3. Pakiṇṇakavinicchaya · 3. Pakiṇṇakavinicchaya
3. Pakiṇṇakavinicchaya3. 杂项抉择
Ito paraṃ pavakkhāmi, pakiṇṇakavinicchayaṃ;
接下来我将开示详尽的分类说明；
Sappayogesu atthesu, viññūnaṃ pāṭavatthayā.
于各种适切功用中，为智者所熟知的明确义理。
Tattha atthuddhāro, atthasaddacintā, atthātisayayogo, samānāsamānavasenavacanasaṅgaho, āgamalakkhaṇavasena vibhattivacanasaṅgaho, kālavasena vibhattivacanasaṅgaho, kālasaṅgaho, pakaraṇasaṃsandanā, vattamānādīnaṃ vacanatthavibhāvanā cāti navadhā vinicchayo veditabbo.
其中应了义理的提出、义理辞义的思考、义理互相照应、同类与异类言辞的集合、作为经文特征的不同言辞的集合、按时间不同的各种言辞的集合、时间集合、章节索引、对现行等语句义理的详尽分析，可谓是九种分类，必须了解。
Atthuddhāre tāva samānasutikapadānamatthuddhāraṇaṃ karissāma. Etthākhyātapadasaññitānaṃ bhotisadda bhavesaddānamattho uddharitabbo. Tathā hete nāmikapadasaññitehi aparehi bhotisadda bhavesaddehi samānasutikāpi asamānatthā ceva honti asamānavibhattikā ca. Sāsanasmiñhi keci saddā aññamaññaṃ samānasutikā samānāpi asamānatthā asamānapavattinimittā asamānaliṅgā asamānavibhattikā asamānavacanakā asamānantā asamānakālikā asamānapadajātikā ca bhavanti.
对于义理的提出，暂且只以字词相同的义项加以说明。此处对所说的词语标出义项时，应揭示字音相同但义项不同的情况。因此，按此理，有些字音虽同，有些字音虽异，即便字相同，义项也不相等，有的义项不等于其他，有的义项可互除。于此教法中，有些词音彼此间相同，相似而意义不同，有的是不等义分解，有的是字义不同的词，有的是时间不同的词，有的是时间相关的词，有的是词汇类属，还有章节类属，还有现行语句分析的词义分解，这些都是存在的。
Tesamasamānatthatte ‘‘sabbañhi taṃ jīrati dehanissitaṃ. Appassutāyaṃ puriso, balibaddova jīrati. Santo tasito. Pahu santo na bharati. Santo ācikkhate muni. Santo sappurisā loke. Santo saṃvijjamānā lokasmi’’nti evamādayo payogā. Ettha jīratisaddadvayaṃ yathāsambhavaṃ navabhāvāpagamavaḍḍhanavācakaṃ. Santosaddapañcakaṃ yathāsambhavaṃ parissamappattasamānopasantopalabbhamānavācakanti daṭṭhabbaṃ.
于此相同义项中，譬如“皆为衰老，依赖于身。此人沉浊，若被束缚而衰老。圣人称之为安稳。尽管安稳不负担。圣人叙述，圣者在世。圣者显现于世”等用法。在这里，“衰老”二字，能依可能性表示九种不同的状态增长减少。又“安稳”五字依可能性，需谨慎辨别众生平衡和终止的各种表现，这须明了。
Asamānapavattinimittatte pana ‘‘akataññū mittadubbhī, assaddho akataññūcā’’tievamādayo. Ettha ca akataññūsaddadvayaṃ katākatājānanajānanapavattinimittaṃ paṭicca sambhūtattā asamānapavattinimittakanti daṭṭhabbaṃ.
对于词义不等引起的情况，如‘冥顽无知，朋友邪恶，不相信，冥顽者’等用语。如是“冥顽”二字，是指由无知和有知的不一致所生的不等义现象，须明了这是词义不合的缘故。
Asamānaliṅgatte ‘‘sukhī hotu pañcasikha sakko devānamindo. Tvañca bhadde sukhī hohi. Yattha sā upaṭṭhito hoti. Mātā me atthi, sā mayā posetabbā’’ti evamādayo. Ettha sukhīsaddadvayaṃ sāsaddadvayañca pumitthiliṅgavasena asamānaliṅganti daṭṭhabbaṃ.
不具差别的标志者说：『愿拥有五个头发之顶的萨咖天帝快乐。你也应当得快乐。他所侍奉者亦然。『我有母亲，应由我抚养』如此等言。在此，应当注意男女身相之不具差别这一说法，因为快乐与痛苦、诉求等皆为两种不同对待。
Asamānavibhattikatte ‘‘āhāre udare yato. Yato pajānāti sahetudhamma’’nti evamādayo. Ettha yatosaddadvayaṃ paṭhamāpañcamīvibhattisahitattā asamānavibhattikanti daṭṭhabbaṃ.
不具不同划分者说：『饮食根源于腹。其所知者是因缘法』如此言论。在此，应当注意由初至第五个划分合成的两种根源之不同划分。
Asamānavacanakatte ime payogā –
在不具不同言者之用中，此有以下用例——
‘‘Yāya mātu bhato poso, imaṃ lokaṃ avekkhati;
『凡是哺育父母者，审视此世；
Tampi pāṇadadiṃ santiṃ, hanti kuddho puthujjano’’ti
那些施予生命安乐者，愤恨的凡夫则加害之』
Ādīsu hantisaddo ekavacano.
起始之“加害”声为单独一词。
‘‘Ime nūna araññasmiṃ, migasaṅghāni luddakā;
‘‘这些确实是在森林中，群鹿聚集，彼此蹦跳奔跃；
Vākurāhi parikkhippa, sobbhaṃ pātetvā tāvade;
它们以角相互顶撞，摆尾狂奔，于此期间彼此竞相追逐；
Vikkosamānā tibbāhi, hanti nesaṃ varaṃ vara’’nti.
它们以敏捷迅速的动作，争斗杀戮，以此争取最优最强的地位’’。
Ādīsu pana bahuvacano. ‘‘Sīlavā vattasampanno. Etha tumhe āyasmanto sīlavā hotha. Santo danto niyato brahmacārī. Santo have sabbhi pavedayanti. Mahārājā yasassī so. Cattāro mahārājā’’ti evamādīsu sīlavāsaddādayo ekavacanabahuvacanakā.
然而开头有许多复词表达。『具戒德、行为完整。尔时诸居士应当具戒德。安和驯顺，调伏，持守清净行。确实如此，诸天皆由此敬仰。其如四大王天』，此类于开头具戒之语，既有单数表达，亦有复数表达。
Asamānantatte pana yattha samānasutikānaṃ asamānavibhattikattaṃ vā asamānavacanattaṃ vā upalabbhati. Teyeva payogā. Taṃ yathā? ‘‘Sataṃ sampajānaṃ, sataṃ dhammo, santo danto, santo sappurisā’’ iccevamādayo.
所谓不等同之处，乃指对相同或者相似者的不等区别或不等用词。此为三种用法，例如如『清净觉知、清净法、安和驯顺、善良人』等如是。
Asamānakālatte ‘‘nanu te sutaṃ brāhmaṇa bhaññamāne, devā na issanti purisaparakkamassa. Te janā pāramissanti, maccudheyyaṃ suduttara’’nti evamādayo. Ettha issantisaddadvayaṃ vattamānābhavissantīkālavasena asamānakālanti daṭṭhabbaṃ. Vattamānābhavissantīvibhattivasena pana asamānavibhattikantipi.
不同时期之不平等用语，则如『若当时婆罗门讲论时，诸天不喜悦人间加害者，彼等人必堕下界，受苦不堪』诸如此类。此处二重喜悦语正是现时与非现时二指的不同，故称为不同时期。而现时与非现时二重区分，则归入所谓不等区别范畴。
Asamānapadajātikatte ‘‘sayaṃ samāhito nāgo, sayaṃ abhiññāya kamuddiseyyaṃ. Pathe dhāvantiyā pati, ekaṃsaṃ ajinaṃ katvā, pādesu sirasā pati. Giriṃ caṇḍoraṇaṃ patī’’ti evamādayo. Ettha sayaṃsaddadvayaṃ nāmanipātavasena patisaddattayaṃ nāmākhyātopasaggavasena asamānapadajātikanti daṭṭhabbaṃ.
关于不等格词的形成，有这样的例子：『我自镇定如龙，我自以神通可至彼岸。沿途奔走来到睡眠处，独自一人舍弃杀业，头足俱降。降于山中坎坷险路』，依此类推。此处所说的『自』两字连用的语法类别，应视为«自»字结尾的音节连缀的近似词形成，不属于一般格的范畴，称作不等格词为宜。
Iminā nayena sabbattha vitthāretabbaṃ. Evaṃ sāsanasmiṃ keci saddā aññamaññaṃ samānasutikā samānāpi asamānatthā asamānapavattinimittā asamānaliṅgā asamānavibhattikā asamānavacanakā asamānantā asamānakālikā asamānapadajātikā ca bhavanti. Etādisesu saddesu yo kriyāpadattaṃ pakāseti, na so nāmikapadattaṃ. Yo ca nāmikapadattaṃ pakāseti, na so kriyāpadattaṃ. Evaṃ santepi sutisāmaññato ekattena gahetvā atthuddhāro karaṇīyoti yathāvuttakriyāpadānaṃ nāmapadehi samānasutikānaṃ bhotisadda bhave saddānamatthuddhāraṃ vadāma.
依此规律，应将此类形式广泛加以区别和分辨。正如本教法中某些词语彼此为同根同音，形式相似，却含义不同，因产生不等格作用而表现为不等标志、不等分裂、不等词形、不等连接、不等语句、不等末尾以及不等词类等现象。在此类词语中，若说明其动作形式，称为动作词形式；若说明其名称性质，则称为名称词形式。即使存在差别，出于教法规定起见，应从统一角度取义，依据动作词形和名称词形为同根近似而成的音节词义收摄之。
Kathaṃ? Bhotisaddo kattuyoge kriyāpadaṃ, kriyāyoge nāmikapadaṃ, tasmā so dvīsu atthesu vattati kriyāpadatthe nāmikapadatthe ca. Tattha kriyāpadatthe vattamānavasena, nāmikapadatthe panālapanavasena. Kriyāpadatthe tāva ‘‘eko bhoti’’, nāmikapadatthe ‘‘mā bhoti paridevesi’’. Atridaṃ vuccati –
如何理解？当结合音节时，动作词形式属于动作（动词）范畴，名称词形式则属于名称（名词）范畴，因此它们在两个语义层次上并存。同根的动作词形式表现为动作，而名称词形式表现为言说。动作词形式如『一个存在』；名称词形式则如『不要悲伤』，这正是两者的差别所在。
Bhāve nāmapadatthe ca, ālapanavisesite;
名称词形式具有存在意义，且用于言说表述。
Imesu dvīsu atthesu, bhotisaddo pavattati.
在这两种意义中，动作词形式的声音体现出来。
Bhavesaddo pana ‘‘bhavāmī’’timassa vattamānāvibhattiyuttassa saddassatthepi vattati. ‘‘Bhavāmī’’timassa pañcamīvibhattiyuttassa saddassa āṇatyāsīsanatthesupi vattati. ‘‘Bhaveyyāmī’’timassa sattamīvibhattisahitassa saddassa anumatiparikappatthesupi vattati. Tatridaṃ paṭhamatthassa sādhakaṃ āhaccavacanaṃ –
存在词虽为『我在』形式，但含有所处状态的变化意义。『我在』具有第五格变化形式，表达反复出现之意。『我将会存在』具有第七格变化，表达推测假定义。对此，第一种意义的示范表达为——
‘‘Devānaṃ adhiko homi, bhavāmi manujādhipo;
我胜过诸天，成为人间之王；
Rūpalakkhaṇasampanno, paññāya asamo bhave’’ti.
具色相特征，却在智慧上无法比拟。
Ayaṃ pana sabbesaṃ tesamatthānaṃ sādhikā amhākaṃ gāthāracanā –
这正是我们这首颂歌创作的目的所在——
‘‘Sukhī bhavati eso ca, ahañcāpi sukhī bhave;
这位当得快乐，我也必当快乐；
Sukhī bhavatu eso ca, ahañcāpi sukhī bhave.
愿他幸福安乐，我亦必得安乐；
Imāya buddhapūjāya, bhavantu sukhitā pajā;
藉此佛所礼敬，愿大众皆得欢喜。
Bhave’hañca sukhappatto, sāmacco saha ñātibhi.
若于世间已获得安乐，与亲族共享安乐。
Sukhī bhaveyya eso ca, ahañcāpi sukhī bhave;
此人应当安乐，我自己亦应当安乐；
Sukhī bhaveyya ce eso, ahañcāpi sukhī bhave’’ti.
若此人安乐，我自己亦应当安乐，正如所言。
Iccevaṃ –
大致如此──
Vattamānāya pañcamyaṃ, sattamyañca vibhattiyaṃ;
此中所说，在现在的第五及第七变位中；
Etesu tīsu ṭhānesu, bhavesaddo pavattati.
在此三处语境中，‘世间’一词使用。
Ekadhā vattamānāyaṃ, pañcamīsattamīsu ca;
其一，正在流行的教义，在第五十七年中；
Dvedhā dvedhātimassatthaṃ, pañcadhā paridīpaye.
双重及加倍的意义，因此可分为五种加以启示。
Dvedhā vā vattamānāya-mādipurisavācako;
或者说，双重含义的流行，为显现尊者言教；
Attho ‘‘bhave’’ti etassa, ‘‘bhavatī’’tipiyujjati.
『有』字之义，与『存在』一词相契合。
Idāni pana etassa, vuttassatthassa sādhakaṃ;
现在对此，已述之意的确立者；
Ettha pāḷippadesaṃ tu, āharissaṃ suṇātha me.
此处巴利语言的辞句，我将引用，请聆听。
Ko’yaṃ majjhesamuddasmiṃ, apassaṃ tīramāyuhe;
何者处于中央的水域之中，却不见其岸的寿命？
Kaṃ tvaṃ atthavasaṃ ñatvā, evaṃ vāyamase bhusaṃ.
你究竟洞察何种意义，因而如此耗费精神？
Nisamma vattaṃ lokassa, vāyāmassa ca devate;
世界的轮转与诸天的努力皆无暂停，
Tasmā majjhesamuddasmiṃ, apassaṃ tīramāyuhe.
因此处于中央水域之中，却无法见其岸的寿命。
Assaṃ purimagāthāyaṃ, ‘‘āyuhe’’tipadassa hi;
应当了知这句前文诗句中『寿命』一词，
‘‘Āyūhatī’’ti atthoti, viññātabbo vibhāvinā.
其义为『具足寿命之处』，当以详细分解而知。
Vibhattiyā vipallāsa-vasenāyaṃ samīrito;
因着分解作用，此处由倒转谬误所充满；
Vattamāne sattamīti, tissekāravasena vā.
谓现存者，或如三次施乐者之义。
Pacchimāya ca gāthāyaṃ, ‘‘āyuhe’’tipadassa tu;
又谓西行诗句中『āyuhe』此词；
‘‘Āyūhāmī’’ti atthoti, saddatthaññū vibhāvaye.
意即『我长寿』，解说词义者了知其义；
Tathā ‘‘bhave’’tietassa, vattamānāvibhattiyaṃ;
又如『bhave』一词，现存的分解；
‘‘Bhavatī’’ti, ‘‘bhavāmī’’ti, catthaṃ dvedhā vibhāvaye.
『存在』与『我存在』，此一义应从两方面加以分辨。
Evaṃvidhesu aññesu, pāṭhesupi ayaṃ nayo;
在其他类似情况及章节中，此乃通用解释方法。
Netabbo nayadakkhena, nayasāgarasāsane.
不可用其他见解来解释，唯当依教法中解释之眼。
Evamayaṃ bhavesaddo pañcasu chasu vā kriyāpadatthesu pavattati. Tathā sattamīvibhatyantanāmikapadassa vuddhisaṃsārakammabhavūpapattibhavasaṅkhātesu atthesupi. Tathā hi ‘‘abhave nandati tassa, bhave tassa na nandatī’’tiādīsu vuddhimhi. ‘‘Bhave vicaranto’’tiādīsu saṃsāre. ‘‘Bhave kho sati jāti hoti, jātipaccayā jarāmaraṇa’’ntiādīsu kammabhave. ‘‘Evaṃ bhavevijjamāne’’tiādīsu upapattibhaveti daṭṭhabbaṃ. Iminā nayena bhūdhātuto nipphannānaṃ aññatopi aññesaṃ kriyāpadānaṃ yathāsambhavamattho uddharitabbo.
