7. Sattamo kaṇḍo (ṇvādi) · 7. Sattamo kaṇḍo (ṇvādi)
7. Sattamo kaṇḍo (ṇvādi)第七章（以 ṇvu 等后缀为首）
‘‘Bahulaṃ’’ (1.58) ‘‘kriyatthā’’ti (5.14) ca sabbattha vatthate.
『多』者，常作之意；『当作』者，作宜作之义，二者普遍应用。
§1
1. Cara dara kara raha jana sana tala sāda sādha kasāsa caṭāya vāhi ṇu.
步行、跳跃、手指活动、藏匿秘密、群众聚集、生长繁殖、基底承托、吸取及满足作用、完成规范、划分界限、破坏障碍，这些行为意义包括移动行进、依附支撑、制造工艺、遮避隐藏、产生连接、设定稳定、获得甜美、促成人事、挥动移动、摧毁无智、推动存在等许多方面。
Cara-gatibhakkhaṇesu, dara-daraṇe, kara-karaṇe, raha-cāge, jana-janane, sana-sambhattiyaṃ, tala-patiṭṭhāyaṃ, sāda-assādane, sādha-saṃsiddhiyaṃ, kasa-vilekhane, asa-khepane, caṭa-bhedane, aya-iti gamanattho daṇḍako dhātu, vā-gatigandhanesu, etehi kriyatthehi bahulaṃ ṇu hoti. ‘‘Assā ṇānubandhe’’ti (5.84) upantassa assa ā, carati hadaye manuññabhāvenāti cāru=sobhanaṃ. Darīyatīti dāra=kaṭṭhaṃ. Karotīti kāru=sippī, magha vā, visukammo ca. Rahati candādīnaṃ sobhāvisesaṃ nāsetīti rāhu=asurindo. Jāyati gamanāgamanaṃ anenātijānu=jaṅghorūnaṃ sandhi. Saneti attani bhattiṃ uppādetīti sānu=girippadeso. Talanti patiṭṭhahanti ettha dantāti tālu=vadanekadeso. Sā dīyati assādīyatīti sādu=madhuraṃ. Sādheti attaparahitanti sādhu=sajjano. Kasīyatīti kāsu=āvāṭo, asati sīghabhāvena pavattatīti āsu=sīghaṃ. Caṭati bhindati amanuññabhāvanti cāṭu=manuñño. Ayanti pavattanti sattā etenāti āyu=jīvitaṃ. ‘‘Assā ṇāpimhi yuka’’ iti (5.91) yuka- vāti gacchatīti vāyu-vāto.
行走、跳跃等行为是指四肢步履；藏匿秘密是遮蔽隐匿之意；群众聚集指人群聚合；生长为身体生发繁衍；基底承托涉及牙齿与口中部位；吸取满足泛指甘美之滋味；完成规范，是行善或敬人为善事；划分界限为分割界面；破坏障碍指毁坏妨碍物；推动存在指生灵生命的继续。又“吸取”在此涵义中，指心中可爱好，故称之美；“划界”有迅速进行之意；“推动”体现气流移动。
§2
2. Bhara mara cara tara ara gara hana tana mana bhama kita dhana baṃha kambamba cakkha bhikkha saṃkindanda yaja paṭāṇāsa vasa pasa paṃsa bandhā u.
负载、死亡、行动、穿越、营造、杀害、伸展、心识、蔽障、制造、财富、困守、覆盖、眼目、乞求、聚集、放逐、驱逐、奉献、爬行、发声、破坏、沉积、障碍、尘埃、缚锁等诸多动作，都概括以下既定含义。
Bhara-bharaṇe, mara-pāṇacāge, cara-gatibhakkhaṇesu, tara taraṇe, ara-gamane, gara ghara-secane, girāti vā nipātanā akāro, hana-hiṃ sāyaṃ, tana-vittāre, mana-ñāṇe, bhama-anavaṭṭhāne, kita-nivāse, dhana-sadde, baṃha braha brūha-vuddhiyaṃ, kamba-saṃvaraṇe, amba-sadde, cakkha ikkha dassane, bhikkha-yācane, saṃkasaṅkāyaṃ, inda-paramissariye, anda-bandhane, yaja-devapūjāyaṃ, aṭa paṭa-gamanathā, aṇa-saddattho, asa-khepane, vasa-nivāse, pasabādhane, paṃsa-nāsane, bandha-bandhane, etehi kriyatthehi u hoti. Bharatīti bhara=bhattā. Marati rūpakāyena sahevāti maru=devo, nijjaladeso ca. Carīyati bhakkhīyatīti caru=habyapā ko. Taranti anenāti taru=rukkho. Arati sūnabhāvena uddhaṃ gacchatīti aru=vaṇo. Garati siñcati, girati vamati vā sissesu sinehanti garu=ācariyo. Hanati odanādīsu vaṇṇavisesaṃ nāsetīti hanu=vadanekadeso. Tanoti saṃsāra dukkhanti tanu-sarīraṃ. Maññati sattānaṃ hitāhitanti manu=pajāpati. Bhamati calatīti bhamu=nayano patiṭṭhānaṃ. Ketati uddhaṃ gacchati, upari nivasatīti vā ketu=dhajo. Dhanati saddaṃ karotīti dhanu=cāpo. Baṃha iti niddesā umhi niccaṃ niggahītalopo, baṃhati vuddhiṃ gacchatīti bahu=anappakaṃ. Kambati saṃvaraṃ karotīthi kambu=valayo, saṅkho ca. Ambati nādaṃkarotīti ambu=vāri. Cakkhati rūpanti cakkhu=nayanaṃ. Bhikkhatīti bhikkhu=samaṇo. Saṃkiratīti saṃku=sūlaṃ. Indati nakkhattānaṃ paramissariyaṃ pavattetīti indu=cando. Andanti bandhanti sattā etāyāti andu=saṅkhalikā. Yajanti anenāti yaju=vedo. Paṭati byattabhāvaṃ gacchatīti paṭu=vicakkhaṇo. Aṇati sukhumabhāvena pavattatīti aṇu=sukhumo, vīhibhedo ca. Asanti pavattanti sattā etehīti asavo=pāṇā. Sukhaṃ vasantyanenāti vasu=dhanaṃ. Pasīyati bādhīyati sāmikehīti pasu. Catuppado. Paṃsati sobhāvisesaṃ nāsetīti paṃsu=reṇu. Bandhīyati sinehabhāvenāti bandhu=ñāti.
负载指如食物承载；死亡为形体毁灭；行动乃身体运动；穿越指越过障碍；营造为环境整理；杀害乃断送生命；伸展为身体张展；心识为察看认识；蔽障为滞碍；制造为建造创造；财富为物资盛裕；困守如束缚限制；覆盖为加以遮盖；眼目指视觉能力；乞求为依赖请求；聚集表集会汇合；放逐为驱逐斥除；驱逐为退避散开；奉献为祭祀供养；爬行为爬行爬升；发声为发出声音；破坏为毁坏摧折；沉积为积累聚集；障碍为妨碍阻挡；尘埃指微小颗粒；缚锁为绑缚系缚。此等各种行为具体而言，含有背负维系、死亡消逝、步行游走、穿过越过、营造制作、杀害示威、伸展张开、认识觉知、遮蔽覆盖、创造促成、财富积累、束缚限制、覆盖遮挡、观察注视、请求依赖、聚合汇集、放逐排除、驱策散开、奉献供养、攀援爬行、发声鸣响、破坏毁坏、聚合堆积、设障阻挡、细微尘埃、系缚束缚等义。
§3
3. Bandhā ū vadho ca.
缚锁指约束束缚；杀害为夺命之行。
Bandha-bandhane timasmā ū hoti, bandhassa vadhādeso ca. Pañcahi kāmaguṇehi attani satthe bandhatīti vadhū-suṇisā, itthīca.
因缚连缚故，是为渊薮，亦是缚之杀处。谓此缚者，如五欲之具足，故称缚；比拟如妻与女子。
§4
4. Jambādayo.
四、枣类等。
Jambūādayo saddāūpaccayantā nipaccante, nipātanaṃ appattassa pāpanaṃ pattassa paṭisedho ca. Janismā ū, bukāgamo, ‘‘manānaṃ niggahīta’’nti (5.96) nassa niggahītaṃ, ‘‘vagge vagganto’’ti (1.41) niggahītassa mo, jāyati, janīyatī vā jambū=rukkho. Bhamissa amalopo, bhamati kampatīti bhū=bhamu. Karotismā ū, tassa kandhuña ca, ‘‘pararūpamayakāre byañjane’’ti (5.95) dhātvantassa byañjanassa pararūpattaṃ, rudhiruppādaṃ karotīti kakkandhū=badarī. Lamba-avasaṃsane , āpubbo, saṃyogādilopadīgharassā, ālambati avasaṃsatīti alābū=tumbi. Sara-gati hiṃsācintāsu, ūmhi abhuka abuka ca, sarati gacchatīti sarabhū=ekā mahānadī. Sarati pāṇe hiṃsatīti sarabū=khuddajantukaviseso. Camaadane, camati bhakkhati nivāpanti camū=senā. Tana-vitthāre, tanoti saṃsāradukkhanti tanu=sarīraṃ, evamaññepi payogato daṭṭhabbā.
『闍浮』等词，以带有ū后缀的方式由规则所成立。所谓「规则成立」，意指使尚未具备某形式者得以具备，以及对已具备者加以遮止。从词根『jan』衍生ū，附加buka增音，依规则「诸man类词的鼻音（niggahīta）」（5.96），n变为鼻音字符，依规则「在同部位辅音组中，以同部位辅音收尾」（1.41），鼻音字符变为m；『jāyati』或『janīyati』意为「生长者」，故『jambū』＝闍浮树。词根『bham』的词尾辅音被省略，『bhamati』意为「旋转、震动」，故『bhū』（即bhamu）＝旋转之义。从词根『kara』衍生ū，加kandhu增音，依规则「在由前字决定形式的场合，元音接续辅音时，词干末辅音取后字之形」（5.95），词干末辅音取后字之形；「产生血液者」，故『kakkandhū』＝棘子树（badarī）。词根『lamba』表「垂下、悬挂」，加ā前缀，去除复合辅音首位及延长元音，「阿朗巴提」意为「垂挂、悬附」，故『alābū』＝葫芦（tumbi）。词根『sara』属「行进、伤害、思虑」义类，加ū后缀，其中又有abhuka、abuka两种增音；「萨拉提」意为「流行」，故『sarabhū』＝某大河名；「萨拉提」意为「伤害众生」，故『sarabū』＝某种小虫之别名。词根『cama』表「食噉」，『camati』意为「食、噉、饲喂」，故『camū』＝军队。词根『tana』表「展延、扩展」，「它诺提」意为「延展轮回之苦」，故『tanu』＝身体。其余类推，应依实际用例观察之。
§5
5. Tapusa vi dha kura putha mudā ku.
五、火热等。
Tapa-santāpe, usa-dāhe, vidha-vedhane, kura-sadde, putha patha-vitthāre, muda-tose, etehi ku, hoti. Kakāronubandho ‘‘na te kānubandhanāgamesū’’ti (5.85) eonamabhāvattho. Tapa iti niddesatova assa ittaṃ, tāpīyatīti tipu=lohaviseso. Usati dāhaṃ karotīti usu=saro. Vedhati raṃsīhi timiranti vidhu=cando. Kurati kiccākiccaṃ vadatīti kuru=rājā, kuravo=janapado. Puthati mahanthabhāvena patthiratīti puthu=vitthiṇṇo, modanaṃ, mudīyatīti vā mudu=athaddho.
词根『tapa』表「灼热」、『usa』表「燃烧」、『vidha』表「穿刺」、『kura』表「声音」、『putha、patha』表「展布」、『muda』表「喜悦」，以上各根加ku后缀而成。附ka尾音的作用，依规则「在不附加不定尾音的场合，e、o、n等字母不存在」（5.85），具有表示e、o、n等不出现之义。因词根『tapa』在释文中直接列出，故其i替换亦由此而明；「被灼热者」，故『tipu』＝某种金属之名。「烏萨提」意为「产生热度」，故『usu』＝箭。「韦达提」意为「被光芒刺穿黑暗者」，故『vidhu』＝月亮。「库拉提」意为「宣说应为与不应为之事者」，故『kuru』＝王；『kuravo』＝国名（地方）。「布他提」意为「以广大之相而遍布者」，故『puthu』＝广博；「令喜悦者」或「因喜悦而动者」，故『mudu』＝柔软、不坚硬。
§6
6. Sindhādayo.
六、盐类等。
Sindhu ādayo kupaccayantā nipaccante. Sanda-passavane, assa ittaṃ, dhocāntā deso nipātanā, sandati passavatīti sindhu=nadi, vahisupantassa dīghādibatte, bādhissa vāntahatte ca, vahantyanenāti bāhu, bādhati upaddave vāretī ti vā bāhu=bhujo. Raṃgha-gamane, niggahītalopo, raṅghati pavattahi rājadhammeti raghu=rājā. Vida-lābhe, nakārāgamo, vassa bo, vindatyanena nandananti bindu=kaṇikā. Mana-ñāṇe, nassa dho, maññati ñāyati madhuranti madhu=madhukarīhi katamadhu, rapa lapa japa jappa-vacane, assaittaṃ, rapati jappati mantantī ripu=paccāmitto. Sasa-gati hiṃ sāpāṇanesu, assa uttaṃ, sasati jīvatīti susu=yuvā. Ara gamane, assautta mūttañca, arati mahantabhāvaṃ gacchatīti uru=mahā, aratinenāti ūru-satthi. Khaṇa-avadāraṇe, ā pubbo analopo, ākhanatīti ākhu=undūro. Tarataraṇe, tassa tho, taratīti tharu=khaggāvayavo. Laṃgha-gati sosanesu ghassa vā hattaṃ, niggahītalopo ca, laṅghati pavattati laghubhāvenāti laghu lahū ekatthā, (bhaṃja-omaddane, pa-pubbo, jassa gattaṃ, pabhañjati visesenāti pabhaṅgu=bhaṅguro.) Ṭhā-gatinivattiyaṃ, supubbo, ṭhāti pavattati sundarabhāvenāti suṭṭhu=sobhanaṃ, dupubbo ṭhāti pavattati asundarabhāvenāti duṭṭhu=asobhanaṃ. Evamaññepi viññeyyā.
印度河及其支流不断地汇聚、汇集。在有桥梁通行处，这里即指一方水域临近河流终点的地方，水流汇聚、汇合，因而称河流（sindhu）为河。河流有长短之别，流水时有阻碍、阻滞，如此称呼者是指“臂膀”，臂膀有阻挡、回避之义。巡行于疆界时，边境受限，若有阻断，则文明兴盛转衰，因而以“王族”形象说明。如得财物，取用时即如雨滴聚集，汇集成水珠，故称为“小珠”。心智知觉方面，人认为甜美，因而称为“甜蜜花蜂所酿之蜜”，修行中诵念、口诵、念诵诸言则持续此义，亦用了“敌人、对立者”以表其阻碍。兔走动于石头之上，脚步轻快，生命因此延续，被称为“幼年人”。“不愿前往”及“发出大声”表示重大的障碍与烦恼，故以“粗大、沉重”的字眼比喻。如短暂时刻的断灭，可称为断裂，喻为“水牛犊”。攀登渡过之处，称为“木材”，此者如刀锋之物。跨越于葱茏草地之行走易被遮挡，有阻隔，故称为“一处障碍”，并以“轻微”说明一处状态；折断与破裂之事，特别称为断裂之意。停滞回转之义，若为先行者则称为“美妙、光明”，若为后续者即为“不美、不安”，如此等义理皆应了知。
§7
7. I.
七、第一（品）
Kriyatthā bahulaṃ i hoti, abha-khepane, asīyati khipīyatīti asi=khaggo. Kasa-vilekhane, kasīyate kasi=kasanaṃ. Masa-āmasane, masīyatīti masi=meḷā. Ku-sadde o avādesā, kavati kathebhīti kavi=kabbakāro. Rusadde, ravati gajjatīti ravi=ādicco. Sappa-gamane, sappati pavattatīti sappi=ghataṃ. Gantha-ganthane, ‘‘ta tha na rānaṃ ṭa ṭha ṇalā’’ti (1.25) nathānaṃ ṇaṭhā, ganthetīti gaṇṭhi=pabbo, gaṇṭhica. Rāja-dittiyaṃ, rājati pavattatīti rāji=pāḷi. Kala-saṅkhyāne, kalīyati parimīyatīti kali=pāpaṃ. Bala-pāṇane, balanti jīvanti anenāti bali=karo. Dhana-sadde, dhanati nadatīti dhani=saddo. Acca añca-pūjāyaṃ, accīyati pūjīyatīti acci=jālā. Vala valla-saṃvaraṇe, valanaṃ saṃkocanaṃ vali=udarādīsu pali, vallīyanti saṃvarīyanti sattā etāyāti valli=latā. Vimhi valī vallītipi hoti, soyevattho, evamaññepi.
可广泛应用的动词如“持弃”意为抛掷、扔掉，称为“斧子”；“刻划”即刻划、刻写；“拂去”意为搓揉、擦净；“恶语”是指咒骂、责骂；“响声”指敲击之声；“编织结缔”是指系连、束缚；“王出”即王权相续；“计算数字”、“减少”是指恶行；“强有力”、表示活力、生存；“金钱”指财富之声；“弓箭”意为被崇拜的标志；“围绕收束”指收缩、束缚；“活泼生动”等如藤蔓；“浸润”、“靡烂”等意由此生。诸如这些动词的用法及其细微意涵亦应了知。
§8
8. Dajhādayo.
八、燃烧（类动词）
Dadhiādayo saddā ipaccayantā nipaccante. Dhā-dhāraṇe, dvibhāvo nipātanā, ghatamādadhātīti dadhi=gora saviseso. Aṃha-gamane, niggahītalopo, aṃhati gacchatīti ahi=sappo. Kampa calane, saṃyogādilopo, kampati calatīti kapi=vānaro. Mana-ñāṇe, assa uttaṃ, manati jānātīti muni=samaṇo. Nassa ṇattaṃ, manati mahagghabhāvaṃ gacchatītī maṇi=ratanaṃ. Ikkha cakkha-dassane, issa attaṃ ikkhati anenāti akkhi=nayanaṃ. Kamapavikkhepe, assa ittaṃ, kamati yātīti kimi=khuddajantukaviseso. Tara taraṇe, tittirādeso, turito tarati yātīti tittiri=pakkhiviseso. Kīḷa-vihāre, īssa ettaṃ, kīḷanaṃ keḷi=kīḷā. Usismā issa khaluña, usati dahatī ukkhali=bhājanaṃ, evamaññepi.
酸乳等发出声音的动词不断地产生、消失。在持握中，有二种形式，称为“酸乳”指牛浆的特殊品类。暗行则指行走，举止有定向，如“小狗”。震动、运动等指收合分别，震荡、振动指猿猴等。心智知觉方面，称为“圣者”，有宝石之意。如眼睛看到，能够渴望自身所有物，即称眼睛。欲望等分散，称为“小兽类”。鸟类起飞称翅膀飞行。嬉戏玩耍则称为“游戏”。加热、烧伤食物，含意亦如是，如此类义理皆应了知。
§9
9. Yuvaṇṇupantā ki.
九、年轻（类动词）
Ivaṇṇupantehi ca uvaṇṇupantehi ca kriyatthehi bahulaṃ ki hoti. Kakāro-nubandho, isa sisa-icchāyaṃ, sivaṃ icchatīti isi=tapassī. Gira-nigiraṇe, girati pasavati chavimaṃsasārabhūtaṃ bhesajjādinti giri=selo. Suca-socane. Socanaṃ suci=soceyyaṃ, ruca-abhilāse rucanti etāyāti ruci=ābhilāso, evamaññepi.
如欲望之类因欲乐而生者甚多。如鹰之子之联属者，为求欲头，欲求美妙，此谓『苦行者』。言语起伏，如山川流动，药草之类从山石生出，此为称坦。清净之意谓清洁，清洁者宜净。喜爱之意谓爱好，谓此谓爱好，亦如是。
§10
10. Vapa vara vasa rasa nabha hara hana paṇā iṇa.
十者：水田、好物、住处、汁液、天空、夺取、击打、臂、指、刺。
Vapa-bījanikkhepe, vara-varaṇasambhattīsu, vasa-nivāse, rasa-assādane, nabha-hiṃsāyaṃ, hara haraṇe, hana hiṃsāyaṃ, paṇa-byavahārathutisu, etehi iṇa hoti. Vapanti etāyāti vāpi=jalāsayo. Vārenti etenāti vāri=jalaṃ. Vasanti etāyāti vāsi=tacchaka bhaṇḍaṃ. Rasīyati assādanavasena samo sarīyatīti rāsi=samūho. Nabhati hiṃsatīti nābhi=sarīrāvayavo. Hāretīti hāri=manuññaṃ. ‘‘Hanassa ghāto ṇānubandhe’’ (5.99) ti hanassa ghāto, hananti etenāti ghāti=paharaṇaṃ, paṇati voharatīti pāṇi, paṇati voharati etenāti vā pāṇi=karo.
水田施种，优良保护，住处安稳，汁液尝采，天空伤害，夺取取物，击打伤害，臂使用，指操作，这些即谓指。水田者即水池。保护者是水器。住处谓色器物。尝采以沾取味道，谓成堆聚集。天空指人体之体部。夺取即手取。击打意为打击。臂曰手，指所谓手指。
§11
11. Bhūgamā īṇa.
十一、土地为指。
Bhū-sattāyaṃ, ama gama-gamane etehi īṇa hoti bhavissati kāle. Bhavissatīti bhāvī=bhavissamāno. Gamissatīti gāmī=gamissāmāno.
土者众生，因入于土地之间，此时即成指。将成者谓未来将来。将行者谓将来行。
§12
12. Tandalakkhā ī.
十二、头发末为指。
Tanda-ālasiye, lakkha-dassanaṅkesu, etehi ī hoti. Tandanaṃ tandī=ālasyaṃ, lakkhīyanti sattā etāyāti lakkhī=sirī.
“怠惰”在“特征”、“显现”的标志中，这些都属于这一类。怠惰是指懈怠松懈，众生以此为标志，称之为“怠惰”或“惰困”。
§13
13. Gamā ro.
13. 行走动的标志
Gamismā ro hoti. ‘‘Rānubandhentasarādissā’’ti (4.132) amalopo, gacchatīti go=pasu.
行走的标志是动。『如《相应部》第4卷132经所说：“像狱卒般的束缚”』的“未删除”、“去行”为牛马。
(Iti sarapaccayavidhānaṃ).
（此即因缘关系的规定。）
§14
14. I bhī kā karāra vaka saka vāhi ko.
14. 问：“这是什么？为什么发出‘咯咯’声？”
I-ajjhena gatīsu, bhī-bhaye, kā gā-sadde, kara-karaṇe, ara-gamane, kuka vaka-ādāne, saka-sattiyaṃ, vā-gatibandhanesu, etehi kapaccayo hoti. Eti pavattatīti eto=asahāyo. Bhāyanti etasmāti bheko=maṇḍūko. Kāyati saddaṃ karotīti kāko=vāyaso. Karoti vaṇṇakanti kakko=vaṇṇaviseso, pisitadabbañca. Arati yātīti akko=sūro, viṭapiviseso ca. Vakati odanaṃ ādadātīti vakkaṃ=dehakoṭṭhāsaviseso, sakkatīti sakko-devindo, samattho ca. Vāti bandhati etenāti vāko=vakkalaṃ.
“此”为谓行进时、害怕时，‘咯’声，手指相掐时，身体移动时，小狗吠叫时，同伴共处时，言语活动、行动受阻时，诸如此类皆有此因缘。因其发生，故称“无助”或“此无助”。因害怕，称为“青蛙”。发出“咔咔”声者，谓“乌鸦”。作响声声者，为“卡克鸟”，为色彩异特，有毒的鸟。发出愤怒声音的，为“公鸡”，与母鸡异。言语“咕噜嗒嗒”者，为“蝮蛇”，身体具属性的。至于“萨咖天帝”，是可控制者、能治者。发出吹气声者，是“口”或“口头发声”。
§15
15. Ñukādayo.
十五、猪属诸类。
Ñukādayo kapaccayantā nipaccante. Ūha-vitakke, halopo nipātanā ūhīyati vicinīyatīti ūkā-okodanī. Unda kiledane, saṃyogādi lopo, aka ca. Undati dravaṃ karotīti udakaṃ=jalaṃ. Bhī-bhaye, ettābhāvo, bhāyanti etasmāti bhīko=bhīru. Saka-sattiyaṃ, upantassi, sakkoti dhāretunti sikkā=upakaraṇaviseso. Hā-cāge, hīyati sādhūhi jahīyatīti hāko=kodho. Samba-maṇḍane, kassa uña , sambati udakaṃ maṇḍetīti sambuko=jalajantuvisebho. Putha patha-vitthāre, ottābhāvo, kassa uña, puthati pattharati attano bālabhāvanti puthuko=bālo. Suca-soke, socanti etenāti sukkaṃ=sambhavo, setañca. Ci-caye, upapubbo, ettābhāvo, upacinantīti upacikā=vammika kārā. Kampa-calane, kampissa paṃ, kampati calatīti paṅko=kaddamo. Usa-dāhe, usatīti ukkā=jālā. Kassa muña, usati dahatībhi ummukaṃ=alātaṃ. Vama-uggiraṇe, kassa miña, vamīyatīti vammiko=upacikākato cayo, masa-āmasane, sassa tthaṅa, masīyati pemenāti matthakaṃ=sīsaṃ, evamaññepi.
