8. Itthiliṅganāmikapadamālā · 8. Itthiliṅganāmikapadamālā
8. Itthiliṅganāmikapadamālā8. 阴性名词词汇串
Atha itthiliṅgesu ākārantassa bhūdhātumayassa pakatirūpabhūtassa bhāvikāsaddassa nāmikapadamālāyaṃ vattabbāyampi pasiddhassa tāva kaññāsaddassa nāmikapadamālaṃ vakkhāma –
接着，对于女性单数词尾-īlinga（阴性终结）表示形状性质，具有存在性特征的可生起音节的名词词缀，也应当作广泛承认的女性称谓词组来使用，现且说明这一女性称谓词组——
Kaññā, kaññā, kaññāyo. Kaññaṃ, kaññā, kaññāyo. Kaññāya, kaññāhi, kaññābhi. Kaññāya, kaññānaṃ. Kaññāya, kaññāhi, kaññābhi. Kaññāya, kaññānaṃ. Kaññāya, kaññāyaṃ, kaññāsu. Bhoti kaññe, bhotiyo kaññā, kaññāyo. Ayamamhākaṃ ruci.
『女性（kaññā）』，『女性（kaññā）』，『众女性们（kaññāyo）』。对女性，女性，众女性们。向女性，给女性，随女性。向女性，属于女性。向女性，给女性，随女性。向女性，属于女性。向女性，向女性，位于女性中。尊贵女性啊，尊贵的女性们，众女性们。这是我们所喜爱的。
Ettha ‘‘kaññā’’ti ekavacanabahuvacanavasena vuttaṃ, niruttipiṭake bahuvacanavasena vutto nayo natthi. Tathā hi tattha ‘‘saddhā tiṭṭhati, saddhāyo tiṭṭhanti. Saddhaṃ passati, saddhāyo passatī’’ti ettakameva vuttaṃ, ‘‘saddhā’’ti bahuvacanaṃ na āgataṃ. Kiñcāpi nāgataṃ, tathāpi ‘‘bāhā paggayha pakkanduṃ, sivikaññā samāgatā. Ahetu appaccayā purisassa saññā uppajjantipi nirujjhantipī’’tiādipāḷidassanato bāhākaññā saññāsaddādīnaṃ bahuvacanatā gahetabbā. Cūḷaniruttiyaṃ ‘‘bhoti kaññe, bhoti kaññā’’ti dve ekavacanāni vatvā ‘‘bhotiyo kaññāyo’’ti ekaṃ bahuvacanaṃ vuttaṃ. Niruttipiṭake pana ‘‘bhoti saddhā’’ti ekavacanaṃ vatvā ‘‘bhotiyo saddhāyo’’ti ekaṃ bahuvacanaṃ vuttaṃ. Mayaṃ panettha ‘‘ehi bāle khamāpehi, kusarājaṃ mahabbalaṃ. Phussatī varavaṇṇābhe. Ehi godhe nivattassū’’tiādipāḷidassanato ‘‘bhoti kaññe, bhotiyo kaññā, kaññāyo’’ti evaṃpakārāniyeva ālapanekavacanabahuvacanāni icchāma. Ettha ‘‘bhoti kaññe’’ti ayaṃ nayo ammādīsu mātādīsu ca na labbhati.
此处『女性』一词既用单数也用复数的形式出现，而释义经藏中主要是用复数形式，没有使用单数。确实，如“存在信心，信心们存在。目见信心，信心们目见”等等只有复数形式的用法，并未出现单数。尽管有一些例外，但同样考虑到如『女婢们集聚』『无因无缘人之想现起之灭止』等巴利文句证，以女性称谓音节为复数形式是必须的。小释义书中说『尊贵女性啊，尊贵的女性们』用两个单数称呼后，再用『尊贵女性们』作复数。释义经藏则说『尊贵信心啊』用单数后，再用『信心们』复数。我们这里则要说的是类似话语『拜啊，孩童请饶恕，凶恶大王。色彩光明皎洁。来，骡子快回去』等巴利文句，愿说这种『尊贵女性啊，尊贵的女性们，众女性们』的单复数表达方式。这里的『尊贵女性啊』这种称呼方式，既不会用于母亲等长辈，也不可得。
Bhāvikā, bhāvikā, bhāvikāyo. Bhāvikaṃ, bhāvikā, bhāvikāyo. Bhāvikāya, bhāvikāhi, bhāvikābhi. Bhāvikāya, bhāvikānaṃ. Bhāvikāya, bhāvikāhi, bhāvikābhi. Bhāvikāya, bhāvikānaṃ. Bhāvikāya, bhāvikāyaṃ, bhāvikāsu. Bhoti bhāvike, bhotiyo bhāvikā, bhāvikāyo.
『可育者（bhāvikā）』，『可育者（bhāvikā）』，『可育者们（bhāvikāyo）』。可育者，女性可育者，可育者们。向可育者，给可育者，随可育者。向可育者，属于可育者。向可育者，给可育者，随可育者。向可育者，属于可育者。向可育者，向可育者，位于可育者中。尊贵可育者啊，尊贵的可育者们，众可育者们。
Evaṃ heṭṭhuddiṭṭhānaṃ sabbesaṃ bhūdhātumayānaṃ ‘‘bhāvanā vibhāvanā’’iccevamādīnaṃākārantapadānaṃ aññesañcākārantapadānaṃ nāmikapadamālā yojetabbā. Etthaññāni ākārantapadāni nāma saddhādīni.
以上所示，是对所有具有存在性质、有生起之声的附加词末尾及其同类被称谓词末尾的分析，应当将此作为连接其它类型附加词末尾之称谓词组。除此之外，别的附加词末尾也称为信心等。
Saddhā medhā paññā vijjā, cintā mantā taṇhā’bhijjhā;
信心、智慧、明慧、知识，思惟、谋虑、渴爱、贪著；
Icchā pucchā jāyā māyā, mettā mattā sikkhā saṅkhā.
欲求、疑问、生起、幻象；慈心、痴迷、修学、断绝。
Jaṅghā bāhā gīvā jivhā, vācā chāyā gaṅgā nāvā;
小腿、臂膀、腋窝、舌头；言语、影子、河流、船只。
Niddā kantā sālā mālā, velā vīṇā bhikkhā lākhā.
睡眠、颈项、树、花环；时节、琵琶、乞食、柱子。
Gāthā senā lekhā’pekkhā, āsā pūjā esā kaṅkhā;
诗歌、军队、书写、等待；愿望、供养、此处、怀疑。
Aññā muddā khiḍḍā bhassā, bhāsā kīḷā sattā cetā.
其他、游戏、言辞、言语；表演、六种、觉知。
Pipāsā vedanā saññā, cetanā tasiṇā pajā;
渴望、感受、表象；意志、欢喜、群生。
Devatā vaṭṭakā godhā, balākā vasudhā sabhā.
天众是转轮王；女咪（女神）是婆那；少年是大地的集会。
Ukkā sephālikā sikkā, salākā vālikā sikhā;
上升者是序列中的花朵；沙棒是枝干；顶芽是枝条；
Kāraṇā visikhā sākhā, vacā vañjhā jaṭā ghaṭā.
原因是枝杈；语言是不孕的；蓬乱如麻的发髻。
Pīḷā soṇḍā vitaṇḍā ca, karuṇā vanitā latā;
黄褐色的是针刺虫；怨恨如女人攀缠的藤蔓；
Kathā nindā sudhā rādhā, vāsanā siṃsapā papā.
话语是非是蜜露；欢喜是乳酪；嗜好是糠秕与恶秽物。
Pabhā sīmā khamā ejā,
光明是边界；宽容是知识的母亲，
Khattiyā sakkharā surā;
刹帝利（王族）、糖粒、酒；
Dolā tulā silā līlā,
轿舆、秤、石、优雅、
Lāle’ḷā mekhalā kalā.
娇嗔、牝牛群、腰带、技艺。
Vaḷavā suṇisā mūsā, mañjūsā sulasā disā;
牝马、媳妇、熔炉、箱笼、善草（吉祥草）、方位；
Nāsā juṇhā guhā īhā, lasikā parisā nisā;
鼻、月光、山洞、欲求、关节液、众会、夜；
Mātikiccādayo ceva, bhāvikāpadasādisā.
以及『母论』等词，与此类「具有阴性词尾」之词相类者，皆同此例。
Ammannambā ca tātā ca, kiñcideva samā siyuṃ;
“母亲们以及父亲们，也不过稍微相同而已；”
Mātā dhītā panattādī, puthageva ito siyuṃ.
“母亲、女儿以及同族等，确实是彼此分别的。”
Parisāsaddassa pana sattamīṭhāne ‘‘parisāya, parisāyaṃ, parisati, parisāsū’’ti yojetabbaṃ ‘‘ekamidaṃ bho gotama samayaṃ todeyyassa brāhmaṇassa parisati parūpārambhaṃ vattentī’’ti pāḷidassanato. Ammādīnaṃ pana ‘‘ammā, ammā, ammāyo’’tiādinā kaññānayena vatvā avasāne ‘‘bhoti amma, bhoti ammā, bhotiyo ammā, ammāyo’’tiādinā yojetabbaṃ.
然而，『会众』一词在第七格位置，应当配合运用「在会众中（parisāya）、在会众中（parisāyaṃ）、在会众中（parisati）、在会众中（parisāsu）」等形式——此乃依据圣典所示：「果德玛贤者，曾于某时，在托代亚婆罗门的会众中，讲说对他人的批评」。至于『阿玛』（母亲称呼语）等词，则应先依『咖尼亚』（少女）的方式说出「阿玛、阿玛、阿玛尧」等形式，最后再配合运用「您好，阿玛；您好，阿玛；您好诸位，阿玛；阿玛尧」等形式。
Mātā, mātā, mātaro. Mātaraṃ, mātaro. Mātarā, mātuyā, matyā, mātūhi, mātūbhi. Mātu, mātuyā, matyā, mātarānaṃ, mātānaṃ, mātūnaṃ. Mātarā, mātuyā, matyā, mātūhi, mātūbhi. Mātu, mātuyā, matyā, mātarānaṃ, mātānaṃ, mātūnaṃ. Mātari, mātuyā, matyā, mātuyaṃ, matyaṃ, mātūsu. Bhoti mātā, bhotiyo mātā, mātaro.
【母亲】词的格位变化如下：
主格：母亲、母亲、诸母亲。
业格：母亲（单数）、诸母亲（复数）。
具格：由母亲（各单数形式），由诸母亲（复数形式）。
属格／离格：母亲的、由母亲（各单数形式），诸母亲的（各复数形式）。
处格：在母亲处（各单数形式），在诸母亲处（复数形式）。
呼格：您好，母亲；您好诸位，母亲、诸母亲。
Ettha pana yasmā pāḷiyaṃ itthiliṅgānaṃ sakārantāni rūpāni ehi ebhi esukārantādīni ca enantādīni ca na dissanti, tasmā kehici vuttānipi ‘‘mātussa mātarehī’’tiādīni na vuttāni, esa nayo itaresupi. ‘‘Yaṃkiñcitthikataṃ puññaṃ, mayhañca mātuyā ca te. Anuññāto ahaṃ matyā’’ti pāḷidassanato pana karaṇasampadānanissakkasāmibhummavacanaṭṭhāne ‘‘mātuyā, matyā’’ti ca vuttaṃ itthiliṅgaṭṭhāne samānagatikattā tesaṃ vacanānaṃ. Tathā hi ummādantijātake ‘‘matyā’’ti padaṃ pañcamītatiyekavacanavasena āgataṃ, yathā pana ‘‘khattiyā’’ti padaṃ majjhasaralopavasena ‘‘khatyā’’ti bhavati, tathā ‘‘mātuyā mātuya’’nti ca padaṃ ‘‘matyā, matya’’nti bhavati, ayaṃ nayo dhītusaddādīsu na labbhati.
在此须知：由于在圣典中，阴性词以『萨』字结尾的各格形式，以及以『伊』、『伊毕』等结尾的处格等形式，以及以『伊』结尾等形式，均未见出现，因此某些人所说的「母亲的（mātussa）、由诸母亲（mātarehi）」等形式，本书亦不列出，其余各词依此类推。然而，依据圣典所示：「凡我与我母亲所作之福，我已获得我母亲的允许」，可知在具格、与格、离格、属格、处格的位置上，均使用「由母亲（mātuyā）、由母亲（matyā）」这两种形式，此乃因为这些格位的变化，与阴性词的格位变化走向相同。例如在乌玛丹迪本生谭中，「matyā」一词，是作为第五格（离格）和第三格（具格）单数形式出现的；正如「刹帝利女（khattiyā）」一词，因中间元音脱落而成为「khatyā」，同理，「mātuyā、mātuya」也变成「matyā、matya」。然而此一规则，不适用于『女儿』等词。
Dhītā, dhītā, dhītaro. Dhītaṃ, dhītaraṃ, dhītaro. Dhītuyā, dhītūhi, dhītūbhi. Dhītu, dhītuyā, dhītarānaṃ, dhītānaṃ, dhītūnaṃ. Dhītarā, dhītuyā, dhītūhi, dhītūbhi. Dhītu, dhītuyā, dhītarānaṃ, dhītānaṃ, dhītūnaṃ. Dhītari, dhītuyā, dhītuyaṃ, dhītūsu. Bhoti dhītu, bhoti dhītā, bhotiyo dhītā, dhītaro. Ettha pana.
【女儿】词的格位变化如下：
主格：女儿、女儿、诸女儿。
业格：女儿（各单数形式）、诸女儿（复数形式）。
具格：由女儿（各单数形式），由诸女儿（复数形式）。
属格：女儿的（各单数形式），诸女儿的（各复数形式）。
离格：由女儿（各单数形式），由诸女儿（复数形式）。
属格：女儿的（各单数形式），诸女儿的（各复数形式）。
处格：在女儿处（各形式），在诸女儿处（复数形式）。
呼格：您好，女儿；您好，女儿；您好诸位，女儿、诸女儿。此处另有说明。
‘‘Jāliṃ kaṇhājinaṃ dhītaṃ, maddideviṃ patibbataṃ;
『纱丽』者，指黑色的织物，『棉布』者，指柔软的布料。『给予』意为递送或献出，『胜德天女』意指尊贵美丽的神女。
Cajamāno na cintesiṃ, bodhiyāyeva kāraṇā’’ti
『放弃』者，意为舍弃或离弃，『不思念』者，指无所挂碍或不生忧虑，『觉悟者』意谓正觉之人，乃成就之因。
Pāḷiyaṃ ‘‘dhīta’’nti dassanato upayogavacanaṭṭhāne ‘‘dhīta’’nti vuttaṃ, tasmā idaṃ sārato gahetabbaṃ, tathā pāḷiyaṃ ‘‘assamaṇī hoti asakyadhītarā’’ti samāsapadassa dassanato tatiyekavacanantapadasadisaṃ ‘‘seṭṭhidhītarā’’tiādikaṃ paṭhamekavacanantampi samāsapadaṃ gahetabbameva, niruttipiṭake pana ‘‘mātā dhītā’’ti padadvayaṃ saddhānaye pakkhitta, tamamhehi ‘‘saddhāyā’’ti padassa viya ‘‘mātāyā’’tiādīnaṃ pāḷiādīsu byāse adassanato visuṃ gahitaṃ samāseyeva hi īdisiṃ saddagatiṃ passāma ‘‘rājamātāya rājadhītāya seṭṭhidhītāyā’’ti. Evaṃ kaññānayopi ekadesena labbhati, tathā ‘‘acchariyaṃ nandamāte, abbhutaṃ nandamāte’’ti pāḷiyaṃ ‘‘nandamāte’’ti dassanato ‘‘bhoti rājamāte, bhoti rājadhīte’’ti evamādinayopi labbhati, tatra nandamāteti nandassa mātā nandamātā, bhoti nandamāte, evaṃ samāseyeva īdisī saddagati hoti, tasmā samāsapadatte ‘‘mātu dhītu duhitu’’iccetesaṃ pakatirūpānaṃ dve koṭṭhāsā gahetabbā paṭhamaṃ dassitarūpakoṭṭhāso ca kaññānayo rūpakoṭṭhāso cāti. Nattādīni padāni na kevalaṃ pulliṅgāniyeva honti, atha kho itthiliṅgānipi. Tathā hi ‘‘visākhāya nattā kālaṅkatā hoti. Catasso mūsikā gādhaṃ kattā, no vasitā’’tiādīni payogāni sāsane dissanti.
巴利文中『纱丽』一词说明其作为实用语境中的称谓，因此应予接受。又如巴利文『不相等智者无力智胜』此复合词，作为限定性用法亦可理解为『最胜智者』等同义词，应采用单数形式。经典释义部亦曾将『母与女』连用以表达信仰，因此可以细见类似『信仰之母』一类表达方式。由此，诸如『王之母、王之女、最胜女』等词汇，和合语形成复合表达方式，即表示特定信仰境界。对于『女子亲属』，则可以分别理解为三大类别，两类可取：第一类是指『女郎亲属』，第二指『女儿亲属』。并非所有词皆属阳性，女性词亦存在。如『维萨卡之姊妹污秽』等语均见于教法。
Nattā, nattā, nattāro. Nattaṃ, nattāraṃ, nattāro. Nattārā, nattuyā, nattūhi, nattūbhi. Nattu, nattuyā, nattārānaṃ nattānaṃ, nattūnaṃ. Nattārā, nattuyā, nattūhi, nattūbhi. Nattu, nattuyā, nattārānaṃ, nattānaṃ, nattūnaṃ. Nattari, nattuyā, nattuyaṃ, nattūsu. Bhoti natta, bhoti nattā, bhotiyo nattā, nattāro.
『亲属』、亲属者、亲属所、亲属群。亲属们、亲属以、亲属们与亲属众。亲属者、亲属以、亲属所、亲属群。亲属、亲属以、亲属者众、亲属众、亲属们。亲属处、亲属以、亲属所、亲属者处。该句表示诸如『尊为亲属』『尊为亲属者』『尊为诸亲属』等。
Evaṃ ‘‘kattā vasitā bhāsitā’’ iccādīsupi samāsapadatte pana ‘‘rājamātāya nandamāte’’tiādīni viya ‘‘rājanattāya, rājanatte’’tiādīni rūpāni bhavanti.
如此，『职事者、居所者、称述者』等复合词中，也存在如『王之母尊亲』、『王之亲属尊亲』等形式。
Savinicchayoyaṃ ākārantukārantitthiliṅgānaṃ pakatirūpassa nāmikapadamālāvibhāgo.
