17. Khuddakavatthuvibhaṅgo
17. Khuddakavatthuvibhaṅgo十七、小事分别
1. Ekakaniddesavaṇṇanā
一．单一举例的释义
§843-4
843-4.Atthipaṭiccaṃnāmāti atthitā paṭiccattho nāma, asatipi sahajātapurejātādibhāve yasmiṃ sati yaṃ hoti, so tassa paccayoti katvā yathā tathā atthitāmattaṃ idha paṭiccatthoti attho. Taṃ pana paṭiccatthaṃ byatirekamukhena pākaṭataraṃ kātuṃ ‘‘yathā’’tiādimāha. Tattha nissayādipaccayabhāvena paṭiccāti vuttanti nissayādipaccayabhāvato paccayabhūtaṃ cakkhādi ‘‘paṭiccā’’ti vuttaṃ. Ekissā seṇiyāti aṭṭhārasasu seṇīsu mayaṃ amukāya seṇiyā jātāmha, na aññe viya appaññātāti evamettha atthaṃ vadanti.
843-844．“以义为依”的意思是“已成立的依”，所谓依者，指的是在无常、因缘及先后等诸法的存在状态中，若此处有彼处有，即此因缘具足故，该法成立。故名此为“依”。对此“依”的义理，特别以“如是”而详为说明。彼处以缘起等依缘性质，谓其依缘状态。如眼缘等被称为“依”，即依缘之意。至于“依者”，比喻像十八队伍中某一特定队伍，“我们说有某一队伍生起，而非他队伍”。此即就义理而分别说明也。
Purato karaṇaṃ pamukhabhāvakaraṇaṃ. Nidhānarāsīti nidahitvā ṭhapitadhananicayo. Yasoti issariyaṃ. Taṃ pana yesu vattati, tesu paṭṭhāpakaāṇākaraṇehi pākaṭo hotīti ‘‘paṭṭhāpakamado, āṇākaraṇamado’’ti ca vuttaṃ.
“前”指作为因缘的先行条件与外在因素。“依据缘起”即从设立、安置、种种积累而来。所谓“依据”，是指控制、主宰之意。对此，有说所谓“设置者之控制、主宰”之义。
§845
845.Vatthunāti jātiādipavattihetunā.
845．“缘起缘”即以出生等为基础的缘起原因。
§846
846.Patiṭṭhābhāvoti kusalakammesu patiṭṭhānābhāvo, so pana yasmā kusalakiriyāya ṭhānaṃ na hoti, tasmā ‘‘kusalakaraṇe aṭṭhāna’’nti āha. Pamādasaṅkhātassa atthassa evamādiko pariyāyoti yojanā. Ādi-saddena ‘‘vacīduccarite, manoduccarite cittassa vossaggo, makkho, paḷāso’’ti ca evamādikassa saṅgaho daṭṭhabbo. ‘‘Pamādo pamajjanādī’’tiādiko tadatthappakāsako, ‘‘cittassa vossaggo vossaggānuppādana’’ntiādiko tappariyāyappakāsako byañjanapariyāyo ca apariyantoti sambandho. ‘‘Cattāro khandhe dassetī’’ti iminā sativossaggākārappavattā cattāro akusalakkhandhā pamādoti vadati.
846．“立场缺失”指善行中立场缺少，由于没有作为善业之地产故，故说“善业之地产”。对迷失等意诸法以此为方便译法。“迷失”等词指言言恶行、心恶行、心散乱、漏、颠倒等。这样的总称，应认“迷失等”为词缀之集成。所谓“迷失、迷陷等”，为揭示其义，“心之散乱”等由此显现。其成因相续不绝，谓“关系”故与表示无尽义。说“于四蕴显现”，即以该念散乱之因，显示四不善蕴为迷失。
§847
847. Anivātavuttitāya hetubhūto cittasampaggaho mānaviseso.
847．“无风”者，指因缘生起的心内连结，是属于人类的特点。
§848
848. Uttarabhāvo uttariyaṃ, karaṇena uttariyaṃ karaṇuttariyaṃ, sārambhena parassa kiriyato uttarikiriyā.
848.『后续』者，为后方；『上方』者，为上面；依行事而言，上方行事为上行。依他所作，后行为彼行的后续。
§849
849.Neruttikavidhānenāti i-kāracca-kārānañca ra-kāratāpādanena.