如是，‘存在’言语在五、六或七种动词含义上循环显现。首先在‘增进轮回业力与生死因缘果报相称’等义中。譬如‘无有时其欢喜，有有时其不欢喜’等，指增长义。在‘于轮回中移动’等，指轮回义。在‘有时生，因生而有老死’等，指业果义。‘如是有存在时’，指生死出现等义。由此方法，应揭示由根本义衍生涌现的其他动词义的合理释义。
Ākhyātatthamhime atthā, na lātabbā kudācanaṃ;
此等释义不可私自更改，亦不可徒加引申。
Atthuddhāravasenete, uddhaṭā nāmato yato.
此谓举出各义作总结之法，名为举起（提纲）。
Idamettha saṅkhepato atthuddhāranayanidassanaṃ.
此处为简要之义义举示范例。
Atthasaddacintāyaṃ pana evamupalakkhetabbaṃ – ‘‘bhavante, parābhavante, parābhave’’iccādayo gacchati gacchaṃ gacchatosaddādayo viya visesasaddā, na yācanopatāpanatthādivācako nāthatisaddo viya, na ca rājadevatādivācako devasaddo viya sāmaññasaddā. Ye cettha visesasaddā, te sabbakālaṃ visesasaddāva. Ye ca sāmaññasaddā, tepi sabbakālaṃ sāmaññasaddāva.
为理解词义及字音之意义，应当如此领会——「bhavante」「parābhavante」「parābhave」等此类词，像“去、去吧”等动词形态，是特殊词根，而非请求、恳求、安慰等语气词所表达的意义，也非吉祥启示的词义，更非天神等神祇的语言，亦非普通通用词。凡此特殊词根者，始终都是特殊词根；凡普通通用词者，也始终是普通通用词。
Tatra gacchatītiādīnaṃ visesasaddatā evaṃ daṭṭhabbā – gacchatīti ekaṃ nāmapadaṃ, ekamākhyātaṃ. Tathā gacchanti ekaṃ nāmapadaṃ, ekamākhyātaṃ. Gacchatoti eko kitanto, aparo rūḷhīsaddo. Satipi visesasaddatte sadisattā sutisāmaññato tabbisayaṃ buddhiṃ nuppādeti vināva’tthappakaraṇasaddantarābhisambandhena. Tathā hi saddantarābhisambandhena ‘‘gacchati patiṭṭhita’’nti vutte sattamyantaṃ nāmapadanti viññāyati. ‘‘Gacchati tisso’’ti vutte panākhyātanti. Tathā ‘‘sa gacchaṃ na nivattatī’’ti vutte paṭhamantaṃ nāmapadanti viññāyati. ‘‘Gacchaṃ puttanivedako’’ti vutte ākhyātanti viññāyati. ‘‘Gacchato hayato patito’’ti vutte kitantoti viññāyati. ‘‘Gacchato paṇṇapupphāni patantī’’ti vutte rukkhavācako rūḷhīsaddoti. Iti visesasaddānaṃ ākhyātanāmānaṃ nāmākhyātehi samānasutikānaṃ atthābhisambandhādīsu yo koci atthavisesañāpako sambandho avassamicchitabbo. Evaṃ ‘‘gacchatī’’tiādīnaṃ ākhyātanāmattādivasena paccekaṃ ṭhitānaṃ ekekatthavācakānaṃ visesasaddatā daṭṭhabbā.
『前往』等词的殊胜词性，应如此理解：『前往（第三人称单数）』是一个名词词位，也是一个动词词位；同样，『前往（第三人称复数）』是一个名词词位，也是一个动词词位；『前往（属格现在分词形）』，一为词缀构成词，另一为约定俗成词。虽然具有殊胜词性，然而由于形式相似，若无义理脉络及其他词语的关联，仅凭闻声之共通性，并不能引生区别其所指的认识。盖因借助其他词语的关联——说『前往，已确立』时，便知『前往』是以第七格结尾的名词词位；说『前往，帝萨』时，便知是动词词位；说『彼正在前往，不回返』时，便知是以第一格结尾的名词词位；说『前往者，传信儿子』时，便知是动词词位；说『从前往者坠落』时，便知是词缀构成词；说『从前往者，叶花纷落』时，便知是指树的约定俗成词。如此，在殊胜词——即与名词动词同声异义之动词名词——的义理关联等方面，凡能指明某一特定义之关联，务必加以求取。如此，『前往』等词各自单独成立，或为动词性名词，或为名词性动词等，分别表达单一义者，其殊胜词性应如是观察。
‘‘Nāthati devo’’tiādīnaṃ pana ākhyātanāmānaṃ nāmākhyātehi asamānasutikānaṃ anekatthavācakānaṃ sāmaññasaddatā eva daṭṭhabbā. Atthasambandhādīsu hi vinā yena kenaci sambandhena ‘‘nāthatī’’ti vutte ‘‘yācatī’’ti vā ‘‘upatāpetī’’ti vā ‘‘issariyaṃ karotī’’ti vā ‘‘āsīsatī’’ti vā attho paṭibhāti, tathā ‘‘devo’’ti vutte ‘‘megho’’ti vā ‘‘ākāso’’ti vā ‘‘rājā’’ti vā ‘‘devatā’’ti vā ‘‘visuddhidevo’’ti vā attho paṭibhāti. Yadā pana saddantarābhisambandhena ‘‘nāthati suppaṭipatti’’nti vutte tadā ‘‘nāthatī’’ti kriyāpadassa ‘‘yācatī’’ti attho viññāyati, ‘‘nāthati sabbakilese’’ti vutte ‘‘upatāpetī’’ti attho viññāyati. ‘‘Nāthati sakacitte’’ti vutte ‘‘issariyaṃ karotī’’ti attho viññāyati. ‘‘Nāthati lokassa hita’’nti vutte ‘‘āsīsatī’’ti attho viññāyati. Tathā ‘‘devo gajjatī’’ti vutte ‘‘devo’’ti nāmapadassa ‘‘megho’’ti attho viññāyati. ‘‘Viddho vigatavalāhako devo’’ti vutte ‘‘ākāso’’ti attho viññāyati. ‘‘Pivatu devo pānīya’’nti vutte ‘‘rājā’’ti attho viññāyati. ‘‘Devo devakāyā cavati āyusaṅkhayā’’ti vutte ‘‘devatā’’ti attho viññāyati. ‘‘Devātidevo satapuññalakkhaṇo’’ti vutte ‘‘visuddhidevo’’ti attho viññāyati. Iminā nayena aññepi sāmaññasaddā ñātabbā.
至于『保护，天』等动词名词——与名词动词不同声、表达多种含义者——应观为共通词。在义理关联等方面，若无任何关联而单说『保护』，则心中可浮现『祈求』、或『折磨』、或『施以主权』、或『期望』等义；同样，单说『天』，则可浮现『云』、或『天空』、或『国王』、或『天人』、或『清净天』等义。然而，借助其他词语的关联——说『保护，善行』时，动词『保护』便理解为『祈求』之义；说『保护，一切烦恼』时，便理解为『折磨』之义；说『保护，自心』时，便理解为『施以主权』之义；说『保护，世间之利益』时，便理解为『期望』之义。同样，说『天在轰鸣』时，名词『天』便理解为『云』之义；说『无云晴空之天』时，便理解为『天空』之义；说『愿天喝水』时，便理解为『国王』之义；说『天人因寿尽而从天众中退没』时，便理解为『天人』之义；说『具足百福相之超天之天』时，便理解为『清净天』之义。依此方式，其余共通词亦应如是了知。
Sabbametaṃ ñatvā yathā attho saddena, saddo catthena na virujjhati, tathātthasaddā cintanīyā. Tatridaṃ upalakkhaṇamattaṃ cintākāranidassanaṃ – ‘‘atthakusalā bhavante’’ti vā ‘‘kiccāni bhavante’’ti vā vutte ‘‘bhavante’’ti idaṃ ‘‘bhavantī’’timinā samānatthamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Bhavante passāmī’’ti vā ‘‘icchāmī’’ti vā vutte upayogatthavaṃ nāmapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Bhavante jane pasaṃsatī’’ti vā ‘‘kāmetī’’ti vā vutte paccattopayogatthavantāni dve nāmapadānīti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Corā parābhavante’’ti vutte ‘‘parābhavante’’ti idaṃ ‘‘parābhavantī’’timinā samānatthamākhyātikapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Parābhavante janā icchanti amittāna’’nti vutte ‘‘parābhavante’’ti imāni upayogapaccattatthavantāni dve nāmapadānīti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Eso parābhave’’ti vutte ‘‘parābhave’’ti idaṃ ‘‘parābhaveyyā’’timinā samānatthamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Ete parābhave loke, paṇḍito samavekkhiyā’’ti vutte ‘‘parābhave’’ti idaṃ upayogatthavaṃ bahuvacanaṃ nāmapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Parābhave satī’’ti vutte bhāvalakkhaṇabhummatthekavacanakaṃ nāmapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Tumhe me pasādā sambhave’’ti vutte ‘‘sambhave’’ti idaṃ ‘‘sambhavathā’’timinā samānatthamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Ehi tvaṃ sambhavavhe’’ti vutte ‘‘sambhavavhe’’ti idaṃ sambhavāya nāma itthiyā vācakaṃ itthiliṅgaṃ sālapanaṃ nāmikapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Ehi tvaṃ sambhavavhepatiṭṭhita’’nti vutte sambhavanāmakassa purisassa vācakaṃ pulliṅgaṃ bhummavacananti evamattho ca saddo ca cintanīyo.
了知此一切后，应思惟义与词，使二者不相矛盾——以义不违词，以词不违义。此处略举一例，以示思惟之方法：说『诸具寿善于义理』或『诸具寿有事务』时，『具寿』一词与『存在着』同义，应如此思惟其义与词，知此为动词词位。说『我见诸具寿』或『我欲见诸具寿』时，应如此思惟其义与词，知此为具宾格义之名词词位。说『人们称赞诸具寿』或『人们爱慕诸具寿』时，应如此思惟其义与词，知此为具主格及宾格义的两个名词词位。说『盗贼使人衰落』时，『衰落』一词与『正在衰落』同义，应如此思惟其义与词，知此为动词性词位。说『怨敌希望诸衰落之人』时，应如此思惟其义与词，知『衰落』诸词为具宾格及主格义之两个名词词位。说『此人衰落』时，『衰落』一词与『将衰落』同义，应如此思惟其义与词，知此为动词词位。说『智者观察世间衰落之事』时，应如此思惟其义与词，知『衰落』为具宾格义之复数名词词位。说『于衰落之时』时，应如此思惟其义与词，知此为表处所、标志义之单数名词词位。说『因汝们之净信而生起』时，应如此思惟其义与词，知『生起』一词与『你们生起』同义，为动词词位。说『来，你，三跋瓦我』时，应如此思惟其义与词，知『三跋瓦』是名为三跋瓦的女人的称呼，为阴性、呼格的名词词位。说『来，你，驻立于三跋瓦』时，应如此思惟其义与词，知此为名叫三跋瓦之男人的阳性、处格词位。
‘‘Varuṇo brahmadevo ca, ahesuṃ aggasāvakā;
「瓦鲁那与梵天，曾为最上弟子；
Sambhavo nāmupaṭṭhāko, revatassa mahesino’’ti –
被尊者雷瓦塔大德所护持」
Hi pāḷi. ‘‘Dhammā pātubhavante’’ti vutte ‘‘pātubhavante’’ti idaṃ ‘‘pātubhavantī’’timinā samānatthaṃ sanipātamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Pātu bhavante jane’’ti vutte ‘‘te jane bhavaṃ rakkhatū’’ti atthavācakāni ākhyātakitantasabbanāmikapadānīti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Pātubhavase tvaṃ guṇehī’’ti vutte ‘‘pātubhavase’’ti idaṃ ‘‘pātubhavasī’’timinā samānatthamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Pātubhavase guṇe yo tva’’nti vutte ‘‘pātubhavāhi attano guṇahetu tva’’nti atthavācakāninipātayuttākhyātanāmapadānīti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Ahamattano guṇehi pātubhave’’ti vutte ‘‘pātubhave’’ti idaṃ ‘‘pātubhavāmī’’timinā samānatthaṃ sanipātamākhyātapadanti evamattho ca saddo ca cintanīyo. ‘‘Maṃ pātu bhave idaṃ puññakamma’’nti vutte ‘‘maṃ rakkhatu saṃsāre idaṃ puññakamma’’nti atthavācakāni ākhyātanāmapadānīti evamattho ca saddo ca cintanīyo. Iminā nayena sabbattha yathārahamatthasaddā cintanīyā. Tattha samānasutikānaṃ kesañci saddānaṃ ‘‘na tesaṃ koṭṭhe openti. Na tesaṃ antarā gacche. Satta vo licchavī aparihānīye dhamme desessāmi, ime te deva sattavo, tvañca uttamasattavo’’tiādīsu samānasutikānaṃ viya uccāraṇaviseso icchanīyo. Uccāraṇavisese hi sati padāni paribyattāni, padesu paribyattesu attho paribyatto hoti, atthapariggāhakānaṃ atthādhigamo akiccho hoti, suparisuddhādāsatale paṭibimbadassanaṃ viya, so ca gahitapubbasaṅketassa atthasambandhādīsu aññatarasmiṃ ñāteyeva hoti, na itarathā. Vuttañhetaṃ porāṇehi –
巴利语云：『法（dhammā）显现（pātubhavante）』，所谓『pātubhavante』是由『pātubhavantī』这一形式同义叠加而成的动词，言下之意与词义皆应细细思量。又言『愿诸人（pātu bhavante jane）受护』，意指『愿那等人保全其存在』，此为动词加所有格名词组合，亦该审慎体察其义与声音。再言『你为性德所护（pātubhavase tvaṃ guṇehī）』，其『pātubhavase』亦由『pātubhavasī』的同义动词构成，同理理义须深思。又言『愿你因德性而得守护（pātubhavase guṇe yo tva）』，即为动词与所有格名称词的联合表达，含义及音声必当认真考虑。又言『我因自己的性德受护（ahamattano guṇehi pātubhave）』，此『pātubhave』由『pātubhavāmī』同义形态叠加而成，是动词，词义及音声需细思。又言『愿此功德业护持我（maṃ pātu bhave idaṃ puññakamma）』，意谓『愿此功德行为在轮回中护卫我』，此为动词加名词复合，含意及发音宜细想。由此引导，处处均须体认言语义音，确保得其真实含义。若论同音且语义相近之诸语，华文翻译当注意其音节与意义不混淆。彼时曰：『此等同音词，彼此间无混合，也无相互干扰。尔等七弟子，欲为无毁灭法讲说，此即偈：『尔等不相混合，不互穿插，彼为不明义者而明示。』』此乃举例语音细节之重要，正如前人所言。
‘‘Visayattamanāpannā, saddā nevatthabodhakā;
『诸声各有本位之义不可混淆，声与义间不可混合，彼为无法对应义者之明示。』
Na padamattato atthe, te aññātā pakāsakā’’ti.
此语意为『此处释文所述“愿重视语音差异”意趣明显。』当引此偈以启示语音差别之重要。
Yadidamettha vuttamamhehi ‘‘uccāraṇaviseso icchanīyo’’ti. Atrāyamuccāraṇavisesadīpanī gāthā sahatthappakāsananayadānagāthāya.
此处我们所说的『应求取发音的特殊性』——关于此点，此偈颂乃是阐明发音特殊性之偈颂，与宣示亲手示范方法之偈颂并列。
‘‘Na te saṃ koṭṭhe openti’’, iti pāṭhe sumedhaso;
『彼等不置于仓库』，如是乃智慧者所读之文；
Padaṃ ‘‘na te’’ti chinditvā, ‘‘saṃ koṭṭhe’’ti paṭheyya ve.
此处训诂造句遵循音义分明之原则，彰显口传念诵时语句断开之合理。
‘‘Saṃ na openti koṭṭhe te, bhikkhū’’ti atthamīraye;
此处“沙门们，你们为何不开启房门？”的义理待解。
Evamimesu aññesu, pāṭhesupi ayaṃ nayo.
