(18) 3. Upāsakavaggo · (18) 3. 近事男品义注
(18) 3. Upāsakavaggo（18）三、近事男品
1-3. Sārajjasuttādivaṇṇanā一至三、《怯惧经》等的注释
§171-173
171-173. Tatiyassa paṭhamadutiyatatiyesu agāriyappaṭipatti kathitā. Sotāpannasakadāgāminopi hontu, vaṭṭantiyeva.
171-173. 第三部分，论述初次、第二次和第三次行乞的修行方法。即使是初果须陀洹和斯陀含的比库，也应该在托钵乞食中遵守此法。
4. Verasuttavaṇṇanā四、《怨敌经》的注释
§174
174. Catutthe bhayānīti cittutrāsabhayāni. Verānīti akusalaverānipi puggalaverānipi . Cetasikanti cittanissitaṃ. Dukkhanti kāyapasādavatthukaṃ dukkhaṃ. Domanassanti domanassavedanaṃ. Imasmiṃ sutte viratipahānaṃ kathitaṃ.
174. 第四段论及恐怖的含义，即心的恐惧与怖畏。所谓怨恨，是指不善怨恨之人。所谓心意者，是指依赖心识的法。苦者，是指身体所感受的苦。忧愁者，是指忧愁的感受。在本经中讲述了戒杀戒恶的停戒舍离。
5. Caṇḍālasuttavaṇṇanā五、《贱民经》的注释
§175
175. Pañcame upāsakapatikuṭṭhoti upāsakapacchimako. Kotūhalamaṅgalikoti ‘‘iminā idaṃ bhavissatī’’ti evaṃ pavattattā kotūhalasaṅkhātena diṭṭhasutamutamaṅgalena samannāgato. Maṅgalaṃ pacceti no kammanti maṅgalaṃ oloketi, kammaṃ na oloketi. Ito ca bahiddhāti imamhā sāsanā bahiddhā. Pubbakāraṃ karotīti dānādikaṃ kusalakiccaṃ paṭhamataraṃ karoti.
175. 第五讲谈及居士的节制，即居士的后方。所谓贪求吉祥者，是指因『这个将会成就』的信念而起的贪心。因对所见所闻产生贪求，使其被具足最大吉祥。此吉祥非业果之吉祥，不是观察业因的吉祥。此处所说“内外”，是指此教法内外两方面。先行的是布施等善业初步行为。
6. Pītisuttavaṇṇanā六、《喜经》的注释
§176
176. Chaṭṭhe kinti mayanti kena nāma upāyena mayaṃ. Pavivekaṃ pītinti paṭhamadutiyajjhānāni nissāya uppajjanakapītiṃ. Kāmūpasaṃhitanti kāmanissitaṃ duvidhe kāme ārabbha uppajjanakaṃ. Akusalūpasaṃhitanti ‘‘migasūkarādayo vijjhissāmī’’ti saraṃ khipitvā tasmiṃ viraddhe ‘‘viraddhaṃ mayā’’ti evaṃ akusale nissāya uppajjanakaṃ. Tādisesu pana ṭhānesu avirajjhantassa ‘‘suṭṭhu me viddhaṃ, suṭṭhu me pahaṭa’’nti uppajjanakaṃ akusalūpasaṃhitaṃ sukhaṃ somanassaṃ nāma. Dānādiupakaraṇānaṃ asampattiyā uppajjamānaṃ pana kusalūpasaṃhitaṃ dukkhaṃ domanassanti veditabbaṃ.
176. 第六讲中，谈论“我们（mayaṃ）”的含义及方法。独处（pavivekaṃ）是指初次、第二次禅那为依止而产生的。欲望境隶属意欲两种，既包括起欲，亦包括起恶的欲望。恶的包括猎狍野猪等猎物，虽被一时抛弃，但因增长恶意仍起恶欲。这样的处境中，未生厌离者内心通说“猎物我已射中，猎物我已射杀”，是属恶的起心所。此时伴以欢喜，是名为乐的苦恼。施与等辅助行为因不圆满而生忧愁，是应当知道的不善苦。
7. Vaṇijjāsuttavaṇṇanā七、《贸易经》的注释
§177
177. Sattame vaṇijjāti vāṇijakammāni. Upāsakenāti tisaraṇagatena. Satthavaṇijjāti āvudhabhaṇḍaṃ kāretvā tassa vikkayo. Sattavaṇijjāti manussavikkayo. Maṃsavaṇijjāti sūkaramigādayo posetvā tesaṃ vikkayo. Majjavaṇijjāti yaṃkiñci majjaṃ kāretvā tassa vikkayo. Visavaṇijjāti visaṃ kāretvā tassa vikkayo. Iti sabbampi imaṃ vaṇijjaṃ neva attanā kātuṃ, na pare samādapetvā kāretuṃ vaṭṭati.