849.所谓从不动法之教理起，用肯定与否定的构造方法，即『是』与『非』的用法，并以开合构造成文。
Attahitaṃ attāti uttarapadalopena niddesamāha yathā ‘‘rūpabhavo rūpaṃ, bhīmaseno bhīmo’’ti ca. Ādinno, patto vā attho attāti niruttinayena padasiddhi veditabbā.
850.『自身利益』者，指对自身有利的，借由后位的语词省略而指示。如言“色所生即色，摩诃萨罗即大勇士”。对于未得的或所有的义，须由语词产生效力的规则来辨别。
Mudditassāti aṅkitassa.
851.『欣喜之人』者，指所标记者。
§850
850.Jānantasseva mahājanassa. Upādānādipaccayeti indhanudakacīvarādike pāripūrihetuke.
852.『知者』即大众。谓因依取着等诸因而完备，如柴火、水、衣服等。
§851
851.Gaṇṭhikā sayaṃ gaṇṭhikaraṇato. Patirūpavacanato, aññesaṃ gaṇṭhibhedato ca gaṇṭhibhūtā.
853.『结子』者，由自身成结作因。由于陪伴名与比喻说法，或因他结破坏，而成结的现象。
§852
852. Abhejjantaratāya samāsevitatāya suṭṭhu āsevitatāya.
852. 无可批评而深受尊敬，稳固地依止，善巧地住持。
§853
853. Cirakālaparibhāvitattena temanakaraṇaṃ allabhāvakaraṇaṃ, lobhavasena avassavananti attho.
853. 由于长时间的轻慢与蔑视，产生不良行为，失去正道。此意谓贪欲使之衰退消亡。
Evaṃ sante kathaṃ khīyananti niddesoti āha ‘‘khīyananti cā’’tiādi.
如此情况下，如何灭尽，指示如说『灭尽也』等。
§854
854.Cīvaramaṇḍanādīnanti cīvaramaṇḍanā pattamaṇḍanā senāsanamaṇḍanāti imesaṃ. Idāni taṃ visesanabhāvaṃ yojetvā dassetuṃ ‘‘cīvarena hī’’tiādi vuttaṃ.
854. 说袈裟装饰等，包括袈裟装饰、衣饰、席具装饰等。现在结合其特殊性质，为表明说『衣服之耻』等。
§855
855. Sabhāgarahito, sabhāgapaṭipakkho vā asabhāgo, ananukūlānaṃ paṭikkūlatā vā. Tenāha ‘‘mānathaddhatā, virodho vā’’ti.
855. 无厅堂者，或在厅堂中违背者，或对不顺利之事抱反感者，因此说“自负之故，或抵触”。
§856
856.Saṅkampanā ukkaṇṭhanāvasena anavaṭṭhānaṃ, anavadhānaṃ vā. Tassa tassa ārammaṇassa taṇhāyanā.
856. 困惑、焦躁、无法安住或不能专注。此为各各缘起焦渴之缘由。
§857
857.Kāyassāti nāmakāyassa. Tasmiñhi avipphārike rūpakāyopi avipphāriko hoti.
857.『身』者，名为身。于此身上，即使是无常不变的色身，也是不变的。
§860
860.Rāgādīnanti rāgamohaahirikānottappavicikicchādīnaṃ.
860.『贪等者』谓贪、痴、无羞耻、无忏悔、疑惑等。
§861
861. Tividhampi kuhanavatthuṃ dassetunti sambandho. Tatthāti mahāniddese. ‘‘Tattha katamā kuhanā lābhasakkārasilokasannissitassā’’tiādinā (vibha. 861) idha khuddakavibhaṅge āgataṃ desanānayaṃ nissāya mahāniddesadesanā pavattāti āha ‘‘nissayabhūtāya imāya pāḷiyā’’ti.
861.解说有三种，谓指示根本义，称为关联。此所谓《大义经》中谓：『何等为根本，基于得利、敬重、世间相依赖者』，以此类推（详在861条注释）。此处基于《小分别论》中所出教诲，遂起《大义经》义解，谓此为基依之法，故曰“以巴利语为基”。
Antarahitānīti antavikalāni chindantāni.
『断除者』谓内心断绝、剪除之意。
Lābhasakkārasilokahetu sambhāvanādhippāyena saṃyatākāradassanaṃ kohaññanti āha ‘‘pāpicchatāya niratthakakāyavacīvipphandaniggahaṇaṃ koraja’’nti. Yo saṃvegabahulo kukkuccako pubbenāparaṃ attanopi kiriyaṃ parisaṅkanto paccavekkhamāno tiṭṭhati, tādisaṃ viya attānaṃ dassento ‘‘atiparisaṅkito’’ti vutto.
