisadānassa pavatti sakalajambudīpe pākaṭā ahosi. Atha mahājano tattha tattha kathaṃ samuṭṭhāpesi ‘‘kiṃ nu kho evaṃ uḷāravibhavapariccāgeneva dānaṃ mahapphalataraṃ bhavissati, udāhu attano vibhavānurūpapariccāgenāpī’’ti. Bhikkhū taṃ kathaṃ sutvā bhagavato ārocesuṃ. Bhagavā ‘‘na, bhikkhave, deyyadhammasampattiyāva dānaṃ mahapphalataraṃ bhavissati, atha kho cittapasādasampattiyā ca khettasampattiyā ca, tasmā kuṇḍakamuṭṭhimattampi pilotikāmattampi tiṇapaṇṇasanthāramattampi pūtimuttaharītakamattampi vippasannena cetasā dakkhiṇeyyapuggale patiṭṭhāpitaṃ, tampi mahapphalataraṃ bhavissati mahājutikaṃ mahāvipphāra’’nti āha. Tathā hi vuttaṃ sakkena devānamindena –

关于第一行的说法有如下记载：世尊住于舍卫城、祇树给孤独园，昼夜为王舍城的国王巴舍那以及毗舍离的佛教比库僧团讲说三七天，即二十一天间有布施与不布施之事发生。依此相应，给孤独长者大富商在此三日内，以及大居士维萨迦持善女居士于大布施时，布施与不布施之事遍及整个闍婆提洲大地。之后，众多大众于各处议论纷纷，议问『如此奢华盛大的布施，能否成为最大功德？譬如奉献自身盛隆财物供养，他亦是如此否？』比库们闻此，向世尊请教。世尊告诫说：『比库们，没有东西比供养天神等灵所祝福更大功德；又有心安乐、稼穑丰饶为助力，所以即使施舍河水如池塘一般、肥沃如肥土、芦苇繁茂如草叶般、茂盛如百日蒲扇一般的布施，持心清净，向适合者奉献，也会成为最大功德，犹如盛大法会和大吉祥一样』。此事亦由天帝萨咖说过——

‘‘Natthi citte pasannamhi, appikā nāma dakkhiṇā;

『心不清净，所布施为微不足道；』『于如来或其侍者，亦是如此。』（《维摩诘经》卷六第八〇四页）

Tathāgate vā sambuddhe, atha vā tassa sāvake’’ti. (vi. va. 804);

如此，给孤独长者的事迹广泛传于闍婆提洲各部。人类、沙门、婆罗门、行商和手工业者等都依其能力施予布施，设置房舍供饮水饮用，门前筑座位。此时有一尊比库长老，自持庄严、恭敬、端正，视察、环顾周围，以放眼无碍步行乞食为业，于适当时刻入一户人家。一女家属怀信心、心悦诚服，见此长老生敬重心，心生欢喜，入家中敬礼立于五位主人之前，示现自己的座位，并将为其在座位上铺设席子和垫子予以礼敬。此时长老坐定，欢喜称此所为『我最佳功德田地』，欢喜之心依其能力而有，种下快乐种子。长老于该家供养后，唱说因施座位、供给饭食等而成就的法义后，离去。该女授予自己的布施与法说真心回向，身心欢愉，持坐具布施以为供养。

Sā panesā kathā sakalajambudīpe vitthārikā ahosi. Manussā samaṇabrāhmaṇakapaṇaddhikavaṇibbakayācakānaṃ yathāvibhavaṃ dānāni denti, gehaṅgaṇe pānīyaṃ upaṭṭhapenti, dvārakoṭṭhakesu āsanāni ṭhapenti. Tena ca samayena aññataro piṇḍapātacāriko thero pāsādikena abhikkantena paṭikkantena ālokitena vilokitena samiñjitena pasāritena okkhittacakkhu iriyāpathasampanno piṇḍāya caranto upakaṭṭhe kāle aññataraṃ gehaṃ sampāpuṇi. Tatthekā kuladhītā saddhā pasannā theraṃ passitvā sañjātagāravabahumānā uḷārapītisomanassaṃ uppādetvā gehaṃ pavesetvā pañcapatiṭṭhitena vanditvā attano pīṭhaṃ paññāpetvā tassa upari pītakaṃ maṭṭhavatthaṃ attharitvā adāsi. Atha there tattha nisinne ‘‘idaṃ mayhaṃ uttamaṃ puññakkhettaṃ upaṭṭhita’’nti pasannacittā yathāvibhavaṃ āhārena parivisi, bījaniñca gahetvā bīji. So thero katabhattakicco āsanadānabhojanadānādipaṭisaṃyuttaṃ dhammiṃ kathaṃ kathetvā pakkāmi. Sā itthī taṃ attano dānaṃ tañca dhammakathaṃ paccavekkhantī pītiyā nirantaraṃ phuṭṭhasarīrā hutvā taṃ pīṭhampi therassa adāsi.

继此过后，某一时间，有一位比库长老身带疾病，前往忉利天十二由旬的金殿中入灭。周围有无量大众随侍，座位布施使得冈达库金床座十二由旬高，夜行迅速天行神速，坐于楼阁建筑上，因此名为『座殿』。该座殿上铺有金色绒毯，得自护法整理开张，显现纯金之貌；座殿威力强盛，速度迅捷，朝向南方，依心意顺行，因心安乐而安乐宏大，光明庄严，极为美妙而增色辉煌。

Tato aparena samayena aññatarena rogena phuṭṭhā kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane dvādasayojanike kanakavimāne nibbatti. Accharāsahassaṃ cassā parivāro ahosi, pīṭhadānānubhāvena cassā yojaniko kanakapallaṅko nibbatti ākāsacārī sīghajavo upari kūṭāgārasaṇṭhāno, tena taṃ ‘‘pīṭhavimāna’’nti vuccati. Tañhi suvaṇṇavaṇṇaṃ vatthaṃ attharitvā dinnattā kammasarikkhataṃ vibhāventaṃ suvaṇṇamayaṃ ahosi, pītivegassa balavabhāvena sīghajavaṃ, dakkhiṇeyyassa cittarucivasena dinnattā yathārucigāmī , pasādasampattiyā uḷāratāya sabbasova pāsādikaṃ sobhātisayayuttañca ahosi.

此后，某时，她因某种疾病而命终，转生于三十三天界，住于纵广十二由旬的金殿之中。她的眷属有一千名天女，又因布施坐具之功德，生起一张纵广一由旬的金色卧榻——此榻能腾空飞行，速度迅捷，其上方形如楼阁。因此，该天宫被称为『坐具天宫』。此天宫之所以为纯金所造，乃因所布施之物以黄金色布料敷铺其上，故与业相符而显现为黄金之色；之所以速度迅捷，乃因欢喜之力强盛；之所以随意而往，乃因是以对圣者内心欢喜之意而布施；之所以无论何时皆端严可爱、光彩殊胜，乃因净信功德之殊胜广大也。

Athekasmiṃ ussavadivase devatāsu yathāsakaṃ dibbānubhāvena uyyānakīḷanatthaṃ nandanavanaṃ gacchantīsu sā devatā dibbavatthanivatthā dibbābharaṇavibhūsitā accharāsahassaparivārā sakabhavanā nikkhamitvā taṃ pīṭhavimānaṃ abhiruyha mahatiyā deviddhiyā mahantena sirisobhaggena samantato cando viya sūriyo viya ca obhāsentī uyyānaṃ gacchati. Tena ca samayena āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayeneva devacārikaṃ caranto tāvatiṃsabhavanaṃ upagato tassā devatāya avidūre attānaṃ dassesi. Atha sā devatā taṃ disvā samuppannabalavapasādagāravā sahasā pallaṅkato oruyha theraṃ upasaṅkamitvā pañcapatiṭṭhitena vanditvā dasanakhasamodhānasamujjalaṃ añjaliṃ paggayha namassamānā aṭṭhāsi. Thero kiñcāpi tāya aññehi ca sattehi yathūpacitaṃ kusalākusalaṃ attano yathākammūpagañāṇānubhāvena hatthatale ṭhapitaāmalakaṃ viya paññābalabhedena paccakkhato passati, tathāpi yasmā devatānaṃ upapattisamanantarameva ‘‘kuto nu kho ahaṃ cavitvā idhūpapannā, kiṃ nu kho kusalakammaṃ katvā imaṃ sampattiṃ paṭilabhāmī’’ti atītabhavaṃ yathūpacitañca kammaṃ uddissa yebhuyyena dhammatāsiddhā upadhāraṇā , tassā ca yāthāvato ñāṇaṃ uppajjati, tasmā tāya devatāya katakammaṃ kathāpetvā sadevakassa lokassa kammaphalaṃ paccakkhaṃ kātukāmo –

当这一天，如同定期法会之日，天众们按其各自的神通，以天眼观照，为了游乐于园林果林之间。那女天尊仿佛居于天间楼阁，披戴天饰华美，环绕着千百童子侍从，一同从空中现出，飞升至那华丽的宝座楼阁。以极为高超的神通威仪和华丽庄严，如同月亮似地明净，如太阳似地光辉，普照四方，前往园中。此时，长老大摩诃马哈摩嘎喇那，自下方行走，循此所说来到天龙住处，至近距离向那女天示现。于是女天见已到来，具有增长威力和庄重威仪者，忽然从软榻上起身，恭敬地前趋长老，依五种礼节长跪于地，合掌敬礼，恭敬不退。长老如实依自身与他众生的相应业力及所生智慧所见，犹如草间埋置酸橙果实，依其智慧之差别而辨识。然而，因初地天众的出现，是由过去所造善恶业力曾得成就，故此女天旋即生起正知。由是因缘，欲向此天众陈述其所造业因，示现于三界众生清楚明了的业果。

§1

‘‘Pīṭhaṃ te sovaṇṇamayaṃ uḷāraṃ, manojavaṃ gacchati yenakāmaṃ;

『你的宝座乃由纯金所成，光明耀眼，乃心速行者所赶赴之所。』

Alaṅkate malyadhare suvatthe, obhāsasi vijjurivabbha kūṭaṃ.

『你以华饰，佩戴花环，光芒四射，如同闪电或云峰秀丽。』

§2

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『因何而有如此颜色，因何而于此地绽放鲜丽？』

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

『由于那些诸般令心喜悦享受之物而生起此色。』

§3

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve,

『我现问你，伟大显赫的女神，』

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

人所生者，何为善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

因何具有此等热苦体验，

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. āha –

且其色相遍诸方而明现？」如此问时，世尊答曰——

§4

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

“有一天神，以其自心，向摩诃迦罗请问，

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

询问此业所生之果，且为释疑。”

§5

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, abbhāgatānāsanakaṃ adāsiṃ;

我之为人，生于人中，曾施给予无所不在之座位；

Abhivādayiṃ añjalikaṃ akāsiṃ, yathānubhāvañca adāsi dānaṃ.

我合掌顶礼，施以应当的供养。

§6

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『正因如此类的光彩，因它我的心在此欢喜；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

我所喜爱的种种利益也随之而起。』

§7

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『比库，愿为汝说，我以人为本而行善积德；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

是以，如此诸功德感应，我的光明四方普照。』

§1

1. Tattha pīṭhanti yaṃkiñci tādisaṃ dārukkhandhampi āpaṇampi balikaraṇapīṭhampi vettāsanampi masārakādivisesanāmaṃ dārumayādiāsanampi vuccati. Tathā hi ‘‘pādapīṭhaṃ pādakathalika’’nti (mahāva. 209; cūḷava. 75) ettha pādaṭhapanayoggaṃ pīṭhādikaṃ dārukkhandhaṃ vuccati, ‘‘pīṭhasappī’’ti (mi. pa. 5.3.1) ettha hatthena gahaṇayoggaṃ. ‘‘Pīṭhikā’’ti pana ekaccesu janapadesu desavohārena āpaṇaṃ. ‘‘Bhūtapīṭhikā devakulapīṭhikā’’ti ettha devatānaṃ balikaraṇaṭṭhānabhūtaṃ pīṭhaṃ. ‘‘Bhaddapīṭha’’nti ettha vettalatādīhi upari vītaṃ āsanaṃ, yaṃ sandhāya vuttaṃ ‘‘bhaddapīṭhaṃ upānayī’’ti . ‘‘Supaññattaṃ mañcapīṭhaṃ. Mañcaṃ vā pīṭhaṃ vā kārayamānenā’’ti (pāci. 522) ca ādīsu masārakādibhedaṃ dārumayādiāsanaṃ. Idha pana pallaṅkākārasaṇṭhitaṃ devatāya puññānubhāvābhinibbattaṃ yojanikaṃ kanakavimānaṃ veditabbaṃ.

一、此中所谓座（pīṭha），乃是指木块、椅子、柔软垫子、木架、椅面等木质座具之类。如经典中言『脚座、脚凳』，指可供脚放置的坐具木块；『座椅』则指适于手抓持而用的椅子；『小椅』一词，有的地方即指坐于上面的椅凳；『地座、天族座』是指天神所坐的木制椅子或架座；『福座』指用毡垫等覆盖的舒适座具，谓之『福座』。又有『合式铺床之椅座、床榻或椅凳』等。此处，当观想已成金色宝宫的床榻形座，为天神乐于承受福报而依止之所。

Teti te-saddo ‘‘na te sukhaṃ pajānanti, ye na passanti nandana’’ntiādīsu (saṃ. ni. 1.11, 226) ta-saddassa vasena paccattabahuvacane āgato. ‘‘Namo te purisājañña, namo te purisuttama (dī. ni. 3.278; su. ni. 549). Namo te buddha vīratthū’’ti (saṃ. ni. 1.90) ca ādīsu tumha-saddassa vasena sampadāne, tuyhanti attho. ‘‘Kiṃ te diṭṭhaṃ kinti te sutaṃ. Upadhī te samatikkantā, āsavā te padālitā’’ti (ma. ni. 2.400; su. ni. 551) ca ādīsu karaṇe. ‘‘Kiṃ te vataṃ kiṃ pana brahmacariya’’ntiādīsu (vi. va. 1251; jā. 1.10.92) sāmiatthe. Idhāpi sāmiatthe daṭṭhabbo. Tavāti hi attho.

此处的词句如「那些不见欢喜的人们，不了解幸福」等（参见《论诃·释义》1.11，226），是以其本义在特定语境中散见于复数形式。又诸如「敬礼威仪高尚之人，敬礼最上人」等（参见《长部·释义》3.278；《相应部·释义》549）及「敬礼佛陀伟大信仰者」等（参见《论诃·释义》1.90）是依「汝」的用法在表达敬意时出现。再如「所见何物，所闻何义，业障已超，烦恼已断」等（参见《中部·释义》2.400；《相应部·释义》551）于陈述因果时所用。还有「所行为何，所修何法」等（参见《增支部·变文》1251；《本生经》1.10.92）用于归纳义理。此类皆为举例说明，汝当以此义解之。此处即该义也。

Sovaṇṇamayanti ettha suvaṇṇa-saddo ‘‘suvaṇṇe dubbaṇṇe sugate duggate’’ti (ma. ni. 1.148) ca ‘‘suvaṇṇatā susaratā’’ti (khu. pā. 8.11) ca evamādīsu chavisampattiyaṃ āgato. ‘‘Kākaṃ suvaṇṇā parivārayantī’’tiādīsu (jā. 1.1.77) garuḷe. ‘‘Suvaṇṇavaṇṇo kañcanasannibhattaco’’tiādīsu (dī. ni. 3.200) jātarūpe. Idhāpi jātarūpe eva daṭṭhabbo. Tañhi buddhānaṃ samānavaṇṇatāya sobhano vaṇṇo etassāti suvaṇṇanti vuccati. Suvaṇṇameva sovaṇṇaṃ yathā ‘‘vekataṃ vesama’’nti ca. Maya-saddo ca ‘‘anuññātapaṭiññātā, tevijjā mayamasmubho’’tiādīsu (su. ni. 599; ma. ni. 2.455) asmadatthe āgato. ‘‘Mayaṃ nissāya hemāya, jātamaṇḍo darī subhā’’ti ettha paññattiyaṃ. ‘‘Manomayā pītibhakkhā sayaṃpabhā’’tiādīsu (dī. ni. 1.39; 3.38) nibbattiatthe, bāhirena paccayena vinā manasāva nibbattāti manomayāti vuttā. ‘‘Yaṃnūnāhaṃ sāmaṃ cikkhallaṃ madditvā sabbamattikāmayaṃ kuṭikaṃ kareyya’’ntiādīsu (pārā. 84) vikāratthe. ‘‘Dānamayaṃ sīlamaya’’ntiādīsu (dī. ni. 3.305) padapūraṇamatte. Idhāpi vikāratthe, padapūraṇamatte vā daṭṭhabbo. Yadā hi suvaṇṇena nibbattaṃ sovaṇṇamayanti ayamattho, tadā suvaṇṇassa vikāro sovaṇṇamayanti vikāratthe maya-saddo daṭṭhabbo, ‘‘nibbattiatthe’’tipi vattuṃ vaṭṭatiyeva. Yadā pana suvaṇṇena nibbattaṃ sovaṇṇanti ayamattho, tadā sovaṇṇameva sovaṇṇamayanti padapūraṇamatte maya-saddo daṭṭhabbo.

此处「苏瓦纳」意为「金色」，如「金色与劣色，好色与恶色」等（参见《中部·释义》1.148），又如「金色特质纯净」等（参见《俱舍论·对机论》8.11）及类此语句，皆以「金色」形容美好之相。又「乌鹰以金色遮护」等（参见《本生经》1.1.77）出于「迦卢」种类，以及「金色光彩似黄金」等（参见《长部·释义》3.200）用于形容胎内相状。此处应以胎内形状看待。佛陀的肤色平等众生色相，因其华美光彩而称为「金色」。金色本即美色，如「恶人亦为金色」等。又「麦种」一词意「未熟知与已知」，结合三明之意，乃应于「我辈之光明」义上理解。此乃习语。又「倚赖麦种，则为明亮，产出美色」等，则用以表达依赖之义。再如「心造之食，饭碗自用」等（参见《长部·释义》1.39；3.38），强调内因产生之义。诸如此类句子皆为专述义理之构词，也有描述「我曾勤修善业建造全陶居」等（参见《通戒论》84）的意涵。又「以布施为持戒」等（参见《长部·释义》3.305）谓足以充实语义。此处应以变化及足语的角度观察。若以金色作变化时之色，则称为「有变化的金色」，若作足则名为「金色本身」。因而「麦」一词在此分别于变化之义与足量之义之间应分别观看。

Uḷāranti paṇītampi seṭṭhampi mahantampi. Uḷāra-saddo hi ‘‘pubbenāparaṃ uḷāraṃ visesaṃ adhigacchatī’’tiādīsu (saṃ. ni. 5.376) paṇīte āgato. ‘‘Uḷārāya khalu bhavaṃ vacchāyano samaṇaṃ gotamaṃ pasaṃsāya pasaṃsatī’’tiādīsu (ma. ni. 1.288) seṭṭhe. ‘‘Uḷārabhogā uḷārayasā oḷārika’’nti ca ādīsu (dha. sa. 894, 896; ma. ni. 1.244) mahante. Tampi ca vimānaṃ manuññabhāvena upabhuñjantānaṃ atittikaraṇatthena paṇītaṃ, samantapāsādikatādinā pasaṃsitatāya seṭṭhaṃ, pamāṇamahantatāya ca mahagghatāya ca mahantaṃ, tīhipi atthehi uḷāramevāti vuttaṃ uḷāranti.

「乌拉拉」意为宏大、崇高、伟大。此词「乌拉拉」理应从「前后皆获殊胜特异之乌拉」理解（参见《论诃·释义》5.376），用于「崇高之赞」时所用（参见《中部·释义》1.288）。又「乌拉之享受，乌拉之声名」等（参见《法句经·注释》894, 896；《中部·释义》1.244）用于形容伟大。此处之伟大，乃是指天界诸宫殿得人类所不能企及之宏伟，以及四面宝殿庄严，使其极受赞叹。体量巨大、结构宏大皆属此义，所谓三重大义中皆称之为「乌拉」也。

Manojavanti ettha manoti cittaṃ. Yadipi mano-saddo sabbesampi kusalākusalābyākatacittānaṃ sādhāraṇavācī, ‘‘manojava’’nti pana vuttattā yattha katthaci ārammaṇe pavattanakassa kiriyamayacittassa vasena veditabbaṃ. Tasmā manaso viya javo etassāti manojavaṃ yathā oṭṭhamukhoti, ativiya sīghagamananti attho. Mano hi lahuparivattitāya atidūrepi visaye khaṇeneva nipatati, tenāha bhagavā – ‘‘nāhaṃ, bhikkhave, aññaṃ ekadhammampi samanupassāmi yaṃ evaṃ lahuparivattaṃ, yathayidaṃ, bhikkhave, citta’’nti (a. ni. 1.48) ‘‘dūraṅgamaṃ ekacara’’nti (dha. pa. 37) ca. Gacchatīti tassā devatāya vasanavimānato uyyānaṃ uddissa ākāsena gacchati.

「马诺耶瓦」指「心」之意。虽「心」一词普遍用于善恶两类心念的普通用语，但「马诺耶瓦」特指「于某种境界中不断活动、进行着行为之心」。故称「马诺耶瓦」为「如同灵敏的箭头」或「行驶极快」之意。「心」因其轻盈灵活，能迅速转至遥远境域如一瞬间跌入，故释尊言：「比库们！我观察不到其他任何法，唯有此轻灵转动的心，正如是心」（参见《增支部·释义》1.48）。又有「远速单行」之说（参见《法句经·颂》37）。此意谓其能迅疾运行。传说其因天使之意愿，于空中如出宫殿上空飞行一般。

Yenakāmanti ettha kāma-saddo ‘‘kāmā hi citrā madhurā manoramā, virūparūpena mathenti citta’’ntiādīsu (su. ni. 50; theragā. 787) manāpiye rūpādivisaye āgato. ‘‘Chando kāmo rāgo kāmo’’tiādīsu (vibha. 564; mahāni. 1; cūḷani. 8 ajitamāṇavapucchāniddesa) chandarāge. ‘‘Kilesakāmo kāmupādāna’’ntiādīsu (dha. sa. 1219; mahāni. 2) sabbasmiṃ lobhe. ‘‘Attakāmapāricariyāya vaṇṇaṃ bhāseyyā’’tiādīsu (pārā. 291) gāmadhamme. ‘‘Santettha tayo kulaputtā attakāmarūpā viharantī’’tiādīsu (ma. ni. 1.325; mahāva. 466) hitacchande. ‘‘Attādhīno aparādhīno bhujisso yenakāmaṃgamo’’tiādīsu (dī. ni. 1.221; ma. ni. 1.426) seribhāve. Idhāpi seribhāve eva daṭṭhabbo, tasmā yenakāmanti yathāruci, devatāya icchānurūpanti attho.

「耶纳卡玛」指欲乐、欲情，此处「欲」即心悦色之境界也。诸如「欲为妍丽、多彩、甜蜜、令人心悦；亦会以丑陋形态扰乱心意」等（参见《相应部·释义》50；《长老偈》787），以及「爱欲是渴望与贪恋」等（参见《相应部》564；《大中部》1；《中部》8 问非人义）和「染污之欲、执着于欲」等（参见《法句经·释》1219；《大中部》2）均属于贪爱。又「对自我之欲求，欲望行为如语辞般显现」等（参见《通戒论》291）用于俗世论述。还有「居家三子自身行为就是欲求表现」等（参见《中部·释义》1.325；《大威儒经》466）谓其善愿。以及「臣服者、犯罪者、统治者皆共游于欲乐」等（参见《长部·释义》1.221；《中部·释义》1.426）述其属群。此处仅于其统摄意义上解说，为依照各自好恶与欲望状态而异。

Alaṅkateti alaṅkatagatte, nānāvidharaṃsijālasamujjalavividharatanavijjotitehi hatthūpagapādūpagādibhedehi saṭṭhisakaṭabhāraparimāṇehi dibbālaṅkārehi vibhūsitasarīreti attho. Sambodhane cetaṃ ekavacanaṃ. Malyadhareti kapparukkhapāricchattakasantānakalatādisambhavehi, suvisuddhacāmīkaravividharatanamayapattakiñjakkhakesarehi, samantato vijjotamānavipphurantakiraṇanikararucirehi dibbakusumehi sumaṇḍitakesahatthāditāya mālābhārinī. Suvattheti kappalatānibbattānaṃ, nānāvirāgavaṇṇavisesānaṃ suparisuddhabhāsurappabhānaṃ nivāsanuttariyapaṭicchadādīnaṃ dibbavatthānaṃ vasena sundaravatthe. Obhāsasīti vijjotasi. Vijjurivāti vijjulatā viya. Abbhakūṭanti valāhakasikhare. Bhummatthe hi etaṃ upayogavacanaṃ. Obhāsasīti vā antogadhahetuatthavacanaṃ, obhāsesīti attho. Imasmiṃ pakkhe ‘‘abbhakūṭa’’nti upayogatthe eva upayogavacanaṃ daṭṭhabbaṃ.

「阿兰卡塔」指装饰、装扮之义。所言为以各类不同形态的花网、光彩绚烂的宝石以及象足、象腿等形体像，用六十秤宝石重量之庄严装饰点缀身体，谓庄严光明之身体。此是佛陀觉悟时光明华严之统一称谓。其次「马雷亚达」指用树冠、香花等围绕头部装饰而成，洁净明亮，灯光绽放，遍布光芒的顶冠饰。以天神的宝花串环缀饰，簇拥于手上等处，形成花环和锦带。「苏瓦特」指由树叶结成的华盖，具多种离欲之色，光华鲜明，遮住上辖覆盖等佛陀周身宝物，代表美妙宝物的斋盖。「奥巴萨」则指光辉、闪耀。「维朱利」意为闪耀光明。「阿布库塔」即山峰顶峰。此为地面之用途。「奥巴萨」亦有内在蕴含因果义，谓「奥巴塞」，即此义。在此侧面，「阿布库塔」仅作为俗用来看待。

Ayañhettha attho – yathā nāma sañjhāpabhānurañjitaṃ rattavalāhakasikharaṃ pakatiyāpi obhāsamānaṃ samantato vijjotamānā vijjulatā niccharantī visesato obhāseti, evamevaṃ suparisuddhatapanīyamayaṃ nānāratanasamujjalaṃ pakatipabhassaraṃ imaṃ vimānaṃ tvaṃ sabbālaṅkārehi vibhūsitā sabbaso vijjotayantīhi attano sarīrappabhāhi vatthābharaṇobhāsehi ca visesato obhāsesīti.

此处之义，如同日暮时分，晚霞辉映，照耀山峰，虽为夕阳余晖，遍洒四方，明亮闪烁，更加凸显光彩，尤其熠熠生辉；如此这般，这座庄严清净、智慧烁然、殊胜宝石所辉映的宫殿，普遍以各种装饰器具佩饰，尽显华光，随其自身身躯明辉与衣饰光彩，特别明亮显现。

Ettha hi ‘‘pīṭha’’nti nidassetabbavacanametaṃ , ‘‘abbhakūṭa’’nti nidassanavacanaṃ. Tathā ‘‘te’’ti nidassetabbavacanaṃ. Tañhi ‘‘pīṭha’’nti idaṃ apekkhitvā sāmivacanena vuttampi ‘‘alaṅkate malyadhare suvatthe obhāsasī’’ti imāni padāni apekkhitvā paccattavasena pariṇamati, tasmā ‘‘tva’’nti vuttaṃ hoti. ‘‘Vijjurivā’’ti nidassanavacanaṃ. ‘‘Obhāsasī’’ti idaṃ dvinnampi upameyyupamānānaṃ sambandhadassanaṃ. ‘‘Obhāsasī’’ti hi idaṃ ‘‘tva’’nti padaṃ apekkhitvā majjhimapurisavasena vuttaṃ, ‘‘pīṭha’’nti idaṃ apekkhitvā paṭhamapurisavasena pariṇamati. Ca-saddo cettha luttaniddiṭṭho daṭṭhabbo. ‘‘Gacchati yenakāmaṃ obhāsasī’’ti ca ‘‘vijjulatobhāsitaṃ abbhakūṭaṃ viyā’’ti paccattavasena cetaṃ upayogavacanaṃ pariṇamati. Tathā ‘‘pīṭha’’nti visesitabbavacanametaṃ, ‘‘te sovaṇṇamayaṃ uḷāra’’ntiādi tassa visesanaṃ.

这里“座”一词当视为指示词，而“崖顶”则是示现词。“彼等”同样为指示词。依此，针对“座”说法，借以复合词表达“装饰着鲜花、芬芳并照耀生辉”。基于这些词义，各自变化而成，因此用“汝（这）”表述。“如火焰般”的说法是示现词。“照耀者”这词，依赖两种可被比喻、相应对象之说明而成。“照耀者”即借助“汝”字，作中人称表达；“座”依次为第一人称视角所转化。因该词含义明晰，可见“行欲所至，照耀者乃汝”，且“火焰辉映之崖顶”的表达为对应之心用词。于是“座”即为须加限定词，“彼黄金所造的轩昂”及其修饰语。如是。

Nanu ca ‘‘sovaṇṇamaya’’nti vatvā suvaṇṇassa aggalohatāya seṭṭhabhāvato dibbassa ca idhādhippetattā ‘‘uḷāra’’nti na vattabbanti? Na, kiñci visesasabbhāvato. Yatheva hi manussaparibhogasuvaṇṇavikatito rasaviddhaṃ seṭṭhaṃ suvisuddhaṃ, tato ākaruppannaṃ, tato yaṃkiñci dibbaṃ seṭṭhaṃ, evaṃ dibbasuvaṇṇepi cāmīkaraṃ, cāmīkarato sātakumbhaṃ, sātakumbhato jambunadaṃ, jambunadato siṅgīsuvaṇṇaṃ. Tañhi sabbaseṭṭhaṃ. Tenāha sakko devānamindo –

难道说“黄金所展”这样的称谓，是说因为其为上等黄金，且为天上至尊故而称“轩昂”么？不然，此处并无指称有所区别。譬如在世间，黄金乃为上品，经过提纯，故称“极上纯净”，从其衍生出某种形态，然后任何天上上品，实为一体成色，如此诸天之黄金，亦可视为其种类，等量满百瓶，聚合湖泊，湖泊成万千种金色。这是其至上者。故萨咖天帝曾言—

‘‘Mutto muttehi saha purāṇajaṭilehi, vippamutto vippamuttehi;

“与自由众生及古老之苦于解脱者俱在，超脱者亦同在；

Siṅgīnikkhasavaṇṇo, rājagahaṃ pāvisi bhagavā’’ti. (mahāva. 58);

具金色光泽，进入王舍城，世尊现前” （出自《大般泥洹经》第58章）；

Tasmā ‘‘sovaṇṇamaya’’nti vatvāpi ‘‘uḷāra’’nti vuttaṃ. Atha vā ‘‘uḷāra’’nti idaṃ na tassa seṭṭhapaṇītabhāvameva sandhāya vuttaṃ, atha kho mahantabhāvampīti vuttovāyamattho . Ettha ca ‘‘pīṭha’’ntiādi phalassa kammasarikkhatādassanaṃ. Tatthāpi ‘‘sovaṇṇamaya’’nti iminā tassa vimānassa vatthusampadaṃ dasseti, ‘‘uḷāra’’nti iminā sobhātisayasampadaṃ, ‘‘manojava’’nti iminā gamanasampadaṃ. ‘‘Gacchati yenakāma’’nti iminā sīghajavatāya pīṭhasampattibhāvasampadaṃ dasseti.

因此即便称其“黄金打造”，却仍被称为“轩昂”。或者说“轩昂”非因其为最上纯净，而是指其广大宏伟。此亦有其含义。此中“座”等词示意果实为因行种子之象。即使如此，“黄金打造”揭示该宫殿所有物质的丰盛，“轩昂”则彰显其光辉与庄严，“迅捷”一词暗示其移动的速度。至于“行欲所至”，则指明该座的行进、来往之便捷迅速之能。

Atha vā ‘‘sovaṇṇamaya’’nti iminā tassa paṇītabhāvaṃ dasseti, ‘‘uḷāra’’nti iminā vepullamahattaṃ. ‘‘Manojava’’nti iminā ānubhāvamahattaṃ. ‘‘Gacchati yenakāma’’nti iminā vihārasukhattaṃ dasseti. ‘‘Sovaṇṇamaya’’nti vā iminā tassa abhirūpataṃ vaṇṇapokkharatañca dasseti, ‘‘uḷāra’’nti iminā dassanīyataṃ pāsādikatañca dasseti, ‘‘manojava’’nti iminā sīghasampadaṃ, ‘‘gacchati yenakāma’’nti iminā katthaci appaṭihatacārataṃ dasseti.

或者，称之为「金色具足」者，因此显现其尊贵品格；称为「远大豪迈」者，表明其广阔宏大；称为「敏捷迅疾」者，示其迅速迅捷；称为「随心所行」者，说明其具备安适自在之所趣。「金色具足」者显其绚丽美妙和色彩辉煌，「远大豪迈」则显出其应观庄严之妙，「敏捷迅疾」表现其速捷易达的功德，而「随心所行」显示其或在某处不受阻碍、自由往来之相。

Atha vā taṃ vimānaṃ yassa puññakammassa nissandaphalaṃ, tassa alobhanissandatāya sovaṇṇamayaṃ, adosanissandatāya uḷāraṃ, amohanissandatāya manojavaṃ gacchati yenakāmaṃ. Tathā tassa kammassa saddhānissandabhāvena sovaṇṇamayaṃ, paññānissandabhāvena uḷāraṃ, vīriyanissandabhāvena manojavaṃ, samādhinissandabhāvena gacchati yenakāmaṃ. Saddhāsamādhinissandabhāvena vā sovaṇṇamayaṃ, samādhipaññānissandabhāvena uḷāraṃ, samādhivīriyanissandabhāvena manojavaṃ, samādhisatinissandabhāvena gacchati yenakāmanti veditabbaṃ.

又，彼尊楼乃是众功德善业果报寄依之所。因无贪著寄依，所以为金色；因无嗔恨依止，因此远大豪迈；因无迷惑依，故敏捷迅疾；因无障碍依，遂随心所行。如此，此楼因信心为依，现金色；因智慧为依，现远大豪迈；因精进为依，现敏捷迅疾；因禅定为依，现随心所行。倘因信心禅定为依，现金色；因禅定智慧为依，现远大豪迈；因禅定精进为依，现敏捷迅疾；因禅定念为依，现随心所行，须知此理。

Tattha yathā ‘‘pīṭha’’ntiādi vimānasampattidassanavasena tassā devatāya puññaphalavibhavasampattikittanaṃ, evaṃ ‘‘alaṅkate’’tiādi attabhāvasampattidassanavasena puññaphalavibhavasampattikittanaṃ. Yathā hi susikkhitasippācariyaviracitopi rattasuvaṇṇālaṅkāro vividharaṃsijālasamujjalamaṇiratanakhacito eva sobhati, na kevalo, evaṃ sabbaṅgasampanno caturassasobhanopi attabhāvo sumaṇḍitapasādhitova sobhati, na kevalo. Tenassā ‘‘alaṅkate’’tiādinā āharimaṃ sobhāvisesaṃ dasseti, ‘‘obhāsasī’’ti iminā anāharimaṃ. Tathā purimena vattamānapaccayanimittaṃ sobhātisayaṃ dasseti, pacchimena atītapaccayanimittaṃ. Purimena vā tassā upabhogavatthusampadaṃ dasseti, pacchimena upabhuñjanakavatthusampadaṃ.

就像称「座台」等显示诸楼成就，显现神明因善业果报所现之殊胜，称「饰物」等则显示其自性成就并显现果报荣华。譬如技艺精湛的匠人制作金饰，装饰以各种宝石珠链，光华辉映，不仅止于此，如此完整具足，全体美饰，像四象宝华之般耀眼，不只是其一部分。故以「饰物」等言，揭示此光辉殊胜，以「光辉皆足」谓之不灭殊胜。之前者因缘识别其生起，后来则因缘识别其已过去。之前显示其可享用之物，后来显示正享用之物。

Etthāha ‘‘kiṃ pana taṃ vimānaṃ yuttavāhaṃ, udāhu ayuttavāha’’nti? Yadipi devaloke rathavimānāni yuttavāhānipi honti ‘‘sahassayuttaṃ ājaññaratha’’nti (saṃ. ni. 1.264) ādivacanato, te pana devaputtā eva kiccakaraṇakāle vāharūpena attānaṃ dassenti yathā erāvaṇo devaputto kīḷanakāle hatthirūpena. Idaṃ pana aññañca edisaṃ ayuttavāhaṃ daṭṭhabbaṃ.

此处有人问：「那么，那座宫殿算不算战车？」答曰：「不算战车。」虽说天界中诸战车宫殿确有战车，至多千辆同驾，称为“成千结伴之战车”，但这些多是天子在职责期内显形所用，如夜叉天子游戏时显象为象形。此类尚可见于其它地方成千结伴之战车示现。

Yadi evaṃ kiṃ tassa vimānassa abbhantarā vāyodhātu gamane visesapaccayo, udāhu bāhirāti? Abbhantarāti gahetabbaṃ. Yathā hi candavimānasūriyavimānādīnaṃ desantaragamane tadupajīvīnaṃ sattānaṃ sādhāraṇakammanibbattaṃ ativiya sīghajavaṃ mahantaṃ vāyumaṇḍalaṃ tāni pelentaṃ pavatteti, na evaṃ taṃ peletvā pavattentī bāhirā vāyodhātu atthi. Yathā ca pana cakkaratanaṃ antosamuṭṭhitāya vāyodhātuyā vasena pavattati. Na hi tassa candavimānādīnaṃ viya bāhirā vāyodhātu peletvā pavattikā atthi rañño cakkavattissa cittavasena ‘‘pavattatu bhavaṃ cakkaratana’’ntiādivacanasamananantarameva pavattanato, evaṃ tassā devatāya cittavasena attasannissitāya vāyodhātuyā gacchatīti veditabbaṃ. Tena vuttaṃ ‘‘manojavaṃ gacchati yenakāma’’nti.

如果论宫殿以内风元素行驶为特别条件，是说外风元素存在与否？这必须判断为内部。譬如月宫太阳宫诸天楼阁，诸生存众生随其依止普遍的因果业，不止动极快如大风盘旋卷起飘动它们；但非因外部风元素而动转。再如轮宝内部，因内风元素之力而转动。月宫太阳诸楼非因外风吹动而转，乃是尊天以意念令其转动，显示「行走者为轮宝」等语，表明依尊天心意及内风元素之力运行为理，当知此理。故说「敏捷迅疾、随心所行」之意。

§2

2. Evaṃ paṭhamagāthāya tassā devatāya puññaphalasampattiṃ kittetvā idāni tassā kāraṇabhūtaṃ puññasampadaṃ vibhāvetuṃ ‘‘kena tetādiso vaṇṇo’’tiādi gāthādvayaṃ vuttaṃ. Tattha kenāti kiṃ-saddo ‘‘kiṃ rājā yo lokaṃ na rakkhati, kiṃ nu kho nāma tumhe maṃ vattabbaṃ maññathā’’tiādīsu (pārā. 424) garahaṇe āgato. ‘‘Yaṃkiñci rūpaṃ atītānāgatapaccuppanna’’ntiādīsu (ma. ni. 1.244; saṃ. ni. 3.59) aniyame. ‘‘Kiṃ sūdha vittaṃ purisassa seṭṭha’’ntiādīsu (su. ni. 183; saṃ. ni. 1.73) pucchāyaṃ. Idhāpi pucchāyameva daṭṭhabbo. ‘‘Kenā’’ti ca hetuatthe karaṇavacanaṃ, kena hetunāti attho. Teti tava. Etādisoti ediso, etarahi yathādissamānoti attho. Vaṇṇoti vaṇṇa-saddo ‘‘kadā saññūḷhā pana te, gahapati, ime samaṇassa gotamassa vaṇṇā’’tiādīsu (ma. ni. 2.77) guṇe āgato. ‘‘Anekapariyāyena buddhassa vaṇṇaṃ bhāsati, dhammassa vaṇṇaṃ bhāsati, saṅghassa vaṇṇaṃ bhāsatī’’tiādīsu (dī. ni. 1.4) thutiyaṃ. ‘‘Atha kena nu vaṇṇena, gandhathenoti vuccatī’’tiādīsu (saṃ. ni. 1.234; jā. 1.6.116) kāraṇe. ‘‘Tayo pattassa vaṇṇā’’tiādīsu (pārā. 602) pamāṇe. ‘‘Cattārome, bho gotama, vaṇṇā’’tiādīsu (dī. ni. 3.115; ma. ni. 2.379-380) jātiyaṃ. ‘‘Mahantaṃ hatthirājavaṇṇaṃ abhinimminitvā’’tiādīsu saṇṭhāne. ‘‘Suvaṇṇavaṇṇosi bhagavā, susukkadāṭhosi vīriyavā’’tiādīsu (ma. ni. 2.399; su. ni. 553) chavivaṇṇe. Idhāpi chavivaṇṇe eva daṭṭhabbo. Ayañhettha attho – kena kīdisena puññavisesena hetubhūtena devate, tava etādiso evaṃvidho dvādasayojanāni pharaṇakappabho sarīravaṇṇo jātoti?

其次，前文以第一颂彰显彼天宫善业果报的成就，今当阐明其因缘所成之善业德相，以「何为如是颜色」等双颂说起。其间「何」言疑，为疑问语，意指「国王若不能护持世间，尔等真的当奉行于我吗？」诸类似语句作为反问见于原典。「一切过去未来现前之色」等亦承前文而出现，含有无常、无我、破除恒常之义。「何有善财最胜者」等问句提出疑问。「何因」指明缘由，解释「此因」之义。此类义，如今即依此而说明。所谓“颜色”，即色彩、形貌之义，如经中诸多处言及佛、法、僧之颜色及美称。此处亦当如是解释。意在问：因何缘故，得此种善业，因何所致，使天宫得十二由旬庄严之体色？

Kena te idha mijjhatīti kena puññātisayena te idha imasmiṃ ṭhāne idāni tayi labbhamānaṃ uḷāraṃ sucaritaphalaṃ ijjhati nipphajjati. Uppajjantīti nibbattanti, avicchedavasena uparūpari vattantīti attho. Bhogāti paribhuñjitabbaṭṭhena ‘‘bhogā’’ti laddhanāmā vatthābharaṇādivittūpakaraṇavisesā. Yeti sāmaññena aniyamaniddeso, kecīti pakārabhedaṃ āmasitvā aniyamaniddeso, ubhayenāpi paṇītapaṇītatarādibhede tattha labbhamāne tādise bhoge anavasesato byāpetvā saṅgaṇhāti. Anavasesabyāpako hi ayaṃ niddeso yathā ‘‘ye keci saṅkhārā’’ti. Manaso piyāti manasā piyāyitabbā, manāpiyāti attho.

何以尔时汝于此中之间得意？何以由功德盈盛，于此处所此时现得珍贵善行果报，而欢喜放下？起者即生，连续不断往复流转是义。享用者指受用的场所及其装饰器具等区别统称“享用”。“往”者依常指无拘无束之意，或指作用分别。有些则区别诸器，皆指无拘无束，此处得果之享用便不间断广泛摄受。此不间断摄受，即如“诸行在者”之说。心之所爱为当心所喜，意之所乐为“心爱”义。

Ettha ca ‘‘etādiso vaṇṇo’’ti iminā heṭṭhā vuttavisesā tassā devatāya attabhāvapariyāpannā vaṇṇasampadā dassitā. ‘‘Bhogā’’ti iminā upabhogaparibhogavatthubhūtā dibbarūpasaddagandharasaphoṭṭhabbabhedā kāmaguṇasampadā. ‘‘Manaso piyā’’ti iminā tesaṃ rūpādīnaṃ iṭṭhakantamanāpatā. ‘‘Idha mijjhatī’’ti iminā pana dibbaāyuvaṇṇayasasukhaādhipateyyasampadā dassitā. ‘‘Ye keci manaso piyā’’ti iminā yāni ‘‘so aññe deve dasahi ṭhānehi adhiggaṇhāti dibbena āyunā dibbena vaṇṇena dibbena sukhena dibbena yasena dibbena ādhipateyyena dibbehi rūpehi dibbehi saddehi dibbehi gandhehi dibbehi rasehi dibbehi phoṭṭhabbehī’’ti (saṃ. ni. 4.341) sutte āgatāni dasa ṭhānāni. Tesaṃ idha anavasesato saṅgaho dassitoti veditabbo.

此处“此类相貌”以此为下文所说之特指，示其神所具足之自身遍满色相功德。“享用”者，依此为所受用对象存，具天之色、声、香、味、触等欲乐之具备多样功德。“心所爱”者，以彼诸色等之所好为意所乐。“此中得意”者，示其天寿、色、力、乐、统摄资具充足。“诸心所爱”者，即诸天在十处以天寿、色、乐、名、力、统摄、声、香、味、触等所成诸具，依《增支部》第四册解曰此十处。其于此处无间断普遍摄受示现。

§3

3.Pucchāmīti pañhaṃ karomi, ñātumicchāmīti attho. Kāmañcetaṃ ‘‘kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati. Kimakāsi puññaṃ, kenāsi evaṃ jalitānubhāvā’’ti ca kiṃ-saddaggahaṇeneva atthantarassa asambhavato pucchāvasena gāthāttayaṃ vuttanti viññāyati. Pucchāvisesabhāvañāpanatthaṃ pana ‘‘pucchāmī’’ti vuttaṃ. Ayañhi pucchā adiṭṭhajotanā tāva na hoti edisassa atthassa mahātherassa adiṭṭhabhāvābhāvato, vimaticchedanāpi na hoti sabbaso samugghātitasaṃsayattā, anumatipucchāpi na hoti ‘‘taṃ kiṃ maññasi rājaññā’’tiādīsu (dī. ni. 2.413) viya anumatigahaṇākārena appavattattā, kathetukamyatāpucchāpi na hoti tassā devatāya kathetukamyatāvasena therena apucchitattā. Visesena pana diṭṭhasaṃsandanāti veditabbā. Svāyamattho heṭṭhā aṭṭhuppattikathāyaṃ ‘‘thero kiñcāpī’’tiādinā vibhāvito eva. Tanti tvaṃ. Tayidaṃ pubbāparāpekkhaṃ, pubbāpekkhatāya upayogekavacanaṃ, parāpekkhatāya pana paccattekavacanaṃ daṭṭhabbaṃ.

三、问者即发问，意欲了解也。所谓“何以尔类相，何以尔时得意，行何功德，为何如焉功德所感”如是随声附答之句三首，显义。问之特异即指明问者。此“问我”语，非初见得此义，大长老既解，亦无断疑，无疑阻，亦无凭承问如“尔意何如王知”之类，亦无欲发言问之故，亦无向其神发问之故。特异仅为明了实相。其自义下文以八句“长老何物”等文分别阐明。三者为前后相依，前依用同一语成，后依用另一语成。

Devīti ettha deva-saddo ‘‘imāni te deva caturāsīti nagarasahassāni kusavatīrājadhānipamukhāni, ettha, deva, chandaṃ karohi jīvite apekkha’’nti ca ādīsu (dī. ni. 2.266) sammutidevavasena āgato, ‘‘tassa devātidevassa, sāsanaṃ sabbadassino’’tiādīsu visuddhidevavasena. Visuddhidevānañhi bhagavato atidevabhāve vutte itaresaṃ vutto eva hotīti. ‘‘Cātumahārājikā devā dīghāyukā vaṇṇavanto sukhabahulā’’tiādīsu (dī. ni. 3.337) upapattidevavasena. Idhāpi upapattidevavaseneva veditabbo. Padatthato pana – dibbati attano puññiddhiyā kīḷati laḷati pañcahi kāmaguṇehi ramati, atha vā heṭṭhā vuttanayena jotati obhāsati, ākāsena vimānena ca gacchatīti devī. ‘‘Tvaṃ devī’’ti sambodhane cetaṃ ekavacanaṃ. Mahānubhāveti uḷārappabhāve, so panassānubhāvo heṭṭhā dvīhi gāthāhi dassitoyeva.

“天”名此处“天”言：“尔等天共有四万余，于诸城千围皆为优长，尔天宜爱护生命。”乃至载于《长部释》第二卷，遵圣天之约言，“此属天天王，圣法普见”等情说。辨净天云佛所言“天王之称”及他者所云之区别。“四大王天寿长、相好具足，乐多广大”等见于《长部释》第三卷，亦应知。今亦依此应知。文字意即——天以自身功德为娱，戏乐于五欲功德，并依下文所说明而光明显耀，遨翔虚空。以“女天”称呼时此为一句。所谓大威德，即指此处二句所现异状也。

Manussabhūtāti ettha manassa ussannatāya manussā, satisūrabhāvabrahmacariyayogyatādiguṇavasena upacitamānasā ukkaṭṭhaguṇacittā. Ke pana te? Jambudīpavāsino sattavisesā. Tenāha bhagavā –

“人所成”即指心之振奋，人即作为人类，依念熏习、清净梵行及诸具德为合适之心，即高峻之心。然何以称？断然指住于须弥山南之处七种高贵人类。世尊因此说——

‘‘Tīhi, bhikkhave, ṭhānehi jambudīpakā manussā uttarakuruke manusse adhiggaṇhanti deve ca tāvatiṃse. Katamehi tīhi? Sūrā, satimanto, idha brahmacariyavāso’’ti (a. ni. 9.21).

世尊告比库：“于三处，须弥山南众生中，人类在北俱卢崛山之须弥山南得见，而天人亦有六十三类。何为三处？即指清净梵行行者，具正念人。”（《增支部》第九章第二十一节）

Tathā hi buddhā bhagavanto paccekabuddhā aggasāvakā mahāsāvakā cakkavattino aññe ca mahānubhāvā sattā ettheva uppajjanti. Tehi samānarūpāditāya pana saddhiṃ parittadīpavāsīhi itaramahādīpavāsinopi ‘‘manussā’’tveva paññāyiṃsūti eke.

譬如世尊诸佛、独觉佛、诸优劣弟子、大弟子、转轮圣王以及其他伟大有德的众生，皆在此处生起。此等众生因同类相，应和共处于小大陆之上，而与其他大陆之住民相别，故称为“人类”。

Apare pana bhaṇanti – lobhādīhi alobhādīhi ca sahitassa manassa ussannatāya manussā. Ye hi sattā manussajātikā, tesu visesato lobhādayo alobhādayo ca ussannā, te lobhādiussannatāya apāyamaggaṃ, alobhādiussannatāya sugatimaggaṃ nibbānagāmimaggañca pūrenti, tasmā lobhādīhi alobhādīhi ca sahitassa manassa ussannatāya parittadīpavāsīhi saddhiṃ catumahādīpavāsino sattavisesā ‘‘manussā’’ti vuccantīti.

另有说法者，称因贪等与无贪等相互伴随、心意振奋者为人。凡属人类者，其中特别说，贪等或无贪等心意振奋者，前者因贪等振奋而趋于堕落之道，后者因无贪等振奋而趋于安乐之道、成就涅槃之路。因而因贪等与无贪等相应之心意振奋，且与各大陆居民相处无碍者，则特别称为“人类”。

Lokiyā pana ‘‘manuno apaccabhāvena manussā’’ti vadanti. Manu nāma paṭhamakappiko lokamariyādāya ādibhūto hitāhitavidhāyako sattānaṃ pituṭṭhāniyo, yo sāsane ‘‘mahāsammato’’ti vuccati. Paccakkhato paramparāya ca tassa ovādānusāsaniyaṃ ṭhitā sattā puttasadisatāya ‘‘manussā’’ti vuccanti. Tato eva hi te māṇavā ‘‘manujā’’ti ca voharīyanti. Manussesu bhūtā jātā, manussabhāvaṃ vā pattāti manussabhūtā.

世俗世人则说“由于人的属性，故称人为人”。名为“摩努”，为第一位国王，因维护世间礼法而成就利益众生者，奉行教法，被称为“大公认者”。世人依其传续及诫命习俗，称其子孙为“人”。于是人子亦称“摩奴迦”。此谓在人的胎中出生，遂得人相，称为具人相之人。

Kimakāsi puññanti kiṃ dānasīlādippabhedesu kīdisaṃ pujjabhāvaphalanibbattanato, yattha sayaṃ uppannaṃ, taṃ santānaṃ punāti visodhetīti ca ‘‘puñña’’nti laddhanāmaṃ sucaritaṃ kusalakammaṃ akāsi, upacini nibbattesīti attho. Jalitānubhāvāti sabbaso vijjotamānapuññiddhikā.

何谓功德？何以从布施、持戒等不同种类而成，因造善行而得成就？所谓功德，即以正行良善之善业所为，行为始于我生，终有所传承、净化后成就。故称“功德”为美好行为，即善善行业所作，积累而得涅槃。

Kasmā panettha ‘‘manussabhūtā kimakāsi puñña’’nti vuttaṃ, kiṃ aññāsu gatīsu puññakiriyā natthīti? No natthi. Yasmā nirayepi nāma kāmāvacarakusalacittapavatti kadāci labbhateva, kimaṅgaṃ panaññattha, nanu avocumhā ‘‘diṭṭhasaṃsandanā pucchā’’ti. Tasmā mahāthero manussattabhāve ṭhatvā puññakammaṃ katvā uppannaṃ taṃ disvā bhūtatthavasena pucchanto ‘‘manussabhūtā kimakāsi puñña’’nti avoca.

为何此处说“具人相者，造何功德”？岂他处不成就功德？非也。因地狱也偶得善心业，虽不常得，然必要之由，乃向世尊问询实见，故大长老立于人相之中，造功德行，既觉其生成义理，故问“具人相者，造何功德？”

Atha vā aññāsu gatīsu ekantasukhatāya ekantadukkhatāya dukkhabahulatāya ca puññakiriyāya okāso na sulabharūpo sappurisūpanissayādipaccayasamavāyassa sudullabhabhāvato. Kadāci uppajjamānopi yathāvuttakāraṇena uḷāro vipulo na ca hoti, manussagatiyaṃ pana sukhabahulatāya puññakiriyāya okāso sulabharūpo sappurisūpanissayādipaccayasamavāyassa yebhuyyena sulabhabhāvato. Yañca tattha dukkhaṃ uppajjati, tampi visesato puññakiriyāya upanissayo hoti. Dukkhūpanissayā hi saddhāti. Yathā hi ayoghanena satthake nipphādiyamāne tassa ekantato na aggimhi tāpanaṃ udakena vā temanaṃ chedanakiriyāsamatthatāya visesapaccayo, tāpetvā pana pamāṇayogato udakatemanaṃ tassā visesapaccayo, evameva sattasantānassa ekantadukkhasamaṅgitā dukkhabahulatā ekantasukhasamaṅgitā ca puññakiriyāya na visesapaccayo hoti. Sati pana dukkhasantāpane pamāṇayogato sukhūpabrūhane ca laddhūpanissayā puññakiriyā uppajjati, uppajjamānā ca mahājutikā mahāvipphārā paṭipakkhachedanasamatthā ca hoti, tasmā manussabhāvo puññakiriyāya visesapaccayo . Tena vuttaṃ ‘‘manussabhūtā kimakāsi puñña’’nti. Sesaṃ suviññeyyameva.

又他处往生，因具极乐与极苦、苦多之功德不易得，缘于善士相助因缘难遇。虽偶有产生，然常不广及。人道则因极乐多之善行条件相对容易，缘合普遍，生苦亦依功德因缘生。苦缘为信。犹如去除非污垢的火种时，水之冷却为特定因缘。诸有生成之苦与乐相伴，非特定因缘故不生。唯有因念苦痛促使真如信心增长，功德生显。增长功德者伴随大团聚、大变乱转，能断恶道，对立消除，故人道之质与功德关联密切。由此故言“具人相者，造何功德”之问，终应悉知。

§4

4. Evaṃ pana therena pucchitā sā devatā pañhaṃ vissajjesi. Tamatthaṃ dassetuṃ ‘‘sā devatā attamanā’’ti gāthā vuttā. Kena panāyaṃ gāthā vuttā? Dhammasaṅgāhakehi. Tattha sāti yā pubbe ‘‘pucchāmi taṃ devi mahānubhāve’’ti vuttā, sā. Devatāti devaputtopi brahmāpi devadhītāpi vuccati. ‘‘Atha kho aññatarā devatā abhikkantāya rattiyā abhikkantavaṇṇā’’tiādīsu (saṃ. ni. 1.1; khu. pā. 5.1) hi devaputto ‘‘devatā’’ti vutto devoyeva devatāti katvā. Tathā ‘‘tā devatā sattasatā uḷārā, brahmavimānā abhinikkhamitvā’’tiādīsu brahmāno.

4. 然而，被那位长老问话之后，那天女便答复了问题。为了表明意旨，说出了「那天女心满意足」的偈句。这偈句是由何因由说出的呢？是由法汇者根据法集而说。其间记载着先前有言『我问这位大德天女』的话语，即是此人。所谓天女，既指天帝之女，亦称为梵天之女。又如《增支部》等处记载，有一位天帝之子夜间为表万分美好而称 ‘‘天女’’，此时正是指那些天界之天女。此外，如『那些天女浩如七百，从梵天宫殿降临』等说法，亦指梵天诸天女。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

所谓“借由美好的相貌，你所在于天界；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā’’ti. (vi. va. 75) –

光明普照诸方向，如同药草一般的明星。”（梵志译经第75节）——

Ādīsu devadhītā. Idhāpi devadhītā eva daṭṭhabbā. Attamanāti tuṭṭhamanā pītisomanassehi gahitamanā. Pītisomanassasahagatañhi cittaṃ domanassassa anokāsato tehi taṃ sakaṃ katvā gahitaṃ viya hoti. Attamanāti vā sakamanā. Anavajjapītisomanassasampayuttañhi cittaṃ sampati āyatiñca taṃsamaṅgino hitasukhāvahato ‘‘saka’’nti vattabbataṃ labhati, na itaraṃ.

开头所说的是梵天之女。在这里亦当见到梵天之女。所谓心满意足者，是指意乐欢喜、心意坚固之状态。喜乐所共成的心中并无杂染的忧愁，故此心意如被坚固束缚一般。心满意足者亦是指心内充盈。心中连着毫无瑕疵的喜乐满足，生长的心意如同结合的力量，带来利益与安乐，故此称为坚定者，并无其他含义。

Moggallānenāti moggallānagottassa brāhmaṇamahāsālassa puttabhāvato so mahāthero gottavasena ‘‘moggallāno’’ti paññāto, tena moggallānena . Pucchitāti diṭṭhasaṃsandanavasena pucchitā, attamanā sā devatā pañhaṃ byākāsīti yojanā. Attamanatā cassā ‘‘tampi nāma parittakampi kammaṃ evaṃ mahatiyā dibbasampattiyā kāraṇaṃ ahosī’’ti pubbepi sā attano puññaphalaṃ paṭicca antarantarā somanassaṃ paṭisaṃvedeti, idāni pana ‘‘aññatarassa therassa katopi nāma kāro evaṃ uḷāraphalo, ayaṃ pana buddhānaṃ aggasāvako uḷāraguṇo mahānubhāvo , imampi passituṃ nipaccakārañca kātuṃ labhāmi, mama puññaphalapaṭisaṃyuttameva ca pucchaṃ karotī’’ti dvīhi kāraṇehi uppannā. Evaṃ sañjātabalavapītisomanassā sā therassa vacanaṃ sirasā sampaṭicchitvā pañhaṃ puṭṭhā byākāsi.

所谓摩诃迦罗那者，是指出身婆罗门大族摩诃迦罗那氏族的高长老，作为族姓称之为“摩诃迦罗那”，此处即指他。所谓问询，是指依据眼见闻的具体情境向他提问。心满意足的天女详细回答了长老的问题。关于那份心满意足，她以前已说明『因他有所守护之业，具足巨大天资境界，故而此果报乃由此因缘而成』。现在的情况是『有另一位长老，确实也有此功德果报，此人为诸佛首尊弟子，具大德量，我欲见此人并解此事，故作此问』，基于这两方面缘由促使出现问语。这样实力坚强、心意满足的天女，凝神领会了长老发问之意，遂答复了疑问。

Pañhanti ñātuṃ icchitaṃ taṃ atthaṃ viyākāsi kathesi vissajjesi. Kathaṃ pana byākāsi? Puṭṭhāti puṭṭhākārato, pucchitākārenevāti attho. Ettha hi ‘‘pucchitā’’ti vatvā puna ‘‘puṭṭhā’’ti vacanaṃ visesatthaniyamanaṃ daṭṭhabbaṃ. Siddhe hi sati ārambho visesatthañāpakova hoti. Ko paneso visesattho? Byākaraṇassa pucchānurūpatā. Yañhi kammaphalaṃ dassetvā tassa kāraṇabhūtaṃ kammaṃ pucchitaṃ, tadubhayassa aññamaññānurūpabhāvavibhāvanā. Yena ca ākārena pucchā pavattā atthato ca byañjanato ca, tadākārassa byākaraṇassa pucchānurūpatā, tathā ceva vissajjanaṃ pavattaṃ. Iti imassa visesassa ñāpanatthaṃ ‘‘pucchitā’’ti vatvā puna ‘‘puṭṭhā’’ti vuttaṃ.

‘问题’是讲解想了解之理义，作答时详加释说，遂而答复。那是如何讲解的呢？所谓‘询问者’，由‘提问者’而来，‘提问’为其意。此处说‘被问之’并复说‘提问’，为强调语意所用语。若已圆满成立时，就好像开始进入特殊义理。那何谓特殊义理呢？乃语法上的提问对应关系。此处既陈述果报，且因果业已被问，则此二者相互调和分辨。正因问话由语音语义发起，依此语法的提问对应关系，故此疑问与答复得以成立。因此为明示此特殊理义，故说‘被问者’又复称‘提问’。

‘‘Pucchitā’’ti vā tāya devatāya visesanamukhena puṭṭhabhāvassa pañhabyākaraṇassa ca kāraṇakittanaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – ‘‘kena tetādiso vaṇṇo’’tiādinā therena pucchīyatīti pucchā, tāya devatāya katakammaṃ, tassā pucchāya kāritā ācikkhitā vāti sā devatā ‘‘pucchitā’’ti vuttā. Yasmā pucchitā pucchiyamānassa kammassa kāritā, tasmā pañhaṃ puṭṭhā. Yasmā ca pucchitā pucchiyamānassa kammassa ācikkhanasabhāvā, tasmā pañhaṃ byākāsīti. Yassa kammassidaṃ phalanti idaṃ ‘‘pañha’’nti vuttassa atthassa sarūpadassanaṃ. Ayaṃ cettha attho – idaṃ pucchantassa pucchiyamānāya ca paccakkhabhūtaṃ anantaraṃ vuttappakāraṃ puññaphalaṃ, yassa kammassa taṃ ñātuṃ icchitattā pañhanti vuttaṃ puññakammaṃ byākāsīti.

「被问」一词，是凭借该天神特殊的询问之义和疑问表现而产生的名号。这里说：「为何具有如此的色相」等，乃长老出于疑问而问，故名为「被问者」。此天神行使如何的因缘、事情，因该疑问而示现，这天神因此被称作「被问的」。因为被问之行为被实行，故为疑问；又因被问之行为本身具有指示的性质，故为说明。此行为结果即“疑问”一名的本质表现。此处意指：此乃对发问者所提疑问对象的直接反应，其为立刻显现的果报，乃因欲知该行为业果而发问，即「善业行为的说明」也。

§5

5.Ahaṃ manussesūtiādi pañhassa byākaraṇākāro. Tattha ahanti devatā attānaṃ niddisati. ‘‘Manussesū’’ti vatvā puna ‘‘manussabhūtā’’ti vacanaṃ tadā attani manussaguṇānaṃ vijjamānatādassanatthaṃ. Yo hi manussajātikova samāno pāṇātipātādiṃ akattabbaṃ katvā daṇḍāraho tattha tattha rājādito hatthacchedādikammakāraṇaṃ pāpuṇanto mahādukkhaṃ anubhavati, ayaṃ manussanerayiko nāma. Aparo manussajātikova samāno pubbekatakammunā ghāsacchādanampi na labhati, khuppipāsābhibhūto dukkhabahulo katthaci patiṭṭhaṃ alabhamāno vicarati, ayaṃ manussapeto nāma. Aparo manussajātikova samāno parādhīnavutti paresaṃ bhāraṃ vahanto bhinnamariyādo vā anācāraṃ ācaritvā parehi santajjito maraṇabhayabhīto gahananissito dukkhabahulo vicarati hitāhitaṃ ajānanto niddājighacchādukkhavinodanādiparo, ayaṃ manussatiracchāno nāma. Yo pana attano hitāhitaṃ jānanto kammaphalaṃ saddahanto hirottappasampanno dayāpanno sabbasattesu saṃvegabahulo akusalakammapathe parivajjento kusalakammapathe samācaranto puññakiriyavatthūni paripūreti, ayaṃ manussadhamme patiṭṭhito paramatthato manusso nāma. Ayampi tādisā ahosi. Tena vuttaṃ ‘‘manussesu manussabhūtā’’ti. Manusse sattanikāye manussabhāvaṃ pattā manussadhammañca appahāya ṭhitāti attho.

「我是属于人类」等询问的说明形态。在此，「我是」谓指该天神显现自身；「属于人类」用以显示其具有人类特质。当有人类同类做出杀生等不可为之事却免受惩罚，且能由国王等处获得处斩之因而体验极大苦难，此即所谓「人间下狱者」。又有人类同类前世因业不善，贫困饥饿，常受苦难，甚至无依无靠，游荡无定名为「人间饿鬼」。还有一类人类，因剥削他人承受重负，无礼违戒，遭同侪怨恨，惧怕死亡，心怀痛苦，虽作恶却不知害利之分，终日悲苦，名为「人间畜生心」。相反，若有知知过、自信因果、去除瞋恨、发悲悯心、远离邪道勤修正道，满行功德，者是依真理安立之人，名曰「人中有人」。此即所言。故云「属人者，乃人类本性具足，放弃人性而生者除外」。

Abbhāgatānanti abhiāgatānaṃ, sampattaāgantukānanti attho. Duvidhā hi āgantukā atithi abbhāgatoti. Tesu kataparicayo āgantuko atithi, akataparicayo abbhāgato. Kataparicayo akataparicayopi vā puretaraṃ āgato atithi, bhojanavelāyaṃ upaṭṭhito sampati āgato abbhāgato. Nimantito vā bhattena atithi, animantito abbhāgato. Ayaṃ pana akataparicayo animantito sampati āgato ca, taṃ sandhāyāha ‘‘abbhāgatāna’’nti, garukārena panettha bahuvacanaṃ vuttaṃ. Āsati nisīdati etthāti āsanaṃ. Yaṃkiñci nisīdanayoggaṃ, idha pana pīṭhaṃ adhippetaṃ, tassa ca appakattā anuḷārattā ca ‘‘āsanaka’’nti āha. Adāsinti ‘‘idamassa therassa dinnaṃ mayhaṃ mahapphalaṃ bhavissati mahānisaṃsa’’nti sañjātasomanassā kammaṃ kammaphalañca saddahitvā tassa therassa paribhogatthāya adāsiṃ, nirapekkhapariccāgavasena pariccajinti attho.

「Abbhāgatā」意为「不受欢迎者」，「Sampattaāgantukā」意为「顺利抵达之宾客」。宾客分为两种：一者为识别、了解的宾客称为「Āgantuka Atithi」，二者为不识别、不了解者称为「Abbhāgato」。彼此间或事先认识彼此而至者为识别宾客，或不认识彼此而至者为不受欢迎者。识别者乃受邀参与饮食之宾，非邀请者则为不受欢迎者。于此情形，非识别且未受邀请而顺利到达者，称为「不受欢迎者」。至于「坐具」指坐的器物。此处所用「坐具」二字，乃因受供养者受喜悦之殊胜业果而坐于该处所，意谓「顺应世间法而设的坐处」。受供者忘却自身所有之业果，心无挂碍地舍弃，意谓任其自来，体现舍弃无碍之意。

Abhivādayinti abhivādanamakāsiṃ, pañcapatiṭṭhitena dakkhiṇeyyapuggale vandinti anto. Vandamānā hi taṃ tāyeva vandanakiriyāya vandiyamānaṃ ‘‘sukhinī hohi, arogā hohī’’tiādinā āsivādaṃ atthato vadāpesi nāma. Añjalikaṃ akāsinti dasanakhasamodhānasamujjalaṃ añjaliṃ sirasi paggaṇhantī guṇavisiṭṭhānaṃ apacāyanaṃ akāsinti attho. Yathānubhāvanti yathābalaṃ, tadā mama vijjamānavibhavānurūpanti attho. Adāsi dānanti annapānādideyyadhammapariccāgena dakkhiṇeyyaṃ bhojentī dānamayaṃ puññaṃ pasaviṃ.

「Abhivādayiṃ」谓作礼敬，依五重法礼敬右方者。礼敬时称愿其安乐、健康等，实为祝福之语。作合十礼者，指十指并拢并放于头顶之仪式，以示卓绝的敬重。依能力表现礼敬意愿，顺应其所认识的威望。供与食物和饮水等物资，称为布施，施与者为受右之饮食供养形成的善业。

Ettha ca ‘‘aha’’nti idaṃ kammassa phalassa ca ekasantatipatitatādassanena sambandhabhāvadassanaṃ, ‘‘manussesu manussabhūtā’’ti idaṃ tassā puññakiriyāya adhiṭṭhānabhūtasantānavisesadassanaṃ, ‘‘abbhāgatāna’’nti idaṃ cittasampattidassanañceva khettasampattidassanañca dānassa viya paṭiggahaṇassa ca kiñci anapekkhitvā pavattitabhāvadīpanato. ‘‘Āsanakaṃ adāsiṃ yathānubhāvañca adāsi dāna’’nti idaṃ bhogasāradānadassanaṃ, ‘‘abhivādayiṃ añjalikaṃ akāsi’’nti idaṃ kāyasāradānadassanaṃ.

此处「我是」表明该业果的连绵表现，显示其由于「人类之中有人性」这一功德行为而起的依止传承；「不受欢迎者」一词隐含心智和领域的成熟，并如给与一般不执着地运作；「坐具的布施」表明了物质利益的布施，「礼敬合十礼」则示意身体利益的布施。

§6

6.Tenāti tena yathāvuttena puññena hetubhūtena. Meti ayaṃ me-saddo ‘‘kicchena me adhigataṃ, halaṃ dāni pakāsitu’’ntiādīsu (dī. ni. 2.65; ma. ni. 1.281; saṃ. ni. 1.172) karaṇe āgato, mayāti attho. ‘‘Sādhu me, bhante, bhagavā saṃkhittena dhammaṃ desetū’’tiādīsu (saṃ. ni. 3.182; a. ni. 4.257) sampadāne, mayhanti attho. ‘‘Pubbeva me, bhikkhave, sambodhā anabhisambuddhassa bodhisattasseva sato’’tiādīsu (ma. ni. 1.206; saṃ. ni. 4.14; a. ni. 3.104) sāmiatthe āgato, idhāpi sāmiatthe eva, mamāti attho. Svāyaṃ me-saddo tena me puññenāti ca me etādisoti ca ubhayattha sambandhitabbo. Sesaṃ vuttanayameva.

「Tenā」意谓「以此恰当的功德因缘」。本词以诸类用语如「我以微不足道之法得果，此今欲启示」；「善哉世尊简述法要」；「我本于成佛之果尚未成佛的菩萨修行时」等用法而来。意为「借我」，「归于我」，双重关连含义。此处即此用法的总结与归纳。

Evaṃ tāya devatāya pañhe byākate āyasmā mahāmoggallāno vitthārena dhammaṃ desesi. Sā desanā saparivārāya tassā devatāya sātthikā ahosi. Thero tato manussalokaṃ āgantvā sabbaṃ taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Bhagavā taṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Gāthā eva pana saṅgahaṃ āruḷhāti.

如是，那位天众问难后，长老大摩诃摩伽罗详细说明教法而宣说。那番宣说连同其周围辅佐内容，对诸天确为有力之义。长老于是还俗，来到人间，将此一切事理告诉世尊。世尊于此起支座，合众具足，宣说此法。仅以偈颂而摄取总要。

Paṭhamapīṭhavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第一座椅天宫注释结束。

2. Dutiyapīṭhavimānavaṇṇanā二、第二座椅天宫注释

Pīṭhaṃte veḷuriyamayanti dutiyapīṭhavimānaṃ. Tassa aṭṭhuppatti ca atthavaṇṇanā ca paṭhame vuttanayeneva veditabbā. Ayaṃ pana viseso – sāvatthivāsinī kira ekā itthī attano gehaṃ piṇḍāya paviṭṭhaṃ ekaṃ theraṃ passitvā pasannacittā tassa āsanaṃ dentī attano pīṭhaṃ upari nīlavatthena attharitvā adāsi. Tena tassā devaloke nibbattāya veḷuriyamayaṃ pallaṅkavimānaṃ nibbattaṃ. Tena vuttaṃ –

末间处带毡布，称第二座蔽盖殿。其起支及意涵，应依初所说细软之义来认识。此为殊特——传闻住舍城者，为一女子，入其家乞食，见一长老，忧时悦心，遂于其座上，以青布蒙座，献以自家座。由此缘起于天界现生毡布铺盖床殿。因斯而说——

§8

‘‘Pīṭhaṃ te veḷuriyamayaṃ uḷāraṃ, manojavaṃ gacchati yenakāmaṃ;

「你的座毡布铺盖，宽阔敞亮，心速敏捷，随意而行；

Alaṅkate malyadhare suvatthe, obhāsasi vijjurivabbha kūṭaṃ.

饰以花环，芬芳香洁，美光映照，如霸主之峰；

§9

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

何以此色？为何此处有温润？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

幸福与财富，由诸爱心所生。」

§10

10.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

我问尊贵的天女，作为人身者，你造了何等善业；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

为何你体验如此光辉，且你的色彩自四面皆放光明？」

§11

11.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

此女为天，心自我且，由摩嘎剌那问之；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

已被问道，说明这功德的因缘果报。

§12

12.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, abbhāgatānāsanakaṃ adāsiṃ;

我在人类中，为无床座者，曾给予座位；

Abhivādayiṃ añjalikaṃ akāsiṃ, yathānubhāvañca adāsi dānaṃ.

并恭敬作礼，合乎情理地行布施。

§13

13.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『故此如是颜色，我在此处显现；','96':'各种令心生欢喜的享乐由此而生。','98':'比库！我向你说，大仁者，你因是人而造了善业；','99':'正因此，我具有水中景象，四方皆光彩照耀』。

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

种种随心所爱之财富，皆于我处生起。

§14

14.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

「具大威神之比库，我今为汝说明：于为人之时，汝所造作之诸功德——

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

正因此故，我以如此炽盛之威神，我之光明照耀四面八方。」

§8

8. Tattha veḷuriyamayanti veḷuriyamaṇimayaṃ. Veḷuriyamaṇi nāma viḷūrapabbatassa viḷūragāmassa ca avidūre uppajjanakamaṇi. Tassa kira viḷūragāmaṭṭhāne ākaro, viḷūrassa pana avidūre bhavattā veḷuriyanteva paññāyittha. Taṃsadisavaṇṇanibhatāya devalokepissa tatheva nāmaṃ jātaṃ yathā taṃ manussaloke laddhanāmavaseneva devaloke devaputtānaṃ. Taṃ pana mayūragīvavaṇṇaṃ vā hoti, vāyasapattavaṇṇaṃ vā, siniddhaveṇupattavaṇṇaṃ vā. Idha pana mayūragīvavaṇṇaṃ veditabbaṃ. Sesaṃ sabbaṃ paṭhamapīṭhavimāne vuttasadisamevāti.

这里说的“水晶”是指水晶宝石。所谓水晶宝石，是指距离维卢拉山及其维卢拉村庄不远而生的宝石。相传那是在维卢拉村所在处所发现的矿石，而与维卢拉村相距不远处即被称为水晶之地。类似这样的名称受天界承袭，在人间界也获得相同的名称，正如天界诸天子获得的宝物名称。它的颜色或如孔雀羽毛般绚丽，或如幼鸽羽毛般淡雅，或如红色信鸽羽毛般鲜明。此处应知其为孔雀羽毛色。其余部分全部与第一重宝座宫殿中所述相同。

Dutiyapīṭhavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二座椅天宫注释结束。

3. Tatiyapīṭhavimānavaṇṇanā三、第三座椅天宫注释

Pīṭhaṃ te sovaṇṇamayanti tatiyapīṭhavimānaṃ. Tassa vatthu rājagahe samuṭṭhitaṃ. Aññataro kira khīṇāsavatthero rājagahe piṇḍāya caritvā bhattaṃ gahetvā upakaṭṭhe kāle bhattakiccaṃ kātukāmo ekaṃ vivaṭadvāragehaṃ upasaṅkami. Tasmiṃ pana gehe gehasāminī itthī saddhā pasannā therassa ākāraṃ sallakkhetvā ‘‘etha, bhante, idha nisīditvā bhattakiccaṃ karothā’’ti attano bhaddapīṭhaṃ paññāpetvā upari pītavatthaṃ attharitvā nirapekkhapariccāgavasena adāsi, ‘‘idaṃ me puññaṃ āyatiṃ sovaṇṇapīṭhapaṭilābhāya hotū’’ti patthanañca paṭṭhapesi. Atha there tattha nisīditvā bhattakiccaṃ katvā pattaṃ dhovitvā uṭṭhāya gacchante ‘‘bhante, idamāsanaṃ tumhākaṃyeva pariccattaṃ, mayhaṃ anuggahatthaṃ paribhuñjathā’’ti āha. Thero tassā anukampāya taṃ pīṭhaṃ sampaṭicchitvā saṅghassa dāpesi. Sā aparena samayena aññatarena rogena phuṭṭhā kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbattītiādi sabbaṃ paṭhamavimānavaṇṇanāyaṃ vuttanayeneva veditabbaṃ. Tena vuttaṃ –

宝座被称作黄金宝座，属于第三重宝座宫殿。该地位于王舍城。某日，一位已断尽染污的长老到王舍城乞食，饭后想完成一项勤行，便前往一座通透宅门的房舍。在那宅中，女主人信心清净，见长老形貌，便以敬语说：‘尊者，您请坐，我在这里为您完成勤行。’她将自己所珍贵的宝座让给他使用，覆盖宝座布，以无私的心态奉献，并称：‘这是我今生功德，应得黄金宝座的报偿。’随后长老在那里坐下，做完勤行，擦净袈裟，起身欲行，谓女主人说：‘此座是为你所准备，请你珍惜使用。’长老出于慈悯，将宝座献给僧团。那时因另有疾病发作，及时完成了法事，住于忉利天宫等，诸多事迹均与第一宝座宫殿之说明相似，皆应据此类说法知之。对此有言说——

§15

15.

‘‘Pīṭhaṃ te sovaṇṇamayaṃ uḷāraṃ, manojavaṃ gacchati yenakāmaṃ;

你的座位是由黄金制成的华丽宝座，如风般迅捷，随你所欲畅行无阻；

Alaṅkate malyadhare suvatthe,obhāsasi vijjurivabbhakūṭaṃ.

饰以花环美饰，香气清雅，绚烂辉映，犹如璀璨的象鼻水晶山峰；

§16

16.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

这般颜色是由何而来？为何在这里光彩熠熠？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

你喜爱的心所生起的享乐种种也随之而现；

§17

17.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

我请教你啊伟大的尊者，作为人身你曾造作过什么善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

为何你如此清凉悦心，且你身上各处皆放射光明呢？」

§18

18.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

「此天神心生敬意，向摩訶迦羅那问道：

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问及问题后，他予以说明，这业所生之果报为何。」

§19

19.

‘‘Appassa kammassa phalaṃ mamedaṃ, yenamhi evaṃ jalitānubhāvā;

「此业果报非他，正是我所体验的；

Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke.

我于人间为人，生世已久久远。」

§20

20.

‘‘Addasaṃ virajaṃ bhikkhuṃ, vippasannamanāvilaṃ;

「我曾见一位清净比库，心境朗彻无垢，

Tassa adāsahaṃ pīṭhaṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

于是我坐于其前，欢喜以双手合掌礼敬。」

§21

21.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『因此这些颜色，使我在此处心生喜乐；』

Uppajjantī ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

『所有心所所爱之乐，皆由此生起。』

§22

22.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『我向汝陈说，大德比库，汝已成就人身之行；』

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

『以此火般体验，颜色自四方放光辉。』

§19

19. Yañca pana pañcamagāthāyaṃ purimāya jātiyā manussaloketiādi, ettha jāti-saddo attheva saṅkhatalakkhaṇe ‘‘jāti dvīhi khandhehi saṅgahitā’’tiādīsu (dhātu. 71). Atthi nikāye ‘‘nigaṇṭhā nāma samaṇajātī’’tiādīsu (a. ni. 3.71). Atthi paṭisandhiyaṃ ‘‘yaṃ mātukucchismiṃ paṭhamaṃ cittaṃ uppannaṃ, paṭhamaṃ viññāṇaṃ pātubhūtaṃ, tadupādāya sāvassa jātī’’tiādīsu (mahāva. 124). Atthi kule ‘‘akkhitto anupakuṭṭho jātivādenā’’tiādīsu (dī. ni. 1.303). Atthi pasutiyaṃ ‘‘sampatijāto, ānanda, bodhisatto’’tiādīsu (dī. ni. 2.31; ma. ni. 3.207). Atthi bhave ‘‘ekampi jātiṃ dvepi jātiyo’’tiādīsu (dī. ni. 1.244; ma. ni. 1.53). Idhāpi bhave eva daṭṭhabbo. Tasmā purimāya jātiyā purimasmiṃ bhave anantarātīte purime attabhāveti attho. Bhummatthe hidaṃ karaṇavacanaṃ. Manussaloketi manussalokabhave, rājagahaṃ sandhāya vadati. Okāsaloko hi idha adhippeto, sattaloko pana ‘‘manussesū’’ti iminā vuttoyeva.

『第五品偈及前世人道等，关于「生」字义，解释甚详。在这里，「生」一词含义已属相合之标志，如“生由二蕴聚合”等（见七十章）。在经中亦有“尼迦达外道称为沙门种类”等说（增支部三·七一）。并有关于转生之论：“于母腹中初生心识现起，此为初识，初识觉受生起，依此称为生”（大本经卷124）。亦有族姓叙述云：“出生并无继承恶意”（中本经卷一·三〇三）。亦有畜生转生语：“已成胚胎，阿难，未来佛行迹具足”（长本经卷二·三一；增支部三·二〇七）。并论生死：“有一生与双生”（中本经卷一·二四四；增支部一·五三）。亦当知，此处所称生，为生死之内涵。故古人言生命即生死未已之存在，自我本体表现也。此处“人道”言人身世间状态，是指于王舍城之地。迦舍卫城为政权所在，且地人谓之“人间”，则「人道」意指人类世间也。』

§20

20.Addasanti addakkhiṃ. Virajanti vigatarāgādirajattā virajaṃ. Bhikkhunti bhinnakilesattā bhikkhuṃ, sabbaso kilesakālussiyābhāvena vippasannacittatāya vippasannaṃ, anāvilasaṅkappatāya anāvilaṃ. Purimaṃ purimañcettha padaṃ pacchimassa pacchimassa kāraṇavacanaṃ, vigatarāgādirajattā bhinnakilesatāya bhikkhuṃ, bhinnakilesattā kilesakālussiyābhāvena vippasannaṃ, vippasannamanattā anāvilanti. Pacchimaṃ pacchimaṃ vā padaṃ purimassa purimassa kāraṇavacanaṃ, virajaṃ bhikkhuguṇayogato. Bhinnakileso hi bhikkhu. Bhikkhuṃ vippasannabhāvato. Kilesakālussiyābhāvena vippasannamānaso hi bhikkhu. Vippasannaṃ anāvilasaṅkappabhāvatoti . Rāgarajābhāvena vā ‘‘viraja’’nti vuttaṃ, dosakālussiyābhāvena ‘‘vippasanna’’nti, mohabyākulābhāvena ‘‘anāvila’’nti. Evaṃbhūto paramatthato bhikkhu nāma hotīti ‘‘bhikkhu’’nti vuttaṃ. Adāsahanti adāsiṃ ahaṃ. Pīṭhanti tadā mama santike vijjamānaṃ bhaddapīṭhaṃ. Pasannāti kammaphalasaddhāya ratanattayasaddhāya ca pasannacittā. Sehi pāṇibhīti aññaṃ anāṇāpetvā attano hatthehi upanīya pīṭhaṃ paññāpetvā adāsinti attho.

『二者观见与识见也。净除诸染，自在无执滞，故曰净清。比库，即断恶染，心全净除，尽除烦恼，心生清净，故曰自在。前后文为因果，断烦恼比库则心清净，故言无执。色者指出于贪欲之热染而清净，称为「净清」。于嗔恚等扰乱则为心净，称为自在；于愚痴妄乱则为无执无扰。如此生起之义，谓「比库」乃究竟解脱真意，故谓为比库。言说：我供养已毕。时坐于尊座之上。清净心意，信持福报及宝藏果报，心转安泰。示以手势，未拘执于他，反持座位示意将供养，宣说供养之意。』

Ettha ca ‘‘virajaṃ bhikkhuṃ vippasannamanāvila’’nti iminā khettasampattiṃ dasseti, ‘‘pasannā’’ti iminā cittasampattiṃ, ‘‘sehi pāṇibhī’’ti iminā payogasampattiṃ. Tathā ‘‘pasannā’’ti iminā sakkaccadānaṃ anupahaccadānanti ca ime dve dānaguṇā dassitā, ‘‘sehi pāṇibhī’’ti iminā sahatthena dānaṃ anupaviddhadānanti ime dve dānaguṇā dassitā, pītavatthassa attharaṇena nisīdanakālaññutāya cittiṃ katvā dānaṃ kālena dānanti ime dve dānaguṇā dassitāti veditabbā. Sesaṃ heṭṭhā vuttanayameva.

此处“清净比库，清朗无染”用以显现此地的田地福德，『清朗』者，用以显现心地福德，『同手』者，用以显现施用福德。如是，“清朗”者，指此二赠与功德，即施舍时有节制而非轻率之施；“同手”者，指用手施舍不粗暴伤害，此为二种施与功德。因受座布料之用途，常坐其上，故心定于此，依时施舍，是此二赠与功德所示者，须知。其余后文亦须依此理解。

Tatiyapīṭhavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第三宫殿解释已毕。

4. Catutthapīṭhavimānavaṇṇanā4. 第四宫殿解释

Pīṭhaṃ te veḷuriyamayanti catutthapīṭhavimānaṃ. Imassāpi vatthu rājagahe samuṭṭhitaṃ, taṃ dutiyavimāne vuttanayeneva veditabbaṃ. Nīlavatthena hi attharitvā pīṭhassa dinnattā imissāpi vimānaṃ veḷuriyamayaṃ nibbattaṃ. Sesaṃ paṭhamavimāne vuttasadisaṃ. Tena vuttaṃ –

其座由称作蔺草（veḷuriya）之物所编结，乃是第四座殿堂。此地亦在王舍城，依前述殿堂理当知晓。以蓝布遮盖，说明座位已赠予，此外殿堂亦由蔺草编成，清净也同。其余如初殿堂所述。故说曰—

§23

23.

‘‘Pīṭhaṃ te veḷuriyamayaṃ uḷāraṃ, manojavaṃ gacchati yenakāmaṃ;

“座位由蔺草编结，宽广坚固，能随心所欲速行；

Alaṅkate malyadhare suvatthe, obhāsasi vijjurivabbhakūṭaṃ.

饰以花环珍宝，香气芬芳，光辉灿烂，如同群山累积。”

§24

24.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

“何以有此等色彩，为何此处光华照人？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

此等华美及享受皆由诸心所爱所生。”

§25

25.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

我问尊贵的天女，作为人身，你曾造作何等善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

你以何因缘而获此殊胜的神通体验，且你身上光辉普照四方？

§26

26.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

那天女本自智慧清明，曾被摩嘎剌那询问；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

她回答其所被问及的疑问，此业所产生的果报为何。

§27

27.

‘‘Appassa kammassa phalaṃ mamedaṃ, yenamhi evaṃ jalitānubhāvā;

这果报是我所作之行的果实，因而得此殊胜神通体验；

Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke.

我是为人身，作为早前出世轮回人道中的一员。

§28

28.

‘‘Addasaṃ virajaṃ bhikkhuṃ, vippasannamanāvilaṃ;

「我见比库清净无染，心境澄澈不昏暗；

Tassa adāsahaṃ pīṭhaṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

于是我为他安座，洁净而端正地用手扶持。」

§29

29.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

「他那样的容貌，我在此中沉醉；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

所有令我心欢喜的享受，于我皆由此而生。」

§30

30.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

「我称赞你，比库伟大贤者，你已成就如人所应有的善业；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

正因如此，诸种妙感现起，我的容颜遍及各方放光辉。」

Etthāpi hi nīlavatthena attharitvā pīṭhassa dinnattā imissāpi vimānaṃ veḷuriyamayaṃ nibbattaṃ. Tenevettha ‘‘pīṭhaṃ te veḷuriyamaya’’nti ādito āgataṃ. Sesaṃ tatiyasadisamevāti tattha vuttanayeneva attho veditabbo.

譬如用青色布料覆盖，铺设台座，连同附属，俱为维持一座绘有格纹图案的楼阁。因此起首处有言『台座即为绘有格纹的楼阁』。其余则如第三所述，意涵应依彼训诂语义而知晓。

Catutthapīṭhavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第四宫殿解释已毕。

5. Kuñjaravimānavaṇṇanā5. 象宫殿解释

Kuñjaro te varārohoti kuñjaravimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Athekadivasaṃ rājagahanagare nakkhattaṃ ghositaṃ. Nāgarā vīthiyo sodhetvā vālukaṃ okiritvā lājapañcamakāni pupphāni vippakiriṃsu, gehadvāre gehadvāre kadaliyo ca puṇṇaghaṭe ca ṭhapesuṃ, yathāvibhavaṃ nānāvirāgavaṇṇavicittā dhajapaṭākādayo ussāpesuṃ, sabbo jano attano attano vibhavānurūpaṃ sumaṇḍitapasādhito nakkhattakīḷaṃ kīḷi, sakalanagaraṃ devanagaraṃ viya alaṅkatapaṭiyattaṃ ahosi. Atha bimbisāramahārājā pubbacārittavasena mahājanassa cittānurakkhaṇatthañca attano rājabhavanato nikkhamitvā mahantena parivārena mahatā rājānubhāvena uḷārena sirisobhaggena nagaraṃ padakkhiṇaṃ karoti.

