1. Puggalakathā
1. Puggalakathā1. 人论
1. Suddhasaccikaṭṭho
清净的真实立场
1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 随顺与违逆之解释
§1
1. Tattha puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenāti ayaṃ pucchā. Āmantāti ayaṃ paṭijānanā. Kassa panāyaṃ pucchā, kassa paṭijānanāti? Asukassāti na vattabbā. Bhagavatā hi imasmiṃ pakaraṇe nānappakārānaṃ laddhīnaṃ visodhanatthaṃ tantivasena mātikā ṭhapitā. Sā therena satthārā dinnanaye ṭhatvā tantivasena vibhattā. Na hi thero yattakā ettha vādamaggā dassitā, tattakehi vādīhi saddhiṃ vādena viggāhikakathaṃ kathesi. Evaṃ santepi pana tāsaṃ tāsaṃ kathānaṃ atthassa sukhāvadhāraṇatthaṃ sakavādīpucchā, paravādīpucchā, sakavādīpaṭiññā, paravādīpaṭiññāti evaṃ vibhāgaṃ dassetvāva atthavaṇṇanaṃ karissāma.
这里所说“人们认识真实立场的究竟意义”，这是疑问之意。“宣说”则是应答。谁发此问，谁又宣说？“不可自称发问者”是理。实则世尊在本论中，为净除诸多所得之法，立了一卷如绳索般的教理纲目。该纲目由长老佛所授宣，分割而成。如实长老未曾在此显示辩论之法门，不曾与辩士共同辩说。因此，虽有诸种辩论，皆为方便于乐于理解义理，故显示为友方问答、敌方问答、友方答辩、敌方答辩等区分，尔后详述义理解说。
Puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenāti hi ayaṃ sakavādīpucchā. Tāya ‘‘ye atthi puggaloti evaṃladdhikā puggalavādino, te evaṃ pucchitabbā’’ti dīpeti. Ke pana puggalavādinoti? Sāsane vajjiputtakā ceva samitiyā ca bahiddhā ca bahū aññatitthiyā. Tattha puggaloti attā, satto jīvo. Upalabbhatīti paññāya upagantvā labbhati, ñāyatīti attho. Saccikaṭṭhaparamatthenāti ettha saccikaṭṭhoti māyāmarīciādayo viya abhūtākārena aggahetabbo bhūtaṭṭho. Paramatthoti anussavādivasena aggahetabbo uttamattho. Ubhayenāpi yo parato ‘‘puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthena, rūpañca upalabbhatī’’tiādinā khandhāyatanadhātuindriyavasena sattapaññāsavidho dhammappabhedo dassito . Yathā so bhūtena sabhāvaṭṭhena upalabbhati, evaṃ tava puggalo upalabbhatīti pucchati. Paravādī āmantāti paṭijānāti. Paṭijānanañhi katthaci ‘‘āma, bhante’’ti āgacchati, katthaci ‘‘āmo’’ti paṭijānanaṃ āgacchati. Idha pana ‘‘āmantā’’ti āgataṃ. Tatrāyaṃ adhippāyo – so hi yaṃ taṃ parato vuttaṃ bhagavatā – ‘‘atthi puggalo attahitāya paṭipanno’’ti suttaṃ āgataṃ, taṃ gahetvā yasmā pana bhagavā saccavādī na visaṃvādanapurekkhāro vācaṃ bhāsati, nāpi anussavādivasena dhammaṃ deseti, sadevakaṃ pana lokaṃ sayaṃ abhiññā sacchikatvā pavedeti, tasmā yo tena vutto ‘‘atthi puggalo attahitāya paṭipanno’’ti, so saccikaṭṭhaparamattheneva atthīti laddhiṃ gahetvā ‘‘āmantā’’ti paṭijānāti.
“人们认识真实立场的究竟意义”者，此为友方问句。由此“所谓诸谓有人即是如此所得者，人论者当如是发问”，如是示现其义。然何谓人论者？教法中既有僧侣及信众，也有外道异见之众。此处“人”即自我、鬼神、生灵。所谓“认识”乃智慧到近而得者，“了知”即其义。所说“真实立场的究竟意义”中，真实立场意即非妄假作、不可取之根本真实。究竟义则是依传承等说不可超越的最高意义。两者兼含，即有人谓：“人们认识真实立场的究竟意义，且认识色等诸法”，以此种种根、界、受、识等七十五种法的分别，分别为法之现象本体，正如人自体应当认识，于此“你识有人”，即发此疑问。敌方则“宣说”即回答。此宣说时或应声“是，世尊”，或含含糊糊示知。此处用“宣说”表明。该法显出世尊所说经典，如“有人为自利而修行”经句，世尊既为真实语者，不虚妄，不带回避，也不借用传承说法，而是亲自以现证之法宣说，故称“宣说”。
Athassa tādisassa lesavacanassa chalavādassa okāsaṃ adadamāno sakavādī yo saccikaṭṭhotiādimāha. Tatrāyaṃ adhippāyo – yvāyaṃ parato ‘‘sappaccayo appaccayo, saṅkhato asaṅkhato, sassato, asassato sanimitto animitto’’ti evaṃ paridīpito rūpādisattapaññāsavidho dhammappabhedo āgato; na sammutisaccavasena, nāpi anussavādivasena gahetabbo. Attano pana bhūtatāya eva saccikaṭṭho, attapaccakkhatāya ca paramattho. Taṃ sandhāyāha – ‘‘yo saccikaṭṭho paramattho, tato so puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenā’’ti.
接着，在此类轻微语气、婉转提问的对话中，由友方发问称“真实立场”等语。由此世尊之教法发明真实法相，显出依缘起等分别乃有分别的俗谛真理，如所谓“有因、无因、造作、非造作、不灭、不常、缘起、无缘起”等七十五种法的差别现象，而非合乎实义的终极真理亦非依传承等法取舍。此“真实立场”是自己的本体及自我所感知的终极义理。对此，佛言：“有真实立场者，是真认识真实立场而得其义者。”
Tatoti karaṇavacanametaṃ, tasmā tena saccikaṭṭhaparamatthena so puggalo upalabbhatīti ayamettha attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – ruppanādibhedena vā sappaccayādibhedena vā ākārena yo saccikaṭṭhaparamattho upalabbhati, kiṃ te puggalopi tenākārena upalabbhatīti? Na hevaṃ vattabbeti avajānanā paravādissa. So hi tathārūpaṃ puggalaṃ anicchanto avajānāti. Tatrāyaṃ padacchedo – ‘na hi evaṃ vattabbe’ti, na hi evantipi vaṭṭati. Dvinnampi evaṃ na vattabboti attho.
“如此”，此为因果句，因此谓“人们据此真实立场认识此人”，此为其义。此义言：“借由色等分别的差别，或者依因缘等种种差别的条件，了知真实立场，但是你们是否也用同样条件认识人呢？”不能如此答，于敌方不尊敬。是故他们轻视此人。此处断言“不应如此说”，“绝非如是”，并断绝两种错误使不得辩论。
Ājānāhi niggahanti sakavādivacanaṃ. Yasmā te purimāya vattabbapaṭiññāya pacchimā navattabbapaṭiññā, pacchimāya ca purimā na sandhiyati, tasmāpi niggahaṃ patto. Taṃ niggahaṃ dosaṃ aparādhaṃ sampaṭicchāhīti attho. Evaṃ niggahaṃ ājānāpetvā idāni taṃ ṭhapanāya ceva anulomapaṭilomato pāpanāropanānañca vasena pākaṭaṃ karonto hañci puggalotiādimāha. Tattha hañci puggalo upalabbhatīti yadi puggalo upalabbhati, sace puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenāti attho. Ayaṃ tāva paravādīpakkhassa ṭhapanato niggahapāpanāropanānaṃ lakkhaṇabhūtā anulomaṭhapanā nāma. Tena vata retiādi anulomapakkhe niggahassa pāpitattā anulomapāpanā nāma. Tattha tenāti kāraṇavacanaṃ. Vatāti okappanavacanaṃ. Reti āmantanavacanaṃ. Idaṃ vuttaṃ hoti – tena, re vattabbe vata, re hambho, bhadramukha, tena kāraṇena vattabboyevāti. Yaṃ tattha vadesītiādi anulomapakkhe niggahassa āropitattā anulomaropanā nāma. Yaṃ tassa pariyosāne micchātipadaṃ tassa purato idaṃ te’ti āharitabbaṃ. Idaṃ te micchāti ayañhettha attho. Parato ca pāḷiyaṃ etaṃ āgatameva.
友方言辞中表明“知觉结束”的意思。因其前文之肯定否定相互不接该，亦前后不合故，遂立此反证。此反证意谓“过失与过错”。因而了解该反证，此时为立论及反立两面辩论、善恶加诸等转义清楚明显，终成对人“毁灭论”的严厉语言。故言“若说‘人认识真实立场’，则谓‘人确实认识真实立场的究竟意义’，此义成立。”此则为敌方立论反证的负面表现，称为“敌方立论基之恶性加诸”。此多用“故”、“然”、“者”等复合因果词语。
此中“故”是表示因果，表此言语之条件与理由。此言“你们当依此语义行事”，是敦促者之说。其言“何以如此言”等语，是为示其辩论结束，表达反论否认，警告须知此法之恶。此类反证表现法的结尾应引出错误之行为并剥夺其正当性。此下随之巴利言语为具体总结说明，用巴利文表达其论。
No ce pana vattabbetiādi ‘‘na hevaṃ vattabbe’’ti paṭikkhittapakkhassa ṭhapitattā paṭilomato niggahapāpanāropanānaṃ lakkhaṇabhūtā paṭilomaṭhapanā nāma. No ca vata retiādi paṭilomapakkhe niggahassa pāpitattā paṭilomapāpanā nāma. Puna yaṃ tattha vadesītiādi paṭilomapakkhe niggahassa āropitattā paṭilomaropanā nāma. Idhāpi pariyosāne micchātipadassa purato idaṃ teti āharitabbameva. Paratopi evarūpesu ṭhānesu eseva nayo.
若有言“不可如此行”等，属于反面立场并否定先说之语，这种颠倒的否定和加罪行为，即为逆行定性。又若说“非也，恰相反”时，逆方立场因否定而生恶，称为逆方恶。若说“其说正是如此”时，逆方立场因为肯定而生恶，称为逆方加罪。在此语境末尾，应引入错误行为之前的语句。其他场合亦当依此方法处理。
Tatrāyaṃ ādito paṭṭhāya saṅkhepattho – yadi puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthena, tena vata bho so upalabbhatīti vattabbo. Yaṃ pana tattha vadesi ‘‘vattabbo kho purimapañhe ‘saccikaṭṭhaparamatthena upalabbhatī’ti, no ca vattabbo dutiyapañhe ‘tato so puggalo upalabbhatī’’’ti, idaṃ te micchāti evaṃ tāva anulomato ṭhapanāpāpanāropanā honti. Atha na vattabbo dutiyapañhe ‘‘tato so upalabbhatī’’ti, purimapañhepi na vattabbova. Yaṃ panettha vadesi ‘‘vattabbo kho purimapañhe ‘saccikaṭṭhaparamatthena upalabbhatī’ti, no ca vattabbo dutiyapañhe ‘tato so puggalo upalabbhatī’’’ti, idaṃ te micchāti evaṃ paṭilomato ṭhapanāpāpanāropanā honti. Evametaṃ niggahassa ca anulomapaṭilomato catunnaṃ pāpanāropanānañca vuttattā upalabbhatītiādikaṃ anulomapañcakaṃ nāma. Ettha ca kiñcāpi anulomato pāpanāropanāhi eko, paṭilomato pāpanāropanāhi ekoti dve niggahā katā. ‘Ājānāhi niggaha’nti etasseva panettha puggalo upalabbhatīti paṭhamaṃ vādaṃ nissāya paṭhamassa niggahassa dvīhākārehi āropitattā ekovāyaṃ niggahoti paṭhamo niggaho.
在此基础上最初的证据阐述是——若有人在真理立场上被认识，则应言其被认识。若说“首先问题中‘以真理为立场被认识’是应言者，但次问题中‘因此此人被认识’不可言”，此乃错误，属顺行加罪与逆行加罪。继而说“次问题中‘因此此人被认识’可言，而前问题中不可”，亦不可。若有言“首先问题中‘以真理被认识’是应言，次问题中‘因此此人被认识’不可言”，此乃错误，是逆行的加罪行为如前所述。依此顺逆加罪共四种恶行为中，及包含“认识为何”的这类顺行五品，共称为顺罪五种。如顺加罪与逆加罪中各有一恶罪，则称为两种恶罪；若“认识人”即“阿阇纳因认识”，此依“有此人被认识”之初议论分两部分加罪，亦称为第一加罪。
§2
2. Idāni paccanīkanayo hoti. Tattha pucchā paravādissa. So hi ‘‘atthi puggalo attahitāya paṭipanno’’ti gahitattā ‘‘nupalabbhatī’’ti asampaṭicchanto evaṃ pucchati. Sakavādī yathā rūpādidhammā upalabbhanti, evaṃ anupalabbhanīyato āmantāti paṭijānāti. Puna itaro attanā adhippetaṃ saccikaṭṭhaṃyeva sandhāya yo saccikaṭṭhotiādimāha. Sammutisaccaparamatthasaccāni vā ekato katvāpi evamāha. Sakavādī ‘puggalo’ti upādāpaññattisabbhāvatopi dvinnaṃ saccānaṃ ekato katvā pucchitattāpi na hevanti paṭikkhipati.
