23. Nāgavaggo · 23. 龙品义注
22. Nirayavaggo二十二、地狱品
1. Sundarīparibbājikāvatthu一、游方女孙德莉事
Abhūtavādīti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto sundariṃ paribbājikaṃ ārabbha kathesi.
所谓非有论者，是指世尊在祇树给孤独园住止时，对一位美丽的游方女行乞女所作的教诲。
‘‘Tena kho pana samayena bhagavā sakkato hoti garukato mānito pūjito’’ti vatthu vitthārato udāne (udā. 38) āgatameva. Ayaṃ panettha saṅkhepo – bhagavato kira bhikkhusaṅghassa ca pañcannaṃ mahānadīnaṃ mahoghasadise lābhasakkāre uppanne hatalābhasakkārā aññatitthiyā sūriyuggamanakāle khajjopanakā viya nippabhā hutvā ekato sannipatitvā mantayiṃsu – ‘‘mayaṃ samaṇassa gotamassa uppannakālato paṭṭhāya hatalābhasakkārā, na no koci atthibhāvampi jānāti, kena nu kho saddhiṃ ekato hutvā samaṇassa gotamassa avaṇṇaṃ uppādetvā lābhasakkāramassa antaradhāpeyyāmā’’ti. Atha nesaṃ etadahosi – ‘‘sundariyā saddhiṃ ekato hutvā sakkuṇissāmā’’ti. Te ekadivasaṃ sundariṃ titthiyārāmaṃ pavisitvā vanditvā ṭhitaṃ nālapiṃsu. Sā punappunaṃ sallapantīpi paṭivacanaṃ alabhitvā ‘‘api panayyā, kenaci viheṭhitatthā’’ti pucchi. ‘‘Kiṃ, bhagini, samaṇaṃ gotamaṃ amhe viheṭhetvā hatalābhasakkāre katvā vicarantaṃ na passasī’’ti? ‘‘Mayā ettha kiṃ kātuṃ vaṭṭatī’’ti? ‘‘Tvaṃ khosi, bhagini, abhirūpā sobhaggappattā, samaṇassa gotamassa ayasaṃ āropetvā mahājanaṃ tava kathaṃ gāhāpetvā hatalābhasakkāraṃ karohī’’ti. Sā taṃ sutvā ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchitvā pakkantā tato paṭṭhāya mālāgandhavilepanakappūrakaṭukaphalādīni gahetvā sāyaṃ mahājanassa satthu dhammadesanaṃ sutvā nagaraṃ pavisanakāle jetavanābhimukhī gacchati, ‘‘kahaṃ gacchasī’’ti ca puṭṭhā ‘‘samaṇassa gotamassa santikaṃ gamissāmi, ahañhi tena saddhiṃ ekagandhakuṭiyaṃ vasāmī’’ti vatvā aññatarasmiṃ titthiyārāme vasitvā pātova jetavanamaggaṃ otaritvā nagarābhimukhī āgacchantī ‘‘kiṃ, sundari, kahaṃ gatāsī’’ti puṭṭhā ‘‘samaṇena gotamena saddhiṃ ekagandhakuṭiyaṃ vasitvā taṃ kilesaratiyā ramāpetvā āgatāmhī’’ti vadati.
昔时世尊当时被天帝萨咖尊敬、敬重、崇敬，在《应供》经开示此义。这里略说其意：据传当时世尊与僧团中五百名长老在广阔寂静的树林中，共聚一处密议，说道：『自释迦牟尼游方时迄今，长老们从未察觉有人能真正了解妨碍荣誉尊敬的原因。如今若共聚一堂，把佛陀的清名抹黑使其尊敬消失，我们必将蒙受难以估量的损失。』于是他们定意说：『我们与这美丽女游方人结伴同在。』众人于一天进入该女的道场，礼敬僧团后站立。女游方人屡次骚扰却未获回应，便问：『倘若有人加害于释迦游方，不尊重佛陀，致使众生不见其应得之敬，我们应当如何？』世尊的弟子答曰：『你既有美貌与光彩，为释迦牟尼披戴金饰后，应当如何维护你的大名以保持尊敬？』她闻言称赞后离去，随后拿着花环、香料等物，傍晚时分听经，入城时朝向祇树给孤独园方向，行走时有人问：『你要去何处？』她答：『我将往见释迦游方，与他共同住在一间幽香简陋的居所。』她居住于某道场，便走下祇树园径，向城中走去。有人问：『美女，你去何处？』她答：『我与释迦游方同住在幽香简陋之处，将以宽解人心的教义接引众生。』
Atha te katipāhaccayena dhuttānaṃ kahāpaṇe datvā ‘‘gacchatha sundariṃ māretvā samaṇassa gotamassa gandhakuṭiyā samīpe mālākacavarantare nikkhipitvā ethā’’ti vadiṃsu. Te tathā akaṃsu. Tato titthiyā ‘‘sundariṃ na passāmā’’ti kolāhalaṃ katvā rañño ārocetvā ‘‘kahaṃ vo āsaṅkā’’ti vuttā ‘‘imesu divasesu jetavane vasati, tatthassā pavattiṃ na jānāmā’’ti vatvā ‘‘tena hi gacchatha, naṃ vicinathā’’ti raññā anuññātā attano upaṭṭhāke gahetvā jetavanaṃ gantvā vicinantā mālākacavarantare taṃ disvā mañcakaṃ āropetvā nagaraṃ pavesetvā ‘‘samaṇassa gotamassa sāvakā ‘satthārā kataṃ pāpakammaṃ paṭicchādessāmā’ti sundariṃ māretvā mālākacavarantare nikkhipiṃsū’’ti rañño ārocayiṃsu. Rājā ‘‘tena hi gacchatha, nagaraṃ āhiṇḍathā’’ti āha. Te nagaravīthīsu ‘‘passatha samaṇānaṃ sakyaputtiyānaṃ kamma’’ntiādīni vatvā puna rañño nivesanadvāraṃ āgamiṃsu. Rājā sundariyā sarīraṃ āmakasusāne aṭṭakaṃ āropetvā rakkhāpesi. Sāvatthivāsino ṭhapetvā ariyasāvake sesā yebhuyyena ‘‘passatha samaṇānaṃ sakyaputtiyānaṃ kamma’’ntiādīni vatvā antonagarepi bahinagarepi bhikkhū akkosantā vicaranti. Bhikkhū taṃ pavattiṃ tathāgatassa ārocesuṃ. Satthā ‘‘tena hi tumhepi te manusse evaṃ paṭicodethā’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
后来一些人花钱收买了部分恶人，说：『出城去杀害那个美女，杀后将尸体埋藏于花园香树丛中，就这样行事。』他们照此而行。之后那道场内的信众说：『见不到美女了。』骚动甚大，通知国王说：『美女哪里去了？』王问：『近日祇树给孤独园有人出入，但我们不知详情。』女王说：『你们还是去查看吧。』王派亲信前往祇树园详察，看到尸体被棺木覆盖安置在香树丛中，就入城说：『释迦游方的弟子说：“魔害美女，埋尸于花园香树丛中。”』王说：『那就去吧，勿扰城内。』他们行走城中街道，讨论释迦弟子行为等事，再次回到王宫。王将美女尸身放入八角形骨舍保护。沙瓦提居民供养圣弟子，他们平日亦说论释迦弟子之行为，僧团便告知世尊。世尊说道：『你们要这样激励世人。』随即唱诵偈赞：
§306
306.
