8. Paccayaparicchedo
8. Paccayaparicchedo八、缘的分别
§1
1. Yesaṃ saṅkhatadhammānaṃ, ye dhammā paccayā yathā.
1. 这些有为法，诸法如实依缘而生。
Taṃ vibhāgamihedāni, pavakkhāmi yathārahaṃ.
我现在将依此分别，按我所知详说。
§2
2. Paṭiccasamuppādanayo paṭṭhānanayo ceti paccayasaṅgaho duvidho veditabbo.
2. 缘起法与依止法，是两种应当分别了解的缘起聚合。
§3
3. Tattha tabbhāvabhāvībhāvākāramattopalakkhito paṭiccasamuppādanayo, paṭṭhānanayo pana āhaccapaccayaṭṭhitimārabbha pavuccati, ubhayaṃ pana vomissetvā papañcenti ācariyā.
3. 其中缘起法是以法之有或无的现象为标识，依止法则自所依止的缘起开始论说，二者虽有分别，却常被师长连合混用。
Paṭiccasamuppādanayo缘起之理
§4
4. Tattha avijjāpaccayā saṅkhārā, saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ, viññāṇapaccayā nāmarūpaṃ, nāmarūpapaccayā saḷāyatanaṃ, saḷāyatanapaccayā phasso, phassapaccayā vedanā, vedanāpaccayā taṇhā, taṇhāpaccayā upādānaṃ, upādānapaccayā bhavo , bhavapaccayā jāti, jātipaccayā jarāmaraṇaṃ sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā sambhavanti. Evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotīti ayamettha paṭiccasamuppādanayo.
4. 如是：以无明为条件产生行，以行为条件生识，识为条件生名色，名色为条件生六入，六入为条件生触，触为条件生受，受为条件生渴爱，渴爱为条件生取，取为条件生有，有为条件生生，生为条件生老死，老死及忧伤悲叹苦恼烦恼皆生于此。有此而生此苦蕴，此即缘起法。
§5
5. Tattha tayo addhā dvādasaṅgāni vīsatākārā tisandhi catusaṅkhepā tīṇi vaṭṭāni dve mūlāni ca veditabbāni.
5. 其中“三法印”、十二支、三会、四简称、三转轮、二本源等教理皆应了知。
§6
6. Kathaṃ? Avijjāsaṅkhārā atīto addhā, jātijarāmaraṇaṃ anāgato addhā, majjhe aṭṭha paccuppanno addhāti tayo addhā.
何以故？谓无明及行业已成过去，生死老死尚未到来属于未来，缘中生现阶段三者俱存界域，彼在过去，中未来三种境界皆有。
§7
7. Avijjā saṅkhārā viññāṇaṃ nāmarūpaṃ saḷāyatanaṃ phasso vedanā taṇhā upādānaṃ bhavo jāti jarāmaraṇanti dvādasaṅgāni.
无明及行业引生识、名色、六处、触、受、渴爱、取、有、生、老死，合成十二支。
§8
8. Sokādivacanaṃ panettha nissandaphalanidassanaṃ.
此处以忧悲等语表示无据之果的现行义。
§9
9. Avijjāsaṅkhāraggahaṇena panettha taṇhupādānabhavāpi gahitā bhavanti, tathā taṇhupādānabhavaggahaṇena ca avijjāsaṅkhārā, jātijarāmaraṇaggahaṇena ca viññāṇādiphalapañcakameva gahitanti katvā –
由无明与行业结缔，渴爱及取、生死俱被摄受；由渴爱取生死结缔，无明及行业；由生老死结缔，识等五项果亦被摄受，诸因果互为因果相摄。
§10
10. Atīte hetavo pañca, idāni phalapañcakaṃ.
已成过去的因有五种；现时果有五种。
Idāni hetavo pañca, āyatiṃ phalapañcakanti;
现时的五种因，称为未来五果。
Vīsatākārā tisandhi, catusaṅkhepā ca bhavanti.