第二，此时有反问论法，问者持“有人因自利而实行，却不可得”的主张，如同承认外界诸形色等存在，但谓“不可得”的真理。另一者以自心所执持的真理为立场称“是真理”等。认可世俗真理时即使询问，反问者亦不否定“人”的存在，因为“人”乃因名称而起。此即所谓世俗真理一元化，反问时不拒绝的理理。
Idāni kiñcāpi tena paṭhamaṃ paramatthasaccavasena nupalabbhanīyatā sampaṭicchitā, pacchā sammutisaccavasena vomissakavasena vā paṭikkhittā. Paravādī pana ‘nupalabbhatī’ti vacanasāmaññamattaṃ chalavādaṃ nissāya yaṃ tayā paṭhamaṃ paṭiññātaṃ, taṃ pacchā paṭikkhittanti bhaṇḍanassa paṭibhaṇḍanaṃ viya attano katassa niggahakammassa paṭikammaṃ karonto ājānāhi paṭikammanti āha. Idāni yathāssa anulomapañcake sakavādinā vādaṭṭhapanaṃ katvā anulomapaṭilomato pāpanāropanāhi niggaho pākaṭo kato, evaṃ paṭikammaṃ pākaṭaṃ karonto hañci puggalotiādimāha. Taṃ heṭṭhā vuttanayeneva atthato veditabbaṃ. Yasmā panettha ṭhapanā nāma paravādīpakkhassa ṭhapanato ‘‘ayaṃ tava doso’’ti dassetuṃ ṭhapanamattameva hoti, na niggahassa vā paṭikammassa vā pākaṭabhāvakaraṇaṃ, pāpanāropanāhi panassa pākaṭakaraṇaṃ hoti. Tasmā idaṃ anulomapaṭilomato pāpanāropanānaṃ vasena catūhākārehi. Paṭikammassa katattā paṭikammacatukkaṃ nāmāti ekaṃ catukkaṃ veditabbaṃ.
现在依第一最终真理言“不可得”之断定获得肯定，继而以世俗真理或约定真理为立场否定。反问者以“不可得”之语，仅为语词约定，根据已承认的初义否定，谓之反对论述之反驳，是对自身所造之加罪业的反击。现在如依顺行五种说法，提出理据，论证顺逆加罪之存在，如此造作业者即所谓“我执存在”等语。此须按照所说理解其理：因为此加罪仅是论敌立场之加罪，用以显示“这是你的过错”，非是加罪业或业之结果。其加罪行为乃加罪常显之因。故此顺逆加罪共四种，其中加罪之行为四种应应辨明。
§3
3. Evaṃ paṭikammaṃ katvā idāni yvāssa anulomapañcake sakavādinā niggaho kato, tassa tameva chalavādaṃ nissāya dukkaṭabhāvaṃ dassento tvañce pana maññasītiādimāha. Tattha tvaṃ ce pana maññasīti yadi tvaṃ maññasi. Vattabbe khoti idaṃ paccanīke āmantāti paṭiññaṃ sandhāya vuttaṃ . No ca vattabbeti idaṃ pana na hevāti avajānanaṃ sandhāya vuttaṃ. Tena tava tatthāti tena kāraṇena tvaṃyeva tasmiṃ nupalabbhatīti pakkhe – ‘‘hevaṃ paṭijānantanti āmantā’’ti evaṃ paṭijānanto. Hevaṃ niggahetabbeti puna na hevāti avajānanto evaṃ niggahetabbo. Atha taṃ niggaṇhāmāti athevaṃ niggahārahaṃ taṃ niggaṇhāma. Suniggahito ca hosīti sakena matena niggahitattā suniggahito ca bhavasi.
第三，如此作加罪论述，今已依顺行五种由论敌立场论证加罪成立，于辩论中显示恶性，即“你仍以为如此”等。若问“你真以为如此吗”， 此语为反问，是寻求肯定。若不应承便否定，是存疑委婉语。于是说“因你之故你自己不可得”，因果相关谓之“承认”，说“正是如此”表肯定，反问者认为不应承认即否认应承认之理。又说“不承认”即不承认此加罪，称为不承认之加持。于是此“不承认”称为“纳持”，即否认不认可加罪。被者称为善持，持者因自身观点称善持。
Evamassa niggahetabbabhāvaṃ dassetvā idāni taṃ niggaṇhanto hañcītiādimāha. Tattha ṭhapanāpāpanāropanā heṭṭhā vuttanayeneva veditabbā. Pariyosāne pana idaṃ te micchāti idaṃ tava vacanaṃ micchā hotīti attho. Idaṃ chalavādena catūhi ākārehi niggahassa katattā niggahacatukkaṃ nāma.
如此显明了应承认之理，现在否认者即所谓否认，呼之为持纳。其逆行否定加罪，应依前说辨明。最终说“这是错误，你言何为非”，此意即为反问。此辩论中，以反对论所造五种之加罪行为，合称为“辩论四加罪”
§4
4. Evaṃ niggahaṃ katvāpi idāni ‘‘yadi ayaṃ mayā tava matena kato niggaho dunniggaho, yo mama tayā heṭṭhā anulomapañcake kato niggaho, sopi dunniggaho’’ti dassento ese ce dunniggahitetiādimāha. Tattha ese ce dunniggahiteti eso ce tava vādo mayā dunniggahito. Atha vā eso ce tava mayā kato niggaho dunniggaho. Hevamevaṃ tattha dakkhāti tatthāpi tayā mama heṭṭhā kate niggahe evamevaṃ passa. Idāni yvāssa heṭṭhā sakavādinā niggaho kato, taṃ ‘‘vattabbe kho’’tiādivacanena dassetvā puna taṃ niggahaṃ aniggahabhāvaṃ upanento no ca mayaṃ tayātiādimāha. Tattha no ca mayaṃ tayā tattha hetāya paṭiññāyātiādīsu ayamattho – yasmā so tayā mama kato niggaho dunniggaho, tasmā mayaṃ tayā tattha anulomapañcake āmantāti etāya paṭiññāya evaṃ paṭijānantā puna na hevāti paṭikkhepe katepi ‘‘ājānāhi niggaha’’nti evaṃ na niggahetabboyeva. Evaṃ aniggahetabbampi maṃ niggaṇhāsi, īdisena pana niggahena dunniggahitā mayaṃ homa.
第四。即使已做出此般断言，如今如果说“若此断见依你我所立断见而言，是难断见；或谁若在你我之下通过顺逆五法而立断见，彼亦为难断见”，此时若谓难断见者为断见者，是你所立难断见。若谓断见者为你我彼所立断见，是难断见。或者说你所立断见为难断见者。如此即能观察见得，其下所立断见虽由彼所立，然也由我所立。此时当下如若由彼起于此下断见，便以“可执行”等言证之，再将此断见引至无断见处，我方乃曰“非我所断”。有时我方或非彼辩护，此因缘在此——既彼所断见为我所下之断见，故我为其声明顺逆五法，彼亦因此声明，如此虽不反驳，而虽作断言亦不应断定“莫识断见”，无应断见。于未应断见者，你却断定我已断，遂令我为难断见。此示例如此断见，即我所断的确存在难断见之种。
Idāni yaṃ niggahaṃ sandhāya ‘‘dunniggahitā ca homā’’ti avoca, taṃ dassetuṃ hañci puggalo…pe… idaṃ te micchātiāha. Evamidaṃ anulomapaṭilomato catūhi pāpanāropanāhi niggahassa upanītattā upanayanacatukkaṃ nāma hoti.
如今，对于所立断见之说“我亦有非断见者”，若要示现其人……说“此对你错误”。由此顺逆相对的四种恶业配合而成断见引入称为起因四相。
§5
5. Idāni ‘‘na hevaṃ niggahetabbe’’tiādikaṃ niggamanacatukkaṃ nāma hoti. Tattha na hevaṃ niggahetabbeti yathāhaṃ tayā niggahito, na hi evaṃ niggahetabbo. Etassa hi niggahassa dunniggahabhāvo mayā sādhito. Tena hīti tena kāraṇena, yasmā esa niggaho dunniggaho, tasmā yaṃ maṃ niggaṇhāsi hañci puggalo…pe… idaṃ te micchāti, idaṃ niggaṇhanaṃ tava micchāti attho. Tena hi ye kate niggaheti yena kāraṇena idaṃ micchā, tena kāraṇena yo tayā niggaho kato, so dukkaṭo. Yaṃ mayā paṭikammaṃ kataṃ, tadeva sukataṃ. Yāpi cesā paṭikammacatukkādivasena kathāmaggasampaṭipādanā katā, sāpi sukatā. Evametaṃ puggalo upalabbhatītiādikassa anulomapañcakassa nupalabbhatītiādikānaṃ paṭikammaniggahopanayananiggamanacatukkānaṃ vasena anulomapaccanīkapañcakaṃ nāma niddiṭṭhanti veditabbaṃ. Ettāvatā sakavādino pubbapakkhe sati paravādino vacanasāmaññamattena chalavādena jayo hoti.
第五。说“不应如是立断见”等名为归结四相。此中“不应如是立断见”即如你所断，非应立见者。此断见难断见已由我证实。故因缘是：既然此断见为难断见，故人谓我断即说“此对你错误”，即此立断见对你为错误意。因所立断见之因由此错误引出立断者为恶。由我反作之行为则为善。即使许多反作四相因缘之行为方法已立，其亦为善。如是人所现顺相五法中不具现者及其行为之四相所摄，称为顺逆修正五法。至此持断方于前诸恶说仅以言论权衡略显胜利。
2. Paccanīkānulomavaṇṇanā2. 违逆与随顺之解释
§6
6. Idāni yathā paravādino pubbapakkhe sati sakavādino dhammeneva tathena sujayo hoti, tathā vāduppattiṃ dassetuṃ puggalo nupalabbhatīti paccanīkānulomapañcakaṃ āraddhaṃ. Tattha paccanīke pucchā paravādissa, rūpādibhedaṃ saccikaṭṭhaparamatthaṃ sandhāya paṭiññā sakavādissa. Suddhasammutisaccaṃ vā paramatthamissakaṃ vā sammutisaccaṃ sandhāya yo saccikaṭṭhoti puna anuyogo paravādissa, sammutivasena nupalabbhatīti navattabbattā missakavasena vā anuyogassa saṃkiṇṇattā na hevanti paṭikkhepo sakavādissa. Paṭiññātaṃ paṭikkhipatīti vacanasāmaññamattena ājānāhi niggahantiādivacanaṃ paravādissa. Evamayaṃ puggalo nupalabbhatīti dutiyavādaṃ nissāya dutiyo niggaho hotīti veditabbo. Evaṃ tena chalena niggaho āropito.
第六。若对方从前方起已对持论者于法中获胜，现应示现其辩论成立，由此众人对持者所提问题及断见之显现，得以立为后续顺逆五法。于后续部分，提问者对对方，针对色等分类询问成立真谛，得对方肯定。论断或正统协议之真理成立，必然不会对持者反驳，否则则为谬误与反驳。对方用“此见莫识”之言等常用词语，谓其应由对方证明为断见者。由此众生依此渐进称作后续断见。如此由此策略构成断见。
§7-10
7-10. Idāni dhammena samena attano vāde jayaṃ dassetuṃ anulomanaye pucchā sakavādissa, attano laddhiṃ nissāya paṭiññā paravādissa. Laddhiyā okāsaṃ adatvā paramatthavasena puna anuyogo sakavādissa, paramatthavasena puggalassa abhāvato paṭikkhepo paravādissa. Tato paraṃ dhammena samena attano jayadassanatthaṃ ājānāhi paṭikammantiādi sabbaṃ sakavādīvacanameva hoti. Tattha sabbesaṃ paṭikammaniggahopanayananiggamanacatukkānaṃ heṭṭhā vuttanayeneva attho veditabbo. Evamidaṃ puggalo nupalabbhatītiādikassa paccanīkapañcakassa upalabbhatītiādīnaṃ paṭikammaniggahopanayananiggamanacatukkānañca vasena paccanīkānulomapañcakaṃ nāma niddiṭṭhaṃ hoti. Evametāni paṭhamasaccikaṭṭhe dve pañcakāni niddiṭṭhāni. Tattha purimapañcake paravādissa sakavādinā kato niggaho suniggaho. Sakavādissa pana paravādinā chalavādaṃ nissāya paṭikammaṃ katvā attanā sādhito jayo dujjayo. Dutiyapañcake sakavādissa paravādinā kato niggaho dunniggaho. Paravādissa pana sakavādinā dhammavādaṃ nissāya paṭikammaṃ katvā attanā sādhito jayo sujayoti paṭhamasaccikaṭṭho. Tatthetaṃ vuccati –
第七至十节。如今，为使自说获胜，持论者质问对方，依自身所得凭据，要求对方承认。其不顾所得机会，依真相多次反驳而使对方论点失效。此后为求自身辩胜，乃用“不识”“错”等否定诸多断见构成之四相，全部为持论者言论。此时通过前述四相即断曲四相之否定，使之成下位五法。就此现象称为后续修正五法。此中先五法为对方断见，后五法为持论者断见。其论述方法依前述陈说及反驳诸恶相，构成胜败。此即第一真谛文献中显示之二五法。
‘‘Niggaho paravādissa, suddho paṭhamapañcake;
“断见由对方所立，纯净于第一五法；
Asuddho pana tasseva, paṭikammajayo tahiṃ.