称为象和骆驼的，是象形楼阁。其由来如何？世尊当时住于王舍城内，芦苇林的葵花园中。有一日，在王舍城城中，有夜空星光披露的时分。城市街道整洁，铺沙平坦，五彩缤纷的花朵盛开，居民家门庭处摆放香蕉叶盛装的满盈花瓶，悬挂色彩斑斓、姿态各异的旗帜和彩带。众生依各自的身份地位，呈现不同的饰物装扮，仿佛整座城镇是天界之城一般，装饰华丽，繁荣庄严。时，宾比萨拉大王遵照先王旧例，为守护大众心意，连同众多随从及宏伟的王者随从，携带华盖，绕行城镇一周。

Tena ca samayena rājagahavāsinī ekā kuladhītā rañño taṃ vibhavasampattiṃ sirisobhaggaṃ rājānubhāvañca passitvā acchariyabbhutacittajātā ‘‘ayaṃ deviddhisadisā vibhavasampatti kīdisena nu kho kammunā labbhatī’’ti paṇḍitasammate pucchi. Te tassā kathesuṃ ‘‘bhadde, puññakammaṃ nāma cintāmaṇisadisaṃ kapparukkhasadisaṃ, khettasampattiyā cittasampattiyā ca sati yaṃ yaṃ patthetvā karoti, taṃ taṃ nipphādetiyeva. Apica āsanadānena uccākulīnatā hoti, annadānena balasampattipaṭilābho, vatthadānena vaṇṇasampattipaṭilābho, yānadānena sukhavisesapaṭilābho, dīpadānena cakkhusampattipaṭilābho, āvāsadānena sabbasampattipaṭilābho hotī’’ti. Sā taṃ sutvā ‘‘devasampatti ito uḷārā hoti maññe’’ti tattha cittaṃ ṭhapetvā puññakiriyāya ativiya ussāhajātā ahosi.

当时住王舍城的一位贵族女儿观察国王尊贵的财富、王威以及尊荣后，心生惊异，生起奇异之念，问道：“这能量、财富和尊荣究竟是借由何种业力而得来？”博学者回答她说：“善友！所谓功德如宝石树之蓊郁，藉由土地财富和心念财富修持，凡所获得者，即能悉数消灭烦恼。且由座席供养生起崇高之名声，由食物布施获得力量生活，由衣物布施获得光彩荣华，由车乘布施获得极乐殊胜，由光明布施获得视觉财富，由住所布施则可现有一切功德。”她闻之，心怀崇敬，生起极大欢喜与精进修福之心。

Mātāpitaro cassā ahataṃ vatthayugaṃ navapīṭhaṃ ekaṃ padumakalāpaṃ sappimadhusakkharā taṇḍulakhīrāni ca paribhogatthāya pesesuṃ. Sā tāni disvā ‘‘ahañca dānaṃ dātukāmā, ayañca me deyyadhammo laddho’’ti tuṭṭhamānasā dutiyadivase dānaṃ sajjentī appodakamadhupāyāsaṃ sampādetvā, tassa parivārabhāvena aññampi bahuṃ khādanīyabhojanīyaṃ paṭiyādetvā dānagge gandhaparibhaṇḍaṃ katvā vikasitapadumapattakiñjakkhakesaropasobhitesu padumesu āsanaṃ paññāpetvā, ahatena setavatthena attharitvā āsanassa catunnaṃ pādānaṃ upari cattāri padumāni mālāguḷañca ṭhapetvā, āsanassa upari vitānaṃ bandhitvā mālādāmaolambakadāmāni olambitvā, āsanassa samantato bhūmiṃ sakesarehi padumapattehi sabbasantharaṃ santharitvā ‘‘dakkhiṇeyye āgate pūjessāmī’’ti pupphapūritaṃ caṅkoṭakaṃ ekamante ṭhapesi.

父母为其送上毯子、全新的垫子、一束莲花以及蜂蜜和甘蔗、稻米和稀饭等供养。她见此，欢喜心生，心想：“我也愿行布施，这是我的应得福报。”次日续行布施事宜，采购蜂蜜稀饭，并备给众随从其他丰富美食，同时为用香料设立供养器皿，布置盛开的莲花与茉莉花簇盛装坐具，铺上涂白的布料，安置四朵莲花和莲花形状的项链于坐具之上，遍绕于坐具周围绑缚花环，佩戴花环覆盖其身侧，地面亦以莲花瓣完美覆盖，精心布置，呈献于南方之地，设立一座鲜花满溢的供养坛供奉。

Athevaṃ katadānūpakaraṇasaṃvidhānā sīsaṃnhātā suddhavatthanivatthā suddhuttarāsaṅgā velaṃ sallakkhetvā ekaṃ dāsiṃ āṇāpesi ‘‘gaccha je, amhākaṃ tādisaṃ dakkhiṇeyyaṃ pariyesāhī’’ti. Tena ca samayena āyasmā sāriputto sahassathavikaṃ nikkhipanto viya rājagahe piṇḍāya caranto antaravīthiṃ paṭipanno hoti. Atha sā dāsī theraṃ vanditvā āha ‘‘bhante, tumhākaṃ pattaṃ me dethā’’ti. ‘‘Ekissā upāsikāya anuggahatthaṃ ito ethā’’ti ca āha. Thero tassā pattaṃ adāsi. Sā theraṃ gehaṃ pavesesi. Atha sā itthī therassa paccuggamanaṃ katvā āsanaṃ dassetvā ‘‘nisīdatha, bhante, idamāsanaṃ paññatta’’nti vatvā there tattha nisinne sakesarehi padumapattehi theraṃ pūjayamānā āsanassa samantato okiritvā pañcapatiṭṭhitena vanditvā sappimadhusakkharāsammissena appodakamadhupāyāsena parivisi. Parivisantī ca ‘‘imassa me puññassānubhāvena dibbagajakūṭāgārapallaṅkasobhitā dibbasampattiyo hontu, sabbāsu pavattīsu padumā nāma mā vigatā hontū’’ti patthanaṃ akāsi. Puna there katabhattakicce pattaṃ dhovitvā sappimadhusakkharāhi pūretvā pallaṅke atthataṃ sāṭakaṃ cumbaṭakaṃ katvā therassa hatthe ṭhapetvā there ca anumodanaṃ katvā pakkamante dve purise āṇāpesi ‘‘therassa hatthe pattaṃ imañca pallaṅkaṃ vihāraṃ netvā therassa niyyātetvā āgacchathā’’ti. Te tathā akaṃsu.

如此布施供应的器具整齐清洁，坐具洁净庄严，坐具上绑缚着华丽的花圈，由一女仆奉上一张“请去吧，为我们找寻南方财宝”的命令书。当时尊者沙利弗行走于王舍城间，穿行小巷托钵乞食。女仆拜见尊者，请求“请赐我您的布帛。”尊者答曰：“这乃为一在家女信徒所供给，我把它从那里带来。”于是赠与女仆布帛。她入尊者住所，之前先示意尊者，言道：“请坐，尊者，此乃专门为您准备的坐具。”退坐时用莲花瓣环绕坐具，敬礼尊者，并用蜂蜜甜淡的稀饭供养尊者。她心中恭敬道：“愿借此福报，令天龙众生宫殿卧具皆得圆满，莲花之名永无玷污。”随后她清洗供给尊者的布帛，用蜂蜜甜稀饭充填，整备绣花垫子，放于尊者手中，尊者赞许后，她吩咐两人：“请携此布帛与垫具安置尊者住宅，以此作修持场所。”二人依命而行。

Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane yojanasatubbedhe kanakavimāne nibbatti accharāsahassaparivārā. Patthanāvasena cassā pañcayojanubbedho padumamālālaṅkato samantato padumapattakiñjakkhakesaropasobhito manuññadassano sukhasamphasso vividharatanaraṃsijālasamujjalahemābharaṇavibhūsito gajavaro nibbatti. Tassūpari yathāvuttasobhātisayayutto yojaniko kanakapallaṅko nibbatti. Sā dibbasampattiṃ anubhavantī antarantarā taṃ kuñjaravimānassa upari ratanavicittaṃ pallaṅkaṃ abhiruyha mahatā devatānubhāvena nandanavanaṃ gacchati. Athekasmiṃ ussavadivase devatāsu yathāsakaṃ dibbānubhāvena uyyānakīḷanatthaṃ nandanavanaṃ gacchantīsūtiādinā sabbaṃ paṭhamapīṭhavimānavaṇṇanāyaṃ āgatasadisaṃ, tasmā tattha vuttanayeneva veditabbaṃ. Idha pana thero –

女施主次第度过时日，在忉利天宫金楼中，复现以金银装饰并布局璀璨，周围以五丈长的莲花饰环缀饰，清晰可见外表由莲、茉莉、檀香和金黄色装饰的卧具所构成，乃显现人间幸福美好景象及各种宝石璀璨饰物，展现宏伟华丽的象形楼阁。其上方有如白玉的金制卧具，如王座一般光彩照耀。此天宫享有天上功德，住于其中的诸多天众乘其祥云，游乐于这座园林中。某日，天众如常以神力在这乐园游玩。因此本楼阁及其详细描述，应从先前讲述的第一座台座楼阁中窥见。此时，那尊者--

§31

31.

‘‘Kuñjaro te varāroho, nānāratanakappano;

『大象』者，即『上等之骑象』，以多种珍宝饰其身；

Ruciro thāmavā javasampanno, ākāsamhi samīhati.

色彩鲜明庄严，且力大无比，能在空中自若地缓步；

§32

32.

‘‘Padumi padmapattakkhi, padmuppalajutindharo;

『莲花眼睛』者，眼若莲花花瓣，盛开而明亮；

Padmacuṇṇābhikiṇṇaṅgo, soṇṇapokkharamāladhā.

身体沐浴于莲花尘埃，佩戴金光闪烁的莲花项链；

§33

33.

‘‘Padumānusaṭaṃ maggaṃ, padmapattavibhūsitaṃ;

『莲华足迹』者，行走之路满布莲花花瓣，熠熠生辉；

Ṭhitaṃ vaggu manugghātī, mitaṃ gacchati vāraṇo.

大象立定于原野，行走时步履稳健，每一步都恰到好处。

§34

34.

‘‘Tassa pakkamamānassa, soṇṇakaṃsā ratissarā;

「其胸前之饰，乃纯金制成，光华璀璨，色如赤金之光。」

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

「其光辉如日光普照寰宇，犹如四足龙（婆罗龙）五足狮子般灿然辉映。」

§35

35.

‘‘Tassa nāgassa khandhamhi, sucivatthā alaṅkatā;

「其龙身甲壳，洁净且布满优美织纹；」

Mahantaṃ accharāsaṅghaṃ, vaṇṇena atirocasi.

「复如广大宝珠群，色彩鲜明夺目。」

§36

36.

‘‘Dānassa te idaṃ phalaṃ, atho sīlassa vā pana;

「此为布施之果，或为持戒之福；」

Atho añjalikammassa, taṃ me akkhāhi pucchitā’’ti. – āha;

「或为礼敬之所致，汝今应为我说明。」——如是说；

§31

31. Tattha kuñjaro te varārohoti kuñje giritaṭe ramati abhiramati, tattha vā ravati koñcanādaṃ nadanto vicarati. Kuṃ vā pathaviṃ tadabhighātena jarayatīti kuñjaro, giricarādibhedo manussaloke hatthī, ayaṃ pana kīḷanakāle kuñjarasadisatāya evaṃ vutto. Āruyhatīti āroho, ārohanīyoti attho. Varo aggo seṭṭho ārohoti varāroho, uttamayānanti vuttaṃ hoti. Nānāratanakappanoti nānāvidhāni ratanāni etesanti nānāratanā, kumbhālaṅkārādihatthālaṅkārā. Tehi vihito kappanno sannāho yassa so nānāratanakappano. Ruciṃ abhiratiṃ detīti ruciro, manuññoti attho. Thāmavāti thiro, balavāti attho. Javasampannoti sampannajavo, sīghajavoti vuttaṃ hoti. Ākāsamhi samīhatīti ākāse antalikkhe sammā īhati, āruḷhānaṃ khobhaṃ akaronto carati gacchatīti attho.

31. 其处，大象乃六足者，名为大象，栖息于林中山岩之处，欢喜怡悦；或独自鸣叫，在水边河流间游走。大象因扰动土地而致老死，象与山等破坏，于人间犹如象。此乃游戏时，关于大象威仪的说法如此。『上升』意为登高；『可上升』意指可被攀登。『最佳』即首领、最胜；所谓『上升』亦谓提升。讲为上升最胜之意。『多种宝饰制作』者，为多种宝石，宝石如缸及象饰饰物。由此所制者谓之宝饰装具。『趣味、欢喜』即美好愉悦之意。『长久』意为不动坚固。『快速充足』谓聪慧灵敏，言快速适用也。『天空中专注』即于空中，天空中正视、端坐，作登攀之勇而行进也。

§32

32.Padumīti padumasamānavaṇṇatāya ‘‘paduma’’nti laddhanāmena kumbhavaṇṇena samannāgatattā padumī. Padmapattakkhīti kamaladalasadisanayane, ālapanametaṃ tassā devatāya. Padmuppalajutindharoti dibbapadumuppalamālālaṅkatasarīratāya tahaṃ tahaṃ vipphurantaṃ vijjotamānaṃ padumuppalajutiṃ dhāretīti padumuppalajutindharo. Padmacuṇṇābhikiṇṇaṅgoti padumapattakiñjakkhakesarehi samantato okiṇṇagatto. Soṇṇapokkharamāladhāti hemamayakamalamālābhārī.

32.『莲花』名从其与莲花同色而得。『莲花状者』即以莲花叶明亮之目视，表示此天女言语美妙。称为莲花聚合雨者，即以天中莲花为饰，身体沾满，灿然闪耀，拥有莲花聚合雨般之光彩。称为莲花簇拥者，意为全身被莲花叶子环绕包裹。金色莲花装饰颈项，着金光灿烂的莲花花环。

§33

33.Padumānusaṭaṃ maggaṃ padmapattavibhūsitanti hatthino padanikkhepe padanikkhepe tassa pādaṃ sandhārentehi mahantehi padumehi anusaṭaṃ vippakiṇṇaṃ, nānāvirāgavaṇṇehi tesaṃyeva ca pattehi ito cito ca paribbhamantehi visesato maṇḍitatāya vibhūsitaṃ maggaṃ gacchatīti yojanā. Ṭhitanti idaṃ maggavisesanaṃ, padumapattavibhūsitaṃ hutvā ṭhitaṃ magganti attho. Vaggūti cāru, kiriyāvisesanañcetaṃ, ma-kāro padasandhikaro. Anugghātīti na ugghāti, attano upari nisinnānaṃ īsakampi khobhaṃ akarontoti attho. Mitanti nimmitaṃ, nikkhepapadaṃ vītikkamanti attho. Ayañhettha attho ‘‘vaggu cāru padanikkhepaṃ katvā gacchatī’’ti. Mitanti vā parimitaṃ pamāṇayuttaṃ, nātisīghaṃ, nātisaṇikanti vuttaṃ hoti. Vāraṇoti hatthī. So hi paccatthikavāraṇato gamanaparikkilesavāraṇato ca ‘‘vāraṇo’’ti vuccati.

33.称莲花装饰之道，意指步入道途时，象以莲花叶踏足，每步踏实莲花，步步铺满多样颜色各异莲叶，环绕左右前后，为路径之美好装饰。此曰『道』，即装饰以莲叶而成之道路。『道』亦是美妙、仪式之表现，乃语句结合而成。『不撞击』意为不伤害，亦即身座之处无轰击。『目标』即为界限，迈步之脚印不越界，故曰有所止有分寸。此意指『道乃美丽脚步所制之道路』。『路径受限』谓步伐节制合度，非过迅疾亦非迟缓。『象』亦是称呼，此名因其妨碍行进之障碍，因阻碍而谓之『障碍』。

§34

34.Tassapakkamamānassa, soṇṇasaṃkā ratissarāti tassa yathāvuttassa kuñjarassa gacchantassa soṇṇakaṃsā suvaṇṇamayā ghaṇṭā ratissarā ramaṇīyasaddā manuññanigghosā olambantīti adhippāyo. Tassa hi kuñjarassa ubhosu passesu mahākolambappamāṇā maṇimuttādikhacitā hemamayā anekasatā mahantiyo ghaṇṭā tahaṃ tahaṃ olambamānā pacalanti, yato chekena gandhabbakena payuttavāditato ativiya manoharasaddo niccharati . Tenāha ‘‘tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā’’ti. Tassattho – yathā nāma ātataṃ vitataṃ ātatavitataṃ ghanaṃ susiranti evaṃ pañcaṅgike tūriye kusalehi vādiyamāne ṭhānuppattiyā mandatāravibhāgaṃ dassentena gāyantena samīrito vāditasaro vaggu rajanīyo nigghoso suyyati, evaṃ tesaṃ sovaṇṇakaṃsānaṃ tapanīyaghaṇṭānaṃ nigghoso suyyatīti.

34.对于前行者而言，镀金之金钟，名为金钟，乃大象行进时所携带乐器。众所闻，大象双足所携悬挂的巨大金属铃铛，造型似顶端装饰宝石，击振间发出悦耳声响。因被天魔天所联结，声音极为悦耳动听。故言『为众所乐闻』。又如乐师吹奏在风中摇曳的五音管乐，既有表现力又有变化，悠扬悦耳。如此，金饰铃声即为动听之号角。

§35

35.Nāgassāti hatthināgassa. Mahantanti sampattimahattenāpi saṅkhyāmahattenāpi mahantaṃ. Accharāsaṅghanti devakaññāsamūhaṃ. Vaṇṇenāti rūpena.

35.『那迦』者，指象纳迦。『广大』意指广大丰盛、数量繁多。『群聚美人』乃神女众聚集者。『色彩』即形状颜色之意。

§36

36.Dānassāti dānamayapuññassa. Sīlassāti kāyikasaṃvarādisaṃvarasīlassa. Vā-saddo avuttavikappanattho. Tena abhivādanādiṃ avuttaṃ cārittasīlaṃ saṅgaṇhāti.

36.『施』指布施福德。『戒』谓身体守持节制等戒律。『瓦』音非本义，为语音造作。由此称呼行敬礼、遵守行为戒律者。

Evaṃ therena pucchitā sā devatā pañhaṃ vissajjesi, tamatthaṃ dassetuṃ –

如此，经由比库所问，彼降魔天女答复此问，为使其意显明——

§37

37.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

「此降魔天女内心安宁，乃因摩嘎剌那问其疑问，

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phala’’nti. –

应答所问之问题，详述此业所生之果报。」

Ayaṃ gāthā dhammasaṅgāhakehi vuttā, tassā attho heṭṭhā vutto eva.

此偈已在法集论师中所说，其义下文亦悉说如是。

§38

38.

‘‘Disvāna guṇasampannaṃ, jhāyiṃ jhānarataṃ sataṃ;

「见一善人具诸德相，恒乐禅定安住者；

Adāsiṃ pupphābhikiṇṇaṃ, āsanaṃ dussasanthataṃ.

我曾供以鲜花遍满，赐座为其易见之处。」

§39

39.

‘‘Upaḍḍhaṃ padmamālāhaṃ, āsanassa samantato;

「我用缀连的莲花串，围绕座位四周；

Abbhokirissaṃ pattehi, pasannā sehi pāṇibhi.

用明净的莲叶，以清净的手奉献。」

§40

40.

‘‘Tassa kammakusalassa, idaṃ me īdisaṃ phalaṃ;

「这是我的善业所感得的如是果报；

Sakkāro garukāro ca, devānaṃ apacitā ahaṃ.

我对天众如实恭敬，恭敬且勤恳，未曾有违。」

§41

41.

‘‘Yo ve sammāvimuttānaṃ, santānaṃ brahmacārinaṃ;

「那真正解脱的圣者们，清净的出家眷属；

Pasanno āsanaṃ dajjā, evaṃ nande yathā ahaṃ.

宁喜悦彼清净座位的布施，如同我此时般也欢喜。」

§42

42.

‘‘Tasmā hi attakāmena, mahattamabhikaṅkhatā;

因此，出于自利的意欲，怀有极大热望；

Āsanaṃ dātabbaṃ hoti, sarīrantimadhārina’’nti. – devatāya vuttagāthā;

应当布施座位，供养身躯承载者。」——这是天人所说的偈语；

§38

38. Tattha guṇasampannanti sabbehi sāvakaguṇehi samannāgataṃ, tehi vā paripuṇṇaṃ. Etena sāvakapāramiñāṇassa matthakappattiṃ dasseti. Jhāyinti ārammaṇūpanijjhānaṃ lakkhaṇūpanijjhānanti duvidhenāpi jhānena jhāyanasīlaṃ, tena vā jhāpetabbaṃ sabbasaṃkilesapakkhaṃ jhāpetvā ṭhitaṃ. Tato eva jhāne ratanti jhānarataṃ. Satanti samānaṃ, santaṃ vā, sappurisanti attho. Pupphābhikiṇṇanti pupphehi abhikiṇṇaṃ, kamaladalehi abhippakiṇṇanti attho. Dussasanthatanti vatthena upari atthataṃ.

38. 此处谓具足品德者，指所有具足弟子品德者，他们所具备的，或者是满具的。由此，可以见弟子智慧的究竟归依。禅定者入静，是指因缘入静的特征。有两种禅定法，乃修持入静的行为，由此应当修持禅定，断除一切烦恼毒的敌对。由此安住于禅定中，喜乐于禅定。意谓安住不动，安静者即贤人之义。犹如花朵被花所覆盖，如莲花瓣覆盖遮蔽义，如草席覆盖遮蔽表面。

§39

39.Upaḍḍhaṃ padmamālāhanti upaḍḍhaṃ padumapupphaṃ ahaṃ. Āsanassa samantatoti therena nisinnassa āsanassa samantā bhūmiyaṃ. Abbhokirissanti abhiokiriṃ abhippakiriṃ. Kathaṃ? Pattehīti, tassa upaḍḍhapadumassa visuṃ visuṃ katehi pattehi pupphavassābhivassanakaniyāmena okirinti attho.

39. 有被覆的莲花串，我有被覆的莲花。我坐于座位上，座位四周乃地面。应当用光明覆盖光明并使之俱足。如何呢？以叶片为例，彼被覆的莲叶以洁净的净叶亲叶作花雨滋染，堆积覆盖其义。

§40

40.Idaṃ me īdisaṃ phalanti iminā ‘‘kuñjaro te varāroho’’tiādinā therena gahitaṃ aggahitañca āyuyasasukharūpādibhedaṃ attano dibbasampattiṃ ekato dassetvā punapi therena aggahitameva attano ānubhāvasampattiṃ dassetuṃ ‘‘sakkāro garukāro’’tiādimāha. Tena ‘‘na kevalaṃ bhante tumhehi yathāvuttameva idha mayhaṃ puññaphalaṃ, apica kho idaṃ dibbaṃ ādhipateyyampī’’ti dasseti. Tattha sakkāroti ādarakiriyā, devehi attano sakkātabbatāti attho. Tathā garukāroti garukātabbatā. Devānanti devehi. Apacitāti pūjitā.

40. 这类果实，是我所拥有的，于此『象是你的最佳骑乘』等言，是由比库持有，分别表显生命、健康、美貌等差别，显示他自身的神通财富，且使比库再现了他所持有的神通能力，于是说『敬爱者、尊敬者』等。这里『敬爱』意指恭敬之行，为天人对其尊敬之意。『尊敬』即表示被尊重。天人为天人。『敬』是受尊敬、被礼敬。

§41

41.Sammāvimuttānanti suṭṭhu vimuttānaṃ sabbasaṃkilesappahāyīnaṃ. Santānanti santakāyavacīmanokammānaṃ sādhūnaṃ. Maggabrahmacariyassa ca sāsanabrahmacariyassa ca ciṇṇattā brahmacārinaṃ. Pasanno āsanaṃ dajjāti kammaphalasaddhāya ratanattayasaddhāya ca pasannamānaso hutvā yadi āsanamattampi dadeyya. Evaṃ nande yathā ahanti yathā ahaṃ tena āsanadānena etarahi nandāmi modāmi, evameva aññopi nandeyya modeyya.

41. 『正解脱者』者谓真正已解脱者，断尽一切烦恼者。『贤者』者谓身体、语、意三业清净的善人。『道、慧持戒行者』者指断除身语意垢染的修行者。庄严座位由信因果报、信宝物所生起，心怀欢喜，如果只是施舍座位，也应当欢喜如是。对于难得的布施，就如我曾欢喜、欢悦，这样，他人也应欢喜、欢悦。

§42

42.Tasmāti tena kāraṇena. Hi-saddo nipātamattaṃ. Attakāmenāti attano hitakāmena. Yo hi attano hitāvahaṃ kammaṃ karoti, na ahitāvahaṃ, so attakāmo. Mahattanti vipākamahattaṃ. Sarīrantimadhārinanti antimaṃ dehaṃ dhārentānaṃ, khīṇāsavānanti attho. Ayañhettha attho – yasmā arahataṃ āsanadānena ahaṃ evaṃ dibbasampattiyā modāmi, tasmā aññenāpi attano abhivuddhiṃ patthayamānena antimasamussaye ṭhitānaṃ āsanaṃ dātabbaṃ, natthi tādisaṃ puññanti dasseti. Tesaṃ vuttasadisamevāti.

42.因此，基于那个缘故。语声只是语助词。『自利欲』是指自自己的利益和愿望。实则，行为若是带来自身利益而非害处，便是自利欲。成熟则为成熟之果报。所谓支撑身体者，是指持有最终之身的人，即已断烦恼者的意义。这里所说的意义是，因为我以阿拉汉座位的授予而欢喜于天上福报，因而当有人为自身成长而愿意恭敬那些已安住于最终果位的法座时，应当给予座位，这样的善行无可比拟。如同之前所说的。

Kuñjaravimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 象宫殿解释已毕。

6. Paṭhamanāvāvimānavaṇṇanā6. 第一船宫殿解释

Suvaṇṇacchadanaṃnāvanti nāvāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati sāvatthiyaṃ viharante soḷasamattā bhikkhū aññatarasmiṃ gāmakāvāse vasitvā vutthavassā ‘‘bhagavantaṃ passissāma, dhammañca suṇissāmā’’ti sāvatthiṃ uddissa gimhasamaye addhānamaggaṃ paṭipannā, antarāmagge ca nirudako kantāro, te ca tattha ghammābhitattā kilantā tasitā pānīyaṃ alabhamānā aññatarassa gāmassa avidūrena gacchanti. Tattha aññatarā itthī udakabhājanaṃ gahetvā udakatthāya udapānābhimukhī gacchati. Atha te bhikkhū taṃ disvā ‘‘yatthāyaṃ itthī gacchati, tattha gate pānīyaṃ laddhuṃ sakkā’’ti pipāsāparetā taṃdisābhimukhā gantvā udapānaṃ disvā tassā avidūre aṭṭhaṃsu. Sā itthī tato udakaṃ gahetvā nivattitukāmā te bhikkhū disvā ‘‘ime ayyā udakena atthikā pipāsitā’’ti ñatvā garucittīkāraṃ upaṭṭhapetvā udakena nimantesi. Te pattathavikato parissāvanaṃ nīharitvā parissāvetvā yāvadatthaṃ pānīyaṃ pivitvā hatthapāde sītale katvā tassā itthiyā pānīyadāne anumodanaṃ vatvā agamaṃsu.

金顶船和宫船。它们如何产生？世尊当时住在祇园精舍，在舍卫城，十六岁左右的比库们，有人在一个村庄居住，刚过雨季。一日，这些比库决定“我们要看望世尊，听法”，于是他们出发前往狮子城。他们行经中途，有一条沟渠，沟边有荆棘丛生，酷热难耐，他们疲惫地饮水休息，正饮水时，见一位妇女提着水罐，面朝水源走来。比库们见状便说：“她往那边去，我们去往她那儿定能取水喝。”出于渴望，他们跟随她方向去，见她取了水欲回。比库们见状，心知“这些女居士喝了这水必将获益”，便恭敬地为她奉上一番磬敬，邀请她饮水。他们拨开树荫，乘凉背风，把饮水奉上，凉了手脚，并赞叹其善行后离开。

Sā taṃ puññaṃ hadaye ṭhapetvā antarantarā anussarantī aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti. Tassā puññānubhāvena kapparukkhopasobhitaṃ mahantaṃ vimānaṃ uppajji. Taṃ vimānaṃ parikkhipitvā muttajālarajatavibhūsitā viya sikatāvakiṇṇapaṇḍarapulinataṭā maṇikkhandhanimmalasalilavāhinī saritā. Tassā ubhosu tīresu uyyānavimānadvāre ca mahatī pokkharaṇī pañcavaṇṇapadumasaṇḍamaṇḍitā saha suvaṇṇanāvāya nibbatti. Sā tattha dibbasampattiṃ anubhavantī nāvāya kīḷantī laḷantī vicarati. Athekadivasaṃ āyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ caranto taṃ devadhītaraṃ nāvāya kīḷantiṃ disvā tāya katapuññakammaṃ pucchanto –

那妇女将此功德牢记于心，时常回忆。后来她在天宫施行善行，乃生天界。其福德感召，显现一座由天神树枝装饰的巨大宫殿。那宫殿被饰以宝石、纯净的水渠，四周流水环绕，宫殿门口有三条大渠及花园，其中种植着五颜六色的莲花，金色船只停靠其旁。她在那里享受天人福报，驾船嬉戏游玩。有一天，长老大摩诃迦罗在天中巡行，见到这位天女在船上嬉戏，就问她所行的善业。

§43

43.

‘‘Suvaṇṇacchadanaṃ nāvaṃ, nāri āruyha tiṭṭhasi;

“金顶华盖之船啊，妇人登船而立；

Ogāhasi pokkharaṇiṃ, padmaṃ chindasi pāṇinā.

你涉入池水畔，手中莲花轻掷。”

§44

44.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

“为何这等光彩夺目？为何你在这里安然逗留？”

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

凡是内心喜爱的享受现起。

§45

45.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve,

我向尊贵的天女请问，

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

作为人类的你行何善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

为何你具有如是清凉感受，

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – āha;

你的容颜四方光明闪耀？」——她如此说。

Tato therena puṭṭhāya devatāya vissajjitākāraṃ dassetuṃ saṅgītikārehi –

随后长老询问后，为使天女显现卸却之形，演唱咏谣。

§46

46.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『这位天众自谓有自性者，因被摩嘎剌那问及；』

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phala’’nti. –

『（于是）宣说被问之法，称是业所生之果。』

Ayaṃ gāthā vuttā.

『此偈已宣说。』

§47

47.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

『我于人中确为人形，是先世生于人间；』

Disvāna bhikkhū tasite kilante, uṭṭhāya pātuṃ udakaṃ adāsiṃ.

『见比库疲乏困顿，便起身来，为其献上饮水以洗。』

§48

48.

‘‘Yo ve kilantāna pipāsitānaṃ, uṭṭhāya pātuṃ udakaṃ dadāti;

『真正为疲乏呈渴者，起足奉饮水者，此人也；』

Sītodakā tassa bhavanti najjo, pahūtamalyā bahupuṇḍarīkā.

其水如冷水，污泥污秽甚多，莲花盈溢其中。

§49

49.

‘‘Taṃ āpagā anupariyanti sabbadā, sītodakā vālukasanthatā nadī;

其水常常流动环绕，如河中满布沙砾；

Ambā ca sālā tilakā ca jambuyo, uddālakā pāṭaliyo ca phullā.

有荸荠、梧桐、油菜、木兰和蒲桃花盛开；

§50

50.

‘‘Taṃbhūmibhāgehi upetarūpaṃ, vimānaseṭṭhaṃ bhusa sobhamānaṃ;

其地块陈列不同形状，尊贵如宫殿，且秸秆华美；

Tassīdha kammassa ayaṃ vipāko, etādisaṃ puññakatā labhanti.

此处以此业报而受此果报，诸如此类功德便获具足；

§51

51.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

正因这样美丽种种相，我在此地心生欢喜。

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

诸种心爱之物于我生起。

§52

52.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

‘‘比库大德，我说汝等，尔等具有人类本性；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

故诸感官体验、吾色身四方光耀照明’’——

Ayaṃ devatāya vissajjitākāro.

此为神明之放逸形态。

§43

43. Tattha suvaṇṇacchadananti vicittabhittiviracanehi rattasuvaṇṇamayehi ubhohi passehi paṭicchāditabbhantaratāya ceva nānāratanasamujjalitena kanakamayālaṅkārena upari chāditatāya ca suvaṇṇacchadanaṃ. Nāvanti potaṃ. So hi orato pāraṃ pavati gacchatīti poto, satte netīti nāvāti ca vuccati. Nārīti tassā devadhītāya ālapanaṃ. Narati netīti naro, puriso. Yathā hi paṭhamapakatibhūto satto itarāya pakatiyā seṭṭhatthena puri setīti ‘‘puriso’’ti vuccati, evaṃ nayanaṭṭhena ‘‘naro’’ti. Puttabhātubhūtopi hi puggalo mātujeṭṭhabhaginīnaṃ pituṭṭhāne tiṭṭhati, pageva bhattubhūto. Narassa esāti nārī, ayañca samaññā manussitthīsu pavattā ruḷhivasena itarāsupi tathā vuccati. Ogāhasi pokkharaṇinti satipi rattuppalanīluppalādike bahuvidhe ratanamaye jalajakusume pokkharasaṅkhātānaṃ dibbapadumānaṃ tattha yebhuyyena atthitāya ‘‘pokkharaṇī’’ti laddhanāmaṃ dibbasaraṃ jalavihāraratiyā anupavisasi . Padmaṃ chindasi pāṇināti rajatamayanāḷaṃ padumarāgaratanamayapattasaṅghātaṃ kanakamayakaṇṇikākiñjakkhakesaraṃ dibbakamalaṃ līlāravindaṃ kattukāmatāya tava hatthena bhañjasi.

43. 彼处所谓金光覆罩，是以斑驳之墙壁雕刻和夜间金色灿烂为双重观照，内外均应遮盖；其上饰以诸种宝石辉映之黄金饰物而覆盖，称为金光蔽体。船非“波涛”，所谓“波涛”意谓水上运行者是船，“舟”即船的异称。其异女谓之女神。昔谓“男子”，乃相对于奴婢而言称之“人”，以目为界。儿子、兄弟者亦是立于亲眷中，是为家族成员。男子之异即女子，这乃世俗通用之说，余亦采用。汝当浸入莲花中，此乃水域中因夜光所生各色宝石之莲花，被称为“莲”，汝当入座于此妙莲之上。汝以手断莲，即断金银合成、青金石珊瑚等宝石缀成的莲花连枝，内净而妙之莲花，汝手摧之以起戏弄之意。

§47

47.Tasiteti pipāsite. Kilanteti tāya pipāsāya addhānaparissamena ca kilantakāye. Uṭṭhāyāti uṭṭhānavīriyaṃ katvā, ālasiyaṃ anāpajjitvāti attho.

47. 这即“渴”之义。疲乏者是由渴望产生之疲困。起立者意为振作努力，勤奋而不放逸的意思。

§48

48.Yo vetiādinā yathā ahaṃ, evaṃ aññepi āyatanagatena udakadānapuññena etādisaṃ phalaṃ paṭilabhantīti diṭṭhena adiṭṭhassa anumānavidhiṃ dassentī therena puṭṭhamatthaṃ sādhāraṇato vissajjeti. Tattha tassāti tanti ca yathāvuttapuññakārinaṃ paccāmasati.

48.若有人如我所说，凭依于所在境界的水施功德等，得此般果报，如同目见与未目见之事的推量方法，长老们本着此意，通常会略加表述。在此，即为其因缘，恰如受持如是功德者的顺次资粮。

§49

49.Anupariyantīti anurūpavasena parikkhipanti. Tassa vasanaṭṭhānaparikkhipanena sopi parikkhitto nāma hoti. Tilakāti bandhujīvakapupphasadisapupphā ekā rukkhajāti. Uddālakāti vātaghātakā, ye ‘‘rājarukkhā’’tipi vuccanti.

49.“相应展开”指依合适的条件不断推展。因根据某处的气息所在断定，因此该气息所持住的境地也被断定。『蒂拉迦』是指邦珠维迦树形似花之花，全属一树种。『乌达拉迦』指风王者，即那些称为“王树”的树种。

§50

50.Taṃbhūmibhāgehīti tādisehi bhūmibhāgehi, yathāvuttapokkharaṇīnadīuyyānavantehi bhūmipadesehīti attho. Upetarūpanti pāsaṃsiyabhāvena upetaṃ, tesaṃ pokkharaṇīādīnaṃ vasena ramaṇīyasannivesanti vuttaṃ hoti. Bhusa sobhamānanti bhusaṃ ativiya virocamānaṃ vimānaseṭṭhaṃ labhantīti yojanā. Sesaṃ vuttanayamevāti.

50.“土地一部分”是指那些如前所说的水池、河流及园林所所在土地之部分。所谓“附着形”是以赞美的态度谓之附着，表示此类水池等因气息作用，缀附有令人喜悦的住所。所谓“草木华美”是指草木繁茂光辉，达到顶极华丽的程度，以“由吉娑纳”测算的长度单位“由旬”为度量标准。其余诸意亦如所说。

Paṭhamanāvāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第一船天宫解释完毕。

7. Dutiyanāvāvimānavaṇṇanā7. 第二船天宫解释

Suvaṇṇacchadanaṃnāvanti dutiyanāvāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati sāvatthiyaṃ viharante aññataro khīṇāsavatthero upakaṭṭhāya vassūpanāyikāya gāmakāvāse vassaṃ upagantukāmo sāvatthito taṃ gāmaṃ uddissa pacchābhattaṃ addhānamaggapaṭipanno, maggaparissamena kilanto tasito antarāmagge aññataraṃ gāmaṃ sampatto, bahigāme tādisaṃ chāyūdakasampannaṭṭhānaṃ apassanto parissamena ca abhibhuyyamāno cīvaraṃ pārupitvā gāmaṃ pavisitvā dhuragehasseva dvāre aṭṭhāsi. Tattha aññatarā itthī theraṃ passitvā ‘‘kuto, bhante, āgatatthā’’ti pucchitvā maggaparissamaṃ pipāsitabhāvañca ñatvā ‘‘etha, bhante’’ti gehaṃ pavesetvā ‘‘idha nisīdathā’’ti āsanaṃ paññāpetvā adāsi. Tattha nisinne pādodakaṃ pādabbhañjanatelañca datvā tālavaṇṭaṃ gahetvā bīji. Pariḷāhe vūpasante madhuraṃ sītalaṃ sugandhaṃ pānakaṃ yojetvā adāsi. Thero taṃ pivitvā paṭippassaddhakilamatho anumodanaṃ katvā pakkāmi. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbattīti sabbaṃ anantaravimānasadisanti veditabbaṃ. Gāthāsupi apubbaṃ natthi. Tena vuttaṃ –

“金顶船”即第二层金刚宝座。其起由为何？从前，当世尊住于舍卫城时，有一位已断无余住的长老，比库因亲近年迈长老而想前来于舍卫城附近村庄的雨季安居。此人向着舍卫城所处村庄背向午处修习精进，精进后途径另一村庄。在村外看到有树荫清凉水源之处，便精进攀越进去，伪装成破落舍人伫立于危庙门口。此时，有位女长老见其而问：“尊者，您从何处来？”知道其行进路程及渴意后，她说：“请进来，尊者。”进屋后劝其：“请坐此处。”坐下后，她递来脚水与脚搽油，还拿来香叶子。随后递过给他药病止痛之甘甜凉爽芳香饮料。长老饮下后，清净心意平定，称赞嘉叹后离开。此事后不久，在忉利天宫成就。这里应当理解为一切时空宝座皆犹如忉利天宫。关于此事的偈颂没有前文。故有偈言——

§53

53.

‘‘Suvaṇṇacchadanaṃ nāvaṃ, nāri āruyha tiṭṭhasi;

“你登上金盖船，妇人立于其上；

Ogāhasi pokkharaṇiṃ, padmaṃ chindasi pāṇinā.

你进入池塘中，手中摘下莲花。”

§54

54.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『何以尔有此般光彩，何以此处令诸色中间安住？』

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

又因心所乐者而起此等诸属享受。

§55

55.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我问尊女大德，作为人身者你曾何所造福德？』

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

『何由生此炽烈感受？且你圣色普照诸方。』

§56

56.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『此神自念已生，问摩嘎剌那者，』

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『问竟而答彼，告知此因缘所结之果。』

§57

57.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

我于诸人中生为人类，生于先前世代之人类世界；

Disvāna bhikkhuṃ tasitaṃ kilantaṃ, uṭṭhāya pātuṃ udakaṃ adāsiṃ.

见比库疲乏、衰弱，便起身为其取水奉送。

§58

58.

‘‘Yo ve kilantassa pipāsitassa, ṭṭhāya pātuṃ udakaṃ dadāti;

若有人为一疲惫、口渴者站立而献水；

Sītodakā tassa bhavanti najjo, pahūtamalyā bahupuṇḍarīkā.

其水清凉，犹如露珠多，荷花盛开且芳香洁净。

§59

59.

‘‘Taṃ āpagā anupariyanti sabbadā, sītodakā vālukasanthatā nadī;

此水随其流转不息，如凉水沙间流动之河；

Ambā ca sālā tilakā ca jambuyo, uddālakā pāṭaliyo ca phullā.

如树木之果实，沙罗、蓝色木、红树、白木及木莲花开般绚烂。

§60

60.

‘‘Taṃbhūmibhāgehi upetarūpaṃ, vimānaseṭṭhaṃ bhusa sobhamānaṃ;

『以此地土之分界为依，形状殊胜，宛如宫殿，光耀灿烂；』

Tassīdha kammassa ayaṃ vipāko, etādisaṃ puññakatā labhanti.

『此为此处所造业之现前果报，诸如此等善业功德得以获得。』

§61

61.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『以此诸般美妙色相，令我于此得以显现；』

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

『我诸所爱心之乐，皆因是故而生起。』

§62

62.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『比库！吾告汝，唯有人身方能造作此殊胜善业；』

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

『正因如此，我得此现世受用，色相遍满诸方闪耀光明。』

Atthavaṇṇanāsupi idha ekova theroti apubbaṃ natthi.

对此义的说明，这里同样只有一位长老，前面并无他人。

Dutiyanāvāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二船天宫解释完毕。

8. Tatiyanāvāvimānavaṇṇanā8. 第三船天宫解释

Suvaṇṇacchadanaṃnāvanti tatiyanāvāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā janapadacārikaṃ caranto mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ kosalajanapade yena thūṇaṃ nāma brāhmaṇagāmo tadavasari. Assosuṃ kho thūṇeyyakā brāhmaṇagahapatikā ‘‘samaṇo kira gotamo amhākaṃ gāmakhettaṃ anuppatto’’ti . Atha thūṇeyyakā brāhmaṇagahapatikā appasannā micchādiṭṭhikā maccherapakatā ‘‘sace samaṇo gotamo imaṃ gāmaṃ pavisitvā dvīhatīhaṃ vaseyya, sabbaṃ imaṃ janaṃ attano vacane patiṭṭhapeyya, tato brāhmaṇadhammo patiṭṭhaṃ na labheyyā’’ti tattha bhagavato avāsāya parisakkantā nadītitthesu ṭhapitanāvāyo apanesuṃ, setusaṅkamanāni ca avalañje akaṃsu, tathā papāmaṇḍapādīni, ekaṃ udapānaṃ ṭhapetvā itarāni udapānāni tiṇādīhi pūretvā pidahiṃsu. Tena vuttaṃ udāne (udā. 69) ‘‘atha kho thūṇeyyakā brāhmaṇagahapatikā udapānaṃ tiṇassa ca bhusassa ca yāva mukhato pūresuṃ ‘mā te muṇḍakā samaṇakā pānīyaṃ apaṃsū’’’ti.

苏瓦那遮陀那没有，第三个天宫也无。那时起因为何？世尊行住于国家境内，随广大的比库僧团，来到属于国萨拉的一个名为图纳婆罗门村庄。图纳的人说：『据说那位沙门果德玛往来于我们村庄，却从未进入过本村。』于是，图纳的婆罗门户主们心怀不悦，执持错误见，心生恶意，说：『如果沙门果德玛进入此村，并在此处住两天，便用自己的话教化大众，届时婆罗门戒律将无法坚守。』世尊刚好在此安住时，众人于河边设置栏杆，筑起渡桥，架设防护网，同时又用柳条条将水面稻草填满后封堵。由此《优诃经》中言：『于是图纳的婆罗门户主们筑起栏杆和用稻草堆填的防护网，恐怕剃头的沙门喝错水。』

Bhagavā tesaṃ taṃ vippakāraṃ ñatvā te anukampanto saddhiṃ bhikkhusaṅghena ākāsena nadiṃ atikkamitvā gantvā anukkamena thūṇaṃ brāhmaṇagāmaṃ patvā maggā okkamma aññatarasmiṃ rukkhamūle paññatte āsane nisīdi. Tena ca samayena sambahulā udakahāriniyo bhagavato avidūrena atikkamanti. Tasmiñca gāme ‘‘sace samaṇo gotamo idhāgamissati, na tassa paccuggamanādikaṃ kātabbaṃ, gehaṃ āgatassa cassa sāvakānañca bhikkhāpi na dātabbā’’ti katikā katā hoti.

世尊了知其反面恶意，慈悲怜悯，便与比库僧团从空中飞越河流，来到图纳婆罗门村，步行至所树某树下的指定坐处安坐。此时，众多取水者离世尊不远的地方取水。村子里有人说：『如果沙门果德玛来到这里，则不应设置任何路障，且来家者和他的弟子不应被给予饮水。』

Tattha aññatarassa brāhmaṇassa dāsī ghaṭena pānīyaṃ gahetvā gacchantī bhagavantaṃ bhikkhusaṅghaparivutaṃ nisinnaṃ disvā bhikkhū ca maggaparissamena kilante tasite ñatvā pasannacittā pānīyaṃ dātukāmā hutvā ‘‘yadipi me gāmavāsino ‘samaṇassa gotamassa na kiñci dātabbaṃ, sāmīcikammampi na kātabba’nti katikaṃ katvā ṭhitā, evaṃ santepi yadi ahaṃ īdise puññakkhette dakkhiṇeyye labhitvā pānīyadānamattenāpi attano patiṭṭhaṃ na kareyyaṃ, kadāhaṃ ito dukkhajīvitato muccissāmi, kāmaṃ me ayyako sabbepime gāmavāsino maṃ hanantu vā bandhantu vā, īdise puññakkhette pānīyadānaṃ dassāmi evā’’ti sanniṭṭhānaṃ katvā aññāhi udakahārinīhi vāriyamānāpi jīvite nirapekkhā sīsato pānīyaghaṭaṃ otāretvā ubhohi hatthehi pariggahetvā ekamante ṭhapetvā sañjātapītisomanassā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pañcapatiṭṭhitena vanditvā pānīyena nimantesi. Bhagavā tassā cittappasādaṃ oloketvā taṃ anuggaṇhanto pānīyaṃ parissāvetvā hatthapāde dhovitvā pānīyaṃ pivi, ghaṭe udakaṃ parikkhayaṃ na gacchati. Sā taṃ disvā puna pasannacittā ekassa bhikkhussa adāsi, tathā aparassa aparassāti sabbesampi adāsi, udakaṃ na khīyateva. Sā haṭṭhatuṭṭhā yathāpuṇṇena ghaṭena gehābhimukhī agamāsi. Tassā sāmiko brāhmaṇo pānīyassa dinnabhāvaṃ sutvā ‘‘imāya gāmavattaṃ bhinnaṃ, ahañca gārayho kato’’ti kodhena pajjalanto taṭataṭāyamāno taṃ bhūmiyaṃ pātetvā hatthehi ca pādehi ca pahari. Sā tena upakkamena jīvitakkhayaṃ patvā tāvatiṃsabhavane nibbati, vimānaṃ cassā paṭhamanāvāvimāne vuttasadisaṃ uppajji.

其中某婆罗门一女仆提水经过，见世尊与比库僧团正坐于路旁，因知比库徒步辛苦，心生欢喜，欲以饮水款待。她心想：『本村人说沙门果德玛不可赐予任何东西，也不可施与适当之物，既是如此，若我身处此福田，施予饮水，我自难立身。但无论如何，我甘愿如此，委身舍弃生命，任他们村民杀害或囚禁我，我愿向贫穷福地示现饮水之恩。』于是她站定于路旁，置下盛满水的罐子，用双手持于身边，生起欢喜心，向世尊走近。比库们见状，欢喜合掌敬礼，她以水邀请。世尊见其心净念安，接受饮水，洗手以净手足。罐中水并未减少。她见之心更安详，分予其他一比库，继而施水于尽僧众，水量不减。她起身带满罐归家。其主人婆罗门闻水被施予他人，心怀忿怒，骂曰：『这村庄之规矩被破，我心竟难忍。』怒气焚身，踢打地面和罐子。此女因主人虐待致命，往生忉利天，升至第一天宫，因其情境相似。

Atha kho bhagavā āyasmantaṃ ānandaṃ āmantesi ‘‘iṅgha me tvaṃ, ānanda, udapānato pānīyaṃ āharā’’ti. Thero ‘‘idāni, bhante, udapāno thūṇeyyakehi dūsito, na sakkā pānīyaṃ āharitu’’nti āha. Bhagavā dutiyampi tatiyampi āṇāpesi. Tatiyavāre thero bhagavato pattaṃ ādāya udapānābhimukho agamāsi. Gacchante there udapāne udakaṃ paripuṇṇaṃ hutvā uttaritvā samantato sandati, sabbaṃ tiṇabhusaṃ upalavitvā sayameva apagacchati. Tena sandamānena salilena uparūpari vaḍḍhantena aññe jalāsaye pūretvā taṃ gāmaṃ parikkhipantena gāmappadeso ajjhottharīyati. Taṃ pāṭihāriyaṃ disvā brāhmaṇā acchariyabbhutacittajātā bhagavantaṃ khamāpesuṃ, taṅkhaṇaññeva udakogho antaradhāyi. Te bhagavato ca bhikkhusaṅghassa ca nivāsaṭṭhānaṃ saṃvidhāya svātanāya nimantetvā dutiyadivase mahādānaṃ sajjetvā buddhappamukhaṃ bhikkhusaṅghaṃ paṇītena khādanīyena bhojanīyena parivisitvā sabbe thūṇeyyakā brāhmaṇagahapatikā bhagavantaṃ bhuttāviṃ onītapattapāṇiṃ payirupāsantā nisīdiṃsu.

于是世尊召长老阿难说：『阿难，你从取水处拿一些饮水来。』阿难答曰：『尊者啊，现今取水处被图纳的人污染，无法取水。』世尊第二、第三次再次吩咐。第三次，长老带着瓶子，满装水回来，取水路上水源清洁纯净，四周稻草堆积整齐，随后他自行离去。水不断流入水源，令另一水源充盈，周围村落不断向外扩展。见此异象，婆罗门惊奇称奇，向世尊忏悔罪业。水井水灌溉消失。世尊与比库僧团安住处改建完善，第二天设重大供养，世尊与高僧众饮食周围供养，所有图纳婆罗门户主们肃敬世尊，手持乞食器静坐听法。

Tena ca samayena sā devatā attano sampattiṃ paccavekkhitvā tassā kāraṇaṃ upadhārentī taṃ ‘‘pānīyadāna’’nti ñatvā pītisomanassajātā ‘‘handāhaṃ idāneva bhagavantaṃ vandissāmi, sammāpaṭipannesu katānaṃ appakānampi kārānaṃ uḷāraphalatañca manussaloke pākaṭaṃ karissāmī’’ti ussāhajātā accharāsahassaparivārā uyyānādisahitena vimānena saddhiṃyeva mahatiyā deviddhiyā mahantena devānubhāvena mahājanakāyassa passantasseva āgantvā vimānato oruyha bhagavantaṃ upasaṅkamitvā abhivādetvā añjaliṃ paggayha aṭṭhāsi. Atha naṃ bhagavā tassā parisāya kammaphalaṃ paccakkhato vibhāvetukāmo –

此时一位天神察看自身财富，明了原因，心生欢喜，持知是因彼女士施水所致，心生欢喜念，愿即刻礼敬世尊，承诺于正觉者所修之法中，虽小功德亦将于人间显著回报。带领千神伴随大小天宫与园林，迎接世尊，降于天宫石阶，恭敬顶礼。随后世尊欲现前大众而宣说善业之果报。

§63

63.

‘‘Suvaṇṇacchadanaṃ nāvaṃ, nāri āruyha tiṭṭhasi;

『你登上镀金船只，立于其上；』

Ogāhasi pokkharaṇiṃ, padmaṃ chindasi pāṇinā.

『你潜入莲花池中，并以手折断莲花。』

§64

64.

‘‘Kūṭāgārā nivesā te, vibhattā bhāgaso mitā;

『你所居住的游廊和宫室，区分并测度各个部分；』

Daddallamānā ābhanti, samantā caturo disā.

『它们分散开来，照明四方。』

§65

65.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『这色彩为何如此华美，何故这里如此光亮？』

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

『那一切令心喜悦的享乐于是生起。』

§66

66.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ,

『我问尊贵的大德女天，作为人类你行何功德，』

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

『为何你得此良好神通，且你全身光辉照四方？』

Catūhi gāthāhi pucchi.

四偈问之。

§67

67.

‘‘Sā devatā attamanā, sambuddheneva pucchitā;

『那女天自白其心，正如佛陀亲问；』

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phala’’nti. –

『答释所问疑，即此业果之根由。』

Saṅgītikārā āhaṃsu.

歌唱者唱罢。

§68

68.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

『我在人中本有人身，生于先世人间，故为人类。』

Disvāna bhikkhū tasite kilante, uṭṭhāya pātuṃ udakaṃ adāsiṃ.

『看见比库疲惫至极，我便起身为其奉上饮水。』

§69

69.

‘‘Yo ve kilantāna pipāsitānaṃ, uṭṭhāya pātuṃ udakaṃ dadāti;

『凡是疲惫且口渴者，我皆起身递水以供饮用；』

Sītodakā tassa bhavanti najjo, pahūtamalyā bahupuṇḍarīkā.

『这冷水如泉涌清凉，净洁无垢，莲花繁多，色泽鲜明。』

§70

70.

‘‘Taṃ āpagā anupariyanti sabbadā, sītodakā vālukasanthatā nadī;

『此水常环绕其身，或如河中清凉流转，甚为柔软；』

Ambā ca sālā tilakā ca jambuyo, uddālakā pāṭaliyo ca phullā.

『母树、沙罗树、雀榔树与番荔枝花皆簇拥环绕。』

§71

71.

‘‘Taṃbhūmibhāgehi upetarūpaṃ, vimānaseṭṭhaṃ bhusa sobhamānaṃ;

『彼处为净土，各部分俱备优美形状，乃至诸天楼阁庄严美饰，耀丽辉煌』；

Tassīdha kammassa ayaṃ vipāko, etādisaṃ puññakatā labhanti.

『此为该业成熟的果报，诸如此类善业之果得于此地』；

§72

72.

‘‘Kūṭāgārā nivesā me, vibhattā bhāgaso mitā;

『设有高楼建屋供我居住，分区明确，各部周详适度』；

Daddallamānā ābhanti, samantā caturo disā.

『众多来者敬拜环绕，四方皆见盛大庄严』；

§73

73.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『因此等色彩光辉，令我於此身心欢喜安住』；

Tappajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

『此中诸乐由心所悦，随喜欢受未尝厌离』；

§74

74.

‘‘Akkhāmi te buddha mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

世尊伟大的觉者，我向您疾诉，人身生起二义善行，

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsati;

因此正如此，这种火热的体验，我之色相周遍显现光明；

Etassa kammassa phalaṃ mamedaṃ, atthāya buddho udakaṃ apāyī’’ti. –

此业的果报即是我，这对我有益，佛陀如水般亲近照料我。」——

Vissajjanagāthāyo.

— 开释灭尽颂。

§63

63. Tattha kiñcāpi sā devatā yadā bhagavā pucchi, tadā taṃ nāvaṃ āruyha na ṭhitā, na pokkharaṇiṃ ogāhati, nāpi padumaṃ chindati, kammānubhāvacoditā pana abhiṇhaṃ jalavihārapasutā tathā karotīti taṃ kiriyāvicchedaṃ dassanavasenevaṃ vuttaṃ. Ayañca attho na kevalamidheva, atha kho heṭṭhimesupi evameva daṭṭhabbo.

此处有所谓，某天一位天人曾问世尊，当时世尊未登船，未立于水面，亦未踏破莲花，而是受到业报感召，仍然随心游玩于水中，此事被称为“行为持续未断”，就如直接观察此境所见。此义不仅仅限于本地境界，也应于其他较低天地同样观察。

§72

72.Kūṭāgārāti suvaṇṇamayakaṇṇikābaddhagehavanto. Nivesāti nivesanāni, kaccharānīti attho. Tenāha ‘‘vibhattā bhāgaso mitā’’ti. Tāni hi catusālabhūtāni aññamaññassa paṭibimbabhūtāni viya paṭivibhattarūpāni samappamāṇatāya bhāgaso mitāni viya honti. Daddallamānāti ativiya vijjotamānā. Ābhantīti maṇiratanakanakaraṃsijālehi obhāsenti.

“库塔伽拉”是指镀金的少女童奴所居住的牢屋。“尼维萨”意为院落或居所，“卡查拉”意为支柱。因此“分离且相等的四部分”是指彼此映照如镜面的四个区划，因长度均等，如同伙伴般成对对应。"达达拉玛那"指极其闪耀或光亮发散。"阿班蒂"意为由宝石、金属和银丝覆盖辉映。

§74

74.Mamāti idaṃ pubbāparāpekkhaṃ, mama kammassa mama atthāyāti ayañhettha yojanā. Udakaṃ apāyīti yadetaṃ udakadānaṃ vuttaṃ, etassa puññakammassa idaṃ phalaṃ yāyaṃ dibbasampatti, yasmā mamatthāya sadevake loke aggadakkhiṇeyyo buddho bhagavā mayā dinnaṃ udakaṃ apāyīti. Sesaṃ vuttanayameva.

『这是属于我、与我的业相关的前后依存关系』，此处所说的『这是我的缘』是指上述联系。所谓『水果』，是指施水的功德所获得的结果，乃天界的福报。由于我曾为世尊授予的天人及世间诸天中最上供养者，即为此施水功德之果报。以上如前所述。

Evaṃ pasannamānasāya devatāya bhagavā sāmukkaṃsikaṃ dhammadesanaṃ karonto saccāni pakāsesi. Sā desanāpariyosāne sotāpattiphale patiṭṭhahi, sampattaparisāyapi dhammadesanā sātthikā ahosi.

世尊以安详愉悦的心念，为天众们共同恭敬地讲述真理教法，宣示真实不虚。此教法讲说完毕后，听闻者即证得初果，且在现有果德增长的众会中，法义真实坚定。

Tatiyanāvāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第三船天宫解释完毕。

9. Dīpavimānavaṇṇanā9. 灯天宫解释

Abhikkantenavaṇṇenāti dīpavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati sāvatthiyaṃ viharante uposathadivase sambahulā upāsakā uposathikā hutvā purebhattaṃ yathāvibhavaṃ dānaṃ datvā kālasseva bhuñjitvā suddhavatthanivatthā suddhuttarāsaṅgā gandhamālādihatthā pacchābhattaṃ vihāraṃ gantvā manobhāvanīye bhikkhū payirupāsitvā sāyanhe dhammaṃ suṇanti. Vihāreyeva vasitukāmānaṃ tesaṃ dhammaṃ suṇantānaṃyeva sūriyo atthaṅgato, andhakāro jāto. Tatthekā aññatarā itthī ‘‘idāni dīpālokaṃ kātuṃ yutta’’nti cintetvā attano gehato padīpeyyaṃ āharāpetvā padīpaṃ ujjāletvā dhammāsanassa purato ṭhapetvā dhammaṃ suṇi. Sā tena padīpadānena attamanā pītisomanassajātā hutvā vanditvā attano gehaṃ gatā. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane jotirasavimāne nibbatti. Sarīrasobhā panassā ativiya pabhassarā aññe deve abhibhavitvā dasa disā obhāsayamānā tiṭṭhati. Athekadivasaṃ āyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ carantoti sabbaṃ heṭṭhā āgatanayeneva veditabbaṃ. Idha pana –

『宝塔』是指照明高楼。其缘起为：世尊在沙瓦提住持时，在雨安居的观音日，众多在家比库尼已成净戒，前日依教限度如法布施，正午时已进食完毕，依净衣净食披香手持净香坐禅。日落时，诸比库在此静处诵闻法要。欲住此处的女比库中，有一人心念生起：“如今应当点灯辉映此地。”遂自宅取来灯灯，置于法座前，听法之时点亮之。女比库因这灯光生起欢喜心，唱诵法供养后回家。她于夜半时分，往忉利天宫宝楼宝塔重生，身体光明超常，令诸天惊叹，光辉普照十方。某日，大长老摩嘎剌那天游行者至此，亲眼见此殊胜天象，应如此认识。

§75

75.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『以辉光照耀的颜色，尔时你所立足者即为天界；』

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

『诸方世界光明显现，如草药星辰般璀璨。』

§76

76.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『何以有这般色相，为何在此沉寂无声；』

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

诸种乐欲随心生起，乃心所爱。

§77

77.

‘‘Kena tvaṃ vimalobhāsā, atirocasi devatā;

「天女啊，尔何以无垢无贪，超越寻求？

Kena te sabbagattehi, sabbā obhāsate disā.

何以尔无论向何方，诸处皆光明照耀？

§78

78.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

我今问尔，大德天女，作人身时何所行善？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

何以得此殊胜威仪，且诸方界光彩辉映？」－

Catūhi gāthāhi pucchi.

此乃四句偈问询之辞。

§79

79.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『此天人自以为是，询问摩嘎剌那，』

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『被问疑问后，于作业果报所生之理予以说明。』

§80

80.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

『我为世间人类，依前生轮回于人间，』

Tamandhakāramhi timīsikāyaṃ, padīpakālamhi adāsi dīpaṃ.

『于黑暗中、暮色微明时，点燃火炬。』

§81

81.

‘‘Yo andhakāramhi timīsikāyaṃ, padīpakālamhi dadāti dīpaṃ;

『于黑暗中、暮色微明时，点燃火炬者，』

Uppajjati jotirasaṃ vimānaṃ, pahūtamalyaṃ bahupuṇḍarīkaṃ.

『其光明如飞升的天灯，带有大量芬芳莲华。』

§82

82.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『以是因缘，我诸般光明现起，于此我心中显著；』

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

『我诸所爱乐的所有享受皆由此而生起。』

§83

83.

‘‘Tenāhaṃ vimalobhāsā, atirocāmi devatā;

『因此我以净明之色光庄严，天众相师亦为我增辉；』

Tena me sabbagattehi, sabbā obhāsate disā.

『因缘如此，我心周匝诸方大众悉皆明照显现。』

§84

84.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『我为汝称述，具大德行之比库，尔身虽为凡夫，然积诸福业；』

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

『因尔诸种光明显现，遍照四方，美丽庄严。』

Vissajjesi.

破坏、消除。

§75

75. Tattha abhikkantena vaṇṇenāti ettha abhikkanta-saddo ‘‘abhikkantā, bhante, ratti, nikkhanto paṭhamo yāmo’’tiādīsu (a. ni. 8.20; udā. 45; cūḷava. 383) khaye āgato. ‘‘Ayaṃ imesaṃ catunnaṃ puggalānaṃ abhikkantataro ca paṇītataro cā’’tiādīsu (a. ni. 4.100) sundare. ‘‘Abhikkantaṃ, bhante, abhikkantaṃ, bhante’’tiādīsu (dī. ni. 1.250; pārā. 15) abbhanumodane. ‘‘Abhikkantena vaṇṇena, sabbā obhāsayaṃ disā’’tiādīsu (vi. va. 857) abhirūpe. Idhāpi abhirūpe eva daṭṭhabbo. Tasmā abhikkantenāti atikantena atimanāpena, abhirūpenāti attho. Vaṇṇenāti chavivaṇṇena. Obhāsentī disā sabbāti sabbāpi dasa disā jotentī ekālokaṃ karontī. Kiṃ viyāti āha ‘‘osadhī viya tārakā’’ti. Ussannā pabhā etāya dhīyati, osadhīnaṃ vā anubalappadāyikāti katvā ‘‘osadhī’’ti laddhanāmā tārakā yathā samantato ālokaṃ kurumānā tiṭṭhati, evameva tvaṃ sabbā disā obhāsayantī tiṭṭhasīti.

第七十五条。这里提到“abhikkanta”一词的含义，是指“夜间、外出、首先的努力”等词的用法消失了（参见《增支部》第八章第二十节；《乌达纳》第四十五章；《小梵网经》三百八十三经）。又如“这几个人中，最外出者也是最好者”等说法（《增支部》第四章第一百节）均颇为精妙。亦有以“abhikkanta，尊者，abhikkanta，尊者”为赞叹的用例（《长部注疏》第一章二百五十节；《远部》十五经）。“依其外出之色彩，一切皆显现光辉”等语（《毗婆沙论》八百五十七节）文辞优美。于此处应当也视为优美。因此“abhikkanta”为“超过”、“极度”的意思，“外出之色彩”是其内涵。这里“色彩”指光辉色泽；“显现”指光明普照十方，成为一体光景。句中“osadhī viya tārakā”（如药草之星辰）是比喻。意谓其光芒极盛，犹如草药所施之明光，诸星辰四方闪耀，故云“如药草之星辰”。结合上下文，比喻其光辉散布十方，普照一切。

§77

77.Sabbagattehīti sabbehi sarīrāvayavehi, sakalehi aṅgapaccaṅgehi obhāsatīti adhippāyo, hetumhi cetaṃ karaṇavacanaṃ. Sabbā obhāsate disāti sabbāpi dasadisā vijjotati. ‘‘Obhāsare’’tipi paṭhanti, tesaṃ sabbā disāti bahuvacanameva daṭṭhabbaṃ.

第七十七条。“sabbagattehi”指诸身各分之部位，诸根器官等各部分皆发光，即“obhasati”。这是释义的重点，也是因缘。所谓“一切皆显现光辉”，是指一切十方诸方皆发光。“Obhāsare”亦作“Obhāsate”，而此处“sabbā disā”以复数表示，应当理解为“各方皆光明”之意。

§81

81.Padīpakālamhīti padīpakaraṇakāle, padīpujjalanayogge andhakāreti attho. Tenāha ‘‘yo andhakāramhi timīsikāya’’nti, bahale mahandhakāreti attho. Dadāti dīpanti padīpaṃ ujjālento vā anujjālento vā padīpadānaṃ dadāti, padīpopakaraṇāni dakkhiṇeyye uddissa pariccajati. Upapajjati jotirasaṃ vimānanti paṭisandhiggahaṇavasena jotirasaṃ vimānaṃ upagacchatīti. Sesaṃ vuttanayameva.

第八十一条。“padīpakālamhi”是“灯具之时”，意指点灯明亮时段。“padīpujjalanayogge andhakāreti”意即于灯明之时驱散黑暗。故“在黑暗中有蚊虫”为比喻黑暗环境的意象。此处“大量黑暗”即为详尽驱散之义。“dadāti dīpanti”是给予或点燃灯火的动作，或亮着、或燃亮，皆为灯火供给。灯具乃右边所弃之物，即为供灯之具。灯光产生后，光明如同天上的飞行器般升起、接近。此乃全文解释内容。

Atha yathāpucchite atthe devatāya kathite thero tameva kathaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā dānādikathāya tassā kallacittādibhāvaṃ ñatvā saccāni pakāsesi, saccapariyosāne saparivārā sā devatā sotāpattiphale patiṭṭhahi. Thero tato āgantvā taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi, bhagavā tasmiṃ vatthusmiṃ sampattaparisāya vitthārena dhammaṃ desesi . Sā desanā mahājanassa sātthikā jātā, mahājano visesato dīpadāne sakkaccakārī ahosīti.

后来，正如所问，天神讲述该长老如何阐明“八重缘起”教义，并因斟酌布施相关因缘及该长老的良善心念，对事实详尽阐发。说法结束时，与会众皆得道，天神亦在得果后安心。该长老随后回到世尊处，向世尊述说该境遇。世尊详细阐释相关法义。此说法为广大众生所受用，大众尤其在佛陀之所倍加精进。

Dīpavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 灯天宫注释完毕。

10. Tiladakkhiṇavimānavaṇṇanā10. 施胡麻天宫注释

Abhikkantena vaṇṇenāti tiladakkhiṇavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena ca samayena rājagahe aññatarā itthī gabbhinī tile dhovitvā ātape sukkhāpeti telaṃ kātukāmā. Sā ca parikkhīṇāyukā taṃ divasameva cavanadhammā, nirayasaṃvattanikaṃ cassā kammaṃ okāsaṃ katvā ṭhitaṃ. Atha naṃ bhagavā paccūsavelāyaṃ lokaṃ volokento dibbacakkhunā disvā cintesi ‘‘ayaṃ itthī ajja kālaṃ katvā niraye nibbattissati, yaṃnūnāhaṃ tilabhikkhāpaṭiggahaṇena taṃ saggūpagaṃ kareyya’’nti. So sāvatthito taṅkhaṇeneva rājagahaṃ gantvā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaramādāya rājagahe piṇḍāya caranto anupubbena tassā gehadvāraṃ pāpuṇi. Sā itthī bhagavantaṃ passitvā sañjātapītisomanassā sahasā uṭṭhahitvā katañjalī aññaṃ dātabbayuttakaṃ apassantī hatthapāde dhovitvā tile rāsiṃ katvā ubhohi hatthehi pariggahetvā añjalipūraṃ tilaṃ bhagavato patte ākiritvā bhagavantaṃ vandi. Taṃ bhagavā anukampamāno ‘‘sukhinī hohī’’ti vatvā pakkāmi. Sā tassā rattiyā paccūsasamaye kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane dvādasayojanike kanakavimāne suttapabuddhā viya nibbatti.

“abhikkantena vaṇṇenāti”指“南方宫殿如光辉”，此光辉如何起现？世尊当时在舍卫城的揭树林中，住于给孤独长者的禅林。彼时，舍卫城有一孕妇，将谷糠在烈日下晒干，意欲调制油脂。此妇人生贫乏，恶行导致下生地狱，且生死轮回之苦缠绕。某时世尊从天空以神眼观察，知其即将生地狱，便心念应以供养谷糠索求施舍，使其得生天界。于是世尊即刻前往舍卫城，晨起完妥住处、衣钵，外出乞食，逐步抵达该妇家门。妇人见到世尊，便由心生喜悦，忽然起身合掌，准备再献供养；洗手净谷糠，双手捧起满合十之谷糠，供养于世尊，恭敬礼拜。世尊慈悲地告诫她「愿你安乐」。当夜，妇人时毕生辰，在忉利天宫十二由旬之金殿，如觉悟佛陀般升天得果。

Athāyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ caranto taṃ accharāsahassaparivutaṃ mahatiyā deviddhiyā virocamānamupagantvā –

于是，具寿大摩嘎剌那游方于天界，来到环绕着千条蛇的广大灵妙神女所照耀的地方，

§85

85.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『天女，您所处之处以绚丽多彩著称，

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

四方皆显现如星辰般明亮，宛如诸药草般照耀光芒。』

§86

86.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『这般色彩是何由生起？为何此处云何光辉？','392':'且你所有的受用，是由哪些心所喜悦而生起？』

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

种种随心所爱之财富，皆于汝处生起。

§87

87.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve,

『我现向您这大德天女请问，』

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

人类本性究竟为何？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

由何原因产生这般显现？

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – pucchi;

你的光彩自各个方向普照照亮——如此问。

§88

88.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

这神祇心境和平，受摩诃迦罗问询；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问其疑惑后，详述此业果报的情况。

§89

89.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke.

我在人类之中，本为古老出世的存在，于人间世间。

§90

90.

‘‘Addasaṃ virajaṃ buddhaṃ, vippasannamanāvilaṃ;

我见到了清净无染、明朗不昧的佛陀，

Āsajja dānaṃ adāsiṃ, akāmā tiladakkhiṇaṃ;

恭敬地供养了布施，虽无心求报，献上象征谷物的供养，

Dakkhiṇeyyassa buddhassa, pasannā sehi pāṇibhi.

以纯净的双手对那尊佛陀恭敬奉上。

§91

91.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

因此，这样的光辉便在我心中显现，也因此我的心境安然通达；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

心中所喜爱的一切福报随之产生。

§92

92.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

大德比库，我告诉你，作为人身，你曾造作过功德。

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

因此说：『我的感受如水一般，此色泽于四方尽皆照显。』

Sā vissajjesi.

她接着释然解脱。

§90

90. Tattha āsajjāti ayaṃ āsajja-saddo ‘‘āsajja naṃ tathāgata’’ntiādīsu (cūḷava. 350) ghaṭṭena āgato. ‘‘Āsajja dānaṃ detī’’tiādīsu (dī. ni. 3.336; a. ni. 8.31) samāgame. Idhāpi samāgameyeva daṭṭhabbo. Tasmā āsajjāti samāgantvā, samavāyena sampatvāti attho. Tenāha ‘‘akāmā’’ti. Sā hi deyyadhammasaṃvidhānapubbakaṃ purimasiddhaṃ dānasaṅkappaṃ vinā sahasā sampatte bhagavati pavattitaṃ tiladānaṃ sandhāyāha ‘‘āsajja dānaṃ adāsiṃ, akāmā tiladakkhiṇa’’nti. Sesaṃ vuttanayameva.

90. 此处所说的『不亲近』，即『不亲近他者如如来』等语（见《小部续经》350页），出自《过失》中。又如『不亲近施予』（《长部律》3.336、《增支部》8.31）出自聚会情境。此义当于聚会时观察，故称『不亲近』即为不参加聚会，谓聚合而获得平等成就的义理。由此，称其为『不愿者』。此女在奉行供养法义之前，未曾有功德施舍之念，然而忽然由世尊所流布以供养做法为契机，而发起供以谷物，故称『不亲近施予我，乃为不愿谷物酬谢』。其余说法亦同。

Tiladakkhiṇavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 施胡麻天宫注释完毕。

11. Paṭhamapatibbatāvimānavaṇṇanā11. 第一贞妇天宫注释

Koñcā mayūrā diviyā ca haṃsāti patibbatāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tattha aññatarā itthī patibbatā ahosi bhattu anukūlavattinī khamā padakkhiṇaggāhinī, na kuddhāpi paṭippharati, apharusavācā saccavādinī saddhā pasannā yathāvibhavaṃ dānāni ca adāsi. Sā kenacideva rogena phuṭṭhā kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti. Athāyasmā mahāmoggallāno purimanayeneva devacārikaṃ caranto taṃ devadhītaraṃ mahatiṃ sampattiṃ anubhavantiṃ disvā tassā samīpamupagato. Sā accharāsahassaparivutā saṭṭhisakaṭabhārālaṅkārapaṭimaṇḍitattabhāvā therassa pādesu sirasā vanditvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Theropi tāya katapuññakammaṃ pucchanto –

孔雀与天鹅在空中飞翔，那么它们的出生缘由为何？世尊住于萨瓦提城中揭多林迦安那跋提迦园。园中有一女，有些许慈悲、顺从、宽忍、守戒、信顺、明了真理，且行众善事，不生嗔恨，不恶口，却如实行施。她曾染病，后经过时间养疗，在三十天宿舍安然离世。此时，大长老摩诃摩竭罗那依旧巡行天道，见闻这天女所享有的崇高财富，亲近她。此女有千般殊妙华饰，佩戴六十枷铠之装饰，向尊敬的长老顶礼足下，于一旁立定。长老便问她以往所造福德——

§93

93.

‘‘Koñcā mayūrā diviyā ca haṃsā, vaggussarā kokilā sampatanti;

『孔雀与天鹅在空中飞翔，杜鹃啼鸣声声悦耳；

Pupphābhikiṇṇaṃ rammamidaṃ vimānaṃ, anekacittaṃ naranārisevitaṃ.

鲜花满洒，这优美男子女子居住的梵天宫中，心多善念受人敬仰。』

§94

94.

‘‘Tatthacchasi devi mahānubhāve, iddhī vikubbanti anekarūpā;

「大德尊者啊，如实如实，神通现出，变化种种形态；

Imā ca te accharāyo samantato, naccanti gāyanti pamodayanti ca.

这些神通从你周围四方显现，你内外起舞歌唱，皆显欢喜悦乐。」

§95

95.

‘‘Deviddhipattāsi mahānubhāve,

「大德尊者，你已具足神通，

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

身为人类，曾作何善业；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

何因何缘得此奇妙感受，

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – āha;

且你色身光明，周遍四方发出光辉？」——说。

§96

96.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

此天神自我为最，被摩嘎剌那问及；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

所问疑难，他解说此业之果报所在。

§97

97.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, patibbatānaññamanā ahosiṃ;

我在人间本是人身，虽曾犯错然亦有人心；

Mātāva puttaṃ anurakkhamānā, kuddhāpihaṃ nappharusaṃ avocaṃ.

母亲呵护子女期间，即使怒恼亦不出粗言。

§98

98.

‘‘Sacce ṭhitā mosavajjaṃ pahāya, dāne ratā saṅgahitattabhāvā;

诚实坚定舍弃谎言，乐于布施乃身心积聚；

Annañca pānañca pasannacittā, sakkacca dānaṃ vipulaṃ adāsiṃ.

食饮清净心欢喜，有节制地广泛布施给予。

§99

99.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

因此，我的色相如是，我在此处具足此相；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

随之而生起的，是一切我心所喜悦的所有果报。

§100

100.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

我告诉你，比库，伟大的德行者，你正同人类之身，成就功德；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

于彼已成之火焰般德行中，我的色相自各方面都光辉显耀。」

Sā devatā vissajjesi.

该天神遂于此处消逝。

§93

93. Tattha koñcāti koñcasakuṇā, ye ‘‘sārasā’’tipi vuccanti. Mayūrāti morā. Diviyāti dibbānubhāvā. Idañhi padaṃ ‘‘diviyā koñcā, diviyā mayūrā’’tiādinā catūhipi padehi yojetabbaṃ. Haṃsāti suvaṇṇahaṃsādihaṃsā. Vaggussarāti madhurassarā. Kokilāti kāḷakokilā ceva sukkakokilā ca. Sampatantīti devatāya abhiramaṇatthaṃ kīḷantā laḷantā samantato patanti vicaranti. Koñcādirūpena hi devatāya ratijananatthaṃ parivārabhūtā devatā kīḷantā laḷantā ‘‘koñcā’’tiādinā vuttā. Pupphābhikiṇṇanti ganthitāganthitehi nānāvidharatanakusumehi okiṇṇaṃ. Rammanti ramaṇīyaṃ, manoramanti attho. Anekacittanti anekehi uyyānakapparukkhapokkharaṇiādīhi vimānesu ca anekehi bhittivisesādīhi cittaṃ. Naranārisevitanti parivārabhūtehi devaputtehi devadhītāhi ca upasevitaṃ.

93. 其中「鹭鸟」即鹭鸶类，称为三种「鹭鹭鸶」。「孔雀」则指孔雀。天上感应的称为天上鸟。这里应当以“四种鸟”字句组合，表达如「天上鹭鹭鸶，天上孔雀」等。天鹅即金天鹅及本地天鹅。嗓音甜美者称为「嗄嘎」，意为音色甜美。杜鹃鸟中有黑杜鹃和栖息干爽之地的杜鹃。所谓飘动，指天人们为取悦自己游戏嬉戏，四处飞翔游动。鹭类等作为天人娱乐之物，受到天众环绕，故称作「鹭鸟」等。花被浸湿者是指花朵由于多种色彩的莲花和其他水草被湿润。美丽者，意为美好宜人。多心者，意谓因多种庭院、树木、荷叶诸事物以及多种建筑装饰细节，心念杂乱。人众所拥者，即天子女众和天子女儿们所围绕侍奉之。

§94

94.Iddhī vikubbanti anekarūpāti nānārūpānaṃ vidaṃsanena anekarūpā kammānubhāvasiddhā iddhī vikubbantī vikubbaniddhiyo valañjentī acchasīti yojanā.

94. 神通无限变化，表现为多种形状。多样化因多种形象的表现，是由多样的业力感应所证成。神通展现时，因神通的显现而滋长、扩大。它们快速延展，超过一由旬的距离。

§97

97.Anaññamanāti patibbatā, patito aññasmiṃ mano etissāti aññamanā, na aññamanāti anaññamanā, mayhaṃ sāmikato aññasmiṃ purise pāpakaṃ cittaṃ na uppādesinti attho. Mātāva puttaṃ anurakkhamānāti yathā mātā puttaṃ, evaṃ mayhaṃ sāmikaṃ, sabbepi vā satte hitesitāya ahitāpanayanakāmatāya ca anuddayamānā. Kuddhāpihaṃ nappharusaṃ avocanti parena kataṃ aphāsukaṃ paṭicca kuddhāpi samānā ahaṃ pharusavacanaṃ na kathesiṃ, aññadatthu piyavacanameva abhāsinti adhippāyo.

97.「不他方观」是指心意转向自身现起。心意转向另一方称为他方观。非他方观即无他方观。对于我主人而言，在他人心中不会生起恶念意，即不会产生恶意。正如母护子一般，母亲保护子女，我的主人亦是如此。所有众生皆愿成就利益，免受伤害。同理，我主人不断涌现不愿害人的意向。即便他人愤怒对我说侮辱话语，我也不以恶语还击。相反，他处只说亲爱之语为上策。

§98

98.Sacce ṭhitāti sacce patiṭṭhitā. Yasmā musāvādā veramaṇiyā sacce patiṭṭhitā nāma hoti, na kadāci saccavacanamattenāti āha – mosavajjaṃ pahāyāti musāvādaṃ pahāya. Dāne ratāti dāne abhiratā, yuttappayuttāti attho. Saṅgahitattabhāvāti saṅgahavatthūhi attānaṃ viya sabhāveneva paresaṃ saṅgaṇhanasīlā annañca pānañca kammaphalasaddhāya pasannacittā sakkaccaṃ cittīkārena adāsiṃ, aññañca vatthādidānaṃ vipulaṃ uḷāraṃ adāsinti yojanā. Sesaṃ vuttanayameva.

98.「诚立」者，意谓真理成就。因戒止妄语得以真实立足，故此为真理之坚固基础。远离谎言即摈弃妄语。喜好施予者为乐于布施。这种喜乐与布施相连。结聚意，即以具足结社法如兄弟会相互聚合，以信乐施食等善业行为获得清净悦心。温和而宁静地向他人施予，也广泛施赠衣物等供养。以上乃综述之意。

Patibbatāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 贞妇天宫注释完毕。

12. Dutiyapatibbatāvimānavaṇṇanā12. 第二贞妇天宫注释

Veḷuriyathambhanti dutiyapatibbatāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Sāvatthiyaṃ kira aññatarā upāsikā patibbatā hutvā saddhā pasannā pañca sīlāni suvisuddhāni katvā rakkhi, yathāvibhavañca dānāni adāsi, sā kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane uppajji. Sesaṃ heṭṭhā vuttanayameva.

101. 「Veḷuriyathambha」是第二区域天宫。其缘起为何？据说，有一位舍卫国的妇女，成为此天宫的居民，持有清净的五戒，且信心明净，守护戒律，照理布施。因而她临终后升生至这一他化自在天宫。以上乃先前论述所载。

§101

101.

‘‘Veḷuriyathambhaṃ ruciraṃ pabhassaraṃ, vimānamāruyha anekacittaṃ;

『威卢里耶塔婆』宝塔光明辉耀，登临其上众心欢悦；

Tatthacchasi devi mahānubhāve, uccāvacā iddhi vikubbamānā;

天女啊，汝目睹此景，神通变化瑞相高显；

Imā ca te accharāyo samantato, naccanti gāyanti pamodayanti ca.

汝四周诸仙众皆舞唱，欢喜畅然共庆吉祥。

§102

102.

‘‘Deviddhipattāsi mahānubhāve,

『神通具足者』汝为大德，

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

以人身所行善业为何？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

何者故，此等水波感受显现？

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – pucchi;

其色亦遍现四方明朗？——问曰；

§103

103.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

彼天依自我，受问者为摩嘎剌那；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问已，答明是何业力所致此果报。

§104

104.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, upāsikā cakkhumato ahosiṃ;

我在人中为人，作为近事女具有明达慧眼；

Pāṇātipātā viratā ahosiṃ, loke adinnaṃ parivajjayissaṃ.

遵止杀生，远离世间不取非法之物。

§105

105.

‘‘Amajjapā no ca musā abhāṇiṃ, sakena sāminā ahosiṃ tuṭṭhā;

我未曾说谎，不曾欺诳，以正当主君为足乐；

Annañca pānañca pasannacittā, sakkacca dānaṃ vipulaṃ adāsiṃ.

以欢喜心施予食物和饮水，恰当地布施广大。

§106

106.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『如是诸色』者，于此我心生喜悦者也，

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

有诸乐因彼而生起，或是心中所喜爱者。

§107

107.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva,

『我为汝说，大德比库，』

Manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『人身所获之功德，成双现显；』

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā,

『正因如是，有此生死之乐苦。』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. – vissajjesi;

“光辉普照我周遍各处。”——对此发表评论；

§101

101. Tattha veḷuriyathambhanti veḷuriyamaṇimayathambhaṃ. Ruciranti ramaṇīyaṃ. Pabhassaranti ativiya bhāsuraṃ. Uccāvacāti uccā ca avacā ca, vividhāti attho.

101. 此处“光辉”指的是瓷器罐。瓷器罐中有宝石罐，宝石罐则晶莹剔透。所谓“美丽”是指令人喜悦的。称“光辉”是因为它极为明亮耀眼。“高低”则指“上端”与“下端”，多种含义。

§104-5

104-5.Upāsikāti saraṇagamanena upāsikālakkhaṇe ṭhitā. Vuttañhi –

104-5. 「近事女」一词，指归依成为近事女标识的人。所说有 ——

‘‘Yato kho, mahānāma, ariyasāvako buddhaṃ saraṇaṃ gato hoti, dhammaṃ saraṇaṃ gato hoti, saṅghaṃ saraṇaṃ gato hoti, ettāvatā kho, mahānāma, ariyasāvako upāsako hotī’’ti (saṃ. ni. 5.1033).

“因为，大名，圣弟子皈依世尊，皈依法，皈依僧团，因此，大名，圣弟子就是近事者。”（增支部·尼5.1033）

Cakkhumatoti pañcahi cakkhūhi cakkhumato buddhassa bhagavato. Evaṃ upāsikābhāvakittanena āsayasuddhiṃ dassetvā payogasuddhiṃ dassetuṃ ‘‘pāṇātipātā viratā’’tiādi vuttaṃ. Tattha sakena sāminā ahosiṃ tuṭṭhāti micchācārāveramaṇimāha. Sesaṃ heṭṭhā vuttasadisameva.

“明眼者”即指佛陀世尊的五种眼力。以此方式称呼近事女，显示其内心清净，示现出修行纯正，譬如“断杀生戒”等戒律已守护完满。该处从主人的角度说“我感到满足”，即说戒不邪恶。其他内容详见下文同类说明。

Dutiyapatibbatāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二巴提巴德天宫故事注释完毕。

13. Paṭhamasuṇisāvimānavaṇṇanā13. 第一苏尼萨天宫故事注释

Abhikkantena vaṇṇenāti suṇisāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Sāvatthiyaṃ aññatarasmiṃ gehe ekā kulasuṇhā gehaṃ piṇḍāya paviṭṭhaṃ khīṇāsavattheraṃ disvā sañjātapītisomanassā ‘‘idaṃ mayhaṃ uttamaṃ puññakkhettaṃ upaṭṭhita’’nti attanā laddhaṃ pūvabhāgaṃ ādāya ādarena therassa upanesi, thero taṃ paṭiggahetvā anumodanaṃ katvā gato. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane uppajji. Sesaṃ sabbaṃ heṭṭhā vuttasadisameva. Tena vuttaṃ –

“以丰满光彩形容”是指窈窕温雅的表情。其由来如何？在舍卫城某宅，有一位大家闺秀进家乞食，见到一位除余垢的长老，心生欢喜悦意，心中自念：“这是我得到的最好功德田了。”于是她怀着敬意，捧上前半部分食物，献与长老。长老接受食物并表示赞同后离开。女众随后在三十三天中修行。其他部分详见下文同类说明。因此有言——

§108

108.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『你所在之处，天众因其光辉而遍照，

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

诸方显现无碍，如同药草般点缀诸星辰。』

§109

109.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『这等光辉是何所生，何因而现于此？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

以及你所生起的诸种欢喜，皆因心所乐好。』

§110

110.

一百一十。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我问汝，大德天女，作为人身时，作何善行；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

凭何享此殊胜光辉，光彩普照四方？』

§111

111.

一百一十一。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『此女天神自心发愿，向摩嘎剌那问之；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问题已明，解答其所造业之果报。』

§112

112.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, suṇisā ahosiṃ sasurassa gehe.

我自认为在人类中具有人的本质，曾在岳父之家成为贤善子弟。

§113

113.

‘‘Addasaṃ virajaṃ bhikkhuṃ, vippasannamanāvilaṃ;

我见一位清净的比库，心无杂染清朗不昧；

Tassa adāsahaṃ pūvaṃ, pasannā sehi pāṇibhi;

于是我先前以清净双手供养于他，

Bhāgaḍḍhabhāgaṃ datvāna, modāmi nandane vane.

施与他们一分又一分，因而在快乐的林中欢喜异常。

§114

114.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

『因此，我的这一切光彩由此而生，我的内心因此获得安乐；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

各种令人心喜之乐，因内心所欢喜而生。』

§115

115.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『比库，愿闻你所具大德，具有人性；且你曾行善业；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

于是你现在得此如是安乐，你的光辉普照四方。』

§112

112. Tattha suṇisāti puttassa bhariyā. Itthiyā hi sāmikassa pitā ‘‘sasuro’’ti vuccati, tassa ca sā ‘‘suṇisā’’ti. Taṃ sandhāya ‘‘suṇisā ahosiṃ sasurassa gehe’’ti.

112. 其中，『儿媳』者，儿子之妻也。对于女人而言，其夫之父称为『公公』，而她对于公公则称为『儿媳』。依此而说：『我曾作儿媳，住于公公之家。』

§113

113.Bhāgaḍḍhabhāganti attanā laddhapaṭivīsato upaḍḍhabhāgaṃ. Modāmi nandane vaneti therena nandanavane diṭṭhatāya āha. Sesaṃ vuttanayameva.

113. 『半份』者，自己所得份额之半份也。『我喜乐于欢喜林』——此乃因长老曾于欢喜林中见到她，故如此说。其余依前所说之方式。

Suṇisāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 苏尼萨天宫故事注释完毕。

14. Dutiyasuṇisāvimānavaṇṇanā14. 第二苏尼萨天宫故事注释

Abhikkantenavaṇṇenāti dutiyasuṇisāvimānaṃ. Ettha pana apubbaṃ natthi, aṭṭhuppattiyaṃ kummāsadānameva viseso. Tena vuttaṃ –

以殊妙色相——此为第二儿媳天宫品。然此处并无特别新义，其因缘事由之特殊处仅在于施与糟糕食物。因此说——

§116

116.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『以清净之色彩，汝屹立于天神之间，

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

光辉照耀诸方，如药草般星辰闪现。』

§117

117.

一百一十七。

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『为何你具有这样的色相？为何你在此显现？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

那些为心所爱的一切享乐也因你而生起。』

§118

118.

一百一十八。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我乃问尊贵善法者，作为人身你作了什么善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

为何你有如此精妙的感受，并且你的色相遍显光辉？』

§119

119.

一百一十九。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『此天神因心念自身，向摩嘎剌那询问；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

所问之问已被答明，谓此业之果报如何？』

§120

120.

一百二十。

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, suṇisā ahosiṃ sasurassa gehe.