此乃在其他章节亦有此意的表达法。
Atha yaṃ panidampi vuttaṃ ‘‘kesañcī’’ti, taṃ kimatthaṃ? ‘‘Gacchati patiṭṭhitaṃ, gacchati tisso, bhavante passāmi, atthakusalā bhavante, vadantaṃ ekapokkharā, vadantaṃ paṭivadatī’’tiādīsu samānasutikānamuccāraṇaviseso na labbhatīti dassanatthaṃ. Tasmā idamettha sallakkhetabbaṃ – yattha samānasutikānamuccāraṇaviseso labbhati atthaviseso ca padānaṃ vibhāgavasena vā avibhāgavasena vā, tattha payoge samānasutikamekaccaṃ padaṃ vicchinditvā uccāretabbaṃ. Seyyathidaṃ? ‘‘Hetu hetusampayuttakānaṃ dhammānaṃ taṃsamuṭṭhānānañca rūpānaṃ hetupaccayena paccayo. So tena saddhiṃ bhāsati, sotena vuyhati. Bhavante jane pasaṃsati, bhavante passāmī’’ti evamādayo payogā. Ettha ‘‘hetū’’ti īsakaṃ vicchinditvā ‘‘hetusampayuttāna’’nti uccāretabbaṃ. Tathā ‘‘so’’ti vicchinditvā ‘‘tena saddhi’’nti uccāretabbaṃ. ‘‘Bhava’’nti vicchinditvā ‘‘te jane’’ti uccāretabbaṃ.
关于此又云“某某是谁”的说法，其义何在？即“去，依所立之处去；去，三者皆去；诸位观之，我见诸位善巧；语言如一朵莲花，或言不同。”这类同音字的发音差异未在此得现明，欲显明之故。故此，应标示此处：凡同音字中得发音之差异，且有义理区分者，无论是否字义分开，皆当在相应语境中，将某些同音字拆开单独发音。如：‘因’（hetu）‘连着因之事’（hetusampayuttāna）‘等’。又‘是’（so）应拆为‘与其一起’（tena saddhi）发音。‘诸位’（bhavante）拆为‘诸位众人’（te jane）发音。
Sesaṃ pana samānasutikaṃ vicchinditvā na uccāretabbaṃ. Avicchindanīyasmiñhi ṭhāne vicchinditvā paṭhitassa attho duṭṭho hoti. Evaṃ padavibhāgāvibhāgavasena samānasutikānamatthuccāraṇaviseso veditabbo. Ettha hi ‘‘so tenā’’tiādīsu dvipadatthaggahaṇaṃ vibhāgo, ekapadatthaggahaṇamavibhāgoti adhippeto. Ettha ca visuṃ vavatthitānaṃ asamānasutikānaṃ ekato katvā samānasutikabhāvaparikappanaṃ atthantaraviññāpanatthañceva uccāraṇavisesadassanatthañca. Na hi etāni ‘‘sappo sappo’’tiādīsu viya ekasmiṃyevatthe samānasutikāni. Evaṃ santepi ekajjhakaraṇena laddhaṃ samānasutilesaṃ gahetvā atthantaraviññāpanatthaṃ uccāraṇavisesadassanatthañca ‘‘samānasutikānī’’ti vuttāni. Esa nayo aññatrāpi īdisesu ṭhānesu. Idamettha sallakkhetabbaṃ –
余下部分的同音字不应拆开发音。若在不该拆开之处拆开，诵读之义会受扰乱。故须辨别何处因字义或字词构造分合不同而须拆开或不拆开。此处以双字含义为分合标准，一字含义者为不拆开。如‘so tena’连用时即是双词，故两字分开。且还要从音义标明、同音字概念的形成、及发音特色来辨识。此与诸如‘货物货物’重复的不同。即使仅就一字制造的同音词，于有语意延伸者亦称“同音字”。此法用于他处的相似场合有效。故此当注意：
Yattha samānasutikānaṃ aṭṭhārasākāresu yena kenaci ākārena atthaviseso labbhati, vicchinditvā pana uccāraṇe saddavilāso na hoti, attho vā duṭṭho hoti, na tādisesu payogesu samānasutikāni padāni vicchinditvā uccāretabbāni. Tatra katamena cākārena atthavisesalābho bhavati? Padānaṃ vibhāgavasena vā avibhāgavasena vā akkharasannidhānavasena vā padasannidhānavasena vā padakkharasannidhānavasena vā vicchāvasena vā kammappavacanīyavasena vā bhayakodhādīsu uppannesu kathitāmeḍitavacanavasena vā guṇavācakasaddassa dviruttavasena vā kriyāpadassa dviruttavasena vā saṃhitāpadacchedavasena vā agāravatthaparidīpanavasena vā nirantaratthaparidīpanavasena vā nanirantaratthaparidīpanavasena vā ‘‘punappuna’’miccatthaparidīpanavasena vā upamāne iva saddavasena vā itisaddaṃ paṭicca saddapadatthavācakatthaparidīpanavasena vā tathāpavattacittaparidīpanavasena vāti imesuṭṭhārasākāresu, vitthārato pana chabbīsāya ākāresu tato vādhikesu yena kenaci ākārena atthavisesalābho bhavati.
当同音字出现次数多达十八，且有义理之分时，若拆开则发音不流畅且义理混乱，此时该类场合的同音字不可拆开发音。如何才算得义理差别？例如字义分解是否、连续字母邻近、词汇接近、音节邻接、词形邻接、发语法（动词、重复、词截断）、礼仪标示、持续义理表明、非持续义理表明、错误义理表白、比喻音节、语音条件、德性音节、以及用作代替字的“依他字义”的音节表明等。此外，从复合词的字形构造中有二十六种情况或更多细节，某些情况下任一因素足以令义理差异成立。
Ettha padānaṃ tāva vibhāgavasena vā avibhāgavasena vā samānasutikānamatthavisesalābhe ‘‘sā naṃ saṅgati pāleti, abhikkamo sānaṃ paññāyati. Mā no deva avadhi, māno mayhaṃ na vijjatī’’ti evamādayo payogā.
此处针对同音字在字义有差别但形式又相近者的发音义理差别，尚有“他者不侵我，我不侵他”的表达等用法。
Akkharasannidhānavasena pana atthavisesalābhe ‘‘santehi mahito hito. Saṅgā saṅgāmajiṃ muttaṃ, tamahaṃ brūmi brāhmaṇaṃ. Dāṭhī dāṭhīsu pakkhandi, maññamāno yathā pure. Sabbābhibhuṃva sirasāsirasā namāmi. Bhūmito uṭṭhitā yāva, brahmalokā vidhāvati. Acci accimato loke, ḍayhamānamhi tejasā’’ti evamādayo payogā.
以文字相依为凭，获得特殊利益，即为诸众之所赞许之善事。我说：“婆罗门呵，群斗纷争获解脱，如彼前时自高自下者。顶礼诸世间主宰，如头对头般敬敬敬礼。直至大地皆扩展，梵天众生遍布其上，炽热星火于世间，熠熠光辉照耀无比。”此类用法亦复如是。
Padasannidhānavasena atthavisesalābhe ‘‘āpo āpogataṃ. Rājarājamahāmattādayo, sukho’lokassa lokassa, kārako ñāṇacakkhudo, nirāpade pade ninno, anantañāṇaṃ karuṇālayaṃ layaṃ, malassa buddhaṃ susamāhitaṃ hitaṃ. Namāmi dhammaṃ bhavasaṃvaraṃ varaṃ, guṇākarañceva niraṅgaṇaṃ gaṇa’’nti evamādayo payogā.
以词句相依为凭，得特殊之利，即如水得水之滋养。王侯大臣等等，乃世间幸福之源，是智慧之眼。安然地处此处，无忧无惧世间苦乐，具无量智，以悲悯为怀，灭除苦难。如佛陀端庄收摄，利益众生，向法顶礼，戒律庄严，具最高美德，无所玷污之群体。此亦为此类用法之例。
Padakkharasannidhānavasena atthavisesalābhe ‘‘pamāṇarahitaṃ hitaṃ, siddhattho sabbasiddhattho, tilokamahito hito. Upagantvāna sambuddho, idaṃ vacanamabravī’’ti evamādayo payogā. Tatrimā akkharasannidhānādīsu adhippāyaviññāpaniyo gāthā –
以句段相依为凭，获特殊之利益，无量广大功德，成就圆满，遍及诸天人。佛般涅槃接近时，释迦牟尼世尊说此言。此类用法之中，以文字相依等为主指示者，提出颂句如下：
Mahitoiti saddamhā, makāro ce vivecito;
善言为大善，若明辨良好，乃言明善也；
Saddo niratthako ettha, ‘‘akkhara’’nti vade budho.
此处声无益义，佛言称之「文字」。
Ñeyyā akkharayogena,
应当了知以文字相续之理，
‘‘Santehi mahito hito’’;
『有益且广大者』者，意指利益广大。
Iccādīsu sarūpānaṃ,
在『如愿』等类似之词中，
Hoti atthavisesatā.
具备特定功用的意义存在。
Upasaggā nipātā ca, yañcaññaṃ atthajotakaṃ;
前缀与词尾助词也是如此，均作为某一意义的照明者；
Ekakkharampi viññūhi, taṃ ‘‘pada’’nti samīritaṃ.
即使是单一字母，有智者亦称之为『语根』。
Padānaṃ sannidhānañca, padakkharānameva ca;
词根的存在及语根的发出声响也都包括于其中；
Samāse labbhamānattaṃ, sandhāya lapitaṃ mayā.
与前文合成所得的义理,是我善加推敲揣摩之义。
Vicchāvasena atthavisesalābhe ‘‘gāme gāme sataṃ kumbhā, gāmo gāmo ramaṇīyo’’ti evamādayo payogā. Ettha hi vicchāvasena sabbepi gāmā pariggahitā.
又将此义分拆而出,以特别明示之义，有如各村落中，盛满水的陶缸众多，各村皆美丽可乐，此般种种用例。此处用以区分，各村落悉皆包含。
Nānādhikaraṇānaṃ tu, vattumekakkhaṇamhi yā;
但针对不同境域，于一时一刻所举者，
Icchato byāpituṃ icchā, sā vicchāti pakittitā.
如欲意欲表述，称此为分拆意，谓之特授。
Kammappavacanīyavasena atthavisesalābhe ‘‘rukkhaṃ rukkhaṃ pati vijjotate cando, rukkhaṃ rukkhaṃ pari vijjotate cando’’ti payogā, rukkhānaṃ upari upari vijjotateti attho.
依照行为文法应说，特别举例曰：「树上树下，月光明现；树上树下，月光照耀」，意谓于树木之上及周围月光明亮。
Bhayakodhādīsu uppannesu kathitāmeḍitavacanavasena pana atthavisesalābhe ime payogā – bhaye tāva ‘‘coro coro, sappo sappo’’iccādayo. Kodhe ‘‘vasala vasala, caṇḍāla caṇḍāla, vijjha vijjha, pahara pahara’’iccādayo. Pasaṃsāyaṃ ‘‘sādhu sādhu sāriputta, abhikkantaṃ bhante abhikkantaṃ bhante’’iccādayo. Turite ‘‘abhikkama vāseṭṭha abhikkama vāseṭṭha, gaccha gaccha, lunāhi lunāhi’’iccādayo. Kotūhale ‘‘āgaccha āgaccha’’iccādayo. Acchariye ‘‘aho buddho aho buddho’’iccādayo. Hāse ‘‘aho sukhaṃ aho sukhaṃ, aho manāpaṃ aho manāpaṃ’’iccādayo. Soke ‘‘kahaṃ ekaputtaka kahaṃ ekaputtaka’’iccādayo. Pasāde ‘‘bhavissanti vajjī bhavissanti vajjī’’iccādayo. Evaṃ bhayakodhādīsu uppannesu kathitāmeḍitavacanavasena atthavisesalābho bhavati. Ettha pana atthantarābhāvepi daḷhīkammavasena padānamatthajotakabhāvoyeva atthavisesalābho.
于恐惧与愤怒中发生的带声说法上，借用俗语则有此类用法：恐惧时有如“盗贼来，狗来”之呼喊；愤怒时则以“贱民贱民，丑鬼丑鬼，刺刺，打打”之语；称赞时则“善哉善哉，沙利弗大德，大德尊者”如此；迅速时呼“赶紧赶紧，最上乘最上乘，走走，用盐用盐”；好奇时“快来快来”；惊讶时“啊，佛陀啊，佛陀”；欢笑时“啊，快乐啊，满足啊”；悲伤时“何处何处幼子”；安稳时“将来的人民将来的人民”等等。综上所述，在恐怖愤怒等情绪起时，以俗语说法的举例即成特别义理。但即便无义理变异，借用坚实行为成就，配合声调语气的发声，也属于明确义理之表现。
Bhaye kodhe pasaṃsāyaṃ,
在恐怖、嗔恚、赞叹中，
Turite kotūhala’cchare;
迅速表现出浓厚的好奇心；
Hāse soke pasāde ca,
在欢笑、忧愁、安慰中，
Kare āmeḍitaṃ budho.
智者保持平静不动。
Casaddo avuttasamuccayattho, tena garahāasammānādīnaṃ saṅgaho daṭṭhabbo. ‘‘Pāpo pāpo’’tiādīsu hi garahāyaṃ. ‘‘Abhirūpaka abhirūpakā’’tiādīsu asammāne. ‘‘Kvāyaṃ abalabalo viyā’’tiādīsu atisayatthe āmeḍitaṃ daṭṭhabbaṃ. Guṇavācakassa dviruttavasena atthavisesalābhe ‘‘kaṇho kaṇho ca ghoro cā’’ti evamādayo. ‘‘Kaṇho kaṇho’’ti hi atīva kaṇhoti attho. Kriyāpadassa dviruttavasena atthavisesalābhe ‘‘dhame dhame nātidhame’’ti evamādayo. Tattha dhame dhameti dhameyya no na dhameyya. Nātidhameti pamāṇātikkantaṃ pana na dhameyya. Saṃhitāpadacchedavasena atthavisesalābhe ‘‘narānarā, surāsurā, katākatakusalākusalavisayaṃ vippaṭisārākārena pavattaṃ anusocanaṃ kukkucca’’nti evamādayo. Ettha pana viññūnaṃ paramakosallajananatthaṃ silokaṃ racayāma –
这些言辞汇集了粗鄙、失当的聚合，由此可见应观察侮辱、讥笑等集合。在称为‘恶人恶人’等语中，是侮辱。称为‘貌美者、貌美者’等语则是不当称赞。称为‘你们何处软弱’等语，在极端懈怠时可见愤怒。形容词重复以强化意义，如‘黑漆黑漆且可怕等’。‘黑漆漆’意谓极度黑暗。动词重复以强化意义，如‘应当、应当、不应当’等。‘应当’意为应该行动，不是不能行动。‘不应当’是超过限度而不应该。复合词截断重复以强化意义，如‘人是人，天神是天神，善恶事物因相反而生起感叹、忧愁、羞愧等’。但此处为了智者的极致巧妙智慧，创作了以下对仗诗句——
Hitāhitā hitaṃhitaṃ, ānubhāvena te jina;
利益与损害，善与恶，皆由你们依其因缘而成为主宰；
Pavarāpavarāhacca, bhavāmā’nāmayā mayanti.
善恶的分别，由于因缘变化而生，使众生趋向安乐而免于病苦。
Agāravatthaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘tuvaṃtuvaṃ pesuññakalahaviggahavivādā’’ti evamādayo. Nirantaratthaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘divase divase paribhuñjatī’’ti evamādayo. Nanirantaratthaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘khaṇe khaṇe pīti uppajjatī’’ti evamādayo. ‘‘Punappuna’’miccatthaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘muhuṃ muhuṃ bhāyayate kumāre’’ti evamādayo. Upamāne ivasaddavasena atthavisesalābhe ‘‘rājā rakkhatu dhammena, attanova pajaṃ paja’’nti evamādayo. Itisaddaṃ paṭicca saddapadatthavācakattaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘buddho buddhoti kathayanto, somanassaṃ pavedayi’’nti evamādayo. Tathāpavattacittaparidīpanavasena atthavisesalābhe ‘‘buddho buddhoti cintento, maggaṃ sodhemahaṃ tadā’’ti evamādayo. Evaṃ īdisesu payogesu samānasutikapadaṃ vicchinditvā na uccāretabbaṃ. Vicchinditvā hi uccāraṇe sati saddavilāso na bhavati, katthaci pana ‘‘katākatākusalākusalavisaya’’nti evamādīsu vicchinditvā uccāritassa attho duṭṭho hoti, tasmā vicchinditvā na uccāretabbaṃ, ekābaddhaṃyeva katvā uccāretabbaṃ. Iti samānasutikesu vinicchayo chabbīsāya ākārehi adhikehi ca maṇḍetvā dassito.