此为总结部分，述及形态造词中表明性别的词尾变化，及其作为名称词的一部分之系谱分类。
Ākārantukārantatāpakatikaṃ · 以 ā 结尾、以 u 结尾及 tā 自然性
Ākārantitthiliṅgaṃ niṭṭhitaṃ. · 以 ā 结尾的阴性词完毕。
Idāni bhūmipadādīnaṃ nāmikapadamālaṃ vakkhāma pubbācariyamataṃ purecaraṃ katvā –
现在我们说起有关脚底等诸事项名称词汇的词尾变格，从前人的用法作先行参考——
Ratti, rattī, rattiyo. Rattiṃ, rattī, rattiyo. Rattiyā, rattīhi, rattībhi. Rattiyā, rattīnaṃ. Rattiyā, rattīhi, rattībhi. Rattiyā, rattīnaṃ. Rattiyā, rattiyaṃ, rattīsu. Bhoti ratti, bhotiyo rattiyo. Yamakamahātheramataṃ.
【夜】词的格位变化如下：
主格：夜、夜、诸夜。
业格：夜（单数）、夜（双数）、诸夜（复数）。
具格：由夜（单数形式），由诸夜（复数形式）。
属格：夜的（单数形式），诸夜的（复数形式）。
离格：由夜（单数形式），由诸夜（复数形式）。
属格：夜的（单数形式），诸夜的（复数形式）。
处格：在夜中（单数各形式），在诸夜中（复数形式）。
呼格：您好，夜；您好诸位，诸夜。
此乃亚玛咖大长老之见解。
‘‘Bhūmi, bhūmī, bhūmiyo. Bhūmiṃ, bhūmī, bhūmiyo’’ti sabbaṃ neyyaṃ. Evaṃ ‘‘bhūti satti patti vutti mutti kitti khanti titti siddhi iddhi vuddhi suddhi buddhi bodhi pīti nandi mati asani vasani sati gati vuḍḍhi yuvati aṅguli bondi diṭṭhi tuṭṭhi nābhi’’ iccādīnampi nāmikapadamālā yojetabbā. Apica ‘‘ratyo amoghā gacchanti. Divā ca ratto ca haranti ye baliṃ. Na bhūmyā caturaṅgulo. Seti bhūmyā anutthunaṃ. Bhūmyā so patitaṃ pāsaṃ. Gīvāya paṭimuñcati. Imā ca nabhyo satarājicittitā. Sateratā vijjurivappabhāsare’’ti evamādīnaṃ payogānaṃ dassanato ratti bhūmi nābhisaddādīnaṃ ayampi nāmikapadamālāviseso veditabbo. Kathaṃ?
「地、地、诸地；地（业格单数）、地（业格双数）、诸地」——一切皆应依此类推。如是，「繁荣、武器、成就、生活、解脱、名声、忍耐、满足、成功、神通、增长、清净、智慧、觉悟、喜、喜悦、思想、雷电、居所、念、趣向、增长、少女、手指、脐带 [Pali: bondi]、见、满足、脐」等词及其余诸词的名词格位词列，亦应依此方式配合运用。此外，依据以下诸圣典用例所示：「诸夜皆无虚度而过」、「昼与夜，奉献祭品者」、「距地不足四指之处」、「卧于地，呻吟不已」、「那个从地上落下的陷阱」、「系于颈项之上」、「这虚空中以百道光芒为饰」、「以百辐之光，如闪电般照耀」——由此诸用例可知，『夜』、『地』、『脐』等词还有另一类名词格位词列的特殊变化，须加以了解。如何变化？
Ratti, rattī, rattiyo, ratyo. Rattiṃ, rattī, rattiyo, ratyo. Rattiyā, ratyā, rattīhi, rattībhi. Rattiyā, ratyā, rattīnaṃ. Rattiyā, ratyā, rattīhi, rattībhi. Rattiyā, ratyā, rattīnaṃ. Rattiyā, ratyā, rattiyaṃ ratyaṃ, ratto, rattīsu. Bhoti ratti, bhotiyo rattī, rattiyo, ratyo.
「夜」（阴性名词）的变格形式——主格单数：夜；主格双数：诸夜；主格复数：诸夜、诸夜。宾格单数：夜；宾格双数：诸夜；宾格复数：诸夜、诸夜。工具格单数：由夜、由夜；工具格复数：由诸夜、由诸夜。与格／属格单数：为夜、为夜；与格／属格复数：诸夜之、诸夜之。离格单数：从夜、从夜；离格复数：从诸夜、从诸夜。属格单数：夜之、夜之；属格复数：诸夜之、诸夜之。处格单数：于夜、于夜、于夜、于夜；处格复数：于夜、于诸夜。呼格单数：喂，夜！；呼格双数：喂，诸夜！；呼格复数：诸夜、诸夜。
Ettha ‘‘ratto’’ti rūpanayaṃ vajjetvā ‘‘bhūmi, bhūmī, bhūmiyo, bhūmyo’’ti sabbaṃ neyyaṃ.
此处除「于夜」（处格单数特殊形）此一语形外，其余一切均仿照「地」字（阴性名词）之变格模式类推，即：主格单数：地；主格双数：诸地；主格复数：诸地、诸地，余格依此全推。
Nābhi, nābhī, nābhiyo, nabhyo. Nābhiṃ, nābhī, nābhiyo, nabhyo. Nābhiyā, nabhyā, nābhīhi, nābhībhi. Nābhiyā, nabhyā, nābhīnaṃ. Nābhiyā, nabhyā, nābhīhi, nābhībhi. Nābhiyā, nabhyā, nābhīnaṃ. Nābhiyā, nabhyā, nābhiyaṃ, nabhyaṃ, nābhīsu. Bhoti nābhi, bhotiyo nābhī, nābhiyo, nabhyo.
「轮毂」（阴性名词）的变格形式——主格单数：轮毂；主格双数：诸轮毂；主格复数：诸轮毂、诸轮毂。宾格单数：轮毂；宾格双数：诸轮毂；宾格复数：诸轮毂、诸轮毂。工具格单数：由轮毂、由轮毂；工具格复数：由诸轮毂、由诸轮毂。与格／属格单数：为轮毂、为轮毂；与格／属格复数：诸轮毂之、诸轮毂之。离格单数：从轮毂、从轮毂；离格复数：从诸轮毂、从诸轮毂。属格单数：轮毂之、轮毂之；属格复数：诸轮毂之、诸轮毂之。处格单数：于轮毂、于轮毂、于轮毂、于轮毂；处格复数：于轮毂、于诸轮毂。呼格单数：喂，轮毂！；呼格双数：喂，诸轮毂！；呼格复数：诸轮毂、诸轮毂。
Bodhi, bodhī, bodhiyo, bojjho. Bodhiṃ, bodhiyaṃ, bojjhaṃ, bodhī, bodhiyo, bojjho. Bodhiyā, bojjhā, bodhīhi, bodhībhi. Bodhiyā, bojjhā, bodhīnaṃ. Bodhiyā, bojjhā, bodhīhi, bodhībhi. Bodhiyā, bojjhā, bodhīnaṃ. Bodhiyā, bojjhā, bodhiyaṃ, bojjhaṃ, bodhīsu. Bhoti bodhi, bhotiyo bodhī, bodhiyo, bojjho.
「菩提树」（阴性名词）的变格形式——主格单数：菩提树；主格双数：诸菩提树；主格复数：诸菩提树、诸菩提树。宾格单数：菩提树、菩提树、菩提树；宾格双数：诸菩提树；宾格复数：诸菩提树、诸菩提树。工具格单数：由菩提树、由菩提树；工具格复数：由诸菩提树、由诸菩提树。与格／属格单数：为菩提树、为菩提树；与格／属格复数：诸菩提树之、诸菩提树之。离格单数：从菩提树、从菩提树；离格复数：从诸菩提树、从诸菩提树。属格单数：菩提树之、菩提树之；属格复数：诸菩提树之、诸菩提树之。处格单数：于菩提树、于菩提树、于菩提树、于菩提树；处格复数：于菩提树、于诸菩提树。呼格单数：喂，菩提树！；呼格双数：喂，诸菩提树！；呼格复数：诸菩提树、诸菩提树。
Ettha pana ‘‘bujjhassu jina bodhiyaṃ. Aññatra bojjhā tapasā’’ti vicitrapāḷinayadassanato vicitranayā nāmikapadamālā vuttā. Sabbopi cāyaṃ nayo aññatthāpi yathārahaṃ yojetabbo.
这里讲述“bujjhassu jina bodhiyaṃ”（将觉悟者称为‘觉悟者’），并指出“aññatra bojjhā tapasā”（除‘觉悟者’外还有‘修行之道’），这是依据不同巴利抄本的细微差异表现出来的各种名称形式。此处名词词缀的不同用法，为了解释教法中称谓的多样性所设。总之，这整组用法都是合理且可以根据不同语境灵活运用的。
Savinicchayoyaṃ ikārantitthiliṅgānaṃ pakatirūpassa nāmikapadamālāvibhāgo.
此处专门论述名词附加音节（或尾缀）的不同形态构成，针对字母 ikā （伊卡）、āranti （阿兰提）、tthiliṅgā （蒂利伽） 等尾音标记的详尽分类与表现形式。章节试图说明这些音尾及其变化如何形成不同的词形，其结构和形态特征的清晰呈现。
Ikārantatāpakatikaṃ ikārantitthiliṅgaṃ · 以 ī 结尾及 tā 自然性，以 ī 结尾的阴性词
Niṭṭhitaṃ.
已完成。
Idāni bhūrīsaddādīnaṃ nāmikapadamālaṃ vakkhāma pubbācariyamataṃ purecaraṃ katvā –
现在，我们展示大量词语的名词词缀变化形式，遵照前面老师（咖提那长老）的训诂与解析，逐一呈现。
Itthī, itthī, itthiyo. Itthiṃ, itthī, itthiyo. Itthiyā, itthīhi, itthībhi. Itthiyā, itthīnaṃ. Itthiyā, itthīhi, itthībhi. Itthiyā, itthīnaṃ. Itthiyā, itthiyaṃ, itthīsu. Bhoti itthi, bhotiyo itthiyo. Yamakamahātheramataṃ.
「女人」（阴性名词，长音词干）的变格形式——主格单数：女人；主格双数：诸女人；主格复数：诸女人。宾格单数：女人；宾格双数：诸女人；宾格复数：诸女人。工具格单数：由女人；工具格复数：由诸女人、由诸女人。与格／属格单数：为女人；与格／属格复数：诸女人之。离格单数：从女人；离格复数：从诸女人、从诸女人。属格单数：女人之；属格复数：诸女人之。处格单数：于女人、于女人；处格复数：于诸女人。呼格单数：喂，女人！；呼格复数：诸女人。此乃双字大长老之见解。
‘‘Bhūrī, bhūrī, bhūriyo. Bhūriṃ, bhūrī, bhūri yo’’ti itthiyā samaṃ. Evaṃ bhūtī bhotī vibhāvinī iccādīnaṃ bhūdhātumayānaṃ aññesañca īkārantasaddānaṃ nāmikapadamālā yojetabbā. Etthaññe īkārantasaddā nāma –
「Bhūrī、bhūrī、bhūriyo、Bhūriṃ、bhūrī、bhūriyo」此等语为女性同义词。以上如是，谓之表述欲、意欲等由可产生多种形态的词根构成的其它词尾为以『i』结尾的辅音词形成的名称词组。此处所指的『i』结尾的辅音词名是——
‘‘Mātulānī ca bhaginī, bhikkhunī sāmugī ajī;
『母亲姐妹，姐妹，比库尼，同道者，不生者；』
Vāpī pokkharaṇī devī, nāgī yakkhinī rājinī.
『池塘，莲池，女神，龙女，亚卡女王；』
Dāsī ca brāhmaṇī muṭṭha-ssatinī sīghayāyinī;
『奴婢及婆罗门，善行者，迅速行者；』
Sākiyānī’’ti cādīni, payogāni bhavanti hi.
『释迦族女』等，是有实际用例的词。
Tatra ‘‘pokkharaṇī dāsī, brāhmaṇi’’ccādinaṃ gati;
其中如『莲池奴婢，婆罗门』等为词类归属。
Aññathāpi siyā gāthā-cuṇṇiyesu yathārahaṃ.
在某些韵文选集之中，或有所不同。
‘‘Kusāvatī’’tiādīnaṃ, gāthāsveva visesato;
如“库沙瓦提”等之诗句，尤其在韵文中尤为明显；
Rūpāni aññathā honti, ekavacanato vade.
这些形态各异，单数形式来说。
‘‘Kāsī avantī’’iccādī, bahuvacanato vade;
“迦尸”、“阿宛提”等，以复数形式来表达；
‘‘Candavatī’’tiādīni, payogassānurūpato.
“散瓦提”等等，是按照用法而对应变化。
Tathā hi ‘‘pokkharañño sumāpitā. Tā ca sattasatā bhariyā, dāsyo sattasatāni ca. Dārake ca ahaṃ nessaṃ , brāhmaṇyā paricārake. Najjo sandanti. Najjā nerañjarāya tīre. Lakkhyā bhava nivesanaṃ.
例如“池塘里美丽的莲花。她是七百名妾室，奴婢亦有七百名。我在那些孩子之中，是婆罗门女仆。如最隐蔽之处，隐蔽之带杀树岸。应当视之为宅邸居所。”
Bārāṇasyaṃ mahārāja, kākarājā nivāsako;
巴拉纳城的大国王，是宫殿的主人；
Asītiyā sahassehi, supatto parivārito.
城池四周被八万兵士严密守护。
Rājā yathā vessavaṇo naḷiñña’’nti
正如那国王维萨瓦那在下清净地行住一样，
Evamādīnaṃ pāḷīnaṃ dassanato pokkharaṇī iccādīnaṃ nāmikapadamālāyo savisesā yojetabbā. Kathaṃ? ‘Pokkharaṇī, pokkharaṇī, pokkharaṇiyo, pokkharañño. Pokkharaṇi’’ntiādinā vatvā karaṇasampadānanissakkasāmivacanaṭṭhāne ‘‘pokkharaṇiyā, pokkharaññā’’ti ekavacanāni vattabbāni. Bhummavacanaṭṭhāne pana ‘‘pokkharaṇiyā, pokkharaññā, pokkharaṇiyaṃ, pokkharañña’’nti ca ekavacanāni vattabbāni. Sabbattha ca padāni paripuṇṇāni kātabbāni. Tathā ‘‘dāsī, dāsī, dāsiyo, dāsyo. Dāsiṃ, dāsiyaṃ, dāsī, dāsiyo, dāsyo’’ti vatvā karaṇavacanaṭṭhānādīsu ‘‘dāsiyā, dāsyā’’ti ekavacanāni vattabbāni. Bhummavacanaṭṭhāne pana ‘‘dāsiyā, dāsyā, dāsiyaṃ, dāsya’’nti ca ekavacanāni vattabbāni. Sabbattha padāni paripuṇṇāni kātabbāni. Ettha pana ‘‘yaṭṭhiyā paṭikoṭeti, ghare jātaṃva dāsiyaṃ. Phusissāmi vimuttiya’’nti payogānaṃ dassanato aṃvacanassa yamādesavasena ‘‘dāsiya’’nti vuttaṃ. Tesu ca ‘‘ghare jātaṃva dāsiya’’nti ettha aṃvacanassa yamādesato aññopi saddanayo labbhati. Kathaṃ? Yathā daharī eva ‘‘dahariyā’’ti vuccati, evaṃ dāsī eva ‘‘dāsiyā’’ti.
由于见到了「莲池」等这类巴利文例证，「莲池」等词的名词词形变化表应当详加配列。如何配列？先说「莲池（主格单数）、莲池（呼格单数）、诸莲池（主格复数）、诸莲池（主格复数另形）；莲池（宾格单数）」等，然后在工具格、与格、离格、属格的单数位置，应说「莲池（工格单数第一形）、莲池（工格单数第二形）」两种单数形式。在处格的单数位置，则应说「莲池（处格单数第一形）、莲池（处格单数第二形）、莲池（处格单数第三形）、莲池（处格单数第四形）」等单数形式。各处皆应将完整的词形一一列出。同样，先说「女奴（主格单数）、女奴（呼格单数）、诸女奴（主格复数第一形）、诸女奴（主格复数第二形）、诸女奴（主格复数第三形）；女奴（宾格单数）、女奴（宾格单数另形）、诸女奴（宾格复数第一形）、诸女奴（宾格复数第二形）、诸女奴（宾格复数第三形）」，然后在工具格的单数位置等处，应说「女奴（工格单数第一形）、女奴（工格单数第二形）」两种单数形式。在处格的单数位置，则应说「女奴（处格单数第一形）、女奴（处格单数第二形）、女奴（处格单数第三形）、女奴（处格单数第四形）」等单数形式。各处皆应将完整的词形一一列出。此处，由于见到了「用手杖敲击、如同生于家中之女奴、我将接触解脱」等用例，可知宾格语尾经由将「ṃ」替换为「y」的音变规则而说成「女奴（宾格音变形）」。在这些例证中，「如同生于家中之女奴」一句，除了宾格语尾替换为「y」的音变读法之外，还可以得到另一种语音诠释方式。如何得到？正如「年轻女子」被说成「年轻女子（工格形）」，同样，「女奴」也被说成「女奴（工格形）」。
Ettha pana ‘‘passāmi vohaṃ dahariṃ, kumāriṃ cārudassana’’nti ca ‘‘ye taṃ jiṇṇassa pādaṃsu, evaṃ dahariyaṃ sati’’nti ca pāḷi nidassanaṃ , upayogavacanicchāya ‘‘dāsiya’’nti vuttaṃ, imasmiṃ panādhippāye ‘‘dāsiyā, dāsiyā, dāsiyāyo. Dāsiyaṃ, dāsiyā, dāsiyāyo. Dāsiyāyā’’ti kaññānayeneva nāmikapadamālā bhavati ‘‘kumāriyā’’ti saddasseva. Tathā hi ‘‘kumāriye upaseniye’’ti pāḷi dissati. Tathā ‘‘pupphavatiyā, pupphavatiyaṃ, pupphavatiyāya, pupphavatiyāyaṃ, bhoti pupphavatiye’’ti kaññānayanissitena ekavacananayena nāmikapadamālā bhavati.
