7. Khādikaṇḍa · 7. Khādikaṇḍa
7. Khādikaṇḍa第七 食品篇
Atha dhātūhiyeva bhāva+kamma+kattu+karaṇādisādhanasahitaṃ khādividhānaṃ ārabhīyate –
随后以元素诸如生起、业、造作及行为等工具为伴，开始讲述饮食之法——
‘‘Tijamānehi khasā khamāvīmaṃsāsu’’ iccādīhi paccayavidhānañca pararūpadvittādikāriyañca tyādikaṇḍe vuttanayeneva ñātabbaṃ. Titikkhanaṃ titikkhā, ‘‘itthiya+maṇaktikayakayā ca’’ iti suttena apaccayo ca ‘‘itthiya+matvā’’ti āpaccayo ca hoti. Tathā vīmaṃsanaṃ vīmaṃsā. ‘‘Kitā tikicchāsaṃsayesu cho’’ti chappaccayādimhi kate tikicchanaṃ tikicchā, vicikicchanaṃ vicikicchā. Gupa=gopane, badha=bandhaneti imehi dhātūhi ‘‘nindāyaṃ gupa+badhā bassa bho ca’’ iti chapaccayādimhi ca dvitte parabakārassa iminā bhakāre ca kate apaccayādi hoti. Jigucchanaṃ jigucchā, bībhacchanaṃ bībhacchā. ‘‘Tuṃsmā lopo ci+cchāyaṃ te’’ iti icchāya+matthe kha+sa+chappaccayā honti. Bhuja=pālanajjhohāresu, bubhukkhanaṃ bubhukkhā. Ji=jaye, jigiṃsanaṃ, jigiṃsā. Ghasa=adane, jighacchanaṃ jighacchā.
“由三种火所燃烧于口中”此类语句中，条件之规定，以及诸如他类身相等作用，均应依此所述方式理解。禁戒即为禁戒，譬如“男性与热带果实之类”，经中也说其条件为“视为男性”，条件之成立即如是。审察即为审察。对“何者为医治疑难”之条件等所述，谓之医治、怀疑。保护即守护，拘束即束缚，此等元素中说“此为守护与束缚”，属条件等范畴中第二义。厌恶即厌弃，恐怖即怖畏。“你应灭除欲望”，此欲望便是以火、沙及条件为基础的。臂即上肢部位，饥渴即饥渴。Ji为取胜，寻求即求索，观察即观察。Ghasa为摄取，憎恶即憎恶。
27. Bhāvakammesu tabbānīyā第二十七 被动义中之 tabba 与 anīya
Tabbaanīyā kriyatthā pare bhāvakammesu bhavanti, bahulaṃvidhānā kattukaraṇādīsupi. Bhū=sattāyaṃ, ‘‘yuvaṇṇāna+me opaccaye’’ti okāre ‘‘ūbyañjanassā’’ti ūāgamo, ññakāro ādyāvayavattho. Ossa ‘‘eona+ mayavā sare’’ti avādeso, bhūyateti bhavitabbaṃ bhavatā bhavanīyaṃ. Bhāvasse+kattā ekavacanameva, tañca napuṃsakaliṅgaṃ.
必要之事宜行于他者造作中，多种多样之行为包括制作及执行等。Bhū指众生，“由青少年条件”谓文中以开口声母“ū”为受气音之标记，目为音韵结构之首。Ossa即“eona+ myavā sare”为训诂，其意当作“应当，宜行”，是对存在及应当成就之说明。生起＋作业词为单数形态，且不具有阴性标志。
Tabbādyabhihito bhāvo,
可行的诸种义，
Dabbamiva pakāsatīti-bahuvacanañca hoti.
如同饭食般明白呈现，且仍为复数形态。
Kamme-abhipubbo, abhibhūyate abhibhūyittha abhibhūyissateti abhibhavitabbo kodho paṇḍitena, abhibhavitabbā taṇhā, abhibhavitabbaṃ dukkhaṃ. Evaṃ abhibhavanīyo abhibhavanīyā abhibhavanīyaṃ, kamme abhidheyyasseva liṅgavacanāni.
已作之业迅速生起，其意《法》言已生起、正在生起与将来生起者，既有者，须生起者，犹如愤怒为智者所起，应起贪欲，应如是起苦。《法》称之为“可生起的”、“应生起的”与“必生起的”，此皆为示意业之词性变用。
Visessaliṅgātabbādī, tatthā+do pañca bhāvajā;
应当特别标记，具体包括五种成就者类型；
Napuṃsake siyuṃ bhāve, kto cā+no akattari.
在无性者中存在，或是其他非手足从属者；
Bhāvasmiṃ ghaṇa pume evaṃ, iyuvaṇṇā gahādijo;
某种状态中，确有男者，如青年、成年者，或是幼年出生者；
Apaccayopi vā+saṃkhyā, tu+māditvantakā siyuṃ.
或者是附属数量，乃至极端的剩余者；
Ito paraṃ upasaggapubbatā ca kālattayassa vākyagahaṇañca vuttanayena ñātabbaṃ, tasmā anurūpavākyameva dassayissāma –
此前及之后因前置句和时间次序之提示，皆应明了，因此我们仅显示相应的语句；
Āsa=upavesane, āsane āsitabbaṃ tayā āsanīyaṃ. Kamme-upāsīyatīti upāsitabbo guru upāsanīyo. Sī=saye, e+ayādesā, sayanaṃ sayitabbaṃ sayanīyaṃ tayā. Atisīyatīti atisayitabbo kaṭo te atisayanīyo. Pada=gamane, ‘‘padādīnaṃ kvacī’’ti yuka, kakāro kānubandhakāriyattho, ukāro uccāraṇattho, dassajo pubbarūpañca, uppajjanaṃ uppajjitabbaṃ uppajjanīyaṃ. Paṭipajjīyatīti paṭipajjitabbo maggo paṭipajjanīyo. Budha=ñāṇe, bujjhateti bujjhitabbo dhammo bujjhanīyo. Su=savane, sūyateti sotabbo dhammo, ññimhi nāgame ‘‘tathanarānaṃ ṭaṭhaṇalā’’ti ṇe ca kate ‘‘na te kānubandha+nāgamesū’’ti okārābhāvo. Suṇitabbo, savanīyo. Kara=karaṇe –
āsā表示坐处，应被坐；手可以被推持者就是该处；sī即床铺，该处应被寝眠；atakā即过度睡眠，意味着应极度卧寝者；pada初步意为脚步，含词语起始字符，kakāro是辅音字母k，ukāro是元音字母u，用于发音指导，且指示前文形态，该生成应被再次生成，应被产生；paṭipajjīyatīti是应进行的道路，路者；budha即认知，应被悟及法，应被启发；su=savane，意为顺耳，应听闻法义，且无辅音k或u所示障碍，应听，应被听受；kara表示作业者，施行者——
95. Pararūpa+mayakāre byañjane第九十五 在 para-rūpa 与 maya 之后的辅音中
Kriyatthāna+mantabyañjanassa pararūpaṃ hoti yakārato aññasmiṃ byañjane. Karīyatīti kattabbo dhammo, kattabbā pūjā, kattabbaṃ kusalaṃ.
“被作用物”与“被思想物”的含义不同。它在字义上因加上不同的后缀而产生不同的用法。“应为”表示应做的事，所谓“应供”是应当供养，“应作”是应当作的善法。
119. Tuṃ+tuna+tabbesu vā第一十九 在 tuṃ、tuna、tabba 诸尾中可选
Tumādīsu karassā hoti vā. Kātabbaṃ hitaṃ.
此处表示诸如“应作”等动词的意思，即应当做的事是有利的。
171. Rā nassa ṇo第一七一 ra 代替 na 之 ṇa
Rantato kriyatthā paccayanakārassa ṇa hoti. Karaṇīyo.
动词“进行”没有表示条件的意思，表示应当去做的是必做之事。
Bhara=bharaṇe, bharīyatīti bharitabbo bharaṇīyo. Gaha=upādāne ‘‘maṃ vā rudhādīnaṃ’’ti antasarā paromaṃ vā hoti. Makāro+nubandho. ‘‘Ṇo niggahītassā’’ti niggahītassa ṇo, saṃgayhatīti saṃgaṇhitabbo saṃgaṇhanīyo, ‘‘tathanarā’’dinā ṇakāre gahaṇīyo. Rama=kīḷāyaṃ, ramīyatīti ramaṇīyo vihāro. Āpa=pāpuṇane, ‘‘sakāpānaṃ kukakū ṇe’’ti ettha ‘sakāpānaṃ kuka+kū’ti yogavibhāgā ku, ūāgame nāgamassa ṇe ca kate pāpīyatīti pāpuṇitabbo. Pararūpe pattabbo, pāpuṇanīyo, pāpanīyo.
“承担”意为承担、负担，“应担”即应该承担，能承担者称为“承担者”。“拿取”意指抓取、取得，例如“我及柴薪等”，为名词所属型或最高所属型。它是制作与结合的关系，“不可阻止者”指不能阻止者，“集合”意即应当集合、集合者、因某种状态称之为应当聚集的对象。游乐意为娱乐，游乐者称为“娱乐者”，修行指进入某种行为或状态。“获得”指获得、接受，“有对世间说‘弃恶’的意义”，此处因应协同组成而得“不可不恶”的义，意为应当获得、能获得、易获者。
96. Manānaṃ niggahītaṃ第九十六 mana 诸词之鼻音化
Makāra+nakārantānaṃ kriyatthānaṃ niggahītaṃ hotya+yakāre byañjane. Vaggantaṃ, gamiyatīti gantabbo. Gamitabbaṃ gamanīyaṃ. Khana=khaṇa=avadāraṇe, niggahītaṃ vaggantattañca, khaññateti khantabbaṃ āvāṭaṃ khanitabbaṃ khananīyaṃ. Hana=hiṃsāyaṃ, haññateti hantabbaṃ hanitabbaṃ hananīyaṃ. Mana=ñāṇe, maññateti mantabbo manitabbo. ‘‘Padādīnaṃ kvacī’’ti yuka, cavaggādimhi kate maññitabbaṃ maññanīyaṃ.
“制作”与“后缀构成”的动作有关，含有紧密结合的意思。表示“应至”的动作，须去之事，“应去”即应当前往。土壤意为土地，在“解除障碍”等意义中，有紧密结合的含义，“耐受”即应当忍耐，亦应当忍受，能忍耐者。“杀害”指杀害行为，应杀者，应能杀者。“心意”指智慧、想法，应想、应思，于某处有“应思考”的义项。
Pūja=pūjāyaṃ, ‘‘curādito ṇī’’ti ṇimhi ñukārassa guruttā okārāvutti ‘‘yuvaṇṇāna+meo paccaye’’ti ekāre pūjetabbo ūmhi ayādese pūjayitabbo pūjanīyo bhagavā.
“供养”指供养行为，含有“以礼敬”等词根，亦有语音变化。于特定条件下须供养，不能不供养的，应供养者是世尊。
Kattari-yā=pāpuṇane, nīyatīti niyyāniyo maggo, gacchantīti gamanīyā bhogā. Karaṇe-naha=soceyye, nahāyantya+nenāti nahānīyaṃ cuṇṇaṃ. Sampadāne-dā=dāne, saṃ+papubbo, sammā padīyate assāti sampadāniyo brāhmaṇo.
关于行为的获得者，谓之确定的，指的是必然之路；谓之可行者，是指可赴之果。关于行为的实施，谓之应当清净的，是指应当沐浴的须净之物。关于成功者，谓之给予者，是指连带之前世都善行相续的婆罗门，正因如此被称为成功者。
28. Ghyaṇa28. gh、y、ṇ 之后
Bhāvakammesu kriyatthā paro ghyaṇa hoti bahulaṃ. Ūmhi kattabbaṃ kāriyaṃ. Hara=haraṇe, harīyatīti hāriyaṃ. Bhara=bharaṇe, bharitabbaṃ bhāriyaṃ. Labha=lābhe, ‘‘vaggalasehi te’’ti pubbarūpabhakāre ‘‘catutthadutiyā’’ dinā tatiyakkhare ca kate labhitabbaṃ labbhaṃ.
在有意业中，从事另一行为时，善恶作用多起。如同须完成的工作，应当执行。关于取受，谓之取持，应当承载。关于获得，应当受取；如同前文所示，以四日内、第三个字母起，需修习获得。
Vaca=byattavacane,
关于词语，即分别语言之辞。
98. Kagā cajānaṃ ghānubandhe98. k、g 与 c、j 诸字母，gh 随后时
Ghānubandhe cakāra+jakārantānaṃ kriyatthānaṃ ka+gā honti yathākkamaṃ.
在连缀作指示之事上，其声如同应该的音节。
84. Assā ṇānubandhe84. 在 ss 之后，ṇ 随后时
Ṇakārānubandhe paccaye pare upantassa akārassa ā hoti. Vacanaṃ vuccateti vākyaṃ. Bhaja=sevāyaṃ, bhajanīyaṃ bhāgyaṃ, jassa gakāro. Ci=caye, cayanaṃ cīyatīti vā ceyyaṃ. Yassa dvittaṃ.
在无声连缀的条件下，他者无声即生起。言语谓为语句。奉事谓为应修法，应得之幸福，因其声为加音。积累谓为聚合，将积聚以形成。其二者相合，即作为语音之声。
5,122. Nito cissa cho5,122. 从 ni 而来的 c 与 i，变为 ch
Nito parassa cissa cho hotītiādicakārassa cho. Vinicchayatīti viniccheyyaṃ, nāgame vinicchinitabbaṃ. E+ayādesesu vinicchetabbaṃ vinicchanīyaṃ. Nī=pāpane, nīyatīti neyyo neyyā neyyaṃ, netabbaṃ.
谓邀请他者的是「cho」，其本音为「cho」。谓精练，是应当精练，否定意为不应精练。在「e+ayādesu」合成词中，谓应当精练，应当调伏。谓不善者，是谓应当远离，应当避免，应当舍弃。
29. Āsse+ca29. 在 ss 之后，且有 ca
Ākārantato kriyatthā ghyaṇa hoti bhāvakammesu āssa e ca. Dā=dāne, dātabbaṃ deyyaṃ. Pā=pāne, pīyatīti peyyaṃ. Mā=māne, mīyatīti meyyaṃ. Ñā=avabodhane, ñāyatīti ñeyyaṃ ñātabbaṃ, ūmhi nāgamo ‘‘ñāssa ne+jā’’ti ñāssa jādese jānitabbaṃ, vijāniyaṃ. Khā=pakathane, saṃkhātabbaṃ saṃkheyyaṃ.
从外形（形态、形式）方面而言，应当如此操作：Āssa 也属于此类。 Dā＝施舍时，所应给予者，应当给予。 Pā＝饮用时，应喝的，称为 peyya（可饮者）。 Mā＝衡量时，应度量的，称为 meyya（可度量者）。 Ñā＝理解时，应明了的，称为 ñeyya（应知者）和 ñātabba（当知者）。本经中有云：“ñāssa ne+jā”，意为须知ñā的意义，应予以认识。 Khā＝谈论时，当详细论述，谓之应当陈说、解释清楚。
30. Vadādīhi yo30. 从 vad 等之后，yo
Vadādīhi kriyatthehi yo hoti bahulaṃ bhāvakammesu. Vada=vacane, vadanaṃ vajjatīti vā vajjaṃ. Mada=ummāde, madanaṃ majjate anenāti vā majjaṃ. Gamanaṃ gammateti vā gammaṃ. Gada=vacane, gajjate gadanīyaṃ vāti gajjaṃ. Pada=gamane, pajjanīyaṃ pajjaṃ gāthā. Ada+khāda=bhakkhane, khajjatīti khajjaṃ khādanīyaṃ. Dama=damane, dammateti dammo damanīyo.
在「说」等动词词根中，频繁用于被动业词的构词。「说」词根：『说』者，言说之事也，或「言说之所当避」故称「罪过」。「醉」词根：『醉』者，令人沉醉之物也，或「以此而沉溺」故称「酒」。「行」之名词：「所应行走之处」故称「道路」。「语」词根：『吼』者，雷鸣般所当言说之声也，故称「吼声」。「足/步」词根：『偈』者，所应踏步吟诵之文也，故称「偈颂」。「食/咬食」词根：『所咬食者』故称「副食」，即可咀嚼之物。「调伏」词根：『调御者』，所应调伏之法，故称「调御之法」。
Bhujā+nneti gaṇasuttena anne vattabbe yapaccayo.
Bhujā与nneti合用，依照数目连接起来（以词组、数目、合并为一整体）作为因缘（理由、条件）。
83. Lahussupantassati83. 轻音、u音及其余诸音。
Lahubhūtassa upantassa iyuvaṇṇassa eo honti yathākkamaṃ. Yassa pubbarūpe bhuñjitabboti bhojjo odano, bhojjā yāgu.