通过显露对无家者的利益，诸“你们之间的辩论和争执”便成其主题。借持续阐发利益，类似“日日享用”之表述得以成立。又借非持续之利益，譬如“片刻间生喜”，乃证实此义。反复出现的错误利益，如“童子屡次被吓”，亦表现于此。以比喻类比相称，如“国王以法护持，视如子民”，诸此类例句即此义例。依此音节及词义表达，诸语义借此阐明，如“佛者即佛，令喜悦”的说法。以心转动为表达，明确“思惟佛即佛，应当遵此道”。于这类例证中，不应用断句切分同音但异义词。因切分后发音非自然流畅，有时会使意思混淆不清，故不可断切而读，唯应整体连贯朗诵。这便是对同音语中断句断词的规则汇集示范，配以二十六种形态变体详述。
Yasmā pana samānasutikesu vinicchaye dassite asamānasutikesupi vinicchayo dassetabbo hoti, tasmā tampi dassessāma – yattha niggahītamhā parākāralopopi pāṭho paññāyati, saṃyogabyañjanassa visaṃyogattampi. Tesu payogesu niggahītapadaṃ anantarapadena saddhiṃ ekābaddhaṃyeva katvā uccāretabbaṃ. Katamāni tāni? ‘‘Sace bhutto bhaveyyāhaṃ-sā’jīvo garahito mama. Pupphaṃ’sā uppajji. Khayamattaṃ na nibbānaṃ’sa gambhīrādivācato’’ti evamādayo. Ettha hi ‘‘sace bhutto bhaveyyāha’’ntiādinā vicchedamakatvā anantare dvīsu gāthāpadesu antarībhūtānaṃ dvinnaṃ samānasutikapadānaṃ ekato uccāraṇamiva anantarapadehi saddhiṃ ekābaddhuccāraṇavasena ‘‘sace bhutto bhaveyyāhaṃ-sā’jīvo garahito mamā’’tiādinā uccāretabbaṃ. Evarūpoyeva hi uccāraṇaviseso sakalehipi porāṇehi viññūhi anumato uccārito ca ‘‘assa ājīvo garahito mama, assā uppajji, assa gambhīrādivācato’’tievamādiatthappaṭipādanassānurūpattā.
既然对同音语断句已示，亦需示异音同类例。故此亦将示范，而此中所列例证，含接续词中止与连贯变化，能启发学习理解，及接续音节的分合原则。对这些例句，处置断句时须结合连贯音节，将同音词连接起连续发音。诸如“若为生者，我生活被嫌恶”，“花生起色”，“灭则非涅槃”，依次类推。对于“若为生者，我生活”这些相连语，分开念与连诵具有不同含义，应按连音而朗诵。此语音规则，古圣贤均认同，乃传承法门。
Yattha pana yādise uccāraṇe kariyamāne attho paribyatto hoti, tesu payogesu kvaci casadda panasaddādiyogaṭṭhāne īsakaṃ vicchinditvā padamuccāretabbaṃ. Seyyathidaṃ? ‘‘Vāḷā ca lapasakkharā. Accantasantā pana yā, ayaṃ nibbānasampadā, ‘‘idaṃ dukkha’’nti vācaṃ bhāsato ‘‘idaṃ dukkha’’nti ñāṇaṃ pavattatīti? Āmantā. Iti ca danti ca duti ca khanti ca ñāṇaṃ pavattatīti? Na hevaṃ vattabbe’’ti evamādayo payogā.
对于某些句头含意模糊或修饰语繁杂的句子，亦可切分斷开首音节，先单独发音，再发后续部分。比如示范中“瓦拉与口舌……”为例，先截断其“瓦拉”，再颂扬后半部分。意在阐明初义清晰，再展开详解。此类操作多用于传讲时，为便于理解及重音强调。
Etesu hi paṭhamapayoge ‘‘vāḷā cā’’ti īsakaṃ vicchinditvā ‘‘lapasakkharā’’ti uccāretabbaṃ. Tattha lapasakkharāti sakkharasadisamadhuravacanā. Jātakaṭṭhakathāyaṃ pana ‘‘niratthakavacanehi sakkharā viya madhurā’’ti vuttaṃ, tasmātra bahubbīhitappurisavasena dvidhā samāso daṭṭhabbo ‘‘lapā sakkharā viya yāsaṃ tā lapasakkharā, lapehi vā sakkharā viyāti lapasakkharā’’ti.
此中第一例用“瓦拉此”句，先断“瓦拉”，再念“口舌”，其中“口舌”即甜美多汁之言辞。于《本生经注疏》有云:“无义之言犹若甜蜜之糖”，由此可见多语汇合时二者义有所区分。因此，依说话者身份或对象需区分两类合成语:“口舌如糖者”以及“具口舌特点者”，因语境不同而词义微变。
Dutiyapayoge ‘‘accantasantā pana’’iti īsakaṃ vicchinditvā ‘‘yā’’ti uccāretabbaṃ. Yā pana ayaṃ nibbānasampadā accantasantāti hi attho.
第二例“极乐之地”句头“极乐者”，亦为示范异音另词分解，后续“此为涅槃成就”即说明“极乐”乃涅槃之义。此为示范中音节截断与整体语义结合的另一清晰实例。
Tatiyapayoge iti ca danti ca duti ca khanti cāti etesu catūsu ṭhānesu ikārañca daṃkārañca dukārañca khaṃkārañca īsakaṃ vicchinditvā tadanantaraṃ ti ca saddā uccāretabbā.
在第三用法中，『danti』、『duti』、『khanti』等四处，应将『i』音、『daṃ』音、『du』音、『khaṃ』音各自稍作停顿分开，随后再发『ti』等音节。
Ettha hi avicchinditvā uccāraṇe sati aññathā gahetabbattā attho duṭṭho bhavati. Kathaṃ? Īdisesu ṭhānesu avicchinditvā uccāraṇe sati itisaddo evanti atthavācako nipāto siyā, sandhivasena pana ikāratthavācako rūḷhīsaddo na siyā. Dantisaddo damanattho siyā, daṃkāravācako na siyā. Dutisaddo niratthako siyā, dukāravācako na siyā. Khantisaddo khamanattho siyā, khaṃkāravācako na siyā. Tasmā ikāra daṃkāra dukāra khaṃkārāni īsakaṃ vicchinditabbāni.
这里若不拆断发音，将使意思发生改变。如何是呢？在这些方面若不拆断发音，则声音依然为意义清楚的助词，但联系时牙音则不表达意义，重音也不成立。牙音（danti）为制止义，牙擦音（daṃkāra）则不具此义；清除义（duti）为无义，牙擦音不具意义；忍耐义（khanti）为容纳义，喉音不表达此义。因此，牙音、舌音、牙擦音和喉音必须拆断。
Ettha hi iiti daṃiti duiti khaṃitītiādinā saṃhitāpadacchedo veditabbo, parabhūtassa ca ikārassa lopo. Na panettha idaṃ vattabbaṃ ‘‘sarūpasarānaṃ visaye parabhūtassa sarūpasarassa lopo na hoti, pubbasarasseva lopo hoti tatrāyanti ettha viyā’’ti ‘‘akilāsuno vaṇṇapathe khaṇantā, udaṅgaṇe tattha papaṃ avindu’’nti pāḷiyaṃ sarūpaparasarassa lopadassanato. Tathā hi aṭṭhakathācariyehi ‘‘pavaddhaṃ āpaṃ papa’’nti attho saṃvaṇṇito. Tasmā ‘‘iti cā’’ti etthāpi iiti cāti chedaṃ katvā dvīsu ikāresu parassa ikārassa lopo kātabbo, na pubbassa.
这里的“于此如此”（hiti）“嗒”（daṃ）“于此如此”（duti）“呵”（khāṃ）等合成词应断开拆分，特别是后方牙音的失落（lopo）也应理解为是。此处不应说“对于现前形状的区域，后方牙音失落不成，只有前方有失落，后方则无”，而应根据巴利语“sarūpaparasarassa lopo”（现象区之牙音失落）正确体会。又经注师解释为“泄漏之水为污”，意为出声时的損失，因此“iti cā”等词中应断开，且在两个牙音间应令后一牙音失落，不是前面。
Pubbasmiñhi ikāravācake ikāre naṭṭhe sati nipātabhūtena itisaddena ikārasaṅkhāto attho na viññāyeyya, nipātabhūtassa pana itisaddassa ikāre naṭṭhepi so attho viññāyateva ‘‘devadattoti me suta’’nti ettha devadattapadattho viya. Tasmā itisaddassa parabhūtassa ikārasseva lopo kātabbo, na pubbassa ikāravācakassa ikārassa. Kaccāyane pana yebhuyyappavattiṃ sandhāya asarūpasarato parasseva asarūpasarassa lopo vutto, na sarūpasarato parassa sarūpasarassa. Mahāpadesasuttehi vā sarūpassa parasarassa lopo vuttoti daṭṭhabbaṃ.
在前方牙音表达时，尚未失落，助词“iti”中的牙音意义难以显现。即使失落了亦能理解其意思，如“我听说是得瓦达”（devadatto ti me suta）中。于此故“iti”中后方牙音应失落，而非前方牙音失落。于大咖吒那论等经中，因出现很多牙音消失的联系，都是后方牙音失落，而非前方失落。大乘长篇经文亦明说现象表象的后方牙音应失落。
‘‘Antarā ca rājagahaṃ antarā ca nāḷanda’’ntiādīsu pana casaddādiyogaṭṭhānepi sati vicchinditvā padaṃ na uccāretabbaṃ. Yattha ca āgamakkharādīni dissanti, tesu payogesu pubbapadāni vicchinditvā na uccāretabbāni, āgamakkharavantehi parapadehi saddhiṃyeva uccāretabbāni. Seyyathidaṃ? ‘‘Nakkhattarājāriva tārakānaṃ. Bhagavā etadavoca’’iccevamādayo payogā. Yattha yesaṃ visuṃ visuṃ sambandho dissati, attho ca yujjati, tattha tāni atthānurūpaṃ vicchinditvā uccāretabbāni. Seyyathidaṃ? ‘‘Nahāne ussukkaṃ akāsi, ussukkampi akāsi yāguyā khādanīye bhattasmiṃ’’ iccevamādayo payogā. Ettha hi ‘‘nahāne ussukkaṃ akāsī’’ti vicchinditvā ‘‘ussukkampi akāsi yāguyā khādanīye bhattasmi’’nti uccāretabbaṃ. Evañhi sati na kevalaṃ so bhikkhu nahāneyeva ussukkaṃ akāsi, atha kho yāguyāpi khādanīyepi bhattasmimpi ussukkaṃ akāsīti atthappakāsane samattho bhavati, aṭṭhānappayutto samuccayatthavācako apisaddo.
在“王舍城之间”“那烁兰荼之间”等句中，有些连音处应断开分词，不能一字发出。若连起来念，就应将前方字断开分词后再念，并与后方字连读。例如“月亮王如星辰，世尊如是说”等句。这里当视其确切联系，将前字分开发出。如“沐浴时发起皮疹，也起了膏药痂块”等句，断开后应分别念出。因此，不仅仅是某比库，连“沐浴时发起皮疹”也要这般断开，才能包括“膏药痂块也在食物中”的含义，表意明确且无违和。
Yattha pana yesamitarena vā itarena vā ekekapadena ubhayapadehi vā sambandho dissati sahevatthayuttiyā, tattha tāni yathārahaṃ vicchinditvā uccāretabbāni. Seyyathidaṃ? ‘‘So dhammaṃ desetiādikalyāṇaṃ majjhekalyāṇaṃ pariyosānakalyāṇaṃ sātthaṃ sabyañjanaṃ kevalaparipuṇṇaṃ parisuddhaṃ brahmacariyaṃ pakāseti. Paṭiccasamuppādaṃ vo bhikkhave desessāmi, taṃ suṇātha sādhukaṃ manasikarotha. Ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāva’’nti evamādayo payogā. Tatrimā adhippāyaviññāpikā gāthā –
若字词之间或单词内前后字自然连接，联发音相称，即应断开念出。比如“他讲法”、“初期圣法”、“中期圣法”、“圆满圣法”等句子，及“列诸种觉支”的偈语等。在经文中，这些构成三种证得力的句子，应按它们本来意思断句念出。
Dhammasaddena vā brahma-cariyasaddena vā padaṃ;
以法音声或以梵行语音为词；
Yojetvā īraye viññū, ‘‘sātthaṃ sabyañjana’’ntidaṃ.
智者将其组合成句，对人说这是通达、一切涵盖之义。
‘‘Sādhuka’’nti padaṃ viññū, ‘‘suṇāthā’’ti padena vā;
智者知晓此语为善词，或以“请听”之语相辅；
Tathā ‘‘manasikarotha’’, iti vuttapadena vā;
亦或以“当专注心思”之语句为说；
Īraye yojayitvāna, ubhayehi padehi vā.
将此语句结合于词或于两个词间；
Ekamekena sambandho, sambandho ubhayehi vā;
或以单词之间的连结，亦或两词之间的连结。
Dissatīti vijāneyya, saddhimevatthayuttiyā.
『Dissatī』者，应当知之，谓信解之义也，唯据正信正解而立。
Nattanomatiyā eso, attho ettha mayā ruto;
此义非出于任意妄断，而是在此教法中由我所闻之义也；
Pubbācariyasīhānaṃ, nayaṃ nissāya me ruto.
正如前行诸师，犹如狮王，依止正法立此教导理路，
Evaṃvidhesu aññesu, pāṭhesupi ayaṃ nayo;
此法路亦如其他各种教法中此路径，
Netabbo nayadakkhena, sāsanatthagavesinā.
不应由别无经验者凭臆见断定，乃应由探求教义之有识者所测定，
Atthānurūpato saddaṃ, atthaṃ saddānurūpato;
言辞当与义相应，义亦当随言辞而得彰显。
Cintayitvāna medhāvī, vohare na yathā tathāti.
智慧者思惟已后，行事必不偏离正道。
Ayamettha atthasaddacintā.
此处当专心思考义理语辞。
Atthātisayayoge evaṃ upalakkhetabbaṃ – bhūdhātuatthātisayayogato vaḍḍhane diṭṭhā ‘‘ekamantaṃ nisinno kho mahānāmo licchavī udānaṃ udānesi ‘bhavissanti vajjī bhavissanti vajjī’ti’’ iti vā ‘‘ahameva dūsiyā bhūnahatā, rañño mahāpatāpassā’’ti vā ‘‘vedā na tāṇāya bhavantidassa, mittadduno bhūnahuno narassā’’ti vā ‘‘bhūnahaccaṃ kataṃ mayā’’ti vā evaṃ vaḍḍhane diṭṭhā.
关于义理词的过度增添，应当如是观察——在增添具体义理时，从界的义理过度增添时，曾见举例说：“大名的利丛毗坐于一旁，兴起呐喊‘必有伐师国，必有伐师国’”等，或说“我自己被污秽，造下大过恶，君王重罪”或说“吾所知义不可逃避，是敌人所借，是人所取”或“我已造下大过恶”等，如此在义理增添时曾见此例。
Vacanasaṅgahe evaṃ upalakkhetabbaṃ – vattamānāya vibhattiyā parassapadaṃ majjhimapurisabahuvacanaṃ pañcamiyā parassapadena majjhimapurisabahuvacanena sadisaṃ. Tumhe bhavatha.
关于语辞聚集，应当如此观察——在现行时态中间人称多用第三人称，重音在第三人称单数，兼用第五人称的第三人称单数。你们应当如此。
Vattamānapañcamīnaṃ parassapade uttamapurisacatukke ekavacanaṃ ekavacanena, bahuvacanampi bahuvacanena sadisaṃ. Ahaṃ bhavāmi, mayaṃ bhavāma.
现行时态第五人称的第三人称单数，以同样形式出现第一人称单数与第一人称复数。例：“我是”、“我们是”。
Vattamānāya attanopadaṃ majjhimapurisekavacanaṃ hiyyattanajjatanīnaṃ attanopadehi dvīhi majjhimapurisekavacanehi sadisaṃ katthaci vaṇṇasamudāyavasena kiñci visesaṃ vajjetvā, esa nayo uttaratrāpi yojetabbo. Tvaṃ bhavase, idaṃ vattamānāya rūpaṃ. Tvaṃ abhavase, idaṃ hiyyattanajjatanīnaṃ rūpaṃ.
现行时态的自称词以第三人称单数中间人称，与第一、第二人称自称词双数形式相应。若从词义聚合出某种特别意义，当由上方再作补益。你去吧，此为现行时态的形态。你不去吧，此为第一、第二人称自称的形态。
Vattamānāya attanopadaṃ uttamapurisekavacanaṃ pañcamiyā attanopadenuttamapurisekavacanena ca parokkhāya parassapadena majjhimapurisekavacanena cāti dvīhi vacanehi sadisaṃ. Ahaṃ bhave, idaṃ vattamānapañcamīnaṃ rūpaṃ. Tvaṃ babhūve, idaṃ parokkhāya rūpaṃ.
