7. Mahāsamayasuttaṃ · 7. 大集会经复注
7. Mahāsamayasuttavaṇṇanā7. 大集经注释
Nidānavaṇṇanā因缘注释
§331
331.Udānanti raññā okkākena jātisambhedaparihāranimittaṃ pavattitaṃ udānaṃ paṭicca. Ekopi janapado ruḷhisaddena ‘‘sakkā’’ti vuccatīti ettha yaṃ vattabbaṃ, taṃ mahānidānavaṇṇanāyaṃ vuttanayena veditabbaṃ. Aropiteti kenaci aropite.
此处所说“誓言(udāna)”者，依王室所发誓言而起，目的是为了破除出生差别。某一国中，因旌声鼓乐等所奏，即称为“萨咖”(王者)者，于此当论之者，宜由后文长篇大论中所述大缘起随闻而明了之。至于“加于，强加于”者，谓强加给某人。
Āvaraṇenāti setunā. Bandhāpetvāti paṃsupalāsapāsāṇamattikākhaṇḍādīhi āḷiṃ thiraṃ kārāpetvā.
“障碍”者，如桥梁之意。“连接、用索缚”者，谓用芦苇、藤条、石块、土块之类，结成牢固之锁链。
‘‘Jātiṃ ghaṭṭetvā kalahaṃ vaḍḍhayiṃsū’’ti saṅkhepena vuttamatthaṃ pākaṭataraṃ kātuṃ ‘‘koliyakammakarā vadantī’’tiādi vuttaṃ.
“灭除生命起纷争”者，如简言之，意旨显明，犹言“迦梨耶工匠曰”等所说。
Tīṇi jātakānīti phandanajātakapathavīundriyajātakalaṭukikajātakāni dve jātakānīti rukkhadhamma vaṭṭakajātakāni.
“三生”者，谓房屋类故事、生物感官类故事及新生蕨类故事，亦有二生，即树木秩序循环故事也。
Tenāti bhagavatā. Kalahakāraṇabhāvoti kalahakāraṇassa atthibhāvo.
“是也”指世尊所说。又“争斗原因状态”，即争斗当体意。
Aṭṭhāneti akāraṇe. Veraṃ katvāti virodhaṃ uppādetvā. ‘‘Kuṭhārihattho puriso’’tiādinā phandanajātakaṃ kathesi. ‘‘Duddubhāyati bhaddante’’tiādinā pathavīundriyajātakaṃ kathesi. ‘‘Vandāmi taṃ kuñjarā’’tiādinā laṭukikajātakaṃ kathesi.
“立断”者，谓作因故；“起敌意”者，谓生差别抵触。譬如“持钺之人”故事者，指房屋类故事；“有恶辩者”故事者，指生物感官类故事；“我敬象”等故事者，指新生蕨类故事。
‘‘Sādhū sambahulā ñātī; api rukkhā araññajā;
『众多亲属皆美善，纵然树木生于荒野；风却一起吹拂，连树枝也随风摇摆。』
Vāto vahati ekaṭṭhaṃ, brahantampi vanappati’’nti. –
『风一齐吹送，连树枝都摇晃。』
Ādinā rukkhadhammajātakaṃ kathesi.
于是开始讲述《树相经》。
‘‘Sammodamānā gacchanti, jālaṃ ādāya pakkhino;
『彼此相欢喜的众鸟，携网而飞向外缘；
Yadā te vivadissanti, tadā ehinti me vasa’’nti. –
待到它们发生争执之时，便飞来投靠我这里。』
Ādinā vaṭṭakajātakaṃ kathesi.
于是开始讲述《圈网经》。
‘‘Attadaṇḍā bhayaṃ jātaṃ, janaṃ passatha medhagaṃ;
『自身惩戒成为恐惧』，显现智慧民众；
Saṃvegaṃ kittayissāmi, yathā saṃvijitaṃ mayā’’ti. (su. ni. 1.941);
『我将使其觉悟感知，如同我所亲契』。
Ādinā attadaṇḍasuttaṃ kathesi.
由此开始，讲说自身惩戒经。
Taṃtaṃpalobhanakiriyā kāyavācāhi parakkamantiyo ‘‘ukkaṇṭhantū’’ti sāsanaṃ pesenti.
以身体与言语之淫乱行为，妄作干犯者，激发『渴望难忍』的教法传播。
Kuṇāladaheti kuṇāladahatīre patiṭṭhāya. Pucchitapucchitaṃ kathesi (jā. 2.kuṇālajātaka) ‘‘anukkamena kuṇālasakuṇarājassa pucchanappasaṅgena kuṇālajātakaṃ kathessāmī’’ti. Anabhiratiṃ vinodesi itthīnaṃ dosadassanamukhena kāmānaṃ ādīnavokārasaṃkilesavibhāvanena.
名为龟纳罗柴火，以龟纳罗烧灼处为立足点。反复诘问，详加叙述『依顺善行，借龟纳罗雀王之问答，讲述龟纳罗本生经』。以不喜欢为娱，妇女因嫉妒预见恶意，以欲望之障碍及烦恼污染加以破坏。
Kosajjaṃ vidhamitvā purisathāmaparibrūhanena ‘‘uttamapurisasadisehi no bhavituṃ vaṭṭatī’’ti uppannacittā.
撕毁床席，折磨男子，使心生『不可与高尚男子为伍』之念。
Avissaṭṭhakammantāti arativinodanato paṭṭhāya avissaṭṭhasamaṇakammantā, aparicattakammaṭṭhānāti attho. Nisīdituṃ vaṭṭatīti bhagavā cintesīti yojanā.
「无坐业」者，意为摒弃对不安乐的欲望的念头，而修习无坐比库之法者，称为无坐行者。又谓「不熟悉业处」者，此义也。佛陀思虑曰：坐禅当为修持所行。
Paduminiyanti padumassare. Vikasiṃsu guṇagaṇavibodhena. ‘‘Ayaṃ imassa…pe… na kathesī’’ti iminā sabbepi te bhikkhū tāvadeva paṭipāṭiyā āgatattā aññamaññassa lajjamānā attanā paṭividdhavisesaṃ bhagavato nārocesunti dasseti. ‘‘Khīṇāsavāna’’ntiādinā tattha kāraṇamāha.
「如莲花」者，莲花中。以各种品质显现开放。『此人于此……不说』者，指诸比库以此律持行，彼此羞愧，自己专修，佛未说及他者之事，故示现。佛以「已断烦恼者」等名义言彼。
Osīdamatteti bhagavato santikaṃ upagatamatte. Ariyamaṇḍaleti ariyasamūhe. Pācīnayugandharaparikkhepatoti yugandharapabbatassa pācīnaparikkhepato, na bāhirakehi uccamānaudayapabbatato. Rāmaṇeyyakadassanatthanti buddhuppādapaṭimaṇḍitattā visesato ramaṇīyassa lokassa ramaṇīyabhāvadassanatthaṃ. Ullaṅghitvāti uṭṭhahitvā. Evarūpe khaṇe laye muhutteti yathāvutte candamaṇḍalassa uṭṭhitakkhaṇe uṭṭhitavelāyaṃ uṭṭhitamuhutteti uparūpari kālassa vaḍḍhitabhāvadassanatthaṃ vuttaṃ.
