Kathāvatthupakaraṇa-mūlaṭīkā · Kathāvatthupakaraṇa-mūla复注

248 段 · CSCD 巴利原典

Kathāvatthupakaraṇa-mūlaṭīkā《论事》根本复注

Ganthārambhakathāvaṇṇanā论藏开始语之解释

Kathānaṃvatthubhāvatoti kathāsamudāyassa pakaraṇassa attano ekadesānaṃ okāsabhāvaṃ vadati. Samudāye hi ekadesā antogadhāti. Yena pakārena saṅkhepena adesayi, taṃ dassento ‘‘mātikāṭhapaneneva ṭhapitassā’’ti āha.

所谓话题之义，即指话语内容所依托之基础，在此即指话语聚合的章段结构。因章段中存在一处或一方，表明内涵的分部。以此方式简要指示，语者谓：『如砖块堆叠之列，章节方块如是安置。』

Nidānakathāvaṇṇanā因缘语之解释

Anupādisesāya nibbānadhātuyā parinibbāyīti parinibbānameva parinibbānassa parinibbānantarato visesanatthaṃ karaṇabhāvena vuttaṃ. Yāya vā nibbānadhātuyā adhigatāya pacchimacittaṃ appaṭisandhikaṃ jātaṃ, sā tassa appaṭisandhivūpasamassa karaṇabhāvena vuttāti. Dubbalapakkhanti na kāḷāsokaṃ viya balavantaṃ, atha kho ekamaṇḍalikanti vadanti. Dhammavādīadhammavādīvisesajananasamatthāya pana paññāya abhāvato dubbalatā vuttā. Tesaṃyevāti bāhuliyānameva , bahussutikātipi nāmaṃ. Bhinnakāti mūlasaṅgītito mūlanikāyato vā bhinnā, laddhiyā suttantehi liṅgākappehi ca visadisabhāvaṃ gatāti attho.

谓无假依之涅槃要素者，即圆满涅槃。此处『圆满涅槃』乃指涅槃之间的圆满状态，特为区别而言。所谓涅槃要素所成后世心不再生者，是以其断绝续转之理为缘故，称为无继承性。极弱者谓之非强壮，如同黑苦无力，故亦有称单境界者。因法论师言法论创生微细慧断缺之故，谓之弱小。由大量故名曰《广集》，又名《多闻经集》。分散之义，乃指根本经集或根本经典中因版本差异，而受清晰指示之义不同。

Mūlasaṅgahanti pañcasatikasaṅgītiṃ. Aññatra saṅgahitātiādīsu dīghādīsu aññatra saṅgahitato suttantarāsito taṃ taṃ suttaṃ nikkaḍḍhitvā aññatra akariṃsūti vuttaṃ hoti. Saṅgahitato vā aññatra asaṅgahitaṃ suttaṃ aññatra katthaci akariṃsu, aññaṃ vā akariṃsūti attho. Atthaṃ dhammañcāti pāḷiyā atthaṃ pāḷiñca. Vinaye nikāyesu ca pañcasūti vinaye ca avasesapañcanikāyesu ca.

所谓根本集，即指五百部经集。除此之外，有说一切皆为合集等。言『合集』者，是指出于分别合辑，非完整合辑之别。各经集乃分别摘取各经，有所遗漏。或虽合称合集，实则不全，有所分割。此义诸经中同有记载。巴利文中，『义』即意义，亦指律藏及五经集，及律藏中小分律藏皆属五类。

‘‘Dvepānanda , vedanā vuttā mayā pariyāyenā’’tiādi (ma. ni. 2.89) pariyāyadesitaṃ. Upekkhāvedanā hi santasmiṃ paṇīte sukhe vuttā bhagavatāti ayañhettha pariyāyo. ‘‘Tisso imā, bhikkhave, vedanā sukhā dukkhā upekkhā vedanā’’tiādi (saṃ. ni. 4.249-251) nippariyāyadesitaṃ. Vedanāsabhāvo hi tividhoti ayamettha nippariyāyatā. ‘‘Sukhāpi vedanā aniccā saṅkhatā’’tiādi (dī. ni. 2.123) nītatthaṃ. ‘‘Yaṃ kiñci vedayitaṃ, sabbaṃ taṃ dukkha’’ntiādi (saṃ. ni. 2.32) neyyatthaṃ. ‘‘Tīhi, bhikkhave, ṭhānehi jambudīpakā manussā uttarakuruke ca manusse adhiggaṇhanti deve ca tāvatiṃse’’tiādikaṃ (a. ni. 9.21) aññaṃ sandhāya bhaṇitaṃ gahetvā aññaṃ atthaṃ ṭhapayiṃsu. ‘‘Natthi devesu brahmacariyavāso’’tiādikaṃ (kathā. 270) suttañca aññaṃ sandhāya bhaṇitaṃ atthañca aññaṃ ṭhapayiṃsūti evamettha attho daṭṭhabbo. ‘‘Atthekacco puggalo attahitāya paṭipanno’’tiādi (pu. pa. mātikā 4.24) byañjanacchāyāya saṇhasukhumaṃ suññatādiatthaṃ bahuṃ vināsayuṃ.

『二乐，即苦乐所说，如我所讲』等（大念处经），此谓转换说法。舍弃受乐，乃在此处安详快乐说『世尊』。此为转换说。『三种，诸比库，苦、乐及舍心受』等（小念处经）是非转换说。受之性质分三，此即言非转换性质。『乐受亦无常，是聚合的』等（中念处经）乃明确义。『百般受苦即痛苦』（大念处经）为否定义。『于三处，婆罗洲诸人及北俱卢、天人所取』（增支经）为异取，别义建立。『天人无出家生活』（话本）等，说经亦为异取，别义另立，宜见此义。『有些人行自利』（增补绢本）隐含细微空义，多毁灭性。

Vinayagambhīranti vinaye gambhīrañca ekadesaṃ chaḍḍetvāti attho. Kilesavinayena vā gambhīraṃ ekadesaṃ suttaṃ chaḍḍetvāti attho. Patirūpanti attano adhippāyānurūpaṃ suttaṃ, suttapatirūpakaṃ vā asuttaṃ. Ekacce aṭṭhakathākaṇḍameva vissajjiṃsu, ekacce sakalaṃ abhidhammapiṭakanti āha ‘‘atthuddhāraṃ abhidhammaṃ chappakaraṇa’’nti. Kathāvatthussa savivādattepi avivādāni chappakaraṇāni paṭhitabbāni siyuṃ, tāni nappavattantīti hi dassanatthaṃ ‘‘chappakaraṇa’’nti vuttanti. Tatiyasaṅgītito vā pubbe pavattamānānaṃ vasena ‘‘chappakaraṇa’’nti vuttaṃ . Aññānīti aññāni abhidhammapakaraṇādīni. Nāmanti yaṃ buddhādipaṭisaṃyuttaṃ na hoti mañjusirītiādikaṃ, taṃ nikāyanāmaṃ. Liṅganti nivāsanapārupanādivisesakataṃ saṇṭhānavisesaṃ. Sikkādikaṃ parikkhāraṃ. Ākappo ṭhānādīsu aṅgaṭṭhapanaviseso daṭṭhabbo. Karaṇanti cīvarasibbanādikiccaviseso.

所谓律深义，谓对律中深义与一处废除之义。或谓染污律中有深义并一部经被废除。所谓法对应律中经文，及违反者。或部分注疏单独释明，或整体谓为阿毗达摩藏，所谓『义续，阿毗达摩为七卷录』。言话题、争议虽多，仍宜记载证据，谓之『七卷录』。『第三经集』指先前发生之经集，上座部之称。言『异者』即异阿毗达摩经集等。所谓名者，即非佛系集合名称如《净名论》。所谓标志者，是指住所、住舍等区别性质。所谓教师等，指修行辅具。所谓装饰，指守戒用布衣等具特殊义。所谓作用，在处所等的固定用法。所谓工具，指袈裟染色等衣物特殊用法。

Saṅkantikassapikena nikāyena vādena vā bhinnā saṅkantikāti attho. Saṅkantikānaṃ bhedā suttavādī anupubbena bhijjatha bhijjiṃsūti attho. Bhinnavādenāti bhinnā vādā etasminti bhinnavādo, tena abhinnena theravādena saha aṭṭhārasa hontīti vuttaṃ hoti. Bhinnavādenāti vā bhinnāya laddhiyā aṭṭhārasa honti, te sabbepi sahāti attho. Theravādānamuttamoti ettha thera-iti avibhattiko niddeso. Therānaṃ ayanti thero. Ko so? Vādo. Thero vādānamuttamoti ayamettha attho.

言分说之义，谓因分说之理而分裂之意。谓分说者，乃经论师初起对争论之割裂。所谓分立说，谓因争执有十八派。据说与上座部不同之十八派皆同起。分立争论者即有十八不同立场，相互并存之意。所谓上座部最高者，此谓不破之上座之注释。所谓长老者，长老未被分裂者。谁是？谓论者，师者，长老也。此即其义。

Uppanne vāde sandhāya ‘‘parappavādamathana’’nti āha. Āyatiṃ uppajjanakavādānaṃ paṭisedhanalakkhaṇabhāvato ‘‘āyatilakkhaṇa’’nti vuttaṃ.

对于所生起的论辩，解释为“破他人谤议”。因它具有反对未来将来生起的论辩的特征，称为“未来特征”。

Nidānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 因缘语之解释已毕。

Mahāvaggo

大品

1. Puggalakathā一、补特伽罗论

1. Suddhasaccikaṭṭho一、纯粹真实义

1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā

一、顺次倒次的叙述

§1

1. Māyāya amaṇiādayo maṇiādiākārena dissamānā ‘‘māyā’’ti vuttā. Abhūtena maṇiudakādiākārena gayhamānā māyāmarīciādayo abhūtaññeyyākārattā asaccikaṭṭhā. Yo tathā na hoti, so saccikaṭṭhoti dassento āha ‘‘māyā…pe… bhūtattho’’ti. Anussavādivasena gayhamāno tathāpi hoti aññathāpīti tādiso ñeyyo na paramattho, attapaccakkho pana paramatthoti dassento āha ‘‘anussavā…pe… uttamattho’’ti.

“幻象”是指以宝石等物为因缘而显现的幻影。以非实体的宝石及水等因缘构成的幻象，其性质为虚无可破，是非真实牢固的假像。若有人不如此见，即显现为真实牢固，称为“幻象……本质”。以复述等方式构成的假像虽然存在，但不同于真实义，此类应知不为终极义。唯有依真实义显现，称为“复述……究竟义”。

Chalavādassāti atthīti vacanasāmaññena atthīti vuttehi rūpādīhi sāmaññavacanassāti adhippāyo. ‘‘So sacci…pe… laddhiṃ gahetvā āmantāti paṭijānātī’’ti vacanato pana ‘‘chalavādassā’’ti na sakkā vattuṃ. Na hi laddhi chalanti. Okāsaṃ adadamānoti patiṭṭhaṃ pacchindanto. Yadi saccikaṭṭhena upalabbhati, rūpādayo viya upalabbheyya, tathā anupalabbhanīyato na tava vādo tiṭṭhatīti nivattentoti adhippāyo. Taṃ sandhāyāti ‘‘yo saccikaṭṭho’’ti ettha vutto yo saccikaṭṭho, so sappaccayādibhāvena dīpito ‘‘rūpañca upalabbhatī’’tiādīsu āgato dhammappabhedoti dasseti.

“多说”即意义，称为一般言语的义。以形色等为普通言语的义，是通说。话语中如“他是确实……接获得应答”者，“多说”则不能用于此。因为“获得接答”非“多说”。“时机遗漏”为依止根基，若通过真实牢固而生，则形色等亦可生，如此断定所取之语不成立。此为本处“依止问题释”，谓“何者为真实牢固”，此语说明了“真实牢固”者因缘生起而显现其特性。

‘‘Tenasaccikaṭṭhaparamatthenā’’ti vatvā ‘‘tenākārenā’’ti vadato ayamadhippāyo – saccikaṭṭhaparamatthākārena upalabbhamānaṃ saccikaṭṭhaparamatthena upalabbhamānaṃ nāma hotīti. Aññathā tatoti tassa tenākārenāti vattabbaṃ siyā. Ko panetissā purimapucchāya ca visesoti? Purimapucchāya sattapaññāsavidho dhammappabhedo yathā bhūtena sabhāvatthena upalabbhati, evaṃ puggalo upalabbhatīti vuttaṃ. Idha pana bhūtasabhāvatthena upalabbhamāno so dhammappabhedo yena ruppanādisappaccayādiākārena upalabbhati, kiṃ tenākārena puggalopi upalabbhatīti esa viseso. Yathā pana rūpaṃ viya bhūtasabhāvatthena upalabbhamānā vedanā na ruppanākārena upalabbhati, evaṃ dhammappabhedo viya bhūtasabhāvatthena upalabbhamāno puggalo na ruppanādisappaccayādiākārena upalabbhatīti sakkā paravādinā vattunti acodanīyaṃ etaṃ siyā. Avajānanañca tassa yuttanti niggaho ca na kātabbo. Dhammappabhedato pana aññassa saccikaṭṭhassa asiddhattā dhammappabhedākāreneva codeti. Avajānaneneva niggahaṃ dasseti. Anujānanāvajānanapakkhā sāmaññavisesehi paṭiññāpaṭikkhepapakkhā anulomapaṭilomapakkhā paṭhamadutiyanayāti ayametesaṃ viseso veditabbo.

谓“因真实牢固究竟义”和“因其所成因”，此为论断——以真实牢固究竟义所成因缘而得见的真实牢固究竟义是现前的。否则则非现前。若有所不同，则应说为“因所成因”。又问，此前提有何特殊？此前提以七十五种法的差别如存在、性质等显现，亦如实体生起，如此被称为“人”。此处以实体性质生起的人，是以区别显现的法缘生现。何以其所成因缘而现人，则为特别。譬如以形色性质生起的感受，不以形色因缘而生，亦如法差别以实体性质起者，非以形色等因缘而生，人亦然，此为特别。对此异议，称其为混淆。因法差别而不承认他者的真实牢固，反以法差别为因，指摘之。其为不敬即是指摘。承认与不承认二方，通称为一般、特殊、承否前三义，应依此区别。

‘‘Tena vata re vattabbe’’ti vadanto vattabbassa avacane dosaṃ pāpetīti iminā adhippāyena ‘‘niggahassa pāpitattā’’ti vuttanti daṭṭhabbaṃ. ‘‘Evametaṃ niggahassa ca anulomapaṭilomato catunnaṃ pāpanāropanañca vuttattā upalabbhatītiādikaṃ anulomapañcakaṃ nāmā’’ti vuttaṃ, anulomapaṭilomato pana dvīhi ṭhapanāhi saha sattakena bhavitabbaṃ, taṃvajjane vā kāraṇaṃ vattabbaṃ. Yaṃ pana vakkhati ‘‘ṭhapanā nāma paravādīpakkhassa ṭhapanato ‘ayaṃ tava doso’ti dassetuṃ ṭhapanamattameva hoti, na niggahassa vā paṭikammassa vā pākaṭabhāvakaraṇa’’nti (kathā. aṭṭha. 2). Tenādhippāyena idhāpi ṭhapanādvayaṃ vajjeti. Yathā pana tattha paṭikammapañcakabhāvaṃ avatvā paṭikammacatukkabhāvaṃ vakkhati, evamidhāpi niggahacatukkabhāvo vattabbo siyā. Suddhikaniggahassa pana niggahappadhānattā uddesabhāvena vutto niggahova visuṃ vuttoti daṭṭhabbo. Ye pana ‘‘ayathābhūtaniggahattā tattha paṭikammaṃ visuṃ na vutta’’nti vadanti, tesaṃ dutiye vādamukhe niggahacatukkabhāvo paṭikammapañcakabhāvo ca āpajjati.

说道‘由此必然出错’时，针对应该做的事的否定，即犯错之意，借由此教理称为‘缚束之恶’，此理应当观察。称‘缚束’乃指许多行为的正反两面及四种恶的加持，由此可知存在五重相续。关于正反两面，须与七种基因相应，方能成立，应持此观作因果判断。有人说‘基因之谓，仅止于对方过失指认，以显示“这是你的过错”，并非缚束或反应的显现’，对此释论有八项说法。依此教理，此处亦须立两重基因。虽然论中放弃了反应五行为的属性，而强调四种反应行为，依此，缚束亦应当理解为四重。纯正的缚束专指缚束为主导之义，故称缚束为恶者理合通达。反对者辩称‘不存在真实缚束，则无显现反应’，对此等言论，于第二辩中出现缚束为四，反应为五的说法。

§2

2.Attanā adhippetaṃ saccikaṭṭhamevāti sammutisaccaṃ sandhāyāti adhippāyo. Vakkhati hi ‘‘suddhasammutisaccaṃ vā paramatthamissakaṃ vā sammutisaccaṃ sandhāya ‘yo saccikaṭṭho’ti puna anuyogo paravādissā’’ti (kathā. aṭṭha. 6). Tattha yadi paravādinā attanā adhippetasaccikaṭṭho sammutisaccaṃ, sammutisaccākārena puggalo upalabbhatīti vadantena samānaladdhiko nappaṭisedhitabbo, kathā evāyaṃ nārabhitabbā. Atha sakavādinā attanā ca adhippetasaccikaṭṭhaṃyeva sandhāya paravādī ‘‘yo saccikaṭṭho’’tiādimāhāti ayamattho. Sakavādinā sammutisaccaṃyeva saccikaṭṭhoti adhippetanti āpajjati. Yadi ubhayaṃ adhippetaṃ, puna ‘‘sammutisaccaparamatthasaccāni vā ekato katvāpi evamāhā’’ti na vattabbaṃ siyāti. Yadi ca dvepi saccāni saccikaṭṭhaparamatthā, saccikaṭṭhekadesena upaladdhiṃ icchantena ‘‘puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenā’’tiādi anuyogo na kātabbo, na ca saccikaṭṭhekadesena anuyogo yutto. Na hi vedayitākārena upalabbhamānā vedanā ruppanākārena upalabbhatīti anuyuñjitabbā, na ca paravādī ruppanādisabhāvaṃ puggalaṃ icchati, atha kho saccikaṭṭhaparamatthamevāti. Paramatthasaccato aññasmiṃ saccikaṭṭhe vijjamāne nāssa paramatthasaccatā anuyuñjitabbā. Asaccikaṭṭhe saccikaṭṭhavohāraṃ āropetvā taṃ sandhāya pucchatīti vadantānaṃ voharitasaccikaṭṭhassa attanā adhippetasaccikaṭṭhatā na yuttā. Voharitaparamatthasaccikaṭṭhānañca dvinnaṃ saccikaṭṭhabhāve vuttanayova doso. Sammutisaccākārena upalabbhamānañca bhūtasabhāvatthena upalabbheyya vā na vā. Yadi bhūtasabhāvatthena upalabbhati, puggalopi upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenāti anujānanto nānuyuñjitabbo. Atha na bhūtasabhāvatthena, taṃvinimutto sammutisaccassa saccikaṭṭhaparamatthākāro na vattabbo asiddhattā. Vakkhati ca ‘‘yathā rūpādayo paccattalakkhaṇasāmaññalakkhaṇavasena atthi, na evaṃ puggalo’’ti. Tasmā maggitabbo ettha adhippāyo.

第二者，自身所确定之真实聚合谓集会之真实（即教法约定的真实），亦称为主导。论中云：‘无论是纯净的约定真实，还是究竟的真实，在约定真实的基础上，说“是集会所着之”，之后再次用语指责口诀’（见释论八章）。论中又言，若辩者已被集会约定自己的真实聚合认定为真实，且因约定真实而被体认者，此辩证不可反驳，意涵无须迎击，此时说法不宜再反驳。又若同意辩者与己均认其为真实聚合而作约定，被对方以‘是集会所着真实’等言辞称之，该义即现。若双方均肯定，则不应说“无论视为约定真实或究竟真实”，如若二者皆属真实，则按照一个真实聚合为基点，称为体认个人真实聚合，此类用法不可被连用，也无法对一个真实合论证连用。非因感知主体感受才成为体认，非因色相等现象才体认，且对方非渴求色相等诸性，则只能说明为仅有约定真实。究竟真实于另一真实聚合显现时，不可强加于非究竟真实。若主张明言实质却错误地赋于约定真实，将招致对言说者之责难。由此可知，自身所称主导的真实聚合亦非合理。云‘如色等现象可作为其自身的现相和共有相，然而人并非如此’，故应本此教义权衡。

Dvinnaṃ saccānanti ettha saccadvayākārena anupalabbhanīyato anuññeyyametaṃ siyā, na vā kiñci vattabbaṃ. Yathā hi ekadesena paramatthākārena anupalabbhanīyatā anujānanassa na kāraṇaṃ, evaṃ ekadesena sammutiyākārena upalabbhanīyatā paṭikkhepassa cāti maggitabbo etthāpi adhippāyo. Nupalabbhatīti vacanasāmaññamattanti nupalabbhatīti idameva vacanaṃ anuññātaṃ paṭikkhittañcāti etaṃ chalavādaṃ nissāyāti adhippāyo. Yathā upalabbhatīti etasseva anujānanapaṭikkhepehi ahaṃ niggahetabbo, evaṃ nupalabbhatīti etasseva anujānanapaṭikkhepehi tvanti evaṃ sambhavantassa sāmaññena asambhavantassa kappanaṃ panettha chalavādo bhavituṃ arahati. Tena nupalabbhatīti vacanasāmaññamattaṃ chalavādassa kāraṇattā ‘‘chalavādo’’ti vuttanti daṭṭhabbaṃ. Vacanasāmaññamattañca chalavādañca nissāyāti vā attho. Ṭhapanā niggahappaṭikammānaṃ pākaṭabhāvakaraṇaṃ na hotīti idaṃ vicāretabbaṃ. Na hi pakkhaṭṭhapanena vinā purimaṃ anujānitvā pacchimassa avajānanaṃ, pacchimaṃ vā avajānantassa purimānujānanaṃ micchāti sakkā āropetunti.

所谓双重真实，此处指真实对立不能共存且无法与对立事实共存，故无他义。譬如以究竟真实为依据推断无法现见，非因无法观察为因。同样以约定真实之名无法现见，又为何缺失？于此不可失真。所谓“缺失”仅指词义相当，与“缺失”为否定而无效之释义相关。若以“现见”判定，则应判定“缺失”为相同否定作用，然而这里的造作判断无法成立。基因意识之叠加对色根等现象所造认不同，亦不可同理断其必然。言“基因不足为明显缚束与过失显现”，此乃当条理应深究。无显现行为之缚束过失不能成立此为证据。无明显过失也意味着之前无察觉，无察觉之后无轻视，称为错误坚持难以建立。

§3

3.Tavāti, paṭijānantanti ca paccatte sāmiupayogavacanānīti adhippāyena ‘‘tvaṃyeva paṭijānanto’’ti āha.

第三，‘你’字含称谓意，指现行行为之主体，即对言‘由你自身知晓’所作的明说。

§4-5

4-5.Catūhi pāpanāropanāhi niggahassa upanītattāti ‘‘dunniggahitā ca homa, hañcī’’tiādinā tayā mama kato niggaho, mayā tava kato niggaho viya micchāti evaṃ tena anulomapañcake catūhi pāpanāropanāhi katassa niggahassa tena niyāmena dukkaṭabhāvassa attanā kataniggahena saha upanītattā aniggahabhāvassa vā upagamitattāti attho daṭṭhabbo. Evameva tena hi yaṃ niggaṇhāsi hañci…pe… idaṃ te micchāti etassa aniggahabhāvanigamanasseva niggamanacatukkatā veditabbā.

第四至第五，缚束所携带四种恶加持，称为‘恶缚束’，即‘缚束不好，须除去’，由此见缚束之性质，乃由自己犯过的恶与缚束相随或无缚束的被采用状态所构成。由此知见，‘由你所拘持毁坏的缚束’等断言为虚妄，因不实现滞支的是缚束自身的非实性，此伤害位阶亦应观察。

Anulomapaccanīkavaṇṇanā niṭṭhitā. · 顺逆释已毕。

2. Paccanīkānulomavaṇṇanā2. 逆顺释

§7-10

7-10.‘‘Attano laddhiṃ nissāya paṭiññā paravādissā’’ti vatvā puna ‘‘paramatthavasena puggalassa abhāvato paṭikkhepo paravādissā’’ti vuttaṃ. Tatrāyaṃ paṭikkhepo attano laddhiyā yadi kato, paramatthato aññena saccikaṭṭhaparamatthena puggalo upalabbhatīti ayamassa laddhīti āpajjati. Tathā ca sati nāyaṃ sammutisaccavasena upaladdhiṃ icchantena niggahetabbo. Atha attano laddhiṃ niggūhitvā parassa laddhivasena paṭikkhipati, purimapaṭiññāya avirodhitattā na niggahetabbo. Na hi attano ca parassa ca laddhiṃ vadantassa doso āpajjatīti. Attano pana laddhiyā paṭijānitvā paraladdhiyā paṭikkhipantena attano laddhiṃ chaḍḍetvā paraladdhi gahitā hotīti niggahetabboti ayamettha adhippāyo siyā.