然而，对于那未净者而言，此处是行为的生起。
‘‘Niggaho sakavādissa, asuddho dutiyapañcake;
『对未净者来说，在相应言说之处，乃属于第二五种（中之未净）。』
Visuddho pana tasseva, paṭikammajayo tahiṃ.
对清净者亦如是，此处是行为的生起。
‘‘Tasmā dvīsupi ṭhānesu, jayova sakavādino;
因此，在两个相反的处所上，正如相应言说者胜出，
Dhammena hi jayo nāma, adhammena kuto jayo.
是以，所谓胜利在于法，违背法何来胜利？
‘‘Saccikaṭṭhe yathā cettha, pañcakadvayamaṇḍite;
『正如在真实的集会中，在由五与二组成的集会内，』
Dhammādhammavaseneva, vutto jayaparājayo.
胜利与失败，正如分别法与不善法一样所述。
‘‘Ito paresu sabbesu, saccikaṭṭhesu paṇḍito;
『从此处至他处一切真实法中，智者应当如此分别；
Evameva vibhāveyya, ubho jayaparājaye’’ti.
应当这样分别胜利与失败的双重情况。』
2. Okāsasaccikaṭṭho2. 处所真实义
1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 随顺与违逆之解释
§11
11. Evaṃ suddhikasaccikaṭṭhaṃ vitthāretvā idāni tameva aparehi okāsādīhi nayehi vitthāretuṃ puna puggalo upalabbhatītiādi āraddhaṃ. Tattha pucchā sakavādissa, paṭiññā paravādissa. Puna sabbatthāti sarīraṃ sandhāya anuyogo sakavādissa, rūpasmiṃ attānaṃ samanupassanādosañca ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīra’nti āpajjanadosañca disvā paṭikkhepo paravādissa. Sesamettha anulomapaccanīkapañcake heṭṭhā vuttanayeneva veditabbaṃ. Pāṭho pana saṅkhitto . Tattha yasmā sarīraṃ sandhāya ‘‘sabbattha na upalabbhatī’’ti vutte sarīrato bahi upalabbhatīti āpajjati. Tasmā paccanīke paṭikkhepo sakavādissa, paṭhamaṃ anujānitvā pacchā avajānātīti chalavādassa vasena paṭikammaṃ paravādissa. Sesaṃ pākaṭameva.
第十一。将净真实法的类目详细阐释后，现在有人开始借助同类或异类组合再次详细阐释，故有所发现等起。此中有提问者与回答者。再次论及整体时，由于身体为接续之处，对身体的观察中现其过患，称『非我之命，非我之身』，又见其堕落过患而退斥，故为反驳者所谴责。余下的此处应根据四布分五（注：应为巴利文此处意指分段）的次第依次了解，课堂上则简略讲解。由于说身体为整体时有说『处处不能证得』，于是推知身体之外亦不能证得，故反对者在质疑中首次承认（身体外不可得），事后又不解故而反对，因而用六种言说方式加以反驳。余下内容明显可见。
3. Kālasaccikaṭṭho3. 时间真实义
1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 顺逆义注释
§12
12. Dutiyanaye sabbadāti purimapacchimajātikālañca dharamānaparinibbutakālañca sandhāya anuyogo sakavādissa, sveva khattiyo so brāhmaṇotiādīnaṃ āpattidosañca dharamānaparinibbutānaṃ visesābhāvadosañca disvā paṭikkhepo paravādissa. Sesaṃ paṭhamanaye vuttasadisameva.
第十二。第二种组合，即论及前世、今生及来世时期，及业感断灭的时期，因知投胎期间的差别与不差别，及身为世间人而非婆罗门等之过失，及业感断灭的时期的特殊性等，观察其过患而予以反驳。余下部分与第一种组合中所述类似。
4. Avayavasaccikaṭṭho4. 部分真实义
1. Anulomapaccanīkavaṇṇanā1. 顺逆义注释
§13
13. Tatiyanaye sabbesūti khandhāyatanādīni sandhāya anuyogo sakavādissa, rūpasmiṃ attā, cakkhusmiṃ attātiādidosabhayena paṭikkhepo paravādissa. Sesaṃ tādisamevāti.
第十三。第三种组合，乃论及五蕴、六处诸法为依止，身体之内、眼识之内等因过患而予以反驳。余下部分与此前相同。
Okāsadisaccikaṭṭhādi处所等真实义
2. Paccanīkānulomavaṇṇanā2. 逆顺义注释
§14
14. Evametāni tīṇi anulomapaccanīkapañcake anulomamattavaseneva tāva paṭipāṭiyā bhājetvā puna paccanīkānulomapañcake paccanīkamattavaseneva bhājetuṃ puggalo nupalabbhatītiādi āraddhaṃ. Tattha anulomapañcakassa pāḷiyaṃ saṅkhipitvā āgate paccanīke vuttanayeneva paccanīkassa ca pāḷiyaṃ saṅkhipitvā āgate anulome vuttanayeneva attho veditabbo. Ettāvatā suddhikassa ceva imesañca tiṇṇanti catunnaṃ saccikaṭṭhānaṃ ekekasmiṃ saccikaṭṭhe anulomapaccanīkassa paccanīkānulomassa cāti dvinnaṃ dvinnaṃ paccanīkānaṃ vasena ayaṃ aṭṭhamukhā nāma vādayutti niddiṭṭhā hotīti veditabbā. Yā ekekasmiṃ mukhe ekekassa niggahassa vasena aṭṭhakaniggahoti pāḷiyaṃ likhiyati. Tatthetaṃ vuccati –
十四。如是，这三种顺序由五分为一组，按顺序的程度来分，先依照顺序的程度进行分别，然后再依照逆顺的程度将逆序五分进行分别，但未得此人。对此初发的情况，须知顺序五分的巴利文简略形态，依其所到的逆序规定，及逆序五分的巴利简略形态，依其所到的顺序规定，理应理解。此外，这些都是以净修的标准，将此三法列入四种真实根本中的每一真实根本中，顺序五分与逆序五分作为二者的两种作用，这种八门的名称与说法方能被称示。每一门中以每一组联结作为基础，巴利文称此为八联结。由此有言——
‘‘Evaṃ catubbidhe pañhe, pañcakadvayabhedato;
「四种问难，因两组五分的差别；
Esā aṭṭhamukhā nāma, vādayutti pakāsitā.
此名为八门，述说为成文之论。
‘‘Aṭṭheva niggahā tattha, cattāro tesu dhammikā;
八种联结，其中四种为法系，
Adhammikā ca cattāro, sabbattha sakavādino;
四种非法，皆为分别论者所证；
Jayo parājayo ceva, sabbattha paravādino’’ti.
胜败并列，普遍皆为他说。」
Saccikaṭṭhavaṇṇanā niṭṭhitā. · 真实义注释已毕。
5. Suddhikasaṃsandanavaṇṇanā5. 纯净连结之解释
§17-27
17-27. Idāni rūpādīhi saddhiṃ saccikaṭṭhasaṃsandanaṃ hoti. Tattha rūpañcāti yathā rūpaṃ paramatthato upalabbhati, kiṃ te puggalopi tatheva upalabbhatīti sandhāya pucchā sakavādissa, atthi puggaloti vacanamattaṃ gahetvā paṭiññā paravādissa. Yadi te rūpaṃ viya paramatthato puggalo atthi, rūpato vedanādīnaṃ viya puggalassāpi aññattaṃ āpajjatīti anuyogo sakavādissa, samayasuttavirodhaṃ disvā paṭikkhepo paravādissa. Sesaṃ atthato pākaṭameva. Dhammato panettha sattapaññāsabhedassa saccikaṭṭhaparamatthassa vasena sakavādīpakkhamūlake anulomapaccanīke sattapaññāsa anulomapañcakāni dassitāni. Paṭikammacatukkādīni saṅkhittāni. Paravādīpakkhamūlakepi paccanīkānulome sattapaññāsa paṭilomapañcakāni dassitāni. Paṭikammacatukkādīni saṅkhittāni. Tattha ‘‘vuttaṃ bhagavatā’’ti vacanamattena puggalassa atthitaṃ rūpassa ca saccikaṭṭhaparamatthavasena upalabbhanīyataṃ dassetvā ubhinnaṃ aññattaṃ paṭijānāpanatthaṃ vuttaṃ bhagavatāti anuyogo paravādissa, sammutiparamatthānaṃ ekattanānattapañhassa ṭhapanīyattā paṭikkhepo sakavādissa. Sesamidhāpi atthato pākaṭamevāti.
17-27. 现在在色等诸法上，确有圣谛的聚合。其中文义而言，「色」是指从究竟义上所证得的色相，有人以此问比喻论者：人也是如此被认识的吗？依此问法，比喻论者作出答辩说：“有人。”若说人从究竟义上就像色那样存在，则人与色、受等有别，这与清净经文相违背，于是异议者便反驳比喻论者。最终义理十分明显。法理上，此处以七十五种圣谛中最高之圣谛为根基，配合比喻论者的顺序逆序训诂，分别展示七十五种圣谛的顺序五十法与逆序五十法，其中所举之四种逆行行为等皆属简略列举。以对立方为根基的逆顺圣谛共显七十五种，亦简略罗列四种逆行为。此处以“佛所说”为标记，说明对人色两门圣谛的究竟义理应当被证悟，表示两者不同的认知须互相对照，为达成共识所说“佛所说”，这是按照公认真义确立一致性的标记。异议者反驳：“此亦终归清楚义理。”
Suddhikasaṃsandanavaṇṇanā. · 纯净连结之解释。
6. Opammasaṃsandanavaṇṇanā6. 譬喻连结之解释
§28-36
28-36. Idāni rūpādīheva saddhiṃ opammavasena saccikaṭṭhasaṃsandanaṃ hoti. Tattha rūpavedanānaṃ upaladdhisāmaññena aññattapucchā ca puggalarūpānaṃ upaladdhisāmaññapucchā cāti pucchādvayampi sakavādissa, ubhopi paṭiññā paravādissa. Paravādinā anuññātena upaladdhisāmaññena rūpavedanānaṃ viya rūpapuggalānaṃ aññattānuyogo sakavādissa, paṭikkhepo itarassa. Sesamidhāpi atthato pākaṭameva. Dhammato panettha rūpamūlakādīnaṃ cakkānañca vasena sakavādīpakkhe vīsādhikāni nava niggahapañcakasatāni dassitāni. Kathaṃ? Khandhesu tāva rūpamūlake cakke cattāri, tathā vedanādimūlakesūti vīsati. Āyatanesu cakkhāyatanamūlake cakke ekādasa, tathā sesesūti dvattiṃsasataṃ. Dhātūsu cakkhudhātumūlake cakke sattarasa, tathā sesesūti chādhikāni tīṇi satāni. Indriyesu cakkhundriyamūlake cakke ekavīsati, tathā sesesūti dvāsaṭṭhādhikāni cattāri satāni. Evaṃ sabbānipi vīsādhikāni nava niggahapañcakasatāni honti.
28-36. 现在色等诸法同样亦有比喻意义上的圣谛聚合。其间色与受同属感知的普遍性，关于人与色的普遍性之问也成对出现，比喻论者均承认此问。异议者以未曾觉知的普遍性为由，反驳色受同属普遍性的问题，反驳他处亦同。故此义理亦相当明显。法理上，此处以色及眼根为根本，标示比喻论者方之五十二法与九百五十五法。何以见得？在蕴中，以色为根本者四，受等为根本者二十。于六根中以眼根为根本者十一，其余共俩千三百二十五。于界中以眼界为根本者七十七，其余三千。于根中以眼根为根本者二十一，其余两千六百。如此所有共计五十二加九百五十五法。
§37-45
37-45. Paravādīpakkhepi rūpaṃ upalabbhatīti anulomavaseneva rūpavedanādīnaṃ aññattapaṭiññaṃ kāretvā puna atthi puggaloti suttaṃ nissāya chalavasena puggalassa rūpādīhi upaladdhisāmaññaṃ āropetvā aññattānuyogo kato. Sesamidhāpi atthato uttānameva. Dhammatopi sakavādīpakkhe vuttanayena vīsādhikāni nava paṭikammapañcakasatāni dassitāni.
37-45. 以比喻论者为根基，承认色为可觉知，同样以顺序方式形成对色受等法的共识，遂又基于经文，认识到人与色等普遍性共有，形成共识。如此其义最终也很明显。法理上，同样在比喻论者方面，述说了五十二法与九百五十五法。
Rūpādīhi saddhiṃ opammavasena saccikaṭṭhasaṃsandanaṃ. · 与色等以譬喻方式连结真实义。
7. Catukkanayasaṃsandanavaṇṇanā7. 四法连结之解释
§46-52
46-52. Idāni yaṃ saccikaṭṭhaparamatthena upalabbhati, tena yasmā rūpādīsu sattapaññāsāya saccikaṭṭhaparamatthesu aññatarena bhavitabbaṃ; rūpādinissitena vā, aññatra vā rūpādīhi, rūpādīnaṃ vā nissayena, tasmā iminā catukkanayena saccikaṭṭhasaṃsandanaṃ āraddhaṃ. Tattha rūpaṃ puggaloti anuyogo sakavādissa, ucchedadiṭṭhibhayena na hevāti paṭikkhepo paravādissa, niggahāropanaṃ sakavādissa. Kiṃ panetaṃ yuttaṃ, nanu rūpaṃ vedanāti vuttampi paṭikkhipitabbamevāti? Āma paṭikkhipitabbaṃ. Taṃ pana rūpato vedanāya aññasabhāvasabbhāvato, na aññattābhāvato. Ayañca rūpādīsu ekadhammatopi puggalassa aññattaṃ na icchati, tasmā yuttaṃ. Ayañca anuyogo rūpaṃ puggalo…pe… aññātāvindriyaṃ puggaloti sakalaṃ paramatthasaccaṃ sandhāya āraddho. Sakalaṃ pana paccattalakkhaṇavasena ekato vattuṃ na sakkāti tantivasena anuyogalakkhaṇamattametaṃ ṭhapitaṃ. Tena viññū atthaṃ vibhāventi. Vādakāmena pana imaṃ lakkhaṇaṃ gahetvā yathā yathā paravādissa okāso na hoti, tathā tathā vattabbaṃ. Iti tantivasena anuyogalakkhaṇassa ṭhapitattāpi yuttameva. Iminā nayena sabbānuyogesu attho veditabbo.
