11. Vāccābhidheyyaliṅgādiparidīpananāmikapadamālā · 11. Vāccābhidheyyaliṅgādiparidīpananāmikapadamālā
11. Vāccābhidheyyaliṅgādiparidīpananāmikapadamālā十一、阐明所说对象、所指意义、性等的名词词形表
Vāccābhidheyyaliṅgādi-vasenapi ito paraṃ;
即使按照发言之义或性别等征相，也包括内外诸义。
Bhāsissaṃ padamālāyo, bhāsitassānurūpato.
这是由于语句的词串，符合所述表达的意义而组成。
Tattha vāccaliṅgānīti appadhānaliṅgāni, guṇanāmasaṅkhātāni vā liṅgāni. Abhidheyyaliṅgānīti padhānaliṅgāni, guṇīpadasaṅkhātāni vā liṅgāni. Yasmā pana tesu vāccaliṅgāni nāma abhidheyyaliṅgānuvattakāni bhavanti, tasmā sabbāni bhūdhātumayāni ca vāccaliṅgāni abhidheyyaliṅgānurūpato yojetabbāni. Tesaṃ bhūdhātumayāni vāccaliṅgāni sarūpato nāmikapadamālāya ayojitānipi tattha tattha nayato yojitāni , tasmā na dāni dassessāma. Abhūdhātumayānipi kiñcāpi nayato yojitāni, tathāpi sotārānaṃ payogesu kosallajananatthaṃ kathayāma, nāmikapadamālañca nesaṃ dassessāma kiñci payogaṃ vadantā.
其中所谓语性标志者，是指附于词根之非主要标志，或称为性质名称的标志；而所谓指义标志，则是附属于词根的主要标志，或称具性质的词性标志。因为这些语性标志必然依附于指义标志，所以所有语性标志均应依从指义标志而被组合。指义标志彼此相似，即使未被排列入名称词串中，依然根据情况被分别组合，因此此处暂不详述。即使依附于非指义标志，也有某种组合连系，为了便于听者运用，我们说明这些组合，然而不展示其词串和使用。
Dīgho rasso nīlo pīto,
长且亮的，青蓝色的，黄色的，
Sukko kaṇho seṭṭho pāpo;
瘦小，黑色，最优劣的恶者；
Saddho suddho ucco nīco,
信实，清净，崇高，低劣，
Katotīto iccādīni.
从何处、何物等。
Dīghā jāgarato ratti, dīghaṃ santassa yojanaṃ;
长久醒觉的夜晚，长及数由旬；
Dīgho bālāna saṃsāro, saddhammaṃ avijānataṃ.
长久无明的愚人轮回，不知正法；
Dīgho, dīghā. Dīghaṃ, dīghe. Dīghena, dīghehi, dīghebhi. Dīghassa, dīghānaṃ. Dīghā, dīghasmā, dīghamhā, dīghehi, dīghebhi. Dīghassa, dīghānaṃ. Dīghe, dīghasmiṃ, dīghamhi, dīghesu. Bho dīgha, bhavanto dīghā. ‘‘Dīghāti maṃ pakkoseyyāthā’’ti idamettha nidassanaṃ.
“长”“长者”“长久”“长久之中”“由长”“由长者”“由久”“长的”“长者的”“诸长”“由长者”“由久者”“诸长者”“长在”“长者们”“长时”“在长间”“在长时”“在长久中”。愿诸位安住于“长”字，谓此有示范法：“若谓‘我长’，当如此表达”。
Dīghā, dīghā, dīghāyo. Dīghaṃ, dīghā, dīghāyo. Dīghāya. Sesaṃ kaññānayena ñeyyaṃ.
“长的”“长长的”“诸长的”“长”“诸长”“诸长者”“长时”。此余文皆应以少量释意了解。
Dīghaṃ, dīghāni, dīghā. Dīghaṃ, dīghāni, dīghe. Dīghena. Sesaṃ cittanayena ñeyyaṃ. Rassādīni ca evameva vitthāretabbāni. Ayaṃ vāccaliṅgānaṃ nāmikapadamālā, ‘‘guṇanāmānaṃ nāmikapadamālā’’ti vattuṃ vaṭṭati.
“长”“长多”“诸长的”“长”“诸长多”“长中”“由长”“余文皆当以心解。诸形声亦当如是广释。”此为语尾标记名词总集，谓此谓持“性质名”的标记名词总集。
Abhidheyyakaliṅgesu, savisesāni yāni hi;
在应当分别详说的标志中，确实包括那些特有的标志；
Tesaṃ dāni yathāpāḷiṃ, padamālaṃ kathessahaṃ.
我现在将依照巴利法典，如实详细说明其词义。
Katamāni tāni padāni, yāni savisesāni?
那到底是什么词语，即那些特有的标志？
Bhavābhavādikaṃ laṅkā-dīpo iccādikāni ca;
例如有生死及非生死等，兰卡岛等欲界诸相；
Bodhi sandhīti cādīni, savisesāni honti tu.
觉悟期之类的众多事物，这些都是特有标志。
Etesu hi –
在此当分别而说者有——
Bhavābhavapadaṃ deka-vaco bahuvaco kvaci;
『生』与『无生』之词，有时单数，有时复数不一；
Samāse asamāsepi, sambhavo tassa icchito.
无论合成或非合成之中，此词皆依所欲不同而有变化。
Viggahañca padatthañca, vatvā padassimassa me;
我既述说其取义及词义，请当理解其未被拆解之语句串联。
Vuccamānamavikkhittā, padamālaṃ nibodhatha.
所言者即其不拆散之语句串联，请明了之。
Bhavo ca abhavo ca bhavābhavaṃ. Atha vā bhavo ca abhavo ca bhavābhavāni, ayaṃ viggaho. Tatra bhavoti khuddako bhavo. Abhavoti mahanto bhavo. Vuddhatthavācako hettha akāro. Ettha ca sugatiduggativasena hīnapaṇītavasena ca khuddakamahantatā veditabbā. Atha vā bhavoti vuddhi. Abhavoti avuddhi. Ayaṃ padattho. Ayaṃ pana nāmikapadamālā –
『生与无生』者，是『生与无生』；或曰『生』与『无生』及『生与无生』众词组合，此为取义。此中『生』乃较小之生义，『无生』乃较广之生义。『老』者表示增长之意思，此处具有增长与减少上下之义。此处依「善趣与恶趣」及「低劣与高贵」区分小与大之分别。或曰『生』为增长，『无生』为减少，此为词义。以上即构成名词短语。至于名词短语的词根串联者——
Bhavābhavaṃ, bhavābhavaṃ, bhavābhavena, bhavābhavassa, bhavābhavā, bhavābhavasmā, bhavābhavamhā, bhavābhavassa, bhavābhave, bhavābhavasmiṃ, bhavābhavamhi, bho bhavābhava. Iti bhavābhavapadaṃ ekavacanakaṃ bhavati. Dissati ca tassekavacanatā pāḷiyaṃ aṭṭhakathāyañca –
『生与无生』、『生与无生』、『由生与无生而生』、『于生与无生处』、『生与无生们』、『之一者生与无生』、『由生与无生中』、『于生与无生处』、『于生与无生之中』、『于生与无生内』、『哦，生与无生』。如是，『生与无生』之词构成单数。且其单数形态，于巴利经及注疏中皆可显见。
‘‘Atītakappe caritaṃ, ṭhapayitvā bhavābhave;
过去劫中所经历的情形，确立于生死轮回之间；
Imasmiṃ kappe caritaṃ, pavakkhissaṃ suṇohi me’’
在此劫中所经历的情形，我当陈说，汝等宜听闻。
Iti vā,
于是或说，
‘‘Evaṃ bahuvidhaṃ dukkhaṃ, sampattiñca bahūvidhaṃ;
如是多种种苦，及多种多种的成就；
Bhavābhave anubhavitvā, patto sambodhimuttamaṃ’’
在生死轮回中亲自体验后，得至正觉之巅峰；
Iti vā evaṃ pāḷiyaṃ bhavābhava padassa ekavacanatā diṭṭhā.
或谓如此，已见巴利文中“生死”一词单数用法之义。
Aṭṭhakathāyampi –
又于注疏中亦如是说——
‘‘Asambudhaṃ buddhanisevitaṃ yaṃ,
『凡是未曾觉悟，未见正觉者所接触的，
Bhavābhavaṃ gacchati jīvaloko;
活生世间便由生死轮转所转；
Namo avijjādikilesajāla-
对无明等染污之网被穿透者，
Viddhaṃsino dhammavarassa tassā’’ti
其法之流亦如是被毁灭。』
Evaṃ tassekavacanatā diṭṭhā.
如此，基于此一语句，已得了见。
Bhavābhavāni, bhavābhavā, bhavābhavāni, bhavābhave, bhavābhavehi, bhavābhavebhi, bhavābhavānaṃ, bhavābhavehi, bhavābhavebhi, bhavābhavānaṃ, bhavābhavesu, bhavanto bhavābhavāni. Iti bhavābhavapadaṃ bahuvacanakampi bhavati. Dissati ca tassa bahuvacanakatā pāḷiyaṃ ‘‘dhonassa hi natthi kuhiñci loke. Pakappikā diṭṭhi bhavābhavesū’’ti. Ubhayampi nayaṃ vomissetvā nāmikapadamālā yojetabbā. Kathaṃ? ‘‘Bhavābhavaṃ, bhavābhavāni. Bhavābhavaṃ, bhavābhavāni. Bhavābhavena, bhavābhavehi, bhavābhavebhi’’iccevamādinā cittanayena yojetabbā.
「有」与「无有」之词，有多种数形变化，如单数、复数、格位等不同情况。其复数形式也存在。在巴利文中，其复数表达为『于此世间，没有比种子更真实的事物。出生与死亡之见』。二者相互对照构成词链。如何构成？以心念连缀，如『有与无有，有与无有之复数』，『有与无有，复数』，『由有与无有，借由有与无有之复数和格』诸如此类依次连贯。
Napuṃsakekavacana-bahuvacanakā imā;
此处为中性单数与复数词形的配合。
Padamālā samāsatte, katāti paridīpaye.
词链整体，应当理解为整体组合来解释。
Samāsakapadañceva, asamāsakameva ca;
合成词形式与非合成词形式同样对待，均须辨析。
Bhavābhavapadaṃ dvedhā, iti vidvā vibhāvaye.
通晓此理者知晓「有无」词存在两种形式，应分别加以区别说明。
Napuṃsakaṃ samāsatte, pulliṅgamitarattane;
中性词形为合成词，雄性与阴性形式亦如是。
Napuṃsakaṃ tu pāyena, ekavacanakaṃ vade.
『无性者』应以单数形式说。
‘‘Bhavo ca abhavo cā’’ti, samāsatthaṃ vade budho;
『有与无』乃合成意义的表达，智者如此说；
‘‘Bhavato bhava’’miccatthaṃ, asamāsassa bhāsaye.
『有的存在』是不当说法，不合成时不可言说。
Pulliṅgattamhi so ñeyyo, nissakkaupayogato;
男性词性者应受教导，不附属他词使用；
Evaṃ visesato jaññā, bhavābhavapadaṃ vidū.