对轻微之物来说，属于次第成熟的范畴，例如年轻色调（青春之色）。 此处谓有一种顺序，先应食用可食之物，如食物、谷物，称为 bhojjo 和 odano（粮食、饭食），属于可食用的范畴。
31. Kicca ghacca bhacca bhabba leyyā语法规则 31
Ete saddā yapaccayantā nipaccante. Kara=karaṇe, iminā nipātanā ye kicādese ca kate pubbarūpaṃ, kattabbaṃ kiccaṃ. Hana=hiṃsāyaṃ, ghaccādesādimhi kate hananaṃ haññateti vā ghaccaṃ. Bhara=bharaṇe, bhaccādesādimhi kate bharaṇīyo bhacco. Bhū=sattāyaṃ, yamhi okāre iminā avādese bhavatīti bhabbo. Liha=assādane, yamhi iminā hassa yakāre lehitabbaṃ leyyaṃ, ekāravuddhi.
这些声音结尾时表示终止： Kara＝指行为的执行者，用于表达完成动作。此处的nipātanā是结尾词或语素，表示某事完成。做某事时，作前形（之前的形态），即应当完成的事情。 Hana＝伤害，指加害、杀害，在沙砾、土地等环境中制造伤害称为 hanana。 Haññateti或ghacca意为伤害、攻击。 Bhara＝承载，担负，在负重状态中称为bharaṇīyo（应负重者）。 Bhakko指负担物。 Bhū＝生命存在，指生起的事物，此间指『okāra』形态中出现的意义。 Liha＝抚摸，指身体接触，此处指应根据相应条件去操作、采取抚摸的行为，称为lehitabba（应抚）、leyya（施予）和ekāravuddhi（一种增加、延伸之意）。
32. Guhādīhi yaka32. 从guhā等词后接yaka。
Guhādīhi kriyatthehi bhāvakammesu yaka hoti. Guha=saṃvaraṇe, ‘‘lahussupantassā’’ti sampattassa okārassa ‘‘na te kānubandhanāgamesū’’ti paṭisedho. ‘‘Hassa vipallāso’’ti vipallāse guhanaṃ guhitabbaṃ guyhaṃ. Duha=papūraṇe, dohanaṃ duyhatīti vā duyhaṃ. Sāsa=anusiṭṭhiyaṃ –
关于如『窖藏』等行为方面，属于造作种类的行持，如： Guha＝藏匿、守护，谓轻重分明的现成所在；此处所说“lahussupantassā”指此现成之所；又言“不入诸束缚境”，表示不被束缚、不被拘限的意思。 关于行为错误称“hassa vipallāso”（错误颠倒），应当隐藏该行为，进行保护（guhana guhyatabba，即应隐秘）。 Duha＝挤乳、榨取，意谓挤出、抽取的动作，称为duyhatīti，另有duyha表示挤取。 Sāsa＝遵循、恪守，指依教义行持。
117. Sāsassa sisa vā117. sāsa之sisa或。
Sāsassa sisa vā hoti kānubandhe. Pubbarūpaṃ, sāsīyatīti sisso.
教法有时为继承者之首。前文谓之『继承者』，即首领。
Siddhā eve+te tabbādayo pesā+tisagga+ppattakālesu gamyamānesupi, sāmaññena vidhānato. Pesanaṃ – ‘‘kattabba+midaṃ bhavatā’’ti āṇāpanaṃ ajjhesanañca. Atisaggo nāma ‘‘ki+midaṃ mayā kattabbaṃ’’ti puṭṭhassa ‘‘pāṇo na hantabbo’’tiādinā paṭipattidassanamukhena kattabbassa anuññā. Pattakālo nāma sampattasamayo. Yo kiccakaraṇasamayaṃ upaparikkhitvā karoti, tassa samayārocanaṃ, na tattha ajjhesana+matthi. Bhotā khalu kaṭo kattabbo karaṇīyo kāriyo kicco’’ evaṃ tvayā kaṭo kattabbo, bhoto hi patto kālo kaṭakaraṇe.
诸如此类的定成之事，乃至在请某役事之送达时间，皆依通例办理。所谓请求，即告知『此事应由足下办理』，并包含命令。所谓送达，是于问及『此事应当由我处理否？』时，带有『不可杀生』等教导说明，体现应遵守之业。所谓送达时，即权利达成之时。为使役事适时完成，须按时以仪式指示，不是随意命令。彼方确实『此事应为君所为』，是时限的确认，君达时方可施行工作。
Evaṃ uddhamuhuttepi vattamānato pesādīsu siddhā eva. Tathā arahe kattari sattivisiṭṭhe ca patīyamāne, āvassakā+dhamīṇatāvisiṭṭhe ca bhāvādo siddhā. Uddhaṃ muhuttato-bhotā kaṭo kattabbo. Bhotā rajjaṃ kātabbaṃ, bhavaṃ araho. Bhotā bhāro vahitabbo, bhavaṃ sakko. Bhotā avassaṃ kaṭo kattabbo. Bhotā nikkho dātabbo.
如是，即使在起始时刻之行事，对于请求亦为定成。同样，尊圣阿拉汉执行事理时，亦于承诺及条件完善之处，成为定成的业。起时刻由君施行，君须造就法治，君即阿拉汉。君需承担责任，君是天帝。君须履行担任责任。君须施舍出口。
33. Kattari ltu+ṇkā33. 作者义中接ltu及ṇkā。
Kattari kārake kriyatthā ltu+ṇkā honti. Kara=karaṇe, pararūpe ‘‘ltu+pitādīna+mā simhī’’ti ā silopo ca. Karotīti kattā. Evaṃ bharatīti bhattā. Haratīti hattā. Bhidatīti bhettā, ekāro, ūmhi bheditā. Chindatīti chettā. Bhojanassa dātā bhojanadātā. Sandhātīti sandhātā. Vacatīti vattā. Okārapararūpesu bhuñjatīti bhottā. ‘‘Padādīnaṃ kvacī’’ti yukāgamo, bujjhatīti bujjhitā. Jānātīti ñātā. Chindatīti chetā. Suṇātīti sotā. ‘‘Ū+lasse’’ti ūssa ekāre gaṇhātīti gahetā. Bhavatīti bhavitā. Saratīti saritā. ‘‘Manānaṃ niggahītaṃ’’ti massa niggahīte vaggante ca gacchatīti gantā. Nakārantānampi niggahītaṃ, khanatīti khantā. Sanatīti santā. Maññatīti mantā. Pāletīti pālayitā pāletā, ettha curādittā ṇi.
执行者与受事者为双方角色。‘为’者是行为者，其它谓之如‘狮子’喻状写法为形貌，比喻其状态。‘施行’谓之‘行为者’。‘承担’谓‘承担者’。‘承受’谓‘承受者’。‘分裂’谓‘分裂者’，亦言‘单独者’、‘分解者’。‘截断’谓‘截断者’。‘供养者’谓‘供养者’。‘连接’谓‘连接者’。‘行事者’谓‘行事者’。‘享受者’谓‘享受者’。其辞依生起关系习用。‘了解者’谓‘知识者’。‘分裂者’谓‘分裂者’。‘听者’谓‘听者’。‘抓取者’谓‘抓取者’。‘成就者’谓‘成就者’。‘流动者’谓‘流动者’。‘依意行者’谓‘行者’。‘去者’谓‘去者’。‘挖掘者’谓‘忍耐者’。‘安住者’谓‘安住者’。‘思惟者’谓‘思维者’。‘保护者’谓‘保护者’，末含微妙义。
Ṇiṇāpīsu-bhāvayatīti bhāvayitā bhāvetā. Evaṃ sārayitā sāretā, dāpayitā dāpetā, hāpayitā hāpetā, nirodhayitā nirodhetā, bodhayitā bodhetā, ñāpayitā ñāpetā, sāvayitā sāvetā, gāhayitā gāhetā, kārayitā kāretā, kārāpayitā kārāpetā iccādi.
使生者谓之使生，修习者谓之修习。如此，则引导者谓之引导，给养者谓之给养，驱除者谓之驱除，止息者谓之止息，启发者谓之启发，教导者谓之教导，净除者谓之净除，救济者谓之救济，实施者谓之实施，令其行者谓之令行，诱使者等诸义。
Ṇkapaccaye-ṇakāro vuddhyattho. Rathaṃ karotīti rathakārako, ‘‘assā ṇānubandhe’’ti ā amādisamāso ca. Annaṃ dadātīti annadāyako. ‘‘Adhātussa kā+syādito ghe+ssī’’ti ghe pare assa iādeso, annadāyikā, annadāyakaṃ kulaṃ. ‘‘Āssā+ṇāpimhi yuka’’ itiṇāpito+ññatra yuka. Lokaṃ netīti lokanāyako, ekāre ‘‘āyā+vā ṇānubandhe’’ti āyādeso. Evaṃ vinetīti vināyako.
因缘具足，所作成之事乃成长成就。‘造车’谓‘车工’。含义谓‘从事此事’的叠用语。此外，给予饭食谓‘施食者’。‘上主’与‘手’二字组合为‘执掌者’之意。给予粮食者、供养家族。‘辅佐役使’谓‘指挥者’。引领众生谓‘世主’，亦属‘上主’之类。如此，管理者谓‘主持者’。
Akammupapade-karotīti kārako, evaṃ dāyako nāyako, okāre āvādese suṇātīti sāvako. Pure viya ikāre sāvikā. Lunātīti lāvako. Pu=pavane, punātīti pāvako. Bhavatīti bhāvako, upāsatīti upāsako. Gaṇhātīti gāhako pāvako, yājako. Vadha=hiṃsāyaṃ, vadhetīti vadhako, ‘‘aññatrāpī’’ti vuddhipaṭisedho. ‘‘Hanassa ghāto ṇānubandhe’’ti ghātādeso, hanatīti ghātako. ‘‘Maṃ vā rudhādīnaṃ’’ti maṃ, rundhako, guruttā na vuddhi. Tathā bhuñjatīti bhuñjako. Āyassa rasse kiṇātīti kayako. Pāletīti pālako. Pūjetīti pūjako.
在无业格前缀的情形下——「行作」故称「行作者」；同理，「施给者」、「引导者」；在将长音替换为 [Pali: okāra] 的情形下，「听闻」故称「声闻」。如前述，以短元音形式则为阴性「女声闻」。「割取」故称「割取者」。「净」词根：「净化」故称「净化者/火」。「存在」故称「修习者」；「侍奉」故称「近事男」。「取持」故称「持取者」、「净化者」、「祭祀者」。「害」词根：「伤害」故称「杀害者」——此处引用「其余亦然」之规则，禁止进行增音。引用「『han』词根在带『ṇ』词缀时转为『ghāta』」之规则，换用「ghāta」形式，「打击」故称「屠杀者」。引用「『mā』及『rudh』等词根前缀『maṃ』」之规则，加「maṃ」，「障碍者」，因词干沉重而不作增音。同理，「受用」故称「受用者」。将「āya」缩短为短音，「购买」故称「购买者」。「护持」故称「护持者」。「供养」故称「供养者」。
Khādīsu-titikkhatīti titikkhako. Vīmaṃsatīti vīmaṃsako iccādi. Panudatīti panūdako, ‘‘byañjane’’ccādinā dīgho. ‘‘Bhītvā+nako’’ti ettha ‘ānako’ti yogavibhāgā ānako, āssa rasse nakārāgame ca ‘‘ñāssa ne jā’’ti jādeso, jānanako. Ṇāpimhi –
在「忍耐」等词根中——「忍耐」故称「忍耐者」。「审察」故称「审察者」，如此等等。「驱除」故称「驱除者」——依「在辅音前」等规则延长为长音。在「『bhī』词根加『ānako』词缀」此处，依词段分析法，取「ānako」，再将「ā」缩短并插入「na」，依「『ña』转为『jā』」之规则换用「jā」，成「了知者」。在带「ṇāpi」使役词缀时——
Aṇa-iti daṇḍakadhātu, āṇāpetīti āṇāpako. Tathā saññāpako, patiṭṭhāpako. Saṃ+pa pubbo āpa=pāpuṇane, nibbānaṃ sampāpetīti nibbānasampāpako. Kārāpako, kārāpikā iccādi.
「āṇa」此乃命令式词根，「发令使作」故称「发令者」。同理，「使了知者」、「使建立者」。以「saṃ」与「pa」为前缀，「āpa」词根义为「到达」，「使达于涅槃」故称「引至涅槃者」。「使造作者」、「女使造作者」，如此等等。
Bahulaṃvidhānā kammepi-pādehi harīyatīti pādahārako. Cupa=mandagamane, gale cuppatīti galacopako.
依「广泛制定」之规则，亦适用于业格——「以足承载」故称「足运者」（即脚夫）。「cupa」词根义为「缓慢行进」，「在喉咙处缓慢蠕动」故称「触动喉咙者」（即哽噎之物）。
Siddhova ltu arahādīsu ‘‘bhavaṃ khalu kaññāya pariggahāraho’’ti (pariggahitā). Sīlatthe-upādānasīloti upādātā. Sādhu gacchatīti gantā. Muṇḍanadhammā muṇḍanācārāti muṇḍayitāro, ettha ‘‘dhātvatthe nāmasmī’’ti imhi ūāgame e+ayādese muṇḍayitusaddamhi āraṅādese ca kate yossa ṭo.
「ltu」词缀本已完备，用于「阿拉汉」等义——如「此善士实堪为少女之摄受」（即堪受迎娶者）。表习惯义时——「惯于执取」故称「执取者」。「善巧地行走」故称「行者」。「以剃发为法、以剃发为行仪」，故称「剃发行者」（复数）；此处依「在名词语基中词根义的词缀」之规则，加「ima」词缀时，替换为「ū」并作「e＋aya」之换用，在「muṇḍayitu」词干上再作「āraṅ」等换用后，「yos」转为「ṭo」。
34. Āvī34. āvī 后缀
Kriyatthā āvī hoti bahulaṃ kattari. ‘‘Disassa passa+dassa=dasa+da+dakkhā’’ti dassādeso, bhayaṃ passatīti bhayadassāvī. Nīmhi bhayadassāvinī. Bhayadassāvi cittaṃ. Appavisayatāñāpanatthaṃ bhinnayogakaraṇaṃ. Sāmaññavihitattā sīlādīsu ca hoteva.
【动词义，主动态，频繁用法。】『迪萨』字根加『巴萨』、『达萨』、『达』、『达卡』等，形成『达萨』替代形式。见到危险者，称为『见危者』（阴性词形：见危尼；中性形：见危心）。分开书写，是为了表明适用范围有限。由于属于通用规则，在戒等诸范畴中亦适用。
35. Āsiṃsāya+mako35. 从 āsiṃsā 加 maka
Āsiṃsāyaṃ gammamānāyaṃ kriyatthā ako hoti kattari. Jīva=pāṇadhāraṇe, jīvatūti jīvako. Nanda=samiddhiyaṃ, nandatūti nandako. Bhavatūti bhavako.
『出入』者，行趋于此行也；『作』者，不在于作之中。『生命』是持命者，『生者』者，指生命者。『欢喜』者，乃喜乐之义，对应本有意；『成为者』者，谓生起者。
36. Karā ṇano36. 从 kara 加 ṇana
Karato kattari ṇa no hoti. Karotīti kāraṇaṃ. Kattarīti kiṃ, karoti anenāti karaṇaṃ.
『作』即作令，『作者』谓何，作此事也，谓为因缘。
37. Hāto vīhi+kālesu37. 从 hā 加 vīhi 和 kāla 等
Hāto vīhismiṃ kāle ca ṇano hoti. ‘‘Āssā’’tyādinā yuka, jahanti udakaṃti hāyanā vīhayo. Jahāti bhāve padattheti hāyano saṃvaccharo. Vīhikālesūti kiṃ, jahātīti hātā.
『离去』于安居时，即是离去。用『依靠』等词，使水离弃，谓弃除、安住之意。『离弃』谓在色法等上放下，离弃之流通也。『静止之时』即是离弃时，故谓离去。
38. Vidā kū38. 从 vidā 加 kū
Vidasmā kū hoti kattari. Kakāro ‘‘kūto’’ti visesanattho. Vidatīti vidū, lokavidū.
我们知道何为『作者』。造作者之『何』，谓其特异之义。『知晓』者，乃智者，世界识者也。
39. Vito ñāto39. 从 vi 加 ñāta
Vipubbā ñāicca+smā kū hoti kattari. Vijānātīti viññū.
在先所知，何为『作者』。『知晓』者，谓智慧者。
40. Kammā40. 从 kamma
Kammato parā ñāicca+smā kū hoti kattari. Sabbaṃ jānātīti sabbaññū. Evaṃ mattaññū, dhammaññū, atthaññū kālaññū, kataññū iccādi. (Bhikkhūti pana ‘‘bharādi’’ ṇvādisuttena siddhaṃ).
