7. Satipaṭṭhānavibhaṅgo
7. Satipaṭṭhānavibhaṅgo7. 念处分别
1. Suttantabhājanīyaṃ
一、归属于经文部分的释义
Uddesavāravaṇṇanā总说句释义
§355
355. Samānasaddavacanīyānaṃ atthānaṃ uddharaṇaṃ atthuddhāro. So yasmā saddatthavicāro na hoti, tasmā vuttaṃ ‘‘na idha…pe… atthadassana’’nti. Pa-saddo padhānatthadīpako ‘‘paṇītā dhammā’’tiādīsu (dha. sa. tikamātikā 14) viya.
三百五十五、执持比库语句的意义，即对于经文中比库们的言说的意义的发掘与阐明。因言语与意义之间并非总有明确的对应，故谓“此处不应……”等语以示辨析。所谓言词为主要意义之灯塔，如“善法”诸词所示（参见法集注释14）者是也。
Anavassutatā anupakiliṭṭhatā. Tenāha ‘‘tadubhayavītivattatā’’ti.
无遗失且无玷污。故说“此二者相互澄清无误”者是也。
Bhusatthaṃ pakkhandananti bhusatthavisiṭṭhaṃ pakkhandanaṃ anupavisanaṃ.
所谓清净即正净，谓正净者即无玷污之清净，而非混杂污秽。
Assādassāti taṇhāya. ‘‘Niccaṃ attā’’ti abhinivesavatthutāya diṭṭhiyā visesakāraṇānaṃ cittadhammānaṃ taṇhāyapi vatthubhāvato visesaggahaṇaṃ, tathā kāyavedanānaṃ diṭṭhiyāpi vatthubhāvasambhavato ‘‘visesenā’’ti vuttaṃ. Sarāgavītarāgādivibhāgadvayavaseneva cittānupassanāya vuttattā taṃ ‘‘nātipabhedagata’’nti vuttaṃ. Dhammāti idha saññāsaṅkhārakkhandhā adhippetā, saṅkhārakkhandho ca phassādivasena anekabhedoti dhammānupassanā ‘‘atipabhedagatā’’ti vuttā. Sarāgādivibhāgavasena soḷasabhedattā vā cittānupassanā nātipabhedagatā vuttā, sutte āgatanayena nīvaraṇādivasena anekabhedattā dhammānupassanā atipabhedagatā vuttā. ‘‘Visuddhimaggoti vuttānī’’ti ānetvā yojetabbaṃ. Tā anupassanā etesanti tadanupassanā, cittadhammānupassino puggalā, tesaṃ.
关于“执着”者，谓内心对“我”等常驻之执念。此执着源自于特定见解与心法特性之执缚，故动因虽深入心法，亦受见解所别。《觉观法》中谓此执着是“内涵差别甚微”者。所谓法者，此中指色、受、想、行、识五蕴组合而成之心法。心法因触缘等所生种种分别，故谓法观是“理实涵义纷呈”者。若以感官分别如贪欲等类别系统观其，谓之“裂变较小”而非“无差异”。法即色、受、想、行、识五蕴之总称。因五蕴多样，故法观是“理内存在极多差别”。观心法为六根六境乃至六触所起，称此法观为“差别过度显著”者。经中以厌烦等烦恼为引，法观则表现出更多差别，故谓之“差分显著”。所谓净道经所言是指应以此为依据整合分析。此乃所谓“观法”中视之为“此即彼观”，观心法者为个人，谓乃彼类中所包括。
Tattha ‘‘asubhabhāvadassanenā’’ti yathāṭhitavasenāpi yojanā labbhateva. Bhavoghassa vedanā vatthu bhavassādabhāvato. Niccaggahaṇavasenāti attābhinivesavisiṭṭhassa niccaggahaṇassa vasena. Tathā hi vuttaṃ ‘‘sassatassa attano’’ti. Oghesu vuttanayā eva yogāsavesupi yojanā atthato abhinnattāti te na gahitā. Niccaggahaṇavasenāti attābhinivesavisiṭṭhassa niccaggahaṇassa vasena. Paṭhamoghatatiyacatutthaganthayojanāyaṃ vuttanayeneva kāyacittadhammānaṃ itarupādānavatthutā gahetabbāti vedanāya diṭṭhupādānavatthutā dassitā. Tathā kāyavedanānaṃ chandadosāgativatthutā kāmoghabyāpādakāyaganthavatthutāvacanena vuttāti. Tenāha ‘‘avuttānaṃ vuttanayena vatthubhāvo yojetabbo’’ti.
其中“以不净相显现”者，若按正理亦可联结。谓苦因缘即生死起因，作为常受（执着）之所缘。所谓常住依据，意指对我执之固有常存依托。乃如经文所云“我之常存”，言也。波动等言仅表达联系之理，厌恶诸烦恼亦属连结要素，非详尽揭示。所谓常受依据者，以对我执深厚之常受为依。根据最初之诠释经文，其关联四卷之详细阐述，作此解说，谓身体心法具他执之所缘而成，他执即见受等所缘种种起因。谓苦以因缘成，见若为其根基，对内心正见之依归，亦可说明贪爱、嗔恨之兴盛，故称之为欲界心丝结诸缘。故曰“未结合论说者，其所依赖现象应联合”以佐证也。
Dhāraṇatā asammussanatā, anussaraṇameva vā. Ekatteti ekasabhāve nissaraṇādivasena. Samāgamo sacchikiriyā. Satipaṭṭhānasabhāvo sammāsatitā niyyānasatitā samānabhāgatā ekajātitā sabhāgatā. Purimasminti ‘‘ekatte nibbāne samāgamo ekattasamosaraṇa’’nti etasmiṃ atthe. Visunti nānāatthadvayabhāvena. Tadeva gamanaṃ samosaraṇanti satisaddatthantarābhāvā…pe… ekabhāvassāti yojetabbaṃ. Satisaddatthavasena avuccamāneti ‘‘eko satipaṭṭhānasabhāvo ekatta’’ntiādinā avuccamāne, ‘‘ekatte nibbāne samāgamo ekattasamosaraṇa’’nti evaṃ vuccamāneti attho. Dhāraṇatāva satīti ‘‘saraṇatā’’ti (dha. sa. 14) vuttadhāraṇatā eva satīti katvā. Satisaddatthantarābhāvāti satisaṅkhātassa saraṇekattasamosaraṇasaddatthato aññassa atthassa abhāvā. Purimanti saraṇapadaṃ. Nibbānasamosaraṇepīti yathāvutte dutiye atthe saraṇekattasamosaraṇapadāni sahitāneva satipaṭṭhānekabhāvassa ñāpakāni, evaṃ nibbānasamosaraṇepi ‘‘ekatte nibbāne samāgamo ekattasamosaraṇa’’nti etasmimpi atthe sati…pe… kāraṇāni.