7-10. 先说『依自宗之立场，对论敌所作之否定』，继而说『就胜义而言，因人补特伽罗不存在，故对论敌作否定』。在此，若该否定乃依自宗立场而作，则会招致如下过失：『就胜义而言，以另一种真实自性意义上的胜义，人补特伽罗是可得的』——此乃彼之宗义。既如此，便不应以『仅承认世俗谛意义上之可得』的立场来折难对方。若隐藏自宗立场而依对方宗义来作否定，则因与前立场不相违，亦不应受折难。持自宗与他宗兼说之人，并无过失可咎。然而，先承认自宗立场，再依他宗立场作否定者，则是舍弃自宗而执取他宗——此即应受折难之处。此处所说，意趣当如是理解。

Paccanīkānulomavaṇṇanā niṭṭhitā. · 逆顺释已毕。

Suddhasaccikaṭṭhavaṇṇanā niṭṭhitā. · 纯谛义释已毕。

2. Okāsasaccikaṭṭho2. 处所谛义

1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 顺逆释

§11

11.Sabbatthāti sabbasmiṃ sarīreti ayamatthoti dassento āha ‘‘sarīraṃ sandhāyā’’ti. Tatthāti tasmiṃ saṃkhittapāṭhe. Yasmā sarīraṃ sandhāya ‘‘sabbattha na upalabbhatī’’ti vutte sarīrato bahi upalabbhatīti āpajjati, tasmā paccanīke paṭikkhepo sakavādissāti etena na kenaci sabhāvena puggalo upalabbhatīti ayamattho vutto hoti. Na hi kenaci sabhāvena upalabbhamānassa sarīratadaññāvimutto upaladdhiokāso atthīti.

第十一讲。“Sabbatthāti”意谓遍于一切，“sabbasmiṃ”指一切诸法，“sarīreti ayamattho”者，谓此义即所谓“此处非指肉体身躯”。此句中“sarīraṃ sandhāyā”意谓“以身躯为凭借”。此处“tathāti”即“于此处缩短文句之说”。因言“身躯为凭借”而言“遍处不可得”，故断言“身躯之外不可得”，由此产生反面对治论辩说，谓因“身躯之外不可得”，故断言不任何会合之界中有可得之人，此为本讲立意。实则，若于任何会合中有现起之人，能离身体感知者，则天启必现，此因故本义乃言不以任何会合现起者为人，此意生起。

3. Kālasaccikaṭṭho3. 时真实义

1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 顺逆解释

§12

12.Purimapacchimajātikālañcāti majjhimajātikāle upalabbhamānassa tasseva purimapacchimajātikālesu upaladdhiṃ sandhāyāti adhippāyo. Sesaṃ paṭhamanaye vuttasadisamevāti imesu tīsu paṭhame ‘‘sabbatthā’’ti etasmiṃ naye vuttasadisameva, kiṃ taṃ? Pāṭhassa saṃkhittatāti attho. Idhāpi hi yasmā ‘‘sabbadā na upalabbhatī’’ti vutte ekadā upalabbhatīti āpajjati, tasmā paccanīke paṭikkhepo sakavādissāti yojetabbanti.

12. 『于前生后生之时』者，其意趣是：就于中间生之时可得的那同一者，在前生后生之时亦为可得——依此意涵而说。『其余与第一种方式所说相同』——在此三者之中，第一者与『于一切处』那一方式所说相同，所谓何者？即文句略而未展之义。在此处，亦因说『一切时皆不可得』，便会招致『某时是可得的』之过失，故应将『于反面所作之否定，属于自宗论者』此义连贯理解。

4. Avayavasaccikaṭṭho4. 部分真实义

1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 顺逆解释

§13

13. Tatiyanaye ca yasmā ‘‘sabbesu na upalabbhatī’’ti vutte ekasmiṃ upalabbhatīti āpajjati, tasmā paccanīke paṭikkhepo sakavādissāti yojetabbaṃ. Tenāha ‘‘tādisamevā’’ti.

第三章中亦言“sabbesu na upalabbhatī”，即“虽言于诸处不可得”，但此亦生“于一处偶现”之说，于是当以反对论辩予以应对，故言“tādisamevā”，即“正当同法应对”也。

Okāsādisaccikaṭṭho处所等真实义

2. Paccanīkānulomavaṇṇanā2. 逆顺解释

§14

14.Tattha anulomapañcakassātiādimhi anulomapañcakanti niggahapañcakaṃ, paccanīkanti ca paṭikammaṃ vuttanti daṭṭhabbaṃ. Tattha anulomapañcakassa ‘‘sabbattha puggalo nupalabbhatī’’tiādikassa attho ‘‘sabbattha puggalo nupalabbhatī’’tiādipāḷiṃ saṃkhipitvā āgate sarūpena avutte ‘‘yasmā sarīraṃ sandhāyā’’tiādinā (kathā. aṭṭha. 11) vuttanayena veditabbo, paccanīkassa ca ‘‘sabbattha puggalo upalabbhatī’’tiādikassa paṭikammakaraṇavasena vuttassa attho paṭikammādipāḷiṃ saṃkhipitvā ādimattadassanena āgate ‘‘puggalo upalabbhatī’’tiādimhi anulome ‘‘sabbatthāti sarīraṃ sandhāya anuyogo sakavādissā’’tiādinā (kathā. aṭṭha. 11) vuttanayena veditabboti evamattho daṭṭhabbo. Atha vā tatthāti yaṃ āraddhaṃ, tasminti evaṃ atthaṃ aggahetvā tattha tesu tīsu mukhesūti attho gahetabbo. Anulomapañcakamūlakā cettha sabbānulomapaccanīkapañcakapāḷi anulomapañcakassa pāḷīti vuttā, tathā paccanīkānulomapañcakapāḷi ca paccanīkassa pāḷīti. Taṃ saṃkhipitvā paṭikammavasena āgate sarūpena avutte ‘‘puggalo nupalabbhatī’’tiādike paccanīke ‘‘upalabbhatī’’tiādike anulome ca attho heṭṭhā suddhikasaccikaṭṭhe vuttanayeneva veditabboti vuttaṃ hoti.

此处所说“anulomapañcakassa”等，意即“五种顺次于反对者”，即构成“反对五法”之名词，“paccanīka”乃“反驳”之意，当察言辞所对治之理。此中，“anulomapañcakassa”言“遍处无现起人”等句，言简意赅，乃因“以‘身躯为凭借’等语句”(前第十一讲)为根本，使文意得显。反对语“paccanīkassa”言“遍处有人”等，乃由“顺行者五法”文句缩简而成，应以“顺次于反对者”(即“顺行五法”)之原意解释。由此，文意应以简约正理展示。继续者，当于三章首中以合集之义把握本处文义。所谓“anulomapañcakamūlakā”，谓是论五法之本义。合并所述以解释反对与顺行之言，使对理分明。由此可知，“puggalo nupalabbhatī”等反对语句，与“puggalo upalabbhatī”等顺行语句，均以“身躯为凭借”之义表达，并在证理上以一中心理解即可。此即本段旨趣。

Saccikaṭṭhavaṇṇanā niṭṭhitā. · 真实义解释完毕。

5. Suddhikasaṃsandanavaṇṇanā五、单纯对照解释

§17-27

17-27.Rūpādīhisaddhiṃ saccikaṭṭhasaṃsandananti saccikaṭṭhassa puggalassa rūpādīhi saddhiṃ saṃsandanaṃ, saccikaṭṭhe vā rūpādīhi saddhiṃ puggalassa saṃsandananti adhippāyo. Puggalo rūpañcāti ca-kārassa samuccayatthattā yathā rūpanti evaṃ nidassanavasena vutto attho vicāretabbo. Rūpādīhi añño anañño ca puggalo na vattabboti laddhi samayo. ‘‘Aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti abyākatametaṃ bhagavatā’’tiādikaṃ (saṃ. ni. 4.416) suttaṃ. Anuññāyamāne tadubhayavirodho āpajjatīti imamatthaṃ sandhāyāha ‘‘samayasuttavirodhaṃ disvā’’ti.

第十七至二十七讲，探讨“色等诸法具足一致者”，言“色法等与真实自性之人相合同一”，谓“真实存在者即具足色等法之合同”。称此为“saccikaṭṭhasaṃsandan”，即“真实者和合之确证”，或“真实者与具足色法之合一”。于此，谓“puggalo rūpañca”—人及色之同义集合体，揭示其合成之法性，如“色”即物质之性，需详细并实证探讨。重要在于，色法与人不可单择彼此独存，需观其共同显现。如古训“异生异身”，即指此理。此中产生彼此对立之异见，正是本章争论之焦点，名曰“samayasuttavirodha”，即“时间及教义相违背之异议”。此段言教理对立并提出考察。

Dhammatoti pāḷito. ‘‘Paṭikammacatukkādīni saṃkhittāni. Paravādī…pe… dassitānī’’ti vadantehi puggalo nupalabbhati…pe… ājānāhi paṭikammanti ettha ājānāhi niggahanti pāṭho diṭṭho bhavissati. Aññattaṃ paṭijānāpanatthanti yathā mayā aññattaṃ vattabbaṃ, tathā ca tayāpi taṃ vattabbanti aññattapaṭiññāya codanatthanti attho. Sammutiparamatthānaṃ ekattanānattapañhassa ṭhapanīyattāti abyākatattāti attho. Yadi ṭhapanīyattā paṭikkhipitabbaṃ, parenapi ṭhapanīyattā laddhimeva nissāya paṭikkhepo katoti sopi na niggahetabbo siyā. Paro pana puggaloti kañci sabhāvaṃ gahetvā tassa ṭhapanīyattaṃ icchati, sati ca sabhāve ṭhapanīyatā na yuttāti niggahetabbo. Sammuti pana koci sabhāvo natthi. Tenevassa ekattanānattapañhassa ṭhapanīyataṃ vadanto na niggahetabboti sakavādinā paṭikkhepo katoti ayamettha adhippāyo yutto.

『依法』者，即依巴利原文。有人说：『对治四组等已略去。论敌……乃至……已示』——就『人补特伽罗不可得……乃至……应知此为对治』这段文，『应知』之处所见的文本应是『折难』。『令承认另异之义』者，即如我所应说之另异义，汝亦应如是说之——此乃为了追究对方承认另异立场而发难之义。『关于世俗与胜义是一是异之问题，应置而不答』者，即不作记答之义。若以应置而不答为由而作否定，则对方亦可依置而不答之立场，就自宗而作否定，如此彼亦不应受折难。然而，论敌执取某一自性，欲对其置而不答；既有自性存在，则置而不答便不合理——故应受折难。世俗则全无任何自性。正因如此，主张关于一异之问题应置而不答者，不应受自宗论者之折难——此处所说，此一意趣方为相应。

Suddhikasaṃsandanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 单纯对照解释完毕。

6. Opammasaṃsandanavaṇṇanā六、譬喻对照解释

§28-36

28-36.Upaladdhisāmaññena aññattapucchā cāti idañca dvinnaṃ samānatā no aññattassa kāraṇaṃ yuttaṃ, atha kho visuṃ attano sabhāvena saccikaṭṭhaparamatthena upalabbhanīyatāti vicāretabbaṃ. ‘‘Ekavīsādhikānī’’ti purimapāṭho, vīsādhikānīti pana paṭhitabbaṃ.

二十八至三十六句。『有普遍之六根之问』此两者之间均等之处，而非他处之原因，宜当断定。然则应当以自身众会的真实根本意来观察思惟。前文作『二十一以上』，但应当记载作『二十以上』。

§37-45

37-45. ‘‘Atthi puggalo’’ti suttaṃ anujānāpentena upaladdhi anujānitā hotīti maññamāno āha ‘‘upaladdhisāmaññaṃ āropetvā’’ti. Vīsādhikāni nava paṭikammapañcakasatāni dassitānīti etena suddhikasaṃsandanepi ‘‘ājānāhi paṭikamma’’micceva pāṭhoti viññāyati. Yañca vādamukhesu suddhikasaccikaṭṭhe ‘‘paṭikammacatukka’’nti vuttaṃ, tampi ‘‘paṭikammapañcaka’’nti.

三十七至四十五句。『有此人』此经文是准其许可而说，时有人误认为『六根普遍加诸』，复曰『二十以上』及九、十等五百余次出现，故此清净经文所言『不了知逆去』乃属讹误。又谓经文开端所称『逆去四』，亦称为『五逆十恶』。

Opammasaṃsandanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 譬喻对照解释完毕。

7. Catukkanayasaṃsandanavaṇṇanā七、四法门对照解释

§46-52

46-52. Ekadhammatopi aññattaṃ anicchanto rūpādiekekadhammavasena nānuyuñjitabbo. Samudāyato hi ayaṃ aññattaṃ anicchanto ekadesato anaññattaṃ paṭikkhipanto na niggahāraho siyāti etaṃ vacanokāsaṃ nivattetuṃ ‘‘ayañca anuyogo’’tiādimāha. Sakalanti sattapaññāsavidho dhammappabhedo puggaloti vā paramatthasaccaṃ puggaloti vā evaṃ sakalaṃ sandhāyāti attho. Evaṃ sakalaṃ paramatthaṃ cintetvā tantivasena anuyogalakkhaṇassa ṭhapitattā sakalaparamatthato ca aññassa saccikaṭṭhassa abhāvā saccikaṭṭhena puggalena tato aññena na bhavitabbanti ‘‘rūpaṃ puggalo’’ti imaṃ pañhaṃ paṭikkhipantassa niggahāropanaṃ yuttanti attho.

四十六至五十二句。一法若片面不欲，不能仅依某色等一法而欲不纵。有因果缘起，此片面不欲从一法起而罢斥他法，非有约束作用，此言适时为止。称全部者为七十五法之分，或谓为究竟真谛、或谓为人法，此义以此包含全部。如此从全部真谛观之，依如律行止之标志显现，全面真谛中他真谛的缺失由此显知，以真谛比拟人者，故不应依他真谛。『色即人』者，此问断舍即为约束之义。

Sabhāgavinibbhogatoti rūpato aññasabhāgattāti vuttaṃ hoti. Sabbadhammāti rūpavajje sabbadhamme vadati. ‘‘Rūpasmiṃ puggalo’’ti ettha nissayavināse vināsāpattibhayena paṭikkhipatīti adhippāyenāha ‘‘ucchedadiṭṭhibhayena cevā’’ti. Tīsu pana samayavirodhena paṭikkhepo adhippeto. Na hi so sakkāyadiṭṭhiṃ icchati, apica sassatadiṭṭhibhayena paṭikkhipatīti yuttaṃ vattuṃ. Sakkāyadiṭṭhīsu hi pañceva ucchedadiṭṭhiyo, sesāsassatadiṭṭhiyoti. Aññatra rūpāti ettha ca rūpavā puggaloti ayamattho saṅgahitoti veditabbo.

『会聚停息』者，是谓色之所属别聚也。『一切法』者，在色聚中指一切诸法。『有人在色中』者，是于无依止之处因害灭之恐怖而弃舍，以权宜之故言曰『亦因灭见恐怖』。因三时相违故有弃舍，非欲见有身见，亦非因常有见而弃舍，皆为当诠。于有身见中有五种灭见及残余常见，除色外在此以有色之人者义，谓为称聚集合。

Catukkanayasaṃsandanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 四法相应之解释已毕。

Niṭṭhitā ca saṃsandanakathāvaṇṇanā. · 相应论之解释已毕。

8. Lakkhaṇayuttivaṇṇanā8. 相应性之解释

§54

54.Paccanīkānulometi idaṃ yaṃ vakkhati ‘‘chalavasena pana vattabbaṃ ‘ājānāhi paṭikamma’ntiādī’’ti (kathā. aṭṭha. 54), tena pana na sameti. Paccanīkānulome hi paccanīke ‘‘ājānāhi niggaha’’nti vattabbaṃ, na pana ‘‘paṭikamma’’nti.

五十四句。『逆序相续』者，此言所谓『当以四十』及『不了知逆去』，与此处不合。逆序相续者，应于逆时当言『不了知约束』，不应言『逆去』。

Lakkhaṇayuttivaṇṇanā niṭṭhitā. · 相应性之解释已毕。

9. Vacanasodhanavaṇṇanā9. 语句净化之解释

§55-59

55-59.Puggaloupalabbhatīti padadvayassa atthato ekatteti ettha tadeva ekattaṃ parena sampaṭicchitaṃ asampaṭicchitanti vicāretabbametaṃ. Puggalassa hi avibhajitabbataṃ, upalabbhatīti etassa vibhajitabbataṃ vadanto vibhajitabbāvibhajitabbatthānaṃ upalabbhatipuggala-saddānaṃ kathaṃ atthato ekattaṃ sampaṭiccheyyāti? Yathā ca vibhajitabbāvibhajitabbatthānaṃ upalabbhati-rūpa-saddānaṃ taṃ vibhāgaṃ vadato rūpaṃ kiñci upalabbhati, kiñci na upalabbhatīti ayaṃ pasaṅgo nāpajjati, evaṃ etassapi yathāvuttavibhāgaṃ vadato yathāāpāditena pasaṅgena na bhavitabbanti maggitabbo ettha adhippāyo.

五十五至五十九句。『人之体认』者，是谓二种词之意义归一。此处应思惟，若其一义由彼者相符而一义未相符，当如何？于人之不可分割性，及体认则分割性而言，如何从体认人名中净得一致？例如于『色』—是不分割或分割之义谓色，称部分者为色，谓某些则非色，此处之比喻不生。于此亦类此，当依前述符号之比喻而不生疑惑，此为当理。

§60

60. ‘‘Suññato lokaṃ avekkhassū’’ti (su. ni. 1125) etena atthato puggalo natthīti vuttaṃ hotīti āha ‘‘natthītipi vutta’’nti.

60. 依《苏尼》卷1125记载有言：「观察空无的世界」，由此从字面上讲，指的是无我之人不存在，谓之“无我”。对此，则说「虽言无我」者。

Vacanasodhanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 语句净化之解释已毕。

10. Paññattānuyogavaṇṇanā10. 施设随问解释

§61-66

61-66. Rūpakāyāvirahaṃ sandhāya ‘‘rūpakāyasabbhāvato’’ti āha. ‘‘Rūpino vā arūpino vā’’ti (itivu. 90) sutte āgatapaññattiṃ sandhāya ‘‘tathārūpāya ca paññattiyā atthitāyā’’ti. Vītarāgasabbhāvatoti kāmībhāvassa anekantikattā kāmadhātuyā āyattattābhāvato ca ‘‘kāmī’’ti na vattabboti paṭikkhipatīti adhippāyo.

61-66. 就断除色身之念而说「色身本性」（rūpakāyasabbhāva）者。又依《依吐部》第90经，论及有形与无形时，谓「其中存在如实的定义」。所谓没有贪染之性，即是因为色欲体的多面性、以及非取缔性，故不应称为「有欲者」，是排斥这种说法为执着所在。

§67

67.Kāyānupassanāyāti kāraṇavacanametaṃ, kāyānupassanāya kāraṇabhūtāya evaṃladdhikattāti attho. Āhacca bhāsitanti ‘‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti abyākatametaṃ mayā’’ti (ma. ni. 2.128) āhacca bhāsitaṃ.

67. 关于观身之因缘言说是此，意指观身是因缘现象的成就。乃述曰：「我未明言他体与我体是异」——这是说话之因由。

Paññattānuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 施设随问解释已毕。

11. Gatianuyogavaṇṇanā11. 去随问解释

§69-72

69-72.‘‘Dassento‘tena hi puggalo sandhāvatī’tiādimāhā’’ti vuttaṃ, ‘‘dassento ‘na vattabbaṃ puggalo sandhāvatī’tiādimāhā’’ti pana bhavitabbaṃ, dassetvāti vā vattabbaṃ.

69-72. 有言：「‘以此示现之人’为观法」，又言「‘不应观为人’等语亦应存在」，谓之可示现即应说。

§91

91.Yena rūpasaṅkhātena sarīrena saddhiṃ gacchatīti ettha ‘‘rūpena saddhiṃ gacchatī’’ti vadantena ‘‘rūpaṃ puggalo’’ti ananuññātattā yenākārena taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti idaṃ āpajjati , so vattabbo. Asaññūpapattiṃ sandhāyāti nirayūpagassa puggalassa asaññūpagassa arūpūpagassa ca antarābhavaṃ na icchatīti cutito anantaraṃ upapattiṃ sandhāyāti attho daṭṭhabbo. Ye pana cutikāle upapattikāle ca asaññūpapattikāle ca asaññasattesu saññā atthīti gahetvā asaññūpagassa ca antarābhavaṃ iccheyyuṃ, tesaṃ antarābhavabhāvato ‘‘asaññūpapatti avedanā’’ti na sakkā vattunti.

91. 因色聚合的身与色同行，故言“以色结合行”，即说“色即为人”之误会。因为无意识者既是无形界身，故得此语。论无感受者的生起，指人死后至再生间隔不欲，即灭后即生之理，不容说有间断。若有人理解死时、受生时、无感受时有意识存续，因而欲求无感受者的间断，则其间断之说不能成立。

§92

92.Avedanotiādīsu tadaññanti saññabhavato aññaṃ asaññānevasaññānāsaññāyatanupapattiṃ. Nevasaññānāsaññāyatanepi hi na vattabbaṃ saññā atthīti icchanti.

92. 「无感」等词，实则指从有受分别、无受分别、受分别境界的生起。因无受分别境界，不能谓之是分别的缘起，故不可称为分别。

§93

93.Yasmā rūpādidhamme vinā puggalo natthīti indhanupādāno aggi viya indhanena rūpādiupādāno puggalo rūpādinā vinā natthīti laddhivasena vadati.

93.由于色等法若无，则无个人，故以燃料之义说，如火依燃料，色等依燃料，个人若无色等则无。

Gatianuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 去随问解释已毕。

12. Upādāpaññattānuyogavaṇṇanā12. 取施设随问解释

§97

97.Nīlaṃ rūpaṃ upādāya nīlotiādīsūti ‘‘nīlaṃ rūpaṃ upādāya nīlakassa puggalassa paññattī’’ti ettha yo puṭṭho nīlaṃ upādāya nīloti, tadādīsūti attho.

97.『以蓝色形态』之意，即『依蓝色所现之个人名称』，问此处言依蓝色即蓝色等，即是此意。

§98

98.Chekaṭṭhaṃ sandhāyāti chekaṭṭhaṃ sandhāya vuttaṃ, na kusalapaññattiṃ. ‘‘Kusalaṃ vedanaṃ upādāyā’’ti maññamāno paṭijānātīti attho daṭṭhabbo.

98.『有结合物』者，语出『有结合物』语非善心识观念，谓误以为『以受为结合物是善』，此义当明知之。

§112

112.Idāni…pe… dassetuṃ ‘‘yathā rukkha’’ntiādimāhāti pubbapakkhaṃ dassetvā uttaramāhāti vuttaṃ hoti.

112.今说『如树般』者，先说前项后说后项，属先说旧异说后述新说。

§115

115. ‘‘Yassa rūpaṃ so rūpavā’’ti uttarapakkhe vuttaṃ vacanaṃ uddharitvā ‘‘yasmā’’tiādimāha.

115.『彼色即色者』，引后说言词，继而说『由……』之言。

§116

116.Cittānupassanāvasenāti cittānupassanāvasena paridīpitassa sarāgādicittayogassa vasenāti adhippāyo.

116.所谓心所观照境者，谓由观心所缘的喜等心的依止。

§118

118.Yenāti cakkhunti ‘‘yenā’’ti vuttaṃ karaṇaṃ cakkhunti attho. Cakkhumeva rūpaṃ passatīti viññāṇanissayabhāvūpagamanameva cakkhussa dassanaṃ nāma hotīti sandhāya vadati.

眼根者，所谓“用眼”是说以眼为感官。眼根即是观看色相，其所依赖的是识，因此眼之所见，原为依识而生，故称为眼之显现，是对此义理的解释。

Upādāpaññattānuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 取施设随问解释已毕。

13. Purisakārānuyogavaṇṇanā13. 人作努力随行的解释

§123

123.Karaṇamattanti kammānaṃ nipphādakappayojakabhāvena pavattā khandhā.

五蕴乃因业力之产生、促发与连接之作用而运行。

§124

124. Purimakammena vinā puggalassa jāti, jātassa ca vijjaṭṭhānādīsu sammā micchā vā pavatti natthīti sandhāya ‘‘purimakammameva tassā’’tiādimāha.

无前业时，众生无生；生起后，由出生等因缘，正行或邪行业力，生起业果无误；此义理以“其为前行业”之句解释。

§125

125.Kammavaṭṭassāti ettha kammakārakassa yo kārako, tenapi aññaṃ kammaṃ kātabbaṃ, tassa kārakenapi aññanti evaṃ kammavaṭṭassa anupacchedaṃ vadanti. Puggalassa kārako kammassa kārako āpajjatīti vicāretabbametaṃ. Mātāpitūhi janitatādinā tassa kārakaṃ icchantassa kammakārakānaṃ kārakaparamparā āpajjatīti idañca vicāretabbaṃ.

所谓业转轮，是指业者中业之因业者，亦应造业，故业因无断，称业转轮。应思议人之业因即为造业因，及其由父母等而生之业因，皆为续修业因，此亦当思。

§170

170.Suttavirodhabhayenāti ‘‘so karoti so paṭisaṃvedayatīti kho, brāhmaṇa, ayameko anto’’tiādīhi (saṃ. ni. 2.46) virodhabhayā.

因果相应之理谓作则感，梵士，唯此为终极故，是为因果相应之理。

§171

171. ‘‘Idha nandati pecca nandatī’’ti (dha. pa. 18) vacanato kammakaraṇakāle vipākapaṭisaṃvedanakāle ca soyevāti paṭijānātīti adhippāyo. Sayaṃkataṃsukhadukkhanti ca puṭṭho ‘‘kiṃ nu kho, bho gotama, sayaṃkataṃ sukhaṃ dukkhanti? Mā hevaṃ kassapā’’tiādisuttavirodhā (saṃ. ni. 2.18) paṭikkhipati.

此语“此时彼时彼复此时”，谓业作时及果报感受时皆为其故，故称认识正理。又问“世尊，何以此集之苦与乐？非若迦萨所说。”此与经中异说相违。

§176

176.Laddhimattamevetanti soyeveko neva so hoti na aññoti idaṃ pana nattheva, tasmā evaṃvādino asayaṃkārantiādi āpajjatīti adhippāyo. Apicātiādinā idaṃ dasseti – na parassa icchāvaseneva ‘‘so karotī’’tiādi anuyogo vutto, atha kho ‘‘so karotī’’tiādīsu ekaṃ anicchantassa itaraṃ, tañca anicchantassa aññaṃ āpannanti evaṃ kārakavedakicchāya ṭhatvā ‘‘so karotī’’tiādīsu taṃ taṃ anicchāya āpannavasenāpīti. Atha vā na kevalaṃ ‘‘so karotī’’tiādīnaṃ sabbesaṃ āpannattā, atha kho ekekasseva ca āpannattā ayaṃ anuyogo katoti dasseti. Purimanayenevāti etena ‘‘idha nandatī’’tiādi sabbaṃ paṭijānanādikāraṇaṃ ekato yojetabbanti dasseti.

176.『Laddhimattamevetanti』谓此者仅以所得为限，故此一者既非唯一，亦非非一，此乃不存在。一切如是论者，由此因故产生执着执念等念视。所谓『Apicātiādi』者，彰显如是义：并非他人意志之缔结，仅如“他行”之连接，即所谓“他作如是”等言，此时于“他作如是”等语并无一一对应义，且于此意义无所执。以此，谓一“他作”义涵，乃由诸他义所引起，依此成因于“他作”等语中施用，故此等语虽复数义，然于语用时，彼各义乃由“他作”等语引出。又或非所有“他作”语义全数对应，然各分别具有对应，这即说明该连接语具有对应义。『Purimanayenevāti』谓如“此中喜乐”等语，说明一切承认原因，当一合摄，于此显明。

Purisakārānuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 人作努力随行的解释已完。

Kalyāṇavaggo niṭṭhito. · 善品已完。

14. Abhiññānuyogavaṇṇanā14. 神通随行的解释

§193

193.Abhiññānuyogādivasena arahattasādhanāti ettha ‘‘nanu atthi koci iddhiṃ vikubbatī’’ti abhiññāanuyogo ca ‘‘hañci atthi koci iddhiṃ vikubbatī’’ti ṭhapanā ca ‘‘tena vata re’’tiādi pāpanā ca ādisaddasaṅgahito atthova daṭṭhabbo. Āsavakkhayañāṇaṃ panettha abhiññā vuttāti tadabhiññāvato arahato sādhanaṃ ‘‘arahattasādhanā’’ti āha. Arahato hi sādhanā tabbhāvassa ca sādhanā hotiyevāti.

193.以成就神通等为标志，谓此所谓阿拉汉道之修行。此处『nanu atthi koci iddhiṃ vikubbatī』谓“难道无某种神通现起乎？”此成就神通之义，及『hañci atthi koci iddhiṃ vikubbatī』之肯定立场，指示诸恶言起源之连贯，乃可见。『Āsavakkhayañāṇaṃ』此处谓此智慧视为神通，以观证烦恼断灭之道，故谓之阿拉汉之成就。因阿拉汉成就者，乃成就之实或修行相也，故称修行。

Abhiññānuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 神通随行的解释已完。

15-18. Ñātakānuyogādivaṇṇanā15-18. 亲族随行等的解释

§209

209.Tathārūpassāti tatiyakoṭibhūtassa saccikaṭṭhassa abhāvāti adhippāyo. Evaṃ pana paṭikkhipanto asaccikaṭṭhaṃ tatiyakoṭibhūtaṃ puggalaṃ vadeyyāti tādisaṃ puggalaṃ icchanto hi suttena niggahetabbo siyā. Kasmā? Tathārūpassa saccikaṭṭhassa abhāvatoti, tathārūpassa kassaci sabhāvassa abhāvato paṭikkhepārahattā attano laddhiṃ nigūhitvā paṭikkhepo paravādissāti ayamattho daṭṭhabbo.

209.“Tathārūpassāti”谓第三种实体之不存在，此为判断。然以此反驳，谓若断言第三种实体不存在，则应断言其性不实者也。故当依教典，断言此类实体实有者为适当。何以故？谓断言第三种实体不实者，乃断弃其固有实体，舍弃自身现得之实得，而将断弃归咎于他者，此理当察。

Ñātakānuyogādivaṇṇanā niṭṭhitā. · 亲族追问等的解释已结束。

19. Paṭivedhānuyogādivaṇṇanā十九、证悟追问等的解释

§218

218.Pariggahitavedanoti vacanena apariggahitavedanassa ‘‘sukhitosmi, dukkhitosmī’’ti jānanaṃ pajānanaṃ nāma na hotīti dasseti yogāvacarassa sukhumānampi vedanānaṃ paricchedanasamatthatañca.

218.以词『Pariggahitavedano』表明：未被紧抓受之情绪体验，譬如“我快乐”或“我痛苦”之知见，实则非真正认识此心境。此显示瑜伽语境中，细致入微对感受及其区分功能，体现其非我境界之重要。

§228

228.Lakkhaṇavacananti rūpabbhantaragamanaṃ saharūpabhāvo, bahiddhā nikkhamanaṃ vinārūpabhāvoti adhippāyo.

228.『Lakkhaṇavacana』谓色法内部变化之体现。即形色由内向外延展之同质现象，外向外之离散则表现为色法无常之显现，此为判断论点。

§237

237.Imā khoti oḷāriko attapaṭilābho manomayo attapaṭilābho arūpo attapaṭilābhoti imā lokassa samaññā, yāhi tathāgato voharati aparāmasaṃ, yo sacco mogho vā siyā, tasmiṃ anupalabbhamānepi attani tadanupalabbhatoyeva parāmāsaṃ attadiṭṭhiṃ anuppādento loke attapaṭilābhoti pavattavohāravaseneva voharatīti ayamettha attho. Ettha ca paccattasāmaññalakkhaṇavasena puggalassa atthitaṃ paṭikkhipitvā lokavohārena atthitaṃ vadantena puggaloti koci sabhāvo natthīti vuttaṃ hoti. Sati hi tasmiṃ attano sabhāveneva atthitā vattabbā siyā, na lokavohārenāti. Iminā pana yathā sameti, yathā ca parāmāso na hoti, evaṃ ito purimā ca atthavaṇṇanā yojetabbā.

237.“此等”乃俗世见闻中关于我所有热情之种种，如凡夫认为我有形及心中所有等。此谓世间通行之见，如来亦然无忘，凡真伪中，当我未觉知时，其对我所在之误解及见执，导致形成世间所说之我所有。此处阐述为：当个人对自己二相标识断然否定而离弃，同时又依世间说法肯定我存在，此谓某种个人存在断灭与世间承认存在互异之矛盾解释。又谓于此当具现自相之念，不应随俗依世间见断。由此阐明前文诸义，应结合使用而非断执。

Lokasammutikāraṇanti yasmā lokasammutivasena pavattaṃ, tasmā saccanti vuttaṃ hoti. Tathalakkhaṇanti tathakāraṇaṃ. Yasmā dhammānaṃ tathatāya pavattaṃ, tasmā saccanti dasseti.

世界共同作因者者，是因为由世界共同因缘而起，因此被称为真实，是为所说者。所谓真实相，指正真实因缘。因诸法依真实而起，所以被称为真实，并示现如此。

Paṭivedhānuyogādivaṇṇanā niṭṭhitā. · 证悟追问等的解释已结束。

Puggalakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 补特伽罗论的解释已结束。

2. Parihānikathā二、退失论

1. Vādayuttiparihānikathāvaṇṇanā一、论辩理据之退失论的解释

§239

239. ‘‘Dveme , bhikkhave, dhammā sekkhassa bhikkhuno parihānāya saṃvattantī’’ti (a. ni. 2.185) idaṃ suttaṃ arahato parihāniladdhiyā na nissayo, atha kho anāgāmiādīnaṃ parihāniladdhiyā, tasmā arahatopi parihāniṃ icchantīti ettha pi-saddena anāgāmissapi sakadāgāmissapīti yojetabbaṃ.

239。「比库啊，有两种法致使正在修行的比库堕入瓦解」(中部法集第2篇185经)此经典并非仅依靠阿拉汉堕落的事例，而是广应于像斯陀含、阿那含等诸圣者堕落之事，因而也当以此理推及阿拉汉的堕落，所以此处应以‘堕入一次得不到'及‘堕入多次得不到’表达阿那含及以上圣者的堕落状况。

‘‘Tatiyasmimpi mudindriyāva adhippetā. Tesañhi sabbesampi parihāni na hotīti tassa laddhī’’ti purimapāṭho, mudindriyesveva pana adhippetesu parikkhepo na kātabbo siyā, kato ca, tasmā ‘‘tatiyasmimpi tikkhindriyāva adhippetā. Tesañhi sabbesampi parihāni na hotīti tassa laddhī’’ti paṭhanti.

「第三者即为感官枢纽，其受制于前三者。若此中诸者皆无堕落，则谓其果得」。前文如是说，感官枢纽乃诸枢纽之一，不可轻易丢弃。既已丢弃，故后文读作「第三者即为三感官枢纽，其受制于前三者。若此中诸者皆无堕落，则谓其果得」。

Ayoniso atthaṃ gahetvāti sotāpannoyeva niyatoti vuttoti soyeva na parihāyati, na itareti atthaṃ gahetvā. ‘‘Uparimaggatthāyā’’ti vuttaṃ atthaṃ aggahetvā niyatoti sotāpattiphalā na parihāyatīti etamatthaṃ gaṇhīti pana vadanti.

表观不理智解法者，称之为初果当执，即仅限于斯陀含，非他果。所谓「彼为超越他法之义」所说，是指不依诸上行法而得斯陀含果故，不使初果堕落，正是以此义成立。此义虽说为不理智而得，但称为定意所执。

Vādayuttiparihānikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于论辩理据中退失之论的解释已竟。

2. Ariyapuggalasaṃsandanaparihānivaṇṇanā二、圣者人对照中退失的解释

§241

241.Yaṃpanetthātiādimhi dassanamaggaphale ṭhitassa anantaraṃ arahattappattiṃ, tato parihāyitvā tattha ca ṭhānaṃ icchanto puna vāyāmena tadanantaraṃ arahattappattiṃ na icchatīti vicāretabbametaṃ.

241.针对此处所现诸等相果中处于初果定境之后，阿拉汉果随即现前。当其堕落后，若欲还发努力时，却不愿复现阿拉汉果，理应如此审察思维。

§262

262.Avasippatto jhānalābhīti sekkho vuttoti daṭṭhabbo. Puthujjano pana vasippatto avasippatto ca samayavimuttaasamayavimuttatantiyā aggahito, bhajāpiyamāno pana samāpattivikkhambhitānaṃ kilesānaṃ vasena samayavimuttabhāvaṃ bhajeyyāti vuttoti.

262.「已入定为修行者之所得」可见。凡夫则分为已入定者、未入定者、时有解脱与常解脱者，且在未离乱所强制，则应修行时解脱状，依此修持。

Ariyapuggalasaṃsandanaparihānivaṇṇanā niṭṭhitā. · 圣者人对照中退失的解释已竟。

3. Suttasādhanaparihānivaṇṇanā三、以经证明中退失的解释

§265

265.Uttamahīnabhedo ‘‘tatra yāyaṃ paṭipadā sukhā khippābhiññā, sā ubhayeneva paṇītā akkhāyatī’’tiādisuttavasena (dī. ni. 3.152) vutto. ‘‘Diṭṭhaṃ sutaṃ muta’’nti ettha viya mutasaddo pattabbaṃ vadatīti āha ‘‘phusanāraha’’nti.

265.关于“高级与低级的分别，有所谓‘在此所行之道，轻安且速见其果，此道于两者俱优’，如《中部•尼达经》第三章152节等经所说。此处谓‘所见、所闻、所思已灭’，谓此处应当以‘已灭’的声音来言说，故称‘Phusanāraha’。”

§267

267.Appattaparihānāya ceva saṃvattanti yathākatasanniṭṭhānassa samayavimuttassāti adhippāyo.

267.“离失应当不复出现”，此乃指导在适当时段已得解脱者所断除不善缘的法门。

Suttasādhanaparihānivaṇṇanā niṭṭhitā. · 以经证明中退失的解释已竟。

Parihānikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 退失论的解释已竟。

3. Brahmacariyakathā三、梵行论

1. Suddhabrahmacariyakathāvaṇṇanā一、清净梵行论注释

§269

269.‘‘Paranimmitavasavattideveupādāya taduparī’’ti vuttaṃ, ‘‘tīhi, bhikkhave, ṭhānehī’’ti (a. ni. 9.21) pana suttassa vacanena heṭṭhāpi maggabhāvanampi na icchantīti viññāyati.

269.“谓因外缘所转故，其过则先于彼之上”，如《增支部•第二卷》第九章第二十一节所言，但因经文本义，尽管后文不欲求修习道，然依理当知其意指法门三处也。

§270

270.‘‘Gihīnañceva ekaccānañca devānaṃ maggapaṭilābhaṃ sandhāya paṭikkhepo tassevā’’ti vuttaṃ, ‘‘yattha natthī’’ti pana okāsavasena puṭṭho puggalavasena tassa paṭikkhepo na yutto. Yadi ca tassāyaṃ adhippāyo, sakavādinā samānādhippāyattā na niggahetabbo.

270.“有家及若干人因求天人果报而弃弃彼道”，虽说“于何处无此境”，复问从彼时流出人中，彼人无法弃道。若此亦为彼断除法门，应与有执者同断而不宜被破。

§271

271.Ekantarikapañhāti paravādīsakavādīnaṃ aññamaññaṃ pañhantarikā pañhā.

271.“互相诘难”者，谓彼辩论者相互之间，所问所答互成辩问者。

Suddhabrahmacariyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 清净梵行论注释终。

2. Saṃsandanabrahmacariyakathāvaṇṇanā二、对照梵行论注释

§273

273.Rūpāvacaramaggena hi so idhavihāyaniṭṭho nāma jātoti idaṃ ‘‘idha bhāvitamaggo hi anāgāmī idhavihāyaniṭṭho nāma hotī’’tiādikena laddhikittanena kathaṃ sametīti vicāretabbaṃ. Pubbe pana anāgāmī eva anāgāmīti vutto, idha jhānānāgāmisotāpannādikoti adhippāyo. Idha arahattamaggaṃ bhāvetvā idheva phalaṃ sacchikarontaṃ ‘‘idhaparinibbāyī’’ti vadati, idha pana maggaṃ bhāvetvā tattha phalaṃ sacchikarontaṃ ‘‘tatthaparinibbāyī arahā’’ti.

273.“谓由色之流转道路，在此现世终止即名为生”，此由“此处所修法门为不还果道，在此现世终止”此类所得名号所示，当细细思考为何合成如是。先前谓不还果者即是不还者，于此处指的是由禅定达不还果者，由此路经历生灭，有彼边界名号。于此处，当修行阿拉汉道，现证果实，谓为‘此处涅槃者’；当修行圣道，果实现证，谓为‘彼处涅槃阿拉汉’者。

Saṃsandanabrahmacariyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 对照梵行论注释终。

Brahmacariyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 梵行论注释终。

4. Odhisokathāvaṇṇanā四、关于逐分的论题之解释

§274

274.Odhisoodhisoti etassa atthaṃ dassento ‘‘ekadesena ekadesenā’’ti āha.

第274条。解释此句义时说：“一者之一，逐一而言”。

Odhisokathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于逐分的论题之解释终。

4. Jahatikathāvaṇṇanā四、关于舍断的论题之解释

1. Nasuttāharaṇakathāvaṇṇanā一、关于不引经证的论题之解释

§280

280.Kiccasabbhāvanti tīhi pahātabbassa pahīnataṃ. Taṃ pana kiccaṃ yadi teneva maggena sijjhatīti laddhi, puthujjanakāle eva kāmarāgabyāpādā pahīnāti laddhīti etaṃ na sameti, tasmā puthujjanakāle pahīnānampi dassanamagge uppanne puna kadāci anuppattito tiṇṇaṃ maggānaṃ kiccaṃ sambhavatīti adhippāyo.

第280条。谓一切功课之本质皆须舍弃。若此功课能因该道而得证成，则凡夫时期诸欲爱与嗔恚亦得消减，此语不合故。以凡夫时期虽消减，然而见道时一度生起，复又有未发者，故说三道功课皆有可能成就。

Nasuttāharaṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于不引经证的论题之解释终。

Jahatikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于舍断的论题之解释终。

5. Sabbamatthītikathā五、一切皆存在之论题

1. Vādayuttivaṇṇanā一、辩论理则的解释

§282

282.Sabbasmiṃsarīre sabbanti sirasi pādā pacchato cakkhūnīti evaṃ sabbaṃ sabbattha atthīti attho. Sabbasmiṃ kāleti bālakāle yuvatā, vuḍḍhakāle bālatā, evaṃ sabbasmiṃ kāle sabbaṃ. Sabbenākārenāti nīlākārena pītaṃ, pītākārena lohitanti evaṃ. Sabbesu dhammesūti cakkhusmiṃ sotaṃ, sotasmiṃ ghānanti evaṃ. Ayuttanti yogarahitaṃ vadati, taṃ pana ekasabhāvaṃ. Kathaṃ pana ekasabhāvassa yogarahitatāti taṃ dassento ‘‘nānāsabhāvānañhī’’tiādimāha. Dvinnañhi nānāsabhāvānaṃ aṅgulīnaṃ meṇḍakānaṃ vā aññamaññayogo hoti, na ekasseva sato, tasmā yo nānāsabhāvesu hoti yogo, tena rahitaṃ ekasabhāvaṃ ayoganti vuttaṃ. Idaṃ pucchatīti paravādīdiṭṭhiyā micchādiṭṭhibhāvaṃ gahetvā uppannāya attano diṭṭhiyā sammādiṭṭhibhāvo atthīti vuttaṃ hoti.

第282条。谓全身乃至于头、足、身后、眼睛，皆谓“全部”，故谓“全部处处皆有”。谓“全身时”乃指童年、青年、老年时皆全，谓“全时”是指一切时期皆全。谓“全体形相”者，如青色者以蓝色调，黄色者以黄色调，红色者以红色调亦然。谓诸法之“全部”如眼中、耳中、鼻中。谓“未缚”是指无杂染之有，即一体之存在。若那么说为何谓“一体之存在无杂染”？以诸不同性质之指间蝌蚪相等相互结合，非仅一处之存在，故谓彼复因各性结合而非唯一存在者为无杂染。此理之说故澄清疑惑，指斥异见者，以为此理即正见。

Vādayuttivaṇṇanā niṭṭhitā. · 辩论理则的解释完毕。

2. Kālasaṃsandanavaṇṇanā二、时间会通的解释

§285

285.Atītānāgataṃ pahāya paccuppannarūpameva appiyaṃ avibhajitabbaṃ karitvāti paccuppannasaddena rūpasaddena cāti ubhohipi paccuppannarūpameva vattabbaṃ katvāti vuttaṃ hoti. Paññattiyā avigatattāti etena idaṃ viññāyati ‘‘na rūpapaññatti viya vatthapaññatti sabhāvaparicchinne pavattā vijjamānapaññatti, atha kho pubbāpariyavasena pavattamānaṃ rūpasamūhaṃ upādāya pavattā avijjamānapaññatti, tasmā vatthabhāvassa odātabhāvavigame vigamāvattabbatā yuttā, na pana rūpabhāvassa paccuppannabhāvavigame’’ti.

第285条。放弃过去与未来，唯应分别现前形相不可分别好恶。当分别现前名色时，应将过去与未来二者以“现前名称”及“现前形相”两种词汇加以涵盖，谓二者均宜仅属于现前之形相。谓概念之无分别，以此识知，不是如形相般具体分别之常被间断之认识，而是仰赖过去之经验流转而对形相整体的持续认知，故谓形相之无分别应以“现前”之认识来分别，而非形相自身本质的现时之分别。

Kālasaṃsandanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 时间会通的解释完毕。

Vacanasodhanavaṇṇanā语句审定的解释

§288

288.Anāgataṃvā paccuppannaṃ vā hutvā hotīti vuttanti ettha anāgataṃ anāgataṃ hutvā puna paccuppannaṃ hontaṃ hutvā hotīti, tathā paccuppannaṃ paccuppannaṃ hontaṃ pubbe anāgataṃ hutvā paccuppannaṃ hotīti hutvā hotīti vuttanti daṭṭhabbaṃ. Kiṃ te tampi hutvā hotīti tabbhāvāvigamato hutvāhotibhāvānuparamaṃ anupacchedaṃ pucchatīti adhippāyo yutto. Hutvā bhūtassa puna hutvā abhāvatoti anāgataṃ hutvā paccuppannabhūtassa puna anāgataṃ hutvā paccuppannābhāvato.

第288条。说未来与现前相互因缘而成。此处谓未来时未来者复作未来，而后现前亦现前相依而生。未来与未来相依而后现前续现前。谓此法理须观察，何者谓未来而复未来，乃是未来已成之后相续存在之理应分辨。未来成已复为现前，谓未来生之后将转现前。以此为说，谓未来不现时即现时即彼未来之现前已成者，复以未来法理相续而成作者也。

Yasmā tanti taṃ hutvā bhūtaṃ paccuppannaṃ yasmā anāgataṃ hutvā paccuppannaṃ hontaṃ ‘‘hutvā hotī’’ti saṅkhyaṃ gataṃ, tasmā dutiyampi ‘‘hutvā hotī’’ti vacanaṃ arahatīti paṭijānātīti adhippāyo. Evaṃ pana dhamme hutvāhotibhāvānuparamaṃ vadantassa adhamme sasavisāṇe nahutvāna hotibhāvānuparamo āpajjatīti adhippāyena ‘‘atha na’’ntiādimāha.

谓因事务已成现前之故，亦由未来已成而转现前，谓此“成已现前”之数相续已尽，故次亦“成已现前”之词释为阿拉汉之义。若言诸法皆有成已现前之相续，则恶法在质断迟而不生成已现前之相续，故有“则非如是”之说作结。

Paṭikkhittanayenāti kālanānattena. Paṭiññātanayenāti atthānānattena. Atthānānattaṃ icchantopi pana anāgatassa paccuppanne vuttaṃ hotibhāvaṃ, paccuppannassa ca anāgate vuttaṃ hutvābhāvaṃ kathaṃ paṭijānātīti vicāretabbaṃ. Atthānānattameva hi tena anuññāyati, na anāgate paccuppannabhāvo, paccuppanne vā anāgatabhāvoti. Purimaṃ paṭikkhittapañhaṃ parivattitvāti anuññātapañhassa hutvā hoti hutvā hotīti doso vuttoti avuttadosaṃ atikkamma paṭikkhittapañhaṃ puna gahetvā tena codetīti attho. Ettha ca atthānānattena hutvāhotīti anujānantassa doso kālanānattāyeva anāgataṃ paccuppannanti paṭikkhepena kathaṃ hotīti? Tasseva anujānanapaṭikkhepatoti adhippāyo.

『Paṭikkhittanayena』者，因时间不同也。『Paṭiññātanayena』者，因事理不同也。事理不同，即使是欲望，过去所说的现存，现存所说的未来，未来所说的现存如何分别明知，这是应当思惟的。唯以事理不同为据，释不以前为现存而后为未来，亦不以现存为未来而未来为现存。所谓过去分歧问题转变，即成为未分别问题。所谓有无者，是罪业言，过罪已超，复取分歧问题再以其问提起，其意也。此中，【以事理不同为据，】初者过罪，后者时间不同，未来谓现存，现存谓未来，为何能分别？正是对分别不明的根基也。

Ekekanti anāgatampi na hutvā na hoti paccuppannampīti tadubhayaṃ gahetvā ‘‘ekekaṃ na hutvā na hoti na hutvā na hotī’’ti vuttaṃ, na ekekameva na hutvā na hoti na hutvā na hotīti. Esa nayo purimasmiṃ ‘‘ekekaṃ hutvā hoti hutvā hotī’’ti vacanepi. Anāgatassa hi ‘‘hutvā hotī’’ti nāmaṃ paccuppannassa cāti dvepi nāmāni saṅgahetvā ‘‘hutvā hoti hutvā hotī’’ti coditaṃ, tathā ‘‘na hutvā na hoti na hutvā na hotī’’ti cāti adhippāyo . Sabbato andhakārena pariyonaddho viyāti etena apariyonaddhena paṭijānitabbaṃ siyāti dasseti. Ettha ca purimanaye hutvā bhūtassa puna hutvāhotibhāvo codito, dutiyanaye anāgatādīsu ekekassa hutvāhotināmatāti ayaṃ viseso.

『Ekekaṃ』者，既非未来亦非现存，取二者皆为“各非未来各非现存”而说，不是仅仅各非未来各非现存。如先前说“各未来即现存”，未来与现存两名合说“未来即现存”而发问，亦作“非未来非现存”对立。此乃整体黑暗所缠绕，亦应以非缠绕予解。此处，先说未来存在者，其复存在不明，第二说未来者等特殊性也。

Vacanasodhanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 言辞审定释已毕。

Atītañāṇādikathāvaṇṇanā过去智等论释

§290

290.Puna puṭṭho…pe… atthitāya paṭijānātīti ettha paccuppannaṃ ñāṇaṃ tenāti etena anuvattamānāpekkhanavacanena kathaṃ vuccatīti vicāretabbaṃ.

