18. Malavaggo · 18. 垢秽品义注
17. Kodhavaggo第十七 忿怒品
1. Rohinīkhattiyakaññāvatthu一、罗希尼刹帝利女之事
Kodhaṃjaheti imaṃ dhammadesanaṃ satthā nigrodhārāme viharanto rohiniṃ nāma khattiyakaññaṃ ārabbha kathesi.
世尊住于尼拘陀树园时，针对名为罗辛尼的王族女子，开始了这段法教。
Ekasmiṃ kira samaye āyasmā anuruddho pañcasatehi bhikkhūhi saddhiṃ kapilavatthuṃ agamāsi. Athassa ñātakā ‘‘thero āgato’’ti sutvā therassa santikaṃ agamaṃsu ṭhapetvā rohiniṃ nāma therassa bhaginiṃ. Thero ñātake pucchi ‘‘kahaṃ, rohinī’’ti? ‘‘Gehe, bhante’’ti. ‘‘Kasmā idha nāgatā’’ti? ‘‘Sarīre tassā chavirogo uppannoti lajjāya nāgatā, bhante’’ti. Thero ‘‘pakkosatha na’’nti pakkosāpetvā paṭakañcukaṃ paṭimuñcitvā āgataṃ evamāha – ‘‘rohini, kasmā nāgatāsī’’ti? ‘‘Sarīre me, bhante, chavirogo uppanno, tasmā lajjāya nāgatāmhī’’ti. ‘‘Kiṃ pana te puññaṃ kātuṃ na vaṭṭatī’’ti? ‘‘Kiṃ karomi, bhante’’ti? ‘‘Āsanasālaṃ kārehī’’ti. ‘‘Kiṃ gahetvā’’ti? ‘‘Kiṃ te pasādhanabhaṇḍakaṃ natthī’’ti? ‘‘Atthi, bhante’’ti. ‘‘Kiṃ mūla’’nti? ‘‘Dasasahassamūlaṃ bhavissatī’’ti. ‘‘Tena hi taṃ vissajjetvā āsanasālaṃ kārehī’’ti. ‘‘Ko me, bhante, kāressatī’’ti? Thero samīpe ṭhitañātake oloketvā ‘‘tumhākaṃ bhāro hotū’’ti āha. ‘‘Tumhe pana, bhante, kiṃ karissathā’’ti? ‘‘Ahampi idheva bhavissāmī’’ti. ‘‘Tena hi etissā dabbasambhāre āharathā’’ti. Te ‘‘sādhu, bhante’’ti āhariṃsu.
一时，具寿阿努儒达携五百比库一道前往咖毕拉瓦图。其亲属听闻老长老的到来，于是见老长老后，安置罗辛尼——此比库的姊妹。长老询问其亲属：“罗辛尼在哪里？”答曰：“在家中，尊者。”长老又问：“为何她害羞不出？”答曰：“她身患瘈疭病，因羞怯而不出，尊者。”长老劝说她出来，解开外衣，语之：“罗辛尼，汝为何羞怯？”答曰：“尊者，我身患瘈疭病，所以羞怯不出。”长老复问：“汝为何不积累功德？”答曰：“尊者，我当作何？”长老教诲：“兴建坐禅堂。”又问：“带什么去？”答曰：“无修建器具。”曰：“有。”答曰：“有，尊者。”又问：“多少钱？”答曰：“大约一万卢比。”长老言：“便以此除去，兴建坐禅堂。”罗辛尼问：“谁来帮我？”长老望向亲属，说：“你们当负此重担。”亲属问：“尊者，我们当如何是好？”长老曰：“我必在此。”又告诫：“尔等来时当携食物。”众答曰：“善哉，尊者。”
Thero āsanasālaṃ saṃvidahanto rohiniṃ āha – ‘‘dvibhūmikaṃ āsanasālaṃ kāretvā upari padarānaṃ dinnakālato paṭṭhāya heṭṭhāsālaṃ nibaddhaṃ sammajjitvā āsanāni paññāpehi, nibaddhaṃ pānīyaghaṭe upaṭṭhāpehī’’ti. Sā ‘‘sādhu, bhante’’ti pasādhanabhaṇḍakaṃ vissajjetvā dvibhūmikaāsanasālaṃ kāretvā upari padarānaṃ dinnakālato paṭṭhāya heṭṭhāsālaṃ sammajjanādīni akāsi. Nibaddhaṃ bhikkhū nisīdanti. Athassā āsanasālaṃ sammajjantiyāva chavirogo milāyi. Sā āsanasālāya niṭṭhitāya buddhappamukhaṃ bhikkhusaṅghaṃ nimantetvā āsanasālaṃ pūretvā nisinnassa buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa paṇītaṃ khādanīyaṃ bhojanīyaṃ adāsi. Satthā katabhattakicco ‘‘kassetaṃ dāna’’nti pucchi. ‘‘Bhaginiyā me, bhante, rohiniyā’’ti. ‘‘Sā pana kaha’’nti? ‘‘Gehe, bhante’’ti. ‘‘Pakkosatha na’’nti? Sā āgantuṃ na icchi. Atha naṃ satthā anicchamānampi pakkosāpesiyeva. Āgantvā ca pana vanditvā nisinnaṃ āha – ‘‘rohini, kasmā nāgamitthā’’ti? ‘‘Sarīre me, bhante, chavirogo atthi, tena lajjamānā nāgatāmhī’’ti. ‘‘Jānāsi pana kiṃ te nissāya esa uppanno’’ti? ‘‘Na jānāmi, bhante’’ti. ‘‘Tava kodhaṃ nissāya uppanno eso’’ti. ‘‘Kiṃ pana me, bhante, kata’’nti? ‘‘Tena hi suṇāhī’’ti. Athassā satthā atītaṃ āhari.
长老开始兴建坐禅堂，对罗辛尼说：“修筑两层楼的坐禅堂，上层有榻，固定维护。下层用索具固定，设座位，安置饮水罐。”罗辛尼答曰：“善哉，尊者。”卸下修筑器具后，兴建两层楼堂，上层设榻，下层筑设备。僧众安坐堂内。其间长老因瘈疭病加重而止住修筑。坐禅堂竣工后，邀请佛前的僧团，安排好堂座，呈献美好膳食。世尊问：“这功德是谁的？”答曰：“是我姊妹罗辛尼的。”世尊问她在哪里？答曰：“在家中，尊者。”又问其羞怯为何？答曰：“我患瘈疭病，故羞怯。”世尊问是否知此病由何起？答曰：“不知，尊者。”世尊告知病起因于愤怒。罗辛尼问：“我做了什么，尊者？”世尊谓：“汝应听我所说。”随后世尊说过往事。
Atīte bārāṇasirañño aggamahesī ekissā rañño nāṭakitthiyā āghātaṃ bandhitvā ‘‘dukkhamassā uppādessāmī’’ti cintetvā mahākacchuphalāni āharāpetvā taṃ nāṭakitthiṃ attano santikaṃ pakkosāpetvā yathā sā na jānāti, evamassā sayane ceva pāvārakojavādīnañca antaresu kacchucuṇṇāni ṭhapāpesi, keḷiṃ kurumānā viya tassā sarīrepi okiri. Taṃ khaṇaṃyeva tassā sarīraṃ uppakkuppakkaṃ gaṇḍāgaṇḍajātaṃ ahosi. Sā kaṇḍuvantī gantvā sayane nipajji, tatrāpissā kacchucuṇṇehi khādiyamānāya kharatarā vedanā uppajji. Tadā aggamahesī rohinī ahosīti.
从前巴拉那西城，一位名为阿迦摩诃悉的王后，在与一国王的戏剧女演员发生冲突后，意图造成苦难。她携大块苦瓜至女演员前，下令忽视其存在，令其卧床不知。更于床下置辛辣小石，像玩耍一般，使女演员全身痛苦难耐。女演员忍受瘙痒，趴倒床上，因床下辛辣石而极度疼痛。于是，这位阿迦摩诃悉即是罗辛尼。
Satthā imaṃ atītaṃ āharitvā, ‘‘rohini, tadā tayāvetaṃ kammaṃ kataṃ. Appamattakopi hi kodho vā issā vā kātuṃ na yuttarūpo evā’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
世尊忆述此过往，谓：“罗辛尼，当时你所造业，生起过激愤怒，若不谨慎，愤怒与嫉妒绝不宜生。”继而说颂：
§221
221.
二百二十一。
‘‘Kodhaṃ jahe vippajaheyya mānaṃ,
『当弃恶怒，应当断除我慢』，
Saṃyojanaṃ sabbamatikkameyya;
『应断除一切结缠』，
Taṃ nāmarūpasmimasajjamānaṃ,
『于此名色所生者，』
Akiñcanaṃ nānupatanti dukkhā’’ti.
『苦无所有，不亲近』，
Tattha kodhanti sabbākārampi kodhaṃ navavidhampi mānaṃ jaheyya. Saṃyojananti kāmarāgasaṃyojanādikaṃ dasavidhampi sabbasaṃyojanaṃ atikkameyya. Asajjamānanti alaggamānaṃ. Yo hi ‘‘mama rūpaṃ mama vedanā’’tiādinā nayena nāmarūpaṃ paṭiggaṇhāti, tasmiñca bhijjamāne socati vihaññati , ayaṃ nāmarūpasmiṃ sajjati nāma. Evaṃ aggaṇhanto avihaññanto na sajjati nāma. Taṃ puggalaṃ evaṃ asajjamānaṃ rāgādīnaṃ abhāvena akiñcanaṃ dukkhā nāma nānupatantīti attho. Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti. Rohinīpi sotāpattiphale patiṭṭhitā, taṅkhaṇaññevassā sarīraṃ suvaṇṇavaṇṇaṃ ahosi.
其中所谓恶怒者，是指一切形态的恶怒及九种恶怒均当断除。我慢是指从贪欲等十种缠缚中断除一切缠缚。所生者意谓逐渐形成者。何以故？由于『这是我的色身，这是我的受乐等』的偏执而执受名色，由此烦恼悲伤，是名名色之所生。若不执受不烦恼，名色中不生者，即此。指此人因无贪欲等烦恼而无所有，苦亦不亲近。此义于说法末尾得多位初果弟子证得。犹如罗嬉尼亦证初果，其身体光洁如金。
Sā tato cutā tāvatiṃsabhavane catunnaṃ devaputtānaṃ sīmantare nibbattitvā pāsādikā rūpasobhaggappattā ahosi. Cattāropi devaputtā taṃ disvā uppannasinehā hutvā ‘‘mama sīmāya anto nibbattā, mama sīmāya anto nibbattā’’ti vivadantā sakkassa devarañño santikaṃ gantvā, ‘‘deva, imaṃ no nissāya aḍḍo uppanno, taṃ vinicchināthā’’ti āhaṃsu. Sakkopi taṃ oloketvāva uppannasineho hutvā evamāha – ‘‘imāya vo diṭṭhakālato paṭṭhāya kathaṃ cittāni uppannānī’’ti. Atheko āha – ‘‘mama tāva uppannacittaṃ saṅgāmabheri viya sannisīdituṃ nāsakkhī’’ti. Dutiyo ‘‘mama cittaṃ pabbatanadī viya sīghaṃ pavattatiyevā’’ti . Tatiyo ‘‘mama imissā diṭṭhakālato paṭṭhāya kakkaṭassa viya akkhīni nikkhamiṃsū’’ti. Catuttho ‘‘mama cittaṃ cetiye ussāpitadhajo viya niccalaṃ ṭhātuṃ nāsakkhī’’ti. Atha ne sakko āha – ‘‘tātā, tumhākaṃ tāva cittāni pasayharūpāni, ahaṃ pana imaṃ labhanto jīvissāmi, alabhantassa me maraṇaṃ bhavissatī’’ti. Devaputtā, ‘‘mahārāja, tumhākaṃ maraṇena attho natthī’’ti taṃ sakkassa vissajjetvā pakkamiṃsu. Sā sakkassa piyā ahosi manāpā. ‘‘Asukakīḷaṃ nāma gacchāmā’’ti vutte sakko tassā vacanaṃ paṭikkhipituṃ nāsakkhīti.