『ūkā』等词，以带有ka后缀的方式由规则所成立。词根『ūha』表「思虑、寻求」，依规则省略词尾辅音；「被寻思、被检择者」，故『ūkā』＝炊饭锅。词根『unda』表「润湿、污染」，去除复合辅音首位，加aka后缀；「乌达提」意为「使之成为流动」，故『udakaṃ』＝水。词根『bhī』表「恐惧」，转为etta形式；「因此而生恐惧者」，故『bhīko』＝怯懦者、胆小者。词根『saka』表「能力」，去除倒数第二音节，「萨咖提」意为「能够承载」，故『sikkā』＝某种器具之名。词根『hā』表「舍弃」，「希雅提」意为「被善士所弃舍者」，故『hāko』＝忿怒、瞋恚。词根『samba』表「庄严、装饰」，ka变为uña；「桑巴提」意为「以水加以庄严」，故『sambuko』＝某种水生动物之名。词根『putha、patha』表「展布」，转为otta形式，ka变为uña；「布他提」意为「展布自身的愚昧状态」，故『puthuko』＝愚者、幼稚者。词根『suca』表「悲哀」，「苏占提」意为「以此而悲泣」，故『sukkaṃ』＝精液，亦指白色物。词根『ci』表「积聚」，加upa前缀，转为etta形式；「乌巴欣南提」意为「积聚者」，故『upacikā』＝蚁，即蚁穴的建造者。词根『kampa』表「动摇、振动」，取『kampa』之paṃ；「坎帕提」意为「振动、摇动」，故『paṅko』＝泥浆、污泥。词根『usa』表「燃烧」，「乌萨提」意为「燃烧」，故『ukkā』＝火焰。ka变为muña；「乌萨提」意为「烧灼」，故『ummukaṃ』＝火炭、余烬。词根『vama』表「吐出、喷出」，ka变为miña；「瓦弥雅提」意为「被吐出」，故『vammiko』＝蚁冢，即由蚁（upacikā）所堆积之土堆。词根『masa』表「触摸、抚触」，sa变为tthaṅa；「玛西雅提」意为「以爱抚而被抚触」，故『matthakaṃ』＝头顶、头部。其余类推。
§16
16. Bhītvā nako.
十六、畏惧之口。
Bhī-bhaye tīmasmā ānako hoti. Bhāyanti etasmāki bhayānako=bhayajanako.
因恐惧故，产生三种口。因恐惧而生出令人恐惧之口。
§17
17. Siṅghā āṇikāṭakā.
十七、鼻孔、小鼻孔。
Siṅgha-ghāyanetīmasmā āṇika āṭakā honti. ‘‘Itthiyamatvā’’ti 93.260 ā, siṅghayati passavatīti siṅghāṇikā=nāsāssavo. Siṅghati ekībhāvaṃ yātīti siṅghāṭakaṃ=vīthicatukkaṃ.
“Siṅgha-ghāyanetī”意谓鼻腔，这里指鼻孔。称作“Siṅghāṇikā”，意为鼻腔。因其如嗅息般传达味道，故名鼻孔。鼻孔通达一种合一之境，故鼻孔称为细长通路。
§18
18. Karāditvako.
十八、以『手』等所成者。
Kara-karaṇe, sara-gatihiṃsācintāsu, nara-naye, tarataraṇe, vara-varaṇa sambhattīsu, jana-janane, kara-ditti gatikantīsu, kaṭa-mandane, kura-sadde, thu-abhitthave, evamādīhi ako hoti. Karīyatīti karako=kamaṇḍalu. Karotīti karakā=vassopalā. Sarati udakametthāti sarako=pānabhājanaṃ. Naranti pāpuṇanti sattā etthāti narako=nirayo. Tarantyanenāti tarako=taraṇaṃ. Vāretītivarako=varaṇo, dhaññaviseso ca. Janetīti janako=pitā. Kanati dibbatīti kanakaṃ=suvaṇṇaṃ. Kaṭati maddati ripavoti kaṭakaṃ=nagaraṃ. Kuratīti korako=kalikā. Thavīyatīti thavako-guccho.
所谓『以手、手部、流水、风雨之思虑、人间、生物、手之见解、行止、噪声、呼喊等』，皆是此义。『以手者』，作业工具之意。『手作』即是手腕。流水之处即饮食。『人』者，众生之意。『渡者』即渡船。『护者』即防护，指五谷的保护。『生者』即父亲。『金』即黄金。『城』即处所。『叫者』即啼叫。『羊群』为羊之群。此类义义依此展转而成。简言之：手者，为作业器械；流水者，饮食；人者，众生；渡者，渡船；护者，五谷粪肥；生者，父亲；金者，黄金；城者，处所；啼叫者，羊群等也。
§19
19. Bala patehyāko.
十九、以『力』、『翼』及『尾』为标志者。
Bala-pāṇane, pata patha-gamane, etehi āko hoti. Balati jīvatīti balākā=pakkhiviseso. Patati yātīti patākā=dhajo.
依翼手、翼羽、行途之处，称为『标志』。『有力』者，指翅膀种类。『飞落』者，旗帜也。
§20
20. Sāmākādayo.
二十、以『稻谷』等为例者。
Sāmākaādayo ākantā nipaccante. Sā-tanu karaṇāvasānesu, sāssa muka, sāti dehaṃ ta nuṃ karotīti sāmāko=tiṇadhaññaṃ. Pā-pāne, inaṅa, pivati rattanti pināko=mahissaradhanu. Gu-sadde, ‘‘yuvaṇṇāna miyaṅuvaṅa sare’’ti (5.136) uvaṅa, gavati nadati etenāti guvako=pūgaphalaṃ. Aṭa paṭa-gamanatthā, paṭati yātīti paṭākā=vejayantī. Sala pila pala hula-gamanatthā, salati yātīti salākā=vejjopakaraṇadabbaṃ. Vida-ñāṇe, vidati jānātīti vidāko=vidvā. Paṇabyavahārathutīsu assa ittaṃ, ūka ca, paṇīyati voharīyatīti piññāko=tilakakko, evamaññepi.
此类皆以『稻谷』等标记而成。『稻』者，指稻谷的叶柄、根须末端。‘它有面孔、身体及样子’，故称『稻者』。‘父亲、饮水、夜晚之牛鸣’等，分别指大象等牛类之音。‘优美的花果’的声调，谓花果之音。‘上下飞行’之用，谓旗帜。‘枝叶、枝条、羽毛’等行为，谓辅助医药之物。‘知识、认识’之义，谓智者。‘在市场、交易事物中’，此皆为头饰、饰物之类，举例如此。
§21
21. Vicchālagamamusā kiko.
二十一、虚妄虫是什么。
Vicchā-gamane , ala=bandhane, ama gama-gamane, musa-theyye, etehi kiko hoti. Vicchati yātīti vicchiko=kīṭo. Alati bandhati etenāti alikaṃ=asaccaṃ. Gacchatīti gamiko=gantā. Musāti niddesā dīgho, musati thenetīti mūsiko=undūro.
关于虚妄虫，虚妄是指离别，非束缚；离束动作，虚假欺骗；这些虚妄有什么含义呢？“虚”意为离散之物，“妄”意为捉弄之物。所谓“离”是离开、分离之义，“束”则是捆缚，即虚假不真实。所谓“去”是往行，是“行者”的意思。虚妄还指长话，长谈，而“虚妄说”即是蛾虫。
§22
22. Kiṃkaṇikādayo.
二十二、岂蟬等是何物。
Kiṃkaṇikādayo saddā kikantā nipaccante. Kaṇaiti daṇḍako dhātu saddattho, kassa dvittaṃ, assa ittaṃ, niggahītāgamo ca, kaṇati saddaṃ karotī kiṃkaṇikā=ghaṇḍikā. Muda-tose, dassa dvittaṃ, mudanti etamayāti muddikā=aṅguliyāveṭṭhanaṃ, phalaviseso a. Mahīyati pūjīyatīti mahikā=himaṃ. Kala-saṅkhyāne, kalīyati parimītayatīti kalikā=korako. Sappa-gamane, assa ittaṃ. Sappati gacchatīti sippikā=jalajantuviseso, evamaññepi.
所谓岂蟬等，是指会发出响声的昆虫。“岂”（kaṇ）意味着棒，木棒之音；“蟬”是指响声的根源，为何会有双音？为何有“一”音、双音的分别，皆因其发声方式和声响性质不同。所造语言、习俗也如是，根据不同昆虫所发音节的差异，称其为岂蟬又或是群虫。它们发出的音响如同快乐、满足的示现，第二重义有指按手指关节摩擦产生的声音。类似象征有服饰装饰，凸显果实特征。还比喻尊贵敬重。按时间计算，环境内的计数或范围扩大，乃至叫声响亮，被称为“卡利”即乌鸦。水生昆虫动作，如同壳的声音，被称为“水蚧”等，亦照此类推解释。
§23
23. Isā kīko.
二十三、执虫是何。
Isa siṃsa-icchāyaṃ, iccasmā kīko hoti. Icchīyatīti isīkā=tūlanissayo.
所谓执虫，是由贪欲所生出的。因其贪求之故，故名为执虫。执，即执着、负担的意思，是指重量依赖。
§24
24. Kamapadā ṇuko.
二十四、欲足柄。
Kama-icchāyaṃ, pada-gamane, etehi ṇuko hoti. ‘‘Ṇiṇāpīna’’nti (5.160) yogavibhāgā ṇilopo. Kāmetīti kāmuko=kāmayitā . Pajjati yāti etāyāti pādukā=pādopakaraṇaṃ.
此「欲足柄」者，谓因欲求而行走于足端之处，故名。『ṇiṇāpīna』句（第五百六十节）为此词分解，去掉了分音。欲者，即欲望，故 kāmuko 是指欲使、使欲。词中 pājjati yāti 指此等称为足部覆物，即足上用品。
§25
25. Maṇḍasalā ṇūko.
二十五、池塘篱笆柄。
Maṇḍa-bhūsane, sala-gamanattho daṇḍako dhātu, etehi ṇūko hoti. Maṇḍeti jalaṃ bhūsetīti maṇḍūko=bheko, salati gocaratta mupayātīti sālūkaṃ=uppalakaṇḍo.
此柄为水池周围的土墙或栏杆之意，是用作池塘周围围栏之材等。这些即是「池塘篱笆柄」之义。池塘意即水域，池塘中的蛙，称为「池蛙」，sālūka 是指莲藕的茎节。
§26
26. Ulūkādayo.
二十六、猫头鹰等。
Ulūkādayo saddā ṇūkantā nipaccante. Ula-gavesane, ottābhāvo nipātanā, ulati gavesatīti ulūko=kosiyo. Mana=ñāṇe, nassa dhattaṃ, maññatīti madhūko=rukkho. Jala-dittiyaṃ, jalatīti jalūkā=lohitapo, evamaññepi.
猫头鹰等音声以「ṇū」结尾者，谓其音节减弱而略去。由 “ula” 寻找之声，意为落下无声，ulūko 即猫头鹰。mana 释为识智消逝，以为无实者，madhūko 指树木。与水有关联的 jalūkā 意为血吸虫，也由此类推。
§27
27. Kasā sako.
第二十七条：从词根『kas』加后缀saka而成立。
Kasa-vilekhanetīmasmā sako hoti. Kasatīti kassako=kasikammakāro.
『卡萨』的字义由此而来。卡萨者，即『卡萨卡』，意为『从事呼喊作业者』。
§28
28. Karā tiko.
28. 『卡拉』者，三分法中之第三。
Karotismā tiko hoti. Karonti kīḷaṃ etthāti kattiko=bāhulo.
由『卡罗提』意为『做、作』而得此称。此处『卡罗恩蒂』谓戏耍、活动，故『卡提科』等同于『巴呼罗』，即多作多为者。
§29
29. Isā ṭhakana.
第二十九条：从词根『is』加后缀ṭhaka与na而成立。
Isa siṃsa-icchāyaṃ, iccasmā ṭhakana hoti. Icchīyatīti iṭṭhakā=mattikāvikāro.
『伊萨』因意欲刺触之故故得名。意欲者，即『伊塔卡』，为土块变化之意。
§30
30. Samā kho.
第三十条：从词根『sam』加后缀kho而成立。
Sama-upasamakhedesu , etasmā kho hoti. Sameti upasametīti saṅkho=kambu.
「同」者，乃指在平等而止息之处。此云『同』者，即止息、止息者也。『桑迦』意为竹筒，即用竹筒盛水时水面平齐，故名。
§31
31. Mukhā dayo.
31. 以「mukha」（口）等为首诸词。
Mukha ādayo khantā nipaccante. Mu-bandhane, ottābhāvo nipātanā, munanti bandhanti etenāti mukhaṃ=lapanaṃ. Si-sevāyaṃ, ettā bhāvo nipātanā, sayanti ettha ūkā kusuma-dayo cāti sikhā=cūḷā. Vipubbassa sissa, visatissa vā, visesena sayanti ettha, pavisantīti visikhā=racchā. Kana-dītti gati kantīsu, nipubbo, anabhāgalopo, kanati dibbatīti nikkho=suvaṇṇavikāro. Mayaiti gamanattho daṇḍako dhātu, khassa ūña, mayati yātīti mayūkho-kiraṇo. Lū-chedane, otthābhāvo, lunāti chindati sobhanti lūkho=asiniddho. Ara-gamane, aranti yanti etenāti akkho=sakaṭāvayavā, pāsako ca. Yasa-payatane, yassati payatati balimāharaṇatthāyāti yakkho=amanusso, ruha-janane, ruhati jāyatīti rukkho=pādapo, usa-dāhe, usati dahati kāmaggināti ukkho=balībaddo. Saha-marisane ‘halopo, sahati attani katāparādhaṃ khamatīti sakhā=sahāyo, evamaññepi.
面及牙齿谓之能容忍，能忍受压力者。口部之束缚，当断无余，意谓束缚之处无多余逸出者，人谓为「口即闭合」。丝织服务者处，丝线之断绝即谓脱落，此处称为面部之饰物。头发如花萼与嫩芽，称之为发辫之顶端。发辫若分为多条，或为二十条、三十条，尤其卧时，称之为蕊发。指甲之运动走势，转向，往往前曲，不能自如，常被视为金光闪闪之象征。矿脉挖掘断裂处，谓断裂，能裂者名为铁条之断裂。向前行走时，步行者谓之向前离去，谓之角轮（车轮）部件，亦谓鞋履。敦实者拔出，谓以力量破除者，称为亚卡鬼神。如生疮者，疮涌出者谓为树木生芽。干旱时，炎热燃烧，称火焰，意即火之猛烈如箭。抗击刺杀并怀抱犯者罪过，能宽恕者谓为同伴、帮助者。用此类比说明理义。
§32
32. Aja vaja muda gada gamā gaka.
32. 「aja」（山羊）、「vaja」（栅栏）、「muda」（喜悦）、「gada」（疾病）、「gama」（村落）、「gaka」等诸词。
Aja vaja-gamane, muda-tose, gada-vacane, ama gama-gamane, etehi gaka hoti. Ajati gacchati seṭṭhabhāvanti aggo-seṭṭho . Vajati samūhattaṃ gacchatīti vaggo=samūho. Mudanti etenāti muggo=dhaññaviseso. Gadatīti gaggo=isi. ‘‘Manānaṃ niggahīta’’nti (5.96) massa niggahītaṃ, gacchatīti gaṅgā=surāpagā.
山羊行走时，表现出仓促之象，头盔喜悦，棍棒发声，路径通达，鸟儿鸣叫，皆显此之义。山羊即往来行走。象虽为最胜，亦能行走聚集，即群体之集结。喜悦者谓为稻米中特别种类。棍棒者即如僧杖。言及『拘泥于信念』者意在明示其束缚。路径谓恒流，亦意指烈酒。
§33
33. Siṅgādayo.
三十三、以响声等为序。
Siṅgaādayo saddā gakaantā nipaccante. Sī-saye, niggahītāgamo, rassattañca, sayati pavattati matthaketi siṅgaṃ=visāṇaṃ. Phura-calane, limuṅa, phurati calatīti puliṅgo=jalitaṅgā rāvayavo. Cala-kampane, upubbo, calassa cāliṃ, uccalati kampatīti uccāliṅgo=sukkakīṭo, kala-sadde, imuka, kalati abhinādaṃ karoti bahurajjatāyā ti kaliṅgo=dakkhiṇāpatho. Bhama-anavaṭṭhāne, assa ittaṃ, bhamatīti bhiṅgo=bhamaro. Paṭa aṭa-gamane, paṭissa amuka, aka ca. Paṭati patanto gacchatīti paṭaṅgo, paṭago=salabho, evamaññepi.
响声等诸声因受器官而生起。所谓『西』，意为阻拦，『尼嘎希塔阿耆摩』是约束，『罗萨塔』则是声响，它们分别产生、流转、消退。‘响’指尖刺，『磬』是琐碎动作，‘林木’是指骚动，‘诘射’表示移动，都是细小振动发声。‘摇动震动’指初起动作，‘乌普波’指整体运动，‘叫声’是震动振荡。‘高声震响’指蜂声，‘昆虫声’是蝉鸣。‘布里’即手掌声，‘波洛’为敲击音，『加里』是南方。‘牛飞舞’似马蜂飞舞，螫针穿刺，『波马罗』是蜂类。‘折断折动’是断裂声，‘拍动’指扇动的声音，如鹭鸶、蜂鸟等。诸如此类。
§34
34. Agā gi.
三十四、火焰等。
Aga-kuṭilagamanetīmasmā gi hoti. Agati kuṭilo hutvā gacchatīti aggi=pāvako.
由火的曲折运动称为火焰。火景象曲折移动，简称‘火’，即燃烧者。
§35
35. Yāvalā gu.
三十五、盖物等。
Yā-pāpuṇane, vala valla-saṃvaraṇe, etehi gu hoti. Yātīti yāgu=peyyā. Valīyati saṃvarīyatīti vaggu=manuñño.
因覆盖、阻挡而产生的统称为盖物。如‘遮’表示覆盖，‘保’代表阻挡，这些都是盖物的特点。盖物效果包括覆盖和限制，便是此义。
§36
36. Pheggādayo.
三十六、腐烂等类。
Pheggu ādayo guantā nipaccante. Phala-nipphattiyaṃ, assa ettaṃ, phalati niṭṭhānaṃ gacchatīti pheggu=asāro. Bhara-bharaṇe, ralopo. Bharatīti bhagu=isi. Hi-gatīyaṃ, niggahītāgamo, hino ti pavattatīti hiṅgu=rāmaṭhajaṃ. Kama-icchāyaṃ, kāmīyatīti kaṅgu=dhaññaviseso, evamaññepi.
腐烂等类是指腐败而烂落的现象。果报趣向说，此处指果报的终结，也就是说腐朽代表着结果的终了。腐朽如同无用之物。承载、保持之义，即脏乱不堪。‘保持’意指片断、残缺。‘破坏、生灭’之意，具束缚与隔绝含义，意味着消亡的过程。‘欲望欢喜’的含义，意味着对谷物精华等的偏好，其他近义亦然。
§37
37. Janā gho.
三十七、生动类。
Jana-jananetīmasmā gho hoti. ‘‘Manānaṃ niggahīta’’nti (5.96) nassa niggahītaṃ, jāyati gamanametāyāti jaṅghā=pāṇyaṅgaviseso.
生之生成故，此谓生动。由此‘心念所缚’而生（动），意指由于约束而产生的行动。‘护持弓臂’是指特别的手脚身体器官的特征。
§38
38. Meghādayo.
三十八、云气等类。
Meghaādayo ghantā nipaccante. Miha-secane, halopo, mehati siñcatīti megho=ambudo. Muha-mucchāyaṃ, halopo, muyhanti sattā etthāti mogho=tuccho. Sī-saye, ettābhāvo, seti lahu hutvā pavattatīti sīghaṃ=āsu. Aha-bhasmīkaraṇe, nipubbo, halopadīghā, nidahatīti nidāgho=gimho. Mahīssa halopo, mahīyati pūjīyatīti maghā=nakkhattaṃ, evamaññepi.
云气等类是指形成之声响。因注水而生的声音，是云如水团。闭口不语时安静，众生此时安然，俗称‘无用’。‘迅速’意谓消除、灭失后迅速发生。日之灰烬燃化，是预示燃烧之地，烧尽后称为‘火灾’。大地丰厚，意谓其尊崇富足，是星辰类，诸如此类义。
(Iti kavaggapaccayavidhānaṃ). · 以上为喉音组后缀的规定。
§39
39. Cusaravarā co.
三十九、苏萨罗婆罗等。
Cu-cavane, sara-gati hiṃsā cintāsu, vara-varaṇa sambhattīsu, eyehi co hoti. Cavati rukkhāti cocaṃ=upabhuttaphala- viseso . Sarati āyatiṃ dukkhaṃ hiṃsatīti saccaṃ=avitathaṃ. Vāreti sukhanti vaccaṃ=gūtho.
苏萨罗婆罗，即咒诵之中，此名为指忧愁中之行（流转）及伤害之意。此等为忧愁所生者。释树木，即指有用特果。祸乱流布，无常之苦实为真理，不虚妄。言语能止能乐，言语如泥沙之混合。
§40
40. Marā cuīcī ca.
四十、摩罗与咒咒。
Mara-pāṇacāge tīmasmā cuīcī honti co ca. Maraṇaṃ maccu=maraṇaṃ. Māreti andhakāraṃ vināsetīti marīci=raṃsi, migataṇhikā ca. Maratīti macco=satto.
摩罗，源于死手之意，故名为咒咒。死亡为断灭。能破除黑暗，灭除阴暗故名为咒。余者为亡者。死亡即生命之终结。
§41
41. Kusa pasā chika.
四十一、库萨、巴萨、钦卡。
Kusa-akkose, pasa-bādhane, etehi chika hoti. Kusīyati akkosīyatīti kucchi=udaraṃ. Pasīyati bādhīyati etthāti pacchi=bhājanaviseso.
库萨，谓责骂；巴萨，谓损害；此三为伤害之具。腐败或受辱，谓肠胃之伤。被侵扰、受挫败，特指食物相关之苦。
§42
42. Kasa usā chuka.
42. 烤焦的灰末。
Kasa-vilekhane, usa-dāhe, etehi chuka hoti. Kasanti vilekhanti etthāti kacchu=pāmaṃ. Usati dahati santāpanti ucchu=rasālo.
在剥离焦痂时，灰烬受热，这些情况下形成焦痂。所谓『焦痂』是指焦痂即硬皮。『焦』是指烧焦、发热、使痛苦的意，即濡湿之液体。
§43
43. Asa masa vada kuca kacā cho.
43. 脱落、弯曲、开裂、刺破。
Asa-khipane, masa-āmasane, vada-vacane, kuca-saṃkocane, kaca-bandhane, etehi cho hoti. Asati chipatīti accho=bhallūko. Masati jalanti maccho=mīno. Vadatīti vaccho=nelako. Kucīyati saṃkocīyatīti koccho=bhaddapīṭṭhaṃ. Kacīyati bandhīyatīti kaccho=tanupadeso, anūpo ca.
脱落指脱落、剥落。弯曲指弯折、收缩。开裂、破损、捆缚，以上都是这些情况导致脱落。『脱落』指落下的毛。『弯曲』指水中游动的鱼。『言语』指开口说话。『弯曲』指收缩；『捆缚』指身体的限制和无助。
§44
44. Gucchādayo.
44. 以「guccha」（串、束）等为首诸词。
Gucchaādayo chantā nipaccante. Gupa-gopane, ottābhāvo, gopīyatīti guccho=thavako. Tusa-tuṭṭhimhī, tusanti etenāti tucchaṃ=musā. Pusa-posane, posanti tanumanenāti puccho=vāladhi, evamaññepi.
集合、聚集则停止消散。隐藏保护、没有松散、被守护时称为集合或坚固。『哄闹』是空虚和欺瞒。『培育』即以身体滋养的意义，也有小孩之意，此外亦如是。
§45
45. Arā ju ñaṭa ca.
四十五、颤动也。
Ara-gamanetīmasmā ju hoti, arissa uṭa ca. Ṭakāro sabbādesattho, arati akuṭilabhāvena pavattatīti uju=avaṅko.
在此，即是继续前进，因此为‘颤动’；并且为烦恼的上者。托擞是指一切烦恼的本质，因无边无际地运转，所以称为‘正直的倾斜’。
§46
46. Rajjādayo.
四十六、诸绳等。
Rajjuādayo juantā nipaccante. Rudha-āvaraṇe, ussa attaṃ, rundhanti etenāti rujju-yottaṃ. Mana-ñāṇe, amaññitthāti mañju=mañjulaṃ, evamaññepi.