（注：此处为偈文编号）
‘‘Abhūtavādī nirayaṃ upeti,
非有论者，堕地狱者，
Yo vāpi katvā na karomicāha;
或作恶事不止息者；
Ubhopi te pecca samā bhavanti,
这二者也是来世相同，
Nihīnakammā manujā paratthā’’ti.
因为是恶业者，人生在他方。
Tattha abhūtavādīti parassa dosaṃ adisvāva musāvādaṃ katvā tucchena paraṃ abbhācikkhanto. Katvāti yo vā pana pāpakammaṃ katvā ‘‘nāhaṃ etaṃ karomī’’ti āha. Pecca samā bhavantīti te ubhopi janā paralokaṃ gantvā nirayaṃ upagamanena gatiyā samā bhavanti. Gatiyeva nesaṃ paricchinnā, āyu pana nesaṃ na paricchinnaṃ. Bahukañhi pāpakammaṃ katvā ciraṃ niraye paccanti, parittaṃ katvā appamattakameva kālaṃ. Yasmā pana nesaṃ ubhinnampi lāmakameva kammaṃ, tena vuttaṃ – ‘‘nihīnakammā manujā paratthā’’ti. Paratthāti imassa pana padassa purato peccapadena sambandho. Pecca parattha ito gantvā te nihīnakammā paraloke samā bhavantīti attho. Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
此处所谓无事论，指是人在断定他人生气时，编造谎言，轻慢他人而妄说无事。所谓作，即为（恶）业作，言“我不作此事”。二者来世相同，是说二人都往彼方世界，皆届入地狱之趣，故称其来世相同。趣向定者彼等业果已尽，而寿命未尽。有些人作恶业久，长在地狱；作轻微者，期限短促。因其二人来的寿数虽异，但业报相等，故言：“恶业之人，人生他方。”所谓他方者，此词前含“来世”，即从此处观彼方，故意谓二者来世相同。教说结尾处云：“众多得须陀洹果者，亦曾得此。”
Rājā ‘‘sundariyā aññehi māritabhāvaṃ jānāthā’’ti purise uyyojesi. Atha te dhuttā tehi kahāpaṇehi suraṃ pivantā aññamaññaṃ kalahaṃ kariṃsu. Eko ekaṃ āha – ‘‘tvaṃ sundariṃ ekappahāreneva māretvā mālākacavarantare nikkhipitvā tato laddhakahāpaṇehi suraṃ pivasi, hotu hotū’’ti. Rājapurisā te dhutte gahetvā rañño dassesuṃ. Atha ne rājā ‘‘tumhehi sā māritā’’ti pucchi. ‘‘Āma, devā’’ti. ‘‘Kehi mārāpitā’’ti? ‘‘Aññatitthiyehi, devā’’ti. Rājā titthiye pakkosāpetvā pucchi. Te tatheva vadiṃsu. Tena hi gacchatha tumhe evaṃ vadantā nagaraṃ āhiṇḍatha – ‘‘ayaṃ sundarī samaṇassa gotamassa avaṇṇaṃ āropetukāmehi amhehi mārāpitā, neva samaṇassa gotamassa, na sāvakānaṃ doso atthi, amhākameva doso’’ti. Te tathā kariṃsu. Bālamahājano tadā saddahi, titthiyāpi dhuttāpi purisavadhadaṇḍaṃ pāpuṇiṃsu. Tato paṭṭhāya buddhānaṃ sakkāro mahā ahosīti.
国王曰：“此美人你们皆知身死之道。”于是众人饮酒酣醉，互相争执，各言：“你可用一次酒器杀此美人，穿戴珠宝后饮酒成功。”国王将这酒器收下示众。后问曰：“此女为尔所杀否？”答曰：“是，天神。”问：“由何者所杀？”答：“他教外道。”国王命召修诤者审问，众皆如此回答。国王曰：“尔等如是言，毁坏城邑曰：‘此美人乃是出家人果德玛妻子，为犯戒意图侮辱，非出家人果德玛，亦非比库所犯，罪在我等。’”众遂行之。愚夫愚妇及外道，于是得遭杀戮。由此可见当时对佛法的尊敬极盛。
Sundarīparibbājikāvatthu paṭhamaṃ. · 游方女孙德莉事第一。
2. Duccaritaphalapīḷitavatthu二、恶行果逼迫事
Kāsāvakaṇṭhāti imaṃ dhammadesanaṃ satthā veḷuvane viharanto duccaritaphalānubhāvena pīḷite satte ārabbha kathesi.