177. 第七讲解释商贩业。居士处于三宝戒护之中。铁器商是制造兵器，业果为败坏。奴隶商则为贩卖人奴，果报亦为堕落。肉食商是养殖猪、鹿等动物，其果报同为堕落。酤酒商是制作酒类，果报为堕落。毒药商是制造毒药，同属堕落。诸业均不可自行从事，亦不可委托他人从事。
8. Rājasuttavaṇṇanā8. 王经注释
§178
178. Aṭṭhame pabbājentīti raṭṭhamhā pabbājenti. Yathāpaccayaṃ vā karontīti yathādhippāyaṃ yathājjhāsayaṃ karonti. Tatheva pāpakammaṃ pavedentīti yathā tena kataṃ, taṃ tatheva aññesaṃ ārocenti kathenti.
178. 第八讲，论及出家。谓自本国出家。谓随条件而行，依管理者与指导者的旨意而行。亦复如是，称恶业为恶业，即如其所作，亦向他人述说说明。
9. Gihisuttavaṇṇanā9. 居士经注释
§179
179. Navame saṃvutakammantanti pihitakammantaṃ. Ābhicetasikānanti uttamacittanissitānaṃ. Diṭṭhadhammasukhavihārānanti paccakkheyeva dhamme pavattikkhaṇe sukhavihārānaṃ. Ariyakantehīti ariyānaṃ kantehi maggaphalasīlehi.
第179段。第九者谓之束缚业者，即被束缚之业者。阿毗耶萨者指依赖上善心念者。视法乐住者指现法中于法发生时，具乐住者。阿利雅堪特者谓阿利耶们有堪能者，即依止于圣者之道果戒能堪能者。
Ariyadhammaṃ samādāyāti ettha ariyadhammoti pañca sīlāni kathitāni. Merayaṃ vāruṇinti catubbidhaṃ merayaṃ pañcavidhañca suraṃ. Dhammañcānuvitakkayeti navavidhaṃ lokuttaradhammaṃ anussativaseneva vitakkeyya. Abyāpajjhaṃ hitaṃ cittanti niddukkhaṃ mettādibrahmavihāracittaṃ. Devalokāya bhāvayeti brahmalokatthāya bhāveyya. Puññatthassa jigīsatoti puññena atthikassa puññaṃ gavesantassa. Santesūti buddhapaccekabuddhatathāgatasāvakesu. Vipulā hoti dakkhiṇāti evaṃ dinnadānaṃ mahapphalaṃ hoti. Anupubbenāti sīlapūraṇādinā anukkamena. Sesaṃ tikanipāte vuttatthameva.
承受圣法者，谓此处所称圣法者，是五戒。梅肋耶或称瓦噜噜，谓四种梅肋，及五种须菩提灵。法念觉察者，是谓九种出世间法，专为会忆而思维。无过患而安乐者，谓诸心无痛，不被贪嗔痴染，如慈欲等梵住心。为天界而成者，即应为梵天界所培养之心。求利益福者，谓寻求福报者。安静者，是于佛、缘觉、正觉、如来的弟子身中安详。广大利益者，谓布施得大利益。依次序者，谓遵循戒律充满始终。如残余三藏所记义。
10. Gavesīsuttavaṇṇanā10. 咖韦西经注释
§180
180. Dasame sitaṃ pātvākāsīti mahāmaggeneva gacchanto taṃ sālavanaṃ oloketvā ‘‘atthi nu kho imasmiṃ ṭhāne kiñci sukāraṇaṃ uppannapubba’’nti addasa kassapabuddhakāle gavesinā upāsakena kataṃ sukāraṇaṃ. Athassa etadahosi – ‘‘idaṃ sukāraṇaṃ bhikkhusaṅghassa apākaṭaṃ paṭicchannaṃ, handa naṃ bhikkhusaṅghassa pākaṭaṃ karomī’’ti maggā okkamma aññatarasmiṃ padese ṭhitova sitapātukammaṃ akāsi, aggaggadante dassetvā mandahasitaṃ hasi . Yathā hi lokiyamanussā udaraṃ paharantā ‘‘kahaṃ kaha’’nti hasanti, na evaṃ buddhā. Buddhānaṃ pana hasitaṃ haṭṭhapahaṭṭhākāramattameva hoti.