「沐浴者」指到世尊所际之人。 「圣众」谓圣弟子群。 「西山潮湿」言西方山丘的肥沃湿润地，不是外方诸高山。 「可爱的观看」谓因为佛涅槃树名为罗摩那，故称其为观赏之美地。 「跨越」者谓起立越过。此时刻如指月圆升起之时，有升起之刻乃至升起瞬间，此相乃时间相增长之义。
Tathā tesaṃ bhikkhūnaṃ jātiādivasena bhagavato anurūpaparivāritaṃ dassento ‘‘tatthā’’ti ādimāha.
如是，于诸比库的出生等因缘，以世尊状貌围绕示现，称为「如是」等。
Samāpannadevatāti āsannaṭṭhāne jhānasamāpatti samāpannadevatā. Caliṃsūti uṭṭhahiṃsu. Kosamattaṃ ṭhānaṃ saddantaraṃ. Jambudīpe kira ādito tesaṭṭhimattāni nagarasahassāni uppannāni, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, taṃ sandhāyāha ‘‘tikkhattuṃ tesaṭṭhiyā nagarasahassesū’’ti. Te pana sampiṇḍetvā satasahassato paraṃ asītisahassāni, navasahassāni ca honti. Navanavutiyā doṇamukhasatasahassesūti navasatasahassādhikesu navutisatasahassesu doṇamukhesu. Doṇamukhanti ca mahānagarassa āyuppattiṭṭhānabhūtaṃ pādanagaraṃ vuccati. Channavutiyā paṭṭanakoṭisatasahassesūti chakoṭiadhikanavutikoṭisatasahassapaṭṭanesu. Tambapaṇṇidīpādīsu chapaṇṇāsāya ratanākaresu. Evaṃ pana nagaradoṇimukhapaṭṭanaratanākarādivibhāgena kathanaṃ taṃtaṃadhivatthāya vasantīnaṃ devatānaṃ bahubhāvadassanatthaṃ. Yadi dasasahassacakkavāḷesu devatā sannipatitā, atha kasmā pāḷiyaṃ ‘‘dasahi ca lokadhātūhī’’ti vuttanti āha ‘‘dasasahassa…pe… adhippetā’’ti, tena sahassilokadhātu idha ‘‘ekā lokadhātū’’ti vuttāti veditabbaṃ.
「成就神」谓在近处处所乃成就禅定之神。 「起身」谓起作。 「数量场所声音」指尘世之众多人声所在。 传曰宝岛乃人间初起名号，分别有第一个，第二个，第三个城市，谓「三角」之意。三十多万个城镇，九万多之繁多数目，复称大城市名乃以数计名。 「城市」指大庄严之足城。 「三千六百十万」及「三千六百十万多」者，指三千六百万以上之大城市与宝藏。维系居民众生之繁华，谓众神以此分段聚居而显多。 若有一万重轮诸神聚集时，名此轮华界业，故人中说「十有八界」乃因此也。 「一界」名乃应知。
Lohapāsādeti ādito kate lohapāsāde. Brahmaloketi heṭṭhime brahmaloke. Yadi tā devatā evaṃ nirantarā, pacchā āgatānaṃ okāso eva na bhaveyyāti codanaṃ sandhāyāha ‘‘yathā kho panā’’tiādi. Suddhāvāsakāyaṃ upapannā suddhāvāsakāyikā, tāsaṃ pana yasmā suddhāvāsabhūmi nivāsaṭṭhānaṃ, tasmā vuttaṃ ‘‘suddhāvāsavāsīna’’nti. Āvāsāti āvāsanaṭṭhānabhūtā , devatā pana orambhāgiyānaṃ, itaresañca saṃyojanānaṃ samucchindanena suddho āvāso etesanti suddhāvāsā.
「铁殿」指第一建造之铁殿。 「梵天界」谓下梵天界。 说彼神明常住不灭，后来的未有其处，故称之。 「纯净居所」谓纯净居所者。因诸神和风消缙云起，故有此名「纯净居士」。 「居所」谓住处地。诸神因斩断外缘结缚，而得清净之居，称此为纯净居所。
§332
332.Puratthimacakkavāḷamukhavaṭṭiyaṃ otari aññattha okāsaṃ alabhamāno. Evaṃ sesāpi. Buddhānaṃ abhimukhamaggo buddhavīthi. Yāva cakkavāḷā ottharituṃ ovarituṃ na sakkā. Pahaṭabuddhavīthiyāvāti buddhānaṃ santikaṃ upasaṅkamantehi tehi devabrahmehi vaḷañjitavīthiyāva. Samiti saṅgati sannipāto samayo, mahanto samayo mahāsamayoti āha ‘‘mahāsamūho’’ti . Pavaddhaṃ vanaṃ pavananti āha ‘‘vanasaṇḍo’’ti. Devaghaṭāti devasamūhā.
332.起初接触转轮圣王诸方的道路尚未找到别处的机缘。余此亦复如是。诸佛所行之正道，即为通向诸佛面前之道路。转轮圣王之路无法由始至终完全通达。所谓昭著佛道者，即为诸佛近前接近时，与诸天神梵众所路径同，称为广阔大道。集合、汇聚、聚会、时日，大会众时或称为“盛大会众”。延伸开阔的森林称为“林中空地”。所谓天众聚集者，谓诸天之群也。
Samādahaṃsūti samādahitaṃ lokuttarasamādhinā suṭṭhu appitaṃ akaṃsu, yathāsamāhitaṃ pana samādhinā yojitaṃ nāma hotīti vuttaṃ ‘‘samādhinā yojesu’’nti. Sabbesaṃ gomuttavaṅkādīnaṃ dūrasamūhanitattā sabbe…pe… akariṃsu. Nayati asse etehīti nettāni, yottāni. Avīthipaṭipannānaṃ assānaṃ vīthipaṭipādanaṃ rasmiggahaṇena pahotīti ‘‘sabbayottāni gahetvā acodento’’ti vatvā taṃ pana acodanaṃ avāraṇaṃ evāti āha ‘‘acodento avārento’’ti.
所谓『集会』，指以超世间定力圆满修习成就者，称为善集。经言：借助定力所缘合者名为集。凡如牛群等远离群处者，皆被感召召集。『驱使牛群』等谓引领、驱策之意。未入大道者，尚无大道可行，因而被光线所摄。所谓『以众牛召令聚集』，谓将众牛聚拢召问，称为『召问制止』。
Yathā khīlaṃ bhittiyaṃ vā bhūmiyaṃ vā ākoṭitaṃ dunnīharaṇaṃ, yathā ca palighaṃ nagarappavesanivāraṇaṃ, yathā ca indakhīlaṃ gambhīranemi sunikhātaṃ dunnīharaṇaṃ, evaṃ rāgādayo sattasantānato dunnīharaṇā, nibbānanagarappavesanivāraṇā cāti te ‘‘khīlaṃ, palighaṃ, indakhīla’’nti ca vuttā. Taṇhāejāya abhāvena anejā paramasantuṭṭhabhāvena cātuddisattā appaṭihatacārikaṃ caranti.
