1. Ānisaṃsavaggo · 1. 利益品义注
1. Ānisaṃsavaggo1. 利益品
1. Kimatthiyasuttavaṇṇanā1. 何义经注释
§1
1. Dasakanipātassa paṭhame kusalāni sīlānīti anavajjasīlāni. Amaṅkubhāvassa avippaṭisārassa atthāya saṃvattantīti avippaṭisāratthāni. So nesaṃ ānisaṃsoti avippaṭisārānisaṃsāni. Yathābhūtañāṇadassanatthotiādīsu yathābhūtañāṇadassanaṃ nāma taruṇavipassanā, nibbidā nāma balavavipassanā, virāgo nāma maggo, vimutti nāma arahattaphalaṃ, ñāṇadassanaṃ nāma paccavekkhaṇañāṇaṃ. Aggāya parentīti arahattatthāya gacchanti.
一、在第一篇十法集内，所谓善戒者，指无过失的戒律。为无挂碍、不生疑惑之理而存在，即为无疑虑之意。此处所谓无疑虑者，乃无疑虑之因缘。其含义如在如实知见、认知真理等方面，所谓如实知见名为初禅观慧，厌离名为坚强观慧，离欲名为道，解脱名为阿拉汉果，智慧名为复审智。以上诸相皆悉归于解脱之义。
2. Cetanākaraṇīyasuttavaṇṇanā2. 思所作经注释
§2
2. Dutiye na cetanāya karaṇīyanti na cetetvā kappetvā pakappetvā kātabbaṃ. Dhammatā esāti dhammasabhāvo eso kāraṇaniyamo ayaṃ. Abhisandentīti pavattenti. Paripūrentīti paripuṇṇaṃ karonti. Apārā pāraṃ gamanāyāti orimatīrabhūtā tebhūmakavaṭṭā nibbānapāraṃ gamanatthāya.
二、其次不以意志为造作，但因缘所生，当作之法。所谓法性，是指法界之真性，此因缘规律也。所谓生起，谓其发生；所谓圆满，谓其完成。所谓彼岸，谓彼岸之行，即已成理地之彼岸，以到达涅槃的境地。
3-5. Upanisasuttattayavaṇṇanā3-5. 近依经三经注释
§3-5
3-5. Tatiye hatūpanisoti hatakāraṇo. Catutthapañcamesu dvīhi therehi kathitabhāvova viseso.
三至五篇中，所谓因缘即原因。第四与第五篇中为两位长老所述，内容有所区别。
6. Samādhisuttavaṇṇanā6. 定经注释
§6
6. Chaṭṭhe neva pathaviyaṃ pathavīsaññī assāti pathaviṃ ārammaṇaṃ katvā pathavīti evaṃ uppannāya saññāya saññī na bhaveyya. Āpādīsupi eseva nayo. Na idhaloketi idhaloke uppajjanakacatukkapañcakajjhānasaññāya na saññī bhaveyya. Na paraloketi paraloke uppajjanakacatukkapañcakajjhānasaññāya na saññī bhaveyya. Saññī ca pana assāti atha ca panassa samāpatti savitakkasamāpattiyeva assāti vuccati. Etaṃ santaṃ etaṃ paṇītanti santaṃ santanti appetvā nisinnassa divasampi cittuppādo ‘‘santaṃ santa’’nteva pavattati, paṇītaṃ paṇītanti appetvā nisinnassa divasampi cittuppādo ‘‘paṇītaṃ paṇīta’’nteva pavattati. Yadidaṃ sabbasaṅkhārasamathoti nibbānaṃ nibbānanti appetvā nisinnassa divasampi cittuppādo ‘‘nibbānaṃ nibbāna’’nteva pavattatīti sabbampetaṃ phalasamāpattisamādhiṃ sandhāya vuttaṃ.
六、这里说：并非地即是地，不能以对地有执著识取而谓为地。以地为缘而起的识想，不能成为真正的识想。诸禅境中所谓地界识想亦是如此。此地界识想非凡间世俗所起的初禅至三禅识想，亦非彼岸世界所起识想。然而识想存在时，即是在有念入定时产生之有念定中识想。谓之清净，谓之美好。对于修止者而言，坐禅日中，心意生“清净清净”之语，亦有“美好美好”之语。所谓诸行皆已止息的境界谓为涅槃，修止者安住此境时，心中亦时起“涅槃涅槃”之念。以上皆为果报成就之定相，故而如是说。
7. Sāriputtasuttavaṇṇanā7. 沙利子经注释
§7
7. Sattame saññī ca panāhaṃ, āvuso, tasmiṃ samaye ahosinti, āvuso, tasmiṃ samaye ahaṃ ‘‘bhavanirodho nibbāna’’nti imāya phalasamāpattisaññāya saññī ahosiṃ. Sacittakā me sā samāpatti ahosīti paccavekkhaṇā kathitā.
七、第七篇中，识想者如是。我友，在彼时刻，乃至时刻吾心识想曰“有为灭尽即涅槃”，以此果报成就之识想现起。观照此心念，能详述其实情境。
8. Jhānasuttavaṇṇanā8. 禅那经注释
§8
8. Aṭṭhame samantapāsādikoti pasādāvahānaṃyeva kāyakammādīnaṃ sabbhāvato samanto pāsādiko. Sabbākāraparipūroti sabbehi kāraṇehi paripuṇṇo.
八、第八篇中“普遍正趣”者，谓能令随业身心等，起净信、庄重作用，达至一切方面圆满和谐。
9. Santavimokkhasuttavaṇṇanā9. 寂静解脱经注释
§9
9. Navame santāti ārammaṇasantatāyapi aṅgasantatāyapi santā. Vimokkhāti paccanīkadhammehi vimuttattā ārammaṇe ca nirāsaṅkabhāvena suṭṭhu muttattā evaṃladdhanāmā. Atikkamma rūpeti rūpajjhānāni atikkamitvā pavattā. Sesaṃ sabbattha uttānatthamevāti.
九、净心持久，即身心连续恒常。解脱，是凭借因缘之法的解放境界；在所缘境上，以无迷惑分的状态真得解脱，这便是所谓『如是所得』。超越者，为超越色境入禅定之说，是指已超越诸色禅，转入他境。余者，于一切处所，唯称为进展与极至者。
Ānisaṃsavaggo paṭhamo. · 利益品第一。