(23) 3. Dīghacārikavaggo · (23) 3. 长游行品义注
(23) 3. Dīghacārikavaggo（23）3. 长行品
1. Paṭhamadīghacārikasuttavaṇṇanā1. 第一长行经注释
§221
221. Tatiyassa paṭhame anavatthacārikanti avavatthitacārikaṃ. Sutaṃ na pariyodapetīti yampissa sutaṃ atthi, taṃ pariyodapetuṃ na sakkoti. Sutenekaccena avisārado hotīti thokathokena sutena vijjamānenāpi ñāṇena somanassappatto na hoti. Samavatthacāreti samavatthitacāre. Dutiyaṃ uttānatthameva.
第二百二十一条。第三条中“第一的是不违背行为”谓“无违背的行为者”。所谓已闻难以澄清者，即存在已闻之事，却不能使之明了。即使众多已闻、没有精进者，在以细微已闻所生之智中，也难得欢喜。所谓“遵循行为”即“遵循之行为”。第二条为直上行动。
3-4. Atinivāsasuttādivaṇṇanā3-4. 过住经等注释
§223-224
223-224. Tatiye bahubhaṇḍoti bahuparikkhāro. Bahubhesajjoti sappinavanītādīnaṃ bahutāya bahubhesajjo. Byattoti byāsatto. Saṃsaṭṭhoti pañcavidhena saṃsaggena saṃsaṭṭho hutvā. Ananulomikenāti sāsanassa ananucchavikena. Catutthe vaṇṇamaccharīti guṇamaccharī. Dhammamaccharīti pariyattimaccharī.
第二百二十三至二百二十四条。第三条中“多器具”即多种工具。“多药物”即指众多香膏、黄油等滋养品。“分离”即分散。“合聚”谓以五种合和方式合聚而成。“不顺从”是指教法中不循规守矩者。第四条“色相者”谓具有品质的色相。“法相者”谓循环传述教义的相状。
5-6. Kulūpakasuttādivaṇṇanā5-6. 往俗家经等注释
§225-226
225-226. Pañcame anāmantacāre āpajjatīti ‘‘nimantito sabhatto samāno santaṃ bhikkhuṃ anāpucchā purebhattaṃ vā pacchābhattaṃ vā kulesu cārittaṃ āpajjeyyā’’ti sikkhāpade (pārā. 294) vuttaṃ āpattiṃ āpajjati. Raho nisajjāyātiādīnipi tesaṃ tesaṃ sikkhāpadānaṃ vasena veditabbāni. Chaṭṭhe ativelanti atikkantapamāṇakālaṃ. Sattamaṃ uttānameva.
第二百二十五至二百二十六条。第五条“不请行为”谓训诫中说：“不应邀而自行同席，若坐于圣比库前不问曾饮食之时及位置，犯戒当受惩戒。”同时须以各戒律约规进行推知。第六条“过量”指超出限制的时间量。第七条为直上行为。
8. Ussūrabhattasuttavaṇṇanā8. 举食经注释
§228
228. Aṭṭhame ussūrabhatteti atidivāpacanabhatte. Na kālena paṭipūjentīti yāgukāle yāguṃ, khajjakakāle khajjakaṃ , bhojanakāle bhojanaṃ apacantā yuttappayuttakālassa atināmitattā na kālena paṭipūjenti, attano citteneva denti nāma. Tato tepi tesu attano gehaṃ āgatesu tatheva karonti. Kulapaveṇiyā āgatā balipaṭiggāhikā devatāpi yuttappayuttakālena lābhaṃ labhamānāyeva rakkhanti gopayanti pīḷaṃ akatvā. Akāle labhamānā pana ‘‘ime amhesu anādarā’’ti ārakkhaṃ na karonti.
第二百二十八条。第八条“疏忽畏惧”谓过度避开白昼不洁之事。即不依时完成祭祀，如牺牲时期不杀牺牲，食时不食食物，若超出适当时间即属于不及时完成，内心自明所为。然后对自身住所来访者亦行如是。家庭侵扰者、招财护持之神于适当时期保护，未至时不受尊敬。
Samaṇabrāhmaṇāpi ‘‘etesaṃ gehe bhojanavelāya bhojanaṃ na hoti, ṭhitamajjhanhike dentī’’ti maṅgalāmaṅgalesu kātabbaṃ na karonti. Vimukhā kammaṃ karontīti ‘‘pāto kiñci na labhāma, khudāya paṭipīḷitā kammaṃ kātuṃ na sakkomā’’ti kammaṃ vissajjetvā nisīdanti. Anojavantaṃ hotīti akāle bhuttaṃ ojaṃ harituṃ na sakkoti. Sukkapakkho vuttavipallāsena veditabbo.
比库和婆罗门亦于“彼等家中食时无食，正当中午则给与”之教中不应作乱。愚暗者行恶，因“没有所得，饥渴难堪”而放弃行动而坐。所谓“不有力量者”即无法承受不时食事之力。病鸟已作异常者应察知。
9. Paṭhamakaṇhasappasuttavaṇṇanā9. 第一黑蛇经注释
§229
229. Navame sabhīrūti saniddo mahāniddaṃ niddāyati. Sappaṭibhayoti taṃ nissāya bhayaṃ uppajjati, tasmā sappaṭibhayo. Mittadubbhīti pānabhojanadāyakampi mittaṃ dubbhati hiṃsati. Mātugāmepi eseva nayo.
第二百二十九条。第九条“怯懦者”谓安静大眠，长睡。惧怕贴身物品时生起畏惧故称“恐惧者”。“不善朋友”即恶人亦视为朋友而致害。他乡女众亦依此处理。
10. Dutiyakaṇhasappasuttavaṇṇanā十、《第二黑蛇经》注释。
§230
230. Dasame ghoravisoti kakkhaḷaviso. Dujjivhoti dvidhā bhinnajivho. Ghoravisatāti ghoravisatāya. Sesadvayepi eseva nayo.
230. 第十条为「严厉咬人」罪，称为「坚硬恶口」。所谓「舌难转动」，意指舌头断成两段。严厉咬人者，意即以极严厉之语咬人。其中「严厉咬人」两字连用亦属同类情形。此罪涵盖此等两种情况。
Dīghacārikavaggo tatiyo. · 长途游行品第三。