18. Diṭṭhivisuddhiniddeso18. 见清净的解释
18. Diṭṭhivisuddhiniddeso18. 见清净的解释
Nāmarūpapariggahakathā名色识别之论
§662
Idāni yā ‘‘imesu bhūmibhūtesu dhammesu uggahaparipucchāvasena ñāṇaparicayaṃ katvā ‘sīlavisuddhi ceva cittavisuddhi cā’ti dve mūlabhūtā visuddhiyo sampādetabbā’’ti vuttā. Tattha nāma suparisuddhaṃ pātimokkhasaṃvarādicatubbidhaṃ sīlaṃ, tañca vitthāritameva. nāma saupacārā aṭṭha samāpattiyo, tāpi cittasīsena vutta sabbākārena vitthāritā eva. Tasmā tā tattha vitthāritanayeneva veditabbā.
现在,关于所说的「在这些作为基础的法中,以把握与询问的方式熟习智之后,应当成就『戒清净与心清净』这两种作为根本的清净」。其中,名为极清净的巴帝摩卡律仪等四种戒,那已被详细阐述。名为有近行的八等至,那些也以心为首的方式已被一切行相详细阐述。因此,应当以在那里被详细阐述的方式来了知它们。
Yaṃ pana vuttaṃ ‘‘diṭṭhivisuddhi, kaṅkhāvitaraṇavisuddhi, maggāmaggañāṇadassanavisuddhi, paṭipadāñāṇadassanavisuddhi, ñāṇadassanavisuddhīti imā pana pañca visuddhiyo sarīra’’nti, tattha nāma.
然而,关于所说的「见清净、度疑清净、道非道智见清净、行道智见清净、智见清净,这五种清净是身体」,其中名为见清净。
§663
Taṃ sampādetukāmena tāva ṭhapetvā nevasaññānāsaññāyatanaṃ avasesarūpārūpāvacarajjhānānaṃ aññatarato vuṭṭhāya vitakkādīni jhānaṅgāni, taṃsampayuttā ca dhammā pariggahetabbā. Pariggahetvā sabbampetaṃ ārammaṇābhimukhaṃ namanato namanaṭṭhena nti vavatthapetabbaṃ.
想要成就那个的人,首先应当除了非想非非想处之外,从其余色界与无色界禅那的任何一个出定后,把握寻等禅支以及与那相应的诸法。把握之后,应当确定『这一切以倾向于所缘的倾向之义而为名』。
Tato yathā nāma puriso antogehe sappaṃ disvā taṃ anubandhamāno tassa āsayaṃ passati, evameva ayampi yogāvacaro taṃ nāmaṃ upaparikkhanto ‘‘idaṃ nāmaṃ kiṃ nissāya pavattatī’’ti pariyesamāno tassa nissayaṃ hadayarūpaṃ passati. Tato hadayarūpassa nissayabhūtāni, bhūtanissitāni ca sesupādāyarūpānīti rūpaṃ pariggaṇhāti. So sabbampetaṃ ruppanato nti vavatthapeti. Tato namanalakkhaṇaṃ nāmaṃ, ruppanalakkhaṇaṃ rūpanti .
其后,譬如一个人在屋内见到蛇后追随它而看见它的住处,同样地,这位瑜伽行者审察那个名时,寻求『这个名依靠什么而转起』,他看见它的依靠——心所依色。其后,他把握作为心所依色的依靠的、依靠大种的其余所造色,即色。他确定这一切『以被破坏之义而为色』。其后,以倾向为相的是名,以被破坏为相的是色,如此名色分别论。
§664
pana ayameva vā catudhātuvavatthāne vuttānaṃ tesaṃ tesaṃ dhātupariggahamukhānaṃ aññataramukhavasena saṅkhepato vā vitthārato vā catasso dhātuyo pariggaṇhāti. Athassa yāthāvasarasalakkhaṇato āvibhūtāsu dhātūsu kammasamuṭṭhānamhi tāva kese ‘‘catasso dhātuyo, vaṇṇo, gandho, raso, ojā, jīvitaṃ, kāyappasādo’’ti evaṃ kāyadasakavasena dasa rūpāni, tattheva bhāvassa atthitāya bhāvadasakavasena dasa, tattheva āhārasamuṭṭhānaṃ ojaṭṭhamakaṃ, utusamuṭṭhānaṃ, cittasamuṭṭhānanti aparānipi catuvīsatīti evaṃ catusamuṭṭhānesu catuvīsatikoṭṭhāsesu catucattālīsa catucattālīsa rūpāni, sedo, assu, kheḷo, siṅghāṇikāti imesu pana catūsu utucittasamuṭṭhānesu dvinnaṃ ojaṭṭhamakānaṃ vasena soḷasa soḷasa rūpāni, udariyaṃ, karīsaṃ, pubbo, muttanti imesu catūsu utusamuṭṭhānesu utusamuṭṭhānasseva ojaṭṭhamakassa vasena aṭṭha aṭṭha rūpāni pākaṭāni hontīti. Esa tāva nayo.
或者,就在四界差别中所说的那些那些界把握之门的任何一门的方式,他略或详地把握四界。当他如实地以自性相而显现诸界时,首先在业生中,在发中『四界、颜色、香、味、食素、命根、身净色』,如此以身十法的方式有十种色;就在那里,由于有的存在,以有十法的方式有十种;就在那里,食生的食素八法聚、时节生的、心生的,以及其他的二十四种,如此在四生中,在二十四部分中,有四十四、四十四种色。然而在汗、泪、唾、鼻涕这四种中,在时节心生的两个食素八法聚的方式,有十六、十六种色。在胃中物、粪、脓、尿这四种中,在时节生中,仅以时节生的食素八法聚的方式,有八、八种色显现。这是方法。
Ye pana imasmiṃ dvattiṃsākāre āvibhūte apare dasa ākārā āvibhavanti. Tattha asitādiparipācake tāva kammaje tejokoṭṭhāsamhi ojaṭṭhamakañceva jīvitañcāti nava rūpāni, tathā cittaje assāsapassāsakoṭṭhāsepi ojaṭṭhamakañceva saddo cāti nava, sesesu catusamuṭṭhānesu aṭṭhasu jīvitanavakañceva tīṇi ca ojaṭṭhamakānīti tettiṃsa rūpāni pākaṭāni honti.