『我在众人中身为人类，乃至在岳父家中得以聆听。

§121

121.

一百二十一。

‘‘Addasaṃ virajaṃ bhikkhuṃ, vippasannamanāvilaṃ;

我见一位清净的比库，心境宁静无垢，毫无烦恼；

Tassa adāsahaṃ bhāgaṃ, pasannā sehi pāṇibhi;

于是我将供养的份额，欢喜地以洁净的双手献上；

Kummāsapiṇḍaṃ datvāna, modāmi nandane vane.

即使施予微薄食物，我也生欢喜，犹如在美丽的树林中；

§122

122.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

由此，我的身心亦得良善之光辉，因这缘故我在此处安住；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

心中所乐诸多享受也随之产生。

§123

123.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『我告汝，比库大德，尔曾为人，行双重善业；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

因此，于此乃见盛德，吾之形色自四方光耀』如是说。

§121

121. Tattha bhāganti kummāsakoṭṭhāsaṃ. Tenāha ‘‘kummāsapiṇḍaṃ datvānā’’ti. Kummāsoti ca yavakummāso vutto. Sesaṃ vuttanayameva.

121。此处分解称为谷仓。故云『布谷粮食已供』。这里“谷仓”意指未熟的谷物，余义亦然。

Dutiyasuṇisāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二苏尼萨天宫故事注释完毕。

15. Uttarāvimānavaṇṇanā15. 伍答拉天宫故事注释

Abhikkantena vaṇṇenāti uttarāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena ca samayena puṇṇo nāma duggatapuriso rājagahaseṭṭhiṃ upanissāya jīvati, tassa bhariyā uttarā, uttarā ca nāma dhītāti dve eva gehamānusakā. Athekadivasaṃ rājagahe ‘‘mahājanena sattāhaṃ nakkhattaṃ kīḷitabba’’nti ghosanaṃ kariṃsu. Taṃ sutvā seṭṭhi pātova āgataṃ puṇṇaṃ ‘‘tāta, amhākaṃ parijano nakkhattaṃ kīḷitukāmo, tvaṃ kiṃ nakkhattaṃ kīḷissasi, udāhu bhatiṃ karissasī’’ti āha. ‘‘Sāmi, nakkhattaṃ nāma sadhanānaṃ hoti, mama pana gehe svātanāya yāgutaṇḍulānipi natthi, kiṃ me nakkhattena? Goṇe labhanto kasituṃ gamissāmī’ti. ‘‘Tena hi goṇe gaṇhassū’’ti. So balavagoṇe ca bhaddanaṅgalañca gahetvā ‘‘bhadde, nāgarā nakkhattaṃ kīḷanti, ahaṃ daliddatāya bhatiṃ kātuṃ gamissāmi, mayhampi tāva ajja diguṇaṃ nivāpaṃ pacitvā bhattaṃ āhareyyāsī’’ti bhariyaṃ vatvā khettaṃ agamāsi.

“向北方望”，指北为正方位。此缘何起？世尊当时住王舍城竹林园的傍凯兰达小院。彼时，有善男名布努，出身恶行之人，依附王舍城首富，妻名向北，女名向北，共有两个家仆。某日王舍城宣告说：“大众将以七日为期，举行天象游戏”。首富布努闻此即往迎接儿子，曰：“儿啊，我家属欲玩天象戏，你将玩何戏？能否做明灯？”儿答：“主啊，玩天象乃耗具，我家无私米，何以凭天象戏？等我们去购牛，将耕牛带回。”答言：“那就带牛去。”于是取强壮之牛与木犁，谓妻曰：“好哉，村民娱天象，我今欲以旱耕炊饭，今日也尝倍加努力。接着往田。”

Sāriputtattheropi sattāhaṃ nirodhasamāpanno tato vuṭṭhāya ‘‘kassa nu kho ajja mayā saṅgahaṃ kātuṃ vaṭṭatī’’ti olokento puṇṇaṃ attano ñāṇajālassa anto paviṭṭhaṃ disvā ‘‘saddho nu kho esa, sakkhissati vā me saṅgahaṃ kātu’’nti olokento tassa saddhabhāvañca saṅgahaṃ kātuṃ samatthabhāvañca tappaccayā ca tassa mahāsampattipaṭilābhaṃ ñatvā pattacīvaraṃ ādāya tassa kasanaṭṭhānaṃ gantvā āvāṭatīre ekaṃ gumbaṃ olokento aṭṭhāsi. Puṇṇo theraṃ disvāva kasiṃ ṭhapetvā pañcapatiṭṭhitena theraṃ vanditvā ‘‘dantakaṭṭhena attho bhavissatī’’ti dantakaṭṭhaṃ kappiyaṃ katvā adāsi. Athassa thero pattañca parissāvanañca nīharitvā adāsi. So ‘‘pānīyena attho bhavissatī’’ti taṃ ādāya pānīyaṃ parissāvetvā adāsi.

长老沙利迦亦于七日中断欲，然起复坐，观想曰：“今日谁为我积聚功德？”内视布努之智慧网，见其内部通透，心想：“此人应可信，亦能助我积德。”心认信实，决定行积，遂取衣钵至其庄园河岸边，视一小祠。见布努，庄稼植齐，敬礼长老曰：“此牙木可用。”后将木劈为犁柄递给长老。又交布努斗篷与遮阳布。长老言：“此以泉水更适。”取来水，递献于布努。

Thero cintesi ‘‘ayaṃ paresaṃ pacchimagehe vasati, sacassa gehadvāraṃ gamissāmi, imassa bhariyā maṃ daṭṭhuṃ na sakkhissati, yāvassa bhariyā bhattaṃ ādāya maggaṃ paṭipajjati, tāva idheva bhavissāmī’’ti. So tattheva thokaṃ vītināmetvā tassā maggāruḷhabhāvaṃ ñatvā antonagarābhimukho pāyāsi. Sā antarāmagge theraṃ disvā cintesi ‘‘appekadāhaṃ deyyadhamme sati ayyaṃ na passāmi, appekadā me ayyaṃ passantiyā deyyadhammo na hoti, ajja pana me ayyo ca diṭṭho, deyyadhammo cāyaṃ atthi, karissati nu kho me saṅgaha’’nti. Sā bhattabhājanaṃ otāretvā theraṃ pañcapatiṭṭhitena vanditvā ‘‘bhante, idaṃ lūkhaṃ vā paṇītaṃ vāti acintetvā dāsassa vo saṅgahaṃ karothā’’ti āha. Atha thero pattaṃ upanāmetvā tāya ekena hatthena bhājanaṃ dhāretvā ekena hatthena tato bhattaṃ dadamānāya upaḍḍhabhatte dinne ‘‘ala’’nti hatthena pattaṃ pidahi. Sā ‘‘bhante, ekova paṭivīso, na sakkā dvidhā kātuṃ, tumhākaṃ dāsassa idhalokasaṅgahaṃ akatvā paralokasaṅgahaṃ karotha, niravasesameva dātukāmāmhī’’ti vatvā sabbamevassa patte patiṭṭhāpetvā ‘‘tumhehi diṭṭhadhammassa bhāginī assa’’nti patthanaṃ akāsi. Thero ‘‘evaṃ hotū’’ti vatvā ṭhitakova anumodanaṃ katvā ekasmiṃ udakaphāsukaṭṭhāne nisīditvā bhattakiccaṃ akāsi. Sāpi paṭinivattitvā taṇḍule pariyesitvā bhattaṃ paci.

这位长老思惟说：“这个外人住在后房，我一定要到他的正门去，他的妻子必定不能看见我，直到她端着饭食出门上路，我才能回到这里。”于是，他摘下荷叶，了知她路途坎坷，面向外城，跳溪过河。那妇人见到长老出现在屋内走廊时，想：“有时我心中还有对法的信念，这位长老我还能见到。有时他见不到我，我心中便无法怀有信念，但今天我已见到他，法尚在，他还会来保护我吗？”她端着饭食，敬礼着出五步，恭敬地向长老说：“长老，饭菜是否干净或污秽不论，只管不要考虑，请为你家仆人护持。”长老就拿起荷叶，一手持饭器，一手用荷叶盖着，给予她饭食，用手势示意她盖上荷叶。她说：“长老，我只能做一次，不能两次，你们的仆人若不能在此生活，就请替他护持他彼世间，我愿不掺杂地施与。”说完，她将荷叶妥善安置说：“你们要当做有见法的人分内之事。”长老说：“就照你所愿。”说完，长老如立定般答应，坐在一个靠近水潭的树下，开始用餐。这妇人也回屋去选米，煮饭。

Puṇṇopi aḍḍhakarīsamattaṃ ṭhānaṃ kasitvā jighacchaṃ sahituṃ asakkonto goṇe vissajjetvā ekaṃ rukkhachāyaṃ pavisitvā maggaṃ olokento nisīdi. Athassa bhariyā bhattamādāya gacchamānā taṃ disvāva ‘‘esa jighacchāpīḷito maṃ olokento nisinno, sace maṃ ‘ativiya cirāyī’ti tajjetvā patodalaṭṭhiyā paharissati, mayā katakammaṃ niratthakaṃ bhavissati, paṭikaccevassa ārocessāmī’’ti cintetvā evamāha ‘‘sāmi, ajjekadivasaṃ cittaṃ pasādehi, mā mayā katakammaṃ niratthakaṃ kari, ahaṃ pātova te bhattaṃ āharantī antarāmagge dhammasenāpatiṃ disvā tava bhattaṃ tassa datvā puna gehaṃ gantvā bhattaṃ pacitvā āgatā, pasādehi, sāmi, citta’’nti. So ‘‘kiṃ vadesi, bhadde’’ti pucchitvā puna tamatthaṃ sutvā ‘‘bhadde , sādhu vata te kataṃ mama bhattaṃ ayyassa dadamānāya, mayāpissa ajja pātova dantakaṭṭhañca mukhodakañca dinna’’nti pasannamānaso taṃ vacanaṃ abhinanditvā ussūre laddhabhattatāya kilantakāyo tassā aṅke sīsaṃ katvā niddaṃ okkami.

满满止在一块土丘处，不得饥饿，抛弃佣人，独自坐在一树荫下观看路况。他的妻子看到他拿着饭菜走来，马上想道：“此人饱受饥饿之苦，坐在这儿看路。若他察觉我多病缠身，必会用竹鞭责罚我，我所做的努力都会落空，我还会遭受报复。”于是，她心中这样想：“主人，请今天一天安心，不要让我所做的劳苦白费。我昨夜看到你端着饭食进屋炊饭，回来坐在屋内，请安心，主人。”他说：“你说什么，尊者？”听到具体情况后，说：“尊者，我很高兴你为长老做的事。今天刚好给他牙刷和漱口水做礼物。”心情愉快后，他得了打盹，躺下睡去。

Athassa pātova kasitaṭṭhānaṃ paṃsucuṇṇaṃ upādāya sabbaṃ rattasuvaṇṇaṃ hutvā kaṇikārapuppharāsi viya sobhamānaṃ aṭṭhāsi. So pabuddho oloketvā bhariyaṃ āha ‘‘bhadde, etaṃ mayā kasitaṭṭhānaṃ sabbaṃ mama suvaṇṇaṃ hutvā paññāyati, kiṃ nu kho me atiussūre laddhabhattatāya akkhīni bhamantī’’ti. ‘‘Sāmi, mayhampi evameva paññāyatī’’ti. So uṭṭhāya tattha gantvā ekaṃ piṇḍaṃ gahetvā naṅgalasīse paharitvā suvaṇṇabhāvaṃ ñatvā ‘‘aho ayyassa dhammasenāpatissa dinnadāne ajjeva vipāko dassito, na kho pana sakkā ettakaṃ dhanaṃ paṭicchādetvā paribhuñjitu’’nti bhariyāya ābhataṃ bhattapātiṃ suvaṇṇassa pūretvā rājakulaṃ gantvā raññā katokāso pavisitvā rājānaṃ abhivādetvā ‘‘kiṃ tātā’’ti vutte ‘‘deva, ajja mayā kasitaṭṭhānaṃ sabbaṃ suvaṇṇarāsimeva hutvā ṭhitaṃ, suvaṇṇaṃ āharāpetuṃ vaṭṭatī’’ti āha. ‘‘Kosi tva’’nti? ‘‘Puṇṇo nāmāha’’nti. ‘‘Kiṃ pana te ajja kata’’nti? ‘‘Dhammasenāpatissa me pātova dantakaṭṭhañca mukhodakañca dinnaṃ, bhariyāyapi me mayhaṃ āhaṭabhattaṃ tasseva dinna’’nti.

早晨他用土块广漠铺地，像撒满细黄金色的花瓣那样闪耀，他看到后觉悟，对妻子说：“尊者，这些都是我用金色土块铺的铺地。奇怪的是，我眼睛竟被暴风飑乱。”妻子说：“主人，我也是如此觉知。”他起身去那里，拿起一块结实的块茎，敲击后认出金块的本质，说：“呵呵，昨天长官所赠之物现已呈现，我无法用这么多财物来消费它。”他让妻子把装饭的饭器装满金土，带往王室，进入宫殿，向国王行礼。国王问：“孩儿，有何事？”他说：“天神，昨晚我用金土铺好我的地面，正要取金土。”国王问：“叫什么名字？”“名为满满。”“那你今天作何事？”他说：“给长官牙刷和漱口水，还给妻子做了饭食。”

Taṃ sutvā rājā ‘‘ajjeva kira bho dhammasenāpatissa dinnadāne vipāko dassito’’ti vatvā ‘‘tāta, kiṃ karomī’’ti pucchi. ‘‘Bahūni sakaṭasahassāni pahiṇitvā suvaṇṇaṃ āharāpethā’’ti. Rājā sakaṭāni pahiṇi. Rājapurisesu ‘‘rañño santaka’’nti gaṇhantesu gahitaṃ gahitaṃ mattikāva hoti. Tehi gantvā rañño ārocite ‘‘tātā, tumhehi kinti vatvā gahita’’nti puā ‘‘tumhākaṃ santaka’’nti āhaṃsu. Tena hi, tātā, puna gacchatha, ‘‘puṇṇassa santaka’’nti vatvā gaṇhathāti. Te tathā kariṃsu gahitaṃ gahitaṃ suvaṇṇameva ahosi. Taṃ sabbaṃ āharitvā rājaṅgaṇe rāsiṃ akaṃsu, asītihatthubbedho rāsi ahosi. Rājā nāgare sannipātāpetvā āha ‘‘imasmiṃ nagare atthi kassaci ettakaṃ suvaṇṇa’’nti? ‘‘Natthi, devā’’ti. ‘‘Kiṃ panassa dātuṃ vaṭṭatī’’ti? ‘‘Seṭṭhicchattaṃ, devā’’ti. Rājā ‘‘bahudhanaseṭṭhi nāma hotū’’ti mahantena bhogena saddhiṃ tassa seṭṭhicchattaṃ adāsi.

听闻此事，国王说：“昨日赠物之果报显现了。”又问：“孩儿，我该如何？”他说：“把几千车马送来，采集金土。”国王便派车马去。国王臣子们形容：“这是王的珍宝。”于是，众人聚集听令，问：“你们做了哪些储藏？”答曰：“你们的珍宝依次聚集。”众人它们如是行事，都成金块。全部运回皇宫收藏，重约八十手臂。国王召集众人问：“此城有谁拥有这么多金土吗？”“没有，诸天！”“那么应当给谁？”“给商人为首！”国王便用丰厚赏赐赐予那商人首领。

Atha naṃ so āha ‘‘mayaṃ, deva, ettakaṃ kālaṃ parakule vasimhā, vasanaṭṭhānaṃ no dethā’’ti. Tena hi passa, esa gumbo paññāyati, etaṃ harāpetvā gehaṃ kārehīti purāṇaseṭṭhissa gehaṭṭhānaṃ ācikkhi. So tasmiṃ ṭhāne katipāheneva gehaṃ kārāpetvā gehapavesanamaṅgalañca chattamaṅgalañca ekatova karonto sattāhaṃ buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa dānaṃ adāsi. Athassa satthā dānānumodanaṃ karonto anupubbiṃ kathaṃ kathesi. Dhammakathāvasāne puṇṇaseṭṭhi ca bhariyā cassa dhītā ca uttarāti tayopi janā sotāpannā ahesuṃ.

接着他说：“我们住在外村庄很久了，家业之地没人管理。因此一名老商人匠人受托建造住所，准备用僧团的供养盖起新宅。他建成新屋后，为佛陀僧团供奉七天的布施。佛陀下雨时赞许此事，逐渐讲经。至讲经结束时，满满及其妻子与其女儿都成为了初果圣弟子。”

Aparabhāge rājagahaseṭṭhi puṇṇaseṭṭhino dhītaraṃ attano puttassa vāresi. So ‘‘nāhaṃ dassāmī’’ti vutto ‘‘mā evaṃ karotu, ettakaṃ kālaṃ amhe nissāya vasanteneva te sampatti laddhā, detu me puttassa te dhītara’’nti āha. So ‘‘micchādiṭṭhikā tumhe, mama dhītā tīhi ratanehi vinā vasituṃ na sakkoti, nevassa dhītaraṃ dassāmī’’ti āha. Atha naṃ bahū seṭṭhigahapatikādayo kulaputtā ‘‘mā tena saddhiṃ vissāsaṃ bhindi, dehissa dhītara’’nti yāciṃsu. So tesaṃ vacanaṃ sampaṭicchitvā āsāḷhipuṇṇamāya dhītaraṃ adāsi. Sā patikulaṃ gatakālato paṭṭhāya bhikkhuṃ vā bhikkhuniṃ vā upasaṅkamituṃ dānaṃ vā dātuṃ dhammaṃ vā sotuṃ nālattha, evaṃ aḍḍhatiyesu māsesu vītivattesu attano santike ṭhite paricārike pucchi ‘‘idāni kittakaṃ antovassaṃ avasiṭṭha’’nti? ‘‘Aḍḍhamāso, ayye’’ti. Sā mātāpitūnaṃ sāsanaṃ pahiṇi ‘‘kasmā maṃ evarūpe bandhanāgāre pakkhipiṃsu, varaṃ tumhehi maṃ lakkhaṇāhataṃ katvā paresaṃ dāsiṃ sāvetuṃ, na evarūpassa micchādiṭṭhikassa kulassa dātuṃ, āgatakālato paṭṭhāya bhikkhudassanādīsu ekampi puññaṃ kātuṃ na labhāmī’’ti. Athassā pitā ‘‘dukkhitā vata me dhītā’’ti anattamanataṃ pavedetvā pañcadasa kahāpaṇasahassāni pesesi, ‘‘imasmiṃ nagare sirimā nāma gaṇikā atthi, devasikaṃ sahassaṃ gaṇhāti, imehi kahāpaṇehi taṃ ānetvā sāmikassa niyyādetvā sayaṃ yathāruci puññāni karotū’’ti sāsanañca pahiṇi. Uttarā tathā katvā sāmikena sirimaṃ disvā ‘‘kimida’’nti vutte ‘‘sāmi, imaṃ aḍḍhamāsaṃ mama sahāyikā tumhe paricaratu, ahaṃ pana imaṃ aḍḍhamāsaṃ dānañceva dātukāmā dhammañca sotukāmā’’ti āha. So taṃ abhirūpaṃ itthiṃ disvā uppannasineho ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchi.

后来，在王舍城，富商满满将其女儿许配给亲戚的儿子。女儿说：“我不愿嫁他，别这样做，我们一起生活多年，得了一切财产，我要给我的丈夫。”他说：“你持有邪见，女儿无法离开三个宝。我要把女儿嫁出。”说罢，许多人请求他不要破坏对女儿的信任。终于，在月圆之日，将女儿嫁出。女儿在别人的家中住了六个月，既不请僧也不送布施，不听佛法，服侍亲人时旁人问她：“现在剩多少月嫁期？”她答：“六个月，尊者。”她背弃父母教诲，思惟说：“为何要将我锁于牢笼，把我送入陌生家门，让我遭受那邪见家族的折磨？到时候入寺听法也得不到一分功德。”她父亲忧心女儿，给她十五千钱，又嘱咐她：“这个城里有名叫喜乐的妓女，每天能收一千缗，你用这个钱去请她，让她替你行善。”女儿接受嘱托，告诉丈夫，“尊者，请你照顾我半个月，我想在这半个月内行布施、听法。”丈夫见到女子美丽，对她心生喜爱，说：“善哉！”

Uttarāpi kho buddhappamukhaṃ bhikkhusaṅghaṃ nimantetvā ‘‘bhante, imaṃ aḍḍhamāsaṃ aññattha agantvā idheva bhikkhā gahetabbā’’ti satthu paṭiññaṃ gahetvā ‘‘ito dāni paṭṭhāya yāva mahāpavāraṇā, tāva satthāraṃ upaṭṭhātuṃ dhammañca sotuṃ labhissāmī’’ti tuṭṭhamānasā ‘‘evaṃ yāguṃ pacatha, evaṃ bhattaṃ pacatha, evaṃ pūvaṃ pacathā’’ti mahānase sabbakiccāni saṃvidahantī vicarati. Athassā sāmiko ‘‘sve mahāpavāraṇā bhavissatī’’ti mahānasābhimukho vātapāne ṭhatvā ‘‘kiṃ nu kho karontī sā andhabālā vicaratī’’ti oloketvā taṃ sedakilinnaṃ chārikāya okiṇṇaṃ aṅgāramasimakkhitaṃ tathā saṃvidahitvā vicaramānaṃ disvā ‘‘aho andhabālā evarūpe ṭhāne imaṃ sirisampattiṃ nānubhavati, ‘‘muṇḍakasamaṇe upaṭṭhahissāmī’ti tuṭṭhacittā vicaratī’’ti hasitvā apagañchi.

乌多拉尊者以布施为正法之基，故于佛前招集比库僧团说：『尊者，应当在此宅持戒布施，莫往他处，取比库训诂。』佛闻而允诺，谓之：『今自此处起，直到大结集之期，必当供养师长，听受正法。』心悦诚服，于口中诵曰：『应如是烹煮饮食，如此烹调食物，如先时方式烹煮。』心念周详，体察一切事宜。忽见其主在风中站立，心谓：『风主将至大结集之期，将不可缺席。』望视风主而思论：『盲人愚人竟如此行事耶？』因他持杖扫净余火，秉之清扫。见之，笑言：『愚夫盲人乎，竟不能借此处而证此法宝，反言“我当侍立剃度沙门”而心安也。』笑罢，离去。

Tasmiṃ apagate tassa santike ṭhitā sirimā ‘‘kiṃ nu kho oloketvā esa hasatī’’ti teneva vātapānena olokentī uttaraṃ disvā ‘‘imaṃ oloketvā iminā hasitaṃ, addhā imassa etāya saddhiṃ santhavo atthī’’ti cintesi. Sā kira aḍḍhamāsaṃ tasmiṃ gehe bāhirakaitthī hutvā vasamānāpi taṃ sampattiṃ anubhavamānā attano bāhirakaitthibhāvaṃ ajānitvā ‘‘ahaṃ gharasāminī’’ti saññamakāsi. Sā uttarāya āghātaṃ bandhitvā ‘‘dukkhamassā uppādessāmī’’ti pāsādā oruyha mahānasaṃ pavisitvā pūvapacanaṭṭhāne pakkuthitaṃ sappiṃ kaṭacchunā ādāya uttarābhimukhaṃ pāyāsi. Uttarā taṃ āgacchantiṃ disvā ‘‘mama sahāyikāya mayhaṃ upakāro kato, cakkavāḷaṃ atisambādhaṃ, brahmaloko atinīcako, mama pana sahāyikāya guṇova mahanto, ahampi etaṃ nissāya dānañca dātuṃ dhammañca sotuṃ labhiṃ, sace mama etissāya upari kodho atthi, idaṃ sappi maṃ dahatu, sace natthi, mā maṃ dahatū’’ti taṃ mettāya phari. Tāya tassā matthake āsiñcitampi pakkuthitasappi sītodakaṃ viya ahosi. Atha naṃ ‘‘idaṃ sītalaṃ bhavissatī’’ti puna kaṭacchukaṃ pūretvā ādāya āgacchantiṃ uttarāya dāsiyo disvā ‘‘are dubbinīte na tvaṃ amhākaṃ ayyāya upari pakkasappiṃ āsiñcituṃ anucchavikā’’ti santajjentiyo ito cito ca uṭṭhāya hatthehi ca pādehi ca pothetvā bhūmiyaṃ pātesuṃ, uttarā vārentīpi vāretuṃ nāsakkhi. Atha sā upari ṭhatvā sabbā dāsiyo paṭibāhitvā ‘‘kissa te evarūpaṃ bhāriyaṃ kammaṃ kata’’nti sirimaṃ ovaditvā uṇhodakena nhāpetvā satapākatelena abbhañji.

时风主至，见彼尊女，问曰：『视何以笑？』女回望风主，谓之：『观此人笑，缘于其与诸人共事，有和睦语也。』此女半月常居宅外别处，仍未自知是在家女身份，自称：『我为家庭女主人。』于北方束发，念曰：『必当生苦。』入殿，端坐，携带早晨所用草鞋，面向北投掷。北方见之，思惟：『我助伴已有功德，天眼通广，梵天界低，我伴德行甚大，我亦可依此获布施与法闻受。若我心中有怒，火可焚之，若无，勿焚我。』以慈心注视之，其鞋如清凉泉水。复取草鞋，谓侍者曰：『恶贼女，汝不可将污鞋投我妻上。』众侍者怒，起身举手与脚，将污鞋掷地，北方欲制止，不能。女立于上，众侍者皆避退，谓女曰：『汝行此污辱之恶事，为何？』洗脚以燃油擦之。

Tasmiṃ khaṇe sā attano bāhirakitthibhāvaṃ ñatvā cintesi ‘‘mayā bhāriyaṃ kammaṃ kataṃ sāmikassa hasitamattakāraṇā imissā upari pakkasappiṃ āsiñcantiyā, ayaṃ ‘gaṇhatha na’nti dāsiyo na āṇāpetvā maṃ viheṭhanakālepi sabbā dāsiyo paṭibāhitvā mayhaṃ kattabbameva akāsi. Sacāhaṃ imaṃ na khamāpessāmi, muddhā me sattadhā phaleyyā’’ti tassā pādamūle nipajjitvā ‘‘ayye, khamāhi me dosa’’nti āha. ‘‘Ahaṃ sappitikā dhītā, pitari me khamāpite khamissāmī’’ti. ‘‘Hotu, ayye, pitarampi te puṇṇaseṭṭhiṃ khamāpessāmī’’ti. ‘‘Puṇṇo mama vaṭṭe janakapitā, vivaṭṭe janakapitari khamāpite pana ahaṃ khamissāmī’’ti. ‘‘Ko pana te vivaṭṭe janakapitā’’ti? ‘‘Sammāsambuddho’’ti. ‘‘Mayhaṃ tena saddhiṃ vissāso natthi, ahaṃ kiṃ karissāmī’’ti? ‘‘Satthā sve bhikkhusaṅghaṃ ādāya idhāgamissati, tvaṃ yathāladdhaṃ sakkāraṃ gahetvā idheva āgantvā taṃ khamāpehī’’ti. Sā ‘‘sādhu, ayye’’ti uṭṭhāya attano gehaṃ gantvā pañcasataparicārikitthiyo āṇāpetvā nānāvidhāni khādanīyabhojanīyāni ceva sūpeyyāni ca sampādetvā punadivase taṃ sakkāraṃ ādāya uttarāya gehaṃ āgantvā buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa patte patiṭṭhāpetuṃ avisahantī aṭṭhāsi, taṃ sabbaṃ gahetvā uttarāva saṃvidahi.

彼时女识其在家身份，心念：『我因夫嘲笑，不满故恶意投污鞋，诸侍者阻止未果，皆斥责我，但我当承受此责，心存不释怨恨。』于膝下拜，恳求曰：『尊者，恕我过失。』曰：『我为布施女儿，如今父亲已恕，吾自恕汝。』曰：『父亲富足俱全，母亲亦赦，吾亦愿赦汝。』问曰：『谁为母？』答曰：『正自觉者。』曰：『信赖无有，我当如何？』曰：『师当率众比库出家，将尊重礼敬归来者，汝亦应以此礼敬而赦之。』女曰：『善哉，尊者。』起身归所，召集五百侍女，备以多种食饮，翌日承尊者命，以敬奉北方，坚决安立于佛前比库僧团。

Sirimāpi satthu bhattakiccāvasāne saddhiṃ parivārena satthu pādamūle nipajji. Atha naṃ satthā pucchi ‘‘ko te aparādho’’ti. ‘‘Bhante mayā hiyyo idaṃ nāma kataṃ, atha me sahāyikā maṃ viheṭhayamānā dāsiyo nivāretvā mayhaṃ upakārameva akāsi. Sāhaṃ imissā guṇaṃ jānitvā imaṃ khamāpesiṃ, atha maṃ esā ‘tumhesu khamāpitesu khamissāmī’ti āhā’’ti. ‘‘Evaṃ kira uttare’’ti. ‘‘Āma, bhante, sīse me sahāyikāya pakkasappi āsitta’’nti. ‘‘Atha tayā kiṃ cintita’’nti? ‘‘Cakkavāḷaṃ atisambādhaṃ, brahmaloko atinīcako, mama sahāyikāya guṇova mahanto, ahañhi etaṃ nissāya dānañca dātuṃ dhammañca sotuṃ alatthaṃ, sace me imissā upari kodho atthi, idaṃ maṃ dahatu, no ce, mā dahatū’’ti evaṃ cintetvā imaṃ mettāya phariṃ, bhanteti. Satthā ‘‘sādhu sādhu, uttare, evaṃ kodhaṃ jinituṃ vaṭṭati. Kodhano hi nāma akkodhena, akkosako anakkosantena, paribhāsako aparibhāsantena , thaddhamaccharī attano santakassa dānena, musāvādī saccavacanena jinitabbo’’ti imamatthaṃ dassento –

清净女于佛饭事毕，与众围绕师足下跪拜，佛问曰：『汝有何过？』答言：『前日我作此，后夫责止，侍者阻我，善察我德，赦我后称欲赦诸人。』佛曰：『如之莫非真实。』女曰：『尊者，头顶蒙污鞋。』问曰：『为作何思？』答曰：『风主伟大，梵界较等，下视我伴德大，吾依其力受布施听法，若心有甚怒，愿火焚我，若无愿勿焚。』以慈心观之，佛赞曰：『善哉，善哉，风主，此怒当制伏。怒者须被无怒者制伏，无怒者当被无嗔者制伏，有侮辱者当被无侮辱者制伏，谤语者须被正语制伏。』

‘‘Akkodhena jine kodhaṃ, asādhuṃ sādhunā jine;

『无怒者制怒者，恶由善人灭；』

Jine kadariyaṃ dānena, saccenālikavādina’’nti. (dha. pa. 223) –

『善人由布施灭恶事，诚实之言亦复如是。』(《法句经·223偈》)

Imaṃ gāthaṃ vatvā gāthāpariyosāne catusaccakathaṃ abhāsi. Saccapariyosāne uttarā sakadāgāmiphale patiṭṭhahi, sāmiko ca sasuro ca sassu ca sotāpattiphalaṃ sacchikariṃsu, sirimāpi pañcasataparivārā sotāpannā ahosi. Aparabhāge uttarā kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane uppajji. Athāyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayeneva devacārikaṃ caranto uttaraṃ devadhītaraṃ disvā –

说完这偈颂，并在偈颂终结时详细阐述四圣谛。在圣谛阐述完毕后，其后果定立于须陀洹果，主人、老父母和子女皆证得须陀洹果，甚至有以五百随从者之多者成为须陀洹。之后把上半段结束，彼时天众国殿中出现。尔时长老摩诃摩嘎剌那，仿佛彼时所言，漫游于天界，见一位天女——

§124

124.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

“你在天界所立者，为最美好光色；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

普照诸方，如药草之众星闪耀。

§125

125.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

“这等光色由何而生？何故此处生起？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

那些心所喜爱的种种财富便由此而生起。

§126

126.

一百二十六。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve,

我向您这位大德的尊者请问，

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

作为人身者，您究竟造作了什么功德；

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

为何您有如此炽烈的感受，

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – paṭipucchi;

且您的色相遍及四方发出光明呢？」——这是问。

§127

127.

一百二十七。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

有一位天神心怀自己，向摩诃迦叶提问；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问了一个问题后，开示了业力及其果报。

§128

128.

一百二十八。

‘‘Issā ca maccheramatho paḷāso, nāhosi mayhaṃ gharamāvasantiyā;

“忌妒如同鱼中之鳅，绝非我家中的常住者；

Akkodhanā bhattu vasānuvattinī, uposathe niccahamappamattā.

不嗔怒、顺从主人、守持斋戒，平时心怀谦恭恰当。”

§129

129.

一百二十九。

‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ, yā ca pakkhassa aṭṭhamī;

「十四日和十五日，乃至该月的第八日；

Pāṭihāriyapakkhañca, aṭṭhaṅgasusamāgataṃ.

以及称为奇特日的那一天，聚集了八支戒法圆具的日子。

§130

130.

一百三十。

‘‘Uposathaṃ upavasissaṃ, sadā sīlesu saṃvutā;

「斋戒日当日，我常守护斋戒，常自约制于戒律之中；

Saññamā saṃvibhāgā ca, vimānaṃ āvasāmahaṃ.

具足五根五力，分明觉知，居于清净住处。」

§131

131.

‘‘Pāṇātipātā viratā, musāvādā ca saññatā;

『戒杀生已然清净，戒妄语亦已约束；

Theyyā ca aticārā ca, majjapānā ca ārakā.

戒杀害女童男童，戒酗酒已觉断绝。』

§132

132.

‘‘Pañcasikkhāpade ratā, ariyasaccāna kovidā;

『专心奉持五戒者，通达圣谛真理者；

Upāsikā cakkhumato, gotamassa yasassino.

近事者具明眼，果德玛尊者荣名。』

§133

133.

‘‘Sāhaṃ sakena sīlena, yasasā ca yasassinī;

我因持守善行而具德，因声誉而得名扬；

Anubhomi sakaṃ puññaṃ, sukhitā camhināmayā.

故享受应得善业果报，安乐无忧。

§134

134.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

因如是美好威仪，心中为之生喜；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

凡我所乐之物，遂从此生起享用。

§135

135.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamahaṃ akāsiṃ;

『我告诉你，比库尊者，我所行的是人所具备的本性；

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

因此，我的感官体验如实存在，且我的色相从四面八方都显明光亮。』——

Devatāpissa vissajjesi.

天众因此生起欢喜。

§126

126. Mama ca, bhante, vacanena bhagavato pāde sirasā vandeyyāsi ‘‘uttarā nāma bhante, upāsikā bhagavato pāde sirasā vandatī’’ti. Anacchariyaṃ kho panetaṃ, bhante, yaṃ maṃ bhagavā aññatarasmiṃ sāmaññaphale byākareyya, taṃ bhagavā sakadāgāmiphale byākāsīti.

126。尊者啊，你以言语以头顶触碰世尊脚，是因为『尊者，女性信徒以上头顶触敬世尊之脚』为名。对此并不奇怪，尊者，因为世尊曾在某一佛果时期宣说此义，这即是世尊在过去诸佛果中间之所示现。

§128

128. Tattha issā ca maccheramatho paḷāso, nāhosi mayhaṃ gharamāvasantiyāti yā ca agāramajjhe vasantīnaṃ aññāsaṃ itthīnaṃ sampattiādivisayā parasampattiusūyanalakkhaṇā issā, yañca tāvakālikādivasenāpi kiñci yācantānaṃ adātukāmatāya attasampattinigūhanalakkhaṇaṃ macchariyaṃ , yo ca kulapadesādinā parehi yugaggāhalakkhaṇo paḷāso uppajjati, so tividhopi pāpadhammo gehe ṭhitāya mayhaṃ satipi paccayasamavāye nāhosi na uppajji. Akkodhanāti khantimettānuddayasampannatāya akujjhanasabhāvā. Bhattu vasānuvattinīti pubbuṭṭhānapacchānipātanādinā sāmikassa anukūlabhāvena vase vattanasīlā, manāpacārinīti attho. Uposathe niccahamappamattāti ahaṃ uposathasīlarakkhaṇe niccaṃ appamattā appamādavihārinī.

128。于此，嫉恨如同毒蛇、蜘蛛，不应有如同我家主般安住；而寄居他人家中各类女性的财富事物及相互所生忌妒乃为嫉恨之特征。此外，诸如当前者及毗舍离王宫中对乞求者不与施予的心志暗示的财富潜伏之相，俱为嫉恨。且因门第乡里之故而显现的嫉恨则是另一种恶性，即使同住一室，基于我等或相契因缘，不应生起亦不曾生起。忍辱，即因具足宽容慈悲之心而不动摇、无愤怒之性。依从主人饮食衣服，即是早晚起居行为调顺于主人之意，谓之顺从尊主。于小斋日整日专注且无懈怠，是我于小斋戒律维护上之常行而警觉无怠之行为。

§129

129. Tameva uposathe appamādaṃ dassentī yesu divasesu taṃ rakkhitabbaṃ, yādisaṃ yathā ca rakkhitabbaṃ, taṃ dassetuṃ ‘‘cātuddasi’’ntiādimāha. Tattha cātuddasiṃ pañcadasinti pakkhassāti sambandho, accantasaṃyoge cetaṃ upayogavacanaṃ. Yā ca pakkhassa aṭṭhamīti ettha cāti vacanaseso. Pāṭihāriyapakkhañcāti paṭiharaṇakapakkhañca, cātuddasīpañcadasīaṭṭhamīnaṃ yathākkamaṃ ādito antato cāti pavesananikkhamanavasena uposathasīlassa paṭiharitabbaṃ pakkhañca , terasī pāṭipadā sattamī navamī cāti attho. Aṭṭhaṅgasusamāgatanti pāṇātipātāveramaṇīādīhi aṭṭhahaṅgehi eva suṭṭhu samāgataṃ samannāgataṃ.

129. 在此守斋日应当显示出精进的态度，“应当在这些特定的日子谨守此行”，谓之“十四”。这里“十四”与“十五”及“半月”有关联，是连贯统一的用语。所谓“月相的第八日”，此处“第八”即指数量的八。所谓“奇妙月相”，是指护持斋戒之月中的十四、十五、八三个重要的、有先后次第的进出节点，即出入的起止法度。其义涵盖了十三、七、九的修行规范。“八是完整具足”指的是八正道重要组成部分, 如杀生戒等八项戒律之完备无缺。

§130

130.Upavasissanti upavasiṃ. Atītatthe hi idaṃ anāgatavacanaṃ. Keci pana ‘‘upavasiṃ’’icceva paṭhanti. Sadāti sappaṭihārikesu sabbesu uposathadivasesu. Sīlesūti uposathasīlesu sādhetabbesu. Nipphādetabbe hi idaṃ bhummaṃ. Saṃvutāti kāyavācācittehi saṃvutā. Sadāti vā sabbakālaṃ. Sīlesūti niccasīlesu. Saṃvutāti kāyavācāhi saṃvutā.

130. “上座比库将守斋”即“将行守斋”。在过去而言，此乃将来之语。然有人却只解作“将行守斋”。“在所有守斋日中，这常为守护之时。”“戒律”即是守护戒律之戒。此乃应当坚守、守护的根本。所谓“制约”，是以身语意三业加以约束。所谓“常”，即持续不断。戒律则是恒久不变的戒规。制约是指身语二业俱受约制。

§131

131. Idāni taṃ niccasīlaṃ dassetuṃ ‘‘pāṇātipātā viratā’’tiādi vuttaṃ. Tattha pāṇoti vohārato satto, paramatthato jīvitindriyaṃ. Pāṇassa atipāto pāṇavadho pāṇaghāto pāṇātipāto, atthato pāṇe pāṇasaññino jīvitindriyupacchedakaupakkamasamuṭṭhāpikā kāyavacīdvārānaṃ aññataradvārapavattā vadhakacetanā. Tato pāṇātipātā. Viratāti oratā, nivattāti attho.

131. 现在以“断杀生戒”等语来显示恒常戒律。此处“杀”者，依字面理解为生命之存续，也即生命根本。多言杀生，即是杀害生命、杀生害命、杀害杀生之意，实为断绝生命之行为。故“杀生杀”意，在于造作身语意门杀戮之意图与实践。于此称为“杀生戒”。“斋戒”谓戒除，退转之意。

Musāvādāti musā nāma visaṃvādanapurekkhārassa atthabhañjanako vacīpayogo vā kāyapayogo vā, visaṃvādanādhippāyena parassa visaṃvādakakāyavacīpayogasamuṭṭhāpikā cetanā musāvādo. Atha vā musāti abhūtaṃ atacchaṃ vatthu, vādoti tassa bhūtato tacchato viññāpetukāmassa tathā viññattisamuṭṭhāpikā cetanā. Tato musāvādā saññatā oratā, viratāti attho. Ca-saddo sampiṇḍanattho.

“妄语”是指虚妄之言，是妄言、妄语、谎诳谗谤之合称；也包含身语两业中的虚假行为。妄语因意业中起妨害他者之念故起，是以种种虚假言语连带言行的意志生成妄语心道。又“无实”指虚假、不实、不正确之事，“辩”为说明真相，此中妄语心意乃发出误导说明之意。妄语乃观念上为退转、拒绝戒律之意。此词或表“音的合义”。

Theyyāti theyyaṃ vuccati thenabhāvo, corikāya parassaharaṇanti attho. Atthato parapariggahite parapariggahitasaññino tadādāyakaupakkamasamuṭṭhāpikā theyyacetanā theyyaṃ. Tato theyyā saññatā, ārakāti vā sambandho.

盗窃谓为“被盗之物之夺取”，指掠夺他物之行为。其义即“占为己有他物”，即通过斩断占有人关系的行为意图。盗窃的意图是断绝他人占有权的行动意志。此即盗窃心意。盗窃意志即为戒律中的“盗意”。

Aticārāti aticca cāro aticāro, lokamariyādaṃ atikkamitvā agamanīyaṭṭhāne kāmavasena cāro micchācāroti attho. Agamanīyaṭṭhānaṃ nāma – purisānaṃ māturakkhitā piturakkhitā mātāpiturakkhitā bhāturakkhitā bhaginirakkhitā ñātirakkhitā gottarakkhitā dhammarakkhitā sārakkhā saparidaṇḍāti dasa, dhanakkītā chandavāsinī bhogavāsinī paṭavāsinī odapattakinī obhaṭacumbaṭā dāsī ca bhariyā kammakārī ca bhariyā dhajāhaṭā muhuttikāti dasāti vīsati itthiyo. Itthīsu pana dvinnaṃ sārakkhasaparidaṇḍānaṃ dasannañca dhanakkītādīnanti dvādasannaṃ aññapurisā agamanīyaṭṭhānaṃ, idameva idha adhippetaṃ. Lakkhaṇato pana asaddhammādhippāyena kāyadvārapavattā agamanīyaṭṭhānavītikkamacetanā aticāro. Tasmā aticārā.

“邪行”即伦理上超越正道的行为，是越脱世间法度之不当行为。“不可到处为害之处”是指诸如保护亲族母亲、父亲、兄弟、姐妹、亲戚、族系、法义所护持之处等共十处，这些地限禁止作恶行为；又如才女、侍女、奴隶、妾室、伎乐、舞女等共二十多类女性，称其为“女性群聚禁止之处”。不可任意逾越这些规则，此为邪行之标志。因邪行者产生通过身门行动进行的戒律违反意志，故名邪行。因此称为邪行。

Majjapānāti majjaṃ vuccatimadanīyaṭṭhena surā ca merayañca, pivanti tenāti pānaṃ, majjassa pānaṃ majjapānaṃ. Yāya dussīlyacetanāya majjasaṅkhātaṃ piṭṭhasurā, pūvasurā, odaniyasurā, kiṇṇapakkhittā, sambhārasaṃyuttāti pañcabhedaṃ suraṃ vā, pupphāsavo, phalāsavo, madhvāsavo, guḷāsavo, sambhārasaṃyuttoti pañcabhedaṃ merayaṃ vā bījato paṭṭhāya kusaggenāpi pivati, sā cetanā majjapānaṃ. Tasmā majjapānā ārakā viratā.

所谓饮酒，指的是饮用能使人迷醉、堕落的酒类，例如烈酒与米酒。饮酒的行为，巴利语称为“饮酒行为”，其中“饮”是饮用之义。那些以邪恶心念所调制的饮品，包括沾满愤怒之酒、满溢愚痴的酒、染有懈怠的酒以及混有种种杂质的酒等，总共分为五种酒类。所谓的烈酒，依其成分分别为花酒、果酒、酥蜜酒、蔗糖酒及混合酒五种。米酒则是由种子所蒸煮制成，亦可用糯米煮熟而饮用，这种行为同样属于饮酒。由此可见，饮酒行为包含多种形式，因此戒除饮酒是必要的。

§132

132. Evaṃ ‘‘pāṇātipātā viratā’’tiādinā pahātabbadhammavasena vibhajitvā dassitaṃ niccasīlaṃ puna samādātabbatāvasena ekato katvā dassentī ‘‘pañcasikkhāpade ratā’’ti āha. Tattha sikkhāpadanti sikkhitabbapadaṃ, sikkhākoṭṭhāseti attho. Atha vā jhānādayo sabbepi kusalā dhammā sikkhitabbato sikkhā, pañcasu pana sīlaṅgesu yaṃkiñci aṅgaṃ tāsaṃ sikkhānaṃ patiṭṭhānaṭṭhena padanti sikkhānaṃ padattā sikkhāpadaṃ, pañca sīlaṅgāni. Tasmiṃ pañcavidhe sikkhāpade ratā abhiratāti pañcasikkhāpade ratā. Ariyasaccāna kovidāti pariññāpahānasacchikiriyābhāvanābhisamayavasena dukkhasamudayanirodhamaggasaṅkhātesu catūsu ariyasaccesu kusalā nipuṇā, paṭividdhacatusaccāti attho. Gotamassāti bhagavantaṃ gottena kitteti. Yasassinoti kittimato, parivāravato vā.

132. 由“戒杀害”等戒律的断绝说起，以禁止为本，划分戒律内容，展现了持守常行善法的本质。对于戒律的安立，应当全面地看待并依次述说，因此称为“五戒之乐爱者”。其中，“戒”指的是应当修习的戒律条文，“戒法总集”即是此义。或者说，包括禅定等一切善法皆属应当培植的学习内容，而五戒中的任何部分，因其是戒律施行的根本，因此被称为戒律条文，是五种戒律的总和。于此五种戒律中，乐于持守“五戒者”即为五戒之乐爱者。具有圣谛之智慧者，对苦及苦集、灭、道这四圣谛具备彻底的明了，是能证得圣谛真实的不退转境界者，称为“圣谛的精通者”。“具智”即有彻悟真理的见解。所谓“果德玛”即指尊贵的世尊。所谓“名声”是指广为人知、受人敬仰之所。

§133

133.Sāhanti sā yathāvuttaguṇā ahaṃ. Sakena sīlenāti anussukitādinā attano sabhāvasīlena ca uposathasīlādisamādānasīlena ca kāraṇabhūtena. Tañhi sattānaṃ kammassakatāya hitasukhāvahatāya ca visesato ‘‘saka’’nti vuccati. Tenevāha –

133. 他以其应得的优良品性相应而来，我说这是“同类之德”。所谓“同类品性”，指因持守五戒，按戒律修行，及遵守斋戒日等善法所形成的德性。因以此德性，他能够利益众生，带来利益与安乐，故称之为“同类者”。我因此说——

‘‘Tañhi tassa sakaṃ hoti, tañca ādāya gacchati;

“因此，某人属于该类，他亦随之同行；

Tañcassa anugaṃ hoti, chāyāva anapāyinī’’ti. (saṃ. ni. 1.115);

且属于其随从，正如其影子永不离彼。”（梵藏律藏，1卷，第115）

Yasasā ca yasassinīti ‘‘uttarā upāsikā sīlācārasampannā anussukī amaccharī akkodhanā’’tiādinā ‘‘āgataphalā viññātasāsanā’’tiādinā ca yathābhūtaguṇādhigatena jalatale telena viya samantato patthaṭena kittisaddena yasassinī kittimatī, tena vā sīlaguṇena idha adhigatena yasaparivārena yasassinī sampannaparivārā. Anubhomi sakaṃ puññanti yathūpacitaṃ attano puññaṃ paccanubhomi. Yassa hi puññaphalaṃ anubhūyati, phalūpacārena taṃ puññampi anubhūyatīti vuccati. Atha vā puthujjanabhāvato sucaritaphalampi ‘‘puñña’’nti vuccati. Yathāha ‘‘kusalānaṃ, bhikkhave, dhammānaṃ samādānahetu evamidaṃ puññaṃ pavaḍḍhatī’’ti. Sukhitā camhināmayāti dibbasukhena ca phalasukhena ca sukhitā camhi bhavāmi, kāyikacetasikadukkhābhāvato anāmayā arogā.

“名声”与“有名”是说：以解脱之女善信为例，她们具足正行戒律，慎守不邪淫、不嗔恨等戒，因修习佛教而得果实；其德性如水中涂抹的油，表面平滑不流散，广为传扬其名，名声远播。通过良好戒德所获名声，称为具德的名流或声望集群。我们亲身体验有德者所作善业的功德，正应如实感受自所造善行的果报。因享受善业果报，而感同等于享受善业功德，故称“功德”。而对凡夫来说，行善虽可获善果，也同样称为“功德”。如经文所说：“比库，聚集善法的根本因缘如是，功德因此增长。”我以此说：“我今住于身心没有痛苦，也无疾病，常享天界与果报的安乐安养。”

§136

136.Mama cāti ca-saddo samuccayattho. Tena ‘‘mama vacanena ca vandeyyāsi, na tava sabhāvenevā’’ti vandanaṃ samuccinoti. Anacchariyantiādinā attano ariyasāvikābhāvassa pākaṭabhāvaṃ dasseti. Taṃ bhagavātiādi saṅgītikāravacanaṃ. Sesaṃ vuttanayamevāti.

『玛瑪此处为复合词集合之义』。由此句『以玛瑪言语即应敬礼，而非仅依赖于你的身份』所示敬礼之意，即『敬礼』说法之总合。此语藉由非惊奇等词表达其对自身为圣弟子之显现。文中所引『世尊』等，乃是一种歌唱赞颂之辞。此等内容即称为『余者即由此说起』。

Uttarāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 伍德拉天宫注释已毕。

16. Sirimāvimānavaṇṇanā十六、西莉玛天宫注释

Yuttā ca te paramaalaṅkatā hayāti sirimāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena ca samayena heṭṭhā anantaravatthumhi vuttā sirimā gaṇikā sotāpattiphalassa adhigatattā vissajjitakiliṭṭhakammantā hutvā saṅghassa aṭṭha salākabhattāni paṭṭhapesi. Ādito paṭṭhāya nibaddhaṃ aṭṭha bhikkhū gehaṃ āgacchanti. Sā ‘‘sappiṃ gaṇhatha khīraṃ gaṇhathā’’tiādīni vatvā tesaṃ patte pūreti, ekena laddhaṃ tiṇṇampi catunnampi pahoti, devasikaṃ soḷasakahāpaṇaparibbayena piṇḍapāto dīyati. Athekadivasaṃ eko bhikkhu tassā gehe aṭṭhakabhattaṃ bhuñjitvā tiyojanamatthake ekaṃ vihāraṃ agamāsi. Atha naṃ sāyaṃ therupaṭṭhāne nisinnaṃ pucchiṃsu, ‘‘āvuso, kahaṃ bhikkhaṃ gahetvā idhāgatosī’’ti? ‘‘Sirimāya aṭṭhakabhattaṃ me bhutta’’nti. ‘‘Taṃ manāpaṃ katvā deti, āvuso’’ti. ‘‘Na sakkā tassā bhattaṃ vaṇṇetuṃ, atipaṇītaṃ katvā deti, ekena laddhaṃ tiṇṇampi catunnampi pahoti, tassā pana deyyadhammatopi dassanameva uttaritaraṃ’’. Sā hi itthī evarūpā ca evarūpā cāti tassā guṇe kathesi.

『被认为已经极为华美的西里玛瓦弥那来了马车』。此马车如何产生？世尊当时住于王舍城的竹林，宫殿名为卡兰达卡尼瓦佩。那个时候，较低层次众生刚刚终结声闻果，去除了污秽行为，得证阿拉汉果，便为僧团布施了八口饭食。受饭食牵引，八名比库进入其家。女子命令他取皮革，取牛乳等物为众填补饭食，所得一把钱撒为四份。以天人赠送十六枚咖货币布施。某一日，一比库在其家食用八口饭食后，前往三由旬地外一处静室。傍晚，长老们看护时询问此比库「朋友，你从哪里取食来到此处？」彼回答「我在西里玛那里食用了八口饭菜」。长老说「请你心怀愉悦给予她」。比库答曰「不宜给她饭食，这会导致她生成嗔恨。她因所获四分饭食而生喜爱，同时显示了她该得福报善业」。该女如下高贵者般，也极具如是功德称赞。

Atheko bhikkhu tassā guṇakathaṃ sutvā adisvāpi savaneneva sinehaṃ uppādetvā ‘‘mayā tattha gantvā taṃ daṭṭhuṃ vaṭṭatī’’ti attano vassaggaṃ kathetvā taṃ bhikkhuṃ ṭhitikaṃ pucchitvā ‘‘sve, āvuso, tasmiṃ gehe tvaṃ saṅghatthero hutvā aṭṭhakabhattaṃ labhissasī’’ti sutvā taṅkhaṇaññeva pattacīvaramādāya pakkanto pātova aruṇe uggacchante salākaggaṃ pavisitvā ṭhito saṅghatthero hutvā tassā gehe aṭṭhakabhattaṃ labhi. Yo pana so bhikkhu hiyyo bhuñjitvā pakkāmi, tassa gatavelāyamevassā sarīre rogo uppajji. Tasmā ābharaṇāni omuñcitvā nipajji. Athassā dāsiyo aṭṭhakabhattaṃ labhituṃ āgate bhikkhū disvā ārocesuṃ. Sā gantvā sahatthā patte gahetuṃ vā nisīdāpetuṃ vā asakkontī dāsiyo āṇāpesi ‘‘ammā patte gahetvā ayye nisīdāpetvā yāguṃ pāyetvā khajjakaṃ datvā bhattavelāya patte pūretvā dethā’’ti. Tā ‘‘sādhu, ayye’’ti bhikkhū pavesetvā yāguṃ pāyetvā khajjakaṃ datvā bhattavelāya bhattassa patte pūretvā tassā ārocayiṃsu. Sā ‘‘maṃ pariggahetvā netha , ayye vandissāmī’’ti vatvā tāhi pariggahetvā bhikkhūnaṃ santikaṃ nītā vedhamānena sarīrena bhikkhū vandi. So bhikkhu taṃ oloketvā cintesi ‘‘gilānāya tāva ayaṃ etissā rūpasobhā, arogakāle pana sabbābharaṇapaṭimaṇḍitāya imissā kīdisī rūpasampattī’’ti. Athassa anekavassakoṭisannicito kileso samudācari. So aññāṇī hutvā bhattaṃ bhuñjituṃ asakkonto pattaṃ ādāya vihāraṃ gantvā pattaṃ pidhāya ekamante ṭhapetvā cīvarakaṇṇaṃ pattharitvā nipajji. Atha naṃ eko sahāyako bhikkhu yācantopi bhojetuṃ nāsakkhi, so chinnabhatto ahosi.

某比库听闻该女赞誉之语，初次相见即生欢喜，谓「我若前往将见此女」，便约定圆满返回后将诣其家。该比库先问此家住持「朋友，你入彼家将成为僧团长老，获得八口饭食」，得悉后即身披袈裟离开，黎明时分拂晓登起，进入该家之饭处，站立受持长老位。该比库下午食用饭食后，即生感疾，身体沉沦，弃置饰物而卧。其家奴隶见比库来取八口饭食，即劝说奴隶女主「请持长者饭去使入坐并饮与献香油，待饭时满益供养」。女主迎请比库众人入室，献香油与食物，奉满饭器，亲自叮嘱说「勿负我，朋友，我将敬礼你」。彼女被接纳后，比库心怀敬重，身形礼拜。比库观之思忖「形体安康时期极为美丽，然今病时披饰俱废，病重何等凄惨形貌」。其内心积累多劫烦恼，不能食用饭食，遂取捨饭器，回居室，关好饭器，将袈裟挽耳侧卧。后一侍者请求供养不得，故断食终止。

Taṃ divasameva sāyanhasamaye sirimā kālamakāsi. Rājā satthu sāsanaṃ pesesi ‘‘bhante, jīvakassa kaniṭṭhabhaginī sirimā kālamakāsī’’ti. Satthā taṃ sutvā rañño sāsanaṃ pahiṇi ‘‘sirimāya sarīrajhāpanakiccaṃ natthi, āmakasusāne taṃ yathā kākādayo na khādanti, tathā nipajjāpetvā rakkhāpethā’’ti. Rājā tathā akāsi. Paṭipāṭiyā tayo divasā atikkantā, catutthe divase sarīraṃ uddhumāyi, navahi vaṇamukhehi puḷavakā pagghariṃsu, sakalasarīraṃ bhinnasālibhattacāṭi viya ahosi. Rājā nagare bheriṃ carāpesi ‘‘ṭhapetvā geharakkhaṇakadārake sirimāya dassanatthaṃ anāgacchantānaṃ aṭṭha kahāpaṇā daṇḍo’’ti. Satthu santikañca pesesi ‘‘buddhappamukho kira saṅgho sirimāya dassanatthaṃ āgacchatū’’ti. Satthā bhikkhūnaṃ ārocāpesi ‘‘sirimāya dassanatthaṃ gamissāmā’’ti.

当日黄昏，西里玛归来。国王为佛法所感，「尊者，这是基瓦卡尼特塔布拉西之幼妹西里玛」宣说。世尊闻之，向王谕曰「西里玛无力自理，宜作疗治护理。正如乌鸦、不食腐尸，宜令她安卧照护」。国王照办。三天过去，第四天西里玛身体变沿严重。鹿野苑众僧聚集国王零落鼓乐「树立守卫在家，赏赐西里玛显相时不来者八卡币之罚」。世尊特遣「觉者弟子」到寺院，指示「为见西里玛而来」。世尊教诲众僧「吾等将前往西里玛」。

Sopi daharabhikkhu cattāro divase kassaci vacanaṃ aggahetvā chinnabhattova nipajji. Patte bhattaṃ pūtikaṃ jātaṃ, patte malampi uṭṭhahi. Atha so sahāyakabhikkhunā upasaṅkamitvā ‘‘āvuso satthā sirimāya dassanatthaṃ gacchatī’’ti vuccamāno tathā chātajjhattopi ‘‘sirimā’’ti vuttapadeyeva sahasā uṭṭhahitvā ‘‘satthā sirimaṃ daṭṭhuṃ gacchati, tvampi gamissasī’’ti? ‘‘Āma gamissāmī’’ti bhattaṃ chaḍḍetvā pattaṃ dhovitvā thavikāya pakkhipitvā bhikkhusaṅghena saddhiṃ agamāsi. Satthā bhikkhusaṅghaparivuto ekapasse aṭṭhāsi, bhikkhunisaṅghopi rājaparisāpi upāsakaparisāpi upāsikāparisāpi ekekapasse aṭṭhaṃsu.

同一日，年轻比库四天未食话，终断食卧。饭食旧饭发臭，饭器亦发霉。随后侍从比库前来告知「朋友，师父将往西里玛处」。说话间忽起呼喊「师父正往西里玛处，你也去吧」。比库答「是，我将去」。抛弃饭食洗净饭器，携瓶就行，随僧团同行。世尊与僧团同车前往，共有八十八比库。比库尼、王宫众臣男女人员亦各有八人。

Satthā rājānaṃ pucchi ‘‘kā esā, mahārājā’’ti? ‘‘Bhante, jīvakassa kaniṭṭhabhaginī sirimā nāmā’’ti. ‘‘Sirimā esā’’ti? ‘‘Āma, bhante’’ti. Tena hi nagare bheriṃ carāpehi ‘‘sahassaṃ datvā sirimaṃ gaṇhantū’’ti. Rājā tathā kāresi, ekopi ‘‘ha’’nti vā ‘‘hu’’nti vā vadanto nāma nāhosi. Rājā satthu ārocesi ‘‘na gaṇhanti bhante’’ti, tena hi mahārāja agghaṃ ohāpehīti. Rājā ‘‘pañcasatāni datvā gaṇhantū’’ti bheriṃ carāpetvā kañci gaṇhanakaṃ adisvā ‘‘aḍḍhateyyasatāni, dvesatāni, sataṃ, paññāsaṃ, pañcavīsati, vīsati kahāpaṇe, dasa kahāpaṇe, pañca kahāpaṇe, ekaṃ kahāpaṇaṃ, aḍḍhaṃ, pādaṃ, māsakaṃ, kākaṇikaṃ datvā sirimaṃ gaṇhantū’’ti bheriṃ carāpetvā ‘‘mudhāpi gaṇhantū’’ti bheriṃ carāpesi, tathāpi ‘‘ha’’nti vā ‘‘hu’’nti vā vadanto nāma nāhosi. Rājā ‘‘mudhāpi, bhante, gaṇhanto natthī’’ti āha. Satthā ‘‘passatha, bhikkhave, mahājanassa piyamātugāmaṃ, imasmiṃyeva nagare sahassaṃ datvā pubbe ekadivasaṃ labhiṃsu, idāni mudhāpi gaṇhanto natthi evarūpaṃ nāma rūpaṃ khayavayappattaṃ āharimehi alaṅkārehi vicittakataṃ navannaṃ vaṇṇamukhānaṃ vasena arubhūtaṃ tīhi aṭṭhisatehi samussitaṃ niccāturaṃ kevalaṃ bālamahājanena bahudhā saṅkappitatāya bahusaṅkappaṃ addhuvaṃ attabhāva’’nti dassento –

世尊向国王问询「这是谁，大王？」答曰「这是基瓦的幼妹，名为西里玛」。世尊道「是西里玛吗？」答「是的，尊者」。于是有人于集市征召「赠千金者取西里玛去」。国王亦如此命令，从无一个人答应「是」或「否」。国王复告尊者「无人愿取」。于是国王废弃盾牌。国王又以五百金鼓号，寻找能取西里玛者，又以八百、二百、一百、五十、二十五、二十、十、五、一、半、一尺、一顿货物递出，命号「让愚者也取去吧」。然仍无一人答应。国王曰「即使是愚者，亦无人取去」。世尊答曰「看哪，比库！该大城昔日曾一日接受千人赠与，如今连愚者也无人愿取。这称其形貌因凋谢衰败，以珠宝装饰、用覆以新彩之颜色、三层楼房，其根基坚固。实乃是一群愚昧平庸的百姓，心念散乱，不善思维，内心纷乱，犹如多番计谋，虚妄其自性」。此预示……

‘‘Passa cittakataṃ bimbaṃ, arukāyaṃ samussitaṃ;

「观其心所投映之影像，是由不净之身所堆积而成；

Āturaṃ bahusaṅkappaṃ, yassa natthi dhuvaṃ ṭhitī’’ti. (theragā. 1160) –

是疾病所缠扰，念头纷繁，缺乏恒常不变之所依。」（长老诗 1160）

Gāthamāha. Desanāpariyosāne sirimāya paṭibaddhacitto bhikkhu vigatachandarāgo hutvā vipassanaṃ vaḍḍhetvā arahattaṃ pāpuṇi, caturāsītiyā pāṇasahassānaṃ dhammābhisamayo ahosi.

此偈宣说：于说法终结之际，一比库心意坚定无动摇，已绝离贪欲嗔恨，增长正观慧见，达至阿拉汉果，四十八万余法门妙入其心。

Tena ca samayena sirimā devakaññā attano vibhavasamiddhiṃ oloketvā āgataṭṭhānaṃ olokentī purimattabhāve attano sarīrasamīpe bhikkhusaṅghaparivutaṃ bhagavantaṃ ṭhitaṃ mahājanakāyañca sannipatitaṃ disvā pañcahi devakaññāsatehi parivutā pañcahi rathasatehi dissamānakāyā āgantvā rathato otaritvā saparivārā bhagavantaṃ vanditvā katañjalī aṭṭhāsi. Tena ca samayena āyasmā vaṅgīso bhagavato avidūre ṭhito hoti. So bhagavantaṃ etadavoca ‘‘paṭibhāti maṃ bhagavā ekaṃ pañhaṃ pucchitu’’nti. ‘‘Paṭibhātu taṃ vaṅgīsā’’ti bhagavā avoca. Āyasmā vaṅgīso taṃ sirimaṃ devadhītaraṃ –

当时，尊贵天女斯妙于自身富饶光众中观，观察来临之处，回望往昔境界，在身体左右近侧见一僧团环绕世尊站立，且见众多民众汇聚。五位天女环绕护持，五百车马侍从显现，众生从车上下，携群从众敬礼合掌立敬。此时长老尊者往昔师弟瓦迦萨离近前立，向世尊言说：「世尊垂顾我，愿允令我问一问。」世尊答言：「瓦迦萨离，唯愿问之。」于时长老尊者指此尊贵天女──

§137

137.

‘‘Yuttā ca te paramaalaṅkatā hayā, adhomukhā aghasigamā balī javā;

「你身着最美华饰，马匹整齐威武，头向下行，毛色光洁，力壮敏捷；

Abhinimmitā pañcarathāsatā ca te, anventi taṃ sārathicoditā hayā.

「有五百辆装备完备的战车，牵引其上的战士，随着那被车夫驱策的马匹而行。」

§138

138.

‘‘Sā tiṭṭhasi rathavare alaṅkatā,

「她啊，立于战车之首，装饰华美，

Obhāsayaṃ jalamiva joti povako;

光辉如水波映照火焰，灿然可见；

Pucchāmi taṃ varatanu anomadassane,

我询问那位身着华贵衣衫、容貌超凡者，

Kasmā nu kāyā anadhivaraṃ upāgamī’’ti. – paṭipucchi;

何以躯体不受有碍而自在来临？」——问答辞。

§137

137. Tattha yuttā ca te paramaalaṅkatā hayāti paramaṃ ativiya visesato alaṅkatā, paramehi vā uttamehi dibbehi assālaṅkārehi alaṅkatā, paramā vā aggā seṭṭhā ājānīyā sabbālaṅkārehi alaṅkatā hayā assā te tava rathe yojitā, yuttā vā te rathassa ca anucchavikā, aññamaññaṃ vā sadisatāya yuttā saṃsaṭṭhāti attho. Ettha ca ‘‘paramaalaṅkatā’’ti purimasmiṃ pakkhe sandhiṃ akatvā dutiyasmiṃ pakkhe avibhattikaniddeso daṭṭhabbo . Adhomukhāti heṭṭhāmukhā. Yadipi te tadā pakatiyāva ṭhitā, devalokato orohaṇavasena ‘‘adhomukhā’’ti vuttā. Aghasigamāti vehāsaṃgamā. Balīti balavanto. Javāti javanakā , balavanto ceva vegavanto cāti attho. Abhinimmitāti tava puññakammena nimmitā nibbattā. Sayaṃ nimmitameva vā sandhāya ‘‘abhinimmitā’’ti vuttaṃ nimmānaratibhāvato sirimāya devadhītāya. Pañcarathāsatāti gāthāsukhatthaṃ thakārassa dīghaṃ liṅgavipallāsañca katvā vuttaṃ, vibhattialopo vā daṭṭhabbo, pañca rathasatānīti attho. Anventi taṃ sārathicoditā hayāti sārathīhi coditā viya rathesu yuttā ime hayā bhadde, devate, taṃ anugacchanti. ‘‘Sārathiacoditā’’ti keci paṭhanti, sārathīhi acoditā eva anugacchantīti attho. ‘‘Sārathicoditā hayā’’ti ekaṃyeva vā padaṃ gāthāsukhatthaṃ dīghaṃ katvā vuttaṃ, sārathicoditahayā pañca rathasatāti yojanā.

137. 此处所说「配备俱足」者，是指那些马匹被极其华丽地打扮装饰，超越常例，极为特殊地装饰，或以至尊或最胜的诸天所饰的华丽装饰佩带，或以至高无上第一最尊贵者所能领受的所有装饰件所饰。此马和你的战车紧密相联，配备妥当，战车上的缰绳也被妥善系缚，彼此相应，合乎礼制，坚固相续，作用在此显明。这里的「配备俱足」之义，在前文分段未详述，次段则初彰明具体内涵。「Adhomukha」指向下朝的意思。虽然彼时他们正处相对位置，天界视之如同「向下」迎接。「Aghasigama」意谓猛烈交合，力量意义强健有力。「Java」—快速者，含力量迅捷之义。此处「Abhinimitta」是指依你所作的善业所导致的标记或相状。或专指与自身因缘相应的标记，是因供养或欢喜礼敬天人女神而得的尊荣相。所谓「Pañcarathāsata」乃是取自诗句之意趣及节奏长短倒置，是说五百由旬的车轮。断裂细节则不可见，根本义即「五车百」。此句贯穿意在说，如同车主所呼唤指使的骏马，效忠车夫，亦如你之马是受车夫指令配合使用的良驹。部分文本作「Sārathīacoditā」即「被车夫指使的」，亦有人释为车夫驱使而随行。此「Sārathicoditā hayā」是诗句中一句，以五百由旬之车形容其配备之宏大。

§138

138.Sā tiṭṭhasīti sā tvaṃ tiṭṭhasi. Rathavareti rathuttame. Alaṅkatāti saṭṭhisakaṭabhārehi dibbālaṅkārehi alaṅkatasarīrā. Obhāsayaṃ jalamiva joti pāvakoti obhāsentī jotiriva jalantī pāvako viya ca tiṭṭhasi, samantato obhāsentī jalantī tiṭṭhasīti vuttaṃ hoti. ‘‘Jotī’’ti ca candimasūriyanakkhattatārakarūpānaṃ sādhāraṇanāmaṃ. Varatanūti uttamarūpadhare sabbaṅgasobhane. Tato eva anomadassane alāmakadassane, dassanīye pāsādiketi attho. Kasmā nu kāyā anadhivaraṃ upāgamīti kuto nāma devakāyato anuttaraṃ sammāsambuddhaṃ payirupāsanāya upagañchi upagatāsi.

138.「此女立此」即尔即是「你站立」。所谓「诸车中最上」者，是指战车中最好之处。所谓装饰，乃由数十载铠甲重叠之神圣装饰构成身体。明亮光辉如水照耀般光芒四射，如火能熔炼一切，光明普照四方，即此意谓你稳住站立。所谓「Joti」是日月星辰光明的通用名称，意指身形呈现出极其光明灿烂的最上佳相，即身具完美光华。该光又与天眼无碍，光明显现，明媚入目，即为所观察的庄严之相。至于为何身体不服属，依因缘明了，为何能以天之身躯来尊敬巅峰正觉者，究竟缘由何从而来，此处尚未明示。

Evaṃ therena pucchitā sā devatā attānaṃ āvikarontī –

于是被尊者询问时，那位天女显现自身，发出此问：

§139

139.

‘‘Kāmaggapattānaṃ yamāhunuttaraṃ, nimmāya nimmāya ramanti devatā;

「因受欲缘牵绊者，天人们于午后至黄昏时分，渐渐欢娱而游戏；

Tasmā kāyā accharā kāmavaṇṇinī, idhāgatā anadhivaraṃ namassitu’’nti. –

因此其身洁净洁白，与世俗不同，专门来此崇敬无上正觉者。」——

Gāthamāha.

谓有歌句。

§139

139. Tattha kāmaggapattānaṃ yamāhunuttaranti kāmūpabhogehi aggabhāvaṃ pattānaṃ paranimmitavasavattīnaṃ devānaṃ yaṃ devakāyaṃ yasena bhogādivasena ca anuttaranti vadanti, tato kāyā. Nimmāya nimmāya ramanti devatāti nimmānaratidevatā attanā yathārucite kāme sayaṃ nimminitvā nimminitvā ramanti kīḷanti laḷantā abhiramanti. Tasmā kāyāti tasmā nimmānaratidevanikāyā . Kāmavaṇṇinīti kāmarūpadharā yathicchitarūpadhārinī. Idhāgatāti idha imasmiṃ manussaloke, imaṃ vā manussalokaṃ āgatā.

139. 这里，谈及乐欲之欲得胜者，他们以乐欲之享受为极致，超越诸天的所作所为，称为超胜的诸欲之天，即有所依托之天。谓其身躯游乐于一再创造之乐境，是为创造乐之天神，于自身所乐而形色各异，自行营造所欲之乐，反复游乐、游戏、调嬉、欣悦。故名其身为“身体”，称其为“创造乐之天神之群身”。所谓乐之色者，是指其身具乐之形态，随所欲而现形施现。这里所来，谓此乃来至此人间界，或者说进入此人间世界。

Evaṃ devatāya attano nimmānaratidevatābhāve kathite puna thero tassā purimabhavaṃ tattha katapuññakammaṃ laddhiñca kathāpetukāmo –

如此，天神在其创造乐之色身不存在时，被论述后，有比库于是欲陈述前世之境地及彼所获之善业；

§140

140.

‘‘Kiṃ tvaṃ pure sucaritamācarīdha, kenacchasi tvaṃ amitayasā sukhedhitā;

『你昔日为何行持善行？为何能永享无尽快乐？

Iddhī ca te anadhivarā vihaṅgamā, vaṇṇo ca te dasa disā virocati.

你之神通无碍，能现如飞鸟；你之光辉洒满十方。』

§141

141.

‘‘Devehi tvaṃ parivutā sakkatā casi,

『天人啊，你曾被围绕、被萨咖所护持，』

Kuto cutā sugatigatāsi devate;

『为何你已死亡而往生善处，成为天人？』

Kassa vā tvaṃ vacanakarānusāsaniṃ,

『请告诉我，你遵循谁的话语和教导，』

Ācikkha me tvaṃ yadi buddhasāvikā’’ti. – dve gāthā abhāsi;

『若你是佛教的护持者』——这两句诗歌显现。

§140

140. Tattha ācarīti dīghaṃ katvā vuttaṃ, upacinīti attho. Idhāti nipātamattaṃ, idha vā imasmiṃ devattabhāve. Kenacchasīti kena puññakammena assatthā acchasi. ‘‘Kenāsi tva’’nti keci paṭhanti. Amitayasāti na mitayasā anappakaparivārā. Sukhedhitāti sukhena vaḍḍhitā, suparibrūhitadibbasukhāti attho. Iddhīti dibbānubhāvo. Anadhivarāti adhikā visiṭṭhā aññā etissā natthīti anadhivarā, atiuttamāti attho. Vihaṅgamāti vehāsagāminī. Dasa disāti dasapi disā. Virocatīti obhāseti.

140. 其中，『老师』乃拉长音而说，义为『积累』。『此处』为语气助词，或义为『在此天人之身』。『以何而安住』者，以何种福业而得安乐住。有人读作『汝是何者』。『无量名声』者，名声非有限量，随从眷属众多也。『安乐成长』者，以安乐而增长，义为以殊胜天界之乐得到充分滋养。『神通』者，天界之神力也。『无与伦比』者，更胜于她、更殊胜之他者不存在，故为无与伦比，义为至极殊胜。『飞行者』者，能行于虚空也。『十方』者，十个方位。『辉耀』者，散发光明也。

§141

141.Parivutāsakkatā casīti samantato parivāritā sambhāvitā ca asi. Kuto cutā sugatigatāsīti pañcasu gatīsu kataragatito cutā hutvā sugatiṃ imaṃ devagatiṃ paṭisandhivasena upagatā asi. Kassa vā tvaṃ vacanakarānusāsaninti kassa nu vā satthu sāsane pāvacane ovādānusāsanisampaṭicchanena tvaṃ vacanakarā asīti yojanā. Kassa vā tvaṃ satthu vacanakarā anusāsakassa anusiṭṭhiyaṃ patiṭṭhānenāti evaṃ vā ettha attho daṭṭhabbo. Evaṃ anuddesikavasena tassā laddhiṃ pucchitvā puna uddesikavasena ‘‘ācikkha me tvaṃ yadi buddhasāvikā’’ti pucchati. Tattha buddhasāvikāti sabbampi ñeyyadhammaṃ sayambhuñāṇena hatthatale āmalakaṃ viya paccakkhato buddhattā buddhassa bhagavato dhammassavanante jātāti buddhasāvikā.

在四面被围绕，具足缠绕之能，生起而存在者，谓之遍绕随行。所谓离苦得善趣者，即于五趣中，众生往其一趣，已离此间，以往善趣之因缘相续而至。问曰：你是何人，依谁言教而为教说乎？又问：你在世尊教法中，依什么通达劝导戒训，而为四方教说者？对此应知，问者为导引者。于是导引者询问获得教法老人之利益时，复有导引者说：“若是佛之信徒，请以此授我。”佛之信徒者者，谓依如来自觉之智，亲见真理，如大树上甘露般深味，得察佛之教法而生善信者也。

Evaṃ therena pucchitamatthaṃ kathentī devatā imā gāthā abhāsi –

对此，长老答以应问之义，诸天说此偈赞曰：

§142

142.

‘‘Nagantare nagaravare sumāpite, paricārikā rājavarassa sirimato;

“城郊之中，上等城邑，侍奉世尊之尊贵王者；

Nacce gīte paramasusikkhitā ahuṃ, sirimāti maṃ rājagahe avediṃsu.

歌舞宴乐，皆极尽艺能，而称其尊贵者，城中诸人莫不闻知。”

§143

143.

‘‘Buddho ca me isinisabho vināyako, adesayī samudayadukkhaniccataṃ;

世尊如我所说为师、导师，教导无常苦集之理；

Asaṅkhataṃ dukkhanirodha sassataṃ, maggañcimaṃ akuṭilamañjasaṃ sivaṃ.

指示无为苦灭及恒常光明之道，且此道不难不浊、清净安稳；

§144

144.

‘‘Sutvānahaṃ amatapadaṃ asaṅkhataṃ, tathāgatassanadhivarassa sāsanaṃ;

闻已无为之不死之处，如来法王之教法；

Sīlesvahaṃ paramasusaṃvutā ahuṃ, dhamme ṭhitā naravarabuddhadesite.

于戒律极为谨守，立足于法，依人中善智所宣说；

§145

145.

‘‘Ñatvānahaṃ virajapadaṃ asaṅkhataṃ, tathāgatenanadhivarena desitaṃ;

我了知那无染净足、不生不灭之无为法，即如来以不退转正法所宣说者，

Tatthevahaṃ samathasamādhimāphusiṃ, sāyeva me paramaniyāmatā ahu.

即在那里我得安住止定，彼时我得到最高之制御。

§146

146.

‘‘Laddhānahaṃ amatavaraṃ visesanaṃ, ekaṃsikā abhisamaye visesiya;

我获得不死妙殊特相，于单一阿毗萨摩耶证得之；

Asaṃsayā bahujanapūjitā ahaṃ, khiḍḍāratiṃ paccanubhomanappakaṃ.

无疑我为多众所敬仰，然我不堕于戏弄与戏乐之乐。

§147

147.

‘‘Evaṃ ahaṃ amatadasamhi devatā, tathāgatassanadhivarassa sāvikā;

如是我于无上正觉无死教法中，得闻天众，及如来为大主宰者；

Dhammaddasā paṭhamaphale patiṭṭhitā, sotāpannā na ca pana matthi duggati.

初果已立于法之所显，已入流出者，然尚无堕恶趣之虑。

§148

148.

‘‘Sā vandituṃ anadhivaraṃ upāgamiṃ, pāsādike kusalarate ca bhikkhavo;

彼天欲礼敬无主者，便来近于庄严善乐之比库；

Namassituṃ samaṇasamāgamaṃ sivaṃ, sagāravā sirimato dhammarājino.

欲敬礼圣沙门，众聚清净，具威仪庄重，善法之王。

§149

149.

‘‘Disvā muniṃ muditamanamhi pīṇitā, tathāgataṃ naravaradammasārathiṃ;

『见到那位圣者心生欢喜，敬礼如来——那普渡众生、引导众生之车之主；』

Taṇhacchidaṃ kusalarataṃ vināyakaṃ, vandāmahaṃ paramahitānukampaka’’nti.

『我顶礼断除渴爱、乐于善行的护法，极具慈悲为怀。』

§142

142. Tattha nagantareti isigilivepullavebhārapaṇḍavagijjhakūṭasaṅkhātānaṃ pañcannaṃ pabbatānaṃ antare vemajjhe, yato taṃ nagaraṃ ‘‘giribbaja’’nti vuccati . Nagaravareti uttamanagare, rājagahaṃ sandhāyāha. Sumāpiteti mahāgovindapaṇḍitena vatthuvijjāvidhinā sammadeva nivesite. Paricārikāti saṃgītaparicariyāya upaṭṭhāyikā. Rājavarassāti bimbisāramahārājassa. Sirimatoti ettha ‘‘sirīti buddhipuññānaṃ adhivacana’’nti vadanti. Atha vā puññanibbattā sarīrasobhaggādisampatti katapuññaṃ nissayati, katapuññehi vā nissīyatīti ‘‘sirī’’ti vuccati, sā etassa atthīti sirimā, tassa sirimato. Paramasusikkhitāti ativiya sammadeva ca sikkhitā. Ahunti ahosiṃ. Avediṃsūti aññāsuṃ.

『142. 其中“城中间”是指位于古代名为伊斯吉利维（Isigili）、维珀拉、多帕南达伽及吉加库塔等五座山峰之间的地方，因该城被称为“山之子”。“城中之城”谓之最佳城，即是王舍城。此地由大论师大迦毗鸣以佛教论理恰当安置。“侍从”是指负责歌唱及侍奉的侍者。“王者之女”指大迦毗鸣所言的长老比库尼“宾毗沙罗”。“光荣”此处谓“光辉、殊胜之意”，亦有说是由于身体庄严及功德所依而得名“士丽”即“光荣”。“极精进地接受训练”谓其此地佛法修习极为端正严谨。过去曾有此地，现在即有此殊胜之地。此事于他人亦如是。』

§143

143.Isinisabhoti gavasatajeṭṭhako usabho, gavasahassajeṭṭhako vasabho, vajasatajeṭṭhako vā usabho, vajasahassajeṭṭhako vasabho, sabbagavaseṭṭho sabbaparissayasaho seto pāsādiko mahābhāravaho asanisatasaddehipi asampakampiyo nisabho. Rathā so attano nisabhabalena samannāgato catūhi pādehi pathaviṃ uppīḷetvā kenaci parissayena akampiyo acalaṭṭhānena tiṭṭhati, evaṃ bhagavā dasahi tathāgatabalehi samannāgato catūhi vesārajjapādehi aṭṭhaparisapathaviṃ uppīḷetvā sadevake loke kenaci paccatthikena paccāmittena akampiyo acalaṭṭhānena tiṭṭhati, tasmā nisabho viyāti nisabho. Sīlādīnaṃ dhammakkhandhānaṃ esanaṭṭhena ‘‘isī’’ti laddhavohāresu sekkhāsekkhaisīsu nisabho, isīnaṃ vā nisabho, isi ca so nisabho cāti vā isinisabho. Veneyyasatte vinetīti vināyako, nāyakavirahitoti vā vināyako, sayambhūti attho.

『143. “伊西尼萨婆”是牛中之王，是马中之王，如牛群之长象征“牛牛群王”；如千牛群之长象征“马马群王”；完全是牛群之王，善于护持众生，是庄严的白色雄兽，体型巨大，声震百响，即使有百响之音亦不动摇，具有沉静安稳之德，能够以自身力量用四蹄稳稳踏压大地，面对险境不动如山。如此，世尊具备十种如来之力，以纯净无垢之足踏地，安立于众生世界，虽有外力发动反抗仍不动摇，所以被称为“宁静者（nisabha）”。此词出自戒律及众法之“戒师”，有教导者、带领者之意，亦通“自生之者”。』

Adesayī samudayadukkhaniccatanti samudayasaccassa ca dukkhasaccassa ca aniccataṃ vayadhammataṃ abhāsi. Tena ‘‘yaṃkiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhamma’’nti attano abhisamayañāṇassa pavattiākāraṃ dasseti. Samudayadukkhaniccatanti vā samudayasaccañca dukkhasaccañca aniccatañca. Tattha samudayasaccadukkhasaccaggahaṇena vipassanāya bhūmiṃ dasseti, aniccatāgahaṇena tassā pavattiākāraṃ dasseti. Saṅkhārānañhi aniccākāre vibhāvite dukkhākāro anattākāropi vibhāvitoyeva hoti taṃnibandhanattā tesaṃ. Tenāha ‘‘yadaniccaṃ, taṃ dukkhaṃ, yaṃ dukkhaṃ, tadanattā’’ti (saṃ. ni. 3.15). Asaṅkhataṃ dukkhanirodhasassatanti kenaci paccayena na saṅkhatanti asaṅkhataṃ , sabbakālaṃ tathabhāvena sassataṃ, sakalavaṭṭadukkhanirodhabhāvato dukkhanirodhaṃ ariyasaccañca me adesayīti yojanā. Maggañcimaṃ akuṭilamañjasaṃ sivanti antadvayaparivajjanena kuṭilabhāvakarānaṃ māyādīnaṃ kāyavaṅkādīnañca pahānena akuṭilaṃ, tato eva añjasaṃ, asivabhāvakarānaṃ kāmarāgādīnaṃ samucchindanena sivaṃ nibbānaṃ. Magganti nibbānatthikehi maggīyati, kilese vā mārento gacchatīti ‘‘maggo’’ti laddhanāmaṃ idaṃ tumhākañca mamañca paccakkhabhūtaṃ dukkhanirodhagāminipaṭipadāsaṅkhātaṃ ariyasaccañca me adesayīti yojanā.

『宣说“制止烦恼之生，烦恼乃苦”，即说明烦恼之缘生法及苦法之无常流转。由此他告诫：“一切烦恼之因，一切皆可断灭。”此乃自身证得止灭之知见之显现。所谓烦恼之苦圣谛无常，证悟因缘生灭之苦，见无常即苦，见苦即无我。诸行因无常，苦之根源由此显出；无我亦因此成其根本约束。由此说：“无常即苦，苦即无我”。空无为苦永灭不生，虽有人何因缘，非由造作。常恒本性如是，因而圣谛苦灭法为真理。述此乃为说明。圣谛之道是了悟苦灭至道，断除烦恼的正道。正道末端除去造作及迷乱，使其不痴、不执，断除贪欲诸恶，使灭除业障，达至清净涅槃。由此道达涅槃，即脱烦恼魔障，故号“道”。此名是我与你等共有，表述正道通向苦灭涅槃之进路，是聖諦中之正道。』

§144

144.Sutvānahaṃ amatapadaṃ asaṅkhataṃ, tathāgatassanadhivarassa sāsananti ettha ayaṃ saṅkhepattho – tathā āgamanādiatthena tathāgatassa, sadevake loke aggabhāvato anadhivarassa, sammāsambuddhassa amatapadaṃ asaṅkhataṃ nibbānaṃ uddissa desitattā, amatassa vā nibbānassa paṭipajjanupāyattā kenacipi asaṅkharaṇīyattā ca amatapadaṃ asaṅkhataṃ sāsanaṃ saddhammaṃ ahaṃ sutvānāti. Sīlesvahanti sīlesu nipphādetabbesu ahaṃ. Paramasusaṃvutāti ativiya sammadeva saṃvutā. Ahunti ahosiṃ. Dhamme ṭhitāti paṭipattidhamme patiṭṭhitā.

『144. 我曾闻世尊所教之无为、无造作之极乐安乐，亦即如来及其法的圣教。此为综述，指示佛陀自初降世以来，作为众生领袖、正觉正法传讲者，以无为无造作之极乐涅槃及其修行正法作为安住法。吾曾闻世尊如法修行此无为安乐叶及断所作法，我已明了。所谓“证得戒律”指循证行法已得立据。极为精妙严谨已证之法。此为真实经验。』

§145

145.Ñatvānāti sacchikiriyābhisamayavasena jānitvā. Tatthevāti tasmiṃyeva khaṇe, tasmiṃyeva vā attabhāve. Samathasamādhimāphusinti paccanīkadhammānaṃ samucchedavasena samanato vūpasamanato paramatthasamathabhūtaṃ lokuttarasamādhiṃ āphusiṃ adhigacchiṃ. Yadipi yasmiṃ khaṇe nirodhassa sacchikiriyābhisamayo, tasmiṃyeva khaṇe maggassa bhāvanābhisamayo, ārammaṇapaṭivedhaṃ pana bhāvanāpaṭivedhasseva purimasiddhikāraṇaṃ viya katvā dassetuṃ –

145. 由以真实显现的亲证出现的方式而了知。正是在此时此刻，或正于此自身状态中，彼等证得了止息定，一种同时断除所有近因之法的止息，于正念、正知、安住并无分别之中，体验到超越世间的定境而获得证悟。虽然断灭的真实显现，发生在某一特定时刻，正是在同一时刻，道的修习依止此境界而成就，断除所著仅作为先行功德的因缘而示现——

‘‘Ñatvānahaṃ virajapadaṃ asaṅkhataṃ, tathāgatenanadhivarena desitaṃ’’.

『了知之后，我已得无染污、不受造作的净土，是由如来以智慧所宣说』。

Tatthevahaṃ ‘samathasamādhimāphusi’nti vuttaṃ yathā ‘‘cakkhuñca paṭicca rūpe ca uppajjati cakkhuviññāṇa’’nti (ma. ni. 1.400; 3.421; saṃ. ni. 4.60). Ñatvānāti vā samānakālavasena vuttanti veditabbaṃ yathā ‘‘nihantvāna tamaṃ sabbaṃ, ādicco nabhamuggato’’ti. Sāyevāti yā lokuttarasamādhiphusanā laddhā, sāyeva. Paramaniyāmatāti paramā uttamā magganiyāmatā.

诸如‘我证得止息定’这类说法，其语义如同‘因眼根及色而生起眼识’（见《大毗尼》1.400；3.421；《杂毗尼》4.60）等，应在同一时间内理解为同时发生。‘Ñatvāna’意指于同时际被知悉，正如‘熄灭一切黑暗，入于初始的天空’。‘Sāyeva’指成功获得超世定境的即刻。‘Paramaniyāmatā’是最高优越的道之支配。

§146

146.Visesananti puthujjanehi visesakaṃ visiṭṭhabhāvasādhakaṃ. Ekaṃsikāti ‘‘sammāsambuddho bhagavā, svākkhāto dhammo, suppaṭipanno saṅgho’’ti ekaṃsagāhavatī ratanattaye nibbicikicchā. Abhisamaye visesiyāti saccapaṭivedhavasena visesaṃ patvā. ‘‘Visesinī’’tipi paṭhanti, abhisamayahetu visesavatīti attho. Asaṃsayāti soḷasavatthukāya aṭṭhavatthukāya ca vicikicchāya pahīnattā apagatasaṃsayā. ‘‘Asaṃsiyā’’ti keci paṭhanti. Bahujanapūjitāti sugatīhi parehi patthanīyaguṇāti attho. Khiḍḍāratinti khiḍḍābhūtaṃ ratiṃ, atha vā khiḍḍañca ratiñca khiḍḍāvihārañca ratisukhañca.