依「得利、敬重、世间缘起」之因缘与招感，所生之正念，谓「知足」也。有称：「因欲望产生贪恚，但缚身语之无益是苦」，谓如蓖麻。彼常有忧郁、忧恼之人，往昔未来一再自疑自吝，反复观察自己，以此种心而立，故名『过虑过度者』。
§864
864. Pasaṃsāmukhena nindananti pasaṃsāvatthuto khipanaṃ bahi chaḍḍanaṃ yathā ‘‘adāyakaṃ aho dānapatī’’ti.
864.以称赞之貌出言而诋毁，如歌颂说「赠与者，哎赠予主」般迅速舍弃。
§865
865.Gavesanakammanti appakena lābhena mahantassa pariyesanakabyāpāro.
865. 探索行为者，虽得益微，却对伟大事物保持执着追求。
§866
866. Pokkharaṃ vuccati sundaraṃ, vaṇṇassa sundarabhāvo vaṇṇapāripūrī hotīti āha ‘‘vaṇṇapāripūrī vā vaṇṇapokkharatā’’ti.
866. 『池塘』谓美丽者，因色彩美好故称美丽，意指色彩圆满，因此说『色彩圆满或色彩池塘』。
§879
879.Seyyamānādiniddesesūti ‘‘tattha katamo seyyassa ‘seyyohamasmī’ti māno’’tiādinā (vibha. 869) niddiṭṭhesu navasu mānaniddesesu. ‘‘Seyyādipuggalo’’ti idaṃ tattha pāḷiyaṃ seyyādīnaṃ navannaṃ puggalānaṃ āmaṭṭhattā vuttaṃ. Idha pana puggalāmasane sati seyyapuggalo ca āmasitabbo siyā. Tenevāha ‘‘seyyamānabhāvepī’’ti. Seyyamānabhāvepīti pi-saddo ākaḍḍhako aseyyamānaniddesepi puggalāmasanassa katattā. Yassa kassacīti seyyādīsu yassa kassaci puggalassa.
879. 『正在睡眠等示现』者，于“那何者为睡眠？‘睡眠为我’等执”等新见睡眠示例（869节中）有所指。『睡眠等人』指此处巴利语中特指九种不同睡眠相关人物的统称。此处于人物通称中，应包括睡眠人物。故称为『正在睡眠的存在』。『正在睡眠的存在』其中『存在』词加成，强调为人物通称。谁者，指在睡眠等中某个人物。
§880
880.Purimamānassāti pubbe pavattassa sadisamānassa, hīnamānassa vā, sadisamānavaseneva pana pāḷi āgatā.
880. 『先前存在者』指前世或早前之相同或相似者，亦或较低之存在，被同样视为同类，这是巴利语中常见用法。
§881
881. ‘‘Migānaṃ kotthuko anto, pakkhīnaṃ pana vāyaso’’ti (jā. 1.3.135) vacanato āha ‘‘pakkhijātīsu vāyaso anto lāmako’’ti.
881. 『猎物之体端为头，飞禽之寿命为岁』语出（jātaka 1.3.135），意指『飞禽种类中寿命即为头之位置』。
§882
882.Virāganti arahattaṃ.
882. 『无欲离染』即阿拉汉果。
§883
883.Mānasampayuttacchando taṇhāchando. Mānasabhāvaṃ anugato seyyādito sampaggaṇhanavasena pavatto mānasampayuttakattukamyatāchando vā mānacchando.
八百八十三。意乐相连的贪欲称为意渴欲。若随意乐而生的心境，以床榻等聚合相缀方式起，便称为意乐相连之贪欲，或称心渴欲。
§884
884.Tatthāti tasmiṃ vilambane nipphādetabbe. Yuttaṃ anucchavikaṃ. Muttaṃ vissaṭṭhaṃ. Siliṭṭhaṃ sahitaṃ, atthadvayavibhāvakaṃ vā.