持守状态是不紧张的，或者仅是回忆而已。所谓一合，是指在同一场合中如同出离一般。聚合是一种实证的现象。念处之会具有正念的特性，是离出世正念、灭出世正念，具有同一功能、同一性质的统一体。前文所谓“在一合中涅槃即是聚合，即是一合回溯”，就是指此含义。多者谓为两种、不同义等相对之理。这种运动即为回溯，因念之辞义不具差异……等，故须联系为一体。以念之辞义而说“一念处会即一合”之义。持守即护持，其义即“归依”。此处说持守即持守，言其义为护持。念辞义无差异，是指用念的词义作为归依、一合、回溯等义时，不包含其他义。前文谓“归依”一词。所谓涅槃回溯，即前所说的第二义中，归依、一合、回溯等词义共存表达同一念处统一性的义理，如此涅槃回溯即在此含义中，念……原因等。
Ānāpānapabbādīnanti ānāpānapabbairiyāpathacatusampajañña koṭṭhāsa dhātumanasikāranavasivathikapabbānīti etesaṃ. Imesu pana yasmā kesuci devānaṃ kammaṭṭhānaṃ na ijjhati, tasmā tāni anāmasitvā yadipi koṭṭhāsadhātumanasikāravasenevettha desanā pavattā, desanantare pana āgataṃ anavasesaṃ kāyānupassanāvibhāgaṃ dassetuṃ ‘‘cuddasavidhena kāyānupassanaṃ bhāvetvā’’ti (vibha. aṭṭha. 355) vuttaṃ. Tenāha ‘‘mahāsatipaṭṭhānasutte vuttāna’’nti. ‘‘Tathā’’ti iminā ‘‘mahāsatipaṭṭhānasutte (dī. ni. 2.382) vuttāna’’nti imameva upasaṃharati. Pañcavidhenāti nīvaraṇaupādānakkhandhāyatanabojjhaṅgaariyasaccānaṃ vasena pañcadhā. Bhāvanānubhāvo ariyamaggaggahaṇasamatthatā.
所谓入出息初步，便是入出息之四正勤及四念处诸心所的集结，是关注心念对象的主导力。其间，有些行为场所天众不生起欲望，故此未曾称名，但其作为心所集结的引导作用，应于此处宣说，且于之后法中已详现入身观察之切分，“修习入身观察有十四种”，作此注释。故曰“为大念处经所说”，并谓“确是大念处经（中部卷2，页382）所述者”，此云即归纳之文。所谓五种，是指依止烦恼、取著、蕴、处、觉支、圣谛诸法，依此五种而言。修习之效果，是证得圣道所引入的稳固法。
Taṃniyamatoti tassā kāyānupassanādipaṭipattiyā niyamato. Tassā bhikkhubhāve niyate sāpi bhikkhubhāve niyatāyeva nāma hoti.
此谓受其规范，谓此为入身观察等修习之规范。在比库之身中依法而行，定为比库所有。
Kāyānupassanāuddesavaṇṇanā身随观总说释义
Etthāti kāye. Avayavā assa atthīti avayavī, samudāyo, samūhoti attho, so pana avayavavinimuttaṃ drabyantaranti gāho laddhi avayavīgāho. Hatthapādādiaṅgulinakhādiaṅgapaccaṅge sannivesavisiṭṭhe upādāya yāyaṃ aṅgapaccaṅgasamaññā ceva kāyasamaññā ca, taṃ atikkamitvā itthipurisarathaghaṭādidrabyantiparikappanaṃ samaññātidhāvanaṃ. Atha vā yathāvuttasamaññaṃ atikkamitvā pakatiādidrabyādijīvādikāyādipadatthantaraparikappanaṃ samaññātidhāvanaṃ. Niccasārādigāhabhūto abhiniveso sārādānābhiniveso.
此云“于身”者，谓诸部分具其所自生、聚合之义。此谓部分者即有组成部分、产生、集聚之意。若去除部分的中介，即为质料的结合处。手足指甲等极细微部分组合称为聚合物，与身同称名。超越此，乃为男女及其他物质的涵义与层次。再则按同名适用，超越前述重叠含义，谓包括诸先天物质、生命形态、身的其他义理层面。对存在持续执着，是常住部分等执著。
Na taṃ diṭṭhanti taṃ itthipurisādi diṭṭhaṃ na hoti. Diṭṭhaṃ vā itthipurisādi na hotīti yojanā. Yathāvuttanti kesādibhūtupādāyasamūhasaṅkhātaṃ.
未见此义者，所见的男女等现象体并非真身。所谓已“未见”即是否定。所见的男女等并非真体现，属错误联结。依理应是由毛发等构成的地基汇集体。
Kesādipathavinti kesādisaññitaṃ sasambhārapathaviṃ. Pubbāpariyabhāvenāti santānavasena. Aññatthāti ‘‘āpokāya’’nti evamādīsu.
所谓毛发地，是指由毛发显现的聚合体。所谓前后显现，即指世代相续之理。其他意涵为“肉体”等，依此类推。
Ajjhattabahiddhāti saparasantāne kāyo vuttoti. ‘‘Kāyo’’ti cettha sammasanupagā rūpadhammā adhippetāti āha ‘‘ajjhattabahiddhādhammāna’’nti. Ghaṭitaṃ ekābaddhaṃ ārammaṇaṃ ghaṭitārammaṇaṃ, ekārammaṇabhūtanti attho. Tenāha ‘‘ekato ārammaṇabhāvo natthī’’ti.