就善业外，何为『作者』。谛悉一切者，谓全知者。如此说者，有中知、有法知、有义知、有时知、有已知等。又，比库于『承载』如词经所证。
41. Kvacaṇa41. 某些情况下。
Kammato parā kriyatthā kvaci aṇa hoti kattari. Kumbhaṃ karotīti kumbhakāro, amādisamāso. Itthiyaṃ kumbhakārī. Evaṃ kammakāro, māsākāro, kaṭṭhakāro, rathakāro suvaṇṇakāro , suttakāro, vuttikāro, ṭīkākāro. Saraṃ lunātīti saralāvoti o+avādesā. Mante ajjhāyatīti manthajjhāyo, i=ajjhenagatīsu, adhipubbo, e+ayādesā, adhino issa yakāra+cavaggādayo ca.
行者中，有他方之工者，若何称作是造作者？制壶者，即作壶工，始于无始。女则为壶匠女。如此行作者，如作面者、作木者、作车者、作金者、作丝者、作言者、作疏者。宝石与盐，称为宝盐。研磨者名为研磨者，其含义为熟悉于内、先驱、所命、支配、主管，及如山鬼等族类。
Bahulādhikārā iha na hoti ‘‘ādiccaṃ passati, himavantaṃ suṇoti, gāmaṃ gacchati’’. Kvacīti kiṃ, kammakaro, ettha apaccayo.
这里并无多权威者，非谓“见初雪、闻喜马、入村落”，此“何谓作业者？此处无缺失也。”
42. Gamā rū42. 从 gama 变为 rū。
Kammato parā gamā rū hoti kattari. Rānubandhattā amabhāgalopo. Vedaṃ gacchatīti vedagū, evaṃ pāragū.
行为缘起者，有彼他方之行路者。以发疹及腹痛为业障。通晓真知者，谓通过彼岸者。
Sāmaññavidhānato sīlādīsupi hoti. Bhavapāraṃ gacchati sīlenāti bhavapāragū. Antagamanasīlo antagū, evaṃ addhagū.
依习俗品行诸法中，亦有品行者。能过生死彼岸者称为有品行者。入内禅定者与入内果者，同为中道者。
43. Samāna+ñña+bhavanta+yāditū+pamānā disā kamme rī+rikkha+kā43. 在 samāna、ñña、bhavanta、yā 等以及 pamāna、disā 之后的业格中，变为 rī、rikkha、kā。
Samānādīhi yādīhi co+pamānehi parā disā kammakārake rī+rikkha+kā honti. ‘‘Syādi syādine+katthaṃ’’ti samāse ‘‘rānubandhe+ntasarādissā’’ti disassa isabhāgalope ‘‘rīrikkhakesū’’ti samānassa sādese ca samāno viya dissatīti sadī, sadikkho. Ke – ‘‘na te kānubandhanāgamesū’’ti ettābhāvo, sadiso.
相似之起、异之起，依数量尺度，于彼他方有行者之村落。以“可能、可能初起”的复合，如“发疹及腹痛等他处”，用作异方之流落，以“发疹及腹痛者”为例，仿佛相同，谓之相似、通晓者。“谁曰无发疹及腹痛之境？存在此意，谓是相似。”
125. Samānā ro rī+rikkha+kesu125. 与 samāna 相同者，在 rī、rikkha、ka 等之前变为 ro。
Samānasaddato parassa disassa ra hoti vā rī+rikkha+kesūti pakkhe dassa rādese sarī, sarikkho, sariso.
由相同名称，于彼异方，或谓发疹、腹痛者为界，谓之明显通晓，如实相称者。
3,86. Sabbādīna+mā3,86. sabba 等词变为 mā。
Rī+rikkha+kesu sabbādīna+mā hoti. Añño viya dissatīti aññādī, aññādikkho, aññādiso.
在刮、剃发处，所有之始终皆不固定。或于他处显现为他起、他观、他相。
3,87. Nta+ki+mi+mānaṃ ṭā+kī+ṭī语法规则 3.87
Rī+rikkha+kesu nta+kiṃ+imasaddānaṃ ṭā+kī+ṭī honti yathākkamaṃ. Ṭakārā sabbādesatthā. Bhavādī bhavādikkho bhavādiso, kīdī kīdikkho kīdiso, ayamiva dissatīti īdī īdikkho īdiso. Ākāre yādī yādikkho yādiso, tyādī tyādikkho tyādiso iccādi.
在『里』、『里卡』、『盖』等语境中，『恩达』、『金』、『伊玛』等词分别替换为『塔』、『基』、『提』。『塔』字母用于总括一切替代。『巴瓦底』类词：『巴瓦底咖』、『巴瓦底索』；『基底』类词：『基底咖』、『基底索』；『如此显现者』即『伊底』，又作『伊底咖』、『伊底索』。长『阿』音处：『雅底』、『雅底咖』、『雅底索』；『提雅底』、『提雅底咖』、『提雅底索』等，以此类推。
3,88. Tumhāmhānaṃ tāme+kasmiṃ3,88. tumha、amha 二词在 kasmiṃ（某格）中变为 tā、me
Rī+rikkha+kesu tumhāmhānaṃ tāmā honte+kasmiṃ yathākkamaṃ. Tvaṃ viya dissati, ayaṃ viya dissatīti tādī mādī iccādi. Ekasminti kiṃ, tumhādiso amhādiso.
在刮、剃发处，吾等对于某些事物有如实的认知，表现为不同形式。汝如所见，彼亦如所见，因此有“tādī”、“mādī”等称呼。某些时段，属于汝者，某些则属于吾者。
3,89. Taṃ+ma+maññatra「taṃ」、「ma」、「ma」之后，除外。
Rīrikkhakantato+ññasmiṃ uttarapade tumhāmhāna+mekasmiṃ taṃ+maṃ honti yathākkamaṃ. Tvaṃ dīpo esaṃ, ahaṃ dīpo esaṃti aññapadatthe taṃdīpā maṃdīpā. Tvaṃ saraṇa+mesaṃ, ahaṃ saraṇa+ mesanti taṃsaraṇā maṃsaraṇā. Tayā yogo tayyogo, mayā yogo mayyogoti amādisamāse niggahītalopo.
从刮剃发处更深的顶端，吾等对某一特定事物拥有独有的认知。汝为“灯”，吾亦为“灯”，然是彼此不同，故分别称为“taṃdīpā”与“maṃdīpā”；汝是“避难所”与“桌椅”，吾亦是“避难所”与“桌椅”，但称谓各异为“taṃsaraṇā”与“maṃsaraṇā”。此种联结与相互作用——“yoga”，是吾与汝的结合，并且止息于无分别。
3,90. Ve+tasse+ṭa「ve」与「tassa」之后，接「ṭa」。
Rī+rikkha+kesu etassa eṭa vā hoti. Edī etādī, edikkho etādikkho, ediso etādiso.
在『里』、『里卡』、『盖』等语境中，『伊达』可替换为『伊塔』。如：『伊底』或『伊达底』，『伊底咖』或『伊达底咖』，『伊底索』或『伊达底索』。
44. Bhāvakārake sva+ghaṇa gha kā表示存在义（bhāva）与使役义（kāraka）时，接「sva」、「ghaṇa」、「gha」、「kā」诸后缀。
Bhāve kārake ca kriyatthā a ghaṇa gha kā honti bahulaṃ.
在行为动因及行事方面，经常存在多重聚合（ghaṇa）现象。
Apaccayo-paggaṇhanaṃ paggaho, evaṃ niggaho, dhammaṃ dhāretīti dhammadharo, evaṃ vinayadharo. Tathā taṃ karotīti takkaro, dvittaṃ. Evaṃ hitakaro, divasakaro, dinakaro, divākaro, nisākaro, dhanuṃ gaṇhīti dhanuggaho. Evaṃ kavacaggaho. Dada=dāne, sabbakāmaṃ dadātīti sabbakāmadado, sabbadado. Āto ‘‘parokkhāyañcā’’ti caggahaṇena dvitte ‘‘rasso pubbassā’’ti rasse ca annaṃ dadātīti annadado, evaṃ dhanado. Saṃpubbo dhā=dhāraṇe, sabbaṃ sandhahatīti sabbasandho. Nī=pāpane, vipubbo, vinesi vineti vinessati etena etthāti vā vinayo, e+ayādesā. Nayanaṃ nayo. Si=sevāyaṃ, nipubbo, nissīyatīti nissayo. Si=saye, anusayi anuseti anusessatīti anusayo. I=gatimhi, patipubbo, paṭicca etasmā phala+metīti paccayo. Saṃ+upubbo, dāgame samudayo . Ci=caye, vinicchayate+nena vinicchayanaṃ vā vinicchayo, ‘‘nito cissa cho’’ti cissa cho. Uccayanaṃ uccayo, saṃcayo. Khi=khaye, khayanaṃ khayo. Ji=jaye, vijayanaṃ vijayo, jayo. Kī=dabbavinīmaye, vikkayanaṃ vikkayo, kayo. Lī=silesane, allīyanti etthāti ālayo, layo. (Ivaṇṇantā).
积聚堆集称为聚合，聚集称为聚合，持守法则称为法持者，持守律仪称为律持者。如此行事称为有智能者或行事者，有二重意义。如此为利益行事，每日行事，日间作事，光明行事，夜间行事，持弓称为持弓者。如此称为护身铠甲者。赠与称作施予，能够施与一切所求者称为施与者，施予一切叫做施尽。又此处持之以隐秘者称为护持者，二重词义分别为隐藏；绳索称为绳索护持者，赠与食物称为食物施者，此即财富施予者。完全承担称为承担，包罗一切称为全包者。除去邪恶，扩散开来，消除、破坏、消退称为律，禁止或约束称为律令。眼睛引导称为引导。侍奉为侍者，放置依止称为依止。依止称为依赖，紧随称为追随或跟随。于行进之中，从先行到果报，谓之因缘。联合相配称为合聚，集合生起称为集聚。止息称为止息、澄清，连结如云翳消散称为消散。上升称为上升，积累称为积累。毁灭称为破坏、消亡。胜利称为胜利。变化称为变更。破败称为毁坏。寄居止息称为休息归宿或息止。（如上）
Āsuṇantīti assavā, āssa rasso. Paṭissavanaṃ paṭissavo. Su=passavane, ābhavaggā savantīti āsavā. Ru=saddo ravatīti ravo. Bhavatīti bhavo. Pabhavati etasmāti pabhavo. Lū=chedane, lavanaṃ lavo. (Uvaṇṇantā).
渴求称为渴望，丝线称为丝带。回响称为回音。产生称为根源，流传称为流毒。声响称为声音。存在称为存在。表现称为显现、显著。切割称为砍断。其余（词义参见上）。
Cara=caraṇe, saṃcaraṇaṃ saṃcaro. Dara=vidāraṇe, ādaranaṃ ādaro. Āgacchati āgamanaṃti vā āgamo. Sappa=gamane, sappatīti sappo. Dibbatīti devo. Pakkamanaṃ pakkamatīti vā pakkamo, evaṃ vikkamo. Cara=caraṇe, vanaṃ caratīti vanacaro. Kāmo avacarati etthāti kāmāvacaro loko, kāmāvacarā paññā, kāmāvacaraṃ cittaṃ. Gāvo caranti etthāti gocaro. Pādena pivatīti pādapo. Evaṃ kacchapo. Sirasmiṃ ruhatīti siroruho, manādittā o. Guhāyaṃ sayatīti guhāsayaṃ cittaṃ, evaṃ kucchisayā vātā. Pabbate tiṭṭhatīti pabbataṭṭho puriso, pabbataṭṭhā nadī, pabbataṭṭhaṃ bhasmaṃ. Evaṃ thalaṭṭhaṃ jalaṭṭhaṃ.
行走称为步行，整体运动称为运动。从破裂称为裂解，破碎称为破裂。来临称为来到、到达。出发称为出发，行走称为行为。行走于丛林中称为林行者。欲望活动称为所求之境及染心。牛羊放牧，称作放牧之境。用脚支撑表示树木。如此缓慢行走者称为缓行者。头部上升称为头升，表示意愿等。卧于深洞称为隐匿藏处，心藏亦如是。山中站立称为山中人，山中亦指河川、灰烬之山。土地、河流亦同称为处所。
Kicchatthe dumhi akicchatthe su+īsaṃ+sukha upapadesu-dukkhena karīyati karaṇaṃ vā dukkaraṃ. Evaṃ dussayo, dukkhena bharīyatīti dubbharo mahiccho. Evaṃ durakkhaṃ cittaṃ, duddaso dhammo, duranubodho dhammo. Īsaṃ sayatīti īsaṃsayo, evaṃ sukhasayo. Īsaṃ karīyatīti īsakkaraṃ kammaṃ. Sukhena karīyatīti sukaraṃ pāpaṃ bālena. Evaṃ subharo appiccho, sudassaṃ paravajjaṃ, subodha+miccādi. Sabbattha pādiamādisamāsā.
于困难中称为难事，非困难中称为容易事。苦乐相对称为苦难与快乐。以痛苦行为称为难承受的事，称为重负。心难安定称为恶心，恶法，难理解之法。嫉妒称作嫉妒烦恼，亦作乐病。嫉妒行为称为作恶业。善行称为易事，恶行称为恶行，愚人所为。如此称为承载轻重、清澈不污之事。无所不涵无所不含。
Ghaṇa-bhavatīti bhāvo, o+āvādesā. Aya=iti daṇḍakadhātu, ayati itoti āyo, āharatīti āhāro. Upahanatīti upaghāto, ‘‘hanassa ghāto ṇānubandhe’’ti ghātādeso. Rañjatīti rāgo, ‘‘kagā cajānaṃ ghānubandhe’’ti jassa go. Rañjanti anenāti rāgo. ‘‘Assā ṇānubandhe’’ti ā, pajjate+nenāti pādo. Tuda=byathane, patujjate+nenāti patodo. Jarīyati anenāti jāro, evaṃ dāro. Bhajīyatīti bhāgo. Evaṃ bhāro. Labbhatīti lābho. Vi+opubbo, voharīyatīti vohāro. Diyyatīti dāyo, yuka. Vihaññati etasmāti vighāto. Viharanti etthāti vihāro. Āramanti etasminti ārāmo. Pacanaṃ vā pāko, cassa ko. Cajanaṃ cāgo. Yajanaṃ yāgo. Rajanaṃ rāgo.
凝结、存在称为现象，归入词根所涉。它即指斧柄，行走或携带即为携带。伤害称为伤害，杀害属于伤害之类。喜爱称为嗜爱。爱染称为染爱，从此而生打疼痛。腐烂称为腐败，苦痛称为病痛。分享称为分担，此即负担。获得称为取得。传播称为传播。给予称为给予。阻碍称为阻挠。居住称为居所。休息称为休憩。发酵称为腐败。放弃称为放舍。献祭称为牺牲。爱染称为爱恋。
127. Ana+ghaṇasvā+parīhi ḷo「ana」、「ghaṇa」、「sva」诸后缀之后，以「parīhi」（围绕）等词根，接「ḷa」后缀。
Ā+parīhi parassa dahassa ḷo hota+na+ghaṇasu. Paridahanaṃ pariḷāho. Evaṃ dāho. Bhañjanaṃ saṅgo. Evaṃ saṅgo. Saṃkharanaṃ saṃkhāro, ‘‘karotissa kho’’ti kassa kho. Evaṃ parikkhāro. ‘‘Purasmā’’ti karassa kho, purekkhāro, ettaṃ tadaminādipāṭhā. Evaṃ upakāro, gāho.
反对他人热情，称为热切激烈。焚烧称为燃烧。此即火焰。破坏称为破裂。此即破裂。构造称为组织、结构，『为谁而作』之意。此即展开。前面称为前方、前部，古文基础文句。此即帮助，亦作咬合。
Gha-vacatīti vako. Sica=paggharaṇe, secanaṃ seko. Evaṃ soko, eovuddhiyo. Yuñjanaṃ yogo.
来自字根『嘎哈』，义为『说』，故成『瓦咖』（言语）。字根『西咖』义为『流出』，其名词化为『赛咖』（浇灌、冲洗）。同理推衍出『索咖』（忧愁），此乃『伊』母音增强变化之例。『尤恩贾纳』（结合、修习）产生『尤嘎』（相应）。
Ka-pī=tappane, pīnetīti pīyo, kānubandhattā na vuddhi, ‘‘yuvaṇṇāna+miyaṅuvaṅa sare’’ti iyaṅa. Khipa=peraṇe, khipatīti khipo. Bhuñjantya+nenāti bhujo. Yudha=sampahāre āyujjhanti anenāti āyudhaṃ.