290.再次受问……依止，何以谓现存之智？此应依着续中「依止来临」之语思惟如何说。

Atītañāṇādikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 过去智等论释已毕。

Arahantādikathāvaṇṇanā阿拉汉等论释

§291

291.Yuttivirodho arahato sarāgādibhāve puthujjanena anānattaṃ brahmacariyavāsassa aphalatāti evamādiko daṭṭhabbo.

291.理非相违，阿拉汉不染之境，凡夫痴迷之心，无分别于出家生活之无功效，诸如此类，当如是观。

Arahantādikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 阿拉汉等论释已毕。

Padasodhanakathāvaṇṇanā词语审定论释

§295

295.Tena kāraṇenāti atītaatthisaddānaṃ ekatthattā atthisaddatthassa ca nvātītabhāvato ‘‘atītaṃ nvātītaṃ, nvātītañca atītaṃ hotī’’ti vuttaṃ hoti. Ettha pana atītādīnaṃ atthitaṃ vadantassa paravādissevāyaṃ doso yathā āpajjati, na pana ‘‘nibbānaṃ atthī’’ti vadantassa sakavādissa, tathā paṭipādetabbaṃ.

295.缘此，谓过去之义，统一其义，相同义之未分又互说“过去即非过去，非过去亦即过去”。此处，当对说过去义者外语干扰之过犯，如同不具戒者说涅槃有义，理当如是修学。

Padasodhanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 词句审定论注释终了。

Sabbamatthītikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 一切存在论注释终了。

7. Ekaccaṃatthītikathā7. 一部分存在论

1. Atītādiekaccakathāvaṇṇanā1. 过去等一部分论注释

§299

299.Tiṇṇaṃ rāsīnanti avipakkavipākavipakkavipākaavipākānaṃ. Vohāravasena avipakkavipākānaṃ atthitaṃ vadanto kathaṃ codetabboti vicāreti ‘‘kammupacayaṃ cittavippayuttaṃ saṅkhāraṃ icchantī’’ti.

299.三种集团者，即未成熟、成熟、已成熟或不成熟、不成熟的成熟、不成熟的已成熟。以相对而言，论未成熟成熟者，当如何解说“业缘心离离行”之义，应当思量。

Ekaccaṃatthītikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 一部分存在论注释终了。

8. Satipaṭṭhānakathāvaṇṇanā8. 念处论注释

§301

301.Lokuttarabhāvaṃ pucchanatthāyāti lokiyalokuttarāya sammāsatiyā satipaṭṭhānattā, lokuttarāyayeva vā paramatthasatipaṭṭhānattā tassā vasena lokuttarabhāvaṃ pucchanatthāyāti attho. Pabhedapucchāvasenāti lokiyalokuttarasatipaṭṭhānasamudāyabhūtassa satipaṭṭhānassa pabhedānaṃ pucchāvasena.

所谓询问超世状态的目的，是指关于世间与超世的正念的念处，或专指超世果位的究竟正念念处，借此正念状态去询问超世状态的缘故。此外，分别询问的意涵，即是世间与超世正念念处这二者产生分别的正念念处。

Satipaṭṭhānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 念处论释完毕。

9. Hevatthikathāvaṇṇanā9. 何义论释

§304

304.Ayonisopatiṭṭhāpitattāti avattabbuttarena upekkhitabbena patiṭṭhāpitattāti attho daṭṭhabbo.

所谓非正见者，应视为是没有正当依据而确立的，或者说是通过错误的、不应生起的而建立的现象。

Hevatthikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 何义论释完毕。

Mahāvaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 大品释完毕。

2. Dutiyavaggo2. 第二品

1. Parūpahāravaṇṇanā1. 击打释

§307

307.Adhimānikānaṃ sukkavissaṭṭhidassanaṃ vicāretabbaṃ. Te hi samādhivipassanāhi vikkhambhitarāgāva, bāhirakānampi ca kāmesu vītarāgānaṃ sukkavissaṭṭhiyā abhāvo vuttoti. Adhimānikapubbā pana adhippetā siyuṃ.

应当深入思维傲慢者缺乏真正安住的显现。彼等虽以定与慧而自誓断除贪欲，但实际上彼等除外在的欲境中之贪欲，仍无真正的安住之有。尚且，在傲慢者之前，也有被傲慢所缠绕者。

§308

308.Vacasāyattheti nicchayatthe, ‘‘kiṃ kāraṇā’’ti pana kāraṇassa pucchitattā brahmacariyakathāyaṃ viya kāraṇattheti yuttaṃ.

所谓言语固执，即指执著确定的意念。殊途同归，“原因为何？”一问便是因缘探究，犹如论述出家道因缘的方式，因故称之为因缘。

Parūpahāravaṇṇanā niṭṭhitā. · 击打他人之解释已毕。

5. Vacībhedakathāvaṇṇanā五、语破论之解释

§326

326. Vacībhedakathāyaṃ lokuttaraṃ paṭhamajjhānaṃ samāpannoti paṭhamamaggaṃ sandhāya vadati, yasmā so dukkhanti vipassati, tasmā dukkhamicceva vācaṃ bhāsati, na samudayotiādīnīti adhippāyo.

唯有在言语分别的论述中，初禅乃是世间超世念处中第一段法门。因他观见苦故，有时诠说苦招致言说，非指苦的集、灭等义理，此乃其主要旨趣。

§328

328.Yenataṃ saddaṃ suṇātīti idaṃ vacīsamuṭṭhāpanakkhaṇe eva etaṃ saddaṃ suṇātīti icchite āropite vā yujjati.

“彼时闻彼声音”，指的是言语起时刻，作为听闻声音的时点，此意涵是被加诸或强加的诠释。

§332

332. Lokuttaramaggakkhaṇe vacībhedaṃ icchato parassa abhibhūsuttāharaṇe adhippāyo vattabbo.

332. 当论及出世正道的时节，应当用‘言语分别’为他人所乐用于摄受，以此为主导权术。

Vacībhedakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 语破论之解释已毕。

7. Cittaṭṭhitikathāvaṇṇanā七、心住论之解释

§335

335. Cittaṭṭhitikathāyaṃ cullāsīti…pe… ādivacanavasenāti āruppeyeva evaṃ yāvatāyukaṭṭhānaṃ vuttaṃ, na aññatthāti katvā paṭikkhipatīti adhippāyo. Etena pana ‘‘na tveva tepi tiṭṭhanti, dvīhi cittasamohitā’’ti (mahāni. 10 thokaṃ visadisaṃ) dutiyāpi aḍḍhakathā passitabbā. Purimāya ca vassasatādiṭṭhānānuññāya avirodho vibhāvetabbo. Muhuttaṃ muhuttanti pañho sakavādinā pucchito viya vutto, paravādinā pana pucchitoti daṭṭhabbo.

335. 关于心住的论述，即所谓小有四句……诸如开头词句中表明，如同无形般，直至刀杖等说法全部陈述完毕，不作他解而反对，这就是主导权术。由此，又说‘他们也不单独停留，有两种心生惑者’（《大品》10节明说），第二个辅助训诂亦应了知。并应从以往百年等观无违背之理分辨。‘片刻复片刻’疑问如同问话争论者，这可见如是，而对立者则为质问，应当如此理解。

Cittaṭṭhitikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 心住论之解释已毕。

9. Anupubbābhisamayakathāvaṇṇanā九、次第现观论之解释

§339

339. Anupubbābhisamayakathāyaṃ athavātiādinā idaṃ dasseti – catunnaṃ ñāṇānaṃ ekamaggabhāvato na ekamaggassa bahubhāvāpatti, anupubbena ca sotāpattimaggaṃ bhāvetīti upapannanti paṭijānātīti.

339. 在渐次证得教理中，‘或’之义显现——四种智慧中的一智现有性，不是多道皆成的意义，且渐次修习成就初果道，即此说为‘起者’而确认。

§344

344.Tadāti dassane pariniṭṭhite.

344. ‘彼此’指向证悟之成就阶段。

§345

345.Aṭṭhahiñāṇehīti ettha paṭisambhidāñāṇehi saha aṭṭhasu gahitesu niruttipaṭibhānapaṭisambhidāhi sotāpattiphalasacchikiriyā kathaṃ hotīti vicāretabbaṃ.

345. 关于八重智慧，此处应探讨在与分别智慧合持的八种条件中，如何在注解分别智慧中表现出对初果（须陀洹果）证达的真实现证。

Anupubbābhisamayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 次第现观论之解释已毕。

10. Vohārakathāvaṇṇanā10. 言说论之解释

§347

347. Vohārakathāyaṃ udāhu sotādīnipīti ekantalokiyesu visayavisayīsu visayasseva lokuttarabhāvo, na visayīnanti natthettha kāraṇaṃ. Yathā ca visayīnaṃ lokuttarabhāvo asiddho, tathā visayassa saddāyatanassa. Tattha yathā asiddhalokuttarabhāvassa tassa lokuttaratā, evaṃ sotādīnaṃ āpannāti kinti tānipi lokuttarānīti attho daṭṭhabbo.

347. 在表达行为的论说中，以初果等为例，在世间存有对境与境界的区别，而境界本身具出世属性，故非说境界具属性之意义。譬如若境界缺乏出世属性，则境界的声相也无出世性。正如出世性未成的境界，其出世属性不成，初果等的成就亦如是，即应了知此等也是出世者，正是此意。

Yadi lokuttare paṭihaññeyya, lokuttaro siyāti attho na gahetabbo. Na hi lokuttare paṭihaññatīti parikappitepi saddassa lokuttarabhāvo atthīti adhippāyo. ‘‘Lokiyena ñāṇenā’’ti uddhaṭaṃ, ‘‘viññāṇenā’’ti pana pāḷi, tañca viññāṇaṃ sotasambandhena sotaviññāṇanti viññāyatīti. Anekantatāti lokiyena ñāṇena jānitabbato lokiyoti etassa hetussa lokiye lokuttare ca sambhavato anekantabhāvo siyāti adhippāyo.

若能破除世间之外，便能成为世间之外，这应是不能接受的义理。因为即使在定义中说“破除世间之外”，其言辞之中仍包含世间之外的意思，也就是有“世间之外”的存在之说。所谓“以世间智”说法过于夸张，巴利文中称之为“意识”，此意识根据根声对应而知为“声根识”。所谓的多义是指凭世间智所知事物存在多样性，故以此理由，世间与世间之外之间的多元义理便被接受为能成立。

Vohārakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 言说论之解释已毕。

11. Nirodhakathāvaṇṇanā11. 灭论之解释

§353

353.Dve dukkhasaccāni na icchatīti yesaṃ dvinnaṃ dvīhi nirodhehi bhavitabbaṃ, tāni dve dukkhasaccāni na icchatīti vuttaṃ hoti. Ye paṭisaṅkhāya lokuttarena ñāṇena aniruddhātiādinā paṭisaṅkhāya vinā niruddhā asamudācaraṇasaṅkhārā appaṭisaṅkhāniruddhāti dasseti , na uppajjitvā bhaṅgāti. Tena appaṭisaṅkhānirodho ca asamudācaraṇanirodhoti dassitaṃ hoti.

353.所谓不希望有两种苦谛，是指那两种苦谛应当通过二者的灭除而得成，这就是所谓不希望有两种苦谛之说。若思考起来，通达世间之外智者，因其没有执着，不受阻碍的心行便不生、不灭。这表示不生灭的止息，也是无障碍的止息。

Nirodhakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 灭论之解释已毕。

Dutiyavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二品之解释已毕。

3. Tatiyavaggo第三品

1. Balakathāvaṇṇanā一、力论释

§354

354.Indriyaparopariyattaṃasādhāraṇanti yathā niddesato vitthārato sabbaṃ sabbākāraṃ ṭhānāṭṭhānādiṃ ajānantāpi ‘‘aṭṭhānametaṃ anavakāso, yaṃ diṭṭhisampanno puggalo kañci saṅkhāraṃ niccato upagaccheyyā’’tiādinā (a. ni. 1.268) ṭhānāṭṭhānāni uddesato saṅkhepato sāvakā jānanti, na evaṃ ‘‘āsayaṃ jānāti anusayaṃ jānātī’’tiādinā (paṭi. ma. 1.113) uddesamattenapi indriyaparopariyattaṃ jānantīti ‘‘asādhāraṇa’’nti āha. Therena pana saddhādīnaṃ indriyānaṃ tikkhamudubhāvajānanamattaṃ sandhāya ‘‘sattānaṃ indriyaparopariyattaṃ yathābhūtaṃ pajānāmī’’ti (paṭi. ma. 2.44) vuttaṃ, na yathāvuttaṃ indriyaparopariyattañāṇaṃ tathāgatabalanti ayamettha adhippāyo daṭṭhabbo. ‘‘Uddesato ṭhānāṭṭhānādimattajānanavasena paṭijānātī’’ti vuttaṃ, evaṃ pana paṭijānantena ‘‘tathāgatabalaṃ sāvakasādhāraṇa’’nti idampi evameva paṭiññātaṃ siyāti kathamayaṃ codetabbo siyā.

354.关于根与根相互上的不寻常，譬如经典详言各处、各种情形起因的详述，即使不明白这些，也会说“此处无漏、不可改动，有智慧者必定会具体观察某种心行”等语（如增支部尼柯耶一二六八经）。简略地说，弟子们了解各处各相，并非指“知晓深重习气”等义，而称为不寻常。长老对信众根的机敏知晓以为“如实了知众生之互根”，虽不及深义，但此为通行说。若说“依据所指的各处等了解”，则是了知；如此通过了知才说“这是如来弟子的力量”，这必须如何应答呢？

§356

356.Sesesu paṭikkhepo sakavādissa ṭhānāṭṭhānañāṇādīnaṃ sādhāraṇāsādhāraṇattā tattha sādhāraṇapakkhaṃ sandhāyāti adhippāyo.

356.在其余释除中，依据根处等知识的普通与非普通性质，说明有普通说一面之说。

Balakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 力论释已毕。

2. Ariyantikathāvaṇṇanā二、圣者论释

§357

357. Saṅkhāre sandhāya paṭijānantassa dvinnaṃ phassānaṃ samodhānaṃ kathaṃ āpajjati yathāvuttanayenāti vicāretabbaṃ. Parikappanavasena āropetvā ṭhapetabbatāya satto ‘‘paṇidhī’’ti vutto. So pana ekasmimpi āropetvā na ṭhapetabboti ekasmimpi āropetvā ṭhapetabbena tena rahitatā vuttā.

357.思维心行时，若考虑认识对象的两个触点如何产生统一，应思考其依定义的称谓。因其赋名与确定，名为“誓愿”。若在一处赋名而不确定，在另一处赋名而确定，则称其为“由此失去”的状态。

Ariyantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 圣者论释已毕。

4. Vimuccamānakathāvaṇṇanā四、解脱论释

§366

366.Jhānenavikkhambhanavimuttiyā vimuttaṃ cittaṃ maggakkhaṇe samucchedavimuttiyā vimuccamānaṃ nāma hotīti etissā laddhiyā ko dosoti vicāretabbaṃ. Yadi vippakataniddese doso, tatrāpi tena vimuccamānatāya ‘‘vimuttaṃ vimuccamāna’’nti vuttaṃ. Sati ca dose uppādakkhaṇe vimuttaṃ, vayakkhaṇe vimuccamānanti vimuttavimuccamānavacanassa na codetabbaṃ siyā, atha kho vimuccamānavacanamevāti. Ekadesena, ekadese vā vimuccamānassa ca vimuttakiriyāya ekadeso visesanaṃ hotīti ‘‘bhāvanapuṃsaka’’nti vuttaṃ. Kaṭādayoti kaṭapaṭādayo. Ekeneva cittenāti ekeneva phalacittenāti adhippāyo.

366.借由禅那摧毁束缚而解脱的心，在证道时名为解脱心；借由断尽一切时名为断绝的。此二者的区别究竟在谁？若将不同指称视为问题，则“解脱”依事发出时即为解脱，消除时则为断绝，二语不应用为难解。如果只论断绝这一称谓，则特指断绝的功用，此说在修行者中有使用。所谓“kaṭādayo”为“脚下之类”。由“一个心”即“一种结果心”可推断出上述理义。

Vimuccamānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 解脱者之论释毕。

5. Aṭṭhamakakathāvaṇṇanā五、八者之论释

§368

368. Anulomagotrabhukkhaṇepi asamudācarantā maggakkhaṇepi pahīnā eva nāma bhaveyyunti laddhi uppannāti adhippāyena anulomagotrabhuggahaṇaṃ karoti.

368. 顺行族群之苦若不能行为相应，即使修习正道片刻，也称不上真正获得，因而依靠便利方便而行顺行族群之取巧。

Aṭṭhamakakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 八者之论释毕。

6. Aṭṭhamakassa indriyakathāvaṇṇanā六、八者之根论释

§371

371.Indriyānipaṭilabhati appaṭiladdhindriyattā anindriyabhūtāni saddhādīni niyyānikāni bhāvento indriyāni paṭilabhati, na pana indriyāni bhāventoti adhippāyo.

371. 若不能得根，即使有根所得，也不能生起不依根之信心等，借由信心等令根起用，这便是对策。

Aṭṭhamakassa indriyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 八者之根论释毕。

7. Dibbacakkhukathāvaṇṇanā七、天眼之论释

§373

373.Upatthaddhanti yathā visayānubhāvagocarehi visiṭṭhaṃ hoti, tathā paccayabhūtena katabalādhānanti attho. Taṃmattamevāti purimaṃ maṃsacakkhumattameva dhammupatthaddhaṃ na hotīti attho. Anāpāthagatanti maṃsacakkhunā gahetabbaṭṭhānaṃ āpāthaṃ nāgataṃ. Ettha ca visayassa dīpakaṃ ānubhāvagocarānameva asadisataṃ vadanto yādiso maṃsacakkhussa visayoti visayaggahaṇaṃ na visayavisesadassanatthaṃ, atha kho yādise visaye ānubhāvagocaravisesā honti, tādisassa rūpavisayassa dassanatthanti dīpeti, sadisassa vā visayassa ānubhāvagocaravisesova visesaṃ.

373. “生起遮蔽”者，譬如在所缘境界中有显著显现，谓依缘力产生遮蔽。所谓仅此而已，前方如肉眼之所遮蔽者即非遮蔽。所谓非障碍者，即肉眼不可接触处。且在此缘界之明灯，仅仅是所谓所缘所现之明，而非为显现所遮蔽，此即非为所缘之特异显现。然若果于某处有特殊之所缘及所现，如此特异之色所缘，则是为明灯，亦即缘界之特殊显现也。

Na ca maṃsacakkhumeva dibbacakkhūti icchatīti dhammupatthaddhakāle purimaṃ maṃsacakkhumevāti na icchatīti adhippāyo. Maṃsacakkhussa uppādo maggoti maṃsacakkhupaccayatādassanatthameva vuttaṃ, na tena anupādinnatāsādhanatthaṃ. Rūpāvacarikānanti rūpāvacarajjhānapaccayena uppannāni mahābhūtāni rūpāvacarikānīti so icchatīti adhippāyo. Esa nayo ‘‘arūpāvacarikāna’’nti etthāpi. Arūpāvacarakkhaṇe rūpāvacaracittassa abhāvā paṭikkhipatīti tasmiṃyeva khaṇe rūpāvacaraṃ hutvā arūpāvacaraṃ na jātanti paṭikkhipatīti adhippāyo.

非独肉眼欲作天眼之意，因遮蔽时前方之肉眼亦无此欲望而斥之。肉眼之生起谓系肉眼之缘起现象而言，非谓无执着。所谓色界者，谓由色界禅那所生诸大元素，乃色界也。此外有论非色界之说。所谓非色界生起，是指色界心灭时否定，此时生色界而非非色界之生，言遮蔽之意。

§374

374.Kiñcāpi dibbacakkhuno dhammupatthaddhassa paññācakkhubhāvaṃ na icchati, yena tīṇi cakkhūni dhammupatthambhena cakkhuntarabhāvaṃ vadato bhaveyyunti adhippāyo.

374. 并非诸天眼受生时，所愿得智慧眼，而是三眼依持法护持，方能在诸眼之间生智慧眼，此为对策。

Dibbacakkhukathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 天眼论之解释已毕。

9. Yathākammūpagatañāṇakathāvaṇṇanā九、如业趣智论之解释

§377

377.Dibbenacakkhunā yathākammūpage satte pajānātīti yathākammūpagatañāṇassa upanissaye dibbacakkhumhi karaṇaniddeso kato, na yathākammūpagatajānanakiccake. Taṃkiccakeyeva pana paro karaṇaniddesaṃ maññatīti āha ‘‘ayoniso gahetvā’’ti. Yathākammūpagatañāṇameva dibbacakkhunti laddhīti iminā vacanena dibbacakkhumeva yathākammūpagatañāṇanti evaṃ bhavitabbaṃ. Eva-saddo ca aṭṭhāne ṭhito dibbacakkhusaddassa parato yojetabbo. Yathākammūpagatañāṇassa hi so dibbacakkhuto atthantarabhāvaṃ nivāreti. Na hi dibbacakkhussa yathākammūpagatañāṇatoti.

377. 诸天眼者，随感知之知相而知觉，若以感知之知作为依止，于诸天眼中作成为因之说，不是成知者之业。唯于该业，另立作为因说则误，谓“无智地摄受”。此处以“业知者即为天眼”之语，意谓诸天眼当为随感知之知。且于此语须结合于天眼等地置。因随感知之知乃救除诸天眼知之差别。盖诸天眼非随感知之知也，故不尔。

Yathākammūpagatañāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 如业趣智论之解释已毕。

10. Saṃvarakathāvaṇṇanā十、律仪论之解释

§379

379. Cātumahārājikānaṃ saṃvarāsaṃvarasabbhāvo āṭānāṭiyasuttena pakāsitoti ‘‘tāvatiṃse deve upādāyā’’ti āha. Evaṃ sati sugatikathāyaṃ ‘‘tāvatiṃse saṅgahitānaṃ pubbadevānaṃ surāpānaṃ, sakkadevānaṃ surāpānanivāraṇaṃ suyyati, taṃ tesaṃ surāpānaṃ asaṃvaro na hotī’’ti vattabbaṃ hoti.

四大王天诸持戒者的普遍性，通过阿怛那怛那经文所明示，谓之『三十三天的天人持戒』。如此依此，为善之道，即对三十三天中聚集之过往天神与天人饮酒的阻止存在，因其饮酒无持戒，则不被认为持戒。

Saṃvarakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 律仪论之解释已毕。

Tatiyavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第三品之解释已毕。

4. Catutthavaggo四、第四品

1. Gihissa arahātikathāvaṇṇanā一、「在家人是阿拉汉」论的注释

§387

387.Gihisaṃyojanasampayuttatāyāti etena gihichandarāgasampayuttatāya eva ‘‘gihī’’ti vuccati, na byañjanamattenāti imamatthaṃ dasseti.

与凡夫的束缚（欲望）相连，故称为『凡夫』，此指名词意义；并非指仅在文字上所言，而是指出其含义所在。

Gihissa arahātikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 「在家人是阿拉汉」论的注释完。

2. Upapattikathāvaṇṇanā二、投生论的注释

§388

388.Ayonisoti opapātiko hoti, tattha tassāyevūpapattiyā parinibbāyīti atthaṃ gahetvāti adhippāyo.

非正所生者（无因缘入口者）即为不善生之处，就此而言，其非正生即断灭之意，则视为最高法则。

Upapattikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 投生论的注释完。

4. Samannāgatakathāvaṇṇanā四、具足论的注释

§393

393. Samannāgatakathāyaṃ pattiṃ sandhāya paṭijānanto catūhi khandhehi viya samannāgamaṃ na vadatīti tassa catūhi phassādīhi samannāgamappasaṅgo yathā hoti, taṃ vattabbaṃ.

关于具足之法，于契合之处发誓，若谓具足者如同有四蕴，则不实，然其与四触等结合之事实存在，此即当说义理。

Samannāgatakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · “具足相应论”注释结束。

5. Upekkhāsamannāgatakathāvaṇṇanā五、舍相应论注释

§397

397.Imināvanayenāti ‘‘tattha dve samannāgamā’’tiādi sabbaṃ yojetabbaṃ. Tattha pattidhammo nāma rūpāvacarādīsu aññatarabhūmiṃ paṭhamajjhānādivasena pāpuṇantassa paṭhamajjhānādīnaṃ paṭilābho. Niruddhesupi paṭhamajjhānādīsu anirujjhanato cittavippayutto saṅkhāro, yena supanto sajjhāyādipasuto ca tehi samannāgatoti vuccatīti vadanti.

『以此相连』者，即全面串联“此处有二种具足”之说。所谓“具足法”，是指在色及非色等诸层次中达到特定境界，即初禅等，期间为初禅及诸禅之得。即便在初禅时，虽存在未退转且心不散乱的行蕴，（修禅者）由此安稳并入禅定者，即谓“具足”。

Upekkhāsamannāgatakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · “舍相应论”注释结束。

6. Bodhiyābuddhotikathāvaṇṇanā六、“由觉悟而成觉者”论注释

§398

398.Tasmāti yathāvuttassa ñāṇadvayassa bodhibhāvato. Taṃ aggahetvā pattidhammavasena natthitāya bodhiyā samannāgato buddhoti yesaṃ laddhi, te sandhāya pucchā ca anuyogo ca sakavādissāti yojanā daṭṭhabbā.

