12. Dvādasamo paricchedo
12. Dvādasamo paricchedo12. 第十二品
Paññattiniddeso概念之解说
Etthāha – ‘‘kiṃ ettakameva ñeyyaṃ, udāhu aññampi atthī’’ti? Atthi paññatti nāmāti. Sā panesā paññapetabbato, paññāpanato ca ‘‘paññattī’’ti vuccati. Tenevāha – ‘‘yā tesaṃ tesaṃ dhammānaṃ saṅkhā samaññā paññatti vohāro nāmaṃ nāmakammaṃ nāmadheyyaṃ nirutti byañjanaṃ abhilāpo’’ti. Tattha saṅkhāyatīti saṅkhā, kathīyatīti attho. Kinti kathīyati? ‘‘Aha’’nti ‘‘mama’’nti ‘‘paro’’ti ‘‘parassā’’ti ‘‘mañco’’ti ‘‘pīṭha’’nti anekehi ākārehi kathīyatīti saṅkhā. Samaññāyatīti samaññā. Paññāpīyatīti paññatti. Voharīyatīti vohāro. Kinti voharīyati? ‘‘Aha’’nti ‘‘mama’’nti ‘‘paro’’ti ‘‘parassā’’ti ‘‘mañco’’ti ‘‘pīṭha’’nti. Evaṃ tāva paññapetabbato paññattīti vuttā. ‘‘Aha’’nti hi rūpādayo dhamme upādāya paṭicca kāraṇaṃ katvā yathā te rūpādayo dhammā uppādavayavanto, na evaṃvidhā, kevalaṃ lokasaṅketena siddhā yā ayaṃ ‘‘aha’’nti kathīyati ceva paññāpīyati ca, esā paññattīti attho.
此处说——“为何只当知如此？又说还有别的意义？”“有”者，谓是假称。因其所表述故，被称为假称。故言——“众法各有共相之假称、别称、名称、语汇、声响、语言”。其中，假称者为「数」，所说义者为「义」。何谓「说」？例如“我”、“我的”、“他”、“他的”、“床”、“席”等多种形态说法，即为「数」。共相者为「共相」。被表述者为「假称」。所谓表述，即为语汇。那么何谓语汇？“我”、“我的”、“他”、“他的”、“床”、“席”等同样由这些词汇组成。如此，此即为当被表述者，称为假称。此处“我”等是以色等诸法为所缘，借因缘成就，如此成生的种种假称，并非如是单凭世间常识得成，此即「假称」之义。
Idāni paññāpanato paññattiṃ pakāsetuṃ ‘‘nāmaṃ nāmakamma’’ntiādimāha. Tattha nāmanti taṃ taṃ dhammaṃ ‘‘esa itthannāmo nāmā’’ti paññapeti, tasmā taṃ paññattīti pavuccati. Nāmakammantiādīni tassā eva vevacanāni. Ayaṃ paññāpanato paññatti nāma.
现在从表述者之角度解释所谓“名称、命名业”等语。其间“名”谓分别各种法曰“此是女名称”，故名之，由此故称为假称。所谓“命名业”等为其余相称者。此即表述者所说的假称名称。
Sā panesā tajjāpaññatti upādāpaññatti upanidhāpaññattīti tividhā hoti. Tattha tajjāpaññatti nāma cakkhusotarūpasaddapathavītejovāyotiādinayappavattā. Upādāpaññatti pana samūhāsamūhavasena duvidhā hoti. Tattha samūhapaññatti nāma rūpārūpadhammesu ekassa vā bahūnaṃ vā nāmaṃ gahetvā samūhamevopādāya vuccati. Kathaṃ? Acchataracchaghaṭapaṭādippabhedā. Ayaṃ samūhapaññatti nāma. Asamūhapaññatti pana disākāsakālanimittābhāvanirodhādibhedā.