现在所用的自称第一人称单数的称谓，和用第五人称单数的自称词，以及用第三人称单数的他称词，是用两种语句相同的。‘我在，将来会是，这是现在所用的第五人称的形态。你在，将来会是，这是他称的形态。’
Vattamānāya attanopadaṃ uttamapurisabahuvacanaṃ parokkhajjatanīnaṃ attanopadehi dvīhi uttamapurisabahuvacanehi sadisaṃ. Mayaṃ bhavāmhe, idaṃ vattamānāya rūpaṃ. Mayaṃ babhūvimhe, idaṃ parokkhāya rūpaṃ. Mayaṃ abhavimhe, idamajjataniyā rūpaṃ.
现在所用的自称第一人称复数，与过去时间的自称形式在两种第一人称复数形式上相同。‘我们是，这是现在所用的形式。我们将会是，这是过去所用的形式。我们不复存在，这是未来还未到来的形式。’
Pañcamiyā attanopadaṃ majjhimapurisabahuvacanaṃ parokkhāya attanopadena majjhimapurisabahuvacanena sadisaṃ. Tumhe bhavavho, idaṃ pañcamiyā rūpaṃ. Tumhe babhūvivho, idaṃ parokkhāya rūpaṃ.
第五人称中称自称的复数形式，与第三人称中称自称的复数形式相似。‘你们是，这是第五人称的形式。你们将会是，这是他称的形式。’
Parokkhāya parassapadaṃ paṭhamapurisabahuvacanaṃ hiyyattaniyā parassapadena paṭhamapurisabahuvacanena ca ajjataniyā attanopadena paṭhamapurisabahuvacanena cāti dvīhi vacanehi sadisaṃ. Te babhūvu, idaṃ parokkhāya rūpaṃ. Te abhavu, idaṃ hiyyattanajjatanīnaṃ rūpaṃ.
过去时间的第三人称复数词，与他称第一人称复数和第一人称复数相似，有两种表达。‘他们是，这是他称词。’‘他们不复存在，这是过去时间中称表达。’
Parokkhāya parassapadaṃ majjhimapurisabahuvacanaṃ attanopadena paṭhamapurisekavacanena ca hiyyattaniyā parassapadena majjhimapurisabahuvacanena ca attanopadena paṭhamapurisekavacanena ca ajjataniyā parassapadena majjhimapurisabahuvacanena cāti catūhi vacanehi sadisaṃ. Tumhe babhūvittha, so babhūvittha, imāni parokkhāya rūpāni. Tumhe abhavattha, so abhavattha, imāni hiyyattaniyā rūpāni. Tumhe abhavittha, idamajjataniyā rūpaṃ.
过去时间的第三人称复数词，和自称第一人称单数词、他称第一人称复数词，以及过去时间的他称第一人称复数词等，共有四种语句相同。‘你们存在，他存在，这些是他称的形式。你们不复存在，他不复存在，这些是过去时的形式。你们不复存在，这是未来还未到来的形式。’
Parokkhāya parassapadaṃ uttamapurisekavacanaṃ hiyyattaniyā parassapadenuttamapurisekavacanena ca ajjataniyā attanopadenuttamapurisekavacanena cāti dvīhi vacanehi sadisaṃ. Ahaṃ babhūvaṃ, idaṃ parokkhāya rūpaṃ. Ahaṃ abhavaṃ, idaṃ hiyyattanajjatanīnaṃ rūpaṃ.
过去时间的自称第一人称单数词，与过去时间的他称第一人称单数词相似，有两种表达。‘我存在，这是他称的形式。’‘我不复存在，这是过去时间的表达形式。’
Parokkhāya parassapadaṃ uttamapurisabahuvacanaṃ hiyyattaniyā parassapadenuttamapurisabahuvacanena sadisaṃ. Mayaṃ babhūvimha, idaṃ parokkhāya rūpaṃ. Mayaṃ abhavamha, idaṃ hiyyattaniyā rūpaṃ.
隐含者以他称第二人称复数的优秀人物言辞，与内称第二人称复数的优秀人物言辞相似。吾等过去时，此为隐含者之现象。吾等现时无此，此为内称第二人称复数之现象。
Parokkhāya attanopadauttamapurisekavacanaṃ hiyyattaniyā attanopadenuttamapurisekavacanena ca ajjataniyā parassapadenuttamapurisekavacanena cāti dvīhi vacanehi sadisaṃ. Ahaṃ babhūviṃ, idaṃ parokkhāya rūpaṃ. Ahaṃ abhaviṃ, idaṃ hiyyattanajjatanīnaṃ rūpaṃ.
隐含者自称第一人称单数的优秀人物言辞，与内称第一人称单数的优秀人物言辞及现称第二人称复数的优秀人物言辞同义。‘我’过去时，此为隐含者之现象。‘我’现时无此，此为内称第二人称三数之现象。
Hiyyattaniyā parassapadaṃ paṭhamapurisekavacanaṃ ajjataniyā attanopadena paṭhamapurisekavacanena sadisaṃ. So abhavā.
内称第二人称复数的他称第一人称单数言辞，现称自称第一人称单数言辞相似。彼者无此。
Hiyyattaniyā parassapadaṃ majjhimapurisekavacanaṃ ajjataniyā parassapadena majjhimapurisekavacanena sadisaṃ. Tvaṃ abhavo.
内称第二人称复数的他称第二人称单数言辞，现称他称第二人称复数言辞相似。‘你’无此。
Bhavissantiyā parassapadaṃ majjhimapurisabahuvacanaṃ kālātipattiyā parassapadena majjhimapurisabahuvacanena attanopadena paṭhamapurisekavacanena cāti dvīhi vacanehi sadisaṃ. Tumhe bhavissatha, idaṃ bhavissantiyā rūpaṃ. Tumhe abhavissatha, so abhavissatha, imāni kālātipattiyā rūpāni.
未来者的他称第二人称复数言辞，因时间差异，与现称他称第二人称复数言辞及自称第一人称单数言辞相似。‘你们将成’，此为未来者的现象。‘你们不成’，‘彼不成’，此皆因时间差异的现象。
Bhavissantiyā attanopadaṃ majjhimapurisekavacanaṃ kālātipattiyā attanopadena majjhimapurisekavacanena sadisaṃ. Tvaṃ bhavissase, idaṃ bhavissantiyā rūpaṃ. Tvaṃ abhavissase, idaṃ kālātipattiyā rūpaṃ.
未来者的自称第一人称单数言辞，因时间差异，与现称自称第一人称单数言辞相似。‘你将成’，此为未来者现象。‘你不成’，此为时间差异现象。
Bhavissantiyā attanopadaṃ majjhimapurisabahuvacanaṃ kālātipattiyā attanopadena majjhimapurisabahuvacanena sadisaṃ. Tumhe bhavissavhe, idaṃ bhavissantiyā rūpaṃ. Tumhe abhavissavhe, idaṃ kālātipattiyā rūpaṃ.
“有生者”的自他称呼，是指中等人（即在佛法中属中道修行者）的多种说辞；“过时之物”的称谓则是自他称呼与中等人多种说辞相似。意谓：你们将来会成为有生者者，这就是“有生者”的形相；你们将不再是有生者，这就是“过时之物”的形相。
Bhavissantiyā attanopadaṃ uttamapurisekavacanaṃ kālātipattiyā parassapadenuttamapurisekavacanena sadisaṃ. Ahaṃ bhavissaṃ, idaṃ bhavissantiyā rūpaṃ. Ahaṃ abhavissaṃ, idaṃ kālātipattiyā rūpaṃ. Sesāni sabbāsamaṭṭhannaṃ vibhattīnaṃ vacanāni aññamaññaṃ visadisānīti daṭṭhabbaṃ. Bhavanti catra –
“有生者”的自他称呼，是指至上人单独的说辞；“过时之物”的称谓则是他人以至上人单独说辞所表达的。意谓：我将成为有生者，这就是“有生者”的形相；我将不是有生者，这就是“过时之物”的形相。所有这些用语，皆属于种种分解、区分的说辞，彼此各自有明晰差别，故应了知之。“它们是”指：
Vattamānāpañcamīsu, thadvayaṃ samudīritaṃ;
“此时此刻正在起现者，五蕴之中二者被演说。”
‘‘Tumhe bhavatha’’iccatra, udāharaṇakaṃ dvidhā.
关于“你们成为”的说法，此处有双重示范。
Midvayaṃ madvayañceva, tāsu vuttaṃ dvidhā dvidhā;
这二者乃是此中述说的两类两种。
‘‘Bhavāmī’’ti ‘‘bhavāmā’’ti, cettha rūpāni niddise.
“我成为”和“我们成为”，此处指的是这两种形相。
Vattamānakahiyyatta-najjatanīvibhattisu;
现行的，是指当下进行、现在发生而划分的诸事相。
Settayaṃ ‘‘bhavase tva’’nti, vattamānāvibhattito;
所谓『你存在』，是针对现时行为的划分而言。
‘‘Abhavase’’ti hiyyatta-najjatanīvibhattito.
而『你不存在』，则是针对过去和将来相的划分而言。
Vattamānāpañcamikā-parokkhāsu vibhattisu;
现行的诸相包含五蕴及非近显的种种差别。
Ettayaṃ lapitaṃ tattha, ādo dvinnaṃ vasena tu.
此处讲说的是现行分中的，基于二种不同分别的开端。
Jaññā ‘‘ahaṃ bhave’’ti ‘‘tvaṃ, babhūve’’ti parokkhato;
有识于『我存在』，以及对他者的隐约分别称为『你存在』。
Vattamānāparokkhajja-tanīsu tīsu sadditaṃ.
现行的三种无见闻者（即未直接察知者）中，所说者。
Mhettayaṃ kamato rūpaṃ, mayaṃsaddavisesiyaṃ;
此处依照常情，所取用的色界，是基于声音的差别而区别，
‘‘Sambhavāmhe babhūvimhe, abhavimhe’’ti niddise.
言说“我们生起，我们存在，我们非存在”之义。
Pañcamikāparokkhāsu, vhodvayaṃ rūpamettha hi;
在第五无见闻者中，此处所指色界确有两种，
‘‘Bhavavho babhūvivho’’ti, tumhesaddavisesiyaṃ.
以你们所特有的声音分别为“存在界”和“生起界”。
Parokkhamhi vā hiyyatta-najjatanīvibhattisu;
对于别处，亦即较低无见闻及出世间解脱境界（寂灭）处，
Uttayaṃ ‘‘te babhūvū’’ti, rūpaṃ jaññā parokkhato;
“向上”者谓“它们曾生”，即凭认识知色是隐现的存在；
Hiyyattanajjatanito, jaññā ‘‘te abhavū’’iti.
“向下”者谓“它们已灭”，即凭认识知其消失与灭亡；
Parokkhamhi vā hiyyatta-najjatanīvibhattisu;
这于隐性及其消失者相异中所分别；
Sadditaṃ tathasaṃyoga- pañcakaṃ iti niddise.
说明所谓“真切相续五支”，即真实结合之五法；
Babhūvitthadvayaṃ tattha, rūpaṃ jaññā parokkhajaṃ;
于此有二种存在之说，其中色依认识而为隐现生起；
Bavhattekattato vuttaṃ, majjhimapaṭhamavhayaṃ.
又论其唯一性，根据“中心第一灭”之义来说明。
Abhavatthadvayaṃ ñeyyaṃ, hiyyattanīvibhattijaṃ;
此处应知两种“存在”法，此由贪的断灭而生，称为“贪灭所生”。
Bavhattekattato vuttaṃ, majjhimo paṭhamo ca so;
世间唯有一“存在”，此为中道与初法之义。
‘‘Abhavitthā’’tidaṃ rūpaṃ, ajjatanīvibhattijaṃ.
所谓“存在法”，乃是由无贪执断生起的色法。
Tañca kho bahukattamhi, tumhesaddena yojaye;
此义在多处经文中，皆可用你的名号加以联系说明。
Parokkhāvhayahiyyatta-najjatanīsu kittitaṃ.
此义多被诸无形诸法中由贪无明等断灭名义所称述。
Aṃtayaṃ tattha ādiyaṃ, ‘‘babhūvaṃ’’rūpamīritaṃ;
所谓终结与始初，即谓“曾有”色法之印证也。
Duvinnaṃ abhavaṃrūpaṃ, ahaṃsaddena yojaye.
难以胜任且无现形，以无我之声相连接。
Parokkhakāhiyyattanī-vasena mhadukaṃ ‘‘mayaṃ;
犹如天底下的蜂群，以隐秘疾速聚集成团，彼此称谓『我们』；
Babhūvimha abhavimha’’, iti rūpadvayaṃ kamā.
在此即为有形，在彼则为无形，这两种形态即为渴爱。
Parokkhāvhayahiyyatta-najjatanīvibhattisu;
因隐秘的欲望与疾速之念而分别为多种，
Iṃtayaṃ tu tahiṃ rūpaṃ, ‘‘babhūvi’’nti parokkhajaṃ;
此中所指的形态，谓之『在此即为有』，属于隐秘所生；
‘‘Abhavi’’ntītarāsaṃ tu, ahaṃsaddayutākhilaṃ.
彼众多之『无形』则以无我之声为全体所具。
Hiyyattanajjatanīsu , ādvayaṃ matamettha hi;
在欲流与色流中，此处所说的是二种（二苦），
‘‘Abhavā’’ iti ekatte, rūpaṃ paṭhamaporisaṃ.
即『无有』这一种单一状态，系第一流个人之形相。
Hiyyattanajjatanīsu, odvayaṃ vuttamettha tu;
在欲流与色流中，此处所说灭苦，为断除（二苦），
‘‘Abhavo’’iti ekatte, rūpaṃ majjhimaporisaṃ.
即『无有』这一种单一状态，为中流个人之形相。
Bhavissantiyakālāti-pattīsu dvīsu bhāsitaṃ;
所谓生起的时间，解说于两个阶段，
Bavhatte bahuekatte, sasaṃyogaṃ ssathattayaṃ.
第一为多合多起，与配合三（三事）相应。
‘‘Tumhe bhavissathi’’ccetaṃ, bhavissantiyato mataṃ;
『你们将要有』者，谓未来必将现起之事：此为将来时态的断定。
‘‘Abhavissatha tumhe’’ti, ‘‘abhavissatha so’’ti ca;
『你们将不有』与『彼将不有』者，谓未来必将不现起之事：此为将来时态的否定。
Kālātipattito vuttaṃ, etañhi vacanadvayaṃ.
谓『将来时』与『未来时』之别，称为时间上的先后：此二语句显示时态的相对差别。
Bhavissantiyakālāti-pattīsu samudīritaṃ;
所谓将来时者，于诸将发生之时刻述说也：此时态特指未来之确切时间。
Majjhimapurisaṭṭhāne, sasaṃyogaṃ ssaseyugaṃ.
相中居中谕也，谓在中位说出，将事相连，父子相继：此喻说明将来及现在相续之义理。
‘‘Bhavissase tva’’miccetaṃ, ‘‘tvaṃ abhavissase’’ti ca;
『将有』与『将无』者，两言相对，说明将来时间之区别与肯否二层意思。
Imāni tu payogāni, tattha viññū pakāsaye.
这些实践，智者在此处予以阐明。
Ssavhedvayaṃ sena yutaṃ, ssaṃdvayañca catukkakaṃ;
含『ss』与『av』两字母而附『se』者，以及含两个『ssaṃ』而成四组者，
Idampi kathitaṃ dvīsu, yathārutavibhattisu.
这也已论述于两者之间，依照所听分明说明。
‘‘Bhavissavhe’’ti bavhatte, bhavissantikamajjhimo;
谓“存在灭除”，指中间存在灭除。
Bavhatte ‘‘abhavissavhe’’, kālātipattimajjhimo.
谓“非存在灭除”，指中过时灭除。
‘‘Bhavissaṃ’’ iti ekatte, bhavissantikamuttamo;
谓“一而为‘将存在’”，指最上将存在灭除。
‘‘Abhavissa’’nti ekatte, kālātipattikuttamo.
『无法』者，数量上唯一，时间上为第一的极限。
Iti vuttāni vuttehi, vacanehi samānataṃ;
如此所说，乃依照所说之语句互相对应；
Yante’kaccehi taṃ sabbaṃ, ekatālīsadhā ṭhitaṃ.
其中与其相同者全体，依一定的统一节律而成立。
Sesāni pañcapaññāsa, asamānāni sabbathā;
余者有五十五项，多半各不相同；
Etaṃ nayaṃ gahetvāna, vade sabbattha sambhavāti.
以此为准则，处处说理验证能成立。
Ayamettha samānāsamānavasena vacanasaṅgaho.
此处乃以相同与不相同之词汇聚合而成的言说集合。
Āgamalakkhaṇavasena vibhattivacanasaṅgahe evaṃ upalakkhetabbaṃ –
应当依照出处标志的方式，于分类词汇的集合中，作如下说明—
Bhavissantīparokkhajja-tanīkālātipattisu;
于生死现前不可见的较细微、过度显现之处；
Niccaṃ kvaci kvacā’niccaṃ, ikārāgamanaṃ bhave.