字根『咖毕』义为『满足』；令人满足者称『毕雅』（可爱的）。因附有『咖』字母，故不作母音增强；依『尤瓦纳字母在母音前转为伊扬』规则，变为『伊扬』形式。字根『基巴』义为『驱策』，能驱策者称『基波』（箭）。以之吃食者称『布佐』（口、颚）。字根『尤达』义为『搏击』，以之互相战斗者称『阿尤达』（武器）。
45. Dādhātvi「dā」（给予）等词根之后，接「vi」后缀。
Dādhāto bahula+mi hoti bhāvakārakesu. Dā=dāne, ādiyatītiādi. Evaṃ upādi. Dhā=dhāraṇe, udakaṃ dadhātīti udadhi, ‘‘saññāya+mudo+dakassā’’ti udakassa udādeso. Jalaṃ dhiyate asminti jaladhi. Vālāni dhīyanti asminti vāladhi. Sandhīyati sandhātīti vā sandhi. Dhīyatīti dhi. Vidhīyati vidhāti vidhānaṃ vā vidhi. Sammā samaṃ vā cittaṃ ādadhātīti samādhi.
字根『达』、『达哈』在表示动作本身及作格时，频繁附加『密』后缀。字根『达』义为『给予』，被取用者称『阿底』（起点、基础）。同理推衍出『乌巴底』（基础）。字根『达哈』义为『持守』，持守水者称『乌达底』（海洋）；依专名规则，『水』字变为『乌达』替代形式。水被持守于其中者称『贾拉底』（海）。毛发被持守于其中者称『瓦拉底』（发囊）。结合或持守者称『桑底』（结合、关节）。被持守者称『底』。被规定、规定之、或规定之法称『维底』（规则、方法）。正确地或平等地令心专注持守者称『定』（正定，即心的专一与平衡）。
46. Vamādīhya+thu46. 从 vama 等之后接 thu
Vamādīhi bhāvakārakesva+thu hoti. Vama=uggiraṇe, vamanaṃ vamīyatīti vā vamathu. Vepa+kampa=calane, vepanaṃ vepathu.
「呕吐」等词，以具有使役义的词根配以「-athu」后缀而成。词根「vam-」义为「吐出」，「呕吐之事」或「被吐出之物」，故名「呕吐」。词根「vep-」与「kamp-」义为「颤动」，「颤抖之事」，故名「颤抖」。
47. Kvi47. kvi 接尾
Kriyatthā kvi hoti bahulaṃ bhāvakārakesu. Kakāro kānubandhakāriyattho.
Kriyatthā 表示行动目的或对象，常见于表示行为作用之处。Kakāro 是行动的执着或所依。
159. Kvissa159. kvi 的
Kriyatthā parassa kvissa lopo hoti. Sambhavatīti sambhū. Evaṃ vibhavatīti vibhū, abhibhū, sayambhū. Tathā dhu=kampane, sandhunātīti sandhu. Vibhātīti vibhā. Pabhātīti pabhā. Saṃgamma bhāsanti etthāti sabhā, ‘‘kvimhi lopo+ntabyañjanassā’’ti antabyañjanassa lopo. Bhujena gacchatīti bhujago. Evaṃ urago. Turaṃ=sīghaṃ gacchatīti turaṅgo. Khena gacchatīti khago. Vihāyase gacchatīti vihago, tadaminādipāṭhā vihādeso. Na gacchatīti nago. Evaṃ ago, ‘‘nago vā+ppāṇinī’’ti vikappena nañasamāse ṭādesanisedho. Jana=janane, kammato jātoti kammajo, amādisamāso, kammajo vipāko, kammajā paṭisandhi, kammajaṃ rūpaṃ. Evaṃ cittajaṃ, utujaṃ, āhārajaṃ. Attajo putto, vārimhi jāto vārijo. Evaṃ thalajo. Paṅkajaṃ. Jalajaṃ. Aṇḍajaṃ. Sarasijaṃ, upapadasamāse bahulaṃvidhānā vibhatyalope ‘‘manādīhī’’tiādinā siādeso. Dvikkhattuṃ jāto dvijo, ‘‘tadaminā’’ dinā kkhattuṃlopo. Pacchā jāto anujo. Sañjānātīti saññā. Pajānātīti paññā. Evaṃ patiṭṭhātīti patiṭṭhā. Jhā=cintāyaṃ, parasampattiṃ abhijjhāyatīti abhijjhā. Hitesitaṃ upaṭṭhāpetvā jhāyatīti upajjhā. So eva upajjhāyo, ‘‘sakatthe’’ti yo. Sammā jhāyanti etthāti saṃjhā. Kvidantā dhātvatthaṃ na jahanti, liṅgatthaṃ paṭipādayanti.
表示动作义者，他动词词根配以「-ī」后缀时，词根末尾辅音脱落。「能生起者」，故名「生者」。同理，「能使消散者」名「消散者」，「能超越者」名「超越者」，「自然生起者」名「自生者」。又，词根「dhu-」义为「震动」，「能震荡者」名「震荡者」。「光明显现」名「光明」，「光明升起」名「晨光」。「众人聚集于此而言说」，故名「集会」；依「『-ī』后缀时词根末尾辅音脱落」之规则，末尾辅音脱落。「以臂行走者」名「蛇」，同理「以胸行走者」亦然。「迅速行走者」名「马」。「在空中行走者」名「飞鸟」。「在虚空中行走者」名「飞翔者」，依「tadamin」等规则，词形变为「viha-」。「不行走者」名「山」，同理「不动者」亦然；依「『nago』或依波尼尼」规则，于否定复合词中，得以选择不施行「-ṭā」替换之禁制。词根「jan-」义为「生起」，「由业而生」故名「业生」，此为「am」等复合词；业生之果报、业生之结生、业生之色。同理有「心生」、「时节生」、「食生」。「出自自身之子」、「生于水中者」名「水生物」，同理「生于陆地者」、「生于泥中者」、「生于水中者」、「由卵而生者」、「生于湖中者」；在限定复合词中，因「多方适用」之规则，格位词尾脱落，依「manādi」等规则施以「si」替换。「生两次者」名「再生者」，依「tadamin」等规则，「kkhattum」脱落。「后生者」名「随生者」。「能遍知者」名「想」。「能善知者」名「慧」。同理，「能稳固住立者」名「稳立」。词根「jhā-」义为「思惟」，「心思于他人之财富」名「贪欲」。「安置所缘于心而思惟」名「亲教师」，即此亲教师，依「同义」规则加「-yo」。「正确思惟于此」名「黄昏」。以「-ī」后缀结尾者，不舍弃词根之动作义，而表达性别之义。
48. Ano48. ano 接尾
Kriyatthā bhāvakārakesu ano hoti. Nanda=samiddhiyaṃ, bhāve-nandiyate nandanaṃ. Kamme-anandīyittha nandīyati nandīyissati nanditabbanti vā nandanaṃ vanaṃ. Gahanaṃ gahanīyaṃ vā gahaṇaṃ, ‘‘tathanarā’’ dinā nassa ṇo. Gaṇhanaṃ, niggahītassa no. Caritabbaṃ caraṇaṃ. Bhuyate bhavanaṃ. Huyate havanaṃ. Rundhitabbaṃ rundhanaṃ rodhanaṃ vā. Bhuñjitabbaṃ bhuñjanaṃ bhojanaṃ vā. Bujjhitabbaṃ bujjhanaṃ, ‘‘padādīnaṃ kvacī’’ti yuka. Bodhanaṃ vā. Suti suyyati vā savanaṃ. Pāpīyatīti pāpuṇanaṃ, ‘‘sakāpānaṃ kuka+kū’’ti yogavibhāgā kuāgame nāgame ca tassa ṇo ca. Pālīyatīti pālanaṃ iccādi.
表示动作义者，于被动作及动作义时，加「-ana」后缀。词根「nand-」义为「兴盛」；就动作义而言，「被欢喜之事」名「欢喜园」；就业格而言，「曾被欢喜、被欢喜、将被欢喜，或应被欢喜者」名「林园」，即「森林」。「深密之处」或「应被深入者」名「深密处」，依「tathanara」等规则，「n」变为「ṇ」。「执取之事」，鼻音变为「n」。「应被行走者」名「行道」。「被居住者」名「住处」。「被供奉者」名「供品」。「应被遮止者」名「遮止」或「障碍」。「应被受用者」名「受用」或「食物」。「应被觉悟者」名「觉悟」，依「词首等有时」规则，加「-yuka」后缀；或名「觉法」。「被听闻」或「被听到者」名「听闻」。「被到达者」名「到达」，依「ka与ā之k及kū」之规则，因文法拆分，加「ku-」或不加「ku-」，其「p」变为「ṇ」。「被守护者」名「守护」，等等。
Kattari-rajaṃ haratīti rajoharaṇaṃ toyaṃ. Vijānātīti viññāṇaṃ. Ghā=gandhopādāne, ghāyatīti ghānaṃ. Jhā=cintāyaṃ, jhāyatīti jhānaṃ. Karoti anenāti kāraṇaṃ, dīgho. Viākarīyanti etenāti byākaraṇaṃ. Pūrati+nenāti pūraṇaṃ. Dīyate+nenāti dānaṃ. Pamīyate+nenāti pamāṇaṃ. Vuccate+nenāti vacanaṃ. Panudati panujjate+nenāti vā panudanaṃ. Sūda=pagaraṇe, sūdati sujjate+nenāti vā sūdano. Suṇāti suyate+neneti vā savanaṃ. Luyati luyate+neneti vā lavanaṃ. Evaṃ nayanaṃ. Punāti puyate+neneti vā pavano. Sametīti samaṇo samanaṃ vā. Tathā bhāveti bhāvīyati etāyāti vā bhāvanaṃ. Evaṃ pācanaṃ pācāpanaṃ iccādi. ‘‘Ana+saṇasvā parīhi ḷo’’ti ḷo, āḷāhanaṃ.
就施作者而言——「能除去尘垢者」名「除垢之水」。「能遍知者」名「识」。词根「ghā-」义为「摄取气味」，「嗅闻者」名「鼻」。词根「jhā-」义为「思惟」，「思惟者」名「禅那」。「以此为造作之具者」名「原因」，元音延长。「以此遍解说者」名「解说」。「以此令充满者」名「圆满」。「以此被给予者」名「布施」。「以此被量度者」名「量度」。「以此被说者」名「言说」。「能驱除」或「以此被驱除者」名「驱除」。词根「sūda-」义为「净化」，「能净化」或「以此被净化者」名「净化者」。「听闻」或「以此被听闻者」名「听闻」。「割除」或「以此被割除者」名「割除」。同理有「引导」。「净化」或「以此被净化者」名「净风」。「能到达者」名「沙玛纳」或「沙门」。同理，「修习」或「以此、于此被修习者」名「修习」。同理有「烹煮」、「令烹煮」等。依「『ana』与『saṇa』于『ā』的前后用『ḷ』」之规则，用「ḷ」，成「火葬之地」。
Adhikaraṇe-tiṭṭhati asinti ṭhānaṃ. Evaṃ sayanaṃ, senaṃ vā āsanaṃ. Adhikarīyati etthāti adhikaraṇaṃ.
就依处而言——「于此站立、坐着」，故名「地点」。同理有「卧处」，或名「床」、「座处」。「于此被施以」，故名「所依」。
Sampadānāpādānesu-sammā padīyate yassa taṃ sampadānaṃ. Apecca etasmā ādadātīti apādānaṃ. Bahulādhikārā calanādīhipi sīlasādhudhammesupi ano, calati sīlenāti calano evaṃ jalano, kodhano, kopano. Maṇḍa=bhusane, maṇḍeti sīlenāti maṇḍano. Evaṃ bhūsano. ‘‘Aññātrapī’’ti okāranisedho.
就与格及从格而言——「正确地被给予者，即为与格」。「离此而取者，即为从格」。因「多方适用」之总则，于「行走」等及「戒行」、「善法」等亦用「-ana」后缀；「以戒行走者」名「行走者」，同理有「燃烧者」、「愤怒者」、「激动者」。词根「maṇḍa-」义为「庄严」，「以戒庄严者」名「庄严者」，同理有「装饰者」。依「于其他处」规则，禁止「-o」替换。
49. Itthiya+ma+ṇa+kti+ka+yaka+yā ca49. 阴性词之后接 ma、ṇa、kti、ka、yaka、yā 等
Itthiliṅge bhāve kārake ca kriyatthā aādayo honti ano ca bahulaṃ.
在女性语形、存在义及作格的情况下，用于表示行为义的『阿』等词缀出现，而『阿那』词缀亦广泛使用。
A-jara=vayohāniyaṃ, jirati jiraṇaṃ vā jarā. ‘‘Itthiya+ma+tvā’’ti āpaccayo. Paṭisambhijjatīti paṭisambhidā. Paṭipajjati etāyāti paṭipadā. Evaṃ sampadā, āpadā. Upādīyatīti upādā. Ikkha+cakkha=dassane, upaikkhatīti upekkhā. ‘‘Yuvaṇṇāna+meo luttā’’ti ekāro. Cintanaṃ cintā. Sikkha=vijjopādāne, sikkhanaṃ sikkhīyantīti vā sikkhā. Evaṃ bhikkhā. Icchanaṃ icchā. ‘‘Gamayami’’ccādinā cchaṅādeso. Puccha=pucchane, pucchanaṃ pucchā. Midha+medha=saṅgame, apaṭhitadhātu, medhanaṃ medhā. Evaṃ gudha=pariveṭhane, godhanaṃ godhā. Titikkhanaṃ titikkhā. Evaṃ vīmaṃsā, jigucchā, pipāsā, puttiyā. Īhanaṃ īhā.
『不老』者，谓年岁之衰减；或『老』者，衰老之义。依『女性词尾加ma、tvā』之规则，故加āpaccaya词尾。『通达』者，谓能分别通达之义，即无碍解。『行道』者，谓藉此而行之，即道路。如此类推，『成就』、『困厄』亦同。『取』者，谓被执取之义。词根『ikkha、cakkha』义为见，『向上观察』者即『舍』，依『yuvaṇṇa等词省略，以e代之』之规则，故为e字。『思惟』之义即思。词根『sikkha』义为学取知识，『学习』或『被学习』者即『学』，如此类推，『乞食』亦同。『希欲』之义即欲。依『gamayami』等之规则，以ccha等代换词尾。词根『puccha』义为询问，『询问』之义即问。词根『midha、medha』义为聚合，此为未载入常用词根之根，『聚合』之义即慧[Pali: medhā]。如此类推，词根『gudha』义为包裹，『包裹』之义即守护[Pali: godhā]。『忍耐』之义即忍耐[Pali: titikkhā]。如此类推，『审察』、『厌离』、『渴』、『子嗣』亦同。『策励』之义即策励[Pali: īhā]。
Ṇa-karaṇaṃ kārā, ‘‘assā ṇānubandhe’’ti ā hoti, eva+muparipi. Haraṇaṃ hārā muttāvali. Taraṇaṃ tārā, dharaṇaṃ dhārā. Araṇaṃ ārā.
接『纳』（ṇa）词缀——造作之义即『卡拉』（kārā）；依『「阿萨」在接「纳纳」词缀时转为「阿」』之规则，得『阿』音，其余上文各例亦同此理。搬运之义即『哈拉』（hārā），如珍珠串链。渡越之义即『塔拉』（tārā），持守之义即『陀拉』（dhārā）。远离之义即『阿拉』（ārā）。
Yathākathañci saddamhi, ruḷhiyā atthanicchayo.
此语意指“如同某文中所述”，犹如“ruḷhiyā atthanicchayo”即“斥责中所表达的意义终结”般。言下之意为解说某词时，应依其文献出处及用法意涵加以精确释义，不可臆断。
Kti-sambhuvanaṃ sambhuti. ‘‘Na te’’ccādinā na vuddhi. Savanaṃ suti. Nayanaṃ nayati etāyāti vā nīti. Maññatīti mati, ‘‘gamādirānaṃ lopontabyañjanassā’’ti gamādittā nalopo. Gamanaṃ gantabbāti vā gati. Upahananaṃ upahati. Ramanti etāya ramanaṃ vā rati. Tananaṃ tati. Niyamanaṃ niyati. Bhuñjanaṃ bhutti. Yuñjanaṃ yutti, pararūpaṃ. Evaṃ samāpajjanaṃ samāpajjateti samāpatti. Sampatti. Yaja=devapūjāsaṅgatikaraṇadānesu, yajanaṃ iṭṭhi, ‘‘yajassa yassa ṭiyī’’ti ṭiādeso, ‘‘pucchādito’’ti tassa ṭho, pararūpapaṭhamakkharā ca. Sāsanaṃ siṭṭhi, ‘‘sāsassa sisa vā’’ti sisa, sānantarassa tassa ṭho’’ti ṭhādeso. Bhedanaṃ bhijjateti vā bhitti. Bhaja=sevāyaṃ, bhajanaṃ bhatti. Tana=vitthāre, tanotīti tanti, nassa niggahītādi.