然而,当这三十二行相显现时,其余十种行相显现。其中,首先在消化所食等的业生火界部分中,有食素八法聚与命根,即九种色;同样在心生的入出息部分中,有食素八法聚与声,即九种;在其余八个四生中,有命根九法聚与三个食素八法聚,即三十三种色显现。
Tassevaṃ vitthārato dvācattālīsākāravasena imesu bhūtupādāyarūpesu pākaṭesu jātesu vatthudvāravasena pañca cakkhudasakādayo, hadayavatthudasakañcāti aparānipi saṭṭhirūpāni pākaṭāni honti. So sabbānipi tāni ekato katvā ‘‘etaṃ nti passati.
当他如此详细地以四十二行相的方式,这些大种所造色显现、生起时,以所依与门的方式,有五个眼十法等、心所依十法,以及其余六十种色显现。他把所有那些合在一起,看见『这是色』。
Tassevaṃ pariggahitarūpassa dvāravasena arūpadhammā pākaṭā honti. Seyyathidaṃ – dvepañcaviññāṇāni, tisso manodhātuyo, aṭṭhasaṭṭhi manoviññāṇadhātuyoti ekāsīti lokiyacittāni, avisesena ca tehi cittehi sahajāto phasso, vedanā, saññā, cetanā, jīvitaṃ, cittaṭṭhiti, manasikāroti ime satta satta cetasikāti. Lokuttaracittāni pana neva suddhavipassakassa , na samathayānikassa pariggahaṃ gacchanti anadhigatattāti. So sabbepi te arūpadhamme ekato katvā ‘‘etaṃ nti passati. Evameko .
当他如此把握色时,以门的方式,无色法显现。即:二个五识、三个意界、六十八个意识界,即八十一个世间心;以及与那些心无差别地俱生的触、受、想、思、命根、心住、作意,这七、七个心所。然而,诸出世间心,对于纯观行者既不能把握,对于止乘者也不能把握,因为未证得。他把所有那些无色法合在一起,看见『这是名』。如此一种名色分别论。
§665
Aparo . Kathaṃ? Idha bhikkhu atthi imasmiṃ attabhāve cakkhudhātu…pe… manoviññāṇadhātūti dhātuyo āvajjitvā yaṃ loko setakaṇhamaṇḍalavicittaṃ āyatavitthataṃ akkhikūpake nhārusuttakena ābaddhaṃ maṃsapiṇḍaṃ ‘‘cakkhū’’ti sañjānāti, taṃ aggahetvā khandhaniddese upādārūpesu vuttappakāraṃ cakkhupasādaṃ ‘‘cakkhudhātū’’ti vavatthapeti.
另一种方式。如何呢?这里,比库简略地说,在此自体中有眼界……乃至……意识界,简别诸界后,世间所认知为白黑圆圈杂色、长宽、以筋线系缚于眼窝的肉团为「眼」者,不取彼,而在蕴的解释中于所说色中所说方式的眼净色确定为「眼界」。
Yāni panassa nissayabhūtā catasso dhātuyo, parivārakāni cattāri vaṇṇa-gandha-rasa-ojā-rūpāni, anupālakaṃ jīvitindriyanti nava sahajātarūpāni, tattheva ṭhitāni kāyadasakabhāvadasakavasena vīsati kammajarūpāni, āhārasamuṭṭhānādīnaṃ tiṇṇaṃ ojaṭṭhamakānaṃ vasena catuvīsati anupādinnarūpānīti evaṃ sesāni tepaṇṇāsa rūpāni honti, na tāni ca ‘‘cakkhudhātū’’ti vavatthapeti. Esa nayo sotadhātuādīsupi. Kāyadhātuyaṃ pana avasesāni tecattālīsa rūpāni honti. Keci pana utucittasamuṭṭhānāni saddena saha nava nava katvā pañcacattālīsāti vadanti.
而其所依的四界,围绕的四种颜色、香、味、食素之色,守护的命根,此九种俱生色,于彼处住立的身十法、心生十法二十种业生色,由食等起等三种食素八法二十四种非执取色,如是其余五十三种色,不确定彼等为「眼界」。此方法于耳界等亦同。但于身界,其余四十三种色。有些人则说,将时节心等起色与声一起各作九种,为四十五种。
Iti ime pañca pasādā, tesañca visayā rūpasaddagandharasaphoṭṭhabbā pañcāti dasa rūpāni dasa dhātuyo honti. Avasesarūpāni dhammadhātuyeva honti. Cakkhuṃ pana nissāya rūpaṃ ārabbha pavattaṃ cittaṃ cakkhuviññāṇadhātu nāmāti evaṃ dvepañcaviññāṇāni pañca viññāṇadhātuyo honti. Tīṇi manodhātucittāni ekā manodhātu, aṭṭhasaṭṭhi manoviññāṇadhātucittāni manoviññāṇadhātūti sabbānipi ekāsīti lokiyacittāni satta viññāṇadhātuyo. Taṃsampayuttā phassādayo dhammadhātūti evamettha aḍḍhekādasa dhātuyo rūpaṃ, aḍḍhaṭṭhamā dhātuyo nāmanti evameko aṭṭhārasadhātuvasena nāmarūpaṃ vavatthapeti.