绳等伸展在一起而相互交错。因束缚拘禁而收敛，称为‘绳索相关’。因心识知识而不允许，故名‘柔软、轻柔’，以此类推。
§47
47. Gidhā jhaka.
四十七、鸱鸮病也。
Gidha-abhikaṅkhāyamiccasmā jhaka hoti. Gedhatīti gijjho=pakkhiviseso.
因对鸱鸮贪欲而生的妄念称为鸱鸮病。鸱鸮即特指夜鹰属。
§48
48. Vañjhādayo.
48. 『不孕』等词。
Vañcyaādayo jhaka antā nipaccante. Vana-yācane, vanoti attānaṃ anubhavituṃ yācatīti vañjho=aphalarukkho, vañjhā=apasavā itthī, assa ittaṃ viñjho=pabbato, saṃja-saṅge, niggahītalopo, sañjiyatīti sajjhaṃ=rajataṃ, evamaññepi.
失去等词指某事物或状态终结。以『乞求』为例，乞求森林中之物，意指请得森林的经验。故失去表示无成果无果效；失去者指不净妇女；『失去』亦为山，即高峰；聚集称合会；失去亦指银，故如此解释。
§49
49. Kamayajā ño.
49. 由『kama』与『yaja』派生，变为『ño』。
Kama-icchāyaṃ , yaja-devapūjāsaṅgatikaraṇadānesu, etehi ño hoti, massa niggahītavaggantā, kāmīyatīti kaññā=kumārī. Jassa pararūpattaṃ, yajantyanenāti yañño=yāgo.
此处『欲望』系指对欲乐的渴求，如对神祇供养、仪式及布施之兴趣。因其受制于合会，归为束缚范畴，持有此欲望者称为恋爱，即少女或未婚妇。若含他形态，则称礼仪或牺牲。
§50
50. Puññaṃ.
50. 福德。
Punāti puṇatismā vā ñoottābhāvo ca nipaccante. Punāti, puṇati sundarattaṃ karotīti vā puññaṃ=kusalaṃ.
功德乃由清净之行为所生，出现善之光明。故称功德为善业。
§51
51. Ara hāñño hāssa hira ca.
51. 『阿拉汉』者，具足『驱除』、『破坏』及『隐密』义也。
Ara-gamane, vā-cāge, etehi añño hoti, hāssa hirañcādeso. Arīyate gamyateti araññaṃ=vanaṃ. Jahāti sattānaṃ hīnattanti hiraññaṃ=dhanaṃ, suvaṇṇañca.
“Ara”指向森林的去处，即“野外”。“vā”意为“放弃”、“舍弃”。由此诸义兼具，则“hāssa”和“hiraññaṃ”皆指羞耻之地。所谓“阿赖耶”指森林，亦即丛林。众生舍弃羞耻，贫贱及怀有羞耻、金财、黄金等，他们前往圣所。
(Iti cavaggapaccayavidhānaṃ). · 以上为腭音组后缀的规定。
§52
52. Kira tarā kīṭo.
52. 『游移』、『渡越』诸根义者，得『蟲』义也。
Kira-vikiraṇe, tara-taraṇe, etehi, kīṭo hoti. Sobhetumettha ratanāni vikirīyantīti kirīṭaṃ=makuṭaṃ. Taraiti niddesā assa ittaṃ, taranti yanti surūpatta manenāti tirīṭaṃ=veṭṭhanaṃ.
“Kira-vikiraṇa”指散布扩展，“tara-taraṇa”指往来穿越，由此称之为“小昆虫”。为突出光泽，诸珍宝等均发出光辉，故称为冠冕。此中“taraiti”指示其行进之意，表明诸行像如三重冠衔或三环相绕。
§53
53. Sakādīhyaṭo.
53. 『萨咖』等词根后，加『阿德』后缀。
Saka-sattiyaṃ, kasa-gamane, kara-karaṇe, makka iti suttiyo dhātu, deva-devane, kama-icchāyaṃ, evamādihi aṭo hoti. Saṇṇoti bhāraṃ vahitunti sakaṭo=yānaṃ. Akasi nirojattaṃ agamīti kasaṭaṃ=nirojaṃ. Karoti amanāpanti karaṭo=kāko . Makkati calatīti makkaṭo=vānaro. Devīyati pūjīyatīti devaṭo=isi. Kamati icchati ārohatthanti kamaṭo=vāmano.
『萨咖』有负荷义，『咖萨』有行进义，『咖拉』有造作义，『玛咖』依传诵为词根，『迭瓦』有礼敬义，『咖玛』有希求义——如此等词根之后，加『阿德』后缀。『负荷重物而行』故为『萨咖德』，即车乘也。『往于无垢处』故为『咖萨德』，即无垢之义。『造作不可意之事』故为『咖拉德』，即乌鸦也。『跳跃而行』故为『玛咖德』，即猿猴也。『被礼敬、被供养』故为『迭瓦德』，即仙人也。『希求、意欲攀登』故为『咖玛德』，即侏儒也。
§54
54. Makuṭāvāṭa kavāṭa kukkuṭā.
五十四、冠、门扉、鸡。
Ete saddā nipaccante. Maṃkismā uṭo, niggahītalopo ca, maṃketi sobhetīti makuṭaṃ=kirīṭaṃ. Avatismā āṭaṇa, avyate khaññateti āvāṭo=kāsu. Ku-saddetīmasmā āṭo, oavādesā yathāyogaṃ, kavati ravatīti kavāṭaṃ=dvārapidhānaṃ. Kuka vaka-ādānetīmasmā kuṭaka, kukati gocaramādadātīti kukkuṭo=tambacūḷo.
此三声同出。冠者，指头上所戴之饰，即头冠。门扉者，谓扇动可启闭之门，即门扇。鸡者，因其鸣叫，故名。冠者又称为头饰瓦底，多为环绕佩戴之物。门扉者，即门的扇叶，能开合遮闭。鸡则因“咯咯”声而得名，其顶有冠状羽毛。
§55
55. Kamusa kusa kasā ṭho.
五十五、嗓、喉、喉咙。
Kama-icchāyaṃ, usa-dāhe, kusa-akkose, kasa-gamane, etehiṭho hoti, niggahītavaggantā, odanādīni kāmetīti kaṇṭho=galo. Okkapararūpādīni, odanādīsu uṇhena usīyatī ti oṭṭho=dantacchado, karabho ca. Kusīyati akkosīyatīti koṭṭho=dhaññanilayo. Kasati yāti vināsanti kaṭṭhaṃ=dāru.
嗓因欲求欢娱而动；有时因火热而干燥；因愤怒而激烈；因言行动作而发声，此皆喉部所为。喉者即颈项。喉头之中，有发声器官，能发多种音声。口腔、喉咙因热而开张，口内有齿，能咬嚼。喉颈是谷米粮食的藏纳处。木头因腐烂分解而消失。
§56
56. Kuṭṭhādayo.
五十六、疮及其类。
Kuṭṭhaādayo saddā ṭhantā nipaccante. Kusismā ṭho, ottābhāvo ca, kusīyati akkosīyatīti kuṭṭhaṃ=chavirogo. Kuṇa-sadde, pararūpābhāvo ottābhāvo ca, kuṇati nadatīti kuṇṭho=atikhiṇo, kuṇīyati akkosīyatīti kuṇṭho= chinnahatthapādādiko . Daṃsissa dā, daṃsati etāyāti dāṭhā=dantaviseso. Kamissa aka ca. Kāmīyāti dīnetīti kamaṭho=bhikkhābhājanaṃ, vāmano, kummo ca. Phassissa phuṭo, phassīyatīti phuṭṭho=phasso, evamaññepi.
以疮为首，以下各声皆由此产生。疮是皮肤病，缺少坚实且无坚固外形。疮则是皮肤肿胀，有溃烂、破裂。又有伤口，因缺乏外形，声音杂乱。口中有牙齿，为牙齿特征，能咬断。乞食者因乞讨而得名。如呕吐、泻肚等，亦名疮类，此均由病痛所致。感觉、触觉均属于此类。
§57
57. Vara karā aṇḍo.
57. 『瓦拉』、『咖拉』等词根后，加『安哒』后缀。
Vara-varaṇe, kara-karaṇe, etehi aṇḍo hoti. Attani pephaṃ vārayatīti varaṇḍo=mukharogo. Karīyatīti karaṇḍo=bhaṇḍaviseso.
在选择中为最佳，在动作中为最佳，由此而成最佳之手。自身洁净称为最佳之手所病，即口疾。被使用称为特定器官。
§58
58. Manantā ḍo.
58. 以『玛那』为末之词根后，加『达』后缀。
Makāra nakārantehi kriyatthehi bahulaṃ ḍappaccayo hoti. Sama-upasame, samanaṃ saṇḍaṃ=samūho. Kama-padavikkhepe, kamati yātīti kaṇḍo=saro, paricchedo ca, dama-damane, damantvyanenāti daṇḍo=niggaho. Ama gama-gamane, amanti uppajjanti etthāti aṇḍo=pakkhipasavo, koso ca. Gacchati sūnabhāvanti gaṇḍo=byādhi, vadanekadeso ca. Ramu-kīḷāyaṃ, ramanti etthāti ruṇḍā=vidhavā. Mana-ñāṇe, maññanti etenāti maṇḍo=odanādinissāvo. Khana khaṇa=avadāraṇe, khaññatīti khaṇḍo=ucchuvikāra viseso. Lama-hiṃsāyaṃ, lamati hiṃsati sucibhāvanti laṇḍo=vaccaṃ, evamaññepi.
因嘴唇及牙齿之动作，常生唾液积聚。同调和异调，同类聚集，称为集体。抛掷脚步时，名为关节，是骨，部分，驯服与控制称为棒，是束缚。来来去去时，产生投掷之病，即羸瘦与疹病。在运行时，称为肿块病，是病，脸部一侧出现称为伤疤。游戏嬉戏时，称为寡妇。心知时，认为是蒸煮的浓汤残余。时刻挖掘，称为伤孔，是特殊瘤变。损伤时，损害称为胎儿，是胎。如此解释。
§59
59. Kuṇḍā dayo.
59. 凹槽与类似者。
Kuṇḍaādayo ḍantā nipaccante. Kama mana tanānaṃ assa uttaṃ, kāmīyatīti kuṇḍaṃ=bhājanaṃ. Maññati hitāhitanti muṇḍo= chinnakeso . Tanoti etenāti tuṇḍaṃ=lapanaṃ. Īra-khepe, eraṃādeso. Īrati kampatīti eraṇḍo=byagghapuccho, si-sevāyaṃ, sissa khamuka, sugandhaṃ sevatīti sikhaṇḍo=cūḷā, evamaññepi.
凹槽类为牙齿之隙。当罪恶心念强盛时，称为凹槽，即食物。认为利害得失时，剃发之地。剃除称为嘴唇。是尖锐骨折，如虎尾。以头骨为敏感部位，以头盖骨为小骨，此为香气所在。如此解释。
§60
60. Tija kasa tasa dakkhā kiṇo jassa kho ca.
第六十条。提迦者，谁是提迦，谁又是其所属于者？
Tija-nisāne, kasa-gamane, tasa-pipāsāyaṃ, dakkha-vuddhiyaṃ, etehi kiṇo hoti, jassa kho ca, tejayitthāti tikhiṇaṃ=nisitaṃ. Kasati pavattatīti kasiṇaṃ=asesaṃ. Tasanaṃ tasiṇā=taṇhā. Dakkhati vuddhiṃ gacchati etāyāti dakkhīṇā=kusalaṃ.
提迦相、提迦行、提迦渴欲、提迦增长，以上这些何者是其所属于者？此处的『提迦』指锐利而集中。『谁』者，广泛完全者。『其所属于者』者，欲渴。『增长』者，增进成长。由此可见，『提迦』是指善巧的增长。
§61
61. Vīādito ṇi.
第六十一条，关于维亚底多尼。
Vī-tantasantāne, si-sevāsaṃ, sū-passavane, du-gamane, kī-dabbavinīmaye, sā-tanukaraṇāvasānesu, evamādīhi ṇi hoti. Vīyatīti veṇi=kesakalāpo. Sevanaṃ seṇi=sajātīnaṃ kārūnaṃ samūho. Nipubbo, nisevīyatīti niseṇi=sopānaṃ. Savati passavatīti soṇi=kaṭi. Davati vahatīti doṇi=kaṭṭhambuvāhanī, nāvā ca. Nadādipāṭhā vimhi soṇī doṇī tipi hoti. Kayanaṃ, kīyate etāyāti vā keṇi=kayo sāti dukkhaṃ tanuṃ karotīti sāṇi=tirokaraṇī, evamaññepi.
维亚底多尼者，指织网的细线，服侍，树丛，行走，买卖物品时的相似细节等，这些均称为维亚底多尼。维亚达意为细线，织毛，编织丝线。服侍者指同类组聚的群体。聚集，服侍则称作聚集，台阶。『看』即曲折的意思。『运送』指承载木条的车或船只。沿河流等路径称之为线、条、桥。『身体』或称受苦，为持体之义，如遮盖之物，类似表达。
§62
62. Gahādīhyaṇi.
第六十二条，关于家的诸义。
Gaha-upādāne, ara-gamane, dhara-dhāraṇe, sara-gatiyiṃsā cintāsu, tara-taraṇe, evamādīhi aṇippaccayo hoti. Gaṇhātīti gahaṇi=asitādipācako aggi. Arīyati gamīyatīti araṇi=aggimanthanakaṭṭhaṃ . Dhāretīti dharaṇi=mahī. Sarīyati gamīyatīti bharaṇi=maggo. Tarantyanenāti taraṇi=nāvā, sūriyo ca.
曰：『家』者，有『糊口』之义；不往来者，有荒野之义，有采集火种搓火木之义。『持』者，指大地。『流动』者，是道路。『穿越』者，意指船只或太阳。依此类推，称为非缘生。取持为火，荒野为火旋木，承载为大地，行路为道路，渡船为船，日行者为太阳。
§63
63. Rīvībhāhi ṇu.
63. 以「rīvī」等词，加「ṇu」（后缀）。
Rī-passavane, vī vā-gamane, bhā-dittiyaṃ, etehiṇu hoti. Rīyati passavatīti reṇu=rajo. Veti pavattatīti veṇu=veḷu. Bhāti dibbatīti bhāṇu=raṃsi.
『rī』义为流出，『vī』义为运行，『bhā』义为光辉，由此诸根加词尾『ṇu』而成。『流出、散落』者，谓之『reṇu』，即尘埃也。『运转、流动』者，谓之『veṇu』，即竹也。『光辉、照耀』者，谓之『bhāṇu』，即光芒也。
§64
64. Khāṇvā dayo.
64. 「khāṇu」等词（用此规则）。
Khāṇuādayo ṇuantā nipaccante. Khaṇa khana-avadāraṇe, ṇassa ā, khaññati avadārīyatīti khāṇu=chinnasākho rukkho. Jana-janane, nassa vā āttaṃ, jāyati gamana manenāti jāṇu, jaṇṇu=jaṅghorūnaṃ sandhi. Hara-haraṇe, eka, harīyatīti hareṇu=gandhadabba, evamaññepi.
以『ṇu』为词尾的派生词，由此类词根造出。词根『khaṇa』含『劈裂』之义，将其中的『ṇ』变为『ā』，意为『被劈裂者』，故『khāṇu』即断去枝条的树桩。词根『jana』含『生起』之义，其中的『n』或变为『ā』，意为『以行走心意而生者』，故『jāṇu』或『jaṇṇu』即小腿与大腿之间的关节（膝盖）。词根『hara』含『携带』之义，加词缀『eka』，意为『被携带者』，故『hareṇu』即香乐神，其余类推。
§65
65. Kvādito ṇo.
65. 从「kva」等词起，加「ṇo」（后缀）。
Ku-sadde, su-savane, du-gamane, vara-varaṇe, kara-karaṇe, paṇa-byavahārathutisu, tā-pālane, lī-nilīyane, evamādīhi ṇo hoti. Kavati nadati etthāti koṇo=assi, vīṇādivādanadaṇḍo ca. Suṇotīti soṇo=sunakho, naro ca. Davati pavattatīti doṇo=parimāṇaviseso. Virūpatta vāretīti vaṇṇo=nīlādi. Savanaṃ karotīti kaṇṇo=savanaṃ. Paṇīyati voharīyatīti paṇṇo=palāso. Lāyatīti tāṇaṃ=rakkhā. Nilīyanti etthāti leṇaṃ=nilīyanaṭṭhānaṃ.
从『ku（鸣叫）』、『su（听闻）』、『du（行走）』、『vara（遮止）』、『kara（制作）』、『paṇa（交易、称叹）』、『tā（守护）』、『lī（潜藏）』等词根，皆可加词尾『ṇa』。『在此处鸣叫者』，故『koṇo』即琴角，亦指剑及弦琴等乐器的棒杖。『能听闻者』，故『soṇo』即犬，亦指人。『流动运转者』，故『doṇo』即一种特定的量器。『以殊异之态遮蔽者』，故『vaṇṇo』即青色等颜色。『成就听闻者』，故『kaṇṇo』即耳（听闻器官）。『被买卖流通者』，故『paṇṇo』即叶子。『能守护者』，故『tāṇaṃ』即庇护、守护。『众生于此潜藏者』，故『leṇaṃ』即潜藏之处（洞窟）。
§66
66. Suvīhi ṇaka.
66. 以词根「vīhi」加上后缀「ṇaka」。
Su-savane , vī-tantasantāne, etehi ṇaka hoti. Suṇotīti suṇo=sunakho. Vīyatīti vīṇā=vallakī.
苏-萨瓦内，毗-坦塔桑塔内，以上为吻牙。『苏诺』者为『苏纳喀』，意即听闻，『毗耶塔』者为『毗娜』，意为弦乐器。
§67
67. Tiṇādayo.
67. 禾草及其类。
Tiṇaādayo ṇakantā nipaccante. Tija-tejane, jalopo, tejeti etenāti tiṇaṃ=bīraṇādi. Lī liha sāda kledānaṃ lo lavā, līyati rasato sabbattha allīyatīti loṇaṃ lavaṇaṃ, lehīyatīti loṇaṃ lavaṇaṃ, sādīyatīti loṇaṃ lavaṇaṃ, kledayatīti loṇaṃ lavaṇaṃ, gamissa o, gacchatīti goṇo=go. Hara-haraṇe, ṇassañji, harīyatīti hariṇo=migo. Īra-kampane, rassattaṃ, ṇassa ñica, attano lūkhabhāve sampatte īrati kampatīti iriṇaṃ=ūsaraṃ. Thu-abhitthave, dīgho, abhitthavīyatīti thūṇaṃ=nagaraṃ, thūṇo=gharatthambho, evamaññepi.
禾草及其类为吻牙之属差。『蒂查-特加内』、『耶洛波』、『特杰提』等语含义为禾草及菜蔬。『里』、『利哈』及『萨达』等指浸湿之义。『洛』为盐；『拉瓦』、『利亚提』等均指遍及各处的盐。『哈拉-哈拉涅』、『那萨因基』等为鹿；『哈里耶提』者为鹿行之义。『伊拉-坎帕内』及相关语形容因内部空虚而震动，故『伊拉提-坎帕蒂』即指尘风。『Thu-abhitthave』为长久、筒状，由此可知『Thuṇa』为城镇或墙垣、柱石，诸如此类释义亦可同理。
§68
68. Ravaṇa varaṇa pūraṇā dayo.
68. 声音、障碍及填满等类别。
Ravaṇa varaṇa pūraṇā dayo aṇappaccayena siddhā. Ravatīti ravaṇo=kokilo. Vāretīti varaṇo=pākāro. Pūrīyate anenāti pūraṇo=paripūrī.
声音、障碍、填满等类别乃因非缘故已成。『拉瓦提』即为杜鹃鸟；『瓦雷提』指包裹或遮蔽之物。『普里娅特』意味着充盈、圆满，即『普拉纳』之义。
(Iti ṭavaggapaccayavidhānaṃ). · 以上为卷舌音组后缀的规定。
§69
69. Pāvasā ati.
69. 以词根「vasā」加前缀「pā」，再加后缀「ati」。
Pā-rakkhaṇe, vasa-nivāse, eteti ati hoti. Pubbasaralopo, pāti rakkhatīti pati=sāmī, vasanti etthāti vasati=gehaṃ.
关于保护与住所，「过度」者，谓保护时居住处所至为甚过。此前舍弃者，谓保护即守护，保护为主人，居住是房舍也。
§70
70. Dhā hi si tana jana jara gama sacā tu.
70. 动词根：dhā、hi、si、tana、jana、jara、gama、sacā、tu。
Dhā-dhāraṇe , hi-gatiyaṃ, tana-vitthāre, jana-janane, jara-vayo-hāniyaṃ, ama gama-gamane, saca-samavāye, etehi tu hoti. Dhāretīti dhātu=gerukādi. Hinoti pavattāti phalaṃ etenāti hetu=kāraṇaṃ, sevīyati janehīti setu=bandhati (paddhati). Taññateti tantu=suttaṃ. Janīyate kammakilesehīti jantu, jāyati kammakilehīti vā jantu=satto. Jīratīti jattu=aṃsasandhi. Gacchatīti gantu=gamiko, sacati sametīti sattu=yavādicuṇṇaṃ.
聚持意谓元素、基本质料等；保持谓减少、维持；众生生育，老去、衰退消失；不可见行止，彼此共居，此诸义由此生。聚持即土等元素；减少乃结果显示，亦因缘所在；服务众生者为桥梁、纽带。其所系者为丝线；生者为因染污之业生者，或谓众生。老者乃骨节连接。行者行走者；共者集合，谓谷尘细沙。
§71
71. Arissuṭa ca.
71. 「arissuṭa」（怨敌所闻/所听）及其相关诸词，亦同此规则。
Ara-gamanetīmasmā tu hoti, arissa uṭa ādesoca. Arati pavattatīti utu=hemantādi,
谓不消失者由此成，且谓不消失是规戒之要。反感为恶起，谓季节如冬夏等。
§72
72. Pitvādayo.
72. pit 等词。
Pituādayo saddā tuantā nipaccante. Pā-rakkhaṇe, āssa ittaṃ, pāti rakkhatīti pitā=janako. Pātissevādissa mo, pāyetīti mātā=jananī. Bhā-dittiyaṃ, bhātīti bhātā=sodariyo. Dhā-dhāraṇe, āssa īttaṃ, dhārīyatīti dhītā=puttī. Duha-papūraṇe, ottābhāvo, tussa ñchica. Duhati pasave papūretīti duhitā=puttī. Jana-janane, assa āttaṃ, mā cāntādeso. Paputte janetīti jāmātā=duhitupati. Naha-bandhane, nahīyati bandhīyati pemenāti nattā-paputto. Hu-havane, havati pūjetīti hotā=yaññako. Pū-pavane, punāti āyatiṃ bhavaṃ pavittaṃ karotīti potā=soyeva.
父母等音声聚集并汇合。保护时，若称“看护、守护”，即指父亲；照料之意为母亲。称兄弟姐妹时，兄为弟之同胞兄弟。女儿即女儿，因负担维持之义。缺乏乳汁而婴儿饥饿时，女儿即哺乳养育者。生养时，安心定息，谓子女同母。子女出生为母子之缘。兄弟姊妹间的纽带称为结，因亲情相连；此次称姊妹的子女为姻亲。祭祀时，祭祀者称为供养者。风吹花落，促使媾和生长者称为父亲。
§73
73. Jana karā ratu.
73. 生育之巧妙法则。
Jana-janane, kara-karaṇe, etehi ratu hoti, rakāro antasarādilopattho. Jāyatīti jatu=lākhā. Karīyatīti katu=sayūpo yañño.
在生育过程中，手与器具等为施事者，作为统帅或管理者。出生意为产生许多子孙。进行意指作为配偶的创造者或祭事主导者。
§74
74. Sakā unto.
74. 「自己的」等词，词尾 -u 变为 -o。
Saka-sattiyamiccasmā unto hoti. Sakkotīti sakunto=pakkhī.
翅膀众多的鸟称为有翼者。‘有翅者’即指有翼鸟类。
§75
75. Kapā oto.
75. 「咖巴」等词，词尾 -a 变为 -o。
Kapa-acchādane iccasmā oto hoti. Kapatīti kapoto=pārevato. Ṭo tassa vā hoti kapoṭo=soyeva.
伽缚覆蔽者，即称伽缚。伽缚者，盖谓隐蔽、遮蔽也。伽缚者，即藏匿、遮盖之意。伽缚者或为伽波陀，即舶载、行走之义。伽拓者亦是，谓其如同盾牌遮护一般。
§76
76. Vasādīhyanto.
76. 『瓦萨』等词根，接『安多』尾。
Vasa-nivāse, ruha-janane, bhadda-kalyāṇe, nanda-samiddhiyaṃ, jīva-pāṇadhāraṇe, evamādīti anto hohi. Vasanti etasmiṃ kāle kīḷāpasutāti vasanto=utu. Ruhati jāyatīti ruhanto=rukkho, evaṃnāmako migarājā ca. Bhaddissa saṃyogādilopo, bhajati kalyāṇadhammanti bhadanto=pabbajito. Nandati etāyāti nandantī=sakhī, nadādipāṭhā vī, evamupari ca. Jīvanti etā- yāti jīvantī=osadhi. Savatīti savantī=nadī. Rodāpetīti rodantī=osadhi. Avati rakkhatīti avantī=janapado.