恶衣断颈者，即此法师在竹林中住时，一受恶行果报折磨之人，开始讲说此法。
Āyasmā hi moggallāno lakkhaṇattherena saddhiṃ gijjhakūṭā orohanto aṭṭhisaṅkhalikapetādīnaṃ attabhāve disvā sitaṃ karonto lakkhaṇattherena sitakāraṇaṃ puṭṭho ‘‘akālo, āvuso, imassa pañhassa, tathāgatassa santike maṃ puccheyyāsī’’ti vatvā tathāgatassa santike therena puṭṭho aṭṭhisaṅkhalikapetādīnaṃ diṭṭhabhāvaṃ ācikkhitvā ‘‘idhāhaṃ, āvuso, gijjhakūṭā pabbatā orohanto addasaṃ bhikkhuṃ vehāsaṃ gacchantaṃ, tassa saṅghāṭipi ādittā sampajjalitā sajotibhūtā…pe… kāyopi āditto’’tiādinā (pārā. 230; saṃ. ni. 2.218) nayena saddhiṃ pattacīvarakāyabandhanādīhi ḍayhamāne pañca sahadhammike ārocesi. Satthā tesaṃ kassapadasabalassa sāsane pabbajitvā pabbajjāya anurūpaṃ kātuṃ asakkontānaṃ pāpabhāvaṃ ācikkhitvā tasmiṃ khaṇe tattha nisinnānaṃ bahūnaṃ pāpabhikkhūnaṃ duccaritakammassa vipākaṃ dassento imaṃ gāthamāha –
具寿长老摩嘎剌那与长者拉迦那同行下吉贾库山，见八链束缚者等苦相，令其安详。长者问：“吾友，此时此地，不如向如来面前请教。”于是至如来前，请教八链束缚者等苦相，如来悉皆示现，告知：“吾友，吾下吉贾库山时，见行者步行，身衣被点燃燃烧，且身亦被燃着……”随即详细述说（律藏及杂藏记载）。随后五众同法衣、衣带俱烧，向世尊陈说。世尊以咖萨巴尊者威力教导，指示此等出家人恶行业报，立即使众观知众多恶比库恶行果报，因而作此偈言——
§307
307.
三百零七。
‘‘Kāsāvakaṇṭhā bahavo, pāpadhammā asaññatā;
『穿着袈裟者众多，恶行皆不自知；
Pāpā pāpehi kammehi, nirayaṃ te upapajjare’’ti.
由恶业所致，堕入地狱。』
Tattha kāsāvakaṇṭhāti kāsāvena paliveṭhitakaṇṭhā. Pāpadhammāti lāmakadhammā. Asaññatāti kāyādisaṃyamarahitā, tathārūpā pāpapuggalā attanā katehi akusalakammehi nirayaṃ upapajjanti, te tattha paccitvā tato cutā vipākāvasesena petesupi evaṃ paccantīti attho.
此中‘袈裟颈者’指染上袈裟的脖颈。‘恶行’是指恶习恶性。‘不自知’者，谓身体等未加克制。如此，恶人用自身所行不善业，堕入地狱。此处意指因恶报至死，死后亦受恶报困苦。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
说法末了，许多弟子得见初果等。
Duccaritaphalapīḷitavatthu dutiyaṃ. · 恶行果逼迫事第二。
3. Vaggumudātīriyabhikkhuvatthu三、瓦咕穆达提利亚比库事
Seyyo ayoguḷoti imaṃ dhammadesanaṃ satthā vesāliṃ upanissāya mahāvane viharanto vaggumudātīriye bhikkhū ārabbha kathesi. Vatthu uttarimanussadhammapārājike (pārā. 193 ādayo) āgatameva.
『更善者非争吵者』，此法师以此法语在迦毗罗卫城大林中，于钵鼓山下对出家众说。此事缘起为在上人戒律堕落事已出现之时。
Tadā hi satthā te bhikkhū ‘‘kiṃ pana tumhe, bhikkhave, udarassatthāya gihīnaṃ aññamaññassa uttarimanussadhammassa vaṇṇaṃ bhāsitthā’’ti vatvā tehi ‘‘āma, bhante’’ti vutte te bhikkhū anekapariyāyena garahitvā imaṃ gāthamāha –
当时世尊对比库们说：“又对你们说，居士们因肠胃之故，彼此称誉超越世人之道理为美好吗？”说完，诸比库便以多种方式讥讽，并唱颂此偈言：
§308
308.
三百零八。
‘‘Seyyo ayoguḷo bhutto, tatto aggisikhūpamo;
“最好的是未煮熟的谷物，像火焰的尖端；
Yañce bhuñjeyya dussīlo, raṭṭhapiṇḍamasaññato’’ti.
若有人违犯戒律饮食，则被视为失去国家供养。”
Tattha yañce bhuñjeyyāti yaṃ dussīlo nissīlapuggalo kāyādīhi asaññato raṭṭhavāsīhi saddhāya dinnaṃ raṭṭhapiṇḍaṃ ‘‘samaṇomhī’’ti paṭijānanto gahetvā bhuñjeyya, tatto āditto aggivaṇṇo ayoguḷova bhutto seyyo sundarataro. Kiṃ kāraṇā? Tappaccayā hi ekova attabhāvo jhāyeyya, dussīlo pana saddhādeyyaṃ bhuñjitvā anekānipi jātisatāni niraye pacceyyāti attho.
此中“若有人食用”者，指的是违犯戒律、不守清规的人，以身体等施与怀有信心的国民，国民依此供养称其为“沙门”，他因此获得食物。与之相比，未煮熟的谷物如同火焰之尖端，更加优美端正。原因为何？这是因为只有自身行为的真实本质能够被深思，而失戒者虽得信供养，却因其恶业须受无数世的地狱之苦。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
说法结束时，许多得流果等殊胜果报的人都证得彼果。
Vaggumudātīriyabhikkhuvatthu tatiyaṃ. · 瓦古穆达河岸比库事，第三。
4. Khemakaseṭṭhiputtavatthu四、凯玛咖财主之子事
Cattāriṭhānānīti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto anāthapiṇḍikassa bhāgineyyaṃ khemakaṃ nāma seṭṭhiputtaṃ ārabbha kathesi.