譬如破败之屋檐、地基等难以维持，譬如城门阻碍通行，譬如扭曲屋顶、深厚梁柱被破坏不堪，因而生起贪爱等烦恼世代相续为损害。如是名为破败屋檐、障门、扭梁等。因欲贪之生缺乏，及不生爱而生极大安乐者，四方诸众修持止息，行为清净无碍。
Gatāseti gatā eva, na pana gamissanti pariniṭṭhitasaraṇagamanattāti . Lokuttarasaraṇagamanaṃ adhippetanti āha ‘‘nibbematikasaraṇagamanena gatā’’ti. Te hi niyamena apāyabhūmiṃ na gamissanti, devakāyañca paripūressanti. Ye pana lokiyena saraṇagamanena buddhaṃ saraṇaṃ gatāse, na te gamissanti apāyabhūmiṃ, sati ca paccayantarasamavāye pahāya mānusaṃ dehaṃ, devakāyaṃ paripūressantīti ayamettha attho.
所谓『已去者』指已了脱之意，然非谓将去之意，即非往生完整安稳之净土。所谓超世间净土往生，是谓凭涅槃所成之净土。诸人依理不堕堕无益净土，且将圆满如来所化天身。然若以世间所依净土而往生佛所依净土者，非堕恶趣，且因正念觉知，舍弃人身，往生天身，此为义也。
Devatāsannipātavaṇṇanā天人集会注释
§333
333.Etesanti devatāsannipātānaṃ. Idānīti imasmiṃ kāle. Buddhānanti aññesaṃ buddhānaṃ abhāvā. Cittakallatā cittamaddavaṃ.
333.此处指诸天聚会之事。今者，谓当时。所谓诸佛，指诸其他佛陀之不存在。意为心志柔和，心地温和。
Kiṃ pana bhagavatāva mahante devatāsamāgame tesaṃ nāmagottaṃ kathetuṃ sakkāti? Āma sakkāti dassetuṃ ‘‘buddhā nāma mahantā’’tiādi vuttaṃ. Tattha diṭṭhanti rūpāyatanamāha, sutanti saddāyatanaṃ, mutanti sampattaggāhiindriyavisayaṃ gandharasaphoṭṭhabbāyatanaṃ, viññātanti vuttāvasesaṃ sabbaṃ ñeyyaṃ, pattanti pariyesitvā, apariyesitvā vā sampattaṃ, pariyesitanti pattaṃ, appattaṃ vā pariyiṭṭhaṃ. Anuvicaritaṃ manasāti kevalaṃ manasā ālocitaṃ. Katthaci nīlādivasena vibhattarūpārammaṇeti abhidhamme (dha. sa. 615) ‘‘nīlaṃ pītaka’’ntiādinā vibhatte yattha katthaci rūpārammaṇe kiñci rūpārammaṇaṃ vā na atthīti yojanā. Bherisaddādivasenāti etthāpi eseva nayo. Yanti yaṃ ārammaṇaṃ. Etesanti buddhānaṃ.
何以世尊应可在诸天大聚时，论说彼等的名号世系？答曰：确可，因为诸佛名号皆为伟大者等有所言说。此处所见者，视为色根，所闻者为声根，意所知为心根。涵盖六根所触之境界，包括香、味、触所感。所有已知者，以及不得而知之法，乃至经过探求与未探求之现象，皆为知所及。心念独自观察思维。依《阿毗达摩》解说，所谓色根有时被分解为蓝色或黄色，意于某种色像处所无色相。毒声等法亦同理，指向彼处境界。此即诸佛所观境界也。
Idāni yathāvuttamatthaṃ pāḷiyā samatthetuṃ ‘‘yathāhā’’tiādi vuttaṃ. Tadā jānanakiriyāya apariyositabhāvadassanatthaṃ ‘‘jānāmī’’ti vatvā yasmā yaṃ kiñci neyyaṃ nāma, sabbaṃ taṃ bhagavatā aññātaṃ nāma natthi, tasmā vuttaṃ ‘‘tamahaṃ abbhaññāsi’’nti.
现今如所说之义，应以巴利语加以详细具足表述，自「如所言」等语起始。为显示造作者之意识活动非局限于外物，故称「我知」，表明世尊所不知者全无，因而说「我所知者」。
Na olokenti payojanābhāvato. Viparītā ‘‘na kammāvaraṇena samannāgatā’’tiādinā nayena vuttā. ‘‘Yassa maṅgalā samūhatā’’ti (su. ni. 362) ārabhitvā ‘‘rāgaṃ vinayetha mānusesu dibbesu kāmesu cā’’tiādinā (su. ni. 363) ca rāganiggahakathābāhullato sammāparibbājanīyasuttaṃ rāgacaritānaṃ sappāyaṃ, ‘‘piyamappiyabhūtā kalaha vivādā paridevasokā sahamaccharā cā’’tiādinā (su. ni. 869; mahāni. 98) kalahādayo yato dosato samuṭṭhahanti, so ca doso yato piyabhāvato, so ca piyabhāvo yato chandato samuṭṭhahanti, iti phalato, kāraṇaparamparato ca dose ādīnavavibhāvanabāhullato kalahavivādasuttaṃ (su. ni. 869; mahāni. 98) dosacaritānaṃ sappāyaṃ –
未觉察，缘无目的之故。反而以「不具业障」等理由宣说。自「具诸吉祥合一」起（《增支部》362），继而以「当断诸爱于人间与天间之欲」等语（《增支部》363）说及断爱别说之广泛内容，应圆满调伏贪欲行为之经教。又言「爱与不爱皆有，争讼纷争及忧苦等共同行者」等（《增支部》869；《大毗奈耶经》98），因嗔恚而生斗争。嗔恚来源于好恶意，因好恶意而生欲念。由此因果相续，因恨与恐怖纵溢，于《斗争疑议经》（《增支部》869；《大毗奈耶经》98）详细说明嗔恚行为之多样表现。
‘‘Appañhi etaṃ na alaṃ samāya,
「我断言，此非离世之时，
Duve vivādassa phalāni brūmi;
我说二者争论之果，
Etampi disvā na vivādayetha,
既观察此果，当止争议，
Khemābhipassaṃ avivādabhūmi’’nti. (su. ni. 902; mahāni. 131) –
以安稳之地为无争之地。」（《增支部》902；《大毗奈耶经》131）——
Ādinā nayena sammohavidhamanato, paññāparibrūhanato ca mahābyūhasuttaṃ mohacaritānaṃ sappāyaṃ –
依止开导而除愚痴，增益智慧者，即为断除惑业的伟大教典——
‘‘Parassa ce dhammaṃ anānujānaṃ,
『若不能了解他人法，
Bālo, mago hoti nihīnapañño;
愚者则为无智无知者；
Sabbeva bālā sunihīnapaññā,
皆是愚昧缺乏智慧者，