藏终者，即居所结束、停止之意。居所者，即宫室、屋舍也。生成者，即生息、发生之义。吉利善良者，谓吉祥美好之法。果实成熟者，意为盛大、充盈。生命及持存者，意指生命与持守。由此如是者，谓终结之处。此时正值居住季节，指居住者乃盛夏季也。树木生长曰生发，树称之为生发者，如同麋鹿之王。吉祥者因具修习诸法，称为离欲出家人。欢喜者即众朋友、同伴。河流及其根基亦如是。生者为药草。常流者为河川。哭泣悲伤者为药草。护卫边境者为国界。
§77
77. Hisīnaṃ muka ca.
77. 疲倦及端点者。
Hi-gatiya, sī-saye, etehi anto hoti muka ca. Kakāro antāvayavattho, himaṃ hinoti pavattati etasminti hemanto=utu, sayanti ettha ūkā kusumādayo cāti sīmanto=kesamaggo.
疲倦即移动疲劳，端即枕席。由此终止者，谓端点及疲劳。鹊鸟以尾巴作终端。寒冷消退，以为寒冬，即冬季。睡眠即为此处之边界，如枕与毛缨。
§78
78. Hara ruha kulā ito.
78. 从此处取 hara、ruha、kula 等词。
Hara-haraṇe, ruha-janane, kula-patthāre, eteti ito hoti. Attano sinehaṃ haratīti harito=vaṇṇaviseso. Ruhatīti rohito=macchaviseso. Ruhati sarīre byāpanavasenāti rohitaṃ, rassa latte lohitaṃ=rudhiraṃ. Attano guṇaṃ kulati pattharatīti kolito=dutiyaggasāvako, evaṃ nāmako maru ca.
“哈拉-哈拉涅”（收持哈拉），“鲁哈-迦纳那”（繁殖鲁哈），“库拉-帕特塔雷”（守护族群），由此产生意涵。所谓‘harito’，指其自身具有颜色特征；‘rohita’则为鱼类的红色特征。‘Ruhati’谓其贯穿全身，如同红色的液体，其色如血液。自身品质称为‘kulati pattharati’，即愤怒之意，为第二世外道弟子，故称‘maru’（愤怒者）。
§79
79. Bharādīhyato.
79. 『帕拉』等词根，接『阿多』尾。
Bhara raṃja yaja paca evamādīhi ato hoti. Bharatīti bharato=naṭo. Niggahītalopo, rañjanti etthāhi rajataṃ=sajjhaṃ. Yajitabboti yajato=aggi. Pacatīti pacato=sūpakāro.
『帕拉』、『兰扎』、『亚扎』、『帕查』等词根，皆接『阿多』尾。『帕拉帝』者，能持、能养也，故『帕拉多』即『演员』也。鼻音脱落；『兰扎提』者，于此中令彼染色也，故『拉扎当』即白银也。『亚扎他波』者，应祭祀也，故『亚扎多』即『火』也。『帕查提』者，能烹煮也，故『帕查多』即『厨师』也。
§80
80. Kirā dīhyātaka.
80. 『奇拉』等词根，接『阿达咖』尾。
Kira-vikiraṇe, ala-bandhane, cila-vasane, evamādīhi ātaka hoti, kiratīti kirāto=savaro, rassa lakke ki- lāto=sova . Alatīti alātaṃ=ummukaṃ. Cilatīti cilāto=malacchajāti.
「kira」（散布义）、「ala」（束缚义）、「cila」（穿着义）等词根之后，附加「āta」词缀。「kiratīti kirāto」：『kirāto』者，散布者也，即猎人之义；前元音短化，『kilāto』亦同，即『sova』[Pali: sova]之义。『alatīti alātaṃ』：『alātaṃ』者，束缚物也，即火把之义。『cilatīti cilāto』：『cilāto』者，穿着物也，即某类植物之义。
§81
81. Amādīhyatto.
第八十一条规则：以『阿玛』等词根加「阿达」后缀。
Ama mā vara kalādīhi atto hoti. Amati kālantaraṃ pavattatīti amattaṃ=bhājanaṃ. Pubbasaralopo, mānaṃ mattaṃ=pamāṇaṃ paricchedo ca. Varantunenāti varattā=yottaṃ. Kalati paricchindatīti kalattaṃ=bhariyā.
「ama」、「mā」、「vara」、「kalā」等词根之后，附加「tta」词缀。『amati kālantaraṃ pavattatīti amattaṃ』：『amattaṃ』者，历时流行者也，即器皿之义。前元音省略，『mānaṃ mattaṃ』，即度量、区分之义。『varantunenāti varattā』：『varattā』者，以绳束缚物也，即皮带、轭绳之义。『kalati paricchindatīti kalattaṃ』：『kalattaṃ』者，区分划定者也，即妻子之义。
§82
82. Vādīhi to.
第八十二条规则：以『瓦』等词根加「多」后缀。
Vā-gamane, tā-pālane, tana-vitthāre, dama-upasame, a-magamane, si-sevāyaṃ, su-savane, pū pavane, gupa-govane, yuja-saṃyame, gaha-upādāne, ata-sātaccagamāna, khipa-peraṇe, evamādīhi to hoti. Vāyatīti vāto=vāyu. Tāyatīti tāto=pitā. Tanuteti tantaṃ=tantavo. Damatīti anto=dasano. Amati yātīti anto=osānaṃ, koṭṭhāsasamīpāvayavā ca. Sevīyatīti seto=dhavalo. Suṇantunenāti sotaṃ=savanaṃ. Savatīti soto=jalappavāho. Punīyatīti poto=bālo. Gopīyatīti gotthaṃ=kalādi. Yojantyanenāti yottaṃ=rajju. Mamāyantehi gayhatīti gattaṃ=sarīraṃ. Abādhaṃ nirantaraṃ atati pavattatīti attā=manādi. Khipīyati etthāti khettaṃ=kedāraṃ.
以『行』（vā）、『护』（tā）、『展』（tana）、『调』（dama）、『行』（a）、『事』（si）、『闻』（su）、『净』（pū）、『守』（gupa）、『摄』（yuja）、『取』（gaha）、『常行』（ata）、『投』（khipa）等词根，加上此类词缀，构成词尾『ta』形式。『行动者』曰风（vāto），即气息（vāyu）。『护持者』曰父（tāto），即父亲。『延展之物』曰线（tantaṃ），即丝缕（tantavo）。『调伏之物』曰牙（anto），即齿牙（dasano）。『行至末端者』曰终（anto），即结尾、亦指仓库之份量及邻近部分。『所侍奉者』曰白（seto），即洁白（dhavalo）。『藉以听闻之物』曰耳（sotaṃ），即听闻（savanaṃ）。『流淌者』曰流（soto），即水流（jalappavāho）。『所净化者』曰幼童（poto），即小儿（bālo）。『所守护者』曰牛栏（gotthaṃ），即牛圈等（kalādi）。『藉以连结之物』曰绳索（yottaṃ），即绳（rajju）。『被执我所者所抓取之物』曰身（gattaṃ），即躯体（sarīraṃ）。『无间断地持续运行者』曰自我（attā），即意根等（manādi）。『种子投入其中之处』曰田（khettaṃ），即耕地（kedāraṃ）。
§83
83. Gharādīhi taka.
第八十三条规则：以『嘎拉』等词根加「达咖」后缀。
Gara ghara-secane, si-sevāyaṃ, dū-paritāpane, mida-sinehe, cita-sañcetane, pusa-posane, vida-lābhe, evamādīhi taka 4 hoti, gharati siñcatīti ghataṃ=sappi. Sevīyatīti sito=seto. Dubbacattā dūyati paritāpetīti dūto=pesarakāro. Mijjati sinehatīti mitto=suhadayo. Cintetīti cittaṃ=viññāṇaṃ cittakammādi ca. Posīyatīti putto=attajo. Vindanti pīti manenāti vittaṃ=dhanaṃ. Vara-varaṇasambhattīsu, varaṇaṃ vattaṃ=brahmacariyādi.
「加拉」（gara）有灌注之义，「西」（si）有亲附之义，「杜」（dū）有热恼之义，「弥达」（mida）有爱染之义，「吉达」（cita）有思虑之义，「布萨」（pusa）有养育之义，「韦达」（vida）有获得之义——由此等字根加「达咖」（taka）共四种变化而成词。『鬼哒』（ghata）者，能灌注、能浇洒也，即酥油。『西多』（sita）者，所亲附也，即白色。『杜多』（dūta）者，因难以驾驭而令人热恼也，即使者、传信者。『弥多』（mitta）者，能爱染、能亲昵也，即善友、好友。『吉达』（citta）者，能思虑也，即识、心，以及心的作用等。『布多』（putta）者，所养育者也，即子嗣、亲生之子。『韦达』（vitta）者，以心意而获得喜悦也，即财富、钱财。「瓦拉」（vara）有殊胜、遮护、受用等义，『瓦那』（varaṇa）乃戒律，即梵行等。
§84
84. Nettādayo.
第八十四节：「内达」（netta）等词。
Nettaādayo taka parā nipaccante. Nī-pāpane, ettaṃ, tuka ca nipātanā. Nayati pāpetīti nettaṃ=nayanaṃ, netā ca. Kara-kara-ṇe, assu, karaṇaṃ kuttaṃ=kiriyā. Kamissa assu, kamati yātīti kunto=āvudhaviseso. Rama-kīḷāyaṃ, supubbo, sussaniccaṃ dīgho. Suṭṭhu ramaṇaṃ, suṭṭhu ramatīti vā sūrato=sukhasaṃvāso. Mihissaissu, mihati siñcatīti muttaṃ=passāvo. Pāla=rakkhaṇe āssa rassattaṃ, ñica. Pālīyatīti palitaṃ=kesalomānaṃ jarāya kataṃ setattaṃ, saddhādittā akāre taṃ yassa atthi so palito=pumā, palitā=itthī. Mhissa si, mihi ca, mhayanaṃ sitaṃ=mandahasitaṃ, mhayanaṃ mihitaṃ=tadeva, kusa-akkose tassa īña, kusīyati akkosīyatīti kusīto=alaso, si=bandhane, dīgho, senti bandhanti gharāvāsaṃ etāyāti sītā=naṅgalalekhā, evamaññepi.
“头”等词多半出自他词。‘抑-恶’者，此为‘抑抑恶’之意，亦即击打、投掷。‘引导恶’谓‘头’即‘眼’，‘头’为‘眼之者’。‘手指’意指手，马亦为手段、行事。‘作业者’，即行动者，愿行至此者称‘武装特征’。‘娱乐游戏’为盛大、盛时、极乐或延长之意。‘善娱乐’即善于从事、善于娱悦，谓为好住处。‘蜜’者，蜜汁浇洒，故称蜜。‘保护’者，守护、看护。‘旧旧’指老朽，‘脱落’指衰败，由信敬之火所烧。‘旧人’谓老者，‘老妇’谓年长女性。‘蜜者及蜜人’，‘甜笑者’为缓和微笑。‘蜜者’为其物乃为其通称。‘懒惰者’，安逸之物，谓为束缚。‘长’及‘守护’者，作居所之意，以哉及强制相关，故称‘冷’或‘犁痕’。。
§85
85. Samādīhyatho.
第八十五节：「沙玛」（sama）等词于此论述。
Sama-upasame , dara-daraṇe, dama-upasame, kilama klama-gelaññe, sapa-akkose, vasa-nivāse, āpubbo, evamādīhi atho hoti. Sametīti samatho=samādhi. Daraṇaṃ daratho=pīḷā. Damanaṃ damatho=damo. Kilamanaṃ kilamatho=parissamo. Sapanaṃ sapatho=saccakaraṇaṃ. Āvasanti etthāti āvasatho=gharaṃ.
‘专注’谓平静安住之意；‘苦难忍受’为承担忍耐；‘调伏’谓驯服；‘困难、惰怠’为羞耻畏惧；‘真理行’为实修辩证；‘居住’者，谓在住所之内。此诸义皆为如此，故称‘专注’。
§86
86. Upavasā vassoṭa ca.
86. 关于‘连续住、雨季’等词。
Upapubbā vasatismā atho hoti, vassa oṭa cādeso. Upavasanti etthāti uposatho=tithiviseso, navamahatthi kulañca.
谓以前住处之意，或曰‘雨季、连续日’之特指。‘连续住’即戒律蕴含之特定日期，九日之期间亦名为‘住处’。
§87
87. Ramā thaka.
八十七。朗瑪词。
Ramatismā thaka hoti, kānubandhakaraṇasāmatthiyā ata kārādopi malopo. Ramanti kīḷanti etenāti ratho=sandano.
朗瑪词表示享乐、游戏之意，由此谓能使眼目相互维系，故又称为烦恼。指娱乐、嬉戏、玩耍，因此车乘之事即为此意。
§88
88. Titthādayo.
八十八。提达及诸词。
Titthaādayo thakaparā nipaccante. Tara-taraṇe, assa ittaṃ, pararūpādi, tarantyanenāti titthaṃ=najjādiṃ yenāvataranti taṃ. Sica-rakkhaṇe, secatīti sittaṃ=madhucchiṭṭhaṃ. Hasa-hasane, hasantyanenāti hattho=karo, nakkhattāñca. Gāyatīti gāthā=pajjaviseso. Aranti pavattantyanenāti attho=dhanaṃ. Rogaṃ tudati pīḷetīti tutthaṃ=osadhaṃ. Yu-missane, dīgho, yavatīti yū- tho=sajātikānaṃ tiracchānānaṃsamūho. Gupa-gopane, dīgho, palopo, paṭikūlattā gopīyatīti gūtho=vaccaṃ, evamaññepi.
「提达」（tittha）等词以「他咖」（thaka）为后缀而成词。「达拉」（tara）有渡越之义，其词变为「伊达」（itta）形，并有省略等变化，『提达』（tittha）者，人们藉以渡过河流等处之处所也，即渡口、码头。「西咖」（sica）有保护之义，『西达』（sitta）者，所保护者、所滴注者也，即蜂蜡。「哈萨」（hasa）有笑之义，『哈达』（hattha）者，人们藉以表达喜笑者也，即手，亦指星宿名。『咖达』（gāthā）者，所歌咏者也，即偈颂，为诗句之特称。『阿达』（attha）者，人们藉以运行流通者也，即财富、义利。『都达』（tutthaṃ）者，能刺痛、能逼迫病患者也，即药物。「羽」（yu）有混合之义，长音，『羽达』（yūtha）者，所汇聚者也，即同类旁生动物之群集。「古巴」（gupa）有守护之义，长音，省去中间音节，因其令人厌逆而被守护隐藏，『鬼达』（gūtha）者，即粪便、排泄物。其余诸词亦依此类推。
§89
89. Vasa masa kusā thu.
八十九。瓦沙、马沙、库沙、图四词。
Vasa-nivāse, masa-āmasane, kusa-akkose, etehi thu hoti. Vasanti etthāti vatthu=padattho. Dadhiṃ āmasatīti matthu=dadhimaṇḍo. Kusīyati akkosīyati bhera vanādattāti kotthu=sigālo.
「瓦萨」（vasa）有居住之义，「玛萨」（masa）有触摸之义，「库萨」（kusa）有骂詈之义——由此等字根加「杜」（thu）后缀而成词。『瓦达』（vatthu）者，诸法所居住、所依止之处也，即事处、所缘义处。『玛达』（matthu）者，能触摸酸酪者也，即酪浆、乳清。『科达』（kotthu）者，因其凶险、能骂詈而令野兽等惧怕者也，即野干、豺狼。
§90
90. Saka vasā thi.
九十。萨咖之所居。
Saka-sattiyaṃ, vasa-nivāse, etehi thi hoti. Sakkoti gantumanenāti satthi=ūru. Vasīyati acchādīyatīti vatthi=nābhiyā adho.
萨咖聚落中居住的地方，即住处，存在于此。『萨咖』是指人群，『聚落』是村邑。『居住』指遮盖、遮蔽之意，故『所在』是居所之下部。
§91
91. Vīto thika.
九十一。道路。
Vī vā-gamanetīmasmā thika hoti. Vīyanti gacchanti etāyāti vīthi=āvali.
『道』意指路行之处，由此称为道路。『道』者，行走、通行之意。行走者往来故称为『道』，即道路之涵义。
§92
92. Sārismā rati.
九十二。车夫。
Sārismā ṇyantā rathi hoti. Sāretīti sārathi=ratha-vāho.
车夫为驾御战车者。『车夫』即驾车者，载有车辆之人也。
§93
93. Tā-tā ithi.
九十三。『他他』者。
Tā-pālane, ata-sātaccagamane, etehi ithi hoti. Tāyati pāletīti tithi=paṭipadādi, atati gacchatīti atithi=abbhāgato.
『他』者，守护也；『他萨塔察』者，行走也，意即前往之处；此等谓之『他他』。『他也提』者，守护法门之途；『提提』者，路径秩序；『阿他提』者，行走之处；『阿提提』者，旁侧、愈远部分也。
§94
94. Isā thī.
九十四。『伊萨 帝』。
Isatismā thī hoti. Icchati icchīyatīti vā itthī=nārī.
『伊萨帝斯玛』者，即『伊萨 帝』也。『伊查提』者，欲望；『伊查伊亚提』者，渴望；故『伊帝』者为女人。
§95
95. Ruda khuda muda mada chida sūda sapa kamā daka.
九十五。哭、饥、喜、醉、裂、污、刺、贪、打、裂等。
Etehi daka hoti. Rudatīti ruddo=umāpati. Rassa latte luddo=nesādo. Khudati asahatīti khuddo=nīco. Modanti etāyāti muddā=sakkharamaṅguliyaṃ. Majjanti asminti maddo=janapado. Chijjatīti chiddaṃ=randhaṃ. Ūssa rassattaṃ, sūdati sāmikehi bhatiṃ pakkharatīti suddo=vasalo. Sapantunenāti saddo=sotavisayo. Kāmīyatīti kando=mūlaviseso.
上述诸语皆为『达迦』类。『鲁达提』者，即肇怒者。『鲁多』者，随喜者。『库达提』者，忍耐不堪者；『库多』者，卑贱。『莫丹提』者，欢喜者；故『穆达』为喜悦、甘甜手指。『马季』者，腐败；『马多』为民众地。『驰加提』者，破裂者；『驰达』为裂缝。『乌萨』者，为汁液；『苏达提』者，为主子之光明；故『苏多』为奴仆。『萨潘图涅那』者，声音；『萨多』为听闻之际。『卡米亚提』者，哭声；『坎多』为根部特征。
§96
96. Kundādayo.
第九十六. 关于坤荼等。
Kundaādayo dakaantā nipaccante. Kamissa assu, kāmīyatīti kundo=pupphavidhasaso, maṇissa mana, maññateti mando=jaḷo. Vuṇātissa buna, vuṇīyati saṃvarīyatīti bundo=mūlappadeso. Ninda-garahāyaṃ, nalopo, nindīyatīti niddā=soppaṃ. Unda-kiledane, nalopo, undati kiledatīti uddo=jalabiḷālo. Saṃpubbassa undissa ca, sammā undati kiledatīti samuddo=sāgaro. Pula-mahattahiṃ sāñāṇesu, imuña, pulati hiṃsatīti pulindo=savaro. Evaṃ-maññepi.
坤荼等在末端断绝。『卡米萨』有此意义，即『愿得』之意。坤荼者，是『花』类之义；『玛尼』者，意指心念；『玛涅』意指愚钝。『乌纳提』意即『树枝』；『乌尼亚提』有自制之意；故『本多』指根部之处。『尼达』为批评之意，『纳洛波』意为细叶，故『尼迪亚』为批评之意之叶子。『乌达』指污秽，『纳洛波』为细叶，故『乌达提』之意为污秽；『三摩浦巴桑弟』指海洋，正如波浪盛起，因污秽而波动。『普拉』意为广大，『桑纳那』意为敌意，故『普林多』指猪。即便如此亦如是愚钝。
§97
97. Dadā du.
第九十七. 『达达』与『都』。
Dada-dānetīmasmā du hoti. Dukkhaṃ dadātīhi daddu=kuṭṭhaviseso.
『达达』指给予者，『都』意为恶。『达达』在此有困难或痛苦之义，故『达杜』意指砍伤之特别类型。
§98
98. Khanāna dama ramā dho.
第九十八. 时刻，控制，喜悦，破碎。
Khana khaṇa-avadāraṇe, ana-pāṇane, dama-upasame, rama-kīḷāyaṃ, etehi dho hoti. Ñāṇena dhaññateti khandho=rāsi. Anati jīvati etenāti andho=acakkhuko. Dametabboti dandho=jaḷo, ramanti ettha sappādayoti randhaṃ=chiddaṃ.
『卡那』意为时刻不断；『安那帕纳内』为不动；『达摩』指平息；『拉玛』指喜乐；『基拉』指玩耍；诸如此类则为『多』。『尼亚纳』意为丰富，故『坎多』为堆积。『安那提』指不住生，故『安多』为瞎目者。『达梅塔』指应当约束，故『丹多』意谓愚钝。『拉曼提』意指此处喜乐之义；『萨帕达』为裂开，故『兰达』意为裂缝。
§99
99. Muddhā dayo.
99. 以『头』等为首之诸词。
Muddhaādayo dhantā nipaccante. Muda-tose, ottābhāvo, modanti ettha ūkāti muddhā=matthako. Ara-gamane, aranti yanti etthāti addhā=maggo, kālo ca, addhaṃ=upaddhaṃ. Gidha-abhi kaṅkhāyaṃ, issa attaṃ, gedhatīti gaddho=gijjho. Vidha-vedhane, ettābhāvo, parivajjhatīti viddhaṃ=vimalaṃ, evamaññepi.
『muddhā』等词以『dhanta』[Pali: dhanta，牙音辅音]收尾者，皆以此类推造出。词根『mud』义为喜悦，转为『otta』形，凡令人欢喜于其中者，加『ū』后缀，故『muddhā』即头顶。词根『ar』义为行走，凡行者所走之处，故『addhā』即道路，亦指时间；『addhaṃ』即一半。词根『gidh』义为强烈渴望，以『issa』替代词根元音，凡渴求者，故『gaddho』即秃鹫。词根『vidh』义为穿刺，转为『etta』形，凡被回避者，故『viddhaṃ』即清净无染。余者依此类推。
§100
100. Sīto dhuka.
100. 以『寒』等为首之诸词，属『dhuka』类。
Setismā dhuka hoti. Sayanti etāyāti sīdhu=surāviseso.
从词根『sī』之后，生出『dhuka』后缀。凡令人安卧于其中者，故『sīdhu』即一种特殊的酒。
§101
101. Varārakarataradarayamaajjamithasakā kuno.
101. 『瓦拉拉咖』、『拉塔拉』、『达拉亚』、『玛阿甲』、『米塔萨咖』等词，皆为『苦』之异名。
Vara-varaṇasambhattīsu, ara-gamane, kara-karaṇe, tara-tara-ṇe dara-vidāraṇe, yama-uparame, ajja sajja-ajjane, mitha-saṅgame, saka-sattiyaṃ, etehi kuno hoti. ‘‘Rā nassa ṇo’’ti (5-171) nassa ṇattaṃ, vāretīti varuṇo=evaṃnāmako isi, devarājā, pādapo ca. Arati gacchatīti aruṇo=sūriyo, tassa sārathi ca. Paradukkhe sati sādhūnaṃ hadayakammanaṃ karotīti karuṇā=dayā. Bālabhāvaṃ atarīti taruṇo=yuvā. ‘‘Ṇiṇāpina’’nti (5.160) yogavibhāgā ṇilopo, vidāretīti dāruṇo=kakkhaḷo. Yameti pāvaṃ nāsetīti yamunā=ekā mahānadī. Ajjati dhanasañcayaṃ karotīti ajjuno=rājā, rukkhaviseso ca. Mitho saṅgamo mithunaṃ=pumitthiyugaḷaṃ. Sakkotīti sakuno=pakkhī. Nadādipāṭhā vīmhi=sakunī. ‘‘Tathanarānaṃṭaṭṭhaṇalā’’ti (1-27) vā ṇatte=sakuṇo, sakuṇi.
词根『var』义为遮护、慷慨布施，词根『ar』义为行走，词根『kar』义为造作，词根『tar』义为渡越，词根『dar』义为破裂，词根『yam』义为止息，词根『ajj』义为积聚，词根『mith』义为和合，词根『sak』义为有能力——以上诸词根之后，皆可接『kuna』后缀。依『rā字母中的na变为ṇa』之规则，『na』转成『ṇa』：凡遮护者，故『varuṇo』即名叫瓦鲁纳的仙人、天王，以及一种树木。凡行走者，故『aruṇo』即太阳，亦指太阳的御者。当他者受苦时，善人心中所生起的作为，故『karuṇā』即悲悯。凡渡越了幼稚状态者，故『taruṇo』即年轻人。依规则『ṇi、ṇā、pi、na』等，由于分析词的组合，『ṇi』被省略；凡劈裂者，故『dāruṇo』即粗糙刚猛。凡止息罪恶者，故『yamunā』即一条大河之名。凡积聚财富者，故『ajjuno』即王者之名，亦是一种特别的树木。相互和合，故『mithunaṃ』即男女一对。凡有能力者，故『sakuno』即鸟。以『nada』等词为首之列举中，在『vī』[Pali: vī]字母前，或依『tathanarānaṃṭaṭṭhaṇalā』之规则将『na』转成『ṇa』，故有『sakuṇo』与『sakuṇi』等形式。
§102
102. Ajā ino.
第一百零二条规则：从词根『aj』之后，生出『ina』后缀。
Aja vaja-gamane tīmasmā ino hoti. Ajati vikkayaṃ yātīti ajinaṃ=cammaṃ.
