1. Mātikāvaṇṇanā · 1. Mātikā解释
1. Mātikāvaṇṇanā一、目录注释
§1
1.Chapaññattiyo – khandhapaññatti…pe… puggalapaññattīti ayaṃ tāva puggalapaññattiyā uddeso. Tattha chāti gaṇanaparicchedo. Tena ye dhamme idha paññapetukāmo tesaṃ gaṇanavasena saṃkhepato paññattiparicchedaṃ dasseti. Paññattiyoti paricchinnadhammanidassanaṃ. Tattha ‘‘ācikkhati deseti paññapeti paṭṭhapetī’’ti (saṃ. ni. 2.20) āgataṭṭhāne paññāpanā dassanā pakāsanā paññatti nāma. ‘‘Supaññattaṃ mañcapīṭha’’nti (pārā. 269) āgataṭṭhāne ṭhapanā nikkhipanā paññatti nāma. Idha ubhayampi vaṭṭati. Cha paññattiyoti hi cha paññāpanā, cha dassanā pakāsanātipi; cha ṭhapanā nikkhipanātipi idha adhippetameva. Nāmapaññatti hi te te dhamme dassetipi, tena tena koṭṭhāsena ṭhapetipi.
第一、所谓分别法，是指五蕴分别、七觉支分别、四圣谛分别等各类分别法的总称。这里‘查’指计算与分类之义。故凡是欲于此法中明说者，皆以归类简约，以显示分别的分类。所谓分别，即断绝的法象显现。在此语境中，“宣说、宣布、说明、立定”之义（经卷《集论》二章二十节所证）。在佛说经典现立处，称此为显示、说明、显现，称为分别。“牢房与床几”之例（《巴利释义》卷二六九）中现立处，亦称为立定、安置，亦属分别范畴。二者在此同义。所谓“分别”者，有说明之义，有显现之义，亦有立定安置之义，此地以立定为主。名称分别，旨在指示诸法现形，诸法显表，以各自性质区分归置。
Khandhapaññattītiādi pana saṃkhepato tāsaṃ paññattīnaṃ sarūpadassanaṃ. Tattha khandhānaṃ ‘khandhā’ti paññāpanā dassanā pakāsanā ṭhapanā nikkhipanā khandhapaññatti nāma. Āyatanānaṃ āyatanānīti, dhātūnaṃ dhātuyoti, saccānaṃ saccānīti, indriyānaṃ indriyānīti, puggalānaṃ puggalāti paññāpanā dassanā pakāsanā ṭhapanā nikkhipanā puggalapaññatti nāma.
从整体归纳讲，五蕴分别等各种分别，被简约归纳以见其形式显现。所谓五蕴的‘蕴’这一说明、显现、安置、立定，谓之五蕴分别。诸处分别谓为诸处分别，诸界分别谓诸界分别，诸谛分别谓诸谛分别，诸根分别谓诸根分别，诸人分别谓诸人分别。以上均是说明、显现、立定、安置诸法故称分别。例如五蕴的分类解释即谓“蕴分别”，诸根的分类解释谓“根分别”，诸人现象的解释谓“人分别”。
Pāḷimuttakena pana aṭṭhakathānayena aparāpi cha paññattiyo – vijjamānapaññatti, avijjamānapaññatti, vijjamānena avijjamānapaññatti, avijjamānena vijjamānapaññatti, vijjamānena vijjamānapaññatti, avijjamānena avijjamānapaññattīti. Tattha kusalākusalasseva saccikaṭṭhaparamatthavasena vijjamānassa sato sambhūtassa dhammassa paññāpanā vijjamānapaññatti nāma. Tathā avijjamānassa lokaniruttimattasiddhassa itthipurisādikassa paññāpanā avijjamānapaññatti nāma. Sabbākārenapi anupalabbhaneyyassa vācāvatthumattasseva pañcamasaccādikassa titthiyānaṃ aṇupakatipurisādikassa vā paññāpanāpi avijjamānapaññattiyeva. Sā pana sāsanāvacarā na hotīti idha na gahitā. Iti imesaṃ vijjamānāvijjamānānaṃ vikappanavasena sesā veditabbā. ‘Tevijjo’, ‘chaḷabhiñño’tiādīsu hi tisso vijjā cha abhiññā ca vijjamānā, puggalo avijjamāno. Tasmā tisso vijjā assāti tevijjo, cha abhiññā assāti chaḷabhiññoti evaṃ vijjamānena avijjamānassa paññāpanato evarūpā vijjamānena avijjamānapaññatti nāma. ‘Itthirūpaṃ’, ‘purisarūpa’ntiādīsu pana itthipurisā avijjamānā, rūpaṃ vijjamānaṃ. Tasmā itthiyā rūpaṃ itthirūpaṃ, purisassa rūpaṃ purisarūpanti evaṃ avijjamānena vijjamānassa paññāpanato evarūpā avijjamānena vijjamānapaññatti nāma. Cakkhusamphasso, sotasamphassotiādīsu cakkhusotādayopi phassopi vijjamānoyeva. Tasmā cakkhumhi samphasso, cakkhuto jāto samphasso, cakkhussa vā phalabhūto samphasso cakkhusamphassoti evaṃ vijjamānena vijjamānassa paññāpanato evarūpā vijjamānena vijjamānapaññatti nāma. Khattiyaputto, brāhmaṇaputto, seṭṭhiputtotiādīsu khattiyādayopi avijjamānā, puttopi. Tasmā khattiyassa putto khattiyaputtoti evaṃ avijjamānena avijjamānassa paññāpanato evarūpā avijjamānena avijjamānapaññatti nāma. Tāsu imasmiṃ pakaraṇe purimā tissova paññattiyo labbhanti. ‘‘Khandhapaññatti…pe… indriyapaññattī’’ti imasmiñhi ṭhāne vijjamānasseva paññāpitattā vijjamānapaññatti labbhati. ‘‘Puggalapaññattī’’ti pade avijjamānapaññatti. Parato pana ‘tevijjo’, ‘chaḷabhiñño’tiādīsu vijjamānena avijjamānapaññatti labbhatīti.
在《巴利注释》之传承中，尚有他种分别，称为分别认知分别，即有分别认知、无分别认知、分别认知之对无分别认知，无分别认知之对分别认知，分别认知之对分别认知，无分别认知之对无分别认知六种分别。此中，有善恶之分别真如法义，分别认知所显现而生之法，谓为有分别认知分别。相对无分别认知则为无分别认知分别。以及世俗说法中所不易现见，以言语无以诠释故而归于无分别认知分别。此为佛法所不承认的分别法，不宜采信。以上关于分别认知与无分别认知分类，依其表现差别为余留认识。诸如“天眼通”、“六通”等三种分别认知，称为有分别认知分别。以无分别认知对分别认知的说明，称为无分别认知分别。男女之相分别，以分别认知分别对无分别认知分别的解释，即男女之相为有分别认知与无分别认知对于彼此说明的分别认知分别。有如眼触、耳触诸处触受，皆为分别认知分别之类。贵族之子、婆罗门之子、长老之家子称呼，皆属无分别认知分别。故此章节以前述三种分别为前行分别，名之有分别认知分别，第二以无分别认知分别之言名之。由是因次，‘蕴分别……根分别’处，以上有分别认知分别立为分别。『人分别』一语则属无分别认知分别。后来‘天眼通’、‘六通’诸分别，为有分别认知对应无分别认知之分别。
Aṭṭhakathāmuttakena pana ācariyanayena aparāpi cha paññattiyo – upādāpaññatti, upanidhāpaññatti, samodhānapaññatti, upanikkhittapaññatti, tajjāpaññatti, santatipaññattīti . Tattha yo rūpavedanādīhi ekattena vā aññattena vā rūpavedanādayo viya saccikaṭṭhaparamatthena anupalabbhasabhāvopi rūpavedanādibhede khandhe upādāya nissāya kāraṇaṃ katvā sammato satto. Tāni tāni aṅgāni upādāya ratho gehaṃ muṭṭhi uddhananti ca; te teyeva rūpādayo upādāya ghaṭo paṭo; candasūriyaparivattādayo upādāya kālo, disā; taṃ taṃ bhūtanimittañceva bhāvanānisaṃsañca upādāya nissāya kāraṇaṃ katvā sammataṃ tena tenākārena upaṭṭhitaṃ uggahanimittaṃ paṭibhāganimittanti ayaṃ evarūpā upādāpaññatti nāma. Paññapetabbaṭṭhena cesā paññatti nāma, na paññāpanaṭṭhena. Yā pana tassatthassa paññāpanā, ayaṃ avijjamānapaññattiyeva.