恒常有处处、非常有处处，此为生灭。
Ikārāgamanaṃ tañhi, parokkhāyaṃ vibhattiyaṃ;
生灭者，即是在彼不可见之分类中；
Bavhatte majjhimaṭṭhāne, bavhatte cuttame siyā;
存于其中等处，或存于最后极处；
Parassapadaṃ sandhāya, idaṃ vacanamīritaṃ.
联系他处言说，此语为无疑的正理。
Uttamekavaco cāpi, netassa attanopade;
至上语者，亦即非他人而是自我之教诲；
Hotīti avagantabbaṃ, bhavissantimhi sabbaso.
此义当了知，普遍存在于一切存在中。
Hiyyattanajjatanika-kālātipattīsu pana;
然而，于下方、中间及近端超期阶段，
Akārāgamanaṃ hoti, sabbaso iti lakkhaye.
无形来去之象显现，故于普遍即是此义。
Ajjatanimhi bavhatte, majjhime uttame tathā;
今于现时亦然，正如中间及至上语所示；
Bavhattamhi akārena, ikārāgamanaṃ bhave.
彼方之存无形相，成为无形来去者现。
Ikārāgamanaṃ niccaṃ, kālātipattiyaṃ bhave;
「有形来去」者，恒常存在，超越时节乃至轮回生死。
Akārāgamanaṃ tattha, anekantikamīritaṃ.
「无形来去」于其处，多重且相互掩饰遮蔽。
Akārāgamanaṃyeva, hiyyattanyaṃ pakāsati;
唯有「无形来去」能彰显较轻微之差别；
Parokkhāyaṃ bhavissantya-ñcikāroyeva dissati.
因其属隐秘而非显现故，只见其微妙之行为。
Akārāgamanañceva, ikārāgamanampi ca;
「无形来去」与「有形来去」二者，
Ajjatanikakālāti-pattīsu pana dissati.
然而在近时近节行为中显现可见。
Tīsu sesavibhattīsu, nā’kārattayamīritaṃ;
三种余格中，不存在任何辅音叠加；
Vattamānāya pañcamyaṃ, sattamiyanti sabbaso.
现行的第五格，全然共计七个。
Ikāreneva sahitā, dve bhavanti vibhattiyo;
只有与元音结合，余格才分成两种；
Satta dvādasa hontettha, vacanānīti lakkhaye.
这里共有十二种，用于表示词义。
Akāreneva sahitā, ekāyeva vibhatti tu;
只有与元音结合的单数形式余格；
Dvādasa vacanānettha, bhavantīti ca lakkhaye.
此处共有十二种词义，称为复数余格。
Akārikārasahitā , duveyeva vibhattiyo;
所说的种类分为两大部分，一是包含形状和作业的，只有两种划分。
Cattāri dvādasañceva, vacanāni bhavantidha.
共有十二类言辞，依此类分布。
Ākārattayamuttā tu, tissoyeva vibhattiyo;
若仅看形状方面，则也只有三种划分。
Vacanānettha chattiṃsa, hontīti paridīpaye.
这里所述言辞共有三十六种分类，特此阐明。
Parokkhāajjatanīsu, pañcaṭṭha ca yathākkamaṃ;
在隐蔽不明的和公开显现的诸类中，共有五十种，依各自性质分别划分。
Ikārato vimuttāni, vacanāni bhavantiti.
这些言辞都是从形状上加以划分，因而有这般种类。
Evamettha vibhattīnaṃ, channavutividhāna ca;
如是，对于分别语的解释，以及被蔽盖的用法共分五种。
Saṅgaho vacanānanti, viññātabbo vibhāvināti.
『集合』乃指词意的整体收摄，须当明了细究。
Ayamettha āgamalakkhaṇavasena vibhattivacanasaṅgaho.
此处是依照句首特征作为分别语集合的说明。
Kālavasena pana vibhattivacanasaṅgahe duvidho saṅgaho kālattayavasena saṅgaho, kālachakkavasena saṅgaho cāti. Tattha vattamānāpañcamīsattamīvibhattiyo paccuppannakālikā, vattamānāpañcamīsattamīvibhatyantāni padāni paccuppannavacanāni. Parokkhāhiyyattanajjatanīvibhattiyo atītakālikā, parokkhāhiyyattanajjatanīvibhatyantāni padāni atītavacanāni. Bhavissantīvibhatti anāgatakālikā, bhavissantīvibhatyantāni padāni anāgatavacanāni. Kālātipattivibhatti pana katthaci atītakālikā katthaci anāgatakālikā, tasmā tadantāni padāni atītavacanānipi anāgatavacanānipi honti. Ayaṃ kālattayavasena vibhattivacanasaṅgaho.
以时间分类，分别语的集合分为两种：一是依时间序列的集合，二是轮回时间观的集合。所谓依时间序列的，即现时的五个、七个分别，现时的五个分别用词；隐蔽的、过去时间的分别是见于过去用词；将来的分别是未来用词。如果超越时间层次的分别，则有的属于过去时间，有的属于未来时间，因此这些集合词包括了过去与未来的用词。这就是依时间序列的分别语集合。
Ayaṃ pana kālachakkavasena vibhattivacanasaṅgaho – parokkhāhiyyattanajjatanīvibhattiyo atītakālikā, parokkhāhiyyattanajjatanīvibhatyantāni padāni atītavacanāni. Bhavissantīvibhatti anāgatakālikā, bhavissantīvibhatyantāni padāni anāgatavacanāni. Vattamānāvibhatti paccuppannakālikā, vattamānāvibhatyantāni padāni paccuppannavacanāni. Pañcamīvibhatti āṇattikālikā , pañcamīvibhatyantāni padāni āṇattivacanāni. Sattamīvibhatti parikappakālikā, sattamīvibhatyantāni padāni parikappavacanāni. Ettha pana ‘‘āṇattivacanānī’’ti ca ‘‘parikappavacanānī’’ti ca idaṃ tathāsīsamattaṃ āsiṭṭhānumatyādīsu pañcamyādīnaṃ dissanato. Kālātipattivibhatti kālātipattikālikā, kālātipattivibhatyantāni padāni kālātipattivacanāni. Evaṃ kālachakkavasena vibhattivacanasaṅgaho veditabbo.
而所谓轮回时间观的分别语集合，过去时间隐蔽分别的用词是过去用词，未来时间的分别是未来用词，现时分别是现时用词，五个分别是瞬间用词，七个分别是预期用词。其中“瞬间用词”和“预期用词”之说，乃出自如实证观及权宜允许。超越时间区分的分别包括了超越时间用词。如此，轮回时间观下的分别语集合也应当如是了解。
Kālasaṅgahe tividho kālasaṅgaho kālattayasaṅgaho kālacatukkasaṅgaho kālachakkasaṅgaho cāti.
关于时间集合共有三种，即依时间序列集合、依四时集合、依轮回时间环集合（轮回时间环集合即上文轮回时间观的合集）。
Paccuppanne vattamānā, pañcamī sattamī cimā;
现行当中，称为第五、第七等；
Hontātīte parokkhādī, saha kālātipattiyā.
过去与未见，及随时间失错者；
Anāgate bhavissantī, kālātipattikāpi vā;
将来已成以及时间失错者也；
Evaṃ kālattayaṃ ñeyyaṃ, ākhyātaṃ tappakāsakaṃ.
此等时间三相当了知，已宣说甚明；
Nanu kaccāyane ganthe, kālo vutto catubbidho;
岂非此经中所说，时间分为四种；
Paccuppannenuttakāle, atītenāgate iti.
现时以后，过去与将来也。
Saccaṃ vutto nuttakālo, paccuppannoti icchito;
圣谛已被阐述，谓之现成之时，是指当前时刻的愿求；
Samīpe vuttakāloti, atthasambhavato pana.
或者谓之接近所说之时，然其意在于意涵的成立；
Tathā hi ‘‘yaṃ tikāla’’nti, vuttamācariyehipi;
正如『此为三时』，于老师所说中亦如是；
Na kālato vinimuttaṃ, ākhyātaṃ kiñci dissati.
没有超越时刻的区别，所说并无显现任何区别；
Nanu cāvuttakāleti, attho tatra tu yujjati;
难道不说为现时吗？此义确实包含其中；
Tathā hi chabbidho kālo, niruttimhi pakāsito.
正如八种时段，已明示于语辞之中。
Atītānāgato paccu-ppanno āṇattimeva ca;
过往已去者与未来将至者，皆为无定无常之相；
Parikappo ca kālassa, atipattīti chabbidho.
时令变化称为时期，逾越为超越，共分为六种。
Duve vibhattiyo tattha, āṇattiparikappikā;
其中心又有两种区分，即无常的种类区分；
Kālamanāmasitvāpi, niruttaññūhi bhāsitā.
时间之名虽依然称说，然由精通解释者阐明其义。
‘‘Gacchatu gaccheyyi’’ccādi-vacane kathite na hi;
如『去就』等语句被表述时，实非仅止于言语；
Kriyā nipphajjati niṭṭhaṃ, nāgatā nātipannikā.
行为功业彻底断尽，于彼非有亦非无之境界。
Kālātipattikā saddā, atītenāgatepi ca;
时序变化之语，既指过去亦指未来；
Bhavantīti yathāvuttā, niruttimhi vidūhi ve.
「存在」一词在有学者所解说的义理中，依其言说而各异。
Pañcamīsattamīvhitā, āṇattiparikappikā;
如《五三七经》中所述，谓生灭之理缠绕其间；
Paccuppanne bhavantīti, na tathā tattha bhāsitā.
但于现行中解作「存在」，此义并非普遍所言。
Tasmā kaccāyane ganthe, ‘‘nuttakāle’’ti yaṃ padaṃ;
故于咖吒那文法书中，所谓『非时』之词，
Attho ‘‘avuttakāle’’ti, tassa ñāyatimevidaṃ.
其义为“不当时”，此理可由此而了知。
Saccamevaṃ tu santepi, āṇattiparikappikā;
真实无误者，虽有仿拟；
Paccuppannepi daṭṭhabbā, paṇḍitena nayaññunā.
当现时亦应观照，依智者之正导清晰显现。
Kasmāti ce āṇāpanaṃ, parikappo ca saccato;
如何在呼吸观察中，能真实做得清净；
Paccuppanne yato atthā, nipphannā dissare ime.
现时由此而生之义，已灭时更显明此义。
‘‘Anuttakāle’’ti padaṃ, etassatthassa jotakaṃ;
『不可逾越的时刻』，此语为此义之明灯；
‘‘Samīpe vuttakāle’’ti, atthadīpanatotha vā.
或称『彼时近旁』，为义理之指示或启迪也。
Atthānaṃ gamanādīnaṃ, nipphatti na tu dissati;
义理的起止等并未显现出断绝，
‘‘Gacchatu gaccheyyi’’ccādi, vuttakāle yato tato;
‘去吧，我当去’等言说，于所说时各自不同，
Avuttakāle niddiṭṭhā, taddīpakavibhattiyo.
于非所说时则被明确指出，此为其训诂分解。
Kālo vā vuttakāloti, iccevaṃ gahito idha;
或谓该时即所说之时，此义专在此处持护，
Dakkhiṇāsuddhipāṭhamhi, katāva tatiyā ayaṃ;
于南方净律的第一章节中，此第三条亦是如此，
Kāladīpanatā tāsaṃ, iti yujjati nāññathā.
其时间的指示性正是它们的特点，故不能以他法替代。
Atthadvayaṃ pakāsetuṃ, ganthe kaccāyanavhaye;
为了说明两种义理，特在《迦毗罗卫》经卷中讲说；
Thero kaccāyano ‘‘nutta-kāle’’ti padamabravi.
长老迦毗罗卫说了『应当正是此时』这句话。
Evaṃ tidhā catudhāpi, vutto kālāna saṅgaho;
如此，过去曾说过三种、甚至四种时间的总集；
Chadhā idāni kālānaṃ, saṅgaho nāma niyyate.
现今对此仍称为时间之总集。
Vibhattiyo parokkhā ca, hiyyattanīvibhattiyo;
时间的划分，有显现的，也有隐微的，还有较少的划分；
Atha ajjatanī cāti, tisso’tīte pakāsitā.
又有最近的，现在（三者）过去的时间已明示。
Anāgate bhavissantī, bhavatīti pakittitā;
将来世间将要出现者，被称之为「未来」；
Paccuppanne vattamānā, tikāle pañcadhā katā.
现时正在发生者，在此时被辨别为五种不同类别。
Pañcamīsattamīvhitā, āṇattiparikappikā;
这五种类别中包藏着锢缚的烦恼，以其为界限；
Saṅgayhamānā tā yanti, paccuppannamhi saṅgahaṃ.
正在破除的心所遂渐前行，完成于现前的集聚。
Yasmā pañcamibhūtāya, vattamānāya ṭhānato;
正因其起于五种元素所构成的界处，
Samānā pañcamī hoti, tasmā sā pañcamī matā.
与五法相同故，故称其为第五法。
Sattamī pana kiñcāpi, samānā tāhi sattamā;
然而，第七者也与之前者同等；
Hoti yasmā tato vuttā, sattamītveva no mati.
因为正如已所说，第七正是那个意念；
Kālātipattiyādīhi, yajjevaṃ vattamānikā;
如若依时间顺序等被破坏等，若依此说法岂可；
Chaṭṭhī bhaveyya kālāti-pattikātītavācikā.
第六应为超越时间顺序的说法；
Pañcamī tāya chaṭṭhassa, tulyattā ṭhānato nanu;
第五者与第六相等于其位置，对吗？
Tāhi sattavibhattīhi, sattamī aṭṭhamī siyā.
借此七分割，两七应合为七八。
Iti ce koci bhāseyya, ‘‘tannā’’ti paṭisedhaye;
如果有人说「tannā」，则加以反对；
Atītenāgate cāpi, kālātipattisambhavā.
因为它既指过去，又指未来，还有超越时限之意。
Tathā hi bhāsitā cūḷa-niruttimhi visuṃ ayaṃ;
正如在小词汇解释中所说，此词泛指所有；
Kālātipatyatītamhā-nāgate cāti dīpaye.
包括已超越时限者和未来者，均当意指。
Kriyātipannetīteti, kasmā kaccāyane rutaṃ;
此乃行动超越之意，何故会听到此说呢？
Athāpi ce vadeyyatra, ‘‘pāyenā’’ti pakāsaye.
若有人要说，则以「pāyenā」一词为显示。
Yebhuyyena hi lokasmiṃ, atītamhi pavattati;
世间普遍皆如是，过去已然发生；
Kālātipattisaṃyutto, vohāro iti lakkhaye.
与过失之时相联系，称为越时过失。
Atridaṃ kālātipattiyā atītavacanaṃ – ‘‘sacāyaṃ bhikkhave rājā pitaraṃ dhammikaṃ dhammarājānaṃ jīvitā na voropessatha, imasmiṃyevassa āsane virajaṃ vītamalaṃ dhammacakkhu uppajjissathā’’ti. ‘‘Passānanda imaṃ mahādhanaseṭṭhiputtaṃ imasmiṃyeva nagare dveasītikoṭidhanaṃ khepetvā bhariyaṃ ādāya bhikkhāya carantaṃ. Sace hi ayaṃ paṭhamavaye bhoge akhepetvā kammante payojayissā, imasmiṃyeva nagare aggaseṭṭhi abhavissā. Sace pana nikkhamitvā pabbajissā, arahattaṃ pāpuṇissā, bhariyāpissa anāgāmiphale patiṭṭhahissā. Sace majjhimavaye bhoge akhepetvā kammante payojayissā, dutiyaseṭṭhi abhavissā. Nikkhamitvā pabbajanto anāgāmī abhavissā, bhariyāpissa sakadāgāmiphale patiṭṭhahissā. Sace pacchimavaye bhoge akhepetvā kammante payojayissā, tatiyaseṭṭhi abhavissā. Nikkhamitvā pabbajanto sakadāgāmī abhavissā, bhariyāpissa sotāpattiphale patiṭṭhahissā’’ iti vā, ‘‘sace satthā agāraṃ ajjhāvasissā, cakkavattirājā abhavissā. Rāhulasāmaṇero pariṇāyakaratanaṃ, therī itthiratanaṃ, sakalacakkavāḷarajjaṃ etesaññeva abhavissā’’ iti vā evaṃ kālātipattiyā atītavacanaṃ bhavati.