由此可知，明了区别者，能了知有与无之法。
Yathā cettha bhavābhavapadassa nāmikapadamālā yojitā, evaṃ ‘‘kammākammaṃ phalāphala’’ntiādīnampi nāmikapadamālā yojetabbā. Atthopi nesaṃ yathārahaṃ vattabbo. Yebhuyyenetāni ekavacanakāni bhavanti. Evaṃ tāva bhavābhavapadādīnaṃ visesavantatā daṭṭhabbā.
如这里对有无的名称诸语排列成串，亦应为『业与非业、果报与非果报』等名称排列串联，义理亦应依其本分解说。此类为单数形式，以显示有无等名称之特异性。
Laṅkādīpo, laṅkādīpaṃ, laṅkādīpena, laṅkādīpassa, laṅkādīpā, laṅkādīpasmā, laṅkādīpamhā, laṅkādīpassa, laṅkādīpe, laṅkādīpasmiṃ, laṅkādīpamhi, bho laṅkādīpa. Ayaṃ samāsatte nāmikapadamālā. Asamāsattepi pana yojetabbā.
「兰伽岛」者，「兰伽岛」之，「兰伽岛」以，「兰伽岛」之，「兰伽岛」于，「兰伽岛」由，「兰伽岛」从，「兰伽岛」之，「兰伽岛」在，「兰伽岛」内，「兰伽岛」中，此为合成语的名称词条。非合成时，亦当结合使用。
Laṅkā dīpo, laṅkaṃ dīpaṃ, laṅkāya dīpena, laṅkāya dīpassa, laṅkāya dīpā, laṅkāya dīpasmā, laṅkāya dīpamhā, laṅkāya dīpassa, laṅkāya dīpe, laṅkāya dīpasmiṃ, laṅkāya dīpamhi, bhoti laṅke dīpa. Ayaṃ byāse nāmikapadamālā. Ayaṃ nayo ‘‘jambudīpo’’ti ettha na labbhati kevalena jambūsaddena jambudīpassa akathanato, yathā kevalena laṅkāsaddena laṅkādīpo kathiyati. Ayaṃ pana byāse padamālānayo visesato kabbaracanāyaṃ kavīnaṃ upakārāya saṃvattati sāsanassāpi. Tathā hi byāsavasena porāṇakaviracanā dissati –
「兰伽」与「岛」者，「兰伽」之「岛」，「归于兰伽」之「以」，「归于兰伽」之「之」，「归于兰伽」之「于」，「归于兰伽」由，「归于兰伽」从，「归于兰伽」之，「归于兰伽」在，「归于兰伽」内，「归于兰伽」中，唯有「兰伽岛」为异称。这即是“占婆岛”名称由来，因未仅单用「占」字表示「占婆岛」之地，如同不能仅用「兰伽」音称「兰伽岛」。《释名》乃以这种拆解词条方法，特别用于诗歌作家之助，亦适用于教法。昔日以释称见于古代作家之文献——
‘‘Vandāmi selamhi samantakūṭe,
「敬礼于锡兰岛之萨曼他山，
Laṅkāya dīpassa sikhāyamāne;
望见兰伽岛山巅，
Āvāsabhūte sumanāmarassa,
安居的善德王子，
Buddhassa taṃ pādavaḷañjamagga’’nti.
世尊足迹之道。」
Sāsanepi byāsavasena ‘‘dibbo ratho pāturahu, vedehassa yasassino’’tiādikā pāḷi dissati.
「在此教法中，有些释义称为‘神车护持者，光明遍洒的维德哈’等。」
Yathā pana ‘‘jambudīpo’’ti ettha ayaṃ nayo na labbhati, tathā ‘‘nāgadīpo’’tiādīsupi kevalena jambūsaddena jambudīpassa akathanamiva kevalena nāgasaddādinā nāgadīpādīnaṃ akathanatoti. Nanu ca bho ‘‘buddhassa jambunadaraṃsino taṃ, dāṭhaṃ mayaṃ jambunarā namāmā’’ti porāṇakaviracanāyaṃ jambūsaddena jambudīpo vutto ‘‘jambudīpanarā’’ti atthasambhavatoti? Saccaṃ ‘‘jambudīpanarā’’ti attho sambhavati, kevalena pana jambūsaddena jambudīpatthaṃ na vadati, kintu ‘‘jambudīpanarā’’ti vattabbe gāthāvisayattā adhikakkharadosaṃ parivajjantena dīpasaddalopaṃ katvā ‘‘jambunarā’’ti vuttaṃ, evaṃ uttarapadalopavasena vutto jambusaddo narasaddaṃ paṭicca samāsabalena ‘‘jambudīpanarā’’ti atthappakāsane samattho hoti, na kevalo byāsakāle, tathā hi ‘‘jambū’’ti vutte jambudīpo na ñāyati, atha kho jamburukkhoyeva ñāyati.
然而如‘珍宝之国’一词，此处这一用法不可取。同样‘龙之岛’等词，以‘珍宝’一词单独作为名称表述珍宝国不成立，单纯以‘龙’等音节表示‘龙之岛’等亦不成立。岂非因为古老文献上有言‘佛的珍宝城中，吾等称此为珍宝人民’的说法，使用‘珍宝’一词即可有‘珍宝之国之人’之义乎？实则确有‘珍宝之国之人’的义，但单用‘珍宝’一词并不表示‘珍宝国所在地’，而是为了表达‘珍宝之国之人’这一语义，避免句中词形重复而省略后半部分‘之国’，将‘珍宝之国之人’用省略尾音的韵律句式表达为‘珍宝人’，这样通过音节的合成与词义结合才达成‘珍宝之国之人’的意义，而非单凭语音表征‘珍宝之国’，正如单纯以‘珍宝’一词不能明白为‘珍宝之国’，反倒类似认作‘珍宝树’一样。
Kiṃ pana bho ‘‘kāko dāso, kākaṃ dāsaṃ, kākena dāsenā’’ti ayaṃ nayo labbhati, na labbhatīti? Labbhati, kākasaddena kākanāmakassa dāsassa kathanaṃ hoti. Yadi evaṃ ‘‘jambudīpo’’ti etthāpi ‘‘jambunāmako dīpo’’ti atthaṃ gahetvā ‘‘jambū dīpo, jambuṃ dīpaṃ, jambuyā dīpenā’’ti ayaṃ nayo labbhatīti? Na labbhati jambūsaddassa paṇṇattivasena dīpe appavattanato. Jambūsaddo hi rukkheyeva paṇṇattivasena pavattati, na dīpe. Yathā pana cittavohāro cittanāmake gahapatimhipi manepi pavattati ‘‘citto gahapati. Cittaṃ mano mānasa’’ntiādīsu. Yathā ca kusavohāro kusanāmake raññepi kusatiṇepi pavattati –
那么‘乌奴，乌奴的奴隶，借乌奴为奴隶’此类用法是否可取呢？可行，可行。使用‘乌’这一音节表达乌的名字作为奴隶的称谓是符合语法习惯的。如果再用‘珍宝之国’这一词组，取义为‘名为珍宝的岛’，从‘珍宝岛，珍宝之岛，由珍宝之岛所有者’等，这样的表达方式是否可取呢？不可取。因为‘珍宝’这个词习惯上只用来表示树木类事物，不用以指代岛屿。就好比‘心’这个字，虽然可以作为‘心意’、‘内心’等含义，但对于世俗或家主的心意，人们会说‘心是家主，心是思维’，诸如此类。又如‘草’这个词，作为草的名称，国王或臣子们也会用它来表述——
‘‘Pabhāvatiñca ādāya, maṇiṃ verocanaṃ kuso;
『它闪烁着光辉，像宝石般的红光草；』
Kusāvatiṃ kusarājā, agamāsi mahabbalo;
『红光草啊，草王，伟大的力量降临；』
Kuso yathā duggahito, hatthamevānukantatī’’ti
『草似难以征服的象，紧跟其后而来。』
Ādīsu, tathā kākasaddopi vāyase, evaṃnāmake dāsepi pavattati ‘‘kāko ravati, kāko nāma dāso saṭṭhiyojanāni gacchatī’’tiādīsu. Jambūsaddo pana gahapatimanādīsu citta kusa kākasaddā viya paṇṇattivasena dīpasmiṃ na pavattati, tasmā yathāvuttoyeva nayo manasikaraṇīyo.
起初，如同乌鸦的叫声也随着时节变化，称谓亦然，俗语中流传有“乌鸦啼叫，名为奴仆，走过六十由旬”等说法。然樟树一类的叫声，如屋主名号般，并不在岛上流传，因其仅似乌鸦之声的语言而已，因此应当依教义所示如实加以了解和观照。
Yathā panettha ‘‘laṅkādīpo’’ti saddassa nāmikapadamālā samāsavasena byāsavasena ca yojitā, evaṃ ‘‘pubbavidehadīpo, aparagoyānadīpo, uttarakurudīpo, assayujanakkhattaṃ, citramāso, vessantararājā, setavatthaṃ, dibbaratho’’tiādīnampi nāmikapadamālā samāsavasena byāsavasena ca yojetabbā. Pubbavidehādisaddehi pubbavidehadīpādīnaṃ kathanañca veditabbaṃ. ‘‘Dibbaratho’’tiādīnaṃ samāsagatapadānaṃ payojane sati byāsavasena visuṃ kattabbatā ca veditabbā. Tathā hi byāsavasena ‘‘dibbo ratho’’tiādinā dvinnaṃ dvinnaṃ padānaṃ samānādhikaraṇavasena paccekavibhattiyuttabhāve sati gāthāsu vuttipālanasukhuccāraṇaguṇo bhavati. So ca sāsanānukūlo hi ayaṃ nayo ṭhapito. Tathā hi pāvacane ‘‘dibbo ratho pāturahu, vedehassa yasassino’’tiādikā pāḷiyo bahū dissanti, evaṃ laṅkādīpādisaddānaṃ visesavantatā bhavati.
此处“兰卡岛”等名词构成的名称序列，应结合语法合成及相应成分的解说来理解，亦如“前比德岛”、“后牦牛岛”、“北库鲁岛”、“亚苏尤尊国”、“彩月”、“维桑他拉国王”、“鹭池”、“神车”诸名，此类名称序列均应结合语法合成及相应成分意义加以考虑。对于“前比德”等名称，应清晰知晓其与“前比德岛”等构成成分之间的关系。关于“神车”等复合语的组成成分，需在语法合成的目的下，正确辨别其完成形及分成单词后各自之语义。在此原则下，“神车”等两字词合式，在对偶诗歌中的单独分解使用，为语法适用和音韵流畅起到了便利作用。此法对于佛教教义的解释是有利的。并且，在传统篇章中，常见“神车匹马”之类的流传，故此与“兰卡岛”等名称也具有特殊的区别意义。
Idāni bodhisandhiādīnaṃ visesavantatā vuccati –
现在所说的是菩提树边境等名称的特殊性——
Bodhi sandhi vibhattā’yu, dhātuyeva pajāpati;
菩提树、边境等名称的构成分明，皆由“生命要素”自然生成；
Dāmā dāmaṃ tathā saddhā, saddhaṃ taṭaṃ taṭī taṭo.
如达摩、达马，信念，如信心、岸堤、岸岸；
Byañjanaṃ byañjano attho, atthamakkharamakkharo;
辅音及其所标示的意义，以及意义的字母，均从字母形成涵义。
Ajjavaṃ ajjavo ceva, tathā maddavagāravā.