该人逝后，往三十三天，成为四位天子之梢边，得庄严美妙身形。四位天子见之，心起爱乐，争言『此在吾境界边际，此在吾境界边际』，遂往天帝萨咖处言曰：『尊天，彼处生污秽，请辨察之。』萨咖视之，亦生爱乐，谓曰：『谁等自彼所见，心念生起为何？』一人答曰：『我心如战场上勇士，难耐坐立。』二人曰：『我心如连山大河，疾速流转。』三人曰：『自彼所见，如猴取目乱转。』四人曰：『我心如在庙中炉灰，不动不乱。』萨咖言：『诸天子们，当收摄此心形态，我今得此者当世存着，不得者必死。』诸天子曰：『大王，尔死无益。』乃舍萨咖去。彼女为萨咖所爱，对其言曰：『让我们快速去玩乐！』但萨咖不肯回言。
Rohinīkhattiyakaññāvatthu paṭhamaṃ. · 罗希尼刹帝利女之事为第一。
2. Aññatarabhikkhuvatthu二、某比库之事
Yo ve uppatitanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā aggāḷave cetiye viharanto aññataraṃ bhikkhuṃ ārabbha kathesi.
若有一比库，在阿迦劳婆塔那这寺庙中出家学道的世尊说法时，开始对另一比库说话。
Satthārā hi bhikkhusaṅghassa senāsane anuññāte rājagahaseṭṭhiādīhi senāsanesu kariyamānesu eko āḷaviko bhikkhu attano senāsanaṃ karonto ekaṃ manāparukkhaṃ disvā chindituṃ ārabhi. Tattha pana nibbattā ekā taruṇaputtā devatā puttaṃ aṅkenādāya ṭhitā yāci ‘‘mā me, sāmi, vimānaṃ chindi, na sakkhissāmi puttaṃ ādāya anāvāsā vicaritu’’nti. So ‘‘ahaṃ aññatra īdisaṃ rukkhaṃ na labhissāmī’’ti tassā vacanaṃ nādiyi. Sā ‘‘imampi tāva dārakaṃ oloketvā oramissatī’’ti puttaṃ rukkhasākhāya ṭhapesi. Sopi bhikkhu ukkhipitaṃ pharasuṃ sandhāretuṃ asakkonto dārakassa bāhuṃ chindi, devatā uppannabalavakodhā ‘‘paharitvā naṃ māressāmī’’ti ubho hatthe ukkhipitvā evaṃ tāva cintesi – ‘‘ayaṃ bhikkhu sīlavā. Sacāhaṃ imaṃ māressāmi, nirayagāminī bhavissāmi. Sesadevatāpi attano rukkhaṃ chindante bhikkhū disvā ‘asukadevatāya evaṃ nāma mārito bhikkhū’ti maṃ pamāṇaṃ katvā bhikkhū māressanti. Ayañca sasāmiko bhikkhu, sāmikasseva naṃ kathessāmī’’ti ukkhittahatthe apanetvā rodamānā satthu santikaṃ gantvā vanditvā ekamantaṃ aṭṭhāsi. Atha naṃ satthā ‘‘kiṃ devate’’ti āha. Sā, ‘‘bhante, tumhākaṃ me sāvakena idaṃ nāma kataṃ, ahampi naṃ māretukāmā hutvā idaṃ nāma cintetvā amāretvāva idhāgatā’’ti sabbaṃ taṃ pavattiṃ vitthārato ārocesi.
世尊确于比库僧团的居所，在未获允许且未告知王舍城的富商等居所时，有一迦罗卫比库，正在安排自己的住处。见了一种烦恼生起，便起心要去砍掉一棵树。此时有一年轻天子仆人托着神子站立，请求道：『主人啊，不要砍我的住处，我无法带着神子无家可归地四处漂泊。』他对此语未曾答应。天子仆人说：『只要他能照看这孩子，就放他砍吧。』便将孩子安置于树枝上。比库因不能将被砍树木划破孩子手臂，天神生怒说道：『若打伤他我必杀你！』双手紧握斧柄，深思此事：『此比库具足戒德，我真该杀他，令他堕地狱。即使剩余天神见比库砍自己树木，也会测量认为「被恶神杀的比库」；而此比库乃我的弟子，我要如此告诉他。』双手放下，流泪前往世尊处，顶礼后独自立于一旁。世尊问：『这是谁天神？』答曰：『尊者，这乃你的弟子为我所造，此事我不想杀他，反思后未曾杀而来此。』并详细陈述了全程。
Satthā taṃ sutvā ‘‘sādhu, sādhu devate, sādhu te kataṃ evaṃ uggataṃ kopaṃ bhantaṃ rathaṃ viya niggaṇhamānāyā’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
世尊闻听后说：「善哉，善哉，天神啊，善哉！你所作如是兴起怒气，如驾车者驾车般正确。」随后作如是偈言：
§222
222.
二百二十二。
‘‘Yo ve uppatitaṃ kodhaṃ, rathaṃ bhantaṃva vāraye;
「若起愤怒者，犹如驾车；
Tamahaṃ sārathiṃ brūmi, rasmiggāho itaro jano’’ti.
我说汝为驾车手，其他人为乘客。」
Tattha uppatitanti uppannaṃ. Rathaṃ bhantaṃ vāti yathā nāma cheko sārathi ativegena dhāvantaṃ rathaṃ niggaṇhitvā yathicchakaṃ ṭhapeti, evaṃ yo puggalo uppannaṃ kodhaṃ vāraye niggaṇhituṃ sakkoti. Tamahanti taṃ ahaṃ sārathiṃ brūmi. Itaro janoti itaro pana rājauparājādīnaṃ rathasārathijano rasmiggāho nāma hoti, na uttamasārathīti.
其中「uppatitanti」释为「发生、起现」。「uppannaṃ」意为「已经产生、现起」。譬如驭车者迅速驾驭战车，牢牢控制奔驰的战车，随心所欲安置战车，如此一个人能够控制生起的忿怒。这时称其为「sārathi」，意即驾驭者、驭者。我说此人为驾驭者。其他人则知晓另一种称呼，即国王、大臣等的战车之驾驭者称为「rasmiggāha」，即驾御战车驾者之意，而非最高驾者之名号。
Desanāvasāne devatā sotāpattiphale patiṭṭhahi, sampattaparisāyapi sātthikā dhammadesanā ahosīti.
在说法结束时，天众因获初果而定生，且众会圆满，因此称此法为真实的法教。
Devatā pana sotāpannā hutvāpi rodamānā aṭṭhāsi. Atha naṃ satthā ‘‘kiṃ devate’’ti pucchitvā, ‘‘bhante, vimānaṃ me naṭṭhaṃ, idāni kiṃ karissāmī’’ti vutte, ‘‘alaṃ devate, mā cintayi, ahaṃ te vimānaṃ dassāmī’’ti jetavane gandhakuṭisamīpe purimadivase cutadevataṃ ekaṃ rukkhaṃ apadisanto ‘‘amukasmiṃ okāse rukkho vivitto, tattha upagacchā’’ti āha. Sā tattha upagañchi. Tato paṭṭhāya ‘‘buddhadattiyaṃ imissā vimāna’’nti mahesakkhadevatāpi āgantvā taṃ cāletuṃ nāsakkhiṃsu. Satthā taṃ atthuppattiṃ katvā bhikkhūnaṃ bhūtagāmasikkhāpadaṃ paññāpesīti.
虽然诸天已得初果而欢喜，但仍曾哭泣。于是佛问诸天：“为何哭泣？”天众答曰：“尊者，我的天宫被毁，现在该怎么办？”佛告天曰：“莫忧，我将令你见天宫。”过去某日，在祇树给孤独园附近灯香草舍，曾有一尊旧天在一树下禅坐，言曰：“某时某地有树独立，尔当前往。”诸天即前往。随后大自在天等亦来，欲挪动遗迹，但不能。佛为众弟子说此因缘为利益之基，令弟子遵守戒律与训导。
Aññatarabhikkhuvatthu dutiyaṃ. · 某比库之事为第二。
3. Uttarāupāsikāvatthu三、伍德拉近事女之事
Akkodhena jine kodhanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā veḷuvane viharanto uttarāya gehe katabhattakicco uttaraṃ upāsikaṃ ārabbha kathesi.
以无瞋恚之心驯伏忿怒，这是佛在竹林中住处期间完成的教化工作，后来于上居室对下一位居士开始讲说。
Tatrāyamanupubbī kathā – rājagahe kira sumanaseṭṭhiṃ nissāya puṇṇo nāma daliddo bhatiṃ katvā jīvati. Tassa bhariyā ca uttarā nāma dhītā cāti dveyeva gehamānusakā. Athekadivasaṃ ‘‘sattāhaṃ nakkhattaṃ kīḷitabba’’nti rājagahe ghosanaṃ kariṃsu. Taṃ sutvā sumanaseṭṭhi pātova āgataṃ puṇṇaṃ āmantetvā, ‘‘tāta, amhākaṃ parijano nakkhattaṃ kīḷitukāmo, tvaṃ kiṃ nakkhattaṃ kīḷissasi, udāhu bhatiṃ karissasī’’ti āha. ‘‘Sāmi, nakkhattaṃ nāma sadhanānaṃ hoti, mama pana gehe svātanāya yāgutaṇḍulampi natthi, kiṃ me nakkhattena, goṇe labhanto kasituṃ gamissāmī’’ti. ‘‘Tena hi goṇe gaṇhāhī’’ti. So balavagoṇe ca naṅgalañca gahetvā, ‘‘bhadde, nāgarā nakkhattaṃ kīḷanti, ahaṃ daliddatāya bhatiṃ kātuṃ gamissāmi, mayhampi tāva ajja dviguṇaṃ nivāpaṃ pacitvā bhattaṃ āhareyyāsī’’ti bhariyaṃ vatvā khettaṃ agamāsi.
其时逐渐展开的故事是：传说在王舍城有富商苏满那舍提，姓普纳，常以暮灯为明灯生活。其妻名乌塔拉，有一女儿，家中仅三人。某日宣布：“本周应当观星戏乐。”闻讯后，苏满那舍提亲赴普纳家邀请说：“父亲，我们家族愿意观星戏乐，你准备何种表演？”苏满那舍提答：“大师，星戏是指祭祀用具，我家无御馔粮米，有何以星戏助我？必需去邻舍讨取。”妻子遂说：“故去取邻舍之粮。”他带锄头及犁具，说：“诸位乡邻喜作星戏，我因贫困观灯戏，我今日将耕作，加强食粮。”于是赴田野耕作。
Sāriputtattheropi sattāhaṃ nirodhasamāpanno taṃ divasaṃ vuṭṭhāya ‘‘kassa nu kho ajja mayā saṅgahaṃ kātuṃ vaṭṭatī’’ti olokento puṇṇaṃ attano ñāṇajālassa anto paviṭṭhaṃ disvā ‘‘saddho nu kho esa, sakkhissati vā me saṅgahaṃ kātu’’nti olokento tassa saddhabhāvañca saṅgahaṃ kātuṃ samatthabhāvañca tappaccayā cassa mahāsampattipaṭilābhañca ñatvā pattacīvaramādāya tassa kasanaṭṭhānaṃ gantvā āvāṭatīre ekaṃ gumbaṃ olokento aṭṭhāsi.