二十种形态为三结，且有四种总括。
§11
11. Avijjātaṇhupādānā ca kilesavaṭṭaṃ, kammabhavasaṅkhāto bhavekadeso saṅkhārā ca kammavaṭṭaṃ, upapattibhavasaṅkhāto bhavekadeso avasesā ca vipākavaṭṭanti tīṇi vaṭṭāni.
十一、无明、渴爱、取着这三者为烦恼轮，业及存在的造作属一类存在的轮分，存在的造作属业轮，生起的造作属一类存在之续，余者为果报轮；三轮皆有。
§12
12. Avijjātaṇhāvasena dve mūlāni ca veditabbāni.
十二、由无明与渴爱二者应分别认识其根本。
§13
13. Tesameva ca mūlānaṃ, nirodhena nirujjhati.
十三、这些根本因缘因止息而断绝。
Jarāmaraṇamucchāya, pīḷitānamabhiṇhaso;
老死的过患，苦恼之人被压迫；
Āsavānaṃ samuppādā, avijjā ca pavattati.
烦恼之起因，亦由无明而动转。
Vaṭṭamābandhamiccevaṃ, tebhūmakamanādikaṃ;
无谓的轮回束缚，包括贪欲和根本的烦恼等；
Paṭiccasamuppādoti, paṭṭhapesi mahāmuni.
阿拉汉大德以缘起法称之。
Paṭṭhānanayo发趣之理
§14
14. Hetupaccayo ārammaṇapaccayo adhipatipaccayo anantarapaccayo samanantarapaccayo sahajātapaccayo aññamaññapaccayo nissayapaccayo upanissayapaccayo purejātapaccayo pacchājātapaccayo āsevanapaccayo kammapaccayo vipākapaccayo āhārapaccayo indriyapaccayo jhānapaccayo maggapaccayo sampayuttapaccayo vippayuttapaccayo atthipaccayo natthipaccayo vigatapaccayo avigatapaccayoti ayamettha paṭṭhānanayo.
诸有因缘依赖分别为：缘起的缘、对象的缘、主宰的缘、无间断的缘、即刻相应缘、同生缘、互缘、依赖缘、次依赖缘、先生缘、后生缘、随顺缘、业缘、果报缘、饮食缘、根缘、禅定缘、道缘、相应缘、不相应缘、有义缘、无义缘、调伏缘、不调伏缘等，此即此处解说的因缘种类。
§15
15. Chadhā nāmaṃ tu nāmassa, pañcadhā nāmarūpinaṃ.
名称谓五种名称，五种名色现象。
Ekadhā puna rūpassa, rūpaṃ nāmassa cekadhā.
又言一种是形，形即名也；
Paññattināmarūpāni, nāmassa duvidhā dvayaṃ;
名色由分别构成，名称分为双重二种。
Dvayassa navadhā ceti, chabbidhā paccayā kathaṃ.
『二』划分为九种。『六』种缘起的说法是如何？
§16
16. Anantaraniruddhā cittacetasikā dhammā paṭuppannānaṃ cittacetasikānaṃ dhammānaṃ anantarasamanantaranatthivigatavasena, purimāni javanāni pacchimānaṃ javanānaṃ āsevanavasena, sahajātā cittacetasikā dhammā aññamaññaṃ sampayuttavaseneti ca chadhā nāmaṃ nāmassa paccayo hoti.
第十六：对于立刻障碍的心及心所法，即同时现起的心及心所法的法，以除断此时相续共现的说法，称为『无间断』。它们的过往流转，如前期的流转，是后期流转的因缘；与生俱来的心及心所法，因相互依缘而结合，这被称为『次第』，是此名的因缘。
§17
17. Hetujhānaṅgamaggaṅgāni sahajātānaṃ nāmarūpānaṃ hetādivasena, sahajātā cetanā sahajātānaṃ nāmarūpānaṃ, nānākkhaṇikā cetanā kammābhinibbattānaṃ nāmarūpānaṃ kammavasena, vipākakkhandhā aññamaññaṃ sahajātānaṃ rūpānaṃ vipākavaseneti ca pañcadhā nāmaṃ nāmarūpānaṃ paccayo hoti.