依据《巴利注释》与师者传承，尚有他种分别名曰执着分别、依附分别、相应分别、放逐分别、专属分别、连续分别等。此处指以色受等感受，有或统一有或分别，若以真如义而不现知，则于色受等分属蕴中，作为被依止因缘而成，故为通行认可之分别。犹如车夫依手驾御车轮，依执物持握车轴，其色诸法皆因其依而立。又如日月运行依时节、依方位，诸法成住亦随依止因缘而成，此皆合于所说之执着分别。所谓应分别者，乃应依止之所分别，非随随便便说明，故称为分别。此处分别者，以可分别之处为别，因此名为分别，而非纯粹的说明。
Yā paṭhamadutiyādīni upanidhāya dutiyaṃ tatiyantiādikā, aññamaññañca upanidhāya dīghaṃ rassaṃ, dūraṃ, santikantiādikā paññāpanā; ayaṃ upanidhāpaññatti nāma. Apicesā upanidhāpaññatti – tadaññāpekkhūpanidhā, hatthagatūpanidhā, sampayuttūpanidhā, samāropitūpanidhā, avidūragatūpanidhā , paṭibhāgūpanidhā, tabbahulūpanidhā, tabbisiṭṭhūpanidhātiādinā bhedena anekappakārā.
初二等分别谓依附分别，其中相互依附者如第二、第三……等，彼依附之说如长短广远、亲疏等诸多称谓，这是依附分别。且依附分别架构甚多，如同称谓依附（如见他依）、手持依附、结合依附、托缚依附、非远依附、分割依附、沉重依附、上位依附等多种形态，依附之相互关系差别甚大，应分诸类。
Tattha dutiyaṃ tatiyantiādikāva tadaññaṃ apekkhitvā vuttatāya tadaññāpekkhūpanidhā nāma. Chattapāṇi, satthapāṇītiādikā hatthagataṃ upanidhāya vuttatāya hatthagatūpanidhā nāma. Kuṇḍalī, sikharī, kiriṭītiādikā sampayuttaṃ upanidhāya vuttatāya sampayuttūpanidhā nāma. Dhaññasakaṭaṃ, sappikumbhotiādikā samāropitaṃ upanidhāya vuttatāya samāropitūpanidhā nāma. Indasālaguhā, piyaṅguguhā, serīsakantiādikā avidūragataṃ upanidhāya vuttatāya avidūragatūpanidhā nāma. Suvaṇṇavaṇṇo, usabhagāmītiādikā paṭibhāgaṃ upanidhāya vuttatāya paṭibhāgūpanidhā nāma. Padumassaro, brāhmaṇagāmotiādikā tabbahulaṃ upanidhāya vuttatāya tabbahulūpanidhā nāma. Maṇikaṭakaṃ, vajirakaṭakantiādikā tabbisiṭṭhaṃ upanidhāya vuttatāya tabbisiṭṭhūpanidhā nāma.
其中所谓第二、第三等，即相依附者，前述为依他而起，故谓依他依附。譬如持伞者、持杖者，这些称谓即以手持为依止而得名，其谓手持依附。又如耳坠、头饰、宝冠等名称，此为结合依附。稻谷仓、瓮罐等名称为托缚依附。蔗洞、蜜蜂洞、蛇窝等为非远依附。黄光、野牛行走等为分割依附。莲蓬、婆罗门村等称谓谓沉重依附。珠宝盒、金刚盾称谓为上位依附。
Yā pana tesaṃ tesaṃ samodhānamapekkhitvā tidaṇḍaṃ, aṭṭhapadaṃ, dhaññarāsi, puppharāsītiādikā paññāpanā, ayaṃ samodhānapaññatti nāma. Yā purimassa purimassa upanikkhipitvā dve, tīṇi, cattārītiādikā paññāpanā, ayaṃ upanikkhittapaññatti nāma. Yā taṃ taṃ dhammasabhāvaṃ apekkhitvā pathavī, tejo, kakkhaḷatā, uṇhatātiādikā paññāpanā, ayaṃ tajjāpaññatti nāma. Yā pana santativicchedābhāvaṃ apekkhitvā āsītiko, nāvutikotiādikā paññāpanā, ayaṃ santatipaññatti nāma. Etāsu pana tajjāpaññatti vijjamānapaññattiyeva. Sesā avijjamānapakkhañceva, avijjamānena avijjamānapakkhañca bhajanti.