八百八十四。此中表示应当摈除的迟缓。已连结并稍后进行。已解脱已清净。或与约束相连，亦可理解为二义分明。
§888
888.Anuddayassevāti mettāyantassa viya anukampantassa viya vikappanāti āha ‘‘sahananditādikassā’’ti, mettādipatirūpena pavattagehasitasinehassāti attho. Tenāha ‘‘tādisorāgo’’ti. Attho yujjatīti evampi ‘‘tatthā’’ti pāḷipadassa attho yujjati. Parānuddayatāhetuko hi parānuddayatāsahito so vitakkoti.
八百八十八。所谓发起，如对慈心者，正如慈者对苦者生发同情心，谓其“有共乐之类”等。由此表明，慈心之首者如同发起爱欲在家者。故曰‘如是爱欲’。义即合适，此即巴利文‘tatthā’义。再者，发起因缘与后发起者不合时，此念即为诡念。
§890
890. Kāmaguṇapāripūriyā yebhuyyena loko sambhāvetīti āha ‘‘anavaññattatthameva kāmaguṇe ca patthetī’’ti.
八百九十。欲乐之圆满，谓若能以弥浓之欲乐感召天下，则称‘仅在此欲乐中无不足’。
Ekakaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 一法义释注释完毕。
2. Dukaniddesavaṇṇanā
二。苦类别释义。
§891
891.Bandhatīti kujjhanākāraṃ bandhati ghaṭeti. Upanāho hi āghātavatthunā cittaṃ bandhanto viya hoti, yato aññathā pavattitvāpi avidite upanāhe āghātavatthusannissitova hoti.
八百九十一。缚者，即绞杀形态。缚即束缚。比喻缚结心者如被击打之器，虽因他故致生变化，然未觉察缚结实为依附于打击之物。
§892
892.Dantehichinditvāti dantehi chinditvā viya ekadesaṃ apanetvā ekadesaṃ gahetvāti adhippāyo.
892.『以牙咬断』者，其义趣为：犹如以牙咬断，即取去一部分、保留一部分之意。
§894
894.Accayaṃ katvāti vītikkamaṃ katvā. Paṭicchādaneti attanā katassa accayassa paṭicchādane. Vocchindanaṃ vītikkamakiriyāya appaṭijānavasena upacchindanaṃ, vocchindanena chādanā vocchindanachādanā.
894.『造作过失』者，即造作违犯。『覆藏』者，即覆藏自己所造之过失。『截断』者，以不承认所造违犯之行为而予以遮断；以截断方式来覆藏，即称『截断覆藏』。
Asammābhāsane saṭha-saddo loke niruḷhoti āha ‘‘yo na sammā bhāsati, so saṭho’’ti. Saṭhassa yakkhasūkarasadisataṃ dassento ‘‘kucchi vā piṭhi vā jānituṃ na sakkā’’ti āha, indajālasadiso vā eso daṭṭhabbo.
asammābhāsane saṭha-saddo者，谓在不正语中，欺诈的话语于世间为谎言。论云：“不正语者即为欺诈”。拙劣尘埃犹如亚洲夜叉猪，示现曰：“不晓知柄或棒者无法辨别”，此犹魔术般可见之物。
Yo sabbathā vipannajjhāsayopi samāno kāyavacībhedamattena attānaṃ sampannaṃ viya dassetvā lokaṃ vañcento aññathā santaṃ aññathā pavedeti. Tenāha ‘‘tenetaṃ sāṭheyyaṃ māyāto balavatarā vañcanāti daṭṭhabba’’nti. Santadosapaṭicchādanameva hi māyā. Tenevāti balavataravañcanābhāveneva. Daḷhakerāṭiyañhi ‘‘parikkhatatā’’ti vuttaṃ.
对此，虽然常受误解且有同情念，身语意三门相续具足，犹如具足自身般示现，迷惑众生，引之偏邪或正道，故说：“此即为欺诈，具大力之迷惑也，应当显见。”所谓对正法的遮蔽者，实为幻术。由此，因无大力迷惑故无真实欺诈。《大力破法论》称此为“阻断之妙力”。
§908
908.Abhāvepīti pi-saddena ‘‘ko pana vādo bhāve’’ti dasseti. Yadipi hi puthujjanānaṃ, ekaccānañca sekkhānaṃ yathārahaṃ attābhinivesādīhi katūpakāraṃ rūparāgādisaṃyojanakiccaṃ sādheti, ekaccānaṃ pana vinā eva tehīti kassacipi kilesassa avikkhambhitattā kathañcipi avimutto kāmabhavo ajjhattaggahaṇassa visesapaccayoti ‘‘ajjhatta’’nti vuccati, tadabhāvato ‘‘bahiddhā’’ti laddhavohāre rūpārūpabhave kevalampi saṃyojanakiccaṃ sādhentaṃ pavattatīti, tato eva rūpārūpāvacarasattānaṃ bahiddhāsaṃyojanabhāvahetajātanti ca ‘‘bahiddhāsaṃyojana’’nti vuccatīti imamatthamāha ‘‘sakkāyadiṭṭhādīnaṃ…pe… yojanaṃ nāmā’’ti.