诚实正直与诚实正直相同，亦如和顺谦恭。
Vaco vacīti cādīni, samarūpā sarūpato;
言语之义成于词根，形态依于构成之义；
Dvittiliṅgāni sambhonti, yathāsambhavamuddise.
双重性别由因缘而生，随缘出现各自相应。
Etesu hi bodhisaddassa tāva ‘‘bodhi rājakumāro’’ti ca, ‘‘ariyasāvako ‘bodhī’ti vuccati, tassa bodhissa aṅgoti bojjhaṅgo’’ti ca evaṃ puggalavacanassa ‘‘bodhi, bodhī, bodhayo. Bodhiṃ, bodhī, bodhayo. Bodhinā’’ti pulliṅge agginayena nāmikapadamālā bhavati.
在这些词例中，就「菩提」一词而言，「菩提王子」以及「圣弟子称为『已觉者』，觉支乃彼菩提之支分」——如此，就人称词「菩提、已觉者、诸觉者；宾格：菩提、已觉者、诸觉者；具格：由菩提」等，依男性格变，以『火』之格变模式，形成名词词形变化表。
Rukkhamagganibbānasabbaññutaññāṇavacanassa pana ‘‘bodhi, bodhī, bodhiyo. Bodhiṃ, bodhī, bodhiyo. Bodhiyā’’ti itthiliṅge rattinayena nāmikapadamālā bhavati.
对于树木之灭尽、全知者称谓，则女性词尾名称串列为‘‘觉、觉者、觉者们；觉、觉者、觉者们；以觉命名者’’。
Keci pana ‘‘rukkhavacano bodhisaddo pulliṅgo’’ti vadanti, taṃ āgamena viruddhaṃ viya dissanato vicāretabbaṃ. Na hi āgame rukkhavacanassa bodhisaddassa pulliṅgabhāvo dissati, puggalavacanassa pana dissati. Yadi ca ‘‘sālo dhavo khadīro’’tiādīnaṃ viya rukkhavacanassa bodhisaddassa pulliṅgattaṃ siyā, jambū simbalī pāṭalīsaddādīnaṃ rukkhavācakattā pulliṅgattaṃ siyā, na tesaṃ imassa ca rukkhavācakattepi pulliṅgabhāvo upalabbhati. Yadi hi rukkhavacano bodhisaddo pulliṅgo, evaṃ sante nibbānavacano sabbaññutaññāṇavacano ca bodhisaddo napuṃsakaliṅgo siyā ‘‘nibbāna’’ntiādinā napuṃsakaliṅgavasena niddiṭṭhassa nibbānādino atthassa kathanato.
然亦有人说‘‘树木用语觉者词为阳性’’，此与经典相违，宜细察之。经典中并无树木义觉者词之阳性，唯有人格义行而有。若类比‘‘莎罗树、竹子、猪牙花等’’树木语觉者词为阳性，或由树木词性得此阳性，然如检测任一树木语觉者词，皆无阳性出现。若树木用语觉者词为阳性，则灭尽语、全知语、觉者语亦应为阳性，那以阴性语指称‘‘涅槃’’等涅槃之义如何说明？
Ye evaṃ vadanti ‘‘rukkhavacano bodhisaddo pulliṅgo’’ti, te ‘‘bodhi vuccati catūsu maggesu ñāṇaṃ, taṃ ettha bhagavā pattoti rukkhopi bodhicceva vuccatī’’ti vuttamatthaṃ cetasi sannidhāya ‘‘bujjhati etthāti bodhī’’ti nibbacanavasena ‘‘kiṃ rukkhavacano bodhisaddo pulliṅgo na bhavissatī’’ti maññamānā vadanti maññe. Nevaṃ daṭṭhabbaṃ, evañca pana daṭṭhabbaṃ, ‘‘bodhi vuccati catūsu maggesu ñāṇaṃ, taṃ ettha bhagavā pattoti rukkhopi bodhicceva vuccatī’’ti vadantehi garūhi ñāṇavacanaṃ itthi liṅgabhūtaṃ bodhīti ñāṇassa nāmaṃ paṇṇattiantaraparikappanenatthaṃ parikappentena bujjhanaṭṭhānabhūte rukkhe āropetvā rukkho ‘‘bodhī’’ti vutto, tasmā īdisesu ṭhānesu nibbacane ādaro na kātabbo. Na hi ‘‘bujjhati etthāti bodhī’’ti nibbacanakaraṇaṃ rukkhavacanassa bodhisaddassa pulliṅgattaṃ kātuṃ sakkoti saṅketasiddhattā vohārassa, tasmā rukkhaṃ sayaṃ abodhimpi samānaṃ bodhiyā paṭilābhaṭṭhānattā saṅketasiddhena ‘‘bodhī’’ti itthiliṅgavohārena voharanti sāsanikā, bodhiyā vā kāraṇattā phalavohārena. Etamatthaṃyeva hi sandhāya ‘‘bodhi vuccati catūsu maggesu ñāṇaṃ, taṃ ettha bhagavā pattoti rukkhopi bodhicceva vuccatī’’ti vuttanti daṭṭhabbaṃ, evaṃ ‘‘bodhī’’ti itthiliṅgavasena rukkhanāmaṃ pavattatīti. Tenāha āyasmā sāriputto dhammasenāpati anudhammacakkavattī vohārakusalo itthiliṅgavohārena ‘‘buddhānaṃ bhagavantānaṃ bodhiyā mūle saha sabbaññutaññāṇappaṭilābhā sacchikā paññatti yadidaṃ buddho’’ti. Apica tattha tattha ‘‘bodhiyā sākhā’’ti ca, ‘‘kenaṭṭhena mahābodhi, kassa sambandhinī ca sā’’ti ca,
那些说“树这个词是觉者所用之名，是阳性”的人，其意是“觉者是指在四种正道中达成知识者，因此这里释迦牟尼佛被称为觉者，树也因此被称作觉”，他们心中怀有这种解释，以涅槃的语气说“这里是觉悟”，并且怀疑地认为“为何树这个词不是阳性呢”。我认为不应如此观见，反而应当如此观见：说“觉者是在四种正道中具足知识者，因此释迦牟尼佛称为觉，树也被称为觉”，是出于尊重那些称知者言辞的缘故，因觉是名词概念的表述，是为了说明觉知之所在而附会于树上，树被称为“觉”，故在此等处涅槃语气应当受敬重。涅槃语气“这里是觉”的说法，不能因为树这个词与觉称谓的阳性不符而废止。由于树本身虽不明悟，然其获得觉之场所的象征已成，于是教众便以“觉”作为阳性的言表义用或以觉为因的果报言表。由此义理考虑，必然应当承认“觉是在四种正道中具足知识者，因此释迦牟尼佛被称为觉，树也被称为觉”，故“觉”作为阳性言表是树名由来。对此，长老沙利子，作为法军的元帅、如法转轮者、善于言说者，以阳性言表明说「觉是佛陀们的觉根，证得一切明了诸智慧故的明了者的名称」，且以“觉枝”迭说，问“何为大觉树？它与谁相应？”
‘‘Hatthato muttamattā sā, asītiratanaṃ nabhaṃ;
「象鼻般大的一枝，浮空于三十三天之上；
Uggantvāna tadā muñci, chabbaṇṇā rasmiyo subhā’’ti ca
腾升后即放下，发出多彩光明照耀庄严。」
Evamādayo rukkhavācakassa bodhisaddassa itthiliṅgabhāve payogā dissanti.
如此种种现象，显示了树字作为觉称谓的阳性用法。
Atha vā rukkhavācako bodhisaddo dviliṅgo pumitthiliṅgavasena. Tathā hi samantapāsādikāyaṃ vinayasaṃvaṇṇanāyaṃ mahāveyyākaraṇassa pāḷinayaviduno buddhaghosācariyassa evaṃ saddaracanā dissati ‘‘sakkhissasi tvaṃ tāta pāṭaliputtaṃ gantvā mahābodhinā saddhiṃ ayyaṃ saṅghamittattheriṃ ānetu’’nti ca, ‘‘sāpi kho mahābodhisamārūḷhā nāvā passato mahārājassa mahāsamuddatalaṃ pakkhandā’’ti ca tassa rukkhavācakassa bodhisaddassa ‘‘bujjhati etthāti bodhī’’ti nibbacanavasena ‘‘bodhi, bodhī, bodhayo. Bodhiṃ, bodhī, bodhayo. Bodhinā’’tiādinā padamālā veditabbā. Rukkhavācakasseva pana tassa ñāṇe pavattitthiliṅgavohārena saṅketasiddhena rūḷhatthadīpakena ‘‘bodhi, bodhī, bodhiyo. Bodhiṃ, bodhī, bodhiyo. Bodhiyā’’tiādinā padamālā veditabbā. Iccevaṃ –
又，树字作为觉称谓，为阳性词。如同此处全园阁律藏，这部大注释者佛音师所作巴利律释记载：「你可得见吧，孩子，你若到巴达利波达，携带着大觉经，与那尊敬的僧侣导师同行。」且说：「那大觉树的船只可见，为大王而造正驶于大海之上。」对于此树字作觉称谓的涅槃语气「这里是觉」之用法，应理解为“觉”“觉者”“觉们”“觉之”等词语的串联表现。至于树这个词的觉称谓智识符号，通过启示标志以举手明灯形式，得成涅槃语气的觉称谓表达，如“觉”“觉者”“觉们”等词语的串列显现，值得识别。
Puggalavācako bodhi-saddo pulliṅgiko bhave;
如此，个人用语中觉字作为阳性称谓的言说便成立。
Ñāṇādivācako itthi-liṅgoyeva siyā sadā.
知识等开头的表示，只会像女性标记一样存在，永远如此。
Bodhipādapavacano, pumitthiliṅgiko bhave;
觉悟根基的表说，是男性和女性的区别二者之一；
Evaṃ santepi etassa, itthiliṅgattameva tu;
虽然如此，不过这个只限于女性标记是最主要的；
Icchitabbataraṃ yasmā, dhammasenāpatīritaṃ.
因为它更愿意被使用，是教法军队的领导者而已。
Sandhisaddādīnampi nayānusārena nāmikapadamālā yojetabbā. Sandhisaddo hi sarasandhiādivācako pulliṅgo, paṭisandhiyādivācako itthiliṅgo ‘‘sandhino. Sandhiyā’’tiādidassanato. Vibhattisaddo vibhajanavācako itthiliṅgo , syādivācako pulliṅgo ceva itthiliṅgo ca ‘‘vibhattissa. Vibhattiyā’’tiādidassanato.
如连音等词尾，也应依照音便规律，缀合成名称词串。连音是具有流畅连缀作用的男性标记，连接变化是女性标记，所谓‘连音’‘连缀’等现象即由此而现。词尾变化是用以词根划分的女性标记，而表示状态、存在的词尾则既是男性标记也是女性标记，诸如‘变化的’‘因变化而产生的’等由此得见。
Āyusaddo pana jīvitindriyavācakoyeva hutvā punnapuṃsakaliṅgo, ‘‘punarāyu ca me laddho, evaṃ jānāhi mārisā’’ti ‘‘ettakaṃyeva te āyu, cavanakālo bhavissatī’’ti ca dassanato.