长老沙利迦获七日正定，清晨起坐思维：“今日我能为谁修行守护？”观照自己智慧之网的末端，见其坚信或有可能为他修行守护，由此坚信以及能修行的意愿生起。深知修行坚固的因缘与所得丰盛，披上袈裟，前往采薯处，在沟槽岸边观看草堂，独立站立。
Puṇṇo theraṃ disvāva kasiṃ ṭhapetvā pañcapatiṭṭhitena theraṃ vanditvā ‘‘dantakaṭṭhena attho bhavissatī’’ti dantakaṭṭhaṃ kappiyaṃ katvā adāsi. Athassa thero pattañca parissāvanañca nīharitvā adāsi. So ‘‘pānīyena attho bhavissatī’’ti taṃ ādāya pānīyaṃ parissāvetvā adāsi. Thero cintesi – ‘‘ayaṃ paresaṃ pacchimagehe vasati. Sacassa gehadvāraṃ gamissāmi, imassa bhariyā maṃ daṭṭhuṃ na labhissati. Yāvassā bhattaṃ ādāya maggaṃ paṭipajjati, tāva idheva bhavissāmī’’ti. So tattheva thokaṃ vītināmetvā tassa maggāruḷhabhāvaṃ ñatvā antonagarābhimukho pāyāsi.
见到长老普努，将迦尸安置妥当后，恭敬地以五礼拜的形式礼拜长老，说道：“用牙木做的牙杖将发挥作用。”于是制成合适的牙杖并赠予长老。长老收下依止帕特塔（托盘）和护帕巾，并将其交出，随即说：“用净水也会发挥功用的。”于是接过净水，洗净然后给予。长老心念：“此人居住于他人背后的屋宅，诚然我将前去其居所，他的妻子不会见到我。只要他带着饭食并依教修行，我便暂时停留在此。”于是长老立即整理披风，知晓了旅途崎岖，朝向城内而去，登上城门桥。
Sā antarāmagge theraṃ disvā cintesi – ‘‘appekadāhaṃ deyyadhamme sati ayyaṃ na passāmi, appekadā me ayyaṃ passantiyā deyyadhammo na hoti. Ajja pana me ayyo ca diṭṭho, deyyadhammo cāyaṃ atthi, karissati nu kho me saṅgaha’’nti. Sā bhattabhājanaṃ oropetvā theraṃ pañcapatiṭṭhitena vanditvā, ‘‘bhante, idaṃ lūkhaṃ vā paṇītaṃ vāti acintetvā dāsassa vo saṅgahaṃ karothā’’ti āha. Thero pattaṃ upanāmetvā tāya ekena hatthena bhājanaṃ dhāretvā ekena hatthena tato bhattaṃ dadamānāya upaḍḍhabhatte dinne ‘‘ala’’nti hatthena pattaṃ pidahi. Sā, ‘‘bhante, ekova paṭiviso, na sakkā dvidhā kātuṃ. Tumhākaṃ dāsassa idhalokasaṅgahaṃ akatvā paralokasaṅgahaṃ karotha, niravasesameva dātukāmamhī’’ti vatvā sabbameva therassa patte patiṭṭhapetvā ‘‘tumhehi diṭṭhadhammasseva bhāgī assa’’nti patthanaṃ akāsi. Thero ‘‘evaṃ hotū’’ti vatvā ṭhitakova anumodanaṃ karitvā ekasmiṃ udakaphāsukaṭṭhāne nisīditvā bhattakiccamakāsi. Sāpi nivattitvā taṇḍule pariyesitvā bhattaṃ paci. Puṇṇopi aḍḍhakarīsamattaṭṭhānaṃ kasitvā jighacchaṃ sahituṃ asakkonto goṇe vissajjetvā ekarukkhacchāyaṃ pavisitvā maggaṃ olokento nisīdi.
路间，有女子见到长老，心中思忖：“有时我能遇见这般圣者，有时又不能。今日既能相见，这就是缘分，必当珍惜。”她放下所持的饭食，五礼拜长老后说：“长老，请莫忧虑食物是否污秽，请不忧不虑地接受施主的供养。”长老放下托盘，一手托住那食物，一手递饭，喂食时说“请用吧”，用手轻敲托盘。女子言：“长老，我只有这许多力量，不能分做两份。请您为仆役修持此世的保护，莫做来世的保护。我唯愿无余地布施。”说完便把所有食物放入长老托盘中，嘱咐道：“愿您得到善法的分。愿如法相应。”长老答应说：“如此即可”，喜然默许。随后坐于水边凉席上进食。女子则回转，寻找稻谷将饭煮熟。普努长老身体因过劳消瘦，忍受饥饿难耐，便到乡间找树荫，观察旅途。
Athassa bhariyā bhattaṃ ādāya gacchamānā taṃ disvāva ‘‘esa jighacchāya pīḷito maṃ olokento nisinno. Sace maṃ ‘ativiya je cirāyī’ti tajjetvā patodalaṭṭhiyā maṃ paharissati, mayā katakammaṃ niratthakaṃ bhavissati. Paṭikaccevassa ārocessāmī’’ti cintetvā evamāha – ‘‘sāmi, ajjekadivasaṃ cittaṃ pasādehi, mā mayā katakammaṃ niratthakaṃ kari. Ahañhi pātova te bhattaṃ āharantī antarāmagge dhammasenāpatiṃ disvā tava bhattaṃ tassa datvā puna gantvā bhattaṃ pacitvā āgatā, pasādehi, sāmi, citta’’nti. So ‘‘kiṃ vadesi, bhadde’’ti pucchitvā puna tamatthaṃ sutvā, ‘‘bhadde, sādhu vata te kataṃ mama bhattaṃ ayyassa dadamānāya, mayāpissa ajja pātova dantakaṭṭhañca mukhodakañca dinna’’nti pasannamānaso taṃ vacanaṃ abhinanditvā ussure laddhabhattatāya kilantakāyo tassā aṅke sīsaṃ katvā niddaṃ okkami.
那女子携带饭食行走时，看见普努长老坐在那里，意念道：“此人因饥饿困苦而坐观我，若他怀疑我与他的离别，会用手杖打我，我所做的供养便化为无用。若反倒伤害，吾必重疾至死。”于是她对长老说：“贤者，昨日你令我安心，莫让吾所做功德白费。今日我早起，为您供养衣物，途径途中见您就将饭食交给您。请安心吧。”长老问：“你言何事，善尼？”女子复述前言。长老喜悦心舒，因吃得少而稀瘦的身体被擦乾净后，躺卧下眠。
Athassa pātova kasitaṭṭhānaṃ paṃsucuṇṇaṃ upādāya sabbaṃ rattasuvaṇṇaṃ kaṇikārapuppharāsi viya sobhamānaṃ aṭṭhāsi. So pabuddho oloketvā bhariyaṃ āha – ‘‘bhadde, etaṃ kasitaṭṭhānaṃ sabbaṃ mama suvaṇṇaṃ hutvā paññāyati, kiṃ nu kho me atiussure laddhabhattatāya akkhīni bhamantī’’ti. ‘‘Sāmi, mayhampi evameva paññāyatī’’ti. So uṭṭhāya tattha gantvā ekapiṇḍaṃ gahetvā naṅgalasīse paharitvā suvaṇṇabhāvaṃ ñatvā ‘‘aho ayyassa dhammasenāpatissa me dinnadānena ajjeva vipāko dassito, na kho pana sakkā ettakaṃ dhanaṃ paṭicchādetvā paribhuñjitu’’nti bhariyāya ābhataṃ bhattapātiṃ suvaṇṇassa pūretvā rājakulaṃ gantvā raññā katokāso pavisitvā rājānaṃ abhivādetvā ‘‘kiṃ, tātā’’ti vutte, ‘‘deva, ajja mayā kasitaṭṭhānaṃ sabbaṃ suvaṇṇabharitameva hutvā ṭhitaṃ, idaṃ suvaṇṇaṃ āharāpetuṃ vaṭṭatī’’ti. ‘‘Kosi tva’’nti? ‘‘Puṇṇo nāma aha’’nti. ‘‘Kiṃ pana te ajja kata’’nti? ‘‘Dhammasenāpatissa me ajja pātova dantakaṭṭhañca mukhodakañca dinnaṃ, bhariyāyapi me mayhaṃ āharaṇabhattaṃ tasseva dinna’’nti.
长老醒来时，手持尘垢泥土，在夜色金光般的繁盛花团中显现。他察看妻子，说：“善哉！我的尘垢完全变成金光，凭此智慧，我的眼睛是否能洞察良机？”妻子答：“贤者，我依然有这般慧见。”他起身，携带一粒谷物，顶着铁犁盖上金色光辉而清晰可见。思忖道：“今日因夫君持有金光所赐之善果，我看见功德，然而我无法享受如此财富。”妻子则满载金光食物，前往王族，进入王后宫室，对国王致敬问好，说：“父亲，今日我持此地点满金光之尘垢，以致兴起取金之愿望。愿为我采金。”国王问：“你是谁？”她答：“名为普努。”国王又问：“今日你为谁做此事？”她答：“为长老大将将牙木与口泉水所施供养，也有为我带饭供养之功德。”
Taṃ sutvā rājā ‘‘ajjeva kira, bho, dhammasenāpatissa dinnadānena vipāko dassito’’ti vatvā, ‘‘tāta, kiṃ karomī’’ti pucchi. ‘‘Bahūni sakaṭasahassāni pahiṇitvā suvaṇṇaṃ āharāpethā’’ti. Rājā sakaṭāni pahiṇi. Rājapurisesu ‘‘rañño santaka’’nti gaṇhantesu gahitagahitaṃ mattikāva hoti. Te gantvā rañño ārocetvā ‘‘tumhehi kinti vatvā gahita’’nti. Puṭṭhā ‘‘tumhākaṃ santaka’’nti āhaṃsu. Na mayhaṃ, tātā, santakaṃ, gacchatha ‘‘puṇṇassa santaka’’nti vatvā gaṇhathāti. Te tathā kariṃsu, gahitagahitaṃ suvaṇṇameva ahosi. Sabbampi āharitvā rājaṅgaṇe rāsimakaṃsu, asītihatthubbedho rāsi ahosi. Rājā nāgare sannipātetvā ‘‘imasmiṃ nagare atthi kassaci ettakaṃ suvaṇṇa’’nti? ‘‘Natthi, devā’’ti. ‘‘Kiṃ panassa dātuṃ vaṭṭatī’’ti? ‘‘Seṭṭhichattaṃ, devā’’ti. Rājā ‘‘bāhudhanaseṭṭhi nāma hotū’’ti mahantena bhogena saddhiṃ tassa seṭṭhichattamadāsi. Atha naṃ so āha – ‘‘mayaṃ, deva, ettakaṃ kālaṃ parakule vasimhā, vasanaṭṭhānaṃ no dethā’’ti. ‘‘Tena hi passa, esa gumbo paññāyati, etaṃ harāpetvā gehaṃ kārehī’’ti purāṇaseṭṭhissa gehaṭṭhānaṃ ācikkhi. So tasmiṃ ṭhāne katipāheneva gehaṃ kārāpetvā gehappavesanamaṅgalañca chattamaṅgalañca ekatova karonto sattāhaṃ buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa dānaṃ adāsi. Athassa satthā anumodanaṃ karonto anupubbiṃ kathaṃ kathesi. Dhammakathāvasāne puṇṇaseṭṭhi ca bhariyā cassa dhītā ca uttarāti tayo janā sotāpannā ahesuṃ.