此处，由于见到了「我见到那位年轻女子、容貌美丽的少女」以及「当年轻女子在场时，他们给那位老人洗脚」这两处巴利文证据，可知「女奴（宾格音变形）」是依照宾格形式的意旨而说的。然而若依此意旨，则「女奴（主格单数）、女奴（呼格单数）、诸女奴（主格复数）；女奴（宾格单数）、诸女奴（宾格复数）；女奴（工格单数）」等词形，应完全依照「少女」一词的变化规则构成名词词形变化表，正如「少女（工格单数）」一词的变化方式。证据在于，巴利文中确实见到「少女（处格）、伍波谢尼耶（处格）」的用法。同样，「花盛（工格单数）、花盛（处格单数）、花盛（与格单数）、花盛（与格处格单数）、尊贵的花盛（呼格）」等词形，依附于「少女」变化规则的单数变化方式，构成名词词形变化表。
Ettha pana ‘‘atīte ayaṃ bārāṇasī pupphavatiyā nāma ahosi. Rājāsi luddakammo, ekarājā pupphavatiyāyaṃ. Uyyassu pubbena pupphavatiyāyā’’ti pāḷi ca aṭṭhakathāpāṭho ca nidassanaṃ. Aparo nayo – ‘‘dāsiyā dahariyā kumāriyā’’tiādīsu kakārassa yakārādesopi daṭṭhabbo. Brāhmaṇīsaddassa tu ‘‘brāhmaṇī, brāhmaṇī, brāhmaṇiyo, brāhmaṇyo. Brāhmaṇi’’ntiādīni vatvā karaṇavacanaṭṭhānādīsu ‘‘brāhmaṇiyā, brāhmaṇyā’’ti ekavacanāni vattabbāni, sabbattha ca padāni paripuṇṇāni kātabbāni. Nadīsaddassa ‘‘nadī, nadī, nadiyo, najjo. Nadi’’ntiādinā vatvā ‘‘nadiyā, najjā’’ti ca ‘‘nadiyaṃ, najja’’nti ca vattabbaṃ, sabbattha ca padāni paripuṇṇāni kātabbāni. Itthiliṅgesu hi paccattabahuvacane diṭṭheyeva upayogabahuvacanaṃ anāgatampi diṭṭhameva hoti, tathā upayogabahuvacane diṭṭheyeva paccattabahuvacanaṃ anāgatampi diṭṭhameva hoti, karaṇasampadānanissakkasāmibhummavacanānampi aññatarasmiṃ diṭṭheyeva aññataraṃ diṭṭhameva hoti. Tathā hi ‘‘dāsā ca dāsyo anujīvino cā’’ti ettha ‘‘dāsyo’’ti paccattabahuvacane diṭṭheyeva aparampi ‘‘dāsyo’’ti upayogabahuvacanaṃ taṃsadisattā diṭṭhameva hoti.
此处，「昔日此城名为花盛。王行暴政，独王于花盛城中。从花盛城出发向东前行」——这段巴利文及注疏原文即为证据。另有一种诠释方式：在「女奴（工格）、年轻女子（工格）、少女（工格）」等词形中，也应观察到将「k」音替换为「y」音的音变现象。至于「婆罗门女」一词，先说「婆罗门女（主格单数）、婆罗门女（呼格单数）、诸婆罗门女（主格复数第一形）、诸婆罗门女（主格复数第二形）；婆罗门女（宾格单数）」等，然后在工具格的单数位置等处，应说「婆罗门女（工格单数第一形）、婆罗门女（工格单数第二形）」两种单数形式，各处皆应将完整的词形一一列出。「河流」一词，先说「河流（主格单数）、河流（呼格单数）、诸河流（主格复数第一形）、诸河流（主格复数第二形）；河流（宾格单数）」等，然后应说「河流（工格单数第一形）、河流（工格单数第二形）」以及「河流（处格单数第一形）、河流（处格单数第二形）」，各处皆应将完整的词形一一列出。在阴性词中，凡是已见到主格复数形，即便尚未出现的宾格复数形，也等同已见；同样，凡是已见到宾格复数形，即便尚未出现的主格复数形，也等同已见；工具格、与格、离格、属格、处格之中，凡已见到其中任何一格，其余各格也等同已见。正如「男女奴仆及附庸者」一句中，见到「诸女奴（主格复数）」，则与之相同的另一个「诸女奴（宾格复数）」，因为形式相同，也等同已见。
‘‘Sakko ca me varaṃ dajjā, so ca labbhetha me varo;
「萨咖天帝也赐予我最好的祝福，他为我获得的福报；
Ekarattaṃ dvirattaṃ vā, bhaveyyaṃ abhipārako;
无论一生一世或是两生两世，他都护佑我；
Ummādantyā ramitvāna, sivirājā tato siya’’nti
虽然他发狂沉迷，仍应当为贤明之主。」
Ettha ‘‘ummādantyā’’ti karaṇavacane diṭṭheyeva taṃsadisāni sampadānanissakkasāmibhummavacanānipi diṭṭhāniyeva honti. ‘‘Brāhmaṇyā paricārake’’ti ettha ‘‘brāhmaṇyā’’ti sāmivacane diṭṭheyeva taṃsadisāni karaṇasampadānanissakkabhummavacanānipi diṭṭhāniyeva honti. ‘‘Seti bhūmyā anutthuna’’nti ettha ‘‘pathabyā cārupubbaṅgī’’ti ettha ca ‘‘bhūmyā, pathabyā’’ti sattamiyā ekavacane diṭṭheyeva taṃsadisāni karaṇasampadānanissakkasāmivacanānipi diṭṭhāniyeva honti. ‘‘Bārāṇasyaṃ mahārājā’’ti ettha ‘‘bārāṇasya’’nti bhummavacane diṭṭheyeva taṃsadisāni aññānipi ‘‘brāhmaṇyaṃ ekādasyaṃ pañcamya’’ntiādīni bhummavacanāni diṭṭhāniyeva honti.
此处「发狂」为作状用法，表明其意同样适用于因各种条件而产生的动作及状态；「婆罗门侍者」中「婆罗门」为伴随用法，可见类似的动作、条件及伴随关系表达亦应用于其他词句；「在土地下面」中「土地」与「地」为同一意思在单数形式，表明词根关系和功能类似；「巴拉那大城的大王」中「巴拉那大」为地点名，属地格，余同含义的用法亦可在其他文中见到。
Gaṇhanti ca tādisāni rūpāni pubbācariyāsabhāpi gāthābhisaṅkharaṇavasena. Sāsanepi pana etādisāni rūpāni yebhuyyena gāthāsu sandissanti.
类似的形态也被古代上师们用作诗歌韵律的结集方式。教法中也会出现大多数在诗歌中出现的这些形态。
Kusāvatī. Kusāvatiṃ. Kusāvatiyā, kusāvatyā. Kusāvatiyaṃ, kusāvatyaṃ. Bhoti kusāvati.
库萨瓦蒂。库萨瓦蒂城。属于库萨瓦蒂的（阴性）。属于库萨瓦蒂的（阳性）。库萨瓦蒂城（中性）。成为库萨瓦蒂。
Bārāṇasī. Bārāṇasiṃ. Bārāṇasiyā, bārāṇasyā. Bārāṇasiyaṃ, bārāṇasyaṃ, bārāṇassaṃ iccapi, bhoti bārāṇasi.
巴拉纳西。巴拉纳西境内。巴拉纳西的（阴性属格），巴拉纳西的（阴性与格）。巴拉纳西的（阳性宾格），巴拉纳西的（阳性属格），巴拉纳西的（中性属格）诸如此类，以及尊称巴拉纳西。
Naḷinī. Naḷiniṃ. Naḷiniyā, naḷiññā. Naḷiniyaṃ, naḷiññaṃ. Bhoti naḷini. Aññānipi yojetabbāni.
纳利尼。纳利尼境内。纳利尼的（阴性属格），纳利尼的（阴性与格）。纳利尼的（阳性宾格），纳利尼的（阳性与格）。尊称纳利尼。其他类似用法亦应依此规则使用。
Gāthāvisayaṃ pana patvā ‘‘kusāvatimhi, bārāṇasimhi, naḷinimhī’’tiādinā saddarūpānipiyojetabbāni. Tathā hi pāḷiyaṃ ‘‘kusāvatimhi’’ādīni mhiyantāni itthiliṅgarūpāni gāthāsuyeva paññāyanti, na cuṇṇiyapadaracanāyaṃ. Akkharasamaye pana tādisāni rūpāni anivāritāni ‘‘nadimhā cā’’tiādidassanato. Yaṃ pana aṭṭhakathāsu cuṇṇiyapadaracanāyaṃ ‘‘sammādiṭṭhimhī’’tiādikaṃ itthiliṅgarūpaṃ dissati, taṃ akkharavipallāsavasena vuttanti daṭṭhabbaṃ cuṇṇiyapadaṭṭhāne ‘‘sammādiṭṭhiyaṃ paṭisandhiyaṃ sugatiyaṃ duggatiya’’ntiādidassanato. Ayaṃ panettha niyamo sugatasāsane gāthāyaṃ cuṇṇiyapadaṭṭhāne ca ‘‘kaññā ratti itthī yāgu vadhū’’ti evaṃ pañcantehi itthiliṅgehi saddhiṃ nā sa smā smiṃ mhā mhiiccete saddā sarūpato parattaṃ na yanti. Mhisaddo pana gāthāyaṃ ivaṇṇantehi itthiliṅgehi saddhiṃ parattaṃ yāti. Tatridaṃ vuccati –
当讲到歌行内容时，若出现“库萨瓦蒂、巴拉纳西、纳利尼”等词，则应当引申音韵相合的用法。巴利语中“库萨瓦蒂”等词在歌颂（gāthā）中属于女性阴性词尾形式，但这不适用于典籍释义词义注解，而是出现在诗句中的节奏韵律条件下。单纯从音节原理来看，这类形式不被允许在“纳迪玛”等词首显现。然而，在注释中，对女性阴性词尾的详细说明见于“正见”等词，如“sammādiṭṭhimhi”等词尾形状便属于女性阴性词尾形式，这在音节类型上是根据文字形态颠倒而产生的，必须于注释中的词尾定位处加以特别说明。此处规则依照正法经典，在诗歌文体及词尾定位中，如“kaññā ratti itthī yāgu vadhū”等五种女性阴性词尾形式中，依词尾形态而同形出现，不可互相替代，且这些字形词尾严格符合其韵脚规律。虽如“mhī”等字尾，在诗歌用法中亦将往他处转化使用，但此处有定论，谓：
‘‘Gāthāyaṃ cuṇṇiye cāpi, nā sasmādī sarūpato;
“歌行中女性词尾，亦不可任意变形；
Nākārantaivaṇṇanta-itthīti parataṃ gatā.
不可仅依照字尾音韵变换使用，而随意转至其他词尾。
Mhisaddo pana gāthāyaṃ, ivaṇṇantitthibhī saha;
如‘mhī’字声亦如此，并在歌行中与字尾形状相合。”
Ya’to parattametassa, payogāni bhavanti hi.
『Ya’ti』者，谓属于他者，为他物而有的现象、用事确实存在。
Yathā balākayonimhi, na vijjati pumo sadā;
譬如力量所伤患之处，人不常恒存在。
Kusāvabhimhi nagare, rājā āsi mahīpatī’’ti.
又如苦湿之城中，国王为世主焉。
Evaṃ kusāvatī iccādīni aññathā bhavanti, nagaranāmattā panekavacanānipi, na janapadanāmāni viya bahuvacanāni. ‘‘Kāsī, kāsiyo. Kāsīhi, kāsībhi. Kāsīnaṃ. Kāsīsu. Bhotiyo kāsiyo. Evaṃ avantī avantiyo’’tiādināpi nāmikapadamālā yojetabbā. Aññānipi padāni gahetabbāni. Evaṃ kāsīiccādīni janapadanāmattā rūḷhīvasena bahuvacanāneva bhavanti atthassa ekattepi.
如此，「拘萨瓦提」等词以另一种方式变化；但因其为城市名称，故只用单数形式，不像国名那样用复数形式。「迦尸（主格单数）、诸迦尸（主格复数）；以迦尸（工格复数第一形）、以迦尸（工格复数第二形）；诸迦尸（属格复数）；于迦尸（处格复数）；尊贵的诸迦尸（呼格复数）。同样，阿宛堤（单数）、诸阿宛堤（复数）」等，名词词形变化表亦应依此配列。其余词形也应一并收入。如此，「迦尸」等词因其为国名，依照惯用习惯而恒用复数形式，即便所指意义为单一也如此。
Candavatī, candavatiṃ, candavatiyā, candavatiyaṃ, bhoti candavati, evaṃ ekavacanavasena vā, candavatiyo, candavatiyo, candavatīhi, candavatībhi, candavatīnaṃ, candavatīsu, bhotiyo candavatiyo, evaṃ bahuvacanavasena vā nāmikapadamālā veditabbā, aññānipi padāni yojetabbāni. ‘‘Candavatī’’iccādīni hi ekissā bahūnañcitthīnaṃ paṇṇattibhāvato payogānurūpena ekavacanavasena vā bahuvacanavasena vā yojetabbāni bhavanti. Esa nayo aññatrāpi.
「月亮女神（主格单数）、月亮女神（宾格单数）、月亮女神（工格单数）、月亮女神（处格单数）、尊贵的月亮女神（呼格单数）」——如此依单数形式；或「诸月亮女神（主格复数）、诸月亮女神（宾格复数）、以诸月亮女神（工格复数第一形）、以诸月亮女神（工格复数第二形）、诸月亮女神（属格复数）、于诸月亮女神（处格复数）、尊贵的诸月亮女神（呼格复数）」——如此依复数形式，名词词形变化表应当了知，其余词形也应一并配列。「月亮女神」等词，由于可指一位女性或多位女性的名称，故应依照用例的需要，或依单数形式，或依复数形式加以配列。此规则亦适用于其他地方。
Savinicchayoyaṃ īkārantitthiliṅgānaṃ pakatirūpassa nāmikapadamālāvibhāgo.
此乃同属之名称词类中，具明确定义之词尾『ī』，属女性名词格尾之详细解析。
Īkārantatāpakatikaṃ īkārantitthiliṅgaṃ niṭṭhitaṃ.
『ī』结尾的动词现在分词为『ī』结尾的女性标志，已经终结。
Idāni bhūdhātumayānaṃ ukārantitthiliṅgānaṃ appasiddhattā aññena ukārantitthiliṅgena nāmikapadamālaṃ pūressāma –
现在我们来说明坍地派动词中『u』结尾的女性标志因不常见，因此用另一种『u』结尾的女性标志来补充名词形式系列——
Yāgu, yāgū, yāguyo. Yāguṃ, yāgū, yāguyo. Yāguyā, yāgūhi, yāgūbhi. Yāguyā, yāgūnaṃ. Yāguyā, yāgūhi, yāgūbhi. Yāguyā, yāgūnaṃ. Yāguyā, yāguyaṃ, yāgūsu. Bhoti yāgu, bhotiyo yāgū, yāguyo.
稀粥（主格单数）、稀粥（主格单数长音形）、诸稀粥（主格复数）；稀粥（宾格单数）、稀粥（宾格单数长音形）、诸稀粥（宾格复数）；稀粥（工格单数）、以诸稀粥（工格复数第一形）、以诸稀粥（工格复数第二形）；稀粥（与格单数）、诸稀粥（与格复数）；稀粥（离格单数）、以诸稀粥（离格复数第一形）、以诸稀粥（离格复数第二形）；稀粥（属格单数）、诸稀粥（属格复数）；稀粥（处格单数第一形）、稀粥（处格单数第二形）、于诸稀粥（处格复数）；尊贵的稀粥（呼格单数）、尊贵的诸稀粥（呼格复数第一形）、诸稀粥（呼格复数第二形）。
Evaṃ ‘‘dhātu dhenu kāsu daddu kaṇḍu kacchu rajju’’iccādīni. Tatra dhātusaddo rasarudhiramaṃsamedanhāruaṭṭhiaṭṭhimiñjasukkasaṅkhātadhātuvācako pulliṅgo, sabhāvavācako pana sugatādīnaṃ sārīrikavācako lokadhātuvācako ca cakkhādivācako ca itthiliṅgo, bhū hū karapacādisaddavācako itthiliṅgoceva pulliṅgo ca. Atra panitthiliṅgo adhippeto.
诸如『dhātu dhenu kāsu daddu kaṇḍu kacchu rajju』等例句中。此处『dhātu』一词音节发音为拉长元音，属阳性，自然义上表示如来及诸圣者的身体，世俗义上表示世间诸元素，且也可表示眼根等感官根，属于女性标志；而『bhū』『hū』『karapa』『cā』等词表示声音，属于女性标志也是阳性词形。此处主要指女性标志。
Savinicchayoyaṃukārantitthiliṅgānaṃ nāmikapadamālāvibhāgo.
这是关于坍地派『u』结尾女性标志的名词词形变化系列的详细分类。
Ukārantatāpakatikaṃ ukārantitthiliṅgaṃ niṭṭhitaṃ.
以『u』结尾的动词现在分词为『u』结尾的女性标志，已经终结。
Idāni bhūsaddādīnaṃ nāmikapadamālaṃ vakkhāma pubbācariyamataṃ purecaraṃ katvā –
现在，我们将按照从前的惯例，说明由地、沙等组成的名词词缀集合。
Jambū, jambū, jambuyo. Jambuṃ, jambū, jambuyo. Jambuyā, jambūhi, jambūbhi. Jambuyā, jambūnaṃ. Jambuyā, jambūhi, jambūbhi. Jambuyā , jambūnaṃ. Jambuyā, jambuyaṃ, jambūsu. Bhoti jambu, bhotiyo jambū, jambuyo. Yamakamahātheramataṃ.
香果，香果，香果们。香果，香果，香果们。用香果们，用香果们，以香果们。用香果们，用香果们，用香果们。用香果们，用香果们，香果们。大地上的香果，大地上的香果们，香果们。这是根据大长老的对应规则。
Ettha jambūsaddassa itthiliṅgattaṃ ‘‘ambā sālā ca jambuyo’’tiādinā pasiddhaṃ. ‘‘Ime te jambukā rukkhā’’ti ettha pana rukkhasaddaṃ apekkhitvā ‘‘jambukā’’ti pulliṅganiddeso katoti daṭṭhabbaṃ. Tathā hi jambūti kathetabbāti jambukā. Ke re ge saddeti dhātu. Atha vā itthiliṅgavasena jambū eva jambukā, jambukā ca tā rukkhā cāti jambukārukkhā, yathā laṅkādīpo, pulliṅgapakkhe vā samāsavasena ‘‘jambukarukkhā’’ti vattabbe gāthāvisayattā chandānurakkhaṇatthaṃ dīghaṃ katvā ‘‘jambukārukkhā’’ti vuttaṃ ‘‘saraṇāgamane kañcī’’ti ettha viya.