Sabbevime diṭṭhiparibbasānā’’ti. (su. ni. 886; mahāni. 115) –
『一切此等皆住于见』。（经集886偈；大义释115）——
Ādinā nayena sandiṭṭhiparāmāsitāpanayanamukhena savisayesu diṭṭhiggahaṇesu visaṭavitakkavicchindanavasena pavattattā cūḷabyūhasuttaṃ vitakkacaritānaṃ sappāyaṃ –
又依止开导而发起审视真理、发起厌弃之心之正见者，以清晰辨别所见之境界而推进，乃为小部经典中关于思维行为之断绝惑念的摘要——
‘‘Mūlaṃ papañcasaṅkhāya (iti bhagavā),
「根本在于散乱无明」世尊如此说，
Mantā asmīti sabbaṃ uparundhe;
一切皆由此起，
Yā kāci taṇhā ajjhattaṃ,
任何内在的渴爱，
Tāsaṃ vinayā sadā sato sikkhe’’ti. (su. ni. 922; mahāni. 151) –
当常以觉知调伏其戒律，谓之修学。」（见小部经·尼律经922；大毗奈耶151）——
Papañcasaṅkhāya mūlaṃ avijjādikilesajātaṃ asmīti pavattamānañcāti sabbaṃ mantā paññāya uparundheyya. Yā kāci ajjhattaṃ rūpataṇhādibhedā taṇhā uppajjeyya, tāsaṃ vinayā vūpasamāya sadā sato upaṭṭhitassati hutvā sikkheyyāti evamādi upadesassa saddhova bhājanaṃ. Tassa hi so atthāvahoti tuvaṭṭakasuttaṃ saddhācaritānaṃ sappāyaṃ –
所谓一切由散乱无明（即无明等烦恼）生起根本，乃当以智慧观察彻底断除；任何内在因色等不同而生起的渴爱，其戒律则应常以觉知安住时刻调伏，修习戒律。此类教诲果然诚实可靠，因此广为持戒信行者所遵循——
‘‘Vītataṇho purā bhedā (iti bhagavā),
「早已断除渴爱（世尊言）」
Pubbamantamanissito;
『前依者』者，依止先前之义也。
Vemajjhe nupasaṅkheyyo,
『不当近取其中心』者，不宜执著其中间之意也。
Tassa natthi purakkhata’’nti. (su. ni. 855; mahāni. 84) –
『于是无前法』谓此法无先行者也。（经藏略释第855页，大论略释第84页）——
Yo sarīrabhedato pubbeva pahīnataṇho, tato eva atītaddhasaññitaṃ purimakoṭṭhāsaṃ taṇhānissayena anissito, vemajjhe paccuppannepi addhani ‘‘ratto’’tiādinā upasaṅkhātabbo, tassa arahato taṇhādiṭṭhipurakkhārānaṃ abhāvā anāgate addhani kiñci purakkhataṃ natthīti ādinā evaṃ gambhīrakathābāhullato pūrābhedasuttaṃ (su. ni. 855; mahāni. 84) buddhicaritānaṃ sappāyanti katvā vuttaṃ ‘‘atha nesaṃ sappāyaṃ …pe… vavatthapetvā’’ti. Manasākāsīti evaṃ cariyāya vasena manasi katvā puna taṃ sadisaṃ attano desanānikkhepayogyatāvasena manasi akāsi. Attajjhāsayena nu kho jāneyyāti parajjhāsayādiṃ anapekkhitvā mayhaṃyeva ajjhāsayena āraddha desanaṃ jāneyya nu kho. Parajjhāsayenāti sannipatitāya parisāya kassaci ajjhāsayena. Aṭṭhuppattikenāti idha samuṭṭhitaaṭṭhuppattiyā. Pucchāvasenāti kassaci pucchantassa pucchāvasena. Āraddhadesanaṃ jāneyyāti. ‘‘Sace paccekabuddho bhaveyyā’’ti idaṃ imesaṃ suttānaṃ desanāya pucchā paccekabuddhānaṃ bhāriyā, avisayā cāti dassanatthaṃ vuttaṃ. Tenāha ‘‘sopi na sakkuṇeyyā’’ti.
此中，谓依身体分别已灭之贪欲者，此贪欲自古昔先前已舍弃，如是，则该贪欲所在之先前结集，即依先时贪欲根依而生者，今现时虽未出现，亦不应近取，以诸欲乐等作依归。故阿拉汉对贪欲等见无前破坏，谓未来亦无任何先行可取。由是深广论述成此古关于色损之经卷（经藏略释第855页，大论略释第84页），佛教修习者依此详论，述说「于是彼等教理……广泛阐明」等。此谓于心境布施所行修持时，内心了知，复观自教法宣说之义能否相似，若无外境心态，唯以我感知为知。所谓「外意」者，谓世间相聚会中有人以我作知。如是则处知已起，但无分别执着。此中「八因出现」者，指八项缘起。问答之缘者，谓有人问者以求解答。勉励精进之说，谓应当努力学道。若有独觉圣者，则本教经文问答乃是针对此等独觉者及其随伴者之辩论，有示其不可护持之义。故说『彼亦不能护持』。
Ettha ca yasmā na anumatipucchā, kathetukamyatāpucchā vā yuttā, atha kho diṭṭhasaṃsandanapucchāsadisī vā vimaticchedanapucchāsadisī vā pucchā yuttā, tāva puggalajjhāsayavasena pavattitā nāma honti, na yathādhammavasena, tattha yadi bhagavā tathā sayameva pucchitvā sayameva vissajjeyya, suṇantīnaṃ devatānaṃ sammoho bhaveyya ‘‘kiṃ nāmetaṃ bhagavā paṭhamaṃ evamāha, punapi evamāhā’’ti, andhakāraṃ paviṭṭhā viya honti, tasmā vuttaṃ ‘‘evaṃ petā devatā na sakkhissanti paṭivijjhitu’’nti. Yathādhammadesanāyaṃ pana kathetukamyatāvasena pucchanena sammoho hotīti. Sūriyo uggatoti āha devasaṅgho āsannatarabhāvena obhāsassa vipulauḷārabhāvato. Ekissā lokadhātuyāti sutte (dī. ni. 3.161; ma. ni. 3.129; a. ni. 1.277; vibha. 809; netti. 57; mi. pa. 5.1.1) āgatanayena sabbattheva pana apubbaṃ acarimaṃ dve buddhā na honteva. Tenevāha – ‘‘anantāsu…pe… addasā’’ti.