由此故，依如法二种智之觉悟成就者，若无此觉悟所具具足法，则谓为无觉者。针对此境况，知道其得此具足，于发问与响应中须有所结合，应审见此因缘与条件。

Bodhiyābuddhotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · “由觉悟而成觉者”论注释结束。

7. Lakkhaṇakathāvaṇṇanā七、相论注释

§402

402.Bodhisattameva sandhāya vuttanti lakkhaṇasamannāgatesu abodhisatte chaḍḍetvā bodhisattameva gahetvā idaṃ suttaṃ vuttaṃ, na bodhisattato añño lakkhaṇasamannāgato natthīti. Nāpi sabbesaṃ lakkhaṇasamannāgatānaṃ bodhisattatā, tasmā asādhakanti adhippāyo.

对于菩萨，特别说明在具足相好者中，舍弃非菩萨，专取菩萨，此说此经。即除了菩萨之外，没有其他具足相好者存在。也不是说所有具足相好者都是菩萨，因此认为这不可能，有此主张。

Lakkhaṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 特相论注释完毕。

8. Niyāmokkantikathāvaṇṇanā八、入决定论注释

§403

403.Ṭhapetvāpāramīpūraṇanti pāramīpūraṇeneva te ‘‘bodhiyā niyatā narā’’ti vuccantīti dasseti. Kevalañhi nantiādinā ca na niyāmakassa nāma kassaci uppannattā byākarontīti dasseti.

置于满胜波罗蜜之中，这就是说“觉者是确定的人”。未独有先后等，且无任何主宰者产生，这说清此义。

Niyāmokkantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 入决定论注释完毕。

10. Sabbasaṃyojanappahānakathāvaṇṇanā十、断一切结论注释

§413

413.Nippariyāyenevāti avasiṭṭhassa pahātabbassa abhāvā ‘‘sabbasaṃyojanappahāna’’nti imaṃ pariyāyaṃ aggahetvā arahattamaggena pajahanato evāti gaṇhātīti vuttaṃ hoti. Appahīnassa abhāvāti avasiṭṭhassa pahātabbassa abhāvā paṭijānātīti vadanti, tathā ‘‘anavasesappahāna’’nti etthāpi. Evaṃ sati tena attano laddhiṃ chaḍḍetvā sakavādissa laddhiyā paṭiññātanti āpajjati.

所谓完成无遗，就是未完成的应舍之物不存在，称为断除一切结缚。此概念被认为是与阿拉汉最终成就同义的舍弃。未舍者不存在者是未完成应舍物不存在的认知，故亦称为无剩余断除。如此因念住舍弃自身所得而示知谓证。

Sabbasaṃyojanappahānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 断一切结论注释完毕。

Catutthavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第四品注释完毕。

5. Pañcamavaggo五、第五品

1. Vimuttikathāvaṇṇanā一、解脱论之解释

§418

418. Phalañāṇaṃ na hotīti ‘‘vimuttānī’’ti vā tadaṅgavimuttiyādibhāvato maggena pahīnānaṃ puna anuppattito ca ‘‘avimuttānī’’ti vā na vattabbānīti adhippāyo. Gotrabhuñāṇañcettha vipassanāggahaṇena gahitanti daṭṭhabbaṃ.

果智不存在者，即“解脱者们”，因解脱之道已去而果智亦复不再生，故称“不解脱者”。此说为要旨。世俗见到此种血统慧见，乃由观慧的掌握而信受。

Vimuttikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 解脱论之解释已毕。

2. Asekhañāṇakathāvaṇṇanā二、无学智论之解释

§421

421.Napanetaṃ asekhanti etena asekhavisayattā asekhameva ñāṇanti parassa laddhi, na pana asekhassāti imamatthaṃ dasseti.

不及未完具，此依未完具之对象而知他者的获得智，非谓自身不完备。

Asekhañāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无学智论之解释已毕。

3. Viparītakathāvaṇṇanā三、颠倒论之解释

§424

424.Na pathavīyevāti lakkhaṇapathavīyeva, sasambhārapathavīyeva vā na hotīti attho. Anicce niccantiādivipariyeso pana viparītañāṇaṃ nāmāti aññāṇepi ñāṇavohāraṃ āropetvā vadatīti daṭṭhabbaṃ.

非在地理土地之上，是指非具足相好之地或供养物之地之意。此处所指非常与常等的相反，谓将相反智称为不同的智的流出，这也是要当注意之处。

Viparītakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 颠倒论释完毕。

4. Niyāmakathāvaṇṇanā四、决定论释

§428-431

428-431.Ñāṇaṃ atthi, yaṃ saccānulomaṃ maggañāṇānugatikaṃ passanto bhagavā ‘‘bhabbo’’ti jānātīti laddhi. Paṭhamapañhameva catutthaṃ katvāti ettha ‘‘niyatassa aniyāmagamanāyā’’ti viparītānuyogato pabhuti gaṇetvā ‘‘catuttha’’nti āha.

428-431．有知识者，谓悉见与真理相顺的道的知识随顺者，世尊知云『能够』，谓此谓获知。如《第一门问》中亦作第四，因逆相反推敲得第四，故说『确定者的不确定来往』，因逆向推理增多，故称为『第四』。

Niyāmakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 决定论释完毕。

5. Paṭisambhidākathāvaṇṇanā五、无碍解论释

§432-433

432-433.Yaṃkiñciariyānaṃ ñāṇaṃ, sabbaṃ lokuttaramevāti gaṇhantenapi sabbaṃ ñāṇaṃ paṭisambhidāti na sakkā vattuṃ. Anariyānampi hi ñāṇaṃ ñāṇamevāti . Tassa vā ñāṇataṃ na icchatīti vattabbaṃ. Pathavīkasiṇasammutiyaṃ samāpattiñāṇaṃ sandhāyāti anariyassa etaṃ ñāṇaṃ sandhāyāti adhippāyo siyā.

432-433．诸圣者一切知识，皆属世间超越，谓虽取此亦不能称为一切知识。非圣者也知，知识即是知识。对于此事实，当说不欲知其为知识。关于地界等名相合于禅定清净的知识，当说此知识为非圣者的知识，视为统领。

Paṭisambhidākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无碍解论释完毕。

6. Sammutiñāṇakathāvaṇṇanā六、世俗智论释

§434-435

434-435.Saccanti vacanasāmaññena ubhayassapi saccasāmaññattaṃ gahetvā vadatīti dassento ‘‘tatthā’’tiādimāha.

434-435．谓『真理』是言语上之共相，二者皆取真理的共同相而说，示现『确然如此』等言。

Sammutiñāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 世俗智论释毕。

7. Cittārammaṇakathāvaṇṇanā七、心所缘论释

§436-438

436-438.Phassassa phusanalakkhaṇaṃ manasikarototi etena purimā vattabbapaṭiññā anupadadhammamanasikārato aññaṃ samudāyamanasikāraṃ sandhāya katāti dasseti.

436-438．谓触的触缘特征加以注目，前已说，不依赖触缘的注目与依赖触缘的注目，取此二者注目有因果之义，示现其说。

Cittārammaṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 心所缘论释毕。

8. Anāgatañāṇakathāvaṇṇanā八、未来智论释

§439-440

439-440.Sabbasmimpīti ‘‘pāṭaliputtassa kho’’tiādinā anāgate ñāṇanti vuttanti anāgatabhāvasāmaññena anantarānāgatepi ñāṇaṃ icchantīti vuttaṃ hoti.

439-440．谓『悉皆是此』，以『巴达厘城中』等为例，说明未来知识，谓未来存在之真理的共相，即使立即未来亦称为知识，故示此义。

Anāgatañāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 未来智论释毕。

9. Paṭuppannañāṇakathāvaṇṇanā九、现在智论释

§441-442

441-442.Vacanaṃnissāyāti atthato āpannaṃ vacanaṃ, anujānanavacanaṃ vā nissāya. Santatiṃ sandhāyāti bhaṅgānupassanānaṃ bhaṅgato anupassanāsantatiṃ sandhāyāti adhippāyo.

441-442．谓依着言语，依本义获得的言语，或依听闻证实的言语。关于连续性，当说是对无常观察的无常的连续性的观知识视作主导。

Paṭuppannañāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 现起智论释毕。

10. Phalañāṇakathāvaṇṇanā10. 果智论释

§443-444

443-444.Buddhānaṃ viyāti yathā buddhā sabbappakāraphalaparopariyattajānanavasena attano eva ca balena phalaṃ jānanti, evanti vuttaṃ hoti.

世尊们之差别，如同世尊们凭借自己力量完全了知所有善果及彼此相互的起分别，他们亦复如是被称述。

Phalañāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 果智论释毕。

Pañcamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第五品释毕。

Mahāpaṇṇāsako samatto. · 大五十竟。

6. Chaṭṭhavaggo6. 第六品

1. Niyāmakathāvaṇṇanā一、决定论之解释

§445-447

445-447.Aniyatonāma na hotīti yathā micchattaniyatassa bhavantare aniyataṃ nāma hoti, evaṃ etassa kadācipi aniyatatā na hotīti yo niyāmo, so asaṅkhatoti adhippāyo.

所谓不定者，指如同对有错误规定的人而言，彼他法中并非定者，亦如是，此法终不生不定性。所谓适用规则者，即是无量的法执，有此执者即不成定。

Niyāmakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 决定论之解释已毕。

2. Paṭiccasamuppādakathāvaṇṇanā二、缘起论之解释

§451

451.Kāraṇaṭṭhena ṭhitatāti kāraṇabhāvoyeva. Etena ca dhammānaṃ kāraṇabhāvo dhammaṭṭhitatāti etamatthaṃ dasseti. Tathā ‘‘dhammaniyāmatā’’ti etthāpi.

称为因缘所在，即表示因缘之义。由此可知诸法因缘性，此即所在于法之意。故所说“法之规则”于此亦然。

Paṭiccasamuppādakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 缘起论之解释已毕。

3. Saccakathāvaṇṇanā三、谛论之解释

§452-454

452-454.Vatthusaccanti jātiyādi kāmataṇhādi sammādiṭṭhiādi ca. Bādhanapabhavaniyyānikalakkhaṇehi lakkhaṇasaccaṃ bādhanādi.

所谓事实之真，包括生死等，以及贪欲渴爱，和正见等。以束缚生起等为特征的，即为生起之真实。

Saccakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 谛论之解释已毕。

5. Nirodhasamāpattikathāvaṇṇanā5. 灭尽定论释

§457-459

457-459.Kariyamānākarīyatīti arūpakkhandhānaṃ pavattamānānaṃ samathavipassanānukkamena appavatti sādhīyatīti attho. Saṅkhatāsaṅkhatalakkhaṇānaṃ pana abhāvenāti vadanto sabhāvadhammataṃ paṭisedheti. Vodānañca vuṭṭhānapariyāyova. Asaṅkhatabhāve kāraṇaṃ na hoti sabhāvadhammattāsādhakattāti adhippāyo.

所谓可为作与不可为作者，指出无色蕴行持之定、禅定配合观照而渐次成就之义。言无造作与有造作者，反对以固有法为实质。譬如禅伽、觉悟类似。无造作性中不生因缘，破坏固有法之真实性，此称为法执。

Nirodhasamāpattikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 灭尽定论释毕。

Chaṭṭhavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第六品释毕。

7. Sattamavaggo7. 第七品

1. Saṅgahitakathāvaṇṇanā1. 摄论释

§471-472

471-472.Saṅgahitāti sambandhā.

所谓聚合，即指相互联系。

Saṅgahitakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 摄论释毕。

2. Sampayuttakathāvaṇṇanā二、相应论释

§473-474

473-474.Nānattavavatthānaṃ natthīti vadanto ‘‘tilamhi telaṃ anupaviṭṭha’’nti vacanameva na yujjatīti ‘‘na heva’’nti paṭikkhittanti dasseti.

473-474. 对于不同情况的存在与否，论者说「在谷物中油脂未分离」这种说法本身不合适，由此拒绝「绝无此事」的观点，显示此理。

Sampayuttakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 相应论释已毕。

3. Cetasikakathāvaṇṇanā三、心所论释

§475-477

475-477. Phassādīnaṃ ekuppādatādivirahitā sahajātatā natthīti āha ‘‘sampayuttasahajātataṃ sandhāyā’’ti.

475-477. 说触法及其下属的感起作用等，天生无此事，因而说「连结的天生性」为该义旨。

Cetasikakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 心所论释已毕。

4. Dānakathāvaṇṇanā四、布施论释

§478

478.Deyyadhammavasena codetunti yadi cetasikova dhammo dānaṃ, ‘‘diyyatīti dāna’’nti imināpi atthena cetasikasseva dānabhāvo āpajjatīti codetunti attho.

478. 以施为所应献者的业质义而言，施即给予，此意包含心法如施的性质，意即心法自身产生施的功德。

§479

479.Aniṭṭhaphalantiādi acetasikassa dhammassa dānabhāvadīpanatthaṃ vuttanti phaladānabhāvadīpanatthaṃ na vuttanti attho daṭṭhabbo. Aniṭṭhaphalantiādinā acetasikassa dhammassa phaladānaṃ vuttaṃ viya hoti, na dānabhāvo, tannivāraṇatthañcetamāhāti. Evañca katvā anantaramevāha ‘‘na hi acetasiko annādidhammo āyatiṃ vipākaṃ detī’’ti. Iṭṭhaphalabhāvaniyamanatthanti deyyadhammo viya kenaci pariyāyena aniṭṭhaphalatā dānassa natthi, ekantaṃ pana iṭṭhaphalamevāti niyamanatthanti attho.

479. 对于“不善果”等心法，不论说其有施功德的表意，而非果报施义则不成立。虽似说不善果等的心法为果施，但本旨在警戒其障碍。由此即说「心法无常，无法生持业果」等。至于善果功德是否调伏，譬如天法般，否认果施于不善，只有善果之意方为调伏之用。

Itarenāti ‘‘diyyatīti dāna’’nti iminā pariyāyena. Na pana ekenatthenāti ‘‘deyyadhammova dāna’’nti imaṃ sakavādīvādaṃ nivattetuṃ ‘‘saddhā hiriya’’ntiādikaṃ suttasādhanaṃ paravādīvāde yujjati, ‘‘idhekacco annaṃ detī’’tiādikañca, ‘‘cetasikova dhammo dāna’’nti imaṃ nivattetuṃ ‘‘cetasiko dhammo dāna’’nti imaṃ pana sādhetuṃ ‘‘saddhā hiriya’’ntiādikaṃ sakavādīvāde yujjati, ‘‘idhekacco annaṃ detī’’tiādikaṃ vā ‘‘deyyadhammo dāna’’nti sādhetunti evaṃ nivattanasādhanatthanānattaṃ sandhāya ‘‘na pana ekenatthenā’’ti vuttanti daṭṭhabbaṃ. Tattha yathā paravādīvāde ca suttasādhanatthaṃ ‘‘na vattabbaṃ cetasiko dhammo dāna’’nti pucchāyaṃ cetasikovāti attho daṭṭhabbo, tathā ‘‘na vattabbaṃ deyyadhammo dāna’’nti pucchāya ca deyyadhammovāti . Deyyadhammo iṭṭhaphaloti iṭṭhaphalābhāvamattameva paṭikkhittanti ettha ‘‘iṭṭhaphalabhāvamattameva paṭikkhitta’’nti pāṭhena bhavitabbanti . ‘‘Iṭṭhaphalābhāvamattameva disvā paṭikkhitta’’nti vā vattabbaṃ. Saṅkarabhāvamocanatthanti cetasikassa dātabbaṭṭhena deyyadhammassa ca iṭṭhaphalaṭṭhena dānabhāvamocanatthanti vuttaṃ hoti.

“以施为应献”的说法，因其同义辞不可单立。不能单义解释为“施如天法”，此种妥协说法不合乎以信敬为条件的经典权威。亦不能单义解释为“心法即施”，因其亦带有“信敬”等妥协借助。因而须知此说非单义成立。其用法见论述辩护时对反方经文反问“心法非施否”，以及“天法非施否”，并以“天法即善果”为意反驳。因「天法即善果」而与施义相背，故对“天法即施”表示否定。论者指“唯一排除善果”的见解为该用意。因目的在于消除混乱，此处译作“唯一排除善果义”，读者可依文义理会。为消除混乱，论者引释称心法施与天法施分别解除对方施义，已说明真意。

Dānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 布施论释已毕。

5. Paribhogamayapuññakathāvaṇṇanā5. 受用福业论之解释

§483

483. Paribhogamayaṃ nāma cittavippayuttaṃ puññaṃ atthīti laddhi. Tañhi te sandhāya paribhogamayaṃ puññaṃ pavaḍḍhatīti vadantīti adhippāyo.

483. 所谓享受所成的功德，乃指离心作用的善业所得。依此意说，“享受所成的功德增上”即是此句之含义，为论者所持。

§485

485.Tassāpi vasenāti tassāpi laddhiyā vasena. Pañcaviññāṇānaṃ viya etesampi samodhānaṃ siyāti paṭijānātīti vadanti. Pañcaviññāṇaphassādīnameva pana samodhānaṃ sandhāya paṭijānātīti adhippāyo.

485.『tassāpi vasenāti』是『tassāpi laddhiyā vasena』的简称。犹如五种识等，众生亦认为此处为缘起之相，即以之为证据。所谓五种识的接触等，作为缘起的因缘而被肯定，这是主要见解。

§486

486.Aparibhuttepīti iminā ‘‘paṭiggāhako paṭiggahetvā na paribhuñjati chaḍḍetī’’tiādikaṃ dasseti. Aparibhutte deyyadhamme puññabhāvato paribhogamayaṃ puññaṃ pavaḍḍhatīti ayaṃ vādo hīyati. Tasmiñca hīne sakavādīvādo balavā. Cāgacetanāya eva hi puññabhāvo evaṃ siddho hotīti adhippāyo. Aparibhuttepi deyyadhamme puññabhāve cāgacetanāya eva puññabhāvoti āha ‘‘sakavādīvādova balavā’’ti.

486.『Aparibhuttepīti』即以此教义说明：「承受者既承受则不可私自享用，应舍弃」。所谓不可私自享用，意味着不可因果本身而自行享受。因果于受用之物乃因福德增长而生。对此，贪恋观点反而显得强硬。福德因舍弃之意而成立，此为主要见解。即使在非私有的因果，福德之所在亦因舍弃之心而成，因此说「贪恋观点仍然强固」。

Paribhogamayapuññakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 受用福业论之解释已毕。

6. Itodinnakathāvaṇṇanā6. 从此所施论之解释

§488-491

488-491.Tenevayāpentīti teneva cīvarādinā yāpenti, teneva vā cīvarādidānena yāpenti, sayaṃkatena kammunā vināpīti adhippāyo. Iminā kāraṇenāti yadi yaṃ ito cīvarādi dinnaṃ, na tena yāpeyyuṃ, kathaṃ anumodeyyuṃ…pe… somanassaṃ paṭilabheyyunti laddhiṃ patiṭṭhapentassapīti vuttaṃ hoti.

488-491.「tenevayāpentīti」谓以自身所有衣钵等为赠予，以自身行为完成布施，此为主要见解。此理由若是所赠衣钵非由其自身所有，则不能成就布施，故不可称赞。乃至使其得到安乐之果受，此皆于所施种种因缘具足而成立。

Itodinnakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 从此所施论之解释已毕。

7. Pathavīkammavipākotikathāvaṇṇanā7. 地界业果报等论之解释

§492

492.Phassosukhavedanīyādibhedo hotīti phassena sabbampi kammavipākaṃ dassetvā puna attavajjehi sampayogadassanatthaṃ ‘‘so ca saññādayo cā’’tiādi vuttaṃ. Atthi ca nesanti sāvajjane cakkhuviññāṇādisahajātadhamme sandhāya vuttaṃ. Yo tattha iṭṭhavipāko, tassa patthanāti iṭṭhavipāke eva patthanaṃ katvā kammaṃ karontīti kammūpanissayabhūtameva patthanaṃ dasseti, paccuppannavedanāpaccayaṃ vā taṇhaṃ upādānādinibbattanavasena dukkhassa pabhāvitaṃ. Mūlataṇhāti paccuppannavipākavaṭṭanibbattakakammassa upanissayabhūtaṃ purimataṇhaṃ, kammasahāyaṃ vā vipākassa upanissayabhūtaṃ.

492.谓接触令诸感受产生诸差别。如经中说触引发一切业果，且显示与自心相应联系。又说诸根般从觉知等自然产生。若果有善果，应知其因缘在善业，业起缘生的显示指示了业之所缘。现前感受之因缘，是渴爱及取有所增长，故令苦现起。根本渴爱是前生业因，业随缘成，故为痛苦根本。

§493

493. Sakasamayavasena ca codanāya payujjamānataṃ dassetuṃ ‘‘tesañca laddhiyā’’tiādimāha.

493. 为了显示以自派教义立场来发难追究，故说『依彼等之宗义』等语。

§494

494.Paṭilābhavasenāti kamme sati pathaviyādīnaṃ paṭilābho hotīti kammaṃ taṃsaṃvattanikaṃ nāma hotīti dasseti.

494.谓因业而得，谓行为具有相续性，即业致此境界的现成结果，这是对业果思想的说明。

Pathavīkammavipākotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 地界业果报等论之解释已毕。

8. Jarāmaraṇaṃvipākotikathāvaṇṇanā八、老死是果报等之论释

§495

495.Sampayogalakkhaṇābhāvāti ‘‘ekārammaṇā’’ti imassa sampayogalakkhaṇassa abhāvāti adhippāyo.

495. 『无相应之相』者，其意趣是：『缘同一所缘』这一相应之相不存在之义。

§496

496.Pariyāyo natthīti sakavādinā attanā vattabbatāya pariyāyo natthīti abyākatānaṃ jarāmaraṇassa vipākanivāraṇatthaṃ abyākatavasena pucchā na katāti dasseti.

『pariyāyo natthi』者，谓说法者自立所应说明中无所谓『pariyāyo』。对于不明示老死果报阻灭之义者，以此问题未为探问而显现不作答。

§497

497.Aparisuddhavaṇṇatā jarāyevāti keci, taṃ akusalakammaṃ kammasamuṭṭhānassātiādinā rūpasseva dubbaṇṇatādassanena samamevāti.

『aparisuddhavaṇṇatā jarāyeva』谓某些人以此为不善业聚集之果，因色非清净之难观见，故与老及死同等，谓之难观色。

Jarāmaraṇaṃvipākotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 老死是果报等之论释已毕。

9. Ariyadhammavipākakathāvaṇṇanā九、圣法果报之论释

§500

500.Vaṭṭanti kammādivaṭṭaṃ.

500. 『轮转』者，即业等之轮转也。

Ariyadhammavipākakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 圣法果报之论释已毕。

10. Vipākovipākadhammadhammotikathāvaṇṇanā十、果报非果报法法等之论释

§501

501.Tappaccayāpīti yassa vipākassa vipāko aññamaññapaccayo hoti tappaccayāpi aññamaññapaccayabhūtatopīti adhippāyo. So hītiādinā purimapaṭiññāya imassa codanassa kāraṇabhāvaṃ dasseti. Aññamaññapaccayādīsu paccayaṭṭhenāti ādi-saddena sahajātādipaccaye saṅgaṇhitvā tesu tena tena paccayabhāvenāti dasseti.

『tappaccayā』者，谓其果之因果彼此具差别，亦谓彼此有差别之因果相依。此为意指以『so hi』及此前契约示其本问原因。『aññamaññapaccayādi』谓以始辞相连同类起性之因，归纳示其因果相依之相。

Vipākovipākadhammadhammotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 果报非果报法法等之论释已毕。

Sattamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第七品解释完毕。

8. Aṭṭhamavaggo8. 第八品

1. Chagatikathāvaṇṇanā1. 六趣论之解释

§503-504

503-504. Vaṇṇoti vaṇṇanibhā saṇṭhānañca vuccatīti āha ‘‘sadisarūpasaṇṭhānā’’ti.

503-504. 『色』者，谓色之光泽与形状，故曰『相似之色形』也。

Chagatikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 六趣论之解释完毕。

2. Antarābhavakathāvaṇṇanā2. 中有论之解释

§505

505. Atidūrassa antaritassa pattabbassa desassa dassanato dibbacakkhuko viya. Ākāsena pathavantaraṭṭhānāni bhinditvā gamanato iddhimā viya. Na sahadhammenāti yadi so bhavānaṃ antarā na siyā, na nāma antarābhavoti paṭikkhepe karaṇaṃ natthīti adhippāyo.

对于应当被称为十分遥远且相隔之境的地方的观察，如同天眼通者的观看。当他穿越天空、地面之间的空间站点，行走如同神通一般。若如此说“非同一承续”，即他的生命之间不存在间隔，实则否认了生命间间隔的可能性，这种见解为错误。

§506

506.Tatthajātijarāmaraṇāni ceva cutipaṭisandhiparamparañca anicchantoti etena cutianantaraṃ antarābhavaṃ khandhāti, vattamānā jātīti, mātukucchimeva paviṭṭhā antaradhāyamānā maraṇanti na icchati.

此处称此次生死老死及临终再生相续无间。所谓相续无间，意指两次生命（生与死）之间无间隙。犹如母胎中胎芽未出生即消失而死者，死时未产生断裂，不存意欲断裂。

§507

507.Yathā kāmabhavādīsu tattha tattheva punappunaṃ cavitvā upapattivasena cutipaṭisandhiparamparā hoti, evaṃ taṃ tattha na icchatīti dasseti.