所谓四种处所，是指世尊住在耆阇崛竹园时，开始对给孤独长者的亲属、名为迦摩迦的富商子弟，讲说此法。
So kira abhirūpo ahosi, yebhuyyena itthiyo taṃ disvā rāgābhibhūtā sakabhāvena saṇṭhātuṃ nāsakkhiṃsu. Sopi paradārakammābhiratova ahosi. Atha naṃ rattiṃ rājapurisā gahetvā rañño dassesuṃ. Rājā mahāseṭṭhissa lajjāmīti taṃ kiñci avatvā vissajjāpesi. So pana neva virami . Atha naṃ dutiyampi tatiyampi rājapurisā gahetvā rañño dassesuṃ. Rājā vissajjāpesiyeva. Mahāseṭṭhi, taṃ pavattiṃ sutvā taṃ ādāya satthu santikaṃ gantvā taṃ pavattiṃ ārocetvā, ‘‘bhante, imassa dhammaṃ desethā’’ti āha. Satthā tassa saṃvegakathaṃ vatvā paradārasevanāya dosaṃ dassento imā gāthā abhāsi –
那人确实相貌俊美，众多女子见他被爱欲所覆，无法抗拒其威势。且他如同沉溺于他人妻妾之事。于是夜晚有人将他擒获，呈于国王面前。国王对这位富商感到羞愧，且批评他放纵不羁。但他并未悔改。国王第二次、第三次将他拿来示现，仍予以训斥。闻知此事，富商带人至佛处，述说此境况，于是世尊语重心长开示其对他人妻妾之恶行，称颂偈曰——
§309
309.
三百零九。
‘‘Cattāri ṭhānāni naro pamatto,
‘‘凡夫愚人惑迷乱，
Āpajjati paradārūpasevī;
迷于他人妻妾事，
Apuññalābhaṃ na nikāmaseyyaṃ,
不获善业功德果，
Nindaṃ tatīyaṃ nirayaṃ catutthaṃ.
第三者的责难即地狱报应。
§310
310.
三百一十。
‘‘Apuññalābho ca gatī ca pāpikā,
「无功德所得且去处恶劣，
Bhītassa bhītāya ratī ca thokikā;
恐怖者因恐怖而乐于恐怖，
Rājā ca daṇḍaṃ garukaṃ paṇeti,
国王严厉地施行刑罚，
Tasmā naro paradāraṃ na seve’’ti.
因此人不与他人妻妾亲近。」
Tattha ṭhānānīti dukkhakāraṇāni. Pamattoti sativossaggena samannāgato. Āpajjatīti pāpuṇāti. Paradārūpasevīti paradāraṃ upasevanto uppathacārī. Apuññalābhanti akusalalābhaṃ. Na nikāmaseyyanti yathā icchati, evaṃ seyyaṃ alabhitvā anicchitaṃ parittakameva kālaṃ seyyaṃ labhati. Apuññalābho cāti evaṃ tassa ayañca apuññalābho, tena ca apuññena nirayasaṅkhātā pāpikā gati hoti. Ratī ca thokikāti yā tassa bhītassa bhītāya itthiyā saddhiṃ rati, sāpi thokikā parittā hoti. Garukanti rājā ca hatthacchedādivasena garukaṃ daṇḍaṃ paṇeti. Tasmāti yasmā paradāraṃ sevanto etāni apuññādīni pāpuṇāti, tasmā paradāraṃ na seveyyāti attho.
此中所谓诸处，即苦之因缘。惰慢者者，是由觉知懈怠而具备。『自生』者，即现前得至。『与他妇相往来』者，是同他女交合，行淫者。此等行为得不善之利，即不善利益。其床非如所欲，不得其乐，如是虽得床，实为薄少之时床。不善之利者，即此即是其不善利益。由此不善者，地狱等恶趣道业得生。所谓『相好者伴侣』，即与自己畏惧之人妇相随，此妇即为伴侣，持久相伴。所谓『沉重』，如王者以斩手等重刑示惩罚。故因此，因追随他妇而得诸不善利益，故意之意为不可亲近他妇。
Desanāvasāne khemako sotāpattiphale patiṭṭhahi. Tato paṭṭhāya mahājano sukhaṃ vītināmesi. Kiṃ panassa pubbakammanti? So kira kassapabuddhakāle uttamamallo hutvā dve suvaṇṇapaṭākā dasabalassa kañcanathūpe āropetvā patthanaṃ paṭṭhapesi ‘‘ṭhapetvā ñātisālohititthiyo avasesā maṃ disvā rajjantū’’ti. Idamassa pubbakammanti. Tena taṃ nibbattanibbattaṭṭhāne disvā paresaṃ itthiyo sakabhāvena saṇṭhātuṃ nāsakkhiṃsūti.
说法终结时，贤人安住在初果听法处。由此安住，大众安乐。彼先行为何？据传此行为先于咖萨巴佛时代，曾有一尊最优伟大的王，悬挂二面金旗于十万黄金楼塔之顶，立于城门，发言云："我已建成亲族之所，余人妇女见之皆愁结"。此即其先行。由此行为，见终止烦恼之地，诸他女性不能群聚相欺。
Khemakaseṭṭhiputtavatthu catutthaṃ. · 凯玛咖财主之子事，第四。
5. Dubbacabhikkhuvatthu五、难教比库事
Kuso yathāti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto aññataraṃ dubbacabhikkhuṃ ārabbha kathesi.
「愚痴者」如是说，彼时导师于揭德林静处，讲述一比库之陋劣本性。
Eko kira bhikkhu asañcicca ekaṃ tiṇaṃ chinditvā kukkucce uppanne ekaṃ bhikkhuṃ upasaṅkamitvā, ‘‘āvuso, yo tiṇaṃ chindati, tassa kiṃ hotī’’ti taṃ attanā katabhāvaṃ ārocetvā pucchi. Atha naṃ itaro ‘‘tvaṃ tiṇassa chinnakāraṇā kiñci hotīti saññaṃ karosi, na ettha kiñci hoti, desetvā pana muccatī’’ti vatvā sayampi ubhohi hatthehi tiṇaṃ luñcitvā aggahesi. Bhikkhū taṃ pavattiṃ satthu ārocesuṃ. Satthā taṃ bhikkhuṃ anekapariyāyena vigarahitvā dhammaṃ desento imā gāthā abhāsi –
一比库无意间折断一束草，遇一母鸡孵蛋而来，便问一比库说：『尊者，折断草有何果？』该比库说明自身所为。另一比库说：『你对折断草的原因有什么看法？此处没有什么功德，劝你放开它』，于是二人同时用手撕断草束并抓起。比库们述说此事于导师。导师深入辩论且论断此事后，诵此偈：
§311
311.