如是此五净色,及其境色、声、香、味、触五种,十种色为十界。其余诸色即是法界。依眼缘色而转起的心名为眼识界,如是二五识为五识界。三种意界心为一意界,六十八种意识界心为意识界,一切八十一种世间心为七识界。与彼相应的触等为法界,如是此处十一界半为色,七界半为名,如是一人以十八界确定名色。
§666
Aparo . Kathaṃ? Cakkhudhātuyaṃ vuttanayeneva ṭhapetvā tepaṇṇāsa rūpāni cakkhupasādamattaṃ ‘‘cakkhāyatana’’nti vavatthapeti. Tattha vuttanayeneva ca sotaghānajivhākāyadhātuyo ‘‘sotaghānajivhākāyāyatanānī’’ti, tesaṃ visayabhūte pañcadhamme ‘‘rūpasaddagandharasaphoṭṭhabbāyatanānī’’ti , lokiyasattaviññāṇadhātuyo ‘‘manāyatana’’nti, taṃsampayuttā phassādayo sesarūpañca ‘‘dhammāyatana’’nti evamettha aḍḍhekādasa āyatanāni rūpaṃ, diyaḍḍhaāyatanāni nāmanti evameko dvādasāyatanavasena nāmarūpaṃ vavatthapeti.
另一种方式。如何呢?于眼界以所说方式,除去五十三种色,仅眼净色确定为「眼处」。于彼处以所说方式,耳、鼻、舌、身界为「耳、鼻、舌、身处」,于其境的五法为「色、声、香、味、触处」,世间七识界为「意处」,与彼相应的触等及其余色为「法处」,如是此处十一处半为色,一处半为名,如是一人以十二处确定名色。
§667
Aparo tato saṃkhittataraṃ vavatthapeti. Kathaṃ? Idha bhikkhu imasmiṃ sarīre catusamuṭṭhānā catasso dhātuyo, taṃnissito vaṇṇo, gandho, raso, ojā, cakkhupasādādayo pañca pasādā, vatthurūpaṃ, bhāvo, jīvitindriyaṃ, dvisamuṭṭhāno saddoti imāni sattarasa rūpāni nipphannāni rūparūpāni. Kāyaviññatti, vacīviññatti, ākāsadhātu, rūpassa lahutā, mudutā, kammaññatā, upacayo, santati, jaratā, aniccatāti imāni pana dasa rūpāni ākāravikāraantaraparicchedamattakāni, na nipphannarūpāni, na rūparūpāni. Apica kho rūpānaṃ ākāravikāraantaraparicchedamattato rūpanti saṅkhaṃ gatāni. Iti sabbāni petāni sattavīsati rūpāni rūpakkhandho, ekāsītiyā lokiyacittehi saddhiṃ uppannā vedanā vedanākkhandho, taṃsampayuttā saññā saññākkhandho, saṅkhārā saṅkhārakkhandho, viññāṇaṃ viññāṇakkhandhoti. Iti rūpakkhandho rūpaṃ, cattāro arūpino khandhā nāmanti evameko pañcakkhandhavasena nāmarūpaṃ vavatthapeti.
另一人更简略地确定。如何呢?这里,比库于此身中四等起的四界,依彼的颜色、香、味、食素,眼净色等五净色,心所依处色,性,命根,二等起的声,此十七种色为完成的色色。身表、语表、空界、色之轻快性、柔软性、适业性、增长、相续、老性、无常性,此十种色仅为形态变化区别的程度,非完成色,非色色。然而,从色之形态变化区别的程度而得色之名。如是一切此二十七种色为色蕴,与八十一种世间心俱起的受为受蕴,与彼相应的想为想蕴,诸行为行蕴,识为识蕴。如是色蕴为色,四无色蕴为名,如是一人以五蕴确定名色。
§668
Aparo ‘‘yaṃkiñci rūpaṃ sabbaṃ rūpaṃ cattāri mahābhūtāni catunnañca mahābhūtānaṃ upādāyarūpa’’nti (ma. ni. 1.347; a. ni. 11.17) evaṃ saṃkhitteneva imasmiṃ attabhāve rūpaṃ pariggahetvā, tathā manāyatanañceva dhammāyatanekadesañca nāmanti pariggahetvā ‘‘iti idañca nāmaṃ idañca rūpaṃ, idaṃ vuccati nāmarūpa’’nti nāmarūpaṃ vavatthapeti.
另一人「无论任何色,一切色皆四大种及四大种所造色」,如是简略地于此自体中把握色后,同样把握意处及法处一部分为名后,「如是此名与此色,此称为名色」,如是确定名色。
§669
Sace panassa tena tena mukhena rūpaṃ pariggahetvā arūpaṃ pariggaṇhato sukhumattā arūpaṃ na upaṭṭhāti, tena dhuranikkhepaṃ akatvā rūpameva punappunaṃ sammasitabbaṃ manasikātabbaṃ pariggahetabbaṃ vavatthapetabbaṃ. Yathā yathā hissa rūpaṃ suvikkhālitaṃ hoti nijjaṭaṃ suparisuddhaṃ, tathā tathā tadārammaṇā arūpadhammā sayameva pākaṭā honti.