无生者，因不动行而无生。无生即灭尽，故谓无生为皮肉。
§103
103. Vipinādayo.
103. 「维毕那」等词。
Vipinaādayo inantā nipaccante. Vapa-bījanikkhepe, assa ittaṃ, vapanti etthāti vipinaṃ=vanaṃ. Supa-saye, supanti etenāti supinaṃ=niddā, supantena diṭṭhañca. Tuda-byathane, dassa ho, tudati satte pīḷetīti tuhinaṃ=himaṃ. Kappa-sāmatthiye, kappati ripavo vijetuṃ samatthetīti kappino=rājā. Kama-padavikkhepe, assa uttaṃ, kamanti ettha mīnādayo pavisantīti kuminaṃ=macchabandhanopakaraṇaviseso. Dā-dāne, denti etasminti dinaṃ=divaso, evamaññepi.
林中成因有始终。树木播种故曰林。睡眠中的安卧谓之睡眠，因观察见睡。冰霜病痛，见其震动则谓之霜。战乱平息，谓敌人可胜称之王。鱼网撒下，谓鱼群入网，特指捕鱼的工具。施与施舍，谓给予的日子，如此类推。
§104
104. Kirā kano.
104. 『传闻』助词，乃『咖诺』（不定语气助词）也。
Kiratismā kano hoti. Nassa ṇo, kiranti vikirantīti kiraṇā=raṃsiyo.
光芒因射出而成。无所有之物，谓光芒为放射的细丝。
§105
105. Dī jiimīhi naka.
105. 不要以恶作行事。
Dī-khaye, ji-jaye, i-ajjhenagatīsu, mī-hiṃsāyaṃ, etehi naka hoti. Adesi khayamagamāsīti dīno=niddhano. Pañcamāre ajinīti jino=buddho. Esi issarattamagamāsīti ino=sāmī. Mīyate hiṃsīyateti mīno=maccho.
因坏灭、因胜利、因现在行的变化，恶意伤害等行为皆不应发生。所谓坏灭，是指消亡；第五者“不战胜”者，即觉者。所谓“支配至上者”，是主宰。鱼因伤害而死，故鱼为有害之物。
§106
106. Sidhāvīvāhi no.
106. 不可索取他人之物。
Si-bandhane, dhā-dhāraṇe, vī vā-gamane, etehi no hoti. Seti bandhatīti seno=sasādano senā=camū. Dhāretīti dhānā=bhajjitayavo. Veti pavattatīti veno=hīnajāti. Sattesu vāti pavattatīti vānaṃ=taṇhā.
在捆缚与持有、言语之往来中，这些行为皆不可。所谓捆绑，是军队；持有，是粮食和粮食的分配；“Veti pavattatīti”指乡村中流传而造成不足的贫乏；在人众中流转者，是贪欲。
§107
107. Ūnādayo.
107. 「乌那」等词。
Ūnaādayo nantā nīpaccante. Ūha-vitakke, halopo, ūhanaṃ ūno=apuṇṇo. Hi-gatiyaṃ, dīghattaṃ, hesi hīnattamagamīti hīno=nihīno. Ci-caye, dīghattaṃ, cayanti ettha ratanānīti cīno=janapado. Hanissa jagho, haññatīti jaghanaṃ=kaṭi. Ṭhāssa the ṭhāti pavattatīti theno=coro. Undissa odo, undīyatīti odano=annaṃ. Annaṃ. Raṃjissa niggahītalopo, aka ca, raṃjate anenāti rajanaṃ=rāgo. Rañjanti etthāti rajanī=ratti. Padissa junuka , pajjati gacchatīti pajjunno=indo, megho ca. Gamissa gaṅa, gacchanti ettha vihaṅgādayoti gaganaṃ=antalikkhaṃ, evamaññepi.
欺诈者，必然落陷于无底深渊。欺瞒之念谓为‘伪悖’，是未圆满之义。行进于坏境界者谓为藏匿于恶道；“cīno”诸地指国土；“jaghana”指切割、伤害；窃夺称为盗贼；供养食物则称粮食。因喜爱而束缚，谓被欲染；乐事在此则为夜乐。脚所踏处谓为“jiṇuka”，行走谓为“pajjunno”，有雨云亦称“megho”。行走谓人鸟等进入天空也如此认为。
§108
108. Vī patā tano.
108. 「维」从「帕达」派生的词条。
Vī vā-gamane, pata patha-gamane, etehi tano hoti. Veti pavattati etenāti vetanaṃ=bhati. Patanti etthāti pattanaṃ=nagaraṃ.
由『行进』义字根『vī』，及表『沿路行进』义字根『pata』，此二者皆可接后缀『-tana』。『以此行进而流布者』，即『薪俸、工资』也。『众人归落于此处者』，即『港埠、城镇』也。
§109
109. Ramā tanaka.
109. 「拉玛」派生之词条。
Rama kīḷāyamicasmā tanaka hoti. ‘‘Gamādirānaṃ lopontassā’’ti (5.109) malopo, ramanti etthāti ratanaṃ=maṇi ādī, hatthamattañca.
珊瑚树枝，即此处所称的枝条。所谓“采摘果实等”，这就是指『malopo』中的‘采摘’行为。『Ramanti etthāti』意谓‘在这里指宝石、象牙等’，连手指大小的也算。
§110
110., Sū bhāhi nuka,
110. 「苏」以「帕希」等后缀构成的词条。
Sū-pasave, bhā-dittiyaṃ, etehi nuka hoti. Pasavīyatīti sūnu=putto. Bhāti dibbatīti bhānu=sūriyo.
『苏』义为『生育』，『帕』义为『光耀』，由此二词根加『努咖』尾缀而成词。『所生之者』，故『苏努』即『子』。『光耀、照耀』，故『帕努』即『太阳』。
§111
111. Dhāsse ca.
111. 另加『达』词根，复带『伊』转音。
Dhā-dhāraṇetīmasmā nuka hoti, dhāssa e ca. Dhāretīti dhenu=gāvī.
由词根『达』（义为『持载』）加『努咖』尾缀，且『达』字末音转为『伊』。『所持载者』，故『达努』即『母牛』。
§112
112. Vattā ṭāva dhamāsehyani.
112. 由『瓦达』等诸词根加『阿尼』尾缀。
Vatta-vattane, aṭa-gamanattho, ava-rakkhaṇe, dhama-sadde, asa-khepane, etehi ani hoti. Vattanti etenāti vattani=tasaradaṇḍaṃ. Vīmhi vattanī=pantho. Aṭate gammateti aṭani= mañcaṅgo . Satte avati rakkhatīti avani=mahī. Dhamanti etena vīṇādayoti dhamani=sīrā. Daṇḍatthāya asīyate khipīyateti asani=kulisaṃ.
词根『瓦达』义为『转动』，『阿达』义为『行进』，『阿瓦』义为『守护』，『达玛』义为『声响』，『阿萨』义为『投掷』，由此诸词根加『阿尼』尾缀而成词。『由此物而转动者』，故『瓦达尼』即『车轮辐毂之横档』；在『维』[Pali: vī，即车辋]语境中，『瓦达尼』即『道路』。『行走、游行者』，故『阿达尼』即『床架之横材』。『守护、保护众生者』，故『阿瓦尼』即『大地』。『藉此而鸣响者，如琴瑟等』，故『达玛尼』即『筋脉』。『为击杖之用而被投出者』，故『阿萨尼』即『金刚杵』。
§113
113. Yuto ni.
113. 由「尤」得「尼」。
Yu-missanetīmasmā ni hoti. Yavanti sattā anena etībhāvaṃ gacchantīti yoni=bhagaṃ, aṇḍajādiyoni ca.
因『由』与『弥』相连，故生『尼』。凡众生借此而趋往某种存在状态，故称『胎』，即女性生殖器，以及卵生等之生处。
(Iti tavaggapaccayavidhānaṃ). · 以上为齿音组后缀的规定。
§114
114. Camāpa pā vapā po.
114. 〔字母〕ca、mā、pa、pā、va、pā、po 〔可互相替换〕。
Cama-adane, apa-pāpuṇane, pā-rakkhaṇe, vapa-bījanikkhepe, etehi po hoti. Camanti adanti etthāti campā=nagaraṃ, apesi īsakamattamagamāsīti appaṃ=abahu. Apāyaṃ pāti rakkhatīti pāpaṃ-kibbisaṃ. Vapanti etthāti vappo=kedāraṃ.
炭火者，因取用炭、采集炭、保护灰烬、撒布藉草种子，而成为炭火。『炭』者，实指此地名『炭市』。『采集』为适度收集炭的行为。『保护灰烬』即防止其流失，谓不可坏灭。『灰烬』意指药用植物泽泻。此处烟炭诠为『香茅』。
§115
115. Yu thu kūnaṃ dīgho ca.
115. 『由』、『图』诸字之末尾元音延长。
Yu-missane, thu-abhitthave, ku-sadde, etehi po hoti, etesaṃ dīgho ca. Dīghavidhānasāmatthiyā ottābhāvo. Yavanti saha vattanti etthāti yūpo=yaññayaṭṭhi, pāsādo ca. Thavīyatīti thūpo=cetiyaṃ. Kavanti nadanti etthāti kūpo=udapāno.
『云』者，为云集之意；『柱』为中空固壁之物；『苦』为声响。诸此乃成物，且有长形。长者，用作建筑物支柱，诸如云柱堡垒。『柱』亦指寺塔。『苦』寓意井水。
§116
116. Khipa supa nīsū pūhi paka.
116. 快速、床榻、铺设、花草、风吹。
Khipa-peraṇe, supa-saye, nī-naye, sū-pasave, pū-pavane, etehi paka hoti. Khapati khayaṃ gacchatīti khippaṃ=sīghaṃ. Supanti ettha sunakhādayoti suppaṃ=papphoṭanaṃ. Nayanti etasmā phalanti nipo=rakkho. Savati ruciṃ janetīti sūpo=byañjanaviseso. Pavīyati maricajīrakādīhi pavittaṃ karīyatīti pūpaṃ=khajjakaṃ.
由快速生灭、睡榻之上、引导航行、散布花瓣、随风吹拂，合成此物。快速意为迅疾。睡榻即柔软之席。引导则护送之义。使人愉快、美称之音节为『花瓣』。风吹带来清凉和香气称为『香草』。
§117
117. Sippādayo.
117. 『工艺』等词（依此规则构成）。
Sippaādayo pakaantā nipaccante. Sapissa assaittaṃ, sapati anenāti sippaṃ=kalā. Vapissa assi, vijjaṃ vapatīti vippo=brāhmaṇo. Vassa bo, vapati bahi nikkhamati hadayaṅgatasokenāti bappaṃ=assu. Chupa-samphasse, usse, chupati anenāti cheppaṃ=naṅguṭṭhaṃ. Rupa=ruppane, palopa dīghā, ruppati vikāramāpajjatīti rūpaṃ-bhūtabhūtikaṃ, evamaññepi.
能事者谓其完成、完成之后凋零。能事为技艺。技巧之义谓用此达成某事。技艺乃技能。譬如工匠，技艺通达，即有智慧。譬如婆罗门能文能武。譬如雨季，雨水降落，心中具有深沉的愁悲，即谓激起水灾。譬如覆盖物，包裹捆缚，以此收束称为包裹。形色指其形状，状态，长短，变化，所生成之形质。如此类推。
§118
118. Sāsā apo.
118. 〔字母〕sā、sā、a、po 〔可互相替换或省略〕。
Sāsa anusiṭṭhiyamiccasmā apo hoti. Sāsīyanti etenāti sāsapo=vīhiviseso.
行为不合适，违背正行，即为污水。所称行为聚积，亦称行为之殊特。
§119
119. Viṭapādayo.
119. 以 viṭa 等开头的〔词形，依此类推〕。
Viṭapaādayo apantā nipaccante. Vaṭa-veṭṭhane, assa ittaṃ, vaṭati veṭṭhati etenātiviṭapo=gumbaviseso, kutha-pūtibhāve, thassa ṇo, akuthi pūtibhāvamagamīti kuṇapo=matako. Maṇḍa=bhūsane, maṇḍeti janaṃ, maṇḍīyati janehīti vā maṇḍapo=janālayo, evamaññepi.
池沼者谓边界清楚、完备而终止的水洼。池沼处为池脊，所谓界限。池水为水体。池沼乃沟渠之特种。污泥肮脏之谓为泥潭。泥潭即为污水集结之地。池沼亦喻人群聚集之所，称为聚集地。依此类推。
§120
120. Gupā pho.
120. 「古巴」等，改用陽性詞尾。
Gupismā pho hoti. Gopīyatīti goppho=caraṇagaṇṭhi.
因隐蔽而获得保护。『隐蔽』者，指步行时束缚双脚的细带。
§121
121. Garasarādīhi bo.
121. 「嘎拉薩拉」等，改用陽性詞尾。
Garasarādīhi bo hoti. Garati aññe anena pīḷetīti gabbo=abhimāno. Sarati pavattatīti sabbo=sakalo. Phalakāmehi janehi amīyati gamīyatīti ambo=cūto. Puttena amīyati gamīyatīti ambā=mātā.
由于羞辱等事而生起。『羞辱』即对他人进行折磨之意，称为『傲慢』。『群集』者，泛指一切。因欲得利益与他人亲近而相处不合者，称为『离散』。以子嗣相处不合者，谓之『母亲』。
§122
122. Nimbādayo.
122. 「尼姆巴」等諸詞（同此例）。
Nimbaādayo bantā nipaccante. Namissa assi, namati phalabhārenāti nimbo=ariṭṭho. Vamissa vassa bittaṃ. Pittādayo vamati uggiratīti bimbaṃ=sarīraṃ. Kusissa amuka, tittena kusīyati akkosīyatīti kosambo=rukkho. Kadatissa amuka, kadanti etena dvārādīnīti kadambo=rukkho. Kuṭissa umuka, janehi koṭīyati pavattīyatīti kuṭumbaṃ=catuppado, khettaṃ, gharaṃ, kalattaṃ, dāsā ca. Kaṇḍissa kuḍu. Taṇḍulādayo anena kaṇḍanti paricchindantīti kuḍubo=mānaṃ, evamaññepi.
柠檬类树木，枝叶茂盛相互覆盖。『弯曲』如同负重果实，谓柠檬为『苦果树』。『避风雨』如同遮挡雨雪。『黄褐色』为身体。由于瘦弱者，因疲乏而枯萎，谓之『树木』。因枝条疲敝而枯萎，称为『门槛树等』。因户口众多，分布各处，谓之家族、田地、房屋、聚落、及其奴仆等。『团块』者谓之壳。以谷类为例，借助此将其打断及剪裁，谓之粮食团块。依此类推，诸如此类。
§123
123. Darā bi.
123. 「達拉」等，改用陰性詞尾。
Dara vidāraṇetīmasmā bi hoti. Odanādīni dārenti jatāyāti dabbi=kaṭacchu, vīmhi dabbī.
被害者是因故遭受损害者。如同以杖等工具击打，因而受伤者即为被害者。
§124
124. Kara sara sala kala valla vasā abho.
124. 手、箭、棚、足、声、支配、居处是不善的。
Kara-karaṇe, sara-gati hiṃsācintāsu, sala-gamanattho, kala-saṅkhyāne, vala valla-saṃvaraṇe, vasa-nivāse, etehi abho hoti. Karotīti karabho=oṭṭhā, pāṇippadeso ca. Sarati gacchatīti sarabho=migaviseso. Salati gacchatīti salabho=paṭaṅgo . Kalīyati parimīyati vayasāti kalabho=hatthipotako. Tadaminādipāṭhā ḷatte kaḷabho=sova. Valleti saṃvaraṇaṃ karotīti vallabho=piyo. Vasantyanenāti vasabho=puṅgavo.
于手足动作中，箭的前后运动涉及伤害的念头，棚行走是移动，计算数字为数数，声的约束是约束，居所是住所。由此诸项构成不善。『手』者，能起作用者，指手掌和手指。『箭』者，其行走为特征，如兽般。『棚』者，其行走特征如飞蛾。『数』者，计量、衰退、消失等，象象鼻。从这些源头推知，箭也称为蛇。『声』即制造约束者，是所喜。『居处』即居住之所，是强者。
§125
125. Gadā rabho.
125. 『gadā』者，『rabho』（蛙）之意也。
Gadatismā rabho hoti. Gadatīti gadrabho=kharo.
由棍子产生的是驴。棍子，即驴，从词源上解释为『硬』。
§126
126. Usarāsā kabho.
126. 『乌萨拉萨』者，卡巴也。
Usa-dāhe, rāsa-sadde, etehi kabho hoti. Usati paṭipakkhe dahatīti usabho=seṭṭho. Rāsati nadatīti rāsabho=gadrabho.
在柴薪燃烧之时，发出吠声的声音，称为俱吠。在火势对面燃烧，谓其为优吠。优吠者为最高。吠者为鸣响者，即喧闹者。
§127
127. Ito bhaka.
127. 此处为巴咖。
I itismā bhaka hoti. Eti gacchatīti ibho=hatthī.
『伊』者，从此而起之声称为吠。『伊』谓去者，即象。
§128
128. Garāvā bho.
128. 『garā』者，『bho』（呼语助词）之意也。
Gara ghara-secane, ava-rakkhane, etehi bho hoti. Garati bahi nikkhamanavasena siñcatīti gabbho=pasavo, ovarako ca. Avati satte rakkhatīti abbhaṃ=megho.
仓库为房舍收纳、保守之处，此等处所发出吠声称为吠。『仓』意谓向外出入如雨沾洒般，谓其为畜生、驴。『来』谓活物守护，谓其为云。
§129
129. Sobbhādayo.
129. 『sobbha』等词（复数形式，以此为首的一类词）。
Sobbhaādayo bhantā nipaccante. Sadatissa assa ottaṃ, sīdanti etthāti sobbhaṃ=vivaraṃ, sobbho=jalāsayaviseso. Kamissa assu, kāmīyatīti kumbho=dasambaṇamatto, ghaṭo ca. (Kena jalena umbhīyati pūrīyatīti vā kumbho=ghaṭo.) Kusissa umuka, kusati avhāyatīti kusumbhaṃ=mahārajanaṃ. Kusumbho=kanakaṃ, evamaññepi.
湿器类的器皿盛满时会下垂。比如萨达提萨的水罐，此处云“湿器”是指明净器皿，“湿器”表示特别盛水的容器。像水罐，是盛水用的器皿。壶和缸也属于此类。（因为用水注满便膨胀而满溢，故称壶即缸。）草类的装盛器，如灯草，是指大官用的容器。草器类即比喻为黄金器皿，意同此类。
§130
130. Usa kusa pada sukhā kumo.
130. 草药、草叶、花朵之乐。
Usādīhi kumo hoti. Usati dahatīti usumaṃ=uṇhaṃ. Kusati avhāyatīti sukumaṃ=pupphaṃ. Pajjati devapūjādiṃ yātīti padumaṃ=paṅkajaṃ. Sukhayatīti sukhuma=aṇu.
用草药组成的器具称为器皿。这里“草药”意为炽热、夏季之意。草叶意为花叶之美。莲花指天人奉事的供养品。草叶是细微纤细之意。
§131
131. Vaṭumādayo.
131. 『瓦图玛』等词（以下诸规则适用之）。
Vaṭumaādayo kumantā nipaccanthe. Vajissa-ntassa ṭo, vajanti etthāti vaṭumaṃ=patho. Silisassa lisse, silissatīti silesupaṃ=semhaṃ. Kamissa kuṅkādeso, kāmīyatīti kuṅkamaṃ=kasmīrajaṃ, evamaññepi.
蒂叶类或成果类的容器也会下垂。此云“蒂叶”指路径，光滑之意。光滑的叶子为细腻叶子。果实类像葡萄干，乃印度枣，都是其例。亦同此理解释。
§132
132. Gudhā umo.
132. 『古达』等词，以『乌摩』形式出现。
Gudha pariveṭṭhanetīmasmā umo hoti. Gudhati pariveṭṭhatīti godhumo=dhaññaviseso.
隐藏是指包围覆盖，因此称为烟。烟是覆盖包围的意思，烟是谷物的特征。
§133
133. Paṭha carā amimā.
133. 从此移彼位。
Paṭhaticaratismā ama imā honti yathākkamaṃ. Paṭṭhīyati uccārīyati uttamabhāvenāti paṭhamaṃ=seṭṭhaṃ. Carati hīnattaṃ yātīti carimaṃ=pacchimaṃ.
由于行走而读，故称为行走，这些是如此。朗读发声，表现庄重，称为第一为最上。行走表现低劣，故称为后者。
§134
134. Hidhūhi maka.
134. 于『希』『杜』『胡希』诸词中，附加『玛咖』词缀。
Hi-gatiyaṃ , dhū-kampane, etehi maka hoti. Hinoti pavattahīti himaṃ=tuhinaṃ. Dhunāti kampatīti dhūmo=aggipasavo.
以去向为根本，因灰震动而得名。隐没动转，因此称为霜。震动称为喷发，烟即火焰的气味。
§135
135. Bhīto rīsano ca.
135. 恐惧者，及『利萨那』也。
Bhī-bhayetīmasmā rīsano hoti makaca. Antasarādilopo, bhāyanti etasmāti bhīsano=bhayānako. Bhīmo=sova.
“惧”者，即恐惧之意，故而生怨恨。若无怨恨等之失，因恐惧而惧怕，此惧怖即恐怖。惧怖意谓畏惧。
§136
136. Khī su vī yā gāhi sā lū khu hu mara dhara ghara jamāma samā mo.
136. 衰灭、消减、如同秃鸟归隐、屋舍的毁坏、宿疾、昏沉迷惑。
Khī-khaye. Su-savane, vī-tantasantāne, yā-pāpuṇane, gā-sadde, hi-gatiyaṃ, sā-tanukaraṇāvasānesu, lū-chedane, khu-sadde, hu-havane, mara-pāṇacāge, dhara-dhāraṇe, kara-karaṇe, ghara-secane, jama-adane, ama gama-gamane, sama-upame, etehi dhātūhi mo hoti. Khepanaṃ nirupaddavakaraṇatāya khemo=nirupaddavo. Sunotīti somo=cando. Vāyanti etenāti vemo=tantavāyopakaraṇaṃ. Yātīti yāmo=dinassa chaṭṭho bhāgo, aṭṭhamo vā. Gāyanti etthāti gāmo=saṃvasatho. Hinoti pavattatīti hemaṃ=suvaṇṇaṃ. Sāti sundarattaṃ tanuṃ karotīti sāmo=kāḷo. Lūyateti lomaṃ=tanuruhaṃ. Khūyate uttamabhāvenāti khomaṃ=atasi. Havanaṃ, hūyate vā homaṃ=huti. Marantyanenāti mambaṃ=yasmiṃ tāḷite na jīvati taṃ. Attānaṃ dhārente apāye vaṭṭadukkhe ca apatamāne katvā dhāretīti dhammo=pariyatyādi . Karaṇaṃ, karīyatīti vā kammaṃ=sukhadukkhaphalādi. Sedo paggharati anenāti ghammo=nidāgho. Jameti abhakkhi tabbaṃ adatīti jammo=nihīno, anisammakārī ca. Ameti pemena puttakesu pavattatīti ammā=mātā. Samenti anenāti sammā=piyasamudācāro.
衰灭即消亡、消散。听觉消失，脉息断绝，力量衰微，听力减弱，声音衰退，身体机能退步，发毛脱落，皮肤病变。毁坏屋舍，宿疾所困，行住坐卧均无生机。以上诸法皆谓迷惑。迷惑因无障碍故谓无障碍。月亮谓月。风谓脉息器官。日谓天之六时第六至第八时。聚落意谓村庄、集邑。损坏、损伤皮肤意谓去毛。优异状态的毁坏谓皮肤病。声响、犹如焚烧声。死亡意即失去生命者。自持法意谓阴行法等。如行为谓业所生苦乐果。衰败谓疲惫乏力。毁坏谓疮疡。宿疾谓病重、缺乏合理医疗。母谓父母之家。萨曼谓善行、孝养。
§137
137. Asmādayo.
137. 以『asma』等词（为基础的变化形式）。
Asmaādayo mantā nipaccante, pararūpādīnamabhāvo nipātanā. Asa-khepane, assateti asmā=pāsāṇo. Bhasa-bhasmīkaraṇe, bhasati pakkharatīti bhasmā=chārikā. Usa-dāhe, usati dahatīti usmā=tejodhātu. Visa-pavisane, pavisanti etthāti vesmaṃ=gharaṃ. Bhī-bhaye, massa suña, bhāyanti etasmāti bhesmā=bhayānako. Asatissa dhaṅa, assati janehi cajīyatīti adhamo=nihīno. Karotissa assa uttaṃ, karotīti kummo=kacchapo. Evamaññepi.
