3. Bālavaggavaṇṇanā · 3. Bālavagga解释
3. Bālavaggavaṇṇanā三、愚品注释
§22
22. Tatiyassa paṭhame accayaṃ accayato na passatīti ‘‘aparajjhitvā aparaddhaṃ mayā’’ti attano aparādhaṃ na passati, aparaddhaṃ mayāti vatvā daṇḍakammaṃ āharitvā na khamāpetīti attho. Accayaṃ desentassāti evaṃ vatvā daṇḍakammaṃ āharitvā khamāpentassa. Yathādhammaṃ nappaṭiggaṇhātīti ‘‘puna evaṃ na karissāmi, khamatha me’’ti vuccamāno accayaṃ imaṃ yathādhammaṃ yathāsabhāvaṃ na paṭiggaṇhāti. ‘‘Ito paṭṭhāya puna evarūpaṃ mā akāsi, khamāmi tuyha’’nti na vadati. Sukkapakkho vuttapaṭipakkhanayeneva veditabbo.
第22条 关于第三大类第一分支事故，所谓家属未见其事，义指未见自己所犯的罪行。所谓“未曾犯错，其实我有罪行”，是指其本人不见自己所犯的罪，而说“是我犯了罪”，承认此罪并因此受罚，但不宽恕的含义。劝诫他者时，亦是如此说，即承认罪责，接受惩罚而宽恕之义。若依法理不接受，即会说“以后绝不再犯，请你宽恕我”，表示此罪从本质和事相上未被接受。并非因前情所起、今后再犯这种情形而称“我宽恕你”。正当认知的辩论，是以正邪两面完整辨明为准。
§23
23. Dutiye abbhācikkhantīti abhibhavitvā ācikkhanti, abhūtena vadanti. Dosantaroti antare patitadoso. Evarūpo hi ‘‘natthi samaṇassa gotamassa uttarimanussadhammo’’tiādīni vadanto sunakkhatto viya tathāgataṃ abbhācikkhati. Saddhovā duggahitenāti yo hi ñāṇavirahitāya saddhāya atisaddho hoti muddhappasanno, sopi ‘‘buddho nāma sabbalokuttaro, sabbe tassa kesādayo bāttiṃsa koṭṭhāsā lokuttarāyevā’’tiādinā nayena duggahitaṃ gaṇhitvā tathāgataṃ abbhācikkhati. Tatiyaṃ uttānatthamevāti.
第23条 关于第二条款“错误汇报”，是指诬陷、妄言之谓。妄言中包含夹杂间隙的怨恨。譬如指出如来没有“超越人类”，此类言论虽无实据，仍如干扰者般错误地诬蔑如来。所谓“信而无疑”，乃指以无智慧而迷信，过度信奉，心智迟钝，因此即使有人言“佛乃世间超绝者，周身毛发亿万根亦为世间超越”，亦会误认为诽谤如来。第三条属于正面义理。
§25
25. Catutthe neyyatthaṃ suttantanti yassa attho netabbo, taṃ netabbatthaṃ suttantaṃ. Nītattho suttantoti dīpetīti kathitattho ayaṃ suttantoti vadati. Tattha ‘‘ekapuggalo, bhikkhave, dveme, bhikkhave, puggalā, tayome, bhikkhave, puggalā, cattārome, bhikkhave, puggalā’’ti evarūpo suttanto neyyattho nāma. Ettha hi kiñcāpi sammāsambuddhena ‘‘ekapuggalo, bhikkhave’’tiādi vuttaṃ, paramatthato pana puggalo nāma natthīti evamassa attho netabbova hoti. Ayaṃ pana attano bālatāya nītattho ayaṃ suttantoti dīpeti. Paramatthato hi puggale asati na tathāgato ‘‘ekapuggalo, bhikkhave’’tiādīni vadeyya. Yasmā pana tena vuttaṃ, tasmā paramatthato atthi puggaloti gaṇhanto taṃ neyyatthaṃ suttantaṃ nītattho suttantoti dīpeti. Nītatthanti aniccaṃ dukkhaṃ anattāti evaṃ kathitatthaṃ. Ettha hi aniccameva dukkhameva anattāyevāti attho. Ayaṃ pana attano bālatāya ‘‘neyyattho ayaṃ suttanto, atthamassa āharissāmī’’ti ‘‘niccaṃ nāma atthi, sukhaṃ nāma atthi, attā nāma atthī’’ti gaṇhanto nītatthaṃ suttantaṃ neyyattho suttantoti dīpeti nāma. Pañcamaṃ uttānatthamevāti.