这里“香果”一词的女性名词形式如“芦苇树和香果”，等词已成定型传承。又这里“这些是香果树”，因为期待着树声，所以显示了阳性词义。确当将“香果”解释为“香果树”。何以故？因“香果”乃词根。若用女性名词解释，则“香果”即“香果树”，合成词作“香果树”，如兰卡岛等处，阳性者以合成形式“香果树”使用，歌谣为证，节奏保护需要，创造长格式，作“香果树”，如同“庇护行者之床”此类。
Bhū, bhū, bhuyo. Bhuṃ, bhū, bhuyo. Bhuyā, bhūhi, bhūbhi. Bhuyā, bhūnaṃ. Bhuyā, bhūhi, bhūbhi. Bhuyā, bhūnaṃ. Bhuyā, bhuyaṃ, bhūsu. Bhoti bhu, bhotiyo bhū, bhuyo.
地，地，地们。地，地，地们。用地们，用地们，以地们。用地们，用地们，用地们。用地们，用地们，地们。大地，大地们，大地们。
Evaṃ ‘‘abhū, abhū, abhuyo. Abhuṃ, abhū, abhuyo. Abhuyā’’tiādinā yojetabbā. Atra ‘‘abhuṃ me kathaṃ nu bhaṇasi, pāpakaṃ vata bhāsasī’’ti nidassanapadaṃ.
又如“非地，非地，非地们。非地，非地，非地们。用非地”之类，应当用它。这里“你为何这样说呢，说得不好啊”等为否定句。
‘‘Vadhū ca sarabhū ceva, sarabū sutanū camū;
“新娘和猛兽啊，猛兽多子众多；
Vāmūrū nāganāsūrū’’, iccādī jambuyā samā.
“左面者，龙者，蛇者”，此类名相当于朱摩毗的“山林”一类。
Idaṃ pana sukhumaṃ ṭhānaṃ suṭṭhu manasi kātabbaṃ. ‘‘Vadaññū, vadaññū, vadaññuyo. Vadaññuṃ, vadaññū, vadaññuyo. Vadaññuyā’’ti jambūsamaṃ yojetabbaṃ. Evaṃ ‘‘maggaññū dhammaññū kataññū’’iccādīsupi.
此乃细微处，须善加思维。“应说知行者，应说知行者，应说知行者也。应说知行者，应说知行者，应说知行者也。应由知行者而造作”，须以朱摩比（Jambū）类比而成。如此，‘道知者、法知者、作知者’等名亦同理。
Nanu ca bho –
难道说，世尊——
‘‘Sohaṃ nūna ito gantvā, yoniṃ laddhāna mānusiṃ;
“我若从此处去，得生为人，
Vadaññū sīlasampanno, kāhāmi kusalaṃ bahu’’nti
乃是知行者，具足戒德，广作善事”——
Evamādippayogadassanato vadaññūsaddādīnaṃ pulliṅgabhāvo pasiddho, evaṃ sante kasmā idha itthiliṅganayo dassitoti? Vadaññūiccādīnaṃ ekantapulliṅgabhāvābhāvato dviliṅgāni tesaṃ vāccaliṅgattā. Tathā hi –
由此前文观察，‘应说知者’等词语多用阳性语形最为确立，但既然如此，何以此处出现女性语形？词语‘应说知者’等独有阳性与非阳性（包含女性语）两种形态，故视语词性为双性。正如——
‘‘Sāhaṃ gantvā manussattaṃ, vadaññū vītamaccharā;
『我当往往入于人群，具足知恩且无怨恨，』
Saṅghe dānāni dassāmi, appamattā punappuna’’nti ca,
『于僧团布施财物，不疏忽并复一再，』
‘‘Kodhanā akataññū cā’’ti ca itthiliṅgapayogikā bahū pāḷiyo dissanti, tasmā evaṃ nīti amhehi ṭhapitā.
妇女诸多以表示女身之语句『怒气与不知恩也，』常见，故此种说法由我等而立定。
Savinicchayoyaṃ ūkārantitthiliṅgānaṃ pakatirūpassa nāmikapadamālāvibhāgo.
此为总结发音女身语句的蕴含与用字分解。
Ūkārantatāpakatikaṃ ūkārantitthiliṅgaṃ niṭṭhitaṃ.
发音痛苦者女性语句终结。
Okārantapadaṃ bhūdhātumayaṃ itthiliṅgamappasiddhaṃ, aññaṃ panokārantaṃ itthiliṅgaṃ pasiddhaṃ.
含发音的词乃女性语句中不常见者，另含发音者女性语句则常见。
Okārantaṃ itthiliṅgaṃ, gosaddoti vibhāvaye;
以母音结尾的女性性词，称为“母音声调”，说明其为女性语尾；
Gosaddasseva pulliṅge, rūpamassāhu kecana;
类似母音声调的阳性词，其形态构成有所不同，但亦可如此理解；
Tathā hi keci ‘‘go, gāvo, gavo. Gāvu’’ntiādinā nayena vuttāni pulliṅgassa gosaddassa rūpāni viya itthiliṅgassa gosaddassa rūpāni icchanti, tesaṃ mate majjhe bhinnasuvaṇṇānaṃ vaṇṇavisesābhāvo viya rūpavisesābhāvato gosaddassa itthiliṅgabhāvapaṭipādanaṃ anijjhānakkhamaṃ. Kasmāti ce? Yasmā mātugāmasaddassa ‘‘mātugāmo, mātugāmā. Mātugāma’’ntiādinā nayena dve padamālā katvā ekā pulliṅgassa padamālā, ekā itthiliṅgapadamālāti vuttavacanaṃ viya idaṃ vacanaṃ amhe paṭibhāti, tasmā anijjhānakkhamaṃ.
因为部分词如「go（牛）」「gāvo（牛）」「gavo（牛）」等，通过不同带有阳性声调的称谓形式，表明阳性词对应的「牛」的名称形态。女性性词中的『牛』之声音与男性性词不同，且由于其间缺少类似黄色调差异的色彩区别，这种色彩区别的缺失，导致母音声调的女性词的声音表现显得不明确、不纯粹。为何如此？是因为诸如‘母牛’（mātugāmo）之类的词汇，通过“母牛、母牛们”等带有女性声调的词尾，加之分成阳性词群与女性词群，形成了不同的词汇体系，依此可见这些词汇表现了该语法现象的不纯粹性。
Apica itthiliṅgassa gosaddassa rūpesu pulliṅgassa gosaddassa rūpehi samesu santesu kathaṃ gosaddassa itthiliṅgabhāvo siyā? Rūpamālāvisesābhāvato. Yathā hi ratti aggi aṭṭhisaddānaṃ ikārantabhāvena samattepi itthiliṅgapumanapuṃsakaliṅgalakkhaṇabhūto rūpamālāviseso dissati. Yathā pana dvinnaṃ dhātusaddānaṃ pumitthiliṅgapariyāpannānaṃ rūpamālāviseso dissati, na tathā tehācariyehi abhimatassa itthiliṅgassa gosaddassa rūpamālāviseso dissati. Yathā pana dvinnaṃ dhātusaddānaṃ pumitthiliṅgapariyāpannānaṃ rūpamālāviseso bhavati, yathā dvinnaṃ gosaddānaṃ pumitthiliṅgapariyāpannānaṃ rūpamālāvisesena bhavitabbaṃ, yathā ca dvinnaṃ āyusaddānaṃ punnapuṃsakaliṅgapariyāpannānaṃ rūpamālāviseso dissati, tathā dvinnaṃ gosaddānaṃ pumitthiliṅgapariyāpannānaṃ rūpamālāvisesena bhavitabbaṃ. Avisesatte sati kathaṃ tesaṃ pumitthiliṅgavavatthānaṃ siyā, kathañca visadāvisadākāravohāratā siyā. Idaṃ ṭhānaṃ atīva saṇhasukhumaṃ paramagambhīraṃ mahāgahanaṃ na sakkā sabbasattānaṃ mūlabhāsābhūtāya sabbaññujineritāya māgadhikāya sabhāvaniruttiyā nayaṃ sammā ajānantena akatañāṇasambhārena kenaci ajjhogāhetuṃ vā vijaṭetuṃ vā, amhākaṃ pana mate dvinnaṃ gosaddānaṃ rūpamālāviseso ceva dissati, pumitthiliṅgavavatthānañca dissati, visadāvisadākāravohāratā ca dissati, napuṃsakaliṅgassa tadubhayamuttākāravohāratā ca dissatīti daṭṭhabbaṃ.
此外，在女性性词的声音词形中，怎样才能体现出与阳性声音词形中的色彩之同一？是因为词汇色彩差异的缺乏。譬如说，黑夜中火柱声，虽然以母音结尾，但因其男女声调特征，依然表现出词色差异。又如由两种根音构成的男女声调词，表现出的色彩差异就不一样，依照词根声调来看，女性词的声彩差异，与男性词的声彩差异并不一致。又如以两种根音构成的寿命声调词，男性女性词色彩差异一致。因此两种声音词间在声彩区分上应当存在区别；倘若没有区别，则如何说明男性女性词的词汇体系，及其清晰与模糊的表现呢？此问题极为细微深奥，属于极其繁密的论述，非所有众生能直观理解、明了。依我们之见，两种声音词系统的色彩及词汇体系的表现均是存在的，且男女声调的清晰与模糊现象亦应被如实观察，不得混淆。
Idāni imassatthassa āvibhāvatthaṃ imasmiṃ ṭhāne imaṃ nītiṃ ṭhapessāma. Evañhi sati pariyattisāsane paṭipannakā nikkaṅkhabhāvena na kilamissanti. Ettha tāva atthaggahaṇe viññūnaṃ kosalluppādanatthaṃ tisso nāmikapadamālāyo kathessāma – seyyathidaṃ?
现在此事项已被揭示，便应在此处确立这一规范。如此一来，持守释义之人便能明晰不生迷惑。此时，为便于正确掌握，我们将阐说三种命名词类，示例如下：
Gāvī, gāvī, gāviyo. Gāviṃ, gāvī, gāviyo. Gāviyā, gāvīhi, gāvībhi. Gāviyā, gāvīnaṃ. Gāviyā, gāvīhi, gāvībhi. Gāviyā , gāvīnaṃ. Gāviyā, gāviyaṃ, gāvīsu. Bhoti gāvi, bhotiyo gāvī, gāviyo.
母牛，母牛们，母牛们。母牛，母牛们，母牛们。以母牛，靠母牛，依母牛。以母牛，母牛们。以母牛，靠母牛，依母牛。以母牛，母牛们。以母牛，母牛，母牛们。属于母牛者，以母牛，母牛们，母牛们。
Ayaṃ gosaddato vihitassa īpaccayassa vasena nipphannassa itthivācakassa īkārantitthiliṅgassa gāvīsaddassa nāmikapadamālā.
这是以“牛声”起始而设定，依赖与它相关的条件而产生的女性性标志“意符（ī音符）”，构成以“牛”的声音为名的词缀列。
Go, gāvo, gavo. Gāvuṃ, gāvaṃ, gavaṃ, gāvo, gavo. Gāvena, gavena, gohi, gobhi. Gāvassa, gavassa, gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ. Gāvā, gāvasmā, gāvamhā, gavā, gavasmā, gavamhā, gohi, gobhi. Gāvassa, gavassa, gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ. Gāve, gāvasmiṃ, gāvamhi, gave, gavasmiṃ, gavamhi, gāvesu, gavesu, gosu. Bho go, bhavanto gāvo, gavo.
牛（主格单数）、牛（主格复数，形式一）、牛（主格复数，形式二）。牛（业格单数，形式一）、牛（业格单数，形式二）、牛（业格单数，形式三）、牛（业格复数，形式一）、牛（业格复数，形式二）。以牛（具格单数，形式一）、以牛（具格单数，形式二）、以牛（具格复数，形式一）、以牛（具格复数，形式二）。牛的（属格/与格单数，形式一）、牛的（属格/与格单数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式一）、牛的（属格/与格复数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式三）。从牛（离格单数，形式一）、从牛（离格单数，形式二）、从牛（离格单数，形式三）、从牛（离格单数，形式四）、从牛（离格单数，形式五）、从牛（离格单数，形式六）、从牛（离格复数，形式一）、从牛（离格复数，形式二）。牛的（属格/与格单数，形式一）、牛的（属格/与格单数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式一）、牛的（属格/与格复数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式三）。于牛（处格单数，形式一）、于牛（处格单数，形式二）、于牛（处格单数，形式三）、于牛（处格单数，形式四）、于牛（处格单数，形式五）、于牛（处格单数，形式六）、于牛（处格复数，形式一）、于牛（处格复数，形式二）、于牛（处格复数，形式三）。呼格：啊，牛！（单数）；诸位，牛们！（复数，形式一）、（复数，形式二）。
Ayaṃ pumavācakassa okārantapulliṅgassa gosaddassa nāmikapadamālā.
这是以“牛声”为首，属于男性性意符“okāra”结尾的词缀列。
Go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo. Gāvaṃ, gavaṃ, gāviṃ, gāvo, gāvī gavo. Gohi, gobhi. Gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ. Gohi, gobhi. Gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ. Gosu. Bhoti go, bhotiyo gāvo, gāvī, gavo. Ayaṃ pumitthivācakassa okārantassitthipulliṅgassa gosaddanāmikapadamālā.
牛（主格单数，阳性）、牛（主格单数，阴性，形式一）、牛（主格复数，形式一）、牛（主格复数，形式二）、牛（主格复数，形式三）。牛（业格单数，形式一）、牛（业格单数，形式二）、牛（业格单数，阴性）、牛（业格复数，形式一）、牛（业格复数，形式二）、牛（业格复数，形式三）。以牛（具格复数，形式一）、以牛（具格复数，形式二）。牛的（属格/与格复数，形式一）、牛的（属格/与格复数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式三）。从牛（离格复数，形式一）、从牛（离格复数，形式二）。牛的（属格/与格复数，形式一）、牛的（属格/与格复数，形式二）、牛的（属格/与格复数，形式三）。于牛（处格复数）。呼格：啊，牛！（单数）；诸位，牛们！（复数，形式一）、（复数，形式二）、（复数，形式三）。此乃兼表雌雄两性、以「o」韵尾结尾、通用于阴性与阳性的「牛」词名词词形变化表。
Ettha pana ‘‘gāvu’’nti padaṃ ekantapumavācakattā na vuttanti daṭṭhabbaṃ, ekantapumavācakattañcassa āhaccapāḷiyā ñāyati ‘‘idha pana bhikkhave vassūpagataṃ bhikkhuṃ itthī nimantesi ‘ehi bhante, hiraññaṃ vā te demi, suvaṇṇaṃ vā te demi, khettaṃ vā te demi, vatthuṃ vā te demi, gāvuṃ vā te demi, gāviṃ vā te demi. Dāsaṃ vā te demi, dāsiṃ vā te demi, dhītaraṃ vā te demi bhariyatthāya, ahaṃ vā te bhariyā homi, aññaṃ vā te bhariyaṃ ānemī’ti’’ evaṃ āhaccapāḷiyā ñāyati.
但此处“gāvu”一词并未被单纯用于男性称谓，须见证，于此处巴利文中如说：“诸比库啊，有一位夏季回安的比库，女性称呼他时曰：‘请来，尊者，愿我为你献上金子，或黄金，或田地，或住宅，或牛，或母牛；愿我为你献上奴隶，或女奴，或儿子作为丈夫，或我成为你的妻子，或为你带来他人妻子’。”此文表明。
Ettha hi ‘‘gāvu’’nti vacanena pumā vutto, ‘‘gāvi’’nti vacanena itthī, yaṃ pana imissaṃ okārantitthiliṅgapadamālāyaṃ ‘‘gāvī’’ti padaṃ catukkhattuṃ vuttaṃ, taṃ ‘‘kaññā’’ti padaṃ viya itthiliṅgassa avisadākāravohāratāviññāpane samatthaṃ hoti. Na hi itaresu liṅgesu samānasutikabhāvena catukkhattuṃ āgatapadaṃ ekampi atthi, ‘‘gāvī gāvi’’nti ca imesaṃ saddānaṃ katthaci ṭhāne itthipumesu sāmaññavasena pavattiṃ upari kathayissāma. Yā panamhehi okārantitthiliṅgassa ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo. Gāvaṃ, gavaṃ, gāvi’’ntiādinā nayena padamālā katā, tattha gosaddato siyonaṃ īkārādeso aṃvacanassa ca iṃkārādeso bhavati, tena okārantitthiliṅgassa ‘‘gāvī gāvī gāvi’’nti rūpāni dassitāni. Tathā hi mukhamattadīpaniyaṃ saddasatthavidunā vajirabuddhācariyena niruttinaye kosallavasena gosaddato yonamīkārādeso vutto. Yathā pana gosaddato yonamīkārādeso bhavati, tathā sissīkārādeso aṃvacanassa ca iṃkārādeso bhavati. Atrimā nayaggāhaparidīpaniyo gāthā –
此处由“gāvu”一词指男性称谓，“gāvi”指女性称谓。此词缀列中“gāvī”字形因四格变格而成，恰似“kaññā”（少女）一词，合于女性性词尾明显表现的特点。其他性别词形中无相似的四格形式，且“gāvī gāvi”等音节在某些场合亦可作为男性和女性通用词。因“牛声”起名，《牛声》词缀列由“gāvī gāvī gāvi”等形展现。正如闻声学者、佛陀导师智慧者解说发音规则使用“牛声”的阴阳母音。正如“牛声”的阴阳音笼罩，师徒声调母音交互。附录引用—以教导艺术为明鉴的韵文—
Īpaccayā siddhesvapi, ‘‘gāvī gāvī’’tiādisu;
即使在因缘得成的事物中，也有‘牛’、‘牛’等等这样的表达，
Paṭhamekavacanādi-antesu jinasāsane.
这是在世尊教法中，于单数末尾等处使用的。
Vadatā yonamīkāraṃ, gosaddassitthiyaṃ pana;
当述说雌鼠的叫声时，用了‘gosadda’这个词，但成语中却很少使用；
Avisadattamakkhātuṃ, nayo dinnoti no ruci.
因为若要明确讲述其本质，便会失去韵味。
Kiñca bhiyyo aṭṭhakathāsu ca –
此外，在各注疏中还有更详尽的说明：
‘‘Gāvo’’ti vatvā ‘‘gāvi’’nti-vacanena panitthiyaṃ;
说‘gāvo’（公牛）而非用‘gāvi’（母牛）之词，是有其语法终结之理；
Avisadattamakkhātuṃ, nayo dinnoti no ruci.