而表示寿命的词，是仅指生命感官的，属于善人标记；『我又得此寿命，如此知晓，魔众应知』，以及『这就是你的寿命，死亡时刻将至』等说法，是由此显现的。
Dhātusaddo sabhāvādivācako itthiliṅgo, karapacādivācako pumitthiliṅgo ‘‘cakkhudhātuyā. Karotissa dhātussa. Dhātuyo dhātuyā’’ti dassanato.
『界』声音表示本性的等起，表示女性性，表示手、脚等的男性性，皆为“眼界”之意。谓界因界而成。“界是界”的显现。
Pajāpatisaddo devavisesavācako pulliṅgo, kalattajinamātucchāvācako itthiliṅgo ‘‘pajāpatissa devarājassa dhajaggaṃ ullokeyyātha’’, ‘‘attano pajāpatiyā saddhiṃ mahāpajāpatiyā’’ti ca dassanato.
『主人』一词表示天神特有，属男性，表示时空生灭之母属女性。意为“愿观世间鬼王的旗帜”及“与其主人及大主人同在”等义的显现。
Dāmā dāmaṃ saddā mālatīdāmādibhedabhinnassa ekassa vatthussa yathākkamaṃ itthinapuṃsakaliṅgā. Tathā hi ‘‘mālatīdāmā lolāḷiṅgalīlā. Mālatīdāmaṃ. Siṅghitaṃ dāmaṃ bhamarehi. Ratanadāmā. Ratanadāma’’nti ca dviliṅgabhāve lokikappayogā dissanti sāsanānukūlā.
『礼物』一词用以表述如蔓延花之类不同类别的礼物，属一物体，如同女性男性的性别划分。故言“蔓延花礼物，调戏嬉戏的女子，蔓延花礼物，有蜂拥讨来的饰物，宝石礼物，宝石赠物”，这些词汇带有男女两性的世俗义，与教法配合。
Saddhaṃ saddhāsaddā pana bhinnavatthūnaṃ vācakā itthinapuṃsakaliṅgā, saddhāsaddo pasādalakkhaṇavācako itthiliṅgo, saddhaṃsaddo matakabhattavācako napuṃsakaliṅgo ‘‘saddhā saddahanā. Mayamassubho gotamabrāhmaṇā nāma dānāni dema saddhāni karomā’’ti dassanato. Imasmiṃ pana ṭhāne ‘‘saddho puriso , saddhā itthī, saddhaṃ kula’’nti imāni vāccaliṅgattā saṅgahaṃ na gacchantīti daṭṭhabbāni.
『信』一词在不同事物中意义不同，有男女之性。信之声为宅第特征，属女性性；信之声为食粮赠与，属男性性。譬如“我等优秀的婆罗门名曰果德玛，施恩以信”为其显现。但此中所谓“信男士，信女士，信族”等词，并不包含性别上的混合义，应当注意。
Taṭaṃ taṭī taṭotime saddā tīrasaṅkhāte ekasmiṃyevatthe thīpunnapuṃsakaliṅgā.
『岸、滨、岸边的事物』等词，为三重数词，均指同一事物，带有女性、男子两性依次满盈之义。
Byañjanasaddo upasecanaliṅgavākyāveṇikasarīrāvayavavācako napuṃsakaliṅgo, akkharavācako punnapuṃsakaliṅgo. Tatrupasecane ‘‘sūpaṃ vā byañjanaṃ vā’’ti napuṃsakaniddeso dissati. Tathā liṅge ‘‘itthibyañjanaṃ purisabyañjana’’nti napuṃsakaniddeso. Vākye ‘‘padabyañjanāni sādhukaṃ uggahetvā’’ti napuṃsakaliṅganiddeso. Āveṇike ‘‘asīti anubyañjanānī’’ti napuṃsakaniddeso. Sarīrāvayave ‘‘kilesānaṃ anu anu byañjanato pākaṭabhāvakaraṇato anubyañjana’’nti evaṃ napuṃsakaniddeso. Ettha hi anubyañjanaṃ nāma hatthapādasitahasitakathitavilokitādibhedo ākāro. So eva ‘‘sarīrāvayavo’’ti vuccatīti. Akkhare ‘‘byañjano. Byañjana’’nti ca punnapuṃsakaniddeso.
『辅音』声音表示阴柔气息及句体语尾部分，属男性性，字母本身表示雄性意涵。词尾亦指男性性。句中表示“单词符辅音正确出声”，属男性性。语尾指“八十一辅音”属男性性。身体部位表示烦恼顺序生起和发出的辅音，属于男性性的显现。其中“生起的辅音”指根据手、脚、口及语言启闭等区别形状，故称“身体部位”。字母中辅音称为辅音，亦属男性性。
Atthasaddo nibbānavacano napuṃsakaliṅgo, abhidheyyadhanakāraṇapayojananivatyābhisandhānādivacano pana pulliṅgo. Tathā hi kathāvatthumhi ‘‘atthatthamhī’’ti imissā pāḷiyā atthasaṃvaṇṇanāyaṃ ‘‘atthaṃ vuccati nibbāna’’nti napuṃsakaliṅganiddesena atthasaddo vutto. Iti atthasaddo dviliṅgo.
「义」字为中性，非男子性词；表示义的词根、缘起、承接等用法为阳性。因此，譬如语句中以巴利语说「在此义理中」时，对义的说明称为中性；而说「义称为涅槃」时，强调意义，采用阳性词。如此，「义」字具有两性之分。
Akkharasaddo ca ‘‘yo pubbo akkharo akkharānī’’ti ca dassanato. Apica akkharasaddo nibbānavacano nāmapaṇṇattivacano ca sabbadānapuṃsakaliṅgo bhavati ‘‘padamaccutamakkharaṃ, mahājanasammatoti kho vāseṭṭha ‘mahāsammato’tveva paṭhamaṃ akkharaṃ nibbatta’’nti evamādīsu. ‘‘Akkharāya deseti, akkharakkharāya āpatti pācittiyassā’’ti ettha pana pulliṅgotipi napuṃsakaliṅgotipi vattabbo, itthiliṅgoti pana na vattabbo. Ayañhi ‘‘asakkatā casma dhanañcayāya. Viramathāyasmanto mamavacanāyā’’tiādīsu ‘‘dhanañcayāya, vacanāyā’’ti saddā viya vibhattivipallāsena vutto, na liṅgavipallāsavasenāti.
「字」字亦如此，既表明「字、文字」之义，又具名称、称号之含义。指称文字、名字时通常为中性，例如「言语所出之字」，「众所称许的大同意蕴以‘大同贤’之第一字标记为起始」等用法。因而「字」字有时为阳性，有时为阴性，但女性性则不属其范畴。语句如「以字传说、不合戒者惩罚」时，也可按阳性或阴性理解，女性性不适用于「字」。文中若以「贪欲、言语」等词构成语法结构变体时，乃是形态误用，不属性别变化范畴。
Ajjava maddava gāravasaddā pana punnapuṃsakaliṅgā. ‘‘Ajjavo ca maddavo ca. Ajjavamaddavaṃ. Gāravo ca nivāto ca. Saha āvajjite thūpe, gāravaṃ hoti me tadā’’ti ca ādidassanato.
「亲切、温和、庄重」等词，乃阳性用语，故称为阳性。由此可知，「亲切」与「温和」结合，乃强调温厚庄重，如「庄重且亲切的友人」等说法。
Vacovacīsaddā pana ghaṭoghaṭīsaddā viya pumitthiliṅgā, tattha vacīsaddassa ‘‘vacī, vacī, vaciyo. Vaciṃ, vacī, vaciyo. Vaciyā’’ti nāmikapadamālā yojetabbā. Keci ‘‘duccaritapayogaviññattisaddādīsu paresu vacasaddassanto īkāro hoti, tena ‘‘vacīduccarita’’ntiādīni rūpāni dissantī’’ti vadanti, taṃ na gahetabbaṃ vacasaddato visuṃ vacīsaddassa dassanato. Atrimāni pāḷito ca aṭṭhakathāto ca nidassanapadāni. ‘‘Vacī vacīsaṅkhāro, vacīsaṅkhāro vacī, vaciñca vacīsaṅkhāre ca ṭhapetvā avasesā na ceva vacī, na ca vacīsaṅkhāro. Gadito vacībhi satimābhinande’’ti imāni pāḷito nidassanapadāni. ‘‘Copanasaṅkhātā vacī eva viññatti vacīviññatti, vaciyā bhedo vacībhedo’’ti imāni aṭṭhakathāto nidassanapadāni. Iminā nayena aññesampi sarūpāsarūpapadānaṃ yathārahaṃ dvitiliṅgatā vavatthapetabbā. Evaṃ abhidheyyakaliṅgesu savisesāni abhidheyyaliṅgāni veditabbāni.
「言语」及「声音」等发声单位，为女性词。如「言语，言语，能言者」等构词极为典型。其构成由词根「语」衍生，产生名词形态，故为女性。部分学者误认为「言语不善之苦恼音」等为形容词影像，实为纯粹语词。多处巴利语及注释书中多次示范，如「言语行为体，言语行为，言语及言语行为体关系」等均为女性范畴。如此，以此规则可举一反三，说明其它形态须作双性分析和阐释。此乃义词性区别解析中范例。
Idāni katthaci vāccaliṅgabhūtānaṃ abhidheyyaliṅgānañca taddhibhantaliṅgānañca dhammādivasena nāmikapadamālā vuccate. Tathā hi –
现在任何情况下称谓之词具有词性并可分辨的属相，专指所表示事物的词性及其潜在类别，在经律文中称为「名词形态类别」。
Dhammabho puggalā ceva, dhammapuggalatopi ca;
正如所说的——
Ekantadhammato ceva, tathevekantapuggalā.
专注于一法，诸人亦复如是专注于一法。
Padamālā siyuṃ tāsu, paccattādivasena tu;
在这些法中，有词句串成的词群，而在分别加词的方式上亦是如此；
Padaṃ samaṃ visamañca, jaññā sabbasamampi ca.
能知本词是正是邪，亦为一切词总的正邪之别。
Kathaṃ? ‘‘Micchādiṭṭhi, micchāsaṅkappo, micchāvācā, micchāvāco, micchādiṭṭhiko, micchāsaṅkappī’’ iccetesaṃ nāmikapadamālā evaṃ veditabbā.
如何说？“邪见、邪思惟、邪语、邪说者、邪见者、邪思惟者”行此种名词词群，应如是解知。
‘‘Micchādiṭṭhi, micchādiṭṭhī, micchādiṭṭhiyo. Micchādiṭṭhiṃ, micchādiṭṭhī, micchādiṭṭhiyo. Micchādiṭṭhiyā’’ti evaṃ dhammato, ‘‘micchādiṭṭhi, micchādiṭṭhī, micchādiṭṭhino. Micchādiṭṭhiṃ, micchādiṭṭhī, micchādiṭṭhino. Micchādiṭṭhinā’’ti evaṃ puggalato, ‘‘micchāsaṅkappo, micchāsaṅkappā. Micchāsaṅkappa’’nti evaṃ dhammapuggalato, ‘‘micchāvācā, micchāvācā, micchāvācāyo. Micchāvācaṃ, micchāvācā micchāvācāyo. Micchāvācāya’’ evaṃ ekantadhammato, ‘‘micchāvāco, micchāvācā. Micchāvācaṃ, micchāvāce. Micchāvācena’’ evaṃ ekantapuggalato, ‘‘micchādiṭṭhiko. Micchādiṭṭhikā. Micchādiṭṭhika’’nti evampi ekantapuggalato, ‘‘micchāsaṅkappī, micchāsaṅkappino. Micchāsaṅkappi’’nti evampi ekantapuggalato nāmikapadamālā bhavati. Paccattopayogavacanādivasena pana padaṃ sadisaṃ visadisaṃ sabbathā sadisampi ca bhavati. Esa nayo sammādiṭṭhisammāsaṅkappādīsupi.