此处所说的关于越时过失之过去话语谓——『比库啊，国王莫强迫父亲、佛法王的父王放弃生命，必当于此座中生起洁净清净的法眼。』又云：『须观安达，此大富豪子于此城，耗费二十千万财富，娶得妻后行乞。若于初次享乐时耗费财富勤作业，则为此城第一富豪。若出家受具戒，得阿拉汉果，立于妻弃后来世。若于中次享乐时勤作业，则为第二富豪。若出家行者，得不还果，立于妻弃后得一次还果。若于末次享乐时勤作业，则为第三富豪。若出家行者为一次还果，立于妻弃后得須陀洹果。』又云：『若释尊留于家中，则无转轮圣王。拉胡沙玛内拉得成辟支佛，女长老得成辟支佛，此轮齐摄之统亦皆无由成就。』此即越时过失之过去语也。
Kathaṃ kālātipattiyā anāgatavacanaṃ bhavati? ‘‘Cirampi bhakkho abhavissā, sace na vivadāmase. Asīsakaṃ anaṅguṭṭhaṃ, siṅgālo harati rohitaṃ’’itivā, ‘‘sace ānanda nālabhissā mātugāmo tathāgatappavedite dhammavinaye agārasmā anagāriyaṃ pabbajjaṃ, ciraṭṭhitikaṃ ānanda brahmacariyaṃ abhavissā’’ti iti vā, ‘‘ayaṃ aṅgulimālassa mātā ‘aṅgulimālaṃ ānessāmī’ti gacchati, sace samāgamissati, aṅgulimālo ‘aṅgulisahassaṃ pūressāmī’ti mātaraṃ māressati. Sacāhaṃ na gamissāmi, mahājāniko abhavissā’’ iti vā evaṃ kālātipattiyā anāgatavacanaṃ bhavati . Kaccāyane pana yebhuyyena atītappavattiṃ sandhāya kālātipattivibhattiyā atītakālikatā vuttāti daṭṭhabbaṃ.
如何成越时过失之未来语乎？谓『若比库长久不复现，非议之。取无名之无指，豺狼夺鱼。』又云：『若阿难出家于父母所传之如来教法律藏，长久止修梵行。』又云：『此为指树之母说：「必将带回指树。」若相见，阿指树言：「我必以千指填满，望母莫使讨。」我断绝不去，成大公人。』此即越时过失之未来语也。然则当观察，世尊指称此处普遍为越时过失、超越时序之言。
Kaccāyanepi vā esā, kālātipattikā pana;
此亦如迦旃延所说；其为越时过失者，
Anāgatepi hotīti, ayamatthopi dissati.
即未来也，自此可见其义。
Appaccakkhe parokkhāya-tīte iti hi lakkhaṇe;
非现量（非亲证）之过去时，以「间接语气」为其标志；
Santepyatītaggahaṇe, anapekkhiya taṃ idaṃ.
即使在已灭之中仍有探触，此亦不相关连，此为此处之义。
Anāgate bhavissantī, iti suttassanantaraṃ;
止于未至之事，即依教典所说；
Kālātipattivacanā, anāgatānukaḍḍhanaṃ;
谓过时之言语，此乃对未来之贬损；
Tasmā aniyataṃ kālaṃ, kālātipattikaṃ vinā.
因此，无定时，必无过时之理。
Atītānāgatapaccu-ppannikāhi vibhattihi;
此中有过去与未来陈说之分明。
Sattamī sattamīyeva, bhavate na tu aṭṭhamī.
第七者确为第七，但第八者则非第八。
Pañcamīsattamīnaṃ tu, paccuppannavibhattiyaṃ;
至于第五第七，是指现前的区分，
Saṅgaṇhanatthametāsaṃ, majjhe chaṭṭhī na vuccati.
为计算其数目之目的，于中不称为第六。
Tathā pañca upādāya, bhavitabbañca chaṭṭhiyā;
又如五种所依，亦当以第六位为依。
Pañcamiyā tu sā esā, ‘‘chaṭṭhī’’ti na samīritā.
然第五种之中，此即所谓「第六」者并未被混淆。
Chaṭṭhībhāvamhi santepi, ‘‘pañcamī’’ti vaco pana;
虽在第六的状态中存在，然言辞却称为「第五」。
Pañcamiyā vibhattiyā, paccuppannavibhattiyaṃ.
第五分法，为现在分法。
Saṅgaṇhanatthaṃ vuttanti, viññātabbā vibhāvinā;
此为便于统计所说，应当由清楚见解者加以解说；
Pañcamiṃ tu upādāya, sattamiyā vibhattiyā.
在第五分法的基础上，为第七分法所依。
Chaṭṭhiyā ca bhavitabbaṃ, na sā ‘‘chaṭṭhī’’ti īritā;
第六分法须了知，但不以为‘第六’而称；
Chaṭṭhiṃ pana upādāya, ‘‘sattamī’’tveva īritā.
然而以第六为基础时，正称为‘第七’分法。
Majjhe chaṭṭhiṃ adassetvā, evaṃ tu kathanampi ca;
在中间不见第六分法，如此说亦成立；
Sattamiyā vibhattiyā, paccuppannavibhattiyaṃ;
第七者为分解者，现起分解已现显现者，
Saṅgaṇhanatthaṃ vuttanti, adhippāyaṃ vibhāvaye.
其言乃为聚集之用，为认识主导境界而分别。
Sabhāvo hesa vatthūnaṃ, gambhīratthesu attano;
议诸事物本性，乃自身于深义之所，
Yena kenacākārena, adhippāyassa ñāpanaṃ.
以某种方式，认识主导之理。
Yajjevaṃ paṭhamaṃtīte-nāgate ca vibhattiyo;
若如是说前之分解、未说之分解，
Vatvā tato paccuppanne, kathetabbā vibhattiyo.
了知之后现显已起，应说分解之义。
Kaccāyanavhaye ganthe, kasmā evaṃ na bhāsitā;
在讲解《迦叉耶戒本》时，为何这般未曾详说？
Paccuppannavibhatyova, kasmā ādimhi bhāsitā?
如露而现之，何故于起始时即已说明？
Yasmā vadanti vohāra-pathe etāva pāyato;
因为谓汝等进道之途，只至此处已足，
Tasmā bahuppayogattaṃ, hotetāsaṃ vibhattinaṃ.
故多用其分别功用，是方应作法也。
Ādobahuppayogova, kathetabboti ñāyato;
应知多用之法，乃依其分别而说；
Paccuppannamhi sambhūtā, vibhatyovādito matā.
因起于现法，其分别即是所说见解。
Atītānāgataṃ vatvā, paccuppanne tato paraṃ;
『说过去和未来的事，然后是现在的事』，
Yasmā vuttamhi lokasmiṃ, hoti vācāsiliṭṭhatā.
因为如所说，在世间存在语言的不真实。
Tasmā siliṭṭhakathane, atītādimapekkhiya;
因此在谈论虚假时，不考虑过去和未来，
Pañcamī sattamī cetā, vattamānāyanantaraṃ;
第五、第七心念，发生后即刻，
Saṅgaṇhanatthamakkhātā, paccuppannavibhattisu.
被称为集合，适用于现在存在的分解中。
Ettha hi yathā ‘‘mātāpitaro’’ti vutte siliṭṭhakathanaṃ hoti, tasmiṃyeva vacane vipariyayaṃ katvā samāsavasena ‘‘pitāmātaro’’ti vutte siliṭṭhakathanaṃ na hoti, tasmā tādisī saddaracanā apūjanīyā, ‘‘pitā mātā ca me dajju’’nti pāṭho pana byāsavasena yathicchitappayogattā pūjanīyo, evameva ‘‘atītānāgatapaccuppanna’’nti vutte siliṭṭhakathanaṃ hoti, ‘‘atītapaccuppannānāgata’’nti evamādinā vutte siliṭṭhakathanaṃ na hoti, tasmā tādisī saddaracanā apūjanīyā siyā. ‘‘Atītārammaṇā paccu-ppannānāgatagocarā’’ti vacanaṃ pana gāthābandhasukhatthaṃ yathicchitappayogattā pūjanīyameva. Ayamettha pāḷi veditabbā –
这里正如说「父母」之语时，构成虚假；如果改说「父母双方」则无虚假，所以此类语词构成不敬。又如「我父母都在右侧」此句虽有杂染但因可用恰当情境得以恭敬使用。类似地，说「过去、未来、现在」时构成虚假，而若说「过去和现在、未来」则无虚假，此类语词构成不敬。唯有「过去相与现在未来境所」之词，作为诗歌连接句，自由用法可敬用。这里必须了解巴利文的法义——
‘‘Yaṃkiñci rūpaṃ atītānāgatapaccuppanna’’nti ca,
所谓『一切色法，无论是已过去、将来或现在现前者』，
‘‘Ekāyanaṃ jātikhayantadassī,
即是『一向显现生死轮回的见者』，
Maggaṃ pajānāti hitānukampī;
『理解道，具慈利心者』；
Etena maggena ataṃsu pubbe,
借由此道，过去者已得超越，
Tarissanti ye ca taranti ogha’’nti ca,
未来者及正在超越者如激流之中渡河者，
‘‘Ye cabbhatītā sambuddhā, ye ca buddhā anāgatā;
凡是已过去的正觉者，以及未来的觉者；
Ye cetarahi sambuddhā, bahūnaṃ sokanāsakā.
若有当今正觉者，愁苦与忧悲增多者。
Sabbe saddhammagaruno, vihaṃsu viharanti ca;
诸正法尊敬者，住于共处之所且行止之；
Athopi viharissanti, esā buddhāna dhammatā’’ti ca
即使未来亦将住行，此乃诸佛法义也。
Evamanekesu saddappayogesu. Idha yathicchitappayogavasena atītānāgatapaccuppannakālikāsu aṭṭhasu vibhattīsu tisso paccuppannakālikā vibhattiyo ādimhi kathitā, tañca kathanaṃ tāsaññeva vohārapathe yebhuyyena pavattito bahuppayogatāñāpanatthaṃ. Tāsu pana dvinnaṃ vibhattīnaṃ ‘‘pañcamīsattamī’’tisaññā siliṭṭhakathanicchāyaṃ kamena vattabbā, atītānāgatakālikā vibhattiyo apekkhitvā katā. Iccevaṃ
如是诸种正语用中。此处以随意正语用为法，论述过去、未来与现在三种时间段中八种划分。初论三现时划分，为日常多用、易明之法。八种时间划分中，有二种划分称作“第五、第七”的不同说法，依据意欲而用，不必拘泥，是以划分过往与未来时段。于此作如是说：
Yathicchitappayogena, paccuppannavibhattiyo;
以随意正语用，为现时划分；
Tidhā katvāna ādimhi, kaccānena udīritā.
三分法已成，初由筷子比喻而示。
Ādimhi kathanaṃ tañca, tāsaṃ pāyena vuttito;
最初的说法亦是由他们的声明所说；
Bahuppayogabhāvassa, ñāpanatthanti niddise.
多次用于表达的性质，应当以示现为了传授之目的。
Atītādimapekkhitvā, siliṭṭhakathane dhuvaṃ;
回顾过去与现在，确凿的是这样夺取所说；
‘‘Pañcamī sattami’’cceva, dvinnaṃ nāmaṃ katanti ca;
第五、第七之名，二者皆言之；
Kālātipattiṃ vajjetvā, idaṃ vacanamīritaṃ.
剔除时间上的先后，这句话乃是不实之语。
Yadi evaṃ ayaṃ doso, āpajjati na saṃsayo;
若果真此为过失，毫无疑问必然生起；
Iti ce koci bhāseyya, atthe akusalonaro.
若有人依语法阐述此义者，则属无善知识。
Tekālikākhyātapade , kālātipattiyā pana;
通三时之动词形式，至于「时过境迁」（过去未成）之情形，
Asaṅgahova hotīti, ‘‘tannā’’ti paṭisedhaye.
若说‘如无结合’，则应以‘tannā’予以反驳。
Tekālikākhyātapade, na no kālātipattiyā;
于「三时皆然」所述之词，并非因时已过失；
Iṭṭho asaṅgaho tattha, saṅgahoyeva icchito.
此处所欲者乃为适当的结合，正是结合本身所应求也。
Pañcamīsattamīsaññā, kālātipattikaṃ pana;
然而，第五格与第七格所表达的「时已过失」之义，
Vibhattimanapekkhitvā, katā icceva no mati.
若能分别照察，则心所作如所愿。
Nānānayaṃ gahetvāna,
承取万种诸法，
Paccetabbaṃ tu sārato;
当断舍养正念；
Yāya eso ruto attho,
惟此法真实义，
Tasmā esā na dubbalā.
故此理不坚弱。
Attho labbhati pāsaṃso,
义得则随赞叹，
Yattha yattha yathā yathā;
无论何处，无论以何种方式，
Tathā tathā gahetabbo,
皆当依彼而取，
Tattha tattha vibhāvinā.
于彼处应分别明辨。
Vuttañhetaṃ abhidhammaṭīkāyaṃ ‘‘yattha yattha yathā yathā attho labbhati, tattha tattha tathā tathā gahetabbo’’ti.
释义者于此阿毗达摩注疏中说：「‘无论何处，无论以何种方式义得成立，皆于彼处当如是取用。’」
Pañcamīsattamīsaññā, rūḷhīsaññāti kecana;
所谓第五十七个概念，亦即稳固受念者，
Na panevaṃ gahetabbaṃ, ajānitvā vadanti te.
但非必然如彼取用，彼等乃不明事理而言也。
Nesā purisasaññādi, jhala saññādayo viya;
此为男性观念等犹如破碎的观念一般，
Rūḷhiyā bhāsitā saññā, bhūtenatthena bhāsitā.
所说之观念多从习俗中传出，带有先世意义。
Upanidhāya paññatti, esā saññā yato tato;
此处收束所说的言说，谓之观念依于此而立；
Anvatthasaññā ṭhapitā, porāṇehīti lakkhaye.
设立有真实义观念，当以古义为标志。
Iccevaṃ kālachakkaṃ tu, saṅkhepena tidhā mataṃ;
此乃如是时轮之简略分类，分为三种；
Etamatthañhi sandhāya, ‘‘yaṃ tikāla’’nti bhāsitaṃ.
此义之确立，即是为阐述所谓‘三时’之义。
Ayamettha kālachakkasaṅgaho. · 此处时轮之摄集如是。
Evaṃ tidhā catudhā vā, chadhā vāpi sumedhaso;
如是，上智者或作三种、或作四种的区分，
Kālabhedaṃ vibhāveyya, kālaññūhi vibhāvitaṃ.
可由时间诸智分别其差别，依时间之智加以辨别。
Atītānāgataṃ kālaṃ, visuṃ kālātipattikaṃ;
谓过去与未来之时，及现时诸时间的增减，
Gahetvā pañcadhā hoti, evañcāpi vibhāvaye.
取此五类而成分辨，如是亦当加以说明。
Ettha nayova ‘‘ajjhatta-bahiddhā vā’’ti pāḷiyaṃ;
此中教导，巴利语中有『内外二别』之说，
Atītānāgatakālī, vibhatti samudīritā.
即是过去与未来诸时分别所产生的不同。
Iccevaṃ sabbathāpi kālasaṅgaho samatto.
这样，无论何时都能掌握时间的相续。
Idāni viññūnaṃ atthaggahaṇe kosallajananatthaṃ pakaraṇantaravasenapi imasmiṃ pakaraṇe vattamānānantaraṃ vuttānaṃ āṇattiparikappakālikānaṃ ‘‘pañcamīsattamī’’tisaṅkhātānaṃ dvinnaṃ vibhattīnaṃ paṭipāṭiṭṭhapane pakaraṇasaṃsandanaṃ kathayāma – kātantappakaraṇasmiñhi sakkatabhāsānurūpena dasadhā ākhyātavibhattiyo ṭhapitā, kaccāyanappakaraṇe pana māgadhabhāsānurūpena aṭṭhadhā ṭhapitā, niruttiyañca pana māgadhabhāsānurūpeneva atītānāgatapaccuppannāṇattiparikappakālātipattivasena chadhā ṭhapitā. Tesu hi kātante vattamānā, sattamī, pañcamī, hiyyattanī, ajjatanī, parokkhā, svātanī, āsī, bhavissantī, kriyātipatti cāti dasadhā vibhattā. Kaccāyane pana vattamānā, pañcamī, sattamī, parokkhā, hiyyattanī, ajjatanī, bhavissantī, kālātipatti cāti aṭṭhadhā vibhattā. Iti etesu dvīsu kātantakaccāyanesu vibhattiyo visadisāya paṭipāṭiyā ṭhapitā. Kiñcāpettha visadisā paṭipāṭi, tathāpetā niruttiyaṃ vuttātītādikālavibhāgavasena ekato saṃsandanti samenti kiñci visesaṃ ṭhapetvā.