因所述义理不够明晰，故给出引导；然此非吾之所愿。
Tathā hi samantapāsādikādīsu aṭṭhakathāsu ‘‘cheko hi gopālako sakkharāyo ucchaṅgena gahetvā rajjudaṇḍahattho pātova vajaṃ gantvā gāvo piṭṭhiyaṃ paharitvā palighathambhamatthake nisinno dvāraṃ pattaṃ pattaṃ gāviṃ ‘eko dve’ti sakkharaṃ khipitvā gaṇetī’’ti imasmiṃ padese ‘‘gāvo’’ti vatvā ‘‘gāvi’’nti vacanena itthipumavācakassa okārantitthiliṅgassa gosaddassa avisadākāravohāratā vihitā. ‘‘Gāvo’’ti hi iminā sāmaññato itthipumabhūtā goṇā gahitā, tathā ‘‘gāvi’’nti imināpi itthibhūto pumabhūto ca goṇo. Evaṃ ‘‘gāvo’’ti ca ‘‘gāvi’’nti ca ime saddā saddasatthavidūhi aṭṭhakathācariyehi niruttinayakusalatāya samānaliṅgavasena ekasmiṃyeva pakaraṇe ekasmiṃyeva vākye piṇḍīkatā. Yadi hi itthiliṅge vattamānassa itthipumavācakassa okārantitthiliṅgassa gosaddassa padamālāyaṃ ‘‘gāvī gāvi’’miccetāni rūpāni na labbheyyuṃ, aṭṭhakathāyaṃ ‘‘gāvo’’ti vatvā ‘‘gāva’’nticceva vattabbaṃ siyā, ‘‘gāvi’’nti pana na vattabbaṃ. Yathā ca pana aṭṭhakathācariyehi ‘‘gāvo’’ti itthipumavasena sabbesaṃ gunnaṃ saṅgāhakavacanaṃ vatvā teyeva gāvo sandhāya puna ‘‘dvāraṃ pattaṃ pattaṃ gāvi’’nti saddaracanaṃ kubbiṃsu, tasmā ‘‘gāvi’’nti idampi sabbasaṅgāhakavacanamevāti daṭṭhabbaṃ. Asabbasaṅgāhakavacanaṃ idaṃ gāvīsaddena itthiyāyeva gahetabbattāti ce? Na, pakaraṇavasena atthantarassa viditattā. Na hi sabbavajesu ‘‘itthiyoyeva vasanti, na pumāno’’ti ca, ‘‘pumānoyeva vasanti, na itthiyo’’ti ca sakkā vattuṃ. Apica ‘‘gāvimpi disvā palāyanti ‘bhikkhū’ti maññamānā’’ti pāḷi dissati, etthāpi ‘‘gāvi’’nti vacanena itthibhūto pumabhūto ca sabbo go gahitoti daṭṭhabbaṃ. Itarathā ‘‘itthibhūtoyeva go bhikkhūti maññitabbo’’ti āpajjati. Iti pāḷinayena itthiliṅge vattamānamhā itthipumavācakasmā gosaddato aṃvacanassa iṃkārādeso hotīti viññāyati.
正如诸经论疏中所述，在《三藏释》对寺院及其他相关地论述中记载：“‘cheko hi gopālako sakkharāyo ucchaṅgena gahetvā rajjudaṇḍahattho pātova vajaṃ gantvā gāvo piṭṭhiyaṃ paharitvā palighathambhamatthake nisinno dvāraṃ pattaṃ pattaṃ gāviṃ ‘eko dve’ ti sakkharaṃ khipitvā gaṇetī’，即‘牧童士兵执着木棍落马时牵牛，入门逐一数牛’。”此处出现“gāvo”一词，据悉为阳性与阴性称呼之对，词形为阳性结尾，用以表示雄性牛，“gāvi”则为阴性结尾，指雌性牛。三藏释及注疏智者依据语法词义分析技艺，往往将阳性阴性两者以相同语义综合编排于一文段一句，乃至一法门内。若仅以阴性词尾形式表现的“gāvī gāvi”，将不能成立，此时必须改作“gāvo”方为合理，而“gāvi”作为阳、阴两性共有称呼则不可作。诸论师依语法及法义巧妙调整而编，使之形式一统，意义通契。若就此文意论“gāvi”一词唯属阴性堪称，则显出误会；阳性与阴性的雄雌双称用法应悉知。文中以“gāvo”作雄性牛，“gāvi”为雌性牛，类比常语之“go, gāvi”，俨然世俗语成两性称谓，各有语义实用。不能以阴性形态名词狭义限定全部牛。注疏者悉按巴利正音与意韵详释，推明阳阴成对之文义及词性对应关系，故使义理清晰，语法条理匀称。结论为，“gāvo”指雄牛，“gāvi”指母牛，一阴一阳，二者意涵并存，非同一形态两义，是巴利语言词类细致划分显示之一例。
Vajirabuddhācariyenapigosaddato īpaccaye kātabbepi akatvā yonamīkārādeso kato. Tassādhippāyo evaṃ siyā gosaddato īpaccaye kate sati īpaccayavasena ‘‘gāvī’’ti nipphannasaddo yattha katthaci visaye ‘‘migī morī kukkuṭī’’iccādayo viya itthivācakoyeva siyā, na katthacipi itthipumavācako, tasmā sāsanānukūlappayogavasena yonamīkārādeso kātabboti. Iti vajirabuddhācariyamate gosaddato yonaṃ īkārādeso hotīti ñāyati.
根据贤圣龙师 Vajirabuddha 之教义，谓因语尾变音之义理及依语法规定，故作阳性阴性称呼区分。其主张曰，针对发音法则，未曾对母音进行错误语尾指示，因此造成的语尾变化都是依语法自然生成。持此义理，诸如“gāvī”、“migī”、“morī”、“kukkuṭī”等专指母性称呼，其为单性别阴性词尾所成，绝无阳性之意味。完全依照佛教法教便利、正确、尊重语法的原则，对语尾作了细分规定。此乃贤师 Vajirabuddha 之共识。由此可知，语尾变音统一按规则施行，而不是无序乱变。
Kiñca bhiyyo – yasmā aṭṭhakathācariyehi ‘‘gāvo piṭṭhiyaṃ paharitvā’’tiādinā nayena racitāya ‘‘dvāraṃ pattaṃ pattaṃ gāviṃ ‘eko dve’ti sakkharaṃ khipitvā gaṇetī’’ti vacanapariyosānāya saddaracanāyaṃ ‘‘eko gāvī, dve gāvī’’ti atthayojanānayo vattabbo hoti, ‘‘gāvi’’nti upayogavacanañca dissati. Iti aṭṭhakathācariyānaṃ mate gosaddato siyonamīkārādeso aṃvacanassa iṃkārādeso hotīti ñāyati. Tasmāyevamhehi yā sā okārantatāpakatikassa itthiliṅgassa gosaddassa ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo, gāvaṃ, gāvi’’ntiādinā nayena padamālā ṭhapitā, sā pāḷinayānukūlā aṭṭhakathānayānukūlā kaccāyanācariyamataṃ gahetvā padanipphattijanakassa garuno ca matānukūlā, ‘‘gāvī’’ti padassa catukkhattuṃ āgatattā pana okārantitthiliṅgassa gosaddassa avisadākāravohārattañca sādheti. Iccesā pāḷinayādīsu ñāṇena sammā upaparikkhiyamānesu atīva yujjati, natthettha appamattakopi doso. Ettha pana paccattopayogālapanānaṃ bahuvacanaṭṭhāne ‘‘gāviyo’’ti padañca karaṇasampadānanissakkasāmīnamekavacanaṭṭhāne ‘‘gāviyā’’ti padañca karaṇanissakkānaṃ bahuvacanaṭṭhāne ‘‘gāvīhi gāvībhī’’ti padāni ca sampadānasāmīnaṃ bahuvacanaṭṭhāne ‘‘gāvīna’’nti padañca bhummavacanaṭṭhāne ‘‘gāviyā, gāviyaṃ, gāvīsū’’ti padāni cāti imāni vitthārato soḷasa padāni ekantena īpaccayavasena siddhattā ekantitthivācakattā ca na vuttānīti daṭṭhabbaṃ.
进一步论述，诸论师注疏基于“牧童守门、逐一数牛”的自然语义起见，将“eko dve”字句演绎为“一头牛，两头牛”，即“eko gāvī dve gāvī”，由此验证阴性复数称谓“gāvi”使用合宜。注疏师匠基于理解完全掌控，认为此为阳性阴性词尾互作转换之语尾变化规则示范。故由“go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo, gāvaṃ, gāvi”组成单列构成词组，且均归于阴性阳性变调规则之下。此为巴利语词形变化中极为严密的语法体系及词性区分规则施行之例。诸如“gāviyo”“gāviyā”“gāvīhi”“gāvībhī”“gāvīnaṃ”“gāviyaṃ”“gāvīsū”诸复数格词皆由此套规则产生，且极其规范严谨。
Ayaṃ panettha nicchayo vuccate sotūnaṃ nikkaṅkhabhāvāya – itthiliṅgapadesu hi ‘‘gāvī gāvi’’nti imāni īpaccayavasena vā īkāriṃkārādesavasena vā sijjhanti. Etesu pacchimanayo idhādhippeto, pubbanayo aññattha. Tathā ‘‘gāvī gāvi’’nti imāni īpaccayavasenapi siddhattā yebhuyyena itthivācakāni bhavanti īkāriṃkārādesavasenapi siddhattā. Katthaci ekakkhaṇeyeva sabbasaṅgāhakavasena itthipumavācakāni bhavanti. Etesupi pacchimoyeva nayo idhādhippeto, pubbanayo aññattha. ‘‘Gāviyo. Gāviyā, gāvīhi, gāvībhi. Gāvīnaṃ. Gāviyaṃ, gāvīsū’’ti etāni pana īpaccayavaseneva siddhattā sabbathāpi itthīnaṃyeva vācakāni bhavanti. Itthibhūtesveva godabbesu lokasaṅketavasena visesato pavattattā ekantato itthidabbesu pavattāni ‘‘migī morī kukkuṭī’’iccādīni padāni viya. Kiñcāpi pana ‘‘nadī mahī’’iccādīnipi itthiliṅgāni īpaccayavaseneva siddhāni, tathāpi tāni aviññāṇakattā tadatthānaṃ itthidabbesu vattantīti vattuṃ na yujjati. Itthipumanapuṃsakabhāvarahitā hi tadatthā. Yasmā pana itthiliṅge gosadde enayogo esukāro ca na labbhati, tasmā ‘‘gāvena gavena gāvesu gavesū’’ti padāni na vuttāni. Yasmā ca itthiliṅgena gosaddena saddhiṃ sasmāsmiṃvacanāni sarūpato parattaṃ na yanti, tasmā ‘‘gāvassa gavassa gāvasmā gavasmā gāvasmiṃ gavasmi’’nti padāni na vuttāni. Yasmā ca tattha smāvacanassa ādesabhūto ākāro ca mhākāro ca na labbhati, tasmā ‘‘gāvā gavā gāvamhā gavamhā’’ti padāni na vuttāni. Yasmā ca smiṃvacanassa ādesabhūto ekāro ca mhikāro ca na labbhati, tasmā ‘‘gāve gave gāvamhi gavamhī’’ti padāni na vuttāni. Apica ‘‘yāya tāyā’’tiādīhi samānādhikaraṇapadehi yojetuṃ ayuttattāpi ‘‘gāvena gavenā’’tiādīni itthiliṅgaṭṭhāne na vuttāni. Tathā hi ‘‘yāya tāya’’iccādīhi saddhiṃ ‘‘gāvena gavenā’’tiādīni na yojetabbāni ekantapulliṅgarūpattā.
由此得出结论，即关于“gāvī”和“gāvi”之阴性同义词归于语尾变音法则，与阳性形式“gāvo”等词构成变格体系统。这类语尾变音属于发音规则（īpaccayava）和语法法则（īkārikārādesa）共同规范之自然标志。东语法中的阴性名词变格词群依此成立，阴性牛称呼往往遵守同一变化规律。虽然部分阴性名词存在变格异例，如“nadī”“mahī”等，但此与牛类阴性名词规则不同，不可混训。某些病例中异形词不属于普遍阳性阴性对称模式。由于阴性牛名词产生的含义特殊，也正因如此，其阴性阳性复数词未必能完全相互混用。因而诸如“gāvena”“gavenā”等复合格式因阴性限制并不通用，说明此类阴性词法极为严密，分性特征鲜明。
Keci panettha vadeyyuṃ – yā tumhehi okārantatāpakatikassa itthiliṅgassa gosaddassa ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo’’tiādinā nayena padamālā ṭhapitā, sā ‘‘mātugāmo itthī mātugāmā itthiyo’’ti vuttasadisā ca hotīti? Tanna. Mātugāmaitthīsaddā hi nānāliṅgā pumitthiliṅgabhāvena, nānādhātukā ca gamu isudhātuvasena, imasmiṃ pana ṭhāne go gāvīsaddā ekaliṅgā itthi liṅgabhāvena, ekadhātukā ca gamudhātuvasenāti. Yajjevaṃ goṇasaddassa gosaddassādesavasena kaccāyanena vuttattā tadādesattaṃ ekadhātukattañcāgamma tenāpi saddhiṃ missetvā padamālā vattabbāti? Na, goṇasaddassa accantapulliṅgattā akārantatāpakatikattā ca. Tathā hi so visuṃ pulliṅgaṭṭhāne uddiṭṭho. Ayaṃ pana ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo’’tiādikā padamālā okārīkārantapadāni missetvā katāti na sallakkhetabbā, atha kho vikappena gosaddato paresaṃ si yo aṃvacanānaṃ īkāriṃkārādesavasena vuttapadavantattā okārantitthiliṅgapadamālā icceva sārato paccetabbā.
有人或问：既然“go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo”这些词随性变形排列于变化词列中，是否等同于“mātugāma”（母村）及“itthī mātugāmā”（女性村民）这种词法？答曰不然。“mātugāma itthī”一词系形态混合多样，涉及阳性阴性混用，也涉及复合词资料更复杂，不能单一推断为阴性。“go”等牛类名词结合性极强，纯粹呈现独立性别阳性或阴性语尾变化态势，非混合词法。巴利语法独立更严谨。若随意混合“gosadda”词形，不依语言规则，则会引入错误。因此注疏师者基于细致语法观察，分类推敲，正确选用词尾，避免误解。故此词法上不允许随意替换或混杂，而须严格遵守经典注疏学术规范，依巴利语法正统标准行事。
Idāni gosaddassa itthiliṅgabhāvasādhakāni suttapadāni lokikappayogāni ca kathayāma – ‘‘seyyathāpi bhikkhave vassānaṃ pacchime māse saradasamaye kiṭṭhasambādhe gopālako gāvo rakkheyya, tā gāvo tato tato daṇḍena ākoṭeyya.
现在我们讲述牛的阴性标志词及经文用语和世俗用法。譬如，比库们，在雨季的最后一个月的秋收时节，牧牛人看护牛群，这些牛就受棒子驱赶。
Annadā baladā cetā, vaṇṇadā sukhadā ca tā;
它们吃食、喝水、精神振奋，颜色纯正，生活安乐。
Etamatthaṃ vasaṃ ñatvā, nāssu gāvo haniṃsu te.
理解了此意，牛群中没有牛被宰杀。
Sabbā gāvo samāharati. Gamissanti bhante gāvo vacchagiddhiniyo’’ti imāni suttapadāni. ‘‘Gosu duyhamānāsu gato’’tiādīni pana lokikappayogāni. Iti gosaddassa itthiliṅgabhāvopi pulliṅgabhāvo viya sārato paccetabbo.
牧人将所有牛群集合起来，诸位比库，这些牛将去到牛犊母那里。以上是经文用词，“那些牛被驱赶”等等则为世俗用法。故可见牛的阴性标志和阳性标志，其本质应区别辨识。
Tatra ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo’’tiādīni kiñcāpi itthiliṅgabhāvena vuttāni, tathāpi yathāpayogaṃ ‘‘pajā devatā’’tipadāni viya itthipurisavācakāneva bhavanti, tasmā itthiliṅgavasena ‘‘sā go’’ti vā ‘‘tā gāvo’’ti vā vutte itthipumabhūtā sabbepi goṇā gahitāti veditabbā. Na hi īdise ṭhāne ekantato liṅgaṃ padhānaṃ, atthoyeva padhāno. ‘‘Vajegāvo duhantī’’ti vutte kiñcāpi ‘‘gāvo’’ti ayaṃ saddo pumepi vattati, tathāpi duhanakriyāya pume asambhavato atthavasena itthiyo ñāyante. ‘‘Gāvī duhantī’’ti vutte pana liṅgavasena atthavasena ca vacanato ko saṃsayamāpajjissati viññū. ‘‘Tā gāvo carantī’’ti vutte itthiliṅgavasena vacanato kadāci kassaci saṃsayo siyā ‘‘nanu itthiyo’’ti, pulliṅgavasena pana ‘‘te gāvo carantī’’ti vutte saṃsayo natthi, itthiyo ca pumāno ca ñāyante pulliṅgabahuvacanena katthaci itthipumassa gahitattā. ‘‘Athettha sīhā byagghā cā’’tiādīsu viya ‘‘gāvī caratī’’ti ca ‘‘gāviṃ passatī’’ti ca vutte itthī viññāyate gāvīsaddena itthiyā gahetabbattā . Lokikappayogesu hi sāsanikappayogesu ca gāvīsaddena itthī gayhati. Ekaccaṃ pana sāsanikappayogaṃ sandhāya ‘‘gāvī’’ti, ‘‘gāvi’’nti ca ‘‘itthipurisasādhāraṇavacanamavocumha. Tathā hi ‘‘seyyathāpi bhikkhave dakkho goghātako vā goghātakantevāsī vā gāviṃ vadhitvā catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assā’’ti pāḷi dissati. Aṭṭhakathāsu ca ‘‘gāvo’’ti itthipumasādhāraṇaṃ saddaracanaṃ katvā puna tadeva itthipumaṃ sandhāya ‘‘dvāraṃ pattaṃ pattaṃ gāvi’’nti racitā saddaracanā dissati.