“邪见（单数）、邪见（阴性）、邪见（复数）。邪见（宾格）、邪见（阴性宾格）、邪见（复数宾格）。凭邪见作工具完成的（具格）”，此谓对法法层面；“邪见者（单数）、邪见者（阴性）、邪见者（复数）。邪见（宾格）、邪见（阴性宾格）、邪见（复数宾格）。凭邪见者作工具完成的”，此谓对人称层面；“邪思惟（单数）、邪思惟（阴性）。‘邪思惟’谓对法与人称；“邪语（单数）、邪语（阴性复数）。‘邪语’为法层面；“邪说、邪说（复数）。‘邪说’为人称层面；以此法层面与人称层面，照此次序，成名词词群。至于单一用法词，如相同、不同、明晰等，处处皆同且相似。此是正见、正思惟等之规范。”
Atrime āhaccabhāsitā payogā – avijjāgatassa bhikkhave aviddasuno micchādiṭṭhi pahoti. Micchādiṭṭhissa micchāsaṅkappo pahoti. Micchāsaṅkappassa micchāvācā pahoti. Micchāvācassa micchākammanto pahoti. Micchākammantassa micchāājīvo pahoti. Micchāājīvassa micchāvāyāmo pahoti. Micchāvāyāmassa micchāsati pahoti. Micchāsatissa micchāsamādhi pahotīti. Vijjāgatassa bhikkhave viddasuno sammādiṭṭhi pahoti. Sammādiṭṭhissa sammāsaṅkappo pahotīti vitthāro, evaṃ katthaci vāccaliṅgabhūtānaṃ abhidheyyaliṅgānañca taddhitantaliṅgānañca nāmikapadamālā sappayogā kathitā.
借此言说道理——比库们，无明所起者，便是无知无见的错误见解。由错误见生错误思惟，由错误思惟生错误语辞，由错误语辞生错误行为，由错误行为生错误生活，由错误生活生错误精进，由错误精进生错误念，由错误念生错误定。比起无明者，起明知见者便是正见；由正见生正思惟。详细者，亦如某些词尾标记的词义与字面特征、派生特征，联合成名词词群，已如实广说。
Idāni nevābhidheyyaliṅgassa bhavitabbasaddassa ca abhidheyyaliṅgānaṃ sotthi suvatthi saddānañca vāccaliṅgābhidheyyaliṅgassa abbhutasaddassa ca vāccaliṅgassa abhūtasaddassacāti imesaṃ kiñci visesaṃ kathayāma, nāmikapadamālañca yathārahaṃ yojessāma. Etesu hi bhavitabbasaddo ekantabhāvavācako napuṃsakaliṅgo ekavacanantoyeva hoti. Tatiyantapadehi evaṃsadda nasaddādīhi ca yojetabbo ca hoti. Nāssa nāmikapadamālā labbhati, atrime ca payogā ‘‘saddhammagarukena bhavitabbaṃ, no āmisagarukena, iminā corena bhavitabbaṃ, imehi corehi bhavitabbaṃ, imāya coriyā bhavitabbaṃ, imāhi corīhi bhavitabbaṃ, anena cittena bhavitabbaṃ, imehi cittehi bhavitabbaṃ, evaṃ bhavitabbaṃ, aññathā bhavitabba’’nti. Atridaṃ vuccati –
如今，应当说明所应说之义标之语及义标之语所指对象之安稳吉祥之声，及言语标志之义标之声、非常声、不实声等差别，亦当恰当地联结名词词组。因所应说之声必专指非阳性标志名词单数主格，且在第三格中，亦须与诸如声、非声等相连用。无名词词组可得，而此三种用法如“当由正法庄严所应作，不当由私法庄严，当由此盗贼所应作，当由此等盗贼所应作，当由此女盗贼所应作，当由此女盗贼们所应作，当由此心所应作，当由此等心所应作，必当如此，若不然亦当如此”者，是名此三者者也。
Bhavitabbapadaṃ niccaṃ, sabbaññuvarasāsane;
所谓应作之词，乃常住于通晓广大教法中者。
Paṭhamekavaco bhāva-vācakañca napuṃsakaṃ.
第一，单数格者，且意指非阳性。
Tatiyantapadehevaṃ-saddādīhi ca dhīmatā;
于第三格中，与“声”等词相连者，理智者应如是配合之。
Yojetabbaṃva sambhoti, iti vidvā vibhāvaye.
结合法则如聚合，智者应深入分解之。
Ayaṃ ‘‘bhavitabba’’nti padassa viseso.
此为“应当”一词之特别义也。
Sotthi bhaddante hotu rañño, sotthiṃ gacchati nhāpito. Sotthināmhi samuṭṭhito. Suvatthi, suvatthiṃ, suvatthinā, ayaṃ dhasātthisaddādīnaṃ viseso.
愿佛陀陛下诸善事成就，愿浴者得安乐。安乐实乃诸安乐之集聚。此处「苏瓦提、苏瓦提姆、苏瓦提那」乃五种吉祥号声中特别之处。
Ayaṃ pana ‘‘abbhutaṃ abhūta’’nti dvinnaṃ viseso. Bhūsaddassa bbhū, saṃyogapare paṭisedhatthavati aitinipāte upapade sati ekantena rassattamupayāti. Kvatthe? ‘‘Abhūtapubbaṃ bhūta’’ntiādīsvatthesu. Tathāvidhe asaññogapare rassattaṃ na upayāti. Kvatthe? ‘‘Asacca’’ntiādīsvatthesu. Tathā hi ‘‘abbhuta’’nti padassa ‘‘abhūtapubbaṃ bhūta’’ntipi attho bhavati, ‘‘abbhutakaraṇa’’ntipi attho bhavati. ‘‘Abhūta’’nti padassa pana ‘‘asacca’’ntipi attho bhavati, ‘‘ajāta’’ntipi attho bhavati. Tatra ‘‘acchariyaṃ vata bho abbhutaṃ vata bho. Accheraṃ vata lokasmiṃ, abbhutaṃ lomahaṃsanaṃ’’ iccevamādayo ‘‘abhūtapubbaṃ bhūta’’nti atthe payogā.
此处“abbhutaṃ abhūta”二词具有不同的特性。“bhū”属于“bhūta（土）”的本质，于否定结合处用于反对相应对象，如在「他错前土」等文中明证。其特性在于专一地趋向对土之执著。哪里下文？在诸如“非真”类文中则不趋向执著。何故？“asacca（虚假）”类词出现之处如此故。是以「abbhuta」一词可解为“已非土前土”，亦可解为“引发非凡事因”，而“abhūta”一词则可解为“非真”或“未生”。例如“奇异哉，实为abbhuta，奇诧哉，实为abhūta。奇异于世间，奇异于毛鹤之声”等因旧例而用之于“已非土前土”义。
‘‘Tvaṃ maṃ nāgena ālampa,
你勿以蛇缠绕我，
Ahaṃ maṇḍūkachāpiyā;
我乃青蛙斗篷者；
Hotu no abbhutaṃ tattha,
愿以五道力量，
Āsahassehi pañcahī’’ti
令奇异之事发生。
Iccevamādayo abbhutakaraṇatthe payogā. Evaṃ rassavasena, dīghavasena pana nissaṃyoge ‘‘abhūtaṃ atacchaṃ. Atathaṃ’’iccevamādayo asaccatthe payogā, ‘‘abhūtaṃ ajātaṃ asañjāta’’nti iccevamādayo ajātatthe payogā. Bhavanti catra –
如此，『非有』等词用于指称不存在的对象。依此，『无实体』用于否定于长时段的断灭，即说『非有、非生、非变』等，以表示不存在的状态；对于不存在、未生、未现的状态，则用如『非有、未生、未造』等词。这里有四种用法——
‘‘Abhūtapubbaṃ bhūta’’nti, atthasmiṃ abbhutantidaṃ;
一曰『非有是先于有者』的解释，即于义理中说此为不存在的前因；
Padaṃ viññūhi viññeyyaṃ, rassabhāvena saṇṭhitaṃ.
此语应为智者所知所解，依如蔗汁相存；
Abbhutakaraṇatthepi, abbhutanti padaṃ tathā;
即使表示为不存在的因，亦称该词为『非有』；
Saṇṭhitaṃ rassabhāvena, iti vidvā vibhāvaye.
以如蔗汁相而存，于此智者般若的分别说法；
Abhūtamiti dīghatta-vasena kathitaṃ pana;
但『非有』一词主要是用于长时段的说法；
Padaṃ samadhigantabba-masaccājātavācakaṃ.
此词表达须证得之境——即无苦之生起所显之义。
Abbhutaṃ, abbhutāni. Cittanayena, abbhuto, abbhutā. Abbhutaṃ, purisanayena, abbhutā, abbhutā, abbhutāyo. Abbhutaṃ. Kaññānayena ñeyyaṃ. Evaṃ bhūtasaddassapi nāmikapadamālā tidhā gahetabbā. Atra ‘‘abbhuta’’miti padaṃ vāccaliṅgampi bhavati abhidheyyaliṅgampi. ‘‘Abhūta’’miti padaṃ pana vāccaliṅgaṃ abhidheyyaliṅgampi vā saccasaddo viya katthaci. Itissa yathārahaṃ ayampi sappayogā nāmikapadamālā kathitā.
『Abbhutaṃ，abhbutāni』意为奇异之事，奇异之物。随心念变动，『abhhuto、abhbutā』。依人格而分别，『abhhutaṃ』为中性，『abhbutā』、『abhbutāyo』为阴、阳及复数。『Abbhutaṃ』乃依眼所见之所知之物。如此，即使是事物名称，对于声音与意义的词类标志均须分明。在此『abbhuta』一词，其声类与义类均属实相语词。有时『abhūta』一词则既是声音类又是义类。对此，所说者原已有适当配合，已述于名称词类。
Idāni āgamikānaṃ kosallajananatthaṃ padasamodhānavasena nāmikapadamālā vuccate – buddho bhagavā, buddhā bhagavanto. Buddhaṃ bhagavantaṃ, buddhe bhagavante. Buddhena bhagavatā, sesaṃ vitthāretabbaṃ. Ayaṃ padamālā ekavacanabahuvacanavasena ñeyyā.
今为令后学增进语文技巧，以词语汇集之方式，说名词词形变化表：『佛陀世尊（主格单数）、诸佛世尊（主格复数）；佛陀世尊（宾格单数）、诸佛世尊（宾格复数）；由佛陀世尊（具格单数）』，其余应当广展。此词形变化表应依单数与复数之别来理解。
Devā tāvatiṃsā. Deve tāvatiṃse. Devehi tāvatiṃsehi. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Bahuvacanavasena ñeyyā padamālā.