所谓根据众多事物的同类群集加以描述，例如三种刑罚、八脚、粮食堆积、花环等等，这种说明被称为「同类群集概念」。此外，根据事前的各个差别而将其分为二、三、四等，这类说明称为「分置概念」。又如选择针对各自的法性，以地、水、火、风等为例进行描述，这被称为「相应概念」。还有依赖连续性和断绝不存在的观法，如用常数、不变等表示，这称为「连续概念」。上述中相应概念属于较为明显的概念。余下仍有相对应与非相对应二部分，彼此因不相对应故而区分开来。
Aṭṭhakathāmuttakena ācariyanayeneva aparāpi cha paññattiyo – kiccapaññatti, saṇṭhānapaññatti, liṅgapaññatti, bhūmipaññatti, paccattapaññatti, asaṅkhatapaññattīti. Tattha bhāṇako, dhammakathikotiādikā kiccavasena paññāpanā kiccapaññatti nāma. Kiso, thūlo, parimaṇḍalo, caturassotiādikā saṇṭhānavasena paññāpanā saṇṭhānapaññatti nāma. Itthī, purisotiādikā liṅgavasena paññāpanā liṅgapaññati nāma. Kāmāvacarā, rūpāvacarā, arūpāvacarā, kosalakā, mādhurātiādikā bhūmivasena paññāpanā bhūmipaññatti nāma. Tisso , nāgo, sumanotiādikā paccattanāmakaraṇamattavasena paññāpanā paccattapaññatti nāma. Nirodho, nibbānantiādikā asaṅkhatadhammassa paññāpanā asaṅkhatapaññatti nāma. Tattha ekaccā bhūmipaññatti asaṅkhatapaññatti ca vijjamānapaññattiyeva, kiccapaññatti vijjamānena avijjamānapakkhaṃ bhajati. Sesā avijjamānapaññattiyo nāma.
根据注疏本义与上师传授，另外还有六种概念，即：作业概念、构成概念、性别概念、地类概念、个别概念、不变概念。作业概念是指出说者或教法讲述者等所用的指代，如「辩论者」、「法师」等。构成概念是依其构造部分来表达，例如「小」、「大」、「圆形」、「方形」等。性别概念则是以性别来表示，如「女人」、「男人」等。地类概念则是以各种状态来说明，如欲界色界无色界，灵巧、甜美等。个别概念是以不同名字区分，如「三种」、「龙」、「苏摩娜」等。无为概念是说明无为法，例如「灭尽」、「涅槃」等。在其中部分地类概念以及无为概念属于明显概念，作业概念则因明显概念产生了非明显的相对部分，余者则属于明显概念。
§2
2. Idāni yāsaṃ paññattīnaṃ uddesavāre saṅkhepato sarūpadassanaṃ kataṃ, saṅkhepatoyeva tāva tāsaṃ vatthuṃ vibhajitvā dassanavasena tā dassetuṃ kittāvatātiādimāha. Tattha pucchāya tāva evamattho veditabbo – yā ayaṃ khandhānaṃ ‘khandhā’ti paññāpanā, dassanā, ṭhapanā, sā kittakena hotīti kathetukamyatāpucchā. Parato kittāvatā āyatanānantiādīsupi eseva nayo. Vissajjanepi evamattho veditabbo – yattakena paññāpanena saṅkhepato pañcakkhandhāti vā pabhedato ‘‘rūpakkhandho…pe… viññāṇakkhandho’’ti vā; tatrāpi rūpakkhandho kāmāvacaro, sesā catubhūmikāti vā evarūpaṃ paññāpanaṃ hoti; ettakena khandhānaṃ ‘khandhā’ti paññatti hoti.