abhāvepīti者，用否定之声表示“何谓存在之言？”或“存在理有何义？”。即使外行或部分沙门因深自执而从事以色欲等缚缚之业，部分则因贪爱等烦恼未被破除，无法自主解脱欲界之有，称为“内在”（ajjhatta）。反之，“外在”（bahiddhā）乃指色非色境界之缚束活动，仅生此外缚故名“外缚结”，此义谓体即“取执见等之缚结名”。
Dukaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 二法义释注释完毕。
3. Tikaniddesavaṇṇanā
三。三行指示注释
§909
909. Avijjābhavataṇhāhi viya issāmacchariyadomanassādisahāyabhūtena dosenapi bhavābhisaṅkharaṇaṃ hotīti ‘‘akusalamūlāneva vaṭṭamūlānī’’ti. Tenāha ‘‘tīhi…pe… kathito’’ti.
愚昧如同渴爱一样，伴随着嫉妒、惊奇和愤怒诸恶行的助缘，造作有漏的身心变化。这就是说，「由无明所起者，如同根本坏的茎干」的意思。因此说「有三者……等所说」；
§919
919. Rūpārūpāvacaravipākānaṃ santapaṇītabhāvena uḷāratamattā tattha sātisayo bhavarāgo vutto.
色及非色的行为所感所生，以苦痛不善之相表现，其苦痛极为严重，此中称为贪欲；
§920
920.Mānena ṭhapanāti mānena seyyādivasena attano ṭhapanā. Ṭhapanāti ca dahanā, paggaṇhanā vā.
以慢为立，是以自我为据，比喻如床等设立自己的主体。所谓立者，亦有燃烧、抓持之意。
§921
921.Taṃsampayuttāti dosasampayuttā.
「与彼相应」者，即与瞋恚相应，谓“瞋恚相应”。
§922
922.Tesaṃ vaṇṇabhedanti tesaṃ jīvānaṃ vaṇṇavisesaṃ, tesaṃ vā tathā kathentānaṃ sutvā. Byāpīti sakalalokabyāpī, sakalasarīrabyāpī vā. Parimaṇḍaloti paramāṇuppamāṇo hutvā parimaṇḍalo. Ādi-saddena aṅguṭṭhappamāṇo vayappamāṇotiādikaṃ saṅgaṇhāti.
此处所说色的差别者，是指其生命之色相殊异。听闻此义者，知其遍及一切世间及遍及一切身躯。所谓圆圈，即由最微细微粒而成圆形。依其初句，谓从指头大小到年纪大小等称量。
§923
923.Utuvipariṇāmajo sītādiutuviparivattajāto. Opakkamiko attano, parassa vā tādisaupakkamanibbatto. Visamaparihārajo cirāsanaciraṭṭhānādinā kāyassa visamapariharaṇato jāto. Sannipātajo sañcayato paṭṭhāya paccekaṃ visamākārato dosattayasamodhānato jāto. Kammasamuṭṭhāno utuvipariṇāmādīhi vinā kammato samuṭṭhito. Pittasemhavātasamuṭṭhānā pana pittādīnaṃ adhikabhāveneva vuttā. Sabbassāpi hi rogassa dosattayaṃ āsannakāraṇaṃ dosappakopena vinā abhāvato. Kammaṃ padhānakāraṇaṃ katokāse eva tasmiṃ uppajjanato, itaraṃ pana tassa sahakārikāraṇaṃ daṭṭhabbaṃ. Tayidaṃ pubbekatahetuvādino paṭikkhipanti. Upapajjavedanīyaphalampi pubbekatahetukapakkhikameva atītaddhikattā kammassāti arucisūcanatthaṃ kira-saddaggahaṇaṃ karoti ‘‘upapajjavedanīyañca kira paṭikkhipantī’’ti.