『内外』者，谓身与其境和合而现。所谓『身』，于此处意指统领色法之总称，称为『内外法』。此处『内外法』者，即身内诸法及身外诸法。『合成、连结、缘起之境』，是谓『合成的缘起境』，即存在一合成之缘起境。故曰『合成的缘起境不存在独立一面』。
Antoolīyanā antosaṅkoco antarāvosānaṃ.
『内收缩』者，谓内敛、内聚、中途停止也。
Dvīhīti abhijjhāvinayadomanassavinayehi.
『两者』谓贪、嗔、痴三毒中的贪欲与嗔恚所起的戒禁障碍。
Sati ca sampajaññañca satisampajaññaṃ, tena. Etena karaṇabhūtena. Vipakkhadhammehi anantaritattā avicchinnassa. Tassa sabbatthikakammaṭṭhānassa.
念与正念者，即『念』和『正知』，所谓正知乃指掌握当下事相。正念与正知为此法之根本。凭此二者，于变异法中常住不断，永续观照。此为普遍之修行根基。
Kāyānupassanāuddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 身随观总说释义已毕。
Vedanānupassanādiuddesavaṇṇanā受随观等总说释义
Sukhādīnanti sukhadukkhādukkhamasukhānaṃ.
『诸乐等』包含由乐、苦、苦乐三者所生之乐感。
Rūpādiārammaṇanānattabhedānaṃ vasena yojetabbanti sambandho. Tathā ca sesesupi. Savatthukāvatthukādīti ādi-saddena hīnādiyoniādibhedaṃ saṅgaṇhāti. Visuṃ visuṃ na vattabbanti codanaṃ dassetīti yojanā. Ekatthāti kāyādīsu ekasmiṃ. Purimacodanāyāti ‘‘pubbe pahīnattā puna pahānaṃ na vattabba’’nti codanāya. Pahīnanti vikkhambhitaṃ. Paṭipakkhabhāvanāyāti maggabhāvanāya. Ubhayatthāti ubhayacodanāya. Ubhayanti parihāradvayaṃ. Yasmā purimacodanāya nānāpuggalaparihāro, nānācittakkhaṇikaparihāro ca sambhavati, dutiyacodanāya pana nānācittakkhaṇikaparihāroyeva, tasmā vuttaṃ ‘‘sambhavato yojetabba’’nti. Maggasatipaṭṭhānabhāvanaṃ sandhāya vuttaṃ. Sabbatthāti sabbesu kāyādīsu.
关于色等境界之非永恒与差异分别，应依此境缔结关联。余处亦同。以『清净』及『扰乱』等言，涵摄低下及种种来源等差别。因非适用一概禁止，故以激励为合宜。谓「一处」者，即身等类别之某处。同之前之督促言『既然先时已断，勿复再断』，此为激励。『已断』者，谓已断除或已废除。『修习』者，为修道培养。『双重』者，指导与防护二重。由因初激励能各人各时各异修防，故次激励唯适用于各时各异防护，故言「应于可修处缔结」。此为针对正道念处修习之指示。『遍一切』者，谓诸身等皆是。
Vedanānupassanādiuddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 受随观等总说释义已毕。
Uddesavāravaṇṇanā niṭṭhitā. · 总说段注释已毕。
Kāyānupassanāniddesavaṇṇanā身随观解说注释
§356
356.Ajjhattādīti ādi-saddena idha vuttā bahiddhāajjhattabahiddhāanupassanappakārā viya mahāsatipaṭṭhānasutte vuttā samudayadhammānupassiādianupassanappakārāpi kāyānupassanābhāvato gahitā icceva veditabbaṃ. Tatthāti ajjhattādianupassanāyaṃ. Cuddasa pakārā mahāsatipaṭṭhānasutte āgatacuddasappakārādike apekkhitvā idha vuttā. Ajjhattādippakāro eko pakāroti āha ‘‘ekappakāraniddesenā’’ti. Bāhiresūti ekaccesu aññatitthiyesu. Tesampi hi ānāpānādivasena samathapakkhikā kāyānupassanā sambhavati. Tenāha ‘‘ekadesasambhavato’’ti.
“内相”一词，此处是以其开头的词分别说明：这里所说的“内相”，如同《大念处经》中所说，具有内观内外、内外观察等多种方式一样，也说成因无身观而废弃的修习方法，这是因身观的缺失而必当领悟者。所谓“内相观察”，是指《大念处经》中出现的十种方法，区别于此前出现的十种方法。说此内相观察之法时，未援引《大念处经》中十种方法开头的种种，而只特举一法，谓之“一法观察说”。所说“外相”，是指某些外道之见。即便是外道的某些呼吸等法门，也能生起身观的止修。因此说为“一处生起”，意指在一定部位能生起身观。
Tacassa ca atacaparicchinnatā tacena aparicchinnatā atthīti yojanā. ‘‘Dīghabāhu naccatū’’tiādīsu viya aññapadatthepi samāse avayavapadatthasaṅgaho labbhatevāti vuttaṃ ‘‘kāyekadesabhūto taco gahito evā’’ti. Tacapaṭibaddhānaṃ nakhadantanhārumaṃsānaṃ, tacapaṭibaddhānaṃ tadanuppaviṭṭhamūlānaṃ kesalomānaṃ, tappaṭibaddhapaṭibaddhānaṃ itaresaṃ samūhabhūto sabbo kāyo ‘‘tacapariyanto’’tveva vuttoti dassento ‘‘tappaṭibaddhā’’tiādimāha. Atthi kesā, atthi lomāti sambandho. Tattha atthīti puthuttavācī ekaṃ nipātapadaṃ, na kiriyāpadaṃ. Kiriyāpadatte hi santīti vattabbaṃ siyā, vacanavipallāsena vā vuttanti.