其假称分为三种：依体假称、依缘假称与依止假称。其体假称即指眼、耳、色、声、地、味等等诸法的所属名称。依缘假称以类聚为群有二种，一种称为类假称，是指诸色与非色法中一方或多方之名称汇集而成类，举如石、木、瓦、泥、皮等类，此即类假称；另种称非类假称，因无处、时、因缘等故，有消灭异等。
Yadā pana sā vijjamānaṃ paramatthaṃ jotayati, tadā ‘‘vijjamānapaññattī’’ti pavuccati. Yadā avijjamānaṃ samūhāsamūhabhedaṃ nāmamattaṃ jotayati, tadā ‘‘avijjamānapaññattī’’ti pavuccati . Duvidhāpi panesā sotadvārajavanānantaraṃ gahitapubbasaṅketamanodvārajavanaviññāṇena viññāyati. Yāya gahitapubbasaṅketena manodvārajavanaviññāṇena paññāpīyati. Yaṃ sandhāya ‘‘vijjamānapaññatti, avijjamānapaññatti, vijjamānena avijjamānapaññatti, avijjamānena vijjamānapaññatti, vijjamānena vijjamānapaññatti, avijjamānena avijjamānapaññattī’’ti chakkanayo vutto. Tattha paramatthato vijjamānānaṃ rūpādīnaṃ paññāpanā vijjamānapaññatti. Tathā avijjamānānamitthipurisādīnaṃ paññāpanā avijjamānapaññatti. Ṭhapetvā pana vacanatthaṃ kenaci ākārena anupalabbhamānānaṃ pañcamasaccādīnaṃ, titthiyaparikappitānaṃ vā pakatipurisādīnaṃ paññāpanāpi avijjamānapaññattiyeva. ‘‘Tevijjo, chaḷabhiñño’’ti evamādinayappavattā vijjamānena avijjamānapaññatti. ‘‘Itthisaddo, purisasaddo’’ti evamādikā avijjamānena vijjamānapaññatti. ‘‘Cakkhuviññāṇaṃ, sotaviññāṇa’’nti evamādikā vijjamānena vijjamānapaññatti. ‘‘Khattiyakumāro, brāhmaṇakumāro, bhikkhukumāro’’ti evamādikā avijjamānena avijjamānapaññattīti evaṃ vuttā cha paññattiyopi ettheva saṅgahaṃ gacchanti. Ayaṃ upādāpaññatti nāma.
当此假称照见究竟真实时，称为现前假称；以非真实的类聚称为非现前假称。此二种中，依声门与意根之识，先受标记记忆，后以意根识分别认知，此为表述之义。故有所谓“现前假称、非现前假称、现前与非现前相互表述”等六种说法。究竟而言，色等法之分别表述为现前假称，非真如人等之分别表述为非现前假称。论文中转言某些类型不可察觉，如五蕴等，或以外道妄想为例，亦归为非现前假称。且以“通晓者、六通者”等视为现前假称，以“女名、男人名”等视为现前与非现前的混合假称，“眼识、耳识”等视为现前假称，“王子、婆罗门子、比库子”等视为非现前假称。诸假称由此而合聚于此，故称为依缘假称。
Upanidhāpaññattipi etissā eva pabhedā, sā pana ‘‘dīghaṃ upanidhāya rasso, rassaṃ upanidhāya dīgho’’tiādinayappavattā ‘‘kapaṇaṃ mānusakaṃ rajjaṃ dibbasukhaṃ upanidhāyā’’ti evamādikā ca, tasmā paññapetabbato ca paññāpanato ca paññattīti veditabbā. Samaññā samattā.
依止假称亦有此三差别，以“长而为绳，绳以长为度”等比喻说明。如“人间钱币”、“天地欢乐”诸语，皆应由被表述者和表述者而知，故称为假称。以上三者是共相。
§778
778.
七百七十八。
Paramatthato ca paññatti, tatiyā koṭi na vijjati;
从究竟真实而言，意符的第三种分类不存在。
Dvīsu ṭhānesu kusalo, paravādesu na kampati.
在两种场合中，具足善巧者；对于他人所禁的事，不动摇不摇摆。
Iti abhidhammāvatāre paññattiniddeso nāma · 如是阿毗达摩入门中名为概念之解说
Dvādasamo paricchedo. · 第十二品。