「寒冷等季节变化所生」者，即由寒冷等反复更替而生。所谓侵入者，位于自己身上或他处所产生此类侵入。由不调和与不调和之所住久及久远等身段不调而生。由混合、积聚、结成及各别不调等通过痰热痰风等之三毒所结集而生。由业所生无反转变化等而无业则无此，如医论所说痰热风三毒中以痰为最甚。所有疾病因三毒脑内攒动而生，若无三毒之激躁则无疾病。业为最主因，只在其处发生，其他则为辅助原因。如前所说，此论者否定业为唯一因。甚至连受生与后续果报亦仅为前业之辅助，乃粗略用语以暗示不赞同「受生果报亦为前业」之观念而说「受生果报亦似乎被否定」；
§924
924.Dāhakāraṇatāyāti rāgādidasavidhaggidāhassa, narakaggidāhassa ca kāraṇatāya.
924. 因强烈欲火所致，即因贪欲以及其它种种的火焰烧灼，乃至因地狱火焰的燃烧所起的缘故。
§926
926.Puthunimittasabhāvesūti puthu nānākilesādīnaṃ kāraṇasabhāvesu.
926. 新因的本性者，指诸多不同的污垢等诸因的本性。
§931
931. Addanaṃ addā maddavo, anekatthattā dhātūnaṃ tappaṭikkhepena anaddāti āha ‘‘amudutā vā anaddā’’ti.
931. 『加害』者，谓悭乏；基于诸法多义用之分析，『不加害』者，谓无残忍或痛苦，即称『不难忍辱或不加害』。
§936
936. Ayonisomanasikārahetukattā āvajjanāya akusalānukūlakiccatā daṭṭhabbā.
936. 不正思维为因，即因不正念发起而成，表现为害行恶业所生，必当见其不善及不相应行。
Tikaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 三法义释注释完毕。
4. Catukkaniddesavaṇṇanā
4. 四种指示之解说
§939
939.Evaṃ-saddenāti nidassanatthena evaṃ-saddenāti adhippāyo. Bhavo eva abhivuddho abhavo yathā ‘‘asekkhā dhammā’’ti (dha. sa. tikamātikā 11). Dutiyasmiṃ pakkhe bhavābhavasaddena sampattivipattiyo, vuddhihāniyo vā vuttāti veditabbā.
939. 『如此言辞』者，因作指示之义而称如此语词。存在与非存在正如『无未教法』之义（律藏注释11卷中），需于第二分段中以存在非存在辞表达增减变化及损益情况，应当辨明。
Agatiyāti ayuttagatiyā, appatirūpakiriyāyāti attho.
『不当行为』者，即不适宜之行为、不合宜之举止，此为其义。
Kodhūpāyāsa…pe… mātugāmā vā ūmiādibhayanti yojanā. Pañcakāmaguṇamātugāmaggahaṇeti pañcakāmaguṇaggahaṇe, mātugāmaggahaṇe ca.
『愤怒、苦恼……乃至……女人之波浪等恐惧』，此为连接语。『对五种欲功德及女人之执取』者，即对五种欲功德之执取，以及对女人之执取。
‘‘Sayaṃkataṃ sukhadukkha’’ntiādikā diṭṭhi yadipi aññesampi diṭṭhigatikānaṃ attheva, timbaruko pana tathādiṭṭhiko bhagavantaṃ upasaṅkamitvā pucchīti sā diṭṭhi ‘‘timbarukadiṭṭhī’’ti (saṃ. ni. 2.18) vuttā. Tenāha ‘‘timbaruko…pe… āgatattā’’ti.
关于『自合之苦乐』等见，此亦为他人多种见法中之一类见解。佛世尊曾就此种‘合和见’近前问讯，因称此见为『合和见』。由是而说曰『合和……诸来之因缘』。
Catukkaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 四法义释注释完毕。
5. Pañcakaniddesavaṇṇanā
五、五种例证释义
§940
940.Āgamanassa paṭisandhiggahaṇavasenāti adhippāyo.
第940条 以来临的接受、承接为意，即‘主导、支配’之意。
§941
941.Upacayanatoti vaḍḍhanato. Aññathāti lābhato takkanato ca aññappakāro gahitoti taṃ dassento ‘‘saddhāruciādīhī’’ti āha. Anussavato hi saddahanaṃ, ruccanaṃ pana jātissarañāṇatopi hoti. Ādi-saddena khantiādīnaṃ saṅgaho.