如是之故，因非问许可，非探究缘由及探讨真相，乃亦非显现实相之问答，而为人为学欲问答者，则于所问议题乃由个人主观意乐发起，而非真实法理故。若世尊自为问答，亲自破除，则听者众生迷惑消释，乃知「世尊初说法如此，复如是宣说」等，犹如黑暗中披露光明。故经中曰：「众生之所问答，彼天神亦不能窥见其理。」正因如是，因广义理之提问，多属主观学问兴趣，因而生惑。天神云曜者，谓佛法光明如日初升照耀。地球之一界谓世界诸界。（中长部卷3章161阅，摩诃尼库经卷3章129阅，增支部1章277阅，毗婆沙809阅，净除论57阅，毗摩诃经论5卷1节1阅）因时代世法变迁，过去二佛教法不应复现。故有言曰「无量诸佛示现」等。
Gāthāyaṃ pucchāmīti nimmitabuddho bhagavantaṃ pucchituṃ okāsaṃ kārāpesi. Muninti buddhamuniṃ . Pahūtapaññanti mahāpaññaṃ. Tiṇṇanti caturoghatiṇṇaṃ. Pāraṅgatanti nibbānappattaṃ, sabbassa vā ñeyyassa pāraṃ pariyantaṃ gataṃ. Parinibbutaṃ saupādisesanibbānavasena. Ṭhitattanti avaṭṭhitacittaṃ lokadhammehi akampaneyyatāya. Nikkhamma gharā panujja kāmeti vatthukāme panūditvā gharāvāsā nikkhamma. Kathaṃ bhikkhu sammā so loke paribbajeyyāti so bhikkhu kathaṃ sammā paribbajeyya gaccheyya vihareyya, anupalitto hutvā lokaṃ atikkameyyāti attho.
此偈云，说为问者，谓迹显佛陀起意问答之机。曰『圣者』，谓佛及圣人。『广大慧者』，谓大般智慧。『超越四重患难』，谓超脱生死之四种苦。『至高境界者』，谓涅槃到达，超越诸法之极限，圆满无余。『无余涅槃』，谓断尽烦恼所证涅槃。『坚定心者』，谓心不摇动，安住法界。‘出家离家’者，谓舍弃世俗之家居及家务，为得修行。问云：如何比库于世间得以正行游方？答云：该比库当入出家，舍弃家产，遍行诸方，住持修行，虽未逐基本法，仍能超越世间。
§334
334.Silokaṃanukassāmīti ettha siloko nāma pādasamudayo, isīhi vuccamānā gāthātipi vuccati. Pādova niyatavaṇṇānupubbikānaṃ padānaṃ samūho, taṃ silokaṃ anukassāmi pavattayissāmīti atthoti āha ‘‘akkhara…pe… pavattayissāmī’’ti. Yatthāti adhikaraṇe bhummaṃ. Āmeḍitalopenāyaṃ niddesoti āha ‘‘yesu yesu ṭhānesū’’ti. Bhummāti bhūmipaṭibaddhanivāsā. Taṃ taṃ nissitā taṃ taṃ ṭhānaṃ nissitavanto nissāya vasamānā, tehi saddhiṃ silokaṃ anukassāmīti adhippāyo. ‘‘Ye sitā girigabbhara’’nti iminā tesaṃ vivekavāsaṃ dasseti, ‘‘pahitattā samāhitā’’ti iminā bhāvanābhiyogaṃ.
关于《诗行》的说明：这里所说的《诗行》是指韵文句脚的集合，称为脚（pāda），通常被称为节（gāthā）。脚是依照固定的节奏体裁依次排列的一组句子，这即是《诗行》的涵义。故起首时说“字母……等将被诵说”，意指从字母之始起诵说。下文“在各处”等语，是指用象征地位或场所等的笔触，表达依附于土地或居处的状态。这里“土地”是指依止于地而居住。《诗行》即由这样的依止处相连的人所共同诵说。所言“居止于山岳林野者”，显示其隐居离群的状态；而“静止沉稳者”则体现专注内修的精神功夫。
Bahujanā pañcasatasaṅkhyattā. Paṭipakkhābhibhavanato, tejussadatāya ca sīhā viya pavivittatāya nilīnā. Ekattanti ekībhāvaṃ. Odātacittā hutvā suddhāti arahattamaggādhigamena pariyodātacittā hutvā suddhā, na kevalaṃ sarīrasuddhiyāva. Vippasannāti ariyamaggappasādena visesato pasannā. Cittassa āvilabhāvakarānaṃ kilesānaṃ abhāvena anāvilā.
多数众生数量百万之多。论述和比喻方面，百兽王狮子般的雄威，拥有强烈的攻击力和威严。这里的“一”是指统一或统一性。心志高扬则纯净，觉知正道而达成解脱的清净心，不仅仅是身体的清净。清净心是指圣道的畅通无碍，特别是内在心识没有染污，故心中没有污染及烦恼的现象。
Bhikkhū jānitvāti bhinnakilese bhikkhū ‘‘ime dibbacakkhunā ete devakāye passantīti jānitvā. Savanante jātattāti dhammassavanapariyosāne ariyajātiyā jātattā. Idaṃ sabbanti idaṃ ‘‘bhiyyo pañcasate’’tiādikaṃ sabbaṃ.
比库的明确知晓是指，有异趣的比库明确知晓“这些具天眼者正在观察诸天的形态”。“知晓”在听闻佛法后，明了圣者的出世，表示发生了觉悟的圣生。此中“全体”即指全部现象，依照“五百以上”等分类，所有诸相均如此。
Tadatthāya vīriyaṃ kariṃsūti dibbacakkhuñāṇābhinīhāravasena vīriyaṃ ussāhaṃ akaṃsu. Tenāha ‘‘na taṃ tehī’’tiādi. Sattarinti ta-kārassa ra-kārādesaṃ katvā vuttaṃ, sattatinti attho. ‘‘Sahassa’’nti pana anuvattati, sattatiyogena bahuvacanaṃ. Tenāha ‘‘eke sahassaṃ. Eke sattatisahassānī’’ti.
为此而努力的意思，是指借助于天眼的知见能力而勤奋精进。故文中说“非汝等三者”即划分了各种界域，此处重点为数字七十，即将数字划分并说明其含义。文中“千”亦有继承意，约定俗成成群体用法。比如说“一千一”、“一千七十千”等。
Anantanti antarahitaṃ, taṃ pana ativiya mahantaṃ nāma hotīti āha ‘‘vipula’’nti.
“无限数者”指无边无际的概念，但又不肯定它就是过于庞大，故另作“广大”一词说明其意义。
Avekkhitvāti ñāṇacakkhunā visuṃ visuṃ avekkhitvā ‘‘vavatthitvānā’’tipi paṭhanti, so evattho. Taṃ avekkhanaṃ nicchayakaraṇaṃ hotīti āha ‘‘vavatthapetvā’’ti. Pubbe vuttagāthāsu tatiyagāthāya pacchimaddhaṃ, catutthagāthāya purimaddhañca sandhāyāha ‘‘pubbe vuttagāthamevā’’ti.
“正观”是指是以智慧之眼细察诸法，“洗净”即是遍察一切后达到清净的过程，此为“真正体现”的境界。此“观察”是决定性的、最后的完成，是状态的明现。前文中曾引相关诗句，第三句、中间句和第四句、前句相互应和，表明“本诗句正是前面所言”。
Vijānanampi dassanaṃ evāti āha ‘‘passatha olokethā’’ti. Vācāyatapavattitabhāvato ‘‘anupaṭipāṭiyāva kittayissāmī’’ti vadati.