所谓“一切相互关系之总合”，此指连接关系。就如同“长臂”“长腿”“四肢”等复合词中组成部分之间的结合一样，于其它语汇亦有同理。说“身是由一处构成，其处已取”，表明三方面依附于身体：甲齿、牙齿、肉者为一缚；骨骼、骨根、头发者为一缚；皮肤为另一缚——全身汇合成一完整之“身相”，即所谓“缚集全身”之义。缚，意作紧密缠绕或束缚。此处“义”字用作名词，并非动词，且有文义颠倒之可能。
Kammaṭṭhānassa vācuggatakaraṇādinā uggaṇhanaṃ uggaho. Koṭṭhāsapāḷiyā hi vācuggatakaraṇaṃ, manasikiriyāya kesādīnaṃ vaṇṇādito upadhāraṇassa ca paguṇabhāvāpādanaṃ idha uggaho. Yena pana nayena yogāvacaro tattha kusalo hoti, so vidhīti vutto.
“内业处”的“言语类施行”等行为的积累、聚集，谓之“积集”。以呼吸切分法的语言行为、心行、头发等的色、质、种类及附着之利害情形等作为积集。如引行为引导之道而修习，则称之为“法”，此处释为技术层面用语。
Purimehīti purimapurimehi pañcakachakkehi sambandho vutto. ‘‘Maṃsaṃ…pe… vakka’’nti hi anulomato vakkapañcakassa puna ‘‘vakkaṃ…pe… kesā’’ti vakkapañcakassa, tacapañcakassa ca paṭilomato sajjhāyakkamo sambandho dassito. Svāyaṃ sajjhāyoti sambandho. Visuṃ tipañcāhanti anulomato pañcāhaṃ, paṭilomato pañcāhaṃ, anulomapaṭilomato pañcāhanti evaṃ pañcakachakkesu paccekaṃ tipañcāhaṃ. Purimehi ekato tipañcāhanti tacapañcakādīhi saddhiṃ anulomato vakkapañcakādīni ekajjhaṃ katvā vuttanayeneva tipañcāhaṃ . Ādiantadassanavasenātiādibhūtassa anulomato sajjhāyassa, anulomapaṭilomato sajjhāye antabhūtassa paṭilomato sajjhāyassa dassanavasena. Tenāha ‘‘anuloma…pe… antimo’’ti. Etampīti yadidaṃ purimehi saddhiṃ pacchimassa pañcakādino ekato sajjhāyakaraṇaṃ, pañcakādīnaṃ paccekaṃ anulomādinā sajjhāyappakārato añño sajjhāyappakāro esoti attho. Dvinnaṃ hatthānaṃ ekamukhā aññamaññasambandhā ṭhapitā aṅguliyo idha hatthasaṅkhalikāti adhippetāti āha ‘‘aṅgulipantī’’ti. Asubhalakkhaṇaṃ kesādīnaṃ paṭikkūlabhāvo. Thaddhādibhāvo dhātulakkhaṇaṃ.
“先前”即指之前的关联，凭借原本之五类法则加以论述。言语、肉体等依顺序及逆序，表明相应五法间有依赖关系。所谓“自我把握”，意谓关联相互联系。五色以顺、逆、顺逆三种各分五类，故共有三种五类组合法；在之前之五类与后面五类别汇合一处，称为“自我把握”。“顺、逆、逆顺”等词合而讲述。该处指出“二只手一同相互依存如指环”，即“指环链”，暗示恶相（秽秽之相）和法相（元素之相）。
Attano koṭṭhāso, samāno vā koṭṭhāso sakoṭṭhāso, tattha bhavo sakoṭṭhāsiko, kammaṭṭhānaṃ.
自己之身体、均称身体与“协身体”，其中“协身体”指附属身体，合称业处。
Kāyānupassanaṃ hitvāti asubhato vā dhātuto anupassanaṃ manasikāraṃ akatvā. Pubbe viya pariyantatālañca āditālañca agantvā.
“忽视身观”，即是未对秽浊元素作专注观察，精神未专注。先前如观察身体之起止、终结等轮廓、界限等。
Samādhānādivisesayogena adhikaṃ cittanti adhicittaṃ. Tena vuttaṃ ‘‘samathavipassanācitta’’nti. Manasikaraṇaṃ cittanti ekantaṃ samādhinimittasseva samannāhārakaṃ cittaṃ. Vikkhepavasena cittassa nānārammaṇe visaṭappavatti idha pabhañjanaṃ, samādhānena tadabhāvato na ca pabhañjanasabhāvaṃ.
由于专注及其兼具之特殊缘故，心的状态有所超越，称为“较高的心”。因此言“止观心”。所谓心，是指专注于定的缘相而专一具足的心。心因散乱，游移于各种境界上而起动摇，此处称为动摇；以专注缘故，则不存在这动摇的性质。
Sakkhibhavanatā paccakkhakāritā. Pubbahetādiketi ādi-saddena tadanurūpamanasikārānuyogādiṃ saṅgaṇhāti.
所谓建立证验，是指明知与确证。以“已缘由”等词作为开端，具足相应的专注之连续发生，诸如依缘起意之作用等，皆有所涵盖。
Samappavattanti līnuddhaccarahitaṃ. Tathāpavattiyāti majjhimasamathanimittaṃ paṭipattiyā, tattha ca pakkhandanena siddhāya yathāvuttasamappavattiyā. Paññāya tosetīti yāyaṃ tattha jātānaṃ dhammānaṃ anativattanā, indriyānaṃ ekarasatā, tadupagavīriyavāhanā, āsevanāti imāsaṃ sādhikā bhāvanāpaññā, tāya adhicittaṃ toseti pahaṭṭhaṃ karoti. Yathāvuttavisesasiddhiyāva hi taṃsādhikāya paññāya taṃ cittaṃ sampahaṃsitaṃ nāma hoti. Evaṃ sampahaṃsanto ca yasmā sabbaso paribandhavisodhanena paññāya cittaṃ vodāpetīti ca vuccati, tasmā ‘‘samuttejeti cā’’ti vuttaṃ. Nirassādanti pubbenāparaṃ visesālābhena bhāvanārasavirahitaṃ. Sampahaṃsetīti bhāvanāya cittaṃ sammā pahāseti pamodeti. Samuttejetīti sammā tattha uttejeti.