三百一十一。
‘‘Kuso yathā duggahito, hatthamevānukantati;
「愚者如对困境，亦随其手而顾虑；
Sāmaññaṃ dupparāmaṭṭhaṃ, nirayāyupakaḍḍhati.
一般的生活非常辛苦，必须忍受地狱之苦。
§312
312.
三百一十二。
‘‘Yaṃ kiñci sithilaṃ kammaṃ, saṃkiliṭṭhañca yaṃ vataṃ;
『凡一切松懈的业，和污秽的行为，
Saṅkassaraṃ brahmacariyaṃ, na taṃ hoti mahapphalaṃ.
放逸粗心的梵行，不能成就大利益。』
§313
313.
三百一十三。
‘‘Kayirā ce kayirāthenaṃ, daḷhamenaṃ parakkame;
『若能以坚固坚决的努力去行，』
Sithilo hi paribbājo, bhiyyo ākirate raja’’nti.
懈怠者游方者，愈加滋生污秽。
Tattha kusoti yaṃ kiñci tikhiṇadhāraṃ tiṇaṃ antamaso tālapaṇṇampi, yathā so kuso yena duggahito, tassa hatthaṃ anukantati phāleti, evameva samaṇadhammasaṅkhātaṃ sāmaññampi khaṇḍasīlāditāya dupparāmaṭṭhaṃ nirayāyupakaḍḍhati, niraye nibbattāpetīti attho. Sithilanti olīyitvā karaṇena sithilagāhaṃ katvā kataṃ yaṃkiñci kammaṃ. Saṃkiliṭṭhanti vesiyādikesu agocaresu caraṇena saṃkiliṭṭhaṃ. Saṅkassaranti saṅkāhi saritabbaṃ, uposathakiccādīsu aññatarakiccena sannipatitampi saṅghaṃ disvā ‘‘addhā ime mama cariyaṃ ñatvā maṃ ukkhipitukāmāva sannipatitā’’ti evaṃ attano āsaṅkāhi saritaṃ ussaṅkitaṃ parisaṅkitaṃ. Na taṃ hotīti taṃ evarūpaṃ samaṇadhammasaṅkhātaṃ brahmacariyaṃ tassa puggalassa mahapphalaṃ na hoti, tassa mahapphalābhāveneva bhikkhadāyakānampissa na mahapphalaṃ hotīti attho. Kayirā ceti tasmā yaṃ kammaṃ kareyya, taṃ kareyyātheva. Daḷhamenaṃ parakkameti thirakatameva katvā avattasamādāno hutvā enaṃ kayirā. Paribbājoti sithilabhāvena kato khaṇḍādibhāvappatto samaṇadhammo. Bhiyyo ākirate rajanti abbhantare vijjamānaṃ rāgarajādiṃ evarūpo samaṇadhammo apanetuṃ na sakkoti, atha kho tassa upari aparampi rāgarajādiṃ ākiratīti attho.
此中，所谓污秽者，即任何锋利坚硬的草木、棕榈叶等终末之物，正如那污秽之草被污秽物紧握难以去除一样，游方者虽名为同于沙门教法的人，但因行为破戒，难以自净，犹如堕入恶趣之苦难以消除。所谓懈怠者，乃指松懈、放纵且不加紧持者。污秽者，指在衣服以及居所等处有污秽之物。忧恼者，则因怀疑或虑恐，在守八关斋戒或其他圣事中，见僧团集会便自生疑虑，思虑纷乱，妄想如‘这些人明了我的过失，欲驱逐我’。若非如此，名为沙门教法所成之清净出家人，难证大利利益。无大利利益，亦即僧众之施主无法获大利益。故云“应行其事，亦应成办”。若坚强者，应英勇精进，如转轮圣王般勇猛，专心端正行持。游方者，乃因其松懈而成断裂残缺之出家人。污秽日益滋生，内生贪染烦恼，彼人不堪解脱，如此亦成污秽之沙门教法者，故言其后来贪染亦日渐增长。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsu, sopi bhikkhu saṃvare ṭhatvā pacchā vipassanaṃ vaḍḍhetvā arahattaṃ pāpuṇīti.
说法之终结时，众多入流果等圣果皆得成就，彼比库亦立于持戒，后由观修精进增长，进至阿拉汉果。
Dubbacabhikkhuvatthu pañcamaṃ. · 难教比库事，第五。
6. Issāpakatitthivatthu六、被嫉妒支配的女人事
Akatanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto aññataraṃ issāpakataṃ itthiṃ ārabbha kathesi.
所谓‘没有’，乃是指世尊在揭多林精舍时，有一女子因嫉妒起心动口，故作是语。
Tassā kira sāmiko ekāya gehadāsiyā saddhiṃ santhavaṃ akāsi. Sā issāpakatā taṃ dāsiṃ hatthapādesu bandhitvā tassā kaṇṇanāsaṃ chinditvā ekasmiṃ guḷhagabbhe pakkhipitvā dvāraṃ pidahitvā tassa kammassa attanā katabhāvaṃ paṭicchādetuṃ ‘‘ehi, ayya, vihāraṃ gantvā dhammaṃ suṇissāmā’’ti sāmikaṃ ādāya vihāraṃ gantvā dhammaṃ suṇantī nisīdi. Athassā āgantukañātakā gehaṃ āgantvā dvāraṃ vivaritvā taṃ vippakāraṃ disvā dāsiṃ mocayiṃsu. Sā vihāraṃ gantvā catuparisamajjhe ṭhitā tamatthaṃ dasabalassa ārocesi. Satthā tassā vacanaṃ sutvā ‘‘duccaritaṃ nāma ‘idaṃ me aññe na jānantī’ti appamattakampi na kātabbaṃ, aññasmiṃ ajānantepi sucaritameva kātabbaṃ. Paṭicchādetvā katampi hi duccaritaṃ nāma pacchānutāpaṃ karoti, sucaritaṃ pāmojjameva janetī’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
有一居士曾与一女罪奴合住一室。此妇因嫉妒，将罪奴手足缚绑，割去其鼻孔，将其投入一暗室并关闭门，借此掩饰罪奴所为，曾请居士入舍共听法。听法时，罪奴主人途经开门，见此恶行，于是释放罪奴。此妇入舍后立于僧众中央，向世尊诉说其患难之事。世尊闻知，告曰：“邪恶行径，若以为‘此事他人不知’，乃大愚痴所为。即便他人虽未知，亦应当行善之事。隐瞒恶行者，终必生悔恨，行善正道者自生安乐。”说毕，颂此偈：
§314
314.