但若他以此彼方式把握色后,把握无色时,因微细性无色不现起,则他不应放下重担,应一再思惟色、作意、把握、确定。如其色被分别论、善解开、善清净,如是缘彼的无色法自然显现。
Yathā hi cakkhumato purisassa aparisuddhe ādāse mukhanimittaṃ olokentassa nimittaṃ na paññāyati, so ‘‘nimittaṃ na paññāyatī’’ti na ādāsaṃ chaḍḍeti, atha kho naṃ punappunaṃ parimajjati . Tassa parisuddhe ādāse nimittaṃ sayameva pākaṭaṃ hoti. Yathā ca telatthiko tilapiṭṭhaṃ doṇiyaṃ ākiritvā udakena paripphosetvā ekavāraṃ dvevāraṃ pīḷanamattena tele anikkhamante na tilapiṭṭhaṃ chaḍḍeti, atha kho naṃ punappunaṃ uṇhodakena paripphosetvā madditvā pīḷeti. Tassevaṃ karoto vippasannaṃ tilatelaṃ nikkhamati. Yathā vā pana udakaṃ pasādetukāmo katakaṭṭhiṃ gahetvā antoghaṭe hatthaṃ otāretvā ekadvevāre ghaṃsanamattena udake avippasīdante na katakaṭṭhiṃ chaḍḍeti, atha kho naṃ punappunaṃ ghaṃsati. Tassevaṃ karontassa kalalakaddamaṃ sannisīdati. Udakaṃ acchaṃ hoti vippasannaṃ, evamevaṃ tena bhikkhunā dhuranikkhepaṃ akatvā rūpameva punappunaṃ sammasitabbaṃ manasikātabbaṃ pariggahetabbaṃ vavatthapetabbaṃ.
譬如有眼之人于不清净的镜中观察面相时,相不显现,他不因「相不显现」而舍弃镜,而是一再擦拭它。于清净的镜中,相自然显现。又如欲得油者,将芝麻粉倒入臼中,以水浸润,仅一二次压榨而油不出时,不舍弃芝麻粉,而是一再以热水浸润、揉搓、压榨。如是作时,清净的芝麻油流出。或如欲澄清水者,取诃梨勒木,将手伸入瓮中,仅一二次摩擦而水不澄清时,不舍弃诃梨勒木,而是一再摩擦。如是作时,泥浊沉淀,水清澈澄净。同样,彼比库不应放下重担,应一再思惟色、作意、把握、确定。
Yathā yathā hissa rūpaṃ suvikkhālitaṃ hoti nijjaṭaṃ suparisuddhaṃ, tathā tathā tappaccanīkakilesā sannisīdanti, kaddamupari udakaṃ viya cittaṃ pasannaṃ hoti. Tadārammaṇā arūpadhammā sayameva pākaṭā honti. Evaṃ aññāhipi ucchucoragoṇadadhimacchādīhi upamāhi ayamattho pakāsetabbo.
随着他的色如此如此地被善加分别论、被解开、被善清净,如此如此地,那些对治的烦恼就平息了,如同泥上的水一般,心变得清净。以那些为所缘的诸无色法自然地显现。如此,也应以甘蔗、盗贼、牛、酸奶、鱼等其他譬喻来阐明此义。
Arūpadhammānaṃ upaṭṭhānākārakathā无色法的现起行相之论
§670
Evaṃ suvisuddharūpapariggahassa panassa arūpadhammā tīhi ākārehi upaṭṭhahanti phassavasena vā vedanāvasena vā viññāṇavasena vā. Kathaṃ? Ekassa tāva ‘‘pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’tiādinā nayena dhātuyo pariggaṇhantassa paṭhamābhinipāto phasso, taṃsampayuttā vedanā vedanākkhandho, saññā saññākkhandho, saddhiṃ phassena cetanā saṅkhārakkhandho, cittaṃ viññāṇakkhandhoti upaṭṭhāti. Tathā ‘‘kese pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā…pe… assāsapassāse pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’ti (visuddhi. 1.307) paṭhamābhinipāto phasso, taṃsampayuttā vedanā vedanākkhandho…pe… cittaṃ viññāṇakkhandhoti upaṭṭhāti. Evaṃ arūpadhammā upaṭṭhahanti.
如此善清储食净屋把握色者,诸无色法以三种行相现起:或以触的方式,或以受的方式,或以识的方式。如何呢?首先,对某人来说,以「地界以硬的特相」等方式把握诸界时,最初的触击是触,与其相应的受是受蕴,想是想蕴,与触一起的思是行蕴,心是识蕴——如此现起。同样地,「在发中,地界以硬的特相……在入出息中,地界以硬的特相」,最初的触击是触,与其相应的受是受蕴……心是识蕴——如此现起。如此,诸无色法现起。
Ekassa ‘‘pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’ti tadārammaṇarasānubhavanakavedanā vedanākkhandho, taṃsampayuttā saññā saññākkhandho, taṃsampayutto phasso ca cetanā ca saṅkhārakkhandho, taṃsampayuttaṃ cittaṃ viññāṇakkhandhoti upaṭṭhāti. Tathā ‘‘kese pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā …pe… assāsapassāse pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’ti tadārammaṇarasānubhavanakavedanā vedanākkhandho…pe… taṃsampayuttaṃ cittaṃ viññāṇakkhandhoti upaṭṭhāti. Evaṃ arūpadhammā upaṭṭhahanti.
对某人来说,「地界以硬的特相」,体验那所缘之味的受是受蕴,与其相应的想是想蕴,与其相应的触和思是行蕴,与其相应的心是识蕴——如此现起。同样地,「在发中,地界以硬的特相……在入出息中,地界以硬的特相」,体验那所缘之味的受是受蕴……与其相应的心是识蕴——如此现起。如此,诸无色法现起。
Aparassa ‘‘pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’ti ārammaṇapaṭivijānanaṃ viññāṇaṃ viññāṇakkhandho, taṃsampayuttā vedanā vedanākkhandho, saññā saññākkhandho, phasso ca cetanā ca saṅkhārakkhandhoti upaṭṭhāti. Tathā ‘‘kese pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā…pe… assāsapassāse pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’ti ārammaṇapaṭivijānanaṃ viññāṇaṃ viññāṇakkhandho, taṃsampayuttā vedanā vedanākkhandho, saññā saññākkhandho, phasso ca cetanā ca saṅkhārakkhandhoti upaṭṭhāti. Evaṃ arūpadhammā upaṭṭhahanti.