其中诸如“公牛、母牛、牛母、牛公”等词虽以阴性形式出现，但实际上依使用场合和语境，如同“众生天”之词，唯有称呼女性者方为阴性。因此，遇到“那是母牛”或“那些牛”时，应认识“母牛”是指女性的，而“那些牛”则指一切公牛。毕竟，在此类场合，性别词不是独立主导，而是义理主导。例如“挤奶牛”，乍看用“牛”一词属阳性，但实际因挤奶行为的特性，理应理解为阴性。再如“母牛挤奶”，发音及意义均无疑义。说“那些牛正在吃草”，有时会产生“难道它们是母牛吗”的质疑，而说“那些牛正在吃草”则完全无疑，男女皆可指。故阴、阳两性复数有时能表达异性，既体现阴性也体现阳性。正如“狮子”、“虎”等词，“母牛在行走”、“看见母牛”，使用“母牛”之形便认定为女性。世俗语境和戒律语境中，“母牛”特指雌性。某些戒律用法中，“母牛”和“牛”均是阳性女性的普通复数用词。譬如经中记载：“善牧或善牧者居于牛棚，挤牛奶时分开置坐憩”等文中都见这一用法。注疏里也说，“牛”是阳性普通构词，细究阴阳时则分为“牛门、牛母、牛公”之别。
Ettha hi gojātiyaṃ ṭhitā itthīpi pumāpi ‘‘gāvī’’ti saṅkhaṃ gacchati. Visesato pana ‘‘gāvī’’ti idaṃ itthiyā adhivacanaṃ. Tathā hi tattha tattha pāḷippadesādīsu ‘‘acirapakkantassa bhagavato bāhiyaṃ dārucīriyaṃ gāvī taruṇavacchā adhipatitvā jīvitā voropesī’’ti, ‘‘gāvuṃ vā te demi, gāviṃ vā te demī’’ti ca ‘‘tiṇasīho kapotavaṇṇagāvīsadiso’’ti ca payogadassanato itthī kathiyatīti vattabbaṃ. Gosaddena pana ‘‘goduhanaṃ. Gadduhanaṃ. Gokhīraṃ godhano gorūpāni cā’’ti dassanato itthīpi pumāpi kathiyatīti vattabbaṃ.
由此可见，就牛这一类而言，虽然有阴性阳性之别，但“母牛”与“牛”的用法相通。专门称为“母牛”的词特别指母牛。经文中如“世尊住世时丰饶木筏，母牛带着幼牛主人放牧并护养”等语，都说明“母牛”以阴性形式出现。由此可见，世俗用法中“母牛”皆属阴性。至于由“牛”组成的词，如“牛群”、“奶牛”、“乳牛”等，阴性阳性皆有。故以牛群为例，“牛奶”、“奶牛”都可用阴性词称呼，而“牛犊”、“公牛”等则用阳性词称呼。
Idāni okārantassa itthiliṅgassa gosaddassa padamālāyaṃ pāḷinayādinissito atthayuttinayo vuccate viññūnaṃ kosallajananatthaṃ –
现在有关以元音开头的女性性别词头音节构成的语汇，遵循巴利文正则而确立其含义与用法，这是为了有智慧者便于理解词义而产生的技巧。
Sā go gacchati, sā gāvī gacchati, tā gāvo, gāvī, gavo gacchanti. Taṃ gāvaṃ, gāviṃ, gavaṃ passati, tā gāvo, gāvī, gavo passati. Tāhi gohi, gobhi kataṃ. Tāsaṃ gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ deti. Tāhi gohi, gobhi apeti. Tāsaṃ gavaṃ , gunnaṃ, gonaṃ siṅgāni. Tāsu gosu patiṭṭhitaṃ. Bhoti go tvaṃ tiṭṭha, bhotiyo gāvo gāvī, gavā tumhe tiṭṭhatha.
她，那头牛走去；她，那头母牛走去；她们，那些牛走去（三种复数形式）。他看见那头牛（三种业格单数形式）；他看见那些牛（三种业格复数形式）。由那些牛（两种具格复数形式）所作。给予那些牛（三种与格复数形式）的东西。离开那些牛（两种离格复数形式）。那些牛（三种属格复数形式）的角。安立于那些牛（处格复数）之中。呼格：啊，牛，你站着！；诸位牛们，你们站着（三种呼格复数形式）！
Aparopi vuccate –
其他形式如此说：
Sā go nadiṃ tarantī gacchati, sā gāvī nadiṃ tarantī gacchati, tā gāvo, gāvī, gavo nadiṃ tarantīyo gacchanti. Taṃ gāvaṃ, gāviṃ, gavaṃ nadiṃ tarantiṃ passati, tā gāvo, gāvī, gavo nadiṃ tarantiyo passati. Tāhi gohi, gobhi nadiṃ tarantīhi kataṃ. Tāsaṃ gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ nadiṃ tarantīnaṃ deti. Tāhi gohi, gobhi nadiṃ tarantīhi apeti. Tāsaṃ gavaṃ, gunnaṃ, gonaṃ nadiṃ tarantīnaṃ santakaṃ. Tāsu gosu nadiṃ tarantīsu patiṭṭhitanti.
那头牛正在渡河而行；那头母牛正在渡河而行；那些牛们正在渡河而行（三种复数形式）。他看见那头正在渡河的牛（三种业格单数形式）；他看见那些正在渡河的牛（三种业格复数形式）。由那些正在渡河的牛（两种具格复数形式）所作。给予那些正在渡河的牛（三种与格复数形式）的东西。离开那些正在渡河的牛（两种离格复数形式）。那些正在渡河的牛（三种属格复数形式）所有之物。安立于那些正在渡河的牛（处格复数）之中。
Tatra yā sā ‘‘go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo’’tiādinā okārantassitthiliṅgassa gosaddassa padamālā ṭhapitā, sā ‘‘go, gāvo gavo’’tiādinā vuttassa okārantapulliṅgassa gosaddassa padamālāto savisesā paccattopayogālapanaṭṭhāne catunnaṃ kaññāsaddānaṃ viya gāvīsaddānaṃ vuttattā. Yasmā panāyaṃ viseso, tasmā imassa okārantitthiliṅgassa gosaddassa aññesamitthiliṅgānaṃ viya avisadākāravohāratā sallakkhetabbā, na pulliṅgānaṃ viya visadākāravohāratā, nāpi napuṃsakaliṅgānaṃ viya ubhayamuttākāravohāratā sallakkhetabbā. Ettha nicchayakaraṇī gāthā vuccati –
这里说明以「go, gāvī, gāvo, gāvī, gavo」等词作为以元音开头女性性词头音节形成的词汇列阵，这些词列严格依照「go, gāvo, gavo」等以元音开头男性性词头音节构成的词汇列排列，作为四个韵母辅音类似的母系牛名称。由于这种特殊性，因此此类以元音开头女性性词头的牛词在用词规范上应区别于男性性词头，不应像男性性词头那样有清楚的词形表现，也不同于中性词头的双重词形表现。在此，确定一首有决定性质的颂歌，被称为歌谣。
Duvinnaṃ dhātusaddānaṃ, yathā dissati nānatā;
「难以辨别的词根音，如其所现，表现为多样性；」
Gosaddānaṃ tathā dvinnaṃ, icchitabbāva nānatā.
众声亦如是，差别在于应当欲求的不同。
Tathā hi pumitthiliṅgavasena dvinnaṃ dhātusaddānaṃ viseso dissati. Taṃ yathā?
又如男性与女性的两种声调有所区别，这差别如何？
Dhātu , dhātū, dhātavo. Dhātuṃ, dhātū, dhātavo. Dhātunā, dhātūhi, dhātūbhi. Dhātussa, dhātūnaṃ. Dhātusmā, dhātumhā, dhātūhi, dhātūbhi. Dhātussa, dhātūnaṃ. Dhātusmiṃ, dhātumhi, dhātūsu. Ayaṃ pulliṅgaviseso.
界（主格单数）、界（主格复数，形式一）、界（主格复数，形式二）。界（业格单数）、界（业格复数，形式一）、界（业格复数，形式二）。以界（具格单数）、以界（具格复数，形式一）、以界（具格复数，形式二）。界的（属格/与格单数）、界的（属格/与格复数）。从界（离格单数，形式一）、从界（离格单数，形式二）、从界（离格复数，形式一）、从界（离格复数，形式二）。界的（属格/与格单数）、界的（属格/与格复数）。于界（处格单数，形式一）、于界（处格单数，形式二）、于界（处格复数）。此为阳性特殊变化。
Dhātu, dhātū, dhātuyo. Dhātuṃ, dhātū, dhātuyo. Dhātuyā, dhātūhi, dhātūbhi. Dhātuyā, dhātūnaṃ. Dhātuyā, dhātūhi, dhātūbhi. Dhātuyā, dhātūnaṃ. Dhātuyā, dhātuyaṃ, dhātūsu. Ayaṃ itthiliṅgassa viseso.
界（单数主格）、界（双数主格）、界（复数主格）。界（单数业格）、界（双数业格）、界（复数业格）。界（单数具格）、界（双数具格）、界（复数具格）。界（单数与格）、界（复数与格）。界（单数夺格）、界（双数夺格）、界（复数夺格）。界（单数属格）、界（复数属格）。界（单数处格）、界（单数处格异形）、界（复数处格）。此乃阴性词形变化之特殊之处。
Yathā ca dvinnaṃ dhātusaddānaṃ viseso paññāyati, tathā dvinnampi gosaddānaṃ viseso paññāyateva. Yathā ca punnapuṃsakaliṅgānaṃ dvinnaṃ āyusaddānaṃ ‘‘āyu, āyū, āyavo’’tiādinā, ‘‘āyu, āyū, āyūnī’’tiādinā ca viseso paññāyati, yathā dvinnampi gosaddānaṃ viseso paññāyateva. Tathā hi visadākāravohāro pulliṅgaṃ, avisadākāravohāro itthiliṅgaṃ, ubhayamuttākāravohāro napuṃsakaliṅgaṃ.
正如两类声调之差别明了，两类性别之声调差别亦同。譬如对于男女声调『āyu, āyū, āyavo』与『āyu, āyū, āyūnī』之类，区别也易明。故阳性为发音清晰之声调，阴性为发音不清晰者；双性则为介于两者之间的中性声调。
Idāni imamevatthaṃ pākaṭataraṃ katvā saṅkhepato kathayāma – purisoti visadākāravohāro, kaññāti avisadākāravohāro, rūpanti ubhayamuttākāravohāro. Puriso tiṭṭhati, kaññā tiṭṭhati, kaññā tiṭṭhanti, kaññā passati, bhotiyo kaññā tiṭṭhatha, etthekapadamasamaṃ, cattāri samāni. Purisā tiṭṭhanti, purisā nissaṭaṃ, bhavanto purisā gacchatha. Kaññāyo tiṭṭhanti, kaññāyo passati, bhotiyo kaññāyo gacchatha, tīṇi tīṇi samāni. Purisaṃ passati, kaññaṃ passati, dve asamāni. Purise passati, purise patiṭṭhitaṃ, dve samāni. Tena purisena kataṃ, tāya kaññāya kataṃ, tāya kaññāya deti, tāya kaññāya apeti, tāya kaññāya santakaṃ, tāya kaññāya patiṭṭhitaṃ, ekamasamaṃ, pañca samāni. Evaṃ pulliṅgassa visadākāravohāratā dissati, itthiliṅgassa avisadākāravohāratā dissati. Napuṃsakaliṅgassa pana ‘‘rūpaṃ, rūpāni, rūpā. Rūpaṃ, rūpāni, rūpe. Bho rūpa, bhavanto rūpāni, rūpā’’ti evaṃ tīsu paccattopayogālapanaṭṭhānesu sanikārāya visesāya rūpamālāya vasena ubhayamuttākāravohāratā dissati, pumitthiliṅgānaṃ tīsu ṭhānesu sanikārāni rūpāni sabbadā na santi, iti visadākāravohāro pulliṅgaṃ, avisadākāravohāro itthiliṅgaṃ, ubhayamuttākāravohāro napuṃsakaliṅganti veditabbaṃ.
今将此义更为清楚地加以简要说明：『男性』者，乃形貌明晰之称谓；『女性』者，乃形貌不明晰之称谓；『中性』者，乃两者皆离之称谓。『男人站立』、『少女站立』、『少女们站立』、『少女看见』、『诸位少女，汝等站立』——此五句中，一句不相同，四句相同。『男人们站立』、『由男人们[所做]』、『诸位男人，汝等去』——此三句相同。『少女们站立』、『少女们看见』、『诸位少女们，汝等去』——此三组各三句相同。『他看见男人』、『他看见少女』——此二句不相同。『他看见诸男人』、『立于诸男人之中』——此二句相同。『由那位男人所做』、『由那位少女所做』、『给予那位少女』、『离开那位少女』、『那位少女所有之物』、『立于那位少女之处』——此六句中，一句不相同，五句相同。由此可见，男性词的形貌明晰之特征，以及女性词的形貌不明晰之特征。然而中性词，如『色（单数）、色（复数）、色（复数异形）；色（单数业格）、色（复数业格）、色（复数业格异形）；呼，色！呼，诸色！呼，诸色！』，在主格、业格、呼格三处，依据带有末尾变化音之特殊词形系列，可见其两者皆离之特征；而男性与女性在此三处，从不具有带末尾变化音之词形。故应知：形貌明晰之称谓为男性，形貌不明晰之称谓为女性，两者皆离之称谓为中性。
Ayaṃ nayo ‘‘saddhā sati hirī, yā itthī saddhā pasannā, te manussā saddhā pasannā, pahūtaṃ saddhaṃ paṭiyattaṃ, saddhaṃ kula’’ntiādīsu samānasutikasaddesupi padamālāvasena labbhateva. Yā ca pana itthiliṅgassa avisadākāravohāratā vuttā, sā ekaccesupi saṅkhyāsaddesu labbhati. Tathā hi vīsatiādayo navutipariyantā saddā ekavacanantā itthiliṅgāti vuttā, ettha ‘‘vīsatiyā’’ti pañcakkhattuṃ vattabbaṃ, tathā ‘‘tiṃsāyā’’tiādīnaṃ ‘‘navutiyā’’ti padapariyantānaṃ, evaṃ vīsatiādīnaṃ kaññāsaddasseva avisadākāravohāratā labbhatīti avagantabbaṃ. Yadi evaṃ ticatusaddesu kathanti? Ticatusaddā pana yasmā ‘‘tayo tisso tīṇi, cattāro caturo catasso cattārī’’ti attano attano rūpāni abhidheyyaliṅgānugabhattā yathāsakaliṅgavasena ‘‘purisā kaññāyo cittānī’’tiādīhi visadāvisadobhayarahitākāravohārasaṅkhātehi saddehi yogaṃ gacchanti, tasmā paccekaliṅgavasena visadāvisadobhayarahitākāravohārāti vattumarahanti.
此处所说的用法乃是‘信心、正念、羞耻’，以及‘女子信心庄严’等，与人众信心庄严相同，诸如此类起始的语词，连缀成整段文句，便能获得相应理解。而关于女性性别词的清晰用法，乃以单数形式的计数语汇出现。比如‘二十’等至‘九十’的数字词，皆以单数女性性别称呼出现，称为‘二十等数词乃女性单数形式’，此处须当知。若说三种四种性别词呢？所谓三种四种，是因为‘三’‘三个’‘三人’及‘四’‘四个’‘四人’等，各分别带有自身特定的性别字尾，依其相应的单数或复数性别语法，彼此和合成语。故三种四种性别词，由于带有各自清晰与非清晰形式的发音差别，谓之性别语词，不能视为单纯无差异者。
Sabbanāmesupi ayaṃ tividho ākāro labbhati rūpavisesayogato. Kathaṃ? Punnapuṃsakavisaye ‘‘tassa kassa’’ iccādīni sabbāni sabbanāmikarūpāni catutthīchaṭṭhiyantāni bhavanti, itthiliṅgavisaye ‘‘tassā kassā’’ iccādīni sabbanāmikarūpāni tatiyācatutthīpañcamīchaṭṭhīsattamiyantāni bhavanti, tasmā sabbanāmattepi itthiliṅgassa avisadākāravohāratā ekantato sampaṭicchitabbā. Ettha pana sulabhāni catutthīchaṭṭhīrūpāni anāharitvā sudullabhabhāvena tatiyāpañcamīsattamīrūpāni sāsanato āharitvā dassessāma bhagavato pāvacane nikkaṅkhabhāvena sotūnaṃ paramasaṇhasukhumañāṇādhigamatthaṃ. Taṃ yathā? ‘‘Āyasmā udāyī yena sā kumārikā tenupasaṅkami, upasaṅkamitvā tassā kumārikāya saddhiṃ eko ekāya raho paṭicchanne āsane alaṃkammanīye nisajjaṃ kappesī’’ti. Ettha ‘‘tassā’’ti tatiyāya rūpaṃ, ‘‘tassā’’ti tatiyāya rūpe diṭṭheyeva ‘‘sabbassā katarissā’’tiādīni tatiyārūpāni pāḷiyaṃ anāgatānipidiṭṭhāniyeva nāma tesaṃ aññamaññasamānagatikattā, diṭṭhena ca adiṭṭhassapi yuttassa gahetabbattā. ‘‘Kassāhaṃ kena hāyāmī’’ti ettha ‘‘kassā’’ti pañcamiyā rūpaṃ, ‘‘kassā’’ti pañcamiyā rūpe diṭṭheyeva ‘‘sabbassā katarissā’’tiādīni pañcamiyā rūpāni pāḷiyaṃ anāgatānipi diṭṭhāniyeva nāma. ‘‘Aññataro bhikkhu vesāliyaṃ mahāvane makkaṭiṃ āmisena upalāpetvā tassā methunaṃ dhammaṃ paṭisevati. Aññataro bhikkhu aññatarissā itthiyā paṭibaddhacitto hotī’’ti ca ettha ‘‘tassā aññatarissā’’ti ca sattamiyā rūpaṃ, tasmiṃ diṭṭheyeva ‘‘sabbassā katarissā’’tiādīni sattamiyā rūpāni pāḷiyaṃ anāgatānipi diṭṭhāniyeva nāmāti.
