11. Maggaṅgavibhaṅgo
11. Maggaṅgavibhaṅgo11. 道支分别
2. Abhidhammabhājanīyavaṇṇanā
2. 阿毗达摩讲说的解说
§490
490.Abhidhammeti dhammasaṅgahe. So hi nibbattitābhidhammadesanā, na vibhaṅgadesanā viya suttantanayavimissā. Ariyopapadataṃ na karoti vināpi tenassa ariyabhāvasiddhito. Tenāha aṭṭhakathāyaṃ ‘‘yathā hī’’tiādi.
490.所谓阿毗达摩者，是指法的总集。因此，其讲说阿毗达摩非如断法那般的解说，也非如经文那样散乱生枝的解说。而是通过正流传下来的理义修习法，对圣道果报的获得不加违背。所以在本注疏中说『如实』等语。
§493
493.‘‘Lokiyakālenā’’ti idaṃ pubbabhāgabhāvanānubhāvena kiccātirekasiddhīti dassanatthaṃ vuttaṃ. Etesanti sammādiṭṭhiādīnaṃ. Appahāne, pahāne ca ādīnavānisaṃsavibhāvanādinā visesappaccayattā sammādiṭṭhiādīni micchāvācādīni pajahāpentīti vuttāni. Micchāvācādito nivatti sammāvācādikiriyāti vuttaṃ ‘‘sammāvācādikiriyā hi viratī’’ti. Sammādiṭṭhiādayo viya na kārāpakabhāvena, taṃsamaṅgīpuggalo viya na kattubhāvena. Lokuttarakkhaṇepīti na kevalaṃ lokiyakkhaṇeyeva, atha kho lokuttarakkhaṇepi.
493.所谓『世俗时间』，此说出于先前所修习善根的体验，故能超越世俗时间而得成立。此乃指正见等法。又说正见等，藉舍弃及放弃烦恼和习气的分别观察，能与种种不善言辞分别乃至远离，故知正见等非邪语等。邪语已止，则正语之行为存在。正见等法不是作为行为的原因，也非特定人才能成就。所谓超世间的观察，不仅仅限于世俗之观察，而是超越世俗观察。
Khandhopadhiṃ vipaccatīti paṭisandhidāyikaṃ sandhāyāha. Tattha vipaccatīti pavattivipākadāyikaṃ.
说『蕴为所缘而兴』者，是指因缘结合时的续起状态。此处『好坏』指现起业果。
Ekekanti ‘‘tattha katamā sammādiṭṭhī’’tiādinā ekekaṃ aṅgaṃ pucchitvā. Tassa tassevāti ekekaaṅgasseva, na aṅgasamudāyassa. Saha pana pucchitvāti ‘‘tattha katamo pañcaṅgiko maggo’’ti pucchitvā. Ekato vissajjanapaṭiniddesattāti yadipi ‘‘tattha katamā sammādiṭṭhi? Yā paññā’’tiādinā (vibha. 495) vissajjanaṃ kataṃ, ‘‘tattha katamo pañcaṅgiko maggo’’ti (vibha. 494) pana ekato katāya pucchāya vissajjanavasena paṭiniddesabhāvato na pāṭiyekkaṃ pucchāvissajjanaṃ nāma hoti. Kasmā panettha pañcaṅgikavāre eva pāṭiyekkaṃ pucchāvissajjanaṃ kataṃ, na aṭṭhaṅgikavāreti codanaṃ sandhāyāha ‘‘tatthā’’tiādi. Ekekamukhāyāti sammādiṭṭhiādimukhāya. Tena vuttaṃ ‘‘ariyaṃ vo, bhikkhave, sammādiṭṭhiṃ desessāmi saupanisaṃ saparikkhāra’’ntiādi (saṃ. ni. 5.28). Pubbasuddhiyā sijjhanti. Tathā hi vuttaṃ ‘‘pubbeva kho panassa kāyakammaṃ vacīkammaṃ ājīvo suparisuddho hotī’’ti (ma. ni. 3.431), tasmā sammāvācādimukhā bhāvanā natthīti adhippāyo. Tenāha ‘‘na maggassa upacārenā’’ti.
逐一问『世尊，何为正见？』等，问及各个法的组成部分。称『各个』者，谓仅就单一组成部分，不是组成部分的总和。又问及『何为五法之道？』等。因有『何为正见？智慧在焉』等说明先作净化，『何为五法之道？』等说明其作维持，因此问答分别解说。因而仅于五法道处，设立完整问答，故非八支道。专注于正见等根本，故曰『正见诸法我将善为阐说，善为详细述说』等（注疏，5.28）。先所修善根因而现行已洗净。故言『早已身行为语业洁净』（中部，3.431），故无正语等根本修习，此为过失。因此注疏曰『非以道的所作而成就』。
Abhidhammabhājanīyavaṇṇanā niṭṭhitā. · 阿毗达摩分别注释已毕。
Maggaṅgavibhaṅgavaṇṇanā niṭṭhitā. · 道支分别注释已毕。