46-52. 现今所证之圣谛究竟义，是缘于色等七十五圣谛中之一种，有些该圣谛是依色而起，有些则不依色等而起。故此以此四角格局作为圣谛聚合的起点。其中文义上，比喻论者承认“人与色”的关系，因有灭见恐惧而不否定，反驳者则反驳说：“这合适吗？既然说是色即受，应否定？”答曰：确应否定。此因自色而起之受，乃是异法性的，而非同法性。且在人中不愿有任何法的非同性，故如此做是合理。且把“人与色”的聚合当成全部究竟真义，如此立论，是基于全体当下特征的统一，不过只是将聚合特征视为简要论述而已。智者能分辨其义。持论者若以此特征为据，殊无破绽，应随缘而论，故称此典故说聚合特征确立无误。由此由此以此法则，诸种相关聚合义皆应如是理解。
Ayaṃ pana viseso – rūpasmiṃ puggalotiādīsu yathā ekaṃ mahābhūtaṃ nissāya tayo mahābhūtā, vatthurūpaṃ nissāya viññāṇaṃ rūpasminti vattuṃ vaṭṭati, kiṃ te evaṃ rūpasmiṃ puggalo? Yathā ca sabhāgavinibbhogato vedanādayo sabbadhammā, arūpā vā pana cattāro khandhā, nibbānameva vā ‘‘aññatra rūpā’’ti vattuṃ vaṭṭati, kiṃ te evaṃ puggalo? Yathā ca cittasamuṭṭhānānaṃ rūpānaṃ nissayavasena ‘‘vedanāya rūpaṃ…pe… viññāṇasmiṃ rūpa’’nti vattuṃ vaṭṭati, kiṃ te evaṃ puggaloti? Sabbānuyogesu pana ucchedadiṭṭhibhayena ceva samayavirodhena ca paṭikkhepo paravādissa. Sesamettha atthato pākaṭameva. Dhammato panettha sattapaññāsāya saccikaṭṭhesu ekekasmiṃ cattāri cattāri katvā niggahavasena aṭṭhavīsādhikāni dve pañcakasatāni dassitāni. Paravādīpakkhepi paṭikammavasena tattakāneva. Yā panettha atthi puggaloti vutte sakavādissa paṭiññā, sā sutte āgatena sammutivasena. Yo rūpaṃ puggalotiādīsu paṭikkhepo, so sakkāyadiṭṭhipañhassa ṭhapanīyattā. Paravādissa paṭikammaṃ chalavasenevāti.
此乃特别之处——于色与“人”等之上，如以一大元素为根基的三大元素，如以本体色为根的识，色因于识而流转，问：“那这色中之‘人’为何？”又如因感受等所聚合诸法均同起，或者无色为四蕴，涅槃亦作“非色中之涅槃”论述，问：“那这‘人’为何？”又如以心所起色为根基，作“以色缘受……以色缘识”的论述，问：“那这‘人’为何？”于诸聚合中，因灭见恐惧与时间冲突，反驳者反驳比喻论者；其义理因此十分明白。法理上，此地于七十五圣谛中特定四部位，约二十八个法，均是以羯磨作标记。以对立方为根基的顺序铺展开，凡称“有人”的比喻论者，谓已有共识，即此是经文来所许可的共识；反驳者以三十四为数作反对。
Catukkanayasaṃsandanaṃ. · 四法连结。
Niṭṭhitā ca saṃsandanakathā. · 相应论已完。
8. Lakkhaṇayuttivaṇṇanā八、相应性论释
§53
53. Idāni lakkhaṇayutti nāma hoti. Tattha yasmā ṭhapetvā nibbānaṃ seso saccikaṭṭhaparamattho paccayapaṭibaddhatāya sappaccayo, paccayehi samāgamma katattā saṅkhato, uppajjitvā nirujjhanato sadā abhāvato asassato, uppattikāraṇasaṅkhātassa nimittassa atthitāya sanimitto, nibbānaṃ vuttappakārābhāvato appaccayaṃ asaṅkhataṃ sassataṃ animittanti idaṃ saccikaṭṭhassa lakkhaṇaṃ. Tasmā yadi puggalopi saccikaṭṭhaparamatthova tassāpi iminā lakkhaṇena bhavitabbanti sandhāya puggalo sappaccayotiādayo aṭṭhapi anuyogā sakavādissa , paṭikkhepo paravādissa. Ājānāhi niggahantiādi panettha saṅkhittaṃ. Evametāni sakavādīpakkhe anulomapaccanīke anulomamattavasena aṭṭha pañcakāni veditabbāni.
53. 这是谓有聚合特征。因设立了涅槃为最终圣谛，是因缘所制，缘起之所依，众因缘聚合而成，故涅槃虽无生灭，恒恒无为，无缘故无所缘，是此圣谛的特征。既然人从究竟圣谛也应有此特征，对此人有八种从属的连带义，比喻论者顺序表述，反驳者则逆序表述。于此处略述“不得违”者的涵义。如此在比喻论者方面，借由正序逆序之理，理应识别八五法，分八五为五组。
§54
54. Paravādīpakkhepi paccanīkānulome paccanīkamattavasena aṭṭheva. Tattha yasmā paravādinā suttavasena sammutisaccaṃ sādhitaṃ, sammutiyā ca sappaccayādibhāvo natthi, tasmā yāthāvato ca paṭikkhepo sakavādissa. Chalavasena pana vattabbaṃ ‘‘ājānāhi paṭikamma’’ntiādi sabbaṃ idhāpi saṅkhittameva.
54. 无论他说者站在外见立场，从相应顺序看，仅是一般的依次讲解。因立异者承认世尊所说正法的事实，且这种承认无因缘状况，因此依其正确推论，如实予以批驳。关于变通，简略地说就是“请不要反对”等类似说法，全部在此亦是简略应对。
Lakkhaṇayuttikathāvaṇṇanā niṭṭhitā. · 相应性论释已完。
9. Vacanasodhanavaṇṇanā九、语词净化论释
§55-59
55-59. Idāni vacanasodhanaṃ hoti. Tattha yadetaṃ puggalo upalabbhatīti vacanaṃ, taṃ sodhetuṃ puggalo upalabbhati, upalabbhati puggaloti. Pucchā sakavādissa. Tassattho – yadetaṃ puggalo upalabbhatīti padadvayaṃ, taṃ ekatthaṃ vā bhaveyya nānatthaṃ vā. Yadi tāva nānatthaṃ, yathā aññaṃ rūpaṃ, aññā vedanā, evaṃ añño puggalo, añño upalabbhatīti āpajjati. Athekatthaṃ, yathā yaṃ cittaṃ taṃ mano, evaṃ sveva puggalo, so upalabbhatīti āpajjati. Tena taṃ vadāmi ‘‘yadi te yo puggalo, so upalabbhati, evaṃ sante yo yo upalabbhati, so so puggaloti āpajjati, kiṃ sampaṭicchasi eta’’nti? Tato puggalavādī yasmā puggalassa upalabbhataṃ icchati, na upalabbhamānānampi rūpādīnaṃ puggalabhāvaṃ, tasmā puggalo upalabbhati, upalabbhati ke hi ci puggalo ke hi ci na puggalotiādimāha. Tassattho – mama puggalo atthi puggaloti satthu vacanato upalabbhati. Yo pana upalabbhati, na so sabbo puggalo, atha kho ke hi ci puggalo ke hi ci na puggaloti. Tattha ko-kāratthe ke-kāro, hi-kāro ca nipātamatto. Koci puggalo, koci na puggaloti ayaṃ panettha attho. Idaṃ vuttaṃ hoti – puggalopi hi rūpādīsupi yo koci dhammo upalabbhatiyeva, tattha puggalova puggalo. Rūpādīsu pana kocipi na puggaloti. Tato taṃ sakavādī āha – puggalo ke hi ci upalabbhati ke hi ci na upalabbhatīti. Tassattho – puggalo upalabbhatīti padadvayassa atthato ekatte yadi upalabbhatīti anuññāto dhammo puggalato anaññopi koci puggalo koci na puggalo, puggalopi te koci upalabbhati, koci na upalabbhatīti āpajjati, kiṃ sampaṭicchasi etanti? So puggalassa anupaladdhiṃ anicchanto na hevanti paṭikkhipati. Ito paraṃ ‘‘ājānāhi niggaha’’ntiādi sabbaṃ saṅkhittaṃ. Vitthārato pana veditabbaṃ. Puggalo saccikaṭṭhotiādīsupi eseva nayo. Sabbāni hetāni upalabbhativevacanāneva, apica yasmā ‘‘puggalo upalabbhatisaccikaṭṭhaparamatthenā’’ti ayaṃ puggalavādino paṭiññā, tasmāssa yatheva puggalo upalabbhatīti laddhi, evamevaṃ puggalo saccikaṭṭhotipi āpajjati. Yā panassa puggalo atthīti laddhi, tassā vijjamānotivevacanameva, tasmā sabbānipetāni vacanāni sodhitāni.
55-59. 今当断正言说。关于“此人得现起”的语句，须探讨“此人得现起”所指何事。须问立异者：是否“一种人得现起”这一双词，有同义或不同义？倘若是不同义，如一种色，另一种受，因而不同人，亦说不同得现起；若是一体，如心是意，此即是同一人，故谓得现起。由此说：“如果某人是某人，则此人得现起；既然存在各种得现起者，则谓各为不同人。”你欲问何义？立异者因欲其人得现起，非得现者及色等人之性，故说此人得现起，且言“有些是人，有些非人”，如此语境。此时言“我有所谓之人”，因师言说而得，若得现起者非人人，亦或有人或非人，谁为谁非，此中意为谁作何用意。有人为人，有人非人，是这里含意。此有言者称：“得现起”“非得现起”当成单一义，譬如“非同时共成色”。若有得现现者，对于无得现者，谁为谁非？你欲何意？他因无此人无欲，不反对而驳斥。今后“请勿反对”等句，皆简略说出。细究之，所言“人确实”法等，同义接近。凡此诸因皆论“人得现起确实”之辩论理由，故得现起者说亦得成立，因人之义以此得出。且“真人”意蕴亦由此理推理，诸语句皆明辨无误。
§60
60. Tattha yaṃ avasāne ‘‘puggalo atthi, atthi na sabbo puggalo’’tiādi vuttaṃ, tatrāyamadhippāyo – yañhetaṃ paravādinā ‘‘puggalo atthi, atthi kehici puggalo, kehici na puggalo’’ti vuttaṃ, taṃ yasmā atthato puggalo atthi, atthi na sabbo puggaloti ettakaṃ hoti, tasmā naṃ sakavādī sampaṭicchāpetvā idāni naṃ evaṃ anuyuñjati. Tayā hi ‘‘atthi puggalo attahitāya paṭipanno’’ti vacanamattaṃ nissāya ‘‘puggalo atthī’’ti laddhi gahitā, yathā ca bhagavatā etaṃ vuttaṃ, tathā ‘‘suññato lokaṃ avekkhassu, mogharājā, sadā sato’’tiādinā (su. ni. 1125) nayena ‘‘natthī’’tipi vuttaṃ, tasmā yatheva te ‘‘puggalo atthi, atthi na sabbo puggalo’’ti laddhi, tathā puggalo natthi, natthi na sabbo puggalotipi āpajjati, kiṃ etaṃ sampaṭicchasīti? Atha naṃ asampaṭicchanto na hevāti paṭikkhipati. Sesamettha niggahādividhānaṃ vuttanayeneva veditabbanti.
60. 关于末句“有人存在，但非全人”说，共有三种误解。立异者提出“有人存在，有些为人，有些非人”，此言实指有人存在，然非全人，这委实如此，故立异者不再因而承认，仅以“有人为众生”言说，成就“有人存在”之意。适如世尊所说“空无一物，当观如是”等语，亦该被理解为“无”，故依此“有人存在，有非全人”，则意谓无人，非全人得现。问其判别意何？若未判别即驳斥。因其结论与语句之根本理目，依述法而应知。
Vacanasodhanavaṇṇanā niṭṭhitā. · 语词净化论释已完。
10. Paññattānuyogavaṇṇanā十、施设随问论释
§61-66
61-66. Idāni paññattānuyogo nāma hoti. Rūpadhātuyā hi puggalavādī rūpiṃ puggalaṃ paññapeti, tathā arūpadhātuyā arūpiṃ. Tassa taṃ laddhiṃ bhindituṃ sabbāpi pucchā sakavādissa, paṭiññā ca paṭikkhepo ca itarassa . So hi rūpīti vutte rūpakāyasabbhāvato ceva tathārūpāya ca paññattiyā atthitāya paṭijānāti. Kāmīti vutte vītarāgasabbhāvato ceva tathārūpāya ca paññattiyā natthitāya paṭikkhipati. Arūpīti vuttepi arūpakkhandhasabbhāvato ceva tathārūpāya ca paññattiyā atthitāya paṭijānāti. Dvīsupi nayesu sattoti puggalassa vevacanavasena vuttaṃ.