所有名词中，此处出现三种形态，因依外貌特点而有所不同。如何理解？男众名词包含‘他的’‘谁的’等词，变化形式多达四、六十个；女性性别名词‘她的’‘谁的’等，变化形式则是第三至第四至五至六至七级不等。故仅就名词的形式而言，女性性别词具有明确差别的发音方式，需专门关注。此中方便起见，不论四级六级形态，因其罕见，取第三级至五至七级形态作教学范例，以顺应教法，方便听众以最微妙智慧深解世尊开示。如示例言：『具寿长老伍答夷前往该少女处，见少女安坐于隐蔽雅致之座上。』其中‘她的’为第三个等级外貌形式；‘谁的’为第三等级形式，诸如此类词汇，多数是服从于古今同一语言轨迹，此处既包括已见亦含未见者，应当兼顾理解。而‘谁的，我被谁打’则为第五等级形式，亦对应前述逻辑。如有比库于韦萨离大林，持斋斥恶，严格遵守男女分别心故，便言：‘他的女人忠诚于他’。此句中‘他的女人、他的’为第七等级形态，依同前理属此类水平包含古今已见未见种类。
Nanu ca bho ‘‘tassā kumārikāya saddhi’’nti ettha ‘‘tassā’’ti idaṃ vibhattivipallāsena vuttaṃ, ‘‘tāyā’’ti hissa attho, tathā ‘‘kassāhaṃ kena hāyāmī’’ti idampi vibhattivipallāsena vuttaṃ. ‘‘Kāyā’’ti hissa attho. ‘‘Aññatarissā itthiyā paṭibaddhacitto’’ti etthāpi ‘‘aññatarissā’’ti idaṃ vibhattivipallāsena vuttaṃ. ‘‘Aññatarissa’’nti hissa atthoti? Tanna, īdisesu cuṇṇiyapadavisayesu vibhattivipallāsassa anicchitabbattā. Nanu ca bho cuṇṇiyapadavisayepi ‘‘saṅghe gotami dehī’’tiādīsu ‘‘saṅghassā’’ti vibhattivipallāsatthaṃ vadanti garūti? Saccaṃ, tathāpi tādisesu ṭhānesu dve adhippāyā bhavanti ādhārapaṭiggāhakabhāvena bhummasampadānānamicchitabbattā. Tathā hi ‘‘saṅghassa dethā’’ti vattukāmassa sato ‘‘saṅghe dethā’’ti vacanaṃ na virujjhati, yujjatiyeva. Tathā ‘‘saṅghe dethā’’ti vattukāmassapi sato ‘‘saṅghassa dethā’’ti vacanampi na virujjhati, yujjatiyeva, yathā pana alābu lābusaddesu visuṃ visuṃ vijjamānesupi ‘‘lābūni sīdanti silā plavantī’’ti ettha chandānurakkhaṇatthaṃ akāralopo hotīti akkharalopo buddhiyā kariyati. Tathā ‘‘saṅghe gotami dehī’’tiādīsupi buddhiyā vibhattivipallāsassa parikappanaṃ katvā ‘‘saṅghassā’’ti vipallāsatthamicchanti ācariyā. Tasmā ‘‘saṅghe gotami dehi. Vessantare varaṃ datvā’’tiādīsu vibhattivipallāso yutto ‘‘tassā kumārikāyā’’tiādīsu pana na yutto, vibhattivipallāso ca nāma yebhuyyena ‘‘neva dānaṃ viramissa’’ntiādīsu gāthāsu icchitabbo.
然尔，诸位，不可否认‘她与少女同在’中‘她’一词乃屈折词之误用，意指‘她’。又‘我被谁打’一语，亦为误用，实指‘身体’也。‘某女性忠诚’等等同样是屈折误用，何谓？屈折错用在中阴名词诸用法中不应被用。然亦有人以‘僧团中具足者如某果德玛’等句，谓之‘僧团的’，为屈折词类误用，但得到行家认可。真实如此，在此处亦存在二种不同目的：一为约束接受者须清楚遵守语言规则所需，二为允许在实行时语音接近性关系的合理容忍。譬如‘僧团中具足者’语句，在强烈要求时未必完全符合语法，但被认可为方便说法。又如蔬菜瓜果词中保存诸变体时，有时词汇字母省去合并，意在维护语句节奏，类似此理。故如‘僧团中果德玛’一类说法，既属误用，又具有实践便利之用，故教学时须加以说明。由是观之，含屈折误植字词亦不无合理，吾等于各种语体中听取辨别教法时应知此理。故‘女子守戒人某某’等语中，‘女子的’误用当被深明此理。须明白，含屈折误用词语非纯粹谬误，乃语言交际实用过程之必然存在。
Tathāpi vadeyya yā sā tumhehi ‘‘tassā methunaṃ dhammaṃ paṭisevatī’’ti pāḷi ābhatā, na sā sattamīpayogā. ‘‘Tassā’’ti hi idaṃ chaṭṭhiyantapadaṃ ‘‘tassāmakkaṭiyāaṅgajāte methunaṃ dhammaṃ paṭisevatī’’ti atthasambhavatoti? Tanna, aṭṭhakathāyaṃ ‘‘tassāti bhummavacana’’nti vuttattā. Kiñca bhiyyo – aṭṭhakathāyaṃyeva ‘‘tassā ca sikkhāya sikkhaṃ paripūrento sikkhati, tasmiñca sikkhāpade avītikkamanto sikkhatī’’ti imasmiṃ padese ‘‘tassā’’ti bhummavacanaṃ niddeso katoti. Nanu ca bho tatthāpi ‘‘tassā’’ti idaṃ vibhattivipallāsavasena bhummatthe sāmivacananti? ‘‘Ativiya tvaṃ vibhattivipallāsanaye kusalosi, vibhattivipallāsiko nāmā’’ti bhavaṃ vattabbo. Yo tvaṃ dhammasaṅgāhakattherehi vuttapāḷimpi ullaṅghasi, aṭṭhakathāvacanampi ullaṅghasi, aparampi te niddesapāḷiṃ āharissāma. Sace tvaṃ paṇḍitajātiko, saññattiṃ gamissasi. Sace apaṇḍitajātiko, attano gāhaṃ amuñcantoyeva saññattiṃ na gamissati, sāsane cittiṃ katvā suṇohīti. ‘‘Tasmā hi sikkhetha idheva jantū’’ti imissā pāḷiyā atthaṃ niddisantena pabhinnapaṭisambhidena satthukappena aggasāvakena dhammasenāpatinā āyasmatā sāriputtena ‘‘idhāti imissā diṭṭhiyā imissā khantiyā imissā ruciyā imasmiṃ ādāye imasmiṃ dhamme’’ti evaṃ ‘‘imissā’’ti padaṃ bhummavacanavasena vuttaṃ. Tañhi ‘‘idhā’’ti padassa atthavācakattā sattamiyā rūpanti viññāyati. Iti ‘‘imissā’’ti sattamiyā rūpe diṭṭheyeva ‘‘sabbassā katarissā’’tiādīni sattamiyā rūpāni pāḷiyaṃ anāgatānipi diṭṭhāniyeva nāma.
虽然如此，仍当指出‘你们说她守护夫妇之法’中的‘她’非属于第七等级用法。因为第六等级‘她出生于猴子之部族守法’一语，意义明了真正起到限定作用。此因注疏指出‘她’乃属本土表达。且更进一步，注疏中说‘她因受教戒而努力精进，且未违反戒律教规，故勤学戒律’等，此处‘她’为本土用词解释。难道这里的‘她’也是屈折误用吗？‘实则你太过于善于指出屈折误用之处，应避免茫然用误用次等语言。’这是对你的劝诫。若你违犯达尊大德们所标示之巴利正本语言，也违犯注疏的话，届时吾辈将再取巴利正本以为教导。倘若你自诩贤达，则当循正法解说，若不贤达，则当安心留存其辨析，不应无端否定正本。故世尊法门中教导，乃以“此处所示表法理的见解、忍辱、喜好，皆以此法学习、皈依、修习”为准，是用‘此处’一词表明上文正当用意。至于‘此处’一词，隐含第七等级外貌形式意义。故‘她的’等词之第七等级外貌形态，在注疏巴利中多见，无论已见或未见皆属正当用法。
Aparampi te sabbalokānukampakena sabbaññunā āhaccabhāsitaṃ pāḷiṃ āharissāma, cittiṃ katvā suṇohi, ‘‘aṭṭhānametaṃ bhikkhave anavakāso, yaṃ ekissā lokadhātuyā apubbaṃ acarimaṃ dve arahanto sammāsambuddhā uppajjeyyu’’nti ettha ‘‘ekissā’’ti idaṃ sattamiyā rūpaṃ. Evaṃ ‘‘ekissā’’ti sattamiyā rūpe diṭṭheyeva ‘‘sabbassā katarissā’’tiādīni sattamiyā rūpāni pāḷiyaṃ anāgatānipi diṭṭhāniyeva nāma. Na hi sabbathāpi vohārā sarūpato pāḷiādīsu dissanti, ekacce dissanti, ekacce na dissantiyeva. Atridaṃ vuccati –
此外，吾等更以普遍慈悲智慧，萃集众学通晓者智慧，选取巴利语正本演说，洗耳恭听：『比库们，今示诸处不多，乃‘一’者，乃世间实相出世，是二阿拉汉正自觉者降生所在』。此中‘一’之词为第七等级形态。亦如‘一’之第七等级形态出现之处，‘他的’‘谁的’等诸词，皆已包含其中，且在巴利正本中亦见，未曾缺漏。但不可能时常见语言和事文全体轮廓统一，有时出现，有时不见。此谓曰——
‘‘Tassā’’iccādayo saddā, ‘‘tāya’’iccādayo viya;
“此‘他的’等词，若视为‘她的’等词相对；”
Ñeyyā pañcasu ṭhānesu, tatiyādīsu dhīmatā.
五个应当论述的地方，在第三类诸处尤为应当由智者详审。
Tiṇṇannaṃ pana nādīnaṃ, hoti sabyapadesato;
被汝所排除的名字，在词汇的用法上，应当作为通用表达来看待；
‘‘Tassā kassā’’tiādīni, bhavanti tatiyādisu.
诸如“那是他的”之类的用法，于第三类诸处及其之后皆有。
Atra panāyaṃ pāḷinayavibhāvanā aṭṭhakathānayavibhāvanā ca – tassā kaññāya saddhiṃ gacchati, tassā kaññāya kataṃ, tassā kaññāya deti, tassā kaññāya apeti, tassā kaññāya ayaṃ kaññā hīnā, tassā kaññāya ayaṃ kaññā adhikā, tassā kaññāya santakaṃ, tassā kaññāya patiṭṭhitanti. Dullabhāyaṃ nīti sādhukaṃ cittiṃ katvā pariyāpuṇitabbā sāsanassa ciraṭṭhitatthaṃ. Evaṃ sabbathāpi pāḷiaṭṭhakathānayānusārena itthiliṅgassa avisadākāravohāratā ñātabbā.
这里所说的，是巴利语文法的词尾变异，也即注疏中常见的用法，如“他的某物与其共行”，“他的某物所作”，“他的某物所予”，“他的某物所取”，“此物在其处较低”，“此物在其处较高”，“此物与其合一”，“此物立于其处”等等。此类用法甚为难得，理应以精心的心念认知并遍加遍习，乃为教法久远流传之本。由此可见，对于女性指称的这种词尾用法，需随处依循巴利注疏的规范，明辨其不明晰之表达而深加认识。
Evaṃ pana ñatvā viññujātinā ‘‘dvinnaṃ gosaddānaṃ rūpamālāvisesena liṅganānattaṃ hotī’’ti niṭṭhametthāvagantabbaṃ. Gosaddo hi ‘‘puriso mātugāmo orodho āpo satthā’’tiādayo viya na niyogā visadākāravohāro, nāpi ‘‘kaññā ratti itthī’’tiādayo viya niyogā avisadākāravohāro. Tathā hi ayaṃ pulliṅgabhāve dhātusaddo viya visadākāravohāro, itthiliṅgabhāve avisadākāravohāro . Iti imassa atthassa sotūnaṃ ñāpanena paramasaṇhasukhumañāṇappaṭilābhattaṃ ‘‘go, gāvī gāvo. Gāviṃ, gavo’’tiādinā okārantassa itthiliṅgassa gosaddassa āveṇikā nāmikapadamālā vuttā. Ettha pana ‘‘gāvi’’nti ekakkhattumāgataṃ, ‘‘go gohī’’tiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘gāvo gāvī gāva’’nti tikkhattuṃ, ‘‘gāviyā’’ti pañcakkhattuṃ, evamettha pañcakkhattuṃ āgatapadānaṃ vasena avisadākāro dissatīti idaṃ itthiliṅganti gahetabbaṃ. Imañhi nayaṃ muñcitvā natthi añño nayo yena gosaddo itthiliṅgo siyā. Tasmā idameva amhākaṃ mataṃ sārato paccetabbaṃ. Pumitthiliṅgasaṅkhātānaṃ dvinnaṃ gosaddānaṃ rūpamālāya nibbisesataṃ vadantānaṃ pana ācariyānaṃ mataṃ pulliṅge vattamānena gosaddeni’tthiliṅge vattamānassa gosaddassa rūpamālāya sadisatte sati mātugāmasaddassa nāmikapadamālāyo samaṃ yojetvā pumitthiliṅgabhāvaparikappanaṃ viya hotīti na sārato paccetabbaṃ.
如实了解后由明智之士可知：“二种牛声依其词尾区分性别之特征而无混淆”，此理理应得以了知。牛声确实如“男人、母牛、兽力、水、主人”等词一般，词尾用法清晰准确，亦非如“女郎、夜晚、女子”等词尾混乱难辨。由此看，阳性词根代表者，词尾用法清晰明确；阴性词根代表者，则词尾用法不甚清楚。基于此义，借此听闻“牛，母牛，牛儿”、“母牛，牛儿”等词形，或一、二、三、五个词尾的不同组合，而现阴性词尾对应牛声的良好规范词尾组合。这里若放弃此规范，则无他方法使牛声词尾分别为阴性。故吾等应以此为正见，严加维持。针对男性与女性二种牛声一字结构的词尾不同之理论，诸师者评曰：若以阳性词尾对应的牛声词尾的整组词形而言，确如母牛作为阴性词形的类比，故此不得以阳性词尾为阴性词尾对待，是不合适的。
Ettha pana kiñci liṅgasaṃsandanaṃ kathayāma – heṭṭhā niddiṭṭhassa okārantapulliṅgassa gosaddassa nāmikapadamālāyaṃ ‘‘gāvuṃ gāvaṃ gāvenā’’tiādīni ekakkhattumāgatāni, ‘‘go gohī’’tiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘gāvo gavo gava’’nti imāni pana ‘‘satthā rājā’’tiādīni viya tikkhattuṃ, catukkhattuṃ vā panettha pañcakkhattuṃ vā āgatapadāni na santi. Tadabhāvato visadākāro dissati. Purisasaddassa nāmikapadamālāyampi ‘‘puriso purisa’’ntiādīni ekakkhattumāgatāni, ‘‘purise’’tiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘purisā’’ti tikkhattuṃ. Evaṃ visadākāro dissati. Ākārantitthiliṅgassa pana ‘‘kañña’’ntiādīni ekakkhattumāgatāni, ‘‘kaññāhī’’tiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘kaññāyo’’tiādīni tikkhattuṃ, ‘‘kaññā’’ti idaṃ catukkhattuṃ, ‘‘kaññāyā’’ti idaṃ pana pañcakkhattuṃ. Evaṃ avisadākāro dissati. Ākārantapulliṅgassatu ‘‘sattharī’’tiādīni ekakkhattumāgatāni, ‘‘satthū’’tiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘satthā’’tiādīni tikkhattuṃ, evaṃ visadākāro dissati. Iminā nayena sabbāsupi pumitthiliṅgapadamālāsu visadākāro ca avisadākāro ca veditabbo. Napuṃsakaliṅgassa pana nāmikapadamālāyaṃ ‘‘cittenā’’tiādīni ekakkhattumāgatāni, ‘‘citta’’ntiādīni dvikkhattuṃ, ‘‘cittānī’’ti idaṃ tikkhattuṃ āgataṃ. Aṭṭhi āyusaddādīsupi eseva nayo. Ettha ubhayamuttākāro dissati. Kiñcāpettha catukkhattuṃ pañcakkhattuṃ vā āgatapadānaṃ abhāvato visadākāro upalabbhamāno viya dissati, tathāpi yasmā ‘‘cittaṃ aṭṭhi āyū’’tiādīni napuṃsakāni ‘‘gacchaṃ aggi bhikkhū’’tiādīnaṃ pulliṅgānaṃ nayena appavattanato visadākārañca, ‘‘ratti yāgū’’tiādīnaṃ itthiliṅgānaṃ nayena appavattanato avisadākārañca ubhayamanupagamma visesato ‘‘cittaṃ, cittāni, cittā. Cittaṃ, cittāni, citte’’tiādinā sanikārāya rūpamālāya rūpavantāni bhavanti, tasmā tesamākāro ubhayamuttoti daṭṭhabbo.
这里且议论词尾连接的情况——下文所示阳性词尾牛声词尾的一组词，如“母牛，牛儿，牛者”等为一种单数形态；“牛，公牛”等为双数形态；“牛儿，牛儿，牛”这类三数形态；“牛儿”四数形态；“牛儿的”五数形态，然而表示“主人、国王”等词的三数及四数或五数形态却无此类词尾。由此显见，阳性词尾词汇词尾用法清晰可辨。在男性词尾词组中，如“男子”这类单数词，“男子”等双数词，“男子们”为三数形态均清楚无误。阴性词尾词组中，如“女子”等单数词，“女子们”等双数形态，“女子们”为三数形态，“女子”为四数形态，“女子的”为五数形态，亦清晰可辨。如此则不难辨别清楚。男性词尾词尾词组中如“老师”等单数词，“老师们”等双数形态，“老师们”为三数形态，亦清晰无误。以上之理据，以此方法，男性阴性两类词尾组合均能辨明清晰。对于中性词尾的名字词组，如“心”等单数形态，“心”双数形态，“心们”为三数形态出现在词组内，及“骨”、“寿命”等词亦然。这里二者词尾相合。即使无四、五数之词尾出现时，词尾仍能清晰辨别。然而由于“心、骨、寿命”等词为男性柔弱词尾之类，且“去、入、比库”等阳性词尾词的词尾用法明显少见，因此不同词尾阴阳两类词尾均相互交错，形成特殊现象。如以“心，心们，心”等词旁证，皆由词尾所趋成形，有形质之分。由此得见，此类词尾形态当视为兼有中性特性的词尾。
Tividhopāyaṃ ākāro sakkaṭabhāsāsu na labbhati. Tenesa sabbesupi byākaraṇasatthesu na vutto. Sabbasattānaṃ pana mūlabhāsābhūtāya jineritāya māgadhikāya sabhāvaniruttiyā labbhati. Tathā hi ayaṃ niruttimañjūsāyaṃ vutto –
三种方法的形态，在粗俗语中得不到体现。因此，在所有语法解释中也未曾论及。唯有众生的根本语言，即摩揭陀语，通过字、句、词句的形成而得以显现。正如《语义清净经》中所言——
Kiṃ panetaṃ liṅgaṃ nāma? Keci tāva vadanti –
何为此所谓的标记？有人如此说——
‘‘Thanakesavatī itthī, massuvā puriso siyā. Ubhinnamantaraṃ etaṃ, itaro’bhayamuttako’ti
“头发堆积如女，身形瘦削如男，二者之间，另一者无畏高出”，
Vuttattā visiṭṭhā thanakesādayo liṅga’’nti, etaṃ na sabbattha, gaṅgāsālārukkhādīnaṃ thanādinā sambandhābhāvato.