第二、现在对上述诸种概念进行简略的本质阐释，并按简略分类揭示其所含内容。有关疑问以此为由当知——譬如说，现在对“蕴”这个词的说明、显现、确定，就是由一个称谓所决定。从另一角度亦等同于诸「处」等术语。对于释疑，也应当如此理解——由何种说明，简要来说即五蕴；或从分开说时，即色蕴……识蕴等；又在色蕴中分为欲界色蕴，余者为四大地蕴等等，诸如此类的说明，统统称为“蕴”的概念。
§3
3. Tathā yattakena paññāpanena saṅkhepato dvādasāyatanānīti vā, pabhedato ‘‘cakkhāyatanaṃ…pe… dhammāyatana’’nti vā; tatrāpi dasāyatanā kāmāvacarā , dvāyatanā catubhūmikāti vā, evarūpaṃ paññāpanaṃ hoti; ettakena āyatanānaṃ āyatanānīti paññatti hoti.
第三、就说明来说，简要即十二处；或分别为“眼处……法处”，其中十处为欲界色界类别，两个处属于四大地面。此种说明即被称为“处”的概念。
§4
4. Yattakena paññāpanena saṅkhepato aṭṭhārasa dhātuyoti vā , pabhedato ‘‘cakkhudhātu…pe… manoviññāṇadhātū’’ti vā; tatrāpi soḷasa dhātuyo kāmāvacarā, dve dhātuyo catubhūmikāti vā evarūpaṃ paññāpanaṃ hoti; ettakena dhātūnaṃ dhātūti paññatti hoti.
第四、按说明简略为十八界；或分别为“眼识界……心识界”等。在其中十六界属于欲界色界类别，两个则归入四大地类别。此即称为“界”的概念。
§5
5. Yattakena paññāpanena saṅkhepato cattāri saccānīti vā, pabhedato ‘‘dukkhasaccaṃ…pe… nirodhasacca’’nti vā; tatrāpi dve saccā lokiyā, dve saccā lokuttarāti vā evarūpaṃ paññāpanaṃ hoti; ettakena saccānaṃ ‘saccānī’ti paññatti hoti.
第五、按说明简要为四圣谛；或分别为“苦谛……灭谛”。其中两谛属于世间法，两谛属于出世间法。此类说明即称为“谛”的概念。
§6
6. Yattakena paññāpanena saṅkhepato bāvīsatindriyānīti vā, pabhedato ‘‘cakkhundriyaṃ…pe… aññātāvindriya’’nti vā; tatrāpi dasindriyāni kāmāvacarāni, navindriyāni missakāni, tīṇi indriyāni lokuttarānīti vā evarūpaṃ paññāpanaṃ hoti; ettakena indriyānaṃ indriyānīti paññatti hoti. Ettāvatā saṅkhepato vatthuṃ vibhajitvā dassanavasena pañca paññattiyo dassitā honti.
第六条谓：或用简略表示说诸根共有二十二，或分别陈述说“眼根……及其他根”如是；其中又说有十根属欲界，九根属缘迷界，有三根属出世间，诸如此类之表达即为说明诸根；以此为根的根之称谓即为名称。至此简略划分所说的不同范畴，分门别类，显现了五种名称。
§7
7. Idāni vitthārato vatthuṃ vibhajitvā dassanavasena puggalapaññattiṃ dassetuṃ samayavimutto asamayavimuttotiādimāha. Sammāsambuddhena hi tile visārayamānena viya, vāke hīrayamānena viya ca, heṭṭhā vibhaṅgappakaraṇe imāsaṃ pañcannaṃ paññattīnaṃ vatthubhūtā khandhādayo nippadesena kathitāti tena te idha ekadeseneva kathesi. Chaṭṭhā puggalapaññatti heṭṭhā akathitāva. Idhāpi uddesavāre ekadeseneva kathitā; tasmā taṃ vitthārato kathetukāmo samayavimutto asamayavimuttoti ekakato paṭṭhāya yāva dasakā mātikaṃ ṭhapesīti.
第七条云：现在详细把所说事理展开，按显现法则阐明“人名名称”及“时间解脱、非时间解脱”等说。由正自觉者如三纯净火渐消般，如语辞减少般，以下在律藏诸律处，逐条细说此五种名称所根植的蕴等法，故此处只说同一处境。第六个人名名称则未叙述。此处，依照对象，同一处境讲述，故欲详细说明，便次第扩展按时间解脱、非时间解脱等依次给予十种目录。
Mātikāvaṇṇanā. · 目录注释。