国王听闻后说：“确实，今日您夫人为长老大将所供之善果已显现。”问道：“父亲，我该做什么？”答曰：“多输送车马，采集金子。”国王便派遣车马。护卫王宫的王子们接收时，好像粘贴的泥土一般厚重。他们去后，国王召见，问道：“你们如何处置这些？”众人回答：“这是你们的珍宝。”国王说：“这宝归我所有。”真如此，他们将这些粘重的金子带回王宫，累计已递交八十万手的贡品。国王召集城中人士，问：“城内有谁持有如此大量金子？”答曰：“没有，天子。”又问：“谁值得托付此金？”答曰：“为贵族首领。”国王将此珍宝赐予一位富有人家。随后他对说：“诸位，我曾于他乡久居无住所。”被告知：“看来这里安适，因此请迁入此处居住。”于是他向老人宅请求地皮，获准建造住所。住在那里七周，向佛教僧团布施。他们付嘱佛陀，逐渐讲说佛法。最终普努长老与夫人及其女儿三人皆得阿那含果位。
Aparabhāge rājagahaseṭṭhi puṇṇaseṭṭhino dhītaraṃ attano puttassa vāresi. So ‘‘nāhaṃ dassāmī’’ti vatvā ‘‘mā evaṃ karotu, ettakaṃ kālaṃ amhe nissāya vasanteneva te sampatti laddhā, detu me puttassa dhītara’’nti vutte ‘‘so micchādiṭṭhiko, mama dhītā tīhi ratanehi vinā vattituṃ na sakkoti, nevassa dhītaraṃ dassāmī’’ti āha. Atha naṃ bahū seṭṭhigaṇādayo kulaputtā ‘‘mā tena saddhiṃ vissāsaṃ bhindi, dehissa dhītara’’nti yāciṃsu. So tesaṃ vacanaṃ sampaṭicchitvā āsāḷhipuṇṇamāyaṃ dhītaraṃ adāsi. Sā patikulaṃ gatakālato paṭṭhāya bhikkhuṃ vā bhikkhuniṃ vā upasaṅkamituṃ dānaṃ vā dātuṃ dhammaṃ vā sotuṃ nālattha. Evaṃ aḍḍhatiyesu māsesu vītivattesu santike ṭhitaṃ paricārikaṃ pucchi – ‘‘idāni kittakaṃ antovassassa avasiṭṭha’’nti? ‘‘Aḍḍhamāso, ayye’’ti. Sā pitu sāsanaṃ pahiṇi ‘‘kasmā maṃ evarūpe bandhanāgāre pakkhipiṃsu, varaṃ me lakkhaṇāhataṃ katvā paresaṃ dāsiṃ sāvetuṃ. Evarūpassa micchādiṭṭhikulassa dātuṃ na vaṭṭati. Āgatakālato paṭṭhāya bhikkhudassanādīsu ekampi puññaṃ kātuṃ na labhāmī’’ti.
后来，在王舍城，富豪普努有一女儿嫁给了他的儿子。他心念：“我不想给她嫁妆，莫如此做。因多年住持供养，愿将嫁妆给儿子之妻。”他说：“她持错见，不能依三宝生活，不应给嫁妆。”众多富家子弟劝其：“莫破信任，抛弃那儿媳。”最终在八月满月之日，他将嫁妆送出。她一旦离去，就不会再回来，不会前来乞求施舍或聆听佛法。在这十五个月中的禁欲期间，有侍者来询问：“现在还剩多少季节？”答曰：“半年，尊者。”彼女离开家产，发誓：“为何将我囚禁于这种牢笼，破坏我美好品格，将我交付他人看管？凭这般顽固错误的心，给与她施舍是不应当的。她来时加以欢迎，但却未获一丝功德。”
Athassā pitā ‘‘dukkhitā vata me dhītā’’ti anattamanataṃ pavedetvā pañcadasa kahāpaṇasahassāni pesesi ‘‘imasmiṃ nagare sirimā nāma gaṇikā atthi, devasikaṃ sahassaṃ gaṇhāti. Imehi kahāpaṇehi taṃ ānetvā sāmikassa pādaparicārikaṃ katvā sayaṃ puññāni karotū’’ti . Sā sirimaṃ pakkosāpetvā ‘‘sahāyike ime kahāpaṇe gahetvā imaṃ aḍḍhamāsaṃ tava sahāyakaṃ paricarāhī’’ti āha. Sā ‘‘sādhū’’ti paṭissuṇi. Sā taṃ ādāya sāmikassa santikaṃ gantvā tena sirimaṃ disvā ‘‘kiṃ ida’’nti vutte, ‘‘sāmi, imaṃ aḍḍhamāsaṃ mama sahāyikā tumhe paricaratu, ahaṃ pana imaṃ aḍḍhamāsaṃ dānañceva dātukāmā dhammañca sotukāmā’’ti āha. So taṃ abhirūpaṃ itthiṃ disvā uppannasineho ‘‘sādhū’’ti sampaṭicchi.
当时那人之父亲因女儿哀伤不已，便忧心忡忡地对女儿说：「我多么痛苦啊，女儿！」说完这番话后，他汇集了十五万宽银圆，嘱托道：「这城中有名为西里蜜（Sirima）的歌女，她领有千位天女（天人）的奴仆。用这些银圆去请她，为主人做足下侍从，并由她亲自修持善业。」她便命令西里蜜，交付随身的银币说：「助手，把这些银币拿去，这半个月你要照料他的助手。」西里蜜答应道：「善哉！」她便带着银币来到主人面前。主人见到西里蜜后问：「这是什么？」她回答：「主人，这半个月由我助手照顾你。我这半个月既愿意布施，也愿意听法。」主人见到这位美丽女子，内心生起好感，满意地称赞：「善哉！」
Uttarāpi kho buddhappamukhaṃ bhikkhusaṅghaṃ nimantetvā, ‘‘bhante, imaṃ aḍḍhamāsaṃ aññattha agantvā idheva bhikkhā gahetabbā’’ti satthu paṭiññaṃ gahetvā ‘‘ito dāni paṭṭhāya yāva mahāpavāraṇā, tāva satthāraṃ upaṭṭhātuṃ dhammañca sotuṃ labhissāmī’’ti tuṭṭhamānasā ‘‘evaṃ yāguṃ pacatha, evaṃ pūve pacathā’’ti mahānase sabbakiccāni saṃvidahantī vicarati. Athassā sāmiko ‘‘sve pavāraṇā bhavissatī’’ti mahānasābhimukho vātapāne ṭhatvā ‘‘kiṃ nu kho karontī sā andhabālā vicaratī’’ti olokento taṃ seṭṭhīdhītaraṃ sedakilinnaṃ chārikāya okiṇṇaṃ aṅgāramasimakkhitaṃ tathā saṃvidahitvā vicaramānaṃ disvā ‘‘aho andhabālā evarūpe ṭhāne imaṃ sirisampattiṃ nānubhavati, ‘muṇḍakasamaṇe upaṭṭhahissāmī’ti tuṭṭhacittā vicaratī’’ti hasitvā apagañchi.
后来她又邀请佛陀为首的比库僧团，说：「尊者们，这半个月内不要去别处，需在此接受托钵乞食。」佛陀受请，便说：「从现在直到大解夏安居期满，我们应侍奉导师，也有缘听法。」他欣然决然，用洪亮的声音安排各项事务，心念称赞：「如此献祭奉敬，如此先前献供。」此时她的主人站在门廊前，满面自信，注视风吹的瓦片连天飘动，嘲弄道：「这盲目愚昧者在这地方享受财富，却满心想到‘我将服侍剃度比库’」说罢，他笑着摇头而去。
Tasmiṃ apagate tassa santike ṭhitā sirimā ‘‘kiṃ nu kho oloketvā esa hasī’’ti teneva vātapānena olokentī uttaraṃ disvā ‘‘imaṃ oloketvā iminā hasitaṃ, addhā imassa etāya saddhiṃ santhavo atthī’’ti cintesi. Sā kira aḍḍhamāsaṃ tasmiṃ gehe bāhirakaitthī hutvā vasamānāpi taṃ sampattiṃ anubhavamānā attano bāhirakaitthibhāvaṃ ajānitvā ‘‘ahaṃ gharasāminī’’ti saññamakāsi. Sā uttarāya āghātaṃ bandhitvā ‘‘dukkhamassā uppādessāmī’’ti pāsādā oruyha mahānasaṃ pavisitvā pūvapacanaṭṭhāne pakkuthitaṃ sappiṃ kaṭacchunā ādāya uttarābhimukhaṃ pāyāsi. Uttarā taṃ āgacchantiṃ disvā ‘‘mama sahāyikāya mayhaṃ upakāro kato, cakkavāḷaṃ atisambādhaṃ, brahmaloko atinīcako, mama sahāyikāya guṇova mahanto. Ahañhi etaṃ nissāya dānañca dātuṃ dhammañca sotuṃ labhiṃ. Sace mama etissā upari kopo atthi, idaṃ sappi maṃ dahatu. Sace natthi, mā dahatū’’ti taṃ mettāya phari. Tāya tassā matthake āsittaṃ pakkuthitasappi sītudakaṃ viya ahosi.
这时，西里蜜站在主人面前，见他笑，便问道：「你看见了什么而笑？」那人向她望去，说道：「我看到的是他笑的面容，同时意识到我们二人共同有这个交往。」她思忖着这半个月中，即便她身处家外，仍然体验着这份财富，而不自知是家外之身，便生起「我是这个家主人」的观念。她随即捆绑上部位伤口，想说：「我将制造痛苦的季节。」她闭门不出，心中企图制造未来相应的因缘。后来西里蜜见到她带着布匹，手持针线走向她，便说：「从恶劣困苦中救我一把，不可将主人家的布匹遭受污秽。」她站起，双手双脚跪地，随后给她洗浴，用熬煮的芝麻油抹身。这一刻，她感知自己是家外之身，心中思惟：「我因制造这妇人身份的是出于嘲笑主人而拿来的布匹，却遭使女拒绝收纳。所有使女都辱骂我而使我困顿。这次我绝不会饶恕她，我要让她偿还七倍恶果。」她伏在门前说：「尊者，请赦我。」我乃婢女之女，父亲若赦免，我亦愿宽恕。愿如是，尊者，我将饶恕那作恶的父亲。父亲本是我所依之人，原为我带来福报与祸患。父亲竟能不宽恕我吗？我信奉正觉者为父。故我必定行事，导师必然带领比库僧团来此，你应给予相应的尊重，并宽恕她。」她答道：「善哉，尊者。」于是她起身返回家中，召集五百侍女，备齐各类饮食与饮料，隔日带着这尊敬来访，将那导致分裂的事务置放他处，等待佛陀和比库僧团入驻，准备安顿。」主人西里蜜在烹煮饭菜结束后，和侍女一起跪于佛陀脚下。
Atha naṃ ‘‘idaṃ sītalaṃ bhavissatī’’ti kaṭacchuṃ pūretvā ādāya āgacchantiṃ uttarāya dāsiyo disvā ‘‘apehi dubbinīte, na tvaṃ amhākaṃ ayyāya pakkuthitaṃ sappiṃ āsiñcituṃ anucchavikā’’ti santajjentiyo ito cito ca uṭṭhāya hatthehi ca pādehi ca pothetvā bhūmiyaṃ pātesuṃ. Uttarā vārentīpi vāretuṃ nāsakkhi. Athassā upari ṭhitā sabbā dāsiyo paṭibāhitvā ‘‘kissa te evarūpaṃ bhāriyaṃ kata’’nti sirimaṃ ovaditvā uṇhodakena nhāpetvā satapākatelena abbhañji. Tasmiṃ khaṇe sā attano bāhirakitthibhāvaṃ ñatvā cintesi – ‘‘mayā bhāriyaṃ kammaṃ kataṃ sāmikassa hasanamattakāraṇā imissā upari pakkuthitaṃ sappiṃ āsiñcantiyā, ayaṃ ‘gaṇhatha na’nti dāsiyo na āṇāpesi. Maṃ viheṭhanakālepi sabbadāsiyo paṭibāhitvā mayhaṃ kattabbameva akāsi. Sacāhaṃ imaṃ na khamāpessāmi, muddhā me sattadhā phaleyyā’’ti tassā pādamūle nipajjitvā, ‘‘ayye, khamāhi me’’ti āha. Ahaṃ sapitikā dhītā, pitari khamante khamāmīti. Hotu, ayye, pitaraṃ te puṇṇaseṭṭhiṃ khamāpessāmīti. Puṇṇo mama vaṭṭajanakapitā, vivaṭṭajanake pitari khamante panāhaṃ khamissāmīti. Ko pana te vivaṭṭajanakapitāti? Sammāsambuddhoti. Mayhaṃ tena saddhiṃ vissāso natthīti. Ahaṃ karissāmi, satthā sve bhikkhusaṅghaṃ ādāya idhāgamissati, tvaṃ yathāladdhaṃ sakkāraṃ gahetvā idheva āgantvā taṃ khamāpehīti. Sā ‘‘sādhu, ayye’’ti uṭṭhāya attano gehaṃ gantvā pañcasatā parivāritthiyo āṇāpetvā nānāvidhāni khādanīyāni ceva sūpeyyāni ca sampādetvā punadivase taṃ sakkāraṃ ādāya uttarāya gehaṃ āgantvā buddhappamukhassa bhikkhusaṅghassa patte patiṭṭhāpetuṃ avisahantī aṭṭhāsi. Taṃ sabbaṃ gahetvā uttarāva saṃvidahi. Sirimāpi bhattakiccāvasāne saddhiṃ parivārena satthu pādamūle nipajji.