对另一人来说,「地界以硬的特相」,了知所缘的识是识蕴,与其相应的受是受蕴,想是想蕴,触和思是行蕴——如此现起。同样地,「在发中,地界以硬的特相……在入出息中,地界以硬的特相」,了知所缘的识是识蕴,与其相应的受是受蕴,想是想蕴,触和思是行蕴——如此现起。如此,诸无色法现起。
Eteneva upāyena ‘‘kammasamuṭṭhāne kese pathavīdhātu kakkhaḷalakkhaṇā’’tiādinā nayena dvācattālīsāya dhātukoṭṭhāsesu catunnaṃ catunnaṃ dhātūnaṃ vasena, sesesu ca cakkhudhātuādīsu rūpapariggahamukhesu sabbaṃ nayabhedaṃ anugantvā yojanā kātabbā.
以此同样的方法,应以「在业生的发中,地界以硬的特相」等方式,在四十二种界的部分中,依四种四种界,以及在其余的眼界等色把握之门中,遍循一切方法的差别而作连结。
§671
Yasmā ca evaṃ suvisuddharūpapariggahasseva tassa arūpadhammā tīhākārehi pākaṭā honti. Tasmā suvisuddharūpapariggaheneva arūpapariggahāya yogo kātabbo, na itarena. Sace hi ekasmiṃ vā rūpadhamme upaṭṭhite dvīsu vā rūpaṃ pahāya arūpapariggahaṃ ārabhati kammaṭṭhānato parihāyati, pathavīkasiṇabhāvanāya vuttappakārā pabbateyyā gāvī viya. Suvisuddharūpapariggahassa pana arūpapariggahāya yogaṃ karoto kammaṭṭhānaṃ vuddhiṃ virūḷhiṃ vepullaṃ pāpuṇāti.
因为如此,唯有善清储食净屋把握色者,他的诸无色法才以三种行相显现。因此,应唯以善清净的色把握来作把握无色的修习,而非以其他方式。因为如果在一种或两种色法现起时,舍弃色而开始把握无色,他就会从业处退失,如同在修习地遍中所说的山野之牛一般。但对于善清储食净屋把握色者,在作把握无色的修习时,业处达到增长、增大、广大。
So evaṃ phassādīnaṃ vasena upaṭṭhite cattāro arūpino khandhe nāmanti, tesaṃ ārammaṇabhūtāni cattāri mahābhūtāni, catunnañca mahābhūtānaṃ upādāyarūpaṃ rūpanti vavatthapeti. Iti aṭṭhārasa dhātuyo dvādasāyatanāni pañcakkhandhāti sabbepi tebhūmake dhamme khaggena samuggaṃ vivaramāno viya yamakatālakandaṃ phālayamāno viya ca nāmañca rūpañcāti dvedhā vavatthapeti. Nāmarūpamattato uddhaṃ añño satto vā puggalo vā devo vā brahmā vā natthīti niṭṭhaṃ gacchati.
他如此以触等的方式现起四无色蕴为名,确定那些作为它们所缘的四大种,以及四大种的所造色为色。如此,他确定十八界、十二处、五蕴——一切三地的诸法为名与色二种,如同以剑劈开竹节,如同剖开孪生的棕榈树根。他得出结论:除了名色之外,没有其他的有情、补特伽罗、天或梵天。
Sambahulasuttantasaṃsandanā众经汇集
§672
So evaṃ yāthāvasarasato nāmarūpaṃ vavatthapetvā suṭṭhutaraṃ ‘‘satto puggalo’’ti imissā lokasamaññāya pahānatthāya sattasammohassa samatikkamatthāya asammohabhūmiyaṃ cittaṃ ṭhapanatthāya sambahulasuttantavasena ‘‘nāmarūpamattamevidaṃ, na satto, na puggalo atthī’’ti etamatthaṃ saṃsandetvā vavatthapeti. Vuttañhetaṃ –
他如此如实地确定名色后,为了更好地舍断「有情、补特伽罗」这世间的共称,为了超越有情的迷妄,为了安立心于无迷妄地,他依众多经的方式,审察并确定「此唯名色而已,无有情、无补特伽罗存在」这个意义。因为这样说:
‘‘Yathāpi aṅgasambhārā, hoti saddo ratho iti;
「犹如诸支分聚集，有『车』之声；」
Evaṃ khandhesu santesu, hoti sattoti sammutī’’ti. (saṃ. ni. 1.171);
「如是诸蕴存在时，有『有情』之施设。」(相应部1.171)
Aparampi vuttaṃ, ‘‘seyyathāpi, āvuso, kaṭṭhañca paṭicca valliñca paṭicca mattikañca paṭicca tiṇañca paṭicca ākāso parivārito agārantveva saṅkhaṃ gacchati, evameva kho, āvuso, aṭṭhiñca paṭicca nhāruñca paṭicca maṃsañca paṭicca cammañca paṭicca ākāso parivārito rūpantveva saṅkhaṃ gacchatī’’ti (ma. ni. 1.306).