61-66. 此称名字有种类法之用。外形色法上，立异者说明人是有形；无形法则说明无形。欲界法被称“有欲色”，依据名称意涵而承认；无有欲界则反驳。无形法则未承认而反驳。二法中言“存在”，即为“人”的代名词。
§67
67. Idāni yasmā so ‘‘kāye kāyānupassī’’ti āgataṭṭhāne añño kāyo añño puggaloti icchati, tasmā taṃ laddhiṃ bhindituṃ kāyoti vā sarīranti vātiādi sakavādīpucchā hoti. Tattha kāyaṃ appiyaṃ karitvāti kāyaṃ appetabbaṃ allīyāpetabbaṃ ekībhāvaṃ upanetabbaṃ avibhajitabbaṃ katvā pucchāmīti attho. Eseseti eso soyeva. Ese esetipi pāṭho. Eso esoyevāti attho. Ekaṭṭheti ekaṭṭho. Same samabhāge tajjāteti samo samabhāgo tajjātiko. Vacanamatteyevettha bhedo. Atthato pana kāyova esoti pucchati. Paravādī nānattaṃ apassanto āmantāti paṭijānāti. Puggaloti vā jīvoti vāti pucchāyapi eseva nayo. Añño kāyoti puṭṭho pana kāyānupassanāya evaṃladdhikattā paṭijānāti. Aññaṃ jīvanti puṭṭho pana āhacca bhāsitaṃ suttaṃ paṭikkhipituṃ asakkonto avajānāti. Tato paraṃ ‘‘ājānāhi niggaha’’ntiādi uttānatthameva.
67. 今言“于身，察身”，成立“他身是他人”，因而切分此名。立异者问：“何谓身？是彼身体，还是同一吗？”答言：身即所恶，身应受之，为不应分别统一之。此即问题意义。分界说“此彼”，立异者不识，依此承认。单言“人”即生命也。问“他身”时，即欲知身之究竟，立异者往往据斯及其意义而探究。有人发问“不知此身，在我心显现”；亦有人诘曰“此生人”即生命。被问者多语，不能解答误触经义，而终被驳斥，故末句“请勿反对”等，旨在说明正理。
§68
68. Paravādīpakkhe pana añño kāyo añño puggaloti puṭṭho sakavādī ṭhapanīyapañhattā paṭikkhipati, paravādī chalavasena paṭikammaṃ karoti. Tampi uttānatthamevāti.
68. 然而立异者被问“他身是他人”，则以反问驳答，且变通对待。此亦为面对此义理时的反驳手段，言之精准。
Paññattānuyogavaṇṇanā niṭṭhitā. · 概念随问解释已毕。
11. Gatianuyogavaṇṇanā11. 趣随问解释
§69-72
69-72. Idāni gatiparivattanamukhena cutipaṭisandhianuyogo hoti. Tattha yasmā puggalavādī ‘‘sa sattakkhattuparamaṃ sandhāvitvāna puggalo’’tiādīni (saṃ. ni. 2.133; itivu. 24) suttāni nissāya puggalo sandhāvatīti laddhiṃ gahetvā voharati , tasmāssa taṃ laddhiṃ bhindituṃ sandhāvatīti pucchā sakavādissa. Tattha sandhāvatīti saṃsarati gamanāgamanaṃ karoti. Attano laddhivasena paṭiññā paravādissa. So puggalotiādayo anuyogopi sakavādissa, paṭikkhepo itarassa. Tattha soti soyevāti attho. Evaṃ pana anuyutto sassatadiṭṭhibhayena paṭikkhipati. Aññoti puṭṭho ucchedadiṭṭhibhayena. So ca añño cāti puṭṭho ekaccasassatadiṭṭhibhayena. Neva so na aññoti puṭṭho amarāvikkhepadiṭṭhibhayena. Puna cattāropi pañhe ekato puṭṭho catunnampi diṭṭhīnaṃ bhayena paṭikkhipitvā puna yānissa suttāni nissāya laddhi uppannā tāni dassento tena hi puggalosandhāvatītiādimāha.
69-72。现在由于循环往复的因缘，发生了之后连接的连续作用。这里，由于有人述说「那人已断尽三界最高的结」，依此说法（见《论•尼》二点一三三；《中部杂录》二四），诸经据此以人为连接，因缘接续，故依此道理那么人得到这一结即为连接。为此，质问执持对方提出“连接是什么？”这里「连接」是指往来往返。以自身所得为根据，反对对方的观点。此人称己见等相关论点是对方的次要观点，并予以反驳，这就是“反驳”。如此依附（他见）便因对永恒见之恐惧而予以反驳，称“他见”，另有者因对断灭见之恐惧而反对，还有人因对某些永恒见而反对，不认为是“他见”，又有人既非反对也非赞成“不生不灭见”的态度。复有四种疑问，一者为“他见”，因畏惧四种见，反对接续；由此产生以经文为凭的质疑，应以此质疑显现这些现象，因此说此人是个连接者等。
§76
76. Puna sakavādinā ‘‘yvāyaṃ tava laddhiyā sandhāvati, kiṃ so asmiñca parasmiñca loke ekoyevā’’ti adhippāyena svevāti niyametvā puṭṭho sassatabhayā paṭikkhipitvā puna daḷhaṃ katvā tatheva puṭṭho yasmā so puggalova na añño bhāvo, ‘‘so tato cuto idhūpapanno’’tiādisuttampi (pārā. 12; dī. ni. 1.245) atthi, tasmā paṭijānāti. Sveva manussoti puṭṭho manussasseva devattābhāvato paṭikkhipati.
76。复由对方说：“你以何所得而说明，世间这个与那个只有一个存在吗？”凭此决断，质疑便因畏惧永恒见而反驳，又坚立自己的论点，如此质疑。既然是唯一之人，非他者，“此人虽已死却在此出现”之类经文（见《长部杂录》一二四五等）确有其义，故而肯定此点。质量之谓人，即对人的生灭不存在天人两界的差别而反对此说。
§77
77. Puna puṭṭho ‘‘ahaṃ tena samayena sunetto nāma satthā ahosi’’ntiādisuttavasena (a. ni. 7.66 atthato samānaṃ) paṭijānāti. Athassa sakavādī devamanussupapattīnaṃ nānattato vacanaṃ micchāti pakāsento manusso hutvātiādimāha.
77。复质疑曰：“我当时谨记者名为善净教诲者”之类经文（《增支部》七六六与义相同），故肯定此说。但该对方论者指出天人及人出生过程有各种差别，认为此言不正，进而断言“此乃人为”，以此表达己见。
§78
78. Tattha hevaṃ maraṇaṃ na hehitīti evaṃ sante maraṇaṃ na bhavissatīti attho. Ito paraṃ yakkho petoti attabhāvanānattavasena anuyoganānattaṃ veditabbaṃ.
78。此处意谓如此则死不真实，故在此条件下则死不可得。再由此可知，妖魔饿鬼等因自性所成不同，故应知不同连接之无据之非理。
§82
82.Khattiyotiādīni jātivasena ceva aṅgavekallādivasena ca vuttāni.
82。“士族”等词汇，既含种姓身份，也有身体局部名称等义。
§87
87. Puna na vattabbanti paravādinā puṭṭho idhaṭṭhakassa upapattivasena paralokassa gamanābhāvato paṭiññā sakavādissa puna sotāpannassa bhavantarepi sotāpannabhāvāvijahanato dutiyapaṭiññāpi tasseva. Hañcītiādivacanaṃ paravādissa.
87。复对方论者不予回答，质疑由于第五弟子在此处无转生及他界往生之事实，对方断绝与之接续，且由于自身为初果比库但他后果为初果之因而断绝第二次接续，『责骂』等言辞为对方说法。
§88
88. Puna devaloke upapannassa manussattābhāvadassanena anuyogo sakavādissa.
八十八。又次，因见人身灭失而现于天界者相应的联系，此处为随说。
§89
89. Tato paraṃ anañño avigatoti ettha anaññoti sabbākārena ekasadiso. Avigatoti ekenāpi ākārena avigatoti attho. Na hevanti devaloke upapannassa manussabhāvābhāvato evamāha.
八十九。复次，『无他』与『不失』二词在此合意——『无他』即全面、一致的同一义，『不失』以单一形态指『不失』之意。天界显现时，人身之有无，非实有非实无，故云如此。
§90
90. Puna daḷhaṃ katvā anuyutto ‘‘sveva puggalo sandhāvatī’’ti laddhiyā anujānāti. Hatthacchinnotiādi ākāravigamanadassanena avigato sandhāvatīti laddhibhindanatthaṃ vuttaṃ. Tattha aḷacchinnoti yassa aṅguṭṭhakā chinnā. Kaṇḍaracchinnoti yassa mahānhārū chinnā.
九十。又作坚固，随说说：『自性人可依止』，此得成便准许。以断臂等形象离散之见为不失，是指得成依止的异体。其间断臂者指断指，断节者指断大筋。
§91
91.Sarūpotiādīsu paṭhame pañhe iminā rūpakāyena saddhiṃ agamanaṃ sandhāya paṭikkhipati. Dutiye antarābhavapuggalaṃ sandhāya paṭijānāti. So hi tassa laddhiyā sarūpova gantvā mātukucchiṃ pavisati. Athassa taṃ rūpaṃ bhijjati. Taṃ jīvanti yena rūpasaṅkhātena sarīrena saddhiṃ gacchati, kimassa tadeva jīvaṃ taṃ sarīranti pucchati. Paravādī idha sarīranikkhepā suttavirodhā ca paṭikkhipati.
九十一。在形体等诸问题上，初问者以此形身为依止而推否。第二次则以中介存在得识别。此依止，将形相同理成同一，故入母胎。其形色由此轮转于形身相合之体。谁是此生命？谁与形色同行？谁是生命？质询者因违背经说，否定身是生命之说。
Savedanotiādīsu asaññūpapattiṃ sandhāya paṭikkhipati, tadaññaṃ upapattiṃ sandhāya paṭijānāti. Taṃ jīvanti yena vedanādisaṅkhātena sarīrena saddhiṃ gacchati. Kimassa tadeva jīvaṃ taṃ sarīranti pucchati. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ, aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti etissā hi laddhiyā pañcapi khandhā sarīranti adhippetā. Paravādī suttavirodhā paṭikkhipati.
在感受等处，以非识现起之因缘为否定。又识诸生起因缘为识别。此生命乃由感受等形色所组成，与身合而行。质询者问：谁是此生命？谁是身体？谁是生命？谁是身体？此处得成谓五蕴皆是身。质询者因违背经说而否定。
§92
92.Arūpotiādīsu paṭhame pañhe antarābhavaṃ sandhāya paṭikkhipati. Dutiye arūpā rūpaṃ upapajjamānaṃ sandhāya paṭijānāti. Aññaṃ, jīvanti yaṃ rūpasaṅkhātaṃ sarīraṃ pahāya arūpo sandhāvati, kiṃ te taṃ sarīraṃ aññaṃ, aññaṃ jīvanti pucchati. Itaro suttavirodhā paṭikkhipati.
九十二。在无形体等处，初问者以中介存在为否定。第二次则以无形体之形相对于有形体之出现而识别。另者谓：舍弃形色所摄身而依止无形体者，何为其身体？谁为其生命？另者因违背经说而否定。
Avedanotiādīsu saññībhavaṃ sandhāya paṭikkhipati, tadaññaṃ upapattiṃ sandhāya paṭijānāti. Aññaṃ jīvanti yaṃ vedanādisaṅkhātaṃ sarīraṃ pahāya avedano aviññāṇo sandhāvati, kiṃ te taṃ aññaṃ sarīraṃ, aññaṃ jīvanti pucchati. Itaro suttavirodhā paṭikkhipati.
对于『无感受等』等诸法之相起，断灭者持拒绝之见，若由此寻找他种现成之存在，则识他种现成之存在。诸有者舍弃由感受等所构成之身，寻无感受无识法，便生起『何以别有他种身耶？为何另有他生者？』之问，他则断绝此问，谓之异见相违。
§93
93.Rūpaṃ sandhāvatītiādīsu ye rūpādayo khandhe upādāya puggalaṃ paññapeti, kiṃ te tasmiṃ puggale sandhāvante tampi rūpaṃ sandhāvatīti pucchati. Paravādī ‘‘avijjānīvaraṇānaṃ sattānaṃ taṇhāsaṃyojanānaṃ sandhāvataṃ saṃsarata’’nti sattasseva sandhāvanavacanato paṭikkhipati. Puna puṭṭho yasmā rūpādidhamme vinā puggalo natthi, tasmā tasmiṃ sandhāvante tenapi rūpena sandhāvitabbanti saññāya paṭijānāti. Vedanādīsupi eseva nayo.
谓『色等诸属为所依止』等者，是指种种色等五蕴为所依止而显现个人。问：尔时在此个人所依处，尚有色相所依持乎？对曰：谤者以「无明污染所缚诸有之渴爱缠缚而流转」为依止，故断此依止之语。又复问：既色等诸法无有个人，则所依持之处亦当依持诸色相，如是则以想分别依止之，遂解答此处亦同于感受等法。
§94
94.Rūpaṃ na sandhāvatītiādīsu yasmā te rūpaṃ puggalo na hoti, sveva ca sandhāvatīti vadesi, tasmā taṃ pucchāmi, kiṃ te rūpaṃ na sandhāvatīti attho. Itaro puggale sandhāvante na sakkā tassa upādānabhūtena rūpena sandhāvitunti saññāya paṭikkhipati. Puna puṭṭho sattānaññeva sandhāvanavacanato paṭijānāti. Sesamettha uttānameva.