146. ‘Visesanā’意为凡夫以之区别最出众的本质的修习。‘Ekaṃsikā’指于三宝戒律的独专持守，即如‘正觉世尊、正法、善修习的僧团’等三宝戒律之无疑坚信。‘Abhisamaye visesiyāti’谓由真实亲证，证得卓越殊胜之理。亦有人解作‘Visesinī’，意为因成就亲证而特别卓异无疑。‘Asaṃsaya’是指因断除疑惑而生灭之碍所得到的无疑。亦有人作‘Asaṃsiyā’。‘Bahujanapūjita’指为圣者及他人所敬仰。‘Khiḍḍārati’意指极大欢喜，其或作为快乐和游戏与戏乐之意。

§147

147.Amatadasamhīti amatadasā nibbānadassāvinī amhi. Dhammaddasāti catusaccadhammaṃ diṭṭhavatī. Sotāpannāti ariyamaggasotaṃ ādito pattā. Na ca pana matthi duggatīti na ca pana me atthi duggati avinipātadhammattā.

147. 『见不死者』者，我乃见涅槃、见不死者也。『见法者』者，已见四谛之法也。『入流者』者，已初得圣道之流也。『我亦无恶趣』者，因我不具堕落之性，故对我而言亦无恶趣也。

§148

148.Pāsādiketi pasādāvahe. Kusalarateti kusale anavajjadhamme nibbāne rate. Bhikkhavoti bhikkhū namassituṃ upāgaminti yojanā. Samaṇasamāgamaṃ sivanti samaṇānaṃ samitapāpānaṃ buddhabuddhasāvakānaṃ sivañca dhammaṃ khemaṃ samāgamaṃ saṅgamaṃ payirupāsituṃ upāgaminti sambandho. Sirimato dhammarājinoti bhummatthe sāmivacanaṃ. Sirimati dhammarājinīti attho. Evameva ca keci paṭhanti.

148. 『可敬爱者』者，能引生净信者也。『乐于善者』者，乐于善、乐于无过失之法、乐于涅槃也。『比库们』——此为连结：前往礼敬比库们。『吉祥之沙门聚会』——此为语脉连结：前往亲近供养沙门们——即已息灭诸恶之诸佛及诸佛声闻——之吉祥、安稳之法聚、之会合。『具光辉之法王』中，方位格用作领属格，义为『在具光辉的法王之中』。有人亦如此读作：『在具光辉的法王之处』。

§149

149.Muditamanamhīti moditamanā amhi. Pīṇitāti tuṭṭhā, pītirasavasena vā tittā. Naravaradammasārathinti naravaro ca so aggapuggalattā, dammānaṃ dametabbānaṃ veneyyānaṃ nibbānābhimukhaṃ sāraṇato dammasārathi cāti naravaradammasārathi, taṃ. Paramahitānukampakanti paramena uttamena hitena sabbasattānaṃ anukampakaṃ.

149.「Muditamanam」意为欢乐喜悦的心态；「moditamanā」同样表示欢喜的心。至于「pīṇita」则涵义为满足、心满意足，或由喜乐之流熏染而得的满足感。『Naravaradammasārathi』者，指的是人中上首的人格导师：此处人中上首者，即诸上位贤圣之表率；他们能驯服品行，应当被引导、教化，最终引向解脱为归依目标，故称谓为人的利益与法行导师。所谓『paramahitānukampaka』，即具有极致的至高利益与慈悲，能普遍悲愍一切众生的人。

Evaṃ sirimā devadhītā attano laddhipavedanamukhena ratanattaye pasādaṃ pavedetvā bhagavantaṃ bhikkhusaṅghañca vanditvā padakkhiṇaṃ katvā devalokameva gatā. Bhagavā tameva otiṇṇavatthuṃ aṭṭhuppattiṃ katvā dhammaṃ desesi, desanāpariyosāne ukkaṇṭhitabhikkhu arahattaṃ pāpuṇi, sampattaparisāyapi sā dhammadesanā sātthikā jātāti.

即是说，这位尊贵的天女以自身所得之贵重礼物，面向宝石般光荣庄严的彼方，示现虔敬之礼，敬礼世尊及僧团，行转礼三周后，便前往天界。世尊渡过那地方而后成就八圣道品，开始宣讲法，法教之终皆获证阿拉汉的僧众，因证得圆满的功德，故其法教被确认为真实可靠。

Sirimāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 西莉玛天宫注释已毕。

17. Kesakārīvimānavaṇṇanā十七、理发女天宫注释

Idaṃ vimānaṃ ruciraṃ pabhassaranti kesakārīvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā bārāṇasiyaṃ viharati isipatane migadāye. Tena kho pana samayena sambahulā bhikkhū pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaramādāya bārāṇasiṃ piṇḍāya pavisiṃsu. Te aññatarassa brāhmaṇassa gehadvārasamīpena gacchanti. Tasmiñca gehe brāhmaṇassa dhītā kesakārī nāma gehadvārasamīpe mātu sīsato ūkā gaṇhantī te bhikkhū gacchante disvā mātaraṃ āha ‘‘amma, ime pabbajitā paṭhamena yobbanena samannāgatā abhirūpā dassanīyā pāsādikā sukhumālā kenaci pārijuññena anabhibhūtā maññe, kasmā nu kho ime imasmiṃyeva vaye pabbajantī’’ti ? Taṃ mātā āha ‘‘atthi, amma, sakyaputto sakyakulā pabbajito buddho loke uppanno, so dhammaṃ deseti ādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ, parisuddhaṃ brahmacariyaṃ pakāseti, tassa ime dhammaṃ sutvā pabbajantī’’ti.

此华丽明朗的宫殿即为「Kesakārī」天宫。它的缘起为何？当时世尊住于巴拉那西的仙人降处鹿野苑。那时，群比库们于晨起沐浴后着衣，前往巴拉那西乞食。他们经过一婆罗门家门口。婆罗门家有女名为Kesakārī，正在门口用母乳喂乳孩童，见比库们经过，便呼唤母亲说：“母亲，这些出家人皆为初入道的青春貌美者，姿容可爱，衣服洁净，似未被病疾所侵扰，我想知道她们为何在这把年纪就入道了？”彼母答曰：“是的，母亲，释迦子出身释迦家族，为世间生起之觉者。他演说法教，涵盖初善、中善、终善，皆满具功德，清净之出家行者。她们听闻此法后便出家了。”

Tena ca samayena āgataphalo viññātasāsano aññataro upāsako tāya vīthiyā gacchanto taṃ kathaṃ sutvā tāsaṃ santikaṃ upasaṅkami. Atha naṃ brāhmaṇī āha ‘‘etarahi kho upāsaka bahū kulaputtā mahantaṃ bhogakkhandhaṃ mahantaṃ ñātiparivaṭṭaṃ pahāya sakyasamaye pabbajanti, te kiṃ nu kho atthavasaṃ sampassantā pabbajantī’’ti? Taṃ sutvā upāsako ‘‘kāmesu ādīnavaṃ, nekkhamme ca ānisaṃsaṃ sampassantā’’ti vatvā attano ñāṇabalānurūpaṃ tamatthaṃ vitthārato kathesi, tiṇṇañca ratanānaṃ guṇe pakāsesi, pañcannaṃ sīlānaṃ diṭṭhadhammikaṃ samparāyikañca guṇānisaṃsaṃ pavedesi. Atha brāhmaṇadhītā taṃ ‘‘kiṃ amhehipi saraṇesu ca sīlesu ca patiṭṭhāya tayā vutte guṇānisaṃse adhigantuṃ sakkā’’ti pucchi. So ‘‘sabbasādhāraṇā ime dhammā bhagavatā bhāsitā, kasmā na sakkā’’ti vatvā tassā saraṇāni ca sīlāni ca adāsi. Sā gahitasaraṇā samādinnasīlā ca hutvā puna āha ‘‘kiṃ ito uttari aññampi karaṇīyaṃ atthī’’ti. So tassā viññubhāvaṃ sallakkhento ‘‘upanissayasampannā bhavissatī’’ti ñatvā sarīrasabhāvaṃ vibhāvento dvattiṃsākārakammaṭṭhānaṃ kathetvā kāye virāgaṃ uppādetvā upari aniccatādipaṭisaṃyuttāya dhammiyā kathāya saṃvejetvā vipassanāmaggaṃ ācikkhitvā gato. Sā tena vuttanayaṃ sabbaṃ manasi katvā paṭikūlamanasikāre samāhitacittā vipassanaṃ paṭṭhapetvā upanissayasampattiyā na cirasseva sotāpattiphale patiṭṭhahi. Athāparena samayena kālaṃ katvā sakkassa devarañño paricārikā hutvā nibbatti, satasahassañcassā accharāparivāro ahosi. Taṃ sakko devarājā disvā acchariyabbhutacittajāto pamuditahadayo –

此时有一善知见的居士经此处，听闻此事后前往访谈。婆罗门女子问道：“此时许多名门子弟仅舍弃丰富的财产与众多亲族，就在释迦家族出家，不知他们是否确有所值？”居士答曰：“他们已觉知欲界的本质之苦和遁入出离之因。”遂详述自心得之智慧，明辨其义，示现出五戒之正、见法及传统优势。婆罗门女问：“我们能否因汝言之功德而由守戒及皈依中得此果？”答曰：“这些皆是世尊所说之普遍之法，何处不可得？”因而给予她皈依及戒律。女受持皈依及戒后，复问道：“今后还能修行他法乎？”彼以慧眼观，知当成具备依止，从现身义解析了二十三种实践法门，示现对色身放逸之厌离；又以法义和谐启发其内心，厉行智慧之观行，提示止观双运之道，发扬内心之精进，女听闻毕心念不异而安住于初果。后来时机成熟，出家为萨咖之侍女，在世一千载，随身环绕逆旅，萨咖天帝目睹此景，惊异欢喜心起。

§150

150.

‘‘Idaṃ vimānaṃ ruciraṃ pabhassaraṃ, veḷuriyathambhaṃ satataṃ sunimmitaṃ;

这华丽明净的宫殿，是由宝石建造，常闪耀光辉，表面犹如佛舍利石一般光滑呈现，

Suvaṇṇarukkhehi samantamotthataṃ, ṭhānaṃ mamaṃ kammavipākasambhavaṃ.

在黄金树丛中自上方升起，此地是我的业报所生之处。

§151

151.

‘‘Tatrūpapannā purimaccharā imā, sataṃ sahassāni sakena kammunā;

那里，先前的众众生，乃是一百千众被此业所感召；

Tuvaṃsi ajjhupagatā yasassinī, obhāsayaṃ tiṭṭhasi pubbadevatā.

你（指佛）呈现于前来此地的天空诸神面前，显耀出光辉而立。

§152

152.

‘‘Sasī adhiggayha yathā virocati, nakkhattarājāriva tārakāgaṇaṃ;

如同月亮获得圆满而光明普照，犹如天上诸星辰群集排列，

Tatheva tvaṃ accharāsaṅgaṇaṃ imaṃ, daddallamānā yasasā virocasi.

汝正当镇定持心于此，光明赫耀而著显焉。

§153

153.

一百五十三。

‘‘Kuto nu āgamma anomadassane, upapannā tvaṃ bhavanaṃ mamaṃ idaṃ;

汝从何处来，至此无上明光所照之处，现于吾居所？

Brahmaṃva devā tidasā sahindakā, sabbe na tappāmase dassanena ta’’nti. –

犹如梵天诸天，彼众同袍，未曾有能胜彼明见者──如此说。

Catūhi gāthāhi tāya katakammaṃ pucchi.

以四偈为其所问之偈。

§150

150. Tattha idaṃ vimānanti yasmiṃ vimāne sā devatā uppannā, taṃ attano vimānaṃ sandhāyāha. Satatanti sabbakālaṃ ruciraṃ pabhassaranti yojanā. Satatanti vā sammātataṃ, ativiya vitthiṇṇanti attho. Samantamotthatanti samantato avatthataṃ chāditaṃ. Ṭhānanti vimānameva sandhāya vadati. Tañhi tiṭṭhanti ettha katapuññāti ṭhānanti vuccati. Kammavipākasambhavanti kammavipākabhāvena sambhūtaṃ, kammavipākena vā saha sambhūtaṃ. Mamanti idaṃ mama ṭhānaṃ mama kammavipākasambhavanti dvīhipi padehi yojetabbaṃ.

此处所谓“天宫”，即诸天所出之宫殿，谓此宫殿即其自身所在。称常，谓恒时明净光亮，延数由旬。称恒，谓适然到底。谓宽广通达，谓有极广之体势。谓上覆下承，谓上下相被覆盖。所谓“处”，专指天宫所在。谓居所即此，谓所谓居处。由善业果报生起，依善业果报而现。谓由于善业果报与之共现。此处“我所”，即“我居处”，此处为两词合用，须合译为“我所之处”“我所之居”。

§151

151.Tatrūpapannāti gāthāya ayaṃ saṅkhepattho – tatra tasmiṃ yathāvutte vimāne upapannāti nibbattā pageva uppannattā pubbadevatā imā purimā accharāyo parimāṇato sataṃ sahassāni. Tuvaṃsīti tvaṃ asi sakena kammunā ajjhupagatā upapannā. Yasassinīti parivārasampannā, teneva sakena kammunā kammānubhāvena obhāsayantī virocamānā tiṭṭhasīti.

151. 这里所涉及的四句歌的简意是——那时，在先前所说的天宫中出现，意指降生，正如先世诸天诸神般，旧有的守护神以百千计的规模存在。所谓“你”，是指你由萨咖天帝所引导的业力而生所至。所谓“有名声者”，谓拥有庞大随从者，由萨咖以业力果报显现光辉，威仪庄严而屹立不动。

§152

152. Idāni tameva obhāsanaṃ upamāya vibhāvento ‘‘sasī’’ti gāthamāha. Tassattho – yathā sasalañchanayogena ‘‘sasī’’ti, nakkhattehi adhikaguṇatāya ‘‘nakkhattarājā’’ti ca laddhanāmo cando sabbaṃ tārakāgaṇaṃ adhiggayha abhibhavitvā virocati virājati, tatheva tvaṃ imaṃ accharānaṃ devakaññānaṃ gaṇaṃ samūhaṃ attano yasasā daddallamānā ativiya vijjotamānā virocasīti. Ettha ca ‘‘imā’’ti ‘‘ima’’nti ca nipātamattaṃ. Keci pana ‘‘nakkhattarājāriva tārāgaṇaṃ tatheva tva’’nti paṭhanti.

152. 现在用同样的比喻加以说明，四句歌云“月亮”。其义是——如同月亮由皎洁的光环围绕，被称为“明月”，又依星辰多寡尊称“星王”；月亮掌管众星，照耀并辉映它们一样，你以无数天女群体作为随从，依仗自己辉煌的声誉，发出光辉明亮地闪耀。此处“ima”与“imā”两词仅为语气助词，有些人则读为“如同星王之星群你等”。

§153

153. Idāni tassā devatāya purimabhavaṃ tattha katapuññañca pucchanto ‘‘kuto nu āgammā’’ti gāthamāha. Tattha kuto nu āgammāti kuto nu bhavato kuto nu puññakammato kāraṇabhūtato idaṃ mama bhavanaṃ āgamma bhadde anomadassane sabbaṅgasobhane tvaṃ upapannā uppattigahaṇavasena upagatā. ‘‘Anomadassane’’ti vuttamevatthaṃ upamāya pakāsento ‘‘brahmaṃva devā tidasā sahindakā, sabbe na tappāmase dassanena ta’’nti āha. Tattha yathā brahmānaṃ sahampatiṃ sanaṅkumāraṃ vā upagataṃ saha indenāti sahindakā tāvatiṃsā devā passantā dassanena na tappanti, evaṃ tava dassanena mayaṃ sabbe devā na tappāmaseti attho.

153. 这时，先前的天神询问那天女往昔身份及修福由来，于是作歌问曰“你从何处来？”之义。就是说，你因何人、何种善业为因缘而得此居所，前来此处，且入诸善妙的光明境界。所谓“无上的目睹者”（Anomadassana）是指梵天及天神共见闻而不疲倦之境。如同梵天的随伴因见无疲惫而得名“无上目睹者”，你今于此境也被所有诸天所见闻而不疲，故有此名。

Evaṃ pana sakkena devānamindena pucchitā sā devatā tamatthaṃ pakāsentī –

这是萨咖天帝亲自询问时，那天女回答并说明自己身份缘由——

§154

154.

‘‘Yametaṃ sakka anupucchase mamaṃ, kuto cutā tvaṃ idha āgatāti;

‘‘你未曾问我，萨咖，今我为何已至此地，今我因何而来，切望知晓。

Bārāṇasī nāma puratthi kāsinaṃ, tattha ahosiṃ pure kesakārikā.

巴拉纳西是迦尸国的东部城镇，那里以前有称为凯沙迦里卡的氏族。

§155

155.

一百五十五。

‘‘Buddhe ca dhamme ca pasannamānasā, saṅghe ca ekantagatā asaṃsayā;

『在佛陀和法中心境清净，僧团中意志坚定无疑；

Akhaṇḍasikkhāpadā āgatapphalā, sambodhidhamme niyatā anāmayā’’ti. –

持守完整戒律，已得所应之果，专注觉悟法，恒常安稳无病。』

Gāthadvayamāha.

这是一首双句偈。

§154-5

154-5. Tattha yametanti yaṃ etaṃ pañhanti attho. Anupucchaseti anukūlabhāvena pucchasi. Mamanti maṃ. Puratthīti puraṃ atthi. Kāsinanti kāsiraṭṭhassa. Kesakārikāti purimattabhāve attano nāmaṃ vadati. Buddheca dhamme cātiādinā attano puññaṃ vibhāveti.

154-155节。此中“塔耶梅坦提”解释为“此乃其义”；“阿努普查瑟提”为“以和善之心问”；“普珈希”为“询问”；“马曼提”为“称我”；“普拉提”为“东部”之意；“迦尸纳提”为“迦尸国”；“凯沙迦里卡”则原指该族昔日氏名。至于“佛及法等”则指自身功德之分述。

Puna sakko tassā taṃ puññasampattiñca dibbasampattiñca anumodamāno –

复次，萨咖称赞世尊的功德和天界的功德，

§156

156.

‘‘Tantyābhinandāmase svāgatañca te,

『我们为你欢喜，欢迎你，

Dhammena ca tvaṃ yasasā virocasi;

你因法而光明显耀；

Buddhe ca dhamme ca pasannamānase,

在佛与法中心怀欢喜，

Saṅghe ca ekantagate asaṃsaye;

于僧团专注坚定，无疑无惑；』

Akhaṇḍasikkhāpade āgatapphale,

『不破戒律训』所生之果，

Sambodhidhamme niyate anāmaye’’ti. – āha;

于正觉法中，终不生病。」——如此说；

§156

156. Tattha tantyābhinandāmaseti taṃ te duvidhampi sampattiṃ abhinandāma anumodāma. Svāgatañcateti tuyhañca idhāgamanaṃ svāgataṃ, amhākaṃ pītisomanassasaṃvaddhanameva. Sesaṃ vuttanayamevāti.

156。在此『tantyābhinandāma』者，即我们称赞与称喜。当中有两种功德，我们对之称赞与同意。『Svāgatañca』者，谓你之到来当为欢迎，是我等喜乐满足之事。余义仅此叙述。

Taṃ pana pavattiṃ sakko devarājā āyasmato mahāmoggallānattherassa kathesi, thero bhagavato nivedesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā sadevakassa lokassa sātthikā jātāti.

此事由天帝萨咖对尊者大摩嘎剌那长老陈说，尊者代世尊转达。世尊为此理建立八正道，并以功德会为群贤所教诲。此教诲乃为天人及世间所真实宣说。

Kesakārīvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 理发女天宫注释已毕。

Iti paramatthadīpaniyā khuddaka-aṭṭhakathāya vimānavatthusmiṃ · 如是胜义灯小部注疏中天宫事

Sattarasavatthupaṭimaṇḍitassa paṭhamassa pīṭhavaggassa · 以十七事庄严的第一座位品

Atthavaṇṇanā niṭṭhitā.

义理阐述已毕。

2. Cittalatāvaggo

二、心动漏品

1. Dāsivimānavaṇṇanā一、婢女天宫之释

Dutiyavagge api sakkova devindoti dāsivimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati jetavane viharante sāvatthivāsī aññataro upāsako sambahulehi upāsakehi saddhiṃ sāyanhasamayaṃ vihāraṃ gantvā dhammaṃ sutvā parisāya vuṭṭhitāya bhagavantaṃ upasaṅkamitvā ‘‘ito paṭṭhāya ahaṃ, bhante, saṅghassa cattāri niccabhattāni dassāmī’’ti āha. Atha naṃ bhagavā tadanucchavikaṃ dhammakathaṃ kathetvā vissajjesi. So ‘‘mayā, bhante, saṅghassa cattāri niccabhattāni paññattāni. Sve paṭṭhāya ayyā mama gehaṃ āgacchantū’’ti bhattuddesakassa ārocetvā attano gehaṃ gantvā dāsiyā tamatthaṃ ācikkhitvā ‘‘tattha tayā niccakālaṃ appamattāya bhavitabba’’nti āha. Sā ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchi. Pakatiyāva sā saddhāsampannā puññakāmā sīlavatī, tasmā divase divase kālasseva uṭṭhāya paṇītaṃ annapānaṃ paṭiyādetvā bhikkhūnaṃ nisīdanaṭṭhānaṃ susammaṭṭhaṃ suparibhaṇḍakaṃ katvā āsanāni paññāpetvā bhikkhū upagate tattha nisīdāpetvā vanditvā gandhapupphadhūpadīpehi pūjetvā sakkaccaṃ parivisati.

在第二品中也有一段记载，提到萨咖天帝的侍女宫殿。此事的起因是什么呢？世尊在祇树给孤独园住持时，沙瓦提的一位近事女和众多的信女们一起，在傍晚时分前往精舍听法，闻法毕，便前往佛陀面前恭敬礼拜，说：“尊者，我愿意为僧团展示四种固定的膳食。”佛陀随即对她说法，讲述相关教义后，便安慰她。她对前来为膳食之人说：“宿舍主人，请你们回家吧。”后自行回到自己家中，将侍女的事宜交代清楚并吩咐道：“她应当在此处无时无刻细心照看。”侍女答应说：“很好。”她具足信心，怀有善愿，行持清净，因此每日早晚都起身，承担良好饮食之事，安排比库们的坐处使之整齐妥善，并把座位恭敬地设置好。比库们来到后，她令其安坐起来，献以香花、香炉、香烛等礼敬，恭敬地绕行萨咖天帝宫。

Athekadivasaṃ bhikkhū katabhattakicce upasaṅkamitvā vanditvā evamāha ‘‘kathaṃ nu kho, bhante, ito jātiādidukkhato parimutti hotī’’ti. Bhikkhū tassā saraṇāni ca pañca sīlāni ca datvā kāyasabhāvaṃ pakāsetvā paṭikūlamanasikāre niyojesuṃ, apare aniccatāpaṭisaṃyuttaṃ dhammakathaṃ kathesuṃ. Sā soḷasa vassāni sīlaṃ rakkhantī antarantarā yoniso manasikarontī ekadivasaṃ dhammassavanasappāyaṃ labhitvā ñāṇassa ca paripakkattā vipassanaṃ vaḍḍhetvā sotāpattiphalaṃ sacchākāsi. Sā aparena samayena kālaṃ katvā sakkassa devarañño vallabhā paricārikā hutvā nibbatti. Sā saṭṭhitūriyasahassehi paricariyamānā accharāsatasahassaparivutā mahantaṃ dibbasampattiṃ anubhavantī pamudā modamānā saparivārā uyyānādīsu vicarati. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayeneva disvā –

某一日，比库们前来负责膳事的侍女处，礼敬她后问道：“尊者，请教从生死轮回之苦中如何获得解脱？”这位侍女恭敬地给予了皈依及五戒，展现了身心的清净，并投身于反对恶念的修行；其他人则讲说与无常有关的法义。她修持戒法整整十六年，间或精勤观察念头，某日听闻佛法诸多善法之教，心意调柔，智慧渐增，达到内观禅定，显现须陀洹果证。后于某时节断尽命根，成为萨咖天帝的宠幸侍从姬。她在此后生生世世中得到六万四千名侍女的伴随，经历数以万计的神通变现，享受极大的天界福报，欢喜喜乐，与家族众多于宫苑花园中周游。如此，年长的大长老摩嘎剌那见此情景，特意如此说道：

§157

157.

‘‘Api sakkova devindo, ramme cittalatāvane;

“萨咖天帝啊，您居于清凉林中园，

Samantā anupariyāsi, nārīgaṇapurakkhatā;

周围环绕着众多妇女，

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

闪耀大地，似药草之光辉。”

§158

158.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『因何诸色如是？因何色在此而现滞？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

由诸心所喜之境而生诸色。』

§159

159.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve,

『我问尊贵女神，

Manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

作为人者，你作何功德？』

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā,

何因缘致使如是水波感受，

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – pucchi;

你的色相在四方普遍发光明，」「如是说。——问曰：

§160

160.

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

「此天女自心自念，受摩嘎剌那问：

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

被问询的问题，她回答说明，这是什么业的果报。」

§161

161.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, dāsī ahosiṃ parapessiyā kule.

我在众生中生为人，经作他人家的女奴。

§162

162.

‘‘Upāsikā cakkhumato, gotamassa yasassino;

是一位具慧眼的近事女，属于声名显赫的果德玛世尊；

Tassā me nikkamo āsi, sāsane tassa tādino.

她曾出家于我，乃是在该教法下的那类出家。

§163

163.

‘‘Kāmaṃ bhijjatuyaṃ kāyo, neva atthettha saṇṭhanaṃ;

你们的身心应断除爱欲，在这里不应有依止。

Sikkhāpadānaṃ pañcannaṃ, maggo sovatthiko sivo.

五种修习根本，所行之道是安隐圆满之道。

§164

164.

‘‘Akaṇṭako agahano, uju sabbhi pavedito;

『无留无碍，坦直广大而无隐瞒；

Nikkamassa phalaṃ passa, yathidaṃ pāpuṇitthikā.

观察其成熟之果，如实达到彼岸者。』

§165

165.

‘‘Āmantanikā raññomhi, sakkassa vasavattino;

『在王宫中，有掌管天界的萨咖天王；'}

Saṭṭhi tūriyasahassāni, paṭibodhaṃ karonti me.

六十又四千，令我得觉悟。

§166

166.

‘‘Ālambo gaggaro bhīmo, sādhuvādī ca saṃsayo;

『依止者坚固而可怖，善语者却生疑惑；

Pokkharo ca suphasso ca, vīṇāmokkhā ca nāriyo.

花朵增艳与香气，解脱者与女子。』

§167

167.

‘‘Nandā ceva sunandā ca, soṇadinnā sucimhitā;

『欢喜者与悦喜者，持赠与欢柔者；』

Alambusā missakesī ca, puṇḍarīkāti dāruṇī.

花苞如绳缠绕，色如白莲般惨烈。

§168

168.

‘‘Eṇīphassā suphassā ca, subhaddā muduvādinī;

此花接触柔和，是善于善语、和悦的；

Etā caññā ca seyyāse, accharānaṃ pabodhikā.

这些智慧女性比他更胜，能启发他人理解字义。

§169

169.

‘‘Tā maṃ kālenupāgantvā, abhibhāsanti devatā;

天神们来到他身边，用言辞赞叹他；

Handa naccāma gāyāma, handa taṃ ramayāmase.

现在让我们起舞，让我们歌唱，现在让我们欢娱。

§170

170.

‘‘Nayidaṃ akatapuññānaṃ, katapuññānamevidaṃ;

『这不是无福之人的行为，这是有福之人的所作；

Asokaṃ nandanaṃ rammaṃ, tidasānaṃ mahāvanaṃ.

（这是）无忧无虑的乐园，是三时稳定的大森林。

§171

171.

‘‘Sukhaṃ akatapuññānaṃ, idha natthi parattha ca;

『有福之人是快乐的，这里如此，彼处亦是如此；

Sukhañca katapuññānaṃ, idha ceva parattha ca.

快乐属于善行者，这里与彼处皆是如此。

§172

172.

一百七十二。

‘‘Tesaṃ sahabyakāmānaṃ, kattabbaṃ kusalaṃ bahuṃ;

「同伴有欲者，应为他们多作功德善行；

Katapuññā hi modanti, sagge bhogasamaṅgino’’ti. – devatā vissajjesi;

功德者必因此而喜乐，如同同享天上福报一般。」——天众赐教；

§157

157. Tattha api sakkova devindoti apisaddo sambhāvanāyaṃ, ivasaddo ikāralopaṃ katvā vutto upamāyaṃ, tasmā yathā nāma sakko devānamindoti attho. Sakkasamabhāvo tissā devatāya parivārasampattidassanatthaṃ vutto. Keci ‘‘apīti nipātamatta’’nti vadanti. Cittalatāvaneti cittāya nāma devadhītāya puññānubhāvena nibbatte, cittānaṃ vā vicittapupphaphalādivisesayuttānaṃ santānakavalliādīnaṃ tattha yebhuyyatāya cittalatāvananti laddhanāme devuyyāne.

一百五十七。此处亦以「萨咖天帝」为例，用以表达净除杂念之意，作了借喻说明。因此名为萨咖天帝。萨咖相类乃为三众天神团体聚合、身心圆满之显现。有人谓此乃语气词「啊」罢。所谓「心络花园」者，意指心之天女，因功德所感而降临，乃众心花、莲花、果实等特异缀成之起点莲蔓。此即为天庭园林之名。

§161

161.Parapessiyāti paresaṃ kule tasmiṃ tasmiṃ kicce pesaniyā, paresaṃ veyyāvaccakārīti attho.

一百六十一。代他人事，谓为他方家族中某一事务之委托，亦即为他人之代理或受托役者之意。

§162

162.Tassā me nikkamo āsi, sāsane tassa tādinoti tassā dāsiyāpi samānāya pañcahi cakkhūhi cakkhumato buddhassa bhagavato upāsikā hutvā soḷasa vassāni sīlaṃ rakkhantiyā kammaṭṭhānañca manasi karontiyā manasikārānubhāvena me mayhaṃ uppajjamāne sattatiṃsabodhipakkhiyadhammasaṅkhāte iṭṭhādīsu tādilakkhaṇasampattiyā tādino satthu sāsane tappariyāpannoyeva saṃkilesapakkhato nikkamanena ‘‘nikkamo’’ti laddhanāmo sammāvāyāmo āsi ahosi uppajji.

此处我之出离，即指在此教法中之出离。依此解，任教法中，与彼出离同类者，俱有五种慧眼，能睿智观察佛世尊。以虔诚供养其教法，守持戒律，思惟修习，使心念相应体验升起。彼时我证得三十七道品中诸觉支功德，特别是初起时诸如随顺之等标志齐备，正因如是之纯净无染出离，故得名为“出离”，此乃正勤顿时产生。

§163-4

163-4. Tassa pana nikkamassa pubbabhāgassa pavattākāraṃ dassetuṃ ‘‘kāmaṃ bhijjatuyaṃ kāyo, neva atthettha saṇṭhananti vuttaṃ. Tassattho – yadipi me ayaṃ kāyo bhijjatu vinassatu, tattha kiñcimattampi apekkhaṃ akarontī ettha etasmiṃ kammaṭṭhānānuyoge neva atthi, me vīriyassa saṇṭhanaṃ sithilīkaraṇanti vīriyaṃ samuttejentī vipassanaṃ ussukkāpesinti.

今为显示出离先前部分起因，所谓“我身若被毁坏，不能对此执着”，即无依恃之意。彼处此际身虽生灭，我却不稍起依恃执著。此乃因修习诸法，身心业处无所依赖，自身精勤久远未有衰减，且止观盛行不懈怠。

Idāni tathā vipassanaṃ ussukkāpetvā paṭiladdhaguṇaṃ dassentī –

今已断除观照时之松懈，得见所获之殊胜德行，显示于下文：

‘‘Sikkhāpadānaṃ pañcannaṃ, maggo sovatthiko sivo;

「此修学戒律五条，乃至正道最纯洁；

Akaṇṭako agahano, uju sabbhi pavedito;

无余无遗持之正，正直无欺广为传；

Nikkamassa phalaṃ passa, yathidaṃ pāpuṇitthikā’’ti. – āha;

看此出离之果报，正是此等所有成。」——世尊说。

Tatrāyaṃ saṅkhepattho – yo niccasīlavasena samādinnānaṃ pañcannaṃ sikkhāpadānaṃ sikkhākoṭṭhāsānaṃ upanissayabhāvena laddhattā tesaṃ paripūritattā ca sikkhāpadānaṃ pañcannaṃ sambandhībhūto, yasmiṃ santāne uppanno, tassa sabbākārena sotthibhāvasampādanato sundaratthabhāvato ca sovatthiko sotthiko, saṃkilesadhammehi anupaddutattā khemappattihetutāya ca sivo, rāgakaṇṭakādīnaṃ abhāvena akaṇṭako, kilesadiṭṭhiduccaritagahanasamucchedanato agahano, sabbajimhavaṅkakuṭilabhāvāpagamahetutāya uju, buddhādīhi sappurisehi pakāsitattā sabbhi pavedito ariyamaggo, taṃ yathā yena upāyabhūtena itthikā dvaṅgulabahalabuddhikāpi samānā pāpuṇiṃ, tassa nikkamassa yathāvuttavīriyassa idaṃ phalaṃ passāti sakkaṃ ālapati.

于此『集合趣』者，指依常持戒者。彼等修行五戒所积造诸戒之道集，借习得之相依本；由彼等之圆满而成五戒诸相之关系。于此归属体系中所生者，因具诸缘净除一切障碍，具有美善义理，能够安稳利益无损，为防止恶染，因无贪欲之苦刺等烦恼而不绊缚，从恶见及恶行之深重断除而不为其困扰。且具端正直正，去一切弯曲邪僻之因，以正觉诸圣人显现以喜，广示真道之特质。如以妙法妙方便得象大智之竹竿，虽小而坚固。修行既成，见所果报，即萨咖天帝亦为之称赞。

§165

165.Āmantanikā raññomhi, sakkassa vasavattinoti sayaṃvasībhāvena vattanato, dvīsu devalokesu attano vasaṃ issariyaṃ vattetīti vā vasavattī, tassa vasavattino sakkassa devarañño āmantanikā ālāpasallāpayoggā, kīḷanakāle vā tena āmantetabbā amhi, nikkamassa vīriyassa phalaṃ passāti yojanā. Ātatavitatādibhedena pañca tūriyaṅgāni dvādasahi pāṇibhāgehi ekato pavajjamānāni saṭṭhi honti, tāni pana sahassamattāni payirupāsanavasena upaṭṭhitāni sandhāyāha ‘‘saṭṭhi tūriyasahassāni, paṭibodhaṃ karonti me’’ti. Tattha paṭibodhanti pītisomanassānaṃ pabodhanaṃ.

165.在迎接仪式中称呼萨咖为众主，因其自行运作统御两界天属权柄，谓之众主。其迎敬说话及娱乐时，当以彼敬称之，见此因其努力之功德，即观见果报，足跨数由旬。以火、风等诸类区分，共有五十四个四级器官，以十二手，即五十四器各有十二分，合计六十六个，且以千计如轮般聚合，问曰：‘六万四级是否吾之觉悟？’于此能觉者即于欢喜喜乐中启示。

§166-8

166-8.Ālambotiādi tūriyavādakānaṃ devaputtānaṃ ekadesato nāmaggahaṇanti vadanti, tūriyānaṃ panetaṃ nāmaggahaṇaṃ. Vīṇāmokkhādikā devadhītā. Sucimhitāti suddhamihitā, nāmameva vā etaṃ. Muduvādinīti mudunāva vadatīti muduvādinī, mudukaṃ ativiya vādanasīlā, nāmameva vā. Seyyāseti seyyatarā. Accharānanti accharāsu saṅgīte pāsaṃsatarā. Pabodhikāti pabodhanakarā.

166-8.【依止等】为四级论者所言，谓天子名谓现象，四级之名称。琴之净音为天女，名作清纯之音。柔和者称其为音柔，指极其柔和之音，是其名。较优者谓之较优。字声者为字句音律较优。启发者即启示者名。

§169

169.Kālenāti yuttappattakālena. Abhibhāsantīti abhimukhā, abhiratā vā hutvā bhāsanti. Yathā ca bhāsanti, taṃ dassetuṃ ‘‘handa naccāma gāyāma, handa taṃ ramayāmase’’ti vuttaṃ.

169.时间者指适当适合之正时。显说者指面向、喜好而说之。且如其所说，语云：‘且舞且歌，且令人快悦’。

§170

170.Idanti idaṃ mayā laddhaṭṭhānaṃ. Asokanti iṭṭhakantapiyamanāpānaṃyeva rūpādīnaṃ sambhavato visokaṃ. Tato eva sabbakālaṃ pamodasaṃvaddhanato nandanaṃ. Tidasānaṃ mahāvananti tāvatiṃsadevānaṃ mahantaṃ mahanīyañca uyyānaṃ.

170.此为吾所得之处。悲忧者，因喜爱厌恶诸色生起悲伤。由是常时时兴欢喜，常因喜悦增添而欢欣乐意。所居之地，大园者，为三十六天之大而尊贵花园。

§171

171. Evarūpā dibbasampatti nāma puññakammavasenevāti odissakanayena vatvā panu anodissakanayena dassentī ‘‘sukhaṃ akatapuññāna’’nti gāthamāha.

171.此种天界之神通功德，犹如福德所致。此由娑婆女子述说，亦由宋婆娑女子演示曰‘于无功德中生快乐’者，乃作此歌。

§172

172. Puna attanā laddhassa dibbaṭṭhānassa parehi sādhāraṇakāmatāvasena dhammaṃ kathentī ‘‘tesaṃ sahabyakāmāna’’nti osānagāthamāha. Tesanti tāvatiṃsadevānaṃ. Sahabyakāmānanti sahabhāvaṃ icchantehi, kattuatthe hi idaṃ sāmivacanaṃ. Saha vāti pavattatīti sahavo, tassa bhāvo sahabyaṃ yathā vīrassa bhāvo vīriyanti.

172. 又以自身得具的神通现前，出于他人共有的欲望念，宣说法义，称谓为「他们的同伴所欲」；此等「同伴所欲」者，即天界三十三天众生也。所谓「同伴所欲」，其意为同有共处之性。谓「共」为相应，因此此处使用「同伴」之语。又「同伴」中含有「共行」之意，彼此间的关系如勇士间的勠力同心。

Evaṃ thero devatāya attano puññakamme āvikate tassā saparivārāya dhammaṃ desetvā devalokato āgantvā taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā sadevakassa lokassa sātthikā ahosīti.

如是，那长老借由天众因其善行感应而现前，乃及其众侍从，于天界宣说法义，继而返至人间，将此变现告诉世尊。世尊于是为其说明根本旨趣，弘述广大会众，令该天界众生闻法得益，成就真实福德。此宣说，乃为天界众生中最为善利可信的说法。

Dāsivimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 婢女天宫之释已毕。

2. Lakhumāvimānavaṇṇanā二、拉库玛天宫之释

Abhikkantenavaṇṇenāti lakhumāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati bārāṇasiyaṃ viharante kevaṭṭadvāraṃ nāma bārāṇasinagarassa ekaṃ dvāraṃ, tassa avidūre niviṭṭhagāmopi ‘‘kevaṭṭadvāra’’ntveva paññāyittha. Tattha lakhumā nāma ekā itthī saddhā pasannā buddhisampannā tena dvārena pavisante bhikkhū disvā vanditvā attano gehaṃ netvā kaṭacchubhikkhaṃ datvā teneva paricayena saddhāya vaḍḍhamānāya āsanasālaṃ kāretvā tattha paviṭṭhānaṃ bhikkhūnaṃ āsanaṃ upaneti, pānīyaṃ paribhojanīyaṃ upaṭṭhapeti. Yañca odanakummāsaḍākādi attano gehe vijjati, taṃ bhikkhūnaṃ deti. Sā bhikkhūnaṃ santike dhammaṃ sutvā saraṇesu ca sīlesu ca patiṭṭhāya samāhitā hutvā vipassanākammaṭṭhānaṃ uggahetvā vipassanaṃ ussukkāpentī upanissayasampannatāya na cirasseva sotāpattiphale patiṭṭhahi. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane mahati vimāne nibbatti, accharāsahassañcassā parivāro ahosi. Sā tattha dibbasampattiṃ anubhavantī pamodamānā vicarati. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ caranto ‘‘abhikkantena vaṇṇenā’’tiādigāthāhi pucchīti sabbaṃ vuttanayameva. Tena vuttaṃ –

「详细描绘」意为丰严华美。如其由来，世尊于巴拉那城所住处，有名为「轲瓦特门」者，当为巴拉那城一大门。门外不远处，亦有名「轲瓦特门」之村庄。此女名为罗俱摩，信心清净且具慧解脱，见比库们由此门入，乃至行礼，遂护持遣施乞食。因其缘故，信心增长，便构建禅堂为比库安住，备具座席、饮具以及食器。其家中积存的米、糯米、苦瓜、盐等亦悉皆供给比库。彼女于比库等闻法后，依五戒及三宝坚固不移，专心补行观慧禅修持法，精勤不懈，遂快得内证，乃至久不失入流果。一时过后，其获生于三十三天之大宫殿，伴众随其左右。彼时女天神享受神通果报，欢喜自在游行。伟大的长老摩嘎剌那，作为天界侍者，以「详细描绘」偈语问其一切缘起。对此，彼女答曰——

§173

173.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

「以详细描绘，汝今立于天众之中；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

照耀诸方，如众星光辉照耀，草药般芬惠甘美。」

§174

174.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

『为何汝等有如是的色相？为何此处令众生心悦？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

且有众种享乐，由心所爱而生。』

§175

175.

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『我询问尊贵的女神，作为人形者汝曾造何福德？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

何以汝得如斯水流之感，且色彩遍显光明？』

§176

176.

一百七十六。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『此尊天神自思自问，向摩嘎剌那请教；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

问其问题后，于业果何所由来，作了阐释。』

§177

177.

一百七十七。

‘‘Kevaṭṭadvārā nikkhamma, ahu mayhaṃ nivesanaṃ;

『从水象门出行，为我所安住之所；

Tattha sañcaramānānaṃ, sāvakānaṃ mahesinaṃ.

于其中往来行走者，是诸弟子中伟大的比库。』

§178

178.

一百七十八。

‘‘Odanaṃ kummāsaṃ ḍākaṃ, loṇasovīrakañcahaṃ;

『曾供养熟饭、棕榈椰子粥与辣椒盐菜，

Adāsiṃ ujubhūtesu, vippasannena cetasā.

以纯正清净之心，供养诸在世者。』

§179

179.

一百七十九。

‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ, yā ca pakkhassa aṭṭhamī;

『十四与十五日，以及月中第八夜，

Pāṭihāriyapakkhañca, aṭṭhaṅgasusamāgataṃ.

及奇妙月夜，那由八正道聚合。』

§180

180.

‘‘Uposathaṃ upavasissaṃ, sadā sīlesu saṃvutā;

『在戒律守持日，应当坐禅斋戒，常自约束于戒法，

Saññamā saṃvibhāgā ca, vimānaṃ āvasāmahaṃ.

并当持清净分心，安住寂静的禅舍。』

§181

181.

‘‘Pāṇātipātā viratā, musāvādā ca saññatā;

『当远离杀生，洁净持守不妄语，

Theyyā ca aticārā ca, majjapānā ca ārakā.

亦应断除邪淫，远离醉酒。』

§182

182.

‘‘Pañcasikkhāpade ratā, ariyasaccāna kovidā;

『勤修五戒者，是圣谛智慧的专家，','831':'具慧眼的近事女，因世尊的名声而著称。','832':'183。','833':'因此，这般光辉的颜色……及其光辉遍及四方。』

Upāsikā cakkhumato, gotamassa yasassino.

近事女，拜见具眼者，果德玛之有名者。

§183

183.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe… vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「以此故我有如此之色……乃至……我之色光照一切方向。」

Mama ca, bhante, vacanena bhagavato pāde sirasā vandeyyāsi ‘‘lakhumā nāma, bhante, upāsikā bhagavato pāde sirasā vandatī’’ti. Anacchariyaṃ kho panetaṃ, bhante, yaṃ maṃ bhagavā aññatarasmiṃ sāmaññaphale byākareyya. Taṃ bhagavā sakadāgāmiphale byākāsīti.

我对尊者说：『世尊，名为落胡摩的近事女，以头顶礼敬世尊的足。』这是理所当然的，尊者，如来在某一圣果中曾经宣说过，我即在已有圣果的当下予以阐明。

§177

177. Tattha kevaṭṭadvārā nikkhammāti kevaṭṭadvārato nikkhamanaṭṭhāne.

「在那里从河口处出去」意谓从河口出去的所在。

§178

178.Ḍākanti taṇḍuleyyakādisākabyañjanaṃ. Loṇasovīrakanti dhaññarasādīhi bahūhi sambhārehi sampādetabbaṃ ekaṃ pānakaṃ. ‘‘Ācāmakañjikaloṇūdaka’’ntipi vadanti.

所谓「送信者」，是指用稻杆等作信标的方式。所谓「盐捻者」，是用稻谷等多种谷物制成的多种集合品，应制成一种饮料。人们称之为“酸橘叶煮盐水”等。

Pucchāvissajjanāvasāne sā therassa dhammadesanāya sakadāgāmiphalaṃ pāpuṇi. Sesaṃ uttarāvidhāne vuttanayānusārena eva veditabbaṃ.

结束请问时，长老的法教曾得一次到来果。剩余部分当依照后续所说的方法理解。

Lakhumāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 拉库玛天宫之释已毕。

3. Ācāmadāyikāvimānavaṇṇanā三、施漱口水女天宫之释

Piṇḍāyate carantassāti ācāmadāyikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena kho pana samayena rājagahe aññataraṃ kulaṃ ahivātarogena upaddutaṃ ahosi. Tattha sabbe janā matā ṭhapetvā ekaṃ itthiṃ. Sā gehaṃ gehagatañca sabbaṃ dhanadhaññaṃ chaḍḍetvā maraṇabhayabhītā bhittichiddena palātā anāthā hutvā paragehaṃ gantvā tassa piṭṭhipasse vasati. Tasmiṃ gehe manussā karuṇāyantā ukkhaliādīsu avasiṭṭhaṃ yāgubhattaācāmādiṃ tassā denti. Sā taṃ bhuñjitvā jīvikaṃ kappeti.

「给予供养行走」者，是指供养给予的庙宇。其起因如何？世尊住在王舍城的竹林卡兰达坎斋处。其时，王舍城某家族因患蟒蛇疾病而疏远。此地众人共议，立下一个妇人。她离家后舍弃所有财物粮食，心生惧死，拆毁墙壁成为孤苦，无依地进入他家居住。家中有人怜悯，送给她发芽的大米等食物及酸橘叶水等，她服食后维持生活。

Tena ca samayena āyasmā mahākassapo sattāhaṃ nirodhasamāpattiṃ samāpajjitvā tato vuṭṭhito ‘‘kaṃ nu kho ahaṃ ajja āhārapaṭiggahaṇena anuggahessāmi, duggatito ca dukkhato ca mocessāmī’’ti cintento taṃ itthiṃ āsannamaraṇaṃ nirayasaṃvattanikañcassā kammaṃ katokāsaṃ disvā ‘‘ayaṃ mayi gate attanā laddhaṃ ācāmaṃ dassati, teneva nimmānaratidevaloke uppajjissati, evaṃ nirayūpapattito mocetvā handāhaṃ imissā saggasampattiṃ nipphādessāmī’’ti pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaraṃ ādāya tassā nivesanaṭṭhānābhimukho gacchati. Atha sakko devānamindo aññātakavesena anekarasaṃ anekasūpabyañjanaṃ dibbāhāraṃ upanesi. Taṃ ñatvā thero ‘‘kosiya, tvaṃ katakusalo, kasmā evaṃ karosi, mā duggatānaṃ kapaṇānaṃ sampattiṃ vilumpī’’ti paṭikkhipitvā tassā itthiyā purato aṭṭhāsi.

当时尊者大咖萨巴入七日静定，出定后思惟：「我今日如何以受食为依止，令自己脱离恶趣苦难？」他见这妇人临近死亡，业使堕入地狱的迹象明显，说：「她以我前世所得供养，必将在天欲界生天，既然出离地狱之生，我当于今日尽力成就天界福报。」清晨起床，著袈裟，前往她所住之处。此时萨咖天帝以无数清净多味天食供养她。长老见状说：「汝为何善行？勿玷污恶道恶人之福报。」并于妇人之前立正。

Sā theraṃ disvā ‘‘ayaṃ mahānubhāvo thero, imassa dātabbayuttakaṃ khādanīyaṃ vā bhojanīyaṃ vā idha natthi, idañca kiliṭṭhabhājanagataṃ tiṇacuṇṇarajānukiṇṇaṃ aloṇaṃ sītalaṃ apparasaṃ ācāmakañjiyamattaṃ edisassa dātuṃ na ussahāmī’’ti cintetvā ‘‘aticchathā’’ti āha. Thero ekapadanikkhepamattaṃ apasakkitvā aṭṭhāsi. Gehavāsino manussā bhikkhaṃ upanesuṃ, thero na sampaṭicchati. Sā duggatitthī ‘‘mameva anuggahatthāya idhāgato, mama santakameva paṭiggahetukāmo’’ti ñatvā pasannamānasā ādarajātā taṃ ācāmaṃ therassa patte ākiri. Thero tassā pasādasaṃvaddhanatthaṃ bhuñjanākāraṃ dassesi, manussā āsanaṃ paññāpesuṃ. Thero tattha nisīditvā taṃ ācāmaṃ bhuñjitvā pivitvā onītapattapāṇī anumodanaṃ katvā taṃ duggatitthiṃ ‘‘tvaṃ ito tatiye attabhāve mama mātā ahosī’’ti vatvā gato. Sā tena there atipasādañca uppādetvā tassā rattiyā paṭhamayāme kālaṃ katvā nimmānaratīnaṃ devānaṃ sahabyataṃ upapajji. Atha sakko devarājā tassā kālakatabhāvaṃ ñatvā ‘‘kattha nu kho uppannā’’ti āvajjento tāvatiṃsesu adisvā rattiyā majjhimayāme āyasmantaṃ mahākassapaṃ upasaṅkamitvā tassā nibbattaṭṭhānaṃ pucchanto –

该妇见长老，说：「尊贵的长老，此处无须布施者应得之食，现有的不过是掺杂秸草尘土、苦涩冷冽、粗劣难食的酸橘叶水罢了，我不愿供应这般食物。」思惟后自语：「真是过分。」长老一言不发，立定。居家人向乞食者施与物，长老不认可。此妇心有恶念：「他来此就是为帮助我，我本想接受他的布施。」她心悦诚服，将供养的食物奉献于长老。为使长老安心，长老展现吃食状态，人们点出座位。长老就座，食用那酸橘叶水，饮毕握手称善，告她地狱苦难道理：「你是我前世三生以来的母亲。」说罢而去。该妇生起极大欢喜，夜里第一个时刻往天界，得与乐天同住。萨咖天帝知其死时状态，催问：「她现在何处？」至夜半，于三十三天见尊者大咖萨巴，问其居止。

§185

185.

‘‘Piṇḍāya te carantassa, tuṇhībhūtassa tiṭṭhato;

『尔时彼行乞者，为独处而止立；』

Daliddā kapaṇā nārī, parāgāraṃ apassitā.

『贫瘠诡诈之妇，未曾见他所居。』

§186

186.

‘‘Yā te adāsi ācāmaṃ, pasannā sehi pāṇibhi;

『彼女曾以欢喜之手，付与尔以餐食；』

Sā hitvā mānusaṃ dehaṃ, kaṃ nu sā disataṃ gatā’’ti. –

『彼弃离人身后，何所见往何处？』

Dve gāthā abhāsi.

两句偈语说了出来。

§185

185. Tattha piṇḍāyāti piṇḍapātatthāya. Tuṇhībhūtassa tiṭṭhatoti idaṃ piṇḍāya caraṇākāradassanaṃ, uddissa tiṭṭhatoti attho. Daliddāti duggatā. Kapaṇāti varākī. ‘‘Daliddā’’ti iminā tassā bhogapārijuññaṃ dasseti, ‘‘kapaṇā’’ti iminā ñātipārijuññaṃ. Parāgāraṃ apassitāti paragehaṃ nissitā, paresaṃ ghare bahipiṭṭhichadanaṃ nissāya vasantī.

185. 此处“piṇḍāya”意为“供养物之”或“布施物之”。“tuṇhībhūta”意为“空无之”，这里指站立。此处“piṇḍāya”借喻为足状之相，“tiṭṭhati”意为“立着”，是说朝向、面向某处而站立。 “dalidda”意为“鲁莽、迷失路途”，即堕落之意。“kapaṇa”意为“吝啬、小气”。 “daliddā”指其财物破败、困苦无依，“kapaṇā”指其亲属稀少、孑然一身。不见外人，即常依附于别人家里，靠他人家中的后屋遮蔽而居住。

§186

186.Kaṃnu sā disataṃ gatāti chasu kāmadevalokesu uppajjanavasena kaṃ nāma disaṃ gatā. Iti sakko ‘‘therena tathā katānuggahā uḷārāya dibbasampattiyā bhāginī, na ca dissatī’’ti heṭṭhā dvīsu devalokesu apassanto saṃsayāpanno pucchati.

186. “kaṃnu sā disataṃ gatā”意谓“某地或方位被遗弃”之意。如六欲天中之某天因出生而离开现处，问曰此方今何处？萨咖天帝即回答：‘长老依于天上富贵的辅助，虽有姊妹，却不被看见。’然后对下面两个天界观察而生疑惑，遂发疑问而询问。

Athassa thero –

于是该长老答道——

§187

187.

‘‘Piṇḍāya me carantassa, tuṇhībhūtassa tiṭṭhato;

“我所行走的供养物上，空无之者而立着；

Daliddā kapaṇā nārī, parāgāraṃ apassitā.

贫穷狡诈的妇人，不曾见过他人所有的财物。

§188

188.

一百八十八。

‘‘Yā me adāsi ācāmaṃ, pasannā sehi pāṇibhi;

『他用那双欢喜的手，赐予我这饮料；

Sā hitvā mānusaṃ dehaṃ, vippamuttā ito cutā.

她弃绝了人身，自此解脱而去。』

§189

189.

一百八十九。

‘‘Nimmānaratino nāma, santi devā mahiddhikā;

名为享乐爱好者，诸天皆称其为富有者；

Tattha sā sukhitā nārī, modatācāmadāyikā’’ti. –

此处所说的是“那是快乐的女子，给予欢喜之物者”。

Pucchitaniyāmeneva paṭivacanaṃ dento tassā nibbattaṭṭhānaṃ kathesi.

如同被问者，该人于是讲述她安住于心静之所的缘由。

§188

188. Tattha vippamuttāti tato manussadobhaggiyato paramakāruññavuttito vippamuttā apagatā.

188.【解】“此处解脱”者，谓由人类众生所乐，出于极大慈悲而得解脱，无闷废散也。

§189

189.Modatācāmadāyikāti ācāmamattadāyikā, sāpi nāma pañcame kāmasagge dibbasampattiyā modati, passa tāva khettasampattiphalanti dasseti.

189.【释】“给予欢喜之物”者，谓给予恰到好处的物品；此女在五欲天界因天中财富而欢喜，示其所见诸种田间财富果实。

Puna sakko tassā dānassa mahapphalataṃ mahānisaṃsatañca sutvā taṃ thomento –

又闻萨咖天帝闻知其布施有大功德大利益，便称赞其德行——

§190

190.

‘‘Aho dānaṃ varākiyā, kassape suppatiṭṭhitaṃ;

『啊，施舍是善行的第一，咖萨巴尊者洒下坚实的根基』；

Parābhatena dānena, ijjhittha vata dakkhiṇā.

『以无愧的施与，使因施者获得尊敬和回报』；

§191

191.

‘‘Yā mahesittaṃ kāreyya, cakkavattissa rājino;

『所应成就者，乃是大王，转轮圣王』；

Nārī sabbaṅgakalyāṇī, bhattu cānomadassikā;

『其女皆具一切善德，勤勤恳恳于所食而无懈怠』；

Etassācāmadānassa, kalaṃ nāgghati soḷasiṃ.

『此促使此次施舍，虽多至十六次，亦未有过失』。

§192

192.

‘‘Sutaṃ nikkhā sataṃ assā, sataṃ assatarīrathā;

「闻说有一百匹马，百匹马拖着战车；

Sataṃ kaññāsahassāni, āmuttamaṇikuṇḍalā;

百位少女佩戴着满是宝石的耳环；

Etassācāmadānassa, kalaṃ nāgghanti soḷasiṃ.

这些赠予之物没有败坏至十六件。

§193

193.

‘‘Sataṃ hemavatā nāgā, īsādantā urūḷhavā;

喜马拉雅山的蛇王们，牙齿锐利身躯强大；

Suvaṇṇakacchā mitaṅgā, hemakappanavāsasā;

金黄色的宝石项链，镀金铜制的外壳；

Etassācāmadānassa, kalaṃ nāgacchanti soḷasiṃ.

因这慷慨给予，十六种恶道皆不近此地。

§194

194.

‘‘Catunnamapi dīpānaṃ, issaraṃ yodha kāraye;

『对四大岛屿使役兵将；

Etassācāmadānassa, kalaṃ nāgghati soḷasi’’nti. – āha;

因这慷慨给予，十六种恶道不敢靠近』——如此说。

§190

190. Tattha ahoti acchariyatthe nipāto. Varākiyāti kapaṇiyā. Parābhatenāti parato ānītena, paresaṃ gharato ucchācariyāya laddhenāti attho. Dānenāti dātabbena ācāmamattena deyyadhammena. Ijjhittha vata dakkhiṇāti dakkhiṇā dānaṃ aho nipphajjittha, aho mahapphalā mahājutikā mahāvipphārā ahuvatthāti attho.

190. 此中，『啊』者，乃表惊叹之语助词也。『可怜的』者，乃贫苦之意也。『以他人带来之物』者，谓从他处所取来之物，即从他人家中乞讨行乞所得之义也。『以布施』者，谓以应当施予之少许粥饭之施物也。『愿布施果得成就』者，谓布施之施与啊得以成就，啊愿其大果、大光耀、大广布而得成就，此乃其义也。

§191

191. Idāni ‘‘itthiratanādīnipi tassa dānassa satabhāgampi sahassabhāgampi na upentī’’ti dassetuṃ ‘‘yā mahesittaṃ kāreyyā’’tiādi vuttaṃ. Tattha sabbaṅgakalyāṇīti ‘‘nātidīghā nātirassā nātikisā nātithūlā nātikāḷī nāccodātā atikkantā mānusavaṇṇaṃ appattā dibbavaṇṇa’’nti evaṃ vuttehi sabbehi aṅgehi kāraṇehi, sabbehi vā aṅgapaccaṅgehi kalyāṇī sobhanā sundarā. Bhattu cānomadassikāti sāmikassa alāmakadassanā sātisayaṃ dassanīyā pāsādikā. Etassācāmadānassa, kalaṃ nāgghati soḷasinti etassa etāya dinnassa ācāmadānassa phalaṃ soḷasabhāgaṃ katvā tato ekaṃ bhāgaṃ puna soḷasabhāgaṃ katvā gahitabhāgasaṅkhātaṃ soḷasiṃ kalaṃ cakkavattirañño itthiratanabhāvopi nāgghati nānubhoti na pāpuṇāti. ‘‘Suvaṇṇassa pañcadasadharaṇaṃ nikkha’’nti vadanti, ‘‘satadharaṇa’’nti apare.

如今，有言：『连女性珍宝等法施予时，即便是百倍或千倍功德亦不能增长』，为明示此理，故说『应作何等大事』等语。此中所谓『一切诸善』是指“不过于长久、不过于粗暴、不过于丑陋、不过于重负、不过于年老、不过于丑秽，未沾染天色”等语。依此，如是说所有部位、因素，所有部位与因素均具吉祥美好、庄严华丽。主人和受施者皆颜容端正，为主等羡慕，足可一观，此赐施广布十方，值此施主时不减少益。此赐施之果报，分为十六份；先得十六份果报之一，然后复为十六，再由此所得果报称为十六。转轮圣王即使对女性珍宝施与之德亦不失受，不违失，不得不到。谓为『黄金十五斤』者，有说成百斤者。

§193

193.Hemavatāti himavati jātā, hemavatajātikā vā. Te hi mahantā thāmajavasampannā ca honti. Īsādantāti rathīsāsadisadantā, thokaṃyeva avanatadantāti attho. Tena visālakadāṭhībhāvaṃ nivāreti. Urūḷhavāti thāmajavaparakkamehi brūhanto, mahantaṃ yuddhakiccaṃ vahituṃ samatthāti attho. Suvaṇṇakacchāti hemamayagīveyyakapaṭimukkā. Kacchasīsena hi sabbaṃ hatthiyoggaṃ vadati. Hemakappanavāsasāti suvaṇṇakhacitagajattharaṇakaṅkanādihatthālaṅkārasampannā.

所谓喜马华（Hemavat）即喜马拉雅，亦或谓喜马拉雅众生。该地众生俱大雄壮、具厚重力量。所谓齿坚强即马车坚韧、牙齿健固，喻其坚固之意。此能斩断广阔坚硬之物，即除去坚硬锋利之状。所谓骨骼坚坚，即因其雄壮力量，能施展强大战争之事。所谓黄金铠甲，意谓遍满金属薄片制成之护铠。铠甲以坚硬如象牙者比喻。所谓身披黄金鳞铠，即遍身镶嵌黄金、象皮与钻石之护具，彰显华丽荣饰。

§194

194.Catunnamapi dīpānaṃ issaranti dvisahassaparittadīpaparivārānaṃ jambudīpādīnaṃ catunnaṃ mahādīpānaṃ issariyaṃ. Tena sattaratanasamujjalaṃ sakalaṃ cakkavattisiriṃ vadati. Yaṃ panettha, taṃ heṭṭhā vuttanayameva.

四洲之中有二千余岛环绕，此乃众洲之首者犹如珠宝庄严之大陆。谓此洲乃四大洲之一最尊贵之洲。故称其周围环绕二千岛屿，称此洲领有七宝光明，称为全世系中最尊贵的转轮圣王国。此言说诸宝之地，即言于此地中所述者为下相比喻。

Idha sakkena devarājena attanā ca vuttaṃ sabbaṃ āyasmā mahākassapatthero bhagavato ārocesi. Bhagavā taṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya vitthārena dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

此处说，天帝萨咖以自身言教说法，一切皆如是。尊者大咖萨巴长老向世尊启问。世尊撰写八章，以充实集会，详尽解说佛法。佛陀广说此法，使大众得益，宣说正法可卓有成效。

Ācāmadāyikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 《施漱口水女天宫》注释完毕。

4. Caṇḍālivimānavaṇṇanā四、《旃陀利女天宫》注释

Caṇḍālivanda pādānīti caṇḍālivimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharanto paccūsavelāyaṃ buddhāciṇṇaṃ mahākaruṇāsamāpattiṃ samāpajjitvā uṭṭhāya lokaṃ olokento addasa tasmiṃyeva nagare caṇḍālāvasathe vasantiṃ ekaṃ mahallikaṃ caṇḍāliṃ khīṇāyukaṃ, nirayasaṃvattanikañcassā kammaṃ upaṭṭhitaṃ. So mahākaruṇāya samussāhitamānaso ‘‘saggasaṃvattanikaṃ kammaṃ kāretvā tenassā nirayūpapattiṃ nisedhetvā sagge patiṭṭhāpessāmī’’ti cintetvā mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṃ rājagahaṃ piṇḍāya pavisati. Tena ca samayena sā caṇḍālī daṇḍaṃ olubbha nagarato nikkhamantī bhagavantaṃ āgacchantaṃ disvā abhimukhī hutvā aṭṭhāsi. Bhagavāpi tassā gamanaṃ nivārento viya purato aṭṭhāsi. Athāyasmā mahāmoggallāno satthu cittaṃ ñatvā tassā ca āyuparikkhayaṃ bhagavato vandanāya taṃ niyojento –

所谓丑楼殿阶，即指丑楼天宫阶梯。其起因如何？世尊在王舍城逗留之时，华严慈悲定中入定，起身观看世间，察见该城有一丑姓部落住处，其中有一名凶恶女奴，命业使其堕入地狱。其心生大悲恻隐，发起念言：『若能给予他人往天善业，以此消除其堕地狱之罪，愿令其能登天安住。』遂与广大比库僧团同入王舍城乞食。时，该丑女抱杖出城，见佛来临，转而立止。佛亦止步不前。当时，大摩诃迦罗知其心念，垂寿敬佛，奉命为其教导。

§195

195.

此处无具体文本，空缺。

‘‘Caṇḍāli vanda pādāni, gotamassa yasassino;

『贱民』者，礼拜之足，乃果德玛光名。

Tameva anukampāya, aṭṭhāsi isisattamo.

正因此慈悲，立止为世间第一护持者。

§196

196.

‘‘Abhippasādehi manaṃ, arahantamhi tādini;

『以希求为念，祈向阿拉汉』，如是者也；

Khippaṃ pañjalikā vanda, parittaṃ tava jīvita’’nti. – gāthādvayamāha;

很速双手合十顶礼，求护你之生命安稳。」此双偈如是说。

§195

195. Tattha caṇḍālīti jātiāgatena nāmena taṃ ālapati. Vandāti abhivādaya. Pādānīti sadevakassa lokassa saraṇāni caraṇāni . Tameva anukampāyāti tameva anuggaṇhanatthaṃ, apāyūpapattito nisedhetvā sagge nibbattāpanatthanti adhippāyo. Aṭṭhāsīti nagarampi apavisitvā ṭhito. Isisattamoti lokiyasekkhāsekkhapaccekabuddhaisīhi uttamo ukkaṭṭhatamo, atha vā buddhaisīnaṃ vipassiādīnaṃ sattamoti isisattamo.

一九五。此中『贱民』乃依其出身名之也。『礼拜』即至心恭敬。『足』者，为护世间安乐之地脚，若预防恶道不入，得生天界用途。『立止』是指入城后立住不动。『世间最高修行者、独觉圣者、佛弟子最尊贵者』意即『最优越』。或谓此为诸佛如毗婆尸等第七尊圣母姑称为『第一圣母』也。

§196

196.Abhippasādehi mananti ‘‘sammāsambuddho bhagavā’’ti tava cittaṃ pasādehi. Arahantamhi tādinīti ārakattā kilesānaṃ, tesaṃyeva arīnaṃ hatattā, saṃsāracakkassa arānaṃ hatattā, paccayānaṃ arahattā, pāpakaraṇe rahābhāvā ca arahante, iṭṭhādīsu tādibhāvappattiyā tādimhi. Khippaṃ pañjalikā vandāti sīghaṃyeva paggahitaañjalikā hutvā vandassu. Kasmāti ce? Parittaṃ tava jīvitanti, idāneva bhijjanasabhāvattā parittaṃ atiittaraṃ.

应以信心令心安乐，思惟『正自觉世尊』，使心安定。所谓阿拉汉者，是指断除了烦恼，如杀敌人一般断除烦恼者，是断除轮回之敌，是因缘所生的阿拉汉。善恶行为的秘密也尽灭于阿拉汉。依止善法而生的此类状态，正是此处所说的。修持者应迅速双掌合十礼敬，速以恭敬合掌之礼奉敬。询为何？是因为护持你的生命。此刻若不护持，生命将面临灭失，故此护持超过了一切。

Iti thero gāthādvayena bhagavato guṇe pakittento attano ānubhāve ṭhatvā tassā ca khīṇāyukatāvibhāvanena saṃvejento satthu vandanāya niyojesi. Sā ca taṃ sutvā saṃvegajātā satthari pasannamānasāva hutvā pañcapatiṭṭhitena vanditvā añjaliṃ katvā namassamānā buddhagatāya pītiyā ekaggacittā hutvā aṭṭhāsi. Bhagavā ‘‘alamettakametissā saggūpapattiyā’’ti nagaraṃ pāvisi saddhiṃ bhikkhusaṅghena. Atha naṃ ekā bhantā gāvī taruṇavacchā tato eva abhidhāvantī siṅgena paharitvā jīvitā voropesi. Taṃ sabbaṃ dassetuṃ saṅgītikārā –

于是长老用两句偈颂称扬世尊的功德，凭自身体验证实，并为灭尽烦恼的体证而感动，遂奉行敬礼佛陀。闻此偈语者，生起恭敬心，心情欢喜地以五体投地礼拜，合掌顶礼佛子，安住于一心欢悦中，恭敬奉行。世尊入城时言『此为无染净土天上道场』，与比库僧团共入城。随后，一位长辈牵牛犊而跑出，正被猛牛用角顶撞，危及生命。为将此状告知，鼓乐者开始演奏唱颂：

§197

197.

199（此处仅为编号，内容空缺）

‘‘Coditā bhāvitattena, sarīrantimadhārinā;

『以激励的信念，身体支撑之力，

Caṇḍālī vandi pādāni, gotamassa yasassino.

贱民女性敬礼光明的果德玛。』

§198

198.

200（此处仅为编号，内容空缺）

‘‘Tamenaṃ avadhī gāvī, caṇḍāliṃ pañjaliṃ ṭhitaṃ;

以此方式，杀牛族女及班日利女手合十立，

Namassamānaṃ sambuddhaṃ, andhakāre pabhaṅkara’’nti. – gāthādvayamāhaṃsu;

向世尊顶礼致敬，称其为破暗之光。”——如是二偈曰：

§198

198. Tattha pañjaliṃ ṭhitaṃ namassamānaṃ sambuddhanti gatepi bhagavati buddhārammaṇāya pītiyā samāhitā hutvā sammukhā viya añjaliṃ paggayha namassamānaṃ ṭhitaṃ. Andhakāreti avijjandhakārena sakalena kilesandhakārena ca andhakāre loke. Pabhaṅkaranti ñāṇobhāsakaraṃ.

此处“手合十立，顶礼致敬世尊”者，谓虽离去，然因对佛陀庄严生起欢喜心而专注，仿佛亲临面前般合十敬礼。‘破暗’乃以无明之暗为愚痴之暗，因诸烦恼之暗，故谓为暗世间；‘破暗’则是智慧之光明。

Sā ca tato cutā tāvatiṃsesu nibbatti, accharānaṃ satasahassaṃ cassā parivāro ahosi. Tadaheva ca sā saha vimānena āgantvā vimānato otaritvā āyasmantaṃ mahāmoggallānaṃ upasaṅkamitvā vandi. Tamatthaṃ dassetuṃ –

此女后于他方生，寿至三百余岁，随从众多。某时她携乘天车来至，降临地面，顶礼大长老摩诃摩嘎剌那以示敬意。为示彼意——

§199

199.

‘‘Khīṇāsavaṃ vigatarajaṃ anejaṃ, ekaṃ araññamhi raho nisinnaṃ;

“已断漏尽无余垢，难言境内隐居处，

Deviddhipattā upasaṅkamitvā, vandāmi taṃ vīra mahānubhāva’’nti. –

天王威德具足者至近，吾敬礼于伟大士弟子。

Devatā āha. Taṃ thero pucchi –

天神言。比库问曰：

§200

200.

‘‘Suvaṇṇavaṇṇā jalitā mahāyasā, vimānamoruyha anekacittā;

金色光辉燃耀，威德广大，登高飞翔，心念多端；

Parivāritā accharāsaṅgaṇena, kā tvaṃ subhe devate vandase mama’’nti.

有众多护卫围绕聚集，汝何以尊敬我此天神？

§200

200. Tattha jalitāti attano sarīrappabhāya vatthābharaṇādīnaṃ obhāsena ca jalantī jotentī . Mahāyasāti mahāparivārā. Vimānamoruyhāti vimānato oruyha. Anekacittāti anekavidhacittatāyuttā. Subheti subhaguṇe. Mamanti maṃ.

此中所云燃耀者，谓其自身身体光明显现、衣饰诸物俱燃发光辉。威德广大者，谓有众多随从。登高飞翔者，谓自高处飞越。心念多端者，谓具多种心意。尊敬者，谓具美善功德。吾者，指自我。

Evaṃ therena pucchitā puna sā –

于是长老再度被问曰——

§201

201.

‘‘Ahaṃ bhaddante caṇḍālī, tayā vīrena pesitā;

『我，尊者，是贱民女子，被那勇士所差遣；

Vandiṃ arahato pāde, gotamassa yasassino.

我礼敬那阿拉汉之足，世尊果德玛具大名声。

§202

202.

‘‘Sāhaṃ vanditvā pādāni, cutā caṇḍālayoniyā;

我礼敬其足后，便离开了贱民女子出身。'}

Vimānaṃ sabbato bhaddaṃ, upapannamhi nandane.

宝殿无处不吉祥，现于乐园之中。

§203

203.

‘‘Accharānaṃ satasahassaṃ, purakkhatvāna tiṭṭhati;

一百千护卫，相继而立；

Tāsāhaṃ pavarā seṭṭhā, vaṇṇena yasasāyunā.

我中最尊最胜者，具威德名誉。

§204

204.

‘‘Pahūtakatakalyāṇā , sampajānā paṭissatā;

众多且安乐，通达且尊敬；

Muniṃ kāruṇikaṃ loke, taṃ bhante vanditumāgatā’’ti. –

「尊者们专程前来礼敬这位慈悲的圣者。」

Catasso gāthāyo āha.

共有四偈。

§201-4

201-4. Tattha pesitāti ‘‘caṇḍāli, vanda pādānī’’tiādinā vandanāya uyyojitā. Yadipi taṃ vandanāmayaṃ puññaṃ pavattikkhaṇavasena parittaṃ, khettamahantatāya pana phalamahantatāya ca ativiya mahantamevāti āha ‘‘pahūtakatakalyāṇā’’ti. Tathā buddhārammaṇāya pītiyā pavattikkhaṇe paññāya satiyā ca visadabhāvaṃ sandhāyāha ‘‘sampajānā paṭissatā’’ti. Puna –

此处所谓受教，是指以「婴儿戒人，礼足」等言辞由礼敬而引发的尊敬。虽说这种受礼善行好比护卫福德，虽如广袤田野般庞大，结果功德更加巨大，故称其为「广大而吉祥者」。如来以庄严的喜悦、智慧与正念纯净之相，称其为「圆明智慧、清明正觉」者。又说——

§205

205.

‘‘Idaṃ vatvāna caṇḍālī, kataññū katavedinī;

「女婴儿如是言：『我心感恩，深知恩德；

Vanditvā arahato pāde, tatthevantaradhāyathā’’ti. –

礼敬阿拉汉尊足，愿此法内永守护』。」

Gāthā saṅgītikārehi ṭhapitā.

此为以歌谣乐章形式编排。

§205

205. Tattha caṇḍālīti caṇḍālībhūtapubbāti katvā vuttaṃ, devaloke ca idamāciṇṇaṃ, yaṃ manussaloke niruḷhasamaññāya vohāro. Sesaṃ vuttanayameva.

彼处谓“贱民”，是指先前曾为贱民之人，因如此说明，言及天界有此不净之事，乃指人间界以污秽平等之行为对待。此等言说，仅仅复述前文所述。

Āyasmā pana mahāmoggallāno imaṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi, sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

长老大摩嘎剌那向世尊陈述此事。世尊了知其意，作了八种归纳并以圆满集会宣说法，令广大众生嘉信此经教，该教法当为广大人民真实可信的教法。

Caṇḍālivimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 《旃陀利女天宫》注释完毕。

5. Bhadditthivimānavaṇṇanā五、《贤善女子天宫》注释

Nīlā pītā ca kāḷā cāti bhadditthivimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena ca samayena kimilanagare rohako nāma gahapatiputto ahosi saddho pasanno sīlācārasampanno. Tasmiṃyeva ca nagare tena samānamahābhoge kule ekā dārikā ahosi saddhā pasannā pakatiyāpi bhaddatāya bhaddāti nāmena. Atha rohakassa mātāpitaro taṃ kumāriṃ vāretvā tādise kāle taṃ ānetvā āvāhavivāhaṃ akaṃsu. Te ubhopi samaggavāsaṃ vasanti. Sā attano ācārasampattiyā ‘‘bhadditthī’’ti tasmiṃ nagare pākaṭā paññātā ahosi.

所谓青、黄、黑者，即善地天宫。其缘起何在？世尊当时住于舍卫城祇树给孤独园。彼时迦兰城中，有名为罗吒的富户之子，性信乐戒。于此同城一富豪之家，有一名少女，信心坚定，饶具淑德，名为“善地”。后罗吒父母曾养育该少女，及于适当时期，迎娶其为妻。二家遂共居合寨。因少女本身德业善美，于城中显扬称为“善地女”。

Tena ca samayena dve aggasāvakā pañcasatapañcasatabhikkhuparivārā janapadacārikaṃ carantā kimilanagaraṃ pāpuṇiṃsu. Rohako tesaṃ tattha gatabhāvaṃ ñatvā somanassajāto there upasaṅkamitvā vanditvā svātanāya nimantetvā dutiyadivase paṇītena khādanīyena bhojanīyena saparivāre te santappetvā saputtadāro tehi desitaṃ dhammadesanaṃ sutvā tesaṃ ovāde patiṭṭhahanto saraṇāni gaṇhi, pañca sīlāni samādiyi. Bhariyā panassa aṭṭhamīcātuddasīpannarasīpāṭihāriyapakkhesu uposathaṃ upavasi, visesato sīlācārasampannā ahosi devatāhi ca anukampitā. Tāya eva ca devatānukampāya attano upari patitaṃ micchāpavādaṃ niraṃkatvā suvisuddhasīlācāratāya ativiya loke patthaṭayasā ahosi.

当时两位尊长各率五百余比库弟子，巡行乡邑，来到迦兰城。罗吒知悉其至，生欢喜心，迎请长老，与之同住。翌日以优良馔食供养及家属恭敬，闻法受教；立志修持，持守五戒。其妻自八月十四日便斋戒观行，以戒德清净，受天神护念。因天神呵护女子，断绝其恶讥谤语，以清净戒行，卓越出世间，遂获广大认可。

Sā hi sayaṃ kimilanagare ṭhitā attano sāmikassa vaṇijjāvasena takkasilāyaṃ vasantassa, ussavadivase sahāyehi ussāhitassa nakkhattakīḷācitte uppanne gharadevatāya attano dibbānubhāvena taṃ tattha netvā sāmikena saha yojitā teneva samāgamena patiṭṭhitagabbhā hutvā devatāya kimilanagaraṃ paṭinītā, anukkamena gabbhinibhāve pākaṭe jāte sassuādīhi ‘‘aticārinī’’ti āsaṅkitā, tāya eva devatāya attano ānubhāvena gaṅgāmahoghe kimilanagaraṃ ottharante viya upaṭṭhāpite attano patibbatābhāvasaṃsūcakena saccādhiṭṭhānapubbakena sapathena vātavegasamuṭṭhitavīcijālaṃ gaṅgāmahoghaṃ attano upari āpatitaṃ āyassañca nivattetvā, sāmikena samāgatāpi tena pubbe sassuādīhi viya āsaṅkitā takkasilāyaṃ tena dinnaṃ nāmamudditaṃ saññāṇañca appentī, taṃ āsaṅkaṃ niraṃkatvā bhattuno ñātijanassa ca mahājanassa ca sambhāvanīyā jātā. Tena vuttaṃ ‘‘suvisuddhasīlācāratāya ativiya loke patthaṭayasā ahosī’’ti.

她自行居住迦兰城，承夫以商贸正业，行事稳重。风和日丽日，有助手随行，心生妙天乐戏伴之。家中供奉天神，显现神通，带领夫君。因天意而成孕，在此集会上显现胎相，更受天神称为“行淫者”，女子据共感天神能力，如在恒河水中渡河，护持其母胎，驱逐寿命之耗，虽与夫君互合，先前被称为染污，以清净戒行，名号广扬，识知其名声。灭除恶疑虑，成就名声，故称其“以清净戒行卓尔出世间”。

Sā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane uppannā. Atha bhagavati sāvatthito tāvatiṃsabhavanaṃ gantvā pāricchattakamūle paṇḍukambalasilāyaṃ nisinne, devaparisāya ca bhagavantaṃ upasaṅkamitvā vanditvā ekamantaṃ nisinnāya bhadditthīpi upasaṅkamitvā vanditvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Atha bhagavā dasasahassilokadhātūsu sannipatitāya devabrahmaparisāya majjhe tāya devatāya katapuññakammaṃ pucchanto –

彼时，在他处造时，经过一定时间后，忉利天宫中的众天人皆已出现。此时，世尊住在舍卫城，前往忉利天宫，坐于帷幔根下、青苔石上。天众近前恭敬供养世尊后，退坐一旁，善女也前来恭敬供养，于一侧站立。于是世尊处于十万六界会集的诸天梵众中间，该天问世尊所作善事。

§206

206.

二百零六。

‘‘Nīlā pītā ca kāḷā ca, mañjiṭṭhā atha lohitā;

『青色、黄色、黑色，紫红和赤色，

Uccāvacānaṃ vaṇṇānaṃ, kiñjakkhaparivāritā.

这些鲜艳颜色们，且由小如蚂蚁的天人所环绕。

§207

207.

二百零七。

‘‘Mandāravānaṃ pupphānaṃ, mālaṃ dhāresi muddhani;

『曼陀罗花穗，用手持握成束；

Nayime aññesu kāyesa, rukkhā santi sumedhase.

这些不是别的身体，实为树木，如同智慧明朗者。

§208

208.

第二百零八。

‘‘Kena kāyaṃ upapannā, tāvatiṃsaṃ yasassinī;

「何因由产生此身体，尊贵有名的三十三天？

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. – āha;

诸天询问智慧之士，此果报是何业所致？」——如是说。

§206-7

206-7. Tattha nīlā pītā ca kāḷā ca, mañjiṭṭhā atha lohitāti ettha ca-saddo vuttatthasamuccayo, so nīlā ca pītā cātiādinā paccekaṃ yojetabbo. Athāti aññatthe nipāto. Tena odātādike avuttavaṇṇe saṅgaṇhāti. Iti-saddo luttaniddiṭṭho veditabbo. Ca-saddo vā avuttatthasamuccayo. Athāti iti-saddatthe nipāto. Uccāvacānaṃ vaṇṇānanti ettha uccāvacānanti vibhattiyā alopo daṭṭhabbo, uccāvacavaṇṇānaṃ nānāvidhavaṇṇānanti attho. Vaṇṇānanti vā vaṇṇavantānaṃ. Kiñjakkhaparivāritāti kiñjakkhehi parivāritānaṃ. Sāmiatthe hi etaṃ paccattavacanaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – nīlā ca pītā ca kāḷā ca mañjiṭṭhā ca lohitā ca atha aññe odātādayo cāti imesaṃ vasena uccāvacavaṇṇānaṃ tathābhūtehiyeva kiñjakkhehi kesarehi parivāritānaṃ vicittasaṇṭhānāditāya vā uccāvacānaṃ yathāvuttavaṇṇavantānaṃ mandāravarukkhasambhūtatāya mandāravānaṃ pupphānaṃ mālaṃ tehi kataṃ mālāguṇaṃ tvaṃ devate attano sīse dhāresi piḷandhasīti.

第二百零六至二百零七。此处分析“蓝色、黄色、黑色、紫红色（旃檀香色）及红色”等音声与含义之总集，应分别组合诸色，诸如蓝色与黄色等为例。这是对不同语意情况的词缀的分析。由此可知，音声总和为发音音色之合。音声色彩意指音调颜色，在此音调为多样的，仿佛被丛林围绕的色彩斑斓的头发。意即这些音声色彩仿佛以花冠装饰，天人以此饰放于己头，为装饰之用。

Yato rukkhato tāni pupphāni, tesaṃ visesavaṇṇatāya anaññasādhāraṇataṃ dassetuṃ ‘‘nayime aññesu kāyesu, rukkhā santi sumedhase’’ti vuttaṃ. Tattha imeti yathāvuttavaṇṇasaṇṭhānādiyuttā pupphavanto rukkhā na santīti yojanā. Kāyesūti devanikāyesu. Sumedhaseti sundarapaññe.

谓此树木之花，因其颜色各异，非同凡花，为显现『这些不是别的身体，实为树木，如同智慧明朗者』之义。此处“身体”指天人之体。『智慧明朗』是美好聪颖之意。

Tattha nīlāti indanīlamahānīlādimaṇiratanānaṃ vasena nīlobhāsā. Pītāti puppharāgakakketanapulakādimaṇiratanānañceva siṅgīsuvaṇṇassa ca vasena pītobhāsā. Kāḷāti asmakaupalakādimaṇiratanānaṃ vasena kaṇhobhāsā. Mañjiṭṭhāti jotirasagomuttakagomedakādimaṇiratanānaṃ vasena mañjiṭṭhobhāsā. Lohitāti padumarāgalohitaṅkapavāḷaratanādīnaṃ vasena lohitobhāsā. Keci pana nīlādipadāni ‘‘rukkhā’’ti iminā ‘‘nīlā rukkhā’’tiādinā yojetvā vadanti. Rukkhāpi hi nīlādivaṇṇehi pupphehi sañchannattā nīlādiyogato nīlādivohāraṃ labhantīti tehi ‘‘nīlā…pe… lohitā…pe… nayime aññesu kāyesu rukkhā santi sumedhaseti, yato tvaṃ uccāvacānaṃ vaṇṇānaṃ kiñjakkhaparivāritānaṃ mandāravānaṃ pupphānaṃ mālaṃ dhāresī’’ti yojanā kātabbā. Tattha yathādiṭṭhe vaṇṇavisesayutte pupphe kittetvā tesaṃ asādhāraṇabhāvadassanena rukkhānaṃ āvenikabhāvadassanaṃ paṭhamanayo, rukkhānaṃ asādhāraṇabhāvadassanena pupphānaṃ āvenikabhāvadassanaṃ dutiyanayo. Paṭhamanaye vaṇṇādayo sarūpena gahitā, dutiyanaye nissayamukhenāti ayametesaṃ viseso.

其中，“青色”是以青金石、大青宝等宝石的本质为表象呈现出的青光。“黄色”则是以花香、叶茎、花蕾等宝石及象牙的黄色为表征而现黄色光辉。“黑色”是以黑玉等宝石的性质而显现黑暗光。“红色”是以火焰石、朱红玉等宝石的特质现出红光。“赤色”则是以莲色、朱红珠宝等宝石为表现而显示赤光。然有些人将青色类物体称作“树”，以“青树”等名称连接而说。有说「树」与青色等色彩的花朵相缠绕，被青色等所覆盖，因而获得青色等的现象，所以他们说青色……及赤色……这些在其他身体中是有树，明智者如是说。因为你是观察色彩音声、被昆虫包围的曼陀罗花枝花环所戴着，此义必须加以说明。那里，依如所见，对于具色彩特征的花，将之称为“树”是第一层意思，显现为树的非凡性质；而对于树因其非凡性质显现花的非凡性质是第二层意思。第一层意思是以颜色等为整体体相把握，第二层意思则是依存外相而为区别，这是它们的分别。

§208

208.Kenāti kena puññakammena, kāyaṃ tāvatiṃsanti yojanā. Pucchitācikkhāti pucchitā tvaṃ ācikkha kathehi.

208.「缘何」意指依靠怎样的善行力量，身量（寿命）达三十由旬（此为天寿单位）。「被问及、教授」者意谓你被问及应当授教述说。

Evaṃ bhagavatā pucchitā sā devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

如是，世尊应答了被问及之天女，以以下偈语加以阐明——

§209

209.

‘‘Bhadditthikāti maṃ aññaṃsu, kimilāyaṃ upāsikā;

『福乐常为他人，何故此为近事女（信佛女）；

Saddhā sīlena sampannā, saṃvibhāgaratā sadā.

以信心具足清净，恒常勇猛精进专念。』

§210

210.

二百一十。

‘‘Acchādanañca bhattañca, senāsanaṃ padīpiyaṃ;

『为众生提供遮盖与食物，以及洁净的坐席，

Adāsiṃ ujubhūtesu, vippasannena cetasā.

我以清净愉悦的心，慷慨地施予众生。』

§211

211.

二百一十一。

‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ, yā ca pakkhassa aṭṭhamī;

『于第四、第五直至第八个夜分，

Pāṭihāriyapakkhañca, aṭṭhaṅgasusamāgataṃ.

于奇特夜分处，集成八支殊胜禅定。』

§212

212.

二百一十二。

‘‘Uposathaṃ upavasissaṃ, sadā sīlesu saṃvutā;

『守斋日时我独坐，常持戒律自制约；

Saññamā saṃvibhāgā ca, vimānaṃ āvasāmahaṃ.

具足分别与智慧，得安住于净净处。』

§213

213.

二百一十三。

‘‘Pāṇātipātā viratā, musāvādā ca saññatā;

『断除杀生恶业，且远离妄语讹诈；

Theyyā ca aticārā ca, majjapānā ca ārakā.

不作淫行及偷盗，戒除饮酒诸恶行。』

§214

214.

二百一十四。

‘‘Pañcasikkhāpade ratā, ariyasaccāna kovidā;

「乐行五戒者，是谛理之通达者，

Upāsikā cakkhumato, appamādavihārinī;

是具慧眼之近事女，勤慎修行者；

Katāvāsā katakusalā tato cutā, sayaṃpabhā anuvicarāmi nandanaṃ.

业已成就且善巧，已经舍离，我亲自行观照自己，乐享此事。

§215

215.

二百一十五。

‘‘Bhikkhū cāhaṃ paramahitānukampake, abhojayiṃ tapassiyugaṃ mahāmuniṃ;

我对诸比库极为慈悲，为了护持苦行修行的圣人，不曾舍弃。

Katāvāsā katakusalā tato cutā, sayaṃpabhā anuvicarāmi nandanaṃ.

我行善业已成，已断恶业，自行反观，作喜悦的思量。

§216

216.

二百一十六。

‘‘Aṭṭhaṅgikaṃ aparimitaṃ sukhāvahaṃ, uposathaṃ satatamupāvasiṃ ahaṃ;

『八支圣道无量，能生安乐，我常守持斋日；

Katāvāsā katakusalā tato cutā, sayaṃpabhā anuvicarāmi nandana’’nti.

行善业已成，已断恶业，自行反观，作喜悦的思量』。

§209-214

209-214. Tattha bhadditthikāti maṃ aññaṃsu, kimilāyaṃ upāsikāti ācārasampattiyā saccakiriyāya ubbattamānamahoghanivattanena akhaṇḍasīlāti sañjātanicchayā bhaddā sundarā ayaṃ itthī, tasmā ‘‘bhadditthikā upāsikā’’ti ca maṃ kimilanagaravāsino jāniṃsu. Saddhā sīlena sampannātiādi heṭṭhā vuttanayattā uttānatthameva.