接『克帝』（kti）词缀——产生之义即『产生』（sambhuti）；依『「那」等规则不发生增音』之法，故无增音。听闻之义即『听』（suti）。引导之义，或『以此而引导』者，即『法则』（nīti）也。『如此思惟』者，即『意』（mati）也——依『「伽玛」等词根末尾辅音被省略』之规则，因属『伽玛』等词根故，末尾『纳』音省略。行进、或『应当行进』之义，即『趣』（gati）也。打击之义即『打击』（upahati）。以此欢乐、或欢乐之义，即『喜』（rati）也。延展之义即『延展』（tati）。规范之义即『命运』（niyati）。受食之义即『食』（bhutti）。结合之义即『相应』（yutti），此为后音同化之例。同理，『趋入』或『趋入于此』者，即『成就』（samāpatti）也。又『圆满』（sampatti）亦然。『亚贾』（yaja）具『供天、聚合、布施』诸义；供祀之义即『祭祀』（iṭṭhi）——依『「亚贾」之「亚」，换以「提」及「伊」』之规则，作『提』等音转换；依『「布咖」等词之后，「德」转为「塔」』之规则，作『塔』音转换，并取后音同化之首音节。教导之义即『教导』（siṭṭhi）——依『「萨萨纳」之「萨萨」，或转为「斯萨」』之规则，得『斯萨』；依『紧随其后之「德」转为「塔」』之规则，作『塔』音转换。分裂之义、或『被分裂』者，即『墙壁』（bhitti）也。『帕贾』（bhaja）具『依附』义；依附之义即『虔诚』（bhatti）。『塔纳』（tana）具『展开』义；展开者，即『诵本』（tanti）也，『纳』音转为鼻音等。
Ka-guhantī etthāti guhā, okāranivutti. Rujatīti rujā. Modanti etāyāti mudā nāma muditā.
隐藏于此者，即『洞穴』（guhā）也，此为去除『阿』音之例。令人疼痛者，即『疾』（rujā）也。以此而欢喜者，即名为『喜』（mudā），亦即『随喜』（muditā）也。
Yaka-vida=ñāṇe, vidanaṃ vidanti etāyāti vā vijjā, dassa je pubbarūpaṃ. Yajanaṃ ijjā, ṭiādeso.
接『亚咖』（yaka）词缀——『维达』（vida）具『知』义；知晓之义、或『以此而知晓』者，即『明』（vijjā）也——『达』音在接『杰』时，前音同化。供祀之义即『祭祀』（ijjā），作『提』等音转换。
Ya-sayanti etthāti seyyā, dvittaṃ. Aja=vaja=gamane, samajanaṃ samajanti etthāti vā samajjā. Papubbo, pabbajanaṃ pabbajjā. Tavaggavaraṇā’’dimhi ‘‘cavaggabayañā’’ti yogavibhāgena vassa be dvittaṃ. Ūmhi paricaraṇaṃ paricariyā. Jāgaraṇaṃ jāgariyā.
『卧处』者，凡于此处安卧，故曰卧处，此为重叠形式。词根『行走』，凡于此处共聚同行，故曰集会之场；或曰：共同聚集于此，故名集会处。冠以前缀『出』，出家之行为故曰出家，词中辅音组依语法分析规则重叠。冠以后缀『伊』时，随侍之行为故曰随侍，守夜之行为故曰守夜。
Ana-payojake kāriyadhātuto kattuṃ payojanaṃ kāraṇaṃ, ekāranisedho nassa ṇo ca. Evaṃ harituṃ payojanaṃ hāraṇaṃ. Vida=anubhave, vitti vedayatīti vā vedanā. Vanda=abhivādanathutīsu, vandanaṃ vandanā. Upāsanaṃ upāsanā. Cita=saṃcetanāyaṃ, cetayatīti cetanā. Desiyatīti desanā. Bhāviyatīti bhāvanā.
「不依赖因缘」是指自因性所做之法。作因所缘之事，因缘所生者，不能不生。如此，牺牲之所缘即为断除之缘。视频解说：由经验、认识而生者，则谓为感受。挥礼者指恭敬称赞之处，恭敬即敬礼之义。礼拜指礼拜奉祀。心意即意念，意即念心。演讲者谓教诲。培养者谓修习。
50. Jāhāhi ni50. 从 jā、hā 之后接 ni
Jā=vayohānimhi, hā=cāge, imehi itthiyaṃ ni hoti. Jānaṃ=vayaparipāko jāni. Hānaṃ hāni.
「生」指生命之终止，「失」为消失，以上二者连用时助词之类之义不在此。生量谓生命成熟。失谓丧失。
51. Karā ririyo51. 从 kara 派生 riri。
Karato ririyo hoti+tthiyaṃ. Rānubandhattā aralope karaṇaṃ kiriyā. ‘‘Kriyā’’ti ‘‘tuṃtāye’’ccādimhi ‘‘kriyāyaṃ’’ti yogavibhāgā riyaramhi aralopo, rikāro kakāre+nubandho hoti.
作·为即作用。联结手足为行为。行为即「为」之总称，分解为作动、联结部分，作音与联结音合而为一。
52. I+ki+tī sarūpe52. i、ki、tī 在同形中。
Dhātussa sarūpe+bhidheyye ete honti. Vacaicca+yaṃ dhātu eva vaci. Evaṃ yudhi. ‘‘Karotissa kho’’ti vikaraṇassa ñāpitattā ‘‘kattari lo’’ti lo, pacati. Akāro kakāroti ghaṇantena kārasaddena chaṭṭhīsamāso.
界体具有统一形态且可破坏，称为此等。词与因界同义。由此可知，若在战斗中，「所作」一词应为「作」，因此动词「作」与「所作」相关。音节结构为六个，声因「作」音响而产生。
53. Sīlā+bhikkhaññā+vassakesu ṇī语法规则 53
Kriyatthā ṇī hoti sīlādīsu. Saṃsa=pasaṃsane, piyapubbo, piyaṃ pasaṃsati sīlenāti piyapasaṃsī rājā. Atha vā piyaṃ pasaṃsati sīlena vā dhammena vā tasmiṃ sādhu vāti piyapasaṃsī, piyapasaṃsanī, piyapasaṃsi kulaṃ, āvuddhimhi tathā saccavādī, dhammavādī. Sīghayāyīti ‘‘assā+ṇāpimhī yuka’’ iti yuka. Pāpakārī, mālakārī iccādi. Uṇhaṃ bhuñjati sīlenāti uṇhabhojī, ‘‘lahussupantassā’’ti okāro.
行为之现象体用于戒律等处。赞美意为喜爱赞誉，国王谓善行者受敬。亦或称赞善于戒德者或法行者，谓其良善。于世间中谓诚实者、法语者。快活速行即以「有支」为意义。恶行者如邪行者等。饱食戒律者，称为饱食者，音多因怠病所成。
Ābhikkhaññe-punappuna khīraṃ pivatīti khīrapāyī, yuka. Avassaṃ karotīti avassakārī. ‘‘Syādi syādine+katthaṃ’’ti samāse vibhattilope ca kate ‘‘lopo’’ti niggahītalopo. Satandāyīti ettha bahulaṃvidhānā vibhattialope amādisamāsapaṭisedhe ca kate vaggantaṃ.
反复饮用牛乳之人称奶饮者。懒惰者谓懒散不勤者。词合成时有缺落现象，缺落称缩合。大量反复使用时，合成体缺落亦常见，属同类合成词的词末缺落情况。
Aññasmiṃ atthepi ‘‘ṇī’’ti yogavibhāgena siddhaṃ. Sādhukārī, brahmacārī, assaddhabhojī. Paṇḍitaṃ attānaṃ maññatīti paṇḍitamānī, bahussutadhārī iccādi.
在其他的含义中，‘ṇī’一词经过义分而确立。此处意指利益他人者、持戒者、不轻信者。自认为智慧者则称为‘智慧自负者’，博学多闻者诸如此类。
Sādhukaraṇaṃ sādhukāro, so assa atthīti sādhukārīti ghaṇantā ī.
‘利益他人者’指能够利益他人者，是利他的含义，因此称为‘利益者’。
54. Thāvari+ttara bhaṅgura bhidura bhāsura bhassarā语法规则 54
Ete saddā nipaccante sīle gamyamāne. Iminā nipātanā varapaccayo ca thāssa tho ca, tiṭṭhati sīlenāti thāvaro. I=ajjhenagatīsu , ttarapaccayo, gacchati sīlenāti ittaro. Bhañja=omaddane, bhajjate sayameva bhajjati vā attanā attānanti bhaṅguro, kamme kattari vā gurapaccayo. Bhijjate sayameva bhindati vā attānanti bhidūro, ettha kūrapaccayo, kakāro+nubandho. Parabhañjanavisayesupi udāharaṇesu na hoti. Tatthāpi keci ‘‘dosandhakārabhidūro’’ti idaṃ sandhāya icchanti. Bhāsati dippatīti bhāsuro, urapaccayo. Sarapaccaye bhassaro, ‘‘byañjane dīgharassā’’ti rasso. (Tekālikappaccayā).
这些言语，当与持戒相应时互相摒弃。由此摒弃即是持戒的条件，戒律因此站立不变，是坚固者。‘I’指向前去的，另一条件是随之而行，因此称为‘另一者’。‘Bhañja’指断裂，在分离时自身或自我断开，断裂者，是行为的执行者，是重要条件。‘Bhijjate’指断裂，断开自身者，是分离者，此处为作用条件和连带因缘。在断裂方面的例子不成立。虽然如此，有些人以为这是“恶作断裂者”，对此有所探寻。‘Bhāsati dippatī’谓明亮者，为外缘。‘Sarapaccaye bhassaro’谓明亮者“在发音中声长”，属于三重条件。
55. Kattari bhūte ktavantu+ktāvī55. 在施事义和过去义中，用 ktavantu 和 ktāvī 后缀
Bhūte atthe vattamānato kriyatthā ktavantu+ktāvī honti kattari. Vijinīti vijitavā vijitāvī, kānubandhattā na vuddhi. Guṇavantu daṇḍisamaṃ. Hu=havane, aggiṃ ahavīti hutavā hutāvī, hutāvinī hutavānī. ‘‘Bhūte’’ti yāva ‘‘āhāratthā’’ti adhikāro.
表过去之义，现在时词根后加完成分词后缀，用以表示主动作者。『已征服者』即征服了的、已征服者，因带有『ā』附缀，故不作增音。与表功德、执杖者等词同类变化。词根『供献』，献火于祭火，故曰已献者、献毕者，阴性为『已献女』，另一形式为『已献者』。从『过去』至『为取得食物义』皆属此节管辖范围。
56. Kto bhāvakammesuti56. 「kta 后缀用于存在义和业义」之规则
Bhāve kamme ca bhūte kto hoti. Asanaṃ āsitaṃ bhavatā, ñi. Karīyitthāti kato kaṭo bhavatā, ‘‘gamādirānaṃ’’ tyādinā ralopo. Eva+muparipi.
表示被动义与过去义时，加完成分词后缀。『长老坐过之座』，加后缀『伊』。『被制作者』即由长老所制之物，依『行走等词根』之规则省略辅音。以上规则于后文同样适用。
57. Kattari cā+rambhe「作者与开始义中，亦（用 a）。」
Kriyārambhe kattarikto hoti yathāpattañca, pakarīti pakato bhavaṃ kaṭaṃ. Pakarīyitthāti pakato kaṭo bhavatā. Pasupīti pasutto bhavaṃ. Pasupīyitthāti pasuttaṃ bhavatā, pararūpaṃ.
表动作之起始，主动用法加完成分词后缀，视情况而定。『已制作』即所成之物、所制之席。『被制作之席』即由长老所制之席。『已入睡』即已入睡之人。『被令入睡』即被令入睡者，采用替换形式。
58. Ṭhā+sa vasa silisa sī ruha jara janīhi语法规则 58
Ṭhādīhi kattari kto hoti yathāpattañca. Upaṭṭhāsīti upaṭṭhīto bhavaṃ guruṃ. Upaṭṭhīyitthāti upaṭṭhito guru bhotā, ‘‘ṭhāssī’’ti ṭhāssa i. Evaṃ upāsīti upāsito. Upāsīyitthāti upāsito. ‘‘Ñi byañjanassā’’ti ñi. Anuvusi anuvusīyitthāti vā anuvusīto. ‘‘Assū’’ti assa ukāro. Āpubbo silisa=āliṅgane, āsilesi āsilesīyitthāti vā āsiliṭṭho. ‘‘Sānantarassa tassa ṭho’’ti ṭhe pararūpaṃ paṭhamakkharañca. Adhisayi adhisīyitthāti vā adhisayito khaṭopikaṃ bhavaṃ, adhisayitā khaṭopikā bhotā. Evaṃ āruhi āruhīyitthāti vā āruḷho rukkhaṃ bhavaṃ, āruḷho rukkho bhotā, ‘‘ruhādīhi ho ḷa cā’’ti tassa hakāro pubbahakārassa ca ḷo. Anujīri anujīrīyitthāti vā anujiṇṇo vasaliṃ bhavaṃ, anujiṇṇā vasalī bhotā, ‘‘tarādīhi riṇṇo’’ti ktassa riṇṇādeso ‘‘rānubandhe’’tyādinā arabhāgassa lopo ca. Anvajāyi anvajāyitthāti vā anujāto māṇavako māṇavikaṃ, anujātā māṇavikā māṇavakena, ‘‘janissā’’ti nassa ā.
请表明是谁执行此事、执行的方式为何。所谓“陪伴”者，谓受人敬重的长者。所谓“被陪伴”者，是长者受到陪伴之意，以“他将陪伴”为表达。如此称谓“陪伴者”。同理，“侍奉者”即被侍奉者，因称呼而得；“侍奉”的文字标记称为“ñi”。“观照”意为观察，观照者即观察者。所谓“吮吸”乃吮咬之声。所谓“抱持”，即拥抱；“抱持者”即拥抱者。所谓“随时立于彼处”的“立”字，是言之成形本字。所谓“依止”即依止者，为牢固紧密状态；依止者为牢固者。如此，上升者称为“树木”，上升的树即树木；“树”字起于原声“ruh”，其实字尾为“ḷo”。所谓“跟随”，即跟随者；为被占据的状态。所谓“拖欠”，乃亏欠之义；怨债起头字因文字省略而缺失。“族属”，即所属部族；族属者为某部族的人，称谓由其有生者之“生”字构成。”
59. Gamanatthā+kammakā+dhāre ca「从表行义（之根），于业与持义中，亦（用 a）。」
Gamanatthato akammakato ca kriyatthā ādhāre kto hoti kattari ca yathāpattañca. Yā=pāpuṇane, yātavanto asminti yātaṃ ṭhānaṃ. Yātavanto yātā, yānaṃ yātaṃ. Ettha santampi kammaṃ anicchitaṃ. Yāyitāti yāto patho. ‘‘Ye gatyatthā, te buddhyatthā. Ye buddhyatthā, te gatyatthā’’ti vuttattā tathalakkhaṇaṃ yāthāvato āgato abhisambuddhoti tathāgato itipi hoti. Āsitavanto asminti āsitaṃ. Āsitavanto āsitā. Āsana+māsitaṃ.
论及前往目的地或行为基点，谁是谁，如何操持也是如此。谓所得之地。谓被送往之所。此处连同存在且业非自愿施行。所谓“出发之路”。“何者为往行目的者，彼则是意向；何者为意向，彼则是往行目的。”此理已被阐述称为真实表征，调伏者正是如来。谓已就座；已坐者。由“坐”与“延续”合成字。
60. Āhāratthā「于食义中（用 a）。」
Ajjhohāratthā ādhāre kto hoti yathāpattañca. Bhuttavanto+sminti bhuttaṃ. Evaṃ pītaṃ, ‘‘gāpāna+mī’’ti ī. Bhuñjanaṃ bhuttaṃ pānaṃ pītaṃ. Bhuñjīyitthāti bhutto odano. Evaṃ pītaṃ udakaṃ. Akattatthaṃ bhinnayogakaraṇaṃ. Bahulādhikārā kattaripi ‘‘apiviṃsūti pītā gāvo’’ti hoteva. Sida=pāke, passijjīti passanno, ‘‘gamanattha’’ dinā kto, ‘‘bhidā’’ dinā tassa no pararūpañca. Amaññitthāti mato. Icchīyitthāti iṭṭho. Abujjhitāti buddho, ‘‘dho dhahabhehī’’ti tassa dho. Pūjīyitthāti pūjito, curādittā ṇi. Evaṃ sīlīyitthāti sīlito. Rakkhīyitthāti rakkhito. Khamīyitthāti khanto, massa niggahītaṃ. Akkocchīyitthāti akkuṭṭho, āssa rasso. Rusa=rose, arosīti ruṭṭho, ‘‘gamanatthā’’ dinā kattari kto. Ñimhi rusito. Hara=haraṇe, abhi+ vi+āpubbo , abhibyāharīyitthāti abhibyāhaṭo. Daya=dānagatihiṃsādānesu, adayīyitthāti dayito. Hasa=ālikye, ahasīti haṭṭho. Kāmīyitthāti kanto, ‘‘ṇiṇāpīnaṃ tesū’’ti ettha ‘‘ṇiṇāpīnaṃ’’ti yogavibhāgā curādiṇilopo. Saṃyamīti saṃyato. Nañapubbo, na marīti amato, nañasamāse nassa ṭo.