谓『色不依止』者，谓彼色法非个人所有，却言依止，吾问：何以色不依止？于依止个人而言，尔谓非因色为依持，此见异于他有依止个人之说，故予以断绝，再问彼诸有存者亦同依止之义，解答详见前文。
Gāthānaṃ pana ayamattho – āyasmato matena rukkhaṃ upādāya chāyā viya, indhanaṃ upādāya aggi viya ca, khandhe upādāya puggalo; rūpādīnaṃ sandhāvane asati tesu khandhesu bhijjamānesu so tava puggalo bhijjati ce, evaṃ sante ucchedā bhavati diṭṭhi, ucchedadiṭṭhi te āpajjati. Katarā yā buddhena vivajjitā akusaladiṭṭhi. Yā pana ‘‘ucchedavādī samaṇo gotamo’’ti pariyāyabhāsitā, na taṃ vadāmāti dasseti. Athāpi tesu khandhesu bhijjamānesu so puggalo na bhijjati, evaṃ sante sassato puggalo hoti. Tato so nibbānena samasamo āpajjati . Samasamoti ativiya samo, samena vā samo, samabhāveneva samo. Yatheva nibbānaṃ nuppajjati na bhijjati, evaṃ te puggalopi tena samasamoti.
谚曰：长老所取之树，犹如依止其荫；火之依薪，如此依止诸蕴者。若于无色法蕴中，起蕴垢者，即生个人生灭见，相应生灭见即为佛所断恶见。所谓『断灭论者』多以此诠释，不当谓『断灭论沙门果德玛』，盖非斯意。或复于蕴垢起时，彼个人未生灭，则有永存个人，如此等同涅槃不生不灭之义。涅槃不生不灭者，即无生即无灭，恒常即不常，平等即均等。犹如涅槃不生不灭，彼个人亦同具此平等性。
Gatiparivattanamukhena cutipaṭisandhānuyogo niṭṭhito. · 以趣转变之门，死生随问已毕。
Anuyogavaṇṇanā. · 随问解释。
12. Upādāpaññattānuyogavaṇṇanā12. 执取概念随问解释
§95
95. Idāni upādāpaññattānuyogo hoti. Tattha pucchā sakavādissa, paṭiññāpaṭikkhepo paravādissa. So hi rukkhaṃ upādāya chāyāya viya, indhanaṃ upādāya aggissa viya ca, rūpādīni upādāya puggalassa paññattiṃ paññāpanaṃ avabodhanaṃ icchati, tasmā ‘‘rūpaṃ upādāyā’’ti puṭṭho paṭijānāti. Puna yathā rukkhupādānā chāyā rukkho viya, indhanupādāno ca aggi indhanaṃ viya aniccādidhammo, evaṃ te rūpādiupādāno puggalo rūpādayo viya aniccoti imamatthaṃ puṭṭho attano laddhiyaṃ ṭhatvā paṭikkhipati.
今起于执持名相之用。彼处有俗人询问，持断辩切地反驳异见者。譬如依树而立的树荫，依薪而燃的火，是欲显明以色等为执持所依之名相，所以诘问『色是否执持』而得明。复如树之荫依树，薪之火依薪，皆是无常诸法，色等所依持个人亦如是无常，由此义而明，断此问。
§97
97.Nīlaṃ rūpaṃ upādāya nīlotiādīsu nīlarūpena saddhiṃ puggalassa ekattaṃ, ekasarīre nīlādīnaṃ bahūnaṃ vasena bahubhāvañca anicchanto paṭikkhipati.
谓『以青色为依止称青等者』，谓由青色等合而一体之个人，虽由众多青色结合及多样性而聚集，如此无常之性，则依止者皆以无常拒绝。
§98
98.Kusalaṃ vedananti etthāpi vedanāya saddhiṃ ekattaṃ ekasantāne bahūnaṃ kusalavedanānaṃ vasena bahubhāvañca anicchanto paṭikkhipati. Dutiyanaye maggakusalotiādivacanasabbhāvato chekaṭṭhaṃ sandhāya paṭijānāti. Saphalotiādīni puṭṭho tathārūpassa vohārassa abhāvato paṭikkhipati.
善为受者，即使于此，对受与多种同一时间存有的善受的同存，经常抱有不愿的意愿而排斥它。二义中，道果善等语，从本性上集成一处，认知明白。被问及如果等，此等言辞行为缺失之故，便予以排斥。
§99
99. Akusalapakkhe achekaṭṭhaṃ sandhāya paṭijānāti.
不善方面，则认知明白，不集成一处。
§100
100. Abyākatapakkhe sassatādivasena abyākatabhāvaṃ sandhāya paṭijānāti. Sesamettha heṭṭhā vuttanayeneva veditabbaṃ.
未分别方面，存在永恒等观念而认知未分别状态。此余义，当依下文所说理应明了。
§104
104.Cakkhuṃupādāyātiādīsu ‘‘cakkhumā visamānīva…pe… pāpāni parivajjaye’’ti(udā. 43) ādivohārasabbhāvato paṭijānāti. Cakkhumattādinirodhena puggalanirodhaṃ anicchanto paṭikkhipati.
执眼等产生者，基于『眼如晦暗……避恶业』（例如第四十三经），从初始言辞行为本性而认知明了。因眼及其了断，排斥不愿生起人之灭除。
§107
107.Rūpaṃ upādāya vedanaṃ upādāyāti ettha aññepi rūpamūlakā dukatikacatukkā veditabbā. Yasmā pana khandhe upādāya puggalassa paññatti, tasmā dvepi tayopi cattāropi pañcapi upādāya paññattiṃ paṭijānāti. Ekasantāne pana dvinnaṃ pañcannaṃ vā abhāvā paṭikkhipati. Āyatanādīsupi eseva nayo.
执色生受者，执受生者，在此亦当观察其他以色为本的四种苦诸法。因于蕴执着，是人为假设，故对二者、三者、四者、五者的执均是假设。虽同一时段中二或五之不存在，则予排斥。入处等亦同理。
§112
112. Idāni yaṃ upādāya yassa paññatti, yathā tassa aniccatāya tassāpi aniccatā, tato ca aññattaṃ siddhaṃ, evaṃ tassa puggalassāpi āpajjatīti dassetuṃ yathā rukkhantiādimāha. Tattha upādāyāti paṭicca āgamma, na vinā tanti attho. Paravādī pana tathā anicchanto laddhiyaṃ ṭhatvā paṭikkhipati.
现在对于执着所执之假设，譬如其无常，彼亦不常，且随其差别成立，如同树木类所说。此中‘执’者，依赖而生，无此则无义。至于排斥者，则此理虽明，仍执着自身坚固而拒斥。
§115
115.Nigaḷoti saṅkhalikabandhanaṃ. Negaḷikoti tena bandhako yassa rūpaṃ so rūpavāti yasmā yassa rūpaṃ so rūpavā hoti, tasmā yathā na nigaḷo …pe… añño rūpavāti attho.
115. 『Nigaḷoti』者，谓缚系的意思。『Negaḷikoti』者，以此为缚者，其所著之物即为色，故谓为色体。又谓，此所著之物即为色体，故如『Nigaḷo』，此为他色体之义。
§116
116.Citte cittetiādīsu sarāgādicittavasena sarāgāditaṃ sandhāya cittānupassanāvasena paṭijānāti. Jāyatītiādinā nayena puṭṭho puggalassa khaṇikabhāvaṃ anicchanto paṭikkhipati. ‘‘So’’ti vā ‘‘añño’’ti vā puṭṭho sassatucchedabhayena paṭikkhipati. Puna na vattabbaṃ ‘‘kumārako’’ti vā ‘‘kumārikā’’ti vā puṭṭho lokavohārasamucchedabhayena vattabbanti paṭijānāti. Sesamettha pākaṭameva.
116. 在心及以心为首者诸法中，依贪欲等心为本，藉观知心之法，乃能识别。所谓『生起等』等教义，通过此引导，令修习者对人之瞬息变化性质起不欲故而舍弃。对「是」或「非」所疑，因断灭恐惧而舍弃。不应当以「童男」或「童女」等名分断言人已灭尽。此处余义已明。
§118
118. Idāni paravādī aññenākārena laddhiṃ patiṭṭhāpetukāmo na vattabbaṃ puggalo upalabbhatītiādimāha. Tattha na vattabbanti kiṃ te iminā evaṃ bahunā upādāpaññattānuyogena, idaṃ tāva vadehi, kiṃ na vattabbaṃ ‘‘puggalo upalabbhati saccikaṭṭhaparamatthenā’’ti. Tato sakavādinā āmantāti vutte nanu yo passatītiādimāha. Tattha yoti puggalo . Yanti rūpaṃ. Yenāti cakkhunā. Soti puggalo. Tanti rūpaṃ. Tenāti cakkhunā. Idaṃ vuttaṃ hoti – nanu yo yaṃ rūpaṃ yena cakkhunā passati, so taṃ rūpaṃ tena cakkhunā passanto puggaloti. Sakavādī kiñcāpi cakkhuviññāṇassa nissayabhāvaṃ gacchantaṃ cakkhumeva rūpaṃ passati, tathā sotameva saddaṃ suṇāti…pe… viññāṇameva dhammaṃ vijānāti, ‘‘atthi arahato cakkhu, passati arahā cakkhunā rūpa’’ntiādisammutivasena pana āmantāti paṭijānāti.
118. 今言他者欲以他法确立利益地位，不当言人已不可得等。对于此处，不当以众多因执著生起之认知为据，而妄言：“人乃依真理呈现可得”。此后依教示者谓：“非若执者，谁能睹？”所说人者，即见者。谓“见色”，谓“以眼见”。“是人”者，“色”体。谓“以眼识于色”。此为语中所述——“谁见此色，谁以眼识此色者，即此人”。依教者虽有眼识为依，然眼仅见色，耳亦仅闻声……唯识能识诸法。由是而令认知：“成就阿拉汉眼，阿拉汉以眼见色”之义等。
§120
120. Tato chalavādaṃ nissāya paravādinā puggalassa vattabbatāya sādhitāya tameva vādaṃ parivattetvā puggalo upalabbhatītiādimāha. Tattha yo na passatīti andho asaññasatto arūpaṃ upapanno nirodhaṃ samāpanno, anandhopi ca aññatra dassanasamayā na passati nāma. Sesavāresupi eseva nayo. Sesaṃ pāḷivaseneva atthato veditabbaṃ.
120. 然后依据否定论者之立场，依他者言而反转立论，谓人得现象。若人不见则为盲，若无识则为无觉者。是则无色生灭、无覆灭之相，乃至无见之际皆不见。这是余结论。余义当依巴利语表达为准。
§122
122. Suttasaṃsandanāyaṃ dibbassa cakkhuno rūpagocarattā rūpaṃ passatīti āha. Dutiyavāre ‘‘satte passāmī’’tivacanato puggalaṃ passatīti āha. Tatiyavāre ‘‘rūpaṃ disvā puggalaṃ vibhāvetī’’ti laddhito ubho passatīti āha. Yasmā pana passitabbaṃ nāma diṭṭhaṃ sutaṃ mutaṃ viññātanti catubbidhe rūpasaṅgahe rūpāyatanameva saṅgahitaṃ, tasmā sakavādī ‘‘rūpaṃ puggalo, puggalo rūpaṃ, ubho rūpa’’nti anuyogaṃ karoti. Tassattho pākaṭoyevāti.
122. 为印证经文，谓有天眼能见色之故；次而以“我见众生”语，谓见有人；再谓“见色能辨人”为因，故二者皆见。所应见者，即见闻悟四种色相之集，即色界诸处，以色为合摄，故依教者言：“色即人，人即色，二者皆色”而推究。此处义无疑。
Upādāpaññattānuyogavaṇṇanā. · 执取概念随问解释。
13. Purisakārānuyogavaṇṇanā十三、关于个人努力追问的解释
§123
123. Idāni purisakārānuyogo hoti. Tattha kamme sati niyamato tassa kārakenapi bhavitabbanti laddhiyā pucchā paravādissa, tathārūpānaṃ kammānaṃ atthitāya paṭiññā sakavādissa. Puna kattā kāretāti pucchā paravādissa. Tattha kattāti tesaṃ kammānaṃ kārako. Kāretāti āṇattidesanādīhi upāyehi kārāpako. Idāni yasmā paravādī puggalaṃ sandhāya kattāti pucchati, na karaṇamattaṃ, tasmā paṭikkhepo sakavādissa.
123. 今为应人之俗话。于此，缘业之制，须对作业者问询而应。依他论者对诸业意蕴作认，可对作业者再问“何谓作？”此谓作者，即为诸业之行为者；谓“作”者，谓以一定手段役使而作。今依他者问人及其作业，意指作而非作业者故，故教者省却之。
§124
124.Tassa kattā kāretāti ettha yadi yaṃ yaṃ upalabbhati, tassa tassa kattā puggalo te upalabbhati, kiṃ tassāpi kārako ca kārāpako ca añño puggalo upalabbhatīti attho. Paravādī tathā anicchanto issaranimmānavādabhayena paṭikkhipati. Puna puṭṭho yasmā puggalaṃ mātāpitaro janenti nāmaṃ karonti posenti, tasmāssa te kārakā. Ye ca pana taṃ kalyāṇamittā vā ācariyā vā tāni tāni vijjāṭṭhānasippāyatanāni sikkhāpenti , te kārāpakā nāmāti imamatthaṃ sandhāya paṭijānāti. Purimakammameva tassa kattā ceva kārāpetā cāti adhippetaṃ.