现在为聪明人掌握义理与巧妙生起之目的，即使在不同的论篇之间，也论述了在此论篇中现行诸所谓相续轮转的《第五七》名义下，二种变化的程序之约定。关乎时制论篇中，以萨咖语体系示现十种语类变化，曹迦阇那论篇则依摩揭陀语体系设有八种；辞义论篇以摩揭陀语体系设立过往、未来及现时三时相续之超时轮转变化共三种。此中对时制论篇，则存在现行、第五、七、较低、已过、潜伏、自生、正在、未来以及义行十种变化。曹迦阇那论篇则存在第五、第七、潜伏、较低、已过、自生及义行八种变化。如此二种时制与曹迦阇那论篇中变化的差别，依次序描述得十分清晰。且此在辞义论中，借由过往等时间的分类，彼此结合综合，亦有稍加分别说明。
Kathaṃ ? Kātante tāva hiyyattanī ajjatanī parokkhā cāti imā tisso ekantena atītakālikā, svātanī āsī bhavissanti cāti imā tisso ekantena anāgatakālikā, vattamānā ekāyeva paccuppannakālikā, sattamī pana pañcamī ca paccuppannānāgatakālavasena dvikālikā ‘‘ajja puññaṃ kareyya, svepi kareyya. Ajja gacchatu, sve vā gacchatū’’ti payogārahattā. Kriyātipatti aniyatakālikā ‘‘so ce hiyyo yānaṃ alabhissā, agacchissā. So ce ajja anatthaṅgate sūriye yānaṃ alabhissā, agacchissā. So ce sve yānaṃ alabhissā, agacchissā’’ti payogārahattā. Evaṃ asaṅkarato vavatthapetabbaṃ.
如何说？就时制论篇而言，较低、已过、潜伏三者确是纯粹的过往时间，自生、正在、未来三者确是纯粹的未来时间，现行只有一者即当下现前时间。第七与第五则以现前与未来时间并行，互有用法。例如“今日当行善事，或亲自行善。今日当去，或自行离去。”表示并行。义行则不固定时间，“若他日获得车辆，则将去之；若今日得日间车辆，则去之；若本身所得到车，则去之。”依此类推，应分明而详尽阐述之。
Evaṃ vavatthapetvā ayamamhehi vuccamāno nayo sādhukaṃ sallakkhetabbo. Kathaṃ? Hiyyattanajjatanīparokkhāsvātanyāsībhavissantivasena ekantātītānāgatakālikā vibhattiyo cha, vattamānavasena ekantapaccuppannakālikā vibhatti ekāyeva, sā paṭipāṭiyā gaṇiyamānā sattamaṃ ṭhānaṃ bhajati. Evaṃ etasmiṃ vattamānāsaṅkhāte sattamaṭṭhāne pakkhipituṃ niruttinayena ‘‘parikappakālikā’’ti saṅkhaṃ gataṃ satthanayena ‘‘paccuppannānāgatakālikā’’tivattabbaṃ ekaṃ vibhattiṃ sattamībhūtāya vattamānāya samānaṭṭhānattā sattamīsaññaṃ katvā ṭhapesi. Tato punadeva svātanyāsībhavissantivasena ekantānāgatakālikā tisso vibhattiyo gaṇetvā taṃ paccuppannānāgatakālikaṃ ‘‘sattamī’’ti laddhasaññaṃ vibhattiṃ anāgatakālikabhāvena tāhi tīhi saddhiṃ samānaṭṭhānattā catutthaṃ katvā niruttinayena ‘‘āṇattikālikā’’ti saṅkhaṃ gataṃ satthanayena ‘‘paccuppannānāgatakālikā’’ti vattabbaṃ ekaṃ vibhattiṃ pañcannaṃ saṅkhyānaṃ pūraṇena pañcamīsaññaṃ katvā ṭhapesi.
如是详尽阐述后，此称为规范，值得依此区分事项。何以故？以较低、已过、潜伏、未来、自生、正在、未来这七种纯过往与未来时间之划分，以及现行现前时间仅有一者，现行计数便占第七位置。于此现行计数第七地位处建立规范，以“相续轮转”名号计列，依辞义原意示，定为现前与未来时间双重类别，视为第七名义。继而依自生、正在与未来纯未来三种划分，视为现前与未来时间中第四，附以“超时类”名称，慢慢累加至第五类别，以数字完整展示，立为第五名号。
Kriyātipattiyā pana aniyatakālikattā taṃ vajjetvā ayaṃ vinicchayo kato, so ca kho niruttinayaṃyeva nissāya. Ayaṃ tāva kātante vattamānānantaraṃ vuttānaṃ sattamīpañcamīnaṃ anvatthasaññaṃ icchantānaṃ amhākaṃ ruci, esā saddhammavidūhi garūhi appaṭikkositā anumatā sampaṭicchitā ‘‘evamevaṃ āvuso, evamevaṃ āvuso’’ti. Veyyākaraṇehipi appaṭikkositā anumatā sampaṭicchitā ‘‘evamevaṃ bhante, evamevaṃ bhante’’ti. Evaṃ sabbehipi tehi pubbācariyehi abbhanumoditā appaṭikkositā.
义行不按照固定时间而定，此判定乃依词义判定，且依辞义原意成立。本时制论述中，第七及第五类别之间的进一步解释，因众学者对此深感欣悦，持正法者与师长也无异议地赞许“正是如此，正是如此。”即使是注释者亦无异议地认可并称许“正是如此，尊者！”如此由各位前贤诸师欣然接受，并无反对。
Kaccāyanappakaraṇe pana buddhavacanānurūpena aṭṭhadhā vibhattīnaṃ vuttattā vattamānāvibhatti pañcamaṭṭhāne ṭhitā. Kathaṃ? Parokkhāhiyyattanajjatanībhavissantivasena ekantātītānāgatakālikā catasso vibhattiyo, vattamānavasena ekantapaccuppannakālikā vibhatti ekāyeva, sā paṭipāṭiyā gaṇiyamānā pañcamaṃ ṭhānaṃ bhajati. Evaṃ etasmiṃ vattamānāsaṅkhāte pañcamaṭṭhāne pakkhipituṃ niruttinayena ‘‘āṇattikālikā’’ti saṅkhaṃ gataṃ ‘‘anuttakālikā’’ti vuttaṃ vibhattiṃ pañcamībhūtāya vattamānāya samānaṭṭhānattā pañcamīsaññaṃ katvā ṭhapesi. Tato paraṃ taṃ pañcamaṃ chaṭṭhiṭṭhāne ṭhapetvā parokkhā hiyyattanī ajjatanī bhavissantī vattamānā pañcamīti evaṃ gaṇanāvasena cha vibhattiyo upādāya niruttinayena ‘‘parikappakālikā’’ti saṅkhaṃ gataṃ ‘‘anuttakālikā’’ti vuttaṃ vibhattiṃ sattannaṃ saṅkhyānaṃ pūraṇena sattamīsaññaṃ katvā ṭhapesi.
在曹迦阇那论篇之中，依据佛所说教，八种变化体系中，现行的变化维持于第五地位。如何？潜伏、较低、已过、生、现、未来这六种纯粹过往与未来的变化类，为四种，现行仅有一者，即为纯现前变化。以此顺序计数，于第五位置立为超时类，依辞义谓之“最好时”，以第五星号纳入展开。继而对于第五周期，置于第六位置，对潜伏、较低、已过、生、现、未来各时制编织，以现行第五地位变化类再加一。由此编号为六种变化，并以辞义名义列为“相续轮转”，以及“最好时”的名称，补全到第七名义而置于此处。
Kālātipattiyā pana atītānāgatakālikattā taṃ vajjetvā ayaṃ vinicchayo kato, so ca kho niruttinayaṃyeva nissāya. Ayaṃ kaccāyane vattamānānantaraṃ vuttānaṃ pañcamīsattamīnaṃ anvatthasaññaṃ icchantānaṃ amhākaṃ ruci, esā ca saddhammavidūhi garūhi appaṭikkositā anumatā sampaṭicchitā ‘‘evamevaṃ āvuso, evamevaṃ āvuso’’ti. Veyyākaraṇehipi appaṭikkositā anumatā sampaṭicchitā ‘‘evamevaṃ bhante, evamevaṃ bhante’’ti. Evaṃ sabbehipi tehi pubbācariyehi abbhanumoditā appaṭikkositā.
但就时间先后而言，既不谈过去也不谈未来，抛开过去未来时段之分来考察，这一判断便成立，而这确实仅凭释义语汇的约定而成。正是在咖吒耶那这一传统中，有关第五十七条段中对教义次第的认识，也是我们所欣然喜欢的内容。这一认识不为正法智者所驳斥，受到博学尊长的同意，合乎教内敬重者的认可，因此断然肯定说『确实如此，善友，确实如此』。即使在注疏释义中，也未遭反对，且同样被许可并坚决承认说『正是如此，尊者，正是如此』。如此说来，所有前辈教导师对此均加以赞同，未曾被反对。
Yasmā hi kātantakaccāyanāni aññamaññaṃ visadisavibhattikkamānipi antarena kiñci visesaṃ niruttiyaṃ vuttātītādikālavibhāgavasenekajjhaṃ saṃsandanti samenti, tasmā niruttinayaññeva sārato gahetvā pañcamīsattamīvibhattīnaṃ anvatthasaññāparikappane amhākaṃ ruci pubbācariyehi abbhanumoditā appaṭikkositā, tasmā eva yo koci imaṃ vādaṃ madditvā aññaṃ vādaṃ patiṭṭhāpetuṃ sakkhissatīti netaṃ ṭhānaṃ vijjati. Ayañhi nayo atīva sukhumo duddaso ca paramāṇuriva, dukkhogāḷho ca mahāgahanamiva, atigambhīro ca mahāsamuddo viya, tasmā imissaṃ saddanītiyaṃ saddhāsampannehi kulaputtehi sāsanopakāratthaṃ yogo suṭṭhu karaṇīyo. Tathā hi idha katayogehi nāmākhyātādīsu catūsu padesu uppannavādā paravādino jitāva honti.
因为咖吒耶那传承中的各条语句彼此分清且细致区分，虽在内容描述上有所差别，但皆通过释义的过去及诸时划分来相互联系、相互依存。因此，作为释义语汇这一传统的推动者，我们与前辈导师们都喜爱并赞许这第五十七条关于次第理解的论题。故此，不存在任何地方可使他人通过曲解这个说法而立起别的论断。这个逻辑非常细微、难以捉摸，就像极微小的原子一样难握，且极其艰深，如同广阔无垠的大海一般深重。因此，对这教义语汇的正确理解，应由信仰纯熟且是正法出家的贤良子弟认真承担，方能切实促成教法的利益。正如此处所说，因各种因缘条件成熟，四方的同名论者与异名论者均已被制服。
Muninā munināgena, duṭṭhā pabbajitā jitā;
由圣者、圣者所化现者，也由恶人出家者被制服。
Yathā yathā asaddhamma-pūraṇā pūraṇādayo.
随顺随顺那些被邪法充满的充满的法门起始，
Tathā tathāgatādāyā-nugāyaṃ saddanītiyaṃ;
随顺随顺佛陀所降、所依止的教法语汇，
Katayogehipi jitā, savanti paravādinoti.
因各种因缘均被制服，异名者服从正名者。
Ayaṃ pañcamīsattamīnaṃ paṭipāṭiṭṭhapane pakaraṇasaṃsandanā.
此乃第五十七讲次之实践章的总纲。
Atha vattamānādīnaṃ vacanatthaṃ kathayāma – tattha vattamānāti kenaṭṭhena vattamānā? Vattamānakālavacanaṭṭhena. Paccuppannabhāvena hi vattatīti vattamāno, paccuppannakriyāsaṅkhāto kālo. Tabbācakavasena vattamāno kālo etissā atthīti ayaṃ ti antiādivibhatti vattamānā. Tathā hi ‘‘gacchati devadatto’’ti ettha devadattassa paccuppannaṃ gamanakriyaṃ vibhattibhūto tisaddoyeva vadati, tasmā tabbācakavasena vattamāno kālo etissā atthīti vattamānāti vuccati. Pañcamīti kenaṭṭhena pañcamī? Pañcamaṃ vattamānaṭṭhānaṃ gamanaṭṭhena, pañcannañca saṅkhyānaṃ pūraṇaṭṭhena. Tathā hi niyogā atītānāgatapaccuppannakālikānaṃ parokkhāhiyyattanajjatanībhavissantīvattamānāsaṅkhātānaṃ pañcannaṃ vibhattīnamantare pañcamībhūtāya vattamānāya sayampi paccuppannakālikabhāvena samānaṭṭhānattā pañcamaṃ vattamānaṭṭhānaṃ gacchatīti pañcamī. Yathā nadantī gacchatīti nadī. Tathā niyogā atītānāgatakālikā parokkhāhiyyattanajjatanībhavissantīsaṅkhātā catasso vibhattiyo upādāya sayampi vattamānāvibhatti viya pañcannaṃ saṅkhyānaṃ pūraṇīti pañcamī. Sattamīti kenaṭṭhena sattamī? Sattannaṃ saṅkhyānaṃ pūraṇaṭṭhena. Tathā hi atītānāgatapaccuppannakālikā parokkhāhiyyattanajjatanībhavissantīvattamānāpañcamīsaṅkhātā cha vibhattiyo upādāya sayampi paccuppannakālikā hutvā sattannaṃ saṅkhyānaṃ pūraṇīti sattamī.
现今等词义今当说明——“现今”是什么意思？意即以“现今”时态之语，称现有之境。因所谓现今，是现时现行之义，亦即当前作业所约定之时间。以时态标志言则现今时间，释此时间为本处，此谓时态变格名“现今”。例如言“德瓦达多去”，此云“德瓦达多”的当下行去行为分为三时态解释，即是三重含义，故以时态标志言之谓现今。所谓“第五”是以何为准？以现时第五地点和数字五之满也。然如所用之语指代历时过往、未来与现时相互隐显不动之境界，虽名为现今之数亦即第五时态也。譬如水流之流动称为水流，然时态所指为过去、未来和现在四类，其数字满七时者为第七时态。时态变格由诸过去、未来及现今之隐显变化成也。
Parokkhāti kenaṭṭhena parokkhā? Parokkhe bhavāti atthena. Tathā hi cakkhādindriyasaṅkhātassa akkhassa paro tirobhāvo parokkhaṃ, tabbācakabhāvena parokkhe bhavāti parokkhā. Hiyyattanīti kenaṭṭhena hiyyattanī? Hiyyo pabhuti atīte kāle bhavā tabbācakabhāvenāti atthena. Ajjatanīti kenaṭṭhena ajjatanī? Ajja pabhuti atīte kāle bhavā tabbācakabhāvenāti atthena. Bhavissantīti kenaṭṭhena bhavissantī? ‘‘Evaṃ anāgate bhavissatī’’ti atthaṃ pakāsentī eti gacchatīti atthena. Kālātipattīti kenaṭṭhena kālātipatti? Kālassātipatanavacanaṭṭhena. Tathā hi kālassa atipatanaṃ accayo atikkamitvā pavatti kālātipatti, labhitabbassa atthassa nipphattirahitaṃ kriyātikkamanaṃ . Kāloti cettha kriyā adhippetā. Karaṇaṃ kāro, kāro eva kālo rakārassa lakāraṃ katvā uccāraṇavasena. Ayaṃ pana vibhatti tabbācakattā kālātipattīti. Ayaṃ pana vattamānādīnaṃ vacanatthavibhāvanā.
“隐显”是何意？指“存有于隐处”之义。譬如眼之感知性感官即“眼”，其光覆之处即为隐，为时态标志意谓存于隐处。所谓“过去”者，指过去时存有标志，以时态形态表达之；“现在”是现时；“未来”则为未来时态。所谓“时间推移”指时间自古至今之延续。此中“时间”为依托行为所采取之动作发出者，谓动词述现时态语形变化。时态是时之动作，也可视为动作之所为者。时态通过语尾和发音变化来表达。此即现今等词的时态意义解说。
Vippakiṇṇavividhanaye, saṃkiṇṇalakkhaṇadharavarasāsane;
于反义及各类语法交错之文法泊藏中，依聚集辞类加以详说；
Sumatimativaḍḍhanatthaṃ, kathito pakiṇṇakavinicchayo.
为增进智慧，详述杂聚语义之综合辨析。
Iti navaṅge sāṭṭhakathe piṭakattaye byappathagatīsu viññūnaṃ · 如是于九分具注释之三藏中，为诸智者通达
Kosallatthāya kate saddanītippakaraṇe · 善巧之故而作之声明论中
Pakiṇṇakavinicchayo nāma · 名为杂项抉择
Tatiyo paricchedo. · 第三品。