正如欲界众生等于彼处往复不断生死相续般，生命之间有无间隙的连续关系。此处谓不欲断续，表明其相续不断的特质。

Antarābhavakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 中有论之解释完毕。

3. Kāmaguṇakathāvaṇṇanā三、欲功德论释

§510

510. Kāmabhavassa kamanaṭṭhena kāmabhavabhāvo sabbepi kāmāvacarā khandhādayo kāmabhavoti iminā adhippāyena daṭṭhabbo. Upādinnakkhandhānameva pana kāmabhavabhāvo dhātukathāyaṃ dassito, na kamanaṭṭhena kāmabhavabhāvo. ‘‘Pañcime, bhikkhave, kāmaguṇā’’ti vacanamattaṃ nissāyāti pañceva kāmakoṭṭhāsā ‘‘kāmo’’ti vuttāti kāmadhātūtivacanaṃ na aññassa nāmanti iminā adhippāyenevaṃ vacanamattaṃ nissāyāti attho.

因欲界存在欲乐之地故，称欲界之身为欲界色身。欲界色身包含诸根、色等蕴，皆属欲界。此为前提。论欲界色身时，仅指染着色蕴者为欲界色身的实质命根，而非单因欲乐缘起的色身。所谓“五欲”，以比库听闻已足，因“五欲”就是五种欲乐领域，称之为欲界成分，此语是对欲界色身的阐释。

Kāmaguṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 欲功德论释完毕。

5. Rūpadhātukathāvaṇṇanā五、色界论释

§515-516

515-516. Rūpadhātukathāyaṃ rūpadhātūti vacanato rūpīdhammeheva rūpadhātuyā bhavitabbanti laddhi daṭṭhabbā. Suttesu ‘‘tayome bhavā’’tiādinā (dī. ni. 3.305) paricchinnabhūmiyova bhūmiparicchedo, ‘‘heṭṭhato avīcinirayaṃ pariyantaṃ karitvā’’tiādikammaparicchindanampi (vibha. 182) vadanti.

论及色界色所对应的色界色身时，所谓色界色身必须具足色界色蕴诸属性，方能称之为色界色身。经典中说“三种色身”（意指三界色），以及色界地分割、地狱下降等诸多关于行为断尽的说法，均指色界色身。

Rūpadhātukathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 色界论释完毕。

6. Arūpadhātukathāvaṇṇanā六、无色界论释

§517-518

517-518.Imināvupāyenāti yathā hi purimakathāyaṃ rūpino dhammā avisesena ‘‘rūpadhātū’’ti vuttā, evamidhāpi arūpino dhammā avisesena ‘‘arūpadhātū’’ti vuttāti tattha vuttanayo idhāpi samānoti adhippāyo.

此谓如前所说，色界诸法特别称为色界色身，非色界则特别称为无色界色身。在此处，对此同样加以类似的解释和用词，这也是合理的推断。

Arūpadhātukathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无色界论释完毕。

7. Rūpadhātuyāāyatanakathāvaṇṇanā七、色界与处之论释

§519

519.Ghānanimittānipīti idaṃ ghānādinimittānipīti vattabbaṃ. Nimittanti ghānādīnaṃ okāsabhāvena upalakkhitaṃ tathāvidhasaṇṭhānaṃ rūpasamudāyamāha.

519.所谓因色等义者，释为因色等因义，依当讲解。因者谓色等诸法之所依，犹如根柢，以显其依止之连结与形态之生成。

Rūpadhātuyāāyatanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 色界与处之论释毕。

8. Arūperūpakathāvaṇṇanā八、无色与色之论释

§524-526

524-526.Sukhumarūpaṃ atthi, yato nissaraṇaṃ taṃ āruppanti adhippāyo.

524-526.有细微之色，指因超脱而得，此谓寂静诸境中的非色法之聚集。

Arūperūpakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无色与色之论释毕。

9. Rūpaṃkammantikathāvaṇṇanā九、色与业之论释

§527-537

527-537.Pakappayamānāti āyūhamānā, sampayuttesu adhikaṃ byāpāraṃ kurumānāti attho. Purimavāreti ‘‘yaṃkiñci akusalena cittena samuṭṭhitaṃ rūpaṃ, sabbaṃ taṃ akusala’’nti imaṃ pañhaṃ vadati.

527-537.现阶段谓生存年代，谓于多种相应法中从事更多活动之义。前说云，‘凡以不善心所生之色法悉为不善’，对此问题作此解析。

Rūpaṃkammantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 色与业之论释毕。

10. Jīvitindriyakathāvaṇṇanā十、命根论注释

§540

540.Arūpajīvitindriyantipañhe ‘‘atthi arūpīnaṃ dhammānaṃ āyū’’tiādikaṃ pañhaṃ antaṃ gahetvā vadati. Arūpadhammānaṃ cittavippayuttaṃ jīvitindriyasantānaṃ nāma atthīti icchatīti ettha rūpārūpadhammānaṃ taṃ icchanto arūpadhammānaṃ icchatīti vattuṃ yuttoti ‘‘arūpadhammāna’’nti vuttanti daṭṭhabbaṃ.

540.论非色界生存根类之问，终结以‘有非色法之寿命’等语。所谓非色法，乃心所不取而生之生存根类之聚集。此处欲显色非色诸法，特称‘欲’者，因当称之为非色法之‘欲’，故称“非色法”。当知“非色法”之义不可不见。

§541

541.Sattasantāne rūpino vā dhammā hontūtiādināpi tameva jīvitindriyasantānaṃ vadatīti veditabbaṃ.

541.虽有色界诸法为众生所集，然当知其又同是生存根类之聚集。

§542

542.Pubbāparabhāgaṃ sandhāyāti samāpattiyā āsannabhāvato tadāpi samāpannoyevāti adhippāyo.

542.谓以前后部分之缘起，基于入法之近来因缘，说明当时亦即已入定之意。

§544-545

544-545.Dve jīvitindriyānīti ‘‘pucchā sakavādissa, paṭiññā itarassā’’ti purimapāṭho. ‘‘Pucchā paravādissa, paṭiññā sakavādissā’’ti pacchimapāṭho, so yutto.

544-545.「双生活根门」意指「起问者为同伴言语者，他方答者」是前文解释；「起问者为他方言语者，他方答者为同伴」为后文解释，两者皆可通用。

Jīvitindriyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 命根论注释结束。

11. Kammahetukathāvaṇṇanā十一、业因论注释

§546

546.Sesanti pāṇātipātādikammassa hetūti ito purimaṃ sotāpannādianuyogaṃ vadati. Handa hīti paravādissevetaṃ sampaṭicchanavacananti sampaṭicchāpetunti na sakkā vattuṃ, ‘‘katamassa kammassa hetū’’ti pana sakavādī taṃ sampaṭicchāpetuṃ vadatīti yujjeyya, sampaṭicchāpetunti pana pakkhaṃ paṭijānāpetunti atthaṃ aggahetvā paravādī attano laddhiṃ sakavādiṃ gāhāpetunti attho daṭṭhabbo.

546.「杀生等业余因」是指出此处是对先前初果入流果等之说明。此处「handā」意为他方言语者，此乃求取许可之言，不能说「为何业因」而用许可言，但说许可者可以说应当求许可，于是求许可即表示同伴言语者放弃所取，彼此间其义当知，故此解释方为妥当。

Kammahetukathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 业因论注释结束。

Aṭṭhamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第八品注释结束。

9. Navamavaggo九、第九品

1. Ānisaṃsadassāvīkathāvaṇṇanā一、见利益者论注释

§547

547.Vibhāgadassanatthanti visabhāgadassanatthanti vuttaṃ hoti. Nānācittavasena paṭijānantassa adhippāyamaddanaṃ kathaṃ yuttanti vicāretabbaṃ. Ārammaṇavasena hi dassanadvayaṃ saha vadantassa tadabhāvadassanatthaṃ idaṃ āraddhanti yuttanti. Anussavavasenātiādinā na kevalaṃ aniccādiārammaṇameva ñāṇaṃ vipassanā, atha kho ‘‘anuppādo khema’’ntiādikaṃ nibbāne ānisaṃsadassanañcāti dīpeti.

547."分观察之义"或称"非分观察之义"者，是指此处对此类义理，应当如何辩析合适的问题。因二种观察中，如若兼陈二者不相容之处，反而显示彼此本无对立，本义即为此，所以从所依处解释这二种观察的差别，认为此说明有其合理性。又"以听闻为依"，非单对于无常等缘起对象的观察之智，而更包括"无生涅槃"等果位之证得提示，故称为「因无生而安稳」之涅槃提示。

Ānisaṃsadassāvīkathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 见利益者论注释完毕。

2. Amatārammaṇakathāvaṇṇanā二、以不死为所缘论注释

§549

549.Suttabhayenāti ‘‘pārimaṃ tīraṃ khemaṃ appaṭibhayanti kho, bhikkhave, nibbānassetaṃ adhivacana’’nti (saṃ. ni. 4.238) asaṃyojaniyādibhāvaṃ sandhāya khemādibhāvo vuttoti evamādinā suttabhayenāti daṭṭhabbaṃ.

549."经中不生怖畏"，即彼岸完全安稳之意，众比库啊，这是对涅槃的适当说法。因觉者无诸缠结等，而以安稳诸法之境界为说，因此称为"经中无怖畏"，此义应当如此认识。

Amatārammaṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 以不死为所缘论注释完毕。

3. Rūpaṃsārammaṇantikathāvaṇṇanā三、色为有所缘论注释

§552-553

552-553.Ārammaṇatthassa vibhāgadassanatthanti paccayaṭṭho olubbhaṭṭhoti evaṃ vibhāge vijjamāne paccayolubbhānaṃ visesābhāvaṃ kappetvā akappetvā vā sappaccayattā olubbhārammaṇenapi sārammaṇamevāti na gahetabbanti dassanatthanti vuttaṃ hoti.

552-553."依之对象为分观察意"或称"非分观察意"，是说条件虽同时出现，但不分别作条件的多样性、或不作条件的统一性，乃因条件的纯粹执著所显现之分别及相应法而有差异，故不应断言该对象即是该观察之证据，此为所说之义。

Rūpaṃsārammaṇantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 色为有所缘论注释完毕。

4. Anusayāanārammaṇātikathāvaṇṇanā四、关于“随眠是无所缘”的论释

§554-556

554-556.Appahīnattāvaatthīti vuccati, na pana vijjamānattāti adhippāyo.

554-556."不损坏而言"意即如是说，但并非断言何为现证，此为合理之观念。

Anusayāanārammaṇātikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“随眠是无所缘”的论释终了。

5. Ñāṇaṃanārammaṇantikathāvaṇṇanā五、关于“智是无所缘”的论释

§557-8

557-8.Tassa ñāṇassāti maggañāṇassāti vadanti.

『那般智』与『道智』二者同义。

Ñāṇaṃanārammaṇantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“智是无所缘”的论释终了。

7. Vitakkānupatitakathāvaṇṇanā七、关于“为寻所随逐”的论释

§562

562.Avisesenevāti ārammaṇasampayogehi dvīhipīti attho.

『无间断』者，指由诸缘相续而成的连贯。

Vitakkānupatitakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“为寻所随逐”的论释终了。

8. Vitakkavipphārasaddakathāvaṇṇanā八、关于“寻的扩展为声音”之论的注释

§563

563.Sabbasoti savitakkacittesu sabbattha sabbadā vāti imamatthaṃ dassento āha ‘‘antamaso manodhātupavattikālepī’’ti. Vitakkavipphāramattanti vitakkassa pavattimattanti adhippāyo.

『尽皆』即是指一切思虑心中，无时无处无不然也，显此义故言『尽皆』。所谓思虑扩散，谓思虑的扩展流转；所称主敬，指思维的起作用亦即思量的发生。

Vitakkavipphārasaddakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“寻的扩展为声音”之论的注释完毕。

9. Nayathācittassavācātikathāvaṇṇanā九、关于“语言并不如心而起”之论的注释

§565

565.Anāpattīti visaṃvādanādhippāyassa abhāvā musāvādo na hotīti vuttaṃ.

『无过』者，谓消除恶行之主敬不存在，故无妄语。

Nayathācittassavācātikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“语言并不如心而起”之论的注释完毕。

11. Atītānāgatasamannāgatakathāvaṇṇanā十一、关于“具足过去与未来”之论的注释

§568-570

568-570.Tāsūti tāsu paññattīsu. Samannāgamapaññattiyā samannāgatoti vuccati, paṭilābhapaññattiyā lābhīti vuccati. Samannāgatoti vuccati ayaṃ samannāgamapaññatti nāma. Lābhīti vuccati ayaṃ paṭilābhapaññatti nāmāti vā adhippāyo yojetabbo.

『诸彼』言彼此诸项。『具足集法名』谓称此为具足的集法；『得法名』谓称此为得法。此二者合称为集法与得法，或称为当施用之主敬。

Atītānāgatasamannāgatakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 关于“具足过去与未来”之论的注释完毕。

Navamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第九品注释结束。

10. Dasamavaggo十、第十品

1. Nirodhakathāvaṇṇanā一、灭论注释

§571-2

571-2.Bhavaṅgacittassabhaṅgakkhaṇena sahevātiādiṃ vadantena kiriyakhandhānaṃ bhaṅgakkhaṇena saha upapattesiyā khandhā uppajjantīti ca vattabbaṃ, tathā upapattesiyānaṃ bhaṅgakkhaṇena saha upapattesiyā, kiriyānaṃ bhaṅgakkhaṇena saha kiriyāti. Cakkhuviññāṇādīnaṃ kiriyācatukkhandhaggahaṇena gahaṇaṃ. Ñāṇanti maggañāṇaṃ yuttaṃ.

有关身念心一切过程瞬间的说明。谓依伴随的行为蕴瞬相，与相应缘起之蕴同时生起。复言依相续之身念心瞬相及依行为蕴瞬相而形成蕴。又称由眼识等行为得到的四蕴聚合名为把持。『智』者，谓与道智相应的智慧。

Nirodhakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 灭论注释结束。

3. Pañcaviññāṇasamaṅgissamaggakathāvaṇṇanā三、具五识者之道论注释

§576

576.Taṃ lakkhaṇanti ‘‘cha viññāṇā’’ti avatvā ‘‘pañcaviññāṇā uppannavatthukā’’tiādinā vuttaṃ lakkhaṇaṃ. ‘‘Cha viññāṇā’’ti avacanaṃ panettha ‘‘no ca vata re vattabbe’’tiādivacanassa kāraṇanti adhippetaṃ.

576. 此处所谓“六识”，是由于说“生起于五识之事”而被称为此名称。“六识”这一说法，是受“绝不可作如是论”等语句的原因而被用的。

§577

577.Lokiyoti vipassanāmaggamāha. Yaṃ tattha animittanti cakkhuviññāṇasamaṅgikkhaṇe yaṃ animittaṃ gaṇhanto na nimittaggāhīti vutto, tadeva suññatanti adhippāyo.

577. “世俗者”是指内观之道所言。此处讲到，当眼识等六识并起时，若心不抓取表相而无所执着，谓之无相。据此说，此即称为空性。

Pañcaviññāṇasamaṅgissamaggakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 具五识者之道论注释结束。

5. Pañcaviññāṇāsābhogātikathāvaṇṇanā5. 五识无寻伺三法之释义

§584-586

584-586.Kusalākusalavasenanamīti kusalākusalabhāvena namitvā pavattīti vuttaṃ hoti. Sā pana ārammaṇappakāraggahaṇaṃ yena alobhādīhi lobhādīhi ca sampayogo hotīti daṭṭhabbo ‘‘sukhamiti cetaso abhāgo’’tiādīsu viya.

584-586. “善恶烦恼之染”是根据善恶之性名之，于转时生起。此处可见，是缘起于缘执所近所摄，故与无贪等分别起相联，犹如“乐”对应于“心之不善”。

Pañcaviññāṇāsābhogātikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 五识无寻伺三法之释义已毕。

6. Dvīhisīlehītikathāvaṇṇanā6. 二因戒禁取三法之释义

§587-589

587-589.Khaṇabhaṅganirodhaṃ, na appavattinirodhaṃ, sīlavītikkamanirodhaṃ vā. Vītikkamaṃ viyāti yathā vītikkame kate dussīlo, evaṃ niruddhepīti evaṃ vītikkamena ninnānaṃ sallakkhentoti attho.

587-589. 非指暂时断灭，非指未转断灭，亦非指戒障断灭。断灭意在如同断恶行后之不善状态，故称被止息之断灭标志。

Dvīhisīlehītikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 二因戒禁取三法之释义已毕。

7. Sīlaṃacetasikantikathāvaṇṇanā7. 戒非心所三法之释义

§590-594

590-594.Yena so sīlavāyeva nāma hotīti yena cittavippayuttena ṭhitena upacayena akusalābyākatacittasamaṅgī sīlavāyeva nāma hotīti adhippāyo. Sesamettha ‘‘dānaṃ acetasika’’nti kathāyaṃ vuttanayeneva veditabbanti vuttaṃ, sā pana kathā maggitabbā.

590-594. 意谓他以纯净品性为名，实因心离不善之偏向，乃以现住不善念及其近故而也说为品性。此处所谓“无意布施”，即是由此义已被明示，且需循此理会解。

Sīlaṃacetasikantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 戒非心所三法之释义已毕。

9. Samādānahetukathāvaṇṇanā9. 受持因论释

§598-600

598-600. Samādānahetukathāyaṃ \100 purimakathāsadisamevāti paribhogakathekadesasadisatā daṭṭhabbā.

598-600. 关于调伏之因的论述，在前文类似论说中已多次显现，应以相类文本为参考。

Samādānahetukathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 受持因论释已毕。

11. Aviññattidussīlyantikathāvaṇṇanā11. 无表恶戒边论释

§603-604

603-604.Āṇattiyāca pāṇātipātādīsu aṅgapāripūrinti ekasmiṃ divase āṇattassa aparasmiṃ divase pāṇātipātaṃ karontassa tadā sā āṇatti viññattiṃ vināyeva aṅgaṃ hotīti aviññatti dussīlyanti adhippāyo.

603-604.若有某人一天犯不杀生等无生命罪，而另一人在另一日行杀生罪，则此时无生命之罪必成其罪之部分，若无此知见则其罪必毁坏，罪障遂起。

Aviññattidussīlyantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无表恶戒边论释已毕。

Dasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十品释已毕。

Dutiyo paṇṇāsako samatto. · 第二个五十已完。

11. Ekādasamavaggo十一、第十一品

4. Ñāṇakathāvaṇṇanā四、智论注释

§614-615

614-615. Ñāṇakathāyaṃ seyyathāpi mahāsaṅghikānanti pubbe ñāṇaṃanārammaṇantikathāyaṃ (kathā. 557 ādayo) vuttehi andhakehi aññe idha mahāsaṅghikā bhaveyyuṃ. Yadi aññāṇe vigatetiādinā rāgavigamo viya vītarāgapaññattiyā aññāṇavigamo ñāṇīpaññattiyā kāraṇanti dasseti. Na hi ñāṇaṃ assa atthīti ñāṇī, atha kho aññāṇīpaṭipakkhato ñāṇīti . Yasmā ñāṇapaṭilābhenāti ettha ca ñāṇapaṭilābhena aññāṇassa vigatattā so ñāṇīti vattabbataṃ āpajjatīti attho daṭṭhabbo.

614-615.论知见时举例正如《大众部》先前所言，知识之不现时(即无知)，因无知诸暗昧者，其他地方或成《大众部》。若以无知消灭为例，如如离欲之见，则以离欲知见作为因由成为知识，此理应明示。若无知识则无意义，此时有知者，彼境见谓知，而无知者则与之相对。因知识之取得，意即无知之消除，是谓知识，故此义当观察。

Ñāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 智论注释完毕。

6. Idaṃdukkhantikathāvaṇṇanā六、『此是苦』论注释

§618-620

618-620.Itaro pana sakasamayeti paravādī attano samayeti attho.

618-620.他者谓同时者为他人谓时，自己谓同时者谓之自身也。

Idaṃdukkhantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 『此是苦』论注释完毕。

7. Iddhibalakathāvaṇṇanā七、神通力论注释

§621-624

621-624.Kammassavipākavasena vāti nirayaṃva sandhāya vuttaṃ. Tattha hi abbudādiparicchedo tādisassa kammavipākassa vasena vutto. Vassagaṇanāya vāti manusse cātumahārājikādideve ca sandhāya. Tesañhi asaṅkhyeyampi kālaṃ vipākadānasamatthaṃ kammaṃ vassagaṇanāya paricchijjatīti.

621-624.以业果之住持谓如狱所说。有云，此中所谓“非常界分”即此种业果之住持。所谓年数计算，指人间四大天王等天之羯磨界分。其间业果寿命极长，于寿终日时，业果方中断以示业之终止。

Iddhibalakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 神通力论释毕。

8. Samādhikathāvaṇṇanā八、定论释

§625-626

625-626.Samādhānaṭṭhenāti samaṃ ṭhapanaṭṭhena samādhi nāma cetasikantaraṃ atthīti aggahetvāti attho. Chalenāti ekacittakkhaṇikatte cakkhuviññāṇassa ca jhānacittassa ca na koci visesoti etena sāmaññamattenāti adhippāyo.

625-626.以“安住所”谓“安置所”即定，意为心之住处。所谓“上首”即至尊之意。“移动”指一心一念之间，眼识及禅定之心无差异，此谓普通之“相同”见说。

Samādhikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 定论释毕。

9. Dhammaṭṭhitatākathāvaṇṇanā九、法住性论释

§627

627.Anantarapaccayatañcevāti avijjā saṅkhārānaṃ anantarapaccayo avijjāya yā ṭhitatā tato hoti, tāya ṭhitatāya anantarapaccayabhāvasaṅkhātā ṭhitatā hotīti adhippāyo. Anantarapaccayaggahaṇañcettha aññamaññapaccayabhāvarahitassa ekassa paccayassa dassanatthanti daṭṭhabbaṃ. Tena hi sabbo tādiso paccayo dassito hotīti. Aññamaññapaccayatañcāti avijjā saṅkhārānaṃ paccayo, saṅkhārā ca avijjāya. Tattha avijjāya saṅkhārānaṃ paccayabhāvasaṅkhātāya ṭhitatāya saṅkhārānaṃ avijjāya paccayabhāvasaṅkhātā ṭhitatā hoti, tassā ca itarāti adhippāyo.

627.谓无明为行之连结因，是行因无明故成立，则此行依其成立而有无间之连结。由此关系成立，连结因中显现各异原因之属性。因而所有此类因皆显现。所谓各异因者，即无明为行之因，行亦为无明之因。由无明为行之因属性，行为无明之因属性而成立，此理可靠，此为此处之说。

Dhammaṭṭhitatākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 法住性论释毕。

10. Aniccatākathāvaṇṇanā十、无常性论释

§628

628.Rūpādayoviya parinipphannāti rūpādīhi saha uppajjitvā nirujjhanato parinipphannāti attho. Aniccatāvibhāgānuyuñjanavasenāti tīsu daṇḍesu daṇḍavohāro viya tīsu lakkhaṇesu aniccatāvohāro hotīti tassā vibhāgānuyuñjanavasenāti vadanti.

628.『色及诸法共碎灭』者，指色法及诸法等共生起而共灭，所谓由色等诸法缘合发生，断灭而显示为碎灭之义。『无常分别附着力』者，喻如三节杖上各节之间的联结，犹如三相中无常之相的牵连作用。是故谓其有无常的分别附着之力。

Aniccatākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无常论母之解释已毕。

Ekādasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十一品之解释已毕。

12. Dvādasamavaggo12. 第十二品

1. Saṃvarokammantikathāvaṇṇanā1. 律仪业论母之解释

§630-632

630-632.Vipākadvāranti bhavaṅgamanaṃ vadati. Kammadvāranti kusalākusalamanaṃ.

630-632.『果报之门』者，指通达生死轮转之门。『业之门』者，分善恶业行之门。

Saṃvarokammantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 律仪业论母之解释已毕。

2. Kammakathāvaṇṇanā2. 业论母之解释

§633-635

633-635.Abyākataṃ sandhāya paṭikkhepoti sakasamayalakkhaṇena paṭikkhepo katoti vadanti. Avipākacetanāya sarūpena dassitāya savipākāpi dassitāyeva nāma hotīti maññamāno āha ‘‘savipākāvipākacetanaṃ sarūpena dassetu’’nti.

633-635.所谓『未决』者，专指现行法在同时刻失去时刻暂时抑止之义。因未显果报之愿意，若显现果报则名为已显。有人误以为未显果报为显现心，故言“显现心于未显果报及已显果报皆应显现”。

Kammakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 业论释毕。

3. Saddovipākotikathāvaṇṇanā三、声与果报论释

§636-637

636-637.Kammasamuṭṭhānā arūpadhammāvātiādinā kammasamuṭṭhānesu cakkhādīsupi vipākavohāro natthi, ko pana vādo akammasamuṭṭhāne saddeti dasseti.

636-637.『业起无色法』者，指业所生起中无色法者，在业所生起中五根亦无果报的表现，何况说无业起法乎？

Saddovipākotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 声与果报论释毕。

4. Saḷāyatanakathāvaṇṇanā四、六处论释

§638-640

638-640.Tasmāvipākoti avisesena saḷāyatanaṃ vipākoti yesaṃ laddhīti vuttaṃ hoti.

638-640.故称『无分别的果报』者，特指六根感受得果之果报。

Saḷāyatanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 六处论释毕。

5. Sattakkhattuparamakathāvaṇṇanā五、七次为极论释

§641-645

641-645.Sattakkhattuparamatāniyatoti sattakkhattuparamatāya niyato. Imaṃ vibhāganti imaṃ visesaṃ. Tvaṃ panassa niyāmaṃ icchasīti avinipātadhammatāphalappattīhi aññasmiṃ sattakkhattuparamabhāve ca niyāmaṃ icchasīti attho.