124.「他是主体，执行者」者，谓于此若有所获得者，诸个别自有主体，彼此所得亦归于各自之人。云何？彼既为所在事者，且为实行者，复有他人所得乎？意旨在此。罪者因无欲，故畏惧主宰显现者之苦害而拒绝。又问曰：因何父母知晓子女，命名诸之而养护？故父母为该事之主体。若善友或老师，教授各类知识、修习法门，则彼等为事之实施者。由此理，以此说「他是主体，实行者」言，这便为此义。前功已成者，即为主体与实行者，意为执掌者。
§125
125.Tassa tassevāti iminā idaṃ pucchati – yadi kammānaṃ kārakassa kattā tassāpi kattā tassāpi kattā attheva, evaṃ sante purimena purimena avassaṃ pacchā pacchā puggalo kātabboti imināpi te kammānaṃ kārakena puggalena āyatiṃ añño puggalo kātabbo, tenāpi aññoti natthi dukkhassa antakiriyā, natthi vaṭṭassa upacchedo, natthi appaccayaparinibbānaṃ. Paccayābhāvena paccayapaṭibaddhassa dukkhassa abhāvā yaṃ nibbānaṃ vuttaṃ, natthi te tanti. Atha vā tassa tassevāti yadi kammaṃ kammamattaṃ na hoti, tassa pana kārako puggalo, tassāpi kārako, tassāpi kārakoti evaṃ puggalaparamparā atthi. Evaṃ sante yā esā kammavaṭṭassa appavattikaraṇena dukkhassa antakiriyā vuttā, sā natthīti attho. Paravādī taṃ anicchanto paṭikkhipati. Ito aparāsupi upalabbhati sāmaññena kārakapucchāsu puggalaṃyeva sandhāya ‘‘kattā kāretā’’ti vuttaṃ, na paccaye. Na hi mahāpathavīādīnaṃ paccayā natthi.
125.谓主体者，问曰：若业之所有者即为其主体，且彼业之所有遂为其所执，于此情形下，前世之人各有当执者，今世应当为之，然今亦有业之主体者相传延续。如此则无苦之最终消除，亦无业之断绝，亦无条件涅槃。由条件生起之苦之无现，谓涅槃之所说，不及彼等之业报。或谓「业」非独是业量，仍有主体之人，且彼为主体者之传承亦存。故业报之苦终止之因不存，此意谓之。罪者因无欲，故拒绝此说。从今以往，由般若知业主体之疑问，只须考虑人而非条件缘起。因大地等诸缘无此义。
§135
135.Añño kalyāṇapāpakānaṃ kammānaṃ kattāti pañho ‘‘saṅkhāravantaṃ vā attāna’’ntiādidiṭṭhibhayā paṭikkhitto.
135.他之善恶业之主体，此为疑问根本。恐有造作者，却疑谓『有造作者或自我』等见故拒绝。
§136
136.Vipāko upalabbhatītiādi vipākapaṭisaṃvedīvasena puggalaṃ dassentassa laddhibhindanatthaṃ vuttaṃ. Tattha vipākapaṭisaṃvedīti anuyogo paravādissa , vipākapavattito aññassa vedakassa abhāvā paṭikkhepo sakavādissa. Puna pucchā sakavādissa, paṭiññā itarassa.
136.「感受报果」者，用以展示个别因感受报而受果之因果关系。此中，感受报果乃罪者所附之依报；谓果报流转乃因缘故，外感能觉者不生，罪者戒除此见。又问戒者，答於他者。
§138
138.Tassa paṭisaṃvedīti tassa vipākapaṭisaṃvedakassa paṭisaṃvedī yasmā pana paṭisaṃveditabbo nāma vipāko, na ca puggalo vipāko, tasmā paṭikkhepo paravādissa. Puna puṭṭho yasmā puññavipāke ṭhitattā vipākapaṭisaṃvedī puttaṃ vā patiṃ vā mātā vā jāyā vā paricumbati parisajjati, tasmā tathārūpaṃ paṭisaṃveditaṃ sandhāya paṭijānāti paravādī.
138.彼所感受者，即感受果报之觉知者。然感受果报非人，即果非人，故戒断罪者。又问：善报受生时，子、父、母相亲近，触合庄严。依此观感受已证，罪者据此观知确实感受。
Tassatassevāti yadi vipāko vipākamattaṃ na hoti, tassa pana paṭisaṃvedī puggalo, tassāpi paṭisaṃvedī tassāpi paṭisaṃvedīti evaṃ puggalaparamparā atthi. Evaṃ sante yā esā vipākavaṭṭassa appavattikaraṇena dukkhassa antakiriyā vuttā, sā natthīti attho. Ito paraṃ upalabbhatisāmaññena paṭisaṃvedīpucchāsu heṭṭhā vuttanayeneva attho veditabbo.
若果报非枯竭报，则觉果之人存在，且其觉果继续不断，故此人之传续亦存在。依此说，业道苦终结之因不存，此意也。由是以此般若感受之问，应依此理解释吾所言。
§142
142.Añño kalyāṇapāpakānaṃ kammānaṃ vipākapaṭisaṃvedīti pañho ‘‘vedanavantaṃ vā attāna’’ntiādidiṭṭhibhayā paṭikkhitto.
142. 关于他利善恶业报的感受，问曰『感受有受者』等，是因见疑恐惧而被反驳。
§143
143.Dibbaṃ sukhantiādi kalyāṇapāpakānaṃ kammānaṃ vipākaṃ bhājetvā dassanavasena āraddhaṃ. Taṃ sabbaṃ heṭṭhā vuttanayeneva veditabbaṃ. Sakavādino cettha puggalavaseneva paṭisaṃvedīpaṭikkhepo veditabbo, na vedayitavasena.
143. 显现神通快乐等善恶业报的果报，是以为显现之相而奋起。此所有现象皆当如下所说去分别理解。此处，应视论者为个人本体而感受之反驳，应按彼视为个人而感受之性，不当以感受的主观性去理解。
§148
148.Mahāpathavīādīni hi ārammaṇaṃ katvā vedayitānaṃ uppatti appaṭisiddhā.
148. 诸如大地等为根境，虽成感觉者的缘起，然其感受的产生并未被否定。
§170
170.Kattā kāretā vipākapaṭisaṃvedītiādi vomissakanayavasena āraddhaṃ. Tattha so karotīti yaṃ tvaṃ kattāti ca paṭisaṃvedīti ca vadesi, kiṃ soyeva karoti, so paṭisaṃvedeti. Ayamanuyogo sakavādissa, suttavirodhabhayena paṭikkhepo paravādissa.
170. 所谓『作主造作者感受果报』等，是因有欲望看法而起。于此，谓『他作主』及『感受果报』二者，所谓作的即是彼感受果，彼感受果即是作。此说随顺论者，遭遇经文反对而被贬斥为邪说。
§171
171. Puna puṭṭho ‘‘idha nandati pecca nandatī’’tiādisuttavasena (dha. pa. 18) paṭiññā tasseva. Athassa vacanokāsaṃ paṭibāhanto sakavādī sayaṃkataṃ sukhadukkhanti āha.
171. 又问『此处欢喜，彼处欢喜』等，依经文释义，（如《大品》18经）故决断如是。亦有依此语句出时间语法，论者自作欢苦说。
§172
172. Tattha añño karotīti kārakavedakānaṃ aññattapucchāvasena vuttaṃ. Tato paravādī suttavirodhabhayena paṭikkhipitvā puna puṭṭho ‘‘manussabhūto katvā devabhūto paṭisaṃvedetī’’ti maññamāno paṭijānāti . Evaṃvādino pana paraṃkataṃ sukhadukkhaṃ āpajjatīti tassa vasena puṭṭho puna paṭikkhipati.
172. 此中他作说，乃作为因果语问之异议。后反驳该他说遭经文反对，再问『人身业作、天身业果感受』等，以为如此，即知受彼感受。然说者又反驳后者感受之差异。
§174
174.So ca añño cāti kārakavedakānaṃ ekattaaññattapucchāvasena vuttaṃ. Tato paravādī suttavirodhabhayeneva paṭikkhipitvā puna puṭṭho purime dvepi naye ekato katvā paṭijānāti. Evaṃvādino pana sayaṃkatañca paraṃkatañca sukhadukkhaṃ āpajjatīti tassa vasena puṭṭho puna paṭikkhipati.
像这样，关于三种行事者的统一与差别作为疑问提出。然后对立者出于害怕违犯经文，暂时否定后又被追问，便将前两者合而为一而承认。主张如此的人认为自己行为与他人行为皆生愉苦，因此因这种看法被问时又予以否定。
§176
176.Neva so karotīti kārakavedakānaṃ ekattaaññattapaṭikkhepavasena vuttaṃ. Tato paravādī suttavirodhavaseneva paṭikkhipitvā puna puṭṭho yasmā manusso devalokūpapattiyā kammaṃ katvā na manussabhūtova paṭisaṃvedeti, nāpi yena kammaṃ kataṃ, tato aññova paṭisaṃvedeti, tasmā kārakato vedako neva so hoti, na aññoti maññamāno paṭijānāti. Laddhimattamevetaṃ? Evaṃvādino pana asayaṃkāraṃ aparaṃkāraṃ adhiccasamuppannaṃ sukhadukkhaṃ āpajjatīti tassa vasena puṭṭho puna paṭikkhipati. Apica imasmiṃ vomissakanaye ādito paṭṭhāya imināpi nayena attho veditabbo. Yasmā hi ayaṃ puggalavādī kammānaṃ kārakañceva vedakañca icchati, tasmāssa yo kārako, teneva vā vedakena bhavitabbaṃ, aññena vā ubhohi vā bhavitabbaṃ, ubhohi vāpi na bhavitabbanti idamāpannaṃ hoti. Evamāpannameva anuyogaṃ anuyuñjanto sakavādī ‘‘so karotī’’tiādayo cattāropi vikappe āha. Sesaṃ vuttappakārameva.
说“不作此事”时，关于行事者统一差别的否定也被提出。然后对立者因害怕反对经典，再次否定，当被问及因为人于天界所得报因行为故而无法以人身识别时，既不能说自己作了该业，也不能说别人作了该业，所以作为行事者或知行者都不存在，他既不认同又自认同。这种只在获得方面成立的说法？主张如此的人认为由无自性的缘起，附加于他所作之业生起另一业，遂生苦乐。因这点，问话再次被否定。此外本节开头的否定式问句，立论角度也应由此思考。因为该论者欲同时成为业的作因与知因，故作因应是彼自身，若非则是由他或两者同时，而两者都不应成立，这就是本论述所获。依此对答，行者们便对“四种说法：他作，是；他作，非；我作，是；我作，非”作总结，其他即为以上所述情形。
Pariyosāne pana cattāropi pañhā ekato puṭṭhā. Tattha paṭikkhepo ca paṭijānanā ca sayaṃkatādidosappatti ca purimanayeneva veditabbā. Ito paraṃ ‘‘kalyāṇapāpakānī’’ti avatvā heṭṭhā vuttanayā eva ‘‘kammaṃ atthī’’tiādinā vikappena dassitā. Tesampi heṭṭhā vuttanayeneva attho veditabbo.
在末尾，四个问句合而一问。此处否定与承认，及自我与他者、先前论证方式，均应一并认识。从此以后，「善恶业」一语出现，以下只施以略述，以“业存在”等说法示现。所谓含义，也应以此处用语为准。
Purisakārānuyogavaṇṇanā. · 关于个人努力追问的解释。
Kalyāṇavaggotipi etasseva nāmaṃ. · 也名为「善品」。
14. Abhiññānuyogavaṇṇanā十四、关于胜智追问的解释
§193
193. Ito paraṃ abhiññānuyogādivasena arahattasādhanā hoti. Tattha āmantāti sakavādinā paṭiññāte paravādī ‘‘bahiddhā anindriyabaddharūpe iddhividhādivisesādhigamo natthi, ajjhattaṃ atthi, tasmā iddhādinibbattakena puggalena bhavitabba’’nti maññamāno nanu atthi koci iddhiṃ vikubbatītiādimāha. Taṃ sabbaṃ uttānatthameva.
从此之后，凭借神通及其作用而实现阿拉汉果位。此时对立者反驳主张者说：“外在无为感官束缚状态，诸如神通等特殊能力不可得，唯有内在可得，故应由能现神通的人来成就。”主张者则反驳说：“难道真的没有什么神通显现吗？”等语。此段总要即在于批判这种反诘。
Abhiññānuyogavaṇṇanā. · 关于胜智追问的解释。
15-18. Ñātakānuyogādivaṇṇanā十五至十八、关于亲族追问等的解释
§197
197. Idāni mātātiādiko ñātakānuyogo. Khattiyotiādiko jātianuyogo. Gahaṭṭho pabbajitoti paṭipattianuyogo. Devo manussoti upapattianuyogo. Sotāpannotiādiko paṭivedhānuyogo, ariyānuyogotipi vuccati. Te sabbe uttānatthāyeva. ‘‘Arahā hutvā na arahā’’ti panettha moghapañhattā na vuttaṃ.