知识也是见解的表现者，因此说『观看、审视』。由于言语所起作用，从事非连续行动者可以称之为『非持续行为者』。
§335
335. Satta sahassāni saṅkhāyāti satta sahassā. Yakkhāyevāti yakkhajātikā eva. Ānubhāvasampannāti mahesakkhā. Iddhimantoti vā mahānubhāvā. Jutimantoti mahappabhā. Vaṇṇavantoti atikkantavaṇṇā. Yasassinoti mahāparivārā ceva patthaṭakittisaddā ca. Samiti-saddo samīpatthoti adhippāyenāha ‘‘bhikkhūnaṃ santika’’nti.
三百三十五。『七千』者，七千也。『夜叉族』者，专指夜叉种类。『有神通者』者，具大神通者。『有通力者』者，能行大神变者。『光明者』者，辉煌显著者。『有色者』者，颜色胜过常色。『有名声者』者，大名声围绕且有广泛传闻。『集会之声』因含『接近』义说为『比库们之近处』。
Hemavatapabbateti himavato samīpe ṭhitapabbate.
『喜马拉雅山』者，指喜马拉雅山附近所在山峰。
Ete sabbepīti ete sattasahassā kāpilavatthavā, chasahassā hemavatā, tisahassā sātāgirāti yathāvuttā sabbepi soḷasasahassā.
『这些全部』者，这些七千位在咖毕拉所在地，这六千位在喜马拉雅山脉，这三千则在辗蹶城，如前所说，共计十六千位。
Rājagahanagareti rājagahanagarassa samīpe. Tanti kumbhīraṃ.
『在王舍城附近』，指王舍城的邻近处。『蔓藤葫芦』。
§336
336. Kāmaṃ pācīnadisaṃ pasāsati, tathāpi catūsupi disāsu saparivāradīpesu catūsupi mahādīpesu gandhabbānaṃ jeṭṭhako, kathaṃ? Sabbe te tassa vase vattanti.Kumbhaṇḍānaṃ adhipatītiādīsupi eseva nayo.
三百三十六。南方有快乐，它统治南方；但在四方与各护卫大国的四方之中，灵界之长者是谁？为什麽？这些众长者全居其地受生活。他们是夜叉的主宰，是这些方位的守护者。
Tassāpi viruḷhassa. Tādisāyevāti dhataraṭṭhassa puttasadisā eva puthutthato, nāmato, balato, iddhiādivisesato ca.
所言“他那位壮年者”，谓与前者相似者，即父亲般的存在。且不仅在新生、名号、力能方面相同，亦包含神通等殊胜之处。
Sabbasaṅgāhikavasenāti dasasahassilokadhātuyā paccekaṃ cattāro cattāro mahārājānoti tesaṃ sabbesaṃ saṅgaṇhanavasena. Tenāha ‘‘ayañcetthā’’tiādi.
“众王合辖者”指以一万世界为境，各别为四四众大王，统摄其方诸世界如一单位之总和。由此说“是此处”等语。
Caturo disāti catūsu disāsu. Caturo disā jalamānā samujjalantā obhāsentā. Yadi evaṃ mahatiyā parisāya āgatānaṃ kathaṃ kāpilavatthave vane ṭhitāti āha ‘‘te panā’’tiādi.
“四方”意指四面八方。四方如水体般连绵流动，明现光耀。如若以如此盛大之会集诸众，问云“他们如何在迦毗罗卫林中所立”，答曰“乃为…”。
§337
337. Tesaṃ mahārājānaṃ dāsāti yojanā. Māyāya yuttā, tasmā māyāvino. Vañcanaṃ etesu atthi, vañcane vā niyuttāti vañcanikā. Kerāṭiyasāṭheyyenāti nihīnasaṭhena kammena. Māyā etesaṃ atthīti māyā, te ca paresaṃ vañcanatthaṃ yena māyākaraṇena ‘‘māyā’’ti vuttā, taṃ dassento ‘‘māyākārakā’’ti āha.
三百三十七大王之奴婢以长度计，依幻术相应，即为幻术之奴仆。此中有“欺骗”，称为欺诈者。“佚类土匪”，即以邪恶手段作恶之人。幻术之义，即指彼等用以达致欺诈之术，故称为幻术制造者。
Ettakā dāsāti ettakā kuṭeṇḍuādikā nighaṇḍupariyosānā aṭṭhamahārājānaṃ dāsā.
所谓“这些奴仆”，即八大王之奴仆，专司管辖诸功具、器械等。
Devarājānoti devā hutvā taṃtaṃdevakāyassa rājāno. Citto ca seno ca cittaseno cāti tayo ete devaputtā pāḷiyaṃ ekasesanayena vuttāti āha ‘‘citto cā’’tiādi.
“天王”指诸天化身为天体之王。“心”、“军”及“心军”，三者皆为天子之别称，依巴利教法单一用语，译为“心”、“军”、“心军”三词。
Bhikkhusaṅgho samito sannipatito etthāti bhikkhusaṅghasamiti, imaṃ vanaṃ.
比库僧团集会聚首，谓之此处乃比库僧团集会之义，即在此林中聚集。
§338
338.Nāgasadahavāsikāti nāgasadahanivāsino. Tattheko kira nāgarājā, cirakālaṃ vasato tassa parisā mahatī paramparāgatā atthi, taṃ sandhāyāha ‘‘tacchakanāgaparisāyā’’ti.
『那伽沙达哈居住者』者，即住于那伽沙达哈之龙。据传彼处有一龙王，其久居于此，故有庞大之眷属代代相传，指此而言『他差咖龙眷众』。
Yamunavāsinoti yamunāyaṃ vasanakanāgā. Nāgavohārenāti hatthināgavohārena.
『阎牟那居住者』者，即居住于阎牟那河之龙。『以龙之名称』者，即以象龙之名称。
Vuttappakāreti kambalassatare ṭhapetvā itare vuttappakāranāgā. Lobhābhibhūtāti āhāralobhena abhibhūtā. Dibbānubhāvatāti dibbānubhāvato, dibbānubhāvahetu vā dibbā. ‘‘Citrasupaṇṇā’’ti nāmaṃ vicitrasundarapattavantatāya.
『如上所述之类』者，即除咖姆巴喇与沙德拉二龙外，其余皆属如上所述之龙类。『为贪所压制』者，即为食物之贪欲所压制。『由天神威神力』者，即由天神威神力故，或因天神威神力之缘故而为天神。『吉德拉苏班纳』者，此名来自其羽翼色彩奇异美丽。
Upavhayantāti upecca kathentā. Kākolūkaahinakulādayo viya aññamaññaṃ jātisamudāgataverāpi samānā mittā viya…pe… haṭṭhatuṭṭhacittā aññamaññasminti adhippāyo. Buddhaṃyeva te saraṇaṃ gatā ‘‘buddhānubhāveneva mayaṃ aññamaññasmiṃ mettiṃ paṭilabhimhā’’ti.
『Upavhayantāti』者，意为舍弃而言说。如黑鹤家庭互视，虽有轮回生死怨恨，却如同伴一般……彼等怀有忿恨意趣，彼此间怀疑沉重。唯归依佛，即因佛之感应而彼此相信。
§339
339.Bhātaroti methunabhātaro. Tenāha ‘‘sujāya asurakaññāya kāraṇā’’ti.