641-645.『七时极无常』者，言此时七有中，彼无常连续为恒定。此谓分别此无常法为特异。又言“汝欲有规律”，乃指无失其相而可得之生灭果效，及他处于七时极有常中恒定之规律。

Ānantariyābhāvanti yena so dhammābhisamayena bhabbo nāma hoti, tassa ānantariyakammassa abhāvanti attho, puggalassa vā ānantariyabhāvassa abhāvanti. Kiṃ pana so antarādhammaṃ abhisamissatīti? Keci vadanti ‘‘sattakkhattuparamo sattamaṃ bhavaṃ nātikkamati, orato pana natthi paṭisedho’’ti. Apare ‘‘yo bhagavatā ñāṇabalena byākato, tassa antarā abhisamayo nāma natthi, tathāpi bhavaniyāmassa kassaci abhāvā bhabboti vuccati. Yathā kusalā abhiññācetanā kadāci vipākaṃ adadamānāpi sati kāraṇe dātuṃ bhabbatāya vipākadhammadhammā nāma, tathā indriyānaṃ mudutāya sattakkhattuparamo, na niyāmasabbhāvā nāpi bhagavatā byākatattā, na ca indriyamudutā abhabbatākaro dhammoti na so abhabbo nāma. Abhabbatākaradhammābhāvato cettha abhabbatā paṭisedhitā, na pana antarā abhisametuṃ bhabbatā vuttā. Yadi ca sattakkhattuparamo antarā abhisameyya, kolaṃkolo siyā’’ti. Visesaṃ pana akatvā bhabbasabhāvatāya bhabboti vattuṃ yuttaṃ. Na bhavaniyāmakaṃ kiñcīti ettha passitvāti vacanaseso, byākarotīti vā sambandho.

若某位名为可得之法的习得者，不具内在禁戒，则所谓内在禁戒的行为不存在，其个人的内在禁戒亦不存在。那么，他何以修习内在妨碍法？有人说：「七十倍尊贵者不会越过第七变，有欲望则无反对。」也有人说：「如佛陀所说，由智慧力所显现者，其间隔的修习法无存在，然仍谓有时佛的有为法中有缺失。譬如善明行意在某时虽不接受果报，但仍作为缘故而成立果报法，诸根之易动性与七十倍尊贵彼者无拘束本性，佛陀已宣布非所约束，亦非根之易动性所造作法，其人不可称为不可得。因不可得而不能成立法，故此不可得为被否定，而非谓其不可得能修某种妨碍法。若称七十倍尊贵者能修妨碍法，则岂不混乱纷扰乎？」故应说，其不作特异法者，乃是不可得之本性，故合宜称为不可得。此处余文言说「未见于有为法中之拘束」，与「已宣说」者合一。

Sattakkhattuparamakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 七次为最说之解释已毕。

Dvādasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十二品之解释已毕。

13. Terasamavaggo13. 第十三品

1. Kappaṭṭhakathāvaṇṇanā1. 劫住说之解释

§654-657

654-657. Kappaṭṭhakathāyaṃ heṭṭhāti iddhibalakathāyaṃ.

654-657句，属笠鬘注，相当于神通力论述部分。

Kappaṭṭhakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 劫住说之解释已毕。

3. Anantarāpayuttakathāvaṇṇanā3. 无间相应说之解释

§660-662

660-662. Anantarāpayuttakathāyaṃ ānantariyaṃ payuttaṃ etenāti anantarāpayuttoti ānantariye anantarāsaddaṃ āropetvā aṭṭhakathāyaṃ attho vuttoti daṭṭhabbo. ‘‘Anantarapayutto’’tipi pāḷi dissati.

660-662句，属与不间断相关论述。所谓内在禁戒与无间声相连，因而在注中称为不间断相连者。巴利文中现见“anantarapayutto”一词。

Anantarāpayuttakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无间相应论释毕。

4. Niyatassaniyāmakathāvaṇṇanā4. 决定与不决定论释

§663-664

663-664.Sesā tebhūmakadhammā aniyatā nāmāti ettha appattaniyāmānaṃ dhamme sandhāya ‘‘tebhūmakadhammā’’ti āha. Eteva hi sandhāya ‘‘tehi samannāgatopi aniyatoyevā’’ti vuttanti. Iti imaṃ vohāramattaṃ gahetvā ‘‘niyato bodhisatto pacchimabhaviko bhabbo dhammaṃ abhisametuṃ okkamitu’’nti adhippāyena ‘‘niyāmaṃ okkamatī’’ti yesaṃ laddhīti atthayojanā. Evaṃ pana vohāramattasabbhāvo ‘‘niyato’’ti vacanassa, dhammaṃ abhisametuṃ bhabbatā ca ‘‘niyāmaṃ okkamatī’’ti vacanassa kāraṇabhāvena vuttā hoti, bhabbatāyeva pana ubhayassapi kāraṇanti yuttaṃ. Aññenāti yadi niyato niyāmaṃ okkameyya, micchattaniyato sammattaniyāmaṃ, sammattaniyato vā micchattaniyāmaṃ okkameyya, na ca taṃ atthīti dassanatthanti attho.

663-664句。此处称剩余三土法为无定也，即谈及不受限定之法。所谓“不定”是就未达到规约之法而言。故文中提到“含此亦属无定”。据此语境，仅是举例说“约束法（规制法）能领入欲得具法之境界”，谓之“规约得入”。又因“规约”一词可指行为受限，故称之为“规约得入者”，此语义指行为受到规范而具二因果性均备。若理解为“规约能得入”即行为可为规约，或与非规约得入互相对立，则非合理，因而当知其义不在此。

Niyatassaniyāmakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 决定与不决定论释毕。

8. Asātarāgakathāvaṇṇanā8. 不悦贪论释

§674

674. Asātarāgakathāyaṃ ‘‘aho vata me etadeva bhaveyyā’’ti rajjanāti iminā evaṃ pavattamānoyeva lobho idha ‘‘rāgo’’ti adhippeto, na aññathāti dasseti.

674句。此句出自不染贪篇，谓“啊呀，愿此时刻成为”，此因贪欲心所兴，谓“贪”之主导。意指并非他法所成引导，故特加说明。

§675

675.Sutte panāti etassa ‘‘adhippāyo’’ti etena sambandho.

675. 『然于经中』者，此与『意趣』相连属也。

Asātarāgakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 不悦贪论释毕。

9. Dhammataṇhāabyākatātikathāvaṇṇanā9. 法渴爱无记三论释

§676-680

676-680.Yasmā dhammataṇhāti vuttā, tasmā abyākatāti kusalesu dhammesu lokuttaresu vā sabbesu taṇhā ‘‘dhammataṇhā’’ti gahetvā yasmā sā taṇhā, tasmā kusalā na hoti, yasmā pana dhamme pavattā, tasmā akusalā na hotīti abyākatāti laddhīti dasseti. Tīhi koṭṭhāsehi chapi taṇhā saṃkhipitvā dassitā, tasmā dhammataṇhāpi kāmataṇhādibhāvato na abyākatāti adhippāyo.

676-680.所谓“法渴欲”已说，因此“未明”之义，即在善法及天上世界法中皆为不明。因此，这渴欲为“法渴欲”，若此渴欲存在，则此善法不生；但若法流转发生，则此不善法不生，故称之为未明，即显明之义。三处分别浓缩渴欲并示现，由此法渴欲自然不同于欲渴等未明状态，此即教理。

Dhammataṇhāabyākatātikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 法渴爱无记三论释疏已毕。

Terasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十三品释疏已毕。

14. Cuddasamavaggo14. 第十四品

1. Kusalākusalapaṭisandahanakathāvaṇṇanā1. 善不善结生论释疏

§686-690

686-690.Tanti kusalaṃ akusalañcāti visuṃ sambandho daṭṭhabbo. Taṃ ubhayanti vā vacanaseso. Paṭisandahatīti ghaṭeti, anantaraṃ uppādetīti vuttaṃ hoti.

686-690.善与不善二者应观察为清净关系，此包括两者或合言之。所谓生起即形成，瞬间出现即有，此为所说。

Kusalākusalapaṭisandahanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 善不善结生论释疏已毕。

2. Saḷāyatanuppattikathāvaṇṇanā2. 六处生起论释疏

§691-692

691-692. Keci vādino ‘‘aṅkure sākhāviṭapādisampannānaṃ rukkhādīnaṃ bījamattaṃ āvibhāvaṃ gacchatī’’ti vadantīti tesaṃ vādaṃ nidassanaṃ karonto āha ‘‘sampannasākhāviṭapāna’’ntiādi.

691-692.有些论者说“萌芽乃具枝叶根足之树木之种子的现显”，为论证此说，称之为“具枝叶根足”等。

Saḷāyatanuppattikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 六处生起论注释已结束。

3. Anantarapaccayakathāvaṇṇanā3. 无间缘论注释

§693-697

693-697.Cakkhuñca paṭicca rūpe ca uppajjati sotaviññāṇanti ettha ‘‘laddhivasena paṭijānātī’’ti anantaruppattiṃ sallakkhentopi na so cakkhumhi rūpārammaṇaṃ sotaviññāṇaṃ icchati, atha kho sotamhiyeva saddārammaṇanti anantarūpaladdhivasena āpannattā ‘‘paṭijānātī’’ti yuttaṃ vattuṃ.

693-697.眼根因色而生，闻根因声而生。此处虽说“即刻觉知”，但那非眼根上立刻出现对色之觉知，眼根未必欲体色境；唯声根上则声境即刻现起，故云“觉知”者此义。

Anantarapaccayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无间缘论注释已结束。

4. Ariyarūpakathāvaṇṇanā4. 圣色论注释

§698-699

698-699. Sammāvācādi rūpaṃ maggo cāti icchanto ‘‘ariyarūpa’’ntipi vadati.

698-699.欲得正语等色身之路，因念起故称为“圣色”。

Ariyarūpakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 圣色论注释已结束。

5. Aññoanusayotikathāvaṇṇanā5. “随眠为另异”论注释

§700-701

700-701. ‘‘Sarāgotiādi pana tasmiṃ samaye rāgassa appahīnattā sarāgoti vattabbata’’nti purimapāṭho, ‘‘sānusayotiādi pana tasmiṃ samaye anusayassa appahīnattā sānusayoti vattabbata’’nti pacchimapāṭho, so yutto. So hi na anusayapariyuṭṭhānānaṃ aññattaṃ, tasmā taṃ asādhakanti etena sametīti.

700-701.此前文“去贪恋”等时，应言“已除贪恋”；后文“去染习气”等时，应言“已除染习气”，文义相合。此句非专指去除染习气的其他义理，故称其为非殊胜教理。

Aññoanusayotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 「其他随眠」论释毕。

6. Pariyuṭṭhānaṃcittavippayuttantikathāvaṇṇanā六、「缠与心相应」论释

§702

702.Yasmāaniccādito manasikarotopi rāgādayo uppajjanti, na ca te vipassanāya sampayuttā, tasmā pariyuṭṭhānaṃ cittavippayuttanti laddhīti adhippāyo.

由于心念起始于无常，但即使念头如此，贪欲等烦恼仍然产生，这些贪欲并未与正观慧相应。因此，称之为断除是因为它们断离于心，故称此法为断除。

Pariyuṭṭhānaṃcittavippayuttantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 「缠与心相应」论释毕。

7. Pariyāpannakathāvaṇṇanā七、「所摄」论释

§703-705

703-705.Tividhāyāti kilesavatthuokāsavasena, kāmarāgakāmavitakkakāmāvacaradhammavasena vā tividhāya. Kilesakāmavasenāti kilesakāmabhūtakāmadhātubhāvenāti vuttaṃ hoti. Adhippāyaṃ asallakkhentoti rūpadhātusahagatavasena anusetīti, rūpadhātudhammesu aññatarabhāvena rūpadhātupariyāpannoti ca pucchitabhāvaṃ asallakkhentoti attho.

三种说法是指：烦恼之根、烦恼的流毒，或以贪欲、嗔恚、痴迷的三种烦恼心行境界作解释。所谓烦恼流毒，即指以烦恼为根的贪欲、或以烦恼本质所生的感官欲念。断除是指未被标明的状态，也就是伴随色界境界的次第修持，或仅从某特定方面观察色界法时，称为未被束缚状态或断除的意思。

Pariyāpannakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 「所摄」论释毕。

8. Abyākatakathāvaṇṇanā八、「无记」论释

§706-708

706-708.Diṭṭhigataṃ ‘‘sassato lokoti kho, vaccha, abyākatameta’’nti sassatādibhāvena akathitattā ‘‘abyākata’’nti vuttanti sambandho. Ettha pana na diṭṭhigataṃ ‘‘abyākata’’nti vuttaṃ, atha kho ‘‘ṭhapanīyo eso pañho’’ti dassitaṃ, tasmā sabbathāpi diṭṭhigataṃ ‘‘abyākata’’nti na vattabbanti yuttaṃ.

执着见有真实常存的世界说法时，称为常见之类，比如“不确定的即是不确定”的说法称作不确定见。这二者相互有关联。但不说“是无记的”，而说“这是须建立的问题”，因此从整体上说，不应断言已成见的为“无记”见。

Abyākatakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无记论注释已竟。

9. Apariyāpannakathāvaṇṇanā九、不摄属论注释

§709-710

709-710.Tasmāti yasmā diṭṭhirāgānaṃ samāne vikkhambhanabhāvepi ‘‘vītarāgo’’ti vuccati, na pana ‘‘vigatadiṭṭhiko’’ti, tasmā diṭṭhi lokiyapariyāpannā na hotīti atthaṃ vadanti. Rūpadiṭṭhiyā abhāvā pana kāmadhātupariyāpannāya diṭṭhiyā bhavitabbaṃ. Yadi ca pariyāpannā siyā, tathā ca sati kāmarāgo viya jhānalābhino diṭṭhipi vigaccheyyāti ‘‘vigatadiṭṭhiko’’ti vattabbo siyā, na ca vuccati, tasmā apariyāpannā diṭṭhi. Na hi sā tassa avigatā diṭṭhi kāmarāgo viya kāmadiṭṭhi yena kāmadhātuyā pariyāpannā siyāti vadatīti veditabbaṃ.

故此，因见根基于贪欲之断，称为断贪，不称为断见。故断见不为世俗所遍及。色界见非无，烦恼已断色界见还应存在。若已断则应像入禅因断贪而使见断，但不称其断为断见，故未断见仍是见。不可因其断贪而说为断见，如同欲见为贪见，若欲界烦恼已断对应者应有断见才得以成立。

Apariyāpannakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 不摄属论注释已竟。

Cuddasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十四品注释已竟。

15. Pannarasamavaggo十五、第十五品

1. Paccayatākathāvaṇṇanā一、缘性论注释

§711-717

711-717.Tasmā paccayatā vavatthitāti hetupaccayabhūtassa dhammassa ārammaṇapaccayabhāvādinā viya adhipatipaccayatādinā ca na bhavitabbanti hetupaccayabhāvoyevetassa vavatthito hotīti attho.

故因果缘之所在，即因缘法本体之依缘成立，不能说只有因果缘存在而不说依缘性。即因缘存在即缘故成立之理即为依缘。

Paccayatākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 缘性论之解释已毕。

2. Aññamaññapaccayakathāvaṇṇanā2. 相互缘论之解释

§718-719

718-719.Apuññābhisaṅkhārova gahito ‘‘nanu avijjā saṅkhārena sahajātā’’ti vuttattāti adhippāyo. Sahajātaaññamaññaatthiavigatasampayuttavasenāti ettha nissayo kamabhedena atthiggahaṇena gahito hotīti na vutto, kammāhārā asādhāraṇatāyāti veditabbā. Vakkhati hi ‘‘tīṇi upādānāni avijjāya saṅkhārā viya taṇhāya paccayā hontī’’ti (kathā. aṭṭha. 718-719), tasmā upādānehi samānā evettha saṅkhārānaṃ paccayatā dassitāti.

将不善业活动视作已深藏者谓之此断除。因“生者不可现无，断除者无依缘”，此处不以业别区分作基本依托。因故称“三种取念烦恼缘于无明，如同渴爱之缘成就”，所以在这里说三种取念烦恼依无明因缘生起。

Aññamaññapaccayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 相互缘论之解释已毕。

9. Tatiyasaññāvedayitakathāvaṇṇanā9. 第三想受论之解释

§732

732. Tatiyasaññāvedayitakathāyaṃ sesasatte sandhāyāti nirodhasamāpannato aññe yesaṃ nirodhasamāpattiyā bhavitabbaṃ, te pañcavokārasatte sandhāyāti adhippāyo, asaññasattānampi ca saññuppādā cutiṃ icchantīti sesasabbasatte sandhāyāti vā. Sarīrapakatinti tathārūpo ayaṃ kāyo, yathārūpe kāye pāṇisamphassāpi kamantītiādikaṃ.

732. 关于第三识知受的释义，『余余于七』指位于七境之后的余余识已达止灭，是停止的完成；对于其他须由止灭而生的七识，称之为五根七识，是根器，亦即识知的根基；对于无识的七境，有识的生起与灭尽，称为余余七境。所谓『色身成者』，此身同如是，意谓具如实色身形态的身躯，譬如具形体之手感触、姿势等因缘。

§733-734

733-734.Suttavirodho siyāti idaṃ paravādiṃ sampaṭicchāpetvā vattabbaṃ.

733-734. 当面对经文的反对声音时，必须摒弃这些外来的异说，而坚持本经正说。

Tatiyasaññāvedayitakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 第三想受论之解释已毕。

10. Asaññasattupikākathāvaṇṇanā10. 无想有情疑论之解释

§735

735.Saññāvirāgavasena pavattabhāvanā asaññasamāpattipīti laddhikittane saññāvirāgavasena pavattabhāvanaṃ catutthajjhānasamāpattiṃ ‘‘asaññasamāpattī’’ti aggahetvā sāpi asaññitā saññāvedayitanirodhasamāpattiyeva nāmāti parassa laddhīti dasseti. Yasmā asaññasamāpattiṃ samāpannassa alobhādayo atthīti ettha sakasamayasiddhā catutthajjhānasamāpatti ‘‘asaññasamāpattī’’ti vuttā.

735. 关于识尽净之境的产生与无识境的止息，在成就断尽识净境（无识净）上，本文采用《佛音》与《那伽把那》者的解释。所谓识尽净之境，指第四禅入定中的无识净境，此处称为“无识净入定”。由于此无识净入定已无贪欲等烦恼，所以第四禅有时被称作无识净入定。

§736

736.Saññāvirāgavasena samāpannattā asaññitā, na saññāya abhāvatoti catutthajjhānasamāpattimeva sandhāya vadati.

736. 由于无染净识的成就，被称为无识（无识知），这里并非谓无识离识相，即指第四禅入定的境界。

Asaññasattupikākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无想有情论注释结束。

11. Kammūpacayakathāvaṇṇanā十一、业积聚论注释

§738-739

738-739.Kammenasahajātoti pañhesu ‘‘kammūpacayaṃ sandhāya paṭikkhipati, cittavippayuttaṃ sandhāya paṭijānātī’’ti katthaci pāṭho, ‘‘cittasampayuttaṃ sandhāya paṭikkhipati, cittavippayuttaṃ sandhāya paṭijānātī’’ti aññattha. Ubhayampi vicāretabbaṃ.

738-739. 关于业续之同一性，有两种不同的说法：一说认为业续以作意为条件转断断灭，而心离分别生起；另一说相反，认为业续以心入为条件转灭，而心离分别生起。两说都需加以思考。

§741

741.Tasmāti tiṇṇampi ekakkhaṇe sabbhāvato tiṇṇaṃ phassānañca samodhānā ca ekattaṃ pucchatīti adhippāyo daṭṭhabbo.

741. 由此可见，不论何时，三种境界在一刹那之间都会齐现，包括触、欢喜的发生与消亡，统摄一体，此乃其本义。

Kammūpacayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 业积聚论注释结束。

Pannarasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十五品注释结束。

Tatiyo paṇṇāsako samatto. · 第三五十集完毕。

16. Soḷasamavaggo十六、第十六品

3. Sukhānuppadānakathāvaṇṇanā3. 乐不生起论之解释

§747-748

747-748. Sukhānuppadānakathāyaṃ yaṃ evarūpanti yaṃ nevattano, na paresaṃ, na tassa, evarūpaṃ nāma anuppadinnaṃ bhavituṃ na arahati aññassa asakkuṇeyyattāti laddhimattena paṭijānāti, na yuttiyāti adhippāyo.

747-748. 关于生起快乐的说法，所谓的如是种类和非如是种类，既非属于他人，也非属于自己，如此种类的快乐不会由他人而生起，也不能由该者而产生。此所谓凭借他力无能办到，因此只凭自得而承认，并非由合理推理或权力决定。

Sukhānuppadānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 乐不生起论之解释已毕。

4. Adhigayhamanasikārakathāvaṇṇanā4. 深入作意论之解释

§749-753

749-753.Taṃcittatāyāti tadeva ārammaṇabhūtaṃ cittaṃ etassāti taṃcitto, tassa bhāvo taṃcittatā, tāya taṃcittatāya. Taṃ vā ālambakaṃ ālambitabbañca cittaṃ taṃcittaṃ, tassa bhāvo tasseva ālambakaālambitabbatā taṃcittatā, tāya codetunti attho.

749-753. 此所谓的心性，是指由此缘起而生的心。此心即所谓的心性，心的存在即是心性；借此心性而说明其义。心可以是所依寄之物，亦该被依寄，心即此心，心的存在称为依寄与被依寄的关系，即心性，由此能指引说明其意涵。

Adhigayhamanasikārakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 深入作意论之解释已毕。

9. Rūpaṃrūpāvacarārūpāvacarantikathāvaṇṇanā9. 色、色界、无色界边际论之解释

§768-770

768-770. Rūpaṃrūpāvacarārūpāvacarantikathāyaṃ heṭṭhāti cuddasamavagge āgatapariyāpannakathāyaṃ (kathā. aṭṭha. 703-705). ‘‘Samāpattesiya’’ntiādi vuttanayameva. Yañcettha ‘‘atthi rūpaṃ arūpāvacara’’nti arūpāvacarakammassa katattā rūpaṃ vuttaṃ, tattha ca yaṃ vattabbaṃ, taṃ aṭṭhamavagge arūperūpakathāyaṃ (kathā. aṭṭha. 524-526) vuttanayamevāti.

768-770. 关于色与非色行为的色法，在下之十二品章节中所附详论（详见章节七〇三至七〇五），其中有说『善法之发生』等语。若言『存在色与非色行为』者，是指非色行为之造作，谓色已为之存在；而该当说者，在第八章中有关非色与色之说法（七二四至七二六节）已详尽说明。

Rūpaṃrūpāvacarārūpāvacarantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 色、色界、无色界边际论之解释已毕。

Soḷasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 十六品解释完毕。

17. Sattarasamavaggo17. 第十七品

1. Atthiarahatopuññūpacayakathāvaṇṇanā1. 有阿拉汉福德积集论之解释

§776-779

776-779.Cittaṃ anādiyitvāti ‘‘kiriyacittena dānādipavattisabbhāvato’’ti vuttaṃ kiriyacittaṃ abyākataṃ anādiyitvāti attho.

776-779. 关于未曾起意的心，意谓『由行为心先后发生给予等事物』之义；即行为心未曾发显明示，谓之未曾起意。

Atthiarahatopuññūpacayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 有阿拉汉福德积集论之解释完毕。

2. Natthiarahatoakālamaccūtikathāvaṇṇanā2. 无阿拉汉非时死论之解释

§780

780.Ayonisogahetvāti aladdhavipākavārānampi kammānaṃ byantībhāvaṃ na vadāmīti atthaṃ gahetvāti adhippāyo. Keci pana ‘‘kammānaṃ vipākaṃ appaṭisaṃviditvā puggalassa byantībhāvaṃ na vadāmīti evaṃ ayoniso atthaṃ gahetvā’’ti vadanti.

780. 「非理性根本」意指即便在未获得果报之时，也不宣说业行的消尽，这是推论所得之义。虽有学者言『未觉知业果，故不说业之消尽』，此亦由不理性之义所立。

§781

781.Tāva na kamatīti laddhiyā paṭikkhipatīti tāva na kamati, tato paraṃ kamatīti laddhiyā paṭikkhipatīti adhippāyo. Ettha kira ‘‘sati jīvite jīvitāvasese jīvitā voropetī’’ti vacanato attano dhammatāya marantaṃ koṭṭentassa vā sīsaṃ vā chindantassa natthi pāṇātipātoti ācariyā vadanti. Pāṇo pāṇasaññitā vadhakacittaupakkamamaraṇesu vijjamānesupi na tena upakkamena matoti natthi pāṇātipātoti adhippāyo. Evaṃ pana marantena tena ekacittavārampi dhammatāmaraṇato orato na matoti dubbiññeyyametaṃ.

781. 既未获利则不放弃，是指未获得利益即拒绝；得利后才行动，此乃推断。在此典故中，如说『当察生命终结时，终末之时若有人欲取其首或杀之，毋须为杀生计』，为师说法。即使在杀生意念相续而临终时，亦不认为即是杀生之行，此为定见。然任凭临终时存一念欲害生命，此定见不可轻视也。

Natthiarahatoakālamaccūtikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 无阿拉汉非时死论之解释完毕。

3. Sabbamidaṃkammatotikathāvaṇṇanā3. 一切此业等等说之解释

§784

784.Bījatoaṅkurassevāti yathā aṅkurassa abījato nibbatti natthi, tathā paccuppannapavattassapi akammato kammavipākato nibbatti natthi, taṃ sandhāya paṭikkhipatīti adhippāyo. Deyyadhammavasena dānaphalaṃ pucchatīti deyyadhammavasena yāya cetanāya taṃ deti, tassa dānassa phalaṃ pucchati, na deyyadhammassāti vuttaṃ hoti.