石及其类因凝结而成，群体事物破散，形态失去，谓之破碎。破碎即石；烧灼成灰灭谓灰尘。燃烧谓热、火焰。入屋谓进入住所。恐怖畏惧谓害怕。缺乏德行、被世人抛弃谓贱贱无贵。行为高尚谓龟。如此类推。
§138
138. Nīto mi.
『被引导』者，乃『被带领』之义。
Nayatismā mi hoti. Nayatīti nemi=cakkantaṃ.
『引导』之语，为『我被引导』之意。『引导』者，即车轮之轮辋运转之义。
§139
139. Ūmi bhūminimi rasmi.
『波浪』、『大地』、『光线』等词，皆为阴性名词词尾变化之例示。
Etesaddā miantā nipaccante. Ūha-vitakke, halopo, ūhanti vitakkenti etenāti ūmi=taraṅgo. Bhū-sattāyaṃ ottābhāvo, bhavanti etthāti bhūmi=mahī. Ni-pāpane, ettābhāvo, sugatiṃ neti pāpetīti nimi=rājā. Rasa-assādane, pararūpābhāvo, rasanti sattā etāyāti rasmi=rajju.
此等词语，以「弥」（mi/nimi）附缀而成。「思惟」之根，省去「哈」，以「乌哈」（ūha）表思惟之义，「以此而思惟者」故「浪」（ūmi）即波浪。「存在」之根，以「哦」替「阿」，「于此而存在者」故「地」（bhūmi）即大地。「引导」之根，以「诶」替换，「引导、带至善趣者」故「王」（nimi）即国王。「品味」之根，以「阿」替换为他音，「众生以此而品味者」故「绳」（rasmi）即绳索。
(Iti pavaggapaccayavidhānaṃ). · 以上为唇音组后缀的规定。
§140
140. Māchāhi yo.
『莫以鱼』等词，为语法中禁止句式之例示。
Mā-māne-chā-chādane , etehi yo hoti. Meti parimeti aññena uttamena guṇena attano aguṇanti māyā=santadosa paṭicchādana lakkhaṇā. Cheti chindati saṃsayanti chāyā=paṭibimbaṃ.
「量」根表测量，「遮」根表遮覆，由此二根生出「雅」（yā）尾词。「量」即以他人卓越之德来衡量、贬低自己之德——故「幻术」（māyā）以隐藏内在过失为相。「遮」即截断疑惑——故「影像」（chāyā）即倒影、映像。
§141
141. Janissa jā ca.
141. 『jana』词的替换形式为『jā』，以及（相关变化）。
Janismā yo hoti, janissa jā ca, janetīti jāyā=bhariyā.
「妻」者，出生者所生之人也。能生之者谓之「妻」，即配偶也。
§142
142. Hadayā dayo.
142. 「心」等词之语源辨析。
Hadayaādayo yantā nipaccante. Harissa daṅa, haratīti hadayaṃ=cittaṃ, manodhātu manoviññāṇadhātu nissayo ca, tanissaaka, attani pemaṃ tanotīti tanayo=putto. Saratissa suri, sarati gacchatīti sūriyo=ādicco. Haratissa mmiṅa, sukhamāharatīti hammiyaṃ=muṇḍacchadanapāsādo. Kasa-gamane, kasassa alaka, assa i ca, kasati vuddhiṃ yātīti kisalayaṃ=pallavaṃ, evamaññepi.
「心」等词皆以特定词缀合成而构成。『心』者，能持取也；能持取之故谓之「心」，即心意也，亦为意界与意识界之所依。以己身之爱而延展之故谓之「子」，即儿子也。『太阳』者，能行进也；能运行前进之故谓之「太阳」，即日轮也。『楼阁』者，能带来安乐也；能带来安乐之故谓之「楼阁」，即平顶宫殿也。以「行进」之根，能趋向增长之故谓之「嫩芽」，即新叶也。其余亦依此类推。
§143
143. Khī si si nī sī su vī kusūhi raka.
143. 以『khī』、『si』、『si』、『nī』、『sī』、『su』、『vī』、『kusu』等词尾（构成的形式），（加）『raka』（后缀）。
Khī-khaye, si-sevāyaṃ, si-bandhane, nī-pāpane, sī-saye, su-savane, vī vā-gamane, ku-sadde, sū-pasave, etehi raka hoti. Khayati duhanenāti khīraṃ=payo. Kusumādīhi sevīyatīti siro=muddhā. Seti sarīraṃ bandhatīti sirā=dehabandhanī. Neti, parehivānīyatīti nīraṃ=jalaṃ. Sayatīti sīro=halaṃ. Aniṭṭhaphala- dāyakattaṃ savatīti surā=madirā. Suṇoti uttamagītādinti suro=devo. Veti uttamabhāvaṃ yātīti vīro=vikkanto. Kavati nadatīti kuraṃ=bhattaṃ. Bhayaṭṭitānaṃ paṭhamakappiyānaṃ sūrattaṃ pasavatīti sūro=sūriyo, vikkanto ca.
「khī」义为「衰减」，「si」义为「依附」，「si」义为「束缚」，「nī」义为「引导」，「sī」义为「躺卧」，「su」义为「流出」，「vī、vā」义为「行进」，「ku」义为「发声」，「sū」义为「产生」，由此诸词根加「raka」后缀而成。因挤压而衰减，故曰「khīra」，即乳汁。由华等依附其上，故曰「sira」，即头顶。躺卧时束缚身体，故曰「sirā」，即身体的束缚筋脉。引导、被他人带走，故曰「nīra」，即水。躺卧于其上，故曰「sīra」，即犁。能流出不善果报，故曰「surā」，即酒。能听闻殊胜歌声等，故曰「sura」，即天人。趋向殊胜境地，故曰「vīra」，即勇者。能发出声响，故曰「kura」，即饭食。能使初受怖畏者生起勇气，故曰「sūra」，即太阳，亦指勇者。
§144
144. Hi ci du minaṃ dīgho ca.
144. 『hi』『ci』『du』诸词及『minaṃ』，其元音延长。
Hi-gatiyaṃ, ci-caye, du-gatiyaṃ, mi-pakkhepane, etehi raka hoti, dīgho cāntassa. Hinoti pavattatīti hīraṃ=tālahīrādi. Cayatīti cīraṃ=vakkalaṃ. Dūyati dukkhena gamīyatīti dūraṃ=anāsannaṃ. Mīyate pakkhīpīyateti mīro=samuddo.
关于『Hi』，是指动向、『ci』表示消失、『du』表示前往痛苦境地、『mi』指飞行方向，以此这些字为护持，这里是寂静长远之意。其中，『hinoti』指推动，『hīraṃ』是摇动的意思，类如椰树枝摇晃；『cayati』意谓裂破，如树枝断裂；『dūyati』指因痛苦而远行，远即不接近；『mīyate』表示断绝、消失，像大海般辽阔无边。
§145
145. Dhā tānamī ca.
145. 『dhā』及『tānaṃ』等词，亦同（元音延长）。
Dhā-dhāraṇe, tā-pālane, etehi raka hoti, ī cāntādeso. Dhāretītidhīro=dhitimā. Jalaṃ tāyatīti tīraṃ=taṭaṃ.
『Dhā』指支撑、保持；『tā』指保护。以上诸字为护持，适用于寂静区域。『Dhāreti』意谓坚毅持守，表示有坚定心志；『jalaṃ tāyati』是指岸边、河畔的意思。
§146
146. Bhadrāyo.
146. 巴陀拉等词。
Bhadraādayo rakaantā nipaccante. Bhadda-kalyāṇe, dalopo pararūpābhāvo, bhajīyatīti bhadraṃ=kalyāṇaṃ. Bhī-bhaye, nadādipāṭhā vī, bhāyanti etāyāti bherī=dundubhi. Cita-sañcetane, vipubbo, vicintitabbanti vicitraṃ=nānākāraṃ, yā-pāpuṇane, rassa tuña, gamanaṃ yātrā=yānaṃ. Gupa-gopane, ussa o, passa tañca gopīyatīti gotraṃ=kulādi, bhasa-bhasmīkaraṇe, rassa tuña, bhasati bhakkhaṃ karoti toyāti bhastā-kammāragaggarī. Usa=dāhe, salopo, sokena tāḷite usati dahatīti uro=sarīrekadeso, evamaññepi.
从『bhadra』等字派生，表示护持时时刻刻不离，诸善吉祥义。意义为良好、美善、无缺失，各种善妙事物。指恐惧害怕时，如鼓声使惊吓的意义。又指心神集持、详虑观察多样形态，达到安稳、辟支正行的起行乘载之意。含调护秘密、治理家族宗族等义；因火烧痛苦，燃烧躯体之意。此类词义均是护持的象征和示例。
§147
147. Mandaṅka sasāsa matha catā uro.
147. 缓慢的膝盖如同竹筒而坚硬。
Manda-jaḷatte , aṅka-lakkhaṇe, sasa-gatihiṃsāpāṇanesu, asa-khepane, matha mantha-viloḷane, cata-yācane, etehi uro hoti. Amandi asundarattā jaḷatthamagamīti mandurā=vājisālā. Aṅkīyati lakkhīyatīti aṅkuro=bījapasavo. Sasati hiṃsatīti sasuro=jayampatīnaṃ pitā. Asīyitthāti asuro=dānavo, arīhi mathīyati āloḷīyatīti mathurā=nagaraṃ. Catīyatīti caturo=dakkho.
膝盖缓慢，具有特征，粗糙而伤人之足中，难以挥动，头部转动摇动，四肢乞求，因这些而膝盖形成。膝盖缓慢且不美丽，意味着如同迟钝之马达（缓行者、牛车厩）。有节制者，表示生长有记号，意为幼苗、种子植物。粗糙伤害者，为粗暴者，即胜利国王之父。锋利者，为恶鬼、掠夺者，城镇则因烦乱而动荡。能运用四肢者，即四方能手。
§148
148. Vidhurādayo.
148. 如智者及其类似者。
Vidhuraādayo urantā nipaccante. Vidha-vedhane, ettābhāvo, vedhati hiṃsatīti vidhuro=viruddho. Unda-kiledane, undati kiledatīti unduro=ākhu. Maṃka-maṇḍane, niggahītalopo, maṅkati anena attānaṃ alaṅkarotīti makuro=ādāso, ratho, kakko, maccho ca. Kuka vaka-ādāne, kassa dvittaṃ. Kukati salādayo ādadātīti kukkuro=sā. Maṅga-maṅgalye, amaṅgi pasatthamagamīti maṅguro=macchaviseso, evamaññepi.
如智者及其类似者拄杖行走后退。如破坏、穿刺者，有敌对之意。波浪溅起搅扰水泥者，如鱼类。像恶魔般荒废，使自己装饰美化者，包括魔王、战车、鸟类、鱼等。犬鸟类食者只此二种。犬类伤害枝条者即狗。喜乐者意为鱼类特殊种类，亦如此。
§149
149. Tima ruha rudha badha mada manda vajāja ruca kasā kiro.
149. 黑暗、污秽、束缚、障碍、醉酒、缓慢者，马蹄踩踏、味道、咳嗽，这些皆成原因。黑暗即指无明、遮蔽，如水；流动者红色血液；生命流动即血液本身。聋者听觉不健全。人皆沉迷于酒精饮料。居室此处指府邸。马蹄踏地指马鬃，前庭、院落等空间为马走之地。喜爱即美好、人间之意。咳嗽因痛苦而出。
Tima-temane, ruha-janane, rudha-āvaraṇe, badha-bādhane, madaummāde, manda-modanathutijaḷattesu, vaja aja-gamane, ruca-dittiyaṃ, kasa-gamane, etehi kiro hoti. Temetīti timiraṃ=andhakāraṃ, āpo ca. Ruhati pavattatīti ruhiraṃ=lohitaṃ. Jīvitaṃ rundhatīti rudhiraṃ=tadeva. Bādhīyatīti badhiro=sotavikalo. Janā majjanti etāyāti madirā=surā. Modanti etthāti mandiraṃ= gharaṃ . Vajatīti vajiraṃ=kulisuṃ. Ajanti gacchantī etthāti ajiraṃ=aṅgaṇaṃ gharavisayokāso ca. Rocatīti ruciraṃ=manuññaṃ. Kasīyati dukkhena gamīyatīti kasiraṃ=kicchaṃ.
『tima』义为润湿，『ruma』义为生长，『rudha』义为遮蔽，『badha』义为妨害，『mada』义为使醉狂，『manda』义为欢喜、称赞、迟钝，『vaja』与『aja』义为行走，『ruca』义为光明，『kasa』义为行走——由这些词根，据说产生『ira』语尾。『使之润湿』，故称『timira』，即黑暗，亦指水。『流动运行』，故称『ruhira』，即血液。『阻碍生命』，故称『rudhira』，即同上（血液）。『被妨碍』，故称『badhira』，即耳根残缺者（聋者）。『人们以此而沉醉』，故称『madirā』，即酒。『人们在此中欢喜』，故称『mandira』，即屋舍。『行走其中』，故称『vajira』，即金刚杵。『众物在此移动行走』，故称『ajira』，即庭院，亦指屋宅之周围空地。『令人喜悦』，故称『rucira』，即美妙可意之物。『以苦而艰难前行』，故称『kasira』，即艰难困苦。
§150
150. Thirādayo.
150. 『thira』等词（依此类推）。
Thiraādayo kirantā nipaccante. Ṭhā-gatinivattiyaṃ, ṭhassa thattaṃ, ṭhāti pavattatīti thiraṃ=ciraṭṭhāyī. Isa siṃsa-icchāyaṃ, niggahītalopo, icchīyatīti sisiro=utuviseso. Ada khāda-bhakkhane, āssa rassatthaṃ, khādīyati pāṇakehīti khadiro=dantadhāvano, evamaññepi.
三种释义在词尾分别被简略截断。『止-行』回转称为『定住』，此为其义，亦谓『止息、发生』，故『定』者指长久停留。『热』为夏季，意为破坏及阻断之意，存在欲望，使之消减，故称为『热』。此亦解释食物入口嗜欲，彼处有所确定，称为『咀嚼』，也解释为牙齿运动，诸等皆如此。
§151
151. Dada garehi durabharā.
151. 赠予与累赘重负。
Dada-dāne, gara ghara-secane, etehi yathākkamaṃ durabharā honti. Antānaṃ dadātīti dadduro=bheko. Garati siñcatīti gabbharaṃ=guhā.
施与布施，押置屋宅之类，因依此种方式而成为累赘重负。最终给予称为『难授』，指不可承担之重负。『浇洒屋宅』谓『洞穴』与『窟室』，即指浇洒滋润其地。
§152
152. Cara dara jara gara marehi te.
152. 行动、破坏、衰老、累赘与死亡。
Carādīhi dhātūhi te carādayo honti yathākkamaṃ. Caragatibhakkhanesu caranti etthāti caccaraṃ=vīthicatukkaṃ, aṅgaṇañca, dara-vidāraṇe, darīyatīti daddaraṃ=vādittaṃ, bherī ca. Jara-vayohāniyaṃ, ajarīti jajjaro=jiṇṇo. Gara ghara-secane, garati siñcatīti gaggaro=bhinnassaro, haṃsassaro ca. Mara-pāṇacāge, maratīti mammaro=sukkhapaṇṇaṃ, patthapaṇṇānaṃ saddo ca.
诸元素因行动等而成为行动物质，依规则而动。因行进而消耗，如路径、庭院；因破坏而裂开，谓屋材受损，亦谓破碎。衰老者即『老』之意。屋宅浇洒则指破裂声响，以及水声。死亡之具，包括枯叶落声，枯叶之响声等也。
§153
153. Pīto kvaro.
153. 厌恶是四种之一。
Pī-tappanetīmasmā kvaro hoti. Appiṇīti pīvaraṃ=thūlaṃ.
厌恶者由此而起，是四种之一。严格来说，『厌恶』意为粗大、不善之物。
§154
154. Cīvarādayo.
154. 衣等诸词。
Cīvaraādayo kvarantā nipaccante. Cinātissa dīghattaṃ. Cīyatīti cīvaraṃ=kāsāvaṃ. Sama-upasame, nadādittā vī, pariḷāhaṃ sametīti saṃvarī=ratti. Dhāssa ī, jālakuminādīni dhāretīti dhīvaro=koṭṭo, tāyatissa ī, yena kenaci attānaṃ tāyatīti tīvaro=hīnajāti. Nayatissī, nayanti ettha sattāti nīvaraṃ=gharaṃ, evamaññepi.
衣布等四者常常被聚集在一起。『衣布』意指沙衣。冷暖同调，水火不相煎熬，合于清净故称为『和顺』。持守法及戒律等事称为精进，保护自身称为护舍，视为一家住所，如此类推。
§155
155. Kuto kriro.
155. 鸟类何自来的？
Ku-saddetīmasmā kriro hoti. Kavati nadatīti kuraro=pakkhī, itthiyaṃ vīmhi kurarī.
由于有『呱呱』之声故名为鸟类。辽阔鸣叫者是鹃鸟，雌鸟称为鹃母。护舍者是鸟群，能护持自身者称为羽族。护携者为护守之意，众鸟因而同住此处称此为巢穴。
§156
156. Vasāsā charo.
156. 脂肪乃腥膻之味。
Vasa-nivāse, asa-khepane, etehi charo hoti. Vasanti etthāti vaccharo=vasso. Saṃpubbo, saṃvasanti etthāti saṃvaccharo=sova. Asati vissajjetīti accharā=devakaññā, aṅguliphoṭanañca.
在住所安住、不散乱，由此谓之行动。『住』此处作『行动』，意即季节。其始称为『集行』，终称为『共行动』。『不断散者』谓天女与断指者。
§157
157. Masā chero ca.
157. 豆类亦为腥膻之味。
Masa-amasanetīmasmā chero hoti charo ca. Taṇhāya parāmasanaṃ maccheraṃ=sakasampattiniguhanaṃ, maccharaṃ=tadeva.
『月』指从此处起的月行。『行』同样指此法。以渴爱为止息者则为鱼行，即聚合业的隐匿。鱼行即此义。
§158
158. Dhū vāto saro.
158. 『dhū』者，风也，元音也。
Dhunāti vātīhi saro hoti. Dhunātīti dhūsaro=lūkho īsaṃpaṇḍu ca. Vāti gacchatīti vāsaro=divaso.
『吹』谓随风而动为法。『难吹者』解释为难行、粘滑且窄。『吹动者』意谓如日子行者。
§159
159. Bhamādīhyaro.
159. 「帕玛」等词加「阿洛」后缀。
Bhama tasa manda kandādīhi aro hoti. Bhamatīti bhamaro=madhukaro. Tasati tantaṃ gaṇhātīti tasaro=suttaveṭṭhano. Mandanti modanti etthāti mandaro=pabbato. Kandati avhāyatīti kandaro=darī. Divassa ettaṃ, devanti kīḷanti etenāti devaro=patiro bhātā.
「帕玛」、「达萨」、「曼达」、「干达」等词加「阿洛」后缀。「帕玛帝」（旋转）故称「帕玛洛」，即蜜蜂。「达萨帝」（牵引线）故称「达萨洛」，即纺线者。「曼达帝」（人们在此欢乐）故称「曼达洛」，即山。「干达帝」（呼唤）故称「干达洛」，即山洞。此为「提瓦」（天）字之训：「提瓦帝」（以此嬉戏）故称「提瓦洛」，即兄弟。
§160
160. Vadissa badaca.
160. 『vad』词根，变为『bad』及『ca』。
Vadatismā aro yoti, vadatissa badādeso ca. Vadanti etenāti badaro=kakkandhūphalaṃ. Vīmhi badarī=kakkandhū.
「瓦达帝」加「阿洛」后缀，且「瓦达帝」之「瓦达」替换为「巴达」。「以此言说」故称「巴达洛」，即枣果。加「-ī」长音后缀则为「巴达莉」，即枣树。
§161
161. Vada janānaṃ ṭhaṅaca.
161. 对众人说，以及 ṭha 和 ña。
Vada janehi aro hoti, ṭhaṅa cāntādeso. Vadatīti vaṭharo=mūḷo vaṭharaṃ=thūlaṃ. Jāyatīti jaṭharaṃ=udaraṃ.
『vada』之后，词根『ar』被替换，并附加词尾『ṭhaṅa』作为接尾替换。『vadati』（说话）→『vaṭhara』，意为愚钝；『vaṭhara』，意为粗大。『jāyati』（生起）→『jaṭhara』，意为腹部。
§162
162. Pacissiṭhaṅaca.
第162条 皮奇西达汉查。
Pacatismā aro hoti iṭhaṅacāntādaso. Pacanti etenāti piṭharo=thālī.
皮查提斯马意为皮吾，是指器皿的腹部或托盘。
§163
163. Vakā araṇa.
第163条 瓦迦阿然那。
Vaka kuka-ādānetimasmā araṇahoti. Vaketi ādadāti etāyāti vākarā=migabandhanī.
瓦迦是指猎取鸭类食物的工具，因此称为阿然那。瓦迦即用来捕猎及捉拿水禽的陷阱。
§164
164. Siṅgyaṅgāga majjakalālā āro.
第164条 辟迦扬迦嘎·摩札迦拉拉·阿噜。
Siṅgiiti nāmadhātu, aṅga-gamanattho, aga-kuṭilagamane, majjasaṃsuddhiyaṃ, kala-saṅkhyāne, ala-bandhane, etehi āro hoti. Vijjhanatthena siṅgaṃ viya siṅgaṃ=nāgarikabhāvasaṅkhātassa kilesasiṅgassetaṃ nāmaṃ, taṃkaroti siṅgaṃ vā payuttaṃ, taṃ karoti rāgīsu pabhavatīti vā, ‘‘dhātvatthe nānāmasmī’’ti (5.12) i, pubba saralopo, siṅgi, tato āro, ‘‘sarolopo sare’’ti (1.26) ilopo, pubbe ‘‘vippaṭisedhe’’ti (1.22) aniṭṭhappaṭisedho, ettha hi ārato aññattha sāvakāsapubbasaralopova, ipaccayato aññattha ca, siṅgāro=kilesasiṅgakaraṇaṃ, vilāsoti vuttaṃ hoti. Aṅgati vināsaṃ gacchatīti aṅgāro=daḍḍhakaṭṭhaṃ. Aganti gacchanti etthāti agāraṃ=gharaṃ. Līhanena attano sarīraṃ majjati nimmalattaṃ karotīti majjāro=biḷāro. Kalāti niddesā lassa ḷattaṃ, etena guṇaṃ kalīyati parimīyatīti kaḷāro=piṅgalo. Dīghattaṃ alati bandhatīti aḷāro=vaṅko visālo ca.
辟迦是指名称词干，表示四肢的行走。阿噜则意指弯曲曲折之行，摩札是清净，迦拉拉指数目，合在一起为阿噜。由此联结而成为这一条。辟迦如箭头般，是指对于世间污垢的清除，名为辟迦。’掷为辟迦’，即指把污染连带摧毁或产生于烦恼的；“持有此属性谓‘多种本相’”（出自5.12节）；起初为根本简易意，辟迦再述，“简易者净；再述‘简易者精进’”（引1.26）；再有“简易者不善”（引1.22），因而辟迦于此，具足不同重义，犹如朴素之义而有因缘引生异义。辟迦为烦恼产生的根源，被称为烦恼的因缘、表现为嬉戏的形态。如无四肢则毁坏，故辟迦亦喻为木炭。阿嘎是行走之义，此处即为房舍之意。李汉为自身身躯浸润，使净澄澈，此即摩扎罗，即猫也。迦拉是数量之谓，意为数量之德。胶罗为长久绑缚，此为弯曲、广大之意。
§165
165. Kamissassu ca.
165. 『kami』之后，亦换用『assu』。
Kama-icchāyamiccasmā āro hoti, assa u ca. Kāmīyatīti kumāro=bālo.
因欲望而生，故有该行；所谓欲行者，意谓幼儿或愚人。
§166
166. Bhiṅgārādayo.
166. 净瓶等（以「净瓶」为首的一类词）。
Bhiṅgārappabhutayo ārantā nipaccante. Bhara=bharaṇe, bharaṇaṃ dhāraṇaṃ posanañca, dhāraṇatthassa bharatissa bhiṅgādeso, bharati dadhāti udakanti bhiṅgāro=hemabhājanaṃ. Kleda klida-alla bhāve, la lopo, kledayatīti kedāraṃ=khettaṃ, (ke jale sati dāro vidāraṇamassāti vā kedāraṃ=tadeva, bahulādhikārā sattamiyā na lopo.) Vida-lābhetīmasmā kupubbā āro dassa ḷattaṃ issa ettābhāvo samāse kussa o ca nipaccante, kuṃ pathaviṃ vindati tatruppannatāyāti koviḷāro=diguṇapatto.