又说:「诸贤!犹如缘木、缘藤、缘泥、缘草,虚空被围绕,即被称为『房屋』;如是,诸贤!缘骨、缘筋、缘肉、缘皮,虚空被围绕,即被称为『色』。」(中部1.306)
Aparampi vuttaṃ –
又说——
‘‘Dukkhameva hi sambhoti, dukkhaṃ tiṭṭhati veti ca;
「唯苦生起,苦住立与灭;」
Nāññatra dukkhā sambhoti, nāññaṃ dukkhā nirujjhatī’’ti. (saṃ. ni. 1.171);
「非苦之外有生起,非苦之外有灭尽。」(相应部1.171)
Upamāhi nāmarūpavibhāvanā以譬喻显示名色
§673
Evaṃ anekasatehi suttantehi nāmarūpameva dīpitaṃ, na satto na puggalo. Tasmā yathā akkhacakkapañjaraīsādīsu aṅgasambhāresu ekenākārena saṇṭhitesu ti vohāramattaṃ hoti, paramatthato ekekasmiṃ aṅge upaparikkhiyamāne ratho nāma natthi. Yathā ca kaṭṭhādīsu gehasambhāresu ekenākārena ākāsaṃ parivāretvā ṭhitesu nti vohāramattaṃ hoti, paramatthato gehaṃ nāma natthi. Yathā ca aṅguliaṅguṭṭhādīsu ekenākārena ṭhitesu ti vohāramattaṃ hoti. Doṇitantiādīsu ti. Hatthiassādīsu ti. Pākāragehagopurādīsu nti. Khandhasākhāpalāsādīsu ekenākārena ṭhitesu ti vohāramattaṃ hoti, paramatthato ekekasmiṃ avayave upaparikkhiyamāne rukkho nāma natthi. Evamevaṃ pañcasu upādānakkhandhesu sati ti vohāramattaṃ hoti, paramatthato ekekasmiṃ dhamme upaparikkhiyamāne ‘‘asmīti vā ahanti vā’’ti gāhassa vatthubhūto satto nāma natthi. Paramatthato pana nāmarūpamattameva atthīti. Evaṃ passato hi dassanaṃ nāma hoti.
如是以数百经典所显示的,只是名色,非有情、非人。因此,犹如车轴、车轮、车厢、辕等诸支分以一种形式安立时,只是言说而已,胜义上逐一考察每一支分时,名为『车』者不存在。又犹如木等房屋的诸支分以一种形式围绕虚空而立时,只是言说而已,胜义上名为『房屋』者不存在。又犹如手指、拇指等以一种形式而立时,只是言说而已。「量器、弦」等。「象、马」等。「围墙、房屋、城门」等。「树干、枝、叶」等以一种形式而立时,只是言说而已,胜义上逐一考察每一部分时,名为『树』者不存在。如是,当五取蕴存在时,只是言说而已,胜义上逐一考察每非法品时,作为『我是』或『我』之执取的所依的名为『有情』者不存在。但胜义上只有名色而已。如是见者,名为正见。
§674
Yo panetaṃ yathābhūtadassanaṃ pahāya ‘‘satto atthī’’ti gaṇhāti. So tassa vināsaṃ anujāneyya avināsaṃ vā. Avināsaṃ anujānanto sassate patati. Vināsaṃ anujānanto ucchede patati. Kasmā? Khīranvayassa dadhino viya tadanvayassa aññassa abhāvato. So ‘‘sassato satto’’ti gaṇhanto olīyati nāma. ‘‘Ucchijjatī’’ti gaṇhanto atidhāvati nāma. Tenāha bhagavā –
但若舍弃此如实见而执取『有情存在』者,他应承认其灭坏或不灭坏。承认不灭坏者,堕于常见。承认灭坏者,堕于断见。为何?因为如乳之相续的酪,其相续之外的其他不存在。他执取『有情是常』者,名为不及。执取『断灭』者,名为过度。因此世尊说——
‘‘Dvīhi, bhikkhave, diṭṭhigatehi pariyuṭṭhitā devamanussā olīyanti eke, atidhāvanti eke, cakkhumanto ca passanti.
「诸比库!天人被两种见处所缠缚:有些人退缩,有些人超越,而有眼者则见到。
‘‘Kathañca, bhikkhave, olīyanti eke? Bhavārāmā, bhikkhave, devamanussā bhavaratā bhavasamuditā. Tesaṃ bhavanirodhāya dhamme desiyamāne cittaṃ na pakkhandati nappasīdati na santiṭṭhati nādhimuccati. Evaṃ kho, bhikkhave, olīyanti eke.
「诸比库!有些人如何退缩呢?诸比库!天人乐于有、喜于有、欢喜于有。当为他们说示有灭之法时,他们的心不前进、须跋信、不安住、不胜解。诸比库!有些人如此退缩。
‘‘Kathañca, bhikkhave, atidhāvanti eke? Bhaveneva kho paneke aṭṭīyamānā harāyamānā jigucchamānā vibhavaṃ abhinandanti, yato kira bho ayaṃ attā kāyassa bhedā ucchijjati vinassati, na hoti paraṃmaraṇā, etaṃ santaṃ, etaṃ paṇītaṃ, etaṃ yāthāvanti. Evaṃ kho, bhikkhave, atidhāvanti eke.
「诸比库!有些人如何超越呢?然而有些人对有感到厌恶、羞耻、厌恶,他们欢喜无有:『尊者!当这个我于身坏时被断灭、被破坏、不存在、死后不存在,这是寂静的、这是殊胜的、这是如实的。』诸比库!有些人如此超越。
‘‘Kathañca, bhikkhave, cakkhumanto passanti? Idha, bhikkhave, bhikkhu bhūtaṃ bhūtato passati, bhūtaṃ bhūtato disvā bhūtassa nibbidāya virāgāya nirodhāya paṭipanno hoti. Evaṃ kho, bhikkhave, cakkhumanto passantī’’ti (itivu. 49).