所谓稳固发生，是指无糜烂及无颠倒的状态。所谓中等止之缘起修行，此处所说的“稳固发生”即指以正法修习中等止，且因断除烦恼而得成就之稳固，符合前所述的稳固发生。因智慧而生惬意，即是超越此地诸法之现行，五根专一不散，随之而来的勇猛，是由此修习觉慧所成就。因而称称此心为惬意的较高心。实为如前所说，因其在智慧上得到特定成就，故该心名为“能摄受”的心。如此被摄受的心，因智慧彻底清净束缚，心亦被点燃明亮，故称为“激发的心”。而“无忧”是指以往及现在的特别成就未生起忧愁。所谓摄受，是指净化修习时心的完满开释和喜悦。故言“就此而激发”。
Āsayo pavattiṭṭhānaṃ.
为「倾向」之义的固定。
Vavatthitatanti asaṃkiṇṇataṃ.
所谓坚固，是指不分散的状态。
Antoti abbhantare koṭṭhāse. Sukhumanti sukhumanhāruādiṃ sandhāya vadati.
所谓「内所」，是指内部的包容。所谓细微，是指对纤细、细微的感受等加以探讨而说的。
Tālapaṭṭikā tālapattavilivehi katakaṭasārako.
竹片以竹叶为边缘，用藤条束缚而成。
Gaṇanāya mattā-saddo katipayehi ūnabhāvadīpanatthaṃ vuccati. Dantaṭṭhivajjitāni tīhi ūnāni tīṇi aṭṭhisatāni. Tasmā ‘‘timattānī’’ti vuttaṃ. Yaṃ pana visuddhimagge ‘‘atirekatisataaṭṭhikasamussaya’’nti (visuddhi. 1.122) vuttaṃ, taṃ dantaṭṭhīnipi gahetvā sabbasaṅgāhikanayena vuttaṃ. ‘‘Gopphakaṭṭhikādīni avuttānī’’ti na vattabbaṃ ‘‘ekekasmiṃ pāde dve gopphakaṭṭhīnī’’ti vuttattā, ‘‘ānisadaṭṭhiādīnī’’ti pana vattabbaṃ.
就计数而言，“mattā”一词被某些人用来指示不足的数量。如牙槽中的牙齿缺失，有三颗牙齿缺少，合计三百根牙。因此称为“三缺牙”。至于《净道论》一处称之为“超过一百八十八的忧疑”（净道论 1.122），此处以牙齿为例，采取全面汇总的方式表述。不可说‘像护尾骨等未列举的’。既然说‘一脚有两根护尾骨’，就应说‘有鼻骨等’。
Tena aṭṭhināti ūruṭṭhinā.
『以彼骨』者，谓以股骨也。
Marumpehīti marumpacuṇṇehi.
『以粉末』者，谓以细碎粉末也。
Susamāhitacittena hetubhūtena. Nānārammaṇavipphandanavirahenāti nānārammaṇabhāvena vipphandanaṃ nānārammaṇavipphandanaṃ, tena virahena. Anatikkantapītisukhassa jhānacittassa. Taṃsamaṅgīpuggalassa vā.
意为心智安定、究竟原由已成。因远离种种感官对象的生起，故称远离种种感官对象的生起。此译义适用于越过一切喜乐禅定心的圣者。亦适合有此境界的圣人。
Paṭikkūladhātuvaṇṇavisesanti paṭikkūlavisesaṃ, dhātuvisesaṃ, vaṇṇakasiṇavisesaṃ. Vakkapañcakādīsu pañcasu visuṃ, heṭṭhimehi ekato ca sajjhāye channaṃ channaṃ pañcāhānaṃ vasena pañca māsā paripuṇṇā labbhanti, tacapañcake pana visuṃ tipañcāhamevāti āha ‘‘addhamāse ūnepī’’ti. Māsantaragamanaṃ sajjhāyassa sattamādimāsagamanaṃ.
“paṭikkūladhātuvaṇṇavisesa”指的是“不共相的色法特征”。法则的一种特性，即五倍病等五项净则，在牧舍中有遮体遮眼等生活习俗，满五个月方得圆满。在这五项中，“addhamāse ūnepi”（少于半月）也被包含。所谓“卧床入睡，七个月及以后时间的入睡”也是如此解释。
Yamentanti bandhentaṃ.
所谓束缚者。
‘‘Nīlaṃ pīta’’ntiādinā saṅghāṭe nīlādivavatthānaṃ taṃnissayattā mahābhūte upādāyāti āha ‘‘mahābhūtaṃ…pe… duggandhantiādinā’’ti. Upādāyarūpaṃ mahābhūtena paricchinnanti yojanā. Tassāti upādārūpassa. Tatoti mahābhūtato. Chāyāya ātapapaccayabhāvo ātapo paccayo etissāti, ātapassa chāyāya uppādakabhāvo chāyātapānaṃ ātapapaccayachāyuppādakabhāvo. Tena uppādetabbauppādakabhāvo aññamaññaparicchedakatāti dasseti. Āyatanāni ca dvārāni cāti dvādasāyatanāni, tadekadesabhūtāni dvārāni ca.
以「青」或「黄」等颜色着衣物，如同凭依其色，称此为大地（即四大之一）的依止。又说大地因恶臭等缘起。依止形态由大地分断界定。此为依止色相。所谓依止者，是由大地而起。影子是由热所因，热是缘，此即由热生阴之因。热依影生起的因即是影依热的生起因。此显示生起与依止者相互分离。色界亦谓门户，共十二门，是相当于十二处中的一处，也说门户本身即十二处之一。
Sappaccayabhāvāti sappaccayattā.
所谓相互依赖的状态，即相互依赖而存在。
Yathāvuttena ākārenāti ‘‘iti idaṃ sattavidhaṃ uggahakosallaṃ suggahitaṃ katvā’’tiādinā (vibha. aṭṭha. 356), ‘‘imaṃ pana kammaṭṭhānaṃ bhāvetvā arahattaṃ pāpuṇitukāmenā’’tiādinā (vibha. aṭṭha. 356) vā vuttappakārena vidhinā. ‘‘Avisesato pana sādhāraṇavasena evaṃ veditabbā’’ti, ‘‘ito paṭṭhāyā’’ti ca vadanti. Vaṇṇādimukhenāti vaṇṇapaṭikkūlasuññatāmukhena. Upaṭṭhānanti kammaṭṭhānassa upaṭṭhānaṃ, yo uggahoti vutto. Etthāti catukkapañcakajjhānapaṭhamajjhānavipassanāsu ekasmiṃ sandhīyati. Kena? Kammaṭṭhānamanasikāreneva, tasmā uggahova sandhi uggahasandhīti veditabbaṃ.