此时，佛陀问道：「你所犯的过失为何？」她答言：「昨天我犯了这个罪过，后来助手因看我被使女辱骂，帮我加以阻止，随后宽恕了我。我知道她因此生起了善根，对我说：我将宽恕你们的过失。」佛陀说：「确实如此吗？」她答：「是的，尊者，头上坐着我的助手，衣服上沾染了污秽。」佛陀问：「你因何而动心？」她说：「他是天界无二的美妙存在，梵天世界极尊贵，助手的资质殊胜。倚仗她，我得以布施及听法。若对她有恼怒，她须焚毁我；若无，我恳请她勿焚。」她思惟着此，怀慈爱之心，佛陀赞叹：「善哉！恰当管理怒气的教法非常必要。怒者本不可用怒气、谩骂激起怒气，且应以宁静行为降伏自身烦恼，以真语正言克服之。」佛陀又诵唱偈语予以教诲。
Atha naṃ satthā pucchi – ‘‘ko te aparādho’’ti? Bhante, mayā hiyyo idaṃ nāma kataṃ, atha me sahāyikā maṃ viheṭhayamānā dāsiyo nivāretvā mayhaṃ upakārameva akāsi. Sāhaṃ imissā guṇaṃ jānitvā imaṃ khamāpesiṃ, atha maṃ esā ‘‘tumhesu khamantesu khamissāmī’’ti āha. ‘‘Evaṃ kira uttare’’ti? ‘‘Āma, bhante, sīse me sahāyikāya pakkuthitasappi āsitta’’nti. Atha ‘‘tayā kiṃ cintita’’nti? ‘‘Cakkavāḷaṃ atisambādhaṃ, brahmaloko atinīcako, mama sahāyikāya guṇova mahanto. Ahañhi etaṃ nissāya dānañca dātuṃ dhammañca sotuṃ alatthaṃ, sace me imissā upari kopo atthi, idaṃ maṃ dahatu. No ce, mā dahatū’’ti evaṃ cintetvā imaṃ mettāya phariṃ, bhanteti. Satthā ‘‘sādhu sādhu, uttare, evaṃ kodhaṃ jinituṃ vaṭṭati. Kodho hi nāma akkodhena, akkosakaparibhāsako anakkosantena aparibhāsantena, thaddhamaccharī attano santakassa dānena, musāvādī saccavacanena jinitabbo’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
佛陀问：「你所犯何罪？」她答：「昨天我犯了罪，后来助手因被使女辱骂，而助我阻止，她由此生起功德，宽恕了我，又说：我将宽恕你们的过失。」佛陀问：「她因何动念？」她答：「她是天宫极尊，梵天世界中至高无上，助手的资质殊胜。依仗她，我能行布施与听法。我思忖：若她因我起恼怒，就烧毁我，否则勿烧。」她怀此慈心，佛陀语她：「甚好，甚好！如是克制怒气极其重要。怒不可用怒镇怒，更不可谩骂怒气者，须用安静诚实善言驯服自身烦恼。」他说罢，即诵经偈以劝诫。
§223
223.
二百二十三。
‘‘Akkodhena jine kodhaṃ, asādhuṃ sādhunā jine;
以不瞋恚心胜过瞋恚，以善心胜过不善;
Jine kadariyaṃ dānena, saccenālikavādina’’nti.
以安静谦让的布施胜过吝惜，以诚实正言胜过诳语。」
Tattha akkodhenāti kodhano hi puggalo akkodhena hutvā jinitabbo. Asādhunti abhaddako bhaddakena hutvā jinitabbo. Kadariyanti thaddhamaccharī attano santakassa cāgacittena jinitabbo. Alikavādī saccavacanena jinitabbo. Tasmā evamāha – ‘‘akkodhena jine kodhaṃ…pe… saccenālikavādina’’nti.
其中“不瞋恚”意谓，瞋恚者为人，须以不瞋恚心予以征服；“不善”者，恶劣者，须以善良心加以战胜；“吝惜”者，守财吝惜自己的财物，须以布施心净洁胜之；“诳语”者，虚伪妄语者，须以真实语句予以克服。因此如是宣说：「以不瞋恚心胜过瞋恚……以诚实正语胜过诳语。」
Desanāvasāne sirimā saddhiṃ pañcasatāhi itthīhi sotāpattiphale patiṭṭhahīti.
于此开示结束处，尊者与五百女弟子一同并立，得得入流果位。
Uttarāupāsikāvatthu tatiyaṃ. · 伍答喇近事女事缘第三。
4. Mahāmoggallānattherapañhavatthu4. 大摩嘎剌那长老问事缘
Saccaṃbhaṇeti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto mahāmoggallānattherassa pañhaṃ ārabbha kathesi.
所谓『说真实』，是指此法之开示，当时导师于大捷伽林中，发起了长老大马哈摩嘎喇那的问难。
Ekasmiñhi samaye thero devacārikaṃ gantvā mahesakkhāya devatāya vimānadvāre ṭhatvā taṃ attano santikaṃ āgantvā vanditvā ṭhitaṃ evamāha – ‘‘devate mahatī te sampatti, kiṃ kammaṃ katvā imaṃ alatthā’’ti? ‘‘Mā maṃ, bhante, pucchathā’’ti. Devatā kira attano parittakammena lajjamānā evaṃ vadati. Sā pana therena ‘‘kathehiyevā’’ti vuccamānā āha – ‘‘bhante, mayā neva dānaṃ dinnaṃ, na pūjā katā, na dhammo suto, kevalaṃ saccamattaṃ rakkhita’’nti. Thero aññāni vimānadvārāni gantvā āgatāgatā aparāpi devadhītaro pucchi. Tāsupi tatheva niguhitvā theraṃ paṭibāhituṃ asakkontīsu ekā tāva āha – ‘‘bhante, mayā neva dānādīsu kataṃ nāma atthi, ahaṃ pana kassapabuddhakāle parassa dāsī ahosiṃ, tassā me sāmiko ativiya caṇḍo pharuso, gahitaggahiteneva kaṭṭhena vā kaliṅgarena vā sīsaṃ bhindati. Sāhaṃ uppanne kope ‘esa tava sāmiko lakkhaṇāhataṃ vā kātuṃ nāsādīni vā chindituṃ issaro, mā kujjhī’ti attānameva paribhāsetvā kopaṃ nāma na akāsiṃ, tena me ayaṃ sampatti laddhā’’ti. Aparā āha – ‘‘ahaṃ, bhante, ucchukhettaṃ rakkhamānā ekassa bhikkhuno ucchuyaṭṭhiṃ adāsiṃ’’. Aparā ekaṃ timbarusakaṃ adāsiṃ. Aparā ekaṃ eḷālukaṃ adāsiṃ. Aparā ekaṃ phārusakaṃ adāsiṃ. Aparā ekaṃ mūlamuṭṭhiṃ. Aparā ‘‘nimbamuṭṭhi’’ntiādinā nayena attanā attanā kataṃ parittadānaṃ ārocetvā ‘‘iminā iminā kāraṇena amhehi ayaṃ sampatti laddhā’’ti āhaṃsu.
一时，长老前往天上游行，在大萨咖天帝的宫门处，站立并迎接其至身边，合掌致敬后，站立而语：『天人，你具有伟大的福德，究竟是何种行为使你获得此殊胜？』天人羞愧，自答道：『尊者，不必问我。』此时，长老催促说：『请告诉我吧。』天人言：『我未曾布施，未曾供养，未曾听闻法，唯独秉持真实守护而得此。』长老遂往诸他天宫往返，亦有其他天人询问。天人皆隐瞒，不敢向长老回答。一位天人遂对长老言：『尊者，我未曾于布施等事有所行，然昔日于咖萨巴佛时代，为他人女仆。我的主人异常残暴凶恶，以棍棒或刀剑反复殴打我的头颅。于是，当时我生起愤怒心，并自谴曰：“此主若有伤害我或夺我命之意，我必不恼”。我并未发作怒火，因而获此殊胜。』另一天人说：『尊者，我护持麦田时，曾赠一比库麦穗。』又一者献上禾捆，又一捆蕨草，另有送荆棘枝条，复有赠树根一把，又以“檀那木束”等物互相传递，彼此展示所行之护持供养，谓之‘由此由彼因缘，我等获此殊胜’而立於尊者前。
Thero tāhi katakammaṃ sutvā satthāraṃ upasaṅkamitvā pucchi – ‘‘sakkā nu kho, bhante, saccakathanamattena, kopanibbāpanamattena, atiparittakena timbarusakādidānamattena dibbasampattiṃ laddhu’’nti. ‘‘Kasmā maṃ, moggallāna, pucchasi, nanu te devatāhi ayaṃ attho kathito’’ti? ‘‘Āma, bhante, labbhati maññe ettakena dibbasampattī’’ti. Atha naṃ satthā ‘‘moggallāna, saccamattaṃ kathetvāpi kopamattaṃ jahitvāpi parittakaṃ dānaṃ datvāpi devalokaṃ gacchatiyevā’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
长老听闻此事，便前往问教师说：『尊者，是否能够仅凭真实言说、能息灭瞋恚、以适度布施如棕树之一类，便能获得天界福报？』世尊答言：『摩诃目连，汝为何问此？岂非尔等天众曾如此教导尔乎？』长老答言：『正是，尊者，我想凭此而获得天界福报。』随后世尊言：『摩诃目连，人若真实言说、即便息除瞋恚、放弃过多布施，亦能往生天界。』于是世尊说此偈：
§224
224.
二百二十四。
‘‘Saccaṃ bhaṇe na kujjheyya, dajjā appampi yācito;
『若言真实，则不可瞋恚，今虽微乞亦应给予；
Etehi tīhi ṭhānehi, gacche devāna santike’’ti.
以此三种处境，往生天众之所安。』
Tattha saccaṃ bhaṇeti saccaṃ dīpeyya vohareyya, sacce patiṭṭhaheyyāti attho. Na kujjheyyāti parassa na kujjheyya . Yācitoti yācakā nāma sīlavanto pabbajitā. Te hi kiñcāpi ‘‘dethā’’ti ayācitvāva gharadvāre tiṭṭhanti, atthato pana yācantiyeva nāma. Evaṃ sīlavantehi yācito appasmiṃ deyyadhamme vijjamāne appamattakampi dadeyya. Etehi tīhīti etesu tīsu ekenāpi kāraṇena devalokaṃ gaccheyyāti attho.
此中‘言真实’者，意即言说真实、宣扬真理、以真理作为行为准则之义。‘不可瞋恚’者，意指不可对他人起瞋恚。‘乞’者，指那些具戒行之出家人。彼等虽不主动索取，但于门前静立，自然而然有人给予，其本质即为乞求。如此具戒出家者，因于布施法施中不疏忽，即使赐予甚微，亦得福报。‘此三者’谓此三种因缘，若具足其中任一，皆能生天界。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
于教法终结之际，众多弟子得至初果等法益。
Mahāmoggallānattherapañhavatthu catutthaṃ. · 大摩嘎剌那长老问事缘第四。
5. Buddhapitubrāhmaṇavatthu5. 佛父婆罗门事缘
Ahiṃsakā yeti imaṃ dhammadesanaṃ satthā sāketaṃ nissāya añjanavane viharanto bhikkhūhi paṭṭhapañhaṃ ārabbha kathesi.