如种子众多起于芽般，芽中无种子便无出生一样，现起且流转之业无所作为，无所感报，无所发生，因缘止息故名为止。有学者疑问施与果报应依照施与之意，如是给予，无不成果，然非所谓因果业报法义。

Sabbamidaṃkammatotikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 一切此业等等说之解释已毕。

4. Indriyabaddhakathāvaṇṇanā4. 根缚说之解释

§788

788.Vināpianiccattenāti ‘‘yāva dukkhā nirayā’’tiādīsu (ma. ni. 3.250) viya dukkhārammaṇattenapi dukkhaṃ vattabbanti adhippāyo.

无所有即是指‘直到地狱苦有之时’等，诸苦成为苦之缘起，即使不具苦之形相，仍应称为苦，故名为无所有。

Indriyabaddhakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 根缚说之解释已毕。

7. Navattabbaṃsaṅghodakkhiṇaṃvisodhetītikathāvaṇṇanā7. 不应行僧团施清净等等说之解释

§793-794

793-794. Navattabbaṃsaṅghodakkhiṇaṃvisodhetītikathāyaṃ na ca tāni dakkhiṇaṃ visodhetuṃ sakkontīti yathā puggalo sīlaparisodhanādīni katvā nirodhampi samāpajjitvā visodhetuṃ sakkoti, na evaṃ maggaphalānīti adhippāyo, appaṭiggahaṇatoti vā.

关于不得净治新应供养之例，非不能净治其供养，而是在修行者完成戒律净纯、断尽烦恼而入涅槃时，供养方能得净。非谓涅槃果不可得，此为断除执持之见。

Navattabbaṃsaṅghodakkhiṇaṃvisodhetītikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 不应行僧团施清净等等说之解释已毕。

11. Dakkhiṇāvisuddhikathāvaṇṇanā十一、布施清净论之义疏

§800-801

800-801. Dakkhiṇāvisuddhikathāyaṃ visujjheyyāti etassa atthaṃ dassento ‘‘mahapphalā bhaveyyā’’ti āha. Dāyakasseva cittavisuddhi vipākadāyikā hotīti paṭiggāhakanirapekkhā paṭiggāhakena paccayabhūtena vinā dāyakeneva mahāvipākacetanattaṃ āpādikā, paṭiggāhakanirapekkhā vipākadāyikā hotīti adhippāyo. Añño aññassa kārakoti yadi dāyakassa dānacetanā nāma paṭiggāhakena katā bhaveyya, yuttarūpaṃ siyāti kasmā vuttaṃ, nanu laddhikittane ‘‘dāyakena dānaṃ dinnaṃ, paṭiggāhakena vipāko nibbattitoti añño aññassa kārako bhaveyyā’’ti vuttanti? Saccametaṃ, paṭiggāhakena vipākanibbattanampi pana dānacetanānibbattanena yadi bhaveyya, evaṃ sati añño aññassa kārakoti yuttarūpaṃ siyāti adhippāyo.

说诸供养使清净礼拜者心，故云‘将得大果’。施者本身是心念清净，果报也由施者心所有。此说不以受施者为因，而以不分别因果之理，如说大果因施者心净。若供养心念本即由受者心所摄，亦理应无碍，然此处重在断除因果对立见故。

Dakkhiṇāvisuddhikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 布施清净论之义疏已毕。

Sattarasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十七品之义疏已毕。

18. Aṭṭhārasamavaggo十八、第十八品

1. Manussalokakathāvaṇṇanā一、人间世界论之义疏

§802-803

802-803.Ayonisoti ‘‘tusitapuraṃ sandhāyā’’tiādikaṃ gahaṇaṃ sandhāyāha.

用‘不适当’以指控‘须弥天城’等远大荒诞之执持，即是不明智所生者，故称不善境。

Manussalokakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 人间世界论之义疏已毕。

2. Dhammadesanākathāvaṇṇanā二、说法论注释

§804-806

804-806. Tassa ca desanaṃ sampaṭicchitvā sayameva ca āyasmatā ānandattherena desitoti vadati.

对其所说法义安然接受，并由阿难长老自说此法。

Dhammadesanākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 说法论注释终了。

6. Jhānasaṅkantikathāvaṇṇanā六、禅那转换论注释

§813-816

813-816. Jhānasaṅkantikathāyaṃ uppaṭipāṭiyāti paṭhamajjhānato vuṭṭhāya vitakkavicārā ādīnavato manasikātabbā, tato dutiyajjhānena bhavitabbanti evaṃ yo upacārānaṃ jhānānañca anukkamo, tena vināti attho.

第813至816句。关于禅那恐怖的说法，从初禅起，起初应当摒除对杂念和思维的烦恼，紧接着才应修习第二禅。禅那与近行的相应，正是为了防护，因此这是毁坏的缘故。

Jhānasaṅkantikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 禅那转换论注释终了。

7. Jhānantarikakathāvaṇṇanā七、禅那间隔论注释

§817-819

817-819.Jhānantarikānāma esāti paṭhamajjhānādīsu aññatarabhāvābhāvato na jhānaṃ, atha kho dakkhiṇapubbādidisantarikā viya jhānantarikā nāma esāti. Katarā? Yoyaṃ avitakkavicāramatto samādhīti yojetabbaṃ.

第817至819句。所谓禅中的间隙，是指在初禅等诸禅中某些状态的有无，而非真正的禅那。那所谓禅中的间隙，如南方和北方等四方间隙之类的称谓。是何意？乃是在无思无虑状态中应当构成的定，这种定被称为禅间隙。

Jhānantarikakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 禅那间隔论注释终了。

9. Cakkhunārūpaṃpassatītikathāvaṇṇanā九、以眼见色等之语释

§826-827

826-827.Paṭijānanaṃ sandhāyāti ‘‘cakkhunā rūpaṃ disvā nimittaggāhī hotī’’tiādinā (dha. sa. 1352) nayena vuttaṃ manoviññāṇapaṭijānanaṃ kira sandhāyāti adhippāyo, tasmā ‘‘evaṃ sante rūpaṃ manoviññāṇaṃ āpajjatīti manoviññāṇapaṭijānanaṃ pana rūpadassanaṃ kathaṃ hotī’’ti vicāretabbaṃ.

第826至827句。关于『了知』，意为『以眼见色，得相应之见』等说法（律藏1352条）被采用为推说所依，实际上乃是心识之了知。故而，应当思惟『既然如是时色生，心识如何得了知色？』，以及『心识了知如何生』等问题。

Cakkhunārūpaṃpassatītikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 以眼见色等之语释已毕。

Aṭṭhārasamavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 十八品之释已毕。

19. Ekūnavīsatimavaggo十九、第十九品

1. Kilesapajahanakathāvaṇṇanā一、舍断烦恼之语释

§828-831

828-831.Anuppannāyeva nuppajjantīti pahīnā nāma honti, tasmā natthi kilesapajahanāti paṭikkhipati. Te pana neva uppajjitvā vigatā, nāpi bhavissanti, na ca uppannāti atīte kilese pajahatītiādi na vattabbanti dasseti.

第828至831句。所谓未生即无生，是指除去的状态，因为不存在戒除染污的说法，所以不适用。那些既未生而已除灭的心法，不复现存，也不将发生，因此不能说为昔时业染已除等，表示此意。

Kilesapajahanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 舍断烦恼之语释已毕。

2. Suññatakathāvaṇṇanā2. 空性论注释

§832

832.Anattalakkhaṇaṃtāva ekaccanti arūpakkhandhānaṃ anattalakkhaṇaṃ vadati. Ekena pariyāyenāti anattalakkhaṇassa jarāmaraṇabhāvapariyāyenāti vadanti. Rūpakkhandhādīnañhi mā jīratu mā maratūti alabbhaneyyo avasavattanākāro anattatā, sā atthato jarāmaraṇameva, tañca ‘‘jarāmaraṇaṃ dvīhi khandhehi saṅgahita’’nti (dhātu. 71) vuttattā arūpakkhandhānaṃ jarāmaraṇaṃ saṅkhārakkhandhapariyāpannanti ayametesaṃ adhippāyo.

第832句。关于无我相，有的说法专指无色蕴的无我相。所谓一种转返，是指出于无我相蕴中老死的转返。色蕴等不该衰老、不该死的，没有所得、无固定处，此为无我相，即老死实相。由『老死由两蕴会合』之说（界论71），推说无色蕴的老死乃属行蕴，此为文中所指。

Suññatakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 空性论注释已毕。

3. Sāmaññaphalakathāvaṇṇanā3. 沙门果论注释

§835-836

835-836.Phaluppatti cāti pattidhammaṃ vadati.

第835至836句。果得，即果报法义。

Sāmaññaphalakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 沙门果论注释已毕。

5. Tathatākathāvaṇṇanā5. 如是性论注释

§841-843

841-843.Rūpādisabhāvatāsaṅkhātāti ettha rūpādīnaṃ sabhāvatāti rūpādisabhāvatāti evamattho daṭṭhabbo. Bhāvaṃ hesa tathatāti vadati, na bhāvayoganti.

841-843. 有所谓由色等诸法之相称所成者，此处应观察色等诸法之相称，即色等诸法具有相称的本质。所谓存在者，即其真实的存在，但并非成为或构成的意思。

Tathatākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 如是性论注释已毕。

6. Kusalakathāvaṇṇanā6. 善论之解释

§844-846

844-846.Anavajjabhāvamatteneva nibbānaṃ kusalanti yaṃkiñci kusalaṃ, sabbaṃ taṃ anavajjabhāvamatteneva, tasmā nibbānaṃ kusalanti vuttaṃ hoti.

844-846. 净洁无染的性质本身，正是涅槃；一切善法因为具此净洁无染的性质，故皆为善法。由此故涅槃被说为善法。

Kusalakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 善论之解释已毕。

7. Accantaniyāmakathāvaṇṇanā7. 决定论之解释

§847

847.‘‘Sakiṃnimuggo nimuggova hotī’’ti suttaṃ nissāyāti tāya jātiyā lokuttarasaddhādīnaṃ anuppattiṃ sandhāya kataṃ avadhāraṇaṃ saṃsārakhāṇukabhāvaṃ sandhāya katanti maññamāno puthujjanassāyaṃ accantaniyāmatā, yāyaṃ niyatamicchādiṭṭhīti ‘‘atthi puthujjanassa accantaniyāmatā’’ti vadati. Vicikicchuppatti niyāmantaruppatti ca accantaniyāmanivattakā vicāretvā gahetabbā.

847.“正如隧道确实是隧道一样”者，此语是依止于出世信等不生之法为依据所作阐释，观察世间流转的性质，故此被妄想中之凡夫错认是绝对定律；所谓固定的恶见即“凡夫有绝对定律”为此而说。对于疑惑之生起及律制之发生，应当探求作细致思考。

Accantaniyāmakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 决定论之解释已毕。

8. Indriyakathāvaṇṇanā8. 根论之解释

§853-856

853-856.Lokiyānampīti lokuttarānaṃ viya lokiyānampi saddhādīnaṃyeva saddhindriyādibhāvadassanena lokiyasaddhindriyādibhāvaṃ sādhetuṃ saddhādīnaṃyeva saddhindriyādibhāvadassanatthaṃ vuttanti attho daṭṭhabbo.

853-856. 所谓世间者，正如出世者一样，只是以对信等根能所证明出世信根等性质的如实见，所以世间信根等性质被说成是为了证明信等根能性质而设，此理应明白。

Indriyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 根论之解释已毕。

Ekūnavīsatimavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第十九品注释结束。

20. Vīsatimavaggo二十、第二十品

2. Ñāṇakathāvaṇṇanā二、智论注释

§863-865

863-865. Ñāṇakathāyaṃ dukkhaṃ parijānātīti lokuttaramaggañāṇameva dīpetīti ‘‘dukkhaṃ parijānātī’’ti vadanto idaṃ tava vacanaṃ lokuttaramaggañāṇameva dīpeti, na tasseva ñāṇabhāvaṃ. Kasmā? Yasmā na lokuttarameva ñāṇaṃ, tasmā na idaṃ sādhakanti vuttaṃ hoti.

863-865. 关于智慧之说，‘能了知苦’者，实为指示出世正道智慧，所谓“能了知苦”是宣示出世正道智慧，但非指该智慧的实际性质。何以故？因并非仅是出世智慧，故被说为非成就。

Ñāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 智论注释结束。

3. Nirayapālakathāvaṇṇanā三、地狱卒论注释

§867-868

867-868.Paṇunnanti paṇuditaṃ, anavasesakhittanti attho.

867-868. 『被遣除』者，即被推去，其义为无余地舍弃也。

Nirayapālakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 地狱卒论注释结束。

4. Tiracchānakathāvaṇṇanā4. 畜生论释

§869-871

869-871.Tassaatthitāya paṭiññāti tassa hatthināgassa ca dibbayānassa ca atthitāyāti visuṃ yojetabbaṃ.

869-871. 因此，有所依靠者必有所承诺；此依靠者指头象龙与天上神灵的依靠之意，其涵义为完整应加结合者。

Tiracchānakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 畜生论释已毕。

6. Ñāṇakathāvaṇṇanā6. 智论释

§876-877

876-877. Ñāṇakathāyaṃ sace taṃ dvādasavatthukanti ettha ca ‘‘lokuttara’’nti vacanaseso, taṃ vā lokuttarañāṇaṃ sace dvādasavatthukanti attho. Pariññeyyanti pubbabhāgo, pariññātanti aparabhāgo, saccañāṇaṃ pana maggakkhaṇepi parijānanādikiccasādhanavasena hotīti āha ‘‘saddhiṃ pubbabhāgaparabhāgehī’’ti.

876-877. 关于智慧的论述中，有谓此十二法是智慧所缘；此处所说“世间出世间”是一个总称。若说是世间出世间的智慧，也是指十二法的涵义。前半部是待了然之义，后半部是已了然之义，而真知的智慧，即在觉知道时充作观知等用，因此有“共为前后部基”的说法。

Ñāṇakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 智论释已毕。

Vīsatimavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 二十品释已毕。

Catuttho paṇṇāsako samatto. · 第四个五十已完。

21. Ekavīsatimavaggo二十一品

1. Sāsanakathāvaṇṇanā一、教诫论之解释

§878

878.Tīsupi pucchāsu codanatthaṃ vuttanti tīsupi pucchāsu ‘‘sāsana’’ntiādivacanaṃ vuttanti samudāyā ekadesānaṃ adhikaraṇabhāvena vuttāti daṭṭhabbā.

878. 三种疑问的提出，是为激发思维；而在这三种疑问中以“教法”等语，作为十一门起因课题而辨说，应该如此观察。

Sāsanakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 教诫论之解释已毕。

4. Iddhikathāvaṇṇanā四、神通论之解释

§883-884

883-884. Iddhikathāyaṃ atthi adhippāyaiddhīti adhippāyavasena ijjhanato adhippāyoti evaṃnāmikā iddhi atthīti attho.

883-884. 关于神通的论述中，谓神通为以力量（adhippāya）为“神通威力”，由此得神通的名义——此即神通之义。

Iddhikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 神通论之解释已毕。

7. Dhammakathāvaṇṇanā七、说法论之解释

§887-888

887-888. Dhammakathāyaṃ rūpaṭṭhato aññassa rūpassa abhāvāti yo rūpassa niyāmo vucceyya, so rūpaṭṭho nāma koci rūpato añño natthīti rūpaṭṭhato aññaṃ rūpañca na hoti, tasmā rūpaṃ rūpameva, na vedanādisabhāvanti adhippāyena ‘‘rūpaṃ rūpaṭṭhena niyata’’nti vattabbaṃ, na aññathā rūpaṭṭhena niyāmenāti adhippāyo. Tattha rūpato aññassa rūpaṭṭhassa abhāve dassite rūpaṭṭhato aññassa rūpassa abhāvo dassitoyeva nāma hotīti tameva rūpato aññassa rūpaṭṭhassa abhāvaṃ dassento ‘‘rūpasabhāvo hī’’tiādimāha. Esa vohāroti rūpassa sabhāvo rūpasabhāvo, rūpassa attho rūpaṭṭhoti evaṃ aññattaṃ gahetvā viya pavatto rūpasabhāvavohāro rūpaṭṭhavohāro vā vedanādīhi nānattameva so sabhāvoti nānattasaññāpanatthaṃ hotīti attho. Tasmāti rūpassa rūpaṭṭhena anaññattā. ‘‘Rūpaṃ rūpameva, na vedanādisabhāva’’nti avatvā ‘‘rūpaṃ rūpaṭṭhena niyata’’nti vadato tañca vacanaṃ vuttappakārena sadosaṃ, atha kasmā ‘‘rūpañhi rūpaṭṭhena niyatanti rūpaṃ rūpameva, na vedanādisabhāvanti adhippāyena vattabba’’nti vadanto ‘‘rūpaṃ rūpaṭṭhena niyata’’nti paṭijānātīti attho daṭṭhabbo. Nanu cetaṃ attanāva vuttaṃ, na parenāti paṭijānātīti na vattabbanti? Na, attānampi paraṃ viya vacanato. Vattabbanti vā sakavādinā vattabbanti vuttaṃ hoti. Yadi ca tena vattabbaṃ paṭijānāti ca so etamatthanti, atha kasmā paṭijānāti sakavādīti ayamettha attho. Atthantaravasenāti tattha vuttameva kāraṇaṃ nigūhitvā parena coditanti tameva kāraṇaṃ dassetvā codanaṃ nivatteti. Ito aññathāti rūpādisabhāvamattaṃ muñcitvā tena parikappitaṃ niyataṃ natthīti tassa parikappitassa nivattanatthaṃ puna teneva nayena codetuṃ ‘‘micchattaniyata’’ntiādimāhāti attho.

887-888. 在法的论述中，色相的存在不同于他色之不存在。所谓色相，是指不存在他色的色；因此色即色，不同于受等诸法之性质，由此通过威力说“色由色相所制约”，而非由他色相制约。这里述及色相之无他色存在，是色相作无他色存在之显现。此处所谓“色相”，即色的本性，色的意义即为色相的本质。虽说法性质有所不同，而此处以显现性区别，因此说色的性质非由他色相所制约。若有人反说色必须由他色相制约，则当理解为“色由色相所制”，这也是适当。此乃自证其义，非由他者。因而不可说是外来启发，而是指自身之说法。倡导论者所应言说者是如此。若此说法被领悟，即为此理义；何故称为“领悟者说法”，意指中间原因被隐匿，一经他人询问则揭示之；若说“他明此理而不说”，则因久保色等实相，转而以“错误之定”为应说故意而说此。

Dhammakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 法论注释已毕。

Ekavīsatimavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二十一品注释已毕。

22. Bāvīsatimavaggo二十二、第二十二品

2. Kusalacittakathāvaṇṇanā二、善心论注释

§894-895

894-895. Kusalacittakathāyaṃ javanakkhaṇeti parinibbānacittato purimajavanakkhaṇe.

894-895. 关于善法心的问题，此处所谓心念流转，即是由涅槃心境导引至先前流转心念。

Kusalacittakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 善心论注释已毕。

3. Āneñjakathāvaṇṇanā三、不动论注释

§896

896.Bhavaṅgacitteti bhavaṅgapariyosānattā cuticittaṃ ‘‘bhavaṅgacitta’’nti āha.

所谓心根，是指心根本消逝后，随之断灭的心，称为“心根”。

Āneñjakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 不动论之解释已毕。

5-7. Tissopikathāvaṇṇanā5-7. 三伍毕论之解释

§898-900

898-900.Sattavassikaṃgabbhaṃ disvā ‘‘gabbheyeva arahattappattihetubhūto indriyaparipāko atthī’’ti ‘‘arahattappattipi atthī’’ti maññati, ākāsasupinaṃ disvā ‘‘ākāsagamanādiabhiññā viya dhammābhisamayo arahattappatti ca atthī’’ti maññatīti adhippāyo.

见到怀胎满七个月，便想“正如胎儿于母腹，感官成熟，适合阿拉汉果位的成就”，“阿拉汉果位确实存在”，又见到空中梦境，便推测“就像空行等神通现象，诸法成熟，亦有阿拉汉果位的成就”，这些即为臆断。

Tissopikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 三伍毕论之解释已毕。

9. Āsevanapaccayakathāvaṇṇanā9. 亲近缘论之解释

§903-905

903-905.Nakoci āsevanapaccayaṃ āsevati nāmāti yathā bījaṃ catumadhurabhāvaṃ na gaṇhāti, evaṃ bhāvanāsaṅkhātaṃ āsevanapaccayaṃ gaṇhanto āsevanto nāma koci natthīti attho.

没有什么东西像种子不接受四味调和而生长一样，有修习胎子的因缘，必然接受相应条件而修炼；若说有修习因缘却无人修持，则无意义。

Āsevanapaccayakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 亲近缘论之解释已毕。

10. Khaṇikakathāvaṇṇanā10. 刹那论之解释

§906-907

906-907. Pathaviyādirūpesu kesañci uppādo kesañci nirodhoti evaṃ patiṭṭhānaṃ rūpasantatiyā hoti. Na hi rūpānaṃ anantarādipaccayā santi, yehi arūpasantatiyā viya rūpasantatiyā pavatti siyāti citte ‘‘citte mahāpathavī saṇṭhātī’’tiādi coditaṃ.

在地等四大物质中，某些现象的生和灭，就是物质相续之所在。色法非随缘即现，正如以无色相续为条件而有色相续生起，心即如是被称为“大地心”。

Khaṇikakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 刹那论释终。

Bāvīsatimavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二十二品释终。

23. Tevīsatimavaggo23. 第二十三品

1. Ekādhippāyakathāvaṇṇanā1. 同一意趣论释

§908

908.Karuṇādhippāyenaekādhippāyoti rāgādhippāyato aññādhippāyovāti vuttaṃ hoti. Eko adhippāyoti ettha ekatobhāve ekasaddo daṭṭhabbo. Samānatthe hi sati rāgādhippāyepi ekādhippāyenāti ekādhippāyatā atthīti.

谓由悲悯为缘的单一支配，非由贪爱之缘而成的另一种支配。如一因缘有多种表现，悲悯因缘与贪爱因缘同为一支配，故名为单一支配。

Ekādhippāyakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 同一意趣论释终。

3-7. Issariyakāmakārikākathāvaṇṇanā3-7. 自在与随欲造作论释

§910-914

910-914. Issariyena yathādhippetassa karaṇaṃ issariyakāmakārikā. Gaccheyyāti gabbhaseyyokkamanaṃ gaccheyya. Issariyakāmakārikāhetu nāma dukkarakārikā micchādiṭṭhiyā karīyatīti ettha dukkarakārikā nāma issariyakāmakārikāhetu kariyamānā micchādiṭṭhiyā karīyatīti attho daṭṭhabbo, issariyakāmakārikāhetu nāma vinā micchādiṭṭhiyā kariyamānā natthīti vā.

统领者所驾驭的工具即称执统领的欲望。譬如“去”，是指胎儿的运动。称执统领欲望因缘即苦难因缘，因错误见执持所为因缘。此处明白所谓苦难因缘，即为依执统领欲望因缘而行，又或无执而行皆无。

Issariyakāmakārikākathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 主宰与随意作为论的注释已结束。

8. Patirūpakathāvaṇṇanā八、相似论注释

§915-916

915-916. Mettādayo sandhāya ‘‘mettādayo viya na rāgo rāgapatirūpako koci atthīti rāgameva gaṇhāti, evaṃ dosepī’’ti vadanti.

915-916。有关慈等诸法之义，有人说：『慈等诸法虽如同慈等，但不具有贪欲、贪欲之主宰或其相状，故无利益。』此人单执「贪」而理解，谓此亦如「恚等罪障」者也。

Patirūpakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 相似论的注释已结束。

9. Aparinipphannakathāvaṇṇanā九、未圆成论注释

§917-918

917-918.Naaniccādibhāvanti ettha aniccādiko bhāvo etassāti aniccādibhāvanti rūpaṃ vuttaṃ. ‘‘Na kevalañhi paṭhamasaccameva dukkha’’nti vadantena ‘‘dukkhaññeva parinipphanna’’nti dukkhasaccaṃ sandhāya pucchā katāti dassitaṃ hoti. Evaṃ sati tena ‘‘cakkhāyatanaṃ aparinipphanna’’ntiādi na vattabbaṃ siyā. Na hi cakkhāyatanādīni anupādinnāni lokuttarāni vā. Tanti ‘‘dukkhaññeva parinipphannaṃ, na pana rūpa’’nti etaṃ rūpassa ca dukkhattā no vata re vattabbeti attho.

917-918。此中云『缘无常等而生无常等法』，即指无常等法之性。又云：『非仅第一圣谛为苦』者，乃因诠释苦圣谛时，曾问及『苦即已现成』，故示现。由此正念，谓『眼根处未达尽』等不应当作。实则，眼根处等未执着者非世间法所及，更非出世间法。故说『苦之已现成，色非已现成』，此乃意在不应断言色蕴具苦性也。

Aparinipphannakathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 未圆成论的注释已结束。

Tevīsatimavaggavaṇṇanā niṭṭhitā. · 第二十三品的注释已结束。

Kathāvatthupakaraṇa-mūlaṭīkā samattā. · 《论事》根本复注完毕。

Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa · 礼敬彼世尊、阿拉汉、正自觉者