『三十三天诸天人（主格复数）；三十三天诸天人（宾格复数）；由三十三天诸天人（具格复数）』，其余应当广展。此词形变化表应依复数之别来理解。
So bhagavā jānaṃ passaṃ arahaṃ sammāsambuddho, taṃ bhagavantaṃ jānantaṃ passantaṃ arahantaṃ sammāsambuddhaṃ, tena bhagavatā jānatā passatā arahatā sammāsambuddhena, tassa bhagavato jānato passato arahato sammāsambuddhassa. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Ekavacanavasena ñeyyā padamālā.
『彼知见之世尊、阿拉汉、正自觉者（主格单数）；彼知见之世尊、阿拉汉、正自觉者（宾格单数）；由彼知见之世尊、阿拉汉、正自觉者（具格单数）；属彼知见之世尊、阿拉汉、正自觉者（属格单数）』，其余应当广展。此词形变化表应依单数之别来理解。
Rājā suddhodano, rājānaṃ suddhodanaṃ, raññā suddhodanena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
如人名「王须达多」，其属格为「王须达多之」，作工具格用「王须达多以」。此类词后续应展开说明。
Rājā passenadī kosalo, rājānaṃ passenadiṃ kosalaṃ, raññā passenadinā kosalena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
国王是巴谢那帝，属于国萨拉。巴谢那帝是这一国王，国萨拉是巴谢那帝的国家，应将其余详细加以说明。
Rājā māgadho seniyo bimbisāro, rājānaṃ māgadhaṃ seniyaṃ bimbisāraṃ, raññā māgadhena seniyena bimbisārena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
国王是马嘎达，是萨咖德之领导者，宾比萨拉是国王。马嘎达是宾比萨拉的国家，宾比萨拉是马嘎达的领袖，应详尽展开解释。
Rājā māgadho ajātasattu vedehiputto, rājānaṃ māgadhaṃ ajātasattuṃ vedehiputtaṃ, raññā māgadhena ajātasattunā vedehiputtena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
国王是马嘎达，是未生怨，他是未生怨的子嗣，属于国萨拉。未生怨是他的名字，属国马嘎达，应将其余详细阐述。
Mahāpajāpatī gotamī, mahāpajāpatiṃ gotamiṃ, mahāpajāpatiyā gotamiyāti pañcakkhattuṃ vattabbaṃ. Mahāpajāpatiyaṃ gotamiyaṃ, bhoti mahāpajāpati gotami.
大婆伽波提果德弥，应当称呼为大婆伽波提果德弥女王。关于大婆伽波提果德弥，尊称为婆伽波提果德弥女王，五方面宜予说明。
Makkhali gosālo. Makkhaliṃ gosālaṃ. Makkhalinā gosālena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
牧师名为牧吒利，称为牧吒利牧师。牧吒利由牧吒利牧师治理，应将其余加以说明。
Sāriputtamoggallānaṃ sāvakayugaṃ. Sāriputtamoggallānaṃ sāvakayugaṃ, sāriputtamoggallānena sāvakayugena, sāriputtamoggallānassa sāvakayugassa. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Sabbāpetā padamālā ekavacanavasena ñeyyā. Sāriputtamoggallānā aggasāvakā, sāriputtamoggallāne aggasāvake, sāriputtamoggallānehi aggasāvakehi. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Bahuvacanavasena ñeyyā. Ito aññesupi eseva nayo.
是沙利子与摩嘎剌那两位弟子的同伴。关于沙利子与摩嘎剌那伴侣之群，应当用单数加连词表达。须知沙利子与摩嘎剌那为主要弟子，恰当用单数敬称。余文中同类语法规则亦应遵守。多人数应采用复数形式，其他情况依此类推。
So dāro, sā dārā. Saṃ dāraṃ, se dāre. Sena dārena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Sā nārī, sā nāriyo. Saṃ nāriṃ, sā nāriyo. Sāya nāriyā. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Saṃ kammaṃ, sāni kammāni. Sena kammena. Saṃ phalaṃ, sāni phalāni. Sena phalena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
『彼妻（阳性主格单数）、彼诸妻（阳性主格复数）；宾格单数、宾格复数；具格单数』，其余应当广展。『彼女人（阴性主格单数）、彼诸女人（阴性主格复数）；宾格单数、宾格复数；具格单数』，其余应当广展。『彼业（中性宾格单数）、彼诸业（中性宾格复数）；具格单数』；『彼果（中性宾格单数）、彼诸果（中性宾格复数）；具格单数』，其余应当广展。
Paṭhamaṃ jhānaṃ, paṭhamaṃ jhānaṃ, paṭhamena jhānena, paṭhamassa jhānassa. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
初禅、初禅、以初禅、初禅的。其余应详细展开。
Catutthī disā, catutthiṃ disaṃ, catutthiyā disāya.
第四方、第四方、于第四方。
Dhammī kathā, dhammiṃ kathaṃ, dhammiyā kathāya, dhammiyaṃ kathāyaṃ. Evaṃ anupubbī kathā, evarūpī kathā. Iminā nayena aññesupi ṭhānesu padasamodhānavasena liṅgato ca antato ca vacanato ca apekkhitabbaṃ. Padato ca nānappakārā nāmikapadamālā yojetabbā.
关于法的言说，用『Dhammī kathā』为阴性主格，『dhammiṃ kathaṃ』为阴性宾格，『dhammiyā kathāya』为阴性具格，『dhammiyaṃ kathāyaṃ』为形容词性用法修饰法言。谓此乃渐次说法，形式如是。由此可推导其他处词句释义时应以词组动作的主语、宾语及修饰成分等区分清楚，末尾以构词法规则将多种词汇组合连缀起来。
Idāni ekappakārānaṃ saddānaṃ liṅgaantavasena nānattaṃ veditabbaṃ. Kathaṃ? Yādiso, yādisī, yādisaṃ. Tādiso, tādisī, tādisaṃ. Etādiso, etādisī, etādisaṃ. Kīdiso, kīdisī, kīdisaṃ. Īdiso, īdisī, īdisaṃ. Ediso , edisī, edisaṃ. Sadiso, sadisī, sadisaṃ. Kadāci pana ‘‘yādisā tādisā’’ti evamādīni itthiliṅgarūpānipi bhavanti. Nāmikapadamālā nesaṃ purisa itthī cittanayena yojetabbā.
现示部分冠词及疑问词的阴性词尾变化形态，如『yādiso』、『tādiso』等均有阴阳男女变化。如『yādisī』为阴性，『yādisā』为阴性复数等。继而指出部分阴性形态词组如『yādisā tādisā』常见表达方式。须以男性及女性的心理状态来连结这些词汇形成词组。
Idāni samāsataddhitapadabhūtānaṃ amamasaddādīnaṃ nāmikapadamālā vuccate – amamo, amamā, amamaṃ, amame. Amamena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
现在说明由复合词与派生词所构成的『无我』等词的名词词形变化——无我（主格单数男）、无我（主格单数女）、无我（主格单数中）、无我（主格复数）。以无我（具格）。其余应详细展开。
Mayhako, mayhakā. Mayhakaṃ, mayhake. Mayhakena. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
我的（主格单数男）、我的（主格单数女）。我的（主格单数中）、我的（主格复数）。以我的（具格）。其余应详细展开。
Āmā, āmā, āmāyo. Āmaṃ, āmā, āmāyo. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
是的（主格单数）、是的（主格单数）、是的（主格复数）。是的（业格单数）、是的（业格单数）、是的（业格复数）。其余应详细展开。
Tatra amamoti natthi taṇhāmamattaṃ diṭṭhimamattañca etassāti amamo, ko so, arahāyevāti vattuṃ vaṭṭati. Apica yesataṇhāpi sadiṭṭhīpi ‘‘mama ida’’nti mamattaṃ na karonti, tepi amamāyeva. Ettha ca ‘‘manussā tattha jāyanti, amamā apariggahā’’ti idaṃ sāsanato nidassanaṃ. ‘‘Amamo nirahaṅkāro’’ti idaṃ pana lokato nidassanaṃ. Itthiliṅge vattabbe ‘‘amamā, amamā, amamāyo’’ti padamālā. Napuṃsake vattabbe ‘‘amamaṃ, amamānī’’ti padamālā. Tatra mayhakoti ‘‘idampi mayhaṃ idampi mayha’’nti vippalapatīti mayhako, eko pakkhiviseso. Vuttañhetaṃ jātake –
于此处，“amama”一词无欲望心量、亦无见解心量之义，即是“无我”之意。何谓无我？即比库果德们所说的。即使某些人尚存欲望和见解，而不执有“此为我”之我执，彼亦属无我。此中又有“人类于彼处生起，无我无依”是教法所示。“无我即无傲慢”则为世俗所示。阳性语法中使用“无我，无我人们，无我者”一连串词汇。阴性语法中使用“无我者，我无我者”一连串词汇。关于“mayhako”，意谓“此亦为我、此亦为我”的妄执，是一种偏颇分别。经典中有言：“名为Mayhako之鸟，生于山谷之间；其坚实果实垂挂，它不断鸣叫‘这是我的，这是我的。’”
‘‘Sakuṇo mayhako nāma, girisānudarīcaro;
“名为Mayhako之鸟，生居于山谷之间，
Pakkaṃ pipphalimāruyha, ‘mayhaṃ mayha’nti kandatī’’ti.
坚定地啄食果实，鸣叫着‘这是我的，这是我的。’”
Itthiliṅge vattabbe ‘‘mayhakī, mayhakī, mayhakiyo’’ti padamālā. Tatra āmāti ‘‘āma ahaṃ tumhākaṃ dāsī’’ti evaṃ dāsibhāvaṃ paṭijānātīti āmā. Gehadāsī. Vuttañhetaṃ jātakesu ‘‘yattha dāso āmajāto, ṭhito thullāni gacchatī’’ti ca, ‘‘āmāya dāsāpi bhavanti loke’’ti ca, tasmā imānevettha nidassanapadāni.
阴性语法中使用“mayhakī、mayhakī、mayhakiyo”之词列。关于“āmā”，意指“我是你们的仆妇”，故表示仆人之义。经典中亦有言：“有奴仆因母所生，具行止直立，贯穿稚年；世间亦有女仆属于母亲”，因此此处采用此类示例词语。
Idāni kati katipaya katimīsaddānaṃ viseso vuccate yathārahaṃ nāmikapadamālā ca. Tatra katimīsaddassa nāmikapadamālā na labbhati ‘‘ajja bhante katimī’’ti evaṃ pucchāvasena āgatamattato. Kati katipayasaddānaṃ pana labbhateva, sā ca bahuvacanikā. Visuddhimaggaṭīkāyaṃ pana katipayasaddo ekavacaniko vutto. Kati purisā tiṭṭhanti, kati purise passati. Kati itthiyo, kati kulāni. Kati lokasmiṃ chiddāni yattha cittaṃ na tiṭṭhati. Kati kusalā. Kati dhātuyo. Kati āyatanāni. Katihi khandhehi katihāyatanehi katihi dhātūhi saṅgahitaṃ. Katibhi rajamāneti, katibhi parisujjhati. Katipayā purisā, katipayā itthiyo, katipayāni cittāni. Imā pana nāmikapadamālā.