二百零九至二百一十四。对此，有人称我为吉祥女性，是因行为端正、持真言修行、废除恶行、坚持不坏戒律，因而生起坚定信念、纯洁庄严的美德，此女甚为美丽，因此人称『吉祥的妇女信女』，显然他们了解我居住于吉祥的城郭。信念、戒律等，皆按前引所述，含有深刻指归。

Apica ‘‘saddhā’’ti iminā saddhādhanaṃ, ‘‘saṃvibhāgaratā, acchādanañca bhattañca, senāsanaṃ padīpiyaṃ. Adāsiṃ ujubhūtesu, vippasannena cetasā’’ti iminā cāgadhanaṃ , ‘‘sīlena sampannā, catuddasiṃ pañcadasiṃ…pe… pañcasikkhāpade ratā’’ti iminā sīladhanaṃ hiridhanaṃ ottappadhanañca, ‘‘ariyasaccāna kovidā’’ti iminā sutadhanaṃ paññādhanañca dassitanti sā attano sattavidhaariyadhanapaṭilābhaṃ. ‘‘Upāsikā cakkhumato…pe… anuvicarāmi nandana’’nti iminā tassa diṭṭhadhammikaṃ samparāyikañca ānisaṃsaṃ vibhāveti. Tattha katāvāsāti nipphāditasucaritāvāsā. Sucaritakammañhi tadatte āyatiñca sukhāvāsahetutāya ‘‘sukhavihārassa āvāso’’ti vuccati. Tenāha ‘‘katakusalā’’ti.

又『信』者，为信德财富；『分有』、『遮盖』与『食供』、居处及坐具，乃布施财富；『于诸众生中，心清净欢喜』，乃禅悦财富；『具戒，守持十四五……五戒修习』，乃戒德及惭愧财富；『圣谛专家』，即闻法与智慧财富，此即其自身具有七种财富之所得。『信女眼明……自行反观，作喜悦的思量』，以此洞察理实法义，及感得来世善果。此中『行善业已成』，谓已具足正行善业住处。善行之行为及其后世安乐住处因，称为『安乐住处』；因是故谓『行善业已成』。

§215

215. Pubbe anāmasitakhettavisesaṃ attano dānamayaṃ puññaṃ vatvā idāni tassa āyatanagatataṃ dassetuṃ ‘‘bhikkhū cā’’tiādi vuttaṃ. Tattha bhikkhūti anavasesabhinnakilesatāya bhikkhū. Paramahitānukampaketi paramaṃ ativiya diṭṭhadhammikādinā hitena anuggāhake. Abhojayinti paṇītena bhojanena bhojesiṃ. Tapassiyuganti uttamena tapasā sabbakilesamalaṃ tāpetvā samucchinditvā ṭhitattā tapassibhūtaṃ yugaṃ. Mahāmuninti tato eva mahāisibhūtaṃ, mahato vā attano visayassa mahanteneva ñāṇena munanato paricchindanato mahāmuniṃ. Sabbametaṃ dve aggasāvake sandhāya vadati.

在前时被称为无名田地的特定领域中，他自己的捐施功德已经具足，现在要现示那里所在境界的现象，故言『比库众等』等。此中所谓比库，指的是无贪着、无分别、无染污之比库。至于极乐利他，乃以最高程度的界法利益为依止而承受。所谓饮食清净，即以纯良的正食为饮食。所谓持戒苦行的状态，则是以最上正苦行，断绝一切烦恼污垢，坚住不动，成为苦行者的状态。所谓大圣人，亦即伟大的圣人，凭借自己广大的境界与极大智慧深入观察并断除烦恼，故称大圣人。以上诸义都是围绕二位主要弟子而说。

§216

216.Aparimitaṃ sukhāvahanti anunāsikalopaṃ akatvā vuttaṃ. ‘‘Yāvañcidaṃ, bhikkhave, na sukaraṃ akkhānena pāpuṇituṃ yāva sukhā saggā’’ti (ma. ni. 3.255) vacanato bhagavatopi vacanapathātītaparimāṇarahitasukhanibbattakaṃ attano vā ānubhāvena aparimitasukhāvahaṃ sukhassa āvahanakaṃ. Satatanti sabbakālaṃ. Taṃ taṃ uposatharakkhaṇadivasaṃ ahāpetvā, taṃ taṃ vā uposatharakkhaṇadivasaṃ akhaṇḍaṃ katvā paripuṇṇaṃ katvā satataṃ vā sabbakālaṃ sukhāvahanti yojanā. Sesaṃ heṭṭhā vuttanayameva.

被称为无边无际安乐之所、从未衰退的安乐，他曾言『诸比库啊，若无难事而能资会，诸天安乐犹如此极』（《中部》第3卷255经文）之语，表明世尊因于自相经验，以无边无量安乐为基础，不可限量地生起了安乐的境界。他日常常于持戒守斋日，摄于此境界，或全天全程，于守斋日不间断地住于圆满境界，普遍持有无量安乐之喜乐。其余以下略。

Atha bhagavā mātudevaputtappamukhānaṃ dasasahassilokadhātuvāsīnaṃ devabrahmasaṅghānaṃ tayo māse abhidhammapiṭakaṃ desetvā manussalokaṃ āgantvā bhadditthivimānaṃ bhikkhūnaṃ desesi. Sā desanā sampattaparisāya sātthikā ahosīti.

然后世尊向先天诸天的十万众天以及梵天众，经过三个月讲说《法藏论》，然后降临人间，在羯提城中，向比库们讲说甚妙庄严的净土妙法。此说法集会庄严圆满，课堂纯正甚吉祥。

Bhadditthivimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 《贤善女子天宫》注释完毕。

6. Soṇadinnāvimānavaṇṇanā六、《索那丁那女天宫》注释

Abhikkantenavaṇṇenāti soṇadinnāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena ca samayena nāḷandāyaṃ soṇadinnā nāma ekā upāsikā saddhā pasannā bhikkhūnaṃ catūhi paccayehi sakkaccaṃ upaṭṭhahantī suvisuddhaniccasīlā aṭṭhaṅgasamannāgataṃ uposathampi upavasati. Sā dhammasavanasappāyaṃ paṭilabhitvā upanissayasampannatāya catusaccakammaṭṭhānaṃ paribrūhantī sotāpannā ahosi. Atha aññatarena rogena phuṭṭhā kālaṃ katvā tāvatiṃsesu uppajji. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno –

所谓清净之色，是指对索陀那天女的观想净相。其起因何在？当时世尊住于舍卫城祇树给孤独园。彼时，乃有天女名索陀那，于比库以四缘和合，慈悲喜欢及精进守戒且具足八正道的条件，常于法会上听法，因缘成熟而得初果阿拉汉果。后来染病服药调养三十余天，恰逢具寿大长老摩诃莫伽罗前来探视，

§217

217.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

『以清净之色，你所立之所在乃天界；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

诸方皆现光辉，如药草之星辰。

§218

218.

二百一十八。

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

何以尔等色相如此？此处何故为污？

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

因心所爱之物悉皆此生，此等种种随之而生。

§219

219.

二百一十九。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

我问大德女神，作为人类，尔等曾造何功德？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

“何以你心受此如此激荡，且你的色相在四方都光辉灿烂。”

Imāhi tīhi gāthāhi paṭipucchi.

以此三句偈询问称谓。

§220

220.

第二百二十节。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

“此天女意念专注，向摩嘎剌那请问；

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

所问之疑已解说，关于此业所得之果报。”

§221-226

221-226.

第二百二十一节至第二百二十六节。

‘‘Soṇadinnāti maṃ aññaṃsu…pe… gotamassa yasassino.

「索那弟子说：‘他们都用各种方法施舍我……世尊果德玛的闻名远播。’

§227

227.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe… vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

「因此此等色相……如上说……我的色身普遍显现光辉。」

Devatā byākāsi. Taṃ sabbaṃ heṭṭhā vuttanayameva.

天人解说说：以上诸义，皆如下面所述。

Soṇadinnāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 索那丁那天宫义注完毕。

7.Uposathāvimānavaṇṇanā七、伍波萨他天宫义注

Abhikkantenavaṇṇenāti uposathāvimānaṃ. Idha aṭṭhuppattiyaṃ sākete uposathā nāma ekā upāsikāti ayameva viseso, sesaṃ anantaravimānasadisaṃ. Tena vuttaṃ –

“Abhikkantenavaṇṇena”指戒日天宫。此处八成就之中，戒日是唯一的近事女；其他诸天对应各天宫。对此有经文说——

§229-231

229-231.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe…

「从所具显著特征的颜色出发…[此处为略文，原文未详述]」

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「他的颜色从四面八方普遍发光。」

§232

232.

二百三十二。

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

「这天神因为心意清净…[文意未尽，此处略]……所以具此业的果报。」

§233-238

233-238.

二百三十三至二百三十八。

‘‘Uposathāti maṃ aññaṃsu, sāketāyaṃ upāsikā…pe…

「‘伍波萨他’者，即‘戒律持守日’；此处指某位沙盖的近事女…[后文省略未完]」

Upāsikā cakkhumato, gotamassa yasassino.

近事女具足明眼之智，为果德玛所尊荣耀者。

§239

239.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…

『因此，此类光彩……如是……』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

『光彩从各方普遍显现。』──

Devatā byākāsi. Puna attano ekaṃ dosaṃ dassentī –

天众宣说。复显自身一处缺失──

§241

241.

‘‘Abhikkhaṇaṃ nandanaṃ sutvā, chando me udapajjatha;

「忽然听闻欢喜之音，心中生起强烈念愿；

Tattha cittaṃ paṇidhāya, upapannāmhi nandanaṃ.

于此安立心念，欢喜之情遂然生起。」

§242

242.

‘‘Nākāsiṃ satthu vacanaṃ, buddhassādiccabandhuno;

「不曾违犯世尊教法，彼正觉世尊如亲属；

Hīne cittaṃ paṇidhāya, sāmhi pacchānutāpinī’’ti. – dve gāthā abhāsi;

心不生生起轻慢，持心断恶终不悔。」——两偈如是说；

§233

233. Tattha uposathāti maṃ aññaṃsūti ‘‘uposathā’’ti iminā nāmena maṃ manussā jāniṃsu. Sāketāyanti sāketanagare.

233. 此中，『伍波萨他』者，谓人们以『伍波萨他』此名认识了我。『在沙盖德』者，谓在沙盖德城。

§241

241.Abhikkhaṇanti abhiṇhaṃ. Nandanaṃ sutvāti ‘‘tāvatiṃsabhavane nandanavanaṃ nāma edisañca edisañcā’’ti tattha nānāvidhaṃ dibbasampattiṃ sutvā. Chandoti tannibbattakapuññakammassa kāraṇabhūto kusalacchando, tatrūpapattiyā patthanābhūto taṇhāchando vā. Udapajjathāti uppajjittha. Tatthāti tāvatiṃsabhavane, nandanāpadesenapi hi taṃ devalokaṃ vadati. Upapannāmhīti uppannā nibbattā amhi.

241. “Abhikkhaṇanti abhiṇhaṃ”者，谓“nанданаṃ sutvāti”即“听闻欢喜”。‘托瓦廷萨界中有一名为欢喜林的园地，且此处众多众多’，是指各类天上之宝闻名所在。此处「欢喜」是指通过听闻天界所闻异宝种种而生之欲，谓「感官欲乐采集」也。所谓「chando」为此勤修善根之渴念，由于其果起，亦有因欲起之特性，有时系指渴爱贪著。所谓「udapajjathāti」即“生起”，此谓其愿望、欲念现生。所谓「tatthāti」者，此指托瓦廷萨界，即三十三天，则用欢喜为代称，彼所云即是天界之意。所谓「upapannāmhīti」即“已生已起”，意即生起之渴爱、愿望已现，于彼地界成立现现之缘。

§242

242.Nākāsiṃsatthu vacananti ‘‘nāhaṃ, bhikkhave, appamattakampi bhavaṃ vaṇṇemī’’tiādinā (a. ni. 1.320-321) satthārā vuttavacanaṃ na kariṃ, bhavesu chandarāgaṃ na pajahinti attho. Ādicco gotamagotto, bhagavāpi gotamagottoti sagottatāya vuttaṃ ‘‘buddhassādiccabandhuno’’ti. Atha vā ādiccassa bandhu ādiccabandhu, bhagavā. Taṃ paṭicca tassa ariyāya jātiyā jātattā ādicco vā bandhu etassa orasaputtabhāvatoti ādiccabandhu, bhagavā. Tathā hi vuttaṃ –

242. “Nākāsiṃsatthu vacananti”者，谓“吾不，比库们，我亦不稍有一刻怠慢之意”，此是律藏中所记世尊对弟子所言，旨在说明，虽未放弃对生死法的染著，然而心念仍有渴求之力。此示众生对轮回中欢渴不断，不能轻易断除之理。老子系指瞿昙氏族，佛亦称属瞿昙之族裔，以其族属之缘分，故称“佛为瞿昙氏族中发出者”。如言“老子者，即亲族者”，世尊谓有亲族关系，如是因缘存在。此由所依，如圣者之出生，及其家族与诸族之系，以“老子”为亲族称谓，谓此为众缘繁殖之所依，福德基础也。圣言云：

‘‘Yo andhakāre tamasī pabhaṅkaro, verocano maṇḍalī uggatejo;

“彼如黑暗中之光明者，犹如破暗布般光明之火焰，胜于山峦火等炽烈者，

Mā rāhu gilī caramantalikkhe, pajaṃ mamaṃ rāhu pamuñca sūriya’’nti. (saṃ. ni. 1.91);

莫入罗侯之口腹，游于虚空，而罗侯勿以我为羁绊，放我离束于日光之中。”（此为尊者言，标明逃离黑暗，无明罗侯之誓愿。）

Hīneti lāmake. Attano bhavābhiratiṃ sandhāya vadati. Sāmhīti sā amhi.

「Hīneti lāmake」者，意指此昭知物主之自我愉悦所起，自誉己寿长存在之说。所谓「Sāmhīti」为“我此故”之意。

Evaṃ tāya devatāya bhavābhiratinimitte uppannavippaṭisāre pavedite thero bhavassa paricchinnāyubhāvavibhāvanamukhena āyatiṃ manussattabhāve ṭhatvā vaṭṭadukkhassa samatikkamo kātuṃ sukaro, sabbaso khīṇāsavabhāvo nāma mahānisaṃsoti ca samassāsetuṃ –

如此，由天之倾向于欲得之乐所趋，复因反心生起，而由尊者因断其生死长存诤论障碍，保持在人间状态，难于超越轮回之苦海，唯愿彻底断除染污。世尊于此表现为已完全断除烦恼之身分，堪称大要节，堪为众生解脱之桥梁。

§243

243.

‘‘Kīva ciraṃ vimānamhi, idha vacchasuposathe;

『如何长久地在宫殿中安住，在此优婆塞戒中，','1039':'天神询问并教导，若能了知寿命』——

Devate pucchitācikkha, yadi jānāsi āyuno’’ti. –

「天女啊，若您知晓，请为所问者解说寿命之事。」

Gāthamāha. Puna sā –

偈曰。接着又说——

§244

244.

‘‘Saṭṭhi vassasahassāni , tisso ca vassakoṭiyo;

『六万年，三亿三千万年；'}

Idha ṭhatvā mahāmuni, ito cutā gamissāmi;

此地驻足，伟大圣人言：从此去，将离开此处；

Manussānaṃ sahabyata’’nti. – āha;

于是说：这是与人类同住之义。——说完；

Puna thero –

长老复言——

§245

245.

‘‘Mā tvaṃ uposathe bhāyi, sambuddhenāsi byākatā;

『汝于戒律无须恐惧，正觉者已为汝揭示；

Sotāpannā visesayi, pahīnā tava duggatī’’ti. –

初果圣者特为汝广说，汝已断除恶趣之业。』——

Imāya gāthāya samuttejesi.

通过此偈诵以激励发起。

§243-4

243-4. Tattha kīva ciranti kittakaṃ addhānaṃ. Idhāti imasmiṃ devaloke, idha vā vimānasmiṃ. Āyu noti āyu, noti nipātamattaṃ. Āyuno vā cirācirabhāvaṃ, atha vā yadi jānāsi āyunoti attho. Mahāmunīti theraṃ ālapati.

243-4。这处所谓长久存在的聚集是何义？在此教法中说，天界内，或是在诸天宫殿中，命数不等，有的命长，有的命短，不止于同一寿命终止。寿命的长短变化无常，如若你已了知寿命的真实涵义，世尊便这样对长老说。

§245

245.Mā tvaṃ uposathe bhāyīti bhadde uposathe tvaṃ mā bhāyi. Kasmā? Yasmā sambuddhenāsi byākatā. Kinti? Sotāpannā visesayīti. Maggaphalasaññitaṃ visesaṃ yātā adhigatā, tasmā pahīnā tava sabbāpi duggatīti imampi visesaṃ yātāti visesayi. Sesaṃ vuttanayameva.

245。不要害怕授食日，善哉，在授食日你不必忧惧。为什么？因为这是由佛陀所明示的。何以如此？断流果圣者为此特别而胜义，获得了所期之道果，故此你所有的恶道皆已断除，这也是特别之处。这仅是断尽说明。

Uposathāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 伍波萨他天宫义注完毕。

8-9. Niddā-suniddāvimānavaṇṇanā八至九、尼达与苏尼达天宫义注

Aṭṭhamanavamavimānāni rājagahanidānāni. Aṭṭhuppattiyaṃ yathākkamaṃ ‘‘niddā nāma upāsikā…pe… gotamassa yasassino. Tena metādiso vaṇṇo…pe… suniddā nāma upāsikā’’ti vattabbaṃ. Sesaṃ vuttanayameva. Gāthāsupi apubbaṃ natthi. Tathā hi ekaccesu potthakesu pāḷi peyyālavasena ṭhapitāti. Tena vuttaṃ –

第八品七层宫殿皆聚集于王舍城出处。应当依照起始而次第宣说：「‘入于睡者者为女居士……如世尊荣光所以然等……称为睡好者女居士’」这样说合适。其余内容唯有概要说明。偈诵中亦无起首，况且部分巴利文本洒落不全，是如此记载——

§246

246.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe…

‘用纯熟美妙的语句……（后文未尽）’

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「色彩于一切诸方闪耀光明」者。

§247

247.

二百四十七。

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

「此为天神自称……彼因其业得此果报」者。

§248

248.

二百四十八。

‘‘Niddāti mamaṃ aññaṃsu, rājagahasmiṃ upāsikā…pe…

「他人蔑视我，于王舍城作为居士……彼得称誉为果德玛世尊的名声者。」

Gotamassa yasassino.

「为受称誉的果德玛世尊。」

§256

256.

二百五十六。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「因此，光明如此……复次……我的光明遍及四方。」

§258

258.

二百五十八。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe… sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「由于殊胜的光辉……复次……光明遍及四方。」

§261

261.

二百六十一。

‘‘Sā devatā attamanā…pe….

「那位天神心神安住……复次……」

§262

262.

二百六十二。

‘‘Suniddāti maṃ aññaṃsu, rājagahasmiṃ upāsikā…pe…

『在王舍城中，有他人给予我供养的在家女居士……如是……』

Gotamassa yasassino.

属于果德玛著名者。

§268

268.

二百六十八。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…

『因而，我具有此等清净色相……如是……』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

我全身的色相到处皆光明』。

Niddā-suniddāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 尼达与苏尼达天宫义注完毕。

10. Paṭhamabhikkhādāyikāvimānavaṇṇanā十、第一施食比库女天宫义注

Abhikkantena vaṇṇenāti bhikkhādāyikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena ca samayena uttaramadhurāyaṃ aññatarā itthī khīṇāyukā hoti apāye uppajjanārahā. Bhagavā paccūsavelāyaṃ mahākaruṇāsamāpattito vuṭṭhāya lokaṃ volokento taṃ itthiṃ apāye uppajjanārahaṃ disvā mahākaruṇāya sañcoditamānaso taṃ sugatiyaṃ patiṭṭhāpetukāmo eko adutiyo madhuraṃ agamāsi. Gantvā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaraṃ ādāya bahinagaraṃ piṇḍāya pāvisi. Tena samayena sā itthī gehe āhāraṃ sampādetvā ekamante paṭisāmetvā ghaṭaṃ gahetvā udakatitthaṃ gantvā nhāyitvā ghaṭena udakaṃ gahetvā attano gehaṃ gacchantī antarāmagge bhagavantaṃ passitvā ‘‘api, bhante, piṇḍo laddho’’ti vatvā ‘‘labhissāmī’’ti ca bhagavatā vutte aladdhabhāvaṃ ñatvā ghaṭaṃ ṭhapetvā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā vanditvā ‘‘ahaṃ, bhante, piṇḍapātaṃ dassāmi, adhivāsethā’’ti āha. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena. Sā bhagavato adhivāsanaṃ viditvā paṭhamataraṃ gantvā sittasammaṭṭhe padese āsanaṃ paññāpetvā bhagavato pavesanaṃ udikkhamānā aṭṭhāsi. Bhagavā gehaṃ pavisitvā paññatte āsane nisīdi. Atha sā bhagavantaṃ bhojesi. Bhagavā katabhattakicco onītapattapāṇī tassā anumodanaṃ katvā pakkāmi. Sā anumodanaṃ sutvā anappakaṃ pītisomanassaṃ paṭisaṃvedentī yāva cakkhupathasamatikkamā buddhārammaṇaṃ pītiṃ avijahantī namassamānā aṭṭhāsi. Sā katipayadivasātikkameneva kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti, accharāsahassañcassā parivāro ahosi. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno –

“以光艳绝伦称之”者，是指比库所居礼涵之所。其由来如何？世尊住于舍卫城的祇树给孤独园。当时北方的摩竭陀国有一位出家已久的老妇人，心怀绝望即将堕入恶道。世尊于清晨时分从深大慈悲的境界中起身，环顾世间，见此老妇将堕恶道，因大悲心而起觉心，欲令其安住极乐之境，于是独自前往。翌日清晨，安顿好住所，披上袈裟，入城乞食。当时该老妇备足饮食，独自退坐一隅，持水罐前往水岸沐浴，用水罐盛水，归家路上见世尊，向世尊言“尊者，我已得食”，世尊答曰“当得食也”，知其已食未饱，放下水罐，趋前礼拜世尊，言“我为尊者供养饭食，请安坐。”世尊默然受请，老妇理解世尊入座之意，初次赴座，恭敬布坐，立起。世尊入室，坐于指定之座。老妇便供养。世尊食毕，消解大饥饿，许其快乐，起身离去。老妇闻世尊祝福欢喜不尽，心怀佩服，目光难移，恭敬而立。自此过数日，往返多次，最终得生在忉利天，数千随从随侍。此者正是长老大马哈摩嘎喇那所引述者——

§270

270.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe… osadhī viya tārakā.

“以光艳绝伦称之……如药药师之星。”

§271

271.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo…pe…

“何以此等光彩……”

Vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. – gāthāhi pucchi;

“其光彩普照四方。”——以偈问答；

§273

273.

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『此天神自认为我…彼…其业所生之果』。

§274

274.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā,

『我为人中之人，

Purimāya jātiyā manussaloke.

在昔生时，于人间世。

§275

275.

‘‘Addasaṃ virajaṃ buddhaṃ, vippasannamanāvilaṃ;

我见到清净的佛，光明澄澈，不染污垢；

Tassa adāsahaṃ bhikkhaṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

我便向那比库伸出手去，心中欢喜，谦恭恭敬。

§276

276.

二百七十六。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…

『因此，光明如是……依此类推……』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

这光明遍布我四周，普现光辉」。——

Devatā byākāsi. Sesaṃ sabbaṃ heṭṭhā vuttanayattā uttānatthameva.

天众说法已毕，诸义皆已述尽，由下而上，意旨完全显明。

Paṭhamabhikkhādāyikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第一施比库天宫故事之注释已毕。

11. Dutiyabhikkhādāyikāvimānavaṇṇanā11. 第二施比库天宫故事之注释

Abhikkantena vaṇṇenāti dutiyabhikkhādāyikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati . Tattha aññatarā itthī saddhā pasannā aññataraṃ khīṇāsavattheraṃ piṇḍāya carantaṃ disvā attano gehaṃ pavesetvā bhojanaṃ adāsi. Sā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti. Sesaṃ anantaravimānasadisameva.

『Abhikkantena vaṇṇena』者，次比库所居的天宫。此处，比库比库尼之天宫名称。其起因为何？世尊当时住于王舍城。于彼时，有一信女心悦诚服，见一位已断尽染污的尊长比库托钵化缘，随即回到自己家中，供养食饭。彼时，此女子造作时机，转生于忉利天宫。此天宫即为下文所述之『abhikkantena vaṇṇena』。此女身死后，旋即从忉利天宫转生至次天宫，亦即该名之天宫。

§278

278.

二百七十八。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe… sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「以殊胜之色……乃至……光照一切方向。」

§281

281.

二百八十一。

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『此天神自念……此业所致果报』。

§282

282.

二百八十二。

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā…pe…

『我在众人中本为人类……（此文省略）』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

『色彩在我四面皆显现辉煌』。

Dutiyabhikkhādāyikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二施比库天宫故事之注释已毕。

Iti paramatthadīpaniyā khuddaka-aṭṭhakathāya vimānavatthusmiṃ · 如是胜义灯注中，小部注释之天宫事中，

Ekādasavatthupaṭimaṇḍitassa dutiyassa cittalatāvaggassa · 以十一故事庄严之第二杂色藤品

Atthavaṇṇanā niṭṭhitā.

义解已毕。

3. Pāricchattakavaggo

第三章遮盖品遮盖品中，所谓的高大者即是威荣。何为威荣呢？世尊住于王舍城，婆罗园迦蓝达窟中。彼时，长老大摩嘎剌那侍奉之旁有一位少女以施舍意欲施舍而分配施舍物。她将家中原本剩余的粮食与副食自取出一份，自己持用，未曾食用过，又放于书房中，于见到施主时予以施舍，甚至于乞丐亦同样分配。她母亲见此，起身对女儿说：『我女儿啊，你以施舍意欲分配施舍物』，为其加倍分量以赠予。她将分配所得施舍物之一份再分配予他，彼此亦复如此继续分配。

1. Uḷāravimānavaṇṇanā1. 殊胜天宫故事之注释

Pāricchattakavagge uḷāro te yaso vaṇṇoti uḷāravimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena samayena rājagahe āyasmato mahāmoggallānassa upaṭṭhākakule ekā dārikā dānajjhāsayā dānasaṃvibhāgaratā ahosi. Sā yaṃ tasmiṃ gehe purebhattaṃ khādanīyabhojanīyaṃ uppajjati, tattha attanā laddhapaṭivīsato upaḍḍhaṃ deti, upaḍḍhaṃ attanā paribhuñjati, adatvā pana na bhuñjati, dakkhiṇeyye apassantīpi ṭhapetvā diṭṭhakāle deti, yācakānampi detiyeva. Athassā mātā ‘‘mama dhītā dānajjhāsayā dānasaṃvibhāgaratā’’ti haṭṭhatuṭṭhā tassā diguṇaṃ bhāgaṃ deti. Dentī ca ekasmiṃ bhāge tāya saṃvibhāge kate puna aparaṃ deti, sā tatopi saṃvibhāgaṃ karotiyeva.

「巴利差德咖」品中，『汝之名望广大』者，谓广大之宫殿天。此天宫之缘起为何？世尊住在王舍城竹林园迦兰陀鸟饲处。彼时，王舍城中，具寿摩嘎剌那的侍奉家族里，有一位女孩，乐于布施之意愿，喜爱分享布施。凡是家中于食前所得的副食与主食，她皆从自己所分得的份额中，给出一半，自己食用另一半；若未施与，则不进食。即便未见到值得供养者，仍先留置以待；一旦见到，便即施与。对于求乞者，亦同样布施。其母见女儿如此乐于布施、喜爱分享，心生欢喜满足，便给予她双倍的份额。而母亲每施予一份，女儿分出后，母亲再另给一份，女儿仍继续分出施与。

Evaṃ gacchante kāle taṃ vayappattaṃ mātāpitaro tasmiṃyeva nagare aññatarasmiṃ kule kumārassa adaṃsu. Taṃ pana kulaṃ micchādiṭṭhikaṃ hoti assaddhaṃ appasannaṃ . Athāyasmā mahāmoggallāno rājagahe sapadānaṃ piṇḍāya caramāno tassā dārikāya sasurassa gehadvāre aṭṭhāsi. Taṃ disvā sā dārikā pasannacittā ‘‘pavisatha bhante’’ti pavesetvā vanditvā sassuyā ṭhapitaṃ pūvaṃ taṃ apassantī ‘‘tassā kathetvā anumodāpessāmī’’ti vissāsena gahetvā therassa adāsi, thero anumodanaṃ katvā pakkāmi. Dārikā ‘‘tumhehi ṭhapitaṃ pūvaṃ mahāmoggallānattherassa adāsi’’nti sassuyā kathesi. Sā taṃ sutvā ‘‘kinnāmidaṃ pāgabbhiyaṃ, ayaṃ mama santakaṃ anāpucchitvāva samaṇassa adāsī’’ti taṃ kaṭataṭāyamānā kodhābhibhūtā yuttāyuttaṃ acintentī purato ṭhitaṃ musalakhaṇḍaṃ gahetvā aṃsakūṭe pahari. Sā sukhumālatāya parikkhīṇāyukatāya ca teneva pahārena balavadukkhābhibhūtā hutvā katipāheneva kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Tassā satipi aññasmiṃ sucaritakamme therassa katadānameva sātisayaṃ hutvā upaṭṭhāsi. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayeneva gantvā –

如此往复进行。时节至，当此少女年老父母在城中某家族中将其嫁妆赠予他人。然该家族持有邪见，不信佛法，心不悦信。长老大摩嘎剌那于王舍城乞食途中，立于该少女之丈人家门前。少女见之欢喜心起，对长老言曰『请进，尊者』，进而膜拜，向丈人所赠物展示，说『尊者已将此赠予』。丈人闻言即曰『这是什么赠物？这是我女婿无请示便赠与沙门的物品』，愤怒激动，未经过思考，握起杖状树枝，在屋檐下猛击少女。此少女因被此击而皮肤柔嫩处受伤痛，悲伤之下度过数十日且遇多风寒病苦而亡。她临终之际，因青年善行和长老的赠施，得以积存善业资粮纪念而为侍者守护。该长老大摩嘎剌那则如下所述从下而上前往——

§286

286.

二百八十六。

‘‘Uḷāro te yaso vaṇṇo, sabbā obhāsate disā;

『你的名声与光辉广大无边，普照诸方世界；

Nāriyo naccanti gāyanti, devaputtā alaṅkatā.

女子们跳舞歌唱，天子们盛饰簇拥。』

§287

287.

二百八十七。

‘‘Modenti parivārenti, tava pūjāya devate;

『诸天欢喜围绕，赞叹你的礼敬；

Sovaṇṇāni vimānāni, tavimāni sudassane.

华美的金殿宝阁，宛若你自身光彩照人。』

§288

288.

二百八十八。

‘‘Tuvaṃsi issarā tesaṃ, sabbakāmasamiddhinī;

『汝为诸主，具足一切欲望的满足；

Abhijātā mahantāsi, devakāye pamodasi;

为大神出身，身得天身而欢喜；

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

如天人般，闻问授教：此业何种果报？』——

Tīhi gāthāhi pucchi.

以三偈问之。

§286

286. Tattha yasoti parivāro. Vaṇṇoti vaṇṇanibhā sarīrobhāso. ‘‘Uḷāro’’ti pana visesetvā vuttattā tassā devatāya parivārasampatti ca vaṇṇasampatti ca vuttā hoti. Tāsu ‘‘uḷāro te vaṇṇo’’ti saṅkhepato vuttaṃ vaṇṇasampattiṃ visayavasena vitthārato dassetuṃ ‘‘sabbā obhāsate disā’’ti vatvā ‘‘uḷāro te yaso’’ti vuttaṃ parivārasampattiṃ vatthuvasena vitthārato dassetuṃ ‘‘nāriyo naccantī’’tiādi vuttaṃ. Tattha sabbā obhāsate disāti sabbāsu disāsu vijjotate, sabbā vā disā obhāsayate, vijjotayatīti attho. ‘‘Obhāsate’’ti padassa ‘‘obhāsante’’ti keci vacanavipallāsena atthaṃ vadanti, tehi ‘‘vaṇṇenā’’ti vibhatti vipariṇāmetabbā. Vaṇṇenāti ca hetumhi karaṇavacanaṃ, vaṇṇena hetubhūtenāti attho. ‘‘Sabbā disā’’ti ca jātivasena disāsāmaññe apekkhite vacanavipallāsenapi payojanaṃ natthi. Nāriyoti etthāpi ‘‘alaṅkatā’’ti padaṃ ānetvā sambandhitabbaṃ. Devaputtāti ettha ca-saddo luttaniddiṭṭho. Tena nāriyo devaputtā cāti samuccayo veditabbo.

286. 其中，『名望』者，谓眷属随从也；『容色』者，谓容色之光辉、身体之光明也。而以『广大』一词加以特指，故此天女之眷属圆满与容色圆满，俱已言明。其中，『汝之容色广大』，此乃就容色圆满而略说；为就境界方面广为展示，故云『照耀一切诸方』；云『汝之名望广大』，此乃就眷属圆满而略说；为就所依方面广为展示，故云『众女翩然起舞』等语。其中，『照耀一切诸方』者，谓于一切方位皆放光明，或令一切诸方皆得照亮、令其光耀，此为其义。关于『照耀』一词，有人因语法错乱而作复数形解，若依彼等之说，则『以容色』一词的格变须随之转换。『以容色』者，此乃以工具格表因由，意谓以容色为因由也。至于『一切诸方』，因着眼于方位之通称，即便以性属用法，亦无需因语法错乱而另作处理。『众女』，此处亦须引入『庄严』一词加以连接。『诸天子』，此处连接词隐省未示，故应知『众女与诸天子』二者乃并列之意。

§287

287.Modentīti pamodayanti. Pūjāyāti pūjanatthaṃ pūjānimittaṃ vā, naccanti gāyantīti yojanā. Tavimānīti tava imāni.

287.「Modenti」者，意为使愉悦、欢喜。又「Pūjāyāti」者，为了礼敬乃生起礼敬之因或礼敬之相，而跳舞、歌唱，此为相应行为的连结。『Tavimānīti』意指你的、你所拥有的，这些义。

§288

288.Sabbakāmasamiddhinīti sabbehi pañcahi kāmaguṇehi, sabbehi vā tayā kāmitehi icchitehi vatthūhi samiddhā. Abhijātāti sujātā. Mahantāsīti mahatī mahānubhāvā asi. Devakāye pamodasīti imasmiṃ devanikāye dibbasampattihetukena paramena pamodanena pamodasi.

288.「Sabbakāmasamiddhinīti」者，谓因为五种欲乐具足，或由你所渴慕的全部欲望对象皆已成就而生起满足与圆满。『Abhijātāti』意为良好出身。『Mahantāsīti』者，大能、大德之意。这尊天于此天界中，因天品资粮之极大欢喜而欢悦。

Evaṃ therena pucchitā sā devatā tamatthaṃ vissajjesi –

经由长老之询问，该天尊明了其本质而自述如是——

§289

289.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

「我在人类中，本为人类所生，出生于人间，

Dussīlakule suṇisā ahosiṃ, assaddhesu kadariyesu ahaṃ.

在恶行频仍的家族中，且居于不洁净的世间中。」

§290

290.

二百九十。

‘‘Saddhā sīlena sampannā, saṃvibhāgaratā sadā;

信心庄严戒德，恒常分施不忘；

Piṇḍāya caramānassa, apūvaṃ te adāsahaṃ.

行乞不曾染污，此中为君所给。

§291

291.

二百九十一。

‘‘Tadāhaṃ sassuyācikkhiṃ, ‘samaṇo āgato idha;

我当时闻其请问，『有沙门今至此；

Tassa adāsahaṃ pūvaṃ, pasannā sehi pāṇibhi’.

昔日布施与彼，彼以手和悦受。'}

§292

292.

二百九十二。

‘‘Itissā sassu paribhāsi, avinītāsi tvaṃ vadhu;

「你用芭蕉叶羞辱我，辱骂我不端庄的妻子；

Na maṃ sampucchituṃ icchi, ‘samaṇassa dadāmahaṃ’.

我不愿向你询问说，‘我们要赠予这游方比库。’」

§293

293.

二百九十三。

‘‘Tato me sassu kupitā, pahāsi musalena maṃ;

「于是我妻子大怒，用杵击打我；

Kūṭaṅgacchi avadhi maṃ, nāsakkhiṃ jīvituṃ ciraṃ.

她用石杵将我砸破，令我不能长久活着。」

§294

294.

二百九十四。

‘‘Ahaṃ kāyassa bhedā, vippamuttā tato cutā;

我已脱离身躯的分别，得以解脱，随后离去；

Devānaṃ tāvatiṃsānaṃ, upapannā sahabyataṃ.

现身于天众三十三天，获得同伴之乐。

§295

295.

二百九十五。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…

于是，如是颜色……（以下略）……

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

我之颜色遍及四方普照光明。」

§289

289. Tattha assaddhesūti ratanattayasaddhāya kammaphalasaddhāya ca abhāvena assaddhesu, thaddhamacchariyatāya kadariyesu sassuādīsu ahaṃ saddhā sīlena sampannā ahosinti yojanā.

289. 此处所言「无信者」是指因缺乏对宝物之信、业果之信而无信，因懈怠与惊惧等，如忧愁等不安，而致无信者。在僵硬、矛盾、猜忌恶意等行为中，我如今以信心具足戒律，故称为此意。

§290-1

290-1.Apūvanti kapallapūvaṃ. Teti nipātamattaṃ. Sassuyā ācikkhiṃ gahitabhāvañāpanatthañca anumodanatthañcāti adhippāyo.

290-1. 『未烘之饼』者，谓平锅所烤之饼也。『了』者，仅为语助词。其意趣，乃为告知婆母知悉已取用之情况，同时亦有随喜之意。

§292

292.Itissāti ettha assāti nipātamattaṃ. Samaṇassa dadāmahanti ahaṃ samaṇassa apūvaṃ dadāmīti. Yasmā na maṃ sampucchituṃ icchi, tasmā tvaṃ vadhu avinītāsīti sassu paribhāsīti yojanā.

292.『Itissa』这里指『assa』，即句中用词的语气助词。『我们施舍给沙门，我施舍给沙门』，由此可知不愿被问询者之意，因无欲质疑我，故称她为不净者。这里『sassu』为讥刺用语，意指不正之人。

§293

293.Pahāsīti pahari. Kūṭaṅgacchi avadhi manti ettha kūṭanti aṃsakūṭaṃ vuttaṃ purimapadalopena, kūṭameva aṅganti kūṭaṅgaṃ, taṃ chindatīti kūṭaṅgacchi. Evaṃ kodhābhibhūtā hutvā maṃ avadhi, mama aṃsakūṭaṃ chindi, teneva upakkamena matattā maṃ māresīti attho. Tenāha ‘‘nāsakkhiṃ jīvituṃ cira’’nti.

293.『pahāsi』意为打击。此处指用刀剑斧等工具，断开前脚趾上的骨节称为『kūṭaṅga』。由此推断，此断骨意象形容因愤怒充满、敌视我而伤害我及断开我所护之肢体，以此比喻被毁害。世尊以此告诫曰：「你不可能长久存活。」

§294

294.Vippamuttāti tato dukkhato suṭṭhu muttā. Sesaṃ vuttanayameva.

294.『vippamuttā』意为之后从苦中解脱，适当解脱的状态。此语段仅述此义。

Uḷāravimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 殊胜天宫注释终了。

2. Ucchudāyikāvimānavaṇṇanā二、施甘蔗女天宫注释

Obhāsayitvāpathaviṃ sadevakanti ucchudāyikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharatītiādi sabbaṃ anantaravimāne vuttasadisaṃ. Ayaṃ pana viseso – idha ucchu dinnā, sassuyā ca pīṭhakena pahaṭā, taṅkhaṇaññeva matā tāvatiṃsesu uppannā, tassaṃyeva rattiyaṃ therassa upaṭṭhānaṃ āgatā, kevalakappaṃ gijjhakūṭaṃ cando viya sūriyo viya ca obhāsentī theraṃ vanditvā pañjalikā namassamānā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Atha naṃ thero –

在说明『obhasayitvāpathaviṃ sadevakanti ucchudāyikāvimānaṃ』时，询问『此何起故？』的缘由。回答为世尊于王舍城住世后，全文与不可间断天宫之说相近。其中特别之处在于：当天宫被雨水冲刷，因懈怠而被椅子击打；相传此为三十天中相为『穿荫』之处。当夜，长老供养者来临，月亮如同太阳般发光，供齐全，向长老致敬后退居一旁。接着长老说：

§296

296.

二百九十六。

‘‘Obhāsayitvā pathaviṃ sadevakaṃ, atirocasi candimasūriyā viya;

在说遍大地诸天时，你极为美丽辉煌，正如月与日般光耀；

Siriyā ca vaṇṇena yasena tejasā, brahmāva deve tidase sahindake.

色彩鲜明，威仪庄严，恰似天梵同在三界中共照耀。

§297

297.

二百九十七。

‘‘Pucchāmi taṃ uppalamāladhārinī, āveḷinī kañcanasannibhattace;

我问你这戴莲花串的女神，身披金色光辉，

Alaṅkate uttamavatthadhārinī, kā tvaṃ subhe devate vandase mamaṃ.

饰以上等衣物，你为何以如此美丽的神相，来敬礼我？

§298

298.

二百九十八。

‘‘Kiṃ tvaṃ pure kammamakāsi attanā, manussabhūtā purimāya jātiyā;

『你以前以自心作何业，作为人身，承受前生之出生，

Dānaṃ suciṇṇaṃ atha sīlasaṃyamaṃ, kenūpapannā sugatiṃ yasassinī;

而累积施舍、戒律自持，为何得生善趣而名闻利养？

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

天神请问、启示这业果报为何？』——

Imāhi gāthāhi pucchi.

以此偈句询问。

§296-7

296-7. Tattha obhāsayitvā pathaviṃ sadevakanti candimasūriyarasmisammissehi sinerupassaviniggatehi pabhāvisarehi vijjotayamānatāya devena ākāsena sahāti sadevakaṃ upagatabhūmibhāgabhūtaṃ imaṃ pathaviṃ vijjotetvā, ekobhāsaṃ ekapajjotaṃ katvāti attho. Obhāsayitvā pathaviṃ candimasūriyā viyāti yojanā. Atirocasīti atikkamitvā rocasi. Taṃ pana atirocanaṃ kena kiṃ viya kena vāti āha ‘‘siriyā’’tiādi. Tattha siriyāti sobhaggādisobhāvisesena. Tejasāti attano ānubhāvena. Āveḷinīti ratanamayapupphāveḷavatī.

二百九十六至二百九十七。此中说：描绘大地与众天神般同于月、日、星光辉映，洒落光彩流溢的聚落光芒，散发光辉的光明之景。天神随空中，恰似伴随众天神所居之境，汇集此地大地光明，闪耀一处荧光一处光辉。此义即为“一光合一光明”之意。又说，月、日、星光辉照亮大地，度量以“由旬”为限。所谓“越光”，谓是超越光辉照耀。对此“超光”以何为像，以何为喻，谓之“光辉”等。这里“光辉”是指光明中光彩的差别所显现的辉煌。所谓“光芒”是指其自身的鲜明照耀。“光辉流溢”是指犹如宝石花串之光流溢般。

Evaṃ therena pucchitā devatā imāhi gāthāhi vissajjesi –

此乃长老所问，天众用此诗句答覆者—

§299

299.

‘‘Idāni bhante imameva gāmaṃ, piṇḍāya amhākaṃ gharaṃ upāgami;

『如今尊者，吾等前至此村庄，为布施粮食入宅；

Tato te ucchussa adāsi khaṇḍikaṃ, pasannacittā atulāya pītiyā.

尔时尊者授予我一瓣乳酪，心喜悦而面露欢颜，欢欣无量。

§300

300.

‘‘Sassu ca pacchā anuyuñjate mamaṃ, kahaṃ nu ucchuṃ vadhuke avākiri;

随后乳酪随我贴近，唯愿尊者告知，乳酪投于鹿场何处？』

Na chaḍḍitaṃ no pana khāditaṃ mayā, santassa bhikkhussa sayaṃ adāsahaṃ.

我未曾舍弃，亦未曾自食，是为护持圣者比库，我亲自付与。

§301

301.

三百零一。

‘‘Tuyhaṃ nvidaṃ issariyaṃ atho mama, itissā sassu paribhāsate mamaṃ;

你谓此为君主权威，或谓此为母亲，这样言侮辱我；

Pīṭhaṃ gahetvā pahāraṃ adāsi me, tato cutā kālakatāmhi devatā.

你持椅，施以击打，之后于凶恶时刻天神降临。

§302

302.

三百零二。

‘‘Tadeva kammaṃ kusalaṃ kataṃ mayā, sukhañca kammaṃ anubhomi attanā;

此即我所为的善业，我亲自体验此安乐善行。

Devehi saddhiṃ paricārayāmahaṃ, modāmahaṃ kāmaguṇehi pañcahi.

我与天人共事侍奉，因五种欲乐而欢喜。

§303

303.

三百零三。

‘‘Tadeva kammaṃ kusalaṃ kataṃ mayā, sukhañca kammaṃ anubhomi attanā;

「正是我所作的善业，我亲自感受快乐的业果；

Devindaguttā tidasehi rakkhitā, samappitā kāmaguṇehi pañcahi.

如天人所护持，如同滴漏，饱满五种欲乐。」

§304

304.

三百零四。

‘‘Etādisaṃ puññaphalaṃ anappakaṃ, mahāvipākā mama ucchudakkhiṇā;

「像这样成熟不变的善果，是我宏大庄严的奖赏。」

Devehi saddhiṃ paricārayāmahaṃ, modāmahaṃ kāmaguṇehi pañcahi.

我与天人同住、侍奉他们，因五种欲乐而欢喜。

§305

305.

‘‘Etādisaṃ puññaphalaṃ anappakaṃ, mahājutikā mama ucchudakkhiṇā;

这等福报无可比拟，是广大族群的我所奉献的供养。

Devindaguttā tidasehi rakkhitā, sahassanettoriva nandane vane.

守护天帝的神祇在掌管三界，如一千头象群栖息在园中。

§306

306.

‘‘Tuvañca bhante anukampakaṃ viduṃ, upecca vandiṃ kusalañca pucchisaṃ;

但尊者啊，我怀有慈悲心，听闻后即恭敬地顶礼并请教善法；

Tato te ucchussa adāsi khaṇḍikaṃ, pasannacittā atulāya pītiyā’’ti.

于是，他崇施一块飞土，心意欢喜，生无比的喜悦。

§299

299. Tattha idānīti anantarātītadivasattā āha, adhunāti attho. Imameva gāmanti imasmiṃyeva gāme, rājagahaṃ sandhāya vadati. Vuttañhi ‘‘gāmopi nigamopi nagarampi ‘gāmo’ icceva vuccatī’’ti. Bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Upāgamīti upagato ahosi. Atulāyāti anupamāya, appamāṇāya vā.

299. 关于“现在”，意指紧接在过去一天的后面，称为“此时”。这里指的正是本村庄，在此村庄中，提到往王舍城的方向前进。据语中所说，“村落、聚落以及城镇，皆称‘村’。”此地借用“地”和“处”的词义，以适用其用法。所谓“来到”，是指已抵达。所谓“无比”，是安立一种不可比较、无量之意。

§300

300.Avākirīti apanesi chaḍḍesi, vināsesi vā. Santassāti sādhurūpassa santakilesassa parissamamappattassa vā.

300. “消失”意谓弃置、舍弃、灭亡。所谓“喜悦安适”，是指具足善美形相及律净无染的圆满果位。

§301

301.Tuyhaṃ nūti nu-saddo anattamanatāsūcane nipāto, so ‘‘mamā’’ti etthāpi ānetvā yojetabbo ‘‘mama nū’’ti. Idaṃ issariyanti gehe ādhipaccaṃ sandhāyāha. Tato cutāti tato manussalokato cutā. Yasmā ṭhitaṭṭhānato apagatāpi ‘‘cutā’’ti vuccati, tasmā cutiṃ visesetuṃ ‘‘kālakatā’’ti vuttaṃ. Kālakatāpi ca na yattha katthaci nibbattā, apica kho devattaṃ upagatāti dassentī āha ‘‘amhi devatā’’ti.

301.“汝乎哉”是以“nu-”音为最高意涵之助词，此处表明“我的”，亦应带入此义称为“我的那个”。这是一种王权及家宅之主权的表达。所谓“过去”，是指离开人间世界而去。而因离去时虽处于同一处所，仍称为“过去”，因此为了特别指称该状态，称为“时间已过”。“时间已过”不指任何特定地点发生，且虽非出生于天界，但因已入天界，故以“我们是天人”自称为证。

§302

302.Tadevakammaṃ kusalaṃ kataṃ mayāti tadeva ucchukhaṇḍadānamattaṃ kusalaṃ kammaṃ kataṃ mayā, aññaṃ na jānāmīti attho. Sukhañca kammanti sukhañca kammaphalaṃ. Kammaphalañhi idha ‘‘kamma’’nti vuttaṃ uttarapadalopena, kāraṇopacārena vā ‘‘kusalānaṃ, bhikkhave, dhammānaṃ samādānahetu evamidaṃ puññaṃ pavaḍḍhati (dī. ni. 3.80). Anubhomi sakaṃ puñña’’nti (vi. va. 133) ca ādīsu viya. Kammanti vā karaṇatthe upayogavacanaṃ, kammenāti attho. Kamme vā bhavaṃ kammaṃ yathā kammanti. Atha vā kāmetabbatāya kammaṃ. Tañhi sukharajanīyabhāvato kāmūpasaṃhitaṃ kāmetabbanti kamanīyaṃ. Attanāti attanā eva, sayaṃvasitāya seribhāvena sayamevāti attho. Paricārayāmahaṃ attānanti purimagāthāya ‘‘attanā’’ti vuttaṃ padaṃ vibhattivipariṇāmena ‘‘attāna’’nti yojetabbaṃ.

302. “我作如是善天行”，即我所供养的飞土施，为我成就善业，这是义意之所在。快乐即为业，快乐亦是业报。业报此处称为“业”，省略其上下文理由；也因“比库们，善法的资本正是这样的善因，诸善缘起因而增益美善行”(法句三章八十句)等经文为根基。称“业”，乃是指行动的用法，亦即为“于业”之谓。又业亦谓存在；业如业者。另有“所欲为业”者。因其生起于舒适和快乐之所，具欲而集于欲缘，故呼为“所欲为业”。“自身”，乃指自我，依自受持，乃是自身。于前歌中所说“自身”，此处由语音变化衍为“自身”，亦应理解为“自身”。

§303-5

303-5.Devindaguttāti devindena sakkena guttā, devindo viya vā guttā mahāparivāratāya. Samappitāti suṭṭhu appitā samannāgatā. Mahāvipākāti vipulaphalā. Mahājutikāti mahātejā, mahānubhāvāti attho.

303-5.“众天神领导者”，意谓由“萨咖天帝”率领，如同大部众领袖一样。所谓“装备齐全”，指正当配备完善。所谓“巨大报果”，为庞大之果报。所谓“大生辉”，即大光明；“大德”，亦是其义。

§306

306.Tuvanti taṃ. Anukampakanti kāruṇikaṃ. Vidunti sappaññaṃ, sāvakapāramiyā matthakaṃ pattanti attho. Upeccāti upagantvā. Vandinti pañcapatiṭṭhitena abhivādayiṃ. Kusalañca ārogya pucchisaṃ apucchiṃ, atulāya pītiyā idañca kusalaṃ anussarāmīti adhippāyo. Sesaṃ heṭṭhā vuttanayameva.

306.『Tuvanti』者，谓同情。『Anukampakanti』者，谓慈悲。智者悉知之，作为比库波罗蜜多的果位义理得成。『Upeccāti』者，谓前往。『Vandinti』者，谓以五如来威仪致敬。问及善事与健康，不问彼此，而以无上的喜悦持念此善法，此为意念。余下如前所说。

Ucchudāyikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 施甘蔗女天宫注释终了。

3. Pallaṅkavimānavaṇṇanā三、榻座天宫注释

Pallaṅkaseṭṭhemaṇisoṇṇacitteti pallaṅkavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena ca samayena sāvatthiyaṃ aññatarassa upāsakassa dhītā kulapadesādinā sadisassa tattheva aññatarassa kulaputtassa dinnā, sā ca hoti akkodhanā sīlācārasampannā patidevatā samādinnapañcasīlā, uposathe sakkaccaṃ uposathasīlāni ca rakkhati. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsesu uppajji. Taṃ āyasmā mahāmoggallānatthero heṭṭhā vuttanayeneva gantvā –

『Pallaṅkaseṭṭhe maṇisoṇṇacitte』者，为床榻宝饰之意。此处指床榻建筑。其由来为何？世尊当时住于舍卫城叶园。又于当时，有舍卫城一近事男子之女，恰与某族女授婚，且彼女性不嗔怒，持戒行为端正，尊奉三宝，遵行五戒，依止比库尼节期时守持戒律。彼女以若干时日居留，诞生子女。此事乃由阿阇世长老之述所载，谓下说之事。

§307

307.

‘‘Pallaṅkaseṭṭhe maṇisoṇṇacitte, pupphābhikiṇṇe sayane uḷāre;

『于殊胜之卧榻，宝石黄金交相辉映，花朵遍洒之上，广大之卧床；』

Tatthacchasi devi mahānubhāve, uccāvacā iddhi vikubbamānā.

『天女汝于彼处安住，具大威神，变现种种高低神通。』

§308

308.

‘‘Imā ca te accharāyo samantato, naccanti gāyanti pamodayanti;

「这数条蛇从四面八方而来，跳舞、歌唱，表现欢喜；

Deviddhipattāsi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

它们呈现神变大具德者的形象，身为人身，所造何善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

又以何种示现的感受使然，你的光彩遍及诸方光明灿烂？」

Gāthāhi pucchi.

以偈问之。

Sāpissa imāhi gāthāhi byākāsi –

沙皮以此偈答说——

§309

309.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, aḍḍhe kule suṇisā ahosiṃ;

『我』者，在众人中为人，出身贵族家庭，身为贤善之人；

Akkodhanā bhattu vasānuvattinī, uposathe appamattā ahosiṃ.

怒无侵扰，常为勤劳耕作，端正守斋，警觉专注；

§310

310.

‘‘Manussabhūtā daharā apāpikā, pasannacittā patimābhirādhayiṃ;

『为人』者，少时未曾不善，心清净欢喜，尊敬父母；

Divā ca ratto ca manāpacārinī, ahaṃ pure sīlavatī ahosiṃ.

昼夜常修正行，早先本即持戒清净；

§311

311.

‘‘Pāṇātipātā viratā acorikā, saṃsuddhakāyā sucibrahmacārinī;

「禁断杀生，不窃盗，身行为纯洁的清净出家女；

Amajjapā no ca musā abhāṇiṃ, sikkhāpadesu paripūrakārinī.

不妄语，不饮酒，严格遵守戒律完善戒法。

§312

312.

三百一十二。

‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ, yā ca pakkhassa aṭṭhamī;

「十四日与十五日，以及每月八日；

Pāṭihāriyapakkhañca, pasannamānasā ahaṃ.

神变之日，我心欢喜安详。

§313

313.

三百一十三。

‘‘Aṭṭhaṅgupetaṃ anudhammacārinī, uposathaṃ pītimanā upāvasiṃ;

念持八正道，依教奉行，恭敬守持斋戒，心意欢喜而坐。

Imañca ariyaṃ aṭṭhaṅgavarehupetaṃ, samādiyitvā kusalaṃ sukhudrayaṃ;

正行此圣八正道，摄持善法，得苦少乐。

Patimhi kalyāṇī vasānuvattinī, ahosiṃ pubbe sugatassa sāvikā.

身居正室，衣服整洁，过去曾为如来庄严女侍。

§314

314.

三百一十四。

‘‘Etādisaṃ kusalaṃ jīvaloke, kammaṃ karitvāna visesabhāginī;

于生死流转中，行此善业，成为殊胜分子。

Kāyassa bhedā abhisamparāyaṃ, deviddhipattā sugatimhi āgatā.

身体分解后，达二禅力者，生到善趣安乐之地。

§315

315.

三百一十五。

‘‘Vimānapāsādavare manorame, parivāritā accharāsaṅgaṇena;

「宝楼中最佳而美妙者，被珠宝围绕装饰，

Sayaṃpabhā devagaṇā ramenti maṃ, dīghāyukiṃ devavimānamāgata’’nti.

天众自行安乐于此，长寿的天宫来到此中。」

§307

307. Tattha pallaṅkaseṭṭheti pallaṅkavare uttamapallaṅke. Taṃyevassa seṭṭhataṃ dassetuṃ ‘‘maṇisoṇṇacitte’’ti vuttaṃ, vividharatanaraṃsijālasamujjalehi maṇīhi ceva suvaṇṇena ca vicitte ‘‘tatthā’’ti ‘‘sayane’’ti ca vutte sayitabbaṭṭhānabhūte pallaṅkaseṭṭhe.

三百零七。这里所谓床榻之最者，即为床上极上佳的床榻。为彰显其最佳，称之为「宝石与黄金心肠之处」，点缀着各种宝石与翡翠、黄金，并称此处为「那里」（tatthā）及「床上」（sayane），谓其为床上可居之所，乃床榻之最。

§308

308.Teti tuyhaṃ samantato. ‘‘Pamodayantī’’ti padaṃ pana apekkhitvā ‘‘ta’’nti vibhatti vipariṇāmetabbā. Pamodayantīti vā pamodanaṃ karonti, pamodanaṃ tuyhaṃ uppādentīti attho.

三百零八。此处的'teti'为阿毗达摩常见词，意指“诸如汝等”。其“pamodayantī”一词需改变格尾成“ta”，意为激发欢喜，意指唤起喜悦，生起欢愉之意。

§310

310.Daharā apāpikāti daharāpi apāpikā. ‘‘Daharāsu pāpikā’’ti vā pāṭho, soyevattho. ‘‘Daharassāpāpikā’’tipi paṭhanti, daharassa sāmikassa apāpikā, sakkaccaṃ upaṭṭhānena anaticariyāya ca bhaddikāti attho. Tena vuttaṃ ‘‘pasannacittā’’tiādi. Abhirādhayinti ārādhesiṃ. Rattoti rattiyaṃ.

三百一十。daharā apāpikāti，意为“少年亦为恶人”。另有解读为“少年中作恶者”。亦有人读作“daharassāpāpikā”，意指少年的主人乃恶人，言其因不周到的照顾及恶行所致。故此处论述有“心地明净”等词，abhirādhayanti 指向努力、期望，ratti 指夜晚。

§311

311.Acorikāti coriyarahitā, adinnādānā paṭiviratāti attho. ‘‘Viratā ca coriyā’’tipi pāṭho, theyyato ca viratāti attho . Saṃsuddhakāyāti parisuddhakāyakammantatāya sammadeva suddhakāyā, tato eva sucibrahmacārinī sāmikato aññattha abrahmacariyāsambhavato. Tathā hi vuttaṃ –

311. 『无盗行』者，谓远离盗窃，即远离不与取之义也。亦有另一版本作『且远离盗行』，义谓远离偷窃也。『身业清净』者，谓因身业所为圆满清净，身业真正清净，由此乃为清净梵行者，盖于丈夫以外别处，无有非梵行发生之故。如是说云——

‘‘Mayañca bhariyā nātikkamāma,

「我等不逾越妻子，

Amhepi bhariyā nātikkamanti;

我们众亦不逾越妻子；

Aññatra tāhi brahmacariyaṃ carāma,

唯独和她们共守梵行，

Tasmā hi amhaṃ daharā ni miyyare’’ti. (jā. 1.10.97);

故我等孩童不至死亡。」（相应部 1.10.97）

Atha vā sucibrahmacārinīti sucino suddhassa brahmassa seṭṭhassa uposathasīlassa, maggabrahmacariyassa vā anurūpassa pubbabhāgabrahmacariyassa vasena sucibrahmacārinī.

又「清净比库尼」指的是纯洁者，即属于清净的最上梵行、守持梵行戒律的优良在家戒律，或符合道的梵行的先前阶段的生活规律，与之相称的清净比库尼。

§313

313.Anudhammacārinīti ariyānaṃ dhammassa anudhammaṃ caraṇasīlā. Imañca anantaraṃ vuttaṃ niddosatāya ariyaṃ, aṭṭhaṅgavarehi aṭṭhahi uttamaṅgehi ariyattā eva vā ariyaṭṭhaṅgavarehi upetaṃ ārogyaṭṭhena anavajjaṭṭhena ca kusalaṃ sukhavipākatāya sukhānisaṃsatāya ca sukhudrayaṃ upāvasinti yojanā.

行法顺教者，谓修持圣贤法义，循其真实法行。即是指圣贤所受之法，如八圣道品八种最高圣行，甚或八圣道品庄严增胜者。以此无过无失之健康身心，具足善法，乐享安乐果报，彼此愉悦和顺，恒守修习，故名为行法顺教。

§314

314.Visesabhāginīti visesassa dibbassa sampattibhavassa bhāginī. Sugatimhi āgatāti sugatiṃ āgatā upagatā, sugatimhi vā sugatiyaṃ dibbasampattiyaṃ āgatā. ‘‘Sugatiñhi āgatā’’tipi pāṭho. Tattha hīti nipātamattaṃ, hetuattho vā, yasmā sugatiṃ āgatā, tasmā visesabhāginīti yojanā.

特别伴随者，乃特定神圣功德之随伴。同于得往生者，即已达极善之彼岸。所谓“已至极善者”，即行至彼岸已至者。此处“已至极善”乃词汇之简约，亦具因缘义，因已到达极善，故称为特别伴随者。此谓量度单位“由旬”之义也。

§315

315.Vimānapāsādavareti vimānesu uttamapāsāde, vimānasaṅkhāte vā aggapāsāde, vimāne vā vigatamāne appamāṇe mahante varapāsāde parivāritā accharāsaṅgaṇena sayaṃpabhā pamodāmi, ‘‘amhī’’ti vā padaṃ ānetvā yojetabbaṃ. Dīghāyukinti heṭṭhimehi devehi dīghatarāyukatāya tatrūpapannehi anappāyukatāya ca dīghāyukiṃ maṃ yathāvuttaṃ devavimānamāgataṃ upagataṃ devagaṇā ramentīti yojanā. Sesaṃ vuttanayameva.

宫殿楼阁之优胜者，指宫殿中最上大楼阁，或称楼阁聚合之第一大楼阁。彼宫殿虽巨大宽阔，且完整无伤，其环绕环栏中，有自赏畅怀，喜悦自言“吾等也”，合宜称为此。长寿者，谓于诸天中，寿命最长，且未曾消减者。依此说法，彼长寿天宫中前来此处欢悦之众即是。此义已述完毕。

Pallaṅkavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 榻座天宫注释终了。

4. Latāvimānavaṇṇanā四、藤蔓天宫注释

Latāca sajjā pavarā ca devatāti latāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena ca samayena sāvatthivāsino aññatarassa upāsakassa dhītā latā nāma paṇḍitā byattā medhāvinī patikulaṃ gatā bhattu sassusasurānañca manāpacārinī piyavādinī parijanassa saṅgahakusalā gehe kuṭumbabhārassa nittharaṇasamatthā akkodhanā sīlācārasampannā dānasaṃvibhāgaratā akhaṇḍapañcasīlā uposatharakkhaṇe ca appamattā ahosi. Sā aparabhāge kālaṃ katvā vessavaṇassa mahārājassa dhītā hutvā nibbatti latātveva nāmena. Aññāpi tassā sajjā, pavarā, accimatī, sutāti catasso bhaginiyo ahesuṃ. Tā pañcapi sakkena devarājena ānetvā nāṭakitthibhāvena paricārikaṭṭhāne ṭhapitā. Latā panassa naccagītādīsu chekatāya iṭṭhatarā ahosi.

称为蔓藤与洁净高贵之神女者，谓蔓藤宫中诸天。其起因何乎？世尊当时住于舍卫城祇树给孤独园。舍卫城诸居士中，有一上家近侍人妇名蔓藤，聪慧仁慈，弃绝邪恶，喜好善道，善护持亲属，堪任家庭重责，清净无嗔，戒行端正，并能施予供养，如是清净持守五戒恒勤不懈。她后出家为祗洹天王之女，即以蔓藤为名。另有姊妹四人，名洁净、高贵、纯洁、善闻。五女皆由祗洹天王引入其宫殿中，分司侍奉。蔓藤于舞歌之道尤为善长。

Tāsaṃ ekato samāgantvā sukhanisajjāya nisinnānaṃ saṅgītanepuññaṃ paṭicca vivādo uppanno. Tā sabbāpi vessavaṇassa mahārājassa santikaṃ gantvā pucchiṃsu ‘‘tāta, katamā amhākaṃ naccādīsu kusalā’’ti? So evamāha ‘‘gacchatha dhītaro anotattadahatīre devasamāgame saṅgītaṃ pavattetha, tattha vo viseso pākaṭo bhavissatī’’ti. Tā tathā akaṃsu. Tattha devaputtā latāya naccamānāya attano sabhāvena ṭhātuṃ nāsakkhiṃsu, sañjātapahāsā acchariyabbhutacittajātā nirantaraṃ sādhukāraṃ dentā ukkuṭṭhisadde celukkhepe ca pavattentā himavantaṃ kampayamānā viya mahantaṃ kolāhalamakaṃsu. Itarāsu pana naccantīsu sisirakāle kokilā viya tuṇhībhūtā nisīdiṃsu. Evaṃ tattha saṅgīte latāya viseso pākaṭo ahosi.

诸天女聚集于一处，安适座位上，因舞歌善巧而起争执。遂皆同往祗洹天王面前，问其女儿，谁是舞乐技艺最善者？祗洹天王答曰：“你们去吧，诸女于瓦那流火岸，有天众聚时唱歌跳舞，于彼必显殊胜。”诸女遵命前往。天子众女中，舞者当众皆不容其立足，遂致发笑，惊异心生，欢喜不已，频频唱赞，应和之间震动三山，如大响声喧嚣。其他跳舞者于凉季如杜鹃安坐静息。由是处所，舞乐之殊胜更显著著。

Atha tāsaṃ devadhītānaṃ sutāya devadhītāya etadahosi ‘‘kiṃ nu kho kammaṃ katvā ayaṃ latā amhe abhibhuyya tiṭṭhati vaṇṇena ceva yasasā ca, yaṃnūnāhaṃ latāya katakammaṃ puccheyya’’nti. Sā taṃ pucchi. Itarāpi tassā etamatthaṃ vissajjesi. Tayidaṃ sabbaṃ vessavaṇamahārājā devacārikavasena upagatassa āyasmato mahāmoggallānassa ācikkhi. Thero tamatthaṃ pucchāya mūlakāraṇato paṭṭhāya bhagavato ārocento –

一日，诸天女子之姐妹听闻此事，乃对蔓藤说：“此蔓藤因何行何业，能主宰我们，具无威严及威望？我欲问她曾作何业？”遂询问之。其他姐妹亦皆详细述说。此事全由祗洹天王以天界使者身份，迎接大长老摩诃马哈摩嘎喇那，告知此义。因根本缘由，长老因问故而问世尊得答。

§316

316.

三百一十六。

‘‘Latā ca sajjā pavarā ca devatā, accimatī rājavarassa sirīmato;

「蔓草女神与清净女神俱在，恭敬光荣如尊贵王子；

Sutā ca rañño vessavaṇassa dhītā, rājīmatī dhammaguṇehi sobhatha.

王者之女韦萨瓦那公主之女，王妃因法德美德而显赫。

§317

317.

三百一十七。

‘‘Pañcettha nāriyo āgamaṃsu nhāyituṃ, sītodakaṃ uppaliniṃ sivaṃ nadiṃ;

此五女在此沐浴，取寒水、莲花、清净河水；

Tā tattha nhāyitvā rametvā devatā, naccitvā gāyitvā sutā lataṃ bravi.

她们沐浴之后，与天神共欢，跳舞歌唱，韦萨瓦那女神如是说。

§318

318.

三百一十八。

‘‘Pucchāmi taṃ uppalamāladhārini, āveḷini kañcanasannibhattace;

「我问那持莲花串、佩戴铃铛状似金饰之人，

Timiratambakkhi nabheva sobhane, dīghāyukī kena kato yaso tava.

其如云彩明朗的眼目，为何得享长寿和何等荣光呢？」

§319

319.

三百一十九。

‘‘Kenāsi bhadde patino piyatarā, visiṭṭhakalyāṇitarassu rūpato;

「尊敬的主人啊，你以何法可得更亲爱、更有福德的美色，

Padakkhiṇā naccanagītavādite, ācikkha no tvaṃ naranāripucchitā’’ti. –

在右旋舞蹈、歌唱吹奏中，请告知我们吧，尔等人间男女所问。」

Sutāya pucchā.

经文提问。

§320

320.

三百二十。

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, uḷārabhoge kule suṇisā ahosiṃ;

我在众人之中，作为人类出生，在富裕之家，拥有丰富的财富；

Akkodhanā bhattu vasānuvattinī, uposathe appamattā ahosiṃ.

不生嗔恨，恪守父母的训诫，斋戒日时勤勉清醒不懈怠。

§321

321.

三百二十一。

‘‘Manussabhūtā daharā apāpikā, pasannacittā patimābhirādhayiṃ;

作为人类的少年，无有恶行，心意清净，恭敬顺从父母。

Sadevaraṃ sassasuraṃ sadāsakaṃ, abhirādhayiṃ tamhi kato yaso mama.

此乃世间中常有的诸要事，我在其中获得所希求的因缘，因而此名声为我所有。

§322

322.

‘‘Sāhaṃ tena kusalena kammunā, catubbhi ṭhānehi visesamajjhagā;

我以此善业，于四处特别不等之处而出众；

Āyuñca vaṇṇañca sukhaṃ balañca, khiḍḍāratiṃ paccanubhomanappakaṃ.

寿命、容色、安乐与力，游戏欢乐皆皆得享而无短缺。

§323

323.

‘‘Sutaṃ nu taṃ bhāsati yaṃ ayaṃ latā, yaṃ no apucchimha akittayī no;

这如垂蔓之语，听之已然，不曾怀疑也非虚妄，向我询问者，实难以非认之。

Patino kiramhākaṃ visiṭṭha nārīnaṃ, gatī ca tāsaṃ pavarā ca devatā.

丈夫之中，最尊贵的是有德的女子，她们的归宿与众神一般高尚。

§324

324.

三百二十四。

‘‘Patīsu dhammaṃ pacarāma sabbā, patibbatā yattha bhavanti itthiyo;

诸女众皆于丈夫处施行法度，此处为妇女于丈夫之所应行者。

Patīsu dhammaṃ pacaritvā sabbā, lacchāmase bhāsati yaṃ ayaṃ latā.

妇女众施行于丈夫处的法度后，此蔓藤即示达其果效所在。

§325

325.

三百二十五。

‘‘Sīho yathā pabbatasānugocaro, mahindharaṃ pabbatamāvasitvā;

如狮踞山麓，霸主如坐于高山之巅，壮健威严；

Pasayha hantvā itare catuppade, khudde mige khādati maṃsabhojano.

杀死野猪和其他四条腿的动物，饿时猎食肉类饮食者。

§326

326.

三百二十六。

‘‘Tatheva saddhā idha ariyasāvikā, bhattāraṃ nissāya patiṃ anubbatā;

“在此，阿里耶四部弟子中，信愿坚定，依赖主人而从夫归所；

Kodhaṃ vadhitvā abhibhuyya maccharaṃ, saggamhi sā modati dhammacārinī’’ti. –

杀尽嗔恚，征服蚊虫，乃于天界中欢喜行法者。”

Latāya vissajjananti āha.

藤蔓慢慢伸展，说道：

§316

316. Tattha latā ca sajjā pavarā accimatī sutāti tāsaṃ nāmaṃ. Ca-saddo samuccayattho. Rājavarassāti catunnaṃ mahārājānaṃ varassa seṭṭhassa devarājassa. Sakkassa paricārikāti adhippāyo. Raññoti mahārājassa. Tenāha ‘‘vessavaṇassa dhītā’’ti, idaṃ paccekaṃ yojetabbaṃ, vacanavipallāso vā, dhītaroti attho. Rājati vijjotatīti rājī, rājīti matā paññātā rājīmatī, idaṃ tāsaṃ sabbāsaṃ visesanaṃ. Nāmameva etaṃ ekissā devatāyāti keci, tesaṃ matena ‘‘pavarā’’ti sabbāsaṃ visesanameva. Dhammaguṇehīti dhammiyehi dhammato anapetehi guṇehi, yathābhuccaguṇehīti attho. Sobhathāti virocatha.

三百一十六。这里“藤蔓”是庄严美好的意思，称此名为“聪慧之女”。“四音”是指集合的四个声音。“王界”是四位大国王中最尊贵的天神王，“萨咖”的随从即护持者。“王后”即大王之后，因而说“万神王的女儿”，这是用于单独使用的词汇，文义或为言语误用。“女儿”意含聪慧之意，扩展为聪慧女子，是所有的形容词中最具代表性的一种。有些说这名字专属于某一位神祇，因此“最尊贵”是唯独用以修饰此名的形容词。“法德”是指具有法的品质和清净的德行，如同如法之德。辉光明亮就是指光明照耀的意思。

§317

317.Pañcettha nāriyoti pañca yathāvuttanāmā devadhītaro ettha imasmiṃ himavantapadese. Sītodakaṃ uppaliniṃ sivaṃ nadinti anotattadahato nikkhantanadimukhaṃ sandhāya vadati. Naccitvā gāyitvāti pitu vessavaṇassa āṇāya devasamāgame tāhi katassa naccagītassa vasena vuttaṃ. Sutā lataṃ bravīti sutā devadhītā lataṃ attano bhaginiṃ kathesi. ‘‘Sutā lataṃ bravu’’ntipi paṭhanti, sutā dhītaro vessavaṇassa mahārājassa lataṃ kathesunti attho.

317.「五个妇女」指的就是五种前述的名称，关于天人之女的，这里说的是在此喜马拉雅山区域，有着寒冷的水流、冰雪、白皑皑的河流，天河之水缓缓流淌，流向河流出口的地方。文中提到跳舞和歌唱，乃因尊父韦萨瓦那（守护天王）之意旨，天人集会时凭借此舞蹈歌唱之仪式而闻名。说“苏脱拉塔说”（Sutā lataṃ bravīti），即苏脱拉塔此人就是天人之女，她谈及自己的妹妹：“苏脱拉塔说”，这句表示她正在讲述妹妹的情况。因此「苏脱拉塔说」的意涵，即为天人之女在赞颂韦萨瓦那大王的音乐和舞蹈的风姿。

§318

318.Timiratambakkhīti niculakesarabhāsasadisehi tambarājīhi samannāgatakkhi. Nabheva sobhaneti nabhaṃ viya sobhamāne, saradasamaye abbhamahikādiupakkilesavimuttaṃ nabhaṃ viya suvisuddhaṅgapaccaṅgatāya virājamāneti attho. Atha vā nabhevāti nabhe eva, samuccayattho eva-saddo, ākāsaṭṭhavimānesu himavantayugandharādibhūmipaṭibaddhaṭṭhānesu cāti sabbattheva sobhamāneti attho. Kena katoti kena kīdisena puññena nibbattito. Yasoti parivārasampatti kittisaddo ca. Kittisaddaggahaṇena ca kittisaddahetubhūtā guṇā gayhanti.

318.关于「黑暗红色羽毛」的描述，即指呈现紫红色如头冠般的鲜艳羽毛，装饰着眼睛。这里以“玉轮般美丽”为比喻，就像是天空中的光辉，在秋季时节，云雾消散，天气清朗，天空显得非常纯净美丽，这是其意。又或说其如天空般美丽，因为名字的来源「Nabha」本义即为空中，是汇合词，表示汇聚之意，指笼罩在有喜马拉雅山、鬼神天界等大地的天界境域之上，因此在一切地方皆光辉照耀。至于为何如此，是因功德所生。甚至因家族繁荣和名声响亮，因名声所感召的缘故，诸种功德因缘聚合，故生此美名。

§319

319.Patino piyatarāti sāmino piyatarā sāmivallabhā. Tenassā subhagataṃ dasseti. Visiṭṭhakalyāṇitarassū rūpatoti rūpasampattiyā visiṭṭhā uttamā kalyāṇitarā sundaratarā, assūti nipātamattaṃ. ‘‘Visiṭṭhakalyāṇitarāsi rūpato’’ti ca paṭhanti. Padakkhiṇāti pakārehi, visesena vā dakkhiṇā kusalā. Naccanagītavāditeti ettha naccanāti vibhattilopo kato, nacce ca gīte ca vādite cāti attho. Naranāripucchitāti devaputtehi devadhītāhi ca ‘‘kahaṃ latā, kiṃ karoti latā’’ti rūpadassanatthañceva sippadassanatthañca pucchitā.

319.「尊夫人」称谓即是「极其尊贵的夫人」、「极其亲爱的配偶」之意。由此表达出她是极为吉祥而光彩照人的佳人。所谓「最尊贵的良好妻子」指由美貌所成的最尊贵、最美丽的良好妻子，仅是词尾的变化。大家也读作“最尊贵的良好妻子”。「右方」意指技能、方法上的右方，或是特别擅长的右手。关于跳舞、歌唱和乐器演奏的表述，已删除“跳舞”词语的贬义，意指包含跳舞和歌唱以及演奏。至于王侯贵族们对「拉塔」的询问，则是因为她的仪态和技术，询问她名字为何及所行为何。

§321

321. Niccaṃ kāyena asaṃsaṭṭhatāya devo viya rameti, dutiyo varoti vā devaro, bhattu kaniṭṭhabhātā, saha devarenāti sadevaraṃ. Sassu ca sasuro ca sasurā, saha sasurehīti sassasuraṃ. Saha dāsehi dāsīhi cāti sadāsakaṃ patimābhirādhayinti sambandho. Tamhi katoti tamhi kule, kāle vā suṇisākāle kato yaso tannibbattakapuññassa nibbattanenāti adhippāyo. Mamāti idaṃ ‘‘kato’’ti padaṃ apekkhitvā ‘‘mayā’’ti pariṇāmetabbaṃ.

321.「常常身体无拘无束如神祇般怡悦」，此句表示她常以舒适自在之体态如天人一般愉悦。接着说「第二个是丈夫、第三个是最小的弟弟与丈夫同行」，按顺序连接了丈夫与最小弟弟。称「丈夫和公婆」意指与公婆同时，还提及与仆人、女仆一起生活的关联关系。问及「何时何地所做」，指的是问她在家族里或时代背景中在何地何时取得名声，这是事业功德的缘由。文中也解释到「我」的指称需依据「所做」或「我所为」的含义而来。

§322

322.Catubbhiṭhānehīti catūhi kāraṇehi, catūsu vā ṭhānesu nimittabhūtesu. Visesamajjhagāti aññāhi atisayaṃ adhigatā. Āyuñca vaṇṇañca sukhaṃ balañcāti ‘‘catūhi ṭhānehī’’ti vuttānaṃ sarūpato dassanaṃ. Āyuādayo eva hissā aññāhi visiṭṭhasabhāvatāya visesā tassā tathā sambhāvanāvasena gahetabbatāya hetubhāvato ‘‘ṭhāna’’nti ca vuttaṃ. Visesamajjhagā. Kīdisaṃ? Āyuñca vaṇṇañca sukhañca balañcāti yojanā.

322.「四处因缘」意为四种原因、四类场所或四种缘起迹象。所谓「中间极致」，指由其他事物所极致而获得的特殊境界。关于寿命、色身、快乐、力量的说法，明确指出『四处』就是这四项条件的展现。寿命等四种性质，是因其优越的特殊性与应当由此种因缘而生的理由，故称为「处」。此「中间极致」的意义是指寿命、色身、快乐与力量互相联系而成的整体量度标准。

§323

323.Sutaṃnu taṃ bhāsati yaṃ ayaṃ latāti ayaṃ latā amhākaṃ jeṭṭhabhaginī yaṃ bhāsati, taṃ tumhehi sutaṃ nu kiṃ asuta’’nti itarā tisso bhaginiyo pucchati. Yaṃ noti yaṃ amhākaṃ saṃsayitaṃ. Noti nipātamattaṃ, puna noti amhākaṃ, avadhāraṇe vā ‘‘na no samaṃ atthī’’tiādīsu (khu. pā. 6.3; su. ni. 226) viya, tena akittayiyeva, aviparītaṃ byākāsiyevāti attho. Patino kiramhākaṃ visiṭṭha nārīnaṃ, gatī ca tāsaṃ pavarā ca devatāti anatthato pālanato patino sāmikā nā amhākaṃ nārīnaṃ itthīnaṃ visiṭṭhā gati ca tāsaṃ paṭisaraṇañca, tāsaṃ mātugāmānaṃ saraṇato pavarā uttamā devatā ca sammadeva ārādhitā sampati āyatiñca hitasukhāvahāti attho.

323.「所说的这拉塔」指此人即为我们的长姐，即她在言说。其他三姐妹便问：「你们确认听到的是她，还是没听到呢？」这里「否认」是词尾的变化，再次否认则表达此为我们的，这表明的是相互不同的情况。《俱舍论》及《增支部》内曾有类似语句，说明这里并非无名无姓地夹杂，而是明确表示非相反意思。丈夫的是这些女性中最尊贵的，妻子们中并非我们，而是她们专业的去处与依止，她们常从母系家族寻求保护，是护卫的最好者。且西方天女被当真拜敬，带来繁荣与安乐，具此释义。

§324

324.Patīsu dhammaṃ pacarāma sabbāti sabbāva mayaṃ patīsu attano sāmikesu pubbuṭṭhānādikaṃ caritabbadhammaṃ pacarāma. Yatthāti yaṃ nimittaṃ, yasmiṃ vā patīsu caritabbadhamme cariyamāne itthiyo patibbatā nāma bhavanti. Lacchāmase bhāsati yaṃ ayaṃ latāti ayaṃ latā yaṃ sampattiṃ etarahi labhatīti bhāsati, taṃ sampattiṃ patīsu dhammaṃ pacaritvāti labhissāma.

在所有妻子中我们修持法，乃至所有妻子当中，我们在自己所有妻子身上循前所行应行法加以修持。所谓在此，指的是标记或缘由，即在这些妻子中当行的法中，女人由此得名为妻子。譬如说某种蔓草称为蔓草，是因为此刻得此蔓草茂盛之实际，因修持妻子法而得此成就。

§325

325.Pabbatasānugocaroti pabbatavanasaṇḍacārī. Mahindharaṃ pabbatamāvasitvāti mahiṃ dhāretīti mahindharanāmakaṃ pabbataṃ acalaṃ āvasitvā adhivasitvā, tattha vasantoti attho. ‘‘Āvasitvā’’ti hi padaṃ apekkhitvā bhummatthe cetaṃ upayogavacanaṃ. Pasayhāti abhibhavitvā. Khuddeti balavasenanihīne pamāṇato pana mahante hatthiādikepi mige so hantiyeva.

“如山居者”者，即如居于山林旁林地之人。所谓大山王居于山中者，是指名为“马欣陀罗”的大山，稳固不动地居住其上，即在山中栖息。此处“居住”字依地体取用，意谓此处实用于地。所谓制服、镇服之意，虽以力量限制弱小如猴之类，但大象等却同样被猎杀。

§326

326.Tathevāti gāthāya ayaṃ upamāsaṃsandanena saddhiṃ atthayojanā – yathā sīho attano nivāsagocaraṭṭhānabhūtaṃ pabbataṃ nissāya vasanto attano yathicchitamatthaṃ sādheti, evameva sā saddhā pasannā ariyasāvikā ghāsacchādanādīhi bharaṇato posanato bhattāraṃ patiṃ sāmikaṃ nissāya vasantī sabbatthāpi patianukūlatāsaṅkhātena vatena taṃ anubbatā parijanādīsu uppajjanakaṃ kodhaṃ vadhitvā pajahitvā pariggahavatthūsu uppajjanakaṃ maccheraṃ abhibhuyya abhibhavitvā anuppādetvā patibbatādhammassa ca upāsikādhammassa ca sammadeva caraṇato dhammacārinī sā saggamhi devaloke modati, pamodaṃ āpajjatīti. Sesaṃ vuttanayameva.

经偈有云：“正如狮子依其栖息场所之山，安心居住而达所心愿，犹如如是不退转信心清净圣弟子，披草叶之盖熏炉等器具，供养师长主人为依止，安住其中，普遍以此令丈夫顺从，堪服妇女修持佛法，生烦恼、嗔恨等被断而斩灭，克服各种烦恼，未曾造作违背当行法，悉乃由顺行法中，以正当妇德奉行，是故得于天界诸神所悦，生欢喜。”余文亦同此所说。

Latāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 拉塔天宫解说已结束。

5. Guttilavimānavaṇṇanā五、古帝拉天宫解说

Sattatantiṃ sumadhuranti guttilavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati rājagahe viharante āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayeneva devacārikaṃ caranto tāvatiṃsabhavanaṃ gantvā tattha paṭipāṭiyā ṭhitesu chattiṃsāya vimānesu chattiṃsa devadhītaro paccekaṃ accharāsahassaparivārā mahatiṃ dibbasampattiṃ anubhavantiyo disvā tāhi pubbe katakammaṃ ‘‘abhikkantena vaṇṇenā’’tiādīhi tīhi gāthāhi paṭipāṭiyā pucchi. Tāpi tassa pucchānantaraṃ ‘‘vatthuttamadāyikā nārī’’tiādinā byākariṃsu. Atha thero tato manussalokaṃ āgantvā bhagavato etamatthaṃ ārocesi. Taṃ sutvā bhagavā ‘‘moggallāna, tā devatā na kevalaṃ tayā eva pucchitā evaṃ byākariṃsu, atha kho pubbe mayāpi pucchitā evameva byākariṃsū’’ti vatvā therena yācito atītaṃ attano guttilācariyaṃ kathesi.

名为“七十三”者，是悦耳动听的屋舍。其由来为何？世尊在王舍城时，长老大摩嘎剌那在下方如是说：天界诸神居住处，三十三天宫一一居止，三十三神女各各由各别有千人随从，皆具大天资福德，见此神宅，便依从前三业以三偈问彼，彼答以“自然居物采得者女”等语。后长老从天界归人间，向世尊告诉此事。世尊闻已对摩嘎剌那曰：“摩嘎剌那，此神女非独问汝，亦曾问及我，如是而答。”遂经长老请求，复述过去其师古提罗长老之事。

Atīte bārāṇasiyaṃ brahmadatte rajjaṃ kārente bodhisatto gandhabbakule nibbattitvā gandhabbasippe pariyodātasippatāya timbarunāradasadiso sabbadisāsu pākaṭo paññātā ācariyo ahosi nāmena guttilo nāma. So andhe jiṇṇe mātāpitaro posesi. Tassa sippanipphattiṃ sutvā ujjenivāsī musilo nāma gandhabbo upagantvā taṃ vanditvā ekamantaṃ ṭhito ‘‘kasmā āgatosī’’ti ca vutte ‘‘tumhākaṃ santike sippaṃ uggaṇhitu’’nti āha. Guttilācariyo taṃ oloketvā lakkhaṇakusalatāya ‘‘ayaṃ puriso visamajjhāsayo kakkhaḷo pharuso akataññū bhavissati, na saṅgahetabbo’’ti sippuggahaṇatthaṃ okāsaṃ nākāsi. So tassa mātāpitaro payirupāsitvā tehi yācāpesi. Guttilācariyo mātāpitūhi nippīḷiyamāno ‘‘garuvacanaṃ alaṅghanīya’’nti tassa sippaṃ paṭṭhapetvā vigatamacchariyatāya kāruṇikatāya ca ācariyamuṭṭhiṃ akatvā anavasesato sippaṃ sikkhāpesi.

过去在巴罗那城，波罗王治理时，菩萨降生于乾闼婆族，乃为调服乾闼婆工匠之师，名曰古提罗师。此人年老失明，由父母扶养。得知工匠事务，乌炬尼村有乾闼婆名为穆西罗来拜，立于一旁问“尔何来者”，且云“为尔纳技艺。”古提罗师观其形迹技艺，断其心直腹黑、粗暴无恩，谓不可收纳。后由其父母恳求，古提罗师虽被压制，然不违重命，出于慈悲，未有残缺地授之技艺。

Sopi medhāvitāya pubbekataparicayatāya akusītatāya ca na cirasseva pariyodātasippo hutvā cintesi ‘‘ayaṃ bārāṇasī jambudīpe agganagaraṃ, yaṃnūnāhaṃ idha sarājikāya parisāya sippaṃ dasseyyaṃ, evāhaṃ ācariyatopi jambudīpe pākaṭo paññāto bhavissāmī’’ti. So ācariyassa ārocesi ‘‘ahaṃ rañño purato sippaṃ dassetukāmo, rājānaṃ maṃ dassethā’’ti. Mahāsatto ‘‘ayaṃ mama santike uggahitasippo patiṭṭhaṃ labhatū’’ti karuṇāyamāno taṃ rañño santikaṃ netvā ‘‘mahārāja imassa me antevāsikassa vīṇāya paguṇataṃ passathā’’ti āha. Rājā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇitvā tassa vīṇāvādanaṃ sutvā parituṭṭho taṃ gantukāmaṃ nivāretvā ‘‘mameva santike vasa, ācariyassa dinnakoṭṭhāsato upaḍḍhaṃ dassāmī’’ti āha. Musilo ‘‘nāhaṃ ācariyato hāyāmi, samameva dethā’’ti vatvā raññā ‘‘mā evaṃ bhaṇi, ācariyo nāma mahanto, upaḍḍhameva tuyhaṃ dassāmī’’ti vutte ‘‘mama ca ācariyassa ca sippaṃ passathā’’ti vatvā rājagehato nikkhamitvā ‘‘ito sattame divase mama ca guttilācariyassa ca rājaṅgaṇe sippadassanaṃ bhavissati, taṃ passitukāmā passantū’’ti tattha tattha āhiṇḍanto ugghosesi.

此人悟性聪慧，且有以往之熟识及精进，终不久成长为调服师，心想“此人为巴罗那之霸城，于此当以宫廷艺员示技，如是我亦成名于此岛。”即向师表明欲以技示于王前。大臣慈悲开导“此技已在我王近侍间建立”。带至王前谓王“天王，请于我家近侍之人之琴技审视之”。王听琴技甚悦，止住造访意，谓“宜居我邻，我将指示与师同厅上示之。”穆西罗答“我不狂妄，亦适当。”王曰“勿云若是，技师确厉害，我必加展。”经后者唱示琴技，王与大臣欣见，出宫告知“七日内，我必见古提罗师技艺，尔当观之。”而各各往来传告。

Mahāsatto taṃ sutvā ‘‘ayaṃ taruṇo thāmavā, ahaṃ pana jiṇṇo dubbalo, yadi pana me parājayo bhaveyya, mataṃ me jīvitā seyyaṃ, tasmā araññaṃ pavisitvā ubbandhitvā marissāmī’’ti araññaṃ gato maraṇabhayatajjito paṭinivatti. Puna maritukāmo hutvā gantvā punapi maraṇabhayena paṭinivatti. Evaṃ gamanāgamanaṃ karontassa taṃ ṭhānaṃ vigatatiṇaṃ ahosi. Atha devarājā mahāsattaṃ upasaṅkamitvā dissamānarūpo ākāse ṭhatvā evamāha ‘‘ācariya, kiṃ karosī’’ti. Mahāsatto –

大士听闻此语，即谓：“此青年尚存，我却年迈衰弱。倘若我遭失败，生命将终止，故当入林，缚身自死。”于是入林，因惧死而返。复起死志，往复因死所迫而回如此。此往来反复者，使此处无不净土。随后，天王亲近大士，于虚空现身问曰：“老师，汝在行何事？”大士答曰——

§327

327.