第十七：作为因缘而联系起的，是同生的色心的根本因素（如动因）。同生的意识，乃是同生色心的因素。不同时间先后生起的意识，是由业力所引发的色心，是业报的因缘。由此，色心五种之中，有基于彼此同生的色心作为因缘，这用于名色五蕴的说法。
§18
18. Pacchājātā cittacetasikā dhammā purejātassa imassa kāyassa pacchājātavaseneti ekadhāva nāmaṃ rūpassa paccayo hoti.
第十八：后出生的心及心所法，是以既生之身作为后出生的因缘，单一地构成名色中色的因缘。
§19
19. Cha vatthūni pavattiyaṃ sattannaṃ viññāṇadhātūnaṃ pañcārammaṇāni ca pañcaviññāṇavīthiyā purejātavaseneti ekadhāva rūpaṃ nāmassa paccayo hoti.
第十九：由七种现象组织及五种识根，再加上五识名的流转，作为既出生的因缘，此法亦作为色（色法）单一的因缘。
§20
20. Ārammaṇavasena upanissayavaseneti ca duvidhā paññattināmarūpāni nāmasseva paccayā honti.
第二十：以境界为依赖及依止的两种形式，名色之中只有依赖名的形式才能成为因缘。
§21
21. Tattha rūpādivasena chabbidhaṃ hoti ārammaṇaṃ.
21. 在那里，色等诸法作为六种对象缘起。
§22
22. Upanissayo pana tividho hoti – ārammaṇūpanissayo anantarūpanissayo pakatūpanissayo ceti.
22. 依止有三种，分别为：对象缘依、非间断缘依、显现缘依。
§23
23. Tattha ārammaṇameva garukataṃ ārammaṇūpanissayo.
23. 其中，对象缘随其重要性成为对象缘依。
§24
24. Anantaraniruddhā cittacetasikā dhammā anantarūpanissayo.
24. 非间断制止的心及心所法则为非间断缘依。
§25
25. Rāgādayo pana dhammā saddhādayo ca sukhaṃ dukkhaṃ puggalo bhojanaṃ utusenāsanañca yathārahaṃ ajjhattañca bahiddhā ca kusalādidhammānaṃ, kammaṃ vipākānanti ca bahudhā hoti pakatūpanissayo.
25. 起欲等法及信等法，乐苦、人、食、衣、坐具等内外适当之善法、业及其果报，多种多样，属于显现缘依。
§26
26. Adhipatisahajātaaññamaññanissayaāhāraindriyavippayuttaatthiavigatavaseneti yathārahaṃ navadhā nāmarūpāni nāmarūpānaṃ paccayā bhavanti.
26. 主导者天生相互依赖，食、根、断绝、存在等不生不灭，正如九种名色，由名色相缘而生。
§27
27. Tattha garukatamārammaṇaṃ ārammaṇādhipativasena nāmānaṃ, sahajātādhipati catubbidhopi sahajātavasena sahajātānaṃ nāmarūpānanti ca duvidho hoti adhipatipaccayo.
27. 此中，作为根本的所缘（ārammaṇa）之主者，有名法和色法，有四种主宰，且作为同生的主宰以及作为同生们的总和，名色（ nāmarūpa）分为两种，这种以主宰为条件的关系存在。
§28
28. Cittacetasikā dhammā aññamaññaṃ sahajātarūpānañca, mahābhūtā aññamaññaṃ upādārūpānañca, paṭisandhikkhaṇe vatthuvipākā aññamaññanti ca tividho hoti sahajātapaccayo.
28. 心意法彼此为同生的性质，色法彼此为缘起的性质，在续继时事物的果报彼此不同，基于此，作为同生的条件关系，共有三种。
§29
29. Cittacetasikā dhammā aññamaññaṃ, mahābhūtā aññamaññaṃ, paṭisandhikkhaṇe vatthuvipākā aññamaññanti ca tividho hoti aññamaññapaccayo.
