Chaṭṭhakaṇḍa · Chaṭṭhakaṇḍa
Chaṭṭhakaṇḍa第六品
1. Vatta1. 圆
Tadatthassevāti tassa kriyatthassa. Yo kiriyāsaṅkhāto atto tasseva. Etena ādhārametaṃ kriyatthassāti ñāpeti. Nahiccādinā tadatthasseva visesane kāraṇamāha. Suttaṃvinātiparesaṃviya suttaṃ vinā. Tāpi vattamāneyeva bhavissantīti iminā vattumiṭṭhattāti ettha sesavacanamavabodheti. Evakārenā (ti vattamānassevāti ettha evasaddena.) Tabbivacchāti vattamānavacanicchā.
『其义如何者』者，即是『某事之所为』。『行为』为名词，本身即是该行为之义。以此为根据，即谓作某事者。『不此亦彼』以この限定，表明原因所在。『无经非他者』即无经典载异他所谓。此虽有转语，然今正为述此当当。这里用尾词说明上下文顺承。『如此也』者，此句中『正如此』之意思。譬如『现者』，此谓今正述之语气。『当用词者』，则是此处现行用言。
Taṃsamīpassāti ettha tasaddena mahākassapassa subhaddavacanānussaraṇasaṅkhāto maraṇappattihetu dukkhānubhavasaṅkhāto ca kiriyāviseso pariggahito, te vā vattamānakiriyāvisesāti tesamubhinnamāsannāni kamena adhammadīpanamaraṇāni, tenāha-dīpana maraṇānamāsannattā’ti. Evaṃ maññate ‘‘takkālavattamānakiriyāvisesassa dīpanamaraṇasaṅkhātaṃ taṃsamīpatāvipi kiriyantaraṃ vattamānaggahaṇena taṃsāmīpyaṃ gayhati, yathā (gaṅgāsamīpo) deso gaṅgāti vuccati tato ‘gaṅgāyaṃ gāvo’ti siyā’’ti. Pure iccādinā pakkhantaraṃ viracitaṃ vuttikārena, tadupadassetuṃ mukhayati ‘sabhāvato’ iccādi.
『接近彼者』此语用以示，述及大咖萨巴遵循苏跋陀言教时，所记行为因及死亡发生、苦痛经历因之特殊行为，亦被涵摄。或曰此为现行行为种别，指其相继临近且因恶业而致死者。故说「临近死亡」者，即如是。此即谓『适当时临近之行为种别』被称作死亡现前之近。此类比喻犹如「恒河近者」谓地为恒河故称河旁，继而谓「此河边有牛」是也。先前等由异说集成的注解，皆为显扬此『本性自如』之渐显。
Kiriyākāloti vattamānakiriyākālo. Avasissatīti purepurāsaddehi dīpitaanāgatakālato avasissati. Kiriyā kāleti dīpanamaraṇakiriyākāle. Tassāti dīpanamaraṇassa. Vattamānattāti ettha vattamāneyeva bhavissantīti seso. Anenāti pureccādivuttivacanena. Purepurāsaddehi anāgatakālāvagame sati dippati maratīti ettha dīpanamaraṇakiriyākālo mukhye tadā vattatītiāha- ‘mukhyaṃ vattamānattamāhe’ti. Puna pakkhantaramupanītaṃ kāleccādinā vuttikārena, tamupadassetuṃ mukhamāvattayati ‘anāgate’ccādi.
『行为时』即现行行为时间也。『将临时』依先古语中，意谓明示将至未来之时。『行为时』为指出死亡临近时之行为时期。『其者』为死亡近者。『现行』谓此处即是现行中的。『此即余』者，谓其余犹如文字。因前文等陈述未来临死临近意，特引言曰『现行主要者』。复有他辞，今引为彰显『未来也』。
Vuttiyaṃ kālabyattayoti kālātivattanaṃ, vattamānakālātikkamena anāgatakālepi bāhulakātyādayo hontīti adhippāyo. Tadeva samattheti ‘bhavanteva’iccādinā. Tyādayotīminā sabbesaṃ ākhyātikānaṃ gahaṇaṃ. Lassa dīghoti sambandho. Gacchatīti sakkassa sahabhāvaṃ gamissatīti attho.
『阐释曰超时者』谓时间超过，超越现有时，意谓未来时亦有种种。由此推断，即使于未来时，亦复有诸多多样，如使等。此乃主要意义，为此说『正如尔等』等语。『等等』此言即是诸多语义汇集。『细长为系』谓其关系紧密，连贯如线。『行』则表同萨咖相伴同行之义。
3. Nāme3. 名中
Paṭijānissantīti vattamāne anāgatavacanaṃ, paṭijānantīti attho. Itarampana bhūte bhavissatīti āsi, karissatīti akari, cete ssasīti cetitā asi, bhuñjissasīti bhuñjitā asi. Anokappanā assaddhā. Amarisanaṃ akkhamā. Imināvāti atthivacane upapade kodhā saddhāsu gammamānesva-satīpi vacanantare imināva sāmaññavacanena siddhanti attho. Garahāvamāti tassa hetuvacanaṃ. Tathāhiccādinā garahāvagamameva samattheti. Atthināma īdisanti ābhidosikassa kummāsassa paribhuñjanaṃ vijjate nāmāti attho. Vijjamānampi taṃ asaddahanto amarisanto evaṃ vadati. Natthīti maññeti adhippāyo, tenāha- ‘paccakkhamapī’ti ādi. Yopīti saddassa sopīti tasaddena sambandho veditabbo. Atthīti vijjamānattheti vuttavijjamānattho vakkhamānapakkhattayepi daṭṭhabbo.
『谕知者』即认知现有与未来之语。『答复者』义是应诺。谓他者未来尚存，今将施行。若言「是他者将有存」，意谓为将来之所为。『不为之语』谓不从事此想。『所思即是者』意为存思。『所食还为者』即为受用。『不异者』即没有差异。此为信心坚定。此句中怒意与信心相对立。『此间』是谓义的所在。怒气之盘绕，信意之坚实皆缘此语而成含义。『嫌恶』为不愿接受之由。由此推断，此谓唤作悲悯不善者名与恶意交织之处。对名而不喜，即称为无普遍正义之解。
Nanu atthināma tātāti ettake vutte paṭhamo atthinukhoccādiko nisīditvāti saddapariyanto ca, dutiyo atthinukhoccādiko nisīditvāti saddapariyanto ca tatiyo atthimaññeccādiko jigucchaneyyanti saddapariyanto ca vacanappabandho kathaṃ labbhatīti manasi nidhāyāha- ‘sopanā’tiādi. Imināti ‘atthiyevihāpi nindāvagamo’ti vacanena. Ṭhānabhojane garahatīti sambandho. Vuttaṃ sakkatānusārena. Nissāyanissāyāti yattha bhagavā nisinno taṃ ṭhānaṃ nissāya nissāya.