三百一十四。
‘‘Akataṃ dukkaṭaṃ seyyo, pacchā tappati dukkaṭaṃ;
「未作恶行者为胜，比后悔恶行者更佳；
Katañca sukataṃ seyyo, yaṃ katvā nānutappatī’’ti.
已作善行者为胜，比不后悔善行者更优。」
Tattha dukkaṭanti sāvajjaṃ apāyasaṃvattanikaṃ kammaṃ akatameva seyyo varaṃ uttamaṃ. Pacchā tappatīti tañhi anussaritānussaritakāle tappatiyeva. Sukatanti anavajjaṃ pana sukhadāyakaṃ sugatisaṃvattanikameva kammaṃ kataṃ seyyo. Yaṃ katvāti yaṃ kammaṃ katvā pacchā anussaraṇakāle na tappati nānutappati, somanassajātova hoti, taṃ kammaṃ varanti attho.
其中，恶行者是指那种明显的、导致恶趣果报的行为，未作此类行为者为上，亦即最优。后悔，即在回忆或反省时生生懊悔。善行者则是指无过失、产生快乐果报且引向善趣的行为。已作者是指已完成某种行为，且在随后的回忆中不生悔恨、不后悔，令人欢喜安乐，此谓善行的涵义。
Desanāvasāne upāsako ca sā ca itthī sotāpattiphale patiṭṭhahiṃsu. Tañca pana dāsiṃ tattheva bhujissaṃ katvā dhammacāriniṃ kariṃsūti.
在法会讲说结束之际，男信众与女信众均已确立初果入流果。彼信众即刻在当处洒净以示奉献，并实行法行。
Issāpakatitthivatthu chaṭṭhaṃ. · 嫉妒性女事第六。
7. Sambahulabhikkhuvatthu7. 众比库事
Nagaraṃyathāti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto sambahule āgantuke bhikkhū ārabbha kathesi.
所谓“城市如是”，是指此法教诲乃由世尊住在祇树给孤独园时，面向来往众多外方比库而开示。
Te kira ekasmiṃ paccante vassaṃ upagantvā paṭhamamāse sukhaṃ vihariṃsu. Majjhimamāse corā āgantvā tesaṃ gocaragāmaṃ paharitvā karamare gahetvā agamaṃsu. Tato paṭṭhāya manussā corānaṃ paṭibāhanatthāya taṃ paccantanagaraṃ abhisaṅkharontā te bhikkhū sakkaccaṃ upaṭṭhātuṃ okāsaṃ na labhiṃsu. Te aphāsukaṃ vassaṃ vasitvā vutthavassā satthu dassanāya sāvatthiṃ gantvā satthāraṃ vanditvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. Satthā tehi saddhiṃ katapaṭisanthāro ‘‘kiṃ, bhikkhave , sukhaṃ vasitthā’’ti pucchitvā, ‘‘bhante, mayaṃ paṭhamamāsameva sukhaṃ vasimhā, majjhimamāse corā gāmaṃ pahariṃsu, tato paṭṭhāya manussā nagaraṃ abhisaṅkharontā sakkaccaṃ upaṭṭhātuṃ okāsaṃ na labhiṃsu. Tasmā aphāsukaṃ vassaṃ vasimhā’’ti vutte ‘‘alaṃ, bhikkhave, mā cintayittha, phāsuvihāro nāma niccakālaṃ dullabho, bhikkhunā nāma yathā te manussā nagaraṃ gopayiṃsu, evaṃ attabhāvameva gopayituṃ vaṭṭatī’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
当时，彼等比库于一城中度过第一数月，生活安乐平静。至第二月份，盗贼来袭，攻击并掠夺彼等比库所托宿的乡村。随后，盗贼策划再次入城袭击，人间众生联合防卫，令比库们无法安全守护。诸比库面对困境静伏多年，因应佛陀出城显现，前往城中供养佛陀，向佛问讯。佛陀与众比库共聚时问曰：「诸比库，汝等安乐住处如何？」答曰：「世尊，我们在第一月时安乐住处，第二月盗贼攻掠乡村，因防备世俗众皆戒备，故无能为力安全守持。故安居乡村期间较为安稳。」佛告诫说：「诸比库，不必忧愁，盗贼出没实为不常之事，比库如同人间守护城镇之辈，自当守护自身本分。」说毕，以此偈言开示——
§315
315.
三百一十五。
‘‘Nagaraṃ yathā paccantaṃ, guttaṃ santarabāhiraṃ;
『如同一座城市四周，有内外之界；
Evaṃ gopetha attānaṃ, khaṇo vo mā upaccagā;
你们当如此守护自身，莫使觉受片刻逾越；
Khaṇātītā hi socanti, nirayamhi samappitā’’ti.