29. 心意法彼此不同，色法彼此不同，事物续继时的果报彼此不同，于是彼此不同为条件，亦有三种。
§30
30. Cittacetasikā dhammā aññamaññaṃ sahajātarūpānañca, mahābhūtā aññamaññaṃ upādārūpānañca, cha vatthūni sattannaṃ viññāṇadhātūnanti ca tividho hoti nissayapaccayo.
30. 心意法彼此不同且为同生，色法彼此不同且为缘起色，有七种事物与七种识根（viññāṇadhātu），由此作为依存之条件，三种关系成立。
§31
31. Kabaḷīkāro āhāro imassa kāyassa, arūpino āhārā sahajātānaṃ nāmarūpānanti ca duvidho hoti āhārapaccayo.
31. 身体内的食物称为腐败者（kabaḷīkāro），无色食物属于同生的名色（ nāmarūpa），由此为食之条件，存在两种。
§32
32. Pañca pasādā pañcannaṃ viññāṇānaṃ, rūpajīvitindriyaṃ upādinnarūpānaṃ, arūpino indriyā sahajātānaṃ nāmarūpānanti ca tividho hoti indriyapaccayo.
32. 五种净净者对应五种识，色根是贪取根中的色法，无色根是同生的名色，共有三种，以此为根条件。
§33
33. Okkantikkhaṇe vatthu vipākānaṃ, cittacetasikā dhammā sahajātarūpānaṃ sahajātavasena, pacchājātā cittacetasikā dhammā purejātassa imassa kāyassa pacchājātavasena cha vatthūni pavattiyaṃ sattannaṃ viññāṇadhātūnaṃ purejātavaseneti ca tividho hoti vippayuttapaccayo.
33. 关于事物果报的瞬间接续，心与心所法具有与生俱来的本性，彼此同生，本性相同；而后生的心所法是与先前存在的有形身相伴随后生，先前存在的此身为基础，后生的心所法由此而起。由此，七种存在现行的识根所依赖的基础可被称为先有基础。此即三种依缘不同而起的差别。
§34
34. Sahajātaṃ purejātaṃ, pacchājātañca sabbathā.
34. 常言所说的「与生俱来」、「先有」与「随后」的现象，是一贯存在的。
Kabaḷīkāro āhāro, rūpajīvitamiccayanti. –
触境作用是食粮，色根生命因此而存活。——
Pañcavidho hoti atthipaccayo avigatapaccayo ca.
五种缘，即物缘，是无漏圣缘。
§35
35. Ārammaṇūpanissayakammatthipaccayesu ca sabbepi paccayā samodhānaṃ gacchanti.
35. 在起缘、所依缘及作用缘这三类缘中，一切缘皆能达成因缘相应的结果。
§36
36. Sahajātarūpanti panettha sabbatthāpi pavatte cittasamuṭṭhānānaṃ, paṭisandhiyaṃ kaṭattārūpānañca vasena duvidhaṃ hotīti veditabbaṃ.
36. 与生俱来的本性，在一切处所皆表现为心的生起，包括再生及断灭两方面的表现，应当如此辨明。
§37
37. Iti tekālikā dhammā, kālamuttā ca sambhavā.
37. 此处说的是瞬时之法，亦即随时生起的法。
Ajjhattañca bahiddhā ca, saṅkhatāsaṅkhatā tathā;
内在外在，既有因缘集聚而成者，也有非集聚者，亦如是。
Paññattināmarūpānaṃ, vasena tividhā ṭhitā;
对名称与色法来说，依其存在，有三种不同状态保持着。
Paccayā nāma paṭṭhāne, catuvīsati sabbathā.
所谓依缘生起，共有二十四种，无所遗漏。
§38
38. Tattha rūpadhammā rūpakkhandhova, cittacetasikasaṅkhātā cattāro arūpino khandhā, nibbānañceti pañcavidhampi arūpanti ca nāmanti ca pavuccati.