『难道其义有毁谤邪解耶』此为如说之一句。若言有违初义主观之语，复有第二，有第三者。或谓有异议反感，使人厌恶。此皆围绕文字讨论意涵。今以此问起，曰「如何获得正解」？议者思虑，谓换句说即是对字义之束缚。谓意即有恶谤根源。依正法会中说法。『依托处食』谓以座所为依托。此语依书分明。『依赖依存』谓世尊所坐场所为依存所。
4. Bhūte4. 已有中
Kiriyārūpeti kiriyāsabhāve, evamaññatrāpīti agami agamitthātīmehi aññatra agamuṃ iccādike agamoccādike ca. Anudarā alomikāti santamapyudarādikaṃ mahattābhāvapaṭipādanāya bahuttā bhāvapaṭipādanāya ca na vattumicchīyate.
『作相』者，谓作之性质。此『无他者』者，即『非作』之义；如『无作中』。对于无作及无作类诸三者，其“小无作”“禁无作”等，皆属『无他者』。又诸如顺他、不顺他等，是如同“不应作”等诸不可称大之事，及众多称大之事，不宜说明。
5. Ana5. 无
Aññapadatthavuttiyāti vuttamaññapadatthaṃ dasseti ‘vakkhamānalakkhaṇo’ccādinā. Vakkhamānalakkhaṇotivuttikārena ‘‘āñāyyā’’ccādinā vakkhamānalakkhaṇo. Antokatvāti iminā āsaddassābhividhimhi pavattimāha. Aharubhayataḍḍharattaṃ vāti ettha vāsaddo pakkhantare. Aḍḍharattasaddena rattiyā catuttho bhāgo-tra vattumiṭṭho, aho ca tassa aḍḍharattañcāti attho. Imassādhippāyatthamāha- ‘atīteccādi. Ubhayattha adhippāyaṃ vivarati‘aya’miccādinā. Pañcayāmoti atītāya rattiyā pacchimapañcacattālīsavināḍikādhikaghaṭikāttayaṃ anāgatāya purimapañcacattālīsavināḍikādhikaghaṭikatthayañceti aḍḍhādhikasattaghaṭikāparimāṇo eko yāmo ahassa cattāroti pañca yāmā pahārā assāti pañcayāmo.
所谓『他词义文』，指对所说他词义的说明，如‘构词标志’等。因该构词标志而生之‘属者’如『主韵母』等。所谓『终止』则指此不来的表现。‘白昼暮合昼’者，此为昼夜之分。‘暮音’者，指暮时之声。暮音共四部分昼夜之分，此谓暮时。此处为令此明了故说。『一岁五时』谓过去之夜为五时，乃至五时四十五分过后及未来之五时四十五分，合计达到一夜四时半之外。且此五时之量，为一夜称四时及五者之间的一期也。
Gatāyapacchimo yāmo, pacchimaddhamimassa vā;
言过去之后之时，亦即西边正中之时也；
Pahāro-nāgatāyādī, tadaddhamapi vā tathā.
已过之一时及其他，及其正中邻时亦复如是。
Vuttakālāvadhi majjho, kālo so-jjatano mato;
前说时间期限，谓中间时段；彼时即视为下垂中间时也；
Tannisedhena yotvañño, so-najjatano mato.
与此抵触者，谓视为未下垂中间时也。
Agamatthātiādīsu aīssaādīnaṃ sambandhibyañjanassābhāvā na iña. Byāmissepīti ajjatanamissepi bhūte. Nañsamāsanissaye byāmisse yathā pappotīti dassento āha- ‘pariyudāsetāve’ccādi.
『到达义等』等词中，由于「阿」字之后缺少相应辅音，故不读作「伊那」。所谓『亦混用』，即于过去时亦有混用之义。在依存于「非」字复合（否定复合）的混用情况中，为显示如同『获得』等词例的用法，故说『排除……』等语。
Ajjatananissayoti byāmisse ajjatanabhāgīnissayo. Atthuti pañhe tu tadaññanissayoti byāmisseyeva tato ajjatanato itarānajjatana nissayo aññatrāti byāmissato aññatra bhūtakāle. Pasaṅgoti ā ñuādīnaṃ pasaṅgo. Ajjahiyyovāti byāmissatādassanatthaṃ vuttaṃ.
「Ajjatananissayoti」谓『byāmisse』是指属于现在部分的依止。若解释义问曰「tadaññanissayoti」，即是指那时的依止；此亦依附于今时，但对其他依止则不然，惟有对现在的依止才如此。这里用了「pasaṅgo」表明此为相互牵连的关系。又「Ajjahiyyovāti」是专为说明对此依止的现象所说。
6. Paro6. 他
Samāsoti chaṭṭhīsamāso kārakasamāso vā. Nipātanatā cāssa visesatoti. Etañcāti parokkheti etañca. Kriyatthassa upādhi visesanaṃ kriyatthopādhi, tassa kriyatthopādhino bhūtā najjatanassa sādhanadvārena visesanaṃ, na tūjukaṃtyattho. Kasmā nojukaṃ visesanaṃ tyāha ‘byavacchejjābhāvā’ti. Tameva phuṭayitumāha- ‘tathāhi’ccādi.
『复合』者，或为第六格复合，或为格关系复合。此词亦因约定俗成而有其特殊性。『此亦』，即『过去完成时』中之『此亦』。以动词义为所依之限定词，称为「动词义所依之修饰」；以此「动词义所依之修饰」为基础，通过近过去时之成就手段加以限定，而非直接修饰——此乃其义。为何非直接修饰，对此答言：『因无区别分隔故』。为进一步阐明此义，故说『如是……』等语。
Sādhiyamānāti iminā dhātvatthassāparinipphannataṃ bodheti. Te santi indriyānaṃ. Santo vijjamāno visayo yesaṃ indriyānaṃ te sambhāvo tattaṃ, tasmā. Neti paṭisedhe, sādhanadvārena visesanatte byavacchejjasabbhāvā yathāvuttadoso na bhavatīti attho. Dosā bhāvameva dassetumāha- ‘yassi’ccādi. Yassāti dhātvatthassa. Tatthāti tasmiṃ appaccakkhe dhātvatthe. Kārakānaṃ sattisabhāvattā sāpi apaccakkhā vāti codeti nanuceccādinā. Asattoti asamattho.