断灭之事种种，诸阿拉汉皆断除。『负』者，承受负担，支持、维持和养护；『承受』意指维持之义，『断灭之所』意谓断灭之境；负载、承托、承付、浸润感受等为断灭之意。『湿润』、『湿软』等为地之意，称为『耕地』。若水存，则不毁毁；故称之为‘田地’，因多有众多所有，故不毁灭。因其获得破坏，先前之事亦可见，此等无此者，于合中灭尽，故斥为断灭。问何土地得此，谓智慧得法处。
§167
167. Karā māro.
167. 作业者为铁匠。
Karotismā māro hoti. Lohakiccaṃ karotīti kammāro=lohakāro.
作业者即为铁匠。从事铁作工者谓之铁匠。
§168
168. Pusa sarehi kharo.
168. 沙罗树的果实是坚硬的。
Pusa sarehi kharo hoti. Posīyati jalenāti pokkharaṃ=padumaṃ. Sarati vikāraṃ gacchatīti sakkharā=ucchuvikāro.
沙罗树的果实非常坚硬。它由水滋养，生长于池塘、莲花中。果实的坚硬变化被称为坚壳变化。
§169
169. Sara vasa kalā kīro vassuṭa ca.
169. 沙罗树的叶子像丝绸，茎干成熟且坚固。
Etehi kīro hoti vassa uṭa ca. Sarīyatīti sarīraṃ=deho. Vasanti vāsaṃ karonti etenāti usīraṃ=bīraṇamūlaṃ. Anena thūlādi kalīyati parimīyatiti kaliro=aṅkuro.
这些叶子，如丝绸般细腻，茎干坚固成熟。所谓茎干是指身体。叶子生长并形成叶柄，这即是苦木根。由此根茎变得粗大，生长成熟，其芽称为茎芽。
§170
170. Gambhīrādayo.
170. 深（水）等（以「深」为首的一类词）。
Gambhīraādayo kīrantā nipaccante. Gamissa bhuka, malopo vā, pathaviṃ, bhinditvā gacchati pavattatīti gambhīro, gabhīro= agādho , kulissa lassa ḷo, pāde kulati pattharatīti kuḷīro=kakkaṭo, evamaññepi.
所谓深厚之物，是指生长到极盛而成熟后，裂开散落的。地面被穿破后，果实脱落、散布，称为深厚。深厚又称为裂开物；脚踏之处发出碎石声，称为裂石物；类似的还包括其他。
§171
171. Khajja valla masā ūro.
171. 『可嚼之物』、『受喜爱之物』、『豆类』、『胸部』（此四词为同类例词）。
Khajja-majjane, vala valla-saṃvaraṇe, sama-āmasane, etehi ūro hoti, khajjīyatīti khajjūro, vīmhi khajjūrī=rukkhaviseso. Vallīyati saṃvarīyatīti vallūro=sukkhamaṃso. Masīyatīti masūro=vīhiviseso.
刺藤在中心部，藤蔓的束缚，均匀的厚蕨，这些构成了茎。刺藤称为刺茎，是一种特殊的树木。缠绕牵制称为藤茎，乃指细长的肉质部分。厚茎指厚实的茎部，是休止状态的特点。
§172
172. Kappūrādayo.
172. 冬青类植物等。
Kappūraādayo ūrantā nipaccante. Tuṭṭhimuppādetuṃ kappati sakkotīti kappūraṃ=ghanasāro. Karotissa assu, kibbisaṃ karotīti kurūro=pāpakārī. Pasa-bādhane, pasati pīḷetīti pasūro=duṭṭho, byañjanaṃ, evaṃnāmako ca, evamaññepi.
冬青类植物是笔直上生的枝条。世尊为得满足而使用冬青比喻其为浓密的汁液。做恶行为称为残酷，是坏行者。拘束、阻碍称为拘茎，意指污秽。此类词还有其他相似用法与含义。
§173
173. Kaṭha cakā oro.
173. 「咖」字等，变为「迦」（ca-ka → o-ro）。
Kaṭha-kicchajīvane, caka-parivitakkane, etehi oro hoti. Kaṭhati kicchena jīvatīti kaṭhoro=thaddho. Cakati parivitakketīti cakoro=pakkhiviseso.
在艰难活命和旋转动念中，硬棘与刺枝形成茎。硬棘意为生存艰难之物，即坚硬之茎。刺枝指转动圈绕的枝条，是指翼状特征。
§174
174. Morādayo.
174. mora 等词。
Moraādayo orantā nipaccante. Mī-hiṃsāyaṃ, īlopo, mayati hiṃsatīti moro=mayūro. Kasa-gamane, assi , kasati gacchatīti kisoro=paṭhamavayo asso. Mahīyati pūjīyatīti mahoro=vammiko, evamaññepi.
孔雀等词，以收尾方式而构成。由词根「弭」（伤害义），去除长音「伊」，「弭」字有伤害之义，故「摩路」（孔雀）即是「摩耶路」之略——孔雀。由词根「咖沙」（行走义），加「阿西」后缀，「咖沙」者行走也，故「基绍路」即是「初龄之马」——驹。「摩诃依路」者，受供奉、受敬重之义，故「摩诃路」即是「蚁冢」。其余同此类推。
§175
175. Kuto eraka.
一百七十五。苦咯（eraka）从何而来？
Ku-saddetīmasmā eraka hoti. ‘‘Yuvaṇṇānamiyaṅuvaṅa sare’’ti (5.136) uvaṅa, kavati nadatīti kuvero=vessavaṇo.
由词根「ku」（声响义）而来，加上词缀「eraka」。依据「在元音前，u 类音变为 uvaṅ」之规则（5.136），得「uvaṅ」形；「kavati nadati」意为「鸣响、发声」，故「kuvero」即「毗沙门天王」（财富之主）之名。
§176
176. Bhū sūhi rika.
一百七十六。地（Bhū）属于细小，蜂群（sū）属于群聚，苦咯等属于『rika』。
Bhūsattāyaṃ, sū-pasavane, etehi rika hoti. Bhavatīti bhūri=pahūtaṃ, ṅīmhi bhūrī=medhā. Savati hitaṃ pasavatīti sūri=vicakkhaṇo.
由词根「布」（存在义）与词根「苏」（生出义），各自生出「利咖」后缀。「存在」之义，故「布利」即是「丰盛、众多」；加女性词缀「尼」则成「布利」，意为「智慧」。「流出善益、产生利益」之义，故「苏利」即是「明智者、有识之士」。
§177
177. Mī kasī nīhi ru.
177. 『mī』及『kasī』，以『nī』诸词根，加『ru』（即『ru』词缀）。
Mī-hiṃsāyamiccasmā, kapubbā sayatismā, nayatismā ca ru hoti. Raṃsīhi andhakāraṃ mīyati hiṃsatīti meru=sireru, ke jale sayati pavattatīti kaseru=tiṇaviseso. Attanissite sundarattaṃ neti pāpetīti neru=pabbato.
『Mī』者，非害意，反示非虚妄、先行、护持之义。如同原义谓：用箭射击黑暗，以示危险；『Meru』即『颈骨』，喻危险之处；『Kaseru』谓水波动起，喻特别之水性；『Neru』指『山峦』，喻自性清净美好，不作恶者。
§178
178. Sinā eru.
178. 词根「西那」，加「额儒」后缀。
Sinā-soceyyetīmasmā eru hoti. Sināti suciṃ karotīti sineru=pabbatarājā.
『Sinā』意为应当清洗，此处『eru』为『山王』之义，指昵称清洁者。
§179
179. Bhī ruhi ruka.
179. 『bhī』词根，以『ruhi』诸形式，取『ruka』（即加缀『ruka』）。
Bhī-saye, ru-sadde, etehi ruka hoti. Bhāyanti etasmāti bhīru=bhayānako. Ravatīti ruru=migo.
『Bhī』谓恐惧之意，『ru』即音声，合成『ruka』谓恐怖者。故此三者连用指因恐怖而生之恐惧；又『ruru』喻为猛兽。
§180
180. Tamā būlo.
180. 『tamā』词根，取『būlo』（即加缀『būlo』）。
Tama-bhūsanetīmasmā būlo hoti. Mukhaṃ tameti bhūsetīti tambūlaṃ=mukhabhūsanaṃ.
『Tama-bhūsaneti』于此黑色的装饰故称黑。面部谓之黑，即鞣叶饰面，鞣叶为面饰之物。
§181
181. Sito lakavālā.
181. 『悉』字接『拉咖瓦拉』诸后缀。
Si-sevāyamiccasmā lakavālaiccete paccayā honti. Sattehi sevīyatīti silā=pāsāṇo, selo=pabbato. Jalaṃ sevatīti sevālo=jalatiṇaṃ.
由『悉』（意为「依附、亲近」）故，『拉咖瓦拉』等后缀得以成立。『被众生所依附者』，故曰『悉拉』，即石头；『悉洛』，即山岳。『依附于水者』，故曰『悉瓦拉』，即水草。
§182
182. Maṅga kama samba saba saka vasa pisa keva kala palla kaṭha paṭa kuṇḍa maṇḍā alo.
182. 「maṅga、kama、samba、saba、saka、vasa、pisa、keva、kala、palla、kaṭha、paṭa、kuṇḍa、maṇḍa」诸词，加「ā」尾（即于该等词根或词干后接「ā」作词缀，以构成相应派生词形）。
Maṅga-maṅgalye, kama-icchāyaṃ, samba-maṇḍane, sabaiti asseva katamalopassa niddeso, saka-sattiya, vasa-nivāse, pisagamane, keva-sevane, kala-saṅkhyāne, palla-gamane, kaṭha kicchajīvane, paṭa-gamanattho, kuṇḍa-dāhe, maṇḍa-bhūsane, etehi alo hoti. Maṅganti sattā etena vuddhiṃ gacchantīti maṅgalaṃ=pasatthaṃ. Kāmīyatīti kamalaṃ-paṅkajaṃ. Sampati maṇḍetīti sambalaṃ=pātheyyaṃ. Sabalaṃ=visabhāga vaṇṇavantaṃ. Sakkoti vattunti sakalaṃ=sabbaṃ. Vasatīti vasalo=suddo. Piyabhāvaṃ pisati gacchatīti pesalo=piyasīlo. Kevati pavattatīti kevalaṃ=sakalaṃ. Kalīyati parimīyati udakametenāti kalalaṃ=apatthinnaṃ, pallati āgacchati udakametasmāti pallalaṃ=appodako saro. Kaṭhanti ettha dukkhena yantīti kaṭhalaṃ=kapālakhaṇḍaṃ, paṭati vuddhiṃ gacchatīti paṭalaṃ=samū- ho . Ghaṃsena kuṇḍati dahatīti kuṇḍalaṃ=kaṇṇābharaṇaṃ. Maṇḍīyati paricchedakaraṇavasena bhūsīyatīti maṇḍalaṃ=samantato paricchinnaṃ.
「maṅga」义为吉祥兴盛，「kama」义为欲求，「samba」义为庄饰，「saba」乃说明同类词中「ala」后缀之省略形，「saka」义为有能力，「vasa」义为居住，「pisa」义为前往，「keva」义为事奉，「kala」义为计量，「palla」义为前往，「kaṭha」义为艰难谋生，「paṭa」义为前进，「kuṇḍa」义为燃烧，「maṇḍa」义为庄严；以上诸词根，皆可接「ala」后缀。
众生藉此而趋向增益繁荣，故曰『maṅgala』，即吉祥、殊胜之义。为人所欲求，故曰『kamala』，即莲花。当下能令庄严，故曰『sambala』，即资粮、旅途所需之物。『sabala』，即具有杂异色彩之物。能有所作为，故曰『sakala』，即一切、全部。居住于此，故曰『vasala』，即首陀罗（下种姓之人）。趋向可爱之状，故曰『pesala』，即性情温和可爱者。运行流转，故曰『kevala』，即全部、完整。以此计量水之多少，故曰『kalala』，即尚未凝固之物。水由此流来，故曰『pallala』，即水量稀少之湖沼。于此以艰辛行进，故曰『kaṭhala』，即破碎的陶片。趋向增益成长，故曰『paṭala』，即聚集、群集。以摩擦而燃烧，故曰『kuṇḍala』，即耳饰庄严之物。以划定界域之方式而被庄严，故曰『maṇḍala』，即四周皆有界限的圆形。
§183
183. Musā kalo.
183. 「musā」一词，加「la」尾（即于该词后接「la」以构成派生词形）。
Musatismā kalo hoti. Musati etenāti musalo=ayoggo.
因为妄语故为徒。妄语者，即无用不适宜者。
§184
184. Thalādayo.
184. 「thala」等词（亦依此类推，作同类词形变化）。
Thalaādayo kalantā nipaccante. Ṭhassa tho, pubbasaralopo, tiṭṭhanti etthāti thalaṃ=unnatappadeso. Pā-pāne, upubbo, dvibhāvasaralopā, udakaṃ pivatīti uppalaṃ=kuvalayaṃ. Patissa pāṭaṃ, patati gacchati paripākanti pāṭalaṃ=phalaṃ, tambavaṇṇaṃ kusumañca. Baṃhissa niggahītalopo, baṃhati vuddhiṃ gacchatīti bahalaṃ=ghanaṃ. Cupissa ussa attaṃ, cupati ekattha na tiṭṭhatīti capalo=anavaṭṭhito, evamaññepi.
所谓藻类等，是指聚集结成后所止者。由于其先前存在的消失，则称为藻类，即隆起的状况。举例而言，水中莲花为藕泽花。在树枝上落下成熟者称为果实，有时呈橙色或花朵状。竹子聚合成密集状，不断增长称为竹林。若杯子中聚集水，则杯形，容纳一处不中断称为杯器，藻类亦如是。
§185
185. Kulā kālo ca.
185. 『从族姓』与『时』。
Kula-patthāretīmasmā kālo hoti kalo ca. Kulati attano sippaṃ pattharatīti kulālo=kumbhakāro. Kulati pakkhe pasāretīti kulalo=pakkhijāti.
所谓区域时为时段之意。因其涵盖自身范围故为时。负责运作其自制工艺者称为制造人；其不断扩展至两边时，则称为翼状生产者。
§186
186. Muḷālādayo.
第186条：muḷāla 等词。
Muḷālaādayo kālantā nipaccante. Mīla-nimīlane, uttaḷatāni, uddhaṭamatte nimīlatīti muḷālaṃ=bhisaṃ. Bala-pāṇane, itta- ḷattāni , mūsikādikhādanena balati jīvatīti biḷālo=majjāro. Kappissa saṃyogādilopo, kappanti jīvikaṃ etenāti kapālaṃ=ghaṭādikhaṇḍaṃ. Pī tappane. ‘‘Yuvaṇṇānamiyaṅuvaṅa sare’’ti (5.136) iyaṅa, attano phalena satte santappetīti piyālo-rukkho. Kuṇa-sadde, vātasamuṭṭhitā vīcimālā ettha kuṇanti nadantīti kuṇālo=eko mahāsaro. Visa-pavisane, pavisanti etthāti vsālo=vitthiṇṇo. Pala-gamane, vātena palati gacchatīti palālaṃ=sassānamupanītadhaññānaṃ nāḷapattāni. Saratissa sigo, sasādayo sarati hiṃsatīti sigālo=kotthu, evamaññepi.
根本词是时间上终结的。根本词即根本消失、枯萎，指事物的衰败、下降或灭失，合称为根本。力量、臂力等名词，指通过鼠类等小动物的啃咬而消耗生命力，谓之『比拉罗』即消磨。作品因结合等关系而消亡，谓之『科帕罗』谓为生命的终断，即如瓦罐等破碎。树叶枯败。『年轻嫩枝如此柔软』此句出自（5.136），意谓以果实自我满足，因此称为『喜耽树』。由于风声作响，称之为『昆阿罗』，乃大响声。毒物进入，谓之『维萨罗』，意指溢出。谷物成熟，风吹致动，谓之『帕拉朗』，即谷物秸秆与稻秆穗类。猎犬即『希迦罗』，意谓追捕与伤害，如此类推。
§187
187. Caṇḍa patā ṇālo.
187. 猛烈打击与下降。
Caṇḍa-caṇḍikye, pata patha-gamane, etehi ṇālo hoti. Caṇḍeti pīḷetīti caṇḍālo=mātaṅgo, patati adhogacchatīti pātālaṃ=rasātalaṃ.
在猛烈打击及落下过程中，出现此类名词。『猛烈』指压迫，因此『猛烈阿罗』即象。『落下』『向下飞落』，谓之『陀罗兰』并指地下界（罗剎底界）。
§188
188. Mādito lo.
188. 极端懈怠之词。
Mā-māne, i-ajjhenagatīsu, pī-tappane, dū-paritāpe, evamādīhi lo hoti. Mīyati parimīyatīti mālā=panti. Eti gacchatīti elā=sukhumelā. Piṇeti tappeti etthāti pelā=āsittakūpadhānaṃ. Dūyati paritāpetīti dolā=kīḷanayānakaṃ. Kalasaṅkhyāne, kalanaṃ kallaṃ=yuttaṃ.
由我见、执著等极端懈怠状况所生，谓之『懈怠罗』。其含义为消失、减少，为『枯萎』。行走状态细微柔软，谓之『乐罗』。打发、伤害，则是『佩罗』，即生疾发生处。心意烦恼受苦，谓之『多拉』，指纺织损害。计数中，计数减少，谓之『卡兰纳』，即损减。
§189
189. Ana sala kala kuka saṭha mahā ilo.
一百八十九。无加之净、柔软、毒蛇、大鸟等大恶。
Ana-pāṇane, sala-gamane, kala-saṅkhyāne, kuka vaka-ādane, saṭha-kitave, araha maha-pūjāyaṃ, etehi ilo hoti. Anati pavattatītianilo=māluto. Salati gacchatīti salilaṃ=jalaṃ. Kalati pavattatīti kalilaṃ=gahanaṃ. Kukati attano nādena sattānaṃ manaṃ gaṇhātīti kokilo=parapuṇḍo. Saṭhati vañcetīti saṭhilo=saṭho. Mahīyati pūjīyatīti mayilā=itthī.
关于无加之净、柔软、量数、毒鸟、狡诈谎言，对阿拉汉之大敬礼，以及由此而生的恶。无加之净指不生起的污秽。柔软者谓去行之水，即水。加之净谓生起的浊重。毒鸟者指用自己声音惑乱众生的叫鹃，大鸟。狡诈谎言指欺骗之诈伪。大者谓被敬仰者，母孔雀。
§190
190. Kuṭā kilo.
一百九十。弯曲之恶。
Kuṭa-koṭilyetīmasmā kilo hoti. Akuṭi kuṭilattamagamīti kuṭilo=vaṅko.
弯曲与狡诈由此得名。无弯即直，无狡诈即正直，故弯曲即为弯曲恶。
§191
191. Sithilādayo.
一百九十一。松懈等恶。
Sithilaādayo kilantā nipaccante. Saha khamāyaṃ, sahissa sithattaṃ, sahitumalanti sithilaṃ=adaḷhaṃ. Kampissa saṃyogādilopo, paradukkhe sati kampatīti kapilo=isi. Kaba-vaṇṇe, bassa po, akabi nīlādivaṇṇattamagamīti kapilo=vaṇṇaviseso. Mathissa mitho, mathīyatīti mithilā=pūrī, evamaññepi.
松懈等恶指松散与坠落。具忍受者谓其柔软，能容忍称松懈。因联系等而抖动破裂，痛苦之时抖动，故松懈又称颤抖恶。又因颜色等异俗故特称。松懈还指虚伪与谎言，如谜语般欺骗。
§192
192. Caṭa kaṇḍa vaṭṭa puthā kulo.
192. 在 caṭa、kaṇḍa、vaṭṭa、putha 等词根之后，加后缀 kula。
Caṭa-bhedane, kaṇḍa-chedane, vaṭṭa-vattane, putha patha-vitthāre, etehi kulo hoti. Caṭati mitte bhindatīti caṭulo=cāṭukārī. Kaṇḍīyati chindīyatīti kaṇḍulo=rukkho. Vaṭṭatīti vaṭṭulo=parimaṇḍalo. Apattharīti puthulo=vitthāro.
通过分割板段、切断节、绕圈转动、展开位道，这些合成『族』。分割板段谓之『板段者』，即制造板段者。切断节谓之『节者』，即树木。圈圈转动谓之『圈者』，即圆环。展开位道谓之『位者』，即展开。
§193
193. Tumulādayo.
193. 土木拉等诸城。
Tumulaādayo kulantā nipaccante. Tama khedane, assu, atami vitthiṇṇattamagamīti tumulo=patthaṭo. Tamissa ḍuka, tamīyati vikāramāpādīyatīti taṇḍulo=vīhisāro. Nipubbassa cinātissa ilopo, atthikehi nicīyateti niculo=hijjalo, evamaññepi.
以凸起等属为族终而收束。所谓割断浊音、刺和十分展开者，因而称为『凸起』，即平坦的。凸起内有塌陷、扭曲、变形、成分等称为『痘瘤』，即肿块。早期的切除与减少实有其用，故称为『凹陷』，即疣瘤，诸如此类。
§194
194. Kalla kapa takka paṭā olo.
194. 『卡拉』者，卡巴、达咖、巴达、阿罗诸词之替换也。
Kalla-sadde, kapa-acchādane, takka-vitakke, paṭa-gamane, etehi olo hoti. Vātavegena samuddato uṭṭhahitvā kallati nadatīti kallolo=mahāvīci. Kapati dante acchādatīti kapolo=vadanekadeso. Takkīyatīti takkolaṃ=kolakaṃ. Paṭati byādhimetena gacchatīti paṭolo=tittako.
斑纹的声响、覆盖盖子、思考尖端、片的传播，皆为『波浪』。风起海面掀起波浪谓之『大波浪』。覆盖牙齿称为『嘴波浪』。尖锐锋利即『尖波浪』。因疾病而传播则称为『片波浪』，即疹疹。
§195
195. Aṅgā ulolī.
195. 『昂嘎』者，乌罗离之词形变化也。
Aṅga-gamanattho, etasmā ulaulī honti. Aṅganti etena jānantīti aṅgulaṃ=pamāṇaṃ. Aṅgati uggacchatīti aṅgali=karasākhā.
因肢体运动而生，此乃卷动。肢体者，据此而知，即指节或度量。肢体向上翘起，是指手指与手掌树枝状延伸。
§196
196. Añjāli.
196. 『安扎利』者，合掌之义也。
Añja-byatti makkhana gati kantīsu, etasmā ali hoti. Añjeti bhattimanena pakāsetīti añjali=karapuṭo.
合掌之意源于唇齿交合如密合缀缝，因此称为合掌。此乃用掌相叠。
§197
197. Chadā li.
197. 『差达利』者，遮蔽、覆盖之义也。
Chada-saṃvaraṇe, etasmā li hoti. Chādetīti challī=sakalikā.
为遮盖、制止之意，故称覆盖。遮盖意味着覆盖布帘或网。
§198
198. Allyādayo.
198. 『阿丽雅』等词之用法。
Alliādayo liantā nipaccante. Ara-gamane, arati pavattatīti alli=rukkho. Nayatissa ettābhāvo, attikehi nīyatīti 4 nīli, ṅīmhi nīlī=gacchajāti. ‘‘Saramhā dve’’ti (1.34) lassa dvibhāve rassatte ca nillītipi hoti. Pālissa pā, pāleti rakkhatīti pāli, ṅīmhi pālī=panti. Pālissa palo, pāleti rakkhatīti palli=kuṭi. Cuda-codane, ottābhāvo, codīyatīti culli=uddhanaṃ, evamaññepi.
联蔓类是指植物的蔓枝相互缠绕。所谓“下垂而交缠”，谓其彼此缠绕而紧贴。关于“阿拉”一词，意为根本的意思，其根基的衰败称为不果断。联蔓类如蔓藤树，因其常沿着别的植物攀附而生长。梗的缺失，就是借别物而延长，这就是由环境而移相的表现。巴利中指出“萨兰毫两个”，指的是枝条两部分合生而成，它在两条枝条交合处产生缠绕。巴利词“帕利”意为保护或遮盖，含有环绕之意；而“帕里”是从属，借寓于。帕利也作“帕罗”，意为盖屋或小屋。再如“粗枝堆集”，意为枝头突出，上升成枝条。依此类推。
§199
199. Pilādīhyavo.
199. 『毕拉』等词与『阿瓦』之连用规则。
Pila-vattane, palla-gamane, paṇa-byavahārathutīsu, evamādīhi avo hoti. Pilyateti pelavo=lahu. Pallatīti pallavo=kisalayaṃ. Paṇīyatīti paṇavo=mudaṅgo. Evamaññepi.
结块类即结实生长时，表面粗糙，枝干纠结弯曲的类型。在凹陷处形成的块状物，即实心块。巴利中“皮拉”谐音“轻”，意为质地轻软；“帕拉”意为新枝叶；“帕尼”表示密集的叶丛。此类植物则以此为特征。
§200
200. Sāḷavādayo.
200. 沙拉瓦等诸城。
Sāḷavaādayo avantā nipaccante. Sala-gamanattho, upantassa dīgho ḷattañca nipātanā. Salati pavattatīti sāḷa vo=abhisaṅkhataṃ badarādiphalakhādanīyaṃ. Kita-nivāse, ettābhāvo, ketatīti kitavo=jūtakāro, coro ca. Mū-bandhane, ūssa rassattaṃ, tuña cāvassa, munāti bandhatīti mutavo=caṇḍālo. Vala valla-saṃvaraṇe, ḷattaṃ, valati, valyateti vā vaḷavā=turaṅgakantā. Mura-saṃveḷane, murīyatīti muravo=mudaṅgo, evamaññepi.