38. 其中色法为色蕴，而心及心所法被分为四个无色蕴，涅槃亦被称为五种无色法与名称。
Paññattibhedo施设的差别
§39
39. Tato avasesā paññatti pana paññāpiyattā paññatti, paññāpanato paññattīti ca duvidhā hoti.
39. 然后余留之现象，被分别称为现象、被分别、分别之法，因此现象二重涵义而成。
§40
40. Kathaṃ? Taṃtaṃbhūtavipariṇāmākāramupādāya tathā tathā paññattā bhūmipabbatādikā, sambhārasannivesākāramupādāya geharathasakaṭādikā, khandhapañcakamupādāya purisapuggalādikā, candāvaṭṭanādikamupādāya disākālādikā, asamphuṭṭhākāramupādāya kūpaguhādikā, taṃtaṃbhūtanimittaṃ bhāvanāvisesañca upādāya kasiṇanimittādikā ceti evamādippabhedā pana paramatthato avijjamānāpi atthacchāyākārena cittuppādānamārammaṇabhūtā taṃ taṃ upādāya upanidhāya kāraṇaṃ katvā tathā tathā parikappiyamānā saṅkhāyati samaññāyati voharīyati paññāpīyatīti paññattīti pavuccati. Ayaṃ paññatti paññāpiyattā paññatti nāma.
何以故？缘于各种物质变化的现象形态，缘于不同的土地、山岳等依止，缘于聚积和储藏的形态，缘于房舍、车马等依止，缘于五蕴依止于人及众生，缘于月亮、转轮等依止于方位、时间，缘于未现形态依止于井、洞等，缘于各种缘起相与修行特相依止于器具相等，如此这般主次有所区别，但归根结柢，即使在无明中，因各种缘起所幻化的心生现象依止于各依止缘，取为因缘，从而各自分别聚集、共相结合、维持存在、展现被知，即称为『所分别』。此即『所分别』的含义。
§41
41. Paññāpanato paññatti pana nāmanāmakammādināmena paridīpitā, sā vijjamānapaññatti avijjamānapaññatti, vijjamānena avijjamānapaññatti, avijjamānena vijjamānapaññatti , vijjamānena vijjamānapaññatti, avijjamānena avijjamānapaññatti ceti chabbidhā hoti.
所谓『所分别』乃由名称、行为等之所呈现者，分为显现有明所分别与未明无明所分别，有明所分别与无明所分别相互依止，无明所分别与有明所分别相互因缘，有明所分别与有明所分别相互依止，无明所分别与无明所分别相互依止，共有六种类别。
§42
42. Tattha yadā pana paramatthato vijjamānaṃ rūpavedanādiṃ etāya paññāpenti, tadāyaṃ vijjamānapaññatti. Yadā pana paramatthato avijjamānaṃ bhūmipabbatādiṃ etāya paññāpenti, tadāyaṃ avijjamānapaññattīti pavuccati. Ubhinnaṃ pana vomissakavasena sesā yathākkamaṃ chaḷabhiñño, itthisaddo, cakkhuviññāṇaṃ, rājaputtoti ca veditabbā.
其中，自体本质而言，当以有明即色、受、等法为所分者，此称为显现有明所分别。若自体而言，当以无明即土地、山岳等法为所分者，此称为未明无明所分别。两者本质虽异，犹如六重分别具足所知，如女性名相、眼识、王子名等，应当分别理解。
§43
43. Vacīghosānusārena, sotaviññāṇavīthiyā.
顺言语声色，顺耳识之路径，
Pavatthānantaruppanna-manodvārassa gocarā.
为断除烦恼生起之心门所摄受者，
Atthā yassānusārena, viññāyanti tato paraṃ;
应当因其所摄意义，而有分别，再后方知。
Sāyaṃ paññatti viññeyyā, lokasaṅketanimmitā.
今晚应当知晓所说，即世间所共识的相状。
Iti abhidhammatthasaṅgahe paccayasaṅgahavibhāgo nāma · 如是，《阿毗达摩义摄》中名为“缘摄分别”的部分
Aṭṭhamo paricchedo. · 第八章。