「Sādhiyamānāti」由此表示该法中的法体完成形象。这里所指「Te santi indriyānaṃ」，即是诸根。根若现起所缘境，即为该根的联结；因此如此。若否定，则为排除，谓借助缘故而有此特定之区分，无除漏性质，故无谬误。专言谬误之体，「Dosā bhāvameva dassetumāha」中“yassi”等词即为此义。这里「Tatthāti」即指具体法体之内部。因诸作缘的三十七法中亦有不具这种内部概念的情况，故以「Asattoti asamattho」指明其不可作。
Attānāma attano paccakkhoti tabbisaye amhakārakassa vidhānamayuttanti manasi nidhāya yaṃ vuttaṃ vuttikārena, tamupadassetumāha- ‘nanuce’ccādi. Attabodhanīyāpi hi kiriyā yadā cittavikkhepato nopalakkhīyate, tadāyaṃ parokkhā bhavati, tenuttamavisayepi parokkhabhāvo tassā bhavatveva. Jāgaratopi yadā madā manobyātaṅgato anupaladdhi, tadāpi bhavatyeveti dassetuṃ vuttaṃ byāsattavacanaṃ. Abhinibbattikāleti kiriyā nibbattikāle, ‘sutto-haṃ kiṃ vilalāpa, matto-haṃ kiṃvilalāpe’ti idamatrodāharaṇaṃ. Citta cikkhepavisayappadassanāyettha suttavacanaṃ.
「Attānāma attano paccakkhoti」意指对自身的相互关系，若以此为依托，则对非作缘者之法的格法设置相应的规定。若依文释所载，称此「nanuce」等。若以自知自觉之义论，行为若无心意散乱，则存有隐蔽之性质，即所谓「parokkhā」，这种隐含性质在诸法法界亦然。觉醒时若心意未及散乱，亦能发现此隐蔽性。此理意在指出心识虽觉，但若散乱，会显现不一。此以「Abhinibbattikāleti」为如是行为生起之时间。文中以「sutto-haṃ kiṃ vilalāpa」为示例，彰显心意调适与散乱之分别。
7. Eyyā7. 应当
Eyyādotīminā eyyādyattho gahitoti bodhetuṃ yeneccādikaṃ vuttaṃ. Nimittasaddāpekkhāya tanti vattabbe visayasaddāpekkhāyasoti vuttaṃ. Tesanti eyyādīnaṃ. Visayaṃ dasseti ‘hetuphalesviccādiko’ti. Ādisaddena pañhapatthanādayo gahitā. Athātra kriyaggahaṇābhāve kriyātipattiyanti kathaṃ labbhaticcāha- ‘kriyāti pattiya’nti ādi. Kriyātipattiyanti vivaraṇaṃ katanti sambandho.
所说『愿望词尾等……』，乃为令人了解以此词式摄取了愿望词尾等义。就所缘之语而言，本应说『就标志语词』，然却说『就对象语词』，此乃就对象语词的关联而言。『彼等』，即愿望词尾等。其对象义以『在因果关系等中』等语显示；其中「等」字摄取疑问、祈愿等义。然而，若此处无动词之摄取，如何得有『超过动词』之说——对此疑问，故言『所谓超过动词……』等语。『超过动词』乃是解释，与『所作』相连接。
Abhidheyyadvārenāti kiriyāsaṅkhātaatthamukhena, pakatakriyattha visesanattāti kriyatthādhikārato adhikatassa dhātussa visesanattā. Idaṃ vuttaṃ hoti ‘‘atipattiyanti adhikatakriyatthavisesanaṃ, visesanañca hontaṃ nojukaṃ bhavitumarahati kiñcarahi abhidheyyadvārena, tathāhi atipatanaṃ nāma kriyāya hoti, na kriyatthassa ayujjanato, tasmā atipattiyantivuttekriyātipatti yanti idaṃ kriyatthavisesanaṃ hontaṃ abhidheyyadvārena hotīti kriyātipattiyanti vivaraṇaṃ kata’’nti. Vidhurappaccayopanipātatoti viruddhappaccayasamavāyāti attho.
“Abhidheyyadvārena”是指以事物为门径，从行为所称的对象而言，其中特别针对行为目的更多的特定现象。此处所言“atipattiyanti”指超出过当，即行为目的的特定现象过多，导致行为不合要求。若令行过度，则为行为的过失，非因行为目的的适当，故称“atipatti”，即行为上的过失。这段文义讲明过当过失之道理，乃因行为对象的过度而生，而非行为目的不当，是故称“行为目的过当而生的过失”，此即对“行为过失”的详细说明。 而“Vidhurappaccayopanipātatoti”指因缘对应汇聚而成立，所论意即“是相反因缘并不相合而联合”。
Kāraṇavekallatovāti hetumato phalassa yo hetu tassa vikalattena. Tatretīmassa attho vattamānavisayeti. Kriyātipattiyanti bhūtādi kriyātipattiyaṃ. Liṅgatoti nimittena. Gamakena liṅgena gammāyātipattiyā bujjhanakālaṃ vattamāno kālo na tiṭṭhati atikkamatīti āha- ‘vattamānatāya byatikkamā’ti. Tadeva phuṭayati ‘samakāla’ntiādinā. Samakālanti ekakkhaṇe. Vattamānassa kriyātipatyasambhavā tadavasiṭṭhātītānāgatesveyyādīnambhāvo (aññathā) nupapattiyāti vuttaṃ vuttiyaṃ ‘sāmatthiyātiādi.
“Kāraṇavekallatovāti”意指于因缘而言，所指因与其果报彼此不相应，因之彼此不和合。此处已述第三种意义，即针对世间现象的此理。至于“kriyātipattiyanti”，即形诸事物的行为失效。所谓“Liṅgatoti”是指借助标志，即用相状暗示时间或境相的。文中以“Gamakena liṅgena”说明，借助动作标志而认定如催动时机的存在，言“现在时不久留”，说“vattamānatāya byatikkamā”等表达均显示过程不延续。此段阐释“同时性”等义理，说明行为失效的时间特征，以及行为状态不连贯，不合身体识别立场的观念故不能成立。
Liṅgenāti ettha pubbe dakkhiṇena gamane sati sakaṭissāpariyā bhavanadassanaṃ dakkhiṇena gamanassa sakaṭāpariyābhavanahetutte liṅgaṃ, dakkhiṇena gamanassātipattiyā aññato gamanādi liṅgaṃ. Sakaṭā kiriyābhavanātipattiyā sakaṭe garubhārāropanādi liṅgaṃ. Paṭhamavaye arahattabhavanaṃ taṃhetubhūtañca pabbajjaṃ paresaṃ paṭhamavaye pabbajjānimittārahattappattiliṅgena viññāya pabbajjāyātipatti gharakammabyāvaṭatādiliṅgena, arahattassātipatti ca pabbajjānimittābhāvena liṅgenāvasīyateti liṅgena bhūta kriyātipatti pana veditabbā, yadi panevamabhiññālābhī payuñjati tadā paccakkhañāṇeneva sabbaṃ viññāya payuñjatīti veditabbaṃ. Liṅgatovasīyamānāyanti pana bāhullena vuttaṃ.