按照所说的形式，即“如此，这七种提升技巧得以精炼成就”等语（见《说部注释》第三五六页）和“修习此业处欲得成就阿拉汉者”等语，是依据所说教导的方法。又说“虽不特别区别，仍应作为一般性认识”“此为依据”等。色、声等种类，以其色相上的纯净空无为界门。『依止』指对业处的依止，原文称其为放置或支持。此处是一种结合，是指在止禅的四禅与五禅，以及初禅与初禅后的禅那观照中间的转接点。为何？因为是以业处的观念为依止，故可称为转接或连接的转接义。
Uṭṭhānakaṃ uppajjanakaṃ. Sātirekāni cha ambaṇāni kumbhaṃ. Tatoti mukhadhovanakhādanabhojanakiccato. Nivattatīti arahattādhigamena accantanivattivasena nivattati.
起立者，生起者。单数三者，双数六者，器皿一器。谓由洗涤面部、修剪指甲和用餐等行为。所谓返回，是指依阿拉汉的成就而极致的回归。
Kammamevāti manasikārakammameva. Ārammaṇanti pubbabhāgabhāvanārammaṇaṃ.
所谓业，即指专注于业。所着的是先前发展的观念作为起始点。
Tathāti vanamakkaṭo viya.
如同树林草丛一般。
Ekanti ekaṃ koṭṭhāsaṃ.
每个各自形成一个聚集体。
Sattagahaṇarahiteti sattapaññattimpi anāmasitvā desitattā vuttaṃ. Sasantānatāya ahaṃkāravatthumhi appahīnamānassa pahīnākāraṃ sandhāyāha ‘‘viddhastāhaṃkāre’’ti. Tatthāti parassa kāye.
因无七种障碍而无碍，已由说法宣说过不着名义。存续延续中，自我存在的所依着法逐渐减损，于断除自我之形象上说“自我形象已被刺破”。此处谓异体之身。
§357
357.Ādimhi sevanā manasikārassa uppādanā ārambho.
357.最初对修习起念之专注，乃产生之开端。
§362
362.Gamitāti vigamitā.
362.行止意为进入与离开。
Kāyānupassanāniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 身随观解说注释已毕。
Vedanānupassanāniddesavaṇṇanā受随观解说注释
§363
363.Sampajānassāti sammā pakārehi jānantassa, vatthārammaṇehi saddhiṃ sukhasāmisādippakārehi aviparītaṃ vedanaṃ jānantassāti attho. Pubbabhāgabhāvanā vohārānusāreneva pavattatīti āha ‘‘vohāramattenā’’ti. Vedayāmīti ‘‘ahaṃ vedayāmī’’ti attupanāyikā vuttāti, pariññātavedanopi vā uppannāya sukhavedanāya lokavohārena ‘‘sukhaṃ vedanaṃ vedayāmī’’ti jānāti, voharati ca, pageva itaro. Tenāha ‘‘vohāramattena vutta’’nti.
363.正知者乃以正当方式了解，凭依法义与缘境相应，如合适满足之安乐而无逆境之感受知觉。先行培植由念行相承转而持续起作用，故称曰“仅依念行”。“感受觉知”者，谓“我觉受此苦乐”，此说明其喻意，即使是深入了解的感受，亦由世间所起之感受知现其乐感受，并通达之。除此之外，还有他种现行，即名“由念行而称”。
Ubhayanti vīriyasamādhiṃ. Saha yojetvāti samadhurakiccato anūnādhikaṃ katvā. Atthadhammādīsu sammohaviddhaṃsanavasena pavattā maggapaññā eva lokuttarapaṭisambhidā.
两者称为精进定，意指因调伏诸恶障而使禅定熟练，至少多次作此功德。于法义等处由五盖迷惑所遮断，唯有修习圣道智，方得超越世间的彻悟。
Vaṇṇamukhādīsu tīsupi mukhesu. Pariggahassāti arūpapariggahassa. ‘‘Vatthu nāma karajakāyo’’ti vacanena nivattitaṃ dassento ‘‘na cakkhādīni cha vatthūnī’’ti āha. Aññamaññupatthambhena ṭhitesu dvīsu naḷakalāpesu ekassa itarapaṭibaddhaṭṭhititā viya nāmakāyassa rūpakāyapaṭibaddhavuttitādassanañhetaṃ nissayapaccayavisesadassananti.
在色、声等三种根尘中。所取者，是指无色取法。“色即是造作身”语为解释，表明「色」非眼等识所能识别。通过彼此相依而立的两种义相，像竹枝与叶彼此依赖相持，显示名称身与色身相互依存的特殊关系。
Tesanti yesaṃ phassaviññāṇāni pākaṭāni, tesaṃ. Aññesanti tato aññesaṃ, yesaṃ phassaviññāṇāni na pākaṭāni. Sukhadukkhavedanānaṃ suvibhūtavuttitāya vuttaṃ ‘‘sabbesaṃ vineyyānaṃ vedanā pākaṭā’’ti. Vilāpetvā vilāpetvāti suvisuddhaṃ navanītaṃ vilāpetvā sītibhūtaṃ atisītale udake pakkhipitvā patthinnaṃ ṭhitaṃ matthetvā paripiṇḍetvā puna vilāpetvāti satavāraṃ evaṃ katvā.
这里指感受识所显现的，是明确顯现者；别处所显现的，则非明确。所谓苦乐受已分类明了说：“诸受中应舍诸粗显受”。“哭泣”谓去除杂质如涂抹新鲜乳脂，变凉清水浇扑后涂抹树皮并整破碎，反复百次方成。这说明精净之境的修行方法。
Tatthāpīti yattha arūpakammaṭṭhānaṃ eva…pe… dassitaṃ, tatthāpi. Yesu suttesu tadantogadhaṃ rūpakammaṭṭhānanti yojanā.