现在所谓多少若干多少个词尾变化的区别，说的是类似常用名词词尾变化。如“多少，尊者，今天多少”之类的问句，只是作为询问而已。虽不能得到多少个具体词尾变化的名词词组，然而多少个词尾变化确实可见，且大多使用复数形式。以《清净道论》注为例，通常称某些词尾变化是单数。譬如多少人站立，多少人在观看。多少妇女，多少家族。多少世间有着破碎的情景，无法专心的地方。多少善人。多少界。多少根境界。多少蕴、多少根、多少界聚合的。由多少人所描述，由多少人所赞叹。多少人，多少妇女，多少心念。这些均属于名词词尾变化。
Kati. Katihi, katibhi. Katinaṃ. Katisu.
多少。多少，若干。多少之事。于多少、在多少。
Katipayā. Katipayehi, katipayebhi. Katipayānaṃ. Katipayesu. Katipayāyo. Katipayāhi, katipayābhi. Katipayānaṃ. Katipayāsu. Katipayāni. Katipaye. Katipayehi, katipayebhi. Katipayānaṃ. Katipayesūti. Sabbāpetā sattannaṃ vibhattīnaṃ vasena ñeyyā, samāsavidhimhipi katikatipayasaddā bahuvacanavaseneva yojetabbā. ‘‘Katisaṅgātigo bhikkhu, oghatiṇṇoti vuccati. Katipayajanakata’’ntiādīsu hi ‘‘kati kittakā saṅgā katisaṅgā’’tiādinā sabbadā bahuvacanasamāso daṭṭhabbo.
多少。与多少，借助多少，凭借多少。多少之众。于多少、在多少。多少个。用多少，借助多少，凭借多少。在多少之中。多少而已。所有七种变化格以复数形式表述，基于连词规律，若词尾变化很多，则应与复数形式连接。诸如“出家人得离众，渡过汹涌”，就用多少群体、多少众多之类，永远看见是复数形式的名词组合。
Idāni rūḷhīsaddānaṃ nāmikapadamālā vuccate – idha rūḷhīsaddā nāma yevāpanakasaddādayo. Yevāpanako, yevāpanakā. Yevāpanakaṃ. Yevāpano, yevāpanā. Yevāpanaṃ. Yaṃvāpanakaṃ, yaṃvāpanakāni. Sesaṃ sabbattha vitthāretabbaṃ. Tatra yevāpanakoti ‘‘phasso hoti vedanā hotī’’tiādinā vuttā phassādayo viya sarūpato avatvā ‘‘ye vā pana tasmiṃ samaye aññepi atthi paṭiccasamuppannā arūpino dhammā’’ti evaṃ ‘‘yevāpanā’’ti padena vutto yevāpanako, evaṃ ‘‘yevāpano’’ti etthāpi. Tathā ‘‘yaṃ vā panaññampi atthi rūpa’’nti evaṃ ‘‘yaṃvāpanā’’ti padena vuttaṃ yaṃvāpanakaṃ. Esa nayo yathārahaṃ yassakaṃ yatthakantiādīsupi netabbo.
这里所谓强词尾变化的名词词尾变化，指的是如此类加强用的词尾变化等。例如：强词尾，有强词尾们，强词尾之物。完整应在各处详细拆解。这里所谓强词尾，意即“触即感受生起”之类，比如触等根本上有所生起的各种感觉，其统一称为“强词尾”，同样“强词尾”有单数、复数。还有“任何时候若有不同的依缘而起的无形法”，以“强”字词成，也称“强者”，还有“任何存在之形”，亦以“强者”称之。其方法详见“是谁，多少”等问句的解释。
Ettha siyā – nanu ca bho panasaddo nipāto, nipātānañca abyayabhāvo siddho tīsu liṅgesu sabbavibhattivacanesu ca vayābhāvato, so kasmā ‘‘yevāpano’’ti okāranto jātoti? Saccaṃ panasaddo nipāto, so ca kho ‘‘ye vā pana tasmiṃ samaye’’ti vā, ‘‘yaṃ vā panaññampī’’ti vā, ‘‘brāhmaṇā panā’’ti vā evamādīsu nipāto, ‘‘yevāpanako’’ti vā, ‘‘yevāpano’’ti vā evamādīsu nipāto nāma na hoti. Anukaraṇamattañhetaṃ, tasmā īdisesu panasaddasahitā payogā rūḷhīsaddāti gahetabbā. Yajjevaṃ kasmā nibbacanamudāhaṭanti? Atthassa pākaṭīkaraṇatthaṃ.
这里有问题——但“强者”是助词、语气助词，助词没有不变性，三性、各种语气变换形式全部包含。为何“强者”加字就成了名词？确实助词和助词相同，如“任何时候”，“任何的”等，“婆罗门们”诸类助词，像“强词尾”或“强者”等助词并不生成名词。仅为模仿形式，故在这些句例中才用带助词的用法表示强词尾。为何如此说明？为使意思明显、清楚。
Tayodhammajātakaṃ . Tayodhammajātakaṃ. Tayodhammajātakena. Tayodhammajātakassa. Tayodhammajātakā, tayodhammajātakasmā. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
《三法从生经》。关于《三法从生经》。《三法从生经》用语、《三法从生经》的。关于《三法从生经》的。该经主题应详细说明。
Tayosaṅkhārā. Tayosaṅkhāre. Tayosaṅkhārehi, tayosaṅkhārebhi. Tayosaṅkhārānaṃ. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
这三种行相。这三种行相中。这三种行相以这三种行相。属于三种行相的。余下者应加以详细展开。
Cattāripurisayugo saṅgho. Cattāripurisayugaṃ saṅghaṃ. Cattāripurisayugena saṅghena. Cattāripurisayugassa saṅghassa. Sesaṃ vitthāretabbaṃ.
四种人结集的僧团。四种人结集的僧团。由四种人结集的僧团。属于四种人结集的僧团。余下者应加以详细展开。
Satokārī, satokārī, satokārino. Satokāriṃ, satokārī, satokārino. Satokārinā, satokārīhi, satokārībhi. Satokārissa. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Ettha satokārīti saratīti sato, sato eva hutvā karaṇasīloti satokārī.
善行者，善行者们，行善者。善行者，善行者，行善者。由行善者，与善行者，同善行者。属于行善者。余下者应加以详细展开。这里“善行者”之义即充满（sara）之意味，亦即念（sati），成念而修习善业故称善行者。
Aparesampi rūḷhīsaddānaṃ nāmikapadamālā vuccate saddhimatthavibhāvanāya. Aṅgā. Aṅge. Aṅgehi, aṅgebhi. Aṅgānaṃ. Aṅgehi, aṅgebhi. Aṅgānaṃ. Aṅgesu. Bhonto aṅgā.
他处亦有重浊音的词汇名称体系，称为名辞语为音义辨析。根体。根处。由根处，根体。属于根体。由根处，根体。属于根体。于根处。尊者，根处。
Aṅgā janapado. Aṅge janapadaṃ. Aṅgehi, aṅgebhi janapadena. Aṅgānaṃ janapadassa. Aṅgehi, aṅgebhi janapadasmā. Aṅgānaṃ janapadassa. Aṅgesu janapade. Bhonto aṅgā janapada. Evaṃ magadhakosalādīnampi yojetabbā.
根体是国土。于根处是国土。由根处们、根体们与国土。属于根体们的国土。由根处们、根体们来自国土。属于根体们的国土。于根处们的国土。尊者，根体国土。如此应当连接于摩揭陀、悉舍国等地。
Itthiliṅge kāsī, kāsiyo, kāsī, kāsiyo. Kāsīhi, kāsībhi. Kāsīnaṃ. Kāsīhi, kāsībhi. Kāsīnaṃ. Kāsīsu. Bhotiyo kāsiyo. Atrāyamatthavibhāvanā – kāsī, kāsiyo janapado. Kāsī, kāsiyo janapadaṃ . Kāsīhi, kāsībhi janapadena. Kāsīnaṃ janapadassa. Kāsīhi, kāsībhi janapadasmā. Kāsīnaṃ janapadassa. Kāsīsu janapade. Bhotiyo kāsiyo janapada. Evaṃ avantīcetī vajjī iccetesampi padānaṃ yojetabbā. Tenāhu aṭṭhakathācariyā ‘‘kurūsu janapade’’ti. Evaṃ aṅgādīni atthassa ekattepi janapadanāmattā rūḷhīvasena bahuvacanāneva bhavanti. Tathā hi tattha tattha ‘‘aṅgesu viharati. Magadhesu cārikaṃ caramāno’’tiādinā, ‘‘aṅgānaṃ magadhānaṃ kāsīnaṃ kosalāna’’ntiādinā ca bahuvacanapāḷiyo dissanti. Evaṃ rūḷhīsaddānaṃ nāmikapadamālā bhavanti.
女性性别的根体为迦尸、迦尸王。由迦尸们、迦尸王们。属于迦尸们。由迦尸们，迦尸王们。属于迦尸们。于迦尸处。尊敬的迦尸王。此处语义辨析为——迦尸、迦尸王为国土。迦尸、迦尸王为国土。由迦尸们、迦尸王们以国土为依。迦尸们、迦尸王们属于国土。由迦尸们、迦尸王们取于国土。迦尸们属于国土。于迦尸们的国土。尊敬的迦尸王国土。如此亦适用于阿宛提、竭西、颇罗离迦等国名的词尾连接。故此注释师曰“于瞿睡国”。如此根体等词名称意义虽统一，但复数形态多出现。正如“于根处分住”，“于摩揭陀巡行”，以及“于根体们、摩揭陀们、迦尸们、悉舍们”之类，皆为复数巴利语出现。由是，重浊音词汇名称体系即为名辞语。
Idāni aparāpi ito savisesatarā saddabhede sammohaviddhaṃsanakārikā paramasukhumañāṇāvahā nāmikapadamālāyo kathayāma sotūnaṃ atthabyañjanaggahaṇe paramakosallasampādanatthaṃ. Tā ca kho ‘‘sambuddho paṭijānāsi. Kassako paṭijānāsi. Upāsako paṭijānāsi. Sammāsambuddhassa te paṭijānato ime dhammā anabhisambuddhā’’tiādayo pāḷinaye nissāyeva. Tattha sambuddhopaṭijānāsīti ‘‘tvaṃ ‘ahaṃ sammāsambuddho’ti paṭijānāsī’’ti itisaddalopavasena attho gahetabbo. Esa nayo ‘‘kassako paṭijānāsī’’tiādīsupi. ‘‘Sammāsambuddhassa te paṭijānato’’ti ettha pana ‘‘ahaṃ sammāsambuddho’’ti paṭijānantassa tavāti evaṃ itisaddalopayojanāvasena añño saddasanniveso teneva añño atthapaṭivedho ca bhavati. ‘‘Khīṇāsavassa te paṭijānatoti’’ādīsupi eseva nayo. Aṭṭhakathāyaṃ pana sammāsambuddhassa te paṭijānatoti ‘‘ahaṃ sammāsambuddho, sabbe dhammā mayā abhisambuddhā’’ti evaṃ paṭijānato tavāti yo attho vutto, sopi yathādassito atthoyeva. Evaṃpakāraṃ ñatvā paṇḍitajātiyena kulaputtena amhehi vuccamānā ‘‘ahaṃ sammāsambuddho’ti tvaṃ paṭijānāsī’’ti etasmiṃ atthe sakriyāpadā ayaṃ padamālā vavatthapetabbā –
现在接下来，我们讲述那些更为精细的语音差别，是由分别惑所生的句法组成，具有非常微妙精密的意思表达，其目的在于培养极高的灵巧工巧，从而帮助听者把握词意和语言的字句含义。这里引用巴利律藏中的教说与词句，如“‘佛陀你认知自己。喀萨陀你认知自己。居士你认知自己。在正觉佛的认知中，这些法尚未被彻底觉知’等语”，这些都是以巴利律藏为根据。所谓“认知佛陀”者，是指“你承认‘我是正觉佛’”，这句话是词义上的解释。类似“喀萨陀你认知自己”等说法也是如此。而“在正觉佛认知中，你被认知”一句中，“‘我是正觉佛’——你认知的我”是词语衔接的说明，其中不同词语的组合形成了不同的句法结构，反映了不同的意义层面。还有“‘你被认知是断尽烦恼者’”等亦是此理。总之，在本注疏中论述“在正觉佛认知中，你被认知”，其含义是“我即是正觉佛，一切法皆由我证悟”之意，这一释义已经阐明并明示其意义。在此了解此法后，有位精通学问的尊者、某名门子弟对我们说“你承认‘我是正觉佛’”，因此本词组须详加解释——
Sammāsambuddho tvaṃ paṭijānaṃ tiṭṭhasi. Sammāsambuddhaṃ taṃ paṭijānantaṃ passati. Sammāsambuddhena te paṭijānatā dhammo desito. Sammāsambuddhassa te paṭijānato dīyate. Sammāsambuddhasmā tayā paṭijānatā apeti. Sammāsambuddhassa te paṭijānato dhammo. Sammāsambuddhasmiṃ tayi paṭijānante patiṭṭhitanti. Tathā ‘‘khīṇāsavo tvaṃ paṭijānāsī’’tiādināpi vitthāretabbaṃ.