无害者世尊以此法教，依止舍迦城，住于安然林中，与比库们围绕，开讷问讲说此法。
Bhagavato kira bhikkhusaṅghaparivutassa sāketaṃ piṇḍāya pavisanakāle eko sāketavāsī mahallakabrāhmaṇo nagarato nikkhamanto antaragharadvāre dasabalaṃ disvā pādesu nipatitvā gopphakesu daḷhaṃ gahetvā, ‘‘tāta, nanu nāma puttehi jiṇṇakāle mātāpitaro paṭijaggitabbā, kasmā ettakaṃ kālaṃ amhākaṃ attānaṃ na dassesi. Mayā tāva diṭṭhosi, mātarampi passituṃ ehī’’ti satthāraṃ gahetvā attano gehaṃ agamāsi. Satthā tattha gantvā paññatte āsane nisīdi saddhiṃ bhikkhusaṅghena. Brāhmaṇīpi āgantvā satthu pādesu nipatitvā, ‘‘tāta, ettakaṃ kālaṃ kuhiṃ gatosi, nanu nāma mātāpitaro mahallakakāle upaṭṭhātabbā’’ti vatvā puttadhītaro ‘‘etha bhātaraṃ vandathā’’ti vandāpesi. Te ubhopi tuṭṭhamānasā buddhappamukhaṃ bhikkhusaṅghaṃ parivisitvā, ‘‘bhante, idheva nibaddhaṃ bhikkhaṃ gaṇhathā’’ti vatvā ‘‘buddhā nāma ekaṭṭhāneyeva nibaddhaṃ bhikkhaṃ na gaṇhantī’’ti vutte, ‘‘tena hi, bhante, ye vo nimantetuṃ āgacchanti, te amhākaṃ santikaṃ pahiṇeyyāthā’’ti āhaṃsu. Satthā tato paṭṭhāya nimantetuṃ āgate ‘‘gantvā brāhmaṇassa āroceyyāthā’’ti pesesi. Te gantvā ‘‘mayaṃ svātanāya satthāraṃ nimantemā’’ti brāhmaṇaṃ vadanti. Brāhmaṇo punadivase attano gehato bhattabhājanasūpeyyabhājanāni ādāya satthu nisīdanaṭṭhānaṃ gacchati. Aññatra pana nimantane asati satthā brāhmaṇasseva gehe bhattakiccaṃ karoti. Te ubhopi attano deyyadhammaṃ niccakālaṃ tathāgatassa dentā dhammakathaṃ suṇantā anāgāmiphalaṃ pāpuṇiṃsu.
传说世尊於比库众环绕舍迦城行乞时，有一舍迦城居士出城，经内宅门口，见十方神力，遂跪足，于护符牢固处紧紧抓持，说：『大叔，父母年老时当当照顾，为何如此长时不见我们的形迹？我已见尔，请母亦来观此。』遂扶持世尊回至其居。世尊至后，坐於早已预备的座位，与比库众共坐。婆罗门女亦来到，跪於世尊足下，说：『大叔，许久不见尔去何处？父母年老时当当奉养。』子女回答说：『来此敬拜兄长。』彼此皆满心欢喜，环绕佛陀仰赖的比库僧团，说：『尊者，请在此拘束之处食受乞食。』又闻言：『佛陀实不在一处拘束食受。』彼等说：『前来请召的众人，应当送来我们近前。』世尊于是嘱托比库，派遣往请。彼等往时对婆罗门说：『我们为自愿请召尊者。』婆罗门翌日自家取来食器菜肴，到世尊（住处）食受。唯不在请召中，世尊亦如婆罗门于家料理饮食。彼等二人坚守其应供之职，久闻佛陀讲法，皆得来世不退转果。
Bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ, ‘‘āvuso, brāhmaṇo ‘tathāgatassa suddhodano pitā, mahāmāyā mātā’ti jānāti, jānantova saddhiṃ brāhmaṇiyā tathāgataṃ ‘amhākaṃ putto’ti vadati, satthāpi tatheva adhivāseti. Kiṃ nu kho kāraṇa’’nti? Satthā tesaṃ kathaṃ sutvā, ‘‘bhikkhave, ubhopi te attano puttameva puttoti vadantī’’ti vatvā atītaṃ āhari.
比库众在法会中发问：『善友，婆罗门知「如来名叫悉达多为父，摩诃摩耶为母」，又婆罗门女与之同知称佛为「我子」，世尊对此确然承认，其何因由？』世尊闻之回答：『比库们，二者皆谓其所子即为己子』，遂引为过去之例。
Atīte, bhikkhave, ayaṃ brāhmaṇo nirantaraṃ pañca jātisatāni mayhaṃ pitā ahosi, pañca jātisatāni cūḷapitā, pañca jātisatāni mahāpitā. Sāpi me brāhmaṇī nirantarameva pañca jātisatāni mātā ahosi, pañca jātisatāni cūḷamātā, pañca jātisatāni mahāmātā. Evāhaṃ diyaḍḍhajātisahassaṃ brāhmaṇassa hatthe saṃvaḍḍho, diyaḍḍhajātisahassaṃ brāhmaṇiyā hattheti tīṇi jātisahassāni tesaṃ puttabhāvaṃ dassetvā imā gāthā abhāsi –
过去，比库们，此婆罗门曾为我父亲连续五世，且为小父亲连续五世，又为大父亲连续五世。其婆罗门女亦连续五世为我母亲，且为小母亲连续五世，又为大母亲连续五世。我与此婆罗门已增长血缘共十五世，彼与其女共三十世，显悟众生父子之情，故作诗曰——
‘‘Yasmiṃ mano nivisati, cittañcāpi pasīdati;
『心所居处，心亦安适；
Adiṭṭhapubbake pose, kāmaṃ tasmimpi vissase. (jā. 1.1.68);
继前所乐，乐依于此。』（出自《经集部》1.1.68）
‘‘Pubbeva sannivāsena, paccuppannahitena vā;
“无论是因过去共处，还是因当前利益，
Evaṃ taṃ jāyate pemaṃ, uppalaṃva yathodake’’ti. (jā. 1.2.174);
因缘如是，爱恋便生，犹如睡莲在水中绽放。”（经1.2.174）
Satthā temāsameva taṃ kulaṃ nissāya vihāsi. Te ubhopi arahattaṃ sacchikatvā parinibbāyiṃsu. Atha nesaṃ mahāsakkāraṃ katvā ubhopi ekakūṭāgārameva āropetvā nīhariṃsu. Satthāpi pañcasatabhikkhuparivāro tehi saddhiṃyeva āḷāhanaṃ agamāsi. ‘‘Buddhānaṃ kira mātāpitaro’’ti mahājano nikkhami. Satthāpi āḷāhanasamīpe ekaṃ sālaṃ pavisitvā aṭṭhāsi. Manussā satthāraṃ vanditvā ekamante ṭhatvā, ‘‘bhante, ‘mātāpitaro vo kālakatā’ti mā cintayitthā’’ti satthārā saddhiṃ paṭisanthāraṃ karonti. Satthā te ‘‘mā evaṃ avacutthā’’ti appaṭikkhipitvā parisāya āsayaṃ oloketvā taṅkhaṇānurūpaṃ dhammaṃ desento –
世尊当时依止于此家族同住。彼等二者皆证得阿拉汉果，涅槃寂灭。于是，为示大敬，彼等二人同被安置于一座独立禅堂中，遂归于寂静。世尊率领五百比库众，与他们交合共住于念处堂。大众言：“佛乃众生之父母。”世尊入念处堂一株楷树下坐禅。人众礼敬世尊，恭敬肃立于侧，合声说：“世尊啊，‘父母必有一死’这一诸行无常是必然法，请勿忧虑。”世尊闻言随即否定此误解，注视法众的心念，依众根基宣说相应法语——
‘‘Appaṃ vata jīvitaṃ idaṃ,
“此生实为短暂，
Oraṃ vassasatāpi miyyati;
纵使长达百年终将灭亡；
Yo cepi aticca jīvati,
若有人过度贪恋长寿，
Atha so jarasāpi miyyatī’’ti. (su. ni. 810; mahāni. 39) –
尔时，又有人问曰：「于老死亦当如是吗？」（参见《长部·尼拘陀经》第810节及《大集部》第39卷）。
Idaṃ jarāsuttaṃ kathesi. Desanāvasāne caturāsītiyā pāṇasahassānaṃ dhammābhisamayo ahosi. Bhikkhū brāhmaṇassa ca brāhmaṇiyā ca parinibbutabhāvaṃ ajānantā, ‘‘bhante, tesaṃ ko abhisamparāyo’’ti pucchiṃsu. Satthā, ‘‘bhikkhave, evarūpānaṃ asekhamunīnaṃ abhisamparāyo nāma natthi. Evarūpā hi accutaṃ amataṃ mahānibbānameva pāpuṇantī’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
世尊即讲此老死经。说法终了，当有四万余众汇聚法会。比库们不解婆罗门及婆罗门女入灭的状态，便问曰：「世尊，他们之归依何处？」世尊告曰：「比库们，如此无余漏圣人之归依，实无他处。因为此乃无垢无死的不灭大涅槃。」说毕，便说此偈：
§225
225.
二百二十五。
‘‘Ahiṃsakā ye munayo, niccaṃ kāyena saṃvutā;
『无害之圣者常已身御；
Te yanti accutaṃ ṭhānaṃ, yattha gantvā na socare’’ti.
彼往至无死之所，至则无忧悲矣。』
Tattha munayoti moneyyapaṭipadāya maggaphalapattā asekhamunayo. Kāyenāti desanāmattamevetaṃ, tīhipi dvārehi susaṃvutāti attho. Accutanti sassataṃ. Ṭhānanti akuppaṭṭhānaṃ dhuvaṭṭhānaṃ. Yatthāti yasmiṃ nibbāne gantvā na socare na socanti na vihaññanti, taṃ ṭhānaṃ gacchantīti attho.
此处“圣者”者，指明修行智慧之圣者，是得道实践确立者。身即说法所指的身体，意为三门以二门严整相御；无死即不坏常住；所至之地为涅槃寂静之地，是无动摇、稳固不变之处。至其中者，不再愁忧、悲伤或苦恼，此即证入涅槃之义。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
在说法结束时，（人们）获得了许多得于须陀洹果等的果报。
Buddhapitubrāhmaṇavatthu pañcamaṃ. · 佛父婆罗门事缘第五。
6. Puṇṇadāsīvatthu6. 本那女奴事缘
Sadā jāgaramānānanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā gijjhakūṭe viharanto puṇṇaṃ nāma rājagahaseṭṭhino dāsiṃ ārabbha kathesi.
常常清醒醒觉的正理宣说者，即在吉吉哈丘（蛙聚集之山）上安住的师长，在称为普纳的王舍城的国王——尊首大德之处，开始布施教化。
Tassā kira ekadivasaṃ koṭṭanatthāya bahuvīhiṃ adaṃsu. Sā rattimpi dīpaṃ jāletvā vīhiṃ koṭṭentī vissamanatthāya sedatintena gattena bahivāte aṭṭhāsi. Tasmiṃ samaye dabbo mallaputto bhikkhūnaṃ senāsanapaññāpako ahosi. So dhammassavanaṃ sutvā attano attano senāsanaṃ gacchantānaṃ bhikkhūnaṃ aṅguliṃ jāletvā purato purato maggadesanatthāya gacchanto bhikkhūnaṃ ālokaṃ nimmini. Puṇṇā tenālokena pabbate vicarante bhikkhū disvā ‘‘ahaṃ tāva attano dukkhena upaddutā imāyapi velāya niddaṃ na upemi, bhaddantā kiṃ kāraṇā na niddāyantī’’ti cintetvā ‘‘addhā kassaci bhikkhuno aphāsukaṃ vā bhavissati, dīghajātikena vā upaddavo bhavissatī’’ti saññaṃ katvā pātova kuṇḍakaṃ ādāya udakena temetvā hatthatale pūvaṃ katvā aṅgāresu pacitvā ucchaṅge katvā titthamagge khādissāmīti ghaṭaṃ ādāya titthābhimukhī pāyāsi. Satthāpi gāmaṃ piṇḍāya pavisituṃ tameva maggaṃ paṭipajji.