关于“Liṅgenāti”，此处意指，先前于向南移动之际，车轮围绕车身的现象，是向南移动的标志；而车体围绕车身的现象，则是别于向南移动的标志。车轮由于行为失效产生重负加挤的标志。第一意义为阿拉汉境界，属于由该因引发出家的现象，及他家先前出家的迹象，因阿拉汉境界故以该标志识别出家行为的失效。若有人能够获得此种神通，则能实时触知一切现象，由此辨明是否存在行为的失效。这即文中“Liṅgatovasīyamānāyanti”大量述说的旨趣。
8. Hetu8. 因
Niccabhavanaṃ hetu (tyādinā) hetuphalabhāvoyevettha, nāti pattīti dīpeti. Sabbappaccayodāharaṇavasenāti sabbesaṃ eyyādīnampaccayānaṃ udāharaṇavasena. Hetuphalānaṃ sabbhāvatoti vuttattā hetuphalāni dasseti hananamiccādinā. Evaṃ hetuphalasabbhāvato sabbakāle ca vidhānato ettha vattamānepi pappotīti bhāvo. So ca hetuhetumantabhāvo ca.
“Niccabhavanaṃ hetu”意谓，以恒常的存在作为因（或近义有关联因），及因果之所显现，若不能成立，则称为不成立。以示例说明所有诸因缘的因果关系显现，如杀生恶因等。由此证明因果同体、恒常存在性，无论在现象上或规定上，因果之性随时皆为建立。因而，所谓因即所缘因，是为因缘中之原因和所因果的双重存在体。
9. Pañhe9. 问中
Pacchimaṃ pacchimaṃ padantiādīsu pañhoti purimaṃ padaṃ, sampucchanāti pacchimaṃ padantiādinā daṭṭhabbaṃ. Samecca aññamaññaṃ pucchanā sampucchanā, yācanaṃ dehī tyādinā yācanamatthaṃ, iṭṭhassāsampattassātthanamiṭṭhāsiṃsanaṃ. Pattakālavasena ca visayabhedena bhinnāya pīti yojetvā attho daṭṭhabbo. Pattakālaṃ dasseti nimittabhūtassātiādinā. Nimittabhūtassāti taṃtaṃkiccasampajjane kāraṇabhūtassa. Vidhi nāma diṭṭhadhammikasamparāyika nimantaṇāmantaṇājjhesanapesanāni. Ettha ca anuññāpattakālesu ca pañcamī vihitā parehi, diṭṭhadhammikādīsu pañcasu sattamī. Idha pana te dvepi vidhivisesāyevāti vidhimhi antokaritvā eyyādiṃ vidhātuṃ yaṃ vuttaṃ vuttikārena, tadidāni vattukāmo āha- ‘anuññāpattakālesupi’ccādi. Vidhippatītimeva pakāseti ‘evaṃ kareyyāsī’’ticcādinā. Anujānantopi dīpentopi kiriyāsu byāpāretiyevāti byāpāraṇampatītitoti yojetvā attho veditabbo.
『后后之词』等语中，「疑问」者，乃前一语词；「相互询问」者，应依『后一语词』等义理解。彼此相互询问，称为「相互询问」；求乞『给我』等语，义为乞求；希求未得之所欲，称为「祈愿所求」。复次，应结合时机成熟与对象差别而分类，连接「亦」字来理解其义。显示时机成熟，以『作为标志者……』等语言之。『作为标志者』，即各各事务成办之缘由。所谓「规则」，乃指现见之利益与来世之利益、邀请、招唤、请求、差遣。此处，于准许与时机成熟等情形，第五格由他人制定；于现见利益等五种情形，则用第七格。然而于此，彼二者皆为规则之特殊情形——注疏作者正是为了将其纳入规则之内并制定愿望词尾等，欲说明注释者之所言，故说『于准许与时机成熟等情形亦……』等语。以『应如是作』等语，单就规则义加以显示。即便是在准许时、显示时，亦是令他人役使于诸动作——应连接「令使役」义即为令人了知驱使之义，如是理解其义。
Pesanepi kesañci byākaraṇaññūnaṃ sattamīvidhicchitotivuttikārena yaṃ vuttaṃ, taṃ dāni vattumāha- ‘pesane pi’ccādi. Samūlatanti kesañci saddikānaṃ sattamīvidhividhānamūlena samūlataṃ. ‘‘Anumatiparikappatthesu sattamī’’ti (3-1-11) kaccānasuttaṃ. Kattumicchato parassa anujānanaṃ anumati, parikappanaṃ sallakkhaṇaṃ nirūpanaṃ parikappo hetuphalakiriyā sambhavo ca, tasmiṃ anumatyatthe ca parikappatthe ca sattamīvibhatti hotīti attho. Atthaggahaṇena vidhinimantaṇāmantaṇājjhesana patthanāpattakālesu ca.
“Pesanepi kesañci byākaraṇaññūnaṃ sattamīvidhicchitotiti”是释义中依据经义所言，第七种规定是专门针对标志行为的。所谓“Samūlatanti”即为诚实有信赖的行为者确定之根基。文中引《迦遮难经》言：“于批注释中所记第七种”。对违规许可和限制的区别做了界定，且指出许可与限制乃是因、缘、果、行为分别的第七格分法。整体文本通过明确区分许可与附带条件行为，说明法令限制与允许并存的法理基础，是详细解析行为规范分类的从属关系。
10. Tu antu10. tu、antu（词尾）
Udāhaṭāti gacchatu gacchantuādinā udāhaṭā. Dadātūti yācane.
『所举例』者，以『令去』、『令彼等去』等语所举之例。『令给』，义在乞求之中。
11. Satya11. 真实
Arahatthe cāyameva payogo, tena bhavaṃ khalu rajjaṃ kareyya bhavaṃ arahoti yojetvā daṭṭhabbo.
关于阿拉汉果的实践仅止于此，正因此应当见到此果德能够治理自己的心识，这就是所谓成就阿拉汉的含义。
12. Sambhā12. 可能
Yoggatājjhavasānantīmassātthapadaṃ , sattisaddahananti sāmatthiyassa saddahananti attho. Payogānusāritaṃ dīpetī sambandho. Gammamāneti sambhāvemiccādinā bhvādidhātūhi avuccamānepi gamyamāne. Udāhaṭaṃ ‘apipabbataṃ sirasā bhindeyyā’ti. Mahābalatāya hatthihanane alamatthavisaye sambhāvane satyapi alaṃ saddo-trālamattho yuttoti na bhavantetyādayo hanissati. Dhātunāti ettha dhātuggahaṇena bhvādayo gayhante tattha dhātusaddassa ruḷhattā pubbācariyasaññāya vā. Udāhaṭanti bhuñjeyya bhavaṃ tyādinā.