第25条 关于第四条款“不可接受之经文”，谓该经文不可采信，其义不可采纳。所谓“不可纳的经文”即加以说明其义。这类经文如“一人、二人、三人、四人”的说法，是诸经文中不应采信的典范。此处即使释迦牟尼佛以“一人”“二人”等词语论述，究竟实义上无此“人”的存在，所以从真实正义角度而言，所谓“人”不存在。若只照此言辞字面，此言为“不成理的经文”之义。此为佛法底蕴与幼稚辨识能力的缘故，故称“不可接受经文”即说明其义。究竟实相为无常、苦、无我三相。此语义为“正理之无常无我”，而犹有人执为“恒常、快乐、自我”，此属幼稚之见故。第五条即是此正面义。
§27
27. Chaṭṭhe paṭicchannakammantassāti pāpakammassa. Pāpaṃ hi paṭicchādetvā karonti. No cepi paṭicchādetvā karonti, pāpakammaṃ paṭicchannamevāti vuccati. Nirayoti sahokāsakā khandhā. Tiracchānayoniyaṃ khandhāva labbhanti. Sattamaṭṭhamāni uttānatthāneva.
第27条 关于第六条款“掩盖恶行”，谓恶行已作而将其掩盖。恶因若未加掩盖，即称其为“掩盖恶行”。地狱为此种沉重罪恶所应之受处。魔道父母类的恶趣界亦包括此列。第七条至第十条为此类正面义。
§30
30. Navame paṭiggāhāti paṭiggāhakā, dussīlaṃ puggalaṃ dve ṭhānāni paṭiggaṇhantīti attho.
第30条 关于第九条“承认”，谓承认辩护者。对恶行之人，在两个方面加以承认，意即这恶行者为承认者。
§31
31. Dasame atthavaseti kāraṇāni. Araññavanapatthānīti araññāni ca vanapatthāni ca. Tattha kiñcāpi abhidhamme nippariyāyena ‘‘nikkhamitvā bahi indakhīlā, sabbametaṃ arañña’’nti (vibha. 529) vuttaṃ, tathāpi yaṃ taṃ ‘‘pañcadhanusatikaṃ pacchima’’nti (pārā. 654) āraññakaṅganipphādakaṃ senāsanaṃ vuttaṃ, tadeva adhippetanti veditabbaṃ. Vanapatthanti gāmantaṃ atikkamitvā manussānaṃ anupacāraṭṭhānaṃ, yattha na kasīyati na vapīyati. Pantānīti pariyantāni atidūrāni, diṭṭhadhammasukhavihāranti lokiyalokuttaraṃ phāsuvihāraṃ. Pacchimañca janataṃ anukampamānoti pacchime mama sāvake anukampanto.
第31条 关于第十条“原因”，指依因缘说法。荒野与森林道路，即荒野和森林路径。此在阿毗达摩中，称为“出离世间所涉之荒野”，又称为“种五根之森林道路”。这类径路，即越过村落，离开人类生活地域，不受拜访之所，四周遥远边界。是世俗世界至出世间最为清净的居处。称“西方国民怀慈悲”，对其弟子有大悲心。
§32
32. Ekādasame vijjābhāgiyāti vijjākoṭṭhāsikā. Samathoti cittekaggatā. Vipassanāti saṅkhārapariggāhakañāṇaṃ. Kamatthamanubhotīti katamaṃ atthaṃ ārādheti sampādeti paripūreti. Cittaṃ bhāvīyatīti maggacittaṃ bhāvīyati brūhīyati vaḍḍhīyati. Yo rāgo, so pahīyatīti yo rajjanakavasena rāgo, so pahīyati. Rāgo hi maggacittassa paccanīko, maggacittaṃ rāgassa ca. Rāgakkhaṇe maggacittaṃ natthi, maggacittakkhaṇe rāgo natthi. Yadā pana rāgo uppajjati, tadā maggacittassa uppattiṃ nivāreti, padaṃ pacchindati. Yadā pana maggacittaṃ uppajjati, tadā rāgaṃ samūlakaṃ ubbaṭṭetvā samugghātentameva uppajjati. Tena vuttaṃ – ‘‘rāgo pahīyatī’’ti.