此处，“在那里”指无色界的境地……即使在那里。所言无色境界的究竟境地，皆言及。
Vedanānupassanāniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 受随观解说注释已毕。
Cittānupassanāniddesavaṇṇanā心随观解说注释
§365
365. Kilesasampayuttānaṃ na visuddhatā hotīti sambandho. Itarehipīti attanā sampayuttakilesato itarehipi asampayuttehi. Visuṃ vacananti aññākusalato visuṃ katvā vacanaṃ. Visiṭṭhaggahaṇanti visiṭṭhatāgahaṇaṃ, āveṇikasamohatādassananti attho, yato tadubhayaṃ momūhacittanti vuccati.
365. 与烦恼相连者则非清净，谓此有关系。自己虽被烦恼缠，亦有者未缠绕。所谓清净，是指自他皆不善障碍的清净言辞。所谓最高承持，是指最高的坚定接受。所言色身与心两者皆为愚痴妄心所染。
Cittānupassanāniddesavaṇṇanā niṭṭhitā. · 心随观解释的注释完毕。
Dhammānupassanāniddeso法随观解释
Ka. nīvaraṇapabbavaṇṇanā甲、盖品注释
§367
367. Ekasmiṃ yuge baddhagoṇānaṃ viya ekato pavatti yuganaddhatā.
367. 如同群牛聚集于一地，聚合之时即称为群牛一聚，称为一时结集。
Gahaṇākārenāti asubhepi ārammaṇe ‘‘subha’’nti gahaṇākārena. Nimittanti cāti subhanimittanti ca vuccatīti yojanā. Ekaṃsena sattā attano attano hitasukhameva āsīsantīti katvā vuttaṃ ‘‘ākaṅkhitassa hitasukhassā’’ti. Anupāyo eva ca hitavisiṭṭhassa sukhassa ayonisomanasikāro, ākaṅkhitassa vā yathādhippetassa hitasukhassa anupāyabhūto. Avijjandhā hi tādisepi pavattantīti. Nipphādetabbeti ayonisomanasikārena nibbattetabbe kāmacchandeti attho.
『聚合行为』者，即使在不善的对象上也以聚合行为称为“善”。所谓的“相”也是如此（称谓为美好之相）。此为归纳。因为众生单独存在时，为了自身的利益与安乐而依止，因此说为“所期望者的利益与快乐”。没有办法而生起的过甚的安乐，是非正念思维所致，或所期望者依其意所定的利益快乐，则为无办法者。由此可知，无明是此类事的起因。『应当断灭』者，谓因非正念思维而应令烦恼熄灭，所谓欲火为义。
Tadanukūlattāti tesaṃ asubhe ‘‘subha’’nti, ‘‘asubha’’nti ca pavattānaṃ ayonisomanasikārayonisomanasikārānaṃ anukūlattā. Rūpādīsu aniccādiabhinivesassa, aniccasaññādīnañca yathāvuttamanasikārūpanissayatā tadanukūlatā.
所谓适合者，是指那些以不善为善者、不善为不善者等之非正念思维的根源及其同类之适合。对色及诸法无常的嗔执，对无常之概念及其所依赖的心态之适合。
Āhāre paṭikkūlasaññaṃ so uppādetīti sambandho. Tabbipariṇāmassāti bhojanapariṇāmassa nissandādikassa. Tadādhārassāti udarassa, kāyasseva vā. Soti bhojanemattaññū. Suttantapariyāyena kāmarāgo ‘‘kāmacchandanīvaraṇa’’nti vuccatīti āha ‘‘abhidhammapariyāyenā’’ti. Abhidhamme hi ‘‘nīvaraṇaṃ dhammaṃ paṭicca nīvaraṇo dhammo uppajjati napurejātapaccayā’’ti (paṭṭhā. 3.8.8) etassa vibhaṅge ‘‘arūpe kāmacchandanīvaraṇaṃ paṭicca thinamiddhanīvaraṇaṃ uddhaccanīvaraṇaṃ avijjānīvaraṇaṃ uppajjatī’’tiādivacanato bhavarāgopi kāmacchandanīvaraṇaṃ vuttanti viññāyati. Tenāha ‘‘sabbopi lobho kāmacchandanīvaraṇa’’nti.
『生起对饮食的逆反见』者，此处为关系。谓由食物变化及其基础之依赖所生起。所谓基础，指腹及身体本身。以食物为界限而知。经文意义中欲爱被称为“欲火之障”。依于阿毗达摩论说：“障碍此法，则障碍此法得生，不是由尘世缘生。”（条文3.8.8）对此分析：“无色境界依欲火障、昏沉障、掉举障、无明障而生。”诸欲障乃生起之缘，由此可知无明障中亦包含欲火障。由此说“总是贪欲即为欲火之障”。
Sīmābhede kateti attādimariyādāya bhinnāya, attādīsu sabbattha ekarūpāya mettābhāvanāyāti attho. Vihārādiuddesarahitanti vihārādipadesaparicchedarahitaṃ. Uggahitāya mettāya. Aṭṭhavīsatividhāti itthiādivasena sattavidhā paccekaṃ averādīhi yojanāvasena aṭṭhavīsatividhā. Sattādiitthiādiaverādiyogenāti ettha sattādiaverādiyogena vīsati, itthiādiaverādiyogena aṭṭhavīsatīti aṭṭhacattārīsaṃ ekissā disāya. Tathā sesadisāsupīti sabbā saṅgahetvā āha ‘‘asītādhikacatusatappabhedā’’ti.
『分界』者，谓以自己等尊重事物为界限而断别。于自己及类似者普遍以单一形态观行慈之修习。『离住之意』者，谓无住处等地界之分别。谓以主动发起之慈；所谓二十八种者，以女性等类别分类，有七种无戒者连结二十八种。『七等女性连结戒律』者，七种女性无戒之合计为二十种，女性戒律又连结八十种，共计三十八种于一方。『余方界』者，合计所有，谓三十八种、超过八十三千四百八十种者也。
Katākatānusocanañca na hotīti yojanā. ‘‘Bahukaṃ sutaṃ hoti suttaṃ geyya’’ntiādivacanato (a. ni. 4.6) bahussutatā navaṅgassa sāsanassa vasena veditabbā, na vinayamattassevāti vuḍḍhataṃ pana anapekkhitvā icceva vuttaṃ, na bahussutatañcāti.