『瑜伽力』指精神力量，『无限』意谓遍及无边，『目的地』因效用而称。三十音节表示能力层次，亦表示意力。遵循实践，关联联系。『迦摩』名为潜行，即使不完美，尚存诸元素内含，不能视为恶。例曰『如果头部能破裂山岳』，此为大力象征力所及之处。即便是象破山，音律意义亦非衡量标准，不能断定其有效性。『元素』指此处以元素为基，表面之牢固或由先驱观念所依赖。『Udāhaṭa』即以腹食为例，意为享用、食受等。
13. Māyo13. 马约
Sūti māsūti ettha susaddo. Ettha imasmiṃ udāharaṇe. Nivatteti māsaddoti seso. Āraddhanti iminā vattamānaṃ vanagamanaṃ dasseti. Antobhūtaṇyatthāti ṇippaccayābhāvepi attani antobhūtaṇyattha dhātuto. Īādīnaṃ āādīnañca sakakālonāma bhūto kālo. Dhātusambandho visesanavisessabhāvo, tenāha- ‘dhātvattha sambandhe visesana visessabhāvalakkhaṇe’ti. Sabbatthākhyāta vāccottho visesso syādyantavācco visesanaṃ.
『Sūti』及『māsūti』指悦耳之声，此处即表示此示例。『Nivatteti』意谓余音之停息。『Āraddhanti』透露当前行走路径。『Antobhūtaṇyattha』指无依赖性地在自身具备的终极存在。『Īādīnaṃ』及其反义称为同时性之存在。元素相关性有特殊分别，故说『元素存在与联系具有分别及比照特性』。至于词意，可广为阐释，形容尾词为分别词。
Iṭṭhoti paresamiṭṭho. Jānanatthavasena gamanatthattāti ‘‘gamanatthā kammakā’’ti (5-59) sutte gamanatthasaddena ‘ye gatyatthā te buddhyatthā’ti jānanatthopi gahitoti evaṃ gahitajānanatthavasena gamanatthattāti attho. Abhimatāni pāṇiniyānaṃ. Tathā saddassatthamāha- ‘anantarena gatattha’(nti ana)ntare vuttena karaṇabhūtenāti attho. Abhimatoti pāṇiniyānameva idhādhippetasamuccayaṃ vattumāha- ‘samuccayo’iccādi. Athātra kathamanekāsaṃ kiriyānaṃ cīya mānatā yāvatā ekāvāṭanakiriyājjhayanakiriyā cetyāsaṅkiyāha- ‘sādhanabhedane’ccādi. Maṭhādisādhanānambhedenāṭana kiriyāyapi bhedoti attho. Takkiriyāppadhānassāti sā lavanakiriyā padhānamassa kattuno. Yo- yamaññepi niyojento viya kiriyaṃ karoti so nā-ññakiriyāpadhāne yutto, takkiriyāppadhāneyeveti.
『Iṭṭha』为他者所喜欢。由于了解产生而促成行进，意即『行进之义为行为功用』，且经中用『行进之义即诸境界之主要目的』表明此意。此为语法学中所谓意图。对此语义，如语法派说法所明明。亦有多类行动的尺度，此处指动作分类所成尺度。『Tak』指劳动行动基础。若依某些原则使用行动功能，则视为正当之劳动基础。
14. Pubba14. 布巴
Mahāvākyarūpattā pakaraṇassa tadapekkhāya vākyekadesattaṃ ‘‘vattamāne tianti, bhavissati’’ccādīnaṃ vākyānanti āha ‘vākyekadesehī’ti. Atoyevamāha-vākyāvayavoparo-dhunā karīyate’ti. Vidhivākyattamassa dassetvā niyamavākyattaṃ dāni dassetuṃ ‘athavā niyamatthamidantyādīna’ntyāha. Niyamasuttattameva phuṭayati ‘tehi’ccādinā. Tehi tehi suttehīti ‘‘vattamāne ti anti’’ccādīhi tehi tehi suttehi. Imināti ‘‘pubbaparā’’dinā iminā suttena. Nanu tumhāmhasesesūti ettake vuccamāne ‘tumhāmhasaddavacanīyesu tadaññasaddavacanīyesu ca kārakesū’ti ayaṃ viseso kuto gamyate yenevaṃ vivaṭaṃtyāha- ‘kattukamme’ccādi. Kattādīsu vidhānañca vakkhati.
关于大句类型和文法工具的关系，以及对独立句 ‘‘vattamāne tianti，bhavissati’’ 等句子的说明，有‘单句所在’之说。于是说‘语句元素应如是构成’。说明规范句子，即使现在要说明规范意义，则当阐明‘或则此为规范意义’等说。规范义显明于《法规经》，引用《诸经》为证。此处所谓《诸经》即包括‘vattamāne ti anti’等文句，在经中皆有。‘Iminā’意为‘此前之’，同时以此经文为依据。关于‘tumhāmhasesesu’之类，谓其用法与他词作主语不同，此乃语言辨析之处，因此发出‘于行为上’等指导意。
Kattukammānamevāti iminā bhāvaṃ byavacchindati. Tathā ca vakkhati- ‘tumhāmhasaddavacanīyattābhāvā’ti. Asatvabhūtāyeccādikamekavacana sambhave kāraṇaṃ, tumhāmheccādikantu paṭhamapurisasambhave. Tumhāmhasesesu hontā majjhimuttamapaṭhamā kathaṃ bhāvādīsu viññāyanti kathañca tumhāmhādisaddavacanīyassa kārakatthassākhyātena tattha vihitena saññāvibhattā tumhāmhādisaddappayogābhāvoccāsaṅkiya yaṃ vuttaṃ vuttiyaṃ taṃdāni vivarantena ‘yadi bhāvādīsu mānādayo na vidhīyante tadāmānādīsu paresu bhāvādīsu kyalādīnaṃ vidhānameva nopapajjatī’ti iminā sāmatthiyena tumhādīsu kārakesu majjhimādīnaṃ bhāvo viññāyati teneva tumhādikārakatthassa tattha vihitenākhyātena saññāpitattā tumhādisaddappayogo nāma na hotīti dassetuṃ ‘tumhādisvi’ccādikamāraddhaṃ. Yajjevaṃ tumhādisaddappayogoyeva na siyā ccāha- ‘yajjeva miccādi. Parihāramāha- ‘sasaddenā’ti. Tumhādisaddena. Brāhmaṇāiccanenābhihitameva bahuttaṃ bahavoti vacanenānujjate. Vacanābhāve kathaṃ tulyādhikaraṇattaṃtyāha- ‘anujjamānassi’ccādi. Anujjamānassātianuvaditabbassa gacchaticcādinā niddiṭṭhassa kattuno.