传说那一日，为仓库之事，有许多人前来。他们夜间点燃灯火，合围仓库，为的是安全，坐禅者便坐在外侧。当时，答巴·马喇子成为比库们的住所管理员。听闻法音，他点燃手指作为信号，步行于比库们前方，示意去听法。普纳行者眺望山中行走的比库们，心念道：“我因自身烦恼而不能眠，诸比库啊，汝等何以不眠？”又思想：“也许有某比库发生病痛，或患长疾。”于是决定取来水，浇灭火种，整理余灰，用以煮食。携锅向岸边走去，拟以此食供养。从此，世尊亦以同路径进入村落乞食。
Sā satthāraṃ disvā cintesi – ‘‘aññesu divasesu satthari diṭṭhepi mama deyyadhammo na hoti, deyyadhamme sati satthāraṃ na passāmi, idāni me deyyadhammo ca atthi, satthā ca sammukhībhūto. Sace lūkhaṃ vā paṇītaṃ vāti acintetvā gaṇheyya, dadeyyāhaṃ imaṃ pūva’’nti ghaṭaṃ ekamante nikkhipitvā satthāraṃ vanditvā, ‘‘bhante , imaṃ lūkhaṃ dānaṃ paṭiggaṇhantā mama saṅgahaṃ karothā’’ti āha. Satthā ānandattheraṃ oloketvā tena nīharitvā dinnaṃ mahārājadattiyaṃ pattaṃ upanāmetvā pūvaṃ gaṇhi. Puṇṇāpi taṃ satthu patte patiṭṭhapetvāva pañcapatiṭṭhitena vanditvā, ‘‘bhante, tumhehi diṭṭhadhammoyeva me samijjhatū’’ti āha. Satthā ‘‘evaṃ hotū’’ti ṭhitakova anumodanaṃ akāsi.
他见到世尊，心生思惟：“在他日众多日子里，即使见到师长，我无所依止的正法不复存在。正法一旦失去，我不能见得法师。如今我有法可依，且师长已现身。如若善恶不问，可自行判断，将此供器置于一边。”遂置器于一隅，顶礼世尊，请求：“世尊，愿接受我的供养，待我播藏施养。”世尊瞻仰长老阿难，示以退隐之态，将大王之袈裟加持在器上。普纳以此袈裟供养师长，五次致礼而敬之，言：“世尊，唯愿您亲见此供养法器！”世尊答言：“如是，如是”，似默然允诺。
Puṇṇāpi cintesi – ‘‘kiñcāpi me satthā saṅgahaṃ karonto pūvaṃ gaṇhi, na panidaṃ khādissati. Addhā purato kākassa vā sunakhassa vā datvā rañño vā rājaputtassa vā gehaṃ gantvā paṇītabhojanaṃ bhuñjissatī’’ti. Satthāpi ‘‘kiṃ nu kho esā cintesī’’ti tassā cittācāraṃ ñatvā ānandattheraṃ oloketvā nisīdanākāraṃ dassesi. Thero cīvaraṃ paññāpetvā adāsi. Satthā bahinagareyeva nisīditvā bhattakiccaṃ akāsi. Devatā sakalacakkavāḷagabbhe devamanussānaṃ upakappanakaṃ ojaṃ madhupaṭalaṃ viya pīḷetvā tattha pakkhipiṃsu. Puṇṇā ca olokentī aṭṭhāsi. Bhattakiccāvasāne thero udakaṃ adāsi. Satthā katabhattakicco puṇṇaṃ āmantetvā ‘‘kasmā tvaṃ puṇṇe mama sāvake paribhavasī’’ti āha. Na paribhavāmi, bhanteti. Atha tayā mama sāvake oloketvā kiṃ kathitanti? ‘‘Ahaṃ tāva iminā dukkhupaddavena niddaṃ na upemi, bhaddantā kimatthaṃ niddaṃ na upenti, addhā kassaci aphāsukaṃ vā bhavissati, dīghajātikena vā upaddavo bhavissatī’’ti ettakaṃ mayā, bhante, cintitanti. Satthā tassā vacanaṃ sutvā ‘‘puṇṇe tvaṃ na tāva dukkhupaddavena niddāyasi, mama sāvakā sadā jāgariyamanuyuttatāya na niddāyantī’’ti vatvā imaṃ gāthamāha –
普纳又心念：“我的师长为我播藏，我不应自己食用。亦当将供器前递予乌鸦或野狗，或送至国王及王子之家，享用佳馔。”世尊察觉其意，瞻仰阿难长老示坐。长老展衣供养。普纳独坐于小屋，进食。诸天如收聚圆轮，护持天人护法，犹如压碎蜂巢般降临于此。普纳眺望而立。饭毕，长老奉水供养。世尊迎接普纳，问：“普纳，何以轻慢吾徒？”普纳答曰：“非也，世尊。”接着，普纳观望吾徒，述说其意：“我因烦恼而不寐，诸比库为何不眠？难道有比库患病，或遭长期患难？”世尊闻言告诫：“普纳，你因烦恼而未眠，但吾徒恒常保持觉醒修持，故不眠。”于是宣说偈言——
§226
226.
二百二十六。
‘‘Sadā jāgaramānānaṃ, ahorattānusikkhinaṃ;
『常保持觉醒，昼夜不停修习，』
Nibbānaṃ adhimuttānaṃ, atthaṃ gacchanti āsavā’’ti.
『灭尽烦恼者，得至涅槃；』
Tattha ahorattānusikkhinanti divā ca rattiñca tisso sikkhā sikkhamānānaṃ. Nibbānaṃ adhimuttānanti nibbānajjhāsayānaṃ. Atthaṃ gacchantīti evarūpānaṃ sabbepi āsavā atthaṃ vināsaṃ natthibhāvaṃ gacchantīti attho.
『其中昼夜不停修习者，是指昼夜三种修学。灭尽烦恼者，是指心中灭尽涅槃果者。谓此众皆烦恼者，以无烦恼故而得正旨、无此即无涅槃之义。』
Desanāvasāne yathāṭhitā puṇṇā sotāpattiphale patiṭṭhahi, sampattaparisāyapi sātthikā dhammadesanā ahosīti.
『于说法终结时，如法安立已获正觉初果之漏尽，亦即正法集会实践者，证得真实教法之意。』
Satthā kuṇḍakaaṅgārapūvena bhattakiccaṃ katvā vihāraṃ agamāsi. Bhikkhū dhammasabhāyaṃ kathaṃ samuṭṭhāpesuṃ ‘‘dukkaraṃ , āvuso, sammāsambuddhena kataṃ puṇṇāya dinnena kuṇḍakaaṅgārapūvena bhattakiccaṃ karontenā’’ti. Satthā āgantvā ‘‘kāya nuttha, bhikkhave, etarahi kathāya sannisinnā’’ti pucchitvā ‘‘imāya nāmā’’ti vutte ‘‘na, bhikkhave, idāneva, pubbepi mayā imāya dinnakuṇḍakaṃ paribhuttamevā’’ti vatvā atītaṃ āharitvā –
『世尊如炭火盆般，完成供养后还弃于住处。比库们在法会中议论：“世尊以苦行者之炭火盆供养于圆满之日，真难得矣。”世尊到来，问比库：“诸比库，尔时集坐听闻何事？”答曰：“以此名闻之。”世尊言：“比库们，此乃我先前所供养之炭火盆。”遂从过去带来，』
‘‘Bhutvā tiṇaparighāsaṃ, bhutvā ācāmakuṇḍakaṃ;
『曾为草围栏所围，曾为篱火盆所用；』
Etaṃ te bhojanaṃ āsi, kasmā dāni na bhuñjasi.
这是你的食物，为什么如今不吃呢？
‘‘Yattha posaṃ na jānanti, jātiyā vinayena vā;
‘那儿的人们不知道好处，或者因种姓、戒律等原因；
Bahuṃ tattha mahābrahme, api ācāmakuṇḍakaṃ.
虽然那地方有众多大神，也有不能饮用的苦水池。
‘‘Tvañca kho maṃ pajānāsi, yādisāyaṃ hayuttamo;
你却明白我是这匹马之首；
Jānanto jānamāgamma, na te bhakkhāmi kuṇḍaka’’nti. (jā. 1.3.10-12) –
知道缘由并来到这里，然而我不会吃你的苦水’，如此说。 (生典1.3.10-12) –
Imaṃ kuṇḍakasindhavapotakajātakaṃ vitthāretvā kathesi.
这样他详细阐述了《苦水池苦水船生典》并进行了讲说。
Puṇṇadāsīvatthu chaṭṭhaṃ. · 布那婢女事，第六。
7. Atulaupāsakavatthu七、阿图拉近事男事
Porāṇametanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā jetavane viharanto atulaṃ nāma upāsakaṃ ārabbha kathesi.
所谓‘古时’，指的是此法义的教导，当世尊住于祗陀林时，对名叫阿吐罗的外道居士开始讲说此法。
So hi sāvatthivāsī upāsako pañcasataupāsakaparivāro ekadivasaṃ te upāsake ādāya dhammassavanatthāya vihāraṃ gantvā revatattherassa santike dhammaṃ sotukāmo hutvā revatattheraṃ vanditvā nisīdi. So panāyasmā paṭisallānārāmo sīho viya ekacāro, tasmā tena saddhiṃ na kiñci kathesi. So ‘‘ayaṃ thero na kiñci kathesī’’ti kuddho uṭṭhāya sāriputtattherassa santikaṃ gantvā ekamantaṃ ṭhito therena ‘‘kenatthena āgatatthā’’ti vutte ‘‘ahaṃ, bhante, ime upāsake ādāya dhammassavanatthāya revatattheraṃ upasaṅkamiṃ, tassa me thero na kiñci kathesi, svāhaṃ tassa kujjhitvā idhāgato, dhammaṃ me kathethā’’ti āha. Atha thero ‘‘tena hi upāsakā nisīdathā’’ti vatvā bahukaṃ katvā abhidhammakathaṃ kathesi. Upāsakopi ‘‘abhidhammakathā nāma atisaṇhā, thero bahuṃ abhidhammameva kathesi, amhākaṃ iminā ko attho’’ti kujjhitvā parisaṃ ādāya ānandattherassa santikaṃ agamāsi.
这位住在舍卫城的居士，带领五百名同伴，在一天时带着这些居士，为了听闻佛法，前往雷瓦达长老处。心怀听法之愿，礼敬雷瓦达长老后而坐。他这位具德长老，独行如狮子，故此与其同坐者无一言语。有弟子恼怒地说：“这位长老不言语。”便起身前往沙利佛长老处，站立一旁问道：“尊者，你为何来到此地？”答曰：“尊者，我随着这些居士，带着闻法心至雷瓦达长老那里，然则该长老对我毫无言语，我因而离开，来到此处，请尊者为我说法。”随后，长老说道：“于是这些居士坐下。”继而广泛发表阿毗达摩法义。居士便埋怨说道：“阿毗达摩说法过甚，长老讲述了大量阿毗达摩，我们中间何用？”遂怀着不满，携众前往阿难长老处。
Therenāpi ‘‘kiṃ upāsakā’’ti vutte, ‘‘bhante, mayaṃ dhammassavanatthāya revatattheraṃ upasaṅkamimhā, tassa santike ālāpasallāpamattampi alabhitvā kuddhā sāriputtattherassa santikaṃ agamimhā, sopi no atisaṇhaṃ bahuṃ abhidhammameva kathesi, ‘iminā amhākaṃ ko attho’ti etassāpi kujjhitvā idhāgamimhā, kathehi no, bhante, dhammakatha’’nti. Tena hi nisīditvā suṇāthāti thero tesaṃ suviññeyyaṃ katvā appakameva dhammaṃ kathesi. Te therassapi kujjhitvā satthu santikaṃ gantvā vanditvā ekamantaṃ nisīdiṃsu, atha ne satthā āha – ‘‘kasmā upāsakā āgatatthā’’ti? ‘‘Dhammassavanāya, bhante’’ti. ‘‘Suto pana vo dhammo’’ti? ‘‘Bhante, mayaṃ ādito revatattheraṃ upasaṅkamimhā, so amhehi saddhiṃ na kiñci kathesi, tassa kujjhitvā sāriputtattheraṃ upasaṅkamimhā, tena no bahu abhidhammo kathito, taṃ asallakkhetvā kujjhitvā ānandattheraṃ upasaṅkamimhā, tena no appamattakova dhammo kathito, tassapi kujjhitvā idhāgatamhā’’ti.