『兄弟』者，即因交配而结为兄弟关系。故而言『因苏嘉阿修罗女之缘故』。
Tesūti asuresu. Kālakañcāti evaṃ nāmā. Mahābhismāti bhiṃsanakamahāsarīrā. Abhabbāti sammattaniyāmaṃ okkamituṃ na bhabbā acchandikattā tādisassa chandasseva abhāvato.
此为三种恶鬼名。所谓卡拉迦那者，即此名称。所谓摩诃比斯摩，意为具大威猛之大躯体。所谓阿巴巴者，于正当时节不能入灭者，因不欲入此灭之愿力，故彼渴爱心实缺失也。
Balino mahāasurassa abbhatītattā tassa putte eva kittento bhagavā ‘‘satañca baliputtāna’’nti ādimāha. So kira sukhumaṃ attabhāvaṃ māpetvā upagacchi.
因巨恶鬼力大无比，故于彼子，世尊以“百属巨力之子”名之为号，初言也。彼实未损柔细自性，乃亲近至去。
§340
340.Kammaṃ katvāti parikammaṃ katvā. Nibbattāti upacārajjhānena nibbattā. Appanājhānena pana nibbattā brahmāno honti, te parato vakkhati ‘‘subrahmā’’tiādinā (dī. ni. 2.341), ayañca kāmāvacaradevatā vuccati. Tenevāha – ‘‘mettākaruṇākāyikāti mettājhāne ca karuṇājhāne ca parikammaṃ katvā nibbattadevā’’ti. Mettājhāne karuṇājhāneti mettājhānanimittaṃ karuṇājhānanimittaṃ, tadatthanti attho.
造业者，谓所造之业。所谓生起者，为由专心于起相而生起。专注于安止则生梵天，彼复从彼所。谓之“上梵”等（见大毗尼二三四经）。此为欲界诸神所称。彼谓：“慈爱悲心之身”为由，于慈念定与悲念定中，行造业而生神。」慈念忧念，谓慈念及悲念之所缘，是其义故。
Te āpodevādayo yathāsakaṃ vaggavasena ṭhitattā dasadhā ṭhitā. Yāva karuṇākāyikā dasa devakāyā.Nānattavaṇṇāti nānāsabhāvavaṇṇavanto.
彼诸水神按类次第，分等立列，有十种分立。至于慈悲之身者，十神之类众也。所谓色彩差别者，谓色相及性质迥异众多也。
Veṇḍudevatāti veṇḍu nāma devatā, evaṃ sahali devatā. Asamadevatā, yamakadevatāti ‘‘dve ayaniyo’’ti vadanti, tappamukhā dve devanikāyāti. Candassūpanisā devā candassa upanissayato vattamānā tassa purato ca pacchato ca passato ca dhāvanakadevā. Tenāha ‘‘candanissitakā devā’’ti. Sūriyassūpanisā, nakkhattanissitāti etthāpi eseva nayo. Kevalaṃ vātavāyanahetavo devatā vātavalāhakā. Tathā kevalaṃ abbhapaṭalasañcaraṇahetavo abbhavalāhakā. Uṇhappavattihetavo uṇhavalāhakā. Vassavalāhakā pana pajjunnasadisāti. Te idha na vuttā. Vasudevatā nāma eko devanikāyo, tesaṃ pubbaṅgamattā vāsavo, sakko.
所谓风神，即称风名之神，此类与地神同。所谓不和神、双重神者谓“二不善”，称为二女神团，端面二。月神辅助者则在月之所依，运行强健神集于前后周视而行。故称“依月神”。太阳辅助、星宿辅助亦同理。纯因风吹动而行之神，谓风雷神。纯因雷鸣而行之神，谓雷神。由烈热而行者则称炎热神。由雨降供养，则称雨神，此等在此未详出。名为夏神者，一神之团，先驱者为风神，天帝即其后也。
Daseteti ete veṇḍudevatādayo vāsavapariyosānā dasa devakāyā.
所谓十者，谓风神诸类，随天帝行末者共有十神类团。
Imānīti ‘‘jalamaggī’’ti ca ‘‘sikhārivā’’ti ca imāni tesaṃ nāmāni. Keci pana ma-kāro padasandhikaro ‘‘jalā’’ti ca ‘‘aggī’’ti ca ‘‘sikhārivā’’ti ca imāni tesaṃ nāmānīti vadanti. Eteti tesu eva ‘‘ariṭṭhakā, rojā’’ti ca vuttadevesu ekacce,umāpupphanibhāsino vaṇṇato umāpupphasadisāti evamattho gahetabbo, aññathā ekādasa devakāyā siyuṃ.
『此等』者，即『嘉拉玛基』与『西卡里瓦』，此为彼等之名称。然有些学者认为其中『玛』字仅为连音助词，故应读为『嘉拉』、『阿基』与『西卡里瓦』，此为彼等之名称。『此等』者，即于彼等已说之『阿利达咖』与『罗嘉』等天神当中，某些者之颜色类似芝麻花，故义应如是取：颜色如芝麻花之类，否则天神之类将成十一种。
Daseteti ete dasa sahabhūdevādayo vāsavanesipariyosānā dasa devakāyā. Teneva nikāyabhedavasena dasadhāva āgatā.
所谓“十者”，即此十位共主诸天等，终息于大梵天之大自在天。依其部族差别，分为十类到来。
‘‘Samānā’’tiādi tesaṃ devānaṃ nikāyasamudāyagataṃ nāmaṃ. Evaṃ sesānampi.
“同族”等者，是指诸天的部族聚合名称，如此诸其他名称亦然。
Daseteti ete samānādikā mahāpāragapariyosānā dasa devakāyā. Teneva nikāyabhedena dasadhā āgatā.
所谓“十者”，是指大边境的十部诸天的终息者。依其部族差别，分为十类到来。
Sukkādayo tayo devakāyā. Pāmokkhadevāti pamukhā padhānabhūtā devā.
所谓“Sukkā”诸天为三类诸天。所谓“首主诸天”，即为主要、首要之诸天。
Disāti disāsu. Devoti megho. Daseteti ete sukkādayo pajjunnapariyosānā dasa devakāyā, te devanikāyabhedena dasadhā āgatā.
“地”指诸方位，诸天即是云。所谓“十者”，是指Sukkā等洒尽所息的十类诸天，依其部族分为十类到来。
Daseteti ete khemiyādayo paranimmitapariyosānā dasa devakāyā, te devanikāyabhedena dasadhāva āgatā. Tattha ‘‘khemiyā, kaṭṭhakādayo ca pañcāpi sadevakāyā tāvatiṃsakāyikā’’ti vadanti. Nāmanvayenāti nāmānugamena ‘‘āpodevatā’’tiādināmasabhāgena. Tenevāha ‘‘nāmabhāgena nāmakoṭṭhāsenā’’ti. Sabbā devatāti dasasahassilokadhātūsu sabbāpi devatā. Niddisati taṃtaṃnāmasabhāgena ekajjhaṃ katvā.