第941条 增长之意。或谓于增长、获得及更他变化有所取用，谓之‘信心悦乐等’。曰：因念诵能令信根聚集，念诵又生喜爱，且生于转生之智能。以初始音节所涵之忍耐等义理为聚合之法。
§942
942. Akkhanti mūlaṃ etesanti akkhantimūlakā. Dukkaṭadubbhāsitatādidosā tādisāni kāyavacīmanoduccaritāni.
942. 『Akkhanti mūlaṃ』者，是「怨恨的根本」。所谓「怨恨根本者」，是指恶行恶语所生的诸种怨恨。这些恶行恶语肇因恶意，故导致身体、语言、心意方面的邪恶行为与恶劣不善的言语。
§943
943.Udaggatāsaṅkhāto avūpasamo na uddhaccasaṅkhātoti pītiyā eva savipphārikatāsaṅkhātaṃ asantasabhāvaṃ āha. Avūpasamahetubhūtoti vikkhepahetubhūto. Pītiyā ākāroti pītiyā pavattiākāro.
943. 『Udaggatāsaṅkhāto avūpasamo na uddhaccasaṅkhātoti』意谓，所谓『高昂之相』，不是断灭或者暂停的意思，而是以欢喜为动因的生起，称为『欢喜相』，这是因欢喜而生且不安定的假象。有曰此为非平静的缘起，亦有人云为散乱之因起。此『欢喜的形态』即『欢喜的发生形态』。
Pañcakaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 五法义释注释完毕。
6. Chakkaniddesavaṇṇanā
6. 第六章 指示说明
§944
944.Tenāti kodhādīnaṃyeva vivādamūlattā.
944.『以彼』者，盖因愤怒等本身即为诤论之根源故。
§945
945. Kusalānuyoge sātaccaṃ kusalānuyogasātaccaṃ.
945.『于善法修习之持续』者，即持续修习善法之意。
Gaṇena sattasamūhena saṅgaṇi sannipatanaṃ yena saddhiṃ, tena saṅgati gaṇasaṅgaṇikā. Kassaci ghāsacchādanādikassa.
『与众同聚』者，谓与某一七众之集合共同聚合，即为群众聚集。『某人之』者，谓某人之食物、衣服等也。
§946
946.Upavitakketīti ārammaṇaṃ upecca takketi.
946.『上座取』者，指以缘起或契机作为依归而取法。
§948
948.Adhiccasamuppannikoti ‘‘adhiccasamuppanno attā ca loko cā’’ti evaṃvādī.
948.『由此缘起』者谓言：『此有因，此有果，众生存在世间』，以此为论理主张者也。
Chakkaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 六法说明注释终了。
8. Aṭṭhakaniddesavaṇṇanā
8. 八示范释义
§952
952.Osīdanākārenāti kattabbakamme anussahanākārena.
952.『就坐形态』者，指应以动作权宜而为之，如念住修习中之行为示现。
§958
958.Te abhinivesā asaññīvādā vadanti etehīti.
958.『三恶见』谓执著、错觉与无明，谓此三者为恶见也。
Aṭṭhakaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 八法说明注释终了。
9. Navakaniddesavaṇṇanā
9. 九示范释义
§960-963
960-963.Dasamassāti aṭṭhānaghātassa.
十种称为断除八难。
Ajjhattanti gocarajjhattaṃ adhippetaṃ. Etassa gāthāvacanassa. Niṭṭhapetvāti abhinivissa.
内境即所依世上的对象。此偈语说法中，“完成”者含摄于其中。
§964
964.Aññesaṃ phassādīnaṃ saṅkhatabhāve yathāsakaṃpaccayehi. Yenākārena mānassa sātisayā pavatti, taṃ dassetuṃ ‘‘ahanti, asmīti cā’’ti vuttaṃ. Attanoti diṭṭhigataparikappitassa attano. Yathā mānassa sampaggahavasena, evaṃ taṇhāya mamattavasena, diṭṭhiyā niccādivasena pavatti visesavatī samānepi anāgatakālāmasaneti āha ‘‘bhavissantī…pe… vutto’’ti. ‘‘Ahamasmī’’ti pana pavattamānasseva bhavatīti sabbapadasādhāraṇassa mānasseva vasena iñjitāditā aṭṭhakathāyaṃ vuttā.