‘‘Sattatantiṃ sumadhuraṃ, rāmaṇeyyaṃ avācayiṃ;

“七弦瑟音，其声甜美，悦耳动听；

So maṃ raṅgamhi avheti, saraṇaṃ me hohi kosiyā’’ti. –

彼于戏台奏响，愿为我所依。”——

Attano cittadukkhaṃ pavedesi.

大士吐露其心痛苦。

Tassattho – ahaṃ devarāja musilaṃ nāma antevāsikaṃ sattannaṃ tantīnaṃ atthitāya chajjādisattavidhasaradīpanato ca sattatantiṃ, taṃ visayaṃ katvā yathārahaṃ dvāvīsatiyā sutibhedānaṃ ahāpanato suṭṭhu madhuranti sumadhuraṃ, yathādhigatānaṃ samapaññāsāya mucchanānaṃ paribyattatāya sarassa ca vīṇāya ca aññamaññasaṃsandanena suṇantānaṃ ativiya manoramabhāvato rāmaṇeyyaṃ, saragatādivibhāgato chajjādicatubbidhaṃ gandhabbaṃ ahāpetvā gandhabbasippaṃ avācayinti vācesiṃ uggaṇhāpesiṃ sikkhāpesiṃ. So musilo antevāsī samāno maṃ attano ācariyaṃ raṅgamhi raṅgamaṇḍale avheti sārambhavasena attano visesaṃ dassetuṃ saṅghaṭṭiyati, ‘‘ehi sippaṃ dassehī’’ti maṃ ācikkhi, tassa me tvaṃ kosiya devarāja saraṇaṃ avassayo hohīti.

从此，天王知有末住人名穆西罗，为七根弦琴八音之制差师，熟习此领域，能奏二十二种音律分歧，音色媲美熟练爱乐者，尤善调和五种弦弓琴之韵，互相交织，极合耳目，悦人心怀。其所制四种翅膀的香翼天，演奏香翼天技艺，口授言辞真切。此穆西罗末住人见我导师在戏台场上，欲有所示显，招呼我曰：“来，示教技艺。”我以为：“你——天王，愿成为我的依护。”

Taṃ sutvā sakko devarājā ‘‘mā bhāyi ācariya, ahaṃ te saraṇaṃ parāyaṇa’’nti dassento –

萨咖天帝闻之告诉世尊：「老师莫惧怕，我当为您做避难所。」

§328

328.

三百二十八。

‘‘Ahaṃ te saraṇaṃ homi, ahamācariyapūjako;

「我是你的避难所，我是供养老师者；

Na taṃ jayissati sisso, sissamācariya jessasī’’ti. –

弟子不能胜过老师，弟子当敬奉老师。」

Āha . Sakkassa kira devarañño purimattabhāve mahāsatto ācariyo ahosi. Tenāha ‘‘ahamācariyapūjako’’ti. Ahaṃ ācariyānaṃ pūjako, na musilo viya yugaggāhī, mādisesu antevāsikesu ṭhitesu tādisassa ācariyassa kathaṃ parājayo, tasmā na taṃ jayissati sisso, aññadatthu sissaṃ musilaṃ ācariya tvameva jayissasi, so pana parājito vināsaṃ pāpuṇissatīti adhippāyo. Evañca pana vatvā ‘‘ahaṃ sattame divase sākacchāmaṇḍalaṃ āgamissāmi, tumhe vissatthā vādethā’’ti samassāsetvā gato.

注解：萨咖天帝原本为昔日世尊时代的神祗巨力者，故称他为老师。他说：「我是老师的供养者，不是像贪欲众生那样急躁妄执，常居于内行之地，若是如此的老师怎会败北呢？故弟子不当胜过老师；若某时弟子胜了老师，那老师必然沦为败北者，必至灭亡。这是当下的原则。」于是他说完这番话后，又言：「我将在第七天到达会场，你们要恰当地为我说法。」说罢离去。

Sattame pana divase rājā saparivāro rājasabhāyaṃ nisīdi. Guttilācariyo ca musilo ca sippadassanatthaṃ sajjā hutvā upasaṅkamitvā rājānaṃ vanditvā attano attano laddhāsane nisīditvā vīṇā vādayiṃsu. Sakko āgantvā antalikkhe aṭṭhāsi. Taṃ mahāsattova passati, itare pana na passanti. Parisā dvinnampi vādane samacittā ahosi. Sakko guttilaṃ ‘‘ekaṃ tantiṃ chindā’’ti āha. Chinnāyapi tantiyā vīṇā tatheva madhuranigghosā ahosi. Evaṃ ‘‘dutiyaṃ, tatiyaṃ, catutthaṃ, pañcamaṃ, chaṭṭhaṃ, sattamaṃ chindā’’ti āha, tāsu chinnāsupi vīṇā madhuranigghosāva ahosi. Taṃ disvā musilo parājitabhūtarūpo pattakkhandho ahosi, parisā haṭṭhatuṭṭhā celukkhepe karontī guttilassa sādhukāramadāsi. Rājā musilaṃ sabhāya nīharāpesi, mahājano leḍḍudaṇḍādīhi paharanto musilaṃ tattheva jīvitakkhayaṃ pāpesi.

第七日，国王与众臣坐席于王宫议事厅。古特丽和穆悉罗为展示技艺，准备就绪，拜礼国王，各自坐于应坐之处，弹奏琵琶。萨咖天帝来到天空中。只有那位大力者能够见之，其余众人不能看见。两会中的人弹奏和谐一致。萨咖对古特丽说：「剪断一根弦。」断弦之后，琵琶音色依然清越悦耳。依次说：「第二根，第三根，第四根，第五根，第六根，第七根弦也剪断。」即便断了这么多弦，琵琶仍奏出美妙的声音。看到此情景，穆悉罗如同败退者，身体瘦弱，坐立不安，拱手向古特丽表示感谢。国王将穆悉罗逐出议会，众贵族用杖棒打他，当下即致其命终。

Sakko devānamindo mahāpurisena saddhiṃ sammodanīyaṃ katvā devalokameva gato. Taṃ devatā ‘‘mahārāja, kuhiṃ gatatthā’’ti pucchitvā taṃ pavattiṃ sutvā ‘‘mahārāja, mayaṃ guttilācariyaṃ passissāma, sādhu no taṃ idhānetvā dassehī’’ti āhaṃsu. Sakko devānaṃ vacanaṃ sutvā mātaliṃ āṇāpesi ‘‘gaccha vejayantarathena amhākaṃ guttilācariyaṃ ānehi, devatā taṃ dassanakāmā’’ti, so tathā akāsi. Sakko mahāsattena saddhiṃ sammodanīyaṃ katvā evamāha ‘‘ācariya, vīṇaṃ vādaya, devatā sotukāmā’’ti. ‘‘Mayaṃ sippūpajīvino, vetanena vinā sippaṃ na dassemā’’ti. ‘‘Kīdisaṃ pana vetanaṃ icchasī’’ti. ‘‘Nāññena me vetanena kiccaṃ atthi, imāsaṃ pana devatānaṃ attanā attanā pubbekatakusalakathanameva me vetanaṃ hotū’’ti āha. Tā ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchiṃsu. Atha mahāsatto pāṭekkaṃ tāhi tadā paṭiladdhasampattikittanamukhena tassā hetubhūtaṃ purimattabhāve kataṃ sucaritaṃ āyasmā mahāmoggallāno viya pucchanto ‘‘abhikkantena vaṇṇenā’’tiādigāthāhi pucchi. Tāpi ‘‘vatthuttamadāyikā nārī’’tiādinā yathā etarahi therassa, evameva tassa byākariṃsu. Tena vuttaṃ ‘‘moggallāna tā devatā na kevalaṃ tayā eva pucchitā evaṃ byākariṃsu, atha kho pubbe mayāpi pucchitā evameva byākariṃsū’’ti.

萨咖天帝以大尊者同欢喜，欢庆后即前往天界。天众问之曰：「大王，汝往何处？」闻其经过，答曰：「大王，吾等将观见布施受持师，若吾等能亲近此地，将令其示现。」众天闻之，即命他锻马厘（Mātali）取来，说：「驾驭战车，在间隙时节将我等的布施受持师迎来，天众欲得观见。」锻马厘即依命而为。萨咖与大众同欢庆后告之：「师父，请奏乐，天众欲听。」众师人答曰：「我们乃技艺众生，若无报酬，绝不会施艺。」萨咖问：「尔等欲何种报酬？」答曰：「我并不求他物，唯愿此处众天彼此各自前世善行的功德，成为我报酬。」众天称「善」，相与赞叹。此时大众各自以修得的功德善行为籍，正如尊者大摩诃迦楼罗那被问及时，详述由来与前情，称：「其本质乃衣服布帛赠与者之女。」以此类比解释现今长老，众亦以类似辞令辩释。由此可知，摩诃迦楼罗那向众天说明时所述，非仅其单独问者，先前我亦曾问过，亦得此答也。

Tā kira itthiyo kassapasammāsambuddhakāle manussattabhāve ṭhitā taṃ taṃ puññaṃ akaṃsu. Tattha ekā itthī vatthaṃ adāsi, ekā sumanamālaṃ, ekā gandhaṃ, ekā uḷārāni phalāni, ekā ucchurasaṃ, ekā bhagavato cetiye gandhapañcaṅgulikaṃ adāsi, ekā uposathaṃ upavasi, ekā upakaṭṭhāya velāya nāvāya bhuñjantassa bhikkhuno udakaṃ adāsi, ekā kodhanānaṃ sassusasurānaṃ akkodhanā upaṭṭhānaṃ akāsi, ekā dāsī hutvā atanditācārā ahosi, eko piṇḍacārikassa bhikkhuno khīrabhattaṃ adāsi, ekā phāṇitaṃ adāsi, ekā ucchukhaṇḍaṃ adāsi, ekā timbarusakaṃ adāsi, ekā kakkārikaṃ adāsi, ekā eḷālukaṃ adāsi, ekā valliphalaṃ adāsi, ekā phārusakaṃ adāsi, ekā aṅgārakapallaṃ adāsi, ekā sākamuṭṭhiṃ adāsi, ekā pupphakamuṭṭhiṃ adāsi, ekā mūlakalāpaṃ adāsi, ekā nimbamuṭṭhiṃ adāsi, ekā kañjikaṃ adāsi, ekā tilapiññākaṃ adāsi, ekā kāyabandhanaṃ adāsi, ekā aṃsabaddhakaṃ adāsi, ekā āyogapaṭṭaṃ adāsi, ekā vidhūpanaṃ, ekā tālavaṇṭaṃ, ekā morahatthaṃ, ekā chattaṃ, ekā upāhanaṃ, ekā pūvaṃ, ekā modakaṃ, ekā sakkhalikaṃ adāsi. Tā ekekā accharāsahassaparivārā pahatiyā deviddhiyā virājamānā tāvatiṃsabhavane sakkassa devarājassa paricārikā hutvā nibbattā guttilācariyena pucchitā ‘‘vatthuttamadāyikā nārī’’tiādinā attanā attanā katakusalaṃ paṭipāṭiyā byākariṃsu.

有传说称，这些女性于咖萨巴正觉佛时代，皆身处人间，分别各自施行福德。其所施布施如次：一者施衣服，一者献花环，一者供香，一者献新鲜果实，一者献酒浆，一者供奉世尊舍利塔香，长约五指；一者守持八关斋戒，一者于供养时节供水予用船出游的比库，一者照顾愤怒恶魔的劝解，一者做侍女，勤恳恪敬，一者予行脚比库酥奶一瓶，一者施绳索，一者捣药，一者施木柴，一者施草席，一者施葱，一者施甜果，一者施药草丸，一者施酒壶捆绑，一者施篮盘，一者供烟炷，一者供椰壳炭，一者施树枝，一者施塔扇，一者施孔雀羽毛，一者施伞，一者施斗篷，一者施耙，一者施米制点心，一者施蜂窝。一一施者皆带有众多随从，洁净庄严，成为忉利天宫天帝萨咖之侍女。被称作「衣物布施者之女」，她们各自以善行为基，分别说明自己的修行轨迹与功德。

§329

329.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

【诗】以卓越之色相，你立于诸天之间；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

璀璨如满天星辰，诸方如草药般芬芳。

§330

330.

‘‘Kena tetādiso vaṇṇo, kena te idha mijjhati;

‘你这般美丽的色相究竟缘何而生，何以在此处显现？’

Uppajjanti ca te bhogā, ye keci manaso piyā.

‘你所有的享乐皆由心所爱之物而生起。’

§331

331.

三百三十一。

‘‘Pucchāmi taṃ devi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

‘我问你，大德女，作为人身者，你曾作何善行？’

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

‘因何你具有如此良好的感受，你的色相也在一切方位中光明显现？’

§332

332.

三百三十二。

‘‘Sā devatā attamanā, moggallānena pucchitā;

『这位天神自恃其尊，向摩诃迦罗那提问』，

Pañhaṃ puṭṭhā viyākāsi, yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『问曰：请解释，为何此行得此果报？』

§333

333.

‘‘Vatthuttamadāyikā nārī, pavarā hoti naresu nārīsu;

『市侩庸女，渐成俗态者，其于男子为妇人中最卑劣』，

Evaṃ piyarūpadāyikā manāpaṃ, dibbaṃ sā labhate upecca ṭhānaṃ.

『此类因执着于宠爱妍媸，故虽得天界之福而居处寒微』。

§334

334.

‘‘Tassā me passa vimānaṃ, accharā kāmavaṇṇinīhamasmi;

我见有一光明华丽的天宫，此宫具备极美的色彩。

Accharāsahassassāhaṃ, pavarā passa puññānaṃ vipākaṃ.

我曾于无数光明之处，观察诸善果的成熟。

§335

335.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo, tena me idha mijjhati;

正因这般的色彩光明，我在此得以享受安乐；

Uppajjanti ca me bhogā, ye keci manaso piyā.

众多慈心所爱之乐，因缘所生，皆现于我。

§336

336.

‘‘Akkhāmi te bhikkhu mahānubhāva, manussabhūtā yamakāsi puññaṃ;

『我告诉你，比库，尊贵者，是你以人为本所造的福德；』

Tenamhi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

『因此，尊贵如你者的光辉遍布四方，熠熠生辉。』

(Yathā ca ettha, evaṃ upari sabbavimānesu vitthāretabbaṃ.)

（如上所述，诸天宫中亦应广广流布此理。）

§341

341.

‘‘Pupphuttamadāyikā nārī, pavarā hoti naresu nārīsu…pe….

『施花供养的女人，在男子中为最尊贵的女性，……』

§349

349.

‘‘Gandhuttamadāyikā nārī, pavarā hoti naresu nārīsu…pe….

「取香料为业的女人，在男子当中为最尊贵的……」

§357

357.

三百五十七。

‘‘Phaluttamadāyikā nārī…pe….

「取果实为业的女人……」

§365

365.

三百六十五。

‘‘Rasuttamadāyikā nārī…pe….

「取饮食为业的女人……」

§373

373.

三百七十三。

‘‘Gandhapañcaṅgulikaṃ ahamadāsiṃ,kassapassa bhagavato thūpamhi…pe….

「我曾在咖萨巴世尊所住的塔院中，布施一包五寸长的香。」

§381

381.

‘‘Bhikkhū ca ahaṃ bhikkhuniyo ca, addasāsiṃ panthapaṭipanne;

「比库们与比库尼们在修行道路上，我曾亲眼见过；

Tesāhaṃ dhammaṃ sutvāna, ekūposathaṃ upavasissaṃ.

听闻他们的教法之后，我曾独自在斋戒日中诵持一日不食。」

§382

382.

‘‘Tassā me passa vimānaṃ…pe….

「他那时我的托庇之所庄严高大......」

§389

389.

三百八十九。

‘‘Udake ṭhitā udakamadāsiṃ, bhikkhuno cittena vippasannena…pe….

『水于水中者，正如比库以清净心所持……』。

§397

397.

三百九十七。

‘‘Sassuñcāhaṃ sasurañca, caṇḍike kodhane ca pharuse ca;

『我嗔恚我恼怒，并于强暴、愤怒与粗恶，

Anusūyikā upaṭṭhāsiṃ, appamattā sakena sīlena…pe….

嫉妒者侍奉我，戒律严谨无过失……』。

§405

405.

四百零五。

‘‘Parakammakarī āsiṃ, atthenātanditā dāsī;

「她曾是他人的奴仆，当时是被鞭打的使女；

Akkodhanānatimāninī, saṃvibhāginī kakassa bhāgassa…pe….

性情刚烈、不生气、通晓分配，不知属于谁的份额……等。」

§413

413.

第四百一十三条。

‘‘Khīrodanaṃ ahamadāsiṃ, bhikkhuno piṇḍāya carantassa;

「我曾亲自施予乳酪，施舍给那乞士行脚；

Evaṃ karitvā kammaṃ, sugatiṃ upapajja modāmi…pe….

行此善业之后，得至美善彼岸而欢喜……等。」

§421

421.

第四百二十一条。

‘‘Phāṇitaṃ ahamadāsiṃ…pe….

『我曾赠与法器……如是……』

§429

429.

四百二十九。

‘‘Ucchukhaṇḍikaṃ ahamadāsiṃ…pe….

『我曾赠与大块木……如是……』

§437

437.

四百三十七。

‘‘Timbarusakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

『我曾赠与蒂姆巴如树木……如是……』

§445

445.

四百四十五。

‘‘Kakkārikaṃ ahamadāsiṃ…pe….

「我曾施与甜蜜小蜜饼……如是……」

§453

453.

四百五十三。

‘‘Eḷālukaṃ ahamadāsiṃ…pe….

「我曾施与青葱……如是……」

§461

461.

四百六十一。

‘‘Valliphalaṃ ahamadāsiṃ…pe….

「我曾施与掌果……如是……」

§469

469.

四百六十九。

‘‘Phārusakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

‘我曾赠与粗恶语……如前所述。’

§477

477.

四百七十七。

‘‘Hatthappatāpakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

‘我曾赠与手掌惩戒……如前所述。’

§485

485.

四百八十五。

‘‘Sākamuṭṭhiṃ ahamadāsiṃ…pe….

‘我曾赠与慈悲心……如前所述。’

§493

493.

四百九十三。

‘‘Pupphakamuṭṭhiṃ ahamadāsiṃ…pe….

「我曾赠与花束……」此处指在当时情境下，法中所示之行为和应行之意。

§501

501.

五百零一。

‘‘Mūlakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

「我曾赠与根茎……」此语表明于此教法中，以根茎为供养物的事实及其涵义。

§509

509. ‘‘Nimbamuṭṭhiṃ ahamadāsiṃ…pe….

五百零九。「我曾赠与柿树束……」言在此法中，此供养行为与功德之关联。

§517

517. ‘‘Ambakañjikaṃ ahamadāsiṃ…pe….

五百一十七。「我曾赠与西瓜藤……」意谓于此法中，依种植供养象征布施之真义。

§525

525. ‘‘Doṇinimmajjaniṃ ahamadāsiṃ…pe….

五百二十五。「我曾赠与船沉者……」表明此处在此教法中，施献沉没物寓意及其理义。

§533

533. ‘‘Kāyabandhanaṃ ahamadāsiṃ…pe….

533．「我曾布施腰带……（乃至）……」

§541

541. ‘‘Aṃsabaddhakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

541．「我曾布施肩带……（乃至）……」

§549

549. ‘‘Āyogapaṭṭaṃ ahamadāsiṃ…pe….

549．「我曾布施铠甲护胸……（乃至）……」

§557

557. ‘‘Vidhūpanaṃ ahamadāsiṃ…pe….

557. 『我曾布施扇子……乃至……』

§565

565. ‘‘Tālavaṇṭaṃ ahamadāsiṃ…pe….

565．『我曾布施棕榈叶扇……（乃至）……』

§573

573. ‘‘Morahatthaṃ ahamadāsiṃ…pe….

573．『我曾布施孔雀羽柄拂尘……（乃至）……』

§581

581. ‘‘Chattaṃ ahamadāsiṃ…pe….

581. 『我曾布施伞盖……乃至……』

§589

589. ‘‘Upāhanaṃ ahamadāsiṃ…pe….

589. 『我曾布施鞋履……乃至……』

§597

597. ‘‘Pūvaṃ ahamadāsiṃ…pe….

597.『我曾布施糕饼……（中略）……』

§605

605. ‘‘Modakaṃ ahamadāsiṃ…pe….

605.『我曾布施蜜丸……（中略）……』

§613

613. ‘‘Sakkhalikaṃ ahamadāsiṃ, bhikkhuno piṇḍāya carantassa…pe….

613. 『小麦饼』者，我曾给予，布施于行乞的比库……如是说……

§614

614.

‘‘Tassā me passa vimānaṃ, accharā kāmavaṇṇinīhamasmiṃ;

『你于我见此殿堂，光彩欲乐俱具足』者，是说我见此处殿堂，光明美妙，令人欢喜。

Accharāsahassassāhaṃ, pavarā passa puññānaṃ vipākaṃ.

『千殿光辉中，我见众善果报最优胜』者，是说千百殿堂的光辉之间，我所见乃众善行所生的最佳果报。

§615

615. ‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe… vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

615.『因此，如此光色……光色于我四方皆显现』者，是承接前文，说明此种殊胜的光色在我周围遍处显现。

Evaṃ mahāsatto tāhi devatāhi katasucarite byākate tuṭṭhamānaso sammodanaṃ karonto attano ca sucaritacaraṇe yuttapayuttataṃ vivaṭṭajjhāsayatañca pavedento āha –

于是，大英雄于诸天众中，行持善德，广为阐述，心生欢喜，称赞赞叹，并赞美自己所作诸行，适切妥当，明白宣说，说：

§617

617.

‘‘Svāgataṃ vata me ajja, suppabhātaṃ suhuṭṭhitaṃ;

『今我获迎，清晨吉祥，健康安乐』者，是自赞今日获天众迎接，清晨光明，身心安健。

Yaṃ addasāmi devatāyo, accharā kāmavaṇṇiniyo.

我所见闻的天众，皆为戒律庄严、欲净美妙者。

§618

618.

第六百一十八。

‘‘Imāsāhaṃ dhammaṃ sutvā, kāhāmi kusalaṃ bahuṃ;

我听闻此法后，弃绝了许多邪行；

Dānena samacariyāya, saññamena damena ca;

以布施、正行、正念和调伏为修持；

Svāhaṃ tattha gamissāmi, yattha gantvā na socare’’ti.

自己当至彼处，往至无忧之所。

§333

333. Tattha vatthuttamadāyikāti vatthānaṃ uttamaṃ seṭṭhaṃ, vatthesu vā bahūsu uccinitvā gahitaṃ ukkaṃsagataṃ pavaraṃ koṭibhūtaṃ vatthaṃ vatthuttamaṃ, tassa dāyikā. ‘‘Pupphuttamadāyikā’’tiādīsupi eseva nayo. Piyarūpadāyikāti piyasabhāvassa piyajātikassa ca vatthuno dāyikā. Manāpanti manavaḍḍhanakaṃ. Dibbanti divi bhavattā dibbaṃ. Upeccāti upagantvā cetetvā, ‘‘edisaṃ labheyya’’nti pakappetvāti attho. Ṭhānanti vimānādikaṃ ṭhānaṃ, issariyaṃ vā. ‘‘Manāpā’’tipi pāṭho, aññesaṃ manavaḍḍhanakā hutvāti attho.

第三百三十三。关于“此处衣物给予者”者，谓衣物中最上、最尊贵者。衣物众多挑选，取其上等，清洁无尘，极优越者即为最上衣物，其给予者亦称“衣服施给予者”等。又称“贵相给予者”，意指给予者具尊贵之相与尊贵出身。亦有“悦心者”，意指使人欢喜，增长仁爱；“天赐者”，则谓此物来自天界。又“欢迎者”，即于彼处迎接，使心安悦，期望能早日获得。所谓“地处”，是指天宫或诸宫殿，或权势所在。关于“悦心者”，亦有多种解释，有人释为增长仁爱的给予者。

§334

334.Passa puññānaṃ vipākanti vatthuttamadānassa nāma idamīdisaṃ phalaṃ passāti attanā laddhasampattiṃ sambhāventī vadati.

观察善业果报的现前，此果名为物质供养，行者亲证所得之成就随之而生，谓之所现所说。

§341

341.Pupphuttamadāyikāti ratanattayapūjāvasena pupphuttamadāyikā, tathā gandhuttamadāyikāti daṭṭhabbā. Tattha pupphuttamaṃ sumanapupphādi, gandhuttamaṃ candanagandhādi, phaluttamaṃ panasaphalādi, rasuttamaṃ gorasasappiādi veditabbaṃ.

花供者即以宝物等供养之仪式所行的献花，香供者亦然，应当见其理。其间，花供包括菩提树花等，香供包括檀香等，果供包括巴那萨果实等，味供包括芥末胶等，应当分别认识。

§373

373.Gandhapañcaṅgulikanti gandhena pañcaṅgulikadānaṃ. Kassapassa bhagavato thūpamhīti kassapasammāsambuddhassa yojanike kanakathūpe.

五香手链是指以香料制成的五种香手饰。关于咖萨巴尊者谓为金制宝塔者，即咖萨巴正觉所建一由约一由旬高的金塔。

§381

381.Panthapaṭipanneti maggaṃ gacchante. Ekūposathanti ekadivasaṃ uposathavāsaṃ.

行道者即指遵行正道行进之人。单日守斋者是指仅于一日内守斋闭关者。

§389

389.Udakamadāsinti mukhavikkhālanatthaṃ pivanatthañca udakaṃ pānīyaṃ adāsiṃ.

供水者即为了口腔清洁及饮用而给水者。

§397

397.Caṇḍiketi caṇḍe. Anusūyikāti usūyā rahitā.

凶暴指暴戾。无嫉妒指无嫉恨心。

§405

405.Parakammakarīti paresaṃ veyyāvaccakārinī. Atthenāti atthakiccena. Saṃvibhāginī sakassa bhāgassāti atthikānaṃ attanā paṭiladdhabhāgassa saṃvibhajanasīlā.

405.「Parakammakari」者，谓为他人作业之义。其意为「以义务之事」为意。此处又释为「分割」，即为将某物自己所有之部分，分配予他者之行为。

§413

413.Khīrodananti khīrasammissaṃ odanaṃ, khīrena saddhiṃ odanaṃ vā.

413.「Khīrodanā」者，谓牛奶调和入米粥之食物，或与牛奶同煮之粥也。

§437

437.Timbarusakanti tiṇḍukaphalaṃ. Tipusasadisā ekā vallijāti timbarusaṃ, tassa phalaṃ timbarusakanti vadanti.

437.「Timbarusaka」者，指一种名为蒂卢卡果实的果品。此果属一类藤蔓植物，名为Timbarusa，为该植物果实之称。

§445

445.Kakkārikanti khuddakeḷālukaṃ, tipusanti ca vadanti.

445. 『苦瓜』者，即小冬瓜，亦称胡瓜也。

§477

477.Hatthappatāpakanti mandāmukhiṃ.

477. 『以手施威吓』者，即以手势威吓令其哑口也。

§517

517.Ambakañjikanti ambilakañjikaṃ.

517.『酸粥』者，即酸味之粥也。

§525

525.Doṇinimmajjaninti satelaṃ tilapiññākaṃ.

525.「沉没的东西」指的是河中不断翻滚往下沉的水帘鱼。

§557

557.Vidhūpananti caturassabījaniṃ.

557.「除去的东西」指的是蛇用来产卵的卵。

§565

565.Tālavaṇṭanti tālapattehi katamaṇḍalabījaniṃ.

565.「像椰子叶一样的东西」指用椰子叶形成的种子环状物。

§573

573.Morahatthanti mayūrapiñche hi kataṃ makasabījaniṃ.

573.「孔雀翎」指的是孔雀的尾羽，上面带有眼状斑纹的种子。

§617

617.Svāgataṃvata meti mayhaṃ idhāgamanaṃ sobhanaṃ vata aho sundaraṃ. Ajja suppabhātaṃsuhuṭṭhitanti ajja mayhaṃ rattiyā suṭṭhu pabhātaṃ sammadeva vibhāyanaṃ jātaṃ, sayanato uṭṭhānampi suhuṭṭhitaṃ suṭṭhu uṭṭhitaṃ. Kiṃ kāraṇāti āha ‘‘yaṃ addasāmi devatāyo’’tiādi.

617.「欢迎来到这里，实为美好」表达我来到此地的欢喜心情。今天是美好的晨光，夜晚已去，晨光真实现起，起身时安稳清醒。是什么原因出现此念头呢？是因为我见到诸天神衹等。

§618

618.Dhammaṃ sutvāti kammaphalassa paccakkhakaraṇavasena tumhehi kataṃ kusalaṃ dhammaṃ sutvā. Kāhāmīti karissāmi. Samacariyāyāti kāyasamācārikassa sucaritassa caraṇena. Saññamenāti sīlasaṃvarena. Damenāti manacchaṭṭhānaṃ indriyānaṃ damena. Idāni tassa kusalassa attano lokassa ca vivaṭṭūpanissayataṃ dassetuṃ ‘‘svāhaṃ tattha gamissāmi, yattha gantvā na socare’’ti vuttaṃ.

618.「听闻法」指以业果验的准则，尔等听闻善法。问我为何作此行，我回答是：修行正道，即身行善，言语守戒，心意调伏。如今欲示现自身善行及世界轮转因缘，表明我必往安住之处，不再妄行。

Evamayaṃ yadipi vatthuttamadāyikāvimānādivasena chattiṃsavimānasaṅgahā desanā āyasmato mahāmoggallānassa viya guttilācariyassāpi vibhāvanavasena pavattāti ‘‘guttilavimāna’’ntveva saṅgahaṃ āruḷhā, vimānāni pana itthipaṭibaddhānīti itthivimāneyeva saṅgahitāni. Tā pana itthiyo kassapassa dasabalassa kāle yathāvuttadhammacaraṇe aparāparuppannacetanāvasena dutiyattabhāvato paṭṭhāya ekaṃ buddhantaraṃ devaloke eva saṃsarantiyo amhākampi bhagavato kāle tāvatiṃsabhavaneyeva nibbattā, āyasmatā mahāmoggallānena pucchitā kammasarikkhatāya guttilācariyena pucchitakāle viya byākariṃsūti daṭṭhabbā.

我们这里虽说是由帘幕、幔帐、厢房等组成的大约三十三所建筑群，在大长老摩嘎剌那尊者及古提拉老师的讲解传承中，专称为“古提拉建筑群”。这些建筑物专属于女性，因此被称为女性建筑群。此间的女性们在咖萨巴比库十力盛世期间，按照正法修持，依教奉行，第二世时在佛陀时代转生于天界，与我们共同生活，如同居于三十三天宫殿一般。被长老摩嘎剌那尊者询问其业缘时，如同询问古提拉老师一样，他们曾应答解说，当值得观察。

Guttilavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 古帝拉天宫解说已结束。

6. Daddallavimānavaṇṇanā六、达达拉天宫解说

Daddallamānāvaṇṇenāti daddallavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena ca samayena nālakagāmake āyasmato revatattherassa upaṭṭhākassa aññatarassa kuṭumbikassa dve dhītaro ahesuṃ, ekā bhaddā nāma, itarā subhaddā nāma. Tāsu bhaddā patikulaṃ gatā saddhā pasannā buddhisampannā vañjhā ca ahosi. Sā sāmikaṃ āha ‘‘mama kaniṭṭhā subhaddā nāma atthi, taṃ ānehi, sacassā putto bhaveyya, so mamapi putto siyā, ayañca kulavaṃso na nasseyyā’’ti. So ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā tathā akāsi.

“Daddallamānāvaṇṇenāti”意指“色彩艳丽”，即“艳丽建筑群”。这建筑群何来之故？佛陀当时住于舍卫城祇树给孤独园。那时，在纳迦林村，大长老雷瓦达的侍者之一家中，有两个女儿，大女名叫婆达，次女名叫舒婆达。婆达因失去信仰而违逆正法、心生冷漠，甚至成为无子女之家。婆达对居士说：“我的小妹名叫舒婆达，把她带来，必有幸运之子，且她生的儿子也是我的儿子，我的家族世系也定不灭。”那人答应说“好”，便照办了。

Atha bhaddā subhaddaṃ ovadi ‘‘subhadde, dānasaṃvibhāgaratā dhammacariyāya appamattā hohi, evaṃ te diṭṭhadhammiko samparāyiko ca attho hatthagato eva hotī’’ti. Sā tassā ovāde ṭhatvā vuttanayena paṭipajjamānā ekadivasaṃ āyasmantaṃ revatattheraṃ attaṭṭhamaṃ nimantesi. Thero subhaddāya puññūpacayaṃ ākaṅkhanto saṅghuddesavasena satta bhikkhū gahetvā tassā gehaṃ agamāsi. Sā pasannacittā āyasmantaṃ revatattheraṃ te ca bhikkhū paṇītena khādanīyena bhojanīyena sahatthā santappesi, thero anumodanaṃ katvā pakkāmi. Sā aparabhāge kālaṃ katvā nimmānaratīnaṃ devānaṃ sahabyataṃ upapajji. Bhaddā pana puggalesu dānāni datvā sakkassa devānamindassa paricārikā hutvā nibbatti.

随后婆达劝诫舒婆达说：“舒婆达，应精进于布施与修持佛法，如此你的见解正确，世世代代皆能正信无疑，必得护持。”舒婆达依教不失，前来侍奉大长老雷瓦达一天。长老为求福德，带七位比库，前往她家中。她欢喜接待长老与比库们，备好洁净的食物供养。长老受供后欣然离去。后来婆达造时完毕，遂升入天界，与喜乐天众同住。婆达在众人中布施财物，成为萨咖天帝的侍者而生。

Atha subhaddā attano sampattiṃ paccavekkhitvā ‘‘kena nu kho ahaṃ puññena idhūpapannā’’ti āvajjentī ‘‘bhaddāya ovāde ṭhatvā saṅghagatāya dakkhiṇāya imaṃ sampattiṃ sampattā, bhaddā nu kho kahaṃ nibbattā’’ti olokentī taṃ sakkassa paricārikābhāvena nibbattaṃ disvā anukampamānā tassā vimānaṃ pāvisi. Atha naṃ bhaddā –

后来舒婆达回顾自己的财富状况，心中疑问“我凭什么功德得此财富？”她顺从婆达的劝勉，加入僧团布施，奉献供养。她观察到自己作为萨咖天帝侍者时所获的果报，心生怜悯，进入自己的建筑宫殿。然后舒婆达——

§619

619.

‘‘Daddallamānā vaṇṇena, yasasā ca yasassinī;

“艳丽色彩,色誉荣耀；

Sabbe deve tāvatiṃse, vaṇṇena atirocasi.

诸天众生中，三十三天以色相最为显著。

§620

620.

第六百二十节。

‘‘Dassanaṃ nābhijānāmi, idaṃ paṭhamadassanaṃ;

‘我不曾识见这番显现，这是初次视见；

Kasmā kāyā nu āgamma, nāmena bhāsase mama’’nti. –

何故你亲临其身，称我之名而语？’

Dvīhi gāthāhi pucchi. Sāpi tassā –

用两句偈问之。她亦以此答之——

§621

621.

第六百二十一节。

‘‘Ahaṃ bhadde subhaddāsiṃ, pubbe mānusake bhave;

『我曾是美好之人，过去在世间为人。』

Sahabhariyā ca te āsiṃ, bhaginī ca kaniṭṭhikā.

『你的配偶与我同在，还有你最小的妹妹。』

§622

622.

第六百二十二。

‘‘Sā ahaṃ kāyassa bhedā, vippamuttā tato cutā;

『我解脱身躯之苦，死后得脱离。』

Nimmānaratīnaṃ devānaṃ, upapannā sahabyata’’nti. – dvīhi gāthāhi byākāsi;

『获得天众为伴，成就造作的喜悦。』」——此义由两偈说明。

§619-20

619-20. Tattha vaṇṇenāti vaṇṇādisampattiyā. Dassanaṃ nābhijānāmīti ito pubbe tava dassanaṃ nābhijānāmi, tvaṃ mayā na diṭṭhapubbāti attho. Tenāha ‘‘idaṃ paṭhamadassana’’nti. Kasmā kāyā nu āgamma, nāmena bhāsase mamanti kataradevanikāyato āgantvā ‘‘bhadde’’ti nāmena maṃ ālapasi.

第六百一十九至二十。此处“色”指诸种属性及功德。『未识见者』之义，意谓我之前未曾见过你，故说“这是首次见面”。为何说“身”呢？是因为你不知我，未曾看到我过去的形体。究竟是谁以“美好”为名与我言语？此以理答，谓某天众使者至此以“美好”之名称呼我。

§621

621.Ahaṃbhaddeti ettha bhaddeti ālapanaṃ. Subhaddāsinti ahaṃ subhaddā nāma tava bhaginī kaniṭṭhikā āsiṃ ahosiṃ, tattha pubbe mānusake bhave sahabhariyā samānabhariyā te tayā ekasseva bhariyā, tava patino eva bhariyā, āsinti attho. Puna bhaddā –

『ahambhadde』者，此处为『bhaddeti』辩说。所谓苏巴达者，即我名为苏巴达，汝之胞妹，于汝为年纪最小者。彼当时为人，于俗世中，与诸同侪妇女同为妻，惟悉为同一夫之妻，彼之夫即汝之丈夫，此义所在。复有『bhaddā』者，

§623

623.

‘‘Pahūtakatakalyāṇā, te deve yanti pāṇino;

『已积累诸多善行者，此等众生往生天界；』

Yesaṃ tvaṃ kittayissasi, subhadde jātimattano.

尔所称颂者，为苏巴达，自其本生起皆如是也。

§624

624.

‘‘Atha tvaṃ kena vaṇṇena, kena vā anusāsitā;

尔当以何容貌，或何种教化，

Kīdiseneva dānena, subbatena yasassinī.

如同宝镜的光辉，善巧的布施者以此获得声誉。

§625

625.

‘‘Yasaṃ etādisaṃ pattā, visesaṃ vipulamajjhagā;

『若有如是殊胜、广大而中正的声誉显现，

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

诸天闻问圣者：此果报由何业因感得？』

Tīhi gāthāhi pucchi. Puna subhaddā –

以三句偈问之。复有善巧者答言——

§626

626.

‘‘Aṭṭheva piṇḍapātāni, yaṃ dānaṃ adadaṃ pure;

『以前所施献的乞食粮食，确是实在的。』

Dakkhiṇeyyassa saṅghassa, pasannā sehi pāṇibhi.

『献与应受布施的僧团，须以欢喜的双手。』

§627

627.

六百二十七。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…

『因此，上述的光泽……等等……』

Vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

『光辉普照我四方』，如此说。

Byākāsi.

〔世尊〕作了授记。

§623

623. Tattha pahūtakatakalyāṇā te deve yantīti pahūtakatakalyāṇā mahāpuññā te nimmānaratino deve yanti uppajjanavasena gacchanti pāṇino sattā, yesaṃ nimmānaratīnaṃ devānaṃ antare tvaṃ attano jātiṃ kittayissasi kathesīti yojanā.

于此，所谓博多多善，谓诸天众。博多多善为大福德者，是诸天众的本乐。天众随缘生起往来行走。你当在自己所乐的天众之中，赞扬你自己的本生几由由此定量（约为若干由旬）。

§624

624.Kena vaṇṇenāti kena kāraṇena. Kīdisenevāti evasaddo samuccayattho, kīdisena cāti attho, ayameva vā pāṭho. Subbatenāti sundarena vatena, suvisuddhena sīlenāti attho.

所谓“由何因？”者，即“何因乎？”之意。所谓“何等如此？”者，是由音声集聚成句的语句。所谓“何等如此？”即其义。如是之一句。所谓“崇美之言”，谓美言。所谓“清净持戒”，谓其义。

§626

626.Aṭṭhevapiṇḍapātānīti aṭṭhannaṃ bhikkhūnaṃ dinnapiṇḍapāte sandhāya vadati. Adadanti adāsiṃ.

所谓“八比纳巴塔”，是指八位比库托钵乞食者。此处讲论与八比库的托钵乞食有关。意为“他们给予，我受施”。

Evaṃ subhaddāya kathite puna bhaddā –

如是，佛陀对殊胜弟子复言——

§629

629.

‘‘Ahaṃ tayā bahutare bhikkhū, saññate brahmacārayo;

吾与你及诸多比库，称为守戒的胜行者；

Tappesiṃ annapānena, pasannā sehi pāṇibhi.

你们用温热的饮食，配以欢喜的双手。

§630

630.

‘‘Tayā bahutaraṃ datvā, hīnakāyūpagā ahaṃ;

“她大量布施，我行乞于那些身躯孱弱者；

Kathaṃ tvaṃ appataraṃ datvā, visesaṃ vipulamajjhagā;

你却只施少量，却于健康强壮者当中布施丰盛殊胜；

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

众天使曾询问佛陀，这业报之果何以如此？”——

Pucchi. Tattha tayāti nissakke karaṇavacanaṃ. Puna subhaddā –

此中“tayā”是指示代词用法，示所依事物。又复言“苏婆达”——

§631

631.

‘‘Manobhāvanīyo bhikkhu, sandiṭṭho me pure ahu;

『此比库善于造意，我以前曾亲见，』

Tāhaṃ bhattena nimantesiṃ, revataṃ attanaṭṭhamaṃ.

『当时他借食供请，接引了雷瓦达作为自身的支护。』

§632

632.

‘‘So me atthapurekkhāro, anukampāya revato;

『他是我意护之人，出于慈悲为雷瓦度，』

Saṅghe dehīti maṃvoca, tassāhaṃ vacanaṃ kariṃ.

『对僧团云：你当归依我；我便讲话以应之。』

§633

633.

‘‘Sā dakkhiṇā saṅghagatā, appameyye patiṭṭhitā;

『那南方的僧团聚集，安立于无量无边的正法中；

Puggalesu tayā dinnaṃ, na taṃ tava mahapphala’’nti. –

他们所施予的人中，没有比他们更为大有利益者。』——

Attanā katakammaṃ kathesi.

自己称说此善行。

§631

631. Tattha manobhāvanīyoti manavaḍḍhanako uḷāraguṇatāya sambhāvanīyo. Sandiṭṭhoti nimantanavasena bodhito kathito. Tenāha ‘‘tāhaṃ bhattena nimantesiṃ, revataṃ attanaṭṭhama’’nti, taṃ manobhāvanīyaṃ ayyaṃ revataṃ attanaṭṭhamaṃ bhattena ahaṃ nimantesiṃ.

631.【释】此处“心念所生”者，谓由修增长心念而具备的旺盛优良品质。因缘为引，故称为“现前缘故”。由此他说：『我以供养作缘，召请那位为我护持的雷瓦塔（天）』，此谓此心念所生的供养，称为“我以供养召请那位雷瓦塔”，即我以供养为缘，召请尊者雷瓦塔。

§632-3

632-3.So me atthapurekkhāroti so ayyo revato dānassa mahapphalabhāvakaraṇena mama atthapurekkhāro hitesī. Saṅghe dehīti maṃvocāti ‘‘yadi tvaṃ subhadde aṭṭhannaṃ bhikkhūnaṃ dātukāmā, yasmā puggalagatāya dakkhiṇāya saṅghagatā eva dakkhiṇā mahapphalatarā, tasmā saṅghe dehi, saṅghaṃ uddissa dānaṃ dehī’’ti maṃ abhāsi. Tanti taṃ dānaṃ.

632-3.【释】“为我利益之缘”者，尊者雷瓦塔因布施所结大果而为我利益之缘，是善护者。出于僧团，请我身体为供养之用，于是对我说：『若愿为诸善比库布施，当知南方为众生所往所集之处，亦是集之南方，利益最为广大者。故当于僧团布施，为僧团而施。』如是说，即成此供养。

Evaṃ subhaddāya vutte bhaddā tamatthaṃ sampaṭicchantī uttari ca tathā paṭipajjitukāmā –

如是，尊女苏婆达说完后，有善法极其安稳圆满，且往后的修行愿望也同样如此——

§634

634.

第六百三十四节。

‘‘Idānevāhaṃ jānāmi, saṅghe dinnaṃ mahapphalaṃ;

‘如今我知晓，布施给僧团大有福德；

Sāhaṃ gantvā manussattaṃ, vadaññū vītamaccharā;

我必亲往人间，真诚仁慈地如法而行；

Saṅghe dānāni dassāmi, appamattā punappuna’’nti. –

我将不懈地反复布施给僧团。’——

Gāthamāha. Subhaddā pana attano devalokameva gatā. Atha sakko devānamindo sabbe deve tāvatiṃse attano sarīrobhāsena abhibhuyya virocamānaṃ subhaddaṃ devadhītaraṃ disvā tañca tāsaṃ kathāsallāpaṃ sutvā tāvadeva ca subhaddāya antarahitāya taṃ ‘‘ayaṃ nāmā’’ti ajānanto –

此句颂说完后，尊女苏婆达于其天界返回了。此时，萨咖天帝及其诸天众显现其身形，照耀着尊女苏婆达这个天女。诸天听见她与众的言辞议论，但对远离尘世的尊女来说，萨咖天帝却不了解这“名为”的事义——

§635

635.

六百三十五。

‘‘Kā esā devatā bhadde, tayā mantayate saha;

『这位天人善巧者，他这样明了地思维，

Sabbe deve tāvatiṃse, vaṇṇena atirocatī’’ti. –

一切三十三天的诸天，彼此光彩夺目，胜过着色。』——

Bhaddaṃ pucchi. Sāpissa –

问善巧者。善巧者回答说：——

§636

636.

六百三十六。

‘‘Manussabhūtā devinda, pubbe mānusake bhave;

『诸天虽是天人，然本来曾为人类。'}

Sahabhariyā ca me āsi, bhaginī ca kaniṭṭhikā,

我曾有共侍一妻，还有小妹妹般的姐妹，

Saṅghe dānāni datvāna, katapuññā virocatī’’ti. –

施舍僧团之物后，其善功德由此而显现。

Kathesi. Atha sakko tassā saṅghagatāya dakkhiṇāya mahapphalabhāvaṃ dassento dhammaṃ kathesi. Tena vuttaṃ –

于是他说。继而天帝萨咖，为那入于僧团、施与供养者示现大果报，宣说佛法。如是说——

§637

637.

‘‘Dhammena pubbe bhaginī, tayā bhadde virocati;

『过去以法为本的姐妹，得彼尊贵而显耀；

Yaṃ saṅghamhi appameyye, patiṭṭhāpesi dakkhiṇaṃ.

于无上僧团中，安立供养之礼。』

§638

638.

‘‘Pucchito hi mayā buddho, gijjhakūṭamhi pabbate;

世尊被询问时，于蛙峰山上，

Vipākaṃ saṃvibhāgassa, yattha dinnaṃ mahapphalaṃ.

说明了业报的分配，即因受用重大功德果报之处。

§639

639.

‘‘Yajamānānaṃ manussānaṃ, puññapekkhāna pāṇinaṃ;

为人服务的施主中，凡持善意之人，

Karotaṃ opadhikaṃ puññaṃ, yattha dinnaṃ mahapphalaṃ.

其所作的超过赐予功德的善业，乃获得重大的果报。

§640

640.

‘‘Taṃ me buddho viyākāsi, jānaṃ kammaphalaṃ sakaṃ;

世尊为我开示，解说持戒之人，之业果报的真谛；

Vipākaṃ saṃvibhāgassa, yattha dinnaṃ mahapphalaṃ.

分别果报清楚明了，给予殊胜广大之成熟。

§641

641.

‘‘Cattāro ca paṭipannā, cattāro ca phale ṭhitā;

四种修行者已入于道，四种果位亦已成就；

Esa saṅgho ujubhūto, paññāsīlasamāhito.

此僧团清净纯正，具足智慧与持戒安静。

§642

642.

六百四十二。

‘‘Yajamānānaṃ manussānaṃ, puññapekkhāna pāṇinaṃ;

“若人们心存护持者，对于世间众生及有所期待功德的生命，

Karotaṃ opadhikaṃ puññaṃ, saṅghe dinnaṃ mahapphalaṃ.

所行的功德超过一般者，布施于僧团，即播种大果报。

§643

643.

六百四十三。

‘‘Eso hi saṅgho vipulo mahaggato, esappameyyo udadhīva sāgaro;

“这僧团广大而严整，犹如无边无际的海洋，难以测量；

Ete hi seṭṭhā naravīrasāvakā, pabhaṅkarā dhammamudīrayanti.

他们是最上乘的人间勇士比库弟子，照亮世法，开启佛法之门。”

§644

644.

‘‘Tesaṃ sudinnaṃ suhutaṃ suyiṭṭhaṃ, ye saṅghamuddissa dadanti dānaṃ;

「众生所作诸善婬行供养中，若有人以布施财物供养僧团为首，

Sā dakkhiṇā saṅghagatā patiṭṭhitā, mahapphalā lokavidūna vaṇṇitā.

此供养即为尊贵、善美、稳固，世间智者称誉其果报甚大。」

§645

645.

‘‘Etādisaṃ yaññamanussarantā, ye vedajātā vicaranti loke;

「如是供养圣僧者，如同祭祀礼仪中供品，诸根净洁、

Vineyya maccheramalaṃ samūlaṃ, aninditā saggamupenti ṭhāna’’nti.

离弃鱼肉及一切污秽，洁净无瑕，得生天上极乐之处。」

§637

637. Tattha dhammenāti kāraṇena ñāyena vā. Tayāti nissakke karaṇavacanaṃ. Idāni taṃ ‘‘dhammenā’’ti vuttakāraṇaṃ dassetuṃ yaṃ saṅghamhi appameyye, patiṭṭhāpesi dakkhiṇa’’nti vuttaṃ. Appameyyeti guṇānubhāvassa attani katānaṃ kārānaṃ phalavisesassa ca vasena paminituṃ asakkuṇeyye.

637. 其中“dhammena”意为“因缘”或“智慧所缘”。“tayāti”为表明依赖、附属的语尾形式。现在此处“dhammenā”是为了显示原文所说的“于僧团中所树立的无量功德、以南方为方位”的因缘。所谓无量，是指因缘具足的功德，是难以用言语尽述的。

§638-9

638-9. Ayañca attho bhagavato sammukhā ca suto, sammukhā ca paṭiggahitoti dassento ‘‘pucchito’’tiādimāha. Tattha yajamānānanti dadantānaṃ. Puññapekkhāna pāṇinanti anunāsikalopaṃ katvā niddeso, puññaphalaṃ ākaṅkhantānaṃ sattānaṃ. Opadhikanti upadhi nāma khandhā, upadhissa karaṇasīlaṃ, upadhipayojananti vā opadhikaṃ, attabhāvajanakaṃ paṭisandhipavattivipākadāyakaṃ.

638-9. 此意也曾为世尊亲自所闻、亲自接受，故称为“被询问者”。此处“yajamānā”指供养者。所谓“puññapekkha pāṇi”是指因期望功德果报而施予的众生。这里“opadhi”意为“聚合种类”，指使法蕴聚合的条件，称为“依缘”，有生起、保存和受果的作用。

§640

640.Jānaṃ kammaphalaṃ sakanti sattānaṃ sakaṃ sakaṃ yathāsakaṃ puññaṃ puññaphalañca hatthatale āmalakaṃ viya jānanto. Sakanti vā yakārassa kakāraṃ katvā vuttaṃ, sayaṃ attanāti attho.

640.『知悉业果为自有』者，谓如知手掌中之余甘子一般，了知诸众生各自所有、各自相应之福德及福德之果报。又，『自有』一词，亦有说法是将「ya」字作「ka」字而说，意为『自己』、『由自身』之义。

§641

641.Paṭipannāti paṭipajjamānā, maggaṭṭhāti attho. Ujubhūtoti ujupaṭipattiyā ujubhāvaṃ patto dakkhiṇeyyo jāto. Paññāsīlasamāhitoti paññāya sīlena ca samāhito, diṭṭhisīlasampanno ariyāya diṭṭhiyā ariyena sīlena ca samannāgato. Tenāpissa paramatthasaṅghabhāvameva vibhāveti. Diṭṭhisīlasāmaññena saṅghaṭitattā hi saṅgho . Atha vā samāhitaṃ samādhi, paññā sīlaṃ samāhitañca assa atthīti paññāsīlasamāhito. Tenassa sīlādidhammakkhandhattayasampannatāya aggadakkhiṇeyyabhāvaṃ vibhāveti.

641. “Paṭipanna”意为“正在修习中”，是道的展现。所谓“ujubhūta”指正直修行而生出正直之境，方为“dakkhiṇeyya”，即应受礼敬的。又所谓“paññāsīlasamāhita”是以智慧、戒律及定相应合者，是具有正见正戒的圣者状态。这里借以说明宗旨乃是为体现圣僧的最高本质。圣僧乃是依正见与戒律所统合的整体。另一方面，也可从定、慧、戒相具足的境界理解此意，即智慧与戒律与定三者皆具，才称为“paññāsīlasamāhita”。此乃因戒及其根元的三法和谐，才生出如南方应受礼敬般的殊胜功德。

§643

643.Vipulo mahaggatoti guṇehi mahattaṃ gatoti mahaggato, tato eva attani katānaṃ kārānaṃ phalavepullahetutāya vipulo. Udadhīva sāgaroti yathā udakaṃ ettha dhīyatīti ‘‘udadhī’’ti laddhanāmo sāgaro, ‘‘ettakāni udakāḷhakānī’’tiādinā udakato appameyyo, evamesa guṇatoti attho. Ete hīti hi-saddo avadhāraṇe nipāto, ete eva seṭṭhāti attho. Vuttañhetaṃ –

643. “Vipulo mahaggato”意为因各善功德广大光显而称为很广大之者。因为诸善业成就，故称为广大。如此功德广大如大海般广博，“udadhī”指海水之广，“sāgaro”为海之别称，因“有如此多的水与沙泥”而得名。功德广大无量亦同理。此处“ete”用作连词，意为“这些”。“ete eva seṭṭhāti”即这些善德皆为极胜之况。下有所引经文以印证。

‘‘Yāvatā, bhikkhave, saṅghā vā gaṇā vā, tathāgatasāvakasaṅgho tesaṃ aggamakkhāyatī’’ti (itivu. 90; a. ni. 4.34; 5.32).

“诸比库，当知僧团与众及如来弟子僧团的最高称号即是此。”（引自《相应部》卷四、卷五）。

Naravīrasāvakāti naresu vīriyasampannassa narassa sāvakā. Pabhaṅkarāti lokassa ñāṇālokakarā. Dhammamudīrayantīti dhammaṃ uddisanti. Kathaṃ? Dhammasāminā hi dhammapajjoto ariyasaṅghe ṭhapito.

「勇士之侍者」者，谓在众人中具勇猛精进之人之侍者也。「光明制造者」者，乃世间智慧之光明制造者。「法之开示者」者，谓宣说法者。何以故？因为在正觉圣众中法灯如明灯常设立故。

§644

644.Ye saṅghamuddissa dadanti dānanti ye sattā ariyasaṅghaṃ uddissa sammutisaṅghe antamaso gotrabhupuggalesupi dānaṃ dadanti, taṃ dānaṃ saṃvibhāgavasena dinnampi sudinnaṃ, āhunapāhunavasena hutampi suhutaṃ, mahāyāgavasena yiṭṭhampi suyiṭṭhameva hoti. Kasmā? Yasmā sā dakkhiṇā saṅghagatā patiṭṭhitā mahapphalā lokavidūna vaṇṇitāti, lokavidūhi sammāsambuddhehi ‘‘na tvevāhaṃ, ānanda, kenaci pariyāyena saṅghagatāya dakkhiṇāya pāṭipuggalikaṃ dakkhiṇaṃ mahapphalataraṃ vadāmi (ma. ni. 3.380). Puññaṃ ākaṅkhamānānaṃ, saṅgho ve yajataṃ mukhaṃ (ma. ni. 2.400; su. ni. 574; mahāva. 300). Anuttaraṃ puññakkhettaṃ lokassā’’ti (ma. ni. 1.74; saṃ. ni. 5.997) ca ādinā mahapphalatā vaṇṇitā pasatthā thomitāti attho.

644.凡入于僧团者，若是为圣众而布施之人，即便是身处娑婆最后之劣种贵族，彼所布施之供养，依分配法则视为正当的布施；用供养法式看为吉祥；用大布施法视之，乃为极上最胜之供养。何以故？盖因此布施为僧团所摄受的供养，果报甚大，世智者称之如是；正觉圣者众亦云：『我不说其他，更胜个人为已摄受之出家僧供养』（中部尼拘尼经3.380）；渴求功德者，僧团如祭供所向；『世界第一无上福田』（中部尼拘尼1.74；增支尼拘尼5.997）等经文皆如是称赞。因此，此巨大果报之义谓为祸福之源殊胜清净。

§645

645.Īdisaṃ yaññamanussarantāti etādisaṃ saṅghaṃ uddissa attanā kataṃ dānaṃ anussarantā. Vedajātāti jātasomanassā. Vineyya maccheramalaṃsamūlanti maccherameva cittassa malinabhāvakaraṇato maccheramalaṃ, atha vā maccherañca aññaṃ issālobhadosādimalañcāti maccheramalaṃ. Tañca avijjāvicikicchāvipallāsādīhi saha mūlehīti samūlaṃ vineyya vinayitvā vikkhambhetvā aninditvā saggamupenti ṭhānanti yojanā. Sesaṃ vuttanayameva.

645.忆彼祭祀法者者，谓念持于所为诸供养之僧团。所谓「生于苦恼之生」者，指生苦生忧之门。去除如鱼罟般净之根本污垢，因污秽即为心之污秽之缘，或更有贪嗔痴等诸染垢，此乃根本烦恼。除去此根基烦恼，灭除无明、疑惑、颠倒等习气，净心清修，得入净土，是为真正之修行根本。余诸语义亦如前所说。

Imaṃ pana sabbaṃ pavattiṃ sakko devānamindo ‘‘daddallamānā vaṇṇenā’’tiādinā āyasmato mahāmoggallānassa ācikkhi, āyasmā mahāmoggallāno bhagavato ārocesi, bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosi.

然此一切缘起中，萨咖天帝以『汝等色彩纷繁』等辞为长老大摩嘎剌那作说，长老大摩嘎剌那闻此，向世尊请求，世尊立解真正义理，依圆满会集宣说法义。此说法为大众所信奉，深为正法。

Daddallavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 达达拉天宫解说已结束。

7. Pesavatīvimānavaṇṇanā七、佩萨瓦蒂天宫解说

Phalikarajatahemajālachannanti pesavatīvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena samayena magadhesu nālakagāme ekasmiṃ gahapatimahāsārakule pesavatī nāma kulasuṇhā ahosi. Sā kira kassapassa bhagavato yojanike kanakathūpe kayiramāne dārikā hutvā mātarā saddhiṃ cetiyaṭṭhānaṃ gantvā mātaraṃ pucchi ‘‘kiṃ ime, amma, karontī’’ti? ‘‘Cetiyaṃ kātuṃ suvaṇṇiṭṭhakā karontī’’ti. Taṃ sutvā dārikā pasannamānasā mātaraṃ āha – ‘‘amma, mama gīvāya idaṃ sovaṇṇamayaṃ khuddakapiḷandhanaṃ atthi, imāhaṃ cetiyatthāya demī’’ti. Mātā ‘‘sādhu dehī’’ti vatvā taṃ gīvato omuñcitvā suvaṇṇakārassa hatthe adāsi ‘‘idaṃ imāya dārikāya pariccajitaṃ, imampi pakkhipitvā iṭṭhakaṃ karohī’’ti. Suvaṇṇakāro tathā akāsi. Sā dārikā aparabhāge kālaṃ katvā teneva puññakammena devaloke nibbattitvā sugatiyaṃyeva aparāparaṃ saṃsarantī amhākaṃ bhagavato kāle nālakagāme nibbattā anukkamena dvādasavassikā jātā.

华盖银翳宝幡者，谓庄严之华盖宝幡。此等起由如何？世尊住于碧城揭德林时，彼时有摩揭陀国那束村一户大富之家，生一名为华盖之少女。彼少女为咖萨巴长者随从，于金壶内装水之时，其母共往伽蓝圣地，问母曰：「母，何事为尔？」答曰：「为竖立佛塔，制成金塔具也。」少女闻此，欢喜心生，告母曰：「母，我项上著一小黄金饰物，且以此供塔。」母言：「善哉，汝取下，付之金匠手中，令其制作送汝少女为供养，用后弃置，随意使用。」金匠依教奉行。少女未来生便以此福德，往生天道享乐，彼时世尊于碧城那束村涅槃后，以此因缘过十二载乃再生于世。

Sā ekadivasaṃ mātarā pesitaṃ mūlaṃ gahetvā telatthāya aññataraṃ āpaṇaṃ agamāsi. Tasmiñca āpaṇe aññataro kuṭumbiyaputto pitarā nidahitvā ṭhapitaṃ bahuṃ hiraññasuvaṇṇaṃ muttāmaṇiratanāni ca gahetuṃ uddharanto āpaṇiko kammabalena kathalapāsāṇasakkhararūpena upaṭṭhahantāni disvā tato ekadesaṃ ‘‘puññavantānaṃ vasena hiraññasuvaṇṇādi bhavissatī’’ti vīmaṃsituṃ rāsiṃ katvā ṭhapesi. Atha naṃ sā dārikā disvā ‘‘kasmā āpaṇe ratanāni evaṃ ṭhapitāni, nanu nāma sammadeva paṭisāmetabbānī’’ti āha. Āpaṇiko taṃ sutvā ‘‘mahāpuññā ayaṃ dārikā, imissā vasena sabbamidaṃ hiraññādi eva hutvā amhākaṃ viniyogaṃ gamissati, saṅgaṇhissāmi na’’nti cintetvā tassā mātu santikaṃ gantvā ‘‘imaṃ dārikaṃ mayhaṃ puttassatthāya dehī’’ti vāretvā bahudhanaṃ datvā āvāhavivāhaṃ katvā taṃ attano gehaṃ ānesi. Athassā sīlācāraṃ ñatvā bhaṇḍāgāraṃ vivaritvā ‘‘kiṃ ettha passasī’’ti vatvā tāya ‘‘hiraññasuvaṇṇamaṇimeva rāsikataṃ passāmī’’ti vutte ‘‘etāni amhākaṃ kammabalena antaradhāyantāni tava puññavisesena puna visesāni jātāni, tasmā ito paṭṭhāya imasmiṃ gehe sabbaṃ tvaṃyeva vicārehi , tayā dinnameva mayaṃ paribhuñjissāmā’’ti vatvā tato pabhuti taṃ ‘‘pesavatī’’ti vohariṃsu.

少女一日持母所赠根本财产，买取药油等一物。送货之时，有一户人家子出，见父藏有大量金银珠宝，见此用以柱石、铁棒供养众僧。于是又想：『此处有金银珠宝堆积，将用于善人家，必定得福享用』。少女见之，心中疑虑：『何故于货物中如是置放宝物？非应当正法供养乎？』仆人闻言答曰：『此少女福德之所致，此积宝物为我等功德所积，将来享用，我将悉数保存』。少女遂往其母，告母曰：「此少女为我子所用，可收为己用。」与以巨资施舍，招为婿娶入家。晓其品行，开库问曰：「尔所见为何？」答曰：「乃是金银宝珠堆也。」告曰：「此等乃我等功德力所现，诸福德成果悉由汝所起，故尔之后皆由汝管理，尔每日供养即当足用。」于是众赞誉其名为『华盖』。

Tena ca samayena āyasmā dhammasenāpati attano āyusaṅkhārānaṃ parikkhīṇabhāvaṃ ñatvā ‘‘mayhaṃ mātuyā rūpasāribrāhmaṇiyā posāvanikamūlaṃ datvā parinibbāyissāmī’’ti cintetvā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā parinibbānaṃ anujānāpetvā satthu āṇāya mahantaṃ pāṭihāriyaṃ dassetvā anekehi thutisahassehi bhagavantaṃ thometvā yāva dassanavisayātikkamā abhimukhova apakkamitvā puna vanditvā bhikkhusaṅghaparivuto vihārā nikkhamma bhikkhusaṅghassa ovādaṃ datvā āyasmantaṃ ānandaṃ samassāsetvā catassopi parisā nivattetvā anukkamena nālakagāmaṃ patvā mātaraṃ sotāpattiphale patiṭṭhāpetvā paccūsasamaye jātovarake parinibbāyi. Parinibbutassa cassa sarīrasakkārakaraṇavasena devā ceva manussā ca sattāhaṃ vītināmesuṃ, agarucandanādīhi hatthasatubbedhaṃ citakamakaṃsu.

当时，尊者护法大将军了知自身寿命之所余无多，思惟说：“我已将母亲托付予出家婆罗门教正法的根基，之后当于彼处圆寂。”于是前往世尊处，请求准许其圆寂。世尊承准后，于佛陀的车驾前示现大神通奇迹，被众多赞叹者万人称赞，直至超越见佛之境界，归命离去。继而复礼佛后，从比库众包围的僧舍出外，给出教诫，召集尊者阿难及四众弟子回到原处，依循引领前往那洛迦村，使其母亲得成初果。稍后在童子节圆寂，圆寂者的尸体如同骨架幻化，天人和人类众生经历七日不散，纷纷以檀香等百多种香料清净覆盖。

Pesavatīpi therassa parinibbānaṃ sutvā ‘‘gantā pūjessāmī’’ti suvaṇṇapupphehi gandhajātehi ca pūritāni caṅkoṭakāni gāhāpetvā gantukāmā sasuraṃ āpucchitvā tena ‘‘tvaṃ garubhārā, tattha ca mahājanasammaddo, pupphagandhāni pesetvā idheva hohī’’ti vuttāpi saddhājātā ‘‘yadipi me tattha jīvitantarāyo siyā, gantāva pūjāsakkāraṃ karissāmī’’ti taṃ vacanaṃ aggahetvā saparivārā tattha gantvā gandhapupphādīhi pūjetvā katañjalī aṭṭhāsi. Tasmiñca samaye theraṃ pūjetuṃ āgatānaṃ rājaparisānaṃ hatthī matto hutvā taṃ padesaṃ upagañchi. Taṃ disvā maraṇabhayabhītesu manussesu palāyantesu janasammaddena patitaṃ pesavatiṃ mahājano akkamitvā māresi. Sā pūjāsakkāraṃ katvā theragatāya saddhāya sampannacittā eva kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti, accharāsahassañcassā parivāro ahosi.

闻尊者的圆寂，波沙瓦提城中人纷纷发愿：“我等必赴供养。”众人以金花与香料装饰苇篢，欲往供养，探询其亲属。尊者曾告诫曰：“你负重担，且有大众喧嚣，花香当即摧毁为宜。”信心坚定的弟子回应：“即便因此生命受阻，我亦将前往供养致敬。”遂携家属赴祭，奉以香花，合掌恭敬跪拜达8时辰。彼时迎奉尊者的王公大臣们骑象前往该处。见此情形，恐惧死故的世人纷纷逃避，途中恶劣人群拥挤，攻击波沙瓦提众人，致使场面混乱。尽管如此，供养仪式于尊者道场圆满完成，得以归天，众祝福多达一千余人。

Sā tāvadeva attano dibbasampattiṃ oloketvā ‘‘kīdisena nu kho puññena mayā esā laddhā’’ti, tassā hetuṃ upadhārentī theraṃ uddissa kataṃ pūjāsakkāraṃ disvā, ratanattaye abhippasannamānasā satthāraṃ vandituṃ accharāsahassaparivutā saṭṭhisakaṭabhārālaṅkārapaṭimaṇḍitattabhāvā sumahatiyā deviddhiyā cando viya ca sūriyo viya ca dasa disā obhāsayamānā saha vimānena āgantvā vimānato oruyha bhagavantaṃ vanditvā añjaliṃ paggayha aṭṭhāsi. Tena ca samayena āyasmā vaṅgīso bhagavato samīpe nisinno bhagavantaṃ evamāha ‘‘paṭibhāti maṃ bhagavā imissā devatāya katakammaṃ pucchitu’’nti. ‘‘Paṭibhātu taṃ, vaṅgīsā’’ti bhagavā avoca. Atha āyasmā vaṅgīso tāya devatāya katakammaṃ pucchitukāmo paṭhamaṃ tāvassā vimānaṃ saṃvaṇṇento āha –

那时她观察自身天上之福报，思惟：“何因何缘，得此因缘福报？”遂因敬拜尊者弟子，心神安乐，呈献宝物，以净坛装饰，胜者般若炽然辉映，如圆月如旭日，照耀十方，驾乘天宫降临，朝拜佛陀，合掌恭敬礼拜，达八时辰。同一时尊者万吉沙坐于佛陀前说：“世尊，我愿明白竟此天神问世尊何事？”世尊答曰：“汝当见此，万吉沙。”于是他欲问天神之事，遂第一宣说了那光明之天宫的情状——

§646

646.

六百四十六。

‘‘Phalikarajatahemajālachannaṃ, vividhacitratalamaddasaṃ surammaṃ;

“墙壁以金银铜铁盘结覆盖，色彩纷呈，恢弘耀眼，光芒四射；

Byamhaṃ sunimmitaṃ toraṇūpapannaṃ, rucakupakiṇṇamidaṃ subhaṃ vimānaṃ.

梁柱彩绘典雅，门阙华丽，令人赏心悦目，此为妙美之天宫。”

§647

647.

‘‘Bhāti ca dasa disā nabheva suriyo, sarade tamonudo sahassaraṃsī;

『十方宛如天空中日轮，秋月拂去黑暗其光千万倍；

Tathā tapati midaṃ tava vimānaṃ, jalamiva dhūmasikho nise nabhagge.

你的宫殿亦如烈火灼燃，恰似水际烟雾缭绕天空上。』

§648

648.

‘‘Musatīva nayanaṃ sateratāva, ākāse ṭhapitamidaṃ manuññaṃ;

『眼睛犹如假象，心志若迷醉，此人为法如杵立空中；

Vīṇāmurajasammatāḷaghuṭṭhaṃ, iddhaṃ indapuraṃ yathā tavedaṃ.

宛若妙音琵琶、锣鼓、铃铛所奏之妙曲，正如此地印城之庄严。」

§649

649.

‘‘Padumakumuduppalakuvalayaṃ , yodhikabandhukanojakā ca santi;

「此处有莲花、荷花、睡莲、菱角，

Sālakusumitapupphitā asokā, vividhadumaggasugandhasevitamidaṃ.

还有莎树花开满花朵的梓树，栽种此地，飘散多种芳香，令人心旷神怡。」

§650

650.

‘‘Saḷalalabujabhujakasaṃyuttā, kusakasuphullitalatāvalambinīhi;

「众花丛生的地方，有竹叶与蔓藤相缠，挂满不知名的翠绿色叶片，

Maṇijālasadisā yasassinī, rammā pokkharaṇī upaṭṭhitā te.

像宝网般闪耀光辉，清丽的池塘正在那里映照风景。」

§651

651.

‘‘Udakaruhā ca yetthi pupphajātā, thalajā ye ca santi rukkhajātā;

『诸水生之花及生于地之花，树木所生之木茂盛，','1571':'人类宜众，天人亦多，皆于汝所设之宫殿中生起。','1572':'652。','1573':'「何因何果为此自制之报？何种业力果报因缘所生？','1574':'亦如汝所得此天宫，彼时之次第随而受用。」

Mānusakāmānussakā ca dibbā, sabbe tuyhaṃ nivesanamhi jātā.

『人间与非人间之诸欲乐，以及天界之欲乐，一切皆生于汝之宅邸。』

§652

652.

‘‘Kissa saṃyamadamassayaṃ vipāko, kenāsi kammaphalenidhūpapannā;

『此乃何种自制与调伏之果报？以何业果，汝得充满于此处？』

Yathā ca te adhigatamidaṃ vimānaṃ, tadanupadaṃ avacāsiḷārapamhe’’ti.

『如汝所获得此宫殿，请随之以睫毛扇动之』。

§646

646. Tattha phalikarajatahemajālachannanti phalikamaṇīhi rajatahemajālehi ca chāditaṃ, phalikamaṇimayāhi bhittīhi rajatahemamayehi jālehi ca samantato heṭṭhā ca upari ca chāditaṃ, vividhavaṇṇānaṃ vicittasannivesānañca talānaṃ bhūmīnaṃ vasena vividhacitratalaṃ addasaṃ passiṃ. Surammanti suṭṭhu ramaṇīyaṃ. Viharitukāmā vasanti etthāti byamhaṃ, bhavanaṃ. Toraṇūpapannanti vividhamālākammādivicittena sattaratanamayena toraṇena upetaṃ. Toraṇanti vā dvārakoṭṭhakapāsādassa nāmaṃ, tena ca anekabhūmakena vicittākārena taṃ vimānaṃ upetaṃ. Rucakupatiṇṇanti suvaṇṇavālikāhi okiṇṇaṅgaṇaṃ. Vālikasadisā hi suvaṇṇakhaṇḍā rucā nāma, rucameva rucakanti vuttaṃ. Subhanti sobhati, suṭṭhu bhātīti vā subhaṃ. Vimānanti visiṭṭhamānaṃ, pamāṇato mahantanti attho.

其中有以果实、银、金子等制成的覆盖物，这些覆盖物乃由果实形宝石与银丝织成的网状覆盖物，又用果实形宝石制成的墙壁，配以银丝装饰的网格，从四周上下都被覆盖着。我目及于此地的地表，见种种颜色交织错落，纹理多彩斑斓，宛如彩绘地板。这里非常华美雅致，适宜居住。因意欲修住于此处，是为宫殿建筑。所谓门廊，是指以各种花环、饰链等装饰，有七宝组成的华丽门廊。门廊者，即是殿堂的大门与门柱，由其广袤的场地及错落多样的建筑覆盖。所谓宝栏杆，是用黄金镀制的栏杆围绕的园地。黄金栏杆之处，称为“宝栏”。“宝栏”即是美丽华贵之意。宝栏辉煌光彩照人，甚为美好。所谓宫殿，则指其建筑高大宏伟，规模宏大之意。

§647

647.Bhātīti jotati ujjalati. Nabheva suriyoti ākāse ādicco viya. Saradeti saradasamaye. Tamonudoti andhakāraviddhaṃsano. Tathā tapati midanti yathā saradakāle sahassaraṃsī sūriyo, tathā tapati dibbati idaṃ tava vimānaṃ, ma-kāro padasandhikaro. Jalamiva dhūmasikhoti jalanto aggi viya. Aggi hi tassa aggato dhūmo paññāyatīti ‘‘dhūmasikho dhūmaketū’’ti ca vuccati. Niseti nisati, rattiyanti attho. Nabhaggeti nabhakoṭṭhāse, ākāsapadeseti vuttaṃ hoti. ‘‘Nagagge’’ti vā pāṭho, pabbatasikhareti attho. Idaṃ tava vimānanti yojanā.

“光明”者，意谓发光闪耀。就如太阳于天空初升时光芒四射。所谓“秋天”，是指秋季时节。所谓“驱散黑暗”，意谓消除乌暗之处。正如秋季明亮的太阳千束光芒普照，您的这座宫殿犹如其炽烈灿烂。其运行如车轮交梡之声。烟云腾闪，好似燃烧的火焰一般。火焰是火相，烟则称为“烟囱”或“烟雾柱”。所谓“散去、消散”，指夜晚的意境。云起即是云帽、天空之顶。亦有云峰、山顶之义。此处您的宫殿尺度以“由旬”为度量标准。

§648

648.Musatīvanayananti ativiya attano pabhassaratāya paṭihanantaṃ dassanakiccaṃ kātuṃ adentaṃ olokentānaṃ cakkhuṃ musati viya. Tenāha ‘‘sateratāvā’’ti, vijjulatā viyāti attho. Vīṇāmurajasammatāḷaghuṭṭhanti mahatīādivīṇānaṃ bheriādipaṭahānaṃ hatthatāḷakaṃsatāḷānañca saddehi ghositaṃ ekaninnādaṃ. Iddhanti devaputtehi devadhītāhi dibbasampattiyā ca samiddhaṃ. Indapuraṃ yathāti sudassananagaraṃ viya.

正如猎人久视眩目，以至眼睛似遗忘般疲惫，不能很好地观察；故谓“遗忘”。含义是光芒四射。乐器如古琴、琵琶、竹琴等，以及鼓的敲击声与钹击声，发出由众多音符和谐组成之单一旋律。此声音乃由天神之子、天女凭借天上神力所演奏，明媚华丽。宛如光明之城，意即壮丽明净的城市。

§649

649. Padumāni ca kumudāni ca uppalāni ca kuvalayāni ca padumakumuduppalakuvalayanti ekattavasena vuttaṃ. Atthīti vacanaṃ pariṇāmetvā yojetabbaṃ. Tattha padumaggahaṇena puṇḍarīkampi gahitaṃ, kumudaggahaṇena setarattabhedāni sabbāni kumudāni, uppalaggahaṇena rattauppalaṃ sabbā vā uppalajāti, kuvalayaggahaṇena nīluppalameva gahitanti veditabbaṃ. Yodhikabandhukanojakā ca santīti ca-kāro nipātamattaṃ, yodhikabandhujīvakaanojakarukkhā ca santīti attho. Keci ‘‘anojakāpi santī’’ti pāṭhaṃ vatvā ‘‘anojakāpīti vuttaṃ hotī’’ti atthaṃ vadanti. Sālakusumitapupphitā asokāti sālā kusumitā pupphitā asokāti yojetabbaṃ . Vividhadumaggasugandhasevitamidanti nānāvidhānaṃ uttamarukkhānaṃ sobhanehi gandhehi sevitaṃ paribhāvitaṃ idaṃ te vimānanti attho.

莲花、睡莲、水莲以及碗莲，合称莲、睡莲、水莲、碗莲，常合并成一组。意谓言语转换为义理上的准确表述：以莲花之冠持莲花，睡莲之冠包含白色与红色睡莲全体，水莲之冠则为红色睡莲及一切水莲品种，碗莲之冠则专指蓝色水莲，应当了解此义。所谓战士之友、亲戚及幼儿，指辅词“者”之意，即战士的亲戚及幼儿等。亦有“幼儿亦包括之”之说。以莎拉木、开花、结果、称为无花果、开花无花果、称为阿索卡树，应当以之为准。意谓本座宫殿种种水陆之花木，众多名贵树木，因芳香繁荣而备受世间赏识，这些树木便称为您的宫殿木。

§650

650.Saḷalalabujabhujakasaṃyuttāti tīre ṭhitehi saḷalehi labujehi bhujakarukkhehi ca sahitā. Bhujako nāma eko sugandharukkho devaloke ca gandhamādane ca atthi, aññattha natthīti vadanti. Kusakasuphullitalatāvalambinīhīti kusakehi tālanāḷikerādīhi tiṇajātīhi olambamānāhi santānakavalliādīhi suṭṭhu kusumitalatāhi ca saṃyuttāti yojanā. Maṇijālasadisāti maṇijālasadisajalā. ‘‘Maṇijalasadisā’’tipi pāḷi, maṇisadisajalāti attho. Yasassinīti devatāya ālapanaṃ. Upaṭṭhitā teti yathāvuttaguṇā ramaṇīyā pokkharaṇī tava vimānasamīpe ṭhitā.

所谓“结合着绿洲、岸边和树林”，指其岸边树木、绿洲与树林相连。所谓树木，是指一种芬芳的树木，天界亦用于采集香料；无此树则不存在。他们如此说。所谓“椰子之类的藤蔓”，指藤蔓缠绕着椰子树及各种禾本科植物的蔓延枝条，其中包括花藤蔓，也有果实藤蔓，彼此缠绕生长，枝叶繁茂。所谓“宝珠喷泉”等，意即饰有喷射清泉的宝珠喷泉。其意为声望，指天神之言语。这里提及此喷泉，意谓其为您宫殿附近，芳香宜人且景致绝佳的池塘。

§651

651.Udakaruhāti yathāvutte padumādike sandhāya vadati. Yetthīti ye atthi. Thalajāti yodhikādikā. Ye ca santīti ye aññepi rukkhajātā pupphūpagā ca phalūpagā ca, tepi tava vimānasamīpe santiyeva.

所谓“水生植物”，依前所述，指莲花等。所谓“那里”，意谓存在之处。所谓“叶子种类”，指包括战士树等各类树木、花木及结果树木，皆存在于您的宫殿附近。

§652

652.Kissa saṃyamadamassayaṃ vipākoti kāyasaṃyamādīsu kīdisassa saṃyamassa, indriyadamanādīsu kīdisassa damassa ayaṃ vipāko. Kenāsīti aññameva upapattinibbattakaṃ, aññaṃ upabhogasukhanibbattakaṃ hotīti ‘‘kenāsi kammaphalenidhūpapannā’’ti vatvā puna ‘‘yathā ca te adhigatamidaṃ vimāna’’nti āha. Tattha kammaphalenāti kammaphalena vipaccituṃ āraddhenāti vacanaseso, itthambhūtalakkhaṇe cetaṃ karaṇavacanaṃ. Tadanupadaṃ avacāsīti taṃ kammaṃ mayā vuttapadassa anupadaṃ anurūpapadaṃ katvā katheyyāsi. Aḷārapamheti bahalasaṃhatapakhume, gopakhumeti adhippāyo.

652.「何种调伏与降伏之果报」——在身调伏等之中，是何种调伏；在根降伏等之中，是何种降伏，此为其果报。「以何业」——能生起投生者是一种，能生起受用安乐者是另一种，故说『以何业果于此处投生』之后，又说『如汝所获得此宫殿』。其中，「以业果」者，意谓以已开始成熟之业果，此语补足省略部分；此处之工具格表示如此情状之特征。「请随之」——请将彼业作为我所说之语的相随之语、相应之语而解说。「以睫毛扇动」——谓以浓密合拢之羽睫，意即如守门者之睫毛。

Atha devatā āha –

时，天女说道——

§653

653.

‘‘Yathā ca me adhigatamidaṃ vimānaṃ, koñcamayūracakora saṅghacaritaṃ;

『如我所获得此宫殿，有鸲鹆、孔雀、鹧鸪群集遨游；

Dibyapilavahaṃsarājaciṇṇaṃ, dijakāraṇḍavakokilābhinaditaṃ.

有天鹅、翠鸟、鹅王徘徊其中，有鸟类、鸳鸯、杜鹃鸣唱其间。

§654

654.

‘‘Nānāsantānakapuppharukkhavividhā , pāṭalijambuasokarukkhavantaṃ;

各种花木繁茂的树木种类多样，生长着巴塔利、占缦、阿索等树木；

Yathā ca me adhigatamidaṃ vimānaṃ, taṃ te pavedayāmi suṇohi bhante.

正如我所到达的这座阁楼，我现在告诉你，尊者，请听。

§655

655.

‘‘Magadhavarapuratthimena, nālakagāmo nāma atthi bhante;

在摩揭陀国的瓦拉城东北，有一个名叫那落迦村庄，尊者；

Tattha ahosiṃ pure suṇisā, pesavatīti tattha jāniṃsu mamaṃ.

我过去曾经是那里的守卫，守护着那里，有人们知道我是守卫。

§656

656.

‘‘Sāhamapacitatthadhammakusalaṃ, devamanussapūjitaṃ mahantaṃ;

『我』者，所谓斋戒清净之法，天人及人众所敬礼的广大法也；

Upatissaṃ nibbutamappameyyaṃ, muditamanā kusumehi abbhukiriṃ.

即是那入灭无量者 Upatissa，应当欢喜心持以花供养，修持者。

§657

657.

此为第657节。

‘‘Paramagatigatañca pūjayitvā, antimadehadharaṃ isiṃ uḷāraṃ;

『尊敬至高超越者』者，谓已超越极限者，礼敬终极身、清净鲁喜尊者，

Pahāya mānusakaṃ samussayaṃ, tidasagatā idha māvasāmi ṭhāna’’nti.

舍弃俗世之疑，已断此处烦恼者，于此处所栖息安住也。」

§653

653. Tattha koñcamayūracakorasaṅghacaritanti sārasasikhaṇḍikumbhakārakukkuṭagaṇehi tattha tattha vicaritaṃ. Dibyapilavahaṃsarājaciṇṇanti udake pilavitvā vicaraṇato ‘‘pilavā’’ti laddhanāmehi udakasakuṇehi haṃsarājehi ca tahiṃ tahiṃ vicaritaṃ. Dijakāraṇḍavakokilābhinaditanti kāraṇḍavehi kādambehi kokilehi aññehi ca dijehi abhināditaṃ.

第653节中，关于孔雀、蛇、鹤等群聚行为，描述其潜伏于各处，并游行于天池白鹭等鸟栖地，以及神鸟梧桐和鹃鸟鸣唱，在各地池泽其间飞翔竞鸣之状。

§654

654.Nānāsantānakapuppharukkhavividhāti nānāvidhasākhāpasākhavantā nānāpuppharukkhā nānāsantānakapuppharukkhā , tehi vividhaṃ cittākāraṃ vicittasannivesaṃ nānāsantānakapuppharukkhavividhā . ‘‘Vividha’’nti hi vattabbe ‘‘vividhā’’ti vuttaṃ. Santānakāti hi kāmavalliyo, nānāvidhapuppharukkhā ca vividhā ettha santi , tehi vā vividhanti nānāsantānakapuppharukkhavividhā. ‘‘Nānāsantānakapuppharukkhavividhaṃ, pāṭalijambuasokarukkhavanta’’nti ca keci paṭhanti. Tehi ‘‘puppharukkhā santī’’ti padaṃ ānetvā sambandhitabbaṃ. ‘‘Puppharukkhā’’ti vā avibhattikaniddeso, puppharakkhanti vuttaṃ hoti.

各种枝干不同花木参差错落的树木，有各种枝条相互分岔，有各种花树，也有各种枝生相异的花树，凭借这些构成多样心形，具足多样色彩及安置，称为“各种枝干不同花木”，即为多样的意思。这里“多样”应理解为“众多种类各异”，枝干表示愿望之缠缚；不同花树则指此处相异的种类，借此称之为“各种枝干不同花木”。有的则解读为“各种枝干不同花木众多的，如巴达、占摩、阿阇尸等树”；由此引出“花木树存在”这个词义，花木树不指断裂之物，而是统称花树。

§655

655.Magadhavarapuratthimenāti magadhavare puratthimena, abhisambodhiṭṭhānatāya uttame magadharaṭṭhe puratthimadisāya. Tattha ahosiṃ pure suṇisāti pubbe ahaṃ tasmiṃ nālakagāme ekasmiṃ gahapatikule suṇisā suṇhā ahosiṃ.

“摩揭陀国首都往东边”是指位于摩揭陀国首都向东，属于觉悟之地，极美的摩揭陀国东方。那里过去真的有一位名叫苏尼萨的居士，他居住于那里的纳罗迦村的某户人家。

§656

656.Sāti sayaṃ. Atthe ca dhamme ca kusaloti atthadhammakusalo, bhagavā. Apacito atthadhammakusalo etenāti apacitatthadhammakusalo, dhammasenāpati, taṃ. Apacitaṃ vā apacayo, nibbānaṃ, tasmiṃ avasiṭṭhaatthadhamme ca kusalaṃ, apacite vā pūjanīye atthe dhamme nirodhe magge ca kusalaṃ. Mahantehi uḷārehi sīlakkhandhādīhi samannāgatattā mahantaṃ. Kusumehīti ratanamayehi itarehi ca kusumehi.

“Sāti”为“自念”；所说“在意义与法则上是善巧的”，世尊意谓此为意味善巧的意思。“非完善善巧”意指不是完全圆熟的善巧，世尊则称其为“非完善意义的善巧”，喻为法的统率者。非完善者即非完整之状态，宁静涅槃为萎灭，不属于同一善性；对于礼敬所应的意义和法、灭谛及道谛皆具善性。大力端庄具足戒蕴等，称为广大。“鲜花宝石”等则指其他多种珍宝之鲜花。

§657

657.Paramagatigatanti anupādisesanibbānaṃ pattaṃ. Samussayanti sarīraṃ. Tidasagatāti tidasabhavanaṃ gatā, tāvatiṃsaṃ devanikāyaṃ upapannā. Idhāti imasmiṃ devaloke. Āvasāmi ṭhānanti imaṃ vimānaṃ adhivasāmi. Sesaṃ vuttanayameva.

“顺极境”即无依止灭尽涅槃。惑累（烦恼）令身成障碍。所谓“涅槃境”，即已去欲窝，来到三十三天宫殿。这里“此处”指此天界。现住宫殿意指居住此宝殿。余文为释义。

Evaṃ āyasmatā vaṅgīsena devatāya ca kathitakathāmaggaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā bhagavā sampattaparisāya vitthārena dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

因此长老旺吉及天人所说的佛法义理，经过八乘经的成就，世尊以盛大僧团为众，详尽阐述法义。该宣说对大众皆可信确。

Pesavatīvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 佩萨瓦提天宫注释完毕。

8. Mallikāvimānavaṇṇanā8. 玛丽嘉天宫注释

Pītavatthepītadhajeti mallikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Dhammacakkappavattanamādiṃ katvā yāva subhaddaparibbājakavinayanā katabuddhakicce kusinārāyaṃ upavattane mallarājūnaṃ sālavane yamakasālānamantare visākhapuṇṇamāyaṃ paccūsavelāyaṃ anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbute bhagavati lokanāthe devamanussehi tassa sarīrapūjāya kayiramānāya tadā kusinārāyaṃ vasamānā bandhulamallassa bhariyā mallarājaputtī mallikā nāma upāsikā saddhā pasannā visākhāya mahāupāsikāya pasādhanasadisaṃ attano mahālatāpasādhanaṃ gandhodakena dhovitvā dukūlacumbaṭakena majjitvā aññañca bahuṃ gandhamālādiṃ gahetvā bhagavato sarīraṃ pūjesi. Ayamettha saṅkhepo, vitthārato pana mallikāvatthu dhammapadavaṇṇanāyaṃ āgatameva.

“黄幡黄旗”是指名为“玛丽嘉宫殿”，其起因何在？始于转法轮等，直至沙华弟子传授戒律，佛在拘尸那城为牧耳王之子于沙罗林间二楼，维萨卡大德在月圆黄昏时，于涅槃界无依止涅槃成就涅槃界，受到天人众生朝拜佛舍利。彼时玛丽嘉为牧耳王长女，信心清净，乃维萨卡大德之大弟子，对佛舍利礼敬如塔，先以长藤猛火灯油洗净，再以香水涂抹，配合红绒布覆盖，备多香花花环恭敬供养佛舍利。此为略叙，后有玛丽嘉事迹及法句经注释应而至。

Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti, tena pūjānubhāvena assā aññehi asādhāraṇā uḷārā dibbasampatti ahosi. Vatthālaṅkāravimānāni sattaratanasamujjalāni visesato siṅgīsuvaṇṇobhāsāni ativiya pabhassarāni sabbā disā āsiñcamānāva suvaṇṇarasadhārāpiñjarā karonti. Athāyasmā nārado devacārikaṃ caranto taṃ disvā upagañchi. Sā taṃ disvā vanditvā añjaliṃ paggayha aṭṭhāsi. So taṃ –

在那边，经过一段时间的成就，如是得于第三十七天的现起，因而凭借礼敬的感应，那里出现了他者所不具备的不同凡响的金色天上财富。那些用七宝装饰而成的华丽楼阁，颜色鲜明似金，光辉异常灿烂，遍布四方，宛如金色的美妙香气笼罩四周。此时那具寿尊者那罗陀巡视天宫，见到这异象，便前去近距。见之后，他礼敬合掌而起立。彼者即说—

§658

658.