梭叶类植株在生长中枝叶垂挂如梭状。生长时枝干下垂，叶形长而狭窄。梭叶的意义指枝叶密集、似梭，能抵御风吹。栖息于茅屋附近的植物，其枝叶成为筑巢之所。枝干结实，呈现色泽鲜艳的果实供食。结锁状的枝条多有恶意，犹如流氓。叶片开合辗转，有如奔马嘶鸣。枝叶环绕斜卷如鼓乐，皆类推而义。
§201
201. Sarā āvo.
201. 『沙拉』，其音变形式为『阿沃』。
Saratismā āvo hoti. Sarati pavattatīti sarāvo=bhājanaviseso.
蓑衣是指穿着蓑衣者。蓑衣者即是以蓑衣护体，能够遮蔽风雨的服装，因此‘蓑’指代特殊的衣着。
§202
202. Ala mala bilā ṇuvo.
202. 『阿拉』、『玛拉』、『毕拉』，其音变形式为『努沃』。
Ala-bandhane , mala malla-dhāraṇe, bila-bhedane, etehi ṇuvo hoti. Latāhi alīyatīti āluvo=gacchajāti. Malati dhāretīti māluvo=pattalatā. Bilati bhindatīti beluvo=rukkho.
所谓攀援之物，是指攀缘的东西，包括缠绕物、污垢、蔓藤的保持与攀折等，如此种种都是‘攀援’之物。用攀援的草蔓称为 ‘藟’；含义是指匍匐而行的攀缘植物。保持污垢的草蔓叫‘末藟’，即叶蔓；折断的叫‘柱藟’，指树木。
§203
203. Gātvī vo.
203. 『嘎德维』，其音变形式为『沃』。
Kā gā-saddetīmasmā īvo hoti. Gāyanti etāyāti gīvā=galo.
颈部是指发出‘嘎’声处，即脖颈。‘嘎’声即发声，这些都是指喉咙部位。
§204
204. Suto kvatvā.
204. 『苏德』，其音变形式为『瓦德瓦』。
Su-savanetīmasmā kva kvā honti. Suṇātīti suvo=kīro. Suvā=suṇo.
由『苏』（听闻）此词根，产生『瓦』与『瓦』两种形式。『能听闻者』，即『苏沃』，意为鹦鹉（雄）；『苏瓦』，意为鹦鹉（雌）。
§205
205. Vidvā.
第205条：有智者；博学者。
Vidatismā kvā pararūpābhāvo a nipaccante. Vidati jānātīti vidvā=vidū.
由「vidati」一词，依某些规则，发生后续词形替换，并附缀「a」作为词缀。「知晓、了解」之义，故「vidvā」即「vidū」，意为「智者、知者」。
§206
206. Thuto revo.
206. 「thuta」（被称赞者）之「th」变为「r」。
Thu-abhitthave, etasmā revo hoti. Thavati siñcatīti thevo=phusitaṃ.
「屠（thu）」词根表示称赞、颂扬，由此词根产生替换形式「雷婆（reva）」。「泡瓦提」（thavati）意为「洒落、滴落」，故「帝瓦」（theva）即「水滴」之义。
§207
207. Samā rivo.
207. 由「萨玛（sama）」词根产生「利瓦（riva）」替换。
Sama-upasame, etasmā rivo hoti. Sameti upasametīti sivo=umāpati, sivā=sigālo, sivaṃ=santi.
「萨玛（sama）」词根表示平息、寂静，由此词根产生替换形式「利瓦（riva）」。「萨玛提」（sameti）意为「平息、使寂静」，故「悉瓦」（siva）即湿婆神（乌玛之夫）；「悉瓦」（sivā，阴性）即「豺狼」；「悉旺」（sivaṃ，中性）即「寂静、安宁」之义。
§208
208. Chadā ravi.
208. 以『chad』表示太阳。
Chada-saṃvaraṇe , etasmā ravi hoti. Chādetīti chavi=juti.
『chad』者，遮覆也；由此词根生成『ravi』。能遮覆者，谓之『chavi』，即光辉、光泽也。
§209
209. Pūra timā kiso rasso ca.
209. 满盈之热、黑暗与水分。
Pūra-pūraṇe, tima-temane, etehi kiso hoti ūssa rasso ca. Pūretīti puriso=pumā. (Pure uccaṭṭhāne seti pavattatīti vā puriso=sova.) Temetīti timisaṃ=tamo.
【词根】pūr——充满义，tima——润湿义；由此二根，生成『kisa』，且元音 u 延长后再缩短。能充满者，谓之『purisa』，即男子、士夫也。（亦可解为：于高处、前方安住运行者，谓之『purisa』，即如太阳。）能润湿者，谓之『timisa』，即黑暗也。
§210
210. Karā īso.
210. 以『kar』表示伊萨那（主宰神）。
Karotismā īso hoti. Karīyatīti karīsaṃ=gūthaṃ.
由「迦罗」（作）而得「伊沙」。谓所作之物，即粪秽也。
§211
211. Sirīsādayo.
二一一、合欢树等词。
Sirīsaādayo īsantā nipaccante. Saratissa assi, sappadaṭṭhakālādīsu sarīyatīti sirīso=rukkho. Pūrissa rassattaṃ, pūretīti purīsaṃ=gūthaṃ. Talissa dīgho, talati sattānaṃ patiṭṭhānaṃ bhavatīti tālīsaṃ=osadhiviseso, evamaññepi.
『西里萨』等词以『伊萨』结尾而构成。『萨拉』字根之『阿』变为『伊』，能够流动者，即所谓『西里萨』，乃一种树木。『布里』字根之长音变短，能够充满者，即所谓『普里萨』，乃粪便之义。『塔拉』字根之短音变长，成为众生站立之基处者，即所谓『塔里萨』，乃一种药草，其余依此类推。
§212
212. Karā ribbiso.
二一二、由『咖拉』字根生『里毕萨』。
Karotismā ribbiso hoti. Karīyatīti kibbisaṃ=pāpaṃ.
由『咖罗提』字根衍生『里毕萨』。所作之业，即所谓『基毕萨』，乃恶业之义。
§213
213. Sasāsa vasa visa hana vana manāna kamā so.
213. 「萨萨」是水、毒、杀戮、丛林、心念、欲望的总称。
Sasa-gati hiṃsā vissasa pāṇanesu, asa-khepane, vasa-nivāse, visa-pavisane, hana-hiṃ sāyaṃ, vana sana-sambhattiyaṃ, mana-ñāṇe, ana-pāṇane, kama-icchāyaṃ, etehi so hoti, sasanti jīvanti sattā etenāti sassaṃ=kalamādi, asati khipatīti asso=hayo . Vasanti etthāti vassaṃ=saṃvaccharo. Visatīti vesso=tatiyavaṇṇo. Haññateti haṃso=sitacchado. Vanoti pattharatīti vaṃso=santāno, veḷu ca. Maññateti maṃsaṃ=pisitaṃ, anati jīvati etenāti aṃso=ekāṭṭhāso, bhujasiro ca. Kāmīyatīti kaṃso=parimāṇaṃ.
「萨萨」意谓水（如湖泊）之流动；「萨萨」亦含有对生命的伤害，如侵犯、驱赶、居住、进入毒物、杀害、伤害等行为；「萨萨」也指丛林及其增生之状；此外还有心的认识、食物的可食性和欲望等，如此种种皆属「萨萨」所涵盖。这里「萨萨」的词根包括卡拉（时间）、阿萨（劫损迅速消除）、瓦萨（季节轮回）、韦萨（三色鸟或衣物）、汉（天鹅白羽）、瓦诺（树枝族谱）等。又「玛尼」为肉指肉食，乃活体组成部分；「迦米亚」则量度、测度，隐喻欲望的范围及限度。
§214
214. Āmi thu ku sīto saka.
二一四、【前缀】『阿弥、图、库』与【字根】『悉陀、萨咖』等相配合。
Āpubbo mi-pakkhepe, thu-abhitthave ku-sadde, sī-saye, etehi saka hoti. Āmīyati anto pakkhipīyatīti āmisaṃ=bhakkhaṃ. Thavīyatīti thuso=vīhitaco. Kavati vātena nadatīti kuso=tiṇaviseso. Sayanti ettha ūkāti sīsaṃ=muddhā, kālatipu ca.
「阿米」是指食物；「图」表示结束、放弃；「库」为声音种类；「西」是头或顶端；而「萨卡」乃由此诸词组成。阿米意味着食物，图则含有完成、终结之意，库多指风吹草响的声音，西为头颅。整体合成这些词表明与食物、声音以及头部有关的含义。
§215
215. Phassādayo.
二一五、『发沙』等词【依此规则构成】。
Phassaādayo sakaantā nipaccante. Phusa-samphasse, ussatthaṃ, phusatīti phasso=kāyaviññāṇavisayo. Phusso=nakkhattaṃ. Pusa posane, posīyatīti pussaṃ=phalaviseso. Bhū-sattāyaṃ, bhūssa rasso, abhavīti bhusaṃ=tucchadhaññaṃ, aṃkissa uka, aṅketi anena aññeti aṅkuso=gajapatodo. Phāya-vuddhiyaṃ, papubbo, yalopo, phāyati vuddhiṃ gacchatīti papphāsaṃ=dehakoṭṭhāsaviseso. Kalismā sassa māña, kulismā ca, kalīyati parimīyatīti kammāso=sabalo, kammāsaṃ=pāpaṃ. Kulati pattharatīti kummāso=bhakkhaviseso. Manissa jūka, maññati sadhanattaṃ etāyāti mañjūsā=kaṭṭhapeḷā. Pīssa yūka, piṇetīti pīyūsaṃ=amataṃ. Kula-saṃvaraṇe, ika, kulīyati saṃvarīyatīti kulisaṃ=vajiraṃ . Bala-saṃvaraṇe, ika, lassa ḷattañca, balati etena macche gaṇhātīti baḷiso=macchavedhanaṃ. Mahissa eka, mahīyatīti mahesī=katābhisekā padhānitthī, evamaññepi.
「触」乃触及、接触之意，合称为彼此的终结。触包括身体与识的接合；触亦指天体星辰。"普萨"指果实或收获，谓滋养之物。"布萨"意为废弃无用之秸秆。"昂克"为象牙钩，表示被钩住或牵引。"帕雅"为加强、生长，泛指身躯之发展。"克里斯玛"是坚硬、稳固，此处意指骨或铁器。"库玛"为食用物品。"曼朱萨"指织物，在此隐喻柔软坚韧。"皮尤萨"指甘露，代表滋养。"库里萨"是钻石，象征坚固。"巴利索"为器具或捕鱼工具。"马黑斯伊"指印度教祭司之冠冕，此处比喻高贵或首领地位。合起来这些词展示了与触觉相关的各种事物，从触感、滋养、坚固到象征身份等多方面，体现触觉的丰富涵义。
§216
216. Suto ṇisaka.
二百一十六。『须陀』者，音系词。
Suṇātismā ṇisaka hoti. Suṇātīti suṇisā=puttabhariyā.
『须陀』者，是『须尼萨』，指须尼萨众生。『须尼萨』者，即『须尼那』所生男子。
§217
217. Vetāta yu panāla kala camā aso.
二百一十七。『维塔塔』与『优帕那罗』、『迦罗』与『查摩』皆为词素。
Veta-suttiyo dhātu, ata-sātaccagamane, yu-missane, panathutiyaṃ, ala-bandhane, kala-saṅkhyāne, cama-adane, etehi aso hoti. Vetati pavattatīti vetaso=vānīro. Atati vāterito niccaṃ vedhattaṃ yātīti ataso=vanappativiseso vīmhi abhasī=gacchaviseso. Yavīyati missīyatīti yavaso=pasughāso. Paññate thavīyateti panaso=kaṇḍaṇīphalo. Alīyati bandhiyatīti alaso=mandakārī. Kalīyatīti kalaso=kumbho. Camati adati anenāti camaso=homabhājanaṃ.
『维塔』为五蕴之元素。『阿塔』指恰当相续。『优』指混合。『帕那』指吹气。『阿拉』指束缚。『迦罗』指数量。『查摩』指火种。由此而成。『维塔』意为声词。『阿塔』含带流水之义，常指森林中之特异声音。『优』则为牛声。『帕纳』为块茎果实。『阿拉』指无力缓慢。『迦罗』指罐、瓶。『查摩』意为供佛火用之物。
§218
218. Vaya diva kara karehyasaṇasakapāsakasā.
二百一十八。『瓦耶』、『迪瓦』、『卡拉』及后续皆为语素。
Vayatyādīhi asaṇaādayo honti yathākkamaṃ. Vayati gacchatīti vāyaso=kāko. Dibbanti etthāti divaso=dinaṃ. Karīyatīti kappāso=suttasambhavo. Kibbisaṃ karotīti kakkaso=pharuso.
『瓦耶』等指诸种动作，如『瓦耶』意为风或乌鸦。『迪瓦』意日。『卡拉』指棉花，亦指从经文生成之物。『卡基萨』意为粗坏之物。
§219
219. Sasa masa daṃsāsā su.
二一九、【字根】『萨萨、玛萨、当萨、阿萨』等加【后缀】『苏』。
Sasādīhi su hoti. Sasati jīvatīti sassu=jayampatīnaṃ mātā. Masīyatīti massu=purisamukhe pavaddhalomāni. ‘‘Lopo’’ti (1.39) niggahītalopo, daṃsīyati bandhamanenāti dassu=coro. Asīyati khipīyatīti assu=bappo.
『萨沙』及其同类称为『萨沙』。『萨沙』谓生于母体者，即幼蚊。『马思亚』者，谓男子面部生起的短毛。『罗波』意为毁灭，依此词指盗贼。『阿斯亚』谓迅疾，意指猛兽父亲。
§220
220. Vidā dasuka.
220. 「vida」十种词尾。
Vidismā dasuka hoti. Vidati jānātīti viddasu=vidvā.
『维达』者，谓智慧之人，『维达素』即智者。
§221
221. Sasā rīho.
221. 「sa」（词尾）替换为「rīha」。
Sasatismā rīho hoti. Sasati hiṃsatīti sīho=kesarī.
『萨莎蒂』意为伤害，故『萨莎』即狮子，也称『凯萨丽』（意为狮王）。
§222
222. Jīvāmā ho vamā ca.
222. 「jīva」、「mā」替换为「ho」，以及替换为「vama」。
Jīva-pāṇadhāraṇe, ama-gamane, etehī ho hoti, vamā cāntādesā yathākkamaṃ, ādesavidhānaṃ pana pararūpabādhanatthaṃ. ‘‘Byañjane dīgharassā’’ti (1.39) rassattaṃ, jīvanti etāyāti jivhā=rasanā. Amati pavattatīti amhaṃ=asmā. Papubbe amati pavattatīti pamhaṃ=pakhumaṃ.
「jīva」表维持生命，「ama」表行走运动，由这两者分别以「ho」替换，并依次以「vamā」作词尾替换，而设置替换规则是为了排斥后续原形。依『辅音前长短音』（1.39）规则，发生短音变化：「以此而众生活动者」，故「jivhā」即舌头、味觉器官。「以此而流转运行者」，故「amhaṃ」即石头。「以『pa』为前缀而流转运行者」，故「pamhaṃ」即睫毛。
§223
223. Taṇhādayo.
二二三、渴爱等词。
Taṇhaādayo hantā nipaccante. Tasa-pipāsāyaṃ, sassa ṇattaṃ, evamupari ca, tasati pātumicchati etāyāti taṇhā=lo bho. Kasa-vilekhane, kasatīti kaṇho=kāḷo. Juta-dittiyaṃ, tassa ṇattaṃ, ottābhāvo ca, jotetīti juṇhā=canda- pabhā . Mīlissa ḷo, nimīlantyanena akkhīnīti mīḷhaṃ-gūthaṃ. Gāhissa ḷo, gayhatīti gāḷhaṃ, dahissa ḷo, dahatīti daḷhaṃ, bahissa ḷo, dīgho ca, bahati vuddhiṃ vacchatīti bāḷhaṃ, ete tayo daḷhatthā. Gamissa assi, gacchatīti gimho-nidāgho. Paṭakalānaṃ aka ca, paṭati yātīti paṭaho=bheriviseso. Kalīyati parimīyati anena sūrabhāvoti kalaho=vivādo. Kaṭavarānaṃ āka, kaṭanti ettha osadhādiṃ maddantīti kaṭāho=bhājanaviseso. Varīyatīti varāho=sūkaro. Lunātissa o, lunāti etenāti lohaṃ=ayādi. Evamaññepi.
「taṇhā」等词以下列方式构成。「tasa」表渴求，将「sa」替换为「ṇa」，以下同此；「以此而欲饮者」，故「taṇhā」即渴爱、贪欲。「kasa」表划刻，「以此而划刻者」，故「kaṇha」即黑色。「juta」表光明，将「ta」替换为「ṇa」，并去除「o」音：「令其光明照耀者」，故「juṇhā」即月光。「mīla」词根取「ḷa」替换，「以此而使眼睛闭合者」，故「mīḷha」即粪便。「gāha」词根取「ḷa」替换，「以此而被执取者」，故「gāḷha」即坚实。「daha」词根取「ḷa」替换，「以此而燃烧者」，故「daḷha」即坚固。「baha」词根取「ḷa」替换，并作长音变化，「随生长而趋向增盛者」，故「bāḷha」即强盛；以上三者皆含坚固之义。「gama」词根取「assi」替换，「行走者」，故「gimha」即夏季、热季。「paṭa」与「kala」词根取「aka」替换：「以此而行走游走者」，故「paṭaha」即一种鼓乐器。「以此度量衡量，从而显示英勇者」，故「kalaha」即争论、诤事。「kaṭa」与「vara」词根取「āka」替换：「于此研磨压碎药草等物者」，故「kaṭāha」即一种容器锅具。「以此被选取者」，故「varāha」即猪。「lunāti」词根取「o」替换，「以此切割者」，故「loha」即铁等金属。其余类此类推。
§224
224. Paṇussahā hihī ṇoḷaṅa ca.
224. 「巴纳」字根后接「萨哈」时，以及「嘻嘻」「诺拉昂嘎」等变化。
Paṇā upubbasahā ca hihī honti yathākkamaṃ, ṇaoḷaṅa cāntādesā, ādesavidhānasāmatthiyā pararūpābhāvo, paṇīyati voharīyatīti paṇhi=pādassa pacchābhāgo. Ussahatīti ussāḷhī-vīriyaṃ.
「巴纳」乃以「乌」为前缀之「萨哈」，「嘻嘻」依次而来；「纳」「阿」「拉昂嘎」为末尾替换形式，由于替换规则之效力，替换后之词形不再出现。『巴尼亚帝』者，被称呼、被使用也；故「巴尼」即足之后部。『伍萨哈帝』者，奋发也；故「伍萨拉嘻」即精进、勇力之义。
§225
225. Khī mi pī cu mā vākāhi ḷo ussa vā dīgho ca.
225. 以「基」「米」「毕」「楚」「玛」「瓦」等词缀接续时，「拉」字可替换「乌萨」，且可选择延长为长音。
Khī-khaye, mi-pakkhepe, pī-tappane, cu-cavane, mā-māne, vī vā-gamane, kā gā-sadde, etehi ḷo hoti, ukārassa vā dīgho ca. Khīyatīti khelo=lālā. Mīyati pakkhipīyatīti meḷā=masi. Piṇetīti peḷā=bhājanaviseso. Cavatīti cūḷā=sikhā. Coḷo=pilotiko. Mīyati parimīyatīti māḷo=ekakūṭasaṅgahito anekakoṇavanto paṭissayaviseso. Vāti gacchatīti vāḷo=caṇḍamigo. Kāyati pharusaṃ vadatīti kāḷo=kaṇho, vīmhi kāḷī=kaṇhā.
关于废除、恶弃、苦难专注、小终止、不自以为是、勇猛行动，及声音的种类。这里说，此声如同废除（khīyatīti）是嬉戏玩耍；灭亡（mīyati）即消散毁坏；专注（piṇeti）是特别的食受；终止（cavatīti）为小发髻；小为鸟类；消散（mīyati）表示分散，为聚合成一峰分散多角的依缘特质；行动则如恶猿；黑暗即为粗劣之声，黑色阴暗为女性黑暗。
§226
226. Guto ḷaka ca.
226. 接于「古」字根之后，亦可出现「拉咖」之替换形式。
Gu-saddetīmasmā ḷaka hoti ḷo ca. Gavati pavattati etenāti guḷo=ucchuvikāro. Goḷo=lakuṇḍako.
『Gu』谓声音，故『ḷaka』即声音也。其义为运动、活动，也即上升变化之声。『Goḷo』为脉状、结节。
§227
227. Paṅguḷādayo.
227. 「般古拉」等词为此类之例。
Paṅguḷaādayo ḷaka antā nipaccante. Khañja-gativekalle, paṅguādeso, akhañji gativekallamāpajjīti paṅgaḷo=pīṭhasappī. Karotismā ḷassa khaña, kibbisaṃ karotīti kakkhaḷo=kurūro. Kukatissa kuka, kukyati pāpakārīhi ādīyatīti kukkuḷaṃ=saṅku saṃkiṇṇo sobbho. Kukkuḷo=thusaggī. Maṃkissa uka, bindu lopo ca, maṃketi vanaṃ maṇḍetīti makuḷo=avikasitakusumaṃ.
『Paṅguḷādayo』即『ḷaka』之类，常附于末端处。于残缺动作时称指状。缺缺动作时称跛足者。『Paṅgaḷo』为身体痛者。闻此病者役使肢体时为残疾苦难。『Kakkhaḷo』谓疾病或残疾，形容残忍厉害。『Kukkuḷaṃ』指萎缩、紧缩，及表损坏恶行。『Kukkuḷo』即丑陋、凶恶。『Makuḷo』谓未生之花，即花苞，未开放之意。
§228
228. Pāto ḷi.
228. 接于「巴达」之后，可替换为「利」。
Pātismā ḷi hoti. Atthaṃ pāti rakkhatīti pāḷi=tanti.
『巴利』者，守护义也。守护、保护其义，故称『巴利』，即圣典之线。
§229
229. Vīto ḷu.
二二九．从『毗多』得『卢』。
Vītismā ḷu hoti. Veti pavattatīti veḷu=veṇu.
『毗多』者，得『卢』也。流转、运行，故称『毗卢』，即竹也。
(Iti avaggapaccayavidhānaṃ). · （至此，非分组后缀的规定。）
Iti moggallāne byākaraṇe vuttiyaṃ · 如是，在《摩嘎剌那语法》的解释中，
Ṇvādikaṇḍo sattamo. · 以 ṇva 等后缀为首的一章，即第七章。
Suttaṃ dhātu gaṇo ṇvādi, nāmaliṅgānusāsanaṃ;
『经』者，谓法之根本要义及其分类，总称为法之体性和名称相之教导；
Yassa tiṭṭhati jīvhagge, sa byākaraṇakesarī.
何谓『义理』？谓其立足于生命之根本处，谓此教理如语法之雄狮，能明示深义。
Samattā cāyaṃ moggallānavutti · 这部《摩嘎剌那语法解释》也已完成，
Sattahi bhāṇavārehi. · 共有七个诵分。
§1
1.
Yassa rañño pabhāvena, bhāvitattayamākulaṃ;
因王者光辉所熏染，增长而不混乱；
Anākulaṃ duladdhīhi, pāpabhikkhūhi sabbaso.
未被不易得之恶比库所扰乱，完全无乱。
§2
2.
Laṅkāya munirājassa, sāsanaṃ sādhu saṇṭhikaṃ;
在兰伽岛上，贤王的教法善逮聚；
Puṇṇacandasamāyogā, vāridhīva vivaddhate.
如满月之汇聚，犹如海水涨溢般扩展。
§3
3.
Parakkamabhuje tasmiṃ, saddhābuddhiguṇodite;
彼处以勇猛之力享用，其信仰与觉慧德性昌盛；
Manuvaṃsaddhajākāre, laṅkādīpaṃ pasāsati.
以信仰世系之形态，治理兰伽之岛屿。
§4
4.
Moggallānena therena, dhīmatā sucivuttinā;
由长老摩嘎剌那所作，智慧卓越、口才流畅；
Racitaṃ yaṃ suviññeyya-masandiddha’manākulaṃ.
所作之文，内容明晰、无惑乱，不生烦恼。
§5
5.
Asesavisayabyāpi, jinabyappatha nissayaṃ;
涵摄诸般境界，且立基于超胜之圣道；
Saddhasattha’manāyāsa-sādhiyaṃ buddhivaddhanaṃ.
以信心为根本，发扬坚忍不懈，助长智慧增长。
§6
6.
Tassa vutti samāsena, vipulatthapakāsanī;
该文汇集其教义之总纲，广泛展开说明；
Racitā puna teneva, sāsanujjotakārināti.
由其所作，成为教法之光明引导者也。
Moggallānabyākaraṇaṃ niṭṭhitaṃ. · 《摩嘎剌那语法》完毕。