『达塞得提』者，此十尊天及其余诸天皆是由彼而生者，是十种神身，依诸天身之别有十类而来。彼中谓之『克弥耶』、『迦达迦』等，即五众天之三十二众。『那曼瓦耶那』者，名随，谓名称循序就次，第与『阿波得瓦塔』等名称群组成一处。又言『名部分者名称相续也』。诸天总称为十千界中诸天。句意指出此名部分合而为一。
Pavutthāti pavāsaṃ gatā viya apetāti āha ‘‘vigatā’’ti. Pavutthā vā pakārato vutthā vusitā, tena jāti vusitabbā assāti pavuṭṭhajāti. Kāḷakabhāvā saṃkilesadhammā, sabbaso tadabhāvato kāḷakabhāvātītaṃ dasabalaṃ. Lañcanābhāvena vā asitātigo kāḷakabhāvātītāya siriyā cando, tādisaṃ candaṃ viya siriyā virocamānaṃ.
『巴沃提』者，如同出入也，其意为『离已』，故称『离已』。巴沃提即从形态由来，或称从前产生，故称生起，谓生当起。『黑迦波婆』者，指晦暗及污秽之法，皆属于其性故名黑迦波婆。超越黑迦波婆者为十神力。因其标记之相似，犹如释迦超越黑暗，光明如月，彼月亦名为佛月，光明显现。
§341
341.Eko brahmāti sagāthakavagge (saṃ. ni. 1.98) āgato subrahmadevaputto. Brahmaloke nibbattitvā heṭṭhimesu patiṭṭhitā ariyabrahmāno, na suddhāvāsabrahmāno. Tissamahābrahmā puthujjano, yo aparabhāge manussesu nibbattitvā moggaliputtatissatthero jāto.
341、『一婆罗摩』，见于经集编第1卷第98节，是指下出梵天子的尊者。诸高天梵天辖属阿利婆罗摩，非纯住梵天。大梵天者乃非圣俗，世俗间生，遂为莫迦利比库三师之子。
Sahassaṃbrahmalokānanti brahmaloko etesanti brahmalokā, brahmāno, tesaṃ brahmalokānaṃ sahassaṃ sattalokapariyāyo cāyaṃ lokasaddoti āha ‘‘mahābrahmānaṃ sahassaṃ āgata’’nti. Anantaragāthāyaṃ ‘‘āgatā’’ti vuttapadameva atthavasena vadati. Yatthāti yasmiṃ brahmasahasse. Aññe brahmeti tadaññe brahmāno. Abhibhavitvā tiṭṭhati vaṇṇena, yasasā āyunā ca.
『千婆罗摩界』谓婆罗摩界之统称，谓诸婆罗摩及梵天等。千界婆罗摩乃千层天界之称，此即为俗称世界呼之为大婆罗摩界。经中有言『大婆罗摩众者千已至』。『安那塔迦他真』句中『至』字意指到达，意即存在于某一婆罗摩千群中。其他婆罗摩者即为他婆罗摩。临其所辖地以威光、声誉及寿命而立。
Issarāti teneva vasapavattanena sesabrahmānaṃ adhipatino.
『伊萨拉』，谓由彼云气运动，诸婆罗摩中之王，其余诸天悉受其统摄。
§342
342. Kāḷakadhammasamannāgato kāḷakassa pāpimassa mārassa bālabhāvaṃ passatha, yo attano avisaye niratthakaṃ parakkamituṃ vāyamati.
342、『黑迦法』具足者，谓黑迦魔王恶劣的幼稚状态。观察其境界，妄图不可得之所，而尽力于取胜。
Vītarāgabhāvāvahassa dhammassavanassa antarāyakaraṇena avītarāgā rāgena baddhā eva nāma hontīti vuttaṃ ‘‘rāgena baddhaṃ hotū’’ti.
湿除欲心的状态，在听闻法义时因障碍而不能断除欲染，故被欲染所缚，这即是所谓“被欲缚”者，因此说“愿你被欲缚”。
Bhayānakaṃ sarañca katvāti bheravaṃ mahantaṃ saddaṃ samuṭṭhapetvā.
造作恐怖的行为，是指振起巨大威赫的声音。
Idāni taṃ saddaṃ upamāya dassento ‘‘yathā’’ti ādimāha. Kañcīti tasmiṃ samāgame kañci devataṃ, mānusakaṃ vā attano vase vattetuṃ asakkonto asayaṃvase sayañca na attano vase ṭhito. Tenāha ‘‘asayaṃvasī’’tiādi.
现在用此声音作比喻，起首说“如是”。所谓“某某”，指在某处聚集时，有天人或人无法为自己主宰者，行于自己境界上，于自己的属地不起立，因此称为“非自己所主宰者”等。
§343
343.‘‘Vītarāgehī’’ti desanāsīsametaṃ. Sabbāyapi hi tattha samāgataparisāya mārasenā apakkantāva. Nesaṃ lomampi iñjayuṃ tesaṃ lomamattampi na cālesuṃ, kuto antarāyakaraṇaṃ. Iti yattakā tattha visesaṃ adhigacchiṃsu, tesaṃ sabbesampi antarāyākaraṇavasena attho vibhāvetabbo, vītarāgaggahaṇena vā sarāgavītarāgavibhāvino ca tattha saṅgahitāti veditabbaṃ. Māro imaṃ gāthaṃ abhāsi acchariyabbhutacittajāto. Kathañhi nāma tāva ghorataraṃ mahatiṃ vibhiṃsakaṃ mayi karontepi sabbe pime nibbikārā samāhitā eva. Kasmā? Vijitāvino ime uttamapurisāti. Tenāha ‘‘sabbe’’tiādi. Yādiso ariyānaṃ dhammanissito pamodo, na kadāci tādiso anariyānaṃ hotīti ‘‘sāsane bhūtehi ariyehi’’ iccetaṃ vuttaṃ. Vi-saddena vinā kevalopi suta-saddo vikhyātatthavacano hoti ‘‘sutadhammassā’’tiādīsu (mahāva. 5; udā. 11) viyāti āha ‘‘jane vissutā’’ti.
第三百四十三：“无欲者”，这是对说教的末尾补充。因为在那里，聚会的众人如魔兵已入侵。他们的毛发竟然竖起，却又不动毛发，如何可能有障碍呢？根据此处的重要详细点，应当把所有的理解聚于能够引起障碍的因素上。以“摄取无欲”为缘，若不存在欲爱即无欲相者，则在该处是合一的。魔王发此偈赞叹，这是非同寻常的欣喜之心所生。尽管他们对我施以极其恐怖的残害，所有这些人却都镇定平静。为何？因这些是已战胜的最佳圣人。因此说“全部”的缘故。所谓依赖圣人的法所生的喜悦，是不会变成像非圣人的喜悦的，这是教法中的明确教示。没有正信支持，仅凭听闻的音声，是不能彻悟其义的，如《大品》《优陀那》所说，以此缘故称为“众人信已”。
Dūreti dūre padese. Daharassa antarāyaṃ pariharantī ‘‘na sakkā bhante sakalaṃ kāyaṃ dassetu’’nti avocāti.
远方地区。对小孩的障碍而消除时说：“尊者，不能示现全身。”
Mahāsamayasuttavaṇṇanāya līnatthappakāsanā. · 大集经注释中隐含义之阐明。