对于他人的触境等结合性存在，如同因缘而起。由此若心起烦恼，须展现为『有、我』之说。『我』者是由见惑生起的自体观念。譬如爱欲执着于我，或如执着于见、戒、定等，虽现于当下却有未来时限，故言『将来...所说』。『我是我』者即现行心的存在，是世间普遍意义上的自我执著，此义乃由注疏所表达。
Navakaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 九法说明注释终了。
10. Dasakaniddesavaṇṇanā
十处示现的说明。
§970
970.Saṅkappananti ‘‘kusalatā’’ti vuttapadassa atthavacanaṃ. Tassā upāyacintāya. Micchābhāvo sāvajjabhāvo. Tadākāro mohoti yathāvuttākārena pavatte cittuppāde moho. Tassāpi yathāvuttapaccavekkhaṇāyapi yathākatapāpepi. Adhimānasampayuttaṃ sañjānanaṃ pakatipurisantaradassanādivasena pavattaṃ diṭṭhisampayuttacittaṃ phalaṃ viya vimuttanti gahitaṃ daṭṭhabbaṃ.
意念即谓“善业”一词义。就此思维有三种相对：错误形态、非真实形态、烦恼形态。如说清除烦恼者，即心之生起依此形态而显现；同时也观察其后果与善恶。由执重集所生的认知，经由圣者显现等，使此心与见相缠连，若果具有解脱正果，乃为所观察之理。
Dasakaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 十法说明注释终了。
Taṇhāvicaritaniddesavaṇṇanā渴爱行转说明注释。
§973
973.Visesaṃakatvāti anupanidhānaṃ, samato ca asamato ca upanidhānanti imaṃ vibhāgaṃ akatvā, yo ‘‘itthaṃ, evaṃ, aññathā’’ti padehi pakāsito.
特殊性者谓不连贯，用平等与不平等两种关系区分，未断烦恼者以“如此、如此、他异”等词语显现此差别。
Visesassāti ‘‘itthaṃ, evaṃ, aññathā’’ti yathāvuttasseva visesassa. Diṭṭhiyāti diṭṭhiyā gahitāya tadavinābhāvinī taṇhā dassitā. Sīsasīsamūlakehīti catūhi sīsehi, dvādasahi ca sīsamūlakehi. Sayameva ca taṇhā dassitāti yojanā. Yadi diṭṭhimānagāhopi idhādhippeto, yato ‘‘taṇhāmānadiṭṭhivasena samūhagāhato’’ti (vibha. aṭṭha. 973) aṭṭhakathāyaṃ vuttaṃ, kathaṃ ‘‘taṇhāvicaritānī’’ti vacananti āha ‘‘diṭṭhimānesū’’tiādi. Taṃmūlakattāti taṇhāmūlakattā.
特殊义如『如此、如此、别样』等，谓依所说之不同特征。『见』者，谓以见解所取而非他见之渴爱已现显。『头骨根本』者，指四颗头骨及十二颗头骨根本。此谓渴爱如绳索连结。若有持见者亦应采此，因说短篇注疏中言『渴爱因见故如绳索紧缚』，故何言『渴爱所转』而又谓『持见者』等，谓渴爱之根本也。
§974
974. Na avakkarīyatīti anavakārī, taṃ anavakāriṃ katvā, taṃ padantarena vibhāvento ‘‘anavakkari, taṃ katvā’’ti āha. Vikkhepanaṃ avayavato vibhāgo. Attato avinibbhujitvāti yvāyaṃ diṭṭhigatikaparikappito attā, tato avisuṃ katvā.
『不可转变』者，谓不会改变者。将其不变之义，作分解语说曰『不转变者，不变化之』。扰乱者，谓分解成部分之扰乱。自本无散失者，谓此为依持见而生之自我设想，因之而不散失。
§976
976. Bahikatāni rūpādīni upagantvā pavattā taṇhā upādāyāti vuttāti yojanā.
谓聚集诸色等，生起渴爱并执取之。
Ekaccassa puggalassa ekasmiṃ attabhāve kassaci taṇhāvicaritassa asambhavo, kassacideva sambhavoti āha ‘‘kassaci sambhavadassanatthaṃ vutta’’nti.
谓某一人于某一自我性中，存在渴爱作用之不可能性，故言『为显某人缘起显现而说』。
Taṇhāvicaritaniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 渴爱行转说明注释终了。
Khuddakavatthuvibhaṅgavaṇṇanā niṭṭhitā. · 小事分别的注释已结束。