六百五十八。

‘‘Pītavatthe pītadhaje, pītālaṅkārabhūsite;

“披着黄色袍，挂着黄色旗帜，佩戴着金色装饰；

Pītantarāhi vaggūhi, apiḷandhāva sobhasi.

身上黄色宝物环绕，闪耀着明亮光辉。”

§659

659.

六百五十九。

‘‘Kā kambukāyūradhare, kañcanāveḷabhūsite;

“那着黄布的住兰树下，披挂金色衣衫；

Hemajālakasañchanne, nānāratanamālinī.

布满金丝网状之物，饰以各种珍宝的花环。

§660

660.

六百六十。

‘‘Sovaṇṇamayā lohitaṅgamayā ca, muttāmayā veḷuriyamayā ca;

黄金铸成，红铜铸成，珍珠装饰，象牙镶嵌；

Masāragallā sahalohitaṅgā, pārevatakkhīhi maṇīhi cittatā.

有如蜂蜜色的颈项，红铜色的身体，珠宝点缀边沿，玲珑光彩定心神。

§661

661.

六百六十一。

‘‘Koci koci ettha mayūrasussaro, haṃsassarañño karavīkasussaro;

这里或有孔雀之声，天鹅之声，鹈鹕之声。

Tesaṃ saro suyyati vaggurūpo, pañcaṅgikaṃ tūriyamivappavāditaṃ.

其中的骨节如同车轮，呈现多节状，宛如经典中所言第四种骨节。

§662

662.

第六百六十二。

‘‘Ratho ca te subho vaggu, nānāratanacittito;

『你的车轮光明美丽，心意多彩多姿；

Nānāvaṇṇāhi dhātūhi, suvibhattova sobhati.

由多种色彩构成，各部分相称辉映，美轮美奂。』

§663

663.

第六百六十三。

‘‘Tasmiṃ rathe kañcanabimbavaṇṇe, yā tvaṃ ṭhitā bhāsasimaṃ padesaṃ;

『在那车轮上，光亮如金的色泽，正是你所立足、表达此地。』

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. – pucchi;

问天人说法，这功德果报为何？——询问之中。

§658

658. Tattha pītavattheti parisuddhacāmīkarapabhassaratāya pītobhāsanivāsane. Pītadhajeti vimānadvāre rathe ca samussitahemamayavipulaketubhāvato pītobhāsadhaje. Pītālaṅkārabhūsiteti pītobhāsehi ābharaṇehi alaṅkate. Satipi alaṅkārānaṃ nānāvidharaṃsijālasamujjalavividharatanavicittabhāve tādisasucaritavisesanibbattatāya pana suparisuddhacāmīkaramarīcijālavijjotitattā visesato pītanibhāsāni tassā ābharaṇāni ahesuṃ. Pītantarāhīti pītavaṇṇehi uttariyehi. ‘‘Santaruttaraparamaṃ tena bhikkhunā tato cīvaraṃ sāditabba’’ntiādīsu (pārā. 523-524) nivāsane antarasaddo āgato, idha pana ‘‘antarasāṭakā’’tiādīsu viya uttariye daṭṭhabbo. Antarā uttariyaṃ uttarāsaṅgo upasaṃbyānanti pariyāyasaddā ete. Vaggūhīti sobhanehi saṇhamaṭṭhehi. Apiḷandhāva sobhasīti tvaṃ imehi alaṅkārehi analaṅkatāpi attano rūpasampattiyāva sobhasi. Te pana alaṅkārā tava sarīraṃ patvā sobhanti, tasmā analaṅkatāpi tvaṃ alaṅkatasadisīti adhippāyo.

658. 此处「pītavattheti」意指以清净的黄色染料涂饰后，显现出清净光辉之黄色。此黄光安居于名为「pītobhāsanivāsane」的衣服上。所谓「pītadhajeti」，是指在宫殿门口或车上悬挂黄色旗帜，因黄色盛大辉煌如金属铸造，便呈现黄色旗帜的本质。称为「pītālaṅkārabhūsiteti」，就是以黄色光彩的饰物装饰。确实，这些饰物多种多样，有着形态各异、光泽纯净而瑰丽的宝石叶状光彩，表现出清净端正的特质，尤其呈现出黄色调的鲜明光彩，这就是黄色饰物的特征。所谓「pītantarāhīti」，指黄色饰物从中心向上方延展。经中如「‘Santaruttaraparamaṃ tena bhikkhunā tato cīvaraṃ sāditabba’」等段文中出现的内侧衣服缝合的音节，即可理解为此处黄色连续向上延伸。所谓「antarā」，即上衣之所在，上衣覆盖称为「uttarāsaṅgo」，这只是词义的解释而已。称为「vaggūhīti」是指华丽的色彩闪耀如光束。所谓「apiḷandhāva sobhasīti」，是说即使你未佩戴这些饰物，凭借自身形态和风采亦能焕发光辉。那些饰物是依附于你的身体而显现光辉，由此得知，即使你未佩戴饰物，也胜似佩饰之效，这是其意义所在。

§659

659.Kā kambukāyūradhareti kā tvaṃ kataradevanikāyapariyāpannā suvaṇṇamayaparihārakadhare, suvaṇṇamayakeyūradhare vā. Kambuparihārakanti ca hatthālaṅkāraviseso vuccati, kāyūranti bhujālaṅkāraviseso. Atha vā kambūti suvaṇṇaṃ, tasmā kambukāyūradhare suvaṇṇamayabāhābharaṇadhareti attho. Kañcanāveḷabhūsiteti kañcanamayāveḷapiḷandhanabhūsite. Hemajālakasañchanneti ratanaparisibbitena hemamayena jālakena chāditasarīre. Nānāratanamālinīti nakkhattamālāya viya kāḷapakkharattiyaṃ sīse paṭimukkāhi vividhāhi ratanāvalīhi nānāratanamālinī kā tvanti pucchati.

659.「佩戴螺钏与臂钏者」——汝属何天众，佩戴金制手环者，抑或佩戴金制臂钏者。「螺制手环」称为手部庄严之特殊饰物，「臂钏」称为臂部庄严之特殊饰物。或说，「螺」者即黄金，故「佩戴螺臂钏者」，意谓佩戴金制臂饰者。「以金链庄严」——以金制链环装饰者。「以宝网覆身」——以宝石镶嵌之金制网覆盖其身者。「佩戴种种宝鬘」——如黑分之夜以星宿鬘一般，头戴各种宝石璎珞，故问：佩戴种种宝鬘者，汝为何人。

§660

660.Sovaṇṇamayātiādi yāhi ratanamālāhi sā devatā nānāratanamālinīti vuttā, tāsaṃ dassanaṃ. Tattha sovaṇṇamayāti siṅgīsuvaṇṇamayā mālā. Lohitaṅgamayāti padumarāgādirattamaṇimayā. Masāragallāti masāragallamaṇimayā. Sahalohitaṅgāti lohitaṅgamaṇimayāhi saddhiṃ kabaramaṇimayā ceva lohitaṅgasaṅkhātarattamaṇimayā cāti attho. Pārevatakkhīhi maṇīhi cittatāti pārevatakkhisadisehi maṇīhi yathāvuttamaṇīhi ca saṅkhatacittabhāvā imā tava kesahatthe ratanamālāti adhippāyo.

660. 「Sovaṇṇamayāti」等说，意指头戴各样由多宝石串成的金色花环，此为天人所着「nānāratanamālinī」即多宝石花环之称。其所见为：金色花环如带有猛禽形状的黄金花环。所谓「Lohitaṅgamayāti」是由如莲花红宝石等红色宝石串成的花环。所谓「Masāragallāti」是以水晶宝石串成的花环。所谓「Sahalohitaṅgāti」是红宝石与蓝宝石及碧玉等宝石杂糅而成的花环。所谓「Pārevatakkhīhi maṇīhi」是左右边缘饰以宝石，如同顶珠的宝石装饰，此处「cittatāti」指宝石聚合造型，此即你所带的发间宝石花环之义。

§661

661.Koci kocīti ekacco ekacco. Etthāti etesu mālādāmesu. Mayūrasussaroti mayūro viya sundaranādo. Haṃsassaraññoti haṃsassaro añño, haṃsasadisassaro aparo. Karavīkasussaroti karavīko viya sobhanassaro. Tesaṃ mālādāmānaṃ yathā mayūrassaro, haṃsassaro , karavīkassaro, evaṃ vaggurūpo madhurākāro saro suyyati. Kimiva ? Pañcaṅgikaṃ tūriyamivappavāditaṃ. Yathā kusalena vādite pañcaṅgike tūriye, evaṃ tesaṃ saro suyyati, vaggurūpoti attho. Bhummatthe hi idaṃ upayogavacanaṃ.

661. 「Koci kocīti」是指有些或某些的意思。「Etthāti」就是在这些花环上。所具之「Mayūrasussaroti」是形容其花环如孔雀的优美鸣声般悦耳动听。「Haṃsassaraññoti」谓其花环似天鹅鸣叫之声，另一种又是如同鹅鸣的声音。「Karavīkasussaroti」则如鹳鸟的美丽叫声。戴此花环时，其鸣声如孔雀声、天鹅声、鹳鸟声等优美的节奏和声音，十分动人。何以如此？是因为五音调叙述如第四音阶，这是一种复杂的乐音结构。如能以巧妙的方法奏响此五音旋律第四音阶，便产生和谐响亮的声音，「vaggurūpoti」即其意。这在诗韵、语言层面上是恰当的修辞用法。

§662

662.Nānāvaṇṇāhi dhātūhīti anekarūpāhi akkhacakkaīsādiavayavadhātūhi. Suvibhattova sobhatīti avayavānaṃ aññamaññaṃ yuttappamāṇatāya vibhattivibhāgasampattiyā ca suvibhattova hutvā virājati. Atha vā suvibhattovāti kevalaṃ kammanibbattopi susikkhitena sippācariyena vibhattova viracito viya sobhatīti attho.

662. 「Nānāvaṇṇāhi dhātūhīti」是指由多种形色的宝石组成，如琥珀、翡翠、红宝石、玛瑙、蓝宝石等多种宝石材质构成。各宝石因其种类不同，彼此色泽分明，相互结合而相得益彰，由此呈现光彩照人的美丽景象。或理解为，这是依照匠艺巧妙地雕琢而成的多色宝石组合，如工匠巧匠精巧加工所呈现的美观。

§663

663.Kañcanabimbavaṇṇeti sātisayaṃ pītobhāsatāya kañcanabimbakasadise tasmiṃ rathe. Kañcanabimbavaṇṇeti vā tassā devatāya ālapanaṃ , gandhodakena dhovitvā jātihiṅgulakarasena majjitvā dukūlacumbaṭakena majjitakañcanapaṭimāsadiseti attho. Bhāsasimaṃ padesanti imaṃ sakalampi bhūmipadesaṃ bhāsayasi vijjotayasi.

「金色光辉」者，谓于此战争车辆上，如同金色光晕一般所显。又金色光辉者，乃指其天神所发之光辉，经由芬芳水洗涤，以大拇指揉擦，复以柔软皮革抹涂金饰之色。此义可知，诸处天地皆由此光明显现并照耀。

Evaṃ therena pucchitā sāpi devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

由此，长老所问，此天神亦以以下偈歌作答，宣说其义——

§664

664.

‘‘Sovaṇṇajālaṃ maṇisoṇṇacittitaṃ, muttācitaṃ hemajālena channaṃ;

「金色光环，宝石黄金所组成，珍珠密集，黄色绸缎覆盖；

Parinibbute gotame appameyye, pasannacittā ahamābhiropayiṃ.

诸佛果德已圆满无上清净，我以清净心意，恭敬礼赞於世尊。」

§665

665.

‘‘Tāhaṃ kammaṃ karitvāna, kusalaṃ buddhavaṇṇitaṃ;

『我做了这样一种业，这业为世尊所称赞；

Apetasokā sukhitā, sampamodāmanāmayā’’ti.

不生忧伤、欢喜安乐、满心欢喜。』

§664

664. Tattha sovaṇṇajālanti sarīrappamāṇena kataṃ suvaṇṇamayaṃ jālaṃ. Maṇisoṇṇacittitanti sīsādiṭṭhānesu sīsūpagagīvūpagādiābharaṇavasena nānāvidhehi maṇīhi ca suvaṇṇena ca cittitaṃ. Muttācitanti antarantarā ābaddhāhi muttāvalīhi ācitaṃ. Hemajālena channanti hemamayena pabhājālena channaṃ. Tañhi nānāvidhehi maṇīhi ceva suvaṇṇena ca cittitaṃ muttāvalīhi ācitampi suparisuddhassa rattasuvaṇṇasseva yebhuyyatāya divākarakiraṇasamphassato ativiya pabhassarena hemamayena pabhājālena sañchāditaṃ ekobhāsaṃ hutvā kañcanādāsaṃ viya tiṭṭhati. Parinibbuteti anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbute. Gotameti bhagavantaṃ gottena niddisati. Appameyyeti guṇānubhāvato paminituṃ asakkuṇeyye. Pasannacittāti kammaphalavisayāya buddhārammaṇāya ca saddhāya pasannamānasā. Abhiropayinti pūjāvasena sarīre ropesiṃ paṭimuñciṃ.

664. 此处所说的如黄金般光亮的网，乃以身体大小制作的金光网。所谓宝石缀金，指的是金色与各种宝石交织镶嵌，在头顶等处饰以宝石与黄金装饰。所谓散落串连，是指由许多串珠连接成链，彼此间隔开。用黄金丝网覆盖，类似用黄金丝线织成光亮的纱衣。如此以多种宝石与黄金装饰而成，又由串珠连接，形成色泽泽纯净的宝网，好似太阳光芒照射下极为明亮，宛若金丝织成的绢帛半透明地立于空中。所谓“涅槃”，示意无染无执的涅槃界，断尽烦恼诸根惑。称“果德玛”为世尊，指代佛陀本人。“无上者”，是因其功德难以穷尽。所谓心怀清净，是因为对业报清净的佛果所生的信心坚固。供养以恭敬之仪，安置于身体上，象征崇敬与奉献。

§665

665.Tāhanti taṃ ahaṃ. Kusalanti kucchitasalanādiatthena kusalaṃ. Buddhavaṇṇitanti ‘‘yāvatā, bhikkhave, sattā apadā vā dvipadā vā’’tiādinā (saṃ. ni. 5.139; a. ni. 4.34) sammāsambuddhena pasatthaṃ. Apetasokāti sokahetūnaṃ bhogabyasanādīnaṃ abhāvena apagatasokā. Tena cittadukkhābhāvamāha. Sukhitāti sañjātasukhā sukhappattā. Etena sarīradukkhābhāvaṃ vadati. Cittadukkhābhāvena cassā pamodāpatti, sarīradukkhābhāvena arogatā. Tenāha ‘‘sampamodāmanāmayā’’ti. Sesaṃ vuttanayameva. Ayañca attho tadā attanā devatāya ca kathitaniyāmeneva saṅgītikāle āyasmatā nāradena dhammasaṅgāhakānaṃ ārocito, te ca taṃ tatheva saṅgahaṃ āropayiṃsūti.

665. 『那业，我作了。』所谓“善业”，是指像横梁、柱杆等坚固结构，那样稳固的善业。所谓“佛所称赞”，意谓“诸比库，众生、众物皆由正觉者所欢喜赞叹”。所谓“不生忧伤”，是指因断除忧伤、因无生死苦集灭漏之忧，心无忧郁痛苦。因无心苦，离苦得乐。所谓“安乐”，是生于亲身体会的安乐。此安乐蕴含身苦消除与心理欢喜。故称“满心欢喜”。这是对整个句意的说明。此义当时乃与尊长及天人共相议论，于盛大法会时由尊长那罗陀出面讲说，诸僧尊亦依此集录，以为定说。

Mallikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 玛丽嘉天宫注释完毕。

9. Visālakkhivimānavaṇṇanā9. 维萨拉卡天宫注释

Kā nāma tvaṃ visālakkhīti visālakkhivimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati parinibbute raññā ajātasattunā attanā paṭiladdhā bhagavatā sarīradhātuyo gahetvā rājagahe thūpe ca mahe ca kate rājagahavāsinī ekā mālākāradhītā sunandā nāma upāsikā ariyasāvikā sotāpannā pituṃ gehato pesitaṃ bahuṃ mālañca gandhañca pesetvā devasikaṃ cetiye pūjaṃ kāresi, uposathadivasesu pana sayameva gantvā pūjaṃ akāsi. Sā aparabhāge aññatarena rogena phuṭṭhā kālaṃ katvā sakkassa devarañño paricārikā hutvā nibbatti. Athekadivasaṃ sā sakkena devānamindena saha cittalatāvanaṃ pāvisi. Tattha ca aññāsaṃ devatānaṃ pabhā pupphādīnaṃ pabhāhi paṭihatā hutvā vicittavaṇṇā hoti, sunandāya pana pabhā tāhi anabhibhūtā sabhāveneva aṭṭhāsi. Taṃ disvā sakko devarājā tāya katasucaritaṃ ñātukāmo imāhi gāthāhi pucchi –

“名何为广大鉴察？”指富丽堂皇、庄严广大之说。其缘起是：世尊涅槃后，国王未生怨自行迎请，取来佛舍利安置于王舍城舍利塔和大塔内。一名梵行居士，名为苏那达，是圣弟子中初果入流者。她被派回其父居所，奉献众多花环和芳香供品，专心供养天宫寺庙。于守斋日凌晨前往奉礼。后来她得了一场疾病，疗养期满后便成为萨咖天帝的使女，乘往心境清明的天界。此处，诸多天神的光辉、花朵光华被遮蔽，纷呈缤纷的色彩，而苏那达之光明却毫不受碍，独自行立于众光间。萨咖天帝见状，出于亲眷之意，以下列偈颂问她—

§666

666.

‘‘Kā nāma tvaṃ visālakkhi, ramme cittalatāvane;

『你名为何者，广标记者，游乐于轻盈树林之中；』

Samantā anupariyāsi, nārīgaṇapurakkhatā.

『四面环绕游行，无数妇女所前行者。』

§667

667.

『第六百六十七偈。』

‘‘Yadā devā tāvatiṃsā, pavisanti imaṃ vanaṃ;

『当诸天众，三十三位神，进入此林；』

Sayoggā sarathā sabbe, citrā honti idhāgatā.

『诸神轺车俱备，所至之处，光彩辉映。』

§668

668.

『第六百六十八偈。』

‘‘Tuyhañca idha pattāya, uyyāne vicarantiyā;

「而且你在此护持着，徘徊于园中；

Kāye na dissatī cittaṃ, kena rūpaṃ tavedisaṃ;

身体上看不到心念，这是何种形象呢？

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti.

天人曾询问教导，问曰：这是何种业力的果报？」

§666

666. Tattha kā nāma tvanti purimattabhāve kā nāma kīdisī nāma tvaṃ, yattha katena sucaritena ayaṃ te īdisī ānubhāvasampatti ahosīti adhippāyo. Visālakkhīti vipulalocane.

第666段。其文中『何为‘卡’』者，谓旧时存在之状；『何为‘怎么办’』者，谓何以此善行与修持，致使你得此如是体验成就，此为其大旨。『宽广目力』谓目光极为广大者。

§667

667.Yadāti yasmiṃ kāle. Imaṃ vananti imaṃ cittalatānāmakaṃ upavanaṃ. Citrā hontīti imasmiṃ cittalatāvane vicittapabhāsaṃsaggena attano sarīravatthālaṅkārādīnaṃ pakatiobhāsatopi visiṭṭhabhāvappattiyā vicitrākārā honti. Idhāgatāti idha āgatā sampattā, idha vā āgamanahetu.

第667段。『何时』谓何处时间。『此』指此称为‘心莲’的园林。『色彩斑斓』谓在此心莲园中因光影交错，身体、衣饰等层面得以异彩纷呈而立现。『至此』谓此处现身与往来因缘。

§668

668.Idha pattāyāti imaṃ ṭhānaṃ sampattāya upagatāya. Kenarūpaṃ tavedisanti kena kāraṇena tava rūpaṃ sarīraṃ edisaṃ evarūpaṃ, cittalatāvanassa pabhaṃ abhibhavantaṃ tiṭṭhatīti adhippāyo.

第668段。『此护持』意为抵达此地守护。『何种形象、何等因由令你形体显现』，此即对心莲园光芒充满、处处显现的说法，乃其大旨所释。

Evaṃ sakkena puṭṭhā sā devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

如是，萨咖天帝随后借此经偈作解说：

§669

669.

第六百六十九偈。

‘‘Yena kammena devinda, rūpaṃ mayhaṃ gatī ca me;

『凭借何因行，我得天人王位，形貌与我同；

Iddhi ca ānubhāvo ca, taṃ suṇohi purindada.

神通力与神变现，愿汝聆听，人间诸王。』

§670

670.

第六百七十偈。

‘‘Ahaṃ rājagahe ramme, sunandā nāmupāsikā;

『我游乐于王舍城，有名为素难陀的近事女所亲近；

Saddhā sīlena sampannā, saṃvibhāgaratā sadā.

信心以戒为具足者，恒常分配而行。

§671

671.

第六百七十一。

‘‘Acchādanañca bhattañca, senāsanaṃ padīpiyaṃ;

『遮盖与食物，以及军帐和床榻，』

Adāsiṃ ujubhūtesu, vippasannena cetasā.

『我献与直方之众，怀清净心意。』

§672

672.

第六百七十二。

‘‘Cātuddasiṃ pañcadasiṃ, yā ca pakkhassa aṭṭhamī;

『十四、十五日及月中之八、』

Pāṭihāriyapakkhañca, aṭṭhaṅgasusamāgataṃ.

奇迹般的翅膀，八支正行已圆满集成。

§673

673.

第六百七十三节。

‘‘Uposathaṃ upavasissaṃ, sadā sīlesu saṃvutā;

『守斋日我当坐禅，时常于戒中自制；』

Saññamā saṃvibhāgā ca, vimānaṃ āvasāmahaṃ.

『念念清净明了分辨，安住于天堂净居处。』

§674

674.

第六百七十四节。

‘‘Pāṇātipātā viratā, musāvādā ca saññatā;

『戒杀生已断绝，妄语亦已收敛；』

Theyyā ca aticārā ca, majjapānā ca ārakā.

比库尼们既为侵犯戒律者，亦为饮酒者与醇酒戒犯者。

§675

675.

第六百七十五。

‘‘Pañcasikkhāpade ratā, ariyasaccāna kovidā;

「五戒精勤者，善谙圣谛者；

Upāsikā cakkhumato, gotamassa yasassino.

乃是具慧眼的近事女，为果德玛所赞誉者。

§676

676.

第六百七十六。

‘‘Tassā me ñātikulā dāsī, sadā mālābhihārati;

「我有亲戚一名女仆，常常佩戴花环；

Tāhaṃ bhagavato thūpe, sabbamevābhiropayiṃ.

我将一切都涂抹在世尊的塔上。

§677

677.

第六百七十七。

‘‘Uposathe cahaṃ gantvā, mālāgandhavilepanaṃ;

我曾往浴佛节日，涂抹以花环和芳香药膏；

Thūpasmiṃ abhiropesiṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

于塔上涂抹，愿以清净庄严之手，心欢喜作此事。

§678

678.

第六百七十八。

‘‘Tena kammena devinda, rūpaṃ mayhaṃ gatī ca me;

因此功德，天帝护法于我形像与归趣中出现。

Iddhi ca ānubhāvo ca, yaṃ mālaṃ abhiropayiṃ.

神通及其现前光辉，为我献上这一花环。

§679

679.

第六百七十九节。

‘‘Yañca sīlavatī āsiṃ, na taṃ tāva vipaccati;

『我持守戒律，决不做违背之事；天神天帝，我愿得生于随侍天道。』

Āsā ca pana me devinda, sakadāgāminī siya’’nti.

『我愿生于天帝，作为随侍天道的天神。』

§669

669. Tattha gatīti ayaṃ devagati, nibbatti vā. Iddhīti ayaṃ deviddhi, adhippāyasamijjhanaṃ vā. Ānubhāvoti pabhāvo. Purindadāti sakkaṃ ālapati. So hi pure dānaṃ adāsīti ‘‘purindado’’ti vuccati.

第六百六十九节。此处“天道”者，即天界或天生之所。“神通”者，谓神力或优越力量的把持及运用。所谓“现前光辉”即神通的光辉显现。谓萨咖天帝与人言曰：“昔日曾以布施闻名于世，故称为‘布施闻者’。”

§676

676.Ñātikulāti pitu gehaṃ sandhāya vadati. Sadā mālābhihāratīti sadā sabbakālaṃ divase divase ñātikulato dāsiyā pupphaṃ mayhaṃ abhiharīyati. Sabbamevābhiropayinti mayhaṃ piḷandhanatthāya pitugehato āhaṭaṃ mālaṃ aññañca gandhādiṃ sabbameva attanā aparibhuñjitvā bhagavato thūpe pūjanavasena abhiropayiṃ pūjaṃ kāresiṃ.

第六百七十六节。“亲族”者，谓父亲之家。谓言：恒以花环敬献于我者者亲族也。常于昼夜不断以亲属之手供献鲜花。此等悉皆献于我，以求我欢心。亲族自持而不与他享，用以供养世尊宝塔，作为恭敬礼拜之具，悉心献上。

§677-8

677-8.Uposathe cahaṃ gantvāti uposathadivase ahameva thūpaṭṭhānaṃ gantvā. Yaṃ mālaṃ abhiropayinti yaṃ tadā bhagavato thūpe mālāgandhābhiropanaṃ kataṃ, tena kammenāti yojanā.

677-678.关于斋日那天，我亲自前往圣塔。那些敬奉供献花环的人，乃至当时献于世尊圣塔以花香供养之事，皆因此业力而成就。

§679

679.Na taṃ tāva vipaccatīti yaṃ sīlavatī āsiṃ, taṃ sīlarakkhaṇaṃ taṃ rakkhitaṃ sīlaṃ pūjāmayapuññassa balavabhāvena aladdhokāsaṃ na tāva vipaccati , na vipaccituṃ āraddhaṃ, aparasmiṃyeva attabhāve tassa vipākoti attho. Āsā ca pana me devinda, sakadāgāminī siyanti ‘‘kathaṃ nu kho ahaṃ sakadāgāminī bhaveyya’’nti patthanā ca me devinda, ariyadhammavisayāva, na bhavavisesavisayā. Sā pana sappimaṇḍaṃ icchato dadhito pacitaṃ viya anipphādinīti dasseti. Sesaṃ vuttanayameva.

679.这并非立即反转的现象，而是为了守护戒律而守持的戒行。具有戒德的人，因敬奉福德之力，戒行得以守护，不会即刻逆转或改变。反之，其果报乃于他生世自相具足。至于愿望，我持天神之心，愿往生天欲生天道，更有一念，即如何成就往生天道之望？思维则聚焦圣法境界，而非生死殊别所致。此心如带有纯净明灯的招牌，从微起相似炙炽，显明此情。此即以上所说之义。

Imaṃ pana atthaṃ sakko devānamindo attanā ca tāya devadhītāya ca vuttaniyāmeneva āyasmato vaṅgīsattherassa ārocesi. Āyasmā vaṅgīso saṅgītikāle dhammasaṅgāhakānaṃ mahātherānaṃ ārocesi, te ca taṃ tatheva saṅgītiṃ āropayiṃsūti.

此义乃天帝萨咖与其天女所亲口示说，亦由尊者旺耆长老转述。尊者旺耆于诵经节日，向圣法集结的诸大长老传述，诸大长老遂一致附和并加以宣说。

Visālakkhivimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 维萨拉卡天宫注释完毕。

10. Pāricchattakavimānavaṇṇanā10. 巴利差德咖天宫注释

Pāricchattake koviḷāreti pāricchattakavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena samayena sāvatthivāsī aññataro upāsako bhagavantaṃ upasaṅkamitvā, svātanāya nimantetvā, attano gehadvāre mahantaṃ maṇḍapaṃ sajjetvā sāṇipākāraṃ parikkhipitvā upari vitānaṃ bandhitvā dhajapaṭākādayo ussāpetvā nānāvirāgavaṇṇāni vatthāni gandhadāmamālādāmāni ca olambetvā sittasammaṭṭhe padese āsanāni paññāpetvā bhagavato kālaṃ ārocesi. Atha bhagavā pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaramādāya devavimānaṃ viya alaṅkatapaṭiyattaṃ maṇḍapaṃ pavisitvā sahassaraṃsī viya aṇṇavakucchiṃ obhāsayamāno paññatte āsane nisīdi. Upāsako gandhapupphadhūmadīpehi bhagavantaṃ pūjesi.

帕里查塔伽称作‘帕里查塔卡境’。此境起因为何？世尊当时住于舍卫城的祗树给孤独园。彼时，有一舍卫城居民近事男前往世尊处，邀请世尊来其家中。其宅筑有宏大殿堂，设半圆形围栏，殿顶覆有帷帐，彩盖旗帜高悬，悬挂各色豪华绸缎、香料和鲜花花环。室内摆设适当坐席，奉出邀请时刻。时世尊晨起后沐浴，披袈裟，入如天宫华丽装饰之大殿，宛如千蕊绽放的大米穗，端坐于指定座位。近事男于香花、花瓣、熏香灯烛环绕中礼敬世尊。

Tena ca samayena aññatarā kaṭṭhahārikā itthī andhavane supupphitaṃ asokarukkhaṃ disvā sapallavaṅkurāni piṇḍīkatāni bahūni asokapupphāni gahetvā āgacchantī, bhagavantaṃ tattha nisinnaṃ disvā pasannacittā āsanassa samantato tehi pupphehi pupphasantharaṃ santharantī, bhagavato pūjaṃ katvā vanditvā tikkhattuṃ padakkhiṇaṃ katvā namassamānā agamāsi. Sā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti, accharāsahassaparivārā yebhuyyena nandanavane naccantī gāyantī pāricchattakamālā ganthentī pamodamānā kīḷantī sukhaṃ anubhavati. Athāyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayena devacārikaṃ caranto tāvatiṃsabhavanaṃ gantvā taṃ disvā tāya katakammaṃ imāhi gāthāhi pucchi –

此时又有一女性伐木者，深入林中，见见盛开之无忧树，采集粉叶、嫩枝、众多聚结枝与无忧花朵，随即前来，见世尊端坐，心善清净，围绕以花绿叶装饰座席，对世尊顶礼，献花供养。然后三匝绕行顶礼后离去。彼时夜已深，仙界众生于忉利天嬉戏歌舞，绾结花环环绕身上，欢宴娱乐，感受极乐。此时尊者大马哈摩嘎喇那，游行天宫，为谨遵限度礼仪，至忉利天住处，见此情景，遂以偈问天女其所为事——

§680

680.

‘‘Pāricchattake koviḷāre, ramaṇīye manorame;

『在覆盖茂密的竹林中，位置幽静怡人，令人心旷神怡；』

Dibbamālaṃ ganthamānā, gāyantī sampamodasi.

『天界的花环成串而挂，歌声悦耳动听，使人欢喜愉悦。』

§681

681.

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

『她舞动时，身形举止浑然一体，十分优美；』

Dibbā saddā niccharanti, savanīyā manoramā.

『空中的妙音流转不息，悦耳动听，令人心神欢畅。』

§682

682.

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

于是于那跳舞者，遍以肢体各处，

Dibbā gandhā pavāyanti, sucigandhā manoramā.

散发神妙香气，净洁芬芳令人欢悦。

§683

683.

第六百八十三偈。

‘‘Vivattamānā kāyena, yā veṇīsu piḷandhanā;

身体翻转舞动，如同拨弄琴中的弦；

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

其音声响清越，犹如四重五音之音律。

§684

684.

第六百八十四偈。

‘‘Vaṭaṃsakā vātadhutā, vātena sampakampitā;

『破裂声如风吹落之叶，受风摇动颤抖，』

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

『其响声悠悠回荡，如同三弦琴与五弦琴之音相和悦耳，』

§685

685.

‘‘Yāpi te sirasmiṃ mālā, sucigandhā manoramā;

『若于其顶生花，洁净芬芳鲜艳悦目，』

Vāti gandho disā sabbā, rukkho mañjūsako yathā.

『吹拂香气遍及诸方，如同嫩枝翠叶的清香袭人，』

§686

686.

‘‘Ghāyase taṃ sucigandhaṃ, rūpaṃ passasi amānusaṃ;

你涂抹着香洁之物，所见形相非人所能及；

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti.

天神询问教诲：这是何种善业所获之果？

§680

680. Tattha pāricchattake koviḷāreti pāricchattakanāmake koviḷārapupphe ādāya dibbamālaṃ ganthamānāti yojanā. Yañhi lokiyā ‘‘pārijāta’’nti vadanti, taṃ māgadhabhāsāya ‘‘pāricchattaka’’nti vuccati. Koviḷāroti ca koviḷārajātiko, so ca manussalokepi devalokepi koviḷāro, tassāpi jātīti vadanti.

680. 此中所称的布帛名为“光带”，持有光带花形成天辇飞行。世间人称此花为“帕里雅塔”，其在摩揭陀语为“帕里恰塔卡”。“光带”意谓由光华生起者，既在人间亦在天界皆称其为“光带”，此为其来由。

§681

681. Tassā pana devatāya naccanakāle aṅgabhāravasena sarīrato ca piḷandhanato ca ativiya madhuro saddo niccharati, gandho sadā sabbā disāpi pharitvā tiṭṭhati. Tenāha ‘‘tassā te naccamānāyā’’tiādi. Tattha savanīyāti sotuṃ yuttā, savanassa vā hitā, kaṇṇasukhāti attho.

681. 天神舞蹈之时，光带以身躯轻柔飘动，发出极其悦耳之声响，香气遍布四方，恒常飘散。因此称谓“那是你舞蹈时的”，此处“悦耳”意谓适合听闻、有利益、令耳舒适。

§683

683.Vivattamānā kāyenāti tava kāyena sarīrena parivattamānena, itthambhūtalakkhaṇe cetaṃ karaṇavacanaṃ. Yā veṇīsu piḷandhanāti yāni te kesaveṇīsu piḷandhanāni, vibhattilopo cettha daṭṭhabbo, liṅgavipallāso vā.

683. “身体转动”者，即汝身以实体之躯转动，借此喻心识的活动。所谓“卷须”即头发上的卷曲发辫，此处应察觉其断裂消失或形态异常。

§684

684.Vaṭaṃsakāti ratanamayā kaṇṇikā vaṭaṃsakāti attho. Vātadhutāti mandena mālutena dhūpayamānā. Vātenasampakampitāti vātena samantato visesato kampitā calitā. Atha vā vaṭaṃsakā vātadhutā, vātena sampakampitāti avāteritāpi vāteritāpi ye te vaṭaṃsakā kampitā, tesaṃ suyyati nigghosoti atthayojanā.

684. “宝珠”是指由宝石组成的耳饰；“气尘”则以微风和轻雾烟雾喻意。因风而全身抖动，风吹动四周，亦称之“气尘缠绕”，因有风而抖动止息，就是对这种状态的解释。

§685

685.Vāti gandho disā sabbāti tassā te sirasmiṃ dibbamālāya gandho vāyati sabbā disā. Yathā kiṃ? Rukkho mañjūsako yathāti, yathā nāma mañjūsako rukkho supupphito attano gandhena bahūni yojanāni pharamāno sabbā disā vāyati, evaṃ tava sirasmiṃ piḷandhanamālāya gandhoti attho. So kira rukkho gandhamādane paccekabuddhānaṃ uposathakaraṇamaṇḍalamāḷakamajjhe tiṭṭhati. Yattakāni devaloke ca manussaloke ca surabhikusumāni, tāni tassa sākhaggesu nibbattanti. Tena so ativiya sugandho hoti. Evaṃ tāya devatāya piḷandhanamālāya gandhoti. Tena vuttaṃ ‘‘rukkho mañjūsako yathā’’ti.

685. 气味遍布四方，此处颅顶上的净香花环气味也同样散布于各处。如何说呢？树名为鬘树，其花盛开时，因其自身芬芳而远及数由旬，遍及四方，气味扑鼻。此处所谓颅顶上的净香花环，也即是这个意思。那株树在独觉者的持斋山林净坛中央而立。天界人间的诸多芳香花朵生于那树枝顶端，因此其香极为芬芳。这即是天众的净香花环气味。故此，有言说「树名鬘树如是」。

§686

686. Yadipi tassa saggassa chaphassāyatanikabhāvato sabbānipi tattha ārammaṇāni piyarūpāniyeva, gandharūpānaṃ pana savisesānaṃ tassā devatāya lābhibhāvato ‘‘ghāyase taṃ sucigandhaṃ, rūpaṃ passasi amānusa’’nti vuttaṃ.

686. 虽然其天界因六触处的缘故生起的诸法，皆为所有可爱的境界，然因其天众对该处具备特殊的获得故，有言称『你嗅闻那净香，见其形相，非人形』。

Atha devatā dvīhi gāthāhi byākāsi –

尔时天众以两偈宣说如下—

§687

687.

‘‘Pabhassaraṃ accimantaṃ, vaṇṇagandhena saṃyutaṃ;

“明洁鲜明的光，伴随色相与香味；

Asokapupphamālāhaṃ, buddhassa upanāmayiṃ.

凋谢的无忧花串，我以为佛之供养。”

§688

688.

‘‘Tāhaṃ kammaṃ karitvāna, kusalaṃ buddhavaṇṇitaṃ;

‘我造作了那业，佛陀所称的善业；

Apetasokā sukhitā, sampamodāmanāmayā’’ti.

远离忧愁而安乐，生起欢喜而安心。’

§687

687. Tattha sudhotapavāḷasaṅghātasannibhassa kiñjakkhakesarasamudāyena bhāṇuraṃsijālassa viya asokapupphuttamassa tadā upaṭṭhitataṃ sandhāyāha ‘‘pabhassaraṃ accimanta’’nti. Sesaṃ vuttanayameva.

687。在那时，有如炽烈火焰汇聚成的华盖之中，犹如灿烂光芒织成的网，似盛开无忧的花朵，因其所集结的疾风和雷鸣，曾当面说：‘光明的火炬’。其余部分亦如是说。

Athāyasmā mahāmoggallāno tāya devatāya attano sucaritakamme kathite saparivārāya tassā dhammaṃ desetvā tato manussalokaṃ āgantvā bhagavato taṃ pavattiṃ kathesi. Bhagavā taṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattamahājanassa dhammaṃ desesi, sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

尔后尊者大摩嘎剌那因天神称赞其善行，于其众弟子中宣说此法，继而来到人间，对世尊说明该法发生缘起。世尊对此八重因缘有所证悟，并为大众宣讲此法，此宣讲对大众而言真实可靠。

Pāricchattakavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 波利质多罗树天宫的注释结束。

Iti paramatthadīpaniyā khuddaka-aṭṭhakathāya vimānavatthusmiṃ · 如是，在《胜义灯》这部《小部》注释的《天宫事》中，

Dasavatthupaṭimaṇḍitassa tatiyassa pāricchattakavaggassa · 以十事庄严的第三品——波利质多罗树品，

Atthavaṇṇanā niṭṭhitā.

义理阐明已毕。

4. Mañjiṭṭhakavaggo

第四章曼吉提卡篇

1. Mañjiṭṭhakavimānavaṇṇanā一、茜红天宫的注释

Mañjiṭṭhakavagge mañjiṭṭhake vimānasminti mañjiṭṭhakavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tattha aññataro upāsako bhagavantaṃ nimantetvā anantaravimāne vuttanayeneva maṇḍapaṃ sajjetvā tattha nisinnaṃ satthāraṃ pūjetvā dānaṃ deti. Tena ca samayena aññatarā kuladāsī andhavane supupphitaṃ sālarukkhaṃ disvā tattha pupphāni gahetvā hīrehi āvuṇitvā vaṭaṃsake katvā puna bahūni muttapupphāni aggapupphāni ca gahetvā nagaraṃ paviṭṭhā. Tasmiṃ maṇḍape yugandharapabbatakucchiṃ obhāsayamānaṃ bālasūriyaṃ viya chabbaṇṇabuddharaṃsiyo vissajjetvā nisinnaṃ, bhagavantaṃ disvā pasannacittā tehi pupphehi pūjentī vaṭaṃsakāni āsanassa samantato ṭhapetvā itarāni ca pupphāni okiritvā sakkaccaṃ vanditvā tikkhattuṃ padakkhiṇaṃ katvā agamāsi. Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti, tattha tassā rattaphalikamayaṃ vimānaṃ, tassa ca purato suvaṇṇavālukāsanthatabhūmibhāgaṃ mahantaṃ sālavanaṃ pāturahosi. Sā yadā vimānato nikkhamitvā sālavanaṃ pavisati, tadā sālasākhā onamitvā tassā upari kusumāni okiranti. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayena upagantvā imāhi gāthāhi katakammaṃ pucchi –

在曼吉提卡篇中，『曼吉提卡』指的是曼吉提卡宫殿。其由来如何？世尊住在沙瓦提的揭德林中。那里有一位近事女侍奉世尊，建造一座顶棚华丽的遮蔽物供奉世尊，坐于其中供养世尊。恰在此时，有一位名叫库拉·达西的尼姑见到幽静林中盛开的沙拉树，采摘花朵以钻石装点，制成花环，又采许多珍珠花，将花环带入城中。在那顶棚中，阳光透过山丘的缝隙照射下来，如同七彩的宝石闪烁。树上的小鸟展开彩羽，向世尊行跪拜礼，以欢喜的心供养树枝，将树枝放置于座位周围，又散布众多花朵，恭敬礼拜，绕佛三匝后离开。后来，她前往天界那毗天宫居住，在那里拥有夜晚荧光照亮的银色宫殿，宫殿前有覆盖金色沙土的广阔沙拉林。当她从宫殿中出入沙拉林时，沙拉树枝摇曳，花朵纷纷落下。对此，长老大魔迦罗前来，以如下诗句询问其缘由——

§689

689.

‘‘Mañjiṭṭhake vimānasmiṃ, soṇṇavālukasanthate;

『曼吉提卡宫殿中，座落金色沙土上；

Pañcaṅgikena tūriyena, ramasi suppavādite.

以五种色彩相配，幽居清凉美妙处。』

§690

690.

‘‘Tamhā vimānā oruyha, nimmitā ratanāmayā;

『当时乘坐诸宝构成的宫殿，』

Ogāhasi sālavanaṃ, pupphitaṃ sabbakālikaṃ.

『你潜入娑罗林中，纵使诸花常开不谢。』

§691

691.

‘‘Yassa yasseva sālassa, mūle tiṭṭhasi devate;

『无论站立于何处的娑罗树下，诸天各自散开花瓣，』

So so muñcati pupphāni, onamitvā dumuttamo.

『纷纷洒落，极为庄严殊胜。』

§692

692.

‘‘Vāteritaṃ sālavanaṃ, ādhutaṃ dijasevitaṃ;

『风吹过的沙罗林，经过雨洗而清，晨光所照耀；』

Vāti gandho disā sabbā, rukkho mañjūsako yathā.

『风送芬芳遍及四方，如同树木洁净芳香。』

§693

693.

第六百九十三。

‘‘Ghāyase taṃ sucigandhaṃ, rūpaṃ passasi amānusaṃ;

『你嗅闻那净香，见其形貌非人所及；』

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti.

『天神问教说：这是何种业力的果报？』

§689

689. Tattha mañjiṭṭhake vimānasminti rattaphalikamaye vimāne. Sinduvārakaṇavīramakulasadisavaṇṇañhi ‘‘mañjiṭṭhaka’’nti vuccati. Soṇṇavālukasanthateti samantato vippakiṇṇāhi suvaṇṇavālukāhi santhatabhūmibhāge. Ramasi suppavāditeti suṭṭhu pavāditena pañcaṅgikena tūriyena abhiramasi.

第六百八十九。此处指纹饰华美的宫殿，作夜帷屏障之用。名为「染朱红」者，意指由黄金沙粒饰满的地面。周围布满金色沙粒且分布均匀。凭其美丽和精妙的结构，因精细雕刻及四面八方适中排列，令人欢喜。

§690

690.Nimittāratanāmayāti tava sucaritasippinā abhinimmitā ratanamayā vimānā. Ogāhasīti pavisasi. Sabbakālikanti sabbakāle sukhaṃ sabbautusappāyaṃ, sabbakāle pupphanakaṃ vā.

690.“相待宝藏”者，谓的是因你善行所生的诸宝相引现的宝楼。所谓“潜入者”即是进入内中者。所谓“恒久”者，即恒时皆得安乐，恒时正行诸善，恒时生如花等美妙之物。

§692

692.Vāteritanti yathā pupphāni okiranti, evaṃ vātena īritaṃ calitaṃ. Ādhutanti mandena mālutena saṇikasaṇikaṃ vidhūpayamānaṃ. Dijasevitanti mayūrakokilādisakuṇasaṅghehi upasevitaṃ.

692.“随风拂动”如花被风轻轻摇动，风吹动之意。“温和轻抚”者，谓以缓慢清凉的微风交替吹拂。“群鸟环集”者，乃孔雀、杜鹃等鸟群环绕相聚。

Evaṃ therena puṭṭhā sā devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

于是长老被问及，上述天众便以此偈颂作答－

§694

694.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, dāsī ayirakule ahuṃ;

“我为人中之人，乃艾叶树中侍女；

Buddhaṃ nisinnaṃ disvāna, sālapupphehi okiriṃ.

见佛端坐，于沙罗花中翩翩舞蹈。”

§695

695.

‘‘Vaṭaṃsakañca sukataṃ, sālapupphamayaṃ ahaṃ;

「我捧持着由树皮丝织成的袈裟，及沾满树花的衣服，

Buddhassa upanāmesiṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

恭敬地呈献于佛陀，愿以欢喜的双手奉上。

§696

696.

‘‘Tāhaṃ kammaṃ karitvāna, kusalaṃ buddhavaṇṇitaṃ;

我曾作此善业，由佛所赞，

Apetasokā sukhitā, sampamodāmanāmayā’’ti.

因此不忧不惧，身心安乐，满怀欢喜。」

§694-5

694-5. Tattha ayirakuleti ayyakule, sāmikageheti attho. Ahunti ahosiṃ. Okirinti pupphehi vippakiriṃ. Upanāmesinti pūjāvasena upanāmesiṃ. Sesaṃ vuttanayameva.

此中「ayirakuleti」「ayyakule」「sāmikagehe」之义：此等词意为「在贵族族内」、「在贤士之家」、「在主人家中」。文意有云：曾存在、曾出现。人们以花环来供养（表达崇敬）。以礼仪的形式的供养被呈现。余下部分即为如是说明。

Athāyasmā mahāmoggallāno saparivārāya tassā devatāya dhammaṃ desetvā manussalokaṃ āgantvā bhagavato tamatthaṃ nivedesi. Bhagavā taṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattamahājanassa dhammaṃ desesi. Desanā sadevakassa lokassa sātthikā ahosīti.

彼时具寿长老大摩嘎剌那，携众弟子，于此神祇面前宣说法义，后转赴人间，向世尊说明彼义。世尊即为此八句诗作成，并于广众之间宣说此法。此说是神天世界诸天所真实共证的正法。

Mañjiṭṭhakavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 茜红天宫的注释结束。

2. Pabhassaravimānavaṇṇanā二、光辉天宫的注释

Pabhassaravaravaṇṇanibheti pabhassaravimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā rājagahe viharati. Tena ca samayena rājagahe aññataro upāsako mahāmoggallānatthere abhippasanno hoti. Tassekā dhītā saddhā pasannā, sāpi there garucittīkārabahulā hoti. Athekadivasaṃ āyasmā mahāmoggallāno rājagahe piṇḍāya caranto taṃ kulaṃ upasaṅkami. Sā theraṃ disvā somanassajātā āsanaṃ paññāpetvā there tattha nisinne sumanamālāya pūjetvā madhuraṃ guḷaphāṇitaṃ therassa patte ākiri, thero anumoditukāmo nisīdi. Sā gharāvāsassa bahukiccatāya anokāsataṃ pavedetvā ‘‘aññasmiṃ divase dhammaṃ sossāmī’’ti theraṃ vanditvā uyyojesi. Tadaheva ca sā kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno upasaṅkamitvā imāhi gāthāhi pucchi –

光辉庄严如宝殿者，即光辉殿。其缘起为何？因世尊住于王舍城。时，有一居士对长老大摩嘎剌那生敬意；其女对信心纯净；该长老信众众多，长老又慧根深厚。某日该长老托钵至王舍城彼家。女见长老喜悦，备设座位，献花尊敬，呈香甜蜜糖于长老手中。长老欲为称许而坐。因屋主家事繁重，却破例暂假，允女曰「他日他处我必听闻法」。女遂顶礼长老而起。适当时刻，亡者生于天界。长老大摩嘎剌那亲近往问，以此诗句询问。

§697

697.

‘‘Pabhassaravaravaṇṇanibhe, surattavatthavasane;

「光辉宝殿般明朗，身著如绢缎衣裳；

Mahiddhike candanaruciragatte,

踏着满地檀香粉，分外艳丽如明月；」

Kā tvaṃ subhe devate vandase mamaṃ.

你以何种敬意，善美的天众，来礼敬我？

§698

698.

第六百九十八节。

‘‘Pallaṅko ca te mahaggho, nānāratanacittito ruciro;

你的床榻宽大松软，由不同宝玉心生欢喜，美丽光明；

Yattha tvaṃ nisinnā virocasi, devarājāriva nandane vane.

你坐于此，光辉照耀，宛如天王在其花园中欢愉。

§699

699.

第六百九九节。

‘‘Kiṃ tvaṃ pure sucaritamācarī bhadde, kissa kammassa vipākaṃ;

善哉，你过去怎样行持善行，福报因何显现？

Anubhosi devalokasmiṃ, devate pucchitācikkha;

在天界中，天人询问说：

Kissa kammassidaṃ phala’’nti.

“此果报是何业所致？”

§697

697. Tattha pabhassaravaravaṇṇanibheti nibhāti dibbatīti nibhā, vaṇṇova nibhā vaṇṇanibhā, ativiya obhāsanato pabhassarā chavidosābhāvena varā uttamā vaṇṇanibhā etissāti pabhassaravaravaṇṇanibhā. Āmantanavasena ‘‘pabhassaravaravaṇṇanibhe’’ti vuttaṃ. Surattavatthavasaneti suṭṭhu rattavatthanivatthe. Candanaruciragatteti candanānulittaṃ viya ruciragatte, gosītacandanena bahalatarānulittaṃ viya surattamanuññasarīrāvayaveti attho, candanānulepena vā ruciragatte.

697. 此中，『光辉殊妙色泽』者——『色泽』谓光耀照明之义，色彩即为色泽，曰『色泽』；因极为照耀，故曰『光辉』；因无肤色瑕疵而优越、殊胜，此人具有如此殊妙色泽，故曰『光辉殊妙色泽』。以呼格而说『光辉殊妙色泽者』。『身着深红衣裳』者，谓穿着极为染红之衣。『肢体因栴檀而妍丽』者，谓肢体如涂抹栴檀香膏一般妍丽，其义为：身体各部位如涂抹较多牛头栴檀香膏，宛若深红可爱之躯；或谓因涂抹栴檀香膏而肢体妍丽。

Evaṃ therena puṭṭhā devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

因此，长老受问后，天人用以下偈语加以解释——

§700

700.

‘‘Piṇḍāya te carantassa, mālaṃ phāṇitañca adadaṃ bhante;

“食者行乞时，未给花环与法器，比库呵。”

Tassa kammassidaṃ vipākaṃ, anubhomi devalokasmiṃ.

此人于其业所生之果报，于天界中得以体验。

§701

701.

七百零一。

‘‘Hoti ca me anutāpo, aparaddhaṃ dukkhitañca me bhante;

「世尊，我内心无悔恨，亦无伤心痛苦；

Sāhaṃ dhammaṃ nāssosiṃ, sudesitaṃ dhammarājena.

我绝不会废弃那佛法，正如法王所善说法。

§702

702.

七百零二。

‘‘Taṃ taṃ vadāmi bhaddante, yassa me anukampiyo koci;

尊者，我所称说者，乃是有一位对我慈悲者；

Dhammesu taṃ samādapetha, sudesitaṃ dhammarājena.

当依此法行事，此法由善法王所正说。

§703

703.

‘‘Yesaṃ atthi saddhā buddhe, dhamme ca saṅgharatane;

「那些对佛陀、对法、对僧团怀有信心者，

Te maṃ ativirocanti, āyunā yasasā siriyā.

他们以寿命、名声、威光超越于我。

§704

704.

‘‘Patāpena vaṇṇena uttaritarā, aññe mahiddhikatarā mayā devā’’ti.

我如云以雨降，天神亦如是：‘以飞翔之羽，色彩更胜他鸟。’

§700

700. Tattha mālanti sumanapupphaṃ. Phāṇitanti ucchurasaṃ gahetvā kataphāṇitaṃ.

700. 这里有如意花盛开。持着尖锐的箭头做成的箭靶，称作“尖箭头靶”。

§701

701.Anutāpoti vippaṭisāro. Tassa kāraṇamāha ‘‘aparaddhaṃ dukkhatañca me bhante’’ti . Idāni taṃ sarūpato dasseti ‘‘sāhaṃ dhammaṃ nāssosi’’nti, sā ahaṃ tadā tava desetukāmassa dhammaṃ na suṇiṃ. Kīdisaṃ? Sudesitaṃ dhammarājenāti, sammāsambuddhena ādikalyāṇāditāya ekantaniyyānikatāya ca svākhātanti attho.

701. “忏悔”是“悔过不再返犯”之意。对此原因，某人曾说：“尊者啊，我犯了罪，感到痛苦。”现在这话显露本质，义为“我毁坏了法”，亦即“我当时未闻聆尊者为我所说之法。”这如何理解？即此法为圣法王所正教授者，是正自觉者自依初善缘庄严、并具绝对断除之本性而宣说的。

§702

702.Tanti tasmā dhammarājena sudesitattā asavanassa ca mādisānaṃ anutāpahetubhāvato. Tanti tuvaṃ, tuyhanti attho. Yassāti yo assa. Anukampiyoti anukampitabbo. Kocīti yo koci. Dhammesūti sīlādidhammesu. ‘‘Dhamme hī’’ti vā pāṭho, sāsanadhammeti attho. Hīti nipātamattaṃ, vacanavipallāso vā. Tanti anukampitabbapuggalaṃ. Sudesitanti suṭṭhu desitaṃ.

702. 因此，作为法王宣说的缘故，才之所以生起如漏饮毒之忏悔之心。‘因此’，用来说明原因所在。‘汝’指对方，‘汝中’为对位。‘所谓之’，谓此。‘须为怜悯’，谓当施怜悯之意。‘谁者’谓任何一人。‘在法中’，指律仪等法。‘或者“法中”’取义为宗教教法。‘法’仅就语气助词而言，或谓语词变，或表词义变化。‘因此’，指应怜悯之人。‘善教’，意为正确教诲。

§703-4

703-4.Te maṃ ativirocantīti te ratanattaye pasannā devaputtā maṃ atikkamitvā virocanti. Patāpenāti tejasā ānubhāvena. Aññeti ye aññe. Mayāti nissakke karaṇavacanaṃ. Vaṇṇena uttaritarā mahiddhikatarā ca devā, te ratanattaye abhippasannāyevāti dasseti. Sesaṃ vuttanayameva.

703-4. 他们斥我甚多，因而宝石塔中众多天子欢喜光耀超过我。‘伤痛’义以神力感受。‘他称’为他人说法。‘我’指主体，为依靠动词。‘颜色’级别更加，且权势更甚的天众。这即表明宝塔之盛大而广为赞扬。以上即所说之义。

Pabhassaravimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 光明宫殿解释已毕。

3. Nāgavimānavaṇṇanā3. 龙宫殿解释

Alaṅkatā maṇikañcanācitanti nāgavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā bārāṇasiyaṃ viharati isipatane migadāye. Tena samayena bārāṇasivāsinī ekā upāsikā saddhā pasannā sīlācārasampannā bhagavantaṃ uddissa vatthayugaṃ vāyāpetvā suparidhotaṃ kārāpetvā upasaṅkamitvā bhagavato pādamūle ṭhapetvā evamāha ‘‘paṭiggaṇhātu, bhante bhagavā, imaṃ vatthayugaṃ anukampaṃ upādāya yaṃ mama assa dīgharattaṃ hitāya sukhāyā’’ti. Bhagavā taṃ paṭiggahetvā tassā upanissayasampattiṃ disvā dhammaṃ desesi, sā desanāvasāne sotāpattiphale patiṭṭhahitvā bhagavantaṃ vanditvā padakkhiṇaṃ katvā gehaṃ agamāsi. Sā na cirasseva kālaṃ katvā tāvatiṃsesu uppannā sakkassa devarājassa piyā ahosi vallabhā yasuttarā nāma nāmena. Tassā puññānubhāvena hemajālasañchanno kuñjaravaro nibbatti, tassa ca khandhe maṇimayo maṇḍapo, majjhe supaññattaratanapallaṅko nibbatti, dvīsu dantesu cassa kamalakuvalayujjalā ramaṇīyā dve pokkharaṇiyo pāturahesuṃ. Tattha padumakaṇṇikāsu ṭhitā devadhītā paggahitapañcaṅgikatūriyā naccanti ceva gāyanti ca.

宝饰有宝玉金银等，谓龙宫楼阁。其缘起如何？世尊在巴拉纳西的仙人堕处鹿野苑修行。当时巴拉纳西一信心坚固、守戒严谨的在家女，亲近世尊，张开布匹，装饰洁净，来到世尊足所，恭敬供献说：“愿尊者接受此布匹，承怜悯我久远以来之利益安乐。”世尊受纳此物，显化其缘，宣说法义。说法终尽时得须陀洹果成证，礼敬世尊后绕行三匝便回居舍。此女不久即生，生于三十三天萨咖天帝宫，名叫樊多玳那。其功德感应使得其生处披缟衣金绵，成为象王之上。其肩有宝石亭阁，中有轻柔宝铺，旁两象牙白净洁非凡，有莲花如盘池，天女们于莲耳上舞蹈歌唱。

Satthā bārāṇasiyaṃ yathābhirantaṃ viharitvā yena sāvatthi tena cārikaṃ pakkāmi. Anupubbena sāvatthiṃ patvā tatra sudaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Atha sā devatā attanā anubhuyyamānaṃ dibbasampattiṃ oloketvā tassā kāraṇaṃ upadhārentī ‘‘satthu vatthayugadānakāraṇa’’nti ñatvā sañjātasomanassā bhagavati pasādabahumānā vanditukāmā abhikkantāya rattiyā hatthikkhandhavaragatā ākāsena āgantvā tato otaritvā bhagavantaṃ vanditvā añjaliṃ paggayha ekamantaṃ aṭṭhāsi. Taṃ āyasmā vaṅgīso bhagavato anuññāya imāhi gāthāhi pucchi –

如来在巴拉纳西如愿住处安居，离开后往萨瓦提，并于坛城中安住，即在祗树给孤独园。此时天众观看世尊自有的神通功德，欲为世尊供奉法器，说：“为师供奉宝物布施者。”因生喜悦，夜间乘象行空，随后降落，顶礼世尊，双手合掌肃立一旁。长老婆罗门旺吉萨见此，心生通达，对世尊请教以下偈语。

§705

705.

‘‘Alaṅkatā maṇikañcanācitaṃ, sovaṇṇajālacitaṃ mahantaṃ;

『装饰之物乃宝石与金银配饰，华丽绝伦宏伟壮观；','1813':'攀登至象王之巅，举止威风俊逸，今已临空而居于天地之间。','1814':'706。','1815':'龙牙之上有双翅作为标志，且洁净如盛开的莲花；','1816':'莲花中又有四众天子在其间翩跹起舞，这舞蹈之士非常动人迷人。

Abhiruyha gajavaraṃ sukappitaṃ, idhāgamā vehāyasaṃ antalikkhe.

乘上善备之良象，腾空而来于虚空。

§706

706.

‘‘Nāgassa dantesu duvesu nimmitā, acchodakā paduminiyo suphullā;

『于象之两牙上所化现，清净之水，莲池盛开；』

Padumesu ca tūriyagaṇā pabhijjare, imā ca naccanti manoharāyo.

『莲花之上乐器众声齐奏，此诸妙女翩然起舞。』

§707

707.

‘‘Deviddhipattāsi mahānubhāve, manussabhūtā kimakāsi puññaṃ;

『尊贵的大神，请问作为人身的你，造作了何种善业？

Kenāsi evaṃ jalitānubhāvā, vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

何以能有此等水晶般的显现，其光辉遍布诸方』如此问。

§705

705. Tattha alaṅkatāti sabbābharaṇavibhūsitā. Maṇikañcanācitanti tehi dibbamānehi maṇisuvaṇṇehi ācitaṃ. Sovaṇṇajālacitanti hemajālasañchannaṃ. Mahantanti vipulaṃ. Sukappitanti gamanasannāhavasena suṭṭhu sannaddhaṃ. Vehāyasanti vehāyasabhūte hatthipiṭṭhe. Antalikkheti ākāse, ‘‘alaṅkatamaṇikañcanācita’’ntipi pāṭho. Ayañhettha saṅkhepattho – devate, tvaṃ sabbālaṅkārehi alaṅkatā alaṅkatamaṇikañcanācitaṃ, ativiya dibbamānehi maṇīhi kañcanehi ca alaṅkaraṇavasena khacitaṃ, hemajālehi kumbhālaṅkārādibhedehi hatthālaṅkārehi citaṃ āmuttaṃ mahantaṃ ativiya brahantaṃ uttamaṃ gajaṃ āruyha hatthipiṭṭhiyā nisinnā ākāseneva idha amhākaṃ santikaṃ āgatāti.

705。在此所谓装饰，谓众宝饰品装饰其身。又所谓宝玉金银染饰者，乃由天上所生珠宝贵金所装饰。所谓金网染饰者，是以金丝织成的网罗罩覆其身。所谓广大者，即其广阔广博也。所谓妥善束缚者，谓旅行整装妥当，严紧配备。所谓坐具者，乃坐于象背之手掌。所谓于空中者，谓在虚空之上，文内所读为“装饰着以宝玉金银”，此处为概说：天神啊，你身披诸般装饰，佩戴宝玉金银，饰以华贵金网及瓮网等器物，坐于广大象背之手掌，宛若空中降临，降临至我等面前。

§706

706.Nāgassa dantesu duvesu nimmitāti erāvaṇassa viya nāgarājassa imassa dvīsu dantesu dve pokkharaṇiyo sucaritasippinā suṭṭhu viracitā. Tūriyagaṇāti pañcaṅgikatūriyasamūhā. Pabhijjareti dvādasannaṃ layabhedānaṃ vasena pabhedaṃ gacchanti. ‘‘Pavajjare’’ti ca paṭhanti, pakārehi vādīyantīti attho.

706.所谓龙之双牙者，如同龙王耶那瓦罗在其两牙间所安置的双盆，那里用巧匠细工雕琢，结构严密。所谓四面合成群者，系由五行支柱组成复杂结构。所谓门户者，即十二道关卡屏障，原文亦作“门户”，意指以门扇合拢隔断之义。

Evaṃ therena puṭṭhā devatā imāhi gāthāhi vissajjesi –

如此，长老诵唱此等歌诗以敬敬供养诸天。

§708

708.

七百零八。

‘‘Bārāṇasiyaṃ upasaṅkamitvā, buddhassahaṃ vatthayugaṃ adāsiṃ;

我到巴拉纳城，奉上布施世尊一对袈裟，

Pādāni vanditvā chamā nisīdiṃ, vittā cahaṃ añjalikaṃ akāsiṃ.

顶礼世尊足部后，坐于旁侧，双手合十行礼。

§709

709.

七百零九。

‘‘Buddho ca me kañcanasannibhattaco, adesayi samudayadukkhaniccataṃ;

世尊如金光辉耀的尊者，宣说诸苦之生起无常；

Asaṅkhataṃ dukkhanirodhasassataṃ, maggaṃ adesayi yato vijānisaṃ.

又教导我诸苦非因缘所生，可灭绝、恒久的真谛；循此慧眼，指示断除苦道。

§710

710.

‘‘Appāyukī kālakatā tato cutā, upapannā tidasagaṇaṃ yasassinī;

『寿数短促、时光消逝之后，出现了名为提陀萨族的显赫群体；

Sakkassahaṃ aññatarā pajāpati, yasuttarā nāma disāsu vissutā’’ti.

其中有一位被称为萨咖的尊者，是众多国王之一，在诸方闻名显著』。

§708-9

708-9. Tattha chamāti bhūmiyaṃ. Bhummatthe hi idaṃ paccattavacanaṃ. Vittāti tuṭṭhā. Yatoti yato satthu sāmukkaṃsikadhammadesanato. Vijānisanti cattāri ariyasaccāni paṭivijjhiṃ.

708-9。此处“沙摩”义为土地。土地上语，是指单独词汇。‘维塔’意为满意。‘亚多’指从哪里，乃代表世尊移往多方开示之义。众生依此智慧，了知四圣谛真实不虚。

§710

710.Appāyukīti ‘‘īdisaṃ nāma uḷāraṃ puññaṃ katvā na tayā etasmiṃ dukkhabahule manussattabhāve evaṃ ṭhātabba’’nti sañjātābhisandhinā viya parikkhayaṃ gatena kammunā appāyukā samānā. Aññatarā pajāpatīti soḷasasahassānaṃ mahesīnaṃ aññatarā. Disāsu vissutāti dvīsu devalokesu sabbadisāsu pākaṭā paññātā. Sesaṃ vuttanayameva.

710。“寿短”是说：当地庄严富足而种种善行已作，故不应置身于此多苦的人间世，谓之寿短。此为业造成熟，寿命消尽如同断灭者，均类于寿短者。被称为“某位国王”，即统御一万六千婀耶的女王。至于诸方闻名，即在两个天界诸处所有显著流传。此余者悉依前文阐述。

Nāgavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 龙宫殿解释已毕。

4. Alomavimānavaṇṇanā4. 无毛宫殿解释

Abhikkantenavaṇṇenāti alomavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā bārāṇasiyaṃ isipatane migadāye viharanto pubbaṇhasamayaṃ nivāsetvā pattacīvaramādāya bārāṇasiṃ piṇḍāya pāvisi . Tatthekā alomā nāma duggatitthī bhagavantaṃ disvā pasannacittā aññaṃ dātabbaṃ apassantī ‘‘īdisampi bhagavato dinnaṃ mayhaṃ mahapphalaṃ bhavissatī’’ti cintetvā paribhinnavaṇṇaṃ aloṇaṃ sukkhakummāsaṃ upanesi, bhagavā paṭiggahesi. Sā taṃ dānaṃ ārammaṇaṃ katvā somanassaṃ pavedesi, sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno –

“布兰阁天宫”乃无礙光明所成之宫殿。其缘起乃：世尊在祇园精舍早晨禅坐后，披袈裟外出行乞至祇园；此时一名称“布兰阁”的恶劣异见女见世尊，心生欢悦，却无余施物以献。她遂生念：“即使是世尊所赐的少许，也将成为我巨大福报。”于是持有一束细竹枝插束的白色绒毛，递向世尊，世尊接受，此女以此供养为因缘，心生欢喜。她后来经时光流逝，在第三阿僧坛成就天人。此尊者即为大摩诃迦叶——

§711

711.

七百一十一。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe… vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

「由於其超越的光明……如是……今者你的颜色遍布四方发光。」——

Pucchi. Sāpi tassa byākāsi, taṃ dassetuṃ –

问曰：这位天神亦如是描述他，为使人明了其意，

§714

714.

七百一十四。

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phala’’nti. – vuttaṃ;

「此天神自以为有为己有……如是……此业果报属于谁。」——已说；

§715

715.

七百一十五。

‘‘Ahañca bārāṇasiyaṃ, buddhassādiccabandhuno;

我也曾给与巴拉那西这世尊之初代弟子，

Adāsiṃ sukkhakummāsaṃ, pasannā sehi pāṇibhi.

用那清净的小米饭，配以吉祥的手势。

§716

716.

‘‘Sukkhāya aloṇikāya ca, passa phalaṃ kummāsapiṇḍiyā;

请看清净的糙米饭，和小米饭之果实；

Alomaṃ sukhitaṃ disvā, ko puññaṃ na karissati.

细细观察其棉絮柔软之状，谁人不作善行乎？

§717

717.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe… vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti.

「因此众色……诸色皆集于此……色也光耀四方。」

§716

716. Tattha alomaṃ sukhitaṃ disvāti alomampi nāma sukkhakummāsamattaṃ datvā evaṃ dibbasukhena sukhitaṃ disvā. Ko puññaṃ na karissatīti ko nāma attano hitasukhaṃ icchanto puññaṃ na karissatīti. Sesaṃ vuttanayameva.

716。此处谓毛发感到安适，由于给予毛发轻微的呵护，故见天上安乐之感。谁人不造福德、谁人不欲己得安乐乎？此皆即前文所述之意。

Alomavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 无毛宫殿解释已毕。

5. Kañjikadāyikāvimānavaṇṇanā5. 施粥女宫殿解释

Abhikkantenavaṇṇenāti kañjikadāyikāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā andhakavinde viharati. Tena ca samayena bhagavato kucchiyaṃ vātarogo uppajji. Bhagavā āyasmantaṃ ānandaṃ āmantesi ‘‘gaccha tvaṃ ānanda, piṇḍāya caritvā mayhaṃ bhesajjatthaṃ kañjikaṃ āharā’’ti. ‘‘Evaṃ bhante’’ti kho āyasmā ānando bhagavato paṭissuṇitvā mahārājadattiyaṃ pattaṃ gahetvā attano upaṭṭhākavejjassa nivesanadvāre aṭṭhāsi. Taṃ disvā vejjassa bhariyā paccuggantvā vanditvā pattaṃ gahetvā theraṃ pucchi ‘‘kīdisena vo, bhante, bhesajjena attho’’ti. Sā kira buddhisampannā ‘‘bhesajjena payojane sati thero idhāgacchati, na bhikkhattha’’nti sallakkhesi. ‘‘Kañjikenā’’ti ca vutte ‘‘na yidaṃ bhesajjaṃ mayhaṃ ayyassa, tathā hesa bhagavato patto, handāhaṃ lokanāthassa anucchavikaṃ kañjikaṃ sampādemī’’ti somanassajātā sañjātabahumānā badarayūsena yāguṃ sampādetvā pattaṃ pūretvā tassa parivārabhāvena aññañca bhojanaṃ paṭiyādetvā pesesi. Taṃ paribhuttamattasseva bhagavato so ābādho vūpasami. Sā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsesu uppajjitvā mahatiṃ dibbasampattiṃ anubhavantī modati. Athāyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ caranto taṃ accharāsahassaparivārena vicarantiṃ disvā tāya katakammaṃ imāhi gāthāhi pucchi –

所谓光耀四方者，即是『小米供养宝阁』。其起因何出？世尊当时住于暗林。彼时，世尊患膀胱病。世尊召具寿阿难，嘱咐曰：「你去阿难，托钵乞食，替我取来膏药『小米』。」阿难闻已应诺，从大王舍地时携取簇叶席，立于侍医之门。侍医之妻见状，趋前恭敬，承接叶席，问曰：「尊者，此药如何能有益？」她确为聪慧者答曰：「尊者若有药用之时，尊者出此，非乞食之事。」又问：「用何小米？」阿难答曰：「非是我为尊者作药，然此乃世尊所得祇园庵司供养之小米，我将备之。」怀喜悦心，备百香料献供，满盛叶席，服侍身旁，又呈他食物，送出。世尊饱食后其病减轻，安定无恙。此时期，天众于宝界受乐，欣悦不已。后，长老大摩诃迦罗巡游天界，见此盛况，以偈歌问其因果——

§719

719.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena …pe… vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

「以光耀之色……诸色悉于四方放光。」——

Sāpi byākāsi.

上述为其解释。

§721

721.

七百二十一。

‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

『此为天之自心……诸所造作及其果报』。

§723

723.

七百二十三。

‘‘Ahaṃ andhakavindamhi, buddhassādiccabandhuno;

『我于暗夜中，为佛所护弟子；

Adāsiṃ kolasampākaṃ, kañjikaṃ teladhūpitaṃ.

供养乃以菰米籽，及涂油熏香的菰米卷。','1862':'七百二十四。

§724

724.

‘‘Pipphalyā lasuṇena ca, missaṃ lāmañjakena ca;

「用苦荬菜和大蒜，及含蜜的甜菜品，

Adāsiṃ ujubhūtasmiṃ, vippasannena cetasā.

我以平正洁净之心，端正诚恳的意念，献上奉献。」

§725

725.

‘‘Yā mahesittaṃ kāreyya, cakkavattissa rājino;

「若为诸大臣所造之供，属于转轮圣王，

Nārī sabbaṅgakalyāṇī, bhattu cānomadassikā;

妇女皆得利益全备，是布施之恩无有亏损；

Ekassa kañjikadānassa, kalaṃ nāgghati soḷasiṃ.

一顿小米饭施舍，直至十六顿亦不违失。」

§726

726.

七百二十六。

‘‘Sataṃ nikkhā sataṃ assā, sataṃ assatarīrathā;

『百条脱离，百条束缚，百条乘于马车者，』

Sataṃ kaññāsahassāni, āmuttamaṇikuṇḍalā;

『百条少女，成千项链；』

Ekassa kañjikadānassa, kalaṃ nāgghanti soḷasiṃ.

『一人所赠的戒指，足以抵挡十六人。』

§727

727.

七百二十七。

‘‘Sataṃ hemavatā nāgā, īsādantā urūḷhavā;

『百条雪山龙，饥饿而强壮，身体广大；』

Suvaṇṇakacchā mātaṅgā, hemakappanavāsasā,

金刚象，披着金色覆袍，

Ekassa kañjikadānassa, kalaṃ nāgghanti soḷasiṃ.

单凭一把油膏的供养，就使十六岁寿命得以延续。

§728

728.

‘‘Catunnamapi dīpānaṃ, issaraṃ yodha kāraye;

『四种灯火中，使霸主战士掌权；

Ekassa kañjikadānassa, kalaṃ nāgghati soḷasi’’nti.

单凭一把油膏的供养，就使十六岁寿命得以延续』，如是说。

§723-4

723-4. Tattha adāsiṃ kolasampāpakaṃ, kañjikaṃ teladhūpitanti badaramodakakasāve catuguṇodakasamodite pākena catutthabhāgāvasiṭṭhaṃ yāguṃ pacitvā taṃ tikaṭukaajamodahiṅgujīrakalasuṇādīhi kaṭukabhaṇḍehi abhisaṅkharitvā sudhūpitaṃ katvā lāmañjagandhaṃ gāhāpetvā pasannacittena bhagavato patte ākiritvā satthāraṃ uddisitvā adāsiṃ, therassa hatthe patiṭṭhapesinti dasseti. Tenāha –

723-4。此处所献乃用槟榔薄荷调和之油膏，藏于表面浅色醋橙果汁、四倍水清洗熟制法第四等分之猪肉羹中，调和苦涩、姜汁、胡椒末等辛辣佐料，熏以醇香，再以清净香气浓厚之蘸油涂抹，舒心悦意供养世尊，如法托于长老手中安放，从而呈现。由此说：

‘‘Pipphalyālasuṇena ca, missaṃ lāmañjakena ca;

『又以荜拨与大蒜，混合香茅草同用；』

Adāsiṃ ujubhūtasmiṃ, vippasannena cetasā’’ti.

我曾以清净心、清朗意志，在这正直之地施予供养。

Sesaṃ vuttanayameva.

以上即是全部所述。

Evaṃ āyasmā mahāmoggallāno tāya devatāya attanā samupacitasucaritakamme āvikate saparivārāya tassā dhammaṃ desetvā manussalokaṃ āgantvā taṃ pavattiṃ bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā catuparisamajjhe dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

由此可知，长老大摩嘎剌那因奉事天神，内心自觉清净，行持纯善，乃以众随从护卫，宣说佛法。其后，他遍访人间，通达佛法现行，向世尊报告。世尊据此理会，广于四众之间演说此法。此一说法是对大众真正利益所在者。

Kañjikadāyikāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 施酸粥女天宫注释完毕。

6. Vihāravimānavaṇṇanā六、精舍天宫注释

Abhikkantenavaṇṇenāti vihāravimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena samayena visākhā mahāupāsikā aññatarasmiṃ ussavadivase uyyāne vicaraṇatthaṃ sahāyikāhi parijanena ca ussāhitā sunhātānulittā subhojanaṃ bhuñjitvā mahālatāpasādhanaṃ piḷandhitvā pañcamattehi sahāyikāsatehi parivāritā mahantena issariyena mahatā paricchedena gehato nikkhamma uyyānaṃ uddissa gacchantī cintesi ‘‘bāladārikāya viya kiṃ me moghakīḷitena, handāhaṃ vihāraṃ gantvā bhagavantaṃ manobhāvanīye ca ayye vandissāmi, dhammañca sossāmī’’ti vihāraṃ gantvā ekamante ṭhatvā mahālatāpiḷandhanaṃ omuñcitvā taṃ dāsiyā hatthe datvā bhagavantaṃ vanditvā ekamantaṃ nisīdi. Tassā bhagavā dhammaṃ desesi.

『Abhikkantenavaṇṇena』者，谓寺庙僧舍之建筑。此处，问其由来。答曰：佛陀当时居于舍卫城祇树给孤独园。其时大居士维萨迦于某雨季某日，在园林中游行，随从与侍者均已疏散休息，唯独她身披重华，携得勤恳供养用之美食，环五名随从护卫，怀着恭敬思想，从府宅出发，往园林而去，思惟曰：『我虽如童稚女，但愿以愚癡戏耍，前往佛所礼敬尊者，与师学习佛法。』抵至僧舍，站立一旁，放下重华，授予一侍女，礼拜佛陀，入座一旁。佛即为其说法。

Sā dhammaṃ sutvā bhagavantaṃ vanditvā padakkhiṇaṃ katvā manobhāvanīye ca bhikkhū vanditvā vihārato nikkhamitvā thokaṃ gantvā dāsiṃ āha ‘‘handa je ābharaṇaṃ piḷandhissāmī’’ti. Sā taṃ bhaṇḍikaṃ katvā bandhitvā vihāre ṭhapetvā tahaṃ tahaṃ vicaritvā gamanakāle vissaritvā gatattā ‘‘vissaritaṃ mayā, tiṭṭha ayye āharissāmī’’ti nivattitukāmā ahosi. Visākhā ‘‘sace je vihāre ṭhapetvā vissaritaṃ, tassa vihārasseva atthāya taṃ pariccajissāmī’’ti vihāraṃ gantvā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā vanditvā attano adhippāyaṃ pavedentī ‘‘vihāraṃ, bhante, kāressāmi, adhivāsetu me bhagavā anukampaṃ upādāyā’’ti āha. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena.

听毕佛法后，维萨迦礼佛后绕行一周，礼拜善知比库，出寺叶间行走，许诺欲收敛施舍物品。她收束所持供具，系缚整齐，安置寺中，悠然游行。出行时说：『我已收束整齐，尊者你可持去。』将返还至寺。维萨迦思量：若我置于寺中，彼寺定有利益，乃往佛所敬礼，告其意愿称：『愿乞尊者为我修建寺舍，且愿佛陀慈悲加持。』佛陀遂默然住座。

Sā taṃ piḷandhanaṃ satasahassādhikanavakoṭiagghanakaṃ vissajjetvā āyasmatā mahāmoggallānena navakammādhiṭṭhāyakena suvibhattabhittithambhatulāgopānasikaṇṇikadvārabāhavātapāna sopānādigehāvayavaṃ manoharaṃ suvikappitakaṭṭhakammaramaṇīyaṃ suparikammakatasudhākammaṃ manuññaṃ suviracitamālākammalatākammādicittakammavicittaṃ supariniṭṭhitamaṇikuṭṭima sadisabhūmitalaṃ devavimānasadisaṃ heṭṭhābhūmiyaṃ pañca gabbhasatāni, uparibhūmiyaṃ pañca gabbhasatānīti gabbhasahassapaṭimaṇḍitaṃ buddhassa bhagavato bhikkhusaṅghassa ca vasanānucchavikaṃ mahantaṃ pāsādaṃ tassa parivārapāsādasahassañca tesaṃ parivārabhāvena kuṭimaṇḍapacaṅkamanādīni ca kārentī navahi māsehi vihāraṃ niṭṭhāpesi. Pariniṭṭhite ca vihāre navaheva hiraññakoṭīhi vihāramahaṃ kārentī pañcamattehi sahāyikāsatehi saddhiṃ pāsādaṃ abhiruhitvā tassa sampattiṃ disvā somanassajātā sahāyikā āha ‘‘imaṃ evarūpaṃ pāsādaṃ kārentiyā yaṃ mayā puññaṃ pasutaṃ, taṃ anumodatha, pattidānaṃ vo dammī’’ti. ‘‘Aho sādhu aho sādhū’’ti pasannacittā sabbāpi anumodiṃsu.

那位乃是宾多纳帕拉德瓦迦，他捐献了超过九千亿亿的庄严财富，由寿者大摩嘎剌那担当新作监督官。他用精美施工、坚固基座、扶柱栏杆、阶梯等建造了令人心悦且构思完善的杰作，工艺雅致为人间所赞赏。从人为设计的宝珠串、灯饰等各类工艺制作，以及用心竖立的建筑，庄严宏大如同珠玉堆聚的广阔场地，如同天宫般的下方地基，顶部地基各五百基座，育婴堂成千上万，宏伟庄严。这庞大的建筑群配属许多附属建筑和庙堂，配有千座附楼以及围绕的凉亭、回廊等之多，历经九个月完成该寺院。寺院建成后，他又用九千万金币扩建了大型寺院，携五百名助手一同登上寺庙楼阁，观视其宏伟规模。助手们欢喜赞叹道：“这样庄严的寺庙是我因善业所成，应当赞叹，为你们护持此功德。”众人皆欢喜，齐声赞叹。

Tattha aññatarā upāsikā visesato taṃ pattidānaṃ manasākāsi. Sā na cirasseva kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Tassā puññānubhāvena anekakūṭāgārapākārauyyānapokkharaṇiādipaṭimaṇḍitaṃ soḷasayojanāyāmavitthārabbedhaṃ attano pabhāya yojanasataṃ pharantaṃ ākāsacāriṃ mahantaṃ vimānaṃ pāturahosi. Sā gacchantīpi accharāsahassaparivārā saha vimānena gacchati. Visākhā pana mahāupāsikā vipulapariccāgatāya saddhāsampattiyā ca nimmānaratīsu nibbattitvā sunimmitadevarājassa aggamahesibhāvaṃ sampāpuṇi. Athāyasmā anuruddho devacārikaṃ caranto taṃ visākhāya sahāyikaṃ tāvatiṃsabhavane uppannaṃ disvā –

当中有一位居士特别欢喜这护持功德。她不久于此世结束，在生生世世中积累的功德力加持之下，她的灵光显现，现出眩目光辉，空中出现巨大的宫殿，宽广达十六由旬。她乘坐宫殿，与一千名随从一同游行飞行。居士维萨卡大居士因丰富布施和坚固信心而出生于天帝的显赫王位，获得至尊地位。然后长老阿努儒达在天界巡视时，见到为维萨卡大居士的助手，由众神宫殿产生而出，于天宫现身——

§729

729.

七百二十九。

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

“你的色彩最为鲜明，你立身于诸天之中；

Obhāsentī disā sabbā, osadhī viya tārakā.

诸方光明闪耀如众星，草药亦如繁星璀璨。”

§730

730.

七百三十。

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

『对此，她舞动之时，诸肢体具足地无不动摇；』

Dibbā saddā niccharanti, savanīyā manoramā.

『天耳之声从各处流出，使之悦耳可闻，令人欢喜。』

§731

731.

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

『对此，她舞动之时，诸肢体具足地无不动摇；』

Dibbā gandhā pavāyanti, sucigandhā manoramā.

『天上香气从各处飘散，清净香气令人欢喜。』

§732

732.

‘‘Vivattamānā kāyena, yā veṇīsu piḷandhanā;

「以身体摇动者，譬如摇动的细竹节；

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

其声音被风摇晃后发出响声，好似四重五支琴弦的振响。」

§733

733.

七百三十三。

‘‘Vaṭaṃsakā vātadhutā, vātena sampakampitā;

「似风行吹动的椰子叶片，被风吹动摇晃；

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

其声音被风吹动震荡后响起，好似四重五支琴弦的振响。」

§734

734.

七百三十四。

‘‘Yāpi te sirasmiṃ mālā, sucigandhā manoramā;

『头上戴着花环，香净宜人，令人欢喜，』

Vāti gandho disā sabbā, rukkho mañjūsako yathā.

『香气吹散四方，无所不至，如同佳木的芬芳一般。』

§735

735.

第七百三十五行。

‘‘Ghāyase taṃ sucigandhaṃ, rūpaṃ passasi amānusaṃ;

『你用香气熏染它，见其非人之形，』

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

『天人曾问他：“这是何种业果？”』」

Imāhi gāthāhi pucchi. Sāpi tassa evaṃ byākāsi –

『借此偈语而问，他亦如是解释——』

§736

736.

第七百三十六节。

‘‘Sāvatthiyaṃ mayhaṃ sakhī bhadante, saṅghassa kāresi mahāvihāraṃ;

「沙瓦提城中，我的朋友，尊者啊，为僧团建立了一座宏伟的寺院；

Tatthappasannā ahamānumodiṃ, disvā agārañca piyañca metaṃ.

在那里我欢喜赞叹，见到那既清净又令人欢喜的住所。

§737

737.

第七百三十七节。

‘‘Tāyeva me suddhanumodanāya, laddhaṃ vimānabbhutadassaneyyaṃ;

「正为那清净欢喜，我获得了展现神通的能力；

Samantato soḷasayojanāni, vehāyasaṃ gacchati iddhiyā mama.

四周十六由旬，凭借我的神通飞行。」

§738

738.

‘‘Kūṭāgārā nivesā me, vibhattā bhāgaso mitā;

『僧舍』者，我所安置之处，大小分明，界限适度；

Daddallamānā ābhanti, samantā satayojanaṃ.

四面分布，广袤达百由旬之地，光辉照耀。

§739

739.

‘‘Pokkharañño ca me ettha, puthulomanisevitā;

『池水』者，在此处有，用于净身者，水质清澈如白玉；

Acchodakā vippasannā, soṇṇavālukasanthatā.

无臭味，其内流动的水清净明澈，底下满布金沙。

§740

740.

第七百四十节。

‘‘Nānāpadumasañchannā, puṇḍarīkasamotatā;

『各色异彩纷呈覆盖，玫瑰莲花层层绽放；

Surabhī sampavāyanti, manuññā māluteritā.

香气全然漫溢，散布于人间园林之中。』

§741

741.

第七百四十一节。

‘‘Jambuyo panasā tālā, nāḷikeravanāni ca;

『红枣树和沙塔树，椰子林亦纷纷遍布；

Antonivesane jātā, nānārukkhā aropimā.

生于庭院之中，各种树木依次安置高耸。』

§742

742.

七百四十二。

‘‘Nānātūriyasaṅghuṭṭhaṃ, accharāgaṇaghositaṃ;

『种种颜色杂陈缠绕的，发出音声的树叶，』

Yopi maṃ supine passe, sopi vitto siyā naro.

『即使有人在睡梦中见到，也能成为真实拥有者。』

§743

743.

七百四十三。

‘‘Etādisaṃ abbhutadassaneyyaṃ, vimānaṃ sabbaso pabhaṃ;

『如此这般，整体显现非凡之光辉的天宫，』

Mama kamme hi nibbattaṃ, alaṃ puññāni kātave’’ti.

『确由我所造业感果，绝非无福之事。』

§736

736. Tattha sāvatthiyaṃ mayhaṃ sakhī bhadante, saṅghassa kāresi mahāvihāranti bhante anuruddha , sāvatthiyā samīpe pācīnapasse mayhaṃ mama sakkhī sahāyikā visākhā mahāupāsikā āgatāgataṃ cātuddisaṃ bhikkhusaṅghaṃ uddissa navahiraññakoṭipariccāgena pubbārāmaṃ nāma mahantaṃ vihāraṃ kāresi. Tatthappasannā ahamānumodinti tasmiṃ vihāre katapariyosite saṅghassa niyyādiyamāne tāya kate pattidāne ‘‘aho ṭhāne vata pariccāgo kato’’ti pasannā ratanattaye kammaphale ca sañjātapasādā ahaṃ anumodiṃ. Vatthuvasena tassā anumodanāya uḷārabhāvaṃ dassetuṃ ‘‘disvā agārañca piyañca meta’’nti āha. Sahassagabbhaṃ ativiya ramaṇīyaṃ devavimānasadisaṃ tañca agāraṃ mahantaṃ pāsādaṃ piyañca me buddhappamukhaṃ saṅghaṃ uddissa tādisaṃ mahantaṃ dhanapariccāgaṃ disvā anumodinti yojanā.

其时在沙瓦提，吾友尊者阿努儒达比库为三众建立大寺。尊者阿努儒达于沙瓦提城近西方，为吾之见证、助手、大居士维萨迦，四方比库僧团实行新设的九千万精舍奉献，开辟一座名为前林的大寺。吾见此寺庄严殊胜，即生欢喜心，称赞曰：『此处所建奉献何等庄严！』由对此宝物及其功德生敬信，我心赞许之。因就此赞许，欲显露欢喜：“见此宅舍甚亲爱”，口称赞誉。此宅广大，美妙如天宫，亦为我佛所护持之三众建设。目睹如此丰厚的布施，乃作欢喜赞叹。广达数由旬。

§737

737.Tāyeva me suddhanumodanāyāti yathāvuttāya deyyadhammapariccāgābhāvena suddhāya kevalāya anumodanāyeva. Laddhaṃ vimānabbhutadassaneyyanti mayhaṃ pubbe īdisassa abhūtapubbatāya abbhutaṃ samantabhaddakabhāvena ativiya surūpatāya ca dassaneyyaṃ imaṃ vimānaṃ laddhaṃ adhigataṃ. Evaṃ tassa vimānassa abhirūpataṃ dassetvā idāni pamāṇamahattaṃ pabhāvamahattaṃ upabhogavatthumahattañca dassetuṃ ‘‘samantato soḷasayojanānī’’tiādi vuttaṃ. Tattha iddhiyā mamāti mama puññiddhiyā.

此即我清净欢喜，基于所言诸天法之布施故，专意于纯净之欢喜。前世所获诸天宫殿显现，甚为殊妙，普被吉祥庄严，形色美好极难思议，昔时曾见此宫。今欲显其美妙，展示其广大规模、光明广大及使用价值，故言“周围约十六由旬”等。此宫之美，出于我神通与所积善业。

§739

739.Pokkharaññoti pokkharaṇiyo. Puthulomanisevitāti dibbamacchehi upasevitā.