逾越者终为痛苦，必堕恶道沉沦。』
Tattha santarabāhiranti, bhikkhave, yathā tehi manussehi taṃ paccantanagaraṃ dvārapākārādīni thirāni karontehi saantaraṃ, aṭṭālakaparikhādīni thirāni karontehi sabāhiranti santarabāhiraṃ suguttaṃ kataṃ, evaṃ tumhepi satiṃ upaṭṭhapetvā ajjhattikāni cha dvārāni pidahitvā dvārarakkhikaṃ satiṃ avissajjetvā yathā gayhamānāni bāhirāni cha āyatanāni ajjhattikānaṃ upaghātāya saṃvattanti, tathā aggahaṇena tānipi thirāni katvā tesaṃ appavesāya dvārarakkhikaṃ satiṃ appahāya vicarantā attānaṃ gopethāti attho. Khaṇo vo mā upaccagāti yo hi evaṃ attānaṃ na gopeti, taṃ puggalaṃ ayaṃ buddhuppādakhaṇo majjhimadese uppattikhaṇo sammādiṭṭhiyā paṭiladdhakhaṇo channaṃ āyatanānaṃ avekallakhaṇoti sabbopi ayaṃ khaṇo atikkamati, so khaṇo tumhe mā atikkamatu. Khaṇātītāti ye hi taṃ khaṇaṃ atītā, te ca puggale so ca khaṇo atīto, te nirayamhi samappitā hutvā tattha nibbattitvā socantīti attho.
彼处所谓内外者，比库们，如同那些人类建造的边境城市，其城门、城墙等坚固设施，使其安然无损，内外分明；同理，你们若持守正念，将身内六门牢牢关闭，戒慎守护犹如城楼守门者，不放弃谨慎正念，则如同严防外来侵入的住所；彼时若有人失守自守，即是自我不善保护者，如来所辨识的“业生成时刻”，在正见中被克服，是内心所藏娑婆界种子的显露，因此此即为“业时刻”之过境；请勿超越此界限。所谓“过时刻”者，曾逾越守护之界的人，与其也皆历经此“过时刻”，在恶趣痛苦中受苦生起哀伤，乃其含义。
Desanāvasāne te bhikkhū uppannasaṃvegā arahatte patiṭṭhahiṃsūti.
于此教法宣说终结时，比库们应当生起奋发之心，置身于阿拉汉果之坚定不退。
Sambahulabhikkhuvatthu sattamaṃ. · 众比库事第七。
8. Nigaṇṭhavatthu8. 尼干陀事
Alajjitāyeti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto nigaṇṭhe ārabbha kathesi.
所谓无惭者，是指在杰陀苑入住时，世尊开始对外道们讲说此法。
Ekasmiñhi divase bhikkhū nigaṇṭhe disvā kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ, ‘‘āvuso, sabbaso appaṭicchannehi acelakehi ime nigaṇṭhā varatarā, ye ekaṃ purimapassampi tāva paṭicchādenti, sahirikā maññe ete’’ti. Taṃ sutvā nigaṇṭhā ‘‘na mayaṃ etena kāraṇena paṭicchādema, paṃsurajādayo pana puggalā eva, jīvitindriyapaṭibaddhā eva, te no bhikkhābhājanesu mā patiṃsūti iminā kāraṇena paṭicchādemā’’ti vatvā tehi saddhiṃ vādapaṭivādavasena bahuṃ kathaṃ kathesuṃ. Bhikkhū satthāraṃ upasaṅkamitvā nisinnakāle taṃ pavattiṃ ārocesuṃ. Satthā, ‘‘bhikkhave, alajjitabbena lajjitvā lajjitabbena alajjamānā nāma duggatiparāyaṇāva hontī’’ti vatvā dhammaṃ desento imā gāthā abhāsi –
一日诸比库见外道群集，彼此议论说：『朋友们，这些外道全面而无所隐藏，极为勇敢。若有人稍显畏缩退避，想必他是怯懦之辈。』外道闻言答曰：『我们退避非因害怕，而是因为身为有情，受生死束缚，寿命有限，故避不与比库争战。』于是双方争辩甚欢。比库们后来前往世尊处，坐下时将此事陈述。世尊告诫说：「比库们，那些该当惭愧者若不惭愧，那些当无惭者若无惭，乃至陷入恶道。」说法时咏唱此偈－
§316
316.
三百一十六。
‘‘Alajjitāye lajjanti, lajjitāye na lajjare;
无惭之人惭羞，无惭之时不惭坠；
Micchādiṭṭhisamādānā, sattā gacchanti duggatiṃ.
承受邪见见解者，众生堕入恶趣中。
§317
317.
三百一十七。
‘‘Abhaye bhayadassino, bhaye cābhayadassino;
『无畏者是生于无畏者之中，恐惧者是生于恐惧者之中；』
Micchādiṭṭhisamādānā, sattā gacchanti duggati’’nti.
『持有邪见者，众生往生恶趣』——如此说。
Tattha alajjitāyeti alajjitabbena. Bhikkhābhājanañhi alajjitabbaṃ nāma, te pana taṃ paṭicchādetvā vicarantā tena lajjanti nāma. Lajjitāyeti apaṭicchannena hirikopīnaṅgena lajjitabbena. Te pana taṃ apaṭicchādetvā vicarantā lajjitāye na lajjanti nāma. Tena tesaṃ alajjitabbena lajjitaṃ lajjitabbena alajjitaṃ tucchagahaṇabhāvena ca aññathāgahaṇabhāvena ca micchādiṭṭhi hoti. Taṃ samādiyitvā vicarantā pana te micchādiṭṭhisamādānā sattā nirayādibhedaṃ duggatiṃ gacchantīti attho. Abhayeti bhikkhābhājanaṃ nissāya rāgadosamohamānadiṭṭhikilesaduccaritabhayānaṃ anuppajjanato bhikkhābhājanaṃ abhayaṃ nāma, bhayena taṃ paṭicchādentā pana abhaye bhayadassino nāma. Hirikopīnaṅgaṃ pana nissāya rāgādīnaṃ uppajjanato taṃ bhayaṃ nāma, tassa apaṭicchādanena bhaye cābhayadassino. Tassa taṃ ayathāgahaṇassa samādinnattā micchādiṭṭhisamādānā sattā duggahiṃ gacchantīti attho.
