8. Arahattavaggo · 8. 阿拉汉果品义注
8. Arahattavaggo八、阿拉汉果品
1. Dukkhasuttavaṇṇanā一、苦经注释
§75
75. Aṭṭhamassa paṭhame savighātanti saupaghātaṃ sopaddavaṃ. Sapariḷāhanti kāyikacetasikena pariḷāhena sapariḷāhaṃ. Pāṭikaṅkhāti icchitabbā avassaṃbhāvinī.
第七十五条 “激烈”者，即剧烈伤害、严重损害。因身心烦恼所致的强烈沉痛，即身心痛苦。期望、企盼，即应当有所期许之意。
2. Arahattasuttavaṇṇanā二、阿拉汉果经注释
§76
76. Dutiye mānanti jātiādīhi maññanaṃ. Omānanti hīnohamasmīti mānaṃ. Atimānanti atikkamitvā pavattaṃ accuṇṇatimānaṃ. Adhimānanti adhigatamānaṃ. Thambhanti kodhamānehi thaddhabhāvaṃ. Atinipātanti hīnassa hīnohamasmīti mānaṃ.
第七十六条 “傲慢”者，谓以生等诸事自以为是。自贬者，念“我卑劣”之自卑意。超越者，谓超过常轨而行，称为自高。增长者，即已获得而增加自尊。愤怒者，招致烦乱之态。极端谦卑者，自观“我卑”等之自卑意。
3. Uttarimanussadhammasuttavaṇṇanā三、上人法经注释
§77
77. Tatiye uttarimanussadhammāti manussadhammato uttari. Alamariyañāṇadassanavisesanti ariyabhāvaṃ kātuṃ samatthaṃ ñāṇadassanavisesaṃ, cattāro magge cattāri ca phalānīti attho. Kuhananti tividhaṃ kuhanavatthuṃ. Lapananti lābhatthikatāya ukkhipitvā avakkhipitvā vā lapanaṃ.
第七十七条 “超越人法”即超越于人法者。谓不具足杂染之觉知见解，具特殊之圣道知识与见解者。意指四圣道与四圣果之意义。三种灭因谓如灭烦恼所成三法。或：三种证灭之内容。为谋取利益而偷窃、抛掷或掷取，称为“偷窃”。
4. Sukhasomanassasuttavaṇṇanā四、乐与喜悦经注释
§78
78. Catutthe yoni cassa āraddhā hotīti kāraṇañcassa paripuṇṇaṃ paggahitaṃ hoti. Dhammārāmoti dhamme ratiṃ vindati. Bhāvanāya ramati, bhāvento vā ramatīti bhāvanārāmo. Pahāne ramati, pajahanto vā ramatīti pahānārāmo. Tividhe paviveke ramatīti pavivekārāmo. Abyāpajjhe niddukkhabhāve ramatīti abyāpajjhārāmo. Nippapañcasaṅkhāte nibbāne ramatīti nippapañcārāmo.
第七十八条 “第四者”乃依其根本起因而圆满拥有者。谓具足因缘者。执“法苑”者，即在法中求乐。喜修习者，谓修行中得乐，称作“修习法苑”。喜弃除者，谓弃除煩恼中得乐，称作“弃除法苑”。三种独处之乐，称“独处法苑”。无染污清净之乐，称“无染污法苑”。断除五盖之乐，称“五盖净灭法苑”。
5. Adhigamasuttavaṇṇanā五、证得经注释
§79
79. Pañcame na āyakusaloti na āgamanakusalo. Na apāyakusaloti na apagamanakusalo. Chandanti kattukamyatāchandaṃ. Na ārakkhatīti na rakkhati.
第七十九条 “第五者”不善种子者，非修习善行。非善功德者，亦非止于善功德。贪执，谓贪欲攻心。非守护者，谓不护诸法。
6. Mahantattasuttavaṇṇanā第六，《广大性经》注释。
§80
80. Chaṭṭhe ālokabahuloti ñāṇālokabahulo. Yogabahuloti yoge bahulaṃ karoti. Vedabahuloti pītipāmojjabahulo. Asantuṭṭhibahuloti kusaladhammesu asantuṭṭho. Anikkhittadhuroti aṭṭhapitadhuro paggahitavīriyo. Uttari ca patāretīti sampati ca uttariñca vīriyaṃ karoteva. Sattamaṃ uttānameva.
第八十条 “第六者”谓智慧多光明者。谓于修习多精进者。谓智慧多乐者。于善法不满足者。谓具八支禅定之坚固精进。谓更上一层楼，实有精进增益者。第七者亦谓升高。
8-10. Dutiyanirayasuttādivaṇṇanā第八至第十，第二《地狱经》等注释。
§82-84
82-84. Aṭṭhame pagabbhoti kāyapāgabbhiyādīhi samannāgato. Navamaṃ uttānatthameva. Dasame vighātavāti mahicchataṃ nissāya uppannena lobhadukkhena dukkhito. Sesaṃ sabbattha uttānamevāti.
第八十九至八十四句。第八句说「从身躯之头部等处具备」，谓具足身躯前侧诸处。第九句直接说为抬起、向上。第十句谓因依附贪欲苦起的恶趣而受苦。余句中，无论于何处，皆为向上之意。
Arahattavaggo aṭṭhamo. · 第八品为阿拉汉果品。