「诸比库!有眼者如何见到呢?诸比库!于此,比库如实见已生起者为已生起,如实见已生起者后,他行道于已生起者的厌离、离贪、灭尽。诸比库!有眼者如此见到。」
§675
Tasmā yathā dāruyantaṃ suññaṃ nijjīvaṃ nirīhakaṃ, atha ca pana dārurajjukasamāyogavasena gacchatipi tiṭṭhatipi. Saīhakaṃ sabyāpāraṃ viya khāyati, evamidaṃ nāmarūpampi suññaṃ nijjīvaṃ nirīhakaṃ, atha ca pana aññamaññasamāyogavasena gacchatipi tiṭṭhatipi. Saīhakaṃ sabyāpāraṃ viya khāyatīti daṭṭhabbaṃ. Tenāhu porāṇā –
因此,譬如木偶是空的、无生命的、无作为的,然而依靠木头与绳索的结合而行走、站立,显现为有作为、有活动的。同样地,应当见到这名色也是空的、无生命的、无作为的,然而依靠相互的结合而行走、站立,显现为有作为、有活动的。因此古人说:
‘‘Nāmañca rūpañca idhatthi saccato,
「于此,名与色在真实上存在,
Na hettha satto manujo ca vijjati;
「但在此没有众生、没有人被发现;
Suññaṃ idaṃ yantamivābhisaṅkhataṃ,
「这空的,如同被造作的机械,
Dukkhassa puñjo tiṇakaṭṭhasādiso’’ti.
苦的聚集如同草木堆。」
Na kevalañcetaṃ dāruyantupamāya, aññāhipi naḷakalāpīādīhi upamāhi vibhāvetabbaṃ – yathā hi dvīsu naḷakalāpīsu aññamaññaṃ nissāya ṭhapitāsu ekā ekissā upatthambho hoti, ekissā patamānāya itarāpi patati, evamevaṃ pañcavokārabhave nāmarūpaṃ aññamaññaṃ nissāya pavattati, ekaṃ ekassa upatthambho hoti. Maraṇavasena ekasmiṃ patamāne itarampi patati. Tenāhu porāṇā –
不仅应以车辆之喻,还应以芦束等其他譬喻来阐明——譬如两束芦苇相互依靠而立,一束是另一束的支撑,当一束倒下时,另一束也倒下,同样地,在五蕴有中,名色相互依靠而转起,一者是另一者的支撑。当一者以死亡而倒下时,另一者也倒下。因此古人说——
‘‘Yamakaṃ nāmarūpañca, ubho aññoññanissitā;
「名与色是双,两者相互依靠;
Ekasmiṃ bhijjamānasmiṃ, ubho bhijjanti paccayā’’ti.
当一者破坏时,两个缘也破坏。」
§676
Yathā ca daṇḍābhihataṃ bheriṃ nissāya sadde pavattamāne aññā bherī, añño saddo, bherisaddā asammissā, bherī saddena suññā, saddo bheriyā suñño, evamevaṃ vatthudvārārammaṇasaṅkhātaṃ rūpaṃ nissāya nāme pavattamāne aññaṃ rūpaṃ, aññaṃ nāmaṃ, nāmarūpā asammissā, nāmaṃ rūpena suññaṃ, rūpaṃ nāmena suññaṃ, apica kho bheriṃ paṭicca saddo viya rūpaṃ paṭicca nāmaṃ pavattati. Tenāhu porāṇā –
又譬如依靠被棒击打的鼓而声音转起时,鼓是一,声是另一,鼓与声不混合,鼓离声而空,声离鼓而空,同样地,依靠称为所依、门、所缘的色而名转起时,色是一,名是另一,名色不混合,名离色而空,色离名而空,然而,如同依靠鼓而有声,依靠色而名转起。因此古人说——
‘‘Na cakkhuto jāyare phassapañcamā,
「触等五法不从眼生,
Na rūpato no ca ubhinnamantarā;
不从色生,也不从两者之间生;
Hetuṃ paṭiccappabhavanti saṅkhatā,
依靠因缘,诸有为法生起,」
Yathāpi saddo pahaṭāya bheriyā.
犹如被击打的鼓之声。
‘‘Na sotato jāyare phassapañcamā,
「不从耳生起以触为第五，
Na saddato no ca ubhinnamantarā…pe….
不从声，也不从两者之间……。
‘‘Na ghānato jāyare phassapañcamā,
「不从鼻生起以触为第五，
Na gandhato no ca ubhinnamantarā…pe….
不从香，也不从两者之间……。
‘‘Na jivhāto jāyare phassapañcamā,
「不从舌生起以触为第五，
Na rasato no ca ubhinnamantarā…pe….
不从味，也不从两者之间……。
‘‘Na kāyato jāyare phassapañcamā,
「不从身生起以触为第五，
Na phassato no ca ubhinnamantarā…pe….
不从触,也不从两者之间……(中略)……
‘‘Na vatthurūpā pabhavanti saṅkhatā,
「诸行不从所依色而生起,
Na cāpi dhammāyatanehi niggatā;
也不从法处而出,
Hetuṃ paṭiccappabhavanti saṅkhatā,
诸行依因缘而生起,
Yathāpi saddo pahaṭāya bheriyā’’ti.