“你认知正觉佛”的各种说法依次为：你承认正觉佛；见正觉佛者是你；由正觉佛你得以认知；法被正觉佛你所宣说；你对正觉佛有认知；由正觉佛所及，你得知；由正觉佛你得传授之法；你於正觉佛得以安立。类似“你认知是断尽烦恼者”等语，也应加以详细说明。
Iddhimā bhikkhu ekopi hutvā bahudhā hoti, bahudhāpi hutvā eko hoti. Iddhimanto bhikkhū ekopi hutvā bahudhā honti, bahudhāpi hutvā eko hontīti imasmiṃ panatthe ayampi sakriyāpadā padamālā vavatthapetabbā –
具有神通力的比库，有时是独自一人，有时则是多位；有时多位又成为一位。在此观点上，这句话也必须予以详细说明——
Ekopi hutvā bahudhā honto bahudhāpi hutvā eko honto bhikkhu tiṭṭhati, ekopi hutvā bahudhā hontā bahudhāpi hutvā eko hontā bhikkhū tiṭṭhanti. Ekopi hutvā bahudhā hontaṃ bahudhāpi hutvā eko hontaṃ bhikkhuṃ passati, ekopi hutvā bahudhā honte bahudhāpi hutvā eko honte bhikkhū passati. Ekopi hutvā bahudhā hontena bahudhāpi hutvā eko hontena bhikkhunā dhammo desito, ekopi hutvā bahudhā hontehi bahudhāpi hutvā eko hontehi bhikkhūhi dhammo desito. Ekopi hutvā bahudhā hontassa bahudhāpi hutvā eko hontassa bhikkhuno dīyate. Sesaṃ vitthāretabbaṃ. Bho ekopi hutvā bahudhā honta bahudhāpi hutvā eko honta bhikkhu tvaṃ dhammaṃ desehi, bhonto ekopi hutvā bahudhā hontā bahudhāpi hutvā eko hontā tumhe dhammaṃ desethāti. Imasmiṃ ṭhāne kevaṭṭasuttaṃ sādhakaṃ. ‘‘Idha kevaṭṭa bhikkhu anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhoti. Ekopi hutvā bahudhā hoti, bahudhāpi hutvā eko hoti, āvibhāvaṃ…pe… tamenaṃ aññataro saddho pasanno passati taṃ bhikkhuṃ anekavihitaṃ iddhividhaṃ paccanubhontaṃ ekopi hutvā bahudhā hontaṃ bahudhāpi hutvā eko honta’’nti idaṃ kevaṭṭasuttaṃ.
比库可为一人而多者分现，多者亦复为一人而现。比库众亦是单一而现多者，或多位而现单一者。独自一位而多样表现的比库视之，多者而一者的比库亦然；多位而一体的比库中所显比库众亦如是。单一且多样表现的比库所教之法，及多位且一体的比库所教之法，也是如此。所教法亦由如此的比库或众所传承。此理应予详细论述。这里举例，《拘瓦特经》中记有言：“当时拘瓦特比库，亲历多样神通。独一而多，多样而一，以此现显神通。”谓其中之一欢喜信受，即见此比库多样神通显现，谓其独一而多，多样而一。此即是拘瓦特经文。
Ekoekāya mātugāmena saddhiṃ raho nisajjaṃ kappento bhikkhu evaṃ vadati, ekoekāya mātugāmena saddhiṃ raho nisajjaṃ kappentā bhikkhū evaṃ vadanti. Ekoekāya mātugāmena saddhiṃ raho nisajjaṃ kappentaṃ bhikkhuṃ passati, ekoekāya mātugāmena saddhiṃ raho nisajjaṃ kappente bhikkhū passati. Sabbaṃ vitthāretabbaṃ. Ettha pana ‘‘na tveva ekoekāya, mātugāmena sallape’’tiādikaṃ pāḷipadaṃ sādhakaṃ. Ettha hi ekoekāyāti idaṃ abyayapadasadisaṃ rūḷhīpadanti gahetabbaṃ, aññamaññanti saddassa viya ca ekapadattūpagamanañcassa veditabbaṃ. Bhikkhu vinā dutiyena sayaṃ eko hutvā ekāya itthiyā saddhinti imasmiṃ atthe ‘‘ekoekāyā’’ti idaṃ padaṃ na rūḷhīpadanti daṭṭhabbaṃ. Evaṃ santepi na ‘‘eko’’ti saddo ‘‘bhikkhū’’ti padena samānādhikaraṇo. Yadi samānādhikaraṇo siyā, ‘‘nisajjaṃ kappenta’’ntiādi na vattabbaṃ siyā. ‘‘Ekāyā’’ti saddopi na ajjhāharitabbena ‘‘itthiyā’’ti padena samānādhikaraṇo. Yadi samānādhikaraṇo siyā, ‘‘mātugāmenā’’ti na vattabbaṃ siyā visesābhāvato dviruttabhāvāpajjanato ca. Kiñca bhiyyo ‘‘mātugāmenā’’ti vuttattā ‘‘ekenā’’ti vattabbaṃ siyā, ekantato pana ‘‘ekoekāyā’’ti idaṃ padaṃ pumitthisaṅkhātaṃ atthaṃ apekkhati, na samānādhikaraṇapadaṃ, tasmā ‘‘dve jānipatayo aññamaññaṃ sallapentī’’tiādīsu ‘‘aññamañña’’nti padassa viya ca ‘‘ekoekāyā’’ti imassa ekapadattañca nisajjaṃ kappentassa bhikkhuno visesanattañca veditabbaṃ. Atha vā yassaṃ nisajjakriyāyaṃ bhikkhupi ekova hoti, itthīpi ekāva. Sā kriyā rūḷhīvasena ‘‘ekoekāyā’’ti vuccati, tādisāya ekoekāya nisajjakriyāya bhikkhu mātugāmena saddhintipi attho gahetabbo. Iminā nayena aññesampi rūḷhīsaddānaṃ nāmikapadamālā yathāpayogaṃ ekavacanabahuvacanavasena yojetabbā. Iccevaṃ vāccābhidheyyaliṅgādīnaṃ nāmikapadamālā nānappakārato pakāsitā.
比库们或独自一人与妇女同在，或多位比库与妇女同在，或独一比库在与一妇女同处，或多位比库与多妇女同处。观察其情境，仍需详加说明。此处有言“不是独自一人与妇女说话”，此巴利语是重叠词，应解释为“彼此分别”、“相互不同”等义。若无次者，“独一”与“妇女”二词不能相连以表两种不同所指。无比库者，“独一”与“妇女”也并非同一主语，意思应辨明。如是则“与一妇女”的词语，无与“妇女”相连，不能共受主语。若共属，应不说“独一”，因二次表述“不分别”的缘故。况且说“与一妇女”，应如说“与一人”相近，唯“独一”一词体现男性涵义，不能再加上“与一妇女”的组合。因此“两个兄弟相互交谈”等语中，“相互”表明双方相对的特殊含义。或若只是有一人参与同坐此活动，女性亦是唯一，则称为“独一妇女共处”。此被视为重叠词义，“独一妇女”的人和共处亦应与此事相应。由此可见，巴利词语间重叠、语调细微差别，以及单复数的组合，均可帮助说明名称及用词的多种灵活变化，且通过名词的单复数变化，构成不同的语义形式。至此，引申说明了语词形态在不同场合的多重用法和精细辨析。
Sumadhuratarasaddanitiṃ imaṃ,
“极其精妙悦耳的音响”即是此处所说的，
Paṭutaramatitaṃ susikhe varaṃ;
远胜过前者，妙善高明，
Viduvimatitamopahariṃ raviṃ,
胜于智慧，能摧伏无明，光明普照，
Matikumudapabodhinisāpatiṃ.
如同观音莲花般觉醒，放射光辉，
Kataviññūjanassāsa-sāsanassābhivuddhiyā;
凭借开悟智者的教法，令正法广为成长；
Dhiyā nītimimaṃ sādhu, sādhukaññeva lakkhaye.
以智慧与正法，此为美善，唯有圣者方能洞察消灭。
Iti navaṅge sāṭṭhakathe piṭakattaye byappathagatīsu viññūnaṃ · 如是，在具有九分并附有注疏的三藏种种语路中，为了智者们……
Kosallatthāya kate saddanītippakaraṇe · 为使其熟练而作的《声论》论书中，
Vāccābhidheyyaliṅgādiparidīpano nāmikapadamālāvibhāgo · 阐明所说对象、所指意义、性等的名词词形表分别，
Ekādasamo paricchedo. · 第十一章。
Ettāvatā bhūdhātumayānaṃ pulliṅgānaṃ itthiliṅgānaṃ napuṃsakaliṅgānañca nāmikapadamālā yathārahaṃ liṅgantarehi saddantarehi atthantarehi ca saddhiṃ nānappakārato dassitā. Sabbanāmāni hi ṭhapetvā nayato aññāni kānici nāmāni aggahitāni nāma natthi.
如此具足男根、女根及中性根的名词汇集，依照性别等类、声韵差别、意义异同，分别展示其间。所有名称既已列出，其他别名无可增补于此。