第180段。第十者谓止息空寂之处。犹如大道行者前行时，观视萨罗林庄园，问曰“此处可有何等善事事前产生乎”？此时候，有一居士于佛陀时代探询善事。于是佛陀想到“此义为比库僧团尚未显露而秘藏之事，我且使其显予比库僧团”。遂踏路而行，于一所处立地，作止息空寂之功，用牙刃露出示为证，与世人熟笑。世人常言笑时多半垂腹言语“何处何处”。佛则不同。佛之笑仅止于唇齿间。
Hasitañca nāmetaṃ terasahi somanassasahagatacittehi hoti. Tattha lokiyamahājano akusalato catūhi, kāmāvacarakusalato catūhīti aṭṭhahi cittehi hasati, sekhā akusalato diṭṭhigatasampayuttāni dve apanetvā chahi cittehi hasanti, khīṇāsavā catūhi sahetukakiriyacittehi, ekena ahetukakiriyacittenāti pañcahi cittehi hasanti. Tesupi balavārammaṇe āpāthamāgate dvīhi ñāṇasampayuttacittehi hasanti, dubbalārammaṇe duhetukacittadvayena ca ahetukacittena cāti tīhi cittehi hasanti. Imasmiṃ pana ṭhāne kiriyāhetukamanoviññāṇadhātusomanassasahagatacittaṃ bhagavato pahaṭṭhākāramattahasitaṃ uppādeti.
此笑共十三种欢喜心所生。其中心有俗人以不善心合四及欲界善心合四共八心所喜，行者以不善已边见缠绕二心者二，已断烦恼四及无因无缘造作四共十二。其余依此八心力强时，来犯侵害之际，二具智趣心者同时欢喜；力弱时，以二有因心及一无因心合三心欢喜。此处生妙心无二知识，欢喜心具足佛陀之轻笑程度而产生。
Taṃ panetaṃ hasitaṃ evaṃ appamattakampi therassa pākaṭaṃ ahosi. Kathaṃ? Tathārūpe hi kāle tathāgatassa catūhi dāṭhāhi cātuddīpikamahāmeghamukhato samosaritā vijjulatā viya virocamānā mahātālakkhandhappamāṇā rasmivaṭṭiyo uṭṭhahitvā tikkhattuṃ siravaraṃ padakkhiṇaṃ katvā dāṭhaggesuyeva antaradhāyanti. Tena saññāṇena āyasmā ānando bhagavato pacchato gacchamānopi sitapātubhāvaṃ jānāti.
这一笑容，即使极为微小，亦为长老所明显知。何以故？正当此时，佛之身门四周自天而降四片大光明云，光如闪电，环绕大土块如光芒之轮，旋转环绕头顶，齐绕顶上，最终消散。由此识知，尊者阿难即使步行于佛身后，亦了知此处有止息空寂之妙相。
Iddhanti samiddhaṃ. Phītanti atisamiddhaṃ sabbapāliphullaṃ viya. Ākiṇṇamanussanti janasamākulaṃ. Sīlesu aparipūrakārīti pañcasu sīlesu asamattakārī. Paṭidesitānīti upāsakabhāvaṃ paṭidesitāni. Samādapitānīti saraṇesu patiṭṭhāpitānīti attho. Iccetaṃ samasamanti iti etaṃ kāraṇaṃ sabbākārato samabhāveneva samaṃ, na ekadesena. Natthi kiñci atirekanti mayhaṃ imehi kiñci atirekaṃ natthi. Handāti vavassaggatthe nipāto. Atirekāyāti visesakāraṇatthāya paṭipajjāmīti attho. Sīlesu paripūrakāriṃ dhārethāti pañcasu sīlesu samattakārīti jānātha. Ettāvatā tena pañca sīlāni samādinnāni nāma honti. Kimaṅga pana na mayanti mayaṃ pana keneva kāraṇena paripūrakārino na bhavissāma. Sesamettha uttānamevāti.
神通者谓火燃盛起者。达彼甚盛，犹如满开之莲花。人与之密布，如众人聚集。戒中不圆满者，谓五戒未能圆满者。被指出者，谓被指正教修比库尼戒者。被安立者，谓被置于三皈依已成者。此等皆具均等之因缘成就，非单一因缘。无任何过剩之义于我此，唯此义也。“Handā”谓于雨季，涅槃语末尾词。过剩义谓为有特别因缘而成。戒中能圆满者，谓五戒皆能圆满之人。由此五戒悉皆受摄。而关于何故断无因圆满者，我等不能确定亦不知道。余义唯此上明说。
Upāsakavaggo tatiyo. · 近事男品第三。