『对所作之事无悔恨』为归纳。『常闻多闻可被歌颂』等语（《小部·第四章》第六节）中，须知多闻是指九重法教的持守，不仅仅是律仪的持守。该说法并非毫无依据而陈，亦非只是多闻如是。
Tiṭṭhati anuppannā vicikicchā ettha etesu ‘‘ahosiṃ nu kho ahamatītamaddhāna’’ntiādikāya (ma. ni. 1.18; sa. ni. 2.20) pavattiyā anekabhedesu purimuppannesu vicikicchādhammesūti te ṭhānīyā vuttā.
『现存疑惑』者，即此处所述“昔日是否有过于此间？”（《中部·第一章》第十八经、《相应部·第二章》二十经）等所述，存在现行中的多种疑惑事项，故称之为此地所定者。
Aṭṭhavatthukāpīti na kevalaṃ soḷasavatthukā, nāpi ratanattayavatthukā ca, atha kho aṭṭhavatthukāpi. Ratanattaye saṃsayāpannassa sikkhādīsu kaṅkhāsambhavato, tattha nibbematikassa tadabhāvato ca sesavicikicchānaṃ ratanattayavicikicchāmūlikatā daṭṭhabbā. Anupavisanaṃ ‘‘evameta’’nti saddahanavasena ārammaṇassa pakkhandanaṃ.
八法聚者，不仅仅是指十六法聚，也不仅仅是指宝性法聚，而是包括了八法聚。因疑惑于宝性法聚时，因学习等起疑，且因涅槃者无此故，余疑惑宝性法聚之疑惑根本，应当见此。未入座说『如此』者，是以信顺之语误导起念。
Nīvaraṇapabbavaṇṇanā niṭṭhitā. · 盖品注释完毕。
Kha. bojjhaṅgapabbavaṇṇanā乙、觉支品注释
Tenāti atthasannissitaggahaṇena.
『即此』是由意义依附而成立的摄受。
Paccayavasena dubbalabhāvo mandatā.
因缘故而生的软弱状态称为愚钝。
Pabbatapadesavanagahanantaritopi gāmo na dūre, pabbataṃ parikkhipitvā gantabbatāya āvāso araññalakkhaṇūpeto, tasmā maṃsasoteneva assosīti vadanti.
虽隔于山地与村庄之间，村庄也不远，彼处山已摆设，且住所具森林之相，故谓之肉食者之家。
Sampattihetutāya pasādo sinehapariyāyena vutto.
因财富所引起之和悦，乃以爱恋的语言表示。
Indriyānaṃ tikkhabhāvāpādanaṃ tejanaṃ. Tosanaṃ pamodanaṃ.
根除根之三重缺陷所引起之光明，称为激励。欢喜称为欣慰。
Bojjhaṅgapabbavaṇṇanā niṭṭhitā. · 觉支品注释完毕。
Samathavipassanāvasena paṭhamassa satipaṭṭhānassa, suddhavipassanāvasena itaresaṃ. Āgamanavasena vuttaṃ aññathā maggasammāsatiyā kathaṃ kāyārammaṇatā siyāti adhippāyo. Kāyānupassiādīnaṃ catubbidhānaṃ puggalānaṃ vuttānaṃ. Tenāha ‘‘na hi sakkā ekassa…pe… vattu’’nti. Anekasatisambhavāvabodhapasaṅgāti ekacittuppādena anekissā satiyā sambhavassa, sati ca tasmiṃ anekāvabodhassa ca āpajjanato. Sakiccaparicchinneti attano kiccavisesavisiṭṭhe. Dhammabhedenāti ārammaṇabhedavisiṭṭhena dhammavisesena. Na dhammassa dhammo kiccanti ekassa dhammassa aññadhammo kiccaṃ nāma na hoti tadabhāvato. Dhammabhedena dhammassa vibhāgena. Tassa bhedoti tassa kiccassa bhedo natthi. Tasmāti yasmā nayidha dhammassa vibhāgena kiccabhedo icchito, kiccabhedena pana dhammavibhāgo icchito, tasmā. Tena vuttaṃ ‘‘ekāvā’’tiādi.
以止观为方法，是初根本的念住；以净观为方法，则用于其他的念住。由经典经文所说，若依道理来说明正念行身是如何成立的，这是主意所依。对观身者中讲述了四种不同的士夫（修行人）。因而说『一人不能……诸句』。这意指多种念处能生起觉知的缘起状态，通过一心生起诸多念，念便由此引生了多种觉知。所谓『所作已断』，是指依自己特定的事：根据法的差别，是依止境上的法的差别，名称的不同：法的法不是相同法，一个法不作他法之事，因其不存在。所谓法的差别，是法的区分。法的差别并非指此事的差别。正因如此，此处所说依法的区分即是业差别，但所说的差别又是法的区分，因此有所区别。由此说有『唯一』等言。
Suttantabhājanīyavaṇṇanā niṭṭhitā. · 经分别释结束。
2. Abhidhammabhājanīyavaṇṇanā
2. 阿毗达摩讲解品的说明
§374
374.‘‘Kāye kāyānupassī’’ti idaṃ puggalādhiṭṭhānena satipaṭṭhānavisesanaṃ, tañca āgamanasiddhaṃ, aññathā tassa asambhavatoti āha ‘‘āgamanavasena…pe… desetvā’’ti. Puggalaṃ anāmasitvāti ‘‘kāye kāyānupassī’’ti evaṃ puggalaṃ aggahetvā. Tathā anāmasanato eva āgamanavisesanaṃ akatvā. Nayadvayeti anupassanānayo, suddhikanayoti etasmiṃ nayadvaye.
374.「观身即观于身」，此句话以士夫为对象，是念住的特定教理；且此说本出经典，断不能变。故说「依经典……说」者。为指人不治名义，即执住于『观身即观于身』之士夫，因此没有执着于名称，此即依止两种所缘：止与观。
Abhidhammabhājanīyavaṇṇanā niṭṭhitā. · 阿毗达摩分别释结束。
Satipaṭṭhānavibhaṅgavaṇṇanā niṭṭhitā. · 念处分别注释结束。