Vetullavādo · Vetullavādo
Vetullavādo吠都罗派之说。
Kīdiso vetullavādo nāma, yato mahāvihāravāsino ativiya jigucchiṃsūti? Idāni vetullavādassa sarūpaṃ sabbākārena pakāsetuṃ na sakkā, vetullanāmena potthakānaṃ vā nikāyassa vā etarahi apākaṭabhāvato. Abhidhammapiṭake pana kathāvatthuaṭṭhakathāyaṃ katipayā vetullavādā āgatā. Kathaṃ? –
何谓邪师伪师之说？是指那些于大寺院中居住者极为厌恶之者。如今以邪师伪师之名，或别派之书，或部派之经，尚未普遍明示其全貌。然于阿毗达摩藏及其论义注疏中，亦有少数邪师伪师之说传入。何以为然？
‘‘Paramatthato maggaphalāneva saṅgho, maggaphalehi añño saṅgho nāma natthi, maggaphalāni ca na kiñci paṭiggaṇhanti, tasmā na vattabbaṃ saṅgho dakkhiṇaṃ paṭiggaṇhātī’’ti ca (1).
『从究竟义而言，僧团乃法行果实本身，彼除法行果实之外，无他名为僧团；且法行果实不假接受他物，故不应谓僧团受纳奉献。』
‘‘Maggaphalāneva saṅgho nāma, na ca tāni dakkhiṇaṃ visodhetuṃ sakkonti, tasmā na vattabbaṃ saṅgho dakkhiṇaṃ visodhetī’’ti ca (2).
『僧团名为法行果实，复不堪将这些果实净化清理，故亦不应谓僧团能净化所受奉献。』
‘‘Maggaphalāneva saṅgho nāma, na ca tāni kiñci bhuñjanti, tasmā na vattabbaṃ saṅgho bhuñjati pivati khādati sāyatī’’ti ca (3).
『僧团名为法行果实，且不食用一切果实，故不应谓僧团食饮睡眠。』
Maggaphalāneva saṅgho nāma, na ca sakkā tesaṃ kiñci dātuṃ, na ca tehi paṭiggaṇhituṃ, nāpi tesaṃ dānena koci upakāro ijjhati, tasmā na vattabbaṃ saṅghassa dinnaṃ mahapphala’’nti ca (4).
『僧团乃法行果实之集合，不能予以任何赠与，亦不受纳他人所施，且无因赠与获益之事，故无应视为得大果报者。』
‘‘Buddho bhagavā na kiñci paribhuñjati, lokānuvattanatthaṃ pana paribhuñjamānaṃ viya attānaṃ dasseti, tasmā nirupakārattā na vattabbaṃ tasmiṃ dinnaṃ mahapphala’’nti ca (5).
『佛陀世尊不食用任何物，然为示现顺应世间，示现似为食用，故无功利之事，不应谓得施与之大果报。』
‘‘Bhagavā tusitabhavane nibbatto tattheva vasati, na manussalokaṃ āgacchati, nimmitarūpamattakaṃ panettha dassetī’’ti ca (6).
『世尊』于忉利天居所止息时，便在那里居住，不往人间世界，只现现相示现于此。
‘‘Tusitapure ṭhito bhagavā dhammadesanatthāya abhinimmitaṃ pesesi, tena ceva, tassa ca desanaṃ sampaṭicchitvā āyasmatā ānandena dhammo desito, na buddhena bhagavatā’’ti ca (7).
『世尊』住于忉利天城，为了教授法义乃示现而遣使去，且因缘及其教法，被尊者阿难接受宣说，此法非由如来亲自说出。
‘‘Ekādhippāyena methuno dhammo paṭisevitabbo. Ayaṃ panettha attho – kāruññena vā ekena adhippāyena ekādhippāyo, saṃsāre vā ekato bhavissāmāti itthiyā saddhiṃ buddhapūjādīni katvā paṇidhivasena eko adhippāyo assāti ekādhippāyo, evarūpo dvinnampi janānaṃ ekādhippāyo methuno dhammo paṭisevitabbo’’ti ca (8) evaṃ vetullavādīnaṃ laddhiyo āgatā, ettakāyeva nesaṃ vādā theravādaganthavasena dāni paññāyanti.
『适当以唯一法门与配偶生活结合』，此意指以慈悲为怀，通过唯一之法门，女性比伴侣于轮回中各自成就故，男女彼此以佛与供养之重誓约，唯存一法门，如是男女间应遵守唯一法门。此义即解答斯辩论者所困惑之点，现今此语义由长老论书为众明辨。
Ettha ca ādito catūhi vādehi suttantāgatasaṅgho ca micchā gahito, vinayāgatasaṅgho ca sabbathā paṭikkhitto. Tadanantaraṃ tayo vādā issaranimmānavādānuvattakā. Antimassa pana asaddhammavādabhāvo ativiya pākaṭoti.
此中，初起问题乃以四种辩说为本，既是曲解经典圣团，戒律圣团也彻底否定；继而三种辩说次第紧随所有造作者之辩；最终不可信法之见极其明显大露。
Abhidhammasamuccaye pana vetullapiṭakassa bodhisattapiṭakabhāvo pakāsito, tasmā saddhammapuṇḍarikasuttādike bodhisattapiṭake āgatavādopi ‘‘vetullavādo’’ti veditabbo .
然而，于《阿毗达摩集论》中，谓辩论论藏亦显示『菩萨藏』之义，故于正法宝莲经等所述『菩萨藏』中出现之辩论言论，应当理解为『辩论论』之说。