第十一项称为具足智慧者或具有智慧余秉者。其中，止为心的专一统一，观为对行蕴的了知。所谓业力之趣，是指培养、成就、圆满某种意义。心应当被培养，是修道之心，要被培育、增广、扩张。所谓“贪欲者当舍弃”，正如污泥般的贪欲应当摒弃。贪欲乃修道心的反面，修道心亦为贪欲之反面。在贪欲刻时，修道心无现；在修道心刻时，贪欲无现。但当贪欲生起时，即阻止修道心的生起，贪欲随之尾随。又当修道心生起时，贪欲如同连根拔起而被消灭般，修道心由此生起。故有言：“贪欲当舍弃。”
Vipassanā, bhikkhave, bhāvitāti vipassanāñāṇaṃ brūhitaṃ vaḍḍhitaṃ. Paññā bhāvīyatīti maggapaññā bhāvīyati brūhīyati vaḍḍhīyati. Yā avijjā, sā pahīyatīti aṭṭhasu ṭhānesu vaṭṭamūlikā mahāavijjā pahīyati. Avijjā hi maggapaññāya paccanīkā, maggapaññā avijjāya. Avijjākkhaṇe maggapaññā natthi , maggapaññākkhaṇe avijjā natthi. Yadā pana avijjā uppajjati, tadā maggapaññāya uppattiṃ nivāreti, padaṃ pacchindati. Yadā maggapaññā uppajjati, tadā avijjaṃ samūlikaṃ ubbaṭṭetvā samugghātayamānāva uppajjati. Tena vuttaṃ – ‘‘avijjā pahīyatī’’ti. Iti maggacittaṃ maggapaññāti dvepi sahajātadhammāva kathitā.
比库们，称为观者，为所增长增强的智慧之识。所谓培育智慧，是指培育、增长、扩充修道之慧。那无明当舍弃，此无明根植于八处，是大无明被除灭。无明乃修道慧之反面，慧亦为无明反面。在无明刻时，修道慧无现；在修道慧刻时，无明无现。然无明一旦生起，便遮止修道慧的生起，跟随其后。当修道慧生起，便能将无明连根拔起而消灭，遂生此慧。故有言：“无明当舍弃。”由此可知，修道心与修道慧被说作两种同性质之法。
Rāgupakkiliṭṭhaṃ vā, bhikkhave, cittaṃ na vimuccatīti rāgena upakkiliṭṭhattā maggacittaṃ na vimuccatīti dasseti. Avijjupakkiliṭṭhā vā paññā na bhāvīyatīti avijjāya upakkiliṭṭhattā maggapaññā na bhāvīyatīti dasseti. Iti kho, bhikkhaveti evaṃ kho, bhikkhave. Rāgavirāgā cetovimuttīti rāgassa khayavirāgena cetovimutti nāma hoti. Phalasamādhissetaṃ nāmaṃ. Avijjāvirāgā paññāvimuttīti avijjāya khayavirāgena paññāvimutti nāma hoti. Imasmiṃ sutte nānākkhaṇikā samādhivipassanā kathitāti.
比库们，文意显明：染有贪欲的心不能得解脱，因贪欲所染污故，修道心不能得解脱。染有无明的智慧不能生起，因无明所染污，修道慧不能生起。由此可知，比库们。所谓心之离贪即心之解脱，谓贪的灭尽心解脱名为此；所谓慧之离贪即慧之解脱，谓无明灭尽慧解脱名为此。在本经中，分别论述了多种时相的止禅与观禅。
Bālavaggo tatiyo. · 愚品第三。