论及今日所得之基点，谁是谁及其操持亦同。谓已进食者。饮食之意，谓牛奶喝饮。所谓进食饮用即食粮与饮液。进食者或称受用者。此亦谓饮用清水。无所作义者乃指不同聚合体。多方主管者亦为施事，“五十余头奶牛”为例。谓成熟、熟成、明朗等意。谓断开、明了意为分明。谓报以日行之事体。谓不予相念。谓喜好、欲望。谓不觉、觉悟意。谓当敬重者，谓被烧毁者符号。谓如是律仪。谓被守护者。谓被容忍者，意指温和调心。谓不生嗔恚之怒嗔。谓怒恼之人。谓被激怒之者。谓所护持者。谓以怜悯心行善。谓笑声盛事。谓欲望缠绕。谓分解计量。谓约束者。谓不同之“无”，即非灭绝、不死也，谓无所归于死亡之意。
Kaṭṭhaṃ dukkhaṃ āpannoti phalabhūte dukkhe kaṭṭhasaddassa vattanato phalassa bhāvittā bhūteyeva kto. Kasa=gatihiṃsāvilekhanesu, akasi=hiṃsīti kaṭṭhaṃ.
“饰木”谓获致之苦，谓有成果的苦。因“饰木”之音产生，谓为物质所化。谓因污秽标记及伤害而称饰木。
150. Bhidādito no kta+ktavantūnaṃ「从 bhid 等（诸根），于 kta、ktavantu 之 na（后缀）中，不（用）。」
Bhidādīhi paresaṃ kta+ktavantūnaṃ tassa no hoti. Ākatigaṇo+yaṃ. ‘‘Kto bhāvakammesū’’ti kamme upari sabbattha kto. Bhijjitthoti bhinno, tassa ne pararūpaṃ. Abhindīti bhinnavā, ‘‘kattari bhūte’’ ccādinā ktavantu. Eva+muparipi. Chijjitthāti chinno. Achindīti chinnavā. Chada=apavāraṇe, chādīyitthāti channo. Achādayīti channavā, curādittā ṇi, tassa ‘‘ṇiṇāpīnaṃ tesū’’ti ettha ‘‘ṇi’’ iti yogavibhāgā lopo. Khida=asahane, khijjīti khinno khinnavā, kattari. Eva+muparipi. Uppajjīti uppanno uppannavā. Sida=pāke, asijjīti sinno sinnavā. Sada=visaraṇagatya vasādanādānesu, sidīti sanno sannavā. Pīnīti pīno pīnavā. Sū=pasave, sūnīti sūno. Pasavīti sūnavā. Dī=khaye, dīyīti dīno dīnavā. Ḍī+lī=ākāsagamane, ḍīyīti ḍīno ḍīnavā. Līyi leyi alīyīti līno līnavā. Aluyīti lūno lūnavā.
论及他者破坏等行为，彼无自身之存在。谓催使者及其除灭者。谓“谁为造作者？”此意对各种业正适用。谓被破坏者，即被毁坏，故无异义。谓被拆除者，指毁灭之意。谓造作者能成就物体等。如此论及。谓被割断者。谓断绝、分裂者。谓遮蔽者，谓遮盖。谓去除遮盖者。谓被拆毁者，字末符号略去。谓不忍耐者，谓断灭者。谓产生者、新生者。谓入熟者，谓锈蚀者。谓散布者。谓贫乏者。谓幼小者。谓噬损者。谓损害者。谓被侵蚀者。谓沦为贫困。谓亏缺者。
151. Dātvi+nno「于 dātṛ 之 na（后缀）中，不（用）。」
Dāto kta+ktavantūnaṃ tassa inno hoti. Adāyitthāti dinno. Addīti dinnavā.
论及给予者涉及行为之处，谁为核心。谓已接受者。谓给与行动者。谓被给予者。
152. Kirādīhi ṇoti一五二、从 kir 等词根之后，过去分词后缀作 ṇa。
Ṇo. Upari sabbattha kta+ktavantūnaṃti yojetabbaṃ. Kira=vikiraṇe, akirīyitthāti kiṇṇo. Akirīti kiṇṇavā. Apurīti puṇṇo puṇṇavā. Akhīyitthāti khīṇo. Akhīyīti khīṇavā.
加后缀『拿』。此后凡遇完成分词及完成主动分词，皆应与上文相连解释。词根『散布』，『被散布』即已散遍；『散布者』即已散遍者。『已充满』即满、已满者。『被消耗尽』即已耗尽。『消耗尽者』即已耗尽者。
153. Tarādīhi riṇṇoti一五三、从 tar 等词根之后，过去分词后缀作 riṇṇa。
Tassa riṇṇo. Rakāro antasarādilopattho. Atarīti tiṇṇo tiṇṇavā. Ajīrīti jiṇṇo jiṇṇavā. Paricīyitthāti ciṇṇo. Paricīyīti ciṇṇavā. Ettha cissa vikappavidhānattā pana paricita+upacitādayopi siddhā eva.
该词根之派生形式为『已渡』。字根末尾元音因后接元音而省略。『已渡过』即已渡、已渡者。『已老朽』即已衰老、已衰老者。『被积累』即已圆满积累。『积累者』即已积累者。此处因有选择规则之规定，故『已积累』及『已增积』等形式亦同样成立。
154. Go bhañjādīhiti一五四、从 bhañj 等词根之后，过去分词后缀作 ga。
Bhañjādito tassa ga hoti. Abhañjīti bhaggo bhaggavā. ‘‘Gamanatthā’’ dinā kattari ktapaccaye tassa iminā gakāre pararūpaṃ niggahītalopo ca. Laga=saṅge, alagīti laggo laggavā. Mujja=mujjane, nimujjīti nimuggo nimuggavā, ettha saṃyogādilopo. Vīja+bhayacalanesu, saṃpubbo, saṃvijjīti saṃviggo saṃviggavā.
『断』等词根，其『伽』字变化如下。『已断』即『断离』『具断离』。由『行走义』等词根，以主动态过去分词词缀造词，此处以该『伽』音与其后形式合并，并省略鼻音。『附』者，附着义；『已附着』即『附着』『具附着』。『沉』者，没入义；『已沉没』即『沉没』『具沉没』，此处省略复合辅音首音。『震』者，恐怖震动义，加前置词『共』，『已俱震』即『俱震』『具俱震』。
155. Susā khoti一五五、从 sus 词根之后，过去分词后缀作 kha。
Susato paresaṃ kta+ktavantūnaṃ tassa kho hoti. Susa=sose. Sussīti sukkho sukkhavā.
『苏』字后接过去分词及具过去分词词缀时，其『塔』音变为『卡』音。『苏』者，干燥义。『已干燥』即『干燥』『具干燥』。
156. Pacā ko一五六、从 pac 词根之后，过去分词后缀作 ka。
Pacā paresaṃ kta+ktavantūnaṃ tassa ko hoti. Paccīti pakko. Pacīti pakkavā.
『煮』字后接过去分词及具过去分词词缀时，其『塔』音变为『卡』音。『已煮』即『熟』。『已煮』即『具熟』。
157. Mucā vāti一五七、从 muc 词根之后，也可如此作 ka。
Mucā paresaṃ kta+ktavantūnaṃ tassa ko vā hoti. Muca=mocane, muccīti mukko mutto. Amucīti mukkavā muttavā. Sakko-tiṇvādīsu ‘‘i bhī kā’’ dinā siddhaṃ. Asakkhīti sakko. Kta+ktavantūsu satto sattavātveva hoti.
『解』字后接过去分词及具过去分词词缀时，其『塔』音或变为『卡』音。『解』者，解脱义；『已解』即『解脱（卡型）』『解脱（达型）』。『已解』即『具解脱（卡型）』『具解脱（达型）』。『能』字等，依『伊、毕、咖』等规则而成立。『已能』即『能』。过去分词及具过去分词词缀之后，唯作『缚』『具缚』形式。
106. Muha+bahānañca te kānubandhe+tve106. 从 muha、baha 等诸根，于连接 kānu 时，得 tve
Muha+bahānaṃ duhissa ca dīgho hoti takārādo kānubandhe tvāna+tvāvajjite. Muha=vecitte, baha+braha+brūha vuddhiyaṃ. Muyhitta bayhitthāti mūḷho bāḷho, ‘‘gamanatthā’’ dinā akammakattā kattari kte dīgho ‘‘ruhādīhi ho ḷa cā’’ti tassa ho ca hassa ḷo ca hoti. Evaṃ gūḷho. ‘‘Kānubandhe+tve’’ti yāva ‘‘sāsassa sisa vā’’ tya+dhikāro.
愚昧是心昏钝且执着甚深的，因习染久远而长存；心念混乱不清，极度妄说。愚昧者，即是心不清明，昏沉愚钝，来自于昏迷妄动。因其行为不善，所行之事久而不化，烦恼之火亦长久燃烧，故称为愚昧且顽固。此义隐晦难明。『Kānubandhe tvā』者，意指延续至此教法的末尾，有所依止之义。
107. Vahassu+ssa107. 「vaha」等词之「ssa」。
Vahassa ussa dīgho hoti te. Vuyhitthāti vūḷho, ‘‘assū’’ti ukāre iminā dīgho.
火焰久燃则火势旺盛。'vuyhitthāti'意为愚钝，谓此火势如愚痴延长不息。'assū'是火焰之焰，借此比喻火久而旺。
108. Dhāssa hi108. 「dhā」之「ssa」变为「hi」。
Dhā=dhāraṇe+timassa hi hoti vā te. Nidhīyitthāti nihito. Nidahīti nihitavā nihitāvī.
『dhā』者，持守或支撑之意。这里指作为支撑或保持之力。'Nidhīyitthāti'为安置、寄存之义。'Nidahīti'意为已置之者，即已妥善安放的含义。
109. Gamādirānaṃ lopo+ntassa109. 「gama」等词之「rā」，词尾省略。
Gamādīnaṃ rakārantānañca antassa lopo hoti te. Agamīti gato. Khaññitthāti khato, kamme. Evaṃ haññitthāti hato. Tana=vitthāre, taññitthāti tato. Yama=uparame, saṃyamīti saññato, ‘‘gamanatthā’’ dinā kattari kto, ‘‘ye saṃssā’’ti niggahītassa ño pubbarūpañca. Evaṃ aramīti rato. Karīyitthāti kato.
行者于行为等之毁坏久而消灭。『Agamīti』意为已去，已消逝。『Khaññitthāti』意为受损、受破之义，即行为已废坏。『Evaṃ haññitthāti』意指如是，则行为被击碎摧毁。『Tana』为展开范围，『taññitthāti』谓由此展开。『Yama』指约束或护持，『saṃyamīti』谓已被克制、规范。意指为行善因，行为被严加约束使其停歇。『Ye saṃssā』系动词的过去与前词，这是前后文的连接表示。此谓着迷于行善，斋戒得欢喜。『Karīyitthāti』谓为已做完成之事。
110. Vacādīnaṃ vassu+ṭa vā110. 从 vaca 等诸根，或得 vassu、ṭa
Vacādīnaṃ vassa uṭa vā hoti kānubandhe atve. Vuccitthāti uttaṃ. Assa u vuttaṃ, ubhayattha pararūpaṃ. Vasa=nivāse, vasanaṃ avasi vasiṃsu etthāti vā utthaṃ vutthaṃ, ‘‘gamanatthā’’ dinā kto, ‘‘sāsa vasa saṃsa saṃsā tho’’ti tassa tho.
言语等现象在教法中演绎显现有所依托。『Vuccitthāti』意为上升、隆起。『Assa u vuttaṃ』描述双方的变化形态。『Vasa』为住处或所处，诸实体住于此处，故称其为居留、存在。此乃与前文行为相符的延续，表明言语及行为皆因缘生起、有其时空依存。
112. Vaddhassa vā112. 「vaha」之「dha」，或。
Vaddhassa assa vā u hoti kānubandhe atve. Avaddhīti vuddho vaddho, kattari kte ‘‘dho dha+habhehī’’ti tassa dho, tatiyakkharado ca saṃyogādilopo ca. Vuttīti ‘‘sabbādayo vuttimatte’’ti yogavibhāgā assa u. Vattītipi yathālakkhaṇaṃ.
增长者在此与其伴随者亦如实存在。『Avaddhīti』谓长大、成长或壮大。『Kattari kte』指拥护者、聚合者。文中“‘dho dha+habhehī’”意谓某音节或词汇中杂乱消散之象征。此亦涵盖各种联结及组合的消失。『Vuttīti』为讲述、说明；『Sabbādayo vuttimatte』意谓诸始终讲述的次第系统。『Vattīti』则为展开论说之义。此语揭示诸现象之生起与消散，以及因缘法的次序与规律。
113. Yajassa yassa ṭi+yī113. yaja 之 yassa [变形]，加 ṭi [后缀] 成 yī
Yajassa yassa ṭi+yī honti kānubandhe atve. Yajanaṃti kto, ‘‘pucchādito’’ti tassa ṭhe pararūpādimhi kate iṭṭhaṃ yiṭṭhaṃ.
『Yajana』及『ṭiyī』在附加关系中处于同位。『Yajana』者，谓问询等意，因此在其它形式中作相应解说，根据需要而取。
114. Ṭhāssi「ṭhā」与「si」。
Ṭhāssa i hoti kānubandhe atve. Aṭṭhāsīti ṭhito.
『住』词根，当词缀带『咖』尾之『达瓦』时，其音变为『伊』。『已住』即『住立』。
115. Gā+pāna+mī「gā」、「pāna」与「mī」。
Gā+pāna+mī hoti kānubandhe atve. Gānaṃ gītaṃ. Pānaṃ pītaṃ. Bahulādhikārā pitvā.
『唱』『饮』『量』，当词缀带『咖』尾之『达瓦』时，变为『伊』音。『诸唱』之已唱为『所唱』。『诸饮』之已饮为『所饮』。依广泛适用原则，亦有『饮已』之形式。
116. Janissā「jan」之「issā」。
Janissa ā hoti kānubandhe atve. Ajanīti jāto, ‘‘chaṭṭhiyantassā’’ti antassa ā hoti.
『Janissa ā』在附加关系中处于同位。『Ajani』意为生或产生，所谓“在治者之中”。
117. Sāsassa sisa vā「sās」之「assa」变为「sisa」，或不变。
Sāsassa sisa hoti kānubandhe atve. Sāsanaṃti kto, tassa ‘‘sāsa vasa saṃsa sasā tho’’ti the pararūpaṃ paṭhamakkharo ca, ‘‘ta+tha+na+rā’’ dinā tassa ṭo. Thassa ṭho, siṭṭhaṃ. Aññatra satthaṃ. ‘‘Guhādīhi yaka’’ iti yakapaccaye sāsīyatīti sisso. Umhi sāsiyo.
【「沙萨」（sāsa）之词根，在附加「-anta」及「-tva」之接尾时，词干转为「sisa」。】
『沙萨那』（sāsana，教导）者，乃附加「-ta」（过去分词）接尾之形式。依据「sāsa、vasa、saṃsa、sasā」诸词根遇「-tha」接尾时后置词形变化之规则，其首字母亦随之转变；再依「ta、tha、na、rā」等规则，该接尾转为「-ṭa」。「-tha」转为「-ṭha」，遂得「siṭṭha」（已被教导）。其余情形则为「sattha」。
依「guhā等词根附加ya-k接尾」之规则，以「ya」类接尾构成的「sāsīyati」，其施动者名词（[Pali: sisso]）意为「弟子、所教导者」。在「-u」格中则为「sāsiyo」。
140. Sānantarassa tassa ṭho「sā」之后续「sa」变为「ṭho」。
Sakārantā kriyatthā parassā+nantarassa tassa ṭha hoti. Tussīti tuṭṭho, ‘‘gamanatthā’’ dinā kte iminā tassa ṭhe pararūpādi. Evaṃ tuṭṭhavā. Tabba+ktīsu tosanaṃ tuṭṭhabbaṃ, ‘‘aññatrāpī’’ti okārābhāvo. Evaṃ tuṭṭhi, kānubandhattā na vuddhi.