“Kattukammānamevā”者，以此名词所指义断定此状态。语云：“诸汝之语音文字不存在时。”此谓因无实、有虚假等之因，造成所谓“诸汝”等之单数名词之生成，且诸“汝”等之因仅仅限于第一人称之因，由此“诸汝等”在中位及第一等义中，如何于状态等而现知？又“诸汝”等语音文字因义之示现，如此通过区分名色，即诸汝等之语音使用之不存在，所表述之义与已陈述义皆已明了。今由此能力于诸汝等因位之中位等状态生起识别，故依此明示诸汝等因义已明示，故“诸汝”等语音之使用名不成立，乃以“诸汝等语”的因起始做示。若果真诸汝等语之使用不存时，则宣称：“若诸义等于状态之中不通过数量，则于数量等诸他义亦无制定。”以此能力于诸汝等诸因中位等状态生起识别，乃使诸汝等因义已正确明示，于此定义内则“诸汝等语之使用”非成立者。若果真无“诸汝等语”使用时，诤辩者称之为“虚误等”。世间婆罗门多以“多”语言之用论证之。若无所谓之语，又何等同场合之成立？答曰：“言说之事乃应随行者。”依随行标的及示现行，成谓此谓条件之制造。
Anuvādenāti (tumhādi) anuvādena. ‘‘Nāmamhi payujjamānepi tulyādhikaraṇe paṭhamo’’ti (3-1-5) kaccānavacanaṃ, tenāha- ‘tenevi’ccādi. Asamānādhikaraṇattā hi ‘tayāpaccate’ccādo na bhavati. Tathāhi tayeccetaṃ kattuvācī paccateccetaṃ kammavācī kamme ākhyātappaccaya vidhānato.
“Anuvādenāti”指由（诸汝等）之说明。云：“即使名称相同且场合相同，第一者必不同”（3-1-5）说，是也。谓若场合不相称，则“那二者应不同”也不成立。依此理，谓使者说法成立，相对之行为之称谓有其选择制定之依缘。
‘Ehi maññe rathena gamissasī’ti pāṇiniyātimatanipphādanakkamo (nirassa) te ‘parihāse’ccādinā. Maññatissa payogeti upapadavasena manadhātussa payoge. Dhātumhāti gamiādito. Uttama purisekavacane patteti gamissāmīti patte. Majjhimobhimatoti gamissasītyabhimato. Majjhime patteti maññaseti patte, uttamekavacana miṭṭhanti maññetiṭṭhaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti ‘‘maññase tvaṃ rathena gamissāmīti vattabbe maññe tvaṃ rathena gamissasīti bhavatīti (vutta’’nti). Ehi maññeccādi na kiñci vuttaṃ vuttiyaṃ. Yathāsavisayevamajjhimuttamā sampajjanti, tathāsambandhamupadassayamāha- ‘evametthābhisambandho’ccādi. Parābhimataṃ sambandhaṃ kurumāno āha- ‘natveva’miccādi. Athoccateccādinā parādhippāyamāha- ‘yade’ccādi.
“‘请看，我将乘车而行’”者，是依巴尼尼文法派的定义及标示之常用语法用法。谓“请看”指心理过程有所用。谓“行”属动态动词之词根。于第一人称单数声称“将乘车而行”即“我将去行”。所谓中位与目的即“将行”之意思。谓中位是指心理所向。第一单数谓谓语“将去”与心理意向词“中位”并举。所谓第一单复数语感应以比喻“误解”为更正效果。故所言“请看我将乘车”之语义，实示此为行者意欲已成之语。其文所述，即“‘请看，你将乘车’与‘你将乘车’，二者义不异”。然而文中所言“请看”等之语未单独陈述释义。依此，谓中位等二义而生起，即于前后相应相续中表示。其文示范中，谓发生了错误理解之联系，以致言“非也”等以纠正。又以示例言“若如是有相联，则如何？”此称谓“若...则...”之语，谓之“连接词”。
Yadevamabhisambandhoti ‘maññase tvaṃ rathena gacchāmī’ti yadā evamabhisambandho karīyatītyattho. So cevamanugatoti ‘maññe ahaṃ tvaṃ rathena gacchasi’ccevaṃ so ca payogo anugatotyattho. Pakārantarakappanāyāti ‘maññase tvaṃ rathena gacchāmī’ti antarakappanāya.
“Yadevamabhisambandho”即“请看你将乘车”之连接关系。谓当此联结造作时，其意为“亦谓‘请看，我乘你所乘之车’”，彼此关系相应。所谓“亦谓”则意义为事实随行。谓以“请看你乘车”为内含连接念头之关系词。
15. Āī15. 阿伊
Tenacāti samāsitattena ca,ssatyādīnamaggahaṇanti yadi tesaṃ gahaṇaṃ siyā āīssādīsūti na samāsena vadeyya.
依此乃言“Tenacā”即为合成定语词，而“ssatyādi”指“现实等”，谓若这些合成体之包含成立时，则不可单独以名词“āīssādī”单称。
17. Bhūssa17. 普萨
Katākatappasaṅgīyo vidhi so nicco-niccā balavāti paṭhamaṃ vuka bhavatīti dassetumāha- ‘katākatappasaṅgittā’ccādi.
该规则，因有已作与未作皆相涉之过失，乃是固定的——固定者为强者，故应先行「武卡」（排除）——为显示此义，故说『由于已作与未作皆相涉……』等语。
18. Pubba18. 布巴
Aādyapekkheti aādīsūti anuvattaaādyapekkhe.
『起始依待』者，谓依先行义行。
23. Kara23. 咖拉
Nanu ca ‘sossā’ti kasmā vuttaṃ ‘‘kvaci vikaraṇāna ‘‘micceva (5-161) lopo siyāti ‘karassa ku’nti vattabbanti codanamanasi nidhāyāha- ‘kvaci vikaraṇānaṃ tyādi. Aññatrapayogānusaraṇā payogānusaraṇaṃ vinā olopo viññātuṃ na sakkāti sambandho.
然『除灭』为何故说？谓善业之后，所谓『某处分别法』如经中所言，徒有其名而无实灭，言『作业者』应当理解，心中贯注此义——『某处分别法开始之处』。若无他法之依，若无相应之业，分别法无始，难以明了其关系。
25. Hāssa25. ha 之省略
Kāriyaṃ āhaṅsaṅkhātamassa atthīti kāriyī, tena aparo kāriyī haññati hiṃsīyatīti attho.