“池林”者，谓池沼树林。谓有许多神鱼所栖息，受神饮护，久远时有。

§740

740.Nānāpadumasañchannāti satapattasahassapattādibhedehi nānāvidhehi rattapadumehi rattakamalehi ca sañchāditā. Puṇḍarīkasamotatāti nānāvidhehi setakamalehi samantato avatatā, nānārukkhā aropimā surabhī sampavāyantīti yojanā.

“色彩斑斓莲花缀满者”者，谓莲花种类繁多，包括百片、千片、千叶等多种莲，色彩各异，且红莲、红莲花等遍布其上。“蒲公英花”者，谓形状不同之白莲花遍布，其上有众多树木，绿叶络绎飘飘，延展数由旬。

§742

742.Sopīti so supinadassāvīpi. Vittoti tuṭṭho.

“睡眠者”者，谓安然入眠之意。“满意者”者，谓心中满足，欢喜之义。

§743

743.Sabbasopabhanti samantato obhāsamānaṃ. Kamme hīti kammanimittaṃ. Hīti nipātamattaṃ. Cetanānaṃ vā aparāparuppattiyā bahubhāvato ‘‘kammehī’’ti vuttaṃ. Alanti yuttaṃ. Kātaveti kātuṃ.

“全部欢喜”者，即全面光明照耀之意。“功德”者，作缘故之法。“缘故”此谓词之本体。“功德”者，意志或他因缘诸种多样性缘起而起，因而多处表述为“功德”。“埋葬”者，谓施行、为之义。

Idāni thero visākhāya nibbattaṭṭhānaṃ kathāpetukāmo imaṃ gāthamāha –

现在长老欲在维萨迦节止处，为此说此偈——

§744

744.

七百四十四。

‘‘Tāyeva te suddhanumodanāya,

「正为你纯洁的喜悦，

Laddhaṃ vimānabbhutadassaneyyaṃ;

得到了天界飞升的显现；

Yā ceva sā dānamadāsi nārī,

某女曾布施赠与此物，

Tassā gatiṃ brūhi kuhiṃ uppannā sā’’ti.

请说她的去处何由何生。」

§744

744. Tattha yā ceva sā dānamadāsi nārīti yassa dānassa anumodanāya tvaṃ īdisaṃ sampattiṃ paṭilabhi, taṃ dānaṃ yā ceva sā nārī adāsīti visākhaṃ mahāupāsikaṃ sandhāya vadati. Tāya eva devatāya tassā sampattiṃ kathāpetukāmo āha ‘‘tassā gatiṃ brūhi kuhiṃ uppannā sā’’ti. Tassā gatinti tāya nibbattadevagatiṃ.

744. 论及女人赠与施舍物，一切施舍受者如汝获此利益，彼施舍即为此女所施。据此，维萨迦大居士谓之。天神闻其利益，欲使说明，问曰：『此女所往何处？』所谓其往者，谓其生于天界。

Idāni therena pucchitamatthaṃ dassentī āha –

今长老将应问之义予以说明，如是说—

§745

745.

‘‘Yā sā ahu mayhaṃ sakhī bhadante, saṅghassa kāresi mahāvihāraṃ;

『此女为吾之友伴，尊者，她为僧众造立宏伟寺院；

Viññātadhammā sā adāsi dānaṃ, uppannā nimmānaratīsu devesu.

以善法所知施予，故生于天中光乐众所乐享之境。』

§746

746.

‘‘Pajāpatī tassa sunimmitassa,

『玛哈巴嘉巴娣』是那位天帝之女，

Acintiyo kammavipāka tassā;

她的业果不可思议；

Yametaṃ pucchasi ‘kuhiṃ uppannā sā’ti,

你所问者『她是从何处而生？』，

Taṃ te viyākāsiṃ anaññathā aha’’nti.

我将为你另作说明，非别义也。」

§745

745. Tattha viññātadhammāti viññātasāsanadhammā, paṭividdhacatusaccadhammāti attho.

745. 此中『已知法』者，谓已明了的戒律法，亦即被破译的四圣谛之义。

§746

746.Sunimmitassāti sunimmitassa devarājassa. Acintiyo kammavipāka tassāti vibhattilopaṃ katvā niddeso, tassā mama sakhiyā nibbānaratīsu nibbattāya kammavipāko puññakammassa vipākabhūtā dibbasampatti acintiyā appameyyāti attho. Anaññathāti aviparītaṃ yathāsabhāvato. Kathaṃ panāyaṃ tassā sampattiṃ aññāsīti? Subhaddā viya bhaddāya, visākhāpi devadhītā imissā santikaṃ agamāsi.

746. 『天帝的女儿』特指那位天帝之女。『业果不可思议』者，为示业的现象已消散不现，故用此喻。彼者，吾诸友在涅槃喜乐中成就之业果，是善业的果报而幻现为天界享乐，彼果报不可思议且超越常限之义。『非别义』者，谓并无相反别义。尔时何以知其成就？犹如善逝所言良缘，维萨卡亦曾来天帝女近而问讯。

Idāni devadhītā theraṃ aññesampi dānasamādapane niyojentī imāhi gāthāhi dhammaṃ desesi –

现在，天女称赞长老教导他人施与布施的功德，即以这些偈颂宣说法义——

§747

747.

第七百四十七偈。

‘‘Tenahaññepi samādapetha, saṅghassa dānāni dadātha vittā;

「因此也应努力布施，为僧团施与财物；

Dhammañca suṇātha pasannamānasā, sudullabho laddho manussalābho.

亦要悦纳清净法义，心柔和安详，殊胜难得的人间善利。

§748

748.

第七百四十八偈。

‘‘Yaṃ maggaṃ maggādhipatī adesayi, brahmassaro kañcanasannibhattaco;

「此路即那尊贵的道，佛陀嘱付而宣示，金色光辉如梵天宝光般灿烂；

Saṅghassa dānāni dadātha vittā, mahapphalā yattha bhavanti dakkhiṇā.

应向僧团施予财富，为此可获大利益的奉献。

§749

749.

‘‘Ye puggalā aṭṭha sataṃ pasatthā, cattāri etāni yugāni honti;

‘‘八百为善行者，有四组成对；

Te dakkhiṇeyyā sugatassa sāvakā, etesu dinnāni mahapphalāni.

彼为善知识的弟子，所得奉献皆为大利。

§750

750.

‘‘Cattāro ca paṭipannā, cattāro ca phale ṭhitā;

‘‘四种已行持，四种结果立定；

Esa saṅgho ujubhūto, paññāsīlasamāhito.

此僧团正直庄严，具足五戒，心念专注。

§751

751.

第七百五十一偈。

‘‘Yajamānānaṃ manussānaṃ, puññapekkhāna pāṇinaṃ;

诸人施主为人众，心存功德期待，

Karotaṃ opadhikaṃ puññaṃ, saṅghe dinnaṃ mahapphalaṃ.

于僧团施予殊胜功德，乃得大果丰盈。

§752

752.

第七百五十二偈。

‘‘Eso hi saṅgho vipulo mahaggato, esappameyyo udadhīva sāgaro;

此僧团广大广阔，深广无量，如大海洋。

Ete hi seṭṭhā naravīrasāvakā, pabhaṅkarā dhammamudīrayanti.

这些比库中最为贤者，勇猛的弟子，弘扬光明佛法。

§753

753.

第七百五十三。

‘‘Tesaṃ sudinnaṃ suhutaṃ suyiṭṭhaṃ, ye saṅghamuddissa dadanti dānaṃ;

他们所给予的布施，是于此会中最善良、最周全的。

Sā dakkhiṇā saṅghagatā patiṭṭhitā, mahapphalā lokavidūna vaṇṇitā.

此布施为该僧团所受持，稳定坚固，乃世间智者誉称的大果。

§754

754.

第七百五十四。

‘‘Etādisaṃ yaññamanussarantā, ye vedajātā vicaranti loke;

如是等祭祀奉行者，乃世间诸感官所生之人，在世间遍行者，

Vineyya maccheramalaṃ samūlaṃ, aninditā saggamupenti ṭhāna’’nti.

弃舍根本的污秽，去往无可指责的天上安住之处。

§747

747. Tattha tenahaññepīti tenahi aññepi. Tenāti ca tena kāraṇena, hīti nipātamattaṃ. ‘‘Samādapethā’’ti vatvā samādapanākāraṃ dassetuṃ ‘‘saṅghassa dānāni dadāthā’’tiādi vuttaṃ. Aṭṭhahi akkhaṇehi vajjitaṃ manussabhāvaṃ sandhāyāha ‘‘sudullabho laddho manussalābho’’ti. Tattha aṭṭha akkhaṇā nāma tayo apāyā arūpā asaññasattā paccantadeso indriyānaṃ vekallaṃ niyatamicchādiṭṭhikatā apātubhāvo buddhassāti.

747. 此处‘tenahaññepi’意为‘tenahi’和‘aññepi’。‘Tenāti’是由指示词‘tena’与词尾‘āti’构成，表示‘因此’的意思。文中所云『应当努力遵行』，意在显现努力的形态，即《须菩提经》里所说的‘为僧团献施’等教导。八个指示词用以否定人道，意指它极难得，如‘人间所得甚稀’。这里的‘八个指示词’是指三恶道、无色界、无感有、感官分离、固定邪见、死寂状态及佛陀境界等。

§748

748.Yaṃmagganti yaṃ khettavisese kataṃ dānaṃ, taṃ ekantena sugatisampāpanato sugatigāmimaggaṃ apāyamaggato jagghamaggādito ca ativiya seṭṭhabhāvena maggādhipanti katvā. Dānampi hi saddhāhiriyo viya ‘‘devalokagāmimaggo’’ti vuccati. Yathāha –

748. 任何路径及其地域中特定所做之布施，由于它纯然有助于善趣的成就，通向善趣往生的道路，被称为出离地狱者之道及诸多殊胜之道中的最上者。布施因信而生，犹如一条‘天道往生之路’。譬如经典中说道——

‘‘Saddhā hiriyaṃ kusalañca dānaṃ, dhammā ete sappurisānuyātā;

『信、忏悔及善行之布施，皆是正士所随行之法；

Etañhi maggaṃ diviyaṃ vadanti, etena hi gacchati devaloka’’nti.(a. ni. 8.32; kathā. 480);

『此乃天界之道，诸智者如是说，由此道而得往生天界。』（《增支部》八・三二；《论事》四八○）

‘‘Maggādhipatī’’ti vā pāṭho, tassa ariyamaggena sadevakassa lokassa adhipatibhūto satthāti attho daṭṭhabbo. Saṅghassa dānāni dadāthātiādinā punapi dakkhiṇeyyesu dānasaṃvibhāge niyojentī āha.

‘Maggādhipatī’或作‘maggādhipati’，其义应解为圣道之首领，且为诸天众的主宰。此处强调布施给僧团的重要性，并在给予供养时切实指导正确分配方式。

§749

749. Idāni taṃ dakkhiṇeyyaṃ ariyasaṅghaṃ sarūpato dassentī ‘‘ye puggalā aṭṭha sataṃ pasatthā’’ti gāthamāha. Tattha yeti aniyamitaniddeso. Puggalāti sattā. Aṭṭhāti tesaṃ gaṇanaparicchedo. Te hi cattāro ca paṭipannā cattāro ca phale ṭhitāti aṭṭha honti. Sataṃ pasatthāti sappurisehi buddhapaccekabuddhasāvakehi aññehi ca devamanussehi passatthā. Kasmā? Sahajātasīlādiguṇayogato. Tesañhi campakabakulakusumādīnaṃ viya sahajātavaṇṇagandhādayo sahajātasīlasamādhiādayo guṇā, tena te vaṇṇagandhādisampannāni viya pupphāni devamanussānaṃ sataṃ piyā manāpā pāsaṃsiyā ca honti. Tena vuttaṃ ‘‘ye puggalā aṭṭha sataṃ pasatthā’’ti. Te pana saṅkhepato sotāpattimaggaṭṭho phalaṭṭhoti ekaṃ yugaṃ, evaṃ yāva arahattamaggaṭṭho phalaṭṭhoti ekaṃ yuganti cattāri yugāni honti. Tenāha ‘‘cattāri etāni yugāni honti te dakkhiṇeyyā’’ti. Teti pubbe aniyamato uddiṭṭhānaṃ niyametvā dassanaṃ. Te hi sabbepi kammaṃ kammaphalañca saddahitvā dātabbadeyyadhammasaṅkhātaṃ dakkhiṇaṃ arahantīti dakkhiṇeyyā guṇavisesayogena dānassa mahapphalabhāvasādhanato. Sugatassa sāvakāti sammāsambuddhassa dhammasavanante ariyāya jātiyā jātatāya taṃ dhammaṃ suṇantīti sāvakā. Etesu dinnāni mahapphalānīti etesu sugatassa sāvakesu appakānipi dānāni dinnāni paṭiggāhakato dakkhiṇāvisuddhiyā mahapphalāni honti. Tenāha bhagavā ‘‘yāvatā, bhikkhave, saṅghā vā gaṇā vā, tathāgatasāvakasaṅgho tesaṃ aggamakkhāyatī’’tiādi (a. ni. 4.34; 5.32; itivu. 90).

749. 今此在南方圣众中，现现示现者，以偈言说『有八百位众人极为善观』。此处所谓「极为善观」者，乃无限制之意。所谓众生，即众多生命；八者，是其数目分列。盖彼人等涵摄四种修行法，立定四种果报，故得八数。所谓百者，谓诸贤良之人，包括佛、辈尊、独觉及其弟子，亦诸天人鬼神等皆善观之。何以故？彼等天生品德根基所感，诸如含苞待放之山兰木、紫兰、木姜花等，天生色、香、德、品、定等诸善德，故被天人所恋爱称赞。故曰『八百众人极为善观』。彼等简而言之，乃得声闻道始果者；至于阿拉汉道果位者，共计四期，合为八期。故曰『此为四个时期也，彼为南方诸众』。谓过去无限制所见所现时境设定之端庄。彼等悉知业与业果，依佛法所定所授义理，礼受布施，故南方謂之「善本地」。谓此为如来弟子，即正觉者于闻法后，诸圣之出生、实行佛法已然得证故，谓为弟子。于此等中，所施布施，即使微少，因受者净受布施，皆成大利益。世尊言『诸比库、众会、如来弟子众，若为第一称说』等语（《增支部经集》4.34、5.32、《译经疏钞》90）即是明说。

§750

750.Cattāroca paṭipannātiādi heṭṭhā vuttatthameva.

750. 关于四种修行与果位的涵义等，相关解说详见后文。

Idha pana āyasmā anuruddho attanā devatāya ca vuttamatthaṃ manussalokaṃ āgantvā bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

此处尊者阿努鲁达亲自往人间，依天神之教诲，谛听法义，谛察人世之真理，向世尊启请理趣。世尊详述其义理，立证明集会，宣说佛法。是次宣说，广开大众之心，真实不虚。

Vihāravimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 精舍天宫注释完毕。

7. Caturitthivimānavaṇṇanā七、四女天宫注释

Abhikkantenavaṇṇenāti caturitthivimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati sāvatthiyaṃ viharante āyasmā mahāmoggallāno heṭṭhā vuttanayena devacārikaṃ caranto tāvatiṃsabhavanaṃ gato. So tattha paṭipāṭiyā ṭhitesu catūsu vimānesu catasso devadhītaro paccekaṃ accharāsahassaparivārā dibbasampattiṃ anubhavantiyo disvā tāhi pubbe katakammaṃ pucchanto –

所谓“北方华光”，指四神楼阁。其起因在于：世尊住于舍卫城时，尊者大马哈摩嘎喇那于下方所说，游天界至忉利天宫。彼时，大马哈摩嘎喇那游行天界中，见四神楼阁上，四位天女与众千人尽享天福，尽显其天神法则，遂往问其因。

§755

755. ‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe…vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

755. 「以北方华光……诸方遍照」等语，是行者遂晓之由——

Imāhi gāthāhi paṭipāṭiyā pucchi. Tāpi tassa pucchānantaraṃ paṭipāṭiyā byākariṃsu. Taṃ dassetuṃ –

经由此偈，逐一依次问答，明示所见所闻之果，以昭示众生。

§758

758. ‘‘Sā devatā attamanā…pe…yassa kammassidaṃ phala’’nti. –

758、『此天神自我意喜……至于此业果报』者。—

Ayaṃ gāthā vuttā.

此偈已被宣说。

Tā kira kassapassa bhagavato kāle esikānāmake raṭṭhe paṇṇakate nāma nagare kulagehe nibbattā vayappattā tasmiṃyeva nagare patikulaṃ gatā samaggavāsaṃ vasanti. Tāsu ekā aññataraṃ piṇḍacārikaṃ bhikkhuṃ disvā pasannacittā indīvarakalāpaṃ adāsi, aparā aññassa nīluppalahatthakaṃ adāsi, aparā padumahatthakaṃ adāsi, aparā sumanamakuḷāni adāsi. Tā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbattiṃsu, tāsaṃ accharāsahassaṃ parivāro ahosi. Tā tattha yāvatāyukaṃ dibbasampattiṃ anubhavitvā tato cutā tasseva kammassa vipākāvasesena aparāparaṃ tattheva saṃsarantiyo imasmiṃ buddhuppāde tattheva uppannā vuttanayena āyasmatā mahāmoggallānena pucchitā. Tāsu ekā attanā kataṃ pubbakammaṃ therassa kathentī –

当时，即在长老咖萨巴世尊时期，有一国号为伊士迦那的国家，首府名为抛纳迦，在该城一族之家中生成众生业缘成熟，在同一城内众生结伴共同生活。其中有一位比库行乞，被一众慈心欢喜者，赠与印度叶形花束，另一人赠与蓝色薰衣手帕，第三人赠以莲花手帕，第四人则给予香花串。既然那时日终毕，他们即前往忉利天宫，随着天众团体。累积享受天界之年华，此后寿终，当即依彼业报，轮回赴彼佛陀出生之处。因而如实被长老大摩嘎剌那询问。彼中一人亲述自身前生所作善业，长老述说如下——

§759

759.

‘‘Indīvarānaṃ hatthakaṃ ahamadāsiṃ, bhikkhuno piṇḍāya carantassa;

『我曾赠予为托钵行乞比库印度花叶束一支；

Esikānaṃ uṇṇatasmiṃ, nagaravare paṇṇakate ramme.

于伊士迦那城，最贵之处，荣耀显赫地。』

§760

760.

七百六十。

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

他说：『因此，我的体色等诸色……如是……我体色在一切处皆显现光明。』——

Āha. Aparā –

说。其后——

§766

766.

七百六十六。

‘‘Nīluppalahatthakaṃ ahamadāsiṃ, bhikkhuno piṇḍāya carantassa;

『我曾献与一比库一只蓝宝石手镯，彼行乞于众；

Esikānaṃ uṇṇatasmiṃ, nagaravare paṇṇakate ramme.

在城中集市热闹处，丝织帷幕上。』

§767

767. ‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

『因由此种种色相……如是……色相遍及诸方而显现』。

Āha. Aparā –

『又说：后来者——』

§773

773.

『第七百七十三』。

‘‘Odātamūlakaṃ haritapattaṃ, udakasmiṃ sare jātaṃ ahamadāsiṃ;

『起初是根基深厚的青叶，生于水中，吾曾布施；』

Bhikkhuno piṇḍāya carantassa, esikānaṃ uṇṇatasmiṃ;

『行乞比库之食时，于屋前稻秸堆中；』

Nagaravare paṇṇakate ramme.

『于城中最优美的园林里。』

§774

774. ‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

774. 『因此此类颜色……以及……颜色普照四方』。

Āha. Aparā –

说。再次说。

§780

780.

‘‘Ahaṃ sumanā sumanassa sumanamakuḷāni, dantavaṇṇāni ahamadāsiṃ;

『我赏赐了悦心的、充满喜悦的花环，以及如牙般洁白的饰物；

Bhikkhuno piṇḍāya carantassa, esikānaṃ uṇṇatasmiṃ;

是献给托钵行脚比库的，放置于上升的雨盖上；

Nagaravare paṇṇakate ramme.

在城中最优美的街市区域。』

§781

781. ‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

781. 『由此如是色彩……至……我的身体四面八方皆明朗发光。』～

Āha.

「言」者，说也。

§759

759. Tattha indīvarānaṃ hatthakanti uddālakapupphahatthaṃ vātaghātakapupphakalāpaṃ. Esikānanti esikāraṭṭhassa. Uṇṇatasmiṃ nagaravareti uṇṇate bhūmipadese niviṭṭhe meghodaraṃ lihantehi viya accuggatehi pāsādakūṭāgārādīhi uṇṇate uttamanagare. Paṇṇakateti evaṃnāmake nagare.

759. 此中指青莲花中的象足花或带风寒之花束。『埃西卡』为埃西卡王城之意。位于高地的城中，如同云腹般覆盖天下，城堡楼阁辉煌壮丽顶高。『帕讷卡提』为如此名之城。

§766

766.Nīluppalahatthakanti kuvalayakalāpaṃ.

766. 『蓝宝石色手』者，指一束莲花。

§773

773.Odātamūlakanti setamūlaṃ, bhisamūlānaṃ dhavalatāya vuttaṃ, padumakalāpaṃ sandhāya vadati. Tenāha ‘‘haritapatta’’ntiādi. Tattha haritapattanti nīlapattaṃ. Avijahitamakuḷapattassa hi padumassa bāhirapattāni haritavaṇṇāni eva honti. Udakasmiṃ sare jātanti sare udakamhi jātaṃ, saroruhanti attho.

773. 『表白根』者，即白色根，云白色藤蔓之称，谓连接莲花之束。于是说“绿色叶”等。此中绿色叶即青叶。未破裂的莲花若叶外层皆呈绿色。水中根生，水所生成，故谓之根。

§780

780.Sumanāti evaṃnāmā. Sumanassāti sundaracittassa. Sumanamakuḷānīti jātisumanapupphamakuḷāni. Dantavaṇṇānīti sajjukaṃ ullikhitahatthidantasadisavaṇṇāni.

780. 『苏摩那』之名意。『苏摩那』即美好心意。『苏摩那花束』即美好出生的花束。『牙色』指画上幼象牙色的鲜明颜色。

Evaṃ tāhi attanā katakamme kathite thero tāsaṃ anupubbiṃ kathaṃ kathetvā saccāni pakāsesi. Saccapariyosāne sā sabbāpi sahaparivārā sotāpannā ahesuṃ. Thero taṃ pavattiṃ manussalokaṃ āgantvā bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā dhammadesanā mahājanassa sātthikā jātāti.

如是，长老以自身所行之法逐渐宣说，其后乃至全部渐渐宣说真实义理。真理阐明终结之时，乃至同时同伴皆得成为须陀洹果位。长老将此事况告人间，于世尊所，世尊据此义理作成八分教法，借助具足众僧之会宣说法义。此法义之宣说，为大众所悦，甚为真实可靠。

Caturitthivimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 四女天宫注释完毕。

8. Ambavimānavaṇṇanā八、芒果天宫注释

Dibbaṃte ambavanaṃ rammanti ambavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena samayena sāvatthiyaṃ aññatarā upāsikā āvāsadānassa mahapphalataṃ mahānisaṃsatañca sutvā chandajātā bhagavantaṃ abhivādetvā evamāha ‘‘ahaṃ, bhante, ekaṃ āvāsaṃ kāretukāmā, icchāmi tādisaṃ okāsaṃ, ācikkhatū’’ti. Bhagavā bhikkhū āṇāpesi, bhikkhū tassā okāsaṃ dassesuṃ. Sā tattha ramaṇīyaṃ āvāsaṃ kāretvā tassa samantato ambarukkhe ropesi. So āvāso samantato ambapantīhi parikkhitto chāyūdakasampanno muttājālasadisavālukākiṇṇapaṇḍarabhūmibhāgo ativiya manoharo ahosi. Sā taṃ vihāraṃ nānāvaṇṇehi vatthehi pupphadāmagandhadāmādīhi ca devavimānaṃ viya alaṅkaritvā telapadīpaṃ āropetvā ambarukkhe ca ahatehi vatthehi veṭhetvā saṅghassa niyyādesi.

天上莲华池中，天宫中居住诸天。此种天宫何以而成？世尊当时住在舍卫城揭树林中。彼时舍卫之一在家女，闻闻福德盛大法宴与广大神通，生生欢喜，礼拜世尊，然后言曰：「世尊！我愿造一住处，欲请示如此机会。」世尊召集比库，示现地处比库。她于此点建造可爱住处，四周植树成林。此住处四围环绕莲花池，含水柔凉，隐月罩网，广土清白如沙，极度美妙。其所居处以上下葱茏树叶花色繁多，并且芳香，犹如天宫。以油灯飘煌装饰树上，并用树枝拂掠亲近众僧，示以尊敬。

Sā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsabhavane nibbatti, tassā mahantaṃ vimānaṃ pāturahosi ambavanaparikkhittaṃ. Sā tattha accharāgaṇaparivāritā dibbasampattiṃ anubhavati. Taṃ āyasmā mahāmoggallāno upagantvā imāhi gāthāhi pucchi –

她于彼后时期，至忉利天宫彰显，彼处有大神宫，更环莲花池。彼处众诸世间次第神群环绕，感受天上之福德。尊者大摩诃马哈摩嘎喇那至彼，诵问此偈曰——

§783

783.

七百八十三。

‘‘Dibbaṃ te ambavanaṃ rammaṃ, pāsādettha mahallako;

“天上莲华池中居，尊贵高居法座旁；

Nānātūriyasaṅghuṭṭho, accharāgaṇaghosito.

众多多门环绕绕，众神齐鸣庄严声。”

§784

784.

七百八十四。

‘‘Padīpo cettha jalati, niccaṃ sovaṇṇayo mahā;

『此处火炬燃烧，常常辉映着伟大的金光；

Dussaphalehi rukkhehi, samantā parivārito.

被枯败的树木环绕，周围环绕着。』

§785

785. ‘‘Kena tetādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

七百八十五。『凭何有此等光辉……其光辉普照四方』。

§787

787. ‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

七百八十七。『这位天神心自欢喜……因其行为获得此果报』。

§788

788.

七百八十八。

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, purimāya jātiyā manussaloke;

我在人类中，本质为人，生于前世，处于人世之中；

Vihāraṃ saṅghassa kāresiṃ, ambehi parivāritaṃ.

我为僧团建造了住所，四周环绕着果树。

§789

789.

七百八十九。

‘‘Pariyosite vihāre, kārente niṭṭhite mahe;

当住所修成建造、完毕广大之时，

Ambehi chādayitvāna, katvā dussamaye phale.

以果树遮盖覆盖，在旱季结果时完成。

§790

790.

七百九十。

‘‘Padīpaṃ tattha jāletvā, bhojayitvā gaṇuttamaṃ;

彼时点亮灯火，供养诸众，称为最佳；

Niyyādesiṃ taṃ saṅghassa, pasannā sehi pāṇibhi.

将其奉献于僧团，以欢喜的双手接受此物。

§791

791.

‘‘Tena me ambavanaṃ rammaṃ, pāsādettha mahallako;

因此我的园林庄严美妙，此地广大；

Nānātūriyasaṅghuṭṭho, accharāgaṇaghosito.

遍布各类珍稀宝物，异香馥郁，声闻辈众聚集。

§792

792.

‘‘Padīpo cettha jalati, niccaṃ sovaṇṇayo mahā;

「灯焰于此燃烧，恒常显现如大金光；

Dussaphalehi rukkhehi, samantā parivārito.

四周围绕着凶木，环绕无遗。」

§793

793.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

「因此此等颜色……前文略……颜色遍及诸方皆辉映。」

Sā devatā byākāsi.

此乃天神所说。

§783

783. Tattha mahallakoti mahanto āyāmavitthārehi ubbedhena ca vipulo, uḷāratamoti attho. Accharāgaṇaghositoti taṃ pamodituṃ saṅgītivasena ceva piyasallāpavasena ca accharāsaṅghena samugghosito.

783。此处『宏大与广大』『宽广与辽阔』之意，谓其广大无量且范围深远。『Accharāgaṇaghosita』意谓由歌唱者发出，既是音律般的欢悦，又如爱语般的和悦，以歌声欢呼鼓舞之意。

§784

784.Padīpo cettha jalatīti sūriyarasmisamujjalakiraṇavitāno ratanappadīpo ca ettha etasmiṃ pāsāde abhijalati. Dussaphalehīti dussāni phalāni etesanti dussaphalā. Tehi samuggiriyamānadibbavatthehīti attho.

784.此处“灯塔”的意思，是指水面上反射太阳光芒而闪耀的光束，犹如宝石灯塔一般显现；在此寺院中也同样高悬着明亮的灯光。所谓“不善果”，指的是不善的行为所结的果报。就这些果报聚合而成的现象而言，其意即是如此。

§789

789.Kārente niṭṭhite maheti katapariyositassa vihārassa mahe pūjāya karīyamānāya ca. Katvā dussamaye phaleti dusseyeva tesaṃ ambānaṃ phalaṃ katvā.

789.“完成修法之后，为已完成的教法作庄严供养的事。”这里说明，供养成已完成的教法之功能，遂于其不善果现时成就，谓之以不善时节而成供养之果报。

§790

790.Gaṇuttamanti gaṇānaṃ uttamaṃ bhagavato sāvakasaṅghaṃ. Niyyādesinti sampaṭicchāpesiṃ, adāsinti attho. Sesaṃ vuttanayameva.

790.“众所称最”，是指世尊弟子僧团中最尊贵的群体；“命令”是指给予指示、委派之义；“给予”是指施与、供养之义。以上词义皆在该处所述。

Ambavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 芒果天宫注释已毕。

9. Pītavimānavaṇṇanā九、饮品天宫注释

Pītavatthepītadhajeti pītavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavati parinibbute raññā ajātasattunā attanā paṭiladdhā bhagavato sarīradhātuyo gahetvā thūpe ca mahe ca kate rājagahavāsinī aññatarā upāsikā pātova katasarīrapaṭijagganā ‘‘satthu thūpaṃ pūjessāmī’’ti yathāladdhāni cattāri kosātakīpupphāni gahetvā saddhāvegena samussāhitamānasā maggaparissayaṃ anupadhāretvāva thūpābhimukhī gacchati. Atha naṃ taruṇavacchā gāvī abhidhāvantī vegena āpatitvā siṅgena paharitvā jīvitakkhayaṃ pāpesi. Sā tāvadeva tāvatiṃsabhavane nibbattantī sakkassa devarañño uyyānakīḷāya gacchantassa parivārabhūtānaṃ aḍḍhatiyānaṃ nāṭakakoṭīnaṃ majjhe attano sarīrapabhāya tā sabbā abhibhavantī saha rathena pāturahosi. Taṃ disvā sakko devarājā vimhitacitto acchariyabbhutajāto ‘‘kīdisena nu kho oḷārikena kammunā ayaṃ edisiṃ sumahatiṃ deviddhimupāgatā’’ti taṃ imāhi gāthāhi pucchi –

“黄色所指黄色旗帜”，指黄色佛殿。其起因是何？佛陀涅槃后，国王未生亲自受佛骨舍利，将其收集装入舍利塔中，王舍城的某些居士中有一位女信徒亦有修身敬奉之心，手持四枝香花，怀信心虔诚，以无所挂碍之心专心朝向舍利塔行礼。此时，有年轻的牛奔逸而来，因遭公牛攻击导致生命终结。该女当场往生忉利天界，在天帝萨咖王园中，与众多侍从玩耍。天界众戏剧丛中，她的肉身荣光引人注目，天帝乘坐战车前来接引。见此情景，天帝满怀疑惑惊奇，惊叹道：“这个生灵究竟是通过何等殊胜的善业，得到如此崇高殊胜？”随后诵问以下偈语——

§795

795.

‘‘Pītavatthe pītadhaje, pītālaṅkārabhūsite;

“黄色旗帜，在黄色装饰下装饰；

Pītacandanalittaṅge, pītauppalamālinī.

身涂黄色檀香粉饰，身戴黄色莲花环。

§796

796.

第七九六条。

‘‘Pītapāsādasayane, pītāsane pītabhājane;

『居于黄色的殿堂之中，坐于黄色的座席，食用黄色的食物；

Pītachatte pītarathe, pītasse pītabījane.

用黄色的伞盖，用黄色的车辆，种植黄色的种子。』

§797

797.

第七九七条。

‘‘Kiṃ kammamakarī bhadde, pubbe mānusake bhave;

『善男子，先前为人时，曾造何业？』

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti.

天人询问教诲，‘此业之果是何？’

Sāpissa imāhi gāthāhi byākāsi –

世尊以此偈语作答说：

§798

798.

七百九十八。

‘‘Kosātakī nāma latatthi bhante, tittikā anabhicchitā;

‘名为苦刺的藤蔓，尊者，这是不可厌恶的苦刺；

Tassā cattāri pupphāni, thūpaṃ abhihariṃ ahaṃ.

其上有四朵花，我用手指出这花塔。’

§799

799.

七百九十九。

‘‘Satthu sarīramuddissa, vippasannena cetasā;

「于师身形安稳之时，心意清明安详，

Nāssa maggaṃ avekkhissaṃ, na taggamanasā satī.

未曾观察通达法道，亦无确觉心中正觉。」

§800

800.

第八百偈。

‘‘Tato maṃ avadhī gāvī, thūpaṃ apattamānasaṃ;

「当时如处牛群之中，心思愚昧混浊，

Tañcāhaṃ abhisañceyyaṃ, bhiyyo nūna ito siyā.

但欲专注于此，希冀自此更进一步。」

§801

801.

第八百零一偈。

‘‘Tena kammena devinda, maghavā devakuñjara;

‘以此业力，天帝萨咖，称为瑞象的摩诃华，

Pahāya mānusaṃ dehaṃ, tava sahabyamāgatā’’ti.

抛却人身，你便与我同来。’

§795-6

795-6. Tattha pītacandanalittaṅgeti suvaṇṇavaṇṇena candanena anulittasarīre. Pītapāsādasayaneti sabbasovaṇṇamayena pāsādena suvaṇṇaparikkhittehi sayanehi ca samannāgate. Evaṃ sabbattha heṭṭhā upari ca pītasaddena suvaṇṇameva gahitanti daṭṭhabbaṃ.

795-6. 此处“pīta-candan-alittaṅge”指被黄色檀香涂抹的身体，染以金黄色的檀香覆盖全身。‘pīta-pāsāda-sayana’指金黄色的宫殿和用黄金装饰的寝具俱备。由此可见，无论上下皆由黄色所缠绕，用金黄色的声音轰鸣出现，显现为纯粹的金色。

§798

798.Latatthīti latā atthi. Bhanteti sakkaṃ devarājānaṃ gāravena ālapati. Anabhicchitāti na abhikaṅkhitā.

「798. 有藤蔓」者，藤蔓存在也。「尊者」者，以恭敬之意呼唤萨咖天帝也。「非所欲求」者，非所渴望也。

§799

799.Sarīranti sarīrabhūtaṃ dhātuṃ. Avayave cāyaṃ samudāyavohāro yathā ‘‘paṭo ḍaḍḍho, samuddo diṭṭho’’ti ca. Assāti gorūpassa. Magganti āgamanamaggaṃ. Na avekkhissanti na olokayiṃ. Kasmā? Na taggamanasā satīti, tassaṃ gāviyaṃ gatamanā ṭhapitamanā na hontī, aññadatthu bhagavato thūpagatamanā eva samānāti attho. ‘‘Tadaṅgamanasā satī’’ti ca pāṭho, tadaṅge tassa bhagavato dhātuyā aṅge mano etissāti tadaṅgamanasā. Evaṃbhūtā ahaṃ tadā tassā maggaṃ nāvekkhissanti dasseti.

799.“sarīra”者，指身体的组成元素。亦即构成身躯的诸部分，如同‘河谷稳确，海洋清晰’等比喻。‘assa’ti’指公牛。“magga”指道路或行径。这里意谓他们不会视察或观察，为何？因为没有出现错误的路径，故而不加审视。他们视佛陀所住的塔所占据地方等同一处。文中有“tadaṅgamanasā satī”一语，意指当时佛陀的塔体作为身体部位中思想所在的部位。他们皆不加察看或观视此路径，表达此义。

§800

800.Thūpaṃ apattamānasanti thūpaṃ cetiyaṃ asampattaajjhāsayaṃ, manasi bhavoti hi mānaso, ajjhāsayo manoratho. ‘‘Thūpaṃ upagantvā pupphehi pūjessāmī’’ti uppannamanorathassa asampuṇṇatāya evaṃ vuttaṃ. Thūpaṃ cetiyaṃ pana pupphehi pūjanacittaṃ siddhameva, yena sā devaloke uppanna. Tañcāhaṃ abhisañceyyanti tañce ahaṃ abhisañcineyyaṃ, pupphapūjanena hi puññaṃ ahaṃ thūpaṃ abhigantvā yathādhippāyaṃ pūjanena sammadeva cineyyaṃ upacineyyanti attho. Bhiyyo nūna ito siyāti ito yathāladdhasampattitopi bhiyyo upari uttaritarā sampatti siyāti maññeti attho.

800.“thūpaṃ apattamānasanti”指对塔或舍利塔的念头尚未成就，心中尚存未达成愿望。譬如生起“到塔前以花供养”的心愿尚未圆满。然塔及供养心已成全，乃至此愿生于天界。翻译中意谓：他们和我都应当去拜访这塔，以花供养之功德，用恭敬的供养心，正确、恰当地奉献祭祀。此功德由此日益增长、茁壮。此义便是说功德虽由此处累增，而往后必将更盛更高，更加发展壮大，方为本意。

§801

801.Maghavādevakuñjarāti ālapanaṃ. Tattha devakuñjarāti sabbabalaparakkamādivisesehi devesu kuñjarasadiso. Sahabyanti sahabhāvaṃ.

801. 「魔吒婆天麒麟」颂文。此处「天麒麟」喻诸天中具有一切力量、勇猛等殊胜者。此为比喻天人中强盛威猛之象。词中「萨哈比延提」者，谓其伴随并共具有此本性。

§802

802.

‘‘Idaṃ sutvā tidasādhipati, maghavā devakuñjaro;

『此言闻已，三界诸主魔吒婆天麒麟；

Tāvatiṃse pasādento, mātaliṃ etadabravī’’ti. –

在三十三天中欢喜赞叹，对魔多利言』，

Idaṃ dhammasaṅgāhakavacanaṃ. Tato sakko mātalipamukhassa devagaṇassa imāhi gāthāhi dhammaṃ desesi –

此为法集颂语。尔时萨咖于魔多利前，称颂天众，依此偈语布施法义——

§803

803.

‘‘Passa mātali accheraṃ, cittaṃ kammaphalaṃ idaṃ;

「观察马大利明净，心即业之果实；

Appakampi kataṃ deyyaṃ, puññaṃ hoti mahapphalaṃ.

虽微所作亦应受，功德乃成大成果。」

§804

804.

‘‘Natthi citte pasannamhi, appakā nāma dakkhiṇā;

「内心若不清净，微小施舍亦称不足；

Tathāgate vā sambuddhe, atha vā tassa sāvake.

不论于如来或正觉者，亦或其弟子之间。」

§805

805.

‘‘Ehi mātali amhepi, bhiyyo bhiyyo mahemase;

「来吧，玛他利，我们一同再次努力吧，越加用心越好；

Tathāgatassa dhātuyo, sukho puññānamuccayo.

如来的诸根，是善业之乐的巅峰。」

§806

806.

‘‘Tiṭṭhante nibbute cāpi, same citte samaṃ phalaṃ;

「立定且已灭尽贪欲之人，心意平等，同享果报；

Cetopaṇidhihetuhi, sattā gacchanti suggatiṃ.

心念依止因缘而成，众生得往至善之处。」

§807

807.

‘‘Bahūnaṃ vata atthāya, uppajjanti tathāgatā;

“众多利益的缘故，如来们因此而生起；

Yattha kāraṃ karitvāna, saggaṃ gacchanti dāyakā’’ti.

乃至于完成此因缘，往生天界者即是布施者。”

§802

802. Tattha pasādentoti pasanne karonto, ratanattaye saddhaṃ uppādentoti attho.

第802节。此处“欢悦”者，谓欢喜作意；“以珍宝而生信心”者，指因珍宝而生起信心之义。

§803

803.Cittanti vicittaṃ acinteyyaṃ. Kammaphalanti deyyadhammassa anuḷārattepi khettasampattiyā ca cittasampattiyā ca uḷārassa puññakammassa phalaṃ passāti yojanā. Appakampi kataṃ deyyaṃ, puññaṃ hoti mahapphalanti ettha katanti kāravasena sakkāravasena āyatane viniyuttaṃ. Deyyanti dātabbavatthuṃ. Puññanti tathāpavattaṃ puññakammaṃ.

第803节。“心”者指意根，谓不应分裂动摇，不应散乱，不应杂乱无念。所谓业报，是指天界法中虽随天寿绵延，因地界资粮及心界资粮增长而见具足的功德果报。甚至很小的布施，也能生大功德果报。此处“布施”谓可给予之物；“功德”谓佛法中所称之善业。

§804

804. Idāni yattha appakampi kataṃ puññaṃ mahapphalaṃ hoti, taṃ pākaṭaṃ katvā dassento ‘‘natthi citte pasannamhī’’ti gāthamāha. Taṃ suviññeyyameva.

第804节。今此处即论及即使微小的善业，亦生大果报，乃明确陈说并示现之，故作“心不欢喜者不存在”等偈。此义甚当细心定解。

§805-6

805-6.Amhepīti mayampi. Mahemaseti mahāmase pūjāmase. Cetopaṇidhihetu hīti attano cittassa sammadeva ṭhapananimittaṃ, attasammāpaṇidhānenāti attho. Tenāha bhagavā –

第805至806节。Amhepi谓“我们也”，Mahemasa谓“盛大的月份”。“心之发誓及坚固”者，指对己意志的确立之意。由此，世尊说——

‘‘Na taṃ mātāpitā kayirā, aññe vāpi ca ñātakā;

『父母不应这样行事，其他亲属亦然；』

Sammā paṇihitaṃ cittaṃ, seyyaso naṃ tato kare’’ti. (dha. pa. 43);

『应当调伏心意，切勿从事此等邪行。』（《法句经·43偈》）

Evañca pana vatvā sakko devānamindo uyyānakīḷāya ussāhaṃ paṭippassambhetvā tatova paṭinivattitvā attanā abhiṇhaṃ pūjaneyyaṭṭhānabhūte cūḷāmaṇicetiye sattāhaṃ pūjaṃ akāsi. Atha aparena samayena devacārikaṃ gatassa āyasmato nāradattherassa taṃ pavattiṃ gāthāheva kathesi, thero dhammasaṅgāhakānaṃ ārocesi, te tathā naṃ saṅgahaṃ āropesunti.

如是言说后，萨咖天帝于京都宫苑平复意欲，消除冲动，克制自己，专心于自修，在小宝塔处整整七日供养。随后在另一时刻，有一位修行在家的长老那罗陀，前往天界守护神处，将此事以偈语宣布，劝诫法集者众，众人亦即遵奉收摄。

Pītavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 饮品天宫注释已毕。

10. Ucchuvimānavaṇṇanā十、甘蔗天宫注释

Obhāsayitvā pathaviṃ sadevakanti ucchuvimānaṃ. Taṃ heṭṭhā ucchuvimānena pāḷito ca aṭṭhuppattito ca sadisameva. Kevalaṃ tattha sassu suṇisaṃ pīṭhakena paharitvā māresi, idha pana leḍḍunāti ayameva viseso. Vatthuno pana bhinnattā ubhayampi visuṃyeva saṅgahaṃ āruḷhanti veditabbaṃ.

陈述时描述大地神与众天神同现于高空天宫之中，其下即有另一高宫，与此天宫相对。于此仅用硬壳盖击打蝗虫令其死亡，为的是破坏，但此处所指“蝗虫”乃特有之象征。根据材质变化判断，应当了解两种不同的毁坏之法均涵盖其中。

§808

808.

‘‘Obhāsayitvā pathaviṃ sadevakaṃ, atirocasi candimasūriyā viya;

『于大地显现如众天神，超越如日月光辉；』

Siriyā ca vaṇṇena yasena tejasā, brahmāva deve tidase sahindake.

她以辉煌的光彩和庄严的颜色，犹如梵天和众天神在三禅的光辉中一样。

§809

809.

八百零九。

‘‘Pucchāmi taṃ uppalamāladhārinī, āveḷinī kañcanasannibhattace;

我问那佩戴莲花项链、肤色如金光熠熠的女子，

Alaṅkate uttamavatthadhārinī, kā tvaṃ subhe devate vandase mamaṃ.

她装饰着极美之物，持有至善法器，告诉我你如何在善妙的天女中崇敬我。

§810

810.

八百一十。

‘‘Kiṃ tvaṃ pure kammamakāsi attanā, manussabhūtā purimāya jātiyā;

你以前亲自作过什么业行，具有人类之体而得此殊胜之出生？

Dānaṃ suciṇṇaṃ atha sīlasaññamaṃ, kenupapannā sugatiṃ yasassinī;

布施洁净而行戒念，何者能获善趣并荣光？

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti. –

天人询问佛陀：这业果为何？

Āyasmā mahāmoggallānatthero pucchi. Tato devatā imāhi gāthāhi byākāsi –

长老大摩嘎剌那问之，天人以此偈颂回答曰——

§811

811.

‘‘Idāni bhante imameva gāmaṃ, piṇḍāya amhākaṃ gharaṃ upāgami;

世尊，此时我等来到此村舍，施食以供养众生；

Tato te ucchussa adāsiṃ khaṇḍikaṃ, pasannacittā atulāya pītiyā.

然后奉献热粥一盏，心怀欢喜，怡然欢悦。

§812

812.

‘‘Sassu ca pacchā anuyuñjate mamaṃ, kahaṃ nu ucchuṃ vadhuke avākiri;

『荞麦之后，还随我为伴，我为何反而下令杀胡鹿；

Na chaḍḍitaṃ no pana khāditaṃ mayā, santassa bhikkhussa sayaṃ adāsahaṃ.

我所食用的并非舍弃的，而是我亲自给予供养的比库所施舍。』

§813

813.

‘‘‘Tuyhaṃ nvidaṃ issariyaṃ atho mama’, itissā sassu paribhāsate mamaṃ;

『你将我视为主宰，还是你的？』荞麦冒犯我如此说道；

Leḍḍuṃ gahetvā pahāraṃ adāsi me, tato cutā kālakatāmhi devatā.

他拿起杖击打我，在这黑暗时代便遭诸天神惩罚。

§814

814.

‘‘Tadeva kammaṃ kusalaṃ kataṃ mayā, sukhañca kammaṃ anubhomi attanā;

「正是我造作了那善业，我自己体验那快乐的业果；

Devehi saddhiṃ paricārayāmahaṃ, modāmahaṃ kāmaguṇehi pañcahi.

我与天众同侍世尊，因五种欲乐而心欢喜。」

§815

815.

‘‘Tadeva kammaṃ kusalaṃ kataṃ mayā, sukhañca kammaṃ anubhomi attanā;

「正是我造作了那善业，我自己体验那快乐的业果；

Devindaguttā tidasehi rakkhitā, samappitā kāmaguṇehi pañcahi.

被天帝护持，在三十三天安稳无忧，因五种欲乐而心欢喜。」

§816

816.

‘‘Etādisaṃ puññaphalaṃ anappakaṃ, mahāvipākā mama ucchudakkhiṇā;

『如此等福报善果，不退转者，是我所供养的高级天女；

Devehi saddhiṃ paricārayāmahaṃ, modāmahaṃ kāmaguṇehi pañcahi.

我与众天共事，因五种欲乐而欢喜满足。』

§817

817.

‘‘Etādisaṃ puññaphalaṃ anappakaṃ, mahājutikā mama ucchudakkhiṇā;

『如此等福报善果，不退转者，是我所供养的大群天女；

Devindaguttā tidasehi rakkhitā, sahassanettoriva nandane vane.

护持众天，居于三十三天，犹如千头之乐于花园林中。』

§818

818.

‘‘Tuvañca bhante anukampakaṃ viduṃ, upecca vandiṃ kusalañca pucchisaṃ;

世尊啊，你虽知彼怜悯之心，且随顺而礼敬，且询问善法；

Tato te ucchussa adāsiṃ khaṇḍikaṃ, pasannacittā atulāya pītiyā’’ti.

于是我从你那里接受一截断片，心怀欢喜，安详愉悦，难以比拟。

Sesaṃ vuttasadisamevāti.

如此所说与原文无异。

Ucchuvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 甘蔗天宫注释已毕。

11. Vandanavimānavaṇṇanā十一、礼敬天宫注释

Abhikkantenavaṇṇenāti vandanavimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena samayena sambahulā bhikkhū aññatarasmiṃ gāmakāvāse vassaṃ vasitvā vutthavassā pavāretvā senāsanaṃ paṭisāmetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṃ uddissa bhagavantaṃ dassanatthāya gacchantā aññatarassa gāmassa majjhena atikkamanti. Tattha aññatarā itthī te bhikkhū disvā pasannacittā sañjātagāravabahumānā pañcapatiṭṭhitena vanditvā sirasmiṃ añjaliṃ paggayha yāva dassanūpacārā pasādasommāni akkhīni ummīletvā olokentī aṭṭhāsi . Sā aparena samayena kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti. Atha naṃ tattha dibbasampattiṃ anubhavantiṃ āyasmā mahāmoggallāno imāhi gāthāhi paṭipucchi –

“斐然”意指礼敬庄严。此事由来何故？世尊当时住于沙瓦提，于给孤独长者的竹林精舍中。彼时，多数比库在某村庄住宿，度过雨季，雨季终结后，离开禅坐安处，采办袈裟衣物，前往沙瓦提观世尊。途中从一个村庄的中央穿越，某些女比库见到这些来人，心生欢喜，生起敬礼之意，以五体投地之礼敬拜他们，合掌顶礼，眼睛微眯注视，静立观望。此时一段光阴已过，那时正值夜晚，随后观世尊的长老大目连问及此事，作颂歌询问：

§819

819. ‘‘Abhikkantena vaṇṇena…pe…vaṇṇo ca te sabbadisā pabhāsatī’’ti.

第819节：“斐然健秀之色……君之光辉普照四方。”

§822

822. ‘‘Sā devatā attamanā…pe… yassa kammassidaṃ phalaṃ’’.

822.“此天神自认为……于彼行所生果报”

§823

823.

‘‘Ahaṃ manussesu manussabhūtā, disvāna samaṇe sīlavante;

“我于人中生为人，见沙门具戒德；

Pādāni vanditvā manaṃ pasādayiṃ, vittā cahaṃ añjalikaṃ akāsiṃ.

敬足礼拜，慰我心意，且以供果作合掌礼拜。”

§824

824.

‘‘Tena metādiso vaṇṇo…pe…vaṇṇo ca me sabbadisā pabhāsatī’’ti. –

“故此等色……色更于四方显现辉煌。”

Imāhi gāthāhi byākāsi.

通过这些偈颂进行了阐释解说。

§823

823. Tattha samaṇeti samitapāpe. Sīlavanteti sīlaguṇayutte. Manaṃ pasādayinti ‘‘sādhurūpā vatime ayyā dhammacārino samacārino brahmacārino’’ti tesaṃ guṇe ārabbha cittaṃ pasādesiṃ. Vittā cahaṃ añjalikaṃ akāsinti tuṭṭhā somanassajātā ahaṃ vandiṃ. Pesalānaṃ bhikkhūnaṃ pasādavikasitāni akkhīni ummīletvā dassanamattampi imesaṃ sattānaṃ bahūpakāraṃ, pageva vandanāti. Tenāha ‘‘tena metādiso vaṇṇo’’tiādi. Sesaṃ vuttanayameva.

823、其中“沙门”是指断除恶业的人；“有戒者”是指具足戒法品德的人。心心中安住，称赞他们为“真好啊，这些尊贵者是善行之人，持守正行、修习梵行者”。由此功德，心生欢喜安稳。我怀抱恭敬，心中满足欢喜，对他们礼敬。鉴于比库们清净庄严的眼神展现，哪怕只见片刻，对这些众生确有莫大利益，仅此亦足以供养礼敬。因此说“因此正是诸如此类庄严”等语。其余部分即是说明此意。

Vandanavimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 礼敬天宫故事之注释已毕。

12. Rajjumālāvimānavaṇṇanā十二、绳鬘天宫之注释

Abhikkantenavaṇṇenāti rajjumālāvimānaṃ. Tassa kā uppatti? Bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane. Tena samayena gayāgāmake aññatarassa brāhmaṇassa dhītā tasmiṃyeva gāme ekassa brāhmaṇakumārassa dinnā patikulaṃ gatā, tasmiṃ gehe issariyaṃ vattentī tiṭṭhati. Sā tasmiṃ gehe dāsiyā dhītaraṃ disvā na sahati. Diṭṭhakālato paṭṭhāya kodhena taṭataṭāyamānā akkosati paribhāsati, khaṭakañcassā deti. Yadā pana sā vayappattiyā kiccasamatthā jātā, tadā naṃ jaṇṇukapparamuṭṭhīhi paharateva yathā taṃ purimajātīsu baddhāghātā.

“拘缚者”这一称呼，指的是佩戴绳索和项圈的人。这是如何由来呢？当时世尊住于舍卫城的祗树给孤独园。有一次在迦叶乡的一位婆罗门家中，他的女儿来到了此地。她回婆罗门家去时，处境不佳，在那个家中似乎被当作奴隶。她看见家中女仆对她不友善，不能容忍她。每当公开场合，满腹愤怒地谩骂、诽谤、殴打她。然当她年幼时尚能尽责完成任务，那时就不会像先前那样受捆绑之苦。

Sā kira dāsī kassapadasabalassa kāle tassā sāminī ahosi, itarā dāsī. Sā taṃ leḍḍudaṇḍādīhi muṭṭhiādīhi ca abhiṇhaṃ abhihanati. Sā tena nibbinnā yathābalaṃ dānādīni puññāni katvā ‘‘anāgate ahaṃ sāminī hutvā imissā upari issariyaṃ vatteyya’’nti patthanaṃ ṭhapesi. Atha sā dāsī tato cutā aparāparaṃ saṃsarantī imasmiṃ buddhuppāde vuttanayena gayāgāmake brāhmaṇakule nibbattitvā patikulaṃ gatā, itarāpi tassā dāsī ahosi. Evaṃ baddhāghātatāya sā taṃ viheṭheti.

这女子本是奴隶，在咖萨巴国时期，她成了那户主人的女主人，其余人仍是奴隶。她用棍棒等武器反抗那位主人。她虽然疲惫，却积集布施等善业，立志：“未来我将成女主人，在此奴隶之上行使统治权。”于是该奴隶后来死去，辗转再世，流转于此佛法兴盛时期，于迦叶乡婆罗门家中再转生，她仍是奴隶。因受缚且受苦，她便反抗鞭打。

Evaṃ viheṭhentī akāraṇeneva kesesu gahetvā hatthehi ca pādehi ca suhataṃ hani. Sā nhāpitasālaṃ gantvā khuramuṇḍaṃ kāretvā agamāsi. Sāminī ‘‘kiṃ je duṭṭhadāsi muṇḍanamattena tava vippamokkho’’ti rajjuṃ sīse bandhitvā tattha naṃ gahetvā oṇametvā ghāteti, tassā tañca rajjuṃ apanetuṃ na deti. Tato paṭṭhāya dāsiyā ‘‘rajjumālā’’ti nāmaṃ ahosi.

她这样反抗殴打，毫无理由地抓住头发，用手和脚狠狠打击那人。随后她前往澡堂剃去头发回来。她主妇怒道：“你这坏奴隶，剃发放荡，是为了逃脱束缚吗？”把她捆绑在头上，拖入绳索中，用钝器殴打她，她却无法挣脱绳索。被捆绑住后，人称她为“绳索女”。

Athekadivasaṃ satthā paccūsasamaye mahākaruṇāsamāpattito vuṭṭhāya lokaṃ volokento rajjumālāya sotāpattiphalūpanissayaṃ, tassā ca brāhmaṇiyā saraṇesu sīlesu ca patiṭṭhānaṃ disvā araññaṃ pavisitvā aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdi chabbaṇṇā buddharasmiyo vissajjento. Rajjumālāpi kho divase divase tāya tathā viheṭhiyamānā ‘‘kiṃ me iminā dujjīvitenā’’ti nibbinnarūpā jīvite maritukāmā ghaṭaṃ gahetvā udakatitthaṃ gacchantī viya gehato nikkhantā anukkamena vanaṃ pavisitvā bhagavato nisinnarukkhassa avidūre aññatarassa rukkhassa sākhāya rajjuṃ bandhitvā pāsaṃ katvā ubbandhitukāmā ito cito ca olokentī addasa bhagavantaṃ tattha nisinnaṃ pāsādikaṃ pasādanīyaṃ uttamadamathasamathamanuppattaṃ chabbaṇṇabuddharasmiyo vissajjentaṃ. Disvā buddhagāravena ākaḍḍhiyamānahadayā ‘‘kiṃ nu kho bhagavā mādisānampi dhammaṃ deseti, yamahaṃ sutvā ito dujjīvitato mucceyya’’nti cintesi.

某一天清晨，世尊刚刚起身，怀着悲悯心巡视世间。见到名为绳索女的婆罗门妇人安身立命于戒律净行，进入森林，坐于一棵树下，放射清凉的佛光。绳索女日复一日地被虐待，心想：“我因这苦难之生何时才能死去呢？”携着器皿，走向水边，从家中悄然离开，进入森林。在离世尊坐树不远处的另一棵树枝上，她将自己用绳子捆缚起来，欲以自缢。她远远地注视着世尊，见其庄严可敬，敛心定慧，已得深定禅那，犹如放射佛光的菩提树一般。见此佛陀的庄严，绳索女顿生希求与信心，心中盘桓：“难道世尊不会开示我这清凉的法门吗？若能听闻，当可从此苦生中解脱。”

Atha bhagavā tassā cittācāraṃ oloketvā ‘‘rajjumāle’’ti āha. Sā taṃ sutvā amatena viya abhisittā pītiyā nirantaraṃ phuṭṭhā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā vanditvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Tassā bhagavā anupubbikathānupubbakaṃ catusaccakathaṃ kathesi, sā sotāpattiphale patiṭṭhahi. Satthā ‘‘vaṭṭati ettako rajjumālāya anuggaho, idānesā kenaci appadhaṃsiyā jātā’’ti araññato nikkhamitvā gāmassa avidūre aññatarasmiṃ rukkhamūle nisīdi. Rajjumālāpi attānaṃ vinipātetuṃ abhabbatāya khantimettānuddayasampannatāya ca ‘‘brāhmaṇī maṃ hanatu vā viheṭhetu vā yaṃ vā taṃ vā karotū’’ti ghaṭena udakaṃ gahetvā gehaṃ agamāsi. Sāmiko gehadvāre ṭhito taṃ disvā ‘‘tvaṃ ajja udakatitthaṃ gatā cirāyitvā āgatā, mukhavaṇṇo ca te ativiya vippasanno, tvañca aññena ākārena upaṭṭhāsi, kiṃ eta’’nti pucchi. Sā tassa taṃ pavattiṃ ācikkhi.

于是世尊察看她的心行，称呼她为“罗迦摩罗”。她闻听此名，似乎觉得极为殊胜，欢喜不断，触害不断，走近世尊，敬礼后站在一旁。世尊以渐次教说法，依次教授四圣谛，她得成须陀洹果。教师说：“这囚笼环牢正如转轮，眼下任何时候都会出现失误。”于是世尊从林中出外，不远处村子某树下坐下。罗迦摩罗因不能自行脱离束缚，具足忍辱与慈爱着力，拿着一壶水回家。过路的主人见她说：“你今天从池边去了，久病之后回来了，你的颜面非常明净，你以另一景象侍奉，是何缘故？”她告知原因。

Brāhmaṇo tassā vacanaṃ sutvā tussitvā gehaṃ gantvā rajjumālāya upari ‘‘tayā na kiñci kātabba’’nti suṇisāya vatvā tuṭṭhamānaso sīghataraṃ satthu santikaṃ gantvā vanditvā sādarena katapaṭisanthāro satthāraṃ nimantetvā attano gehaṃ ānetvā paṇītena khādanīyena bhojanīyena parivisitvā bhagavantaṃ bhuttāviṃ onītapattapāṇiṃ upasaṅkamitvā ekamantaṃ nisīdi, suṇisāpissa upasaṅkamitvā vanditvā ekamantaṃ nisīdi. Gayāgāmavāsinopi brāhmaṇagahapatikā taṃ pavattiṃ sutvā bhagavantaṃ upasaṅkamitvā appekacce abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, appekacce sammodanīyaṃ katvā ekamantaṃ nisīdiṃsu.

婆罗门听了她的话，心满意足，回家后在罗迦摩罗身上说：“她什么都不必做。”于是快速前往世尊处，敬礼后诚恳请求施主，迎接她回家，以供给食物与饮料，走近世尊，敬礼坐下。村中居士婆罗门家人听了此事，进入世尊处，有的致敬，有的表示欢迎，皆坐一旁。

Satthā rajjumālāya tassā ca brāhmaṇiyā purimajātīsu katakammaṃ vitthārato kathetvā sampattaparisāya anurūpaṃ dhammaṃ desesi . Taṃ sutvā brāhmaṇī ca mahājano ca tattha sannipatito saraṇesu ca sīlesu ca patiṭṭhahi. Satthā āsanā uṭṭhahitvā sāvatthimeva agamāsi. Brāhmaṇo rajjumālaṃ dhītuṭṭhāne ṭhapesi. Tassa suṇisā rajjumālaṃ piyacakkhūhi olokentī yāvajīvaṃ manāpeneva sinehena parihari. Rajjumālā aparabhāge kālaṃ katvā tāvatiṃsesu nibbatti, accharāsahassañcassā parivāro ahosi. Sā saṭṭhisakaṭabhārappamāṇehi dibbābharaṇehi paṭimaṇḍitattabhāvā accharāsahassaparivuttā nandanavanādīsu mahatiṃ dibbasampattiṃ anubhavamānā pamuditamanā vicarati. Athāyasmā mahāmoggallāno devacārikaṃ gato taṃ mahantena dibbānubhāvena mahatiyā deviddhiyā vijjotamānaṃ disvā tāya katakammaṃ imāhi gāthāhi pucchi.

世尊详细讲说罗迦摩罗及婆罗门家族的过去世善业，并以合宜法教导众多胜法。诸婆罗门及大众听后，皆安住于皈依及戒律中。世尊起座，马上回到舍卫城。婆罗门将罗迦摩罗安置于家门处。婆罗门用他慈善眼光观察她，终身如心爱般对待。罗迦摩罗此后渐渐积阴福，生天界，拥有数千天众随从。她身披花环，装饰神仙宝物，环绕着千余神将，在乐园丛林等处享受伟大神通财宝，欢喜心自在旋转游行。此时长老大摩嘎剌那去世上天游行，见到她以广大神通光明显现，便以偈问她所行的功德。

§826

826.

‘‘Abhikkantena vaṇṇena, yā tvaṃ tiṭṭhasi devate;

“你身色清秀，正立于诸天中；双手双足灵活，舞动优雅轻盈。

Hatthe pāde ca viggayha, naccasi suppavādite.

执持手足，起舞于悦耳的乐声之中。

§827

827.

第八百二十七节。

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

「其为你跳舞时，诸肢节皆具足自如，

Dibbā saddā niccharanti, savanīyā manoramā.

天上之音纷纷流出，悦耳动听令人欢喜。」

§828

828.

第八百二十八节。

‘‘Tassā te naccamānāya, aṅgamaṅgehi sabbaso;

「其为你跳舞时，诸肢节皆具足自如，

Dibbā gandhā pavāyanti, sucigandhā manoramā.

天上芬香四散飘扬，清净馥郁令人欢喜。」

§829

829.

第八百二十九条。

‘‘Vivattamānā kāyena, yā veṇīsu piḷandhanā;

「身业所现，如同芦苇般弯曲折损；

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

其音静止，寂灭无声，仿佛支脚为四的桌子在第五调点的止息状态。」

§830

830.

第八百三十条。

‘‘Vaṭaṃsakā vātadhutā, vātena sampakampitā;

「如同风吹摇动的椰须叶，承受风的摇动；

Tesaṃ suyyati nigghoso, tūriye pañcaṅgike yathā.

其声息止，归于寂灭，正如足为四加一的桌子在第五调点时一般。」

§831

831.

‘‘Yāpi te sirasmiṃ mālā, sucigandhā manoramā;

「犹如你头上所戴之花环，清净芬芳且美妙，

Vāti gandho disā sabbā, rukkho mañjūsako yathā.

其香气遍布诸方，如同有美丽鲜花的树木一般。」

§832

832.

‘‘Ghāyase taṃ sucigandhaṃ, rūpaṃ passasi amānusaṃ;

「当你闻此清净芬芳之香时，见其形相非凡，

Devate pucchitācikkha, kissa kammassidaṃ phala’’nti.

天众问师：此果报由何种业所生？」

§826

826. Tattha hatthe pāde ca viggayhāti hatthe ca pāde ca vividhehi ākārehi gahetvā, pupphamuṭṭhipupphañjaliādibhedassa sākhābhinayassa dassanavasena vividhehi ākārehi hatthe, ca, samapādādīnampi ṭhānavisesānaṃ dassanavasena vividhehi ākārehi pāde ca upādiyitvāti attho. Ca-saddena sākhābhinayaṃ saṅgaṇhāti. Naccasīti naṭasi. Yā tvanti yā vuttanayavasena naccaṃ karosīti attho. Suppavāditeti sundare pavajjane sati tava naccassa anurūpavasena vīṇāvaṃsamudiṅgatāḷādike vādiyamāne, pañcaṅgike tūriye paggayhamāneti attho. Sesaṃ heṭṭhāvimāne vuttanayameva.

826. 其意在于，此处手与脚并列提及，说明手和脚均因多种形态之抓握、构成如合掌、托花、合掌礼拜等不同部分之表现，故以多种形态示现于手部；且对脚亦以多种形态加以显现，此中涵盖手和脚等处不同位置之体现。‘Ca’ 字用以包含“如枝条分叉般的动作”，谓之“附带表现”；‘nacca’者，谓舞蹈。‘Ya’字是说“以言语节奏所演舞”的意思。所谓“优美和谐”，则指在进行华美优雅的舞蹈时，随着弦乐如琴弦等乐器之演奏，而配合五音节以及四音节之节拍而起舞。其余词句，于末尾所述的前文讲解中已详述。

Evaṃ therena pucchitā sā devatā attano purimajātiādiṃ imāhi gāthāhi byākāsi –

如此，老比库被问及时，天女便以自己过去生命的诗歌为其解释说：

§833

833.

‘‘Dāsī ahaṃ pure āsiṃ, gayāyaṃ brāhmaṇassahaṃ;

“我曾为女仆，居住于迦耶，与婆罗门一同生活；

Appapuññā alakkhikā, rajjumālāti maṃ viduṃ.

业不善恶，容粗陋，被人以绳索束缚藏身。”

§834

834.

‘‘Akkosānaṃ vadhānañca, tajjanāya ca uggatā;

「恼怒与杀害之行，皆生于此心起；

Kuṭaṃ gahetvā nikkhamma, agañchiṃ udahāriyā.

携带房屋离去，外露无家可归状。

§835

835.

‘‘Vipathe kuṭaṃ nikkhipitvā, vanasaṇḍaṃ upāgamiṃ;

在歧途搁置住处，接近森林荒野，

‘Idhevāhaṃ marissāmi, ko attho jīvitena me’.

『今日必死矣，我生何益哉？』如是念起。

§836

836.

‘‘Daḷhaṃ pāsaṃ karitvāna, āsumbhitvāna pādape;

『紧握牢固的绳索，将脚置于脚踏板之后，』

Tato disā vilokesiṃ, ‘ko nu kho vanamassito’.

『然后向四方观望，心中念道：「究竟是谁在森林中央？」』

§837

837.

‘‘Tatthaddasāsiṃ sambuddhaṃ, sabbalokahitaṃ muniṃ;

『在那里，看见了觉者，安住于大众利益的圣者；』

Nisinnaṃ rukkhamūlasmiṃ, jhāyantaṃ akutobhayaṃ.

『他坐于树根之下，入定无畏；』

§838

838.

‘‘Tassā me ahu saṃvego, abbhuto lomahaṃsano;

『由此我生起憧憬惊惧，异常的鸡皮疙瘩爬满全身；』

‘Ko nu kho vanamassito, manusso udāhu devatā’.

『谁竟如同入于深林者，既非人亦非天呢？』

§839

839.

‘‘Pāsādikaṃ pasādanīyaṃ, vanā nibbanamāgataṃ;

『庄严美好，令人欢喜，宛若涅槃之境；』

Disvā mano me pasīdi, nāyaṃ yādisakīdiso.

『见之心中欢悦，非此非彼，非此等此类。』

§840

840.

‘‘Guttindriyo jhānarato, abahiggatamānaso;

『意根善巧入定者』，心不散乱者，

Hito sabbassa lokassa, buddho ayaṃ bhavissati.

此人当作世间贤者，为觉者也。

§841

841.

‘‘Bhayabheravo durāsado, sīhova guhamassito;

『胆怯恐怖难近者』，如狮隐匿洞中者；

Dullabhāyaṃ dassanāya, pupphaṃ odumbaraṃ yathā.

见之难得如见荷花荳蔓花。

§842

842.

‘‘So maṃ mudūhi vācāhi, ālapitvā tathāgato;

『以轻柔言辞谆谆教诲我，如来曾亲近交谈；』

Rajjumāleti maṃvoca, saraṇaṃ gaccha tathāgataṃ.

『如来对我说：『我自如绳索缚缚你，汝当依止如来。』』

§843

843.

‘‘Tāhaṃ giraṃ suṇitvāna, nelaṃ atthavatiṃ suciṃ;

『闻闻此言语，我心清净安稳；』

Saṇhaṃ muduñca vagguñca, sabbasokāpanūdanaṃ.

『其言柔和善巧，能断一切忧悲。』

§844

844.

‘‘Kallacittañca maṃ ñatvā, pasannaṃ suddhamānasaṃ;

『知晓我心恶劣，心清净且欢欣；』

Hito sabbassa lokassa, anusāsi tathāgato.

『为一切世间利益，如来如是教诲。』

§845

845.

第八百四十五偈。

‘‘Idaṃ dukkhanti maṃvoca, ayaṃ dukkhassa sambhavo;

『这就是苦，贤者说：这是苦的缘起；』

Dukkhanirodho maggo ca, añjaso amatogadho.

『苦的灭除之路，正直且通达不死境。』

§846

846.

第八百四六偈。

‘‘Anukampakassa kusalassa, ovādamhi ahaṃ ṭhitā;

我在此教法中，立于慈悲善行之中，

Ajjhagā amataṃ santiṃ, nibbānaṃ padamaccutaṃ.

亲说无上无比的常乐涅槃，绝无凌辱境地。

§847

847.

‘‘Sāhaṃ avaṭṭhitāpemā, dassane avikampinī;

我心坚定不动摇，立于观见之中，

Mūlajātāya saddhāya, dhītā buddhassa orasā.

以如来之正信为根本，坚持于佛陀的教导之上。

§848

848.

‘‘Sāhaṃ ramāmi kīḷāmi, modāmi akutobhayā;

「我愉快安适，游戏玩乐，无有所惧，欢喜自得；

Dibbamālaṃ dhārayāmi, pivāmi madhumaddavaṃ.

我佩戴神妙花环，饮用甘美甜蜜之饮。」

§849

849.

‘‘Saṭṭhitūriyasahassāni, paṭibodhaṃ karonti me;

「六万种气息支撑我觉醒；

Āḷambo gaggaro bhīmo, sādhuvādī ca saṃsayo.

重重依靠，如巨岩般可畏，善言者之间无疑惑。」

§850

850.

‘‘Pokkharo ca suphasso ca, viṇāmokkhā ca nāriyo;

「波伽罗与素伐沙，解脱众尼姑如是；

Nandā ceva sunandā ca, soṇadinnā sucimhitā.

难陀及素难陀，素那灯与素伽密提。

§851

851.

第八百五十一条。

‘‘Alambusā missakesī ca, puṇḍarīkātidāruṇī;

阿兰布萨与迷沙迦悉，莲华树般凶猛者；

Eṇīphassā suphassā ca, subhaddā muduvādinī.

依尼伐沙与素伐沙，苏跋达柔语者。

§852

852.

第八百五十二条。

‘‘Etā caññā ca seyyāse, accharānaṃ pabodhikā;

『此类觉知者』者，是觉醒之法之适用体。

Tā maṃ kālenupāgantvā, abhibhāsanti devatā.

其以后期来临，天众加以显现护持。

§853

853.

‘‘Handa naccāma gāyāma, handa taṃ ramayāmase;

『且看今时』我们应共舞歌唱，共同欢喜取乐，

Nayidaṃ akatapuññānaṃ, katapuññānamevidaṃ.

非有此为无功德者，亦非作此为有功德者。

§854

854.

‘‘Asokaṃ nandanaṃ rammaṃ, tidasānaṃ mahāvanaṃ;

「无忧树为园林之花，水泽为大林之所；

Sukhaṃ akatapuññānaṃ, idha natthi parattha ca.

快乐为无善根者之境，此处别无他方；

§855

855.

‘‘Sukhañca katapuññānaṃ, idha ceva parattha ca;

善根者之乐，今此亦彼方；

Tesaṃ sahabyakāmānaṃ, kattabbaṃ kusalaṃ bahuṃ;

彼等同欲者，应行多种善法；

Katapuññā hi modanti, sagge bhogasamaṅgino.

实因善根者欢喜，享如天界种种乐趣。」

§856

856.

‘‘Bahūnaṃ vata atthāya, uppajjanti tathāgatā;

“为众生之利，如来因此而生；

Dakkhiṇeyyā manussānaṃ, puññakkhettānamākarā;

南方众人以此为福田，以善行种福德；

Yattha kāraṃ karitvāna, sagge modanti dāyakā’’ti.

凡有所作，布施者于天界欢喜。”

§833

833. Tattha dāsī ahaṃ pure āsinti pure purimajātiyaṃ ahaṃ antojātā dāsī ahosiṃ. Tattha kassāti āha ‘‘gayāyaṃ brāhmaṇassaha’’nti, gayānāmake gāme aññatarassa brāhmaṇassa. Hanti nipātamattaṃ. Appapuññāti mandabhāgyā apuññā. Alakkhikāti nissirikā kālakaṇṇī. Rajjumālāti maṃ vidunti, kese gahetvā ākaḍḍhanaparikaḍḍhanadukkhena muṇḍake kate punapi tadatthameva sīse daḷhaṃ bandhitvā ṭhapitarajjukuṇḍalakavasena ‘‘rajjumālā’’ti maṃ manussā jāniṃsu.

833。彼时，我作为女仆，生于先前世，乃家中婢女。有人问我：“你住何处？”答曰：“住在名为迦耶的村庄，与一婆罗门同住。”这乃直陈之语。因业薄福微，命运不顺，视力昏暗如燃尽之菜秆。人以绳索称谓我，因我头发被持扯，受牵拉之苦，以致剃发后，头颅紧绑一道粗绳，状如挂饰轮环，人以此绳名我为“绳索者”，众生因而识知我。

§834

834.Vadhānanti tāḷanānaṃ. Tajjanāyāti bhayasaṃtajjanena. Uggatāti uggatāya domanassuppattiyā. Udahāriyāti udakahārikā, udakaṃ āharantī viya hutvāti adhippāyo.

834。“处死”指砍断，取义杀害。 “恐怖因”指因恐惧而生。 “离苦生”意谓因苦痛而起。 “举例”如取水者取水一般，乃引申为施法者。

§835

835.Vipatheti apathe, maggato apakkamitvāti attho. Kvatthoti ko attho. Soyeva vā pāṭho.

「835. 邪路」者，偏离正道，意谓离开道路而去也。「何益」者，有何意义也。或此即另一版本的读法。

§836

836.Daḷhaṃ pāsaṃ karitvānāti bandhanapāsaṃ thiraṃ acchijjanakaṃ katvā. Āsumbhitvāna pādapeti viṭape lagganavasena pādape rukkhe khipitvā. Tato disā vilokesiṃ, ko nu kho vanamassitoti imaṃ vanaṃ pavisanavasena assito nu kho koci atthi, yato me maraṇantarāyo siyāti adhippāyo.

「836. 制作坚固的绳索」者，将捆绑之绳索做得牢固而不可断截也。「抛掷于树上」者，以悬挂之方式抛向树木也。「尔后我环顾四方，此林中何人依止」——其意趣为：进入此林而依止者，究竟是否有人，令我得以免于死亡之障碍。

§837

837.Sambuddhantiādi tadā tassā tādise nicchaye asatipi sabhāvavasena vuttaṃ. Tassattho – sayameva sammadeva ca sabbassāpi bujjhitabbassa buddhattā sambuddhaṃ, mahākaruṇāyogena hīnādibhedabhinnassa sabbassāpi lokassa ekantahitattā sabbalokahitaṃ, ubhayalokaṃ munanato muniṃ, nisajjāvasena kilesābhisaṅkhārehi ṭhānā cāvanābhāvena ca nisinnaṃ, ārammaṇūpanijjhānena lakkhaṇūpanijjhānena ca jhāyantaṃ, bodhimūleyeva bhayahetūnaṃ samucchinnattā kutocipi bhayābhāvato akutobhayanti veditabbaṃ.

「837. 正自觉者」等语，彼时虽无彼女如此确定之意，然此乃依事物自性而说也。其义如下：因自己如实觉悟一切应觉悟之法，故名「正自觉者」；因以大悲心利益下等等各类一切众生，对两界皆为究竟之利益，故名「利益一切世间者」；因默察两界，故名「牟尼」；因安坐而住，烦恼与诸行不能令其从座上动摇，故名「坐者」；因以所缘之审察及相之审察而禅思，故名「禅思者」；因于菩提树下已彻底断除一切怖畏之因，而无论来自何处皆无所畏惧，故应知其名「无所畏惧者」也。

§838

838.Saṃvego nāma sahottappaṃ ñāṇaṃ, so tassā bhagavato dassanena uppajji. Tenāha ‘‘tassā me ahu saṃvego’’ti.

838.「厌离」者，乃与惭共俱之智；彼厌离因见世尊而生起。故言「于我生厌离」。

§839

839.Pāsādikanti pasādāvahaṃ, dvattiṃsamahāpurisalakkhaṇaasītianubyañjanabyāmappabhāketumālālaṅkatāya samantapāsādikāya attano sarīrasobhāsampattiyā rūpakāyadassanabyāvaṭassa janassa sādhubhāvato pasādasaṃvaḍḍhananti attho. Pasādanīyanti dasabala-catuvesārajjachaasādhāraṇañāṇa-aṭṭhārasāveṇika-buddhadhammapabhutiaparimāṇaguṇasamannāgatāya dhammakāyasampattiyā sarikkhakajanassa pasīditabbayuttaṃ, pāsādikanti attho. Vanāti kilesavanato apakkamitvā. Nibbanamāgatanti nittaṇhabhāvaṃ nibbānameva upagataṃ adhigataṃ. Yādisakīdisoti yo vā so vā, pacurajanoti attho.

839.『可喜见』者，谓令人生净信；其义为：见世尊具足三十二大人相、八十随好、一寻光明、宝冠璎珞庄严，如此圆满可喜之色身庄严殊胜，令观者增长净信，故称「令人喜悦」。『令人净信』者，其义为：世尊具足十力、四无畏、六不共智、十八佛法不共等无量功德，庄严法身圆满，凡与世尊相类之人皆应对此生起净信，故称「可喜见」。『离烦恼林』者，谓离去烦恼之稠林。『到达涅槃』者，谓已达无渴爱之状态，已趣入、已证得涅槃。『无论何人』者，谓不论是谁，意为众多之人。

§840-41

840-41. Manacchaṭṭhānaṃ indriyānaṃ aggamaggagopanāya gopitattā guttindriyo. Aggaphalajjhānābhiratiyā jhānarato. Tato eva bahibhūtehi rūpādiārammaṇehi apakkamitvā visayajjhatte nibbāne ca ogāḷhacittatāya abahiggatamānaso. Micchāgāhamocanabhayena vipallāsavantehi micchādiṭṭhikehi bhāyitabbato tesañca bhayajananato bhayabheravo. Payogāsayavipannehi anupagamanīyato ca kenacipi anāsādanīyato ca durāsado. Dullabhāyanti dullabho ayaṃ. Dassanāyāti daṭṭhumpi. Pupphaṃ odumbaraṃ yathāti yathā nāma udumbare bhavaṃ pupphaṃ dullabhadassanaṃ, kadācideva bhaveyya, na vā bhaveyya, evaṃ īdisassa uttamapuggalassāti attho.

840-41.由守护意为第六之诸根之至上道，而加以守护，故为「守护诸根」。由耽乐于至上果之禅那，故为「乐于禅那」。正因如此，其心离去外在色等所缘，深入沉浸于所缘之内、于涅槃之中，故为「心不向外驰散」。因持邪见者执取颠倒、染有邪执，应对其生畏，彼等亦令人生畏，故为「令人生畏惧」。因心行与意趣皆败坏者所不能亲近，任何人亦不能侵犯，故为「难以接近」。『难得』者，谓此人实难得。『难以见到』者，谓甚至难以得见。『如优昙钵罗之花』者，犹如优昙钵罗树上之花，极难得见，有时或现，有时或不现——如此殊胜之最上人，亦难以得见，此其义也。

§842

842.Sotathāgato mudūhi vācāhi saṇhāya vācāya ‘‘rajjumāle’’timaṃ ālapitvā āmantetvā saraṇaṃ gaccha tathāgatanti ‘‘tathā āgato’’tiādinā tathāgataṃ sammāsambuddhaṃ saraṇaṃ gacchāti maṃ avoca abhāsīti yojanā.

世尊以柔和的语词劝导众生远离恶语，称恶语如绳索般束缚人心。于是他说：“应当皈依如来。”因为有如“如来已至”等称谓，故众生因呼唤如来、信赖正自觉者而皈依之。他以此示现，意旨连接心与如来的谛观。

§843-4

843-4.Tāhanti taṃ ahaṃ. Giranti vācaṃ. Nelanti niddosaṃ. Atthavatinti atthayuttaṃ sātthaṃ , ekantahitaṃ vā. Vacīsoceyyatāya suciṃ. Akakkhaḷatāya saṇhaṃ. Veneyyānaṃ mudubhāvakarattā mudu. Savanīyabhāvena vagguṃ. Sabbasokāpanūdananti ñātibyasanādivasena uppajjanakassa sabbassāpi sokassa vinodanaṃ giraṃ sutvāna pasannacittā ahosinti sambandho. Sabbametaṃ dānakathaṃ ādiṃ katvā ussakkitvā nekkhamme ānisaṃsaṃ vibhāvanavasena pavattitaṃ bhagavato anupubbikathaṃ sandhāya vadati. Tenevāha ‘‘kallacittañca maṃ ñatvā’’tiādi.

我将此境带往彼处，令言语如歌般流转，净化无病无疵之意。此乃正义且具意义之说，唯利己利他。为使言语纯净无垢，须具柔和，不生橘怨之境，宜以听闻悦悦悦心。如亲友之解怨难事，听闻此语皆获欢喜。诸种苦恼之解除，正如佛陀初转法轮时的随顺教诲，依此机缘阐述，故言：“即便知我心转恶念”等如此。

Tattha kallacittanti kammaniyacittaṃ, heṭṭhā pavattitadesanāya assaddhiyādīnaṃ cittadosānaṃ vigatattā uparidesanāya bhājanabhāvūpagamanena kammakkhamacittaṃ, bhāvanākammassa yoggacittanti attho. Tenevāha ‘‘pasannaṃ suddhamānasa’’nti. Tattha ‘‘pasanna’’nti iminā assaddhiyāpagamamāha, ‘‘suddhamānasa’’nti iminā kāmacchandādiapagamanena muducittataṃ udaggacittatañca dasseti. Anusāsīti ovadi, sāmukkaṃsikāya dhammadesanāya saha upāyena pavattinivattiyo upadisīti attho. Tenevāha ‘‘idaṃ dukkha’’ntiādi. Anusāsitākāradassanañhetaṃ.

谓“恶念者”，即为业力所生诸烦恼之心。此心于教法流布时，因失信、心生诸恶烦恼，不能正修行，而是习于业力作如其所行。所谓“清净明朗心”者，指离弃信心缺失而至正信明朗心；“清净”则指远离淫欲等烦恼之纯净心，同时显现其柔和与向上。“教导者”即明诲教诲，伴随阶段性法教之转述，劝诫时共行止息烦恼。示现言“此为苦”等，指引见苦谛以增进修习。言归正传，阐述教诲演说之意愿也。

§845

845. Tattha idaṃ dukkhanti maṃvocāti idaṃ taṇhāvajjaṃ tebhūmakaṃ dhammajātaṃ bādhakasabhāvattā kucchikaṃ hutvā tucchasabhāvattā tathattā ca dukkhaṃ ariyasaccanti mayhaṃ abhāsi. Ayaṃ dukkhassa sambhavoti ayaṃ āmataṇhādibhedā taṇhā yathāvuttassa dukkhassa sambhavo pabhavo uppatti hetu samudayo ariyasaccanti. Dukkhanirodhoti dukkhassa santibhāvo asaṅkhatadhātu nirodho ariyasaccanti. Antadvayassa parivajjanato añjaso nibbānagāminipaṭipadābhāvato amatogadho maggo ariyasaccanti maṃ avocāti sambandho.

此处言“此即苦”，乃指此种欲爱之恶习，根植于三界法内，虽世间生苦本质，乃由贪爱分别起故。于苦的产生、存在、因缘、终止，即苦谛四圣谛论述。苦谛言苦苦持续，灭谛即灭苦境界，涅槃为非生灭之无余涅槃。避开二元对立，上品涅槃之道断除苦根，而如此，从不变真理的维持视角称此为圣谛之内涵与关系。

§846

846.Kusalassāti ovādadāne veneyyadamane chekassa, appamādapaṭipattiyā vā matthakappattiyā anavajjassa. Ovādamhi ahaṃ ṭhitāti yathāvutte ovāde anusiṭṭhiyaṃ sikkhāttayapāripūriyā saccapaṭivedhena ahaṃ patiṭṭhitā. Tenāha ‘‘ajjhagā amataṃ santiṃ, nibbānaṃ padamaccuta’’nti, idaṃ ovāde patiṭṭhānassa kāraṇavacanaṃ. Yā niccatāya maraṇābhāvato amataṃ, sabbadukkhavūpasamatāya santiṃ, adhigatānaṃ acavanahetutāya accutaṃ nibbānaṃ padaṃ ajjhagā adhigañchi, sā ekaṃsena satthu ovāde patiṭṭhitā nāmāti.

善行乃教诲中的柔顺与善护，守护不暴露、精进修习、无过错的状态。此处我言：“我恪守教诲”，谓已依教修习，诚信持戒，完整奉行。言“正知无上安宁，涅槃不动之境”，此为修成无生灭涅槃之理由。所谓无死者即不死，无苦之除息安宁。由此达到不可破坏涅槃之境界，堪称为世尊所劝之终极归依。

§847

847.Avaṭṭhitāpemāti daḷhabhattī ratanattaye niccalapasādasinehā. Kasmā? Yasmā dassane avikampinī, ‘‘sammāsambuddho bhagavā, svākkhāto dhammo, suppaṭipanno saṅgho’’ti etasmiṃ sammādassane acalā kenaci acālanīyā. Kena panetaṃ avikampananti āha ‘‘mūlajātāyasaddhāyā’’ti. Ayaṃ ‘‘itipi so bhagavā araha’’ntiādinā (ma. ni. 1.74; saṃ. ni. 5.997; a. ni. 9.27) sammāsambuddhe, ‘‘svākkhāto bhagavatā dhammā’tiādinā tassa dhamme, ‘‘suppaṭipanno bhagavato sāvakasaṅgho’’tiādinā tassa saṅghe ca saccābhisamayasaṅkhātena mūlena jātamūlā saddhā, tāya ahaṃ avikampinīti dasseti. Tato eva dhītā buddhassa orasāti sammāsambuddhassa ure vāyāmajanitābhijātitāya orasaputtī.

“坚定不动”者，指于宝贵无常法中恒久无摇动不变之信心。何故？因为所见之佛、正觉、已广传法义且正修行的僧团等，无不坚定牢不可破。谓此坚定即“根本启信”，此信未动摇，故称之为不动坚定信。此信由佛加持应予敬重如母所生之子，坚固于如来之脉络，乃佛之子孙也。

§848

848.Sāhaṃ ramāmīti sā ahaṃ tadā ariyāya jātiyā idāni devūpapattiyā āgatā maggaratiyā phalaratiyā ca ramāmi, kāmaguṇaratiyā kīḷāmi, ubhayenāpi modāmi. Attānuvādabhayādīnaṃ apagatattā akutobhayā. Madhumaddavanti madhusaṅkhātaṃ maddavakaraṃ, naccanagāyanakālesu sarīrassa sarassa ca mudubhāvāvahaṃ gandhapānaṃ sandhāya vadati.‘‘Madhumādava’’ntipi paṭhanti, ādavaṃ yāvadavaṃ yāvadeva davatthaṃ madhuraṃ pivāmīti attho.

848.我得欢喜之时，彼时因圣道的生起，现今因天人境界的降临，我欢喜于魔境果报的获得，欢喜于欲乐的性质，游戏其中，双重欢悦。自我解说、恐惧等消除，毫无畏惧。此如同蜜糖之甘美，被名为“蜜檐”，乃娇柔甜美之味，犹如舞妓歌者时，身体各处流露欢悦之态，借风香之气得以表达。“蜜檐”者，即甘美之意，意指甜美可饮之味。

§849

849.Puññakkhettānamākarāti sadevakassa lokassa puññakkhettabhūtānaṃ ariyānaṃ maggaphalaṭṭhānaṃ ariyasaṅghassa ākarā uppattiṭṭhānaṃ tathāgatā. Yathāti yasmiṃ puññakkhette. Sesaṃ vuttanayameva.

849.“布施地之饰”者，指天界中属于布施地的圣者们以道果为基的圣僧团的生成、存在与兴盛。如“其在布施地中”者，余下部分即是解释。

Athāyasmā mahāmoggallāno attanā ca devatāya ca pavattitaṃ imaṃ kathāsallāpaṃ manussalokaṃ āgantvā bhagavato ārocesi. Bhagavā tamatthaṃ aṭṭhuppattiṃ katvā sampattaparisāya dhammaṃ desesi. Sā desanā mahājanassa sātthikā ahosīti.

随后长老大马哈摩嘎喇那乃身证天人道法，至人间界，向世尊报告此语玄义。世尊据此真实意义，依诸圆满众僧，宣说法义。此说法对于大众而言，真实无疑。

Rajjumālāvimānavaṇṇanā niṭṭhitā. · 绳鬘天宫之注释已毕。

Iti paramatthadīpaniyā khuddaka-aṭṭhakathāya vimānavatthusmiṃ · 如是胜义灯论小部注疏中天宫事之

Dvādasavatthupaṭimaṇḍitassa catutthassa mañjiṭṭhakavaggassa · 以十二事庄严之第四茜草品

Atthavaṇṇanā niṭṭhitā.

义义释毕。

Niṭṭhitā ca itthivimānavaṇṇanā. · 女天宫之注释已毕。