『Sakārantā kriyatthā』在加之后即属于该同位。『Tussi』意为满足，谓“为行善而生欣悦”，故在这里有相应的释义。如此满足，乃应满足于施舍，且无贪欲增长。满足，因附属关系而无增长。
141. Kasassi+ma ca vā141. 在 kasassi 之后，以及 ma
Kasasmā parassā+nantarassa tassa ṭha hoti kasassa vā ima ca. Kasīyitthāti kiṭṭhaṃ. Kiṭṭhādiṃ viya duppasuṃ, kamme kto. Imābhāve kaṭṭhaṃ, akaṭṭhapākimaṃ sāliṃ.
『kas』词与其后接词之间，后接词的『ta』变为『ṭha』，或『kas』本身亦有此变化。『被耕种的』即成『kiṭṭha』（谷物/庄稼）。如『kiṭṭha』等词一般难以消化，以被动业格接完成分词后缀。若无此变化则成『kaṭṭha』（木柴），即未经耕种自然成熟之稻米。
142. Dhasto+trastā142. dhasto 之后接 trastā
Ete saddā nipaccante. Dhaṃsa+dhaṃsane, dhaṃsīyitthāti dhasto, bindulopo. Utrasīti otrasto.
以下诸词皆为不规则构成。词根『dhaṃsa』义为堕落，『被堕落』即『dhasta』，鼻音脱落。『畏惧』即『otrasta』[意为惊惶失措]。
143. Pucchādito143. 从 pucchā 等之后
Pucchādīhi parassā+nantarassa tassa ṭha hoti. Pucchīyitthāti puṭṭho. Bhajja=pāke, bhajīyitthāti bhaṭṭho, saṃyogādilopo. Yajitthāti yiṭṭho, ‘‘yajassa yassa ṭi+yī’’ti yi.
【从「pucchā」等词根构成的过去被动分词，其直接前置之「-ta」接尾转为「-ṭha」。】
「已被询问」（pucchīyittha）→「puṭṭha」。
「bhajja」义为「烹煮」，「已被烹煮」（bhajīyittha）→「bhaṭṭha」，其复辅音词首的辅音脱落。
「已被祭祀」（yajittha）→「yiṭṭha」；依「yaja词根之'ya'转为'ṭi'／'yī'」之规则，故得「yi-」之形。
144. Sāsa vasa saṃsa sasā tho一四四、在 sāsa、vasa、saṃsa、sasa 等词根之后，使用 tha；也就是相应的 ta 类成分在此处变为 tha。
Etehi parassā+nantarassa tassa tha hoti. Sāsanaṃ sāsīyitthāti vā satthaṃ. Vasanaṃ vutthaṃ, ‘‘assū’’ti u. Pasaṃsanaṃ pasaṃsīyitthāti vā pasatthaṃ. Sasa=gati+hiṃsā+pāṇanesu, sasanaṃ gamanaṃ hiṃsanaṃ jīvanañca satthaṃ. Anusāsīyitthāti anusiṭṭho, tthassa ṭṭho.
【从以下诸词根构成的过去被动分词，其直接前置之「-ta」接尾转为「-tha」。】
「教导」（sāsana）或「已被教导」（sāsīyittha）→「sattha」。
「居住」（vasana）→「vuttha」，依「as转为u」之规则。
「称赞」（pasaṃsana）或「已被称赞」（pasaṃsīyittha）→「pasattha」。
词根「sasa」义为「行进、伤害、生存」，故「sasana」涵括「行走、伤害、生命活动」诸义，对应词形亦为「sattha」。
「已被随教导」（anusāsīyittha）→「anusiṭṭha」，其中「-ttha」转为「-ṭṭha」。
145. Dho dha+ha+tehi145. dho 之后接 dha、ha、tehi
Dhakāra hakāra bhakārantehi parassa tassa dha hoti. Vaddhitthāti kamme kte tassa dhakārādimhi ca ‘‘vaddhassa vā’’ti ukāre kate saṃyogādilopo, vuddho. Duyhitthāti duddhaṃ. Labhīyitthāti laddhaṃ.
以『陀』（dha）、『诃』（ha）、『婆』（bha）字母结尾的词根，其后接的【他】（tassa）变为『陀』（dha）。『vaddhittha』者，于业格（kamme）加『kta』词尾时，其陀字母起首处依「vaddhassa vā」规则，先作乌音（u），再省略复合辅音首音，得『vuddho』也。『duyhittha』者，得『duddhaṃ』也。『labhīyittha』者，得『laddhaṃ』也。
146. Dahā ḍho146. dahā 之后接 ḍho
Dahā parassā+nantarassa tassa ḍha hoti. Dayhitthāti daḍḍho, pararūpādimhi kate ‘‘catutthadutiye’’ ccādinā ḍakāro.
【『燃』的语法说明】后续字母将其替换为『ḍha』。『被烧』即『daḍḍho』，当后接字形等变化时，依『第四、第二』等规则，其中的『ḍa』字母发生变化。
147. Bahassu+ma ca147. 在 bahas 等词后加 ma 和 ca。
Bahā parassā+nantarassa tassa ḍha hoti bahassu+ma ca ḍhasanniyogena. Baha+braha+brūha=vuddhiyaṃ. Abahīti buḍḍho.
『baha』之后接续的【他】（tassa）变为『ḍha』，且『baha』、『suṃ』、『ma』等亦随『ḍha』连声规则处理。『baha』、『braha』、『brūha』经增音（vuddhi）变化后，『abahī』得『buḍḍho』也。
148. Ruhādīhi ho ḷa ca148. 在 ruh 等词后，ho 变为 ḷa 和 ca。
Ruhādīhi parassā+nantarassa tassa ha hoti ḷo ca+ntassa. Āruhīti āruḷho. Guyhitthāti guḷho. Abahīti bāḷho. Dvīsu ‘‘muhabahā’’ dinā dīgho.
以『ruha』等词根为首，其后接续的【他】（tassa）变为『ha』，且词尾的『nta』变为『ḷa』。『āruhī』者，得『āruḷho』也。『guyhittha』者，得『guḷho』也。『abahī』者，得『bāḷho』也。上述两处，依『muha、baha』等规则，施以长音（dīgha）变化。
149. Muhā vāti149. 在 muh 后加 vā 和 ti。
Ktatassa hakāro antassa vā ḷo ca. Amohīti muḷho, muddho, tassa dho. (Atītakālikapaccayavidhānaṃ).
【过去分词的语法说明】其中的『ha』字母，词尾可选择性地变为『ḷa』。『未迷惑』即『muḷho』，或作『muddho』，其中『dh』字母发生变化。（此为过去时态词缀的规定。）
64. Nto kattari vattamāne64. 现在时作者格中，加 nta。
Vattamānatthe vattamānato kriyatthā nto hoti kattari. Tiṭṭhatīti tiṭṭhanto, ‘‘kattari lo’’ti lo, ‘‘ṭhāpānaṃ tiṭṭhapivā’’ti tiṭhādeso. Kattari māna+nta+tyādisu imināva lo.
【现在时态的语法说明】在表示现在时态的意义时，由现在时态词形出发，表示动作义的『nta』词缀用于主动者。『站立者』即『tiṭṭhanto』，依『主动者用lo』之规则用『lo』，再依『ṭhā、pā之替换为tiṭṭha、piva』之规则替换为『tiṭha』等形。主动者中『māna』、『nta』、『ty』等词缀，亦同此规则用『lo』。
65. Mānoti65. 加 māna 和 ti。
Kattari māno. Tiṭṭhamāno.
作者（施事格）之『慢』。『正在站立』。
66. Bhāvakammesuti66. 『bhāvakammesu』者，在被动态和无人称态中加 ti。
Bhāvakammesu māno. Ṭhānaṃ ṭhīyamānaṃ. ‘‘Kyo bhāvakammesva+parokkhesu māna+nta+tyādīsū’’ti bhāve kamme ca kyo. ‘‘Kyassā’’ti īma. Pacīyatīti paccamā no. Kye pubbarūpaṃ.
在表示情态和使役的词根中使用『慢』（māno）。『位』指保持静止之意。按照『在表示情态与使役的间接语气词，以及慢、现在时等词尾中，使用kyo』的规则，kyo用于情态与使役。又按照『kyo之后用ī』的规则，替换为ī。『被积聚』故称为『积聚』（paccamā），此处无『no』。kyo之前发生前相（即同化）。
67. Te ssapubbā+nāgate「Te」「ssa」在过去时之前。
Anāgate atthe vattamānato kriyatthā tentamānā ssapubbā honti, le āssa lopo, ṭhassatīti ṭhassanto ṭhassamāno. Ṭhīyissatīti ṭhīyissamānaṃ, kye ī, ‘‘ñibyañjanassā’’ti ñi. Assa tyādivisayattā ‘‘āīssā’’ dinā iña na hoti, aīhi sahacaritattā ssāssa. Paccissatīti paccissamāno odano. ‘‘Rā nassa ṇo’’ti ṇe patte –
未来之事因现在行为而成就，因此现有的过去业报仍在，若无，则除灭。稳固者，立于所立之处。将要稳固者，由于稳固状态而称“将稳固”。如‘色’之类，依其性质称为“生者”，若无，彼亦无。因共同居处而生的同类，与彼同在。现缘成就者，如谷物。‘无彼恶事’谓其不产生恶果——
5,172. Na nta+māna+tyādīnaṃ5,172. 于 na、nta、māna、tya 等之前，不（适用）
Rantato paresaṃ nta+māna+tyādīnaṃ nassa ṇo na hoti. Karotīti karonto kurumāno, ‘‘tanāditvo’’ti o.
恶行等行为因他者之恶行以致未生，非彼之因。作即作中之作用称为“作”等者。
5,173. Gama yami+sāsa disānaṃ vā cchaṅa「去」「行」「教」「方」或「欲」
Etesaṃ vā cchaṅa hoti nta+māna+tyādīsu. Ṅa-nubandhattā antassa hoti, gacchanto gacchamāno. Yama=uparame, yacchanto yacchamāno. Icchanto icchamāno. Āsa=upavesane, acchanto acchamāno, ‘‘byañjane’’ccādinā rasso. Disa=atisajjane, dicchanto dicchamāno. Vavatthitavibhāsattā vāsaddassa aññapaccayesu ca kvaci, icchīyatīti icchitabbaṃ, icchanaṃ icchā, ‘‘itthiya+maṇā’’ dinā appaccayo. Icchitaṃ, icchitabbaṃ, icchituṃ. Aññesañca yogavibhāgā, pavecchanto.
以上均在恶行等中。随其联系而内生，如行即行行者，予即予予者，欲即欲欲者。坐即坐坐者，因‘示现’等而有绳索。方向即方向方向者。由于正当解释与依据，有时于他缘中成义，应称愿行，如‘所愿加行’，‘应愿’语，‘愿’义词，‘应当’语；又如‘令愿’、‘所欲需’、‘应愿’等用法。别有其它语法分类，如‘寻觅者’。
174. Jara+marāna+mīyaṅa「老」「死」「死」
Etesa+mīyaṅa vā hoti nta+māna+tyādīsu. Jīyanto. ‘‘Jarasadā’’ diccādinā īma. Jīranto. Jīyamāno jīramāno. Mīyanto maranto, mīyamāno maramāno.
有关生死等者，曰“生者”如老死。〉生存、〉暮老。生死相续。灭者即死灭。
175. Ṭhāpānaṃ tiṭṭhapivā「住」之使役为「使住」
Ṭhāpānaṃ tiṭṭhapivā honti vā ntādīsu. Tiṭṭhanto, tiṭṭhamāno. Pivanto pivamāno.
立止行为等亦属此。立者，立起。饮者，饮用。
176. Gama+vada+dānaṃ ghamma+vajja+dajjā「去」「说」「施」应为「应去」「应说」「应施」
Gamādīnaṃ ghammādayo vā honti ntādīsu. Ghammanto gacchanto, vajjanto vadanto, dajjanto dadanto.
关于行等，热、行、语等亦属其中。热行者行走，讲说，给予。
177. Karassa sossa kubba kuru kayirā「作」之「应」为「应作」「作」「应作」
Karassa saokārassa kubbādayo vā honti ntādīsu. Kubbanto kayiranto karonto, evaṃ kubbamāno iccādi. Aññatra ‘‘mānassa massā’’ti mānassa massa lope karāṇo. ‘‘Sossā’’ti vuttattā kattariyeva.
动作的造作有时表现为造恶等，诸如使坏、制造恶事等根本行为。作恶即为作恶，持续作恶并发于欲念等。除此之外，就是“自我感”的消失，此乃“自我感”的断除行。关于“sossā”，其含义依文义为某种承受之意。
178. Gahassa gheppo178. 「gaha」之「ghe」加「ppo」。
Gahassa vā gheppo hoti ntādīsu. Gheppanto gheppamāno.
在动词 gharassa（拿、持、握）方面，有时也用 gheppo（持用的对象）表达，前后意思相递进，即持有、握取之意。
179. Ṇo niggahītassa179. 「ṇa」之随韵尾。
Gahassa niggahītassa ṇo hoti, ‘‘maṃ vā rudhādīnaṃ’’ti maṃ, gaṇhitabbaṃ, gaṇhituṃ, gaṇhanto.
「gah」之「a」，于否定鼻音（niggahīta）前变为「ṇo」——见「maṃ vā rudhādīnaṃ」等规则中的「maṃ」——应理解为：「gaṇhitabbaṃ」（应被取）、「gaṇhituṃ」（为了取）、「gaṇhanto」（正在取者）。
130. Nta+māna+nti+yi+yuṃsvā+dilopoti一三〇、在 nta、māna、nti、yi、yuṃsu 等词尾中，开头音省略；即这些成分加接时作初音脱落。
Ādilopo. Asa=bhuvi, bhavatīti santo samāno.
ādid, lop意味着起始及消失；asa=bhuvi意指“存有不变”之状态，表示正处于存在状态。
131. Pādito ṭhāssa vā ṭhaho kvaciti131. 在 pādi 之后，ṭhā 的 ṭha 有时作 ṭhaho。
Ṭhāssa pādīsu ṭhaho. Saṇṭhahanto. Santiṭṭhanto.
「ṭhā」之词根，在「pā」等词根前，「ṭha」变为「ṭhah」。例：「saṇṭhahanto」（正在安住者）、「santiṭṭhanto」（正在站立者）。
(Vattamānapaccayantanayo).
（现在时词缀词尾的规则类同上述，依此类推。）
61. Tuṃ tāye tave bhāve bhavissati kriyāyaṃ tadatthāyaṃ61. tuṃ、tāye、tave：用于状态义、将来义、动作义及彼目的义。
Bhavissatiatthe vattamānato kriyatthā bhāve tumādayo honti kriyāyaṃ tadatthāyaṃ patīyamānāyaṃ. Karaṇāya gacchati kātuṃ gacchati. ‘‘Tuṃtunatabbesu vā’’ti karassa vā ā hoti, pubbarūpe kattāye. ‘‘Karassā tave’’ti niccaṃ ā, kātave. Nipātattā ‘‘asaṅkhyehi sabbāsaṃ’’ti catutthīsassa lopo. Eva+mupari tunādīsu. Kattuṃ kāmetīti kattukāmo, abhisaṅkharitu+mākaṅkhati. Saddhammaṃ suṇituṃ, ñimhi nāgame tassa ṇo, nāgamattā na vuddhi. Sotave sotuṃ suṇituṃ vā patthehi. Evaṃ anubhavituṃ, pacituṃ. Gantuṃ, ‘‘manānaṃ niggahītaṃ’’ti niggahītaṃ. Gamituṃ, khantuṃ, khanituṃ, hantuṃ, hanituṃ, mantuṃ, manituṃ, harituṃ, anussarituṃ icchati. Tathā tudituṃ, pavisituṃ, uddisituṃ, bhottuṃ, sayituṃ, netuṃ, juhotuṃ, pajahituṃ, pahātuṃ, dātuṃ, roddhuṃ, rundhituṃ, bhottuṃ, bhuñjītuṃ, chettuṃ, chindituṃ, sibbituṃ, ūmhi vassa bo, dvittaṃ, buddhuṃ, tassa dho. Bujjhituṃ, yuka. Jānituṃ ñā=avabodhane. Janituṃ. Jetuṃ jinituṃ. Pattuṃ pāpuṇituṃ. Ketuṃ kiṇituṃ. Vinicchetuṃ, issa e, vinicchinituṃ. Gahetuṃ gaṇhituṃ. Corituṃ coretuṃ corayituṃ, pāletuṃ pālayituṃ. Payojake-bhāvetuṃ bhāvayituṃ, kāretuṃ kārayituṃ kārāpetuṃ kārāpayituṃ icchati+ccādi.