他们以此为准，认为头发堆积等是标记，但这并非普遍成立，因为与恒河树木等地名无关联。
Apare vadanti – ‘‘na liṅgaṃ nāma paramatthato kiñci atthi, lokasaṅketarūḷho pana vohāro liṅgaṃ nāmā’’ti. Idamettha sanniṭṭhānaṃ. Sabbaliṅgikopi saddo hoti taṭaṃ taṭī taṭoti. Yadi ca paramatthato liṅgaṃ nāma siyā, kathaṃ aññamaññaviruddhānaṃ tesaṃ ekattha samāveso bhavati, tasmā yassa kassaci atthassa avisadākāravohāro itthiliṅgaṃ, visadākāravohāro pulliṅgaṃ, ubhayamuttākāravohāro napuṃsakaliṅganti veditabbanti.
有人又说：“标记本无真实意义，仅是世俗约定俗成之象征而已。”此即是其立场。所有带有标记意义的词，也有像‘岸’、‘岸边’、‘对岸’之类的词汇。如果标记有真实意义，如何能将相互矛盾的标记统一归摄？因此，对有时代表某种意义不清的词汇，应分别识别为女性标记、男性标记及双性标记。
Ettha pana nāmikapadamālāsaṅkhātapabandhavaseneva avisadākāravohārāditā gahetabbā, na ekekapadavasena. Tathā hi ‘‘kaññā puriso citta’’nti ca, ‘‘kaññāyo purisā cittānī’’ti ca evamādikassa ekekapadassa avisadākāravohārāditā na dissati. Yasmā pana pabandhavasena visadākāravohārādibhāve siddheyeva samudāyāvayavattā ekekapadassapi avisadākāravohārāditā sijjhateva.
在这里，应以词组或语块作为标记的表达单位，而非单字。譬如‘少女、男子心灵’或‘少女们、男子们之心灵’等情况下，单字不表现独立标记。因为作为词组整体出现的字词，带有清晰的标记表达，单字则无法呈现此义。故以词组整体作为标记表达之缘起部件，作为依据。
Keci pana nāmikapadamālāsaṅkhātaṃ pabandhaṃ aparāmasitvā ekekapadavaseneva avisadākāravohārādikaṃ icchanti, te vattabbā ‘‘yadi ekekapadasseva avisadākāravohārāditā siyā, evaṃ sante ‘kaññā purisā satthā guṇavā rājā’tiādīnaṃ padānaṃ ākārasutivasena, ‘puriso satthāro kaññāyo’tiādīnaṃ pana okārasutivasena, ‘cittaṃ purisaṃ kañña’ntiādīnaṃ anusārasutivasena aññamaññaṃ samānasutisambhavā kathaṃ avisadākāravohārāditā siyā’’ti? Kiñcāpi te evaṃ vadeyyuṃ ‘‘siyā eva, nānattaṃ pana tesaṃ duppaṭivedha’’nti. Te vattabbā ‘‘mā tumhe evamavacuttha, dujjānatarampi nibbānaṃ kathanasamatthaṃ puggalaṃ nissāya jānanti, tasmā suṭṭhu upaparikkhitvā vadethā’’ti. Evañca pana vatvā tato uttari te pañhaṃ pucchitabbā ‘‘bodhisaddo āyusaddo ca kataraliṅgo’’ti. Te jānantā evaṃ vakkhanti ‘‘bodhisaddo itthiliṅgo ceva pulliṅgo ca, āyusaddo ca pana napuṃsakaliṅgo ca pulliṅgo cāti dviliṅgā ete saddā’’ti. Te vattabbā ‘‘yadi bodhisaddo ca āyusaddo ca dviliṅgā ete saddā, evaṃ sante dvinnaṃ bodhisaddānaṃ ekapadabhāvena vavatthitānaṃ accantasamānasutikānaṃ kathaṃ avisadākāravohāratā ca visadākāravohāratā ca siyā, kathañca pana dvinnaṃ āyusaddānaṃ ekapadabhāvena vavatthitānaṃ accantasamānasutikānaṃ ubhayamuttākāravohāratā ca visadākāravohāratā ca siyā’’ti? Evaṃ vuttā te addhā kiñci uttari apassantā niruttarā bhavissanti. Saddasatthavidū pana saddasatthato nayaṃ gahetvā vadanti –
有些人不精察地放弃了那些由名称和词组构成的复合词，反而仅以每一单词的形式，追求清晰的语音形态表现。他们认为，如果仅将每个单词视为清晰的语音形式来表达，譬如说存在类似于“女子、男子、佛陀、贤王”等词语中的音节形成；对于“男子、佛陀”等则以发音顺序作标准；又如“心念男子”等，以意合顺序排列，那么这些彼此间相同声调如何可能成为清晰发音？即便如此他们也会说“可以，但其中存在不同难以彻底理解之处”。对此应说：“你们不该如此妄语，连涤除污垢以助理解涅槃意义的智慧贤者，皆因依止此人方能晓法，故应善巧、详审地说明解说。”说完这番话后，接下来应问他们：“‘菩提声’与‘寿命声’二者的性别指标为何？”他们明知故问地回答：“‘菩提声’既有女性特征亦有男性特征，‘寿命声’则具有无性别特征及男性特征，这两种声音因此称为双性声。”又反问：“若菩提声与寿命声皆属双性声，且存在两种菩提声音仅以一个音节表现而性质完全相同的情况，则如何可能既有清晰发音又有含糊发音？又若两种寿命声音仅以一个音节表现，且性质完全相同，则如何可能既为格外特殊的发音又为清晰发音？”如此言说后，对方竟无以应答，沉默不语。如果以语言之义者为准则，则应如此言说——
‘‘Ese’sā eta’miti ca,
‘是此，彼是’，
Pasiddhi atthesu yesu lokassa;
在世间皆为声誉显赫，
‘Thīpumanapuṃsakānī’ti,
『阴性、男性、中性』者，
Vuccante tāni nāmānī’’ti.
如是这些名称被称呼。”
Tesaṃ kira ayamadhippāyo – ‘‘eso puriso, eso mātugāmo, eso rājā, esā itthī, esā latā, etaṃ napuṃsakaṃ, etaṃ citta’’nti evaṃ purisādīsu yesu atthesu lokassa ‘‘eso esā eta’’nti ca pasiddhi hoti, tesu atthesu tāni nāmāni ‘‘pumitthinapuṃsakaliṅgānī’’ti vuccanti, taṃdvārena aññānipīti. Evaṃ vadantehi tehi ‘‘iminā nāma ākārena ‘eso esā eta’nti nāmāni aññāni ca pulliṅgādināmaṃ labhantī’’ti ayaṃ viseso na dassito, saddhammanayaññūhi pana neruttikehi dassito ‘‘yassa kassaci atthassa avisadākāravohāro itthiliṅga’’ntiādinā.
据此，他们的主张是：“这男子、这与母族合者、这国王、这女子、这藤蔓、这个无性者、这个心念”——诸如此类与男子相似者，在世间常以“此彼”加以成名，且这名称都被称为“男性与女性的性别标志”，由此可以类推补发其他名称。对此，按照他们的说法，“以此名称的音形作为‘此、彼、是’等词的标记，其名称便获得了男性、女性等性别之名号”，此种特殊情况佛法正统学者虽未展示，但在论理方面皆得明确，即“对某意涵存在清晰的性别发音”的说法。
Keci pana ‘‘avisadākārānaṃ atthānaṃ vācako vohāro itthiliṅga’’ntiādīni vadanti, taṃ na gahetabbaṃ. Yadi hi avisadākārānaṃ atthānaṃ vācako vohāro itthiliṅgaṃ, evaṃ sante mātugāmakalattakantakaṇṭakagumbādayopi vohārā itthiliṅgāni siyuṃ avisadākārattā tadatthānaṃ. Yadi pana visadākārānaṃ atthānaṃ vācako vohāro pulliṅgaṃ, evaṃ sante ‘‘devatā saddhā ñāṇa’’miccādayopi vohārā pulliṅgāni siyuṃ visadākārattā tadatthānaṃ. Atha vā yadi avisadākārānaṃ atthānaṃ vācako vohāro itthiliṅgaṃ, visadākārānaṃ panatthānaṃ vācako vohāro pulliṅgaṃ, evaṃ sante ekassevatthassa ekakkhaṇe dvīhi liṅgehi na vattabbatā siyā –
但有人说『非清净形态之义者谓之阴性』等，此说不当。如果非清净形态之义的语词谓为阴性，如此，则连母兽、小傍族、小灌木丛等语，都应为阴性，因为它们本质非清净形态。若清净形态之义的语词谓为阳性，如此，则连『天信、智』等虚妄语亦应为阳性，因为它们属于清净形态本质。又若非清净形态义的语词谓阴性，而清净形态义的语词谓阳性，则同一义项一时不当同时有两种性相。
‘‘Atthakāmosi me yakkha, hitakāmāsi devate;
『妖鬼，我若有意，天神我若有益；
Karomi te taṃ vacanaṃ, tvaṃsi ācariyo mamā’’ti.
我将为汝言，我师即是我。』
Yadi ca ubhayamuttākārānaṃ atthānaṃ vācako vohāro napuṃsakaliṅgaṃ, evaṃ sante ubhayamuttākārānaṃ atthānaṃ tiṇarukkhādīsu ‘‘idaṃ nāmā’’ti niyamābhāvato liṅgavacanaṃ viruddhaṃ siyā. Apica ‘‘paññāratanaṃ. Sāriputtamoggallānaṃ sāvakayuga’’nti ca ādinā napuṃsakaliṅgavacanena tadatthānampi ubhayamuttākāratā vuttā siyā. Apica ekampi tīraṃ ‘‘taṭaṃ taṭī taṭo’’ti tīhi liṅgehi na vattabbaṃ siyā. Ekampi ca ñāṇaṃ ‘‘paññāṇaṃ paññā pajānanā amoho’’tiādinā tīhi liṅgehi na vattabbaṃ siyā, tasmā taṃ nayaṃ aggahetvā yathāvuttoyeva nayo gahetabbo.
如果二者兼具形态的义项谓为中性，如此，则二者兼具义项者在草木等处，没有『此为名』等规定义项语词，应与性相用词相违背。但例如『智慧宝、沙利菩萨摩诃迦叶弟子众』等语，虽用中性词，亦被视为兼具二性义项。且单一一言『水岸、岸、岸』不可三个性相同时出现。单一智慧语『智慧、慧、了知、无明』等亦不可三性同时存在。因此此义理不宜取，应如实取其理。
Lokasmiñhi itthīnaṃ heṭṭhimakāyo visado hoti, uparimakāyo avisado, uramaṃsaṃ avisadaṃ, gamanādīnipi avisadāni . Itthiyo hi gacchamānā avisadaṃ gacchanti, tiṭṭhamānā nipajjamānā nisīdamānā khādamānā bhuñjamānā avisadaṃ bhuñjanti. Purisampi hi avisadaṃ disvā ‘‘mātugāmo viya gacchati tiṭṭhati nipajjati nisīdati khādati bhuñjatī’’ti vadanti. Iti yathā itthiyo yebhuyyena avisadākārā, tathā yassa kassaci saviññāṇakassa vā aviññāṇakassa vā atthassa ye vohārā yebhuyyena avisadākārā, teyeva itthiliṅgāni nāma bhavanti. Taṃ yathā? ‘‘Kaññā devatā dhītalikā dubbā saddhā ratti itthī yāgu vadhū’’ iccevamādīni. Purisānaṃ pana heṭṭhimakāyo avisado hoti, uparimakāyo visado, uramaṃsaṃ visadaṃ, gamanādīnipi visadāni honti. Purisā hi gacchamānā visadaṃ gacchanti, tiṭṭhamānā nipajjamānā nisīdamānā khādamānā bhuñjamānā visadaṃ bhuñjanti. Itthimpi hi gamanādīni visadāni kurumānaṃ disvā ‘‘puriso viya gacchatī’’tiādīni vadanti. Iti yathā purisā yebhuyyena visadākārā, tathā yassa kassaci saviññāṇakassa vā aviññāṇakassa vā atthassa ye vohārā yebhuyyena visadākārā, teyeva pulliṅgāni nāma bhavanti. Taṃ yathā? ‘‘Puriso mātugāmo orodho āpo rukkho moho satthā’’ iccevamādīni. Yathā ca pana napuṃsakā ubhayamuttākārā, tathā yassa kassaci saviññāṇakassa vā aviññāṇakassa vā atthassa ye vohārā ubhayamuttākārā, teyeva napuṃsakaliṅgāni nāma bhavanti. Taṃ yathā? ‘‘Cittaṃ rūpaṃ itthāgāraṃ kalattaṃ nāṭakaṃ ratanaṃ ñāṇaṃ aṭṭhi āyu’’iccevamādīni. Iccevaṃ nāmikānaṃ sabbesampi vohārānaṃ –
世间女人之下体为清净，上体为非清净，皮肉为非清净，移动等亦为非清净。女人行走时非清净形态相随行，站立、屈身、坐卧、饮食时，非清净形态仍在随行。男子见此，谓『似母兽行走、站立、屈身、坐卧、饮食』。如此，女人凡具有最多的非清净形态者，便是所谓阴性。如何见此？如『少女、天神嫔妃、恶劣信仰、夜女、祈祷陪嫁』等语。男子则相反，下体非清净，上体清净，皮肉清净，移动等清净。男子行走时清净形态随行，站立、屈身、坐卧、饮食时，清净形态仍在随行。女人见此活动清净，谓之『如男子行走』。所以男子凡具有最多的清净形态者，便是所谓阳性。如何见此？如『男子、母兽、密林、流水、树木、迷惑、老师』等语。如中性者兼具二者形态者，如男子、女人二者义项，取其义词所含形态，便是所谓中性。如何见此？如『心、色、女子之家、昔日、戏剧、宝物、智慧、骨、寿命』等语。以上各类名词之语，形态亦有清净非清净之区分。
Visadāvisadākārā, ākāro’bhayamuttako;
清净与非清净形态，形态乃二合性者。
Liṅgassa lakkhaṇaṃ etaṃ, ñeyyaṃ syādippabandhato.
字的标志是此，应当从一开始联系考察。
Idaṃ ṭhānaṃ dubbinivijjhaṃ mahāvanagahanaṃ niggumbaṃ nijjaṭaṃ katvā dassitaṃ sādhukaṃ manasi kātabbaṃ. Iti sabbesaṃ nāmikapadānaṃ pabandhanissitena avisadākāravohārādibhāvena itthiliṅgādibhāvassa sambhavato dvinnampi gosaddānaṃ pabandhanissitena avisadākāravohārādibhāvena yathāsakaṃ itthiliṅgādibhāvo veditabbo.
此处地形极难通达，是一片浩瀚密林，深山密洞，造作密室，隐秘闭藏，体现得恰当，应记在心。因此，对于所有字根及词干而言，由于与字母形态及文法结构相关的连缀，在语音上呈现不清晰形态，通过两类辅音连缀的表现方式，应当据此来认识其字母形态等特征。
Savinicchayoyaṃ okārantitthiliṅgassa nāmikapadamālāvibhāgo.
这个汇总部分为不纯正的字母形态词根集合的分类。
Okārantatāpakatikaṃ okārantitthiliṅgaṃ niṭṭhitaṃ.
以辅音结尾的词根形态，是不纯字母形态，已终结。
Evaṃ sabbathāpi ākāranta ivaṇṇanta uvaṇṇantokārantavasena chabbidhāni itthiliṅgāni niravasesato gahitāni bhavanti. Etesu pana kesañci ākārantānaṃ īkārantānañca katthaci paccattekavacanassa ekārādesavasena yo pabhedo dissati, so idāni vuccati. Tathā hi –
因此，在任何情形下，像是以辅音结尾、以元音结尾及带有色彩符号的，以辅音为结尾的各种类型，共有六种女性字母形态词根被有条理地汇集。这些当中，有些辅音结尾的词根与元音结尾的词根之间相互对立，形成一语句中唯一辅音的区分，这种区分可作为辨别标准，如下所述：
‘‘Na tvaṃ rādha vijānāsi, aḍḍharatte anāgate;
「你不知道，未来的不久以后；
Abyayataṃ vilapasi, viratte kosiyāyane’’ti
「不变者，悲叹于寂静的迦尸国。」
Imasmiṃ rādhajātake ‘‘virattā’’ti ākārantavasena vattabbe paccattavacanassa ekārādesavasena ‘‘viratte’’ti vuttaṃ. Tathā ‘‘kosiyāyanī’’ti īkārantavasena vattabbe paccattavacanassa ekārādesavasena ‘‘kosiyāyane’’ti vuttaṃ. Tena aṭṭhakathācariyo ‘‘viratte kosiyāyaneti mātā no kosiyāyanī brāhmaṇī virattā amhākaṃ pitari nippemā jātā’’ti atthaṃ saṃvaṇṇesi. Nanu ca bho pāḷiyaṃ ‘‘viratte’’ti, ‘‘kosiyāyane’’ti ca paccattavacanassa dassanato ‘‘ekārantampi itthiliṅgaṃ atthī’’ti vattabbanti? Na vattabbaṃ ākārīkārantogadharūpavisesattā tesaṃ rūpānaṃ. Ādesavasena hi siddhattā visuṃ ekārantaṃ itthiliṅgaṃ nāma natthi, tasmā itthiliṅgānaṃ yathāvuttā chabbidhatāyeva gahetabbā.
在此摩诃贤劫前生故事中，「寂静」作为名词形态使用时，谓词以单数第三人称女性为标记，故用「寂静的」；「迦尸国」亦同，谓词单数女性标记，故为「迦尸国中」。因此注疏师释「寂静迦尸国者，即此女婆罗门系寂静，对我等父亲怀有深情所生者」。然而，巴利文中「寂静」与「迦尸国」作为独立词的单数现在时表现时，谓词女性标记是罕见的。这是形态学上的特殊现象，并非应通以单数女性标记规则。此故应视女性名词为固定语尾形式，按六类变化分别考虑其形态。
Iccevaṃ itthiliṅgānaṃ, pakiṇṇanayasālinī;
如此，这些女性名词拥有丰富变化规则；
Padamālā vibhattā me, sāsanatthaṃ sayambhuno.
我已整理词缀变化，以成就圣法理解；
Saddanītisūriyoyaṃ,
此乃语言规范之光明，
Anekasuvinicchayarasmikalāpo;
汇聚众多成就之要法之论述也。
Saṃsayandhakāranudo,
疑惑之因，
Kassa matipadumaṃ na vikāse.
谁的正见妙花不曾绽放？
Iti navaṅge sāṭṭhakathe piṭakattaye byappathagatīsu viññūnaṃ · 如是于九支、有注疏、三藏中，为诸智者
Kosallatthāya kate saddanītippakaraṇe · 善巧之故，所作《声明论》
Itthiliṅgānaṃ nāmikapadamālāvibhāgo · 阴性名词词列之分类
Aṭṭhamo paricchedo. · 第八品。