(14) 4. Sādhuvaggo · (14) 4. 善品义注
(14) 4. Sādhuvaggavaṇṇanā（十四）四、善哉品释义
§134
134. Catutthassa paṭhame sādhunti bhaddakaṃ siliṭṭhakaṃ. Dutiyādīni uttānatthānevāti. Ariyamaggavaggo uttānatthoyevāti.
134. 第四品的第一节中说“正行即善恶律行”。第二节及以后皆为“以高贵目的而设”。“圣道品”即“仅为高贵目的”。
Sādhuvaggo catuttho. · 善哉品为第四。
Tatiyapaṇṇāsakaṃ niṭṭhitaṃ. · 第三个五十已完结。
4. Catutthapaṇṇāsakaṃ
4. 第四十五章
§155
155. Catutthassa paṭhamādīni uttānatthānevāti.
155. 第四品的最初几节皆为“仅为高贵目的”。
8. Kammanidānasuttavaṇṇanā八、业因经释义
§174
174. Aṭṭhame lobhahetukampīti pāṇātipātassa lobho upanissayakoṭiyā hetu hoti dosamohasampayuttopi. Iminā upāyena sabbattha attho veditabbo.
174. 第八节“贪欲因缘”者，谓杀生之贪欲是由六根之执著融汇而生的因，其现前时，虽与嗔恨与痴迷俱起，依此方法理，当处处识别其义。
9. Parikkamanasuttavaṇṇanā九、遍历经释义
§175
175. Navame parikkamanaṃ hotīti parivajjanaṃ hoti.
175. 第九节说“环绕”即“回避、远离”。
10. Cundasuttavaṇṇanā十、准德经释义
§176
176. Dasame kammāraputtassāti suvaṇṇakāraputtassa. Kassa no tvanti kassa nu tvaṃ. Pacchābhūmakāti pacchābhūmivāsikā. Kamaṇḍalukāti kamaṇḍaludhārino. Sevālamālikāti sevālamālā viya dhārenti. Sevālapaṭanivāsitātipi vuttameva. Udakorohakāti sāyatatiyakaṃ udakorohanānuyogamanuyuttā. Āmaseyyāsīti hatthena parimajjeyyāsi.
176. 第十节“金手儿”者，即造金之人。表达“这是谁？”“那是谁？”之意。后文“后地”即居于后地者；“水瓶者”即持水瓶者；“花环者”如同持花环者；说与著居于花环区者意同。“水泼者”指持水泼具者，亦随水泼动作而行。“你应以手擦拭。”
11. Jāṇussoṇisuttavaṇṇanā十一、《阇奴苏尼经》注释。
§177
177. Ekādasame upakappatūti pāpuṇātu. Ṭhāneti okāse. No aṭṭhāneti no anokāse. Nerayikānaṃāhāro nāma tattha nibbattanakammameva. Teneva hi te tattha yāpenti. Tiracchānayonikānaṃ pana tiṇapaṇṇādivasena āhāro veditabbo. Manussānaṃ odanakummāsādivasena , devānaṃ sudhābhojanādivasena, pettivesayikānaṃ kheḷasiṅghāṇikādivasena. Yaṃ vā panassa ito anuppavecchantīti yaṃ tassa mittādayo ito dadantā anupavesenti. Pettivesayikā eva hi paradattūpajīvino honti, na aññesaṃ parehi dinnaṃ upakappati. Dāyakopi anipphaloti yaṃ sandhāya taṃ dānaṃ dinnaṃ, tassa upakappatu vā mā vā, dāyakena pana na sakkā nipphalena bhavituṃ, dāyako tassa dānassa vipākaṃ labhatiyeva.
第177条：论及第十一者，若得现法生受。所谓所在，即谓时机。既非所在，亦非非所在者。堕狱者之饮食，名为于此唯行灭业。正因此，彼等于其中得生存。异道众生饮食则应分别，譬如畜生食草叶等；人种食熟米饭之类；天人以甘露圣食为食；饿鬼界者以污秽残剩为食。至于彼此谊交者，其所食者远不及此而受食者，即彼方彼等友伴所授予未达到此等的食物。饿鬼众生，确实为他者所施与而赖以生存，非令他人所授者所及。若施者持无功果观念而施与，则对于所施与之食，爱施者或得或不得功德之果报，由施者实得此布施之果报。
Aṭṭhānepi bhavaṃ gotamo parikappaṃ vadatīti anokāse uppannepi tasmiṃ ñātake bhavaṃ gotamo dānassa phalaṃ parikappetiyeva paññāpetiyevāti pucchati. Brāhmaṇassa hi ‘‘evaṃ dinnassa dānassa phalaṃ dāyako na labhatī’’ti laddhi. Athassa bhagavā pañhaṃ paṭijānitvā ‘‘dāyako nāma yattha katthaci puññaphalūpajīviṭṭhāne nibbatto dānassa phalaṃ labhatiyevā’’ti dassetuṃ idha brāhmaṇātiādimāha. So tattha lābhī hotīti so tattha hatthiyoniyaṃ nibbattopi maṅgalahatthiṭṭhānaṃ patvā lābhī hoti. Assādīsupi eseva nayo. Sādhuvaggo uttānatthoyevāti.
于所在者亦有情，谓果德玛于当地开示智慧。于非所在而现生者，于彼亲族亦有情，谓果德玛犹如检验布施之果德若问，婆罗门闻言云“于如是施予之布施，施者不获其果”，世尊于彼却示“施者，名其处有何等布施功德发生而住，则施者即得布施之果”，为示现婆罗门等而说。彼处即为得利者所在，及杀生者堕处如吉祥象站立于此，即获所求福利。于诸不善现象亦然。如圣谛中：善净分卷纯为成就。
Jāṇussoṇivaggo dutiyo. · 阇奴苏尼品第二。
Catutthapaṇṇāsakaṃ niṭṭhitaṃ. · 第四个五十集已结束。