关于将来发生的事，有现时的因缘存在，故必有其作意，这种作意使得行为如作出、施为等得以发生。行为朝向对象而去，意欲为之。作意虽然多但有先后，此中兼具着对前作意的继承与连续。语辞上，作意的表达既可为单一也可为复合，犹如作意是要执行之事。作意的动机为欲行之心，期望加行。听闻正法，不受世间所染，不见增长，乃至于听闻、体验、体验反复、考察、思考，欲去、思维、遏止、破坏、杀害、承受、携带、追忆等，皆在作意的范围。又如跳跃、进入、高起、饮食、卧具、引导、供养、放弃、投掷、给予、阻止、守护、培养、使作、使生等均是作意所愿行。自觉、观察、认识、产生、胜利、获得、买卖、分析、选择、抓取、偷盗、守护等皆为作意所求。如此各种行为动机与心念变化，均含于作意之中。
Evaṃ kriyatthakriyāyaṃ gamyamānāyaṃ, yathā suboddhuṃ vakkhāmi, evaṃ daṭṭhuṃ gacchati, gantu+mārabhati, gantuṃ payojeti, dassetu+māha iccādi.
依此诸种行为动机与行为本身，如我已详细说明者，如此才能洞察，且能观察、启程、前行，喜欲如是观察，起程、前进、展示。
Arahasakkādīsupi siddhaṃ, tathā kāla samayavelāsu. Ko taṃ ninditu+marahati, rājā bhavitu+marahati, araho bhavaṃ vattuṃ, sakkā jetuṃ dhanena vā, sakkā laddhuṃ, bhassa dho. Kattuṃ sakkhissati. Bhabbo niyāmaṃ okkamituṃ, abhabbo kātuṃ. Anucchaviko bhavaṃ dānaṃ paṭiggahetuṃ, idaṃ kātuṃ anurūpaṃ, dānaṃ dātuṃ yuttaṃ, dātuṃ vattuñca labhati. Evaṃ vaṭṭati bhāsituṃ, chindituṃ na ca kappati iccādi. Tathākālo bhuñjituṃ, samayo bhuñjituṃ, velā bhuñjituṃ.
如萨咖天帝等诸圣者，亦能成就于时节与因缘之中。谁敢谤毁，谁敢憎恨，君王成就宝座，阿拉汉宣说，天帝能以财富征服，天帝能获得，于是行为得以成功。当有能力者能进入对应法，则能行此行为。有局限者则不能。施主能捧持施与，显其合时合宜。施法得果，故能够说法。如此适应机缘修行说法，而不坏乱，应乘此时享用，按时享用，按刻享用。
Alamatthepi siddhaṃ, alameva dānāni dātuṃ, alameva puññāni kātuṃ.
即使无多，也能成就施予，虽少也能生诸功德。
62. Paṭisedhe+laṃkhalūnaṃ ktuna ktvāna ktvā vā62. 禁止中，对于 laṃ、kha、lūna 诸词，用 ktuna、ktvāna、ktvā 或其一。
Alaṃ+khalusaddānaṃ paṭisedhanatthānaṃ payoge ktunādayo vā honti bhāve. Alaṃpubbo, su=savane, alaṃ savanaṃ katvā khalu savanaṃ katvāti alaṃ sotuna khalu sotuna alaṃ sutvāna khalu sutvāna alaṃ sutvā khalu sutvā. Nipātattā silopo.
无益语句，有排斥之意，亦有反对辩驳之义，别具作用。无益为先，且听闻之不善，无益听闻后略去无益。此中为语句省略。
63. Pubbe+kakattukānaṃ63. 在先前同作者的诸行为中。
Eko kattā yesaṃ byāpārānaṃ, tesu yo pubbo, tadatthato kriyatthā tunādayo honti bhāve. ‘‘Tuṃtunā’’ dinā karassa ā, so kātuna kammaṃ gacchati, akātuna puññaṃ kilissanti. Ralope kammaṃ katvāna bhadrakaṃ, puññāni katvā saggaṃ gacchati. Abhisaṅkharaṇaṃ katvā abhisaṅkharitvā karitvā vā . Tathā sibbitvā chādayitvā jānitvā dhammaṃ sutvā sutvāna dhammaṃ modati, suṇitvā, patvā pāpuṇitvā, kinitvā, jetvā jinitvā jitvā, coretvā corayitvā, pūjetvā pūjayitvā, tathā mettaṃ bhāvetvā bhāvayitvā, vihāraṃ kāretvā kārayitvā kārāpetvā kārāpayitvā saggaṃ gamissanti+ccādi. Pubbeti kiṃ, bhuñjati ca pacati ca. ‘‘Apatvā nadiṃ pabbato, atikkamma pabbataṃ nadī’’tiādīsu bhūdhātussa sambhavā ekakattukatā pubbakālatā ca gamyate. ‘‘Bhutvā bhutvā gacchatī’’ti imināva siddhaṃ, ābhikkhaññantu dvibbacanāva gamyate. Kathaṃ ‘‘jīvaggāhaṃ agāhayi, kāyappacālakaṃ gacchatī’’ti, ghaṇantena kriyāvisesanena siddhaṃ, yathā odanapākaṃ sayatīti.
某一行为诸事中，其前行为作意所在亦包含于意中。所谓「作意」，谓为行为发起之动机，如禀赋的作意，所作之业生善果或染污。除去杂染作意，即得善业所行，往生天界。造作、被造、使造皆含其中。犹如涂饰、覆盖、认识、学闻法时欢喜，听闻后起信实现，获得胜利，征服，礼敬，修习慈心，修习行为，圆满之行为，必导致往生天界。何以先及？尚且食用烹煮等日常也需时日。说「越过河流山岭」等土块大地之类，乃物理迁移之序列，应前后而存。说“不断往复行走”，此言确实，且有两语句共同说明。如何如言“已涉入生命之根本，行止随身”等，乃事理和作意细节对应，犹如炊煮饭食之情形。
164. Pyo vā tvāssa samāse164. 复合词中，pya 或 tvā 代替 ssa。
Tvāssa vā pyo hoti samāse. Pakāro ‘‘pye sissā’’ti visesanattho. Abhipubbo pādisamāso, abhivadanaṃ katvā abhivādiya bhāsissaṃ. Tathā abhibhuyya, dvittarassāni. Si=saye –
tvā词尾在复合词中有时替换为pya。其中加入p字，是依据『在pya之后，sissā等』的规则，表示区别之义。以abhi为前缀构成的是巴达复合词，意为：做了问候之后（abhivādiya），我将发言（bhāsissaṃ）。同样地，『已战胜』（abhibhuyya），此处有双写辅音。si词根，意为躺卧——
88. Pye sissā88. 「Pye」之弟子们
Sissa ā hoti pyādese. Nissayanaṃ katvā nissāya. Pubbarūpe vibhajja vibhajiya. Disa=atisajjane, uddissa. Pavissa pavisiya pavisitvā, upanaya, atiseyya atisayitvā, ohāya ohitvā. Ādāya, dāssi+yaṅa, ādiya. Paṭṭhāya, viceyya, viññāya vijānitvā, samāseti kiṃ, patvā. Kvacā+ samāsepi bahulādhikārā, lataṃ dantehi chindiya. Tathā bhuñjitvā.
「si」之「i」，在「py」等替换（pyādesa）中变为「ā」。「nissayanaṃ katvā」作「nissāya」（依止、凭依）。「pubbarūpe」（前形）分裂作「vibhajja」、「vibhajiya」。「disa」词根义为「atisajjana」（投向、指向），故作「uddissa」（指向、以……为目标）。「pavissa」、「pavisiya」、「pavisitvā」（入、进入）；「upanaya」（带近、引导）；「atiseyya」、「atisayitvā」（超越、超胜）；「ohāya」、「ohitvā」（舍弃、放下）。「ādāya」（取了、拿取）；「dāssi」加「yaṅ」后缀作「ādiya」（取）。「paṭṭhāya」（从……起、自……以来）；「viceyya」（简择、审察）；「viññāya」、「vijānitvā」（了知、认知）。「samāseti kiṃ」（为何作复合？）答：如「patvā」（到达）。又，「kvaci」（某些情况下）加「samāsa」（复合）亦属「bahula」（广泛适用）规则，故「lataṃ dantehi chindiya」（以牙咬断藤蔓）可成立。同样，「bhuñjitvā」（食了、受用后）亦依此例。
165. Tuṃ+yānā165. tuṃ 与 yānā（复数）
Tvāssa vā tuṃ+yānā honti samāse kvaci. Abhiharaṇaṃ katvā abhihaṭṭhuṃ, abhiharitvā, pādisamāso, ‘‘pucchādito’’ti tassa ṭho pararūpādi ca. Anumodanaṃ katvā anumodiyāna anumoditvā vā, kānubandhepi ‘‘vā kvacī’’ti vikappattā ‘‘lahussupantassā’’ti okāro. Kvacā+samāsepi bahulādhikārā, daṭṭhuṃ, disato tvāssa tumādese disassa dasa. Aññatra ‘‘disā vāna+vā sa cā’’ti tvāssa vāna+vā sa honti, disvā. Evaṃ labhanaṃ katvā laddhā dhanaṃtiādīsu tassa dho bhavati.
在复合词中，有时『tvā』变为『tuṃ』或『yāna』。『abhiharaṇaṃ katvā』（完成搬取之后）变为『abhihaṭṭhuṃ』或『abhiharitvā』，此为前置词复合，依据「pucchā等词之后」的规则，其末尾变为『ṭha』，并发生后形替换等变化。『anumodanaṃ katvā』（完成随喜之后）变为『anumodiyāna』或『anumoditvā』，带『kā』尾附缀时，依据「或者在任何情况下」的规则有选择性，再依据「轻声词节末尾」的规则变为『o』元音。在复合词中有时也依广泛适用原则（bahula原则）：『daṭṭhuṃ』（看见之后）——从词根『dis』来看，『tvā』变为『tum』类替换时，『dis』变为『dasa』。在其他情况下，依据「dis词，vāna或vā，以及sa」的规则，『tvā』变为『vāna』、『vā』或『sa』，如『disvā』。同样，在『labhanaṃ katvā laddhā dhanaṃ』（获得财富之后）等例子中，其末尾辅音变为『dh』。
Iti payogasiddhiyaṃ khādikaṇḍo sattamo.
以上所述，即构成使用之成功，第七章“食物品”的解释完成。
Payogasiddhi nigamanaṃ
《使用之成功》章节结束语。
§1
1.
Ye nantatantaratanākaramanthanena,
那些以纠缠、伸展、拉扯、发出声音、搅动而〔造作者〕，
Manthācalollasitañāṇavarena laddhā;
心智因如波浪般的烦扰而震荡，得以澄清；
Sārāmatā+tisukhitā sukhayanti ca+ññe,
内心满足且安乐，其中众生因之获得快乐，
Te me jayanti guravo guravo guṇehi.
这些使我获胜的正师们，皆以其美德而被尊崇。
§2
2.
Yassa sādhuguṇubbhūta-kitti sabbatta patthaṭā;
其善德所生的美名，广为传播并被普遍尊重；
Moggallāno mahāpañño, jayatī so ha sabbadā.
智慧广大之摩诃迦罗常得胜无敌，永不退败。
§3
3.
Paramappicchatā+neka-santosūpasamesinaṃ;
最极深切的欲求与诸多安静之乐的息灭，
Sucisalekhavuttīnaṃ, sadā+raññanivāsinaṃ.
善巧简明之教诲，常居森林中的行者。
§4
4.
Sāsanujotakārīna+māceratta+mupāgataṃ;
于此教法中，勤勤恳恳持戒清净，坚定不移地前来。
Udumbaragirīkhyātā+yatanaṃ yatipuṅgavaṃ.
勤勉如同臭木山峰之磨炼，努力精进于圣者之道。
§5
5.
Medhaṅkaroti ākhyāta-nāmadheyyaṃ tapodhanaṃ;
名为『智慧宝库』，乃修行者宝贵净财之所在；
Theraṃ thiradayā medhā-nidhānaṃ sādhu pūjitaṃ.
长老们怀有坚定慈悲，寄托智慧宝藏，倍受尊敬与礼拜。
§6
6.
Sissaṃ sahāya+māgamma, kalyāṇamitta+mattano;
弟子之助伴随，俱为善友，使彼得以修习善法。
Sodhetuṃ sāsanaṃ satthu, parakkama+makāsi yo.
欲使世尊法得以清净，故当发起勇猛精进之心。
§7
7.
Saṅgharakkhitanāmena, mahātherena dhīmatā;
这因称名为护持僧团者，乃是具大智慧之长老；
Nivāsabhūtenā+neka-guṇāna+ppicchatādinaṃ.
其身具住持相，遍染众多功德及谦敬等具足。
§8
8.
Moggallānabyākaraṇa-payogakkamasādhakā;
摩诃迦罗那者，专修正用言语者；
Ettāvatā katā esā, payogasiddhi niṭṭhitā.
如是修习迄今，此言语功德已达究竟。
§9
9.
Teneva racitā sādhu, sāsanodayakārinā;
正是由彼所作甚善之业，成为佛法兴起之因。
Khuddasikkhāya ṭīkā ca, tathā sambandhacintanā.
此处所说为小教义注疏，同时亦为义理相关的思惟。
§10
10.
Susaddasiddhiṃ yo yoga-nicchayaṃ sabbhi vaṇṇitaṃ;
善音成就、修习终结之瑜伽一切均已详述。
Akā subodhālaṅkāraṃ, tathā sambandhacintanaṃ.
非通达明了之华饰，亦属于相关义理的思惟。
§11
11.
Satthasañcitapuññena, nibbānasādhakaṃ hitaṃ;
以师所积功德为基础，有益于涅槃之修习；
Sādhento lokanāthassa, saddhammo tiṭṭhataṃ ciranti.
修习此法者，善法长久屹立于世界之主。
Iti saṅgharakkhitamahāsāmitherapādaviracitā · 如是僧伽罗吉德大沙弥长老足所造
Payogasiddhi niṭṭhitā. · 《语用成就》已完结。
(Visesalakkhaṇaṃ). Yathāvuttānaṃ pana payogasiddhinigamana gāthānaṃ ekādasannaṃ pubbeyeva vakkhamānā imā gāthāyo dissanti porāṇe sīhaḷamūlapayogasiddhipāṭhe. Tā ca gāthāyo pacchā sīhaḷamūlapayogasiddhisaṃsodhakena medhaṅkaroti garūhi gahitanāmadheyyena therena pakkhittāti veditabbā, tasmā mayaṃ tā gāthāyo sabbapacchāyeva imasmiṃ-ṭhāne ṭhapema. Tā pana gāthāyo katamāti ce –
〔特殊标记〕先前所述之使用成就与终结韵诗十一首，已于古时锡兰根本文献中得到记载。此等韵诗后来经过锡兰根本文献整理精研大师——名为“智慧者”长老之校订，已明确其名称与出处。因此我们特意将此等韵诗完整地附于此处之后。至于这些韵诗究竟为何者，则详述如下——
§1
1.
Cāgavikkamasaddhānu-sampannaguṇasāmino;
富于慷慨布施、具足信解与资质的美德；
Parakkamanarindassa, sīhaḷindassa dhīmato.
超胜于众国之王、智慧如狮子王者。
§2
2.
Atrajenā+nujātena, bhūpālakulaketunā;
凭借同族与异族的关系，借助护国王室的旗帜；
Disantapatthaṭodāra-vikkamena yasassinā.
以方圆四方属于其护持范围的扩张及声誉为凭藉。
§3
3.
Bhuvanekabhujavhena, mahārājena dhīmatā;
因其拥有众多臣民，又是智德宏厚的至尊大王；
Catupaccayadānena, satataṃ samupaṭṭhito.
常以四种因缘布施永恒维持与供养。
§4
4.
‘‘Jambudoṇī’’ti vikhyātā –
「扬部多尼」一名著称——
Vāse nivasato sato;
居住在邑中而具正念；
Sumaṅgalamahatthera –
是大长老苏曼伽罗；
Sāmino sucivuttino.
慈静且行为纯净。
§5
5.
Vaṃse visuddhe saṃjāto,
出身清净世系，
Panthasenāsane rato;
喜好修行道场。
Pariyattimahāsindhu –
教义广大如大海，
Niyyāmakadhurandharo.
法则深远如高峰。
§5
5.
Appicchādiguṇūpeto, jinasāsanamāmako;
无贪无欲具诸善德，常奉持如来教法；
Vaneratamahatthero, medhaṅkarasamavhayo.
山林中老比库长老，为慧力之终结者。
§6
6.
Pāṭavatthāya bhikkhūnaṃ, vinaye suvisārado;
善于向比库们演说经文，律法洞达纯熟；
Payogasiddhiṃ sodhayi, sadā sappaññagocaraṃ.
常导引于实践完成，智慧圆满无间断。
§7
7.
Imaṃ likhitapuññena, mettekyaṃ upasaṃkami;
凭借此由书写所生的功德，我心怀信敬地礼拜于此法中；
Patiṭṭhahitvā saraṇe, suppatiṭṭhāmi sāsaneti.
立于皈依之中，坚定不移，恭敬称此为坚固之教法。
Payogasiddhisiddhaṃ. · 《语用成就》已完成。