长老又被问及：“彼居士为何如此？”答曰：“尊者，我们为闻法，前往雷瓦达长老那里。然在那里未获任何无义闲谈，感到愤怒，故而前往沙利佛长老处。彼亦同样多讲阿毗达摩，遂对此不满，来此处，请尊者说法。”故此长老坐下，对众人开示，少许讲述法义。众人亦抱怨后，前往世尊处，顶礼致敬，各自就坐。世尊即问：“何因居士前来？”答曰：“为闻法，尊者。”世尊曰：“我所说法你们曾闻否？”答曰：“尊者，我们原先入雷瓦达长老门下，与他同行，他无一言语；后转往沙利佛长老处，彼多讲阿毗达摩，我们厌弃；继而在阿难长老处，彼讲法简约有节，我们亦不满，遂来此处。”
Satthā tassa kathaṃ sutvā, ‘‘atula, porāṇato paṭṭhāya āciṇṇamevetaṃ, tuṇhībhūtampi bahukathampi mandakathampi garahantiyeva. Ekantaṃ garahitabboyeva vā hi pasaṃsitabboyeva vā natthi . Rājānopi ekacce nindanti, ekacce pasaṃsanti. Mahāpathavimpi candimasūriyepi ākāsādayopi catuparisamajjhe nisīditvā dhammaṃ kathentampi sammāsambuddhaṃ ekacce garahanti, ekacce pasaṃsanti. Andhabālānañhi nindā vā pasaṃsā vā appamāṇā, paṇḍitena pana medhāvinā nindito nindito nāma, pasaṃsito ca pasaṃsito nāma hotī’’ti vatvā imā gāthā abhāsi –
世尊闻此言后曰：“阿吐罗，古人立论明断，断言不移，虽退隐孤寂，听闻众多或少，皆以厌弃视之。实无绝对可轻弃或赞美者。乃至诸王，有些诋毁，有些赞叹。正如大地、日月乃至天际四方聚集之处，持正法的圣者，有些被鄙弃，有些被赞扬。愚昧者无有止境之非议或称誉；唯有智者聪慧，受非议是真非议，受赞誉是真赞誉。”于是世尊唱诵此偈：
§227
227.
二百二十七。
‘‘Porāṇametaṃ atula, netaṃ ajjatanāmiva;
“古时者阿吐罗，非如今所名，
Nindanti tuṇhimāsīnaṃ, nindanti bahubhāṇinaṃ;
人们批评沉默寡言者，人们也批评多言者；
Mitabhāṇimpi nindanti, natthi loke anindito.
即便是说话不多者也会受到批评，世间没有一个人是没有被批评的。
§228
228.
二百二十八。
‘‘Na cāhu na ca bhavissati, na cetarahi vijjati;
‘他不会存在，也不会有所生起，其他的也不复存在；
Ekantaṃ nindito poso, ekantaṃ vā pasaṃsito.
一个人被完全贬低，一个人又被完全赞扬。
§229
229.
二百二十九。
‘‘Yaṃ ce viññū pasaṃsanti, anuvicca suve suve;
『一切智者所赞叹者，反复深思，善思良思；』
Acchiddavuttiṃ medhāviṃ, paññāsīlasamāhitaṃ.
『善于推理，聪慧具足，谨守戒律，专注正定。』
§230
230.
二百三十。
‘‘Nikkhaṃ jambonadasseva, ko taṃ ninditumarahati;
『就如同看到尚未成熟的黄苹果，有谁忍心毁谤它呢？』
Devāpi naṃ pasaṃsanti, brahmunāpi pasaṃsito’’ti.
『诸天亦然赞叹它，梵天亦然喜爱它。』
Tattha porāṇametanti purāṇakaṃ etaṃ. Atulāti taṃ upāsakaṃ nāmena ālapati. Netaṃ ajjatanāmivāti idaṃ nindanaṃ vā pasaṃsanaṃ vā ajjatanaṃ adhunā uppannaṃ viya na hoti. Tuṇhimāsīnanti kiṃ eso mūgo viya badhiro viya kiñci ajānanto viya tuṇhī hutvā nisinnoti nindanti. Bahubhāṇinanti kiṃ esa vātāhatatālapaṇṇaṃ viya taṭataṭāyati, imassa kathāpariyantoyeva natthīti nindanti. Mitabhāṇimpīti kiṃ esa suvaṇṇahiraññaṃ viya attano vacanaṃ maññamāno ekaṃ vā dve vā vatvā tuṇhī ahosīti nindanti. Evaṃ sabbathāpi imasmiṃ loke anindito nāma natthīti attho. Na cāhūti atītepi nāhosi, anāgatepi na bhavissati.
这里所说的“古老者”，意谓年老的长者。这语辞以“上萨咖”名义而传，是指称呼那位居士。此名非指现今之人，也非讥讽或敬赞现时之事物，而是如同新近未曾出现者。所谓“默坐者”，意谓如同哑者彷佛聋人，什么也不知晓，独自寂然而坐，受人责难。所谓“多言者”，譬如秋风摇落枯叶，嘈杂无章之声，表达其言语终无穷尽，谓之责难。所谓“言语和善者”，譬如自以为黄金瑰宝，仅言一二语即居寂静，谓之责难。总之，此世间无论何时何地，皆有责难之人，无人不遭此而无责难。若没有，亦无从过去，亦不曾有未来。
Yaṃ ce viññūti bālānaṃ nindā vā pasaṃsā vā appamāṇā, yaṃ pana paṇḍitā divase divase anuvicca nindakāraṇaṃ vā pasaṃsakāraṇaṃ vā jānitvā pasaṃsanti, acchiddāya vā sikkhāya acchiddāya vā jīvitavuttiyā samannāgatattā acchiddavuttiṃ dhammojapaññāya samannāgatattā medhāviṃ lokiyalokuttarapaññāya ceva catupārisuddhisīlena ca samannāgatattā paññāsīlasamāhitaṃ pasaṃsanti, taṃ suvaṇṇadosavirahitaṃ ghaṭṭanamajjanakkhamaṃ jambonadanikkhaṃ viya ko ninditumarahatīti attho. Devāpīti devatāpi paṇḍitamanussāpi taṃ bhikkhuṃ upaṭṭhāya thomenti pasaṃsanti. Brahmunāpīti na kevalaṃ devamanussehi, dasasahassacakkavāḷe mahābrahmunāpi esa pasaṃsitoyevāti attho.
所谓有智慧者，不随意贬损愚人，不论是贬损或赞扬都不过分。而聪明人每日反复推敲谴责或称赞的根由，知晓其因缘后，即不着断绝戒律修行，不丧失生命福报，具足不毁坏的业报；并依照佛法的智慧和世俗及出世间的智慧，修习世间与出世间的四种净洁戒律，具足智慧、戒律与定力，得以持戒清净，获得贤德的赞叹。此如无瑕的黄金、不会沉底的瓦器、及恒常流淌不停的恒河水一般，谁又能污蔑此人呢？所谓天众与善知识人皆亲近恭敬此比库，赞叹称颂。所谓梵天众，非唯天人及人类赞叹，乃轮转十方诸佛国中，大梵天也赞叹此人，意即如是。
Desanāvasāne pañcasatāpi upāsakā sotāpattiphale patiṭṭhahiṃsūti.
在讲法结束时，有五百近事男坚定信顺得于初果。
Atulaupāsakavatthu sattamaṃ. · 阿图拉近事男事，第七。
8. Chabbaggiyavatthu八、六群比库事
Kāyappakopanti imaṃ dhammadesanaṃ satthā veḷuvane viharanto chabbaggiye bhikkhū ārabbha kathesi.
关于身心怒恼，此法师在竹林中居住时，对六百十六比库开示此法。
Ekadivasañhi satthā veḷuvane viharanto tesaṃ chabbaggiyānaṃ ubhohi hatthehi yaṭṭhiyo gahetvā kaṭṭhapādukā āruyha piṭṭhipāsāṇe caṅkamantānaṃ khaṭakhaṭātisaddaṃ sutvā, ‘‘ānanda, kiṃ saddo nāmeso’’ti pucchitvā ‘‘chabbaggiyānaṃ pādukā āruyha caṅkamantānaṃ khaṭakhaṭasaddo’’ti sutvā sikkhāpadaṃ paññāpetvā ‘‘bhikkhunā nāma kāyādīni rakkhituṃ vaṭṭatī’’ti vatvā dhammaṃ desento imā gāthā abhāsi –
有一日早晨，师在竹林中居住，携互六百十六比库双手抓住抹基，穿木屐在毗提波沙石上行走，听闻木屐敲击拍打的声音，问阿难：「此声为何名？」答曰：「是六百十六比库穿木屐行走的敲击声。」继而嘱咐戒律：「比库应保护身等戒律。」随后说法并吟唱偈颂——
§231
231.
二百三十一。
‘‘Kāyappakopaṃ rakkheyya, kāyena saṃvuto siyā;
「应当护持身恼，身业应收摄；
Kāyaduccaritaṃ hitvā, kāyena sucaritaṃ care.
摒弃身体的不善行为，应以善行身护持自身。
§232
232.
二百三十二。
‘‘Vacīpakopaṃ rakkheyya, vācāya saṃvuto siyā;
当保护戒止言语的嗔恚，使之在语中得以止息；
Vacīduccaritaṃ hitvā, vācāya sucaritaṃ care.
摒弃言语的不善行为，应以善行语护持自身。
§233
233.
二百三十三。
‘‘Manopakopaṃ rakkheyya, manasā saṃvuto siyā;
当守护心中的嗔恚，使其在意念中得以收摄；
Manoduccaritaṃ hitvā, manasā sucaritaṃ care.
放弃恶念，以善念而行。
§234
234.
二百三十四。
‘‘Kāyena saṃvutā dhīrā, atho vācāya saṃvutā;
『身体受约束的智者，或者言语受约束的；
Manasā saṃvutā dhīrā, te ve suparisaṃvutā’’ti.
心意受约束的智者，这些人便是真正受良好约束者。』
Tattha kāyappakopanti tividhaṃ kāyaduccaritaṃ rakkheyya. Kāyena saṃvutoti kāyadvāre duccaritapavesanaṃ nivāretvā saṃvuto pihitadvāro siyā. Yasmā pana kāyaduccaritaṃ hitvā kāyasucaritaṃ caranto ubhayampetaṃ karoti, tasmā kāyaduccaritaṃ hitvā, kāyena sucaritaṃ careti vuttaṃ. Anantaragāthāsupi eseva nayo. Kāyena saṃvutā dhīrāti ye paṇḍitā pāṇātipātādīni akarontā kāyena, musāvādādīni akarontā vācāya, abhijjhādīni asamuṭṭhapentā manasā saṃvutā, te idha lokasmiṃ susaṃvutā surakkhitā sugopitā supihitadvārāti attho.
其中，身体的烦恼有三种，要守护身体的恶行。身体受约束，意即限制进入身体门户的恶行，使其关闭并受守护。因为在弃绝身体恶行、而行身体善行时，实际上是两者兼做，所以说弃恶行而行善行。此理同样见于别处诗句。所谓身体受约束的智者，是指那些贤达不行杀生等身体恶行、不说妄语等语言恶行、不生嫉妒等心行恶法的人，在此世间，他们因善受约束，受到保护，守门严密。
Desanāvasāne bahū sotāpattiphalādīni pāpuṇiṃsūti.
于说法结束时，许多人获得了斯陀含果等功德。
Chabbaggiyavatthu aṭṭhamaṃ. · 六群比库事，第八。
Kodhavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 忿怒品注释已毕。
Sattarasamo vaggo. · 第十七品。