犹如声音从被击打的鼓而生。」
§677
Apicettha nāmaṃ nittejaṃ na sakena tejena pavattituṃ sakkoti, na khādati, na pivati, na byāharati, na iriyāpathaṃ kappeti. Rūpampi nittejaṃ na sakena tejena pavattituṃ sakkoti. Na hi tassā khāditukāmatā, nāpi pivitukāmatā, na byāharitukāmatā, na iriyāpathaṃ kappetukāmatā, atha kho nāmaṃ nissāya rūpaṃ pavattati, rūpaṃ nissāya nāmaṃ pavattati, nāmassa khāditukāmatāya pivitukāmatāya byāharitukāmatāya iriyāpathaṃ kappetukāmatāya sati rūpaṃ khādati, pivati, byāharati, iriyāpathaṃ kappeti.
再者,在此,名无力,不能以自己的力量运作,不能吃、不能喝、不能说话、不能作威仪。色也无力,不能以自己的力量运作。它确实没有想吃的欲望,也没有想喝的欲望,没有想说话的欲望,没有想作威仪的欲望。然而,名依靠色而运作,色依靠名而运作。当名有想吃的欲望、想喝的欲望、想说话的欲望、想作威仪的欲望时,色就吃、喝、说话、作威仪。
Imassa panatthassa vibhāvanatthāya imaṃ upamaṃ udāharanti – yathā jaccandho ca pīṭhasappī ca disāpakkamitukāmā assu, jaccandho pīṭhasappiṃ evamāha ‘‘ahaṃ kho bhaṇe, sakkomi pādehi pādakaraṇīyaṃ kātuṃ, natthi ca me cakkhūni yehi samavisamaṃ passeyya’’nti. Pīṭhasappīpi jaccandhaṃ evamāha ‘‘ahaṃ kho bhaṇe, sakkomi cakkhunā cakkhukaraṇīyaṃ kātuṃ, natthi ca me pādāni yehi abhikkameyyaṃ vā paṭikkameyyaṃ vā’’ti. So tuṭṭhahaṭṭho jaccandho pīṭhasappiṃ aṃsakūṭaṃ āropesi. Pīṭhasappī jaccandhassa aṃsakūṭe nisīditvā evamāha ‘‘vāmaṃ muñca dakkhiṇaṃ gaṇha, dakkhiṇaṃ muñca vāmaṃ gaṇhā’’ti. Tattha jaccandhopi nittejo dubbalo na sakena tejena sakena balena gacchati, pīṭhasappīpi nittejo dubbalo na sakena tejena sakena balena gacchati, na ca tesaṃ aññamaññaṃ nissāya gamanaṃ nappavattati, evamevaṃ nāmampi nittejaṃ na sakena tejena uppajjati, na tāsu tāsu kiriyāsu pavattati. Rūpampi nittejaṃ na sakena tejena uppajjati, na tāsu tāsu kiriyāsu pavattati, na ca tesaṃ aññamaññaṃ nissāya uppatti vā pavatti vā na hoti. Tenetaṃ vuccati –
为了阐明此义,他们举出这个譬喻——譬如生盲者与跛足者想要前往某方,生盲者对跛足者这样说:「朋友,我能以双足作足所应作之事,但我没有眼睛来看平地与不平地。」跛足者也对生盲者这样说:「朋友,我能以眼作眼所应作之事,但我没有双足来前进或后退。」那欢喜满足的生盲者让跛足者坐上肩头。跛足者坐在生盲者的肩头上,这样说:「放开左边,抓住右边;放开右边,抓住左边。」在此,生盲者无力、虚弱,不能以自己的力量、自己的力而行走;跛足者也无力、虚弱,不能以自己的力量、自己的力而行走;但他们互相依靠的行走并非不运作。同样地,名也无力,不能以自己的力量生起,不能在那些那些作用中运作。色也无力,不能以自己的力量生起,不能在那些那些作用中运作。但它们互相依靠的生起或运作并非不存在。因此说——
‘‘Na sakena balena jāyare,
「不以自己的力而生,
Nopi sakena balena tiṭṭhare;
也不能以自己的力量而住立;
Paradhammavasānuvattino,
随从于他法的支配,
Jāyare saṅkhatā attadubbalā.
自性羸弱的诸行生起。
‘‘Parapaccayato ca jāyare,
「它们从他缘而生起,
Paraārammaṇato samuṭṭhitā;
从他所缘而生起;
Ārammaṇapaccayehi ca,
以所缘缘,
Paradhammehi cime pabhāvitā.
以他法而使这些显现。
‘‘Yathāpi nāvaṃ nissāya, manussā yanti aṇṇave;
「犹如依靠船,人们在大海中前行;
Evameva rūpaṃ nissāya, nāmakāyo pavattati.
同样地,依靠色,名身转起。
‘‘Yathā ca manusse nissāya, nāvā gacchati aṇṇave;
犹如依靠人,船在大海中行进;
Evameva nāmaṃ nissāya, rūpakāyo pavattati.
同样地,依靠名,色身转起。
‘‘Ubho nissāya gacchanti, manussā nāvā ca aṇṇave;
两者相依而行,人与船在大海中;
Evaṃ nāmañca rūpañca, ubho aññoññanissitā’’ti.
如是名与色,两者互相依靠。
Evaṃ nānānayehi nāmarūpaṃ vavatthāpayato sattasaññaṃ abhibhavitvā asammohabhūmiyaṃ ṭhitaṃ nāmarūpānaṃ yāthāvadassanaṃ ti veditabbaṃ. ntipi tipi etasseva adhivacanaṃ.
如此以种种方法确定名色,超越有情想,住于不迷惑地,应知为如实见名色。ntipi、tipi是这个的同义词。
Iti sādhujanapāmojjatthāya kate visuddhimagge · 如是为善人欢喜故而作的清净道论中
Paññābhāvanādhikāre · 于慧修习章
Diṭṭhivisuddhiniddeso nāma · 见清净之解释
Aṭṭhārasamo paricchedo. · 第十八章