『应作』者谓适合称为作业者；于是他作业者谓其为伤害者，意指其义为伤害之义。
Sahossehīti karassa okārena ssena ca saha hāssa ssena sahāti attho. Atha kathaṃ ossehi saheva vuttā desotiviññāyatīccāsaṅkiyāha- ‘sahavacanasāmatthiyā’ti. Saha saddassa sahattha(ssa ca) sossa ssenāti kathanasāmatthiyāti attho. Adhippāyaṃ vivarati ‘evaṃ maññate’ccādinā. Evaṃ maññate- ossāna manādesitte iccādinā pāṭhena bhavitabbamiva lakkhīyate… teneva pāṭhenasahavacanasāmatthiyassa patītisabbhāvato. Na tu ‘evaṃmaññateossānamantādesatte hāssacāti vacanamanatthakaṃ siyā hā to cetveva vadetya ossānamanādesitte’ccādinā pāṭhena… ossānamantādesappasaṅgassevābhāvato. Nahetthādesādesi sambandhachaṭṭhī atthi… sossāti visesanachaṭṭhiyāppadhānāya ssenāti sahatthe tatiyāya ca niddiṭṭhattā. Ubhayatthāti ssatyādīsussādīsu ca.
『共存』者指作用之因缘与缘境共存之义，『共存』同义词指共相依存。又如何理解『共存』一并？经书解说曰『同声同义』。『共声共有』谓说话之义。前述者详述谓『如是观念』等词表现。谓『如是观念』据上下文应称赞协同词之意，非『如是观念声音亦释灭』之无义言说，此理据上下文通达。无因缘之处无联系，『sossa』为特殊用法，『ssen』为共存第三义。『二义共具』者即真实等义。
28. Āī28. ā 变为 ī
Pubbasaralopoti vikaraṇalopo ākārādese ca dvīsu vāresu pubbasaralopo.
『先后失漏』是指最初失漏，『分别失漏』指外形等两者之一失漏。
29. Gami29. gam 之变化
Agāti īmhi lalopo, ākārādese ca pubbasaralopo.
『未至来失漏』是同此处的失漏，形状所示中属最初失漏。
30. Ḍaṃsa30. ḍa 与 sa 之替换
Agañchā agacchīti niggahītāgamena.
“未到”与“到来”是通过“到达”的词根否定和肯定形式表达的。
32. Ṇānā32. ṇa 之重复
Ujjhitānubandhānanti pariccattānubandhānaṃ.
“上升的连结”指的是附加的连结，即附带的连结。
33. Āī ū33. ā、ī 变为 ū
Sutte āti iminā ubhayattha paṭhamapurisekavacanaṃ gahitanti āha- ‘ā’tiādi.
在经中，这里二处都使用了第一人称单数句式的语言，像‘讲’等字。
34. Kusa34. kusa（词根/词基）
Abhirūhīti ‘‘byañjane dīgharassā’’ti (1-33) dīgho.
“升起”在义指上为“具长的标志”之意，“长的”也即长时间或长远的。
35. Ā ī ssa35. Ā、ī 代 ssa
Parokkhāparanāmadheyyānanti parokkhātiaññanāmānaṃ.
“隐秘的他名目的”指的是隐藏其他名称的意思。
38. Eyyā38. eyyā（词尾）
Tehevāti heṭṭhā vuttasuttadvayeheva, sahacaritañāyenāti ‘‘bhūte ī uṃ’’iccādo (6-4) paracchakke paṭhama purisekavacanaākārena ‘‘anajjatane āñu’’iccādo (6-5) pubbacchakke paṭhamapurisekavacana ākārena ca sahacaritākārānameva paccāsattiyā sahacaritā pattivasena pavattañāyena gahaṇanti attho. Gahitattā tvādi sambandhī gayhateti sambandho. Nissayakaraṇaṃ nāma byattivaseneva, na sāmaññavasenāti āha ‘etenā’tiādi.
“Tehevāti”依次指以下所说的两部经的情形，其意为同住的方式。所谓“共同生活的方式”，指的是‘存在于此处或彼处’的暗示（对应6-4节）以及“动乱中未受伤害”暗示（对应6-5节），以上分别作为前后章节第一人称单数语气的形式，与同住的方式作为对立或对应实为一种依存因缘，因此意涵即为“同住”的义理。这里的“gahaṇa”（掌握）意指关联，关系的详细作用相当于依存与条件，并非一般概念的普通关系，因此以“相关结合”为宜，而非简单的关系。又说：“非普通意义上的关联，而是以此为缘故的差别”，此意在‘etenā’处有进一步阐述。
40. Eo40. eo（词尾）
Antasarādilopo ‘‘rānubandhentasarādissā’’ti (4-132).
『词尾元音等的省略』者，依据「跟随长元音之词尾元音等须省略」之规则（4-132）也。
42. Ossa42. ossa（词尾）
Ādesānanti aādīnamādesānaṃ.
『Ādesā』者，为命令之意，泛指一切起始之命令。
46. Iṃssa46. Iṃ 代 ssa
Pubbasminti akāsinti ettha.
『在前者』者，即此处所说「省略」之义也。
52. Tassa52. Tassa（彼之）
Kriyatthavihitānampi dhātuvihitānampi aññesaṃ tabbādīnaṃ paccayānaṃ na gahaṇanti sambandho.
即便是应作与应住（kriyatthavihitā）之事，以及由法所规定（dhātuvihitā）之事，也不具有成就彼此起始因缘之关系。
54. Mimā54. Mimā（此等）
Amhītiādīni vattamāne tvādīsu vā mimānamudāharaṇāni.
当说“amhīti”等起始词时，以下或在此种类中示现诸种例证。
57. Himi57. Himi（此等中）
Muyhāmi muha=vecitte ‘‘divādīhi yaka’’ (5-21).
『迷惑』（muyhāmi）——词根「muha」，意为「心智迷乱」；依据「diva等词之后加yaka」（5-21）规则〔构成此动词形式〕。
61. Ñāssa61. Ñāssa（知者之）
Jānāti ‘‘ñāssa ne jā’’ (5-120)
『知』『不知』者，谓此有所分别。
67. Hanā67. Hanā（以杀）
Cha ca khā ca cha khā.
『六处』与『六处』亦同如是。
70. Kayi70. Kayi（以作）
Iminā katā kayirāti ajjhāharitabbaṃ.
『由此作』『为』者，谓当明说、陈述之义。
71. Ṭā71. 塔
Eyyumādīnaṃ eyyassāti vuttattā upādivajjitassāti viññāyati.
『起于此，归于此』者，据所说，谓烦恼已被破除，亦能知晓。
74. Guru74. 重音节
Okāro guruti saṃyogapubbattā vuttaṃ.