此处所谓的「羞耻」者，意指应当羞耻者。所谓比库乞食应受羞耻者，众比库乞食行者，应遮掩此事而行，是故称为羞耻者；而无羞耻者，则是指那些不遮掩比库乞食行为而游行者，他们因没有遮掩，故被称作无羞耻者。因其所应羞耻而无羞耻，所以于他们而言，应羞耻之事反作羞耻不应事，因持此轻慢怠慢之意，生起邪见。持此不正见故，众生由此邪见生，往生地狱等诸恶趣。所谓无畏，是指依止比库乞食而无生贪嗔痴之见，有此心者，则谓生无畏；而以此无畏心为标志生起恐惧之心，则被称为生于无畏者之中生恐惧者。依持羞耻之心而生憎恶心者，为恐怖；因不遮掩而生恐怖者，即为生于恐怖者之中。因无正当遮掩故，持有恶见者由此入苦趣。由此言可知。
Desanāvasāne bahū nigaṇṭhā saṃviggamānasā pabbajiṃsu, sampattānampi sātthikā dhammadesanā ahosīti.
说法终了时，有众多外道顿生惭愧而出家，乃至其中亦有真实有效的法义说出。
Nigaṇṭhavatthu aṭṭhamaṃ. · 尼干陀事第八。
9. Titthiyasāvakavatthu9. 外道弟子事
Avajjeti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto titthiyasāvake ārabbha kathesi.
有一外道师，住于揭德林，开始对弟子讲说此法义。
Ekasmiñhi samaye aññatitthiyasāvakā attano putte sammādiṭṭhikānaṃ upāsakānaṃ puttehi saddhiṃ saparivāre kīḷamāne disvā gehaṃ āgatakāle ‘‘na vo samaṇā sakyaputtiyā vanditabbā, nāpi tesaṃ vihāraṃ pavisitabba’’nti sapathaṃ kārayiṃsu. Te ekadivasaṃ jetavanavihārassa bahidvārakoṭṭhakasāmante kīḷantā pipāsitā ahesuṃ. Athekaṃ upāsakadārakaṃ ‘‘tvaṃ ettha gantvā pānīyaṃ pivitvā amhākampi āharāhī’’ti pahiṇiṃsu. So vihāraṃ pavisitvā satthāraṃ vanditvā pānīyaṃ pivitvā tamatthaṃ ārocesi. Atha naṃ satthā ‘‘tvameva pānīyaṃ pivitvā gantvā itarepi pānīyapivanatthāya idheva pesehī’’ti āha. So tathā akāsi. Te āgantvā pānīyaṃ piviṃsu. Satthā te pakkosāpetvā tesaṃ sappāyaṃ dhammakathaṃ kathetvā te acalasaddhe katvā saraṇesu ca sīlesu ca patiṭṭhāpesi. Te sakāni gehāni gantvā tamatthaṃ mātāpitūnaṃ ārocesuṃ . Atha nesaṃ mātāpitaro ‘‘puttakā no vipannadiṭṭhikā jātā’’ti domanassappattā parideviṃsu. Atha tesaṃ chekā sambahulā paṭivissakā manussā āgantvā domanassavūpasamanatthāya dhammaṃ kathayiṃsu. Te tesaṃ kathaṃ sutvā ‘‘ime dārake samaṇassa gotamasseva niyyādessāmā’’ti mahantena ñātigaṇena saddhiṃ vihāraṃ nayiṃsu. Satthā tesaṃ ajjhāsayaṃ oloketvā dhammaṃ desento imā gāthā abhāsi –
一时，有异方信徒见其与自己子嗣及同家儿女，同游玩耍，返家时互相约定道：「释迦族沙门不应被敬礼，亦不应进入其僧院。」其后一日，这些人游走揭德林的外门廊爬玩至渴，便叫一位信徒子弟：「你去那边喝水，带些给我们。」此人进寺，礼拜圣者，饮水后复述此事。佛告他：「你自己饮水后出去，也为他人饮水存放于此。」彼照做。那些人归来饮水后，佛责令他们彻底讨伐，并为之演说法义，令其坚定信心，皈依三宝及持戒。彼等还家，将此事告知父母。父母因子女执邪见，忧愁难忍而悲伤。此时众多男女信众来访，为安慰其忧愁而说法。诸人听闻法语后，道：「此小儿宜如释迦牟尼一般出家。」于是众家属携共，往寺中僧院随顺往礼。佛观照彼众心境，开示法义，称说此偈：
§318
318.
三百一十八。
‘‘Avajje vajjamatino, vajje cāvajjadassino;
『若有众生轻慢戒戒者，又轻慢无戒者，
Micchādiṭṭhisamādānā, sattā gacchanti duggatiṃ.
因执持邪见，众生往恶趣去。』
§319
319.
三百一十九。
‘‘Vajjañca vajjato ñatvā, avajjañca avajjato;
『了知戒者所戒，轻慢戒者所轻慢，
Sammādiṭṭhisamādānā, sattā gacchanti suggati’’nti.
因执持正见，众生往善趣去。』
Tattha avajjeti dasavatthukāya sammādiṭṭhiyā, tassā upanissayabhūte dhamme ca. Vajjamatinoti vajjaṃ idanti uppannamatino. Dasavatthukāya micchādiṭṭhiyā pana tassā upanissayabhūte dhamme ca avajjadassino, etissā avajjaṃ vajjato vajjañca avajjato ñatvā gahaṇasaṅkhātāya micchādiṭṭhiyā samādinnattā micchādiṭṭhisamādānā sattā duggatiṃ gacchantīti attho. Dutiyagāthāya vuttavipariyāyena attho veditabbo.
于此处，论及十法持正见者，及其所依止之法。所谓『瓦迦玛提那』，指为由此而生的正确见解。反之，持十法中邪见者，及其所依止之法，则对瓦迦玛提那予以否定。彼等认知瓦迦为瓦迦者，及知瓦迦之否定为否定，自称为邪见，乃邪见聚合，是故陷入恶趣。此义当依第二偈的倒含义来理解。
Desanāvasāne sabbepi te tīsu saraṇesu patiṭṭhāya aparāparaṃ dhammaṃ suṇantā sotāpattiphale patiṭṭhahiṃsūti.
说法结束时，众生一切皆依三宝，依止不移，先后听法，进而稳住于须陀洹果中。
Titthiyasāvakavatthu navamaṃ. · 外道弟子事为第九。
Nirayavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 地狱品释义已毕。
Dvāvīsatimo vaggo. · 第二十二品。