现在谈起由母亲等亲属联系，称为亲属联系。由贵族等族群联系，称为种姓联系。由家户或出家联系，谓之行为联系。由天人和人类联系，称为受生联系。由始果阿拉汉等联系，谓之通达联系或圣者联系。以上皆为归结本旨。如果说“成阿拉汉后即非阿拉汉”，此处不讨论此虚妄问题。
§206
206.Cattāro purisayugātiādi saṃghānuyogo, sopi uttānatthoyeva.
四类男人团体等称为僧团联系，亦是归结本旨。
§209
209.Saṅkhatotiādi saccikaṭṭhasabhāvānuyogo. Tattha tatiyā koṭīti pucchā sakavādissa. Tathārūpassa saccikaṭṭhassa abhāvato paṭikkhepo paravādissa. Puna puṭṭho puggalaṃ sandhāya paṭiññā tasseva.
209. 名为“有为”等者，是缘于真谛及因缘的本性而相续起的。此中，第三类的“范畴”是对问答中说法者的提问。因该真谛范畴的缺失而否定“他者说法”。又因提问缘于“人”的缘故，回答针锋相对，即紧密应对。
§211
211.Aññopuggalotipañhepi saṅkhatehi khandhehi aññattaṃ anicchanto paṭikkhepo tasseva.
211. 对其他众生问题，也用“有为”、“蕴”等范畴作答，意在表明诸法的差别，拒绝别样的看法。
§212
212.Khandhā saṅkhatātiādi saṅkhatāsaṅkhatāni sarūpena dassetvā aññattapucchanatthaṃ vuttaṃ.
212. “蕴为有为（集）”等，是提示色、受、想、行、识诸蕴，及其有为与无为之差异，以表明它们非一，故提出了不同的问题。
§213
213.Rūpaṃ saṅkhatantiādi khandhe vibhāgato dassetvā aññattapucchanatthaṃ vuttaṃ.
213. “色为有为”等，是就五蕴中身体（色）部分逐一阐明，意在说明不同蕴的差异，因此设问不同。
§214
214.Puggalassa uppādoti pucchā sakavādissa, ‘‘jātidhammā jarādhammā, atho maraṇadhammino’’tiādisuttavasena paṭiññā paravādissa. Saṅkhatabhāvaṃ panassa so na icchati, tasmā paṭikkhipati.
214. 对“人”的生起提问时，问者以“生灭、老病以及死”等经文词句予以回答，却否定这称谓中“有为”的性质，因为他不欲承认有为体性，故而否定该说。
§215
215. Puna na uppādo paññāyatītiādinā nayena puṭṭho ‘‘dukkhameva hi sambhoti , dukkhaṃ tiṭṭhati veti cā’’tiādivacanato (saṃ. ni. 1.171) puggalassa uppādādayo nāma na yujjantīti paṭijānāti.
215. 又因“生起”并非易于定义，故以教典中“苦必然生，苦自常在”等语句（如《集分》1.171节）为由，坚称“人”之所说的“生起”等称谓均不适用。
§216
216.Atthatthamhīti atthaṃ vuccati nibbānaṃ. Tattha atthīti pucchati. Tassa atthitāya sassataṃ, natthitāya. Ucchedo āpajjati. Tadubhayampi anicchanto pacchā paṭikkhipati.
「此即义也」者，谓涅槃称为义。若问何为义。答曰：存有谓义，有即存，有即存故灭尽生。对此二者，皆不欢喜，亦复抛弃。
Ñātakānuyogādivaṇṇanā. · 亲族寻求等之解释。
19. Paṭivedhānuyogādivaṇṇanā19. 通达寻求等之解释
§217
217. Bhavaṃ nissāya pañhe bhavanti upapattibhavaṃ.
倚赖有故，种种生起。
§218
218. Vedanaṃ vediyamānapañhe vedanaṃ vediyamāno pariggahitavedano yogāvacarova pajānāti, bālaputhujjano nappajānāti.
若问受乐有受之时，感受乐者以所感受之受而知，犹如枷绳所牵，愚人不能解。
§224
224. Kāyānupassanādipañhā uttānatthāyeva.
由身观等问，为正意图。
§226
226. Pārāyanagāthāya suññato lokaṃ avekkhassūti sattasuññatavasena khandhalokaṃ olokehīti attho.
《归处偈》中言：以空寂观察世界，即从空寂净灭五蕴之世。
§228
228.Puggalo avekkhatīti sakavādipucchā. Paravādissa hi ‘‘suññato lokaṃ avekkhassū’’ti gāthāya yo avekkhati, so puggaloti laddhi, tasmā naṃ evaṃ pucchati. Saha rūpenāti rūpakāyena saddhiṃ. Tato anissaṭo hutvāti attho. Idaṃ pañcavokāravasena anujānitvā puna taṃ jīvanti puṭṭho suttavirodhabhayena paṭikkhipati. Vinā rūpenāti idaṃ catuvokāravasena anujānitvā puna aññaṃ jīvanti puṭṭho suttavirodhabhayeneva paṭikkhipati. ‘‘Abbhantaragato’’ti ca ‘‘bahiddhā nikkhamitvā’’ti ca idaṃ ‘‘saha rūpena vinā rūpenā’’ti heṭṭhā vuttassa lakkhaṇavacanaṃ. Tattha abbhantaragatoti rūpassa antogato, ito vā etto vā anikkhamitvā rūpaparicchedavaseneva ṭhito hutvāti attho. Nikkhamitvāti rūpaparicchedaṃ atikkamitvā. Rūpaṃ anissito hutvāti attho.
有人问见个人者，于《以空寂观察世界》偈中言“观空寂世界”的者为个人，故此如是问。与色共者，谓与色身共住。若后不定，即谓退转。如以五种斥责分别观知，复疑《经》中相违，便退转。如无色共者，谓以四种分别观知，复疑经义亦退转。所谓「入内者」与「出外者」为下文色相语，谓入内者即色之内里，出外者为色之外部，谓色界止于若此。所谓出外者，即越过色界之分界。无依色身者，谓无依色故。有色身退转言义。
§231
231.Anattāti attanā jīvena puggalena rahito. Ekadhammepi puggalo natthīti attho. Evaṃ sabbasuttānaṃ āgamaṭṭhakathāsu vuttanayeneva attho veditabbo. Idha pana sandhāyabhāsitamattameva vakkhāma.
无我者，是指没有自性的自身、以我自存的活着的个体。又谓一法无我者，是说个体上没有一法恒存，因此这是诸经中所有教义及依止律诠释所共同表明的含义。此处仅谈及此义，以资说明。
§237
237.Vuttaṃ bhagavatā sappikumbhotiādi ‘‘sabbāva desanā yathārutavaseneva atthato na gahetabbā’’ti dassanatthaṃ ābhataṃ. Yathā hi suvaṇṇaṃ gahetvā kato suvaṇṇavikāro kumbho suvaṇṇakumbhoti vuccati, na evaṃ sappiṃ gahetvā kato sappissa vikāro sappikumbho nāma atthi. Yasmiṃ pana kumbhe sappi pakkhittaṃ, so sappikumbho nāmāti ayamettha attho. Telakumbhādīsupi eseva nayo. Yathā ca nibbānaṃ niccaṃ dhuvaṃ, na evaṃ bhattaṃ vā yāgu vā atthi. Kālaparicchedaṃ pana akatvā divase divase dassāmāti paññattavasena ‘‘niccabhattaṃ dhuvayāgū’’ti vuccatīti ayamettha attho.
世尊曾说过，像宝石罐一样的比喻，是为了说明总体上说法应当以义理之正解来接受，而不应妄加执着。譬如取黄金制成金罐，若金罐显现变化，则称之为金罐；然取蓝宝手镯，若出现变化则无所谓“蓝宝手镯”的称呼。手镯中若加入蓝宝，则称为蓝宝手镯，此同理可适用于油罐等。再如涅槃是永恒、不变的，非现实粮食或牺牲。若不细分时间日别，则称为“恒常粮食、恒常祭品”，此为习俗上的约定用法。
‘‘Atthi puggalo attahitāya paṭipanno’’tiādīsupi yathā rūpādayo dhammā paccattalakkhaṇasāmaññalakkhaṇavasena atthi, na evaṃ puggalo . Rūpādīsu pana sati ‘evaṃnāmo’‘evaṃgotto’ti vohāro hoti. Iti iminā lokavohārena lokasammutiyā lokaniruttiyā atthi puggaloti ayamettha attho. Vuttampi cetaṃ bhagavatā – ‘‘imā kho citta, lokasamaññā lokaniruttiyo lokavohārā lokapaññattiyo’’ti (dī. ni. 1.440). Rūpādidhammā pana vināpi lokasammutiṃ paccattasāmaññalakkhaṇavasena paññāpanato atthīti ayamettha attho.
又如“有个体为自己利益而践行”等说法，若就世间事相如色等根本分别和共同特征来观察，个体确实存在，非虚假。譬如色等法中存在“如此名”“如此族”的俗称。依世间习惯称谓，这里所说个体是指这层含义。世尊也曾指出“这些念头是世间常识、世间称谓、世间俗语、世间约定” (Dīgha Nikāya 1.440)。而如色质法等诸法不依世间习俗，则显现为根本特征，故此为所说意义。
Buddhānaṃ pana dve kathā sammutikathā ca paramatthakathā ca. Tattha satto, puggalo, devo, brahmātiādikā sammutikathā nāma. Aniccaṃ, dukkhaṃ, anattā, khandhā, dhātuyo, āyatanāni, satipaṭṭhānā, sammappadhānātiādikā paramatthakathā nāma.
对于佛陀所说法，有两种说法：一种是俗谛说法，一种是真谛说法。所谓俗谛即指众生、个体、天、梵等名称与存在的依俗说法；而真谛则为无常、苦、无我、蕴、界、处、念处、正勤等根本究竟法的说法。
Tattha yo sammutidesanāya sattoti vā…pe… brahmāti vāti vutte jānituṃ paṭivijjhituṃ niyyātuṃ arahattajayaggāhaṃ gahetuṃ sakkoti, tassa bhagavā āditova sattoti vā puggaloti vā posoti vā devoti vā brahmāti vā katheti. Yo paramatthadesanāya aniccanti vā dukkhanti vātiādīsu aññataraṃ sutvāva jānituṃ paṭivijjhituṃ niyyātuṃ arahattajayaggāhaṃ gahetuṃ sakkoti. Tassa aniccantiādīsu aññataraṃ katheti. Tathā sammutikathāya bujjhanakasattassa na paṭhamaṃ paramatthakathaṃ katheti. Sammutikathāya pana bodhetvā pacchā paramatthakathaṃ katheti . Paramatthakathāya bujjhanakasattassāpi na paṭhamaṃ sammutikathaṃ katheti. Paramatthakathāya pana bodhetvā pacchā sammutikathaṃ katheti. Pakatiyā pana paṭhamameva paramatthakathaṃ kathentassa desanā lūkhākārā hoti. Tasmā buddhā paṭhamaṃ sammutikathaṃ kathetvā pacchā paramatthakathaṃ kathenti. Te sammutikathaṃ kathentāpi saccameva sabhāvameva amusāva kathenti. Paramatthakathaṃ kathentāpi saccameva sabhāvameva amusāva kathenti. Ayañhi –
其中，若对俗谛说法例如众生、天、梵等有理解、知见，能够证悟、断除并得阿拉汉的成果者，世尊便称赞其具备俗谛之有情、个体、众生、天、梵等名称。当有人能证得对真谛如无常、苦等有所理解、甚至初步能证取阿拉汉果，他也会讲说无常苦等。但这时，不先讲述深入真谛说法，而是先启示俗谛之法；而讲真谛者，也先启示真谛，再转讲俗谛。若专讲真谛者，却不先讲俗谛。故初讲者经常先讲俗谛法再转真谛。若先讲真谛者，则听者对俗谛法未深入理解。先讲俗谛后讲真谛为常法。佛陀因此先说俗谛后说真谛。虽讲俗谛，却确是真理不虚假；讲真谛亦然。这即是——
‘‘Duve saccāni akkhāsi, sambuddho vadataṃ varo;
“两谛皆宣说，是正觉者言最妙；
Sammutiṃ paramatthañca, tatiyaṃ nupalabbhati’’.
对约定义和真实义，第三种是不可得的。
Tattha –
此处释曰：
‘‘Saṅketavacanaṃ saccaṃ, lokasammutikāraṇaṃ;
所谓指示言，是指俗世约定的真理；
Paramatthavacanaṃ saccaṃ, dhammānaṃ tathalakkhaṇa’’nti.
所谓真实言，是指法的真实特征。
Aparo nayo – dve bhagavato desanā paramatthadesanā ca khandhādivasena, sammutidesanā ca sappikumbhādivasena. Na hi bhagavā samaññaṃ atidhāvati. Tasmā ‘‘atthi puggalo’’ti vacanamattato abhiniveso na kātabbo. Satthārā hi –
另有引喻说——世尊的教说，真实义如蕴等为体例，约定义如瓢等为体例。因为世尊不跳越大众之言，所以对“有人”此语只是约定，非执著。正如尊者所说——
‘‘Paññattiṃ anatikkamma, paramattho pakāsito;
“超越约定，显现真实；
Samaññaṃ nātidhāveyya, tasmā aññopi paṇḍito;
不可轻慢正法，所以智者也不轻慢他法；
Paramatthaṃ pakāsento, samaññaṃ nātidhāvaye’’.
揭示最高真理者，不可轻慢正法。
Sesaṃ sabbattha uttānatthamevāti.
余者总归于普遍高义也。
Puggalakathā niṭṭhitā. · 人论已毕。