『词的类别』称为『重音』，是先于连接关系而已言说者。
76. Ovi76. 奥维
Vikaraṇasaddassa aññathāpi byavacchedakattasambhave idhādhippetaṃ byavacchedakattampaṭipādetumāha- ‘yadipi’ccādi.
『词类音节』有时虽为区别之用，然于此特别所指的区分性，亦谓之『即因』等。
78. Eyyā78. 艾亚
Aññatrāpīti bhaveyyāmubhaveyyāmaiccatrāpi.
『别者』者，或有生，或无生，或有欲，或无欲。
Iti moggallānapañcikāṭīkāyaṃ sāratthavilāsiniyaṃ · 如是于摩嘎剌那五章疏钞、义理庄严中
Chaṭṭhakaṇḍavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第六品解释完毕。
Niṭṭhitā ca sabbathā sāratthavilāsinī ṭīketi. · 《一切义理庄严疏钞》已完全完成。
Nigama · 结论
§1
1.
Sabbadā subhadāyittā, sattānantanisevite;
恒常为善，善因所生，众生处于无尽之处；
Pasatthe-nvatthasaññāya, paññāte subhasaññite.
以清净观乐受，智慧已得，正知美相；
§2
2.
Cāgavikkamapaññānuddayādiguṇasālinā;
从布施、瞻养等智慧所增长之善行遂起，具足功德，
Subhasenādhināthena, kārite vasatā satā.
由善声之主宰所作，久住安稳。
§3
3.
Paṭisallānasāruppe, vihāre sādhugocare;
具戒清净之处，如归隐所，乃善所居。
Manonukūle yogīnaṃ, vare vikkamasundare.
心顺法者之修行者，卓越而形态端庄美妙。
§4
4.
Therena racitā sāyaṃ, sāsanujjotanatthinā;
由长老所作的晚课，以教法光明为目的；
Ṭīkā gurupadambhoja, rajomatthakasevinā.
此训疏如老师的莲花，为教法本质之服务者。
§5
5. Bahussutānaṃ viññūnaṃ, paramatthāvagāhinaṃ.
多闻而智慧者中，深入最高法义者。
Pavattatu ciraṃ ceto, rañjayantī nirantaraṃ.
愿其心久远流转，恒时欢喜不辍。
§6
6.
Yesaṃ na sañcitā paññā, nekasattantarocitā;
其智慧未曾积集，而心中分别众多而散乱者；
Sammohabbhahatāvete, nāvabujjhanti kiñcipi.
被迷惑所覆盖的人们，丝毫不得所觉知。
§7
7.
Kintehi pādasussūsā, yesaṃ natthi gurūniha;
就如脚掌干裂者，因其无坚固之处而苦。
Ye tappādarajokiṇṇā, teva sādhūvivekino.
那些坚硬如烈火般燃烧者，方是精明通达圣者之人。
§8
8.
Puññena sattharacanājanitena tena,
因善法所生佛陀的教化法，
Sambuddhasāsanavarodayakāraṇena;
是正觉法教兴盛之因；
Lokāmisesupi kilesamalā alaggo,
即便在世间俗人中，也能远离烦恼污垢。
Sambuddhasāsanavarodayamācareyyaṃ.
应当遵行正觉者教法之兴盛。
§9
9.
Ye-nantatantaratanākaramanthanena,
那些依赖不断的连续探究而获得，
Manthāca lollasitañāṇavarena laddhā;
经过反复推敲而通过不断思虑所得的慧眼，
Sārāmathāti sukhitā sukhayanti caññe,
便是济世安人的善法，他们令他人得乐，自己亦安乐，
Teme jayanti guravā guravo guṇehi.
这些导师因此胜过他人，导师们以自身品德而显彰。
§10
10.
Ṭīkāyo vinasādinaṃ viracayī yo kaṇṭhabhūsāparo,
此外，执笔撰写注疏者，如同坚持护持教义的脖子一般支柱者，
Viññūnaṃ jinasāsanāmalamatīso-kāsi cānākulaṃ;
智者的圣者教法光明灿烂，广泛无杂乱；
Santosakkamanomanomakamano sabbhāvanīyo mahā,
他满足众生，心意宁静安乐，能滋养一切，是伟大的仁者；
Sāmī me gurupuṅgavo vijayate sārīsuto-yaṃ bhuvi.
我心所敬的尊师如主人般胜利，名声远扬于世；
§11
11.
Rājā vikkamabāhu bāhitaripū tātvassa lokissaro,
国王铁臂勇猛，拥有远离邪恶的法力，是天下的主宰；
Sammittānihano tisīhaḷapatī yoyaṃ mahāvikkamo;
他斩断仇敌，是三界之主，具有伟大的威严；
Nibbhīto vijayādibāhu vijayī so āsi laṅkissaro,
他以无畏和胜利之力称王，是斯里兰卡的主宰者。
Taṃ nissāya phalaṃ cirāya phalatañcetaṃ sataṃ santataṃ.
依此而得果报，果报长久，果效恒常不息。
Siddhi ratthu · 成就归于作者
§1
1.
Aggammotivaṃsena, abhayārāmasāminā;
如同烈火之王，安住无畏禅林尊者的教法；
Pañcikāvaṇṇanābhūtā, sā sāratthavilāsinī.
其文来自五卷本之注解，此文深入浅出，义理彰显。
§2
2.
Mrammakkharamāropetvā, visodhetvā yathābalaṃ;
加以适当细致的修改，依照实际能力加以清净整理；
Sakiyabyavahārena, tithīvasu karindunā.
以萨迦族人的行持，如时节良辰、神祇护佑般庄严呈现。
§3
3.
Yutte vasse laṅkādīpā, saraṭṭhamāhatā puna;
在雨季结束，斯里兰卡诸岛及广大国野，诸事复兴见现。
Bhāssappadīpakātanta, kāsikāpañcikādihi.
『Bhāssappadīpaka』者，为点亮语言的灯，喻指明朗清晰之教理，如同辉煌的灯光一般；『kāsikāpañcikā』等者，意指犹如点燃微火之细小火星，喻示细微而精要的解释。
§4
4.
Saṃsanditvā vicāretvā, vācetvāca punappunaṃ;
意谓经过详尽反复的思考审视，以及多次言说表达，方能达到彻底理解和体悟的境地。
Ūnādhikādi dosāni, apanetvā sinesine.
此中所指包括各种过失与不足，如不足与过多等种种缺点，通通抛弃，细心收摄。
§5
5.
Suddhaṭṭhake ca vassesā, pāpitā pakatiṭṭhitiṃ;
虽在清净的四分之八年时间内，某种恶行仍未完全终止，依然处于差错状态。
Suddhāsuddhaṃva dassentī, sodhetu pāṭhasuddhiyā.
清净与不清净同示现，凭借净化的修习